Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/0196(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0038/2011

Pateikti tekstai :

A7-0038/2011

Debatai :

PV 23/03/2011 - 20
CRE 23/03/2011 - 20

Balsavimas :

PV 24/03/2011 - 6.13
CRE 24/03/2011 - 6.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 23/06/2011 - 12.19
CRE 23/06/2011 - 12.19
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0116
P7_TA(2011)0293

Priimti tekstai
PDF 1062kWORD 1018k
Ketvirtadienis, 2011 m. kovo 24 d. - Briuselis
Vartotojų teisės ***I
P7_TA(2011)0116A7-0038/2011

Europos Parlamento pakeitimai, priimti 2011 m. kovo 24 d. dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartotojų teisių (COM(2008)0614 – C6-0349/2008 – 2008/0196(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Pasiūlymas iš dalies pakeistas taip(1):

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Šios direktyvos buvo persvarstytos atsižvelgiant į įgytą patirtį, siekiant supaprastinti ir atnaujinti taikomas taisykles, panaikinti jose esančias neatitiktis ir pašalinti spragas. Šis persvarstymas parodė, kad tikslinga šias keturias direktyvas pakeisti viena direktyva. Šia direktyva turėtų būti atitinkamai nustatomos bendriesiems aspektams taikomos standartinės taisyklės ir pakeistas minimalaus suderinimo metodas, taikomas ankstesnėse direktyvose, pagal kurias valstybės narės galėjo toliau taikyti arba priimti griežtesnes nacionalines taisykles.
 (2)  Šios direktyvos buvo peržiūrėtos atsižvelgiant į įgytą patirtį, siekiant supaprastinti ir atnaujinti taikomas taisykles, panaikinti jose esančias neatitiktis ir pašalinti spragas. Ši peržiūra parodė, kad tikslinga šias keturias direktyvas pakeisti viena direktyva. Šia direktyva turėtų būti atitinkamai nustatomos bendriesiems aspektams taikomos standartinės taisyklės, kartu leidžiant valstybėms narėms toliau taikyti arba priimti nacionalines taisykles, susijusias su tam tikrais kitais aspektais, skirtas aukštesnio lygio vartotojų apsaugai užtikrinti.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  Vartotojai neišnaudoja visų tarptautinių nuotolinės prekybos, kuri turėtų būti vienas iš pagrindinių apčiuopiamų vidaus rinkos rezultatų, galimybių. Palyginti su dideliu kelių praėjusių metų vidaus nuotolinės prekybos pardavimo augimu, tarptautinis nuotolinės prekybos pardavimas augo nedaug. Ypač didelis vidaus ir tarptautinės nuotolinės prekybos augimo skirtumas būdingas pardavimui internetu, kuris pasižymi didelėmis tolesnio augimo galimybėmis. Tarptautines sutarčių, sudarytų ne prekybai skirtose patalpose (tiesioginio pardavimo), galimybes varžo keletas veiksnių, įskaitant įmonėms taikomas skirtingas nacionalines vartotojų apsaugos taisykles. Palyginti su šalies tiesioginio pardavimo augimu per praėjusius kelerius metus, visų pirma paslaugų sektoriuje (pvz., viešosios paslaugos), vartotojų, kurie naudojasi tokia tarptautinio pirkimo galimybe, skaičius toliau buvo nedidelis. Reaguodamos į daugelyje valstybių narių atsivėrusias didesnes verslo galimybes, mažosios ir vidutinės įmonės (taip pat individualūs verslininkai) arba tiesioginio pardavimo bendrovių atstovai turėtų būti labiau linkę pasinaudoti verslo galimybėmis kitose valstybėse narėse, visų pirma pasienio regionuose. Todėl visiškas vartotojų informacijos ir sutarties atsisakymo teisės suderinimas nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytose sutartyse prisidės prie geresnio įmonių ir vartotojų vidaus rinkos veikimo.
 (5)  Išnaudojamos ne visos tarptautinės nuotolinės prekybos, kuri turėtų būti vienas iš pagrindinių apčiuopiamų vidaus rinkos rezultatų, galimybės. Palyginti su dideliu kelių praėjusių metų vidaus nuotolinės prekybos pardavimo augimu, tarptautinis nuotolinės prekybos pardavimas augo nedaug. Ypač didelis vidaus ir tarptautinės nuotolinės prekybos augimo skirtumas būdingas pardavimui internetu, kuris pasižymi didelėmis tolesnio augimo galimybėmis. Tarptautines sutarčių, sudarytų ne prekybai skirtose patalpose (tiesioginio pardavimo), galimybes varžo keletas veiksnių, įskaitant įmonėms taikomas skirtingas nacionalines vartotojų apsaugos taisykles. Palyginti su šalies tiesioginio pardavimo augimu per praėjusius kelerius metus, visų pirma paslaugų sektoriuje (pvz., viešosios paslaugos), vartotojų, kurie naudojasi tokia tarptautinio pirkimo galimybe, skaičius toliau buvo nedidelis. Reaguodamos į daugelyje valstybių narių atsivėrusias didesnes verslo galimybes, mažosios ir vidutinės įmonės (taip pat individualūs prekiautojai) arba tiesioginio pardavimo bendrovių atstovai turėtų būti labiau linkę pasinaudoti verslo galimybėmis kitose valstybėse narėse, visų pirma pasienio regionuose. Todėl visiškas kai kurių aspektų, susijusių su vartotojų informacija ir teise atsisakyti sutarties, suderinimas nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytose sutartyse padės padidinti vartotojų apsaugos lygį ir pagerinti įmonių ir vartotojų vidaus rinkos veikimą.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  Vartotojų sutartis reglamentuojančiuose valstybių narių įstatymuose yra ryškių skirtumų, kurie gali pastebimai iškreipti konkurenciją ir kliudyti sklandžiam vidaus rinkos veikimui. Galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose, kuriais reglamentuojamos vartotojų sutartys, sudarytos nuotoliniu būdu arba ne prekybai skirtose patalpose, vartojimo prekės ir garantijos bei nesąžiningos sutarčių sąlygos, nustatomi minimalūs teisės aktų suderinimo reikalavimai, suteikiant valstybėms narėms galimybę toliau taikyti arba priimti griežtesnes priemones, kuriomis jų teritorijose būtų užtikrinamas aukštesnis vartotojų apsaugos lygis. Be to, dauguma klausimų direktyvose reglamentuojami nenuosekliai arba nėra išspręsti. Šiuos klausimus valstybės narės sprendžia skirtingai. Dėl to labai skiriasi nacionalinės nuostatos, kuriomis įgyvendinamos vartotojų sutarčių teisės direktyvos.
 Išbraukta.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 konstatuojamoji dalis
(7)  Dėl šių skirtumų atsiranda didelių vidaus rinkos kliūčių, darančių neigiamą poveikį įmonėms ir vartotojams. Dėl jų įmonėms, kurios ketina parduoti prekes arba teikti paslaugas kitoje šalyje, padidėja atitikties išlaidos. Nenuoseklumas taip pat daro neigiamą poveikį vartotojų pasitikėjimui vidaus rinka. Neigiamą poveikį vartotojų pasitikėjimui sustiprina nevienodas vartotojų apsaugos lygis Bendrijoje. Ši problema ypač ryški atsižvelgiant į naujus rinkos pokyčius.
 (7)  Dėl tam tikrų skirtumų valstybių narių teisės aktuose, kuriais reglamentuojamos vartotojų sutartys, ypač nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutartys, atsiranda didelių vidaus rinkos kliūčių, darančių neigiamą poveikį prekiautojams ir vartotojams. Dėl jų įmonėms, kurios ketina parduoti prekes arba teikti paslaugas kitoje valstybėje, padidėja atitikties išlaidos. Neproporcingasnenuoseklumas taip pat daro neigiamą poveikį vartotojų pasitikėjimui vidaus rinka.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
(8)  Visiškas kai kurių pagrindinių reglamentavimo aspektų suderinimas labai padidins teisinį tikrumą vartotojams ir įmonėms. Tiek vartotojai, tiek įmonės galės remtis viena reglamentavimo sistema, pagrįsta aiškiai apibrėžtomis teisinėmis sąvokomis, visoje Bendrijoje reglamentuojančiomis tam tikrus įmonių ir vartotojų sutarčių aspektus. Šiuo suderinimu bus panaikintos dėl taisyklių nenuoseklumo kylančios kliūtys ir užbaigtas šios srities vidaus rinkos kūrimas. Šias kliūtis galima panaikinti tik nustatant vienodas Bendrijos lygmens taisykles. Be to, visoje Bendrijoje bus užtikrinamas aukštas bendras vartotojų apsaugos lygis.
 (8)  Jei nenumatyta kitaip bei laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 169 straipsnio taikant šios direktyvos nuostatas valstybėms narėms neturėtų būti draudžiama patvirtinti ar palikti galioti griežtesnių nacionalinės teisės priemonių, skirtas vartotojų apsaugai pagerinti. Vis dėlto visiškas kai kurių pagrindinių reglamentavimo aspektų suderinimas pateisinamas siekiant užtikrinti bendrą vartotojų apsaugos reguliavimo sistemą ir norint labai padidinti teisinį tikrumą tarpvalstybinius sandorius sudarantiems vartotojams ir prekiautojams. Šiais atvejais tiek vartotojai, tiek prekiautojai galės remtis viena reglamentavimo sistema, pagrįsta aiškiai apibrėžtomis teisinėmis sąvokomis, visoje Sąjungoje reglamentuojančiomis tam tikrus įmonių ir vartotojų sutarčių aspektus. Taigi, visoje Sąjungoje bus užtikrinamas aukštas bendras vartotojų apsaugos lygis. Be to, nustatant vienodas taisykles Sąjungos lygmeniu, turėtų būti panaikintos dėl nederamo taisyklių nenuoseklumo kylančios kliūtys ir užbaigtas šios srities vidaus rinkos kūrimas.
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)  Ši direktyva neturėtų būti taikoma sveikatos priežiūrai, t. y. sveikatos paslaugoms, kurias sveikatos priežiūros specialistai teikia pacientams, kad įvertintų, palaikytų arba atstatytų jų sveikatos būklę.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(10b)  Azartinio lošimo veikla, įskaitant loteriją ir lažybų sandorius, neturėtų būti įtraukta į šios direktyvos taikymo sritį, atsižvelgiant į tai, kad šios veiklos pobūdis yra labai specifinis ir į tai valstybėms narėms turėtų būti sudarytos galimybės patvirtinti kitas, įskaitant griežtesnes vartotojų apsaugos priemones, taikomas tokiai veiklai.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 konstatuojamoji dalis
(11)  Galiojančiuose vartotojams skirtas finansines paslaugas reglamentuojančiuoseBendrijos teisės aktuose nustatomos įvairios vartotojų apsaugos taisyklės. Dėl šios priežasties šios direktyvos nuostatos taikomos su finansinėmis paslaugomis susijusioms sutartims tik tiek, kiek tai būtina reglamentavimo spragoms užpildyti.
 (11)  Esančiuose,inter alia,su vartotojams skirtų finansinių paslaugųar kelionių paketų reglamentavimu susijusiuoseSąjungos teisės aktuose nustatomos įvairios vartotojų apsaugos taisyklės. Dėl šios priežasties ir nedarant poveikio esančiuose Sąjungos teisės aktų nuostatoms šios direktyvos 5–19 straipsniai ir 23a straipsnis neturėtų būti taikomi sutartims, susijusioms su finansinėmis paslaugomis, o 9–19 straipsniai neturėtų būti taikomi nuotolinės prekybos sutartims ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims, susijusioms su kelionių paketais. Finansinių paslaugų srityje valstybės narės turėtų būti skatinamos priimant teisės aktus srityse, kurios nereglamentuojamos Sąjungos lygiu, taip vadovautis esamais šios srities Sąjungos teisės aktais, kad būtų užtikrinamos vienodos sąlygos visiems vartotojams ir visoms sutartims, susijusioms su finansinėmis paslaugomis. Komisija turėtų siekti papildyti Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius finansines paslaugas, kad būtų panaikintos esamos spragos ir vartotojai būtų apsaugoti visų rūšių sutarčių atvejais.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)  Šios direktyvos 9–19 straipsniai neturėtų daryti poveikio valstybių narių nuostatų, susijusių su nekilnojamojo turto įsigijimu ir su nekilnojamojo turto garantijomis arba su teisių į nuosavybę perdavimo nustatymu ar jų perdavimu pagal in rem principą. Tai apima su šiais teisės aktais, pvz., dėl nekilnojamojo turto, pardavimo ir dėl pirkimo išsimokėtinai, susijusius susitarimus.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(11b)  Kadangi tais atvejais, kai sutartis, laikantis valstybių narių nuostatų, sudaro valstybės pareigūnas, psichologiniu požiūriu nėra sudaromos sudėtingos situacijos, toms sutartims neturėtų būti taikomi šios direktyvos 9–19 straipsniai.
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(11c)  Šioje direktyvoje motorinių transporto priemonių išperkamosios nuomos sutartys, kai motorinė transporto priemonė sutarties galiojimui pasibaigus yra grąžinama, laikomos motorinių transporto priemonių nuomos paslaugų sutartimis.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(11d)  Daugelis valstybių narių pasirinko taikyti vartotojų apsaugos taisykles kitiems asmenims, kaip antai nevyriausybinės organizacijos (NVO), veiklą pradedančios įmonės arba mažos ir vidutinės įmonės, kitos valstybės narės taip pat gali pageidauti taikyti tokias taisykles. Reikėtų priminti, kad valstybės narės gali išplėsti nacionalinių taisyklių, patvirtintų siekiant įgyvendinti šią direktyvą, taikymo sritį ir taikyti jas fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie nėra vartotojai pagal šią direktyvą pateikta prasme.
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(11e)  Skaitmeniniam turiniui, kuris vartotojui perduodamas skaitmeniniu formatu, kai vartotojas įsigyja galimybę nuolat juo naudotis arba panašiu kaip prekės fizinė nuosavybė būdu, turėtų būti taikomos šioje Direktyvoje įrašytos prekybos sutarčių nuostatos kaip ir kitoms prekėms. Vis dėlto atsisakymo teisė turėtų būti taikoma tik iki to momento, kai vartotojas pasirenka parsisiųsti skaitmeninį turinį.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 konstatuojamoji dalis
(12)  Nauja nuotolinės prekybos sutarties apibrėžtis turėtų apimti visus atvejus, kai pardavimo ir paslaugų sutartys sudaromos naudojantis viena ar keliomis nuotolinio ryšio priemonėmis (kaip antai elektroniniu paštu, telefonu arba faksu). Tokiu būdu turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos visiems nuotolinės prekybos prekiautojams. Tai taip pat turėtų pagerinti teisinį tikrumą palyginti su dabartine apibrėžtimi, pagal kurią reikalaujama, kad iki sutarties sudarymo veiktų prekiautojo tvarkoma organizuota nuotolinio pardavimo sistema.
 (12)  Nauja nuotolinės prekybos sutarties apibrėžtis turėtų apimti visus atvejus, kai prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutartys sudaromos pagal organizuotą nuotolinio pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, kai prekiautojas ir vartotojas pasirašydami sutartį fiziškai kartu nedalyvauja, o naudojantis viena ar keliomis nuotolinio ryšio priemonėmis (kaip antai elektroniniu paštu, telefonu arba faksu). Svetainėms, kuriose tik teikiama informacija apie prekiautoją, jo prekes ir (arba) paslaugas, neturėtų būti taikoma tokia organizuoto nuotolinio pardavimo ar paslaugų teikimo apibrėžtis, net jei šiose svetainėse nurodoma viena ar daugiau nuotolinio ryšio priemonių. Tokiu būdu turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos visiems nuotolinės prekybos prekiautojams.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 konstatuojamoji dalis
(13)  Apibrėžiant nuotolinės prekybos sutartį, konkrečios aplinkybės, kuriomis buvo pateiktas pasiūlymas arba deramasi dėl sutarties, turėtų būti nesvarbios. Vartotojai neturėtų prarasti apsaugos dėl to, kad prekiautojas nuotoliniu būdu prekiauja nereguliariai arba jis naudojasi trečiosios šalies, pvz., interneto sistemos, administruojama organizuota sistema. Taip pat nuotolinės prekybos sutartimi turėtų būti laikomas tiesiogiai prekiautojo su klientu ne prekybai skirtose patalpose suderėtas sandoris, jeigu po to sutartis buvo sudaryta naudojantis išimtinai nuotolinio ryšio priemonėmis, kaip antai internetu arba telefonu. Prekiautojams paprastesnė nuotolinės prekybos sutarties apibrėžtis turėtų pagerinti teisinį tikrumą ir apsaugoti juos nuo nesąžiningos konkurencijos.
 (13)  Apibrėžiant nuotolinės prekybos sutartį, konkrečios aplinkybės, kuriomis buvo pateiktas pasiūlymas arba deramasi dėl sutarties, turėtų būti nesvarbios. Vartotojai neturėtų prarasti apsaugos dėl to, kad prekiautojas naudojasi trečiosios šalies, pvz., interneto sistemos, administruojama organizuota nuotoline pardavimo arba paslaugų teikimo sistema . Taip pat nuotolinės prekybos sutartimi turėtų būti laikomas tiesiogiai prekiautojo su klientu ne prekybai skirtose patalpose suderėtas sandoris, jeigu po to sutartis buvo sudaryta naudojantis išimtinai nuotolinio ryšio priemonėmis, kaip antai internetu arba telefonu. Prekiautojams paprastesnė nuotolinės prekybos sutarties apibrėžtis turėtų pagerinti teisinį tikrumą ir apsaugoti juos nuo nesąžiningos konkurencijos.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 konstatuojamoji dalis
(14)  Ne prekybai skirtose patalpose sudaryta sutartis turėtų būti apibrėžta kaip sutartis, sudaryta ne prekybai skirtose patalpose, pavyzdžiui, vartotojo namuose arba darbo vietoje, kartu dalyvaujant prekiautojui ir vartotojui. Kai sutartis sudaroma ne prekybai skirtose patalpose, vartotojams daromas psichologinis spaudimas, nesvarbu, ar jie kvietė prekiautoją, ar ne. Be to, siekiant užkirsti kelią taisyklių pažeidimams, kai su vartotojais pradedama derėtis ne prekybai skirtose patalpose, sutartis, dėl kurios deramasi, pavyzdžiui, vartotojo namuose, tačiau kuri yra sudaroma parduotuvėje, turėtų būti laikoma ne prekybai skirtose patalpose sudaryta sutartimi.
 (14)  Ne prekybai skirtose patalpose sudaryta sutartis turėtų būti apibrėžta kaip sutartis, sudaryta ne prekybai skirtose patalpose, pavyzdžiui, vartotojo namuose arba darbo vietoje, kartu dalyvaujant prekiautojui ir vartotojui. Kai sutartis sudaroma ne prekybai skirtose patalpose, vartotojai laikinai patenka į ypatingą padėtį, kuri nuo situacijos parduotuvėje skiriasi, pvz., psichologiniu ir galimybės palyginti prekes ir kainas aspektais, nesvarbu, ar jie kvietė prekiautoją, ar ne. Be to, siekiant užkirsti kelią taisyklių pažeidimams, kai su vartotojais pradedama derėtis ne prekybai skirtose patalpose, sutartis, dėl kurios deramasi, pavyzdžiui, vartotojo namuose, tačiau kuri yra sudaroma parduotuvėje, turėtų būti laikoma ne prekybai skirtose patalpose sudaryta sutartimi tik jei dėl pagrindinių šios sutarties sudedamųjų dalių nusprendžiama per ekskursiją, laisvalaikio renginį arba prekių ir paslaugų komercinį pristatymą. Nepaisant to, sutartims, kuriomis remiantis vartotojo atliksimas mokėjimas neviršija 40 eurų, netaikomi šioje direktyvoje nustatyti informacijos reikalavimai, kad, pvz., gatvės prekiautojai, kurių prekės tiekiamos iš karto, nebūtų apkrauti su informavimu susijusiomis pareigomis. Teisė atsisakyti nuo sutarties šiais atvejais taip pat nereikalinga, nes nesunku suprasti šių sutarčių įgyvendinimo pasekmes. Vis dėlto valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė ir jos turėtų būti skatinamos nustatyti mažesnę vertę.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 konstatuojamoji dalis
(15)  Prekybai skirtomis patalpomis turėtų būti laikomos visų formų patalpos (kaip antai parduotuvės ar transporto priemonės), kuriomis prekiautojas naudojasi kaip nuolatine prekybos vieta. Turgaviečių prekystaliai ir parodų stendai turėtų būti laikomi prekybai skirtomis patalpomis, net jei prekiautojas jomis naudojasi laikinai. Kitos tik trumpam laikui išnuomotos patalpos, kuriose prekiautojas nėra įsikūręs (kaip antai viešbučiai, restoranai, konferencijų centrai, kino teatrai, kuriuos nuomoja ten neįsisteigę prekiautojai) neturėtų būti laikomi prekybai skirtomis patalpomis. Taip pat prekybai skirtomis patalpomis neturėtų būti laikomos viešosios erdvės, įskaitant viešąjį transportą ar visuomeninės paskirties infrastruktūrą bei privatūs namai ar darbo vietos.
