2011 m. sausio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl akcinių bendrovių jungimo (kodifikuota redakcija) (COM(2010)0391 – C7-0209/2010 – 2008/0009(COD))

P7_TA(2011)0001 A7-0363/2010

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0026) ir į iš dalies pakeistą pasiūlymą (COM(2010)0391),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją 2008 m. birželio 17 d. vykusio pirmojo svarstymo metu(1),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 50 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0209/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 86 ir 55 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7–0363/2010),

A.  kadangi Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.  priima per pirmąjį svarstymą savo poziciją, kuri išdėstyta žemiau;

2.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. sausio 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/.../ES dėl akcinių bendrovių jungimo (kodifikuota redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2011/35/ES.)

(1) OL C 286 E, 2009 11 27, p. 60. (2) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje. (3) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2011 m. sausio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, protokolo, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo projekto (06903/2010 – C7-0384/2010 – 2007/0231(NLE))

P7_TA(2011)0002 A7-0373/2010

(Pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06903/2010),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, protokolo, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo projektą (09373/2008),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7–0384/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį bei 46 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A7–0373/2010),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės parlamentams ir vyriausybėms.

2011 m. sausio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų sudarymo projekto (06646/2010 – C7-0103/2010 – 2008/0145(NLE))

P7_TA(2011)0003 A7-0361/2010

(Pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06646/2010),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų projektą (06190/2009),

–  atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą duoti pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį, 218 straipsnio 8 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7–0103/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A7–0361/2010),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos vyriausybėms ir parlamentams.

2011 m. sausio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymąpriimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (10753/3/2010 – C7-0267/2010 – 2008/0098(COD))

P7_TA(2011)0004 A7-0343/2010

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (10753/3/2010 – C7-0267/2010),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0311) ir į iš dalies pakeistą pasiūlymą (COM(2009)0579),

–  atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį pagal kurią Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0203/2008),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 8 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Europos Parlamento per antrąjį svarstymą priimtai pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 66 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto antrajam svarstymui pateiktas rekomendacijas (A7-0343/2010),

1.  priima per antrąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. sausio 18 d. per antrąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 305/2011.)

(1) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 441. (2) OL C 218, 2009 9 11, p. 15.

2011 m. sausio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos įgyvendinimo: veiklos plano laikotarpio vidurio peržiūra ir ateities perspektyvos (2010/2101(INI))

P7_TA(2011)0005 A7-0375/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 18 d. Europos Sąjungos Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos pirmininkų pasirašytą Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 29 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą, kuriame nustatytas veiksmų planas, apimantis konkrečias konsensuso įgyvendinimo priemones (SEC(2008)1991),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 214 straipsnį, skirtą humanitarinei pagalbai,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos(1),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 23 d. Europos Sąjungos gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, atnaujintas 2009 m. gruodžio mėn., ir į 2009 m. gruodžio 8 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimą 2007/162/EB, nustatantį civilinės saugos finansinė priemonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimą 2007/779/EB, nustatantį Bendrijos civilinės saugos mechanizmą(3),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2007 m. gruodžio mėn. išvadas, kuriose Komisija raginama kuo geriau pasinaudoti Bendrijos civilinės saugos mechanizmu ir stiprinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą,

–  atsižvelgdamas į bendrą vyriausiosios įgaliotinės ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos Catherine Ashton ir Europos Komisijos narės Kristalinos Georgievos dokumentą dėl patirties, įgautos Europos Sąjungai reaguojant į nelaimę Haityje,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 10 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Parlamentui „Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos: daugiašališkumo galimybė“ (COM(2003)0526), kuriame nuosekliu politiniu dialogu, glaudesniu bendradarbiavimu šioje srityje, geresniu krizių valdymu ir prevencija bei strateginiu Komisijos ir tam tikrų JT organizacijų bendradarbiavimu raginama visapusiškai remti ir stiprinti ES ir JT santykius,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes didinimo (COM(2008)0130) ir į Europos Parlamento 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes gerinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl nelaimių rizikos mažinimo besivystančiose šalyse Europos Sąjungos paramos strategijos (COM(2009)0084),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Parlamentui dėl humanitarinės pagalbos maistu (COM(2010)0126),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl 2010 m. Humanitarinės pagalbos generalinio direktorato (ECHO GD) veiklos gairių,

–  atsižvelgdamas į Michelio Barnier 2006 m. gegužės mėn. paskelbtą pranešimą „Europos civilinės saugos pajėgos: Europos pagalba“,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų 1977 m. papildomus protokolus,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. liepos mėnesį priimtą Konvenciją dėl pabėgėlių statuso,

–  atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių konvenciją ir į fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose, 1989 m. lapkričio 20 d. patvirtintą JT Generalinės Asamblėjos,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. balandžio 13 d. Londone pasirašytą Pagalbos maistu konvenciją, pagal kurią Europos bendrijai nustatomas įpareigojimas reaguoti į kritines situacijas, susijusias su maistu, ir į kitus maisto poreikius besivystančiose šalyse(5),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimo bei nevyriausybinių organizacijų elgesio kodeksą dėl pagalbos nelaimių atveju,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 17 d. Stokholme patvirtintus humanitarinės pagalbos teikimo principus ir gerąją patirtį (GHPT),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. Jungtinių Tautų ir humanitarinių organizacijų Visuotinėje humanitarinėje programoje patvirtintus partnerystės principus,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 27 d. pataisytas Jungtinių Tautų karinių ir civilinės gynybos išteklių naudojimo teikiant pagalbą įvykus nelaimei gaires (Oslo gairės),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo mėn. Karinės ir civilinės gynybos išteklių naudojimo, remiant Jungtinių Tautų humanitarinius veiksmus sudėtingų kritinių situacijų atveju, gaires (KCGI gaires),

–  atsižvelgdamas į Hyogo veiksmų programą, patvirtintą 2005 m. sausio 18–22 d. Kobėje, Hyoge, Japonijoje, surengtoje pasaulinėje konferencijoje dėl nelaimių prevencijos,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugpjūčio mėn. Jungtinių Tautų neatidėliotinos pagalbos koordinatoriaus ir Generalinio Sekretoriaus pavaduotojo humanitariniais reikalais paskelbtą Humanitarinės pagalbos apžvalgą,

–  atsižvelgdamas į Vystomosios paramos mokslinių tyrimų partnerių organizacijos (DARA) parengtą 2010 m. humanitarinio reagavimo rodiklį, kuris padeda analizuoti ir klasifikuoti būdus, kuriais pagrindinės paramą teikiančios šalys reaguoja į žmonių, nukentėjusių per nelaimes, konfliktus ir esant kritinei padėčiai, poreikius,

–  atsižvelgdamas į taisyklių, įstatymų ir principų, taikomų tarptautiniams veiksmams nelaimių atveju (IDRL gairės), priimtų 2007 m. Ženevoje per 30-ąją tarptautinę Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio konferenciją, tarptautinę programą ir į bendrą Europos valstybių narių įsipareigojimą juos remti,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl žemės drebėjimo Haityje(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 14 d. rekomendaciją Tarybai dėl ES greitojo reagavimo pajėgumų kūrimo(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl Izraelio karinės operacijos prieš humanitarinės pagalbos flotilę ir Gazos ruožo blokados(9),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl humanitarinės krizės Somalyje, kurią pagal Darbo tvarkos taisyklių 120 straipsnį pateikė Oreste Rossi (B7–0489/2010),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl humanitarinės pagalbos trečiosioms šalims,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto (A7-0375/2010) pranešimą,

