Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 8, 19, 20, 21, 24, 25, 35 ir 45 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į tarptautinę teisę žmogaus teisių srityje, ypač į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, į 1992 m. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl asmenų, priklausančių tautinėms ar etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos konvencijas, pagal kurias ginamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, ypač į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK) ir į susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, į Europos socialinę chartiją bei susijusias Europos socialinių teisių komiteto rekomendacijas ir į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius, kuriuose nustatomos Europos Sąjungos pagrindinės teisės ir principai, įskaitant nediskriminavimo ir laisvo judėjimo principus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatomas teisinis pagrindas Sąjungos veiksmams tuo atveju, kai numatomo veiksmo tikslų negalima deramai pasiekti valstybių narių lygiu, ir juos būtų lengviau pasiekti Sąjungos lygiu,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį dėl pagrindinių teisių Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį, kuriame numatomos sankcijos ir teisių sustabdymas tuo atveju, kai šiurkščiai pažeidžiama Sąjungos teisė,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 ir 10 straipsnius, kuriuose Sąjunga įpareigojama atsižvelgti (kaip į horizontalų reikalavimą) į didelio užimtumo skatinimo, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimo, kovos su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimo, mokymo ir žmonių sveikatos apsaugos bei kovos su rasine arba etnine diskriminacija reikalavimus,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnį, kuris Tarybai suteikia įgaliojimų imtis atitinkamų veiksmų siekiant kovoti su diskriminacija dėl rasinės arba etninės kilmės,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 151 straipsnį, kuris apibrėžia Sąjungos ir valstybių narių tikslus didinti užimtumą, skatinti kurti geresnes gyvenimo bei darbo sąlygas ir siekti deramos socialinės apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 153 straipsnį, kuris apibrėžia sritis, kuriose Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą, ypač į 153 straipsnio 1 dalies h punktą dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų integracijos ir į 153 straipsnio 1 dalies j punktą dėl kovos su socialine atskirtimi,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XVIII antraštinę dalį, kurioje numatoma ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 352 straipsnį (vadinamoji lankstumo sąlyga), kuriame numatoma galimybė priimti reikiamas nuostatas siekiant vieno iš sutartyse nurodytų tikslų,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3, 8, 16, 18, 20, 21 ir 157 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos rekomendaciją Nr. 1355 (1998) dėl kovos su socialine atskirtimi ir socialinės sanglaudos stiprinimo Europoje,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Europos regionų ir tautinių mažumų kalbų chartiją, kurioje regionų ir tautinių mažumų kalbos pripažįstamos kaip neatskiriama Europos kultūros dalis, ir į Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl romų padėties Europos Sąjungoje(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl romų tautybės moterų padėties Europos Sąjungoje(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 31 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos romų klausimais(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl romų pirštų antspaudų duomenų bazės kūrimo Italijoje(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl romų socialinės padėties ir galimybių jiems patekti į ES darbo rinką gerinimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl antrojo Europos aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl romų padėties ir judėjimo laisvės Europos Sąjungoje(8),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(10),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(11),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje(12),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(13),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 437/2010, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo nuostatos dėl paramos socialiai atskirtų bendruomenių būstui tinkamumo finansuoti(14),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio mėn. bei 2008 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir 2008 m. gruodžio mėn. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 8 d. Liuksemburge priimtas Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos išvadas dėl romų įtraukties ir ypatingą dėmesį skirdamas dešimčiai bendrų pagrindinių romų įtraukties principų, pridedamų prie išvadų,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl socialinės ir ekonominės romų integracijos Europoje (COM(2010)0133), darbo grupės sukūrimą(15) (2010 m. rugsėjo 7d.), pirmąsias darbo grupės išvadas(16) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Romai Europoje. Romų aprėpčiai skirtų Europos Sąjungos priemonių ir politikos įgyvendinimas. 2008–2010 m. pažangos ataskaita“ (SEC(2010)0400),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 16 d. Briuselyje vykusį pirmą Europos aukščiausiojo lygio susitikimą romų klausimais ir 2010 m. balandžio 8 d. Kordoboje vykusį antrą Europos aukščiausiojo lygio susitikimą romų klausimais,

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros paskelbtus ataskaitas dėl romų, rasizmo ir ksenofobijos ES valstybėse narėse 2009 m.(17) ir į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro Thomaso Hammarbergo ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į susijusias Europos Tarybos rekomendacijas, nuomones ir deklaracijas, pvz., Europos Tarybos aukšto lygio susitikimo dėl romų išvadas (2010 m. spalio 20 d., Strasbūras)(18),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2005 m. keletas ES valstybių narių, šalių kandidačių ir kitų šalių, kuriose Sąjungos institucijos vykdo svarbią veiklą, paskelbė Romų integracijos dešimtmečio iniciatyvą ir įsteigė Romų švietimo fondą,

–  atsižvelgdamas į JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto per 77-ąjį posėdį priimtas rekomendacijas (2010 m. rugpjūčio 2–27 d.),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2010 m. birželio 15 d. paskelbtą pranešimą pavadinimu „Ketvirtasis Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija pranešimas dėl Prancūzijos“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A7–0043/2011),

A.  kadangi didelė dalis Europos romų, kurių yra apie 10–12 mln. (didžioji jų dalis yra ES piliečiai), kenčia nuo nuolatinės diskriminacijos ir todėl patiria itin skausmingą socialinę, kultūrinę ir ekonominę atskirtį, žmogaus teisių pažeidimus, didelio masto niekinimą ir diskriminaciją viešajame ir privačiame gyvenime,

B.  kadangi vis dar egzistuoja ekonominių ir socialinių skirtumų tarp įvairių Europos Sąjungos regionų, o didžioji dalis romų bendruomenės gyvena regionuose, kurie ekonomiškai ir socialiai yra vieni iš prasčiausiai išsivysčiusių Sąjungoje,

C.  kadangi Europos Sąjunga grindžiama ES pagrindinių teisių chartijoje ir ES sutartyse įtvirtintais principais, kurie aprėpia nediskriminavimo principus, specialias ES pilietybę apibrėžiančias teises, laisvą judėjimą ir lygybę,

D.  kadangi bendroje deklaracijoje dėl 2010 m. balandžio 8-9 d. Kordoboje vykusio antrojo aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais ES pirmininkaujančių valstybių trejetas įsipareigojo: paspartinti romų klausimų integraciją į Europos ir nacionalinę pagrindinių teisių ir apsaugos nuo rasizmo, skurdo ir socialinės atskirties politiką, pagerinti integruotos platformos dėl romų įtraukties gairių projektą ir prioritetą teikti pagrindiniams tikslams bei rezultatams, užtikrinti, kad esamos Europos Sąjungos finansinės priemonės, ypač struktūriniai fondai, būtų romams prieinamos,

E.  kadangi romų vaikų neįtraukimas į švietimo sistemą daro neigiamą poveikį kitoms romų bendruomenės narių teisėms, ypač teisei į darbą, ir kadangi dėl šios priežasties didėja jų atskirtis,

F.  kadangi bendruomenėse, norinčiose išlaikyti savo klajoklišką gyvenimo būdą Europoje, yra didžiausias neraštingumo lygis ir kadangi dėl šios priežasties atsiranda kultūrinių kliūčių jų vaikų mokykliniam ugdymui,