 (15)  Prekybai skirtomis patalpomis turėtų būti laikomos visų formų patalpos (kaip antai parduotuvės, taksi automobiliai ar transporto priemonės), kuriomis prekiautojas naudojasi kaip nuolatine veiklos vieta. Turgaviečių prekystaliai turėtų būti laikomi prekybai skirtomis patalpomis, net jei prekiautojas jomis naudojasi laikinai arba nuolat. Kitos tik trumpam laikui išnuomotos patalpos, kuriose prekiautojas nėra įsikūręs (kaip antai viešbučiai, restoranai, konferencijų centrai, kino teatrai, kuriuos nuomoja ten neįsisteigę prekiautojai) neturėtų būti laikomi prekybai skirtomis patalpomis. Taip pat prekybai skirtomis patalpomis neturėtų būti laikomos viešosios erdvės, įskaitant viešąjį transportą ar visuomeninės paskirties infrastruktūrą bei privatūs namai ar darbo vietos.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis
(16)   Patvariosios laikmenos apibrėžtis turėtų visų pirma apimti popierinius dokumentus, USB atmintines, kompaktinių diskų įrenginius (CD-ROM), skaitmeninius vaizdo diskus (DVD), atminties korteles ir standųjį kompiuterio diską, kuriuose laikomi elektroninio pašto laiškai arba pdf formato bylos.
 (16)   Patvariosioms laikmenoms turėtų būti ypač priskiriami popieriniai dokumentai, USB atmintinės, kompaktinių diskų įrenginiai (CD-ROM), skaitmeniniai vaizdo diskai (DVD), atminties kortelės ir standieji kompiuterių diskai. Kad elektroninis paštas arba svetainė galėtų būti priskiriami patvariosioms laikmenoms, juose visų pirma vartotojui turi būti suteikta galimybė saugoti informaciją tiek laiko, kiek vartotojui reikia siekiant apsaugoti jo interesus, kylančius iš vartotojo santykių su prekiautoju. Antra, elektroniniame pašte arba svetainėje turėtų būti galimybė saugoti informaciją taip, kad prekiautojas negalėtų minėtos informacijos keisti vienašališkai.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 konstatuojamoji dalis
(17)  Prieš pasirašydami sutartį vartotojai turi teisę gauti informacijos. Prieš pasirašydami sutartį vartotojai turi teisę gauti informacijos. Tačiau prekiautojai jos teikti neprivalo, jeigu ji akivaizdi. Pavyzdžiui, sudarant sandorį prekybai skirtose patalpose produkto ypatybės, prekiautojo tapatybė ir pristatymo sąlygos gali būti akivaizdūs. Nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudaromuose sandoriuose prekiautojas turėtų visada pateikti informaciją apie mokėjimo, pristatymo, eksploatacijos ir skundų teikimo tvarką, nes jos gali būti neakivaizdžios.
 (17)  Prieš prisiimdamas įsipareigojimus pagal prekybai skirtose patalpose sudarytą sutartį, nuotolinės prekybos sutartį, ne prekybai skirtose patalpose sudaromą sutartį arba atitinkamą pasiūlymą sudaryti sutartį, vartotojas turėtų gauti išsamios informacijos. Teikdamas minėtąją informaciją prekiautojas turėtų atsižvelgti į specialiuosius vartotojų, kurie yra itin pažeidžiami dėl jų psichinės, fizinės ar psichologinės negalios, amžiaus ar patiklumo ir kai pagrįsta tikėtis, jog prekiautojas šį pažeidžiamumą galėtų numatyti. Tačiau dėl atsižvelgimo į šiuos specialiuosius poreikius neturėtų atsirasti skirtingi vartotojų apsaugos lygiai.
Pakeitimas 228
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)  Nepaisant išimties, leidžiančios prekiautojui teikti informaciją, nurodytą 9 straipsnyje, patvariąja laikmena, kai sudaromos mišriosios sutartys ne prekybai skirtose patalpose, pagal kurias prekiautojas ir vartotojas nedelsdami vykdo savo sutartinius įsipareigojimus ir vykdytinas vartotojo mokėjimas neviršija 200 EUR, prieš vartotojui įsipareigojant laikytis sutarties jam vis tiek turėtų būti pateikiami pagrindiniai sutarties punktai, ypač tie, kurie susiję su kaina.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 konstatuojamoji dalis
(20)  Vartotojas turėtų žinoti, ar jis sudaro sutartį su prekiautoju, ar kito vartotojo vardu veikiančiu tarpininku, nes pastaruoju atveju vartotojas gali nebūti apsaugotas pagal šią direktyvą. Todėl tarpininkas turėtų pranešti apie šį faktą ir jo pasekmes. Tarpininko sąvoka neturėtų apimti prekybos internetu sistemų, kurios nesudaro sutarčių kitos šalies vardu ar jos naudai.
 Išbraukta.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 konstatuojamoji dalis
(22)  Kadangi nuotolinės prekybos atveju prieš sudarydamas sutartį vartotojas negali pamatyti prekės, jis turėtų turėti sutarties atsisakymo teisę, pagal kurią jis galėtų įsitikinti dėl prekių pobūdžio ir veikimo.
 (22)  Kadangi nuotolinės prekybos atveju prieš sudarydamas sutartį vartotojas negali pamatyti prekės, jis turėtų turėti teisę atsisakyti sutarties, pagal kurią jis nustatytu sutarties atsisakymo teisės laikotarpiu galėtų įsitikinti dėl prekių pobūdžio, kokybės ir veikimo. Ši sutarties atsisakymo teisė turėtų būti suteikiama ir ne prekybos patalpose sudarytų sutarčių atveju.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 konstatuojamoji dalis
(24)  Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą šioje direktyvoje nustatyti laikotarpiai turėtų būti skaičiuojami pagal 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantį terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles. Todėl visi šioje direktyvoje numatyti laikotarpiai yra išreikšti kalendorinėmis dienomis.
 Išbraukta.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 konstatuojamoji dalis
(26)  Jeigu vartotojas iš to paties prekiautojo užsako daugiau kaip vieną prekę, jam turėtų būti suteikiama galimybė pasinaudoti sutarties atsisakymo teise dėl kiekvienos iš šių prekių. Jeigu prekės pristatomos atskirai, sutarties atsisakymo teisės laikotarpis turėtų prasidėti po to, kai vartotojas gauna kiekvieną prekę. Jeigu prekė pristatoma skirtingomis siuntomis, sutarties atsisakymo teisės laikotarpis turėtų prasidėti po to, kai vartotojas arba vartotojo nurodyta trečioji šalis gauna paskutinę siuntą.
 (26)  Jeigu prekės pristatomos keliomis siuntomis, sutarties atsisakymo teisės laikotarpis turėtų prasidėti nuo dienos, kai vartotojas arba vartotojo nurodyta trečioji šalis, išskyrus vežėją, gauna pirmą dalinę siuntą. Jeigu prekė pristatoma skirtingomis siuntomis, sutarties atsisakymo teisės laikotarpis turėtų prasidėti nuo dienos, kai vartotojas gauna paskutinę siuntą. Jei vienu užsakymu vartotojas užsakė ne vieną prekę ir jos pristatomos atskirai, sutarties atsisakymo laikotarpis turėtų prasidėti po to, kai vartotojas gauna paskutinę prekę.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 konstatuojamoji dalis
(27)  Jeigu prieš sudarant nuotolinės prekybos arba ne prekybai skirtose patalpose sudarytą sutartį prekiautojas vartotojui nepranešė apie sutarties atsisakymo teisę, sutarties atsisakymo teisės laikotarpis turėtų būti pratęstas. Tačiau siekiant užtikrinti teisinį tikrumą laiko požiūriu, reikėtų nustatyti ilgiausią trijų mėnesių laikotarpį, jei prekiautojas visiškai įvykdo sutartinius įsipareigojimus. Turėtų būti laikoma, kad prekiautojas visiškai įvykdė įsipareigojimus, kai jis pristato prekes arba suteikia visas vartotojo užsakytas paslaugas.
 (27)  Jeigu prieš sudarant nuotolinės prekybos arba ne prekybai skirtose patalpose sudarytą sutartį prekiautojas vartotojui nepranešė apie teisę atsisakyti sutarties, sutarties atsisakymo teisės laikotarpis turėtų būti pratęstas. Tačiau siekiant užtikrinti teisinį tikrumą laiko požiūriu, reikėtų nustatyti ilgiausią vienų metų laikotarpį. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė palikti galioti esamas nacionalinės teisės aktų nuostatas, kad galėtų pratęsti šį minimalų laikotarpį.
Pakeitimas 229
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 konstatuojamoji dalis
(28)  Kitose šalyse parduodančios įmonės yra patyrusios išlaidų dėl skirtingo sutarties atsisakymo teisės taikymo valstybėse narėse. Pradėjus naudoti standartinį sutarties atsisakymo blanką, kuriuo galėtų naudotis vartotojai, turėtų supaprastėti sutarties atsisakymo procesas ir būtų užtikrintas teisinis tikrumas. Dėl šių priežasčių valstybės narės neturėtų nustatyti papildomų Bendrijos standartinio blanko pateikimo reikalavimų, pavyzdžiui, dėl šrifto dydžio.
 (28)  Kitose šalyse parduodančios įmonės yra patyrusios išlaidų dėl skirtingo sutarties atsisakymo teisės taikymo valstybėse narėse. Pradėjus naudoti suderintą standartinį sutarties atsisakymo blanką, kurį galėtų naudoti vartotojai, turėtų supaprastėti sutarties atsisakymo procesas ir būtų užtikrintas teisinis tikrumas. Dėl šių priežasčių valstybės narės neturėtų nustatyti papildomų Sąjungos standartinio blanko pateikimo reikalavimų, pavyzdžiui, dėl šrifto dydžio. Tačiau vartotojui turėtų būti palikta teisė atsisakyti sutarties pačiam suformulavus prašymą, jei šis prašymas prekiautojui pateikiamas aiškiai ir suprantamai. Prekių nusiuntimas atgal, laiško nusiuntimas ar skambutis telefonu taip pat galėtų atitikti šį reikalavimą, tačiau įrodinėjimo, kad atsisakė sutarties per šioje direktyvoje nurodytą laikotarpį, pareiga gali būti paliekama vartotojui. Dėl šios priežasties vartotojas suinteresuotas naudotis patvariąja laikmena, kai prekiautojui praneša, kad atsisako sutarties.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 konstatuojamoji dalis
(30)  Sutarties atsisakymo atveju prekiautojas turėtų grąžinti visas pirkėjo sumokėtas sumas, įskaitant mokestį, sumokėtą už prekiautojo išlaidas pristatant prekes vartotojui.
 (30)  Sutarties atsisakymo atveju prekiautojas turėtų grąžinti visas pirkėjo sumokėtas sumas, įskaitant mokestį, sumokėtą už prekiautojo išlaidas pristatant prekes vartotojui, išskyrus mokesčius už vienareikšmiu vartotojo prašymu atliktą siuntinio pristatymą skubos tvarka. Turėtų būti galima grąžinti tas sumas bet kokiu mokėjimo būdu, kuris yra teisėta priemonė toje valstybėje narėje, kurioje vartotojas gauna mokėjimą. Todėl atitinkamų sumų negalima grąžinti mokėjimo kvitais arba kaip grąžinimą siūlyti kitas prekes.
Pakeitimas 230
Pasiūlymas dėl direktyvos
32 konstatuojamoji dalis
(32)  Siekiant išvengti situacijos, kai prekiautojai grąžina pinigus vartotojams, kurie dar negrąžino prekių, vartotojas turėtų grąžinti prekes ne vėliau kaip per keturiolika dienų po to, kai pranešė prekiautojui apie sprendimą atsisakyti sutarties.
 (32)  Siekiant išvengti situacijos, kai prekiautojai grąžina pinigus vartotojams, kurie dar negrąžino prekių, vartotojas turėtų grąžinti prekes ne vėliau kaip per keturiolika dienų po to, kai pranešė prekiautojui apie sprendimą atsisakyti sutarties. Be to, prekiautojas turėtų turėti galimybę kelti reikalavimą, kad galėtų grąžinti pinigus vartotojui tada, kai pastarasis pateiks įrodymą, kad išsiuntė prekes.
Pakeitimas 231
Pasiūlymas dėl direktyvos
33 konstatuojamoji dalis
(33)  Reikėtų nustatyti tam tikras sutarties atsisakymo teisės taikymo išimtis, pavyzdžiui, tais atvejais, kai atsižvelgiant į produkto pobūdį, sutarties atsisakymo teisės taikymas būtų netinkamas. Pavyzdžiui, tai taikytina vynui, kuris buvo pristatytas praėjus daug laiko po spekuliacinio pobūdžio sutarties sudarymo, kai vyno vertė priklauso nuo rinkos svyravimų (vin en primeur).
 (33)  Reikėtų nustatyti tam tikras sutarties atsisakymo teisės taikymo išimtis, pavyzdžiui, tais atvejais, kai atsižvelgiant į produkto pobūdį sutarties atsisakymo teisės taikymas būtų netinkamas, o vartotojui pasinaudojus teise atsisakyti sutarties prekiautojas patirtų neproporcingai didelių nuostolių. Tai visų pirma taikytina maisto produktams ir kitoms higieniniu požiūriu nepatvarioms ar gendančioms prekėms, pavyzdžiui, vynui, kuris buvo pristatytas praėjus daug laiko po spekuliacinio pobūdžio sutarties sudarymo, kai vyno vertė priklauso nuo rinkos svyravimų (pranc. vin en primeur). Sutarties atsisakymo teisės išimtys taip pat taikytinos ir tam tikroms kitoms prekėms ir paslaugoms, kurių kaina priklauso nuo rinkos svyravimų, pvz., tokioms žaliavoms kaip mazutas.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
34 konstatuojamoji dalis
(34)  Be to, nuotolinės prekybos sutarčių dėl paslaugų teikimo, kurios pradedamos teikti sutarties atsisakymo teisės laikotarpiu (t. y., vartotojas duomenų bylas parsisiunčia tuo laikotarpiu) atveju būtų nesąžininga leisti vartotojui atsisakyti sutarties po to, kai vartotojas gavo visą ar dalį paslaugos. Todėl vartotojas turėtų netekti sutarties atsisakymo teisės, kai sutartis pradedama vykdyti jam aiškiai iš anksto sutikus.
 (34)  Be to, nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytų sutarčių dėl paslaugų teikimo, kurios pradedamos teikti sutarties atsisakymo laikotarpiu (pvz., vartotojas duomenų bylas parsisiunčia tuo laikotarpiu), atveju būtų nesąžininga leisti vartotojui atsisakyti sutarties po to, kai vartotojas gavo visą ar dalį paslaugos. Todėl vartotojas turėtų netekti sutarties atsisakymo teisės, kai sutartis pradedama vykdyti jam aiškiai iš anksto sutikus, jei sutikimas duodamas turint visą informaciją, t. y. jei vartotojas buvo informuotas apie šio sprendimo pasekmes, susijusias su teisės atsisakyti sutarties praradimu.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
37 konstatuojamoji dalis
(37)  Siekiant supaprastinimo ir teisinio tikrumo, sutarties atsisakymo teisė turėtų būti taikoma visų rūšių ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims, išskyrus griežtai apibrėžtomis aplinkybėmis, kurias galima lengvai įrodyti. Todėl sutarties atsisakymo teisė neturėtų būti taikoma skubiems remonto darbams vartotojo namuose, kai tokia sutarties atsisakymo teisė būtų nesuderinama su skubia situacija, taip pat prekybos centrų prekių pristatymo į namus sistemoms, pagal kurias vartotojai išsirenka maistą, gėrimus ir kitas kasdieniam vartojimui skirtas namų ūkio prekes prekybos centro svetainėje, o vėliau jos pristatomos į namus. Tai nebrangios prekės, kurias vartotojai nuolat perka kasdieniam vartojimui arba naudojimui namų ūkyje, todėl joms neturėtų būti taikoma sutarties atsisakymo teisė. Pagrindinė problema, su kuria susiduria vartotojai, ir pagrindinis ginčų su prekiautojais šaltinis yra prekių pristatymas, įskaitant vežant prarastas arba sugadintas prekes ir pavėluotą bei dalinį pristatymą. Todėl tikslinga paaiškinti ir suderinti nacionalines taisykles, taikomas pristatymui ir rizikos perdavimui.
 (37)  Siekiant supaprastinimo ir teisinio tikrumo, sutarties atsisakymo teisė turėtų būti taikoma visų rūšių nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims, išskyrus griežtai apibrėžtomis aplinkybėmis, kurias galima lengvai įrodyti.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
37 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(37a)  Pagrindinė problema, su kuria susiduria vartotojai, ir pagrindinis ginčų su prekiautojais šaltinis yra prekių pristatymas, įskaitant vežant prarastas arba sugadintas prekes ir pavėluotą arba dalinį pristatymą. Todėl tikslinga suderinti nacionalines taisykles, taikomas pristatymui ir rizikos perdavimui.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
37 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(37b)  Jei prekiautojas nevykdo savo pareigos pristatyti prekes, vartotojas turėtų patvarioje laikmenoje pateikti reikalavimą pristatyti prekę per mažiausiai septynių dienų laikotarpį ir pranešti apie savo ketinimą atsisakyti sutarties, jei prekė nebus pristatyta. Turėtų būti laikoma, kad vartotojas atsisakė sutarties, jei iki pasibaigiant nustatytam galutiniam terminui nebuvo imtasi jokių veiksmų. Nedarant poveikio vartotojo teisei į žalos atlyginimą, vartotojas turėtų turėti teisę atgauti jau sumokėtus pinigus per septynias dienas nuo sutarties atsisakymo dienos. Valstybės narės, siekdamos didesnio vartotojo apsaugos lygio, turėtų turėti galimybę nustatyti arba ir toliau taikyti nacionalinės teisės nuostatas.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
38 konstatuojamoji dalis
(38)  Pardavimo vartotojams srityje prekės gali būti pristatomos įvairiais būdais. Siekiant atsižvelgti į šiuos skirtingus būdus, būtiną lankstumą gali užtikrinti tik tokios taisyklės, nuo kurių galima laisvai nukrypti. Vartotojas turėtų būti apsaugotas nuo bet kokios rizikos, kad prekės bus prarastos arba sugadintos jas vežant vežėjui arba prekiautojui. Taisyklė dėl rizikos perdavimo neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai vartotojas nepagrįstai delsia priimti prekes (pavyzdžiui, kai vartotojas nepasiima prekių iš pašto skyriaus per pastarojo nustatytą terminą). Šiomis aplinkybėmis riziką, kad prekės dings arba bus sugadintos, po su prekiautoju sutarto pristatymo laiko prisiima vartotojas.
 (38)  Pardavimo vartotojams srityje prekės gali būti pristatomos įvairiais būdais: iškart arba vėliau. Jei šalys nesusitarė dėl konkrečios pristatymo datos, prekiautojas turėtų pristatyti prekes kuo greičiau ir ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo sutarties sudarymo. Vartotojas turėtų būti apsaugotas nuo bet kokios rizikos, kad prekės bus prarastos arba sugadintos jas vežant vežėjui arba prekiautojui. Taisyklė dėl rizikos perdavimo neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai vartotojas nepagrįstai delsia priimti prekes (pavyzdžiui, kai vartotojas nepasiima prekių iš pašto skyriaus per pastarojo nustatytą terminą). Šiomis aplinkybėmis riziką, kad prekės dings arba bus sugadintos, po su prekiautoju sutarto pristatymo laiko prisiima vartotojas.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
38 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(38a)  Sudarant daugelį sandorių vartotojams neužtikrinamos pakankamos galimybės pasirinkti mokėjimo būdą arba jie turi mokėti mokesčius, jei atsisako naudotis tam tikru būdu. Į šią situaciją turėtų būti atsižvelgiama įtraukiant nuostatą, kuria būtų užtikrinama, kad prekiautojas turi pasiūlyti vartotojui įvairius mokėjimo būdus ir kad nuotolinės prekybos atveju turėtų būti siūlomas ir elektroninis, ir neelektroninis mokėjimo būdai. Pavyzdžiui, taikant neelektroninę mokėjimo sistemą būtų galima atsispausdinti užsakymo blanką iš prekiautojo svetainės ir apmokėti jį grynaisiais pinigais banke arba kitame prekiautojo kontaktiniame centre.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
39 konstatuojamoji dalis
(39)  Prekiautojas turėtų būti atsakingas vartotojui, jei prekės neatitinka sutarties. Prekės turėtų būti laikomos atitinkančiomis sutartį, jei jos atitinka keletą sąlygų, daugiausia susijusių su prekių kokybe. Kokybė ir veikimas, kurių gali pagrįstai tikėtis vartotojai, priklauso inter alia nuo to, ar prekės yra naujos, ar naudotos, taip pat nuo prekių galiojimo termino.
(39)  Prekiautojas turėtų būti atsakingas vartotojui, jei prekės neatitinka sutarties. Prekės turėtų būti laikomos atitinkančiomis sutarties sąlygas, jei jos atitinka keletą sąlygų, daugiausia susijusių su prekių kokybe ir kiekiu. Kokybė ir veikimas, kurių gali pagrįstai tikėtis vartotojai, priklauso inter alia nuo to, ar prekės yra naujos, ar naudotos, taip pat nuo prekių galiojimo termino. Laikoma, kad prekė neatitinka sutarties sąlygų ir tuo atveju, kai prekė savavališkai pakeičiama kita arba kai atliktas dalinis pristatymas.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
40 konstatuojamoji dalis
(40)  Jeigu prekė neatitinka sutarties, pirmiausia vartotojui turėtų būti suteikiama galimybė reikalauti, kad prekiautojas ją pataisytų arba pakeistų (pasirenka prekiautojas), nebent prekiautojas įrodo, kad šios priemonės yra neteisėtos, neįmanoma jų įgyvendinti arba dėl jų prekiautojas turėtų dėti neproporcingas pastangas. Prekiautojo pastangos turėtų būti įvertintos objektyviai, atsižvelgiant į prekiautojo patirtas išlaidas, siekiant pašalinti neatitikimą, prekių vertę ir neatitikimo mastą. Atsarginių dalių trūkumas neturėtų būti nurodomas kaip priežastis, kodėl prekiautojas negali per pagrįstą laikotarpį arba nedėdamas neproporcingų pastangų neatitikimui pašalinti.