A.  primindamas bendrą humanitarinės pagalbos viziją, kuri pateikiama Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos ir kuri pabrėžia Europos Sąjungos norą šioje srityje artimai bendradarbiauti siekiant gerinti jos efektyvumą, ginti ir skleisti pagrindinius humanitarinius žmogiškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principus bei aktyviai skatinti gerbti tarptautinę humanitarinę teisę,

B.   kadangi konsensuse numatyti įsipareigojimai taikomi ir valstybėms narėms, ir Komisijai ir kadangi veiksmų plane išvardytus veiksmus dažnai įgyvendina Komisija ir valstybės narės, veikdamos drauge,

C.   kadangi dėl žmonių sukeltos klimato kaitos poveikio žymiai išaugo gamtos nelaimių skaičius ir jos suintensyvėjo ir kadangi pramoninės valstybės istoriškai yra už tai atsakingos; kadangi padaugėjo sudėtingų krizių, susijusių su daugeliu veiksnių, įskaitant besikeičiantį konfliktų pobūdį, prastą valdymą ir nestabilią padėtį, pasunkėjo tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai ir sumažėjo humanitarinės pagalbos erdvė,

D.  kadangi teikti pagalbą tampa vis sudėtingiau ir pavojingiau, kadangi didėja humanitarinės pagalbos darbuotojų nesaugumas ir kadangi 2008 m. žuvo 122 humanitarinės pagalbos darbuotojai,

E.   kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamiausioms grupėms, pavyzdžiui, moterims, vaikams ir priverstinai perkeltiems asmenims, ir kadangi padidėjęs lytimi grindžiamas ir seksualinis smurtas yra pagrindinė humanitarinės srities problema, kai nuolatiniais prievartavimai kartais naudojami kaip karo ginklas,

F.  kadangi dėl padidėjusio nehumanitarinių veikėjų įsitraukimo reaguojant į humanitarines krizes kyla didelis pavojus, kad bus supainioti karinės ir humanitarinės veiklos dalyvių vaidmenys ir kad bus ištrintos neutralios, nešališkos ir nepriklausomos humanitarinės pagalbos ribos,

G.   kadangi naujausios Haityje ir Pakistane įvykusios tragedijos vėl parodė, kad reikia veiksmingumo, greitumo, koordinavimo ir matomumo aspektais stiprinti Europos Sąjungos turimas priemones, skirtas reaguoti į nelaimes (humanitarinė pagalba ir Bendrijos civilinės saugos mechanizmas) ir kadangi šios nelaimės dar kartą parodė, jog reikia įsteigti Europos greito reagavimo pajėgas,

H.  kadangi bendros humanitarinės aplinkybės pablogėjo, kadangi humanitariniai uždaviniai ir poreikiai yra milžiniški ir būtina dirbti siekiant sustiprinti konsensuso ir jo veiksmų plano įgyvendinimą, taip pat koordinavimą viso pasaulio mastu ir naštos pasidalijimą atsižvelgiant į šalių, kurios turi pajėgumus daug prisidėti prie humanitarinės pagalbos, regioninę atsakomybę,

I.  kadangi Komisijos biudžetas, skirtas humanitarinėms nelaimėms, ir konkrečiai ECHO generalinio direktorato biudžetas ne tik buvo įšaldytas, bet ir per pastaruosius penkerius metus realiai šiek tiek sumažėjo;

Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos ir jo veiksmų planas

1.  apgailestauja dėl to, kad Konsensusas dėl humanitarinės pagalbos tebėra pernelyg blogai žinomas kitiems nei humanitarinės pagalbos partneriams, ir prašo, kad šioje srityje būtų teikiamas specifinis mokymas, ypač Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), valstybių narių diplomatams ir karinės veiklos dalyviams;

2.  apgailestauja dėl to, kad valstybės narės nepakankamai dalyvauja įgyvendinant konsensusą, ir mano, kad Tarybos Humanitarinės pagalbos ir pagalbos maisto produktais darbo grupės (COHAFA) vaidmuo turėtų būti sustiprintas siekiant užtikrinti geresnę šio įgyvendinimo priežiūrą, pavyzdžiui, organizuoti konkrečias konsensuso integravimo į nacionalines humanitarines strategijas sesijas arba pateikti metines veiklos ataskaitas, ir siekiant aktyviau taikyti jos įgaliojimus skatinti kitas Tarybos ir Politinio ir saugumo komiteto darbo grupes nagrinėti humanitarinės pagalbos klausimus, taip pat daug dėmesio skirti veiksmingam ir greitam koordinavimui;

3.  ragina Sąjungos delegacijas trečiosiose šalyse aktyviai skatinti informuoti valstybių narių atstovybes apie konsensusą ir jo veiksmų planą ir jų įgyvendinimą;

4.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybę kasmet su ES nacionaliniais parlamentais keistis pažangiąja patirtimi apie tai, kaip jie įgyvendino konsensuso įsipareigojimus;

5.  pataria teikti didesnį finansavimą humanitarinei pagalbai, nes padaugėjo vietų, kur ji reikalinga, ir prašo, kad biudžeto valdymo institucijos iškart perkeltų visas skubiai pagalbai atidėtas rezervo lėšas ar dalį jų į pradinį ECHO GD biudžetą; pabrėžia, kad svarbu pasiekti EBPO Vystymosi paramos komiteto tikslą – 0,7 proc. BNP iki 2015 m.;

6.  taip pat ragina sudaryti realius biudžetus, iš kurių asignavimai veiksmams įvykus gamtos nelaimei ar humanitarinei pagalbai būtų skiriami atsižvelgiant į ankstesnių metų išlaidas;

7.   ragina dėti papildomas pastangas siekiant, kad būtų paspartintas operacijų įvykus gamtos ar kitai nelaimei finansavimas ir būtų supaprastintos sprendimų priėmimo ir leidimų suteikimo procedūros, susijusios su biudžeto vykdymu; pabrėžia, kad Komisijos tarnybos turi glaudžiai bendradarbiauti su EIVT, kad būtų galima užtikrinti greitą pradinį operacijų finansavimą;

8.   primena, kad labai svarbu ir toliau darniai reaguoti į nelaimes bendrai ir ypač didelį dėmesį skirti vadinamoms užmirštoms krizėms;

9.   ragina skirti daugiau lėšų ir plėtoti gebėjimus bei išteklius siekiant užtikrinti, kad humanitarinė pagalba ir civilinė sauga išliktų išimtinai civilinės užduotys;

10.  remia labai svarbų vaidmenį, kurį, šviesdamas ir mokydamas jaunuosius europiečius, atlieka Humanitarinės pagalbos tinklas (angl. NOHA) (pirmasis universitetų, siūlančių išsilavinimą humanitarinės pagalbos srityje Europos lygiu, tinklas) skatinant geriau suvokti humanitarinę padėtį pasaulyje ir ypač vykdant Europos reagavimo į pažeidžiamiausių grupių poreikius politiką;

Humanitariniai principai, tarptautinė humanitarinė teisė ir humanitarinės pagalbos erdvės apsauga