G.  kadangi reikia užtikrinti romų vaikų mokykliniam ugdymui būtinas materialines sąlygas ir kadangi šiuo tikslu reikia skirti mokyklų tarpininkus,

H.  kadangi ES, siekdama skatinti romų įtrauktį, sukūrė daug naudingų priemonių, mechanizmų ir fondų, tačiau jie taikomi įvairiose politikos srityse ir nebuvo tinkamai stebimi, todėl jų poveikis bei nauda išlieka riboti ir juos sunku išmatuoti; kadangi, nepaisant to, kad sukurta daug bendradarbiavimo mechanizmų ir institucijų, iki šiol romų įtraukties problemos ir iššūkiai nesprendžiami veiksmingai, todėl būtina keisti šią padėtį,

I.  kadangi 2005 m. buvo pradėta iniciatyva „Romų integracijos dešimtmetis“, skirta kovoti su diskriminacija ir pagerinti romų ekonominę bei socialinę padėtį; kadangi deklaraciją dėl romų integracijos dešimtmečio pasirašiusios valstybės – Bulgarija, Kroatija, Vengrija, Juodkalnija, Čekijos Respublika, Rumunija, Serbija, Slovakija ir buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija – įsipareigojo dirbti kartu, naikinant diskriminaciją ir šalinant nepriimtinus skirtumus tarp romų ir likusios visuomenės,

J.  kadangi tik abipusiai pripažinus susijusių bendruomenių teises ir pareigas galima užtikrinti tikrą romų integraciją,

K.  kadangi romų repatriacija ir grąžinimas vyko keliose valstybėse narėse ir dažnai prie tokio elgesio prisideda romų niekinimas ir bendro pobūdžio priešiškumas čigonams politiniame diskurse,

L.  kadangi, nors būtina įgyvendinti nediskriminavimo principą, jo vis dar nepakanka siekiant kovoti su ilgalaike struktūrine romų diskriminacija, ir kadangi dėl to būtina papildyti lygybę skatinančius teisės aktus ir politiką sprendimais, susijusiais su specifiniais romų poreikiais dėl visapusiškos pagarbos pagrindinėms teisėms, lygybės ir nediskriminavimo principams, jų apsaugos ir skatinimo, dėl visapusiško ir nediskriminuojamojo teisės aktų, politikos ir mechanizmų, skirtų romų teisių pažeidimams kontroliuoti ir bausmėms už juos skirti, taikymo, taip pat dėl konkrečių žmogaus teisių į darbą, būstą, kultūrą, sveikatos priežiūrą, dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, mokymą, švietimą ir laisvą judėjimą įgyvendinimo ir vienodų galimybių pasinaudoti šiomis teisėmis taikant ES lygmens strategiją,

M.  kadangi taikant atvirąjį koordinavimo metodą vykdoma švelni politika, grindžiama valstybių narių savanorišku dalyvavimu, netaikant griežtų paskatų, kurios paskatintų veiksmingą vykdymą, pasirodė esanti nepakankama siekiant skatinti romų integraciją ir kadangi šio apribojimo būtų galima iš dalies išvengti kuo glaudžiau susiejant ES finansavimo mechanizmus ir tarpusavio vertinimo procesus,

N.  kadangi tautinių mažumų moterys, ypač romų moterys, susiduria su daug didesne daugeriopa diskriminacija negu tos pačios tautinės grupės vyrai arba daugumos moterys ir kadangi romų moterų užimtumo lygis yra dar žemesnis negu romų vyrų, nors. atsižvelgiant į moterų vaidmenį šeimoje, moterys galėtų būti socialiai atskirtų bendruomenių integracijos kertinis akmuo,

O.  kadangi rengiant Europos strategiją dėl romų įtraukties būtina skirti ypatingą dėmesį nepilnamečiams ir vaikams,

P.  kadangi taikant ES strategiją dėl romų įtraukties ir užtikrinant visapusišką visų susijusių direktyvų ir ES teisės aktų perkėlimą ir jų griežtesnį įgyvendinimą bus kovojama su visų formų romų pagrindinių teisių pažeidimais, įskaitant diskriminaciją, segregaciją, neapykantą kurstančias kalbas, skirstymą etniniu pagrindu ir neteisėtą genomo atspaudų rinkimą, taip pat neteisėtą iškeldinimą ir išsiuntimą iš šalies,

Q.  kadangi rūpestį kelia politiniame diskurse ir visuomenėje vis dažniau pasitaikantys romų niekinimo ir priešiškumo čigonams atvejai, kadangi keliose valstybėse narėse vykdyta romų repatriacija ir sugrąžinimas dėl abejotinų priežasčių sukėlė daug baimės ir nerimo romų gyventojams, taip pat pastebėta daugiau rasizmo ir diskriminacijos atvejų,

R.  kadangi romų galimybės pasinaudoti tomis pačiomis teisėmis ir pareigomis kaip valstybės narės piliečiai didžia dalimi priklauso nuo to, ar jiems suteikiami teisiniai pilietybės dokumentai,

S.  kadangi romų galimybė gauti kokybišką išsilavinimą ir profesinį mokymą, jų kultūros, vertybių ir kultūros paveldo pažinimas ir supratimas, jų įtraukimas į draugijas ir geresnis jų bendruomenės atstovavimas yra esminis holistinio požiūrio pagrindas siekiant įgyvendinti nacionalines ir Europos jų įtraukimo ir integravimo į visuomenę strategijas,

T.  kadangi kokybiškas išsilavinimas ir mokymas daro įtaką žmogaus asmeniniam ir profesiniam gyvenimui ateityje ir jo ar jos integracijai į visuomenę, todėl itin svarbu užtikrinti, kad visi turėtų vienodas galimybes be jokios diskriminacijos gauti išsilavinimą ir mokymą, ir kadangi kultūrų įvairovės ir kovos su stereotipais klausimų įtraukimas į mažų vaikų mokymo programas yra svarbi priemonė siekiant romų integracijos ir tarpusavio supratimo,

U.  kadangi 2010 m. spalio 19 d. Komisija paskelbė, kad 2011 m. balandžio mėn. ji pristatys ES bendrąsias nuostatas dėl nacionalinių strategijų romų klausimu(19),

1.  ragina Komisiją pasiūlyti, o Tarybą priimti ES strategiją dėl romų įtraukties (toliau – strategija), kaip visos ES preliminarų, visa apimantį ir kelių lygmenų veiksmų planą, kuris bus parengtas ir įgyvendinamas visais politiniais ir administraciniais lygmenimis ir prireikus galėtų būti tobulinamas, taip pat grindžiamas pagrindiniais lygybės, galimybės naudotis teisėmis, nediskriminavimo ir lyčių lygybės principais ir minėtose sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje, taip pat susijusiuose ES teisės aktuose nustatytomis Sąjungos užduotimis, tikslais, principais ir priemonėmis, taip pat bendra kompetencija ir paramos, koordinavimo bei papildomais veiksmais;