 (40)   Pirmiausia vartotojas turėtų reikalauti, kad prekiautojas pataisytų arba pakeistų prekes, nebent tokia teisių gynimo priemonė būtų neįmanoma arba neproporcinga. Teisių gynimo priemonės proporcingumas ar neproporcingumas turėtų būti nustatomas objektyviai. Neproporcingos yra tokios teisių gynimo priemonės, kurias taikant palyginti su kitomis priemonėmis atsirastų nepagrįstų išlaidų; atsakant į klausimą, ar išlaidos yra nepagrįstos, reikėtų nuspręsti, ar išlaidos, atsiradusios taikant vieną teisių gynimo priemonę, yra daug didesnės negu išlaidos, atsirandančios taikant kitą teisių gynimo priemonę.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
41 konstatuojamoji dalis
(41)  Vartotojas neturėtų patirti jokių išlaidų, susijusių su neatitikimo pašalinimu, ypač siuntimo, darbo ir medžiagų išlaidų. Be to, vartotojas neturėtų atlyginti prekiautojui už naudojimąsi nekokybiškomis prekėmis.
 (41)  Vartotojas neturėtų patirti jokių išlaidų, susijusių su trūkumų pašalinimu, ypač siuntimo, darbo ir medžiagų išlaidų. Be to, vartotojas neturėtų atlyginti prekiautojui už naudojimąsi nekokybiškomis prekėmis. Vartotojui turėtų būti suteikta teisė reikalauti atlyginti nuostolius, kaip nustatyta taikomos nacionalinės teisės nuostatomis, patirtus dėl to, kad buvo nesilaikoma pirkimo-pardavimo sutarties ir prekiautojas neištaisė šios neatitikties pirkimo-pardavimo sutarčiai. Šių nuostolių atveju turėtų būti galimybė įtraukti ir neturtinę žalą, jei tai numatyta pagal taikomos nacionalinės teisės aktus.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
42 konstatuojamoji dalis
(42)  Jeigu prekiautojas atsisakė arba daugiau nei vieną kartą nesugebėjo pašalinti neatitikimo, vartotojas turėtų turėti teisę laisvai pasirinkti bet kokią kitą teisės gynimo priemonę. Prekiautojo atsisakymas gali būti aiškus arba numanomas, kai prekiautojas neatsako arba ignoruoja vartotojo prašymą pašalinti neatitikimą.
 (42)  Vartotojas turėtų turėti teisę laisvai pasirinkti bet kokią kitą teisių gynimo priemonę, jei jis nereikalauja pataisyti prekės ar ją pakeisti. Valstybės narės, siekdamos užtikrinti aukštesnio lygio vartotojų apsaugą, turėtų turėti galimybę nustatyti arba palikti galioti nacionalines nuostatas, reglamentuojančias laisvą teisių gynimo priemonės pasirinkimą, jei yra sutarties įvykdymo trūkumų.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
42 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(42a)  Turėtų būti nustatyta, kad tam tikrais atvejais prekiautojas gali būti laikomas atsakingu už neatitikimą, kuris yra tuo metu, kai rizika perduodama vartotojui, net ir tuo atveju, jei neatitikimas paaiškėja tik vėliau.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
42 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(42b)  Jei prekiautojas, kaip galutinis pardavėjas, yra atsakingas vartotojui dėl gamintojo veikimo ar neveikimo, turėtų būti užtikrinta, kad prekiautojas, kaip galutinis pardavėjas, galėtų reikalauti, kad pagal sutarties grandinę atsakingi asmenys atlygintų žalą. Šiuo atveju pagal valstybių narių nacionalinės teisės aktų nuostatas turėtų būti numatyti atsakingi asmenys, taip pat kokių veiksmų imtis bei kokią taikyti tvarką.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
42 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(42c)  Kalbant apie sutarties įvykdymo trūkumus, vartotojui turėtų būti suteikiamas dvejų metų garantinis laikotarpis. Vartotojo naudai turėtų būti laikoma, kad sutarties įvykdymo trūkumai, kurie atsirado per šešis mėnesius nuo rizikos perdavimo dienos, rizikos perdavimo momentu jau buvo atsiradę, tačiau šį faktą galima ginčyti. Valstybės narės, siekdamos užtikrinti aukštesnio lygio vartotojų apsaugą, turėtų turėti galimybę nustatyti arba palikti galioti nacionalines nuostatas, reglamentuojančias garantinius laikotarpius ir įrodinėjimo naštos perkėlimo trukmę, arba specialiąsias taisykles dėl didelių sutarties įvykdymo trūkumų, kurie paaiškėja pasibaigus garantiniam laikotarpiui.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
43 konstatuojamoji dalis
(43)  Pagal Direktyvą 1999/44/EB valstybės narės galėjo nustatyti ne trumpesnį kaip dviejų mėnesių laikotarpį, per kurį vartotojas turėjo pranešti prekiautojui apie neatitikimą. Nukrypstančiais Bendrijos teisės perkėlimo į nacionalinę teisę teisės aktais buvo sukurta kliūčių prekybai. Todėl būtina panaikinti šią reglamentavimo galimybę ir pagerinti teisinį tikrumą, įpareigojant vartotojus pranešti prekiautojui apie neatitikimą per du mėnesius nuo nustatymo datos.
 Išbraukta.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
44 konstatuojamoji dalis
(44)  Kai kurie prekiautojai arba gamintojai vartotojams siūlo garantijas. Siekiant užtikrinti, kad vartotojai nebūtų klaidinami, į garantijas turėtų būti įtraukta tam tikra informacija, įskaitant jų trukmę, teritoriją, kuriai ji taikoma, ir pareiškimą, kad prekybos garantija neturi poveikio vartotojo juridinėms teisėms.
 (44)  Kai kurie prekiautojai arba gamintojai vartotojams siūlo garantijas. Siekiant užtikrinti, kad vartotojai nebūtų klaidinami, į garantijas turėtų būti įtraukta tam tikra informacija, įskaitant jų trukmę, teritoriją, kuriai ji taikoma, ir pareiškimą, kad prekybos garantija neturi poveikio vartotojo juridinėms teisėms pagal galiojančias nacionalines nuostatas, taip pat pagal šioje direktyvoje nustatytas nuostatas.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
45 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(45a)  Suderintas reglamentavimas taikomas aspektams, susijusiems tik su prekiautojų ir vartotojų sudarytomis sutartimis. Todėl nesąžiningų sutarties sąlygų nuostatos neturėtų daryti poveikio nacionalinei teisei, reglamentuojančiai darbo sutartis, sutartis, susijusias su teisėmis į paveldėjimą, sutartis, susijusias su šeimos teise, ir bendrovių inkorporavimo bei organizavimo sutartis arba partnerystės susitarimus bei obligacijų platinimo sąlygas.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
46 konstatuojamoji dalis
(46)  Nesąžiningų sutarties sąlygų nuostatos neturėtų būti taikomos sutarčių sąlygoms, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai atspindi privalomas valstybių narių įstatymines arba reglamentavimo nuostatas, kurios atitinka Bendrijos teisę. Taip pat pagal sąžiningumo kriterijų neturėtų būti vertinamos sąlygos, kurios atspindi tarptautinių konvencijų, kurių šalimis yra Bendrija arba valstybės narės, visų pirma transporto srityje, principus arba nuostatas.
 (46)  Nesąžiningų sutarties sąlygų nuostatos neturėtų būti taikomos sutarčių sąlygoms, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai atspindi valstybių narių įstatymines, reglamentavimo arba viešosios tvarkos nuostatas, kurios atitinka Sąjungos teisę. Be to, sutarčių sąlygos turėtų atitikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje išdėstytus principus ir nuostatas.Pagal sąžiningumo kriterijų neturėtų būti vertinamos sąlygos, kurios atspindi tarptautinių konvencijų, kurių šalimis yra Sąjunga arba valstybės narės, visų pirma transporto srityje, principus arba nuostatas.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
47 konstatuojamoji dalis
(47)  Vartotojų sutartys turėtų būti parengtos aiškia, suprantama kalba ir būti įskaitomos. Prekiautojams turėtų būti leidžiama laisvai pasirinkti šrifto, kuriuo rengiamos sutarties sąlygos, rūšį arba dydį. Vartotojui turėtų būti suteikta galimybė prieš sudarant sutartį ją perskaityti. Ši galimybė vartotojui galėtų būti suteikta jo prašymu pateikiant informaciją (prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims) arba kitaip suteikiant galimybę susipažinti su šiomis sąlygomis (pavyzdžiui, prekiautojo svetainėje – nuotolinės prekybos sutartims) arba standartines sąlygas pridedant prie užsakymo blanko (ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims). Prekiautojas turėtų gauti aiškų vartotojo sutikimą dėl kiekvieno mokėjimo, kuris turėtų būti atliktas papildomai kartu su prekiautojo pagrindiniu sutartiniu įsipareigojimu. Turėtų būti draudžiama daryti išvadą, kad vartotojas sutinka su sutarties sąlygomis, remiantis numatyto atsisakymo sistemomis, pvz., iš anksto pažymėtais langeliais interneto svetainėse.
 (47)  Visos sutarties sąlygos turėtų būti pateikiamos aiškiai ir suprantamai. Jeigu sutarties sąlygos išdėstytos raštu, jos visada turėtų būti parengtos aiškia, suprantama kalba. Prekiautojams turėtų būti leidžiama laisvai pasirinkti šrifto, kuriuo rengiamos sutarties sąlygos, rūšį arba dydį. Vartotojui turėtų būti suteikta galimybė prieš sudarant sutartį ją perskaityti. Ši galimybė vartotojui galėtų būti suteikta jo prašymu pateikiant informaciją (prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims) arba kitaip suteikiant galimybę susipažinti su šiomis sąlygomis (pavyzdžiui, prekiautojo svetainėje – nuotolinės prekybos sutartims) arba standartines sąlygas pridedant prie užsakymo blanko (ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims). Prekiautojas turėtų gauti aiškų vartotojo sutikimą dėl kiekvieno mokėjimo, kuris turėtų būti atliktas papildomai kartu su prekiautojo pagrindiniu sutartiniu įsipareigojimu. Turėtų būti draudžiama daryti išvadą, kad vartotojas sutinka su sutarties sąlygomis, remiantis numatyto atsisakymo sistemomis, pvz., iš anksto pažymėtais langeliais interneto svetainėse.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
47 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(47a)  Rengiant sutarties sąlygas prekiautojams turėtų būti leidžiama laisvai pasirinkti formą, pvz., šrifto rūšį arba dydį. Valstybės narės neturėtų nustatyti jokių formos reikalavimų, keliamų sutarties sąlygų pateikimo būdams, išskyrus formos, kuria jos pateikiamos neįgaliems asmenims, reikalavimus arba reikalavimus tais atvejais, kai prekės arba paslaugos galėtų kelti ypatingą grėsmę vartotojo arba trečiosios šalies sveikatai ir saugai. Valstybės narės taip pat gali nustatyti papildomus reikalavimus tais atvejais, kai atsižvelgiant į sutarčių, susijusių su tokiomis prekėmis ar paslaugomis, sudėtingumą kyla pavojus, kad nukentės vartotojai, įskaitant su konkurencija atitinkamame sektoriuje susijusius klausimus. Pvz., tai gali būti taikoma sutartims dėl finansinių paslaugų, dujų, elektros energijos ir vandens teikimo, telekomunikacijų paslaugų ir nekilnojamojo turto. Tačiau tai netaikoma oficialiems nacionaliniams sutarčių sudarymo formos reikalavimams, pvz., dėl kalbos, kuria sudaromos sutarties sąlygos, jų turinio ir ypatingų sutarties sąlygų formuluočių tam tikruose ekonomikos sektoriuose. Šia direktyva neturėtų būti derinami vartotojų sutartims taikomi kalbos reikalavimai. Taigi valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti nacionalinės teisės aktuose lingvistinius reikalavimus sutarties sąlygoms.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
49 konstatuojamoji dalis
(49)  Šia direktyva neturėtų būti vertinamas nei sutarties dalykas – sąžiningos sąlygos, nei prekės ar paslaugos kokybės ir kainos santykis, išskyrus atvejus, kai šios sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimų. Vis dėlto, vertinant kitų sutarties sąlygų sąžiningumą, reikėtų atsižvelgti į sutarties dalyką ir į kainos bei kokybės santykį. Pavyzdžiui, draudimo sutartyse draudžiamąją riziką ar draudiko atsakomybę aiškiai apibrėžiančios arba apribojančios sąlygos neturėtų būti vertinamos, nes į šiuos apribojimus atsižvelgiama apskaičiuojant vartotojo mokamos įmokos dydį.
 (49)  Šia direktyva neturėtų būti vertinamas nei sutarties dalykas – sąžiningos sąlygos, nei prekės ar paslaugos kokybės ir kainos santykis, išskyrus atvejus, kai šios sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimų. Vis dėlto, vertinant kitų sutarties sąlygų sąžiningumą, reikėtų atsižvelgti į sutarties dalyką ir į kainos bei kokybės santykį. Pavyzdžiui, draudimo sutartyse draudžiamąją riziką ar draudiko atsakomybę aiškiai apibrėžiančios arba apribojančios sąlygos neturėtų būti vertinamos, nes į šiuos apribojimus atsižvelgiama apskaičiuojant vartotojo mokamos įmokos dydį. Ši išimtis netaikoma atlygiui, kuris numatomas prekiautojui iš sutartyje nustatytų papildomų arba sąlyginių mokesčių, įskaitant mokesčius ir baudas už sutarties sąlygų pažeidimą, šiuo atveju turėtų būti taikomas sąžiningumo testas.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
50 konstatuojamoji dalis
(50)  Siekiant didinti teisinį tikrumą ir gerinti vidaus rinkos veikimą, Direktyvoje reikėtų pateikti du nesąžiningų sąlygų sąrašus. II priede pateikiamas sąlygų, kurios turėtų būti laikomos nesąžiningomis visais atvejais, sąrašas. III priede pateikiamas sąlygų, kurios turėtų būti laikomos nesąžiningomis, nebent prekiautojas įrodytų priešingai, sąrašas. Šie sąrašai turėtų būti galioti visose valstybėse narėse.
 (50)  Siekiant didinti teisinį tikrumą ir gerinti vidaus rinkos veikimą, Direktyvoje reikėtų pateikti du neišsamius nesąžiningų sąlygų sąrašus. II priede pateikiamas sąlygų, kurios turėtų būti laikomos nesąžiningomis visais atvejais, sąrašas. III priede pateikiamas sąlygų, kurios turėtų būti laikomos nesąžiningomis, nebent prekiautojas įrodytų priešingai, sąrašas.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
51 konstatuojamoji dalis
(51)  Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką.
 Išbraukta.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
52 konstatuojamoji dalis
(52)  Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti galimybę iš dalies keisti II ir III priedus: sutarties sąlygų, kurios yra nesąžiningos arba tokiomis laikomos, sąrašus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies keisti, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
 Išbraukta.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
53 konstatuojamoji dalis
(53)  Kad būtų užtikrintas nuoseklus su nesąžiningomis sutarčių sąlygomis susijusių taisyklių taikymas, Komisija turėtų būti įgaliota iš dalies keisti II ir III priedus ir papildyti juos naujomis sutarčių sąlygomis, kurios visais atvejais laikomos nesąžiningomis ir kurios tokiomis laikomos, nebent prekiautojas įrodytų priešingai.
 Išbraukta.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
55 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(55a)  Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinės valdžios institucijos reikiamu mastu bendradarbiautų su Europos vartotojų centrų (EVC) tinklu, kad reaguotų tarptautiniais atvejais, ypač, kai nagrinėjami prašymai Europos vartotojų centruose.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
60 konstatuojamoji dalis
(60)  Europos Komisija nustatys tinkamiausius visų vartotojų informavimo apie jų teises būdus prekių pardavimo vietose.
 (60)  Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir suinteresuotais subjektais, nustatys tinkamiausius visų vartotojų ir prekiautojų informavimo apie jų teises būdus prekių pardavimo vietose. Komisija visų pirma turi pasinaudoti priemonėmis, kurias suteikia informacinių ir ryšių technologijų priemonės ir viešoji žiniasklaida.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl direktyvos
61 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(61a)  Turėtų būti numatyta tarpusavio vertinimo procedūra, pagal kurią direktyvos perkėlimo laikotarpiu valstybės narės privalo pirma peržiūrėti savo teisės aktus, kad nustatytų, kurias Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo neprieštaraujančias griežtesnes nuostatas galima palikti galioti arba nustatyti siekiant užtikrinti aukštesnio lygio vartotojų apsaugą. Iki šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos valstybės narės turėtų parengti tos peržiūros rezultatų ataskaitą. Komisija kiekvieną ataskaitą turėtų pateikti visoms valstybėms narėms ir suinteresuotiems subjektams. Valstybės narės ir Europos Parlamentas gali per šešis mėnesius pateikti savo pastabas dėl tų ataskaitų. Ne vėliau kaip praėjus vieneriems metams po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos ir po to kas trejus metus Komisija turėtų pateikti ataskaitą, o prireikus ir teisėkūros pasiūlymų. Prireikus, Komisija turėtų padėti valstybėms narėms sukurti bendrą metodą.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
61 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(61b)  Siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų užtikrinta aukšto lygio vartotojų apsauga, reikėtų skatinti asmenis ir organizacijas, kurie turi pagrįstą vartotojų apsaugos interesą, pranešti valstybėms narėms ir Komisijai apie savo vertinimus ir pateikti neprivalomas rekomendacijas, kad į jas būtų galima atsižvelgti peržiūrint šią direktyvą.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl direktyvos
63 konstatuojamoji dalis
(63)  Nustačius naujų vidaus rinkos kliūčių reikėtų peržiūrėti šią direktyvą. Ši peržiūra galėtų paskatinti Komisiją siūlyti iš dalies keisti šią direktyvą, drauge iš dalies keičiant kitus vartotojų apsaugos teisės aktus. Taip Komisija įgyvendintų Vartotojų politikos strategijoje prisiimtą įsipareigojimą peržiūrėti galiojantį acquis siekiant aukšto visuotinės vartotojų apsaugos lygio.
 Išbraukta.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnis
Šia direktyva siekiamaprisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo ir pasiekti aukštą vartotojų apsaugos lygį suderinant tam tikrus valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų aspektus, susijusius su vartotojų ir prekiautojų sutartimis.
 Šios direktyvos tikslas− pasiekti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo suderinant tam tikrus valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų aspektus, susijusius su vartotojų ir prekiautojų sutartimis.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 punktas
(1) vartotojas – fizinis asmuo, kuris veikia pagal sutartis, kurioms taikoma ši direktyva, siekdamas tikslų, nesusijusių su jo verslu, prekyba, amatu ar profesija;
 (1) vartotojas – fizinis asmuo, kuris veikia pagal sutartis, kurioms taikoma ši direktyva, visų pirma siekdamas tikslų, nesusijusių su jo verslu, prekyba, amatu ar profesija.
Valstybės narės gali palikti galioti šios direktyvos taikymą arba jį išplėsti įtraukdamos juridinius ar fizinius asmenis, kurie nėra apibrėžti kaip „vartotojai“ pagal šią direktyvą.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 punktas
(2) prekiautojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris veikia pagal sutartis, kurioms taikoma ši direktyva, siekdamas tikslų, susijusių su jo prekyba, verslu, amatu arba profesija, arba asmuo, veikiantis prekiautojo vardu arba jo naudai;
 (2) prekiautojas – valstybės ar privačiai valdomas fizinis arba juridinis asmuo, kuris veikia pagal sutartis, kurioms taikoma ši direktyva, siekdamas tikslų, susijusių su jo prekyba, verslu, amatu arba profesija, arba asmuo, veikiantis prekiautojo naudai;
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 a punktas (naujas)
(2a) prekė – materialus kilnojamasis daiktas ir nematerialus daiktas, kuriuo naudojamasi tokiu būdu, kuris galėtų būti prilyginamas fiziniam turėjimui, išskyrus prekes, parduodamas vykdant sprendimą arba kitais įstatymuose numatytais atvejais. Vanduo, dujos ir elektros energija pagal šią direktyvą taip pat laikomi „prekėmis“, jeigu pateikiamas parduoti ribotas jų tūris arba nustatytas kiekis;
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 b punktas (naujas)
(2b) pagal specialius vartotojo nurodymus pagaminta prekė – prekė, kuri nėra iš anksto pagaminta ir kuri pagaminama, atsižvelgiant į vartotojo individualų pasirinkimą ar nurodymą;
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 3 punktas
(3) pardavimo sutartis – sutartis, pagal kurią prekiautojas parduoda prekes vartotojui, įskaitant mišrios paskirties sutartis, kurių dalykas gali būti tiek prekės, tiek paslaugos;
 Išbraukta.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 4 punktas
(4) prekė – materialus kilnojamasis daiktas, išskyrus:
 Išbraukta.
a) prekes, parduodamas vykdant sprendimą arba kitais įstatymuose numatytais atvejais,
b) vandenį ir dujas, jeigu jie nėra paruošti parduoti riboto tūrio arba nustatyto kiekio,
c) elektros energiją.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 5 punktas
(5) paslaugų sutartis – sutartis, išskyrus pardavimo sutartis, pagal kurią prekiautojas teikia paslaugas vartotojui;
 (5) paslauga – bet koks darbas ar bet kokio pobūdžio paslauga, kurią prekiautojas teikia vartotojui už atlygį;
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 5 a punktas (naujas)
(5a) pirkimo-pardavimo sutartis – sutartis, pagal kurią prekiautojas perduoda prekių nuosavybę vartotojui laikydamasis taikomų nacionalinės teisės aktų, arba įsipareigoja perduoti nuosavybę, o vartotojas įsipareigoja sumokėti sutartą kainą.
