(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2007)0638),

–  atsižvelgdamas į EB sutarties 63 straipsnio 3 a  punktą ir 67 straipsnį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0470/2007),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 20 d. poziciją(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 79 straipsnio 2 dalies a ir b punktus,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 18 d. Regionų komiteto nuomonę(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 56 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0265/2010),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 16 E, 2010 1 22, p. 240. (2) OL C 27, 2009 2 3, p. 114. (3) OL C 257, 2008 10 9, p. 20.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 79 straipsnio 2 dalies a ir b punktus,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

▌

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  Siekiant palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) numatomos priemonės, kurias reikia priimti prieglobsčio, imigracijos ir trečiųjų šalių piliečių teisių apsaugos srityse.

(2)  Europos Vadovų Taryba savo specialiame posėdyje Tamperėje 1999 m. spalio 15–16 d. pripažino, kad reikia suderinti nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir apsigyvenimo sąlygas. Šiame kontekste buvo pažymėta, kad Sąjunga turėtų užtikrinti deramas sąlygas valstybių narių teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams ir kad gyvybingesne integracijos politika turėtų būti siekiama suteikti jiems teises ir pareigas, panašias į tas, kurias turi Sąjungos piliečiai. Dėl to Europos Vadovų Taryba paprašė Tarybos, remiantis Komisijos pasiūlymais, greitai priimti atitinkamus teisės aktus. Būtinumą siekti Tamperėje nustatytų tikslų Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino 2009 m. gruodžio 10–11 d. savo priimtoje Stokholmo programoje(4).

(3)  ▌Nustačius vieną paraiškų pateikimo procedūrą ir išduodant vieną administracinį dokumentą, suteikiantį bendrą teisę apsigyventi ir dirbti, turėtų būti lengviau supaprastinti ir suderinti ▌ taisykles, šiuo metu taikomas valstybėse narėse. Keletas valstybių narių jau supaprastino procedūrą. Ji tapo veiksmingesnė ir migrantams, ir jų darbdaviams, palengvėjo migrantų gyvenimo bei darbo teisėtumo kontrolė.

(4)  Valstybėms narėms reikėtų suteikti galimybę per tinkamą laikotarpį išduoti vieną leidimą arba vizą, jei tokius leidimus jos išduoda tik savo teritorijoje, siekiant sudaryti sąlygas asmeniui pirmą kartą atvykti į jų teritoriją.

(5)  Turėtų būti nustatytos taisyklės, reglamentuojančios paraiškos dėl vieno leidimo nagrinėjimo tvarką. Šios procedūros turėtų būti veiksmingos ir valdomos, atsižvelgiant į įprastą valstybių narių administracijų darbo krūvį, jos taip pat turėtų būti skaidrios ir teisingos, kad suinteresuotiesiems būtų suteiktas atitinkamas teisinis tikrumas.

(6)  Sąlygos ir kriterijai, kuriais remiantis paraiška dėl vieno leidimo gali būti atmesta, turėtų būti objektyvūs ir nustatyti nacionalinės teisės aktais, įskaitant įsipareigojimą gerbti Sąjungos pirmumo principą, kaip nurodyta visų pirma atitinkamose 2003 m. balandžio 16 d. ir 2005 m. balandžio 25 d. Stojimo aktų nuostatose. Sprendimai atmesti paraiškas turėtų būti tinkamai pagrindžiami.

(7)  Vienas leidimas turėtų būti parengtas pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1030/2002, nustatantį vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą(5), kuris suteikia valstybėms narėms galimybę nurodyti papildomą informaciją, ypač dėl to, ar asmeniui suteikiamas leidimas dirbti. Siekiant geriau kontroliuoti migraciją, valstybės narės ne tik viename leidime, bet ir visuose išduodamuose leidimuose apsigyventi taip pat turėtų nurodyti informaciją, susijusią su leidimu dirbti, nepriklausomai nuo leidimo rūšies ar teisės apsigyventi, kuriais remiantis trečiosios šalies piliečiui buvo leista atvykti į valstybės narės teritoriją ir buvo suteikta teisė joje dirbti.