11.  dar kartą patvirtina konsensuse išdėstytus humanitarinės pagalbos principus ir tikslus; primena, kad Europos Sąjungos humanitarinė pagalba nėra krizės valdymo priemonė, ir apgailestauja dėl didėjančio humanitarinės pagalbos politizavimo ir jo pasekmių pagarbai humanitarinės pagalbos erdvei;

12.  laikosi nuomonės, kad vykdant Lisabonos sutartyje numatytus Europos Sąjungos išorės veiksmus reikia gerbti Konsensuse dėl humanitarinės pagalbos nustatytus principus ir priimtus įsipareigojimus ir mano, kad Sąjunga, atsižvelgdama į savo politinę svarbą ir įtaką, kurią ji daro kaip didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja, turėtų ypatingai propaguoti humanitarinius principus;

13.  taip pat ragina, kad karinis ir civilinis personalas bei humanitarinės pagalbos teikėjai, dalyvaujantys reagavimo į nelaimę arba humanitarinės pagalbos operacijose, imtųsi veiksmų vadovaudamiesi neutralumo, nepriklausomumo ir nešališkumo principais;

14.  džiaugiasi, kad 2009 m. gruodžio mėn. pataisytos Europos Sąjungos tarptautinės humanitarinės teisės skatinimo gairės, ir mano, kad Komisija ir valstybės narės turi atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant šias gaires; taip pat tikisi, kad EIVT bus teikiami konkretūs tarptautinės humanitarinės teisės mokymai;

15.  prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų skirta papildomų lėšų tarptautinės humanitarinės teisės skatinimui ir kad ji teikimo vietoje būtų skleidžiama kariams, jaunimui, politikams ir pilietinei visuomenei;

16.   primena, kad pagal 2003 m. birželio mėnesį patvirtintus humanitarinės pagalbos principus ir pagal šios srities pažangiąją patirtį atkreipiamas dėmesys į tai, kad reikia skatinti atsiskaityti už reagavimo į humanitarines krizes tarptautiniu mastu veiksmus ir nuolat juos vertinti, taip pat vertinti pagalbos teikėjų veiksmingumą, ir pabrėžia, kad šie vertinimai turi būti aptariami plačiau, ypač su subjektais, dalyvaujančiais teikiant humanitarinę pagalbą;

Bendra pagalbos teikimo sistema
Pagalbos kokybė

17.  primena, kad pagalbos teikimas turi būti grindžiamas tik nustatytais pagalbos poreikiais ir pažeidžiamumo laipsniu, kad pagalbos kokybę ir kiekį, visų pirma, turi lemti pradinis vertinimas, kurį dar reikia pagerinti, ypač pažeidžiamumo kriterijų taikymo aspektu, ypač atsižvelgiant į moterų, vaikų ir neįgalių asmenų grupes;

18.   primena, kad tikras ir nuolatinis pagalbos gavėjų įtraukimas ir, jeigu įmanoma, dalyvavimas pagalbos teikimo valdyme – viena pagrindinių sąlygų siekiant teikti kokybišką humanitarinę pagalbą, ypač ilgalaikių krizių atvejais;

19.   primygtinai ragina, kad ištikus gamtos ar žmogaus sukeltai nelaimei teikiant Sąjungos pagalbą turėtų būti siekiama padėti vietos ekonomikai, pavyzdžiui, kuo labiau perkami vietoje ar regione pagaminti maisto produktai, taip pat ūkininkams suteikiamos būtinos medžiagos;

20.   ragina suderinti įvairių veikėjų naudojamus metodus ir skatina Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo tarnybą (angl. OCHA) tęsti savo darbą siekiant nustatyti bendrą metodologinę sistemą, pagal kurią pirmenybė būtų teikiama greitiems ir efektyviems veiksmams ir nuolat kuo labiau būtų įtraukiami suinteresuoti vietos asmenys, įskaitant suinteresuotus nevyriausybinių organizacijų atstovus;

21.   aktyviai ragina Komisiją tęsti darbą sektorinėse srityse, pvz., maisto, apsaugos, vyrų ir moterų lygybės ir seksualinio smurto, pabėgėlių, grįžtančių asmenų ir asmenų, perkeltų savo šalyje, ir ragina nuosekliai integruoti vyrų ir moterų bei reprodukcinės sveikatos aspektus teikiant humanitarinę pagalbą pirmosios pagalbos sveikatos paslaugų srityje;

22.   ragina Tarybą konkrečiomis priemonėmis įgyvendinti M. Barnier pranešime išdėstytas rekomendacijas, kad atokiausiais ES regionais neišskirtine tvarka turėtų būti naudojamasi kaip paramos bazėmis siekiant palengvinti išankstinį aprūpinimą svarbiais produktais, pervežimų ir tiekimo technika, nes tai padėtų lengviau pasinaudoti turimais Europos žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais vykdant skubią humanitarinę intervenciją už Europos Sąjungos ribų;

23.   skatina Komisiją toliau nagrinėti, kokį neigiamą poveikį gali turėti humanitarinė pagalba toms vietovėms, kuriose ji teikiama, ypač, kaip ji gali destabilizuoti ekonomines ir socialines struktūras ir daryti poveikį gamtinei aplinkai, ir ragina remiantis išvadomis parengti tinkamas strategijas siekiant atsižvelgti į minėtąjį neigiamą poveikį projektų rengimo etape;

Partnerystės įvairovė ir kokybė

24.   ragina gerbti tarptautinių humanitarinės pagalbos programų finansavimo ir įgyvendinimo sistemos dalyvių įvairovę: Jungtinės Tautos, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimas, nevyriausybinės organizacijos (NVO), ir ragina stiprinti vietos dalyvių pajėgumus; ragina visus susijusius veikėjus tinkamai koordinuoti veiklą ir keistis informacija,

25.   prašo visų vyriausybinių institucijų atsižvelgti į svarbų NVO vaidmenį renkant privačių rėmėjų lėšas;

26.  pritaria, kad būtų tęsiamos Jungtinių Tautų lygmeniu vykdomos humanitarinės pagalbos reformos, ir ragina stiprinti humanitarinės pagalbos koordinatorių sistemą, skaidriau, atsižvelgiant į konkrečią pagalbos gavėjų padėtį ir lanksčiau naudoti bendras lėšas ir remiantis JT Humanitarinės pagalbos apžvalgoje pateiktomis rekomendacijomis ir stiprinant skaidrumo bei atsiskaitomybės principus pagerinti grupės (sektorinės atsakomybės) metodą, ypač vietos struktūrų ir nevyriausybinių subjektų koordinavimo lygmeniu, taip pat atsižvelgiant į tarpsektorinius aspektus ir koordinuojant grupes;

Koordinavimas tarptautiniu ir Europos lygmenimis

27.   dar kartą patvirtina, kad Jungtinės Tautos, konkrečiai OCHA, atlieka pagrindinį vaidmenį koordinuojant tarptautinę humanitarinę pagalbą;

28.   palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį įvairių Europos reagavimo į krizes priemonių nuoseklumą, ir džiaugiasi, kad tas pats generalinis direktoratas rūpinsis humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos reikalais; vis dėlto primygtinai reikalauja, kad šių dviejų sričių įgaliojimai, vaidmenys ir ištekliai liktų oficialiai atskirti;