Pirkimo-pardavimo sutartimis pagal šią direktyvą taip pat laikomos prekių, kurios bus pagamintos ar surinktos, tiekimo sutartys;
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 5 b punktas (naujas)
(5b) mišrioji sutartis – sutartis, kuri apima tiek paslaugų teikimo, tiek prekių tiekimo aspektus;
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 6 punktas
(6) nuotolinės prekybos sutartis – pardavimo ar paslaugų sutartis, sudaryta prekiautojui naudojantis viena arba daugiau nuotolinio ryšio priemonių;
 (6) nuotolinės prekybos sutartis – prekiautojo ir vartotojo sudaryta prekės tiekimo arba paslaugos teikimo sutartis, kuri sudaryta pagal nuotolinę pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, kai prekiautojas ir vartotojas pasirašydami sutartį fiziškai kartu nedalyvauja, o naudojasi viena arba daugiau nuotolinio ryšio priemonių;
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 7 punktas
(7) nuotolinio ryšio priemonės – priemonės, kuriomis galima naudotis sudarant sutartį, prekiautojui ir vartotojui fiziškai nedalyvaujant;
 Išbraukta.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 8 punktas
(8) ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutartys:
 (8) ne prekybai skirtose patalpose sudaryta sutartis – prekiautojo ir vartotojo sudaryta prekės tiekimo arba paslaugos teikimo sutartis:
a) pardavimo ar paslaugų sutartis, sudaryta ne prekybai skirtose patalpose fiziškai dalyvaujant prekiautojui ir vartotojui, arba pardavimo ar paslaugų sutartis, kurią tokiomis pačiomis aplinkybėmis pasiūlo sudaryti vartotojas; arba
 a) kuri sudaryta ne prekybai skirtose patalpose fiziškai dalyvaujant prekiautojui ir vartotojui, arba
aa) kurią ne prekybai skirtose patalpose pasiūlo sudaryti vartotojas fiziškai dalyvaujant prekiautojui, arba
b) pardavimo ar paslaugų sutartis, dėl kurios derėtasi ne prekybai skirtose patalpose ir kuri sudaryta prekybai skirtose patalpose, fiziškai dalyvaujant prekiautojui ir vartotojui.
 b) kurios pagrindinės sudedamosios dalys buvo nustatytos per ekskursiją, laisvalaikio renginį arba prekių pristatymą, kuriuos organizavo prekiautojas ne prekybai skirtose patalpose, fiziškai dalyvaujant prekiautojui ir vartotojui, kai šios ekskursijos, laisvalaikio renginio ar prekių arba paslaugų komercinio pristatymo tikslas buvo vėliau sudaryti sutartį prekybai skirtose patalpose;
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 9 punkto b papunktis
b) turgaviečių prekystaliai ir parodų stendai, kuriose prekiautojas vykdo nuolatinę ar laikiną veiklą;
 b) turgaviečių prekystaliai, kuriuose prekiautojas vykdo nuolatinę ar laikiną veiklą;
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 12 punktas
(12) produktas – prekė arba paslauga, įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ir pareigas;
 Išbraukta.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 14 punktas
(14) profesinis atidumas – tam tikrų įgūdžių ir rūpestingumo lygis, kurio pagrįstai galima tikėtis iš prekiautojo vartotojų atžvilgiu, kuris atitinka sąžiningą rinkos praktiką ir (arba) bendrą sąžiningumo principą, kurio laikomasi prekiautojo veiklos srityje;
 Išbraukta.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 15 punktas
(15) aukcionas – prekybos būdas, kai prekiautojas prekes ar paslaugas parduoda surengdamas varžytynes, kuriose gali būti naudojamasi nuotolinio ryšio priemonėmis ir kuriose prekę ar paslaugą įsigyja didžiausią kainą pasiūlęs asmuo. Sandorio sudarymas remiantis fiksuotos kainos siūlymu aukcionu nelaikomas, net jei vartotojui buvo suteikta galimybė sandorį sudaryti surengus varžytynes;
 Išbraukta.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 16 punktas
(16) viešasis aukcionas – prekybos būdas, kai prekiautojas prekes ar paslaugas siūlo vartotojams, kurie asmeniškai dalyvauja arba kuriems suteikiama galimybė asmeniškai dalyvauti varžytynėse, kurioms vadovauja aukciono vadovas ir kuriose prekę ar paslaugą įsigyja didžiausią kainą pasiūlęs asmuo;
 (16) viešasis aukcionas – pardavimo būdas, kai viešojo renginio metu, kuriame fiziškai gali dalyvauti visi asmenys, prekiautojas siūlo vartotojams prekę ar paslaugą, taikant trečiojo asmens (aukciono vedėjo), veikiančio kaip prekiautojo agentas, už tam tikrą mokestį organizuotų skaidrių varžytinių procedūrą. Didėjančios kainos aukciono metu prekė arba paslauga parduodama vartotojui arba jo vardu veikiančiam asmeniui, pasiūliusiam didžiausią kainą; mažėjančios kainos aukciono metu prekė arba paslauga parduodama vartotojui arba jo vardu veikiančiam asmeniui, kuris nedelsiant ir pirmasis pareiškia, kad perka prekę ar paslaugą už nurodytą kainą;
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 17 punktas
(17) gamintojas – prekių gamintojas, prekių į Bendrijos teritoriją importuotojas ar bet koks asmuo, ant prekių nurodantis savo pavadinimą, prekės ženklą ar kitą skiriamąjį ženklą ir taip prilygstantis gamintojui;
 (17) gamintojas – prekių gamintojas, prekių į Sąjungos teritoriją importuotojas ar bet koks asmuo, ant prekių nurodantis savo pavadinimą, prekės ženklą ar kitą skiriamąjį ženklą ir taip prilygstantis gamintojui;
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 18 punktas
(18) garantija – prekiautojo ar gamintojo (laiduotojo) įsipareigojimas grąžinti vartotojui jo sumokėtą sumą arba pakeisti, sutaisyti ar suremontuoti prekes, neatitinkančias garantijos dokumente ar reklamoje, pateikiamoje sudarant sutartį ar anksčiau, išdėstytų sąlygų;
 (18) garantija – prekiautojo ar gamintojo (laiduotojo) įsipareigojimas (papildantis jo teisinius įsipareigojimus, susijusius su atitikties garantija) grąžinti vartotojui jo sumokėtą sumą arba pakeisti, sutaisyti ar suremontuoti prekes, neatitinkančias garantijos dokumente ar reklamoje, pateikiamoje sudarant sutartį ar anksčiau, išdėstytų sąlygų ar kitų su atitiktimi nesusijusių reikalavimų;
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 19 punktas
(19) tarpininkas – prekiautojas, sudarantis sutartį vartotojo vardu ar jo naudai;
 Išbraukta.
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 20 punktas
(20) papildoma sutartis – sutartis, pagal kurią vartotojas įsigyja prekes ar paslaugas, susijusias su nuotolinės prekybos sutartimis ar su ne prekybai skirtose patalpose sudarytomis sutartimis; prekės tiekiamos, o paslaugos teikiamos prekiautojo ar trečiosios šalies, kuri remiasi susitarimu su prekiautoju.
 (20) susijusi sutartis – bet kokia prekės tiekimo arba paslaugos teikimo sutartis:
a) kuri objektyviu požiūriu sudaro komercinį vienetą su nuotolinės prekybos sutartimi ar su ne prekybai skirtose patalpose sudaryta sutartimi, ir
b) kai prekės tiekiamos, o paslaugos teikiamos prekiautojo ar trečiosios šalies, kuri remiasi susitarimu su prekiautoju.
Laikoma, kad komercinis vienetas yra tuomet, kai tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos susiję su nuotolinės prekybos ar ne prekybai skirtose patalpose sudaryta sutartimi, arba su pagal tokią nuotolinės prekybos ar ne prekybos patalpose sudarytą sutartį tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų naudojimu.
Pakeitimai 80 ir 232
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnis
1.  Laikantis Direktyvoje numatytų sąlygų ir nuostatų, ji taikoma prekiautojo ir vartotojo sudaromoms pardavimo ir paslaugų sutartims.
 1.  Laikantis direktyvoje numatytų sąlygų ir nuostatų, ji taikoma prekiautojo ir vartotojo sudaromoms prekės tiekimo ar paslaugos teikimo ir mišrioms sutartims.
2.  Direktyva taikoma tik toms finansinių paslaugų sutartims, kurios sudarytos ne prekybai skirtose patalpose (8–20 straipsniai), kurios yra nesąžiningos (30–39 straipsniai) ir neatitinka bendrųjų nuostatų (40–46 straipsniai) drauge atsižvelgiant į 4 straipsnį, kuriuo reglamentuojamas visiškas suderinimas.
 2.  Ši direktyva taikoma nedarant poveikio sektorių Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems sutartis, kurias sudarė prekiautojas ir vartotojas.
2a.  Direktyva netaikoma sutartims, susijusioms su:
a) socialinėmis paslaugomis;
b) sveikatos priežiūra, t. y. visos sveikatos paslaugomis, kurias sveikatos priežiūros specialistai teikia pacientams, kad įvertintų, palaikytų ar atkurtų jų sveikatos būklę;
c) azartinių lošimų veiklai, susijusiai su piniginę vertę turinčiais statymais tikimybių principu pagrįstų žaidimų metu, įskaitant loterijas, lošimą kazino ir lažybų sandorius.
2b. 5–19 ir 23a straipsniai netaikomi sutartims:
a) susijusioms su finansinėmis paslaugomis;
b) kurioms taikoma 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis1.
3.   Sutartims, patenkančioms į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/47/EB ir Tarybos direktyvos 90/314/EEB taikymo sritį, taikomi tik 30–39 straipsniai, kuriais reglamentuojamos su sutarčių sąlygomis susijusios vartotojų teisės, drauge su 4 straipsniu, kuriuo reglamentuojamas visiškas suderinimas.
 3.   Atsižvelgiant į šio straipsnio 4–4c dalis, 9–19 straipsniai taikomi nuotolinės prekybos sutartims ir ne prekybos patalpose sudarytoms sutartims.
4. 5, 7, 9 ir 11 straipsniai taikomi nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/123/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/31/EB nustatytų reikalavimų teikti informaciją nuostatų.
 4. 9–19 straipsniai netaikomi nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims:
a) susijusioms su daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą ar su nekilnojamuoju turtu susijusių daiktinių garantijų sukūrimu, įgijimu ar perdavimu, taikymui arba susijusioms su pastatų statyba ar dideliais pakeitimais, pastatų ar butų nuoma;
b) kurioms taikoma 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų2 ar 2009 m. sausio 14 d Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/122/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo ir keitimosi sutarčių aspektais3;
c) kurios buvo sudarytos vadovaujantis valstybių narių taisyklėmis ir kurias sudarė valstybės tarnautojas, kuris pagal įstatymus privalo būti nepriklausomas ir nešališkas, ir kuris, suteikdamas išsamią teisinę informaciją, privalo užtikrinti, kad vartotojas sudarytų sutartį tik tinkamai apgalvojęs ir žinodamas apie jos teisinę apimtį.
4a. 9–19 straipsniai netaikomi ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims, pagal kurias prekiautojas ir vartotojas nedelsdami vykdo savo sutartinius įsipareigojimus ir vykdytinas vartotojo mokėjimas neviršija 40 EUR, jei dėl šių sutarčių pobūdžio jos paprastai sudaromos ne prekybai skirtose patalpose. Valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose gali nustatyti mažesnę vertę.
4b. 9–19 straipsniai netaikomi nuotolinės prekybos sutartims:
a) sudarytoms naudojant prekybos automatus arba automatizuotose prekybos vietose;
b) sudarytoms su telekomunikacijų operatoriais jų reikmėms naudojant viešus taksofonus, kurių naudojimas yra šių sutarčių objektas, ar sutartims dėl vartotojo nustatyto vieno telefono, interneto ar fakso ryšio.
4c. 11 straipsnio 1b dalis ir 12–19 straipsniai netaikomi nuotolinės prekybos sutartims dėl apgyvendinimo, transporto, automobilių nuomos, viešojo maitinimo ar laisvalaikio paslaugų, jei jose nustatyta konkreti paslaugų vykdymo data ar laikotarpis.
4d.  Atsižvelgiant į šio straipsnio 4e, 4f ir 4g dalis, 22–29 straipsniai taikomi pirkimo-pardavimo sutartims. Nedarant poveikio 24 straipsnio 5 daliai, jei sutartis yra mišrios paskirties, 22–29 straipsniai taikomi tik prekėms.
4e.  Straipsniai 22a ir 23a taip pat taikomi paslaugų sutartims ir mišrios paskirties sutartims.
4f. 22–29 straipsniai netaikomi:
a) elektros energijai;
b) vandeniui ir dujoms, jeigu pateikiamas parduoti ribotas jų tūris arba nustatytas kiekis.
4g. 22–29 straipsniai netaikomi naudotoms prekėms, kurios parduodamos viešojo aukciono metu.
____________________
1 OL L 271, 2002 10 9, p. 16.
2 OL L 158, 1990 6 23, p. 59.
3 OL L 33, 2009 2 3, p. 10.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio pavadinimas
Visiškas suderinimas
 Suderinimo laipsnis
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnis
Valstybės narės nacionalinėje teisėje negalitaikyti ar pradėti taikyti nuostatų, nukrypstančių nuo šios direktyvos nuostatų, įskaitant įvairaus griežtumo nuostatas, kuriomis užtikrinama nevienodo lygmens vartotojų apsauga.
 1.  Išskyrus atvejus, numatytus 1a ir 1b dalyse,valstybės narės gali nacionalinėje teisėje palikti galioti ar priimtigriežtesnių nuostatų, atitinkančias Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, siekdamos užtikrinti aukštesnio lygio vartotojų apsaugą, laikydamosi sąlygų ir tokia apimtimi, kaip nurodyta 5 straipsnyje, 9 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 22–29 straipsniuose, 31 straipsnio 4 dalyje, 34 ir 35 straipsniuose.
2.  Valstybės narės savo nacionalinėje teisėje gali palikti galioti griežtesnes nuostatas, atitinkančias Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, siekdamos užtikrinti aukštesnio lygio vartotojų apsaugą, kaip nustatyta 12 straipsnio 4 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje.
3.  Valstybės narės nacionalinėje teisėje negali palikti galioti ar priimti nuostatų, nukrypstančių nuo šios direktyvos 2 straipsnyje, 9 straipsnio 1–4 dalyse ir 9 straipsnio 8 dalyje, 10 ir 11 straipsniuose, 12 straipsnio 1–3 dalyse, 13 straipsnio 1 dalyje, 14–19 straipsniuose, 30–33 straipsniuose ir 36 straipsnyje numatytų nuostatų, įskaitant griežtesnes nuostatas, kuriomis užtikrinama nevienodo lygio vartotojų apsauga.
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 a straipsnis (naujas)
4a straipsnis
Terminai, datos ir laikotarpiai
Terminų, datų ir laikotarpių, nurodytų šioje direktyvoje, apskaičiavimui taikomas 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles1.
____________________
OL L 124, 1971 6 8, p. 1.
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl direktyvos
II skyriaus pavadinimas
Vartotojui teikiama informacija
 Vartotojui teikiama informacija ne prekybai skirtose patalpose sudaromos sutarties atveju
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio pavadinimas
Bendri informacijos reikalavimai
 Informacijos reikalavimai ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Prieš sudarant pardavimo ar paslaugų sutartį, prekiautojas pateikia vartotojui toliau nurodytą informaciją, jeigu ji nėra ir be to akivaizdi:
 1.  Sudarant sutartį ne prekybai skirtose patalpose, prekiautojas pateikia aiškiai ir suprantamai vartotojui toliau nurodytą informaciją, jei ji neišplaukia iš konteksto:
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies a punktas
a) pagrindinės produkto ypatybės, tiek, kiek tikslinga informacijos priemonės ir produkto atžvilgiu;
 a) pagrindinės prekės ar paslaugos ypatybės, tiek, kiek tikslinga prekės ar paslaugos atžvilgiu;
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies b punktas
b) prekiautojo adresas ir jo tapatybės duomenys, t. y. vardas, pavardė ar pavadinimas, ir, jei taikytina, prekiautojo, kurio vardu jis veikia, adresas ir tapatybės duomenys;
 b) prekiautojo tapatybės duomenys, t. y. vardas, pavardė ar pavadinimas;
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
ba) prekiautojo įmonės adresas, telefonas bei fakso numeriai arba, jei turi, elektroninio pašto adresas, kad vartotojas galėtų greitai susisiekti su prekiautoju ir veiksmingai su juo bendrauti;
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies c punktas
c) kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba, jeigu dėl produkto pobūdžio ši kaina pagrįstai negali būti apskaičiuota iš anksto, metodas, kuriuo ši kaina apskaičiuojama, prireikus visos papildomos gabenimo, pristatymo ir pašto išlaidos arba, jei papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti apskaičiuotos iš anksto, informacija apie tai, kad gali tekti mokėti papildomai;
 c) galutinė kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba, jeigu dėl prekės arba paslaugos pobūdžio ši kaina pagrįstai negali būti apskaičiuota iš anksto, metodas, kuriuo ši kaina apskaičiuojama, prireikus visos papildomos gabenimo, pristatymo ir pašto išlaidos ir kitos išlaidos arba, jei papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti apskaičiuotos iš anksto, informacija apie tai, kad gali tekti mokėti papildomai; tuo atveju, kai sudaroma neterminuota sutartis, galutinė kaina reiškia visas mėnesio išlaidas;
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies d punktas
d) apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo ir skundų nagrinėjimo tvarka, jeigu ji skiriasi nuo profesinio atidumo reikalavimų;
 d) prireikus, apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, data, iki kurios prekiautojas įsipareigoja pristatyti prekes arba suteikti paslaugą, ir prekiautojo nustatyta skundų nagrinėjimo tvarka;
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies f punktas
f) informacija apie garantinį aptarnavimą ir garantijas, jei taikytina;
 f) papildomai prie priminimo, kad yra teisinė prekių atitikties garantija, informacija apie garantinį aptarnavimą ir garantijas, jei taikoma;
fa) jei taikoma, informacija apie tai, ar yra elgesio kodeksas ir kaip būtų galima su juo susipažinti;
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies g punktas
g) jei taikytina, sutarties trukmė arba, jei sutartis neterminuota, sutarties nutraukimo sąlygos;
 g) jei taikoma, sutarties trukmė arba, jei sutartis neterminuota ar bus automatiškai pratęsiama, sutarties nutraukimo sąlygos;
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies i punktas
i) išankstinių mokėjimų ir kitų finansinių garantijų, kurių prekiautojas gali reikalauti iš vartotojo, taikymo sąlygos.
 i) jei taikoma, išankstinių mokėjimų ir kitų finansinių garantijų, kurių prekiautojas gali reikalauti iš vartotojo, taikymo sąlygos.
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalies i a, i b ir i c punktai (nauji)
ia) jei taikoma, techninių apsaugos priemonių taikymas skaitmeniniam turiniui;
ib) jei taikoma, informacija apie skaitmeninio turinio funkcinį suderinamumą su aparatine ir programine įranga, remiantis tuo, ką prekiautojas žino arba pagrįstai turėtų žinoti, įskaitant šio suderinamumo nebuvimą;
ic) jei taikoma, informacija apie tai, ar galima pasinaudoti neteismine skundų ir žalos atlyginimo tvarka, kuri taikoma prekiautojui, ir kaip tai padaryti.
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 2 dalis
2.  Viešojo aukciono atveju 1 dalies b punkto informacija gali būti pakeista aukciono rengėjo adresu ir tapatybės duomenimis.
 2. 1 dalis netaikoma prekės tiekimo ar paslaugos teikimo sutartims, susijusioms su kasdieniniais sandoriais, pagal kurias prekiautojas turi tiekti prekę arba teikti paslaugą iškart po sutarties sudarymo.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 3 dalis
3. 1 dalyje nurodyta informacija yra neatskiriama pardavimo ar paslaugų sutarties dalis.
 3.  Valstybės narės gali nustatyti arba ir palikti galioti papildomus informacijos, teikiamos prieš sudarant sutartį, reikalavimus.
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 2 dalis
2.  Nepažeidžiant 7 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio ir 42 straipsnio, už 5 straipsnio nesilaikymą taikomos atitinkamuose nacionaliniuose teisės aktuose numatytos nuobaudos. Valstybės narės sutarčių teisėsnacionaliniuose teisės aktuose numato veiksmingas priemones, taikytinas 5 straipsnio pažeidimo atveju.
 2.  Nepažeidžiant 13 ir 42 straipsnių, už 5 straipsnio nesilaikymą taikomos atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose numatytos nuobaudos. Valstybės narės nacionalinės teisės aktuose numato veiksmingas ir proporcingas priemones, taikytinas 5 straipsnio pažeidimo atveju.
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnis
7 straipsnis
 Išbraukta.
Konkretūs informacijos reikalavimai tarpininkams
1.  Prieš sudarant sutartį, tarpininkas praneša vartotojui veikiąs kito vartotojo vardu ar labui ir kad sudarytoji sutartis turėtų būti laikoma ne vartotojo ir prekiautojo sutartimi, o dviejų vartotojų sutartimi, todėl ji nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį.