(8)  Valstybių narių pareiga nustatyti, ar paraišką dėl vieno leidimo turi pateikti trečiosios šalies pilietis ar jo darbdavys, neturėtų daryti poveikio priemonėms, pagal kurias reikalaujama, kad procedūroje dalyvautų ir trečiosios šalies pilietis, ir jo darbdavys. Turėtų būti įmanoma paraišką dėl vieno leidimo pateikti priimančioje valstybėje narėje ar trečioje šalyje. Jei trečiosios šalies piliečiui neleidžiama pateikti paraišką iš trečiosios šalies, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad paraišką galėtų pateikti darbdavys priimančioje valstybėje narėje.

(9)  Šios direktyvos nuostatos, susijusios su leidimais gyventi, išduotais ne darbo tikslais, turėtų būti taikomos tik tokių leidimų formatui ir neturėtų daryti poveikio nacionalinėms arba kitoms Sąjungos taisyklėms, reglamentuojančioms priėmimo procedūras ir tokių leidimų išdavimo procedūras.

(10)  Šios direktyvos nuostatos, susijusios su viena paraiškų pateikimo procedūra ir vienu leidimu, neturėtų būti taikomos vienodo pavyzdžio ir ilgalaikėms vizoms.

(11)  Profesinei kvalifikacijai pripažinti arba vizai išduoti reikalingas laikas neturėtų būti įskaičiuojamas į laikotarpį, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl paraiškos. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinėms diplomų pripažinimo procedūroms.

(12)  Kompetentingos institucijos paskyrimas pagal šią direktyvą neturėtų daryti poveikio kitų valdžios institucijų bei atitinkamais atvejais socialinių partnerių vaidmeniui ir atsakomybei, susijusiems su paraiškos nagrinėjimu ir sprendimo dėl jos priėmimu.

(13)  Šios direktyvos nuostatos nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai nuspręsti dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie atvyksta dirbti, priėmimo ir jo apimties.

(14)  Trečiųjų šalių piliečiams, turintiems galiojantį kelionės dokumentą ir vieną leidimą, išduotą valstybės narės, kuri taiko visą Šengeno acquis, turėtų būti suteikta teisė atvykti į valstybės narės, taikančios visą Šengeno acquis, teritoriją ir joje laisvai judėti ne ilgiau kaip tris mėnesius pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 562/2006, nustatantį taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas)(6) ir Šengeno acquis 21 straipsnį – Konvenciją dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (Šengeno susitarimo įgyvendinimo konvencija)(7).

(15)  Todėl, kadangi nėra Sąjungos teisės aktų, trečiųjų šalių piliečių teisės skiriasi priklausomai nuo valstybės narės, kurioje jie dirba, ir pilietybės. ▌Siekiant toliau plėtoti nuoseklią imigracijos politiką, sumažinti Sąjungos piliečių ir trečiųjų šalių piliečių, kurie teisėtai dirba valstybėje narėje, teisių skirtumus, ir papildant imigracijos sritį reglamentuojantį acquis, turėtų būti nustatytos tam tikros teisės visų pirma nurodant politikos sritis, kuriose trečiųjų šalių darbuotojams, teisėtai esantiems, tačiau dar neturintiems ilgalaikio gyventojo statuso valstybėje narėje, taikomos vienodos sąlygos kaip ir valstybių narių piliečiams. Tokiomis nuostatomis siekiama sukurti būtiniausias vienodas sąlygas Sąjungos viduje, pripažinti, kad tokie teisėtai valstybėse narėse dirbantys trečiųjų šalių piliečiai savo darbu ir mokamais mokesčiais prisideda prie Europos ekonomikos, ir užtikrinti, kad bus sumažinta nesąžininga konkurencija tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečių, kuri atsiranda dėl galimo pastarųjų išnaudojimo. Nepažeidžiant kituose Sąjungos teisės aktuose pateiktų darbo santykių sąvokos aiškinimų, „trečiosios šalies darbuotoju“ šioje Direktyvoje vadinamas trečiosios šalies pilietis, kuris buvo priimtas į valstybės narės teritoriją ir teisėtai ten gyvena ir kuriam leista ten dirbti pagal nacionalinę teisę ar praktiką. [123 pakeitimas]

(16)  Visi teisėtai valstybėse narėse gyvenantys ir dirbantys trečiųjų šalių piliečiai turėtų turėti bent jau tokias pačias teises kaip ir priimančiosios valstybės narės piliečiai, nepriklausomai nuo pirminio jų priėmimo į šalį tikslo arba pagrindo. Teisė į vienodas sąlygas šioje direktyvoje nurodytose srityse turėtų būti suteikta ne tik tiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie buvo priimti į valstybės narės teritoriją darbo tikslu, bet ir tiems, kurie buvo priimti kitais tikslais ir pateko į tos valstybės narės darbo rinką pagal nacionalinę arba Sąjungos teisę, įskaitant tuos, kurie priimti į valstybę narę remiantis 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą(8), 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų(9) ar 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos(10).