29.   prašo Tarybos ir Komisijos nustatyti tikslias ir skaidrias EIVT ir Komisijos bendradarbiavimo ir koordinavimo valdant didelio masto krizes už Europos Sąjungos teritorijos ribų taisykles, taip pat aktyviai siekti matomumo, kaip ES šiuos išteklius ir gebėjimus naudoja vietoje;

30.   primena, kad Europos Sąjungos išorės strategija vaikų teisių klausimais turėtų būti grindžiama Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, ypač jos 3, 16, 18, 23, 25, 26 ir 29 straipsniuose, ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje bei jos neprivalomuose protokoluose apibrėžtomis vertybėmis ir principais;

Civilinės saugos ir karinių išteklių bei pajėgumų naudojimas

31.  dar kartą patvirtina, kad toliau turi būti labai aiškiai skiriami karinės veiklos dalyvių ir humanitarinės veiklos dalyvių įgaliojimai, ypač regionuose, kuriuos palietė gaivalinės nelaimės ir vyksta kariniai konfliktai, ir kad itin svarbu, jog kariniai ištekliai ir pajėgumai būtų naudojami tik griežtai ribojamais ir kraštutiniais atvejais, siekiant remti humanitarinės pagalbos veiksmus pagal Jungtinių Tautų gaires (KCGI gairės ir Oslo gairės)(10);

32.  primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad humanitarinė pagalba ir civilinė sauga turi būti suprantamos, kaip visiškai civilinės užduotys, ir turi būti įgyvendinamos į tai atsižvelgus;

33.  prašo Komisijos imtis informavimo apie humanitarinės pagalbos specifiką veiksmų vykdant Europos Sąjungos išorės politiką ir prašo valstybių narių užtikrinti, kad jų karinės pajėgos gerbtų ir taikytų Jungtinių Tautų gaires; be to, mano, kad karinės veiklos dalyvių ir humanitarinės veiklos dalyvių dialogas būtinas siekiant skatinti tarpusavio supratimą;

34.   dar kartą tvirtina, kad esant humanitarinėms krizėms civilinės saugos pajėgumais turėtų būti naudojamasi remiantis poreikiais, šių pajėgumų naudojimas turėtų būti papildomojo pobūdžio ir suderintas su humanitarine pagalba ir kad gamtos nelaimių atveju šie ištekliai, jei bus naudojami vadovaujantis Nuolatinio agentūrų bendradarbiavimo komiteto (angl. IASC) principais šiuo klausimu, gali padėti teikiant humanitarinę pagalbą;

35.   prašo, kad Komisija pateiktų ryžtingų pasiūlymų dėl teisės aktų siekiant sukurti Europos civilinės saugos pajėgas, grindžiamas dabartinės Bendrijos sistemos gerinimu ir esamų valstybinių išteklių sutelkimu abipusei pagalbai, taip nesudarant didelių papildomų sąnaudų ir naudojantis būdų, išbandytų vykdant parengiamuosius veiksmus, pavyzdžiu; civilinės saugos pajėgos turi būti finansuojamos atskirai nuo pagalbos humanitarinių nelaimių atvejais finansavimo;

36.   mano, kad Europos civilinės saugos pajėgos galėtų pasinaudoti kai kurių valstybių narių įsipareigojimu savanoriškai teikti pagrindinius iš anksto parengtus civilinės saugos modulius, kurie galėtų būti panaudoti prireikus nedelsiant vykdyti Sąjungos veiksmus, kuriuos koordinuotų Stebėsenos ir informacijos centras, taip pat mano, kad daugelį šių nacionaliniu lygiu jau parengtų modulių kontroliuotų valstybės narės ir būdami rezerve jie sudarytų ES civilinės saugos pagrindą, leisiantį reaguoti į nelaimes pačioje Sąjungoje ir už jos ribų;

Pagalbos nenutrūkstamumas
Nelaimių rizikos mažinimas (NRM) ir klimato kaita

37.   džiaugiasi, kad 2009 m. vasario mėn. priimta nauja Europos nelaimių rizikos mažinimo besivystančiose šalyse paramos strategija; taigi primygtinai ragina Komisiją kartu su pagalbą gaunančių šalių nacionalinėmis vyriausybėmis, vietos valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis parengti nelaimių prevencijos ir atsakomųjų veiksmų valdymo pajėgumų programas, taip pat ragina greitai pradėti įgyvendinti šią strategiją;

38.  prašo dėti dideles pastangas siekiant sistemingiau integruoti NRM aspektą į vystomosios pagalbos ir humanitarinės pagalbos politiką;

39.  skatina žymiai padidinti šiai sričiai skiriamas sumas ir pabrėžia, kad svarbu, jog finansavimas išliktų nedidelio masto siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į aplinkybes ir kad projektai būtų įgyvendinami vietos lygmeniu;

40.  prašo su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusią darbotvarkę geriau suderinti su NRM veiksmais;

Skubios pagalbos, reabilitacijos ir vystymosi susiejimas

41.  apgailestauja, kad konkreti pažanga siejant skubią pagalbą, reabilitaciją ir vystymąsi vis dar ribota, nepaisant gausesnių politinių įsipareigojimų, prisiimtų pastaraisiais metais;

42.   pabrėžia, kad labai svarbu laiku, remiantis konkrečiais kriterijais ir išsamiai atliktu poreikių vertinimu, pereiti nuo skubios pagalbos prie pagalbos vystymuisi;

43.   prašo skirti daugiau lėšų siekiant užtikrinti pagalbos tęstinumą ir svarstyti, kaip gerinti esamų finansinių priemonių lankstumą ir papildomumą perėjimo nuo skubios pagalbos prie pagalbos vystymuisi etapais;

44.  ragina pagerinti humanitarinės pagalbos ir vystomosios pagalbos agentūrų dialogą ir koordinavimą jų veiksmų teritorijose ir atitinkamose tarnybose Europos institucijų ir valstybių narių lygmeniu;

o
o   o

45.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo tarnybai (OCHA).

(1) OL L 163, 1996 7 2, p. 1. (2) OL L 71, 2007 3 10, p. 9. (3) OL L 314, 2007 12 1, p. 9. (4) OL C 286 E, 2009 11 27, p. 15. (5) OL L 163, 2000 7 4, p. 37. (6) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 273. (7) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 5. (8) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0465. (9) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0235. (10) KCGI gairės – karinės ir civilinės gynybos išteklių naudojimo, remiant Jungtinių Tautų humanitarinius veiksmus sudėtingų kritinių situacijų atveju, gairės; 2003 m. kovo mėn. Oslo gairės – užsienio karinių ir civilinės gynybos išteklių panaudojimo teikiant pagalbą nelaimių atveju gairės; 2007 m. lapkričio mėn.