2.  pripažįsta, kad romų bendruomenės susiduria su diskriminacija ir (arba) dažnai jų teisės pažeidžiamos keliose valstybėse narėse ir kad ši padėtis blogėja dėl dabartinės ekonominės bei finansų krizės, dėl kurios prarandamos darbo vietos; pabrėžia, kad už romų įtrauktį atsakingos ir visos valstybės narės, ir ES institucijos; ragina visas valstybes nares visapusiškai bendradarbiauti su ES ir romų atstovais siekiant parengti integruotą politiką, kurią vykdant ir iki galo išnaudojant visus ES turimus struktūrinių fondų išteklius, ypač ERPF, ESF ir EŽŪFKP, būtų galima užtikrinti romų įtrauktį nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti prašymams suteikti techninę pagalbą siekiant pagerinti visų taikomų priemonių, skirtų romų bendruomenių integracijai, veiksmingumą;

3.  primena, kad galima pasinaudoti esamomis Europos programomis ir lėšomis siekiant romų socialinės ir ekonominės integracijos, tačiau reikia geresnės komunikacijos visais lygmenimis su vietos valdžios institucijomis, pilietine visuomene ir potencialiomis tikslinėmis grupėmis norint apie jas informuoti romus; be to, ragina esamas ES lėšas naudoti naujiems namams statyti ar jau pastatytiems namams renovuoti, inžinerijos infrastruktūrai, vietos komunalinėms paslaugoms, ryšių sistemoms, švietimui, galimybėms patekti į darbo rinką ir t. t. tobulinti.;

4.  ragina Komisiją:

5.  pabrėžia, kad labai svarbios sudėtinės programos ir prie specialių romų bendruomenių, gyvenančių skirtingomis sąlygomis, poreikių pritaikytos programos, ir kad atsižvelgiant į tai reikia suteikti romams galimybę vietoje naudotis individualiems poreikiams pritaikytomis paslaugomis;

6.  primena, kad pakankamos pajamos, imli darbo rinka ir galimybė naudotis aukštos kokybės paslaugomis yra pagrindiniai aktyvios įtraukties strategijos ramsčiai, nurodyti rekomendacijoje 2008/867/EB;

7.  pabrėžia, kad socialinė parama, tinkamas būstas ir apranga, aukštos kokybės visiems prieinamos lavinimo ankstyvuoju etapu programos, aukštos kokybės įtrauktį skatinantis švietimas bei tinkamos sąlygos ir pasirengimas įtraukti tėvus yra būtini norint užtikrinti lygias galimybes ir galimybę visapusiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime bei išvengti diskriminacijos ateityje; pabrėžia, kad būtina kovoti su pamokų praleidinėjimu ir mažinti mokyklos nebaigiančių mokinių skaičių, taip pat suteikti subsidijas ir finansinę paramą; laikosi nuomonės, kad suaugusiems asmenims siūlomos švietimo, mokymo galimybės ir pagalba gaunant darbą yra būtinos norint užtikrinti romų galimybes įsidarbinti ir jų nuolatinį užimtumą siekiant išvengti socialinės atskirties didėjimo;

8.  primygtinai ragina socialinės atskirties prevenciją pradėti jau ankstyvoje vaikystėje, kad tik vaikui gimus jis būtų įtrauktas į gyventojų registrą pripažįstant jo tautybę ir jis patektų į visų socialinių paslaugų teikimo sritį; mano, kad ypač romų tautybės vaikams reikėtų užtikrinti aukštos kokybės švietimo paslaugas ankstyvuoju etapu ir kad reikėtų taikyti specialias priemones siekiant remti jų mokyklinį lavinimą;

9.  primena sunkumus, su kuriais susiduria romai, ypač jų tautybės moterys ir mergaitės, t.y. skurdą, diskriminaciją ir atskirtį, dėl kurių kyla sunkumų gauti aukštąjį išsilavinimą, darbą ir naudotis socialinėmis paslaugomis; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti romų tautybės moterų ir mergaičių konkrečių poreikių klausimus, visose romų įtraukties politikos veiksmuose atsižvelgiant į lyčių aspektą, ir suteikti apsaugą ypač pažeidžiamiems pogrupiams;

10.  ragina valstybes nares imtis konkrečių veiksmų ir informuoti piliečius apie istorinę ir esamą romų padėtį, šiuo tikslu kaip informacijos šaltiniu pasinaudojant įvairiomis priemonėmis, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitomis;

11.  pabrėžia, kad ES strategijoje dėl romų įtraukties turėtų būti numatytos priemonės, kuriomis būtų užtikrinama romų padėties stebėsena atsižvelgiant į pagarbą jų pagrindinėms socialinėms teisėms, lygybei, nediskriminavimo ir laisvo judėjimo ES principams, taip pat atsižvelgiant į šių teisių ir principų skatinimą;

12.  pabrėžia, kad romų galimybė gauti kokybišką išsilavinimą ir profesinį mokymą, jų kultūros, vertybių ir kultūros paveldo pažinimas ir supratimas, jų įtraukimas į draugijas ir geresnis jų bendruomenės atstovavimas yra esminis holistinio požiūrio pagrindas siekiant įgyvendinti nacionalines ir Europos jų įtraukimo ir integravimo į visuomenę strategijas;

13.  pabrėžia, kad kokybiškas išsilavinimas ir mokymas daro įtaką žmogaus asmeniniam ir profesiniam gyvenimui ateityje ir kad dėl šios priežasties itin svarbu užtikrinti vienodą prieigą prie veiksmingų švietimo ir mokymo sistemų be jokios diskriminacijos ar segregacijos;

14.  pabrėžia, kad svarbu, jog strategija būtų patvirtinta ir jos įgyvendinimas prižiūrimas skaidriu būdu, kai pirminė atsakomybė tenka demokratiškai atskaitingiems Tarybos ministrams, taip pat pabrėžia, kad strategija jokiu būdu neturėtų daryti tokio poveikio ES, kai kyla nesantaika ir susipriešina valstybės narės, bet priešingai – ji turėtų prisidėti stiprinant bendrijos integracijos procesą;

15.  pabrėžia, kad svarbu, jog tinkamai būtų naudojamos lėšos, paskirtos atskirų valstybių narių veiklai prioritetinėse strategijos srityse;

16.  pabrėžia, kad strategijos tikslų įvykdymo lygį reikia kontroliuoti ir vertinti, kad būtų galima numatyti atlyginimo kriterijus juos vykdančioms valstybėms narėms ir baudas jų nevykdančioms valstybėms narėms;

17.  ragina Komisiją:

18.  primena, kad Komisija yra ypač atsakinga už ES strategijos dėl romų įtraukties skatinimą, tačiau ši strategija turi būti įgyvendinama vietos lygmeniu;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares mobilizuoti jau turimas ES strategijas ir priemones siekiant užtikrinti socialinę ir ekonominę romų įtrauktį bei sukurti ir įgyvendinti visas susijusias politines priemones atsižvelgiant, jeigu reikia, į romų įtraukties bendrus pagrindinius principus;

20.  mano, kad aktyvesnis romų lyderių, vietos institucijų ir ES institucijų bendradarbiavimas yra būtinas norint nustatyti pagrindines problemas ir sprendimus, su kuriais susiduria ES ir jos valstybės narės siekdamos spręsti romų tautybės gyventojų socialinės ir ekonominės integracijos klausimus;