(17)  Trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra ilgalaikiai gyventojai pagal Tarybos direktyvą 2003/109/EB (11), ši direktyva netaikoma, nes jie turi palankesnį statusą ir naudojasi ypatinga jiems išduoto leidimo apsigyventi rūšimi „ES ilgalaikis gyventojas“.

(18)  Komandiruojamiems trečiųjų šalių piliečiams ši direktyva netaikoma. Tai neturėtų kliudyti teisėtai valstybėje narėje gyvenantiems bei dirbantiems ir į kitą valstybę narę komandiruotiems trečiųjų šalių darbuotojams komandiravimo laikotarpiu taikyti tokių pat sąlygų kaip ir valstybės narės, iš kurios užsienio pilietis yra atvykęs, darbuotojams dėl tų darbo ir įdarbinimo sąlygų, kurioms nedaro įtakos 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje(12) ▌. [122 ir 124 pakeitimai]

(19)  Trečiųjų šalių piliečiams, kurie buvo priimti į valstybės narės teritoriją dirbti sezoninį darbą ▌, ši direktyva neturėtų būti taikoma, atsižvelgiant į jų laikiną statusą.

(20)  Teisė į vienodas sąlygas nurodytose politikos srityse turėtų būti griežtai siejama su trečiosios šalies piliečio juridine gyvenamąja vieta ir leidimu dirbti valstybėje narėje – tai įtvirtinta viename leidime, kuris suteikia teisę ir apsigyventi, ir dirbti, bei kitais tikslais išduotuose leidimuose apsigyventi, kuriuose nurodyta informacija apie leidimą dirbti.

(21)  Darbo sąlygos šioje direktyvoje turi būti suprantamos kaip apimančios bent darbo užmokestį ir atleidimą, darbuotojų sveikatą bei saugą darbe, darbo laiką ir atostogas, atsižvelgiant į galiojančias kolektyvines sutartis. [122 ir 125 pakeitimai]

(22)  Trečiosios šalies piliečio kitoje valstybėje narėje įgyta profesinė kvalifikacija turėtų būti pripažinta tomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos ir tiems Sąjungos piliečiams, ir turėtų būti atsižvelgta į jo kvalifikaciją, įgytą trečiojoje šalyje, laikantis 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo(13) nuostatų. Trečiųjų šalių darbuotojams suteikta teisė į vienodas sąlygas, susijusias su diplomų, pažymėjimų ir kitų profesinės kvalifikacijos dokumentų pripažinimu pagal atitinkamą nacionalinę tvarką, nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai leisti tiems trečiųjų šalių darbuotojams patekti į jų darbo rinką. [122 ir 126 pakeitimai]

(23)  Trečiųjų šalių darbuotojams turėtų būti taikomos vienodos socialinės apsaugos sąlygos. Socialinės apsaugos sritys apibrėžtos 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo(14). Šios direktyvos nuostatos dėl vienodų sąlygų socialinio draudimo srityje taip pat taikomos darbuotojams, atvykstantiems į valstybę narę tiesiai iš trečiosios šalies. Tačiau ši direktyva neturėtų suteikti daugiau teisių trečiųjų šalių darbuotojams nei numatyta galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose socialinės apsaugos srityje trečiųjų šalių piliečiams, kurių statusas susijęs su daugiau nei viena valstybe nare. Be to, ši direktyva neturėtų suteikti teisių situacijose, kurios nepatenka į Sąjungos teisės aktų taikymo sritį, tokių kaip trečiojoje šalyje gyvenančių šeimos narių atveju. Ši direktyva suteikia teises tik dėl tų šeimos narių, kurie prisijungia prie trečiosios šalies darbuotojo, kad galėtų gyventi valstybėje narėje šeimos susijungimo pagrindu, arba dėl tų šeimos narių, kurie jau teisėtai gyvena valstybėje narėje su trečiosios šalies darbuotoju. [122 ir 127 pakeitimai]