2.  Jei tarpininkas nevykdo 1 dalyje numatytos prievolės, laikoma, kad sutartis sudaryta jo vardu.
3.  Šis straipsnis netaikomas viešiesiems aukcionams.
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnis
8 straipsnis
 Išbraukta.
Taikymo sritis
Šis skyrius taikomas nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims.
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnis
9 straipsnis
 9 straipsnis
Informacijos reikalavimai nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims
 Informacijos, teikiamos prieš sudarant sutartį, reikalavimai nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims
Nuotolinės prekybos sutartyse ar ne prekybai skirtose patalpose sudarytose sutartyse prekiautojas teikia toliau nurodytą informaciją ir ši informacija yra neatskiriama sutarties dalis:
 1.  Prieš tam tikrą laiką, iki vartotojui tampa privaloma kuri nors nuotolinės prekybos sutartis ar ne prekybai skirtose patalpose sudaryta sutartis, ar atitinkamas pasiūlymas, prekiautojas vartotojui aiškiai ir suprantamai pateikia toliau nurodytą informaciją:
a) 5 ir 7 straipsniuose nurodytą informaciją ir, nukrypstant nuo 5 straipsnio 1 dalies d punkto, bet kuriuo atveju – mokėjimo, pristatymo ir eksploatacijos sąlygas;
 a) pagrindinės prekės ar paslaugos ypatybės, tiek, kiek tikslinga laikmenos ir prekės ar paslaugos atžvilgiu;
b) jei taikoma atsisakymo teisė – naudojimosi šia teise sąlygas ir tvarką, kaip nustatyta I priede;
 b) prekiautojo tapatybės duomenys, pavyzdžiui, jo vardas, pavardė ar pavadinimas;
ba) prekiautojo įmonės adresas, telefono bei fakso numeriai arba, jei turi, elektroninio pašto adresas, kad vartotojas galėtų greitai susisiekti su prekiautoju ir veiksmingai su juo bendrauti;
c) prekiautojo (ir, jei taikytina, prekiautojo, kurio vardu jis veikia) veiklos vietos geografinį adresą, kuriuo vartotojas galėtų teikti skundus, jei šis adresas skiriasi nuo geografinio prekiautojo adreso;
 c) galutinė kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba, jeigu dėl prekės arba paslaugos pobūdžio ši kaina pagrįstai negali būti apskaičiuota iš anksto, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, prireikus visos papildomos gabenimo, pristatymo ir pašto išlaidos ir kitos išlaidos arba, jei papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti apskaičiuotos iš anksto, informacija apie tai, kad gali tekti mokėti papildomai; tuo atveju, kai sudaroma neterminuota sutartis, galutinė kaina reiškia visas mėnesio išlaidas;
d) informaciją apie elgesio kodeksą, jei jis yra, ir, jei taikytina, apie tai, kaip su juo būtų galima susipažinti;
 d) apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, data, iki kurios prekiautojas įsipareigoja pristatyti prekes arba suteikti paslaugą, ir prekiautojo nustatyta skundų nagrinėjimo tvarka;
e) jei taikytina, informaciją apie galimybes taikiai spręsti ginčus;
 e) jei numatyta teisė atsisakyti sutarties, naudojimosi šia teise sąlygos, terminai ir tvarka, įskaitant galutines prekių grąžinimo išlaidas, kurias patiria vartotojas; šiuo tikslu prekiautojas gali naudotis pavyzdinėmis sutarties atsisakymo instrukcijomis, nustatytomis I priedo A dalyje, ir pavyzdiniu sutarties atsisakymo blanko pavyzdžiu, nustatytu I priedo B dalyje, arba bet kokiu kitu aiškiai suformuluotu pranešimu; jei prekiautojas informuoja vartotoją, naudodamas pavyzdinį I priedo A dalyje pateiktą atsisakymo aiškinimą, jis laikomas įvykdęs šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl informacijos apie atsisakymą;
ea) jei sutarties atsisakymo teisė netaikoma pagal 19 straipsnio 1 dalį, informacija, kad vartotojas negali pasinaudoti teise atsisakyti sutarties;
f) tai, kad su prekiautoju sudaroma sutartis ir dėl to vartotojui užtikrinama šioje direktyvoje numatyta apsauga.
 f) papildomai prie priminimo, kad yra teisinė prekių atitikties garantija, informacija apie garantinį aptarnavimą ir garantijas, jei taikoma;
fa) informacija apie elgesio kodeksą, jei jis yra, ir, jei taikoma, apie tai, kaip su juo būtų galima susipažinti;
fb) jei taikoma, sutarties trukmė arba, jei sutartis neterminuota ar bus automatiškai pratęsiama, sutarties nutraukimo sąlygos;
fc) jei taikoma, minimali vartotojų sutartinių įsipareigojimų galiojimo trukmė;
fd) išankstinių mokėjimų ir kitų finansinių garantijų, kurių prekiautojas gali reikalauti iš vartotojo, taikymo sąlygas;
fe) jei taikoma, techninių apsaugos priemonių taikymas skaitmeniniam turiniui;
ff) jei taikoma, informacija apie skaitmeninio turinio funkcinį suderinamumą su aparatine ir programine įranga, remiantis tuo, ką prekiautojas žino arba pagrįstai turėtų žinoti, įskaitant šio suderinamumo nebuvimą;
fg) jei taikoma, informacija apie tai, ar galima pasinaudoti neteismine skundų ir žalos atlyginimo tvarka, kuri taikoma prekiautojui, ir kaip tą padaryti.
2.  Viešojo aukciono atveju 1 dalies b, ba ir c punktuose nurodyta informacija gali būti pakeista lygiaverte išsamia informacija apie aukciono rengėją.
3. 1 dalyje nurodyta informacija yra neatskiriama nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarties dalis.
4.  Valstybės narės nenustato jokių kitų papildomų reikalavimų dėl pavyzdinio teisės atsisakyti sutarties išaiškinimo, pateikto I priedo A dalyje, turinio.
5.  Dėl nuotolinės prekybos ir ne prekybos patalpose sudaromų sutarčių, susijusių su transporto paslaugomis, sveikatos paslaugomis ir saugos reikalavimais, valstybės narės savo nacionalinėje teisėje gali priimti arba ir toliau taikyti nuostatas, pagal kurias nustatomi papildomi reikalavimai dėl informacijos, teikiamos prieš sudarant sutartį, jei šie reikalavimai atitinka Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir jei šie reikalavimai derami siekiant tinkamai informuoti vartotoją.
6.  Valstybės narės gali nustatyti arba taikyti papildomus informacijos, teikiamos prieš sudarant sutartį, reikalavimus visoms nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms paslaugų sutartims, kurioms pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje1 22 straipsnio 5 dalį numatyti papildomi informacijos reikalavimai paslaugų teikėjams, įsisteigusiems jų teritorijoje.
7. 5 straipsnis nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje2 nuostatoms.
8.  Įrodinėjimo, ar įvykdyti šiame skyriuje įvardyti informacijos reikalavimai, pareiga tenka prekiautojui.
____________________
OL L 376, 2006 12 27, p. 36.
2OL L 178, 2000 7 17, p. 1.
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio pavadinimas
Oficialūs reikalavimai ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims
 Oficialūs iki sutarties sudarymo pateiktinos informacijos reikalavimai ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims
Pakeitimas 233
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 1 dalis
1.  Sudarant sutartis ne prekybai skirtose patalpose 9 straipsnyje nurodyta informacija teikiama užsakymo blanke – įskaitomai ir aiškia bei suprantama kalba. Užsakymo blanke taip pat pateikiamas standartinis sutarties atsisakymo blankas, kaip nustatyta I priedo B dalyje.
 1.  Sudarant sutartis ne prekybai skirtose patalpose 9 straipsnyje nurodyta informacija vartotojui teikiama popieriniame užsakymo blanke arba, jei vartotojas sutinka, patvariąja laikmena aiškia ir suprantama kalba, o tekstas turi būti įskaitomas.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 2 dalis
2.  Ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutartys galioja tik jei vartotojas pasirašo užsakymo blanką ir, jei užsakymo blankas nespausdintas, gauna užsakymo blanko kopiją kitoje patvariojoje laikmenoje.
 2.  Ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutartys įsigalioja tik jei vartotojas yra pasirašęs užsakymo blanką.
Pakeitimas 234
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Nepaisant 1 ir 2 straipsnio nuostatų, ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms mišriosioms sutartims, pagal kurias prekiautojas ir vartotojas nedelsdami vykdo savo sutartinius įsipareigojimus ir vykdytinas vartotojo mokėjimas neviršija 200 EUR:
a) nereikalaujama, kad prekiautojas pateiktų 9 straipsnyje nurodytą informaciją popieriuje ar naudojant kitą patvariąją laikmeną; ir
b) kad sutartis būtų laikoma galiojančia, nereikalaujama, kad užsakymo blankas būtų pasirašytas vartotojo;
laikoma, kad šios sutartys dėl jų pobūdžio paprastai sudaromos ne prekybai skirtose patalpose.
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės nenustato jokių oficialių reikalavimų, išskyrus nustatytus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
 3.  Valstybės narės nenustato jokių papildomų oficialių iki sutarties sudarymo pateiktinos informacijos reikalavimų, taikomų vykdant 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą informuoti.
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio pavadinimas
Oficialūs reikalavimai nuotolinės prekybos sutartims
 Oficialūs iki sutarties sudarymo pateiktinos informacijos reikalavimai nuotolinės prekybos sutartims
Pakeitimai 107, 235 ir 236
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 1 dalis
1.  Sudarant nuotolinės prekybos sutartis 9 straipsnio a punkte nurodyta informacija vartotojui pateikiama arba sudaromos sąlygos kitaip su ja susipažinti prieš sutarties sudarymą; informacija teikiama aiškia bei suprantama kalba ir įskaitomai, atsižvelgiant į naudojamas nuotolinio ryšio priemones.
 1.  Sudarant nuotolinės prekybos sutartis 9 straipsnyje nurodyta informacija vartotojui pateikiama patvarioje laikmenoje arba sudaromos sąlygos kitaip su ja susipažinti; informacija teikiama aiškia bei suprantama kalba ir įskaitomai, atsižvelgiant į naudojamas nuotolinio ryšio priemones.
1a.  Jei pagal nuotolinės prekybos sutartį dėl prekių tiekimo ar paslaugų suteikimo, kurios sąlygos nebuvo individualiai aptartos ir kuri sudaroma elektroninėmis priemonėmis, vartotojas privalo atlikti mokėjimą, tokia sutartis vartotojui tampa privaloma tik tada, jei:
a) prekiautojas aiškiai ir pabrėžtinai informavo vartotoją apie galutinę kainą, įskaitant visas susijusias kainos sudedamąsias dalis; ir
b) vartotojas patvirtino, kad jis perskaitė informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal a punktą, ir ją suprato. Sudarant sutartis elektroninėmis priemonėmis šis reikalavimas laikomas įvykdytu tuomet, kai svetainė yra sukurta taip, kad vartotojas, norėdamas pasinaudoti prekiautojo pasiūlymu, prieš sudarydamas teisiškai privalomą sutartį turėtų užsiregistruoti šioje svetainėje.
1b.  Nukrypstant nuo 1a dalies b punkto, kai šioje dalyje minima nuotolinės prekybos sutartis sudaroma telefonu, vartotojas įsipareigoja laikytis sutarties tik tuo atveju, jei prekiautojas patvariąja laikmena pateikė vartotojui savo pasiūlymo patvirtinimą, įskaitant informaciją, kurią reikalaujama nurodyti pagal 1a dalies a punktą.
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 2 dalis
2.  Jei prekiautojas skambina vartotojui telefonu, norėdamas sudaryti nuotolinės prekybos sutartį, pokalbio su vartotoju pradžioje jis nurodo savo tapatybę ir komercinę skambučio paskirtį.
 2.  Jei prekiautojas arba prekiautojo vardu veikiantis tarpininkas skambina vartotojui telefonu, norėdamas sudaryti nuotolinės prekybos sutartį, pokalbio su vartotoju pradžioje jis nurodo savo tapatybę ir komercinę skambučio paskirtį.
2a.  Interneto prekybos svetainių pradiniame puslapyje privaloma aiškiai ir įskaitomai nurodyti, ar yra bet kokių apribojimų, taip pat susijusių su mokėjimo būdais, pristatymo į tam tikras valstybes nares.
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 3 dalis
3.  Jei sutartis sudaroma, naudojant tokią priemonę, kad nėra pakankamai vietos ar laiko informacijai pateikti, prekiautojas, prieš sudarydamas tokią sutartį, šia priemone bent jau pateikia informaciją apie pagrindines produkto ypatybes irvisą kainą, nurodytą 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose. Kitą 5 ir 7 straipsniuose nurodytą informaciją prekiautojas tinkamai teikia vartotojui, laikydamasis 1 dalies nuostatų.
 3.  Jei sutartis sudaroma, naudojant tokią priemonę, kad nėra pakankamai vietos ar laiko informacijai pateikti, prekiautojas, prieš sudarydamas tokią sutartį, šia priemone bent jau pateikia iki sutarties sudarymo pateiktiną informaciją apie pagrindines prekės ar paslaugos ypatybes, galutinę kainą, sutarties trukmę ir, jei sutartis neterminuota, sutarties nutraukimo sąlygas, nurodytas 9 straipsnio 1 dalies a, b, c, e ir g punktuose. Kitą 9 straipsnyje nurodytą informaciją prekiautojas tinkamai teikia vartotojui, laikydamasis 1 dalies nuostatų.
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 4 dalis
4.  Vartotojui pateikiamas visos 9 straipsnio a–f punktuose nurodytos informacijos patvirtinimas patvariojoje laikmenoje, praėjus pagrįstam laikotarpiui nuo nuotolinės prekybos sutarties sudarymo ir ne vėliau kaip pristatant prekes arba pradėjus teikti paslaugą, išskyrus tuos atvejus, kai informacija jau pateikta vartotojui patvariojoje laikmenoje prieš sudarant nuotolinės prekybos sutartį.
 Išbraukta.
Pakeitimas 237
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 5 dalis
5.  Valstybės narės nenustato jokių oficialių reikalavimų, išskyrus nustatytus šio straipsnio 1–4 dalyse.
 5.  Valstybės narės nenustato jokių papildomų oficialių iki sutarties sudarymo pateiktinos informacijos reikalavimų, taikomų vykdant 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą prievolę informuoti.
Nepaisant pirmos pastraipos, valstybės narės gali priimti arba palikti galioti nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias vartotojas, sudaręs šio straipsnio 1b dalyje nurodytas sutartis, privalo jų laikytis tik tuomet, jei jis yra patvirtinęs prekiautojui sutartį patvariojoje laikmenoje. Valstybės narės apie šias nuostatas praneša Komisijai, kuri šią informaciją skelbia viešai lengvai prieinama forma.
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Jeigu sudaroma nuotolinės prekybos sutartis arba sutartis sudaroma ne prekybai skirtose patalpose, 1 dalyje nurodytas sutarties atsisakymo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo sutarties sudarymo dienos arba tos dienos, kada vartotojas gauna pasirašytos sutarties kopiją patvarioje laikmenoje, jei ta diena nesutampa su sutarties sudarymo diena.
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 2 dalis
2.  Ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarties atsisakymo laikotarpis prasideda nuo tos dienos, kai vartotojas pasirašo užsakymo blanką arba, jei užsakymo blankas nespausdintas, nuo tos dienos, kai vartotojas gauna užsakymo blanko kopiją patvariojoje laikmenoje.
2.  Nepažeidžiant 1 dalies nuostatų, nuotolinės prekybos ar ne prekybai skirtose patalpose sudarytos prekių tiekimo sutarties atsisakymo laikotarpis prasideda nuo tos dienos, kai vartotojas ar vartotojo nurodyta trečioji šalis, išskyrus vežėją, fiziškai gauna užsakytą prekę, arba:
Nuotolinės prekybos prekėmis sutarties atsisakymo laikotarpis prasideda nuo tos dienos, kai vartotojas ar vartotojo nurodyta trečioji šalis, išskyrus vežėją, fiziškai gauna kiekvieną užsakytą prekę.
Nuotolinės prekybos sutarties dėl paslaugų teikimo atsisakymo laikotarpis prasideda nuo sutarties sudarymo dienos.
a) tos dienos, kai pristatoma paskutinė prekė, jei vienu užsakymu vartotojas užsakė ne vieną prekę ir jos pristatomos atskirai;
b) tos dienos, kai pristatoma paskutinė prekės partija ar dalis, jei prekę sudaro ne viena partija ar ne viena dalis;
c) tos dienos, kai pristatoma pirmoji prekė, jei tokios pačios rūšies prekės pristatomos ne vieną kartą per apibrėžtą laikotarpį.
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės nedraudžia šalims vykdyti sutartinių prievolių per atsisakymo teisės laikotarpį.
 4.  Valstybės narės nedraudžia šalims vykdyti sutartinių įsipareigojimų per atsisakymo teisės laikotarpį. Tačiau, jei sutartis sudaroma ne prekybai skirtose patalpose, valstybės narės gali išlaikyti esamas nacionalinės teisės aktų nuostatas, kuriomis draudžiama prekiautojui priimti mokėjimą tam tikru laikotarpiu po sutarties sudarymo.
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnis
Jei prekiautojas, pažeisdamas 9 straipsnio b punktą, 10 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 4 dalį, nepateikia vartotojui informacijos apie sutarties atsisakymo teisę, sutarties atsisakymo teisės laikotarpis tęsiasi tris mėnesius po to, kai prekiautojas visiškai įvykdo savo sutartines prievoles.
 1.  Jei prekiautojas, pažeisdamas 9 straipsnio 1 dalies e punktą, nepateikia vartotojui informacijos apie sutarties atsisakymo teisę, sutarties atsisakymo teisės laikotarpis tęsiasi vienerius metus nuo pradinio teisės atsisakyti sutarties laikotarpio, nustatomo pagal 12 straipsnio 1a ir 2 dalis.
2.  Tačiau valstybės narės gali išlaikyti esamus nacionalinės teisės aktus, kuriuose numatomas ilgesnis teisės atsisakyti sutarties laikotarpio pratęsimas.
Pakeitimai 238 ir 239
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 1 dalis
1.  Vartotojas praneša prekiautojui apie savo sprendimą atsisakyti sutarties patvariojoje laikmenoje pateikdamas laisva forma surašytą pranešimą arba užpildydamas standartinį I priedo B dalyje pateiktą atsisakymo blanką.
 1.  Prieš pasibaigiant teisės atsisakyti sutarties laikotarpiui vartotojas praneša prekiautojui apie savo sprendimą atsisakyti sutarties. Šiuo tikslu vartotojas gali:
a) pasinaudoti pavyzdiniu sutarties atsisakymo blanku, pateiktu I priedo B dalyje, ar padaryti kitą aiškiai suformuluotą pareiškimą; arba
b) grąžinti prekes prekiautojui, prie jų pridėdamas aiškiai suformuluotą pareiškimą, kuriame išdėstytas jo sprendimas nutraukti sutartį.
Valstybės narės šiam standartiniam atsisakymo blankui nenustato jokių kitų oficialių reikalavimų.
 Valstybės narės pavyzdiniam sutarties atsisakymo blankui nenustato jokių kitų oficialių reikalavimų, nei pateikta I priedo B dalyje.
Pakeitimas 240
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 2 dalis
2.  Internetu sudarytose nuotolinės prekybos sutartyse prekiautojas, be 1 dalyje išvardytų galimybių, gali pasiūlyti vartotojui prekiautojo svetainėje užpildyti ir pateikti elektroninį standartinį atsisakymo blanką. Tokiu atveju prekiautojas nedelsdamas elektroniniu paštu patvirtina vartotojui gavęs tokį sutarties atsisakymą.
 2.  Internetu sudarytose nuotolinės prekybos sutartyse prekiautojas, be 1 dalyje išvardytų galimybių, gali pasiūlyti vartotojui prekiautojo svetainėje užpildyti ir pateikti arba elektroninį pavyzdinį atsisakymo blanką, nustatytą I priedo B dalyje, arba kitą aiškiai suformuluotą pareiškimą. Tokiais atvejais prekiautojas nedelsdamas elektroniniu paštu patvariojoje laikmenoje patvirtina vartotojui gavęs tokį sutarties atsisakymą.
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio a ir b punktai
a) prievolė vykdyti nuotolinės prekybos arba ne prekybai skirtose patalpose sudarytą sutartį, arba
 a) pareiga vykdyti nuotolinės prekybos arba ne prekybai skirtose patalpose sudarytą sutartį, arba
b) prievolė sudaryti ne prekybai skirtose patalpose sudaromą sutartį, jei vartotojas buvo siūlęs ją sudaryti.
 b) pareiga sudaryti nuotolinės prekybos sutartį arba ne prekybai skirtose patalpose sudaromą sutartį, jei vartotojas buvo siūlęs ją sudaryti.
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 1 dalis
1.  Prekiautojas per trisdešimt dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą gavimo grąžina vartotojui visą jo sumokėtą sumą.
 1.  Prekiautojas nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kada jis informuojamas apie vartotojo sprendimą atsisakyti sutarties pagal 14 straipsnį, grąžina vartotojui visą jo sumokėtą sumą, įskaitant, jei taikoma, pristatymo išlaidas. Prekiautojas gali grąžinti tą sumą bet kokiu mokėjimo būdu, kuris yra teisėta priemonė toje valstybėje, kurioje vartotojas ją gauna, su sąlyga, kad vartotojui dėl grąžinimo nereikėtų mokėti jokių mokesčių.