21.  ragina valstybes nares suteikti sprendimus priimančioms institucijoms įgaliojimus, kurių reikia siekiant užtikrinti kompleksinį ir į plėtrą nukreiptą ES finansavimą, skirtą geroms vietos iniciatyvoms remti ir reaguoti į įvarius vietos romų poreikius; pabrėžia, kad svarbu nustatyti gerą romų integracijos praktiką ir ja keistis, taip pat stiprinti sėkmingų atvejų regimumą; taip pat ragina plėtoti institucinius pajėgumus, kurių reikia norint teikti būtiną pagalbą (administracinę ir projektų valdymo pagalbą) vietos lygmeniu;

22.  mano, kad romų ir ne romų organizacijos, vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos bei ES įstaigos turėtų veikti kartu ir prisiimti atsakomybę viso proceso metu, pasiremiant geriausia praktika ir jau turimomis valstybių narių pildomomis milžiniškomis žinių bazėmis bei patirtimi, įgyta pirmuoju Romų įtraukties dešimtmečio etapu; pabrėžia, kad yra svarbu rengti informuotumo didinimo kampanijas, ypač tokiuose regionuose, kuriuose gyvena didelės romų bendruomenės;

23.  mano, kad nepavyks įgyvendinti romų socialinės įtraukties, jeigu nebus atstovaujama jų interesams ir jei jie nebus stiprinami į juos atsižvelgiant politinių sprendimų priėmimo procese, taip pat jeigu jie nedalyvaus pilietinėje NVO veikloje nacionaliniu ir Europos mastu;

24.  labai rekomenduoja ES institucijoms užtikrinti, kad nacionalinio lygmens atstovai intensyviau dalyvautų konsultacijose ir priimant sprendimus siekiant ateityje sukurti strategiją, kuri būtų naudinga visoms susijusioms šalims; taip pat atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į tai, kad romų įtraukties politiką reikia rengti, plėtoti, įgyvendinti ir vertinti bendradarbiaujant su regioninėmis bei vietos valdžios institucijomis ir su romų ir ne romų gyventojų grupėmis, atstovais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, taip pat su Regionų komitetu bei tarptautinėmis organizacijomis norint, kad ši politika susilauktų didesnio pripažinimo ir būtų veiksmingesnė;

25.  ragina Komisiją rinkti ir skleisti informaciją apie skirtingų valstybių narių patirtį ir veiksmus, ypač švietimo ir kultūros srityse;

26.  ragina kuriant informacijos, analizių ir keitimosi gera praktika platformas labiau padėti projektų, tinkamų romų integracijai skiriamam Europos finansavimui gauti, rengėjams;

27.  laikosi nuomonės, kad iš dalies sprendimą rasti padėtų visapusiškas valstybių narių įsipareigojimas teikti veiksmingą paramą projektų rengėjams ir kad valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, turi dalyvauti skatinant vietos valdžios institucijas atrinkti projektus, kuriais siekiama integruoti romus;

28.  ragina valstybes nares parengti įvairius sektorius apimančias skurdo mažinimo strategijas, kurias įgyvendinant būtų atsižvelgiama į dažnai jautrų romų bendruomenės ir daugumos bendruomenės, kurios abi patiria užimtumo stoką, skurdą ir atskirtį, sugyvenimo klausimą; pabrėžia, kokios svarbios yra skatinamosios priemonės, kurios teikia regimą naudą skatinant neturtingus asmenis dalyvauti darbo rinkoje, o ne gyventi iš socialinių pašalpų ir galbūt darbo juodojoje rinkoje; pabrėžia, kad ypatingai svarbios programos, kurias vykdant skatinamas abipusis supratimas ir tolerancija;

29.  ragina Komisiją į strategiją įtraukti plėtros dimensiją ir įgyvendinti bandomuosius projektus šalyse kandidatėse bei potencialiose šalyse kandidatėse, kad būtų užtikrinama, jog nacionaliniai veiksmų planai būtų rengiami atsižvelgiant į ES strategiją;

30.  ragina valstybes nares paskirti aukšto lygio vyriausybės pareigūną arba administracinę įstaigą, kuri veiktų kaip nacionalinis informacijos centras siekiant skaidriai ir veiksmingai įgyvendinti strategiją ir kuri turėtų vykdomąją galią ir būtų atsakinga už strategijos įgyvendinimą, koordinavimą, kontrolę, jos aspekto integravimą ir jos vykdymą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis iki minimumo sumažinant biurokratijos lygį ir veiksmingai valdant bei kontroliuojant lėšas, taip pat užtikrinant ataskaitų skaidrumą;

31.  ragina valstybių narių švietimo ministerijas ir Komisiją numatyti naujoviškas ir lanksčias stipendijas talentų ugdymui ir padidinti esamų stipendijų ir programų finansavimą;

32.  ragina Komisiją ir Tarybą patvirtinti Lakeno rodiklių papildytus ir išsamius elementus siekiant išmatuoti socialinę ir teritorinę atskirtį, taip pat vertinti pažangą; pabrėžia, kad Lakeno rodiklių horizontalūs skyriai taip pat turėtų būti išplėsti aprėpiant mažiausius statistinius administracinius vienetus (LAU 1 ir LAU 2); be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Lakeno rodikliai galėtų papildyti būsimuosius sanglaudos politikos rodiklius, ypač turint mintyje socialinį aspektą;

33.  ragina Komisiją, siekiant įtvirtinti tikrą politinį įsipareigojimą daryti pažangą, papildyti šiuos rodiklius sukuriant tikslų ir kriterijų sistemą; be to, pabrėžia, kad reikia kuo skubiau užtikrinti pažangą renkant suskirstytus duomenis, kuriais remiantis būtų galima vertinti pažangą atsižvelgiant į tikslus ir (arba) kriterijus ir (arba) rodiklius ir būtų formuojama įrodymais grindžiama politika, didinamas veiksmingumas ir gerinama vertinimo kokybė;

34.  ragina, atsižvelgus į geriausią praktiką, skubiai nustatyti vertinimo kriterijus, rodiklius, nepriklausomos stebėsenos ir poveikio vertinimo mechanizmus, kad būtų įvertintas programų efektyvumas ir apčiuopiami rezultatai, o ne vien tik tikrinama, kad dotuojami projektai atitiktų procedūrinius formalumus, ir ragina veiksmingai stebėti lėšų panaudojimą, kad finansiniai ištekliai iš tiesų būtų naudojami romų gyvenimo sąlygoms, sveikatos priežiūrai, švietimui ir užimtumui gerinti;

35.  mano, kad struktūrinis valstybių narių bendradarbiavimas užimtumo ir socialinės įtraukties srityse, vadovaujantis atvirais koordinavimo metodais, yra gyvybiškai svarbus siekiant paspartinti visapusišką romų įtrauktį, ir prašo Komisijos užtikrinti, kad valstybės narės ir visos su romų klausimais susijusios šalys keistųsi gera praktika ir patirtimi;