2011 m. sausio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žemės ūkio pripažinimo strateginiu sektoriumi atsižvelgiant į aprūpinimą maistu (2010/2112(INI))

P7_TA(2011)0006 A7-0376/2010

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m.(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos ir pasaulinės maisto saugos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl ES žemės ūkio ir klimato kaitos(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl sąžiningų ūkininkų pajamų: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų, SEC(2010)1058,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl kylančių maisto kainų Europos Sąjungoje ir besivystančiose šalyse(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programa“,

–  atsižvelgdamas į JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus, iš kurių vienas – iki 2015 m. perpus sumažinti badaujančių pasaulio gyventojų dalį, palyginti su 1990 m.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7–0376/2010),

A.  kadangi Europos piliečių aprūpinimas maistu, sveiko ir aukštos kokybės maisto tiekimas vartotojams prieinamomis kainomis ir ūkių pajamų užtikrinimas nuo pat bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pradžios buvo pagrindiniai jos tikslai ir šiuo metu tebėra vieni iš svarbiausių ES tikslų,

B.  kadangi pastaruoju metu svyruojant maisto ir pagrindinių prekių kainoms kilo didžiulis susirūpinimas dėl Europos ir pasaulinių maisto tiekimo grandinių veikimo, o maisto produktų kainų padidėjimas labiausiai pakenkė pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms,

C.  kadangi kainų svyravimas žemės ūkyje yra nuolatinio pobūdžio, nes nustatant kainas neproporcingai reaguojama į mažus gamybos lygio pokyčius ir tai labai dažnai vyksta dėl spekuliavimo,

D.  kadangi neseniai vykusiame Maisto ir žemės ūkio organizacijos Pasaulio aprūpinimo maistu komiteto posėdyje ES pabrėžė itin didelio kainų svyravimo problemą, o naujajai aukšto lygio ekspertų grupei pavesta pateikti kainų svyravimo priežasčių ir su tuo susijusių priemonių ataskaitą,

E.  kadangi klimato reiškiniai ir kiti įvykiai gali priversti šalis vykdyti protekcionistinę politiką, kaip matyti iš neseniai Rusijos ir Ukrainos paskelbto draudimo eksportuoti kviečius – abi šios šalys iš viso eksportuoja apie 30 proc. pasaulio kviečių,

F.  kadangi pasaulinei maisto gamybai gali nuolat trukdyti įvairūs veiksniai, įskaitant kenkėjų ir ligų poveikį, gamtos išteklių prieinamumą ir gaivalines nelaimes, kaip parodė 2010 m. užsitęsusi sausra ir gaisrai Rusijoje bei masiniai potvyniai Pakistane,

G.  kadangi dėl klimato kaitos vis dažniau kils minėtųjų gaivalinių nelaimių, o tai trukdys užtikrinti aprūpinimą maistu,

H.  kadangi dėl gamtos išteklių stokos kyla uždavinys gaminti daugiau naudojant mažiau išteklių ir reikia skirti dėmesį tvariai gamybai,

I.  kadangi ES yra didžiausia grynoji žemės ūkio produktų importuotoja, o jos gyvulininkystės sektorius pernelyg priklauso nuo baltymų ir aliejinių augalų produktų ir kukurūzų importo, taip pat nuo vaisių ir daržovių importo, ir taip yra, inter alia, dėl to, kad mūsų gamintojams neleidžiama taikyti tų pačių minėtųjų produktų gamybos metodų,

J.  kadangi, remiantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) prognozėmis, pasaulio gyventojų skaičiui padidėjus nuo 7 iki 9,1 mlrd. iki 2050 m. turės būti tiekiama 70 proc. daugiau maisto,

K.  kadangi Europos Sąjungoje dar egzistuoja skurdas ir badas; kadangi Europos Sąjungoje 79 mln. žmonių vis dar gyvena žemiau skurdo ribos (60 proc. šalies, kurioje asmuo gyvena, vidutinių pajamų); kadangi praėjusią žiemą 16 mln. ES piliečių iš labdaros organizacijų gavo pagalbą maistu,

L.  kadangi aprūpinimas maistu reiškia ne tik maisto tiekimą, bet, pasak MŽŪO, ir visų asmenų teisę gauti maisto ir sveikai maitintis; kadangi tapusi konkurencingesnė Europa galėtų padėti užtikrinti pasaulio aprūpinimą maistu,

M.  kadangi dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės poveikio neturtingiausi visuomenės nariai dar blogiau apsirūpina maistu,

N.  kadangi iš esmės dėl sudėtingų sąlygų rinkoje ir didėjančių gamybos sąnaudų 2009 m. smarkiai sumažėjo ūkininkų pajamos, kurios dešimtmetį nekito; kadangi turint mintyje tai, kad žemės ūkio sektoriuje pajamos daug (40 proc., skaičiuojant pagal darbo vienetą) mažesnės nei kituose ekonomikos sektoriuose, vienam kaimo gyventojui tenka daug (apie 50 proc.) mažesnės pajamos nei miestuose,

O.  kadangi ūkininkams tenka vis mažesnė pridėtinės vertės, sukuriamos maisto tiekimo grandinėje, dalis, tuo tarpu maisto pramonei tenkanti dalis didėja; kadangi būtina užtikrinti tinkamą maisto tiekimo grandinės veiklą norint, kad ūkininkai gautų teisingą atlygį už savo produkciją,

P.  kadangi, kalbat apie visą maisto gamybos, tiekimo ir vartojimo grandinę, prarandama iki 50 proc. ES pagaminamo maisto,

Q.  kadangi tik apie 7 proc. ES ūkininkų jaunesni nei 35 metų,

R.  kadangi aprūpinimas maistu yra esminis Europai kylantis klausimas, reikia užtikrinti, kad įvairiuose sektoriuose vykdoma ES lygmens politika – BŽŪP, energetikos politika, tyrimų programos, vystymosi ir prekybos politika bei finansinis reguliavimas – derėtų ir būtų koordinuojama,

1.  pabrėžia, kad tvirtas ir tvarus ES žemės ūkio sektorius ir klestinti bei tvari kaimo aplinka, kurios pagrindas – tvirta BŽŪP, yra itin svarbūs aspektai siekiant įgyvendinti aprūpinimo maistu uždavinį;

2.  patvirtina, kad ES taiko aukščiausius pasaulyje žemės ūkio ir maisto produktų gamybos standartus ir skiria daug dėmesio maisto saugai, maisto kokybei ir žemės ūkio tvarumui aplinkos požiūriu;

3.  mano, kad reikės visų rūšių ūkininkavimo siekiant būti pajėgiems išmaitinti Europą ir trečiąsias šalis;

Aprūpinimas maistu Europoje ir pasaulyje

4.  mano, kad teisė į apsirūpinimą maistu yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, o tai pasiekiama, kai visi žmonės visą laiką turi fizinių ir ekonominių galimybių gauti tinkamo, saugaus (sveikatos požiūriu) ir maistingo maisto savo kasdieniams mitybos poreikiams patenkinti laikantis savo prioritetų, siekiant užtikrinti aktyvų ir sveiką gyvenimą;

5.  patvirtina, kad ES tenka pareiga maitinti savo piliečius ir nuolatinis ūkininkavimas ES yra labai svarbus šioje srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl augančių gamybos sąnaudų ir kainų svyravimo ES mažėja ūkių pajamos ir tai daro neigiamą įtaką ūkininkų galimybėms išlaikyti gamybą; atkreipia dėmesį į Europos ūkininkų išlaidas, kurios jiems tenka siekiant atitikti aukščiausius pasaulyje maisto saugos, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir darbo standartus; pabrėžia, kad ūkininkams turi būti atlyginama už šias papildomas išlaidas ir už jų teikiamas prekes visuomenei; pabrėžia, kad į ES įvežamas maistas iš trečiųjų šalių privalo atitikti tuos pačius aukštus standartus, kad nenukentėtų Europos gamintojų konkurencingumas;