Pakeitimas 241
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 2 dalis
2.  Atsisakius pardavimo sutarties prekiautojas gali nekompensuoti mokėjimo tol, kol jam negrąžinamos prekės arba kol vartotojas nepateikia įrodymų, kad jis išsiuntė prekes prekiautojui, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta anksčiau.
 2.   Nepaisant 1 dalies, jei vartotojas vienareikšmiškai pasirinko ne standartinį, o kitą pristatymo būdą, nereikalaujama, kad prekiautojas kompensuotų papildomas siuntimo išlaidas. Vartotojui atsisakius pirkimo-pardavimo sutarties prekiautojas, prieš kompensuodamas mokėjimą, gali reikalauti, kad vartotojas pateiktų įrodymą, kad išsiuntė prekes.
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 1 dalis
1.  Vykdant pardavimosutartį, pagal kurią vartotojas arba, jo prašymu, trečioji šalis fiziškai gavo prekes prieš pasibaigiant sutarties atsisakymo teisės laikotarpiui, per keturiolika dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą pateikimo prekiautojui vartotojas išsiunčia arba perduoda prekes prekiautojui arba jo įgaliotam asmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai prekiautojas pasiūlo pats pasiimti prekes.
 1.  Jei sutartis sudaryta ne prekybai skirtose patalpose arba sudaryta nuotolinės prekybos sutartis dėl prekių tiekimo, vartotojas nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo prekiautojui apie savo sprendimą atsisakyti sutarties pagal 14 straipsnį pateikimo išsiunčia arba perduoda prekes prekiautojui arba jo įgaliotam asmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai prekiautojas pasiūlo pats pasiimti prekes.
Vartotojas padengia tik tiesiogines prekių grąžinimo išlaidas, išskyrus tuos atvejus, kai prekiautojas sutiko pats padengti šias išlaidas.
 Vartotojas padengia tik tiesiogines prekių grąžinimo išlaidas. Jis neprivalo padengti šių išlaidų, jei prekiautojas sutiko sutartyje pats jas padengti arba jei grąžintinų prekių kaina viršija 40 eurų.
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 2 dalis
2.  Vartotojas atsako tik už prekių vertę, sumažėjusią dėl veiksmų, nebūtinų tam, kad vartotojas įsitikintų prekės pobūdžiu ir veikimu. Vartotojas neatsako už sumažėjusią vertę, jei prekiautojas nesupažindino vartotojo su sutarties atsisakymo teise, kaip nustatyta 9 straipsnio b punkte. Vykdant paslaugų sutartį, kuriai taikoma atsisakymo teisė, vartotojas per sutarties atsisakymo laikotarpį nemoka už visas suteiktas paslaugas arba jų dalį.
 2.  Vartotojas atsako tik už prekių vertę, sumažėjusią dėl veiksmų, nebūtinų tam, kad vartotojas nustatytų, koks prekės pobūdis, savybės ir kaip ji veikia. Bet kuriuo atveju vartotojas neatsako už sumažėjusią prekių vertę, jei prekiautojas nesupažindino vartotojo su sutarties atsisakymo teise, kaip nustatyta 9 straipsnio 1 dalies e punkte.
2a.  Vartotojas, naudodamasis sutarties atsisakymo teise, neprisiima jokios atsakomybės, išskyrus tais atvejais, kurie numatyti šiame straipsnyje.
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 1 dalis
1.  Nepažeidžiant Direktyvos 2008/48/EB 15 straipsnio, jei vartotojas pasinaudoja nuotolinės prekybos arba ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarties atsisakymo teise, kaip nustatyta 12–17 straipsniuose, visos papildomos sutartys savaime nustoja galiojusios ir vartotojas dėl to nepatiria jokių išlaidų.
 1.  Nepažeidžiant Direktyvos 2008/48/EB 15 straipsnio, jei vartotojas pasinaudoja nuotolinės prekybos arba ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarties atsisakymo teise, kaip nustatyta 12–17 straipsniuose, visos susijusios sutartys savaime nustoja galiojusios ir vartotojas dėl to nepatiria jokių išlaidų, kurios nėra numatytos šioje direktyvoje.
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Nuotolinės prekybos sutarties atsisakymo teisė netaikoma, jei:
 1.  Nuotolinės prekybos sutarties ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarties atsisakymo teisė netaikoma, jei:
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 1 dalies a punktas
a) vartotojui aiškiai iš anksto sutikus, paslaugos pradėtos teikti prieš pasibaigiant 12 straipsnyje nurodytam keturiolikos dienų laikotarpiui;
 a) vartotojui aiškiai patvarioje laikmenoje iš anksto sutikus, paslaugos pradėtos teikti prieš pasibaigiant 12 straipsnyje nurodytam keturiolikos dienų laikotarpiui; tokiu atveju šis sutikimas taip pat turėtų būti taikomas vartotojo atsisakymui pasinaudoti teise atsisakyti nuo sutarties;
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 1 dalies b punktas
b) tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų kaina priklauso nuo prekiautojui nepavaldžių finansų rinkos svyravimų;
 b) tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų kaina priklauso nuo prekiautojui nepavaldžių rinkos svyravimų, kurie galėtų kilti sutarties atsisakymo laikotarpiu;
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 1 dalies c punktas
c) tiekiamos prekės pagamintos pagal vartotojo specifikacijos arba aiškiai pritaikytos jo asmeninėms reikmėms, arba greitai genda ar jų galiojimo trukmė trumpa;
 c) tiekiamos prekės pagamintos arba teikiamos paslaugos pagal vartotojo nurodytas specifikacijas arba aiškiai pritaikytos jo asmeninėms reikmėms ir dėl to prekiautojas turi imtis atskirų priemonių, kurių niekur kitur negali panaudoti, arba greitai genda ar jų galiojimo trukmė trumpa;
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 1 dalies d punktas
d) tiekiamas vynas, kurio kaina nustatyta sudarant pardavimo sutartį ir jį pristatyti galima tik pasibaigus 22 straipsnio 1 dalyje nurodytam laikotarpiui, o tikroji vertė priklauso nuo prekiautojui nepavaldžių rinkos svyravimų;
 d) tiekiama:
maisto produktai,
gėrimai,
farmacijos produktai arba
kitos higieniniu požiūriu nepatvarios prekės, kurių pakuotę vartotojas yra atidaręs ar kurių pakuotės apsaugą vartotojas yra pažeidęs jau po to, kai buvo informuotas apie išimtis, kurioms esant negalima pasinaudoti atsisakymo teise;
da) sudarytos sutartys, kurias vartotojo, norinčio patenkinti staigų poreikį, prašymu prekiautojas iš karto pradėjo vykdyti; jei tokiu atveju prekiautojas teikia papildomų paslaugų ar parduoda papildomų prekių, išskyrus aiškiai būtinas staigiam vartotojo poreikiui patenkinti, šioms papildomoms paslaugoms ar prekėms atsisakymo teisė taikoma;
db) sudarytos sutartys, pagal kurias vartotojas pateikė prekiautojui konkretų prašymą apsilankyti vartotojo namuose, kad atliktų remontą ar techninę priežiūrą; jei tokio apsilankymo namuose atveju prekiautojas suteikia papildomų paslaugų, kurių vartotojas konkrečiai neprašė ar tiekia papildomų prekių, kurios nėra būtinos techninei priežiūrai ar remonto darbams atlikti, tokioms papildomoms paslaugoms ar prekėms atsisakymo teisė taikoma;
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 1 dalies f punktas
f) tiekiami laikraščiai, periodiniai leidiniai ir žurnalai;
 f) tiekiami laikraščiai, periodiniai leidiniai ir žurnalai, išskyrus tokių leidinių prenumeratos sutartis;
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 1 dalies g punktas
g) teikiamos žaidimų ir loterijų paslaugos;
 Išbraukta.
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 1 dalies h punktas
h) sutartys sudarytos aukcione.
 h) sutartys sudarytos viešajame aukcione.
ha) tiekiamas skaitmeninis turinys, jei vartotojas pradėjęs to skaitmeninio turinio atsisiuntimą.
Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 2 dalis
2.  Ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarties atsisakymo teisė netaikoma:
 Išbraukta.
a) maisto produktų, gėrimų ar kitų prekių, skirtų iš karto vartoti namų ūkyje ir vartotojo iš anksto pasirinktų nuotolinio ryšio priemonėmis bei fiziškai prekiautojo, kuris paprastai tokiomis prekėmis prekiauja savo prekybai skirtose patalpose, atvežtų į vartotojo namus, gyvenamąją vietą ar darbovietę, tiekimo sutartims;
b) sutartims, kurias prekiautojas vartotojo, norinčio patenkinti staigų poreikį, prašymu iš karto pradėjo vykdyti; jei tokiu atveju prekiautojas teikia papildomų paslaugų ar parduoda papildomų prekių, išskyrus aiškiai būtinas staigiam vartotojo poreikiui patenkinti, šioms papildomoms paslaugoms ar prekėms atsisakymo teisė taikoma;
c) sutartims, pagal kurias vartotojas nuotolinio ryšio priemonėmis pateikė prekiautojui prašymą apsilankyti vartotojo namuose, kad atliktų jam nuosavybės teise priklausančio daikto remontą ar techninę priežiūrą; jei tokiu atveju prekiautojas suteikia papildomų paslaugų, išskyrus vartotojo konkrečiai nurodytas ar tiekia papildomų prekių, išskyrus atsargines dalis, būtinas techninei priežiūrai ar remonto darbams atlikti, tokioms papildomoms paslaugoms ar prekėms atsisakymo teisė taikoma.
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 3 dalis
3.  Šalys gali susitarti netaikyti 1 ir 2 dalių.
 2.  Prekiautojas ir vartotojas gali susitarti netaikyti 1 dalies.
Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnis
20 straipsnis
 Išbraukta.
Nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarys, kurioms taikoma išimtis
1. 8–19 straipsniai netaikomi nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims:
a) susijusioms su nekilnojamojo turto pardavimu arba kitomis teisėmis į nekilnojamąjį turtą, išskyrus nuomą ir darbais, susijusiais su nekilnojamuoju turtu;
b) sudarytoms naudojant prekybos automatus arba automatizuotose prekybos vietose;
c) sudarytoms su telekomunikacijų operatoriais, jų reikmėms naudojant viešus taksofonus;
d) dėl maisto produktų ar gėrimų tiekimo, dažnai ir reguliariai sudaromoms su prekiautoju netoli jo prekybai skirtų patalpų.
2. 8–19 straipsniai netaikomi ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims, susijusioms su:
a) draudimu,
b) finansinėmis paslaugomis, kurių kaina priklauso nuo prekiautojo nevaldomų finansų rinkos svyravimų, kurie gali kilti per sutarties atsisakymo laikotarpį, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/65/EB16 6 straipsnio 2 dalies a punkte, ir
c) kreditais, kuriems taikoma Direktyva 2008/48/EB.
3. 8–19 straipsniai netaikomi nuotolinės prekybos sutartims dėl apgyvendinimo, transporto, automobilių nuomos, viešojo maitinimo ar laisvalaikio paslaugų, jei jose nustatyta konkreti paslaugų vykdymo data ar laikotarpis.
Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnis
21 straipsnis
 Išbraukta.
Taikymo sritis
1.  Šis skyrius taikomas pardavimo sutartims. Nepažeidžiant 24 straipsnio 5 dalies, jei sutartis yra mišrios paskirties ir apima tiek prekes, tiek paslaugas, šis skyrius taikomas tik prekėms.
2.  Šis skyrius taip pat taikomas prekių, kurios bus pagamintos ar surinktos ateityje, tiekimo sutartims.
3.  Šis skyrius netaikomas atsarginėms dalims, prekiautojo pakeistoms šalinant prekių neatitikimą remontu pagal 26 straipsnį.
4.  Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šio skyriaus naudotų prekių pardavimo viešuosiuose aukcionuose sutartims.
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalis
1.  Išskyrus tuos atvejus, kai šalys susitaria kitaip, prekiautojas pristato prekes, fiziškai perduodamas jas vartotojui ar vartotojo nurodytai trečiajai šaliai, išskyrus vežėją, ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo sutarties sudarymo.
 1.  Tuo atveju, kai šalys nėra susitarę dėl pristatymo laiko, prekiautojas pristato prekes, fiziškai perduodamas jas vartotojui ar vartotojo nurodytai trečiajai šaliai, išskyrus vežėją, kiek įmanoma greičiau ir ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo sutarties sudarymo.
Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 2 dalis
2.  Jei prekiautojas neįvykdė savo prievolės pristatyti prekes, vartotojas turi teisę per septynias dienas nuo 1 dalyje nurodytos pristatymo dienos susigrąžinti visą sumokėtą sumą.
 2.  Jei prekiautojas neįvykdė savo pareigos pristatyti prekes per su vartotoju sutartą laiką arba pagal 1 dalį, vartotojas turi teisę nutraukti sutartį, nebent prekės pristatomos per naują vartotojo nustatytą terminą, ne ilgesnį kaip septynios dienos. Šiuo tikslu vartotojas iš anksto raštu įspėja prekiautoją, nurodydamas naują pristatymo laikotarpį ir pareikšdamas savo ketinimą nutraukti sutartį, jei prekės nebus pristatytos iki to naujo pristatymo laikotarpio pabaigos. Jei, pasibaigus minėtam laikotarpiui, prekės nepristatomos, laikoma, kad vartotojas nutraukė sutartį.
Nepažeidžiant 1 dalies, vartotojas įgyja teisę nedelsdamas nutraukti sutartį, jei prekiautojas tiesiogiai ar netiesiogiai atsisakė pristatyti prekes arba jei pristatymas per sutartą laiką laikomas esmine sutarties dalimi, atsižvelgiant į sutarties sudarymo aplinkybes.
2a.  Jei sutartis nutraukiama, prekiautojas nedelsdamas ir ne vėliau kaip per septynias dienas po sutarties nutraukimo grąžina visą pagal sutartį jam sumokėtą sumą.
2b.  Šis straipsnis nepažeidžia vartotojo teisės reikalauti žalos atlyginimo.
Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 a straipsnis (naujas)
22a straipsnis
Teisė tiekti prekes arba teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje
Jei sudaryta nuotolinės prekybos sutartis, vartotojas turi teisę reikalauti, kad prekiautojas tiektų prekes arba teiktų paslaugas kitoje valstybėje narėje. Prekiautojas turi patenkinti vartotojo reikalavimą, jeigu tai įmanoma techniškai ir jeigu vartotojas pasirengęs padengti visas susijusias išlaidas. Prekiautojas privalo visada informuoti apie tas išlaidas iš anksto.
Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 b straipsnis (naujas)
22b straipsnis
Mokėjimo priemonės
1.  Prekiautojas ir vartotojas gali susitarti dėl tiekimo avanso ar užstato.
2.  Pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje1 52 straipsnio 3 dalį valstybės narės gali uždrausti arba apriboti prekiautojo teisę reikalauti mokesčio, atsižvelgdamos į būtinybę skatinti konkurenciją ir naudojimąsi veiksmingomis mokėjimo priemonėmis.
3.  Valstybės narės draudžia prekiautojams apmokestinti vartotojus, atsižvelgiant į naudojamą konkrečią mokėjimo priemonę, mokesčiais, kurie viršija prekiautojo patiriamas išlaidas dėl tokių priemonių panaudojimo.
1OL L 319, 2007 12 5, p. 1.
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 1 dalis
1.  Prekių praradimo ar gedimo rizika perduodama vartotojui, kai jis ar jo nurodyta trečioji šalis, išskyrus vežėją, fiziškai gauna prekes.
 1.  Prekių praradimo ar gedimo rizika perduodama vartotojui, kai jis ar jo nurodyta trečioji šalis, išskyrus vežėją, fiziškai gauna prekes. Kai prekės perduodamos vežėjui, rizika pereina vartotojui, jei vartotojas pavedė vežėjui pristatyti prekes ir pats, ne prekiautojo siūlymu, pasirinko šį vežėją, nedarant poveikio vartotojo teisėms, susijusioms su vežėjo veiksmais.
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 2 dalis
2.  Vartotojas prisiima 1 dalyje nurodytą riziką šalių sutartu prekių pristatymo metu, jei vartotojas ar jo nurodyta trečioji šalis, išskyrus vežėją, nesiėmė reikiamų veiksmų prekėms fiziškai gauti.
 2.  Vartotojas prisiima 1 dalyje nurodytą riziką šalių sutartu prekių pristatymo metu, jei vartotojas ar jo nurodyta trečioji šalis, išskyrus vežėją, akivaizdžiai nesiėmė reikiamų veiksmų prekėms fiziškai gauti.
Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 a straipsnis (naujas)
23a straipsnis
Sutarties trukmė
1.  Nepažeidžiant šios direktyvos nuostatų dėl nesąžiningų sutarties sąlygų, prekiautojų su vartotojais sudarytose sutartyse negali būti numatytas ilgesnis nei dvylikos mėnesių pradinis įsipareigojimo laikotarpis.
2.  Pasibaigus pradiniam 12 mėnesių trukmės įsipareigojimo laikotarpiui, vartotojas turi teisę bet kada nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimui taikomas išankstinio įspėjimo laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis kaip du mėnesiai. Vartotojas turi teisę pateikti tokį išankstinį įspėjimą prieš pasibaigiant pradiniam 12 mėnesių įsipareigojimo laikotarpiui, kad sutartis būtų nutraukta pasibaigus tam laikotarpiui.
Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 1 dalis
1.  Prekiautojas pristato pardavimo sutartį atitinkančias prekes.
 1.  Prekiautojas pristato sutartį atitinkančias prekes, visų pirma kiek tai susiję su kiekiu ir kokybe, dėl kurių šalys yra bendrai susitarusios.
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 2 dalies a punktas
a) prekės atitinka prekiautojo pateiktą aprašymą ir joms būdingos tokios pat ypatybės kaip ir prekėms, kurias prekiautojas pateikė vartotojui kaip pavyzdį ar modelį;
 a) prekės atitinka prekiautojo pateiktą aprašymą ir joms būdingos tokios pat ypatybės kaip ir prekėms, kurias prekiautojas pateikė vartotojui kaip pavyzdį ar modelį, ir
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 2 dalies b punktas
b) prekės yra tinkamos bet kokiai konkrečiai paskirčiai, dėl kurios jos yra reikalingos vartotojui ir apie kurią jis sudarydamas sutartį pranešė prekiautojui, o prekiautojas su ja sutiko;
 b) jei, nesant susitarimo dėl jų pobūdžio, prekės yra tinkamos paskirčiai, kuriai sutarties šalys jas numatė sudarydamos sutartį, ir
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 2 dalies c ir d punktai
c) prekės yra tinkamos paskirčiai, kuriai paprastai naudojamos tokio paties pobūdžio prekės, arba
 c) prekės yra tinkamos paskirčiai, kuriai paprastai būtų naudojamos tokio paties pobūdžio prekės, jų kokybė ir eksploatacija atitinka įprastus tokio paties pobūdžio prekių kokybę ir veikimą, atsižvelgiant, inter alia, į jų paskirtį, išvaizdą, patvarumą ir apdailą, kurių vartotojas gali pagrįstai tikėtis, atsižvelgdamas į tų prekių pobūdį ir į bet kokius prekiautojo, gamintojo arba jo atstovo pateiktus viešus pareiškimus dėl konkrečių prekių ypatybių, ypač reklamoje arba etiketėje.
d) jų kokybė ir eksploatacija atitinka įprastus tokio paties pobūdžio prekių kokybę ir veikimą, ir kurių vartotojas gali pagrįstai tikėtis, atsižvelgdamas į tų prekių pobūdį ir į bet kokius prekiautojo, gamintojo arba jo atstovo pateiktus viešus pareiškimus dėl konkrečių prekių ypatybių, ypač reklamoje arba etiketėje.
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 4 dalies b punktas
b) sudarant sutartį pareiškimas buvo ištaisytas;
 b) sudarant sutartį pareiškimas buvo ištaisytas laiku ir taip, kad prilygtų tam, kuriuo pareiškimas buvo pateiktas, arba bent jau pastebimai sutarties dokumente;
Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 5 dalis
5.  Jeigu įrengimas yra prekių pardavimo sutarties dalis ir prekės įrengimo darbus atliko pardavėjas arba tai atlikta jo atsakomybe, bet koks dėl neteisingo įrengimo atsiradęs neatitikimas prilyginamas prekių neatitikimui. Ši nuostata taip pat taikoma, jei prekių, skirtų vartotojui įrengti, įrengimo darbus atlieka pats vartotojas, o neteisingo įrengimo priežastis yra įrengimo nurodymų trūkumai.
 5.  Jeigu įrengimas yra prekių pirkimo-pardavimo sutarties dalis ir prekės įrengimo darbus atliko pardavėjas arba tai atlikta jo atsakomybe, prekiautojas atsako už bet kokį dėl neteisingo įrengimo ar pakavimo atsiradusį neatitikimą. Ši nuostata taip pat taikoma, jei prekių, skirtų vartotojui įrengti, įrengimo darbus atlieka pats vartotojas, o neteisingo įrengimo priežastis yra įrengimo nurodymų trūkumai.
Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 1 dalis
1.  Kaip nustatyta 2–5 dalyse, jei prekės neatitinka sutarties, vartotojas turi teisę reikalauti, kad:
1.  Jei prekės neatitinka sutarties, vartotojas turi teisę reikalauti, kad:
a) neatitikimas būtų ištaisytas, pataisius prekę arba ją pakeitus,
a) neatitikimas būtų ištaisytas, pataisius prekę arba ją pakeitus, vadovaujantis 2, 3 ir 5 dalies nuostatomis, arba
b) prekės kaina būtų sumažinta,
 b) būtų atitinkamai sumažinta prekės kaina arba būtų nutraukta sutartis, vadovaujantis 4, 5 ir 5a dalies nuostatomis.
c) sutartis būtų nutraukta.
Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 2 dalis
2.   Prekiautojas ištaiso neatitikimą, pasirinkdamas pataisyti prekę ar ją pakeisti.
 2.  Visų pirma, vartotojas gali reikalauti, kad prekiautojas pataisytų prekę arba ją pakeistų, jei tai nėra neįmanoma arba neproporcinga.
Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 3 dalis
3.   Jei prekiautojas įrodo, kad ištaisius neatitikimą pataisant ar pakeičiant prekę, bus pažeidžiami teisės aktai ar tai yra neįmanoma arba reikalauja neproporcingų prekiautojo pastangų, vartotojas gali pasirinkti – sutikti su sumažinta prekės kaina arba nutraukti sutartį. Prekiautojo pastangos būtų neproporcingos, jei jis dėl to patirtų išlaidų, kurios, palyginti su sumažinta kaina ar nutraukta sutartimi, pernelyg didelės, atsižvelgiant į prekių vertę, jei jos atitiktų sutartį, ir į neatitikimo svarbą.
 3.   Bet kuri iš 2 dalyje nurodytų teisių gynimo priemonių laikoma neproporcinga, jei ją taikant prekiautojui atsirastų išlaidų, kurios būtų nepagrįstos palyginti su alternatyvia priemone (pataisymu ar prekės pakeitimu kita):
Vartotojas gali nutraukti sutartį tik jei neatitikimas nėra nedidelis.
 a) atsižvelgiant į prekės vertę, kurią prekė turėtų, jei neatitikimo nebūtų,
b) atsižvelgiant į neatitikimo svarbą,
c) apsvarsčius klausimą, ar būtų galima taikyti alternatyvius trūkumų pašalinimo būdus (pataisymas ar prekės pakeitimas kita) nesukeliant didelių nepatogumų vartotojui.
Prekė turi būti pataisyta ar pakeista kita per pagrįstą laikotarpį ir nesukeliant didelių nepatogumų vartotojui.
Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 4 dalis
4.  Vartotojas gali pasirinkti bet kokią 1 dalyje nurodytą priemonę, jei susiklosto viena iš toliau nurodytų padėčių:
 4.  Nepažeidžiant 5b dalies, vartotojas gali reikalauti atitinkamai sumažinti prekės kainą arba nutraukti sutartį, jei susiklosto viena iš toliau nurodytų padėčių:
a) prekiautojas netiesiogiai ar tiesiogiai atsisakė ištaisyti neatitikimą;
 a) vartotojas neturi teisės reikalauti, kad prekė būtų pataisyta ar pakeista kita;
aa) prekiautojas aiškiai arba savo elgesiu atsisakė ištaisyti neatitikimą;
b) prekiautojas per pagrįstą laikotarpį neištaisė neatitikimo;
 b) prekiautojas per protingą laikotarpį neištaisė neatitikimo;
c) prekiautojas bandė ištaisyti neatitikimą, sukeldamas vartotojui didelių nepatogumų;
 c) prekiautojas ištaisė neatitikimą, sukeldamas vartotojui didelių nepatogumų.
d) per trumpą laiką pakartotinai pasireiškė tas pats trūkumas.
Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Esant nedideliam neatitikimui, vartotojas neturi teisės nutraukti sutarties.
Pakeitimas 159
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 5 b dalis (nauja)
5b.  Valstybės narės, siekdamos užtikrinti aukštesnio lygio vartotojų apsaugą, gali priimti arba palikti galioti nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias neatitikimo atveju vartotojai turi teisę per trumpą laikotarpį nutraukti sutartį ir atgauti visą sumą arba gali laisvai pasirinkti vieną iš 1 dalyje nurodytų neatitikimo ištaisymo priemonių.
Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 2 dalis
2.  Nepažeisdamas šio skyriaus nuostatų, vartotojas gali reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad neatitikimas nebuvo ištaisytas, kaip nustatyta 26 straipsnyje.
 2.  Laikydamasis taikomų nacionalinės teisės nuostatų ir nepažeisdamas šio skyriaus nuostatų, vartotojas gali reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad neatitikimas nebuvo ištaisytas, kaip nustatyta 26 straipsnyje.
Pakeitimas 161
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 a straipsnis (naujas)
27a straipsnis
Atgręžtinio reikalavimo teisė
Jei prekiautojas, kaip galutinis pardavėjas, atsako vartotojui dėl neatitikimo, kurio priežastis – gamintojo, tos pačios sutarties grandinės ankstesniojo pardavėjo ar kito tarpinio asmens veikimas ar neveikimas, prekiautojas, kaip galutinis pardavėjas, gali reikalauti, kad pagal sutarties grandinę atsakingas (atsakingi) asmuo (asmenys) atlygintų žalą. Kas yra atsakingas (atsakingi) asmuo (asmenys), iš kurių galutinis prekiautojas, kaip galutinis pardavėjas, gali reikalauti atlyginti žalą, taip pat atitinkami veiksmai ir atitinkama tvarka, nustatoma valstybių narių nacionalinės teisės aktais taip, kad būtų užtikrintas tokios teisės veiksmingumas.
Asmeniui, kuris, kaip nustatyta, yra atsakingas pagal ankstesnę dalį, tenka pareiga įrodyti, jog jis nėra atsakingas už neatitikimą arba kad iš tikrųjų nebuvo reikalinga, jog galutinis pardavėjas atlygintų žalą vartotojui.
Pakeitimas 162
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 2 dalis
2.  Jei prekiautojas ištaiso neatitikimą, pakeisdamas prekę, jis yra atsakingas pagal 25 straipsnį, jei neatitikimas išaiškėja per dvejus metus nuo tada, kai vartotojas ar jo nurodyta trečioji šalis fiziškai gauna pakeistą prekę.
 Išbraukta.
Pakeitimas 163
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 4 dalis
4.  Norėdamas pasinaudoti 25 straipsnyje numatytomis teisėmis, vartotojas praneša prekiautojui apie neatitikimą per du mėnesius nuo tos dienos, kai jis tokį neatitikimą nustatė.
 Išbraukta.
Pakeitimas 164
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Valstybės narės, siekdamos užtikrinti aukštesnio lygio vartotojų apsaugą, gali priimti arba palikti galioti nacionalinės teisės aktų nuostatas, kuriomis numatyti ilgesni atsakomybės laikotarpiai, ilgesnė įrodinėjimo naštos perkėlimo trukmė vartotojo naudai ar specialiosios taisyklės dėl didelių sutarties vykdymo trūkumų, kurie paaiškėja pasibaigus atsakomybės laikotarpiui.
Pakeitimas 165
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 a straipsnis (naujas)
28a straipsnis
Komunikacija ir galimybė susisiekti
Prekiautojas užtikrina, kad paslaugų teikimo sutarties galiojimo metu arba sudarius pirkimo-pardavimo sutartį tol, kol pasibaigs 28 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas, skirtas oficialiems vartotojo pasiūlymams, pranešimams ir klausimams, susijusiems su paslaugų sutartyje ar pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytomis teisėmis ir pareigomis, į jį galima kreiptis priimtinomis sąlygomis. Visų pirma jis užtikrina, kad oficialūs vartotojo pasiūlymai, susiję su sutartimi, jį pasiektų nevėluodami ir kad vartotojui nedelsiant būtų pranešta apie jų gavimą. Iš vartotojų negalima reikalauti padengti oficialių pasiūlymų, pranešimų ir klausimų, susijusių su paslaugų teikimo sutartimi arba pirkimo-pardavimo telefonu sutartimi, gavimo ir jų nagrinėjimo išlaidų; tai nedaro poveikio telekomunikacijų paslaugų teikėjo teisėms imti mokestį už tokius skambučius.
Pakeitimas 166
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  Garantijos dokumentas rengiamas aiškia, suprantama kalba ir yra įskaitomas. Pateikiama tokia informacija:
 2.  Garantijos dokumentas rengiamas aiškia, suprantama kalba, yra įskaitomas ir parašytas tokio paties dydžio šriftu. Jis surašomas ta pačia kalba, kuria sudaryta sutartis. Garantijos dokumente pateikiama tokia informacija:
Pakeitimas 167
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktai
a) 26 straipsnyje nurodytos juridinės vartotojo teisės, be to, aiškiai nurodoma, kad garantija neturi įtakos šioms teisėms;
 a) 26 ir 28 straipsniuose ir taikomuose nacionalinės teisės aktuose nurodytos juridinės vartotojo teisės, be to, aiškiai nurodoma, kad garantija neturi įtakos šioms teisėms;
b) garantijos turinys ir pretenzijų teikimo sąlygos, būtent – laikotarpis, teritorija, kurioje taikoma ši garantija, ir laiduotojo pavadinimas (vardas, pavardė) bei adresas;
 b) garantijos turinys ir pretenzijų teikimo sąlygos, būtent – laikotarpis, teritorija, kurioje taikoma ši garantija, ir laiduotojo pavadinimas (vardas, pavardė) bei adresas;
c) nepažeidžiant 32 ir 35 straipsnių ir III priedo 1 dalies j punkto, nurodoma, jei taikytina, kad garantija neperduodama pirkėjui, įsigyjančiam prekę iš vartotojo.
 c) informacija, kad garantija gali būti perduota pirkėjui, įsigyjančiam prekę iš vartotojo.
Pakeitimas 168
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 straipsnio 3 dalis
3.  Vartotojui pareikalavus, prekiautojas pateikia garantijos dokumentą patvariojoje laikmenoje.
 3.  Prekiautojas pateikia garantijos dokumentą patvariojoje laikmenoje ir, jei to reikalauja vartotojas, taip pat spausdinto dokumento forma.
Pakeitimas 169
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 straipsnio 1 dalis
1.  Šis skyrius taikomas prekiautojo ar trečiosios šalies sutarčių iš anksto parengtoms sąlygoms, su kuriomis vartotojas sutinka, neturėdamas galimybės paveikti jų turinio, visų pirma kai tokios sutarčių sąlygos yra iš anksto parengtos standartinės sutarties dalis.
 1.  Šis skyrius taikomas prekiautojo ar trečiosios šalies sutarčių iš anksto parengtoms sąlygoms, dėl kurių atskirai nebuvo derėtasi. Laikoma, kad dėl sutarties sąlygos nebuvo derėtasi atskirai, jei ji buvo parengta iš anksto ir todėl vartotojas negalėjo spręsti dėl jos turinio, visų pirma kai tokia sutarties sąlyga yra iš anksto parengtos standartinės sutarties dalis.
Pakeitimas 170
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 straipsnio 2 dalis
2.  Tai, kad vartotojas galėjo paveikti tam tikrus sutarties sąlygos aspektus ar konkrečią sąlygą, nereiškia, kad šis skyrius netaikomas kitoms sutarties sąlygoms, kurios yra tos sutarties dalis.
 2.  Tai, kad dėl tam tikrų sutarties sąlygos aspektų ar konkrečios sąlygos buvo atskirai derėtasi, nereiškia, kad šis skyrius netaikomas kitoms sutarties sąlygoms, kurios yra tos sutarties dalis.
Pakeitimas 171
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 straipsnio 3 dalis
3.  Šis skyrius netaikomas sutarties sąlygoms, atitinkančioms privalomas įstatymines ar reglamentavimo nuostatas, suderintas su Bendrijos teise ir tarptautinių konvencijų, kurių šalimis yra Bendrija ar valstybės narės, nuostatomis ar principais.
 3.  Šis skyrius netaikomas sutarties sąlygoms, atitinkančioms įstatymines, reglamentavimo ar viešosios tvarkos nuostatas, suderintas su Sąjungos teise ir tarptautinių konvencijų, kurių šalimis yra Sąjunga ar valstybės narės, nuostatomis ar principais.
Pakeitimas 172
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 a straipsnis (naujas)
30a straipsnis
Suderinimo laipsnis
Jei nenumatyta kitaip, valstybėms narėms neleidžiama toliau taikyti arba priimti nuo šio skyriaus nukrypstančias nacionalinės teisės aktų nuostatas, įskaitant griežtesnes arba ne tokias griežtas nuostatas, kuriomis užtikrinama nevienodo lygio vartotojų apsauga.
Pakeitimas 173
Pasiūlymas dėl direktyvos
31 straipsnio 1 dalis
1.  Sutarčių sąlygos parengiamos aiškia, suprantama kalba ir yra įskaitomos.
 1.  Visos sutarties sąlygos formuluojamos aiškiai ir suprantamai. Jeigu sutarties sąlyga išdėstyta raštu, ji visada formuluojama aiškia, suprantama kalba ir yra įskaitoma.
Pakeitimas 174
Pasiūlymas dėl direktyvos
31 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės nenustato jokių formos reikalavimų, keliamų sutarties sąlygų išraiškos ar pateikimo vartotojui būdams.
 4.  Valstybės narės nenustato jokių reikalavimų dėl sutarties sąlygų formos, išskyrus formos reikalavimus, susijusius neįgaliaisiais ar kai prekės ar paslaugos gali kelti tam tikrą riziką vartotojo ar trečiojo asmens sveikatai ir saugumui, arba reikalavimus tam tikroms prekėms ar paslaugoms, kai yra įrodymų dėl žalos vartotojui.
Pakeitimas 175
Pasiūlymas dėl direktyvos
32 straipsnio 2 dalis
2.  Nepažeidžiant 34 ir 38 straipsnių, sutarties sąlygos nesąžiningumas vertinamas, atsižvelgiant į produktų, dėl kurių buvo sudaryta sutartis, pobūdį, ir sutarties sudarymo metu nurodant visas sutarties sudarymo aplinkybes ir visas kitas tos sutarties arba kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Vertindama sutarties sąlygos sąžiningumą kompetentinga nacionalinė valdžios institucija taip pat atsižvelgia į tai, kaip sutartis parengta ir prekiautojo pateikta vartotojui, kaip nustatyta 31 straipsnyje.
 2.  Nepažeidžiant 34 ir 38 straipsnių, sutarties sąlygos nesąžiningumas vertinamas, atsižvelgiant į produktų, dėl kurių buvo sudaryta sutartis, pobūdį, ir sutarties sudarymo metu nurodant visas sutarties sudarymo aplinkybes ir visas kitas tos sutarties arba kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas.
Pakeitimas 176
Pasiūlymas dėl direktyvos
32 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Vertindama sutarties sąlygos sąžiningumą kompetentinga nacionalinė valdžios institucija taip pat atsižvelgia į tai, kaip sutartis parengta ir prekiautojo pateikta vartotojui, kaip nustatyta 31 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Prekiautojo pateikta sąlyga nesilaikant skaidrumo reikalavimų, nustatytų 31 straipsnio 1 ir 2 dalyse, vien dėl šios priežasties gali būti laikoma nesąžininga.
Pakeitimas 177
Pasiūlymas dėl direktyvos
32 straipsnio 3 dalis
3. 1 ir 2 dalys netaikomos vertinant sutarties dalyką ar numatyto atlygio už pagrindines prekiautojo sutartines prievoles tinkamumą, jei prekiautojas visiškai laikosi 31 straipsnio nuostatų.
 3. 1, 2 ir 2a šio straipsnio dalys netaikomos vertinant sutarties dalyką ar numatyto atlygio už pagrindines prekiautojo sutartinius įsipareigojimus tinkamumą, jei prekiautojas visiškai laikosi 31 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų.
Pakeitimas 178
Pasiūlymas dėl direktyvos
33 straipsnis
Jeigu prekiautojas tvirtina, kad dėl sutarties sąlygos buvo atskirai derėtasi, įrodinėjimo pareiga tenka jam.
 Jeigu prekiautojas tvirtina, kad dėl sutarties sąlygos buvo atskirai derėtasi arba kad sutarties sąlyga atitinka 31 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą skaidrumo reikalavimą, įrodinėjimo pareiga tenka jam.
Pakeitimas 179
Pasiūlymas dėl direktyvos
34 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad II priede pateiktame sąraše išvardytos sąlygos būtų laikomos nesąžiningomis visais atvejais. Šis sutarties sąlygų sąrašas taikomas visose valstybėse narėse ir jį galima iš dalies keisti tik pagal 39 straipsnio 2 dalį ir 40 straipsnį.
 1.  Valstybės narės užtikrina, kad II priede pateiktame sąraše išvardytos sąlygos būtų laikomos nesąžiningomis visais atvejais.
2.  Valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose gali numatyti papildomas sutarties sąlygas, kurios visais atvejais būtų laikomos nesąžiningomis. Valstybės narės apie 1 dalyje nurodytas sutarties sąlygas praneša Komisijai.
Komisija šią informaciją skelbia viešai taip, kad ji būtų lengvai prieinama.
Pakeitimas 180
Pasiūlymas dėl direktyvos
35 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad III priedo 1 punkte pateiktame sąraše išvardytos sąlygos būtų laikomos nesąžiningomis, išskyrus tuos atvejus, kai prekiautojas įrodo, kad šios sutarties sąlygos sąžiningos pagal 32 straipsnį. Šis sutarties sąlygų sąrašas taikomas visose valstybėse narėse ir jį galima iš dalies keisti tik pagal 39 straipsnio 2 dalį ir 40 straipsnį.
 1.  Valstybės narės užtikrina, kad III priedo 1 punkte pateiktame sąraše išvardytos sąlygos būtų laikomos nesąžiningomis, išskyrus tuos atvejus, kai prekiautojas įrodo, kad šios sutarties sąlygos sąžiningos pagal 32 straipsnį.
2.  Valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose gali numatyti papildomas sutarties sąlygas, kurios būtų laikomos nesąžiningomis. Valstybės narės apie 1 dalyje nurodytas sutarties sąlygas praneša Komisijai.
Komisija šią informaciją skelbia viešai taip, kad ji būtų lengvai prieinama.
Pakeitimas 181
Pasiūlymas dėl direktyvos
37 straipsnis
Nesąžiningos sutarties sąlygos vartotojui neprivalomos. Sutartis privaloma šalims, jei ji gali galioti, išbraukus nesąžiningas sąlygas.
 Sutarties sąlygos, kurios pagal šią direktyvą laikomos nesąžiningomis, vartotojui neprivalomos pagal nacionalinę teisę. Sutartis privaloma šalims, jei ji gali galioti, išbraukus nesąžiningas sąlygas.
Pakeitimas 182
Pasiūlymas dėl direktyvos
38 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad siekiant apsaugoti vartotojų ir konkurentų interesus, būtų nustatytos pakankamos ir veiksmingos priemonės, užkertančios kelią nuolat nustatyti nesąžiningas sąlygas vartotojų ir prekiautojų sutartyse.
 1.  Valstybės narės užtikrina, kad siekiant apsaugoti vartotojų ir konkurentų interesus, būtų nustatytos pakankamos ir veiksmingos priemonės, užkertančios kelią nustatyti nesąžiningas sąlygas vartotojų ir prekiautojų sutartyse.
Pakeitimas 184
Pasiūlymas dėl direktyvos
39 straipsnis
39 straipsnis
 Išbraukta.
2 ir 3 prieduose pateiktų sąlygų persvarstymas
1.  Valstybės narės praneša Komisijai apie sąlygas, kurias kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos pripažino nesąžiningomis ir kurios, jų nuomone, svarbios, norint iš dalies keisti šią direktyvą, kaip nustatyta 2 dalyje.
2.  Atsižvelgdama į pagal 1 dalį gautą informaciją, Komisija iš dalies keičia II ir III priedus. Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies keisti, priimamos laikantis 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
Pakeitimas 185
Pasiūlymas dėl direktyvos
40 straipsnis
40 straipsnis
 Išbraukta.
Komitetas
1.  Komisijai padeda Nesąžiningų sąlygų vartotojų sutartyse komitetas (toliau – Komitetas).
2.  Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB1 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.
Pakeitimas 186
Pasiūlymas dėl direktyvos
41 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų priimtos tinkamos ir veiksmingos priemonės šios direktyvos nuostatų laikymuisi užtikrinti.
 1.  Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad būtų patvirtintos tinkamos ir veiksmingos priemonės vartotojų teisių laikymuisi užtikrinti, kaip numatytašioje direktyvoje.
Pakeitimas 187
Pasiūlymas dėl direktyvos
44 straipsnis
Valstybės narės imasi tinkamų priemonių pranešti vartotojams apie nuostatas, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę ir, prireikus, skatina prekiautojus ir už kodeksus atsakingus subjektus informuoti vartotojus apie atitinkamus elgesio kodeksus.
 Valstybės narės ir Komisija imasi tinkamų priemonių pranešti vartotojams ir prekiautojams, ypač pasitelkiant informacinių ir ryšių technologijų priemones ir visuomeninę žiniasklaidą, apie nuostatas, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę ir, prireikus, skatina prekiautojus ir už kodeksus atsakingus subjektus informuoti vartotojus apie atitinkamus elgesio kodeksus.
Pakeitimas 188
Pasiūlymas dėl direktyvos
45 straipsnis
Jei vartotojams parduodamos neužsakytos prekės ir paslaugos, kas yra draudžiama Direktyvos 2005/29/EB 5 straipsnio 5 dalimi ir I priedo 29 punktu, jie atleidžiami nuo bet kokių prievolių. Jeigu vartotojas, gavęs neužsakytas prekes, neatsako prekiautojui, tai nereiškia, kad jis sutinka jas pirkti.
 Jei vartotojams parduodamos neužsakytos prekės arba teikiama neužsakyta paslauga, kas yra draudžiama pagal Direktyvos 2005/29/EB 5 straipsnio 5 dalį ir I priedo 29 punktą, jie atleidžiami nuo bet kokių pareigų. Tokiais atvejais, jeigu vartotojas, gavęs neužsakytas prekes, neatsako prekiautojui, tai nereiškia, kad jis sutinka jas pirkti.