36.  norėdamas užtikrinti, kad lėšos (kurių panaudojimo tikslai turi būti konkrečiai pateikti ir apibrėžti) pasiektų sunkiai besiverčiančius romus ir padėtų jiems užsitikrinti ilgalaikę pažangą, ragina Komisiją ir valstybes nares iš tikrųjų įsipareigoti ir pradėti tikslingesnes, į plėtrą orientuotas, sudėtingesnes, lankstesnes, tvaresnes, ilgesnės trukmės ir didesnes teritorijas aprėpiančias programas, susitelkiant ties didžiausių sunkumų turinčiais mikroregionais nepamirštant jų geografinių, socialinių, ekonominių ir kultūrinių aplinkybių, taip pat sprendžiant priemiesčių ir kaimo vietovių skurdo bei romų kvartalų segregacijos panaikinimo klausimus, ypatingą dėmesį skiriant būsto standartų gerinimui (pvz. geriamojo vandens, šildymo, elektros ir šiukšlių išvežimo paslaugų stoka) bei toliau padedant šeimoms išlaikyti geresnę būsto būklę; taip pat ragina Komisiją baigus finansavimą stebėti projektų rezultatus;

37.  ragina valstybes nares gerinti romų ekonomines galimybes, įskaitant mikrokredito priemonės skatinimą verslo pasaulyje; ragina valstybes nares remtis sėkmingų projektų pavyzdžiais, pvz., kaip pasinaudojant specialistų pagalba neteisėtas verslas buvo paverstas teisėta ekonomine veikla;

38.  ragina valstybes nares ir Komisiją parengti aiškią romų įtraukties į darbo rinką politiką ir sukurti bei patvirtinti priemones, skirtas kovai su neigiamu ilgalaikės priklausomybės nuo socialinio aprūpinimo sistemos poveikiu;

39.  pripažįsta, kad dauguma romų dirba nedeklaruotą darbą, ir, atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti socialinio draudimo sistemų tvarumą, ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, veiksmingai kovoti su šiuo reiškiniu;

40.  ragina valstybes nares, įgyvendinant su užimtumu susijusias romų įtraukties priemones, įsipareigoti į procesą įtraukti tokius visuomeninius veikėjus kaip MVĮ ir labai mažos įmonės;

41.  pabrėžią vaidmens, kurį MVĮ bei labai mažos įmonės gali atlikti integruojant romus, svarbą ir ragina taikyti priemones, kuriomis būtų skatinamos įmonės, prisidedančios prie šio tikslo;

42.  mano, jog geresnes perspektyvas romams, ypač turint mintyje jų prieigą prie darbo rinkos, galima užtikrinti didinant valstybių narių investicijas į švietimą ir mokymą ypatingą dėmesį skiriant naujosioms technologijoms ir internetui, regionų ir vietos lygmenimis vienijant tarptautinės mokslo bendruomenės, fondų ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių švietimo ir socialinės įtraukties srityse, remiamas priemones;

43.  ragina Komisiją parengti Europos krizės žemėlapį, kuriame būtų nurodyti, išmatuoti ir apžvelgti tie ES mikroregionai, kuriuose gyventojai labiausiai nukentėjo nuo skurdo, socialinės atskirties ir diskriminacijos, remiantis bent jau šiais požymiais:

44.  ragina valstybes nares dalyvauti renkant duomenis apie romų socialinę ir ekonominę padėtį (visų pirma, švietimo, sveikatos, būsto ir užimtumo srityse) ir ragina tarptautines organizacijas (pvz., Tarptautinę darbo organizaciją ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją) nagrinėti šiuos klausimus kaip bendro jų tyrimo dalį ir padėti nustatyti konkrečius tikslus, pvz., romų bendruomenės, kuri baigia vidurinį ir aukštąjį mokslą, gauna darbą viešojo administravimo sektoriuje arba kuriai atstovaujama įvairiuose socialinio ir politinio gyvenimo sektoriuose, procentinę dalį, ir prašo Europos Komisijos remiantis minėtais duomenimis nustatyti aiškią ir įgyvendinamą ES strategiją dėl romų įtraukties;

45.  todėl ragina Komisiją šiems mikroregionams teikti konkrečią paramą, įskaitant finansinę paramą, ir rengti bandomuosius projektus, į kuriuos būtų įtraukiami tarpininkai ir kurie atitiktų Europos Tarybos programą, taip pat ragina stebėti, kaip įgyvendinama strategija;

46.  ragina Komisiją įgyvendinant strategiją paraginti valstybes nares, atitinkamas tarptautines ir Europos institucijas, nevyriausybines organizacijas, romų bendruomenes, kitas suinteresuotąsias šalis ir visuomenę vartoti terminus „romai“ ir (arba) „romai ir sintai“, kai kalbama apie šią mažumą;

47.  ragina Komisiją ir Tarybą vykdant kitą daugiametę finansinę programą skirti finansavimą pagal sanglaudos politiką konkrečiai siekiant suteikti paramą strategijai ir sukurti ES strategijos dėl romų įtraukties įgyvendinimo rezervą;

48.  mano, kad šiuo metu ES lėšos yra įsisavinamos nepakankamai; todėl ragina Komisiją ištirti šio reiškinio priežastis ir sukurti veiksmingesnį metodą ES lėšų įsisavinimui stebėti (ypač kai tai susiję su būtent socialiai atskirtoms grupėms numatytomis lėšomis); taip pat ragina skubiai rinkti duomenis, tinkamai atsižvelgiant į duomenų apsaugos direktyvas, apie ES lėšų veiksmingumą, kad būtų parengta įrodymais pagrįsta politika;

49.  pabrėžia, kad romų patiriama socialinė atskirtis turi labai stiprų teritorinį skurdo ir atskirties aspektą ir kad šių reiškinių daugiausia nepakankamai išvystytuose mikroregionuose, kuriuose labai trūksta finansinių išteklių, kurių reikia, kad jie patys galėtų prisidėti prie Bendrijos finansavimo, kurį jie turi teisę gauti, taip pat trūksta administracinių pajėgumų ir žmogiškųjų išteklių, kad būtų galima gerai pasinaudoti finansavimu; pabrėžia, kad šiuose mikroregionuose, kurie dažnai yra labai atokios tarpregioninės vietovės, reikia sutelkti konkrečias pastangas ir iš esmės supaprastinti biurokratines kliūtis siekiant, kad pagal sanglaudos politiką būtų galima skirti kuo daugiau išteklių;

50.  mano, kad taip pat reikia naujų reglamentų dėl lėšų iš struktūrinių fondų skyrimo, kuriuose kaip sąlyga būtų nustatytas segregacijos panaikinimas ir užtikrintos vienodos galimybės romams naudotis viešosiomis paslaugomis; mano, kad lygių galimybių ir kovos su segregacija planai taip pat turėtų būti rengiami vietos lygmeniu, remiantis išmatuojamais rodikliais ir konkrečiais veiksmais;

51.  ragina Komisiją suteikti tinkamas priemones, kuriomis valstybėms narėms būtų padedama užtikrinti Europos socialinio fondo (ESF), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) tarpusavio papildomumą ir ragina valstybes nares siekiant romų įtraukties pasinaudoti kitomis programomis, pvz. programa PROGRESS, mokymosi visą gyvenimą programa, Kultūros programa (2007–2013 m.) ir Sveikatos programa (2008-2013 m.);