6.  pripažįsta, kad pakankamo maisto tiekimo užtikrinimas – esminis aprūpinimo maistu aspektas, tačiau taip pat pripažįsta, jog, norint užtikrinti galimybę gauti maisto ir jo prieinamumą, reikia siekti užtikrinti pakankamą gyvenimo lygį, ypač neturintiems pakankamai ekonominių išteklių – tai dažnai būna vaikai, pagyvenę asmenys, migrantai, pabėgėliai ir bedarbiai;

7.  pritaria formulei „aprūpinimas maistu – mityba – kokybė – artumas – inovacijos – našumas“; mano, kad norint ją įgyvendinti, būsimosiomis BŽŪP priemonėmis turėtų būti atsižvelgiama į visuomenės lūkesčius, kad tai turėtų būti ir žemės ūkio, ir maisto politika, kurią vykdant visuomenei būtų teikiama informacija apie sveiką mitybą;

8.  mano, kad ES turėtų sudaryti geresnes sąlygas valstybėse narėse įgyvendinti mitybos programas, pvz., vaisių ir pieno mokyklose programas, taip pat geriau remti švietimo ir informavimo apie produktų kilmę ir mitybą programas, nes priimant pakankama informacija grindžiamus mitybos sprendimus galima užkirsti kelią ligoms ir sumažinti didelį socialinių išlaidų krūvį Europoje; taip pat ragina įgyvendinti daugiau mitybos rėmimo programų, kurių administracinė našta būtų mažesnė, o šioms programoms skirti biudžetai - didesni; ragina Komisiją įvertinti tokių programų praktinius klausimus;

9.  dar kartą patvirtina savo paramą labiausiai nepasiturinčių asmenų programai; primena, kad pasitelkdamos savo Ūkių įstatymą JAV daug paramos skiria savo Papildomai mitybos rėmimo programai, duodančiai nemažai pajamų sektoriui ir visai ekonomikai, kartu patenkinant dalį neturtingiausių žmonių maisto poreikių;

10.  žino, kokių didelių problemų klimato kaita kelia norint užtikrinti aprūpinimą maistu, ypač kai dažnėja ir didėja gaivalinės nelaimės – sausros, potvyniai, gaisrai, audros ir kt.; pabrėžia, kad didėja vandens trūkumo problema ir atkreipia dėmesį į jos poveikį maisto gamybai; pabrėžia, kad reikia skubiai spręsti vandens valdymo ir klimato kaitos problemas;

11.  primena, kad energetinis saugumas ir aprūpinimas maistu labai glaudžiai susiję; pripažįsta, kad energijos sąnaudos yra vienas iš svarbiausių žemės ūkio, kuris iš esmės priklauso nuo naftos, pelningumo lygio nustatymo veiksnių; ragina imtis priemonių, kurios paskatintų ūkininkus vykdyti labiau energiją taupančią veiklą ir kurti alternatyvius apsirūpinimo energija šaltinius; primena, kad reikia nuoseklesnės paramos mokslinių tyrimų ir konsultavimo paslaugų plėtojimui skatinti;

12.  nepaisant to, mano, kad suteikiant didesnį postūmį plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir pasiekti 2020 m. tikslus privalu atsižvelgti į poveikį maisto gamybai ir aprūpinimui maistu; pabrėžia, kad pusiausvyra sprendžiant maisto ir kuro problemą sudėtinga;

13.  pažymi didelę priklausomybę nuo baltymų ir aliejinių augalų produktų importo iš trečiųjų šalių, šoktelėjus kainoms turinčios neigiamų padarinių maisto ir žemės ūkio pramonei, ypač gyvulininkystės sektoriui;

14.  ragina Komisiją pasiūlyti techninį nedidelio genetiškai modifikuotos medžiagos kiekio importuojamuose genetiškai nemodifikuotuose produktuose problemos sprendimą ir pasiūlyti, kad ES būtų greičiau pritarta naujos genetiškai modifikuotų pašarų rūšies importui, kai tik bus įrodyta, kad ji saugi;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visuomenė turėtų prieigą prie informacijos apie apsirūpinimo maistu kontrolės rezultatus, siekiant, kad būtų daugiau skaidrumo Europos lygmeniu;

16.  yra susirūpinęs dėl žemių užėmimo problemos atsiradimo ir jos pasekmių apsirūpinimui maistu besivystančiose šalyse, žemės ūkio ateičiai ir ūkininkams; ragina Komisiją tirti šią padėtį atsižvelgiant į žemės valdymą ir gamtos išteklius;

17.  pastebi, kad dėl aukštų pašarų kainų gyvulininkystės ūkių padėtis ES pablogėjo; todėl ragina tikslingai panaudoti priemones, kurias galima taikyti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 dėl bendro rinkų organizavimo, siekiant stabilizuoti rinką ir išvengti krizės;

18.  mano, kad našumas, kuris padidės naujose valstybėse narėse, padidins turimos žemės plotus ir sudarys galimybę paskatinti baltymų ir aliejinių augalų produktų gamybą ES;

19.  pažymi, kad neįmanoma užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumo, jei nėra nemokamos prieigos prie genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui; pripažįsta, kad MŽŪO Tarptautinė sutartis dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui yra svarbi žemės ūkio biologinės įvairovės, kuri padeda išvengti klimato kaitos padarinių, išsaugojimo priemonė;

20.  pabrėžia, kad šiuo metu rengiamos tausių energinių augalų auginimo skatinamosios priemonės jokiu būdu neturi pakenkti visuomenės aprūpinimui maistu;

21.  ragina valstybes nares parengti ir įgyvendinti programas, kurios apimtų konkrečias žemės ūkio priemones, skirtas klimato kaitos padariniams sušvelninti ir prie jų prisitaikyti;

22.  pabrėžia, kad reikia skatinti pradėti vartotojams skirtos informacijos apie ūkininkų ir žemės ūkio sektoriaus pastangas, susijusias su aplinkos apsauga ir aprūpinimu maistu, kampaniją;

Žemės ūkis, finansų rinkų ir kainų svyravimai

23.  mano, kad finansų ir žemės ūkio rinkos šiandien labiau tarpusavyje susijusios negu kada nors anksčiau; mano, kad vien Europos atsako nepakanka ir kad Europa kainų svyravimų ir aprūpinimo maistu klausimais turėtų imtis veiksmų, suderintų su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis; remia veiksmus, kurių šiuo tikslu ėmėsi G20 pirmininkaujanti šalis;

24.   pabrėžia problemas, su kuriomis susiduria ūkininkai, kai rinkos ir kainos labai svyruoja; atkreipia dėmesį į sunkumus, kuriuos ūkininkai patiria bandydami iš anksto planuoti, kai vyksta dideli svyravimai; ragina Komisiją skubiai imtis pastovių ir tvirtų priemonių, kuriomis būtų sprendžiama svyravimų žemės ūkio rinkose problema; mano, kad tai bus svarbiausias veiksnys užtikrinant gamybos išlaikymą Europos Sąjungoje;