(24)  Sąjungos teisė neapriboja valstybių narių teisės nustatyti savo socialinės apsaugos sistemas. Kadangi ši sritis nėra suderinta Sąjungos lygiu, kiekviena valstybė narė savo teisės aktais nustato sąlygas, kuriomis suteikiamos socialinės išmokos, taip pat tokių išmokų dydį ir laikotarpį, kuriuo jos teikiamos. Tačiau naudodamosi šia teise, valstybės narės turėtų laikytis Sąjungos teisės. [122 ir 128 pakeitimai]

(25)  Valstybės narės turėtų taikyti vienodas sąlygas bent jau tiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie dirba arba kurie po minimalus įdarbinimo laikotarpio yra registruoti kaip bedarbiai. Bet kokie apribojimai vienodų socialinės apsaugos sąlygų taikymui pagal šią direktyvą turėtų būti taikomi nepažeidžiant teisių, suteiktų taikant 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1231/2010, išplečiantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 nuostatų taikymą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems jos dar netaikomos tik dėl jų pilietybės(15).[130 pakeitimas]

(26)  Vienodos sąlygos trečiųjų šalių darbuotojams neapima priemonių profesinio mokymo srityje, kurios finansuojamos pagal socialinės pagalbos sistemą. [122 ir 129 pakeitimai]

(27)  Kadangi šios direktyvos tikslų – nustatyti vieną paraiškų pateikimo procedūrą išduodant vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams dirbti valstybės narės teritorijoje ir apsaugoti valstybės narės teritorijoje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų teises – valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiektų geriau Sąjungos lygmeniu, Sąjunga pagal Europos Sąjungos Sutarties 5 straipsnyje nurodytą subsidiarumo principą gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva nesiekiama daugiau, negu reikia tiems tikslams pasiekti.

(28)  Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir joje laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį

(29)  Ši direktyva turėtų būti taikoma nedarant poveikio palankesnėms nuostatoms, numatytoms Sąjungos teisės aktuose ir kitose tarptautinėse priemonėse.

(30)  Valstybės narės turėtų įgyvendinti šios direktyvos nuostatas nediskriminuodamos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos visų pirma laikydamosi 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(16), ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(17).

(31)  Pagal Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV, 1 ir 2 straipsnius ir nepažeidžiant to protokolo 4 straipsnio, tos valstybės narės nedalyvauja priimant šią direktyvą, ji joms neprivaloma ir netaikoma.

(32)  Vadovaudamasi Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV, 1 ir 2 straipsniais, Danija priimant šią direktyvą nedalyvauja, ji jai neprivaloma ir netaikoma,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Ši direktyva neturi poveikio valstybių narių įgaliojimams, susijusiems su trečiosios šalies piliečių įsileidimu į savo darbo rinkas.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

3 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Ši direktyva taikoma:

2.  Ši direktyva netaikoma trečiųjų šalių piliečiams:

3.  Valstybės narės gali nuspręsti, kad šios direktyvos II skyrius netaikomas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems buvo leista dirbti valstybės narės teritorijoje ne ilgiau kaip šešis mėnesius arba kurie buvo priimti į tą valstybę narę studijuoti.

4.  Šios direktyvos II skyrius netaikomas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems leista dirbti dėl to, kad jie turi darbo vizą.

II skyrius

Viena paraiškų pateikimo procedūra ir vienas leidimas

4 straipsnis

Viena paraiškų pateikimo procedūra

1.  Paraiška dėl vieno leidimo pateikiama per vieną paraiškų pateikimo procedūrą. Valstybės narės nustato, ar paraišką dėl vieno leidimo turi pateikti trečiosios šalies pilietis ar jo darbdavys. Valstybės narės taip pat gali nuspręsti leisti pateikti paraišką bet kuriam iš dviejų teikėjų. Jei paraišką turi pateikti trečiosios šalies pilietis, valstybės narės leidžia, kad paraiška būtų pateikta iš trečiosios šalies arba, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje, valstybės narės, į kurią jis jau priimtas, teritorijoje.

2.  Valstybės narės išnagrinėja paraišką ir priima sprendimą suteikti, pakeisti arba atnaujinti vieną leidimą, jei pareiškėjas atitinka nacionalinėje ar Sąjungos teisėje nustatytus reikalavimus. Priėmus sprendimą suteikti, pakeisti arba atnaujinti vieną leidimą, išduodamas vienas administracinis aktas, suteikiantis leidimą gyventi ir dirbti.