52.  ragina deleguoti ES paramos plėtrai institucijas, kurias prižiūrėtų ir kontroliuotų romų reikalų darbo grupė, siekiant:

53.  ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti į dalyvavimą orientuotą kontrolės ir vertinimo strategiją, viena vertus, įtraukiant romų bendruomenes ir padedant vystyti suinteresuotųjų šalių gebėjimus, ir, antra vertus, pasinaudojant išorės ekspertais siekiant gauti tikrovišką ir objektyvų bendros pažangos ar nesėkmės taikant įvairias priemones vertinimą; be to, reikalauja, kad Komisija pateiktų Parlamentui romams naudingų projektų, kuriuos Komisija finansavo nuo 2000 m., sąrašą, taip pat kad nurodytų, kokių rezultatų pasiekta;

54.  ragina valstybes nares įgyvendinti horizontalų prioritetą „Socialiai atskirtos bendruomenės“ panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas ir dalyvauti ES ir romų tinklo veikloje, kuria siekiama tinkamai panaudoti struktūrinių fondų lėšas romų socialinei įtraukčiai skatinti; pabrėžia, kad reikia žymiai pagerinti esamas priemones, taip pat kontrolės ir vertinimo mechanizmus; be to, pabrėžia, kad agentūros ir organizacijos, vykdančios projektus, kurie bendrai finansuojami iš struktūrinių fondų ir kurie tiesiogiai arba netiesiogiai yra naudingi romams, privalo atsakyti už savo veiksmus ir skaidriai vykdyti veiklą; taip pat ragina nuolat vykdyti išlaidų ir gaunamos naudos analizę, t. y. stebėti, kokia dalis paskirtų lėšų panaudota įgyvendinant vykdomą programą ir kokią dalį sudaro einamosios išlaidos;

55.  ragina Komisiją ir Tarybą išplėsti ES finansavimo sritį taip, kad ji apimtų ne tik vystymąsi, bet ir kokybiškų viešųjų paslaugų teikimą; be to, pabrėžia, kad reikėtų persvarstyti bendrą finansavimą ir galbūt jį labiau diferencijuoti siekiant, kad jis geriau atspindėtų veiklos ir gavėjų įvairovę, taigi būtų galima kelti reikalavimą, kad mažesniąją dalį romams skirtų projektų finansuotų konkreti valstybė, o didesniąją – ES;

56.  pabrėžia, kad reikia labai pagerinti susijusių ES politikos sričių koordinavimą siekiant skatinti sąveiką ir siekiant, kad jos papildytų viena kitą; reikia labai supaprastinti biurokratines ir įgyvendinimo taisykles, taip pat panaikinti visas kliūtis panaudoti įvairių fondų lėšas siekiant, kad visoms priemonėms skiriamos lėšos būtų kuo geriau paskirstomos;

57.  pabrėžia, kad panaudojant struktūrinių fondų lėšas reikia derinti nacionalinį ir vietos požiūrį vykdant programas, kurios vienu metu atitiktų nacionalinę strategiją ir būtų pritaikytos konkrečioms vietos reikmėms; be to, pabrėžia, kad reikia siekti sinergijos tarp struktūrinių fondų panaudojimo ir vyriausybės strategijų dėl romų, taip pat tarp Europos socialinio fondo valdymo institucijų ir specializuotų romų grupių arba koordinuojamų struktūrų, sprendžiančių romų klausimus;

58.  ragina Komisiją ir Tarybą pagerinti vietos vyriausybių ir su romų įtraukties klausimais dirbančių nevyriausybinių organizacijų prieigą prie ES fondų supaprastinant paraiškų teikimo tvarką ir taisykles;

59.  ragina Komisiją ir valstybes nares į strategiją įtraukti mechanizmą, kurį taikant būtų lengviau įdarbinti romus į valstybės tarnybą tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, ir ragina valstybes nares priimti romų tautybės darbuotojus į valstybės tarnybą, ypač į institucijas, kurios dalyvauja kuriant ir įgyvendinant ES ir valstybių narių finansuojamas programas, kuriomis siekiama romų įtraukties;

60.  pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės pasirašytų ir ratifikuotų Europos konvenciją dėl pilietybės, kurioje aiškiai nurodoma, kad valstybės teisės aktuose dėl pilietybės negalima diskriminacija dėl lyties, religijos, tautybės ar etninės priklausomybės;

61.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia toliau vykdyti ES programas, pavyzdžiui, programą PROGRESS, skirtą kovai su diskriminacija, ir programą JASMINE, kuria skatinamos investicijos į gebėjimų ugdymą, ir ragina tokias programas toliau plėtoti po 2013 m.;

62.  džiaugiasi, kad įgyvendinant 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 437/2010 atsirado galimybė iki 3 % ERPF lėšų kirti konkrečioms programoms arba 2 % viso numatyto biudžeto skirti atskirtų bendruomenių būstams atnaujinti; apgailestauja dėl to, kad iki šiol nepakeisti jokie veiklos planai siekiant suteikti romų apgyvendinimo klausimui prioritetinę reikšmę; ragina valstybes nares greitai ir visapusiškai naudotis šia nauja proga pagal struktūrinių fondų sistemą, siekiant sustiprinti veiksmingas socialinės įtraukties perspektyvas; ragina Komisiją pasiūlyti konkretų su šiuo reglamentu susijusį veiksmų planą siekiant paspartinti fondų naudojimą ir siūlo parengti Komisijos ataskaitą apie jų panaudojimą; todėl ragina valstybes nares rengiant romų integracijai skiriamas programas veiksmingai naudotis ERPF, ESF ir EŽŪFKP sąveikos galimybėmis;

63.  pripažįsta, kad romų bendruomenės yra labai nevienalytės grupės, todėl joms negalima taikyti tik vienos strategijos; todėl rekomenduoja, kad valstybių narių vietos ir regioninės valdžios institucijos, atsižvelgdamos į konkrečias romų aplinkybes (geografines, ekonomines, socialines, kultūrines), pasiūlytų veiksmingą romų įtraukties politiką; rekomenduoja Komisijai pasinaudoti tų valdžios institucijų, kurios jau aktyviai prisidėjo prie romų bendruomenių integracijos, įgyta patirtimi ir skatina naudotis geriausios praktikos pavyzdžiais ir sėkmingais metodais siekiant užtikrinti jų socialinę įtrauktį;

64.  primena, kad pagrindinė išankstinė sėkmingos integracijos sąlyga yra bendros pastangos, kurias turi dėti ir vyraujanti visuomenė, ir romų bendruomenė; todėl ragina valstybes nares padėti gerinti romų apgyvendinimo ir užimtumo padėtį, rekomenduoja valstybėms narėms ir regioninėms bei vietos valdžios institucijoms vadovaujantis reglamentu dėl Europos regioninės plėtros fondo įtraukti naujo būsto skyrimą atskirtoms bendruomenėms į platesnį, kompleksiškesnį abipusio socialinio įsipareigojimo politikos pagrindą, pavyzdžiui, bendruomenės kūrimą, apimantį romų dalyvavimą kuriant naujas įstaigas ir bendras pastangas siekiant pagerinti mokyklų lankymą ir iš esmės sumažinti nedarbą; taigi valstybės narės gali labai prisidėti ieškant konkretaus sprendimo, kaip patenkinti atskirtų grupių, kurios gyvena prastuose būstuose, apgyvendinimo poreikius; taip pat ragina valstybes nares naudoti tinklą „ES romai“ siekiant skatinti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais;