25.  pažymi, kad pirminių žemės ūkio prekių kainų indeksas finansų rinkose dar niekada nebuvo toks nepastovus; kaip pavyzdį nurodo neseniai padidėjusią sutarčių dėl kviečių kainą, per du mėnesius pakilusią 70 proc., o prekyba jais Paryžiaus prekių rinkoje išaugo daugiau kaip dvigubai;

26.  pabrėžia, kad šiuos reiškinius tik iš dalies sukėlė pamatiniai rinkos veiksniai – pasiūla ir paklausa – ir kad didelę įtaką jiems susidarant turėjo spekuliacija; pažymi, kad spekuliacinė elgsena sudarė iki 50 proc. pastarojo laikotarpio kainų šuolių; pritaria JT specialiojo pranešėjo išvadoms dėl teisės į maistą, susijusioms su didžiųjų institucinių investuotojų – rizikos draudimo fondų, pensijų fondų ir investicinių bankų, kurie paprastai nesirūpina žemės ūkio rinkomis – atliekamu vaidmeniu, kai šie investuotojai savo veiksmais išvestinių priemonių rinkoje daro įtaką pagrindinių prekių kainų indeksams;

27.  šiomis aplinkybėmis pritaria, kad būtų persvarstyti galiojantys teisės aktai, kuriais reglamentuojamos finansinės priemonės ir kuriais turėtų būti numatyta galimybė prekiauti skaidriau; primena, kad finansinės priemonės turėtų būti naudingos ekonomikai ir padėti žemės ūkio gamintojams įveikti krizes bei pašalinti klimato reiškinių padarinius; kartu neturėtų būti leidžiama, kad spekuliacija keltų grėsmę ūkiams, kurie šiaip jau dirba našiai;

28.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą reguliuoti ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų veiklą; nori, kad būtų sukurta apsaugos nuo itin didelių kainų svyravimų priemonių, kurias būtų galima panaudoti kaip greito reagavimo į krizę priemonę; nori, kad siekiant panaikinti spekuliuotojų galimybes pasinaudoti nesąžiningu privalumu dėl įvairių reguliavimo sistemų skirtumų būtų koordinuojami ES ir trečiųjų šalių, pvz., JAV, teisės aktai;

29.  pritaria, kad Europoje būtų imamasi griežtesnių veiksmų spekuliacijos problemai spręsti, įskaitant įgaliojimų riboti spekuliaciją suteikimą reguliavimo ir priežiūros institucijoms; mano, kad pagrindinių biržos prekių išvestinės finansinės priemonės skiriasi nuo kitų išvestinių finansinių priemonių ir kad pagrindinių biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis turėtų prekiauti tik prekybininkai, turintys teisėtų interesų apsaugoti prekiautojų žemės ūkio produktais verslą ir kitus su tikrąja žemės ūkio gamyba tiesiogiai susijusius asmenis; ragina Komisiją užtikrinti, kad teisė prekiauti maisto produktų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis būtų kuo labiau ribojama ir suteikiama tik investuotojams, tiesiogiai susijusiems su žemės ūkio rinkomis;

30.  reiškia savo susirūpinimą dėl galinčios turėti rimtų pasekmių koncentracijos, kuri susidarė prekyboje gūdais ir dėl kurios atitinkami verslo subjektai gali daryti poveikį rinkos kainoms; pažymi, kad tai gali padidinti kainų svyravimus, nes grūdų prekiautojai suinteresuoti dideliais kainų kitimais dėl savo spekuliatyvių sandorių; mano, kad tai taip pat rodo, jog reikia intervencinių atsargų arba kokios nors kitos apsaugos priemonės, siekiant skatinti kainų stabilumą ir apginti ūkininkų bei vartotojų interesus;

31.  pabrėžia, kad neįmanoma imtis realių veiksmų kovojant su dideliais kainų svyravimais, jei neturima intervencinių ar strateginių atsargų; todėl mano, kad būsimoje BŽŪP rinkos intervencinių priemonių vaidmuo turėtų būti didesnis;

32.  pabrėžia, kad reikia daugiau skaidrumo ir sąžiningumo maisto tiekimo grandinėje siekiant užtikrinti teisingą atlygį ūkininkams, priimtiną pelną ir nustatyti atitinkamą kainą maisto tiekimo grandinėje, taip pat užtikrinti tvarų žemės ūkio sektorių, kuriuo bus garantuotas aprūpinimas maistu; primygtinai ragina Komisiją pateikti konkrečius ir veiksmingus pasiūlymus, kad būtų išspręstas šis klausimas;

33.  pažymi, kad susidūrusios su kainų svyravimais mažas pajamas gaunančios ir maisto trūkumą patiriančios šalys dažniausiai būna pažeidžiamesnės;

Pasaulinės maisto atsargos pasauliniam aprūpinimui maistu

34.  pažymi, kad šiuo metu bendra pasaulinė maisto pasiūla nėra nepakankama ir kad daugelis žmonių apsirūpinti maistu negali veikiau dėl jo neprieinamumo ir didelių kainų;

35.  nepaisant to, pažymi, kad pasauliniai maisto ištekliai daug mažesni negu praeityje – per 2007 m. maisto krizę jie sumažėjo iki rekordiškai mažo lygio – 12 savaičių pasaulinių maisto atsargų; pažymi, kad pasaulinė maisto gamyba tampa vis labiau pažeidžiama dėl ypatingų gaivalinių reiškinių, susijusių su klimato kaita, dėl pasaulinės didėjančio žemės trūkumo problemos, kuri kyla, visų pirma, dėl didėjančios urbanizacijos, bei dėl gausėjančių kenkėjų ir ligų, kurios gali sukelti staigų, neprognozuojamą maisto trūkumą;

36.  todėl mano, kad būtų naudinga pasaulinė tikslinė maisto atsargų sistema (tiek nenumatytiems atvejams skirtų atsargų badui mažinti, tiek atsargų, kurios būtų naudojamos pagrindinių prekių kainoms reguliuoti), padedanti lengviau vykdyti pasaulinę prekybą, kai šokteli kainos, apsisaugoti nuo nuolatinio protekcionizmo ir padedanti mažinti spaudimą pasaulinėms maisto rinkoms; mano, kad šias atsargas turėtų valdyti bendra Jungtinių Tautų globojama įstaiga arba MŽŪO, kuri turėtų visapusiškai pasinaudoti MŽŪO ir JT Pasaulinės maisto programos vykdytojų sukaupta patirtimi; ragina Komisiją skubiai išnagrinėti situaciją ir pateikti Parlamentui ataskaitą, kaip veiksmingiausiai būtų galima tai pasiekti; dar kartą ragina Komisiją svariai prisidėti propaguojant šią tikslingai nukreiptą pasaulinę maisto atsargų sistemą;

37.  primena, kad ES iki šiol reagavo skirdama pagalbą ir pinigus, pasitelkdama Maisto priemonę ir kitas programas; nori gauti šios priemonės veiksmingumo ataskaitas, įskaitant ataskaitas dėl pažangos kovojant su priežastimis ir simptomais, ir ragina Komisiją išnagrinėti galimybę patvirtinti priemonę, skirtą padėti kovoti su badu pasaulyje;