3.  Viena prašymų pateikimo procedūra nedaro poveikio vizų išdavimo procedūrai, kurią gali reikėti taikyti atvykstant pirmą kartą.

4.  Valstybės narės išduoda vieną leidimą, įvykdžius numatytas sąlygas trečiųjų šalių piliečiams, kurie pateikia paraišką dėl priėmimo, ir jau priimtiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie pateikia paraišką pratęsti jų leidimo gyventi galiojimą ar jį patikslinti, įsigaliojus įgyvendinamosioms nacionalinėms nuostatoms.

5 straipsnis

Kompetentinga institucija

1.  Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją, kuri priima paraiškas ir išduoda vieną leidimą.

2.  Kompetentinga institucija kuo greičiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo paraiškos pateikimo dienos išnagrinėja paraišką ir priima sprendimą.

Pirmoje pastraipoje nurodytas laikotarpis gali būti pratęstas išskirtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su paraiškos nagrinėjimo sudėtingumu.

Galimi padariniai per šiame straipsnyje nurodytą laikotarpį nepriėmus sprendimo apibrėžiami atitinkamos valstybės narės nacionalinėje teisėje.

3.  Kompetentinga institucija raštu praneša pareiškėjui apie savo sprendimą, laikydamasi nacionalinėje teisėje nustatytos pranešimų pateikimo tvarkos.

4.  Jei paraišką pagrindžiančios informacijos arba dokumentų nepakanka, remiantis nacionalinėje teisėje apibrėžtais kriterijais, kompetentinga institucija raštu praneša pareiškėjui, kokios papildomos informacijos ar dokumentų dar reikia, ir gali nustatyti pagrįstą terminą jiems pateikti. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas laikotarpis sustabdomas iki tol, kol valdžios institucijos gaus reikiamą papildomą informaciją. Jei per nustatytą terminą papildoma informacija arba dokumentai nepateikiami, prašymas gali būti atmestas.

6 straipsnis

Vienas leidimas

1.  Valstybės narės išduoda vieną leidimą, naudodamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1030/2002 nuostatas nustatytą vienodą formą, ir nurodo informaciją, susijusią su leidimu dirbti, kaip nustatyta reglamento priedo a punkto 7.5.–9 papunktyje.

2.  Išduodamos vieną leidimą, valstybės narės neišduoda jokių papildomų leidimų, ▌įrodančių suteiktą leidimą patekti į darbo rinką.

7 straipsnis

Leidimai apsigyventi, išduoti ne darbo tikslais

8 straipsnis

Teisių gynimo priemonės

1.  Pranešime raštu turi būti pateikiamos sprendimo atmesti paraišką dėl vieno leidimo, atsisakymo pakeisti arba atnaujinti vieną leidimą arba sprendimo panaikinti vieną leidimą priežastys, remiantis kriterijais, numatytais nacionalinėje arba Sąjungos teisėje.

2.  Bet kokį sprendimą atmesti paraišką, ▌atsisakyti pakeisti arba atnaujinti vieną leidimą , arba sprendimą panaikinti vieną leidimą galima skųsti apeliacine tvarka atitinkamoje valstybėje narėje, laikantis nacionalinės teisės nuostatų. Pranešime raštu nurodomas teismas ar administracinės valdžios institucija, kuriai reikia pateikti skundą apeliacine tvarka, ir terminas, per kurį galima tai padaryti.

3.  Paraiška gali būti laikoma nepriimtina dėl nustatyto leidimų, kurie gali būti išduodami dirbti atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams, skaičiaus, todėl tuo pagrindu neprivalo būti svarstoma.

9 straipsnis

Galimybė susipažinti su informacija

Valstybės narės trečiosios šalies piliečio ir būsimo darbdavio prašymu suteikia atitinkamą informaciją apie dokumentus, kurie reikalingi paraiškai užpildyti.

10 straipsnis

Mokestis

Valstybės narės gali pareikalauti pareiškėjų sumokėti mokestį ▌. Atitinkamais atvejais valstybės narės ima mokestį už paraiškų nagrinėjimą pagal šią direktyvą. Tokių mokesčių dydis yra proporcingas ir ▌gali būti grindžiamas faktiškai suteiktų paraiškų nagrinėjimo ir leidimų išdavimo paslaugų sąnaudomis.