65.  ragina Komisiją ir Tarybą visapusiškai pasinaudoti tokiomis Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programomis, kaip tarpvalstybinio bendradarbiavimo programomis, tarptautinio bendradarbiavimo programomis ir tarpregioninio bendradarbiavimo programomis, ir pasinaudoti Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės teikiamomis galimybėmis;

66.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti ir pašalinti kliūtis, trukdančias romų tautybės moterims patekti (arba sugrįžti) į darbo rinką arba pradėti nuosavą verslą, taip pat ragina skirti pakankamai dėmesio moterų vaidmeniui suteikiant didesnę ekonominę galią atskirtį patiriantiems romų tautybės asmenims ir pradedant verslą; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad romų tautybės moterys dalyvautų rengiant, įgyvendinant, kontroliuojant ir vertinant ES strategiją dėl romų įtraukties;

67.  ragina Komisiją ir valstybes nares horizontaliuoju tikslu laikyti romų gebėjimų ugdymą ir didesnių galių suteikimą romų tautybės moterims visose ES strategijos dėl romų įtraukties prioritetinėse srityse;

68.  ragina Komisiją ir Tarybą į strategijos tikslus įtraukti lyčių lygybės skatinimo klausimą, taip pat kovą su daugeriopa ir tarpsektorine diskriminacija;

69.  ragina Komisiją ir valsybes nares surinkti, išnagrinėti ir paskelbti patikimus pagal lytį suskirstytus statistinius duomenis, kad būtų galima tinkamai įvertinti ir atnaujinti strategiją, taip pat kad būtų galima įvertinti pagal strategiją vykdomų projektų ir veiklos poveikį romų tautybės moterims;

70.  ragina įtraukti į strategiją bendradarbiavimo, keitimosi informacija ir stebėsenos mechanizmą ne tik ES, bet ir nacionaliniu lygmeniu, siekiant kartu su Pagrindinių teisių agentūra, Europos Taryba, kitomis atitinkamomis tarptautinėmis ir Europos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, romų bendruomenėmis, kitais suinteresuotaisiais subjektais spręsti problemas ir ieškoti sprendimų, taip pat užtikrinti, kad strategiją ES ir nacionaliniu lygmenimis tinkamai ir visiškai įgyvendintų tie asmenys, kurie už ją atsakingi, taip užtikrinant jos sėkmę;

71.  ragina Komisiją teikti techninę pagalbą, kurios reikia norint stiprinti struktūrinių fondų administravime dalyvaujančių organų administracinius pajėgumus, ir ragina valstybes nares teikti konsultacijas bei administracinę pagalbą, pvz., rengiant mokymus ir padedant parengti paraiškas paramai gauti bei teikiant paaiškinimus, kad romams būtų sudarytos geresnės sąlygos gauti informaciją apie Europos bei nacionalines finansavimo programas skirtas verslumui ir užimtumui remti bei teikti reikiamas paraiškas;

72.  ragina valstybes nares, perkeliant su skurdu ir socialine įtrauktimi susijusius strategijos „Europa 2020“ uždavinius į nacionalines programas, nustatyti konkrečius, specialius, išsamius ir išmatuojamus romų socialinės įtraukties tikslus ir ragina skubiai imtis priemonių, kad šie nustatyti tikslai būtų pasiekti;

73.  mano, jog geresnę ateitį romams galima užtikrinti švietimo pagalba ir kad dėl šios priežasties itin svarbu investuoti į romų vaikų ir jaunuolių švietimą; pabrėžia, kad mokslas yra ne tik teisė, bet ir pareiga, ir reiškia savo pritarimą veiksmams, kuriais siekiama skatinti romų mokinių įtraukimą į mokyklas, be kita ko, aktyviai įtraukiant ir jų šeimos narius;

74.  mano, kad romų kultūros pažinimas visoje Europoje sudaro palankias sąlygas romams ir ne romams suprasti vieniems kitus ir skatina Europos kultūrų dialogą;

75.  mano, kad būsimojoje romų mažumos strategijoje didelį dėmesį reikėtų skirti švietimui, kuris yra pagrindinė socialinės įtraukties skatinimo priemonė;

76.  mano, kad reikėtų jauniems romams taikyti paramos priemones, pvz., stipendijas ir mentorių pagalbą, siekiant paskatinti juos ne tik gauti diplomus, bet ir siekti aukštojo mokslo ir tobulinti savo kvalifikaciją;

77.  mano, jog reikėtų parengti naujovišką stipendijų programą, kuri užtikrintų patį kokybiškiausią romų mokinių mokymą siekiant išugdyti naują romų lyderių kartą;

78.  laikosi nuomonės, kad švietimo įstaigos, kurių neturtingi mokiniai įstoja į aukštesnio lygio mokslo įstaigas ar kurių mokinių, baigusių aukštojo mokslo įstaigas, procentas yra didesnis už vidurkį, turėtų būti apdovanojamos, ir ragina Komisiją šiuo tikslu rengti projektus;

79.  pabrėžia, jog itin svarbu, kad valstybės narės skatintų romų integraciją į vietų ir šalių, kuriose jie gyvena, bendruomenes ir kultūrinį gyvenimą ir užtikrintų jų ilgalaikį dalyvavimą ir atstovavimą juose taip pat įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama skatinti profesinio švietimo ir mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programas, skirtas romų bendruomenei, ir atsižvelgiant į įvairių romų grupių Europoje kultūros paveldą ir gyvenimo būdą; atkreipia dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, galima būtų pasiūlyti specialų mokymą mokyklų darbuotojams, skatinti įdarbinti romų tautybės mokytojus, stiprinti glaudų bendradarbiavimą su romų šeimomis ir organizacijomis ir teikti pagalbą po pamokų ir stipendijas; pažymi, kad šiame procese turėtų aktyviai dalyvauti valstybių narių vietos valdžios institucijos ir tai turėtų būti ženklas pelno nesiekiančiam sektoriui į savo veiklą įtraukti romų integravimo į visuomenę programas;

80.  ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su visų formų romų atskirtimi socialinio gyvenimo ir švietimo srityse ir remti visas investavimo į romų švietimą programas;

81.  mano, jog vietos valdžios institucijos turi imtis atsakomybės ir rūpintis mokinių, palikusių mokyklą, reintegracija tol, kol jiems sukaks maksimalus privalomojo švietimo amžius; pažymi, kad šiuo tikslu švietimo įstaigos turi informuoti vietos valdžios institucijas apie mokyklą paliekančius mokinius;

82.  ragina Komisiją remti tolesnes iniciatyvas, kurias įgyvendinant romų vaikams ir jaunuoliams užtikrinamos ankstyvos vaikystės ugdymo galimybės ir globa;