Pakeitimas 189
Pasiūlymas dėl direktyvos
46 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės Komisijai pateikia šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.
 Išbraukta.
Pakeitimas 190
Pasiūlymas dėl direktyvos
46 a straipsnis (naujas)
46a straipsnis
Valstybių narių ataskaitų teikimas ir tarpusavio vertinimas
1.  Iki [perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos], o po to kas trejus metus valstybės narės parengia ataskaitą, kurioje nurodoma ši informacija:
a) bet kokių papildomų reikalavimų prieš sudarant sutartį teikti informaciją, kuriuos valstybės narės priima ar taiko pagal 9 straipsnio 5 ir 6 dalis, tekstas;
b) bet kokių nukrypstančių nacionalinės teisės aktų, kuriuos valstybės narės priima arba taiko pagal 12 straipsnio 4 dalį ir 13 straipsnio 2 dalį, nuostatų tekstas;
c) bet kokių nukrypstančių nacionalinės teisės aktų, kuriuos valstybės narės priima arba taiko pagal 22 straipsnio 2a dalį, nuostatų tekstas;
d) bet kokių nukrypstančių nacionalinės teisės aktų, kuriuos valstybės narės priima arba taiko pagal 26 straipsnio 5b dalį ir 28 straipsnio 5a dalį, nuostatų tekstas;
e) bet kokių papildomų pagal 34 straipsnio 1a dalį valstybių narių nustatytų sutarties sąlygų, kurios visais atvejais pripažįstamos nesąžiningomis, tekstas;
f) bet kokių papildomų pagal 35 straipsnio 1a dalį valstybių narių nustatytų sutarties sąlygų, kurios laikomos nesąžiningomis, tekstas;
g) bet kokių esminės svarbos sprendimų – įskaitant jų pagrindimą, – kuriuos priėmė valstybių narių teismai, taikinimo institucijos ar kompetentingos administracinės institucijos į šios direktyvos taikymo sritį patenkančioje srityje, tekstas.
2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita pateikiama Komisijai. Pateikdamos 1 dalies a–e punktuose nurodytą informaciją valstybės narės paaiškina, kodėl nukrypstančios nacionalinės teisės aktų nuostatos yra tinkamos ir proporcingos siekiant šios direktyvos tikslų.
3.  Komisija užtikrina, kad 1 dalies d ir e punktuose įvardyta informacija būtų lengvai prieinama vartotojams ir prekiautojams, inter alia, tam skirtoje Komisijos sukurtoje ir tvarkomoje interneto svetainėje.
4.  Komisija persiunčia 1 dalyje numatytas ataskaitas kitoms valstybėms narėms ir Europos Parlamentui, kurie per šešis mėnesius nuo gavimo dienos pateikia savo pastabas apie kiekvieną ataskaitą. Per tą patį laikotarpį Komisija dėl tų ataskaitų konsultuojasi su suinteresuotais subjektais.
Pakeitimas 191
Pasiūlymas dėl direktyvos
46 b straipsnis (naujas)
46b straipsnis
Vartotojų teisių apsaugos subjektų ataskaitų teikimas
Asmenys ar organizacijos, kurios pagal nacionalinę teisę, kaip numatyta 38 straipsnio 2 dalyje, turi teisėtą vartotojų apsaugos interesą, praneša Komisijai apie savo padarytas šios direktyvos dėl vartotojų teisių ir vidaus rinkos veikimo taikymo ir poveikio vertinimo išvadas.
Pakeitimas 192
Pasiūlymas dėl direktyvos
46 c straipsnis (naujas)
46c straipsnis
Komisijos ataskaitų teikimas ir peržiūra
Komisija, atsižvelgdama į pagal 46a straipsnio 4 dalies ir 46b straipsnio nuostatas surinktą informaciją, ne vėliau kaip [vieneri metai nuo perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos] ir po to kas trejus metus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai išsamią šios direktyvos taikymo ataskaitą. Prireikus, prie šios ataskaitos pridedami teisėkūros pasiūlymai, kuriais siekiama šią direktyvą suderinti su pokyčiais vartotojų apsaugos srityje.
Pakeitimas 193
Pasiūlymas dėl direktyvos
-47 straipsnis (naujas)
Direktyva 2002/65/EB
-47 straipsnis
Direktyvos 2002/65/EB pakeitimas
Direktyvos 2002/65/EB 2 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:
'a) nuotolinės prekybos sutartis – prekiautojo ir vartotojo sudaryta prekės tiekimo arba paslaugos teikimo sutartis, kuri sudaryta pagal nuotolinę pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, kai prekiautojas ir vartotojas pasirašydami sutartį fiziškai kartu nedalyvauja, o naudojasi viena arba daugiau nuotolinio ryšio priemonių;„.
Pakeitimas 194
Pasiūlymas dėl direktyvos
47 straipsnio 1 dalis
Direktyvos 85/577/EEB, 93/13/EEB ir 97/7/EB bei Direktyvą 1999/44/EB, su pakeitimais, padarytais IV priede išvardytomis direktyvomis, panaikinamos.
 Direktyvos 85/577/EEB, 93/13/EEB ir 97/7/EB bei Direktyva 1999/44/EB su pakeitimais, padarytais IV priede išvardytomis direktyvomis, panaikinamos nuo [perkėlimo į nacionalinę teisę data].
Pakeitimas 195
Pasiūlymas dėl direktyvos
48 straipsnis
48 straipsnis
 Išbraukta.
Persvarstymas
Komisija peržiūri šią direktyvą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip [įrašyti datą, nurodytą 46 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, pridėjus penkerius metus].
Jei reikia, ji teikia direktyvos atnaujinimo pasiūlymus, atsižvelgdama į pokyčius šioje srityje. Komisija gali prašyti valstybių narių pateikti informacijos.
Pakeitimas 196
Pasiūlymas dėl direktyvos
48 a straipsnis (naujas)
48a straipsnis
Komisija svarsto galimybę priimti pasiūlymą dėl Reglamento dėl nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytų sutarčių, kuris nebus taikomas transporto ir sveikatos priežiūros paslaugoms.
Pakeitimas 197
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo A dalis
A.  Informacija, kurią reikia nurodyti atsisakymo blanke
 A.   Pavyzdinis teisės atsisakyti sutarties išaiškinimas
1.  Prekiautojo, kuriam turi būti siunčiamas atsisakymo blankas, pavardė, geografinis adresas ir e. pašto adresas.
 Teisė atsisakyti sutarties
2.  Pranešimas, kuriame nurodoma, kad vartotojas turi teisę atsisakyti sutarties ir kad šia teise galima pasinaudoti 1 dalyje nurodytam prekiautojui patvariojoje laikmenoje nusiuntus toliau nurodytą atsisakymo blanką:
 Naudodami patvariąją laikmeną, Jūs galite nenurodę priežasties atsisakyti sutarties per keturiolika dienų [arba, jei prekės pristatomos prieš laikotarpio pabaigą, grąžinti prekes].
a) ne prekybai skirtose patalpose sudarytų sutarčių atveju – per keturiolika dienų nuo pasirašymo užsakymo blanke;
 Šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo [užsakytos prekės gavimo dienos] (1). Skaičiuojant laikotarpį, [prekės gavimo] (2) diena neįskaitoma. Jei paskutinė sutarties atsisakymo laikotarpio diena yra švenčių diena, šeštadienis ar sekmadienis, terminas baigiasi artimiausią darbo dieną.
Laikoma, kad sutarties atsisakymo laikotarpio buvo laikytasi, jei Jūsų pranešimas apie sutarties atsisakymą išsiųstas arba prekės išsiųstos prieš jam pasibaigiant. Turite sugebėti įrodyti, kad Jūsų pranešimas apie sutarties atsisakymą buvo išsiųstas arba prekės buvo išsiųstos prieš pasibaigiant atsisakymo laikotarpiui (pvz., pašto kvito forma).
b) nuotolinės prekybos sutarčių atveju – per keturiolika dienų nuo tada, kai vartotojas ar vartotojo nurodyta trečioji šalis, išskyrus vežėją, fiziškai gauna prekes;
 Pranešimas apie sutarties atsisakymą turi būti atsiųstas patvarioje laikmenoje (pvz., pateikti laišką paštu) (3) šiuo adresu: (4). Vartotojas gali naudoti žemiau pateiktą formą, bet tai neprivaloma.
c) nuotolinės prekybos paslaugomis atveju:
Sutarties atsisakymo pasekmės
– per keturiolika dienų nuo sutarties sudarymo, jei vartotojas nėra iš anksto davęs aiškaus sutikimo sutartį pradėti vykdyti prieš pasibaigiant šiam keturiolikos dienų laikotarpiui;
Jei sutarties atsisakyta tinkamai, gautas prekes [mūsų sąskaita] (5) turite išsiųsti atgal per keturiolika kalendorinių dienų. Šis pinigų grąžinimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti, kai gauname Jūsų pranešimą apie sutarties atsisakymą arba prekes. Skaičiuojant pinigų grąžinimo laikotarpį, pranešimo apie sutarties atsisakymą gavimo diena neįskaitoma. Jei paskutinė šio laikotarpio diena yra švenčių diena, šeštadienis ar sekmadienis, terminas baigiasi artimiausią darbo dieną.
– per laikotarpį, kuris baigiasi, kai sutartis pradedama vykdyti, jei vartotojas iš anksto davė aiškų sutikimą sutartį pradėti vykdyti prieš pasibaigiant šiam keturiolikos dienų laikotarpiui.
Jei negalite išsiųsti gautų prekių tokios pačios būklės, kokios gavote, Jūs atsakote už bet kokį prekės vertės sumažėjimą. Ši nuostata taikoma tik tuo atveju, jei prekės vertė sumažėjo dėl veiksmų, nebūtinų tam, kad būtų įsitikinta, koks prekės pobūdis ir kaip ji veikia. Jūs galite išvengti prekės būklės pablogėjimo, jei nenaudosite prekės kaip savo nuosavybės ir nedarysite nieko, dėl ko galėtų sumažėti jos vertė.
3.  Visų pardavimo sutarčių atveju – pranešimas, kuriuo vartotojas informuojamas apie prekių grąžinimo prekiautojui terminus ir sąlygas bei kompensavimo sąlygas vadovaujantis 16 straipsniu ir 17 straipsnio 2 dalimi.
 Jei sutarties atsisakyta tinkamai, mes privalome per keturiolika dienų grąžinti visus Jūsų sumokėtus pinigus. Šis pinigų grąžinimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo Jūsų pranešimo apie sutarties atsisakymą gavimo dienos. Skaičiuojant pinigų grąžinimo laikotarpį, pranešimo apie sutarties atsisakymą gavimo diena neįskaitoma. Jei paskutinė šio laikotarpio diena yra švenčių diena, šeštadienis ar sekmadienis, terminas baigiasi artimiausią darbo dieną.
4.  Internetu sudarytų nuotolinės prekybos sutarčių atveju – pranešimas, kad vartotojas gali užpildyti standartinį atsisakymo blanką ir jį pateikti prekiautojo interneto svetainėje ir kad prekiautojas nedelsdamas elektroniniu paštu patvirtins vartotojui gavęs tokį sutarties atsisakymą.
 Mes galime pinigus grąžinimui nustatyti sąlyga, kad būtų grąžintos prekės.
5.  Pranešimas, kad vartotojas gali naudoti B dalyje pateiktą atsisakymo blanką.
Patarimai dėl kito galimo turinio:
1)  Šiais konkrečiais atvejais skliausteliuose pateikiamas toliau nurodytas tekstas:
nuotolinės prekybos arba sudaromos ne prekybai skirtose patalpose sutarties dėl paslaugų teikimo atveju: „nuo sutarties sudarymo dienos arba tos dienos, kada gaunate pasirašytos sutarties kopiją patvarioje laikmenoje, jei ta diena nesutampa su sutarties sudarymo diena“.
2)  Šiais konkrečiais atvejais skliausteliuose pateikiamas toliau nurodytas tekstas:
nuotolinės prekybos arba sudaromos ne prekybai skirtose patalpose sutarties dėl paslaugų teikimo atveju: „nuo sutarties sudarymo dienos arba tos dienos, kada gaunate pasirašytos sutarties kopiją patvarioje laikmenoje, jei ta diena nesutampa su sutarties sudarymo diena“.
3)  Nuotolinės prekybos sutarčių sudarymo atveju įrašoma:
a) jei prekiautojas leidžia vartotojui atsisakyti sutarties e. paštu,– „arba e. paštu“;
b) jei prekiautojas leidžia vartotojui užpildyti elektroninį pavyzdinį sutarties atsisakymo blanką interneto svetainėje,– „arba per mūsų interneto svetainę“.
4)  Reikia įrašyti prekiautojo tapatybę ir įmonės adresą. Nuotolinės prekybos sutarčių sudarymo atveju taip pat turi būti nurodytas prekiautojo e. pašto adresas ir (arba) interneto svetainės adresas, kuriais vartotojas galėtų pasinaudoti, kad atsisakytų sutarties.
5)  Jei grąžintinų prekių kaina neviršija 40 eurų sumos, skliausteliuose įrašoma „savo sąskaita“.
Pakeitimas 198
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo B dalis
(šį blanką pildyti ir grąžinti tik tada, jei norite atsisakyti sutarties)
Kam:
Kam: (prekiautojo tapatybė, įmonės adresas ir, jei yra, e. pašto adresas)(*)
Aš/Mes* pranešu (-ame), kad atsisakau (-ome) toliau išvardytų prekių pardavimo*/toliau nurodytos paslaugos teikimo* sutarties
 Aš/Mes** pranešu (-ame), kad atsisakau (-ome) toliau išvardytų prekių pardavimo**/toliau nurodytos paslaugos teikimo** sutarties
Užsakytos*/gautos*
 Užsakyta ():
Vartotojo (-ų) vardas, pavardė
 Vartotojo (-ų) vardas (-ai), pavardė (-ės) ():
Vartotojo (-ų) adresas
 Vartotojo (-ų) adresas (-ai) ():
Vartotojo (-ų) parašas (-ai) (tik jei pateikiama ranka užpildyta forma)
 Vartotojo (-ų) parašas (-ai) (tik jei pateikiamas popierinis blankas) ():
Data
 Data ():
*Išbraukti, kas nereikalinga.
 (*) Pildo prekiautojas prieš pateikdamas šį blanką vartotojui.
(**) Išbraukti, kas nereikalinga.
() Pildo vartotojas (-ai).
Pakeitimas 199
Pasiūlymas dėl direktyvos
II priedo 1 dalies a a punktas (naujas)
aa) panaikinti arba apriboti prekiautojo atsakomybę, kai dėl jo tyčinių arba didelio neatsargumo veiksmų ar neveikimo buvo sugadintas vartotojo turtas;
Pakeitimas 201
Pasiūlymas dėl direktyvos
II priedo 1 dalies c a punktas (naujas)
ca) nustatyti, kad visi dėl sutarties kylantys ginčai būtų sprendžiami išimtinai tik tame teisme, kurio jurisdikcijai priklauso prekiautojo buveinės vieta, nebent pasirinkto teismo jurisdikcijai priklauso ir vartotojo gyvenamoji vieta;
Pakeitimas 202
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo 1 dalies a a punktas (naujas)
aa) nustatyti privalomą vartotojui pareigą, kuriam taikoma sąlyga, kurios įvykdymas priklauso tik nuo prekiautojo ketinimų;
Pakeitimas 203
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo 1 dalies c a punktas (naujas)
ca) reikalauti, kad vartotojas įsigytų papildomų prekių ar paslaugų, kurios neįtrauktos į pagrindinėje sutartyje nustatytą kainą;
Pakeitimas 204
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo 1 dalies c b punktas (naujas)
cb) taikyti sąlyginius mokesčius, pavyzdžiui, baudas už sutarties sąlygų pažeidimą, kurie aiškiai neproporcingi išlaidoms, kurias prekiautojas patyrė dėl sąlygų pažeidimo;
Pakeitimas 205
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo 1 dalies d a punktas (naujas)
da) panaikinti vartotojo teisę nurodyti ir leisti trečiajai šaliai sudaryti vartotojo ir prekiautojo sutartį ir (arba) imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama sudaryti ar padėti sudaryti vartotojo ir prekiautojo sutartį, arba trukdyti šia teise pasinaudoti.
Pakeitimas 206
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo 1 dalies e punktas
e) suteikti prekiautojui teisę nutraukti neterminuotą sutartį tinkamai apie tai nepranešus, išskyrus atvejus, kai vartotojas padaro rimtą sutarties pažeidimą;
 e) suteikti prekiautojui teisę nutraukti neterminuotą sutartį tinkamai apie tai nepranešus, išskyrus atvejus, kai tam yra rimtų priežasčių; tai netaikoma finansinių paslaugų sutarties sąlygoms, jei yra pagrįsta priežastis, su sąlyga, kad būtų reikalaujama, jog paslaugų teikėjas nedelsdamas apie tai informuotų kitą sutarties šalį;
Pakeitimas 207
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo 1 dalies g punktas
g) leisti prekiautojui didinti su vartotoju sutartą kainą, jei sutartis sudaryta nesuteikiant vartotojui teisės nutraukti sutartį;
 g) nustatyti, kad prekių ar kito turto kaina bus nustatyta pristatymo ar tiekimo metu, arba leisti prekiautojui didinti su vartotoju sutartą kainą, jei sutartis sudaryta nesuteikiant vartotojui teisės nutraukti sutartį, jei kaina padidinama pernelyg daug palyginti su sutarties sudarymo metu sutarta kaina; tai netaikoma kainų indeksavimo sąlygoms, kai tai yra teisėta, su sąlyga, kad aiškiai apibūdinamas metodas, pagal kurį kainos kinta;
Pakeitimas 208
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo 1 dalies k punktas
k) suteikti prekiautojui teisę vienašališkai keisti sutarties sąlygas, įskaitant produkto arba paslaugos ypatybes;
 k) suteikti prekiautojui teisę vienašališkai be pagrįstų sutartyje nurodytų priežasčių keisti sutarties sąlygas, įskaitant produkto arba paslaugos ypatybes; tai netaikoma sąlygoms, kuriomis finansinių paslaugų teikėjas pasilieka teisę iš anksto nepranešęs, jei yra pagrįsta priežastis, pakeisti vartotojo mokamų arba vartotojui mokamų palūkanų procentus arba kitų mokesčių už finansines paslaugas dydį, su sąlyga, kad būtų reikalaujama, jog paslaugų teikėjas informuotų vartotoją kiek galėdamas greičiau, o vartotojas turėtų teisę laisvai nutraukti sutartinius santykius, kurių nutraukimas įsigalioja nedelsiant; taip pat tai netaikoma sąlygoms, kuriomis prekiautojas pasilieka teisę vienašališkai keisti neterminuotos sutarties sąlygas, su sąlyga, kad būtų reikalaujama, jog jis informuotų vartotoją tinkamai apie tai pranešdamas, o vartotojas turėtų teisę laisvai nutraukti sutartinius santykius;
Pakeitimas 209
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo 1 dalies l a punktas (naujas)
la) leisti prekiautojui tuomet, kai negalima gauti to, kas užsakyta, pateikti ekvivalentą, prieš tai aiškiai neinformavus vartotojo apie šią galimybę ir apie tai, kad prekiautojas privalo padengti to, ką vartotojas gavo pagal sutartį, grąžinimo išlaidas, jei vartotojas pasinaudoja teise atsisakyti sutarties.
Pakeitimas 210
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo 2 dalis
2. 1 punkto e papunktis netaikomas sąlygoms, kuriomis finansinės paslaugos teikėjas pasilieka sau teisę vienašališkai nutraukti neterminuotą sutartį apie tai nepranešęs, jei teikėjas turi kitai sutarties šaliai ar šalims apie tai pranešti nedelsdamas.
 Išbraukta.
Pakeitimas 211
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo 3 dalies c a punktas (naujas)
ca) sutartims dėl kelionių paketų, kurias reglamentuoja Direktyva 90/314/EEB.
Pakeitimas 212
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo 4 dalies įžanginė dalis
4. 1 punkto k papunktis netaikomas:
 4. 1 punkto e, g ir k papunkčiai netaikomi:
Pakeitimas 213
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo 4 dalies a punktas
a) sąlygoms, pagal kurias finansinių paslaugų teikėjas pasilieka teisę nepranešęs keisti vartotojo mokamą arba pastarajam mokamą palūkanų normą arba mokesčių už kitas finansines paslaugas sumą, esant pakankamai priežasčiai su sąlyga, kad reikalaujama, jog teikėjas kuo anksčiau apie tai praneša kitai sutarties šaliai arba šalims, ir kad pastarieji yra laisvi tuoj pat nutraukti sutartį.
 Išbraukta.
Pakeitimas 214
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo 4 dalies b punktas
b) sandoriams dėl perleidžiamų vertybinių popierių, finansinių priemonių ir kitų produktų ar paslaugų, kai kaina yra susieta su vertybinių popierių biržoje kotiruojamų kainų ar indeksų arba finansinės rinkos kurso svyravimais, kurių prekiautojas nekontroliuoja;
 Išbraukta.
Pakeitimas 215
Pasiūlymas dėl direktyvos
III priedo 4 dalies d punktas
d) sąlygoms, pagal kurias prekiautojas pasilieka teisę vienašališkai keisti neterminuotos sutarties sąlygas, jei reikalaujama, kad jis informuotų vartotoją tinkamai apie tai pranešdamas, o vartotojas būtų laisvas nutraukti sutartį.
 Išbraukta.

(1) Klausimas buvo tuomet grąžintas iš naujo nagrinėti komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0038/2011).

Teisinė informacija - Privatumo politika