11 straipsnis

Vieno leidimo pagrindu suteikiamos teisės

III skyrius

Teisė į vienodų sąlygų taikymą

12 straipsnis

Teisės

1.  Trečiųjų šalių darbuotojams, nurodytiems 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, ir valstybės narės, kurioje jie gyvena, darbuotojams taikomos vienodas požiūris, kiek tai susiję su:

2.  Valstybės narės gali apriboti vienodo kaip ir į savo piliečius požiūrio taikymą:

Be to, valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalies e punktas šeimos išmokų požiūriu netaikomas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems buvo leista dirbti valstybės narės teritorijoje ne ilgiau kaip šešis mėnesius, trečiųjų šalių piliečiams, kurie buvo priimti studijuoti, arba trečiųjų šalių piliečiams, kuriems leidžiama dirbti dėl to, kad jie turi darbo vizą.

▌[122 ir 137 pakeitimai]

3.  1 dalyje nustatyta teisė į vienodą požiūrį neturi poveikio valstybės narės teisei panaikinti arba atsisakyti atnaujinti pagal šią direktyvą išduotą leidimą gyventi, ne darbo tikslais išduotą leidimą gyventi arba bet kokį kitą leidimą dirbti valstybėje narėje.

4.  Į trečiąją šalį persikeliantys trečiųjų šalių darbuotojai arba trečiojoje šalyje gyvenantys maitintojo netekę tokio darbuotojo šeimos nariai, kurie įgyja teises šio darbuotojo dėka, sulaukę senatvės, jiems pripažinus negalią ar mirties atveju gauna įstatymu nustatytą pensiją, kuri grindžiama ankstesniu darbuotojo darbu ir kuri skiriama pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 3 straipsnyje nurodytus teisės aktus, tokiomis pat sąlygomis ir tokio pat dydžio, kaip atitinkamų valstybių narių piliečiai, persikeliantys į trečiąją šalį. [141 pakeitimas]

13 straipsnis

Palankesnės nuostatos

1.  Ši direktyva taikoma nedarant poveikio palankesnėms nuostatoms, nustatytoms:

2.  Ši direktyva nedaro poveikio valstybių narių teisei priimti arba toliau taikyti nuostatas, kurios yra palankesnės asmenims, kuriems ji taikoma.

IV skyrius

Baigiamosios nuostatos

14 straipsnis

Visuomenei teikiama informacija

Kiekviena valstybė narė sudaro sąlygas visuomenei susipažinti su reguliariai atnaujinama informacija apie trečiųjų šalių piliečių priėmimo į jos teritoriją ir buvimo joje darbo tikslais sąlygas.

15 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.  Reguliariai, o pirmą kartą ne vėliau kaip ...(20), Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie šios direktyvos taikymą valstybėse narėse ir siūlo padaryti ▌ pakeitimus, kuriuos ji laiko būtinais.

2.  Kasmet, o pirmą kartą ne vėliau kaip ... liepos 1 d.(21)*, valstybės narės pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos(22) pateikia Komisijai ▌statistinius duomenis apie trečiųjų šalių piliečių, kuriems per paskutinius kalendorinius metus buvo suteiktas vienas leidimas, skaičių ▌.

16 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ...(23), įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą ir tų nuostatų bei šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos pateikimo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

18 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms pagal Sutartis.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 27, 2009 2 3, p. 114. (2) OL C 257, 2008 10 9, p. 20. (3) 2011 m. kovo 24 d. Europos Parlamento pozicija. (4) OL C 115, 2010 5 4, p. 1. (5) OL L 157, 2002 6 15, p. 1. (6) OL L 105, 2006 4 13, p. 1. (7) OL L 239, 2000 9 22, p. 19. (8) OL L 251, 2003 10 3, p. 12. (9) OL L 375, 2004 12 23, p. 12. (10) OL L 289, 2005 11 3, p. 15. (11) OL L 16, 2004 1 23, p. 44. (12) OL L 18, 1997 1 21, p. 1. (13) OL L 255, 2005 9 30, p. 22. (14) OL L 166, 2004 4 30, p. 1. (15) OL L 344, 2010 12 29, p. 1. (16) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (17) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (18) OL L 158, 2004 4 30, p. 77. (19) OL L 304, 2004 9 30, p. 12. (20) * OL: prašome įrašyti datą: 3 metai po 16 straipsnyje nurodytos dienos. (21) ** Kiti metai nuo šios direktyvos perkėlimo dienos. (22) OL L 199, 2007 7 31, p. 23. (23) * OL: prašome įrašyti datą: ...