83.  mano, kad reikia steigti vaikų darželius ir (arba) kitokias ikimokyklinės priežiūros ir švietimo įstaigas bendruomenėse, kur jų nėra, ir išplėsti tuos, kuriuose trūksta vietų;

84.  ragina Komisiją remti iniciatyvas, kurios pasirodė esančios veiksmingos užkertant kelią bet kokiai segregacijai ir kurias įgyvendinant pirmenybė teikiama įtraukties projektams, kuriais siekiama švietimo sėkmės ir į kuriuos įtraukiamos romų šeimos;

85.  reiškia savo susirūpinimą dideliu romų neraštingumo mastu ir mano, jog labai svarbu parengti ir plėtoti programas, kurios užtikrintų romų mergaitėms ir moterims kokybišką pradinį ir vidurinį ugdymą ir aukštojo mokslo studijas, įskaitant jų perėjimo iš pradinės mokyklos į vidurinę mokyklą palengvinimo strategijas, ir tuo pat metu skatintų romų ir ne romų tautybės asmenis suprasti romų kultūros paveldą, istoriją ir vertybes;

86.  pabrėžia, kad maži mokyklą lankančiųjų, dideli mokyklos nelankančiųjų skaičiai ir prasti mokymosi rezultatai gali rodyti, jog moksleiviai ir tėvai ne visuomet žino apie išsilavinimo svarbą; kiti aktualūs veiksniai gali būti šie: nepakankami ištekliai, sveikatos problemos, kokybiško švietimo vietoje ar prieinamo transporto į mokyklą nebuvimas, standartų neatitinkantys būstai ir drabužiai, dėl kurių neįmanoma lankyti mokyklos, neįtraukiantis klimatas mokykloje ir segreguotos mokyklos, tinkamai neparengiančios konkurencijai darbo rinkoje; taigi pabrėžia, kad svarbu imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama skatinti romų moksleivius lankyti mokyklą, ir svarbu palaikyti nuolatinį dialogą švietimo klausimais su tų moksleivių šeimomis, romų bendruomene ir visomis suinteresuotosiomis šalimis;

87.  pabrėžia, kad masinis ir profesionalų sportas gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant romų tautybės gyventojų įtrauktį;

88.  pritaria, jog reikia skatinti mokytojų mokymo programas, kuriose ugdomi mokytojų gebėjimai dirbti su romų kilmės vaikais ir jaunuoliais, jų tėvais ir romų tarpininkais dirbančiais žmonėmis, ypač pradinėse mokyklose, taip siekiant skatinti romus lankyti mokyklą;

89.  siūlo taikyti skirtingus požiūrius į švietimo integraciją vaikams iš romų šeimų, norinčių gyventi vienoje vietoje, pavyzdžiui, kontroliuojant, kaip vaikai lanko mokyklą, ir vaikams tų šeimų, kurios nori išlaikyti klajoklišką gyvenimo būdą, sudarant sąlygas lankyti mokyklą romų stovyklavietėse;

90.  pabrėžia judumo, mokymosi visą gyvenimą, profesinio mokymo ir tęstinio mokymo programų svarbą siekiant užtikrinti romų bendruomenių jaunimo ir suaugusiųjų įtrauktį ir jų galimybes patekti į darbo rinką;

91.  mano, jog reikia plėsti mokymo darbo vietoje sistemą, kad būtų sudarytos sąlygos įgyti daug būtinų įgūdžių ir gebėjimų;

92.  mano, jog būtina mokymo pasiūlą suderinti su paklausa darbo rinkoje, todėl ragina parengti nacionalines ir regionų vidutinės trukmės darbo jėgos paklausos prognozes;

93.  ragina Komisiją sukurti ir įgyvendinti bendras ES institucijų, valstybių narių ir romų bendruomenių lyderių sistemas, skirtas valstybėse narėse įgyvendinamoms programoms ir projektams stebėti;

94.  romų kultūrą laiko neatskiriama Europos kultūros mozaikos dalimi; atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant skatinti romų ir jų gyvenimo būdo supratimą svarbiausia priemonė yra europiečių informuotumo apie romų paveldą, tradicijas ir kalbą bei šiuolaikinę romų kultūrą didinimas, ir itin pritaria jų kūrybinės veiklos, kaip pagrindinės kultūrų dialogo dalies, skatinimui ir išsaugojimui;

95.  mano, jog romai turėtų švietimo pagalba stengtis pažinti tautų, su kuriomis jie gyvena, papročius ir kultūrą, nes tokiu būdu bus palengvinta jų integracija jų gyvenamosiose vietovėse;

96.  mano, kad romų ir ne romų tautybės žmonių savanoriškos ir sporto veiklos skatinimas yra svarbus užtikrinant didesnę socialinę įtrauktį;

97.  ragina Komisiją skatinti geriausiąją praktiką ir teigiamus modelius ir patirtį, įgytą įgyvendinant programas, taip pat romų iniciatyvas, siekiant pagerinti požiūrį į romus ir jų įvaizdį ne romų bendruomenėse ir paskatinti romų bendruomenių aktyvų dalyvavimą ir kūrybingą bendradarbiavimą su ES, valstybėmis narėmis ir vietos programomis;

98.  ragina visose valdymo lygmenyse geriau numatyti ir naudoti esamas ES lėšas, skirtas romų užimtumo, švietimo ir kultūros skatinimui;

99.  rekomenduoja būsimą ES romų mažumos politiką grįsti diferencijuotu požiūriu atsižvelgiant į skirtingų valstybių narių ypatybes ir susijusių bendruomenių specifiką;

100.  atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu griežčiau tikrinti, kaip naudojamos romų įtraukčiai skirtos ES lėšos;

101.  mano, jog būtų naudingas valstybių narių, pasiekusių gerų rezultatų romų įtraukties srityje, dalijimasis patirtimi ir gerąja praktika su tomis valstybėmis, kurios dar turi šią problemą;

102.  pripažįsta, kad sudėtingas kanceliarinis darbas gali būti kliūtis projektų rengėjams; pabrėžia, kad reikia paspartinti su paramos suteikimo procedūrų supaprastinimu susijusį darbą; pabrėžia, kad šioje srityje nepakankamai panaudojamos Europos lėšos;

103.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 45 E, 2006 2 23, p. 129. (2) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 283. (3) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 428. (4) OL C 68 E, 2009 3 21, p. 31. (5) OL C 294 E, 2009 12 3, p. 54. (6) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 60. (7) OL C 4 E, 2011 1 7, p. 7. (8) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0312. (9) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. (10) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (11) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (12) OL L 158, 2004 4 30, p. 77. (13) OL L 328, 2008 12 6, p. 55. (14) OL L 132, 2010 5 29, p. 1. (15) IP/10/1097. (16) MEMO/10/701, 2010 12 21. (17) Pranešimas dėl rasizmo ir ksenofobijos ES valstybėse narėse 2009 m.; Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimas, pagrindiniai duomenys: romai 2009 m.; ES piliečių romų, išsikeliančių gyventi į kitas ES valstybes nares, padėtis; romų būsto sąlygos ir Europos Sąjungos keliautojai: lyginamoji ataskaita. (18) CM(2010)133. (19) MEMO/10/502.