38.  dar kartą pakartoja, kad žemės ūkio vystymasis labai svarbus besivystančioms pasaulio šalims ir kad labai svarbu skirti tinkamą ES oficialios paramos vystymuisi (OPV) dalį žemės ūkio sektoriui; apgailestauja, kad nuo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio žemės ūkiui skiriamos paramos vystymuisi lygis itin sumažėjo, ir palankiai vertina tai, kad pripažįstama, jog reikia eiti priešinga linkme; ragina Komisiją skirstant savo paramą vystymuisi teikti pirmenybę žemės ūkiui, įskaitant pagalbą ūkininkams, siekiantiems patekti į rinką;

39.  apgailestauja dėl Jungtinių Tautų 2010 m. aukščiausiojo lygio susitikimo išvadų dėl Tūkstantmečio plėtros tikslų (TPT), iš kurių matyti, kad išsivysčiusios šalys dar toli gražu neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su oficialia parama vystymuisi;

40.  džiaugiasi dėl Pasaulio banko iniciatyvos 2010 m. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo metu atliekamų darbų dėl Tūkstantmečio plėtros tikslų (TPT) kontekste, kuria siekiama padidinti paramą žemės ūkio sektoriui norint paskatinti pajamas, užimtumą ir maisto saugą visų pirma mažas pajamas gaunančiuose regionuose;

Naujoji BŽŪP, kuria būtų reaguojama į iššūkius

41.  dar kartą patvirtina pranešime dėl BŽŪP ateities po 2013 m. išdėstytą poziciją; dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą vykdyti tvirtą žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką, kuria būtų užtikrintas visų žmonių aprūpinimas maistu, išsaugotas Europos kaimo gyvybingumas, užtikrintas konkurencingesnis žemės ūkis ir žemės ūkio gamybos tęstinumas visoje ES, remiamos inovacijos, konkurencingumas ir užimtumas ir kuri atliktų tam tikrą vaidmenį sprendžiant didžiąsias pasaulines problemas, pvz., kovos su klimato kaita; be to, pabrėžia, kad būtina ir toliau paprastinti BŽŪP ir panaikinti su ja susijusį biurokratizmą siekiant sumažinti jos įgyvendinimo sąnaudas, tenkančias subjektams, kuriems taikoma ši politika;

42.  pabrėžia vaidmenį, kurį būsimojoje BŽŪP turi atlikti jauni ūkininkai; pažymi, kad tik 7 proc. Europos ūkininkų yra jaunesni nei 35 m., ir kartu pažymi, kad per ateinančius 10 metų į pensiją išeis ne mažiau kaip 4,5 mln. ūkininkų; teikia pirmenybę veiklos pradžios premijų, subsidijuojamų paskolų palūkanų normų ir kitų skatinamųjų jauniems ūkininkams skirtų priemonių, kurias valstybės narės įgyvendino iš savo kaimo plėtros biudžetų, stiprinimui; dar kartą patvirtina savo biudžeto pakeitimo, susijusio su jaunimo mainų programa, turinį ir nori, kad tai būtų įgyvendinta kaip bandomasis projektas; taip pat ragina panaikinti visas administracines kliūtis, užkertančias kelią jauniems žmonėms steigti ūkius;

43.  mano, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra nepaprastai svarbūs sprendžiant apsirūpinimo maistu saugumo problemas, kai gamyba didinama sunaudojant mažiau išteklių; pabrėžia, kaip svarbu ūkio sektoriuje skatinti kvalifikacijos kėlimą, užtikrinti galimybę mokytis, perduoti žinias bei keistis gerąja praktika; dar kartą primena, kad kartu įgyvendinant BŽŪP ir kitas politikos sritis būtina koordinuota strategija, siekiant pagerinti galimybes naudotis moksliniais tyrimais ir naujovėmis žemės ūkyje;

44.  ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti visomis pagal Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą teikiamomis galimybėmis mokslinių tyrimų ir technologinių naujovių srityje, siekiant pagerinti našumą ir drauge paisyti energijos vartojimo efektyvumo ir tvarumo reikalavimų;

45.  pažymi, kad kiekvienais metais dėl klimato kaitos ir urbanizacijos mažėja žemės, kuri gali būti naudojama žemės ūkio produktų gamybai;

46.  labiausiai nori pabrėžti, kaip svarbu užtikrinti Europos žemės ūkio įvairovę, įvairių žemės ūkio modelių, ypač smulkių ūkių, kurie kuria darbo vietas ES kaimo vietovėse, sambūvį ir maisto, įskaitant smulkių ūkių ir nepramoninius produktus, pagamintus trumpoje maisto tiekimo grandinėje, ir mitybos kokybę ir įvairovę visoje Europoje, siekiant skatinti kaimo vietovių plėtrą ir apsaugoti regioninių maisto ir vyno sektorių paveldą;

47.  pažymi, kad vietos tradicinė žemės ūkio praktika, šeimų ūkiai, smulkieji ir ekologiniai ūkiai gali vertingai prisidėti prie aprūpinimo maistu, nes ši praktika dažnai yra našus žemės naudojimo būdas pasitelkiant metodus, ilgą laiką specialiai plėtotus atskiruose regionuose, ir padeda išlaikyti glaudų ryšį tarp produkto ir jo kilmės vietos bei parodo šio produkto kokybę ir autentiškumą; pažymi būtinybę, kad šios žemės ūkio rūšys galėtų būti vystomos kartu su tvariais moderniais ūkiais, kurie savo veikloje apjungia didelį našumą ir tvarų žemės naudojimą;

48.  taip pat pabrėžia, kad pernelyg didelis ūkių dalijimas kai kuriose valstybėse narėse trukdo žemės ūkio našumui ir kad reikia imtis priemonių, kuriomis būtų skatinama smulkias ūkio valdas jungtis;

49.  pabrėžia, kad būtina išsaugoti žemės ūkio įvairovę ES ir pripažįsta, kad šviežiais vietos ūkių produktais aprūpinama vietos rinka yra aplinką tausojanti, ir tai taip pat padeda remti susikūrusias ūkių bendruomenes; pažymi, koks svarbus ūkininkavimas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse; ragina Komisiją į šį įvairialypį Europos žemės ūkio modelį atsižvelgti būsimuose BŽŪP pasiūlymuose, ypač apsvarstant galimybę parengti specialias skatinamąsias finansines priemones ir identifikavimo schemas;

50.  pabrėžia, kad būtina įgyvendinti teisingą BŽŪP – ja turi būti užtikrintas darnus paramos paskirstymas ūkininkams visose valstybėse narėse ir tarp valstybių narių, didesnė teritorinė sanglauda ir laipsniškas eksporto subsidijų panaikinimas, tuo pačiu metu ES prekybos partnerėms laipsniškai panaikinant bet kokias eksporto subsidijas ir numatant kitas lygiaverčio poveikio eksporto priemones;

51.  pripažįsta, kad pagal BŽŪP reformas buvo gerokai sumažintas ES žemės ūkio gamybos poveikis besivystančioms šalims panaikinus iš principo visas eksporto grąžinamąsias išmokas; ragina ES pripažinti, kaip svarbu remti besivystančių šalių žemės ūkio sektorius, ypač užtikrinti, kad žemės ūkiui būtų teikiama pirmenybė besivystančiose šalyse ir rengiant ES užjūrio vystymosi pagalbos biudžetą;

o
o   o

52.  paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0286. (2) OL C 46 E, 2010 2 24, p. 10. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0131. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0302. (5) OL C 279 E, 2009 11 19, p. 71.