2011 m. vasario 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimas, sudarymo projekto (10297/2010 – C7-0190/2010 – 2010/0119(NLE))

P7_TA(2011)0043 A7-0018/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10297/2010),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimas, projektą (07437/2008),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7–0190/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto rekomendaciją ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A7-0018/2011),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Pietų Afrikos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

2011 m. vasario 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo projekto dėl Europos Sąjungos, Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos susitarimo dėl 2009–2014 m. EEE finansinio mechanizmo, Europos Sąjungos ir Norvegijos susitarimo dėl 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo, Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos susitarimo papildomo protokolo dėl specialių nuostatų, taikomų tam tikroms į Europos Sąjungą importuojamoms žuvims ir žuvininkystės produktams 2009–2014 m., ir Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos susitarimo papildomo protokolo dėl specialių nuostatų, taikomų tam tikroms į Europos Sąjungą importuojamoms žuvims ir žuvininkystės produktams 2009–2014 m., sudarymo (09902/2010 – C7-0225/2010 – 2010/0129(NLE))

P7_TA(2011)0044 A7-0372/2010

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09902/2010),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos susitarimo projektą dėl 2009–2014 m. EEE finansinio mechanizmo, Europos Sąjungos ir Norvegijos susitarimo projektą dėl 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo, Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos susitarimo papildomo protokolo projektą dėl specialių nuostatų, taikomų tam tikroms į Europos Sąjungą importuojamoms žuvims ir žuvininkystės produktams 2009–2014 m., Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos susitarimo papildomo protokolo projektą dėl specialių nuostatų, taikomų tam tikroms į Europos Sąjungą importuojamoms žuvims ir žuvininkystės produktams 2009–2014 m. (09899/2010),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0225/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir Žuvininkystės komiteto nuomonę (A7-0372/2010),

1.  Pritaria susitarimų ir papildomų protokolų sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos parlamentams ir vyriausybėms.

2011 m. vasario 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo projekto dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų sudarymo (13988/2010 – C7-0335/2010 – 2009/0115(NLE))

P7_TA(2011)0045 A7-0004/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (13988/2010),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų projektą (12922/2009),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį, 218 straipsnio 8 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7–0335/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A7–0004/2011),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Brazilijos Federacinės Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

2011 m. vasario 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimo dėl papildomų taisyklių, susijusių su Išorės sienų fondu 2007–2013 m. laikotarpiu, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (07853/2010 – C7-0101/2010 – 2009/0148(NLE))

P7_TA(2011)0046 A7-0007/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07853/2010),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimo dėl papildomų taisyklių, susijusių su Išorės sienų fondu 2007–2013 m. laikotarpiu, projektą (15954/2009),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies d punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir v punktą (C7–0101/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A7–0007/2011),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės parlamentams ir vyriausybėms.

2011 m. vasario 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimų dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu projektų (06077/2010– C7-0141/2010 – 2006/0251(NLE))

P7_TA(2011)0047 A7-0008/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimų projektus (06077/2010),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, projektą (16462/2006),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnį, 74 straipsnį, 77 straipsnio 2 dalį, 79 straipsnio 2 dalies a ir c punktus, 82 straipsnio 1 dalies b ir d punktus, 87 straipsnio 2 dalį, 87 straipsnio 3 dalį, 89 straipsnį, 114 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7–0141/2010),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 8 d. poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo (COM(2006)0752),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A7–0008/2011),

1.  pritaria Protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL C 294 E, 2009 12 3, p. 99.

2011 m. vasario 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo tarp Europos Sąjungos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl kriterijų ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų nustatyta valstybė, atsakinga už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą, pasirašymo projekto (06242/2010 – C7-0140/2010 – 2006/0252(NLE))

P7_TA(2011)0048 A7-0013/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06242/2010),

–  atsižvelgdamas į Protokolo tarp Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl kriterijų ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų nustatyta valstybė, atsakinga už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą, projektą (16470/2006),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 78 straipsnio 2 dalies e punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7–0140/2010),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 8 d. poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo (COM(2006)0754),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A7–0013/2011),

1.  pritaria protokolo pasirašymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Šveicarijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL C 294 E, 2009 12 3, p. 100.

2011 m. vasario 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl trumpalaikio bevizio režimo paprastų pasų turėtojams sudarymo projekto (16364/2010 – C7-0400/2010 – 2010/0228(NLE))

P7_TA(2011)0049 A7-0011/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (16364/2010),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl trumpalaikio bevizio režimo paprastų pasų turėtojams projektą (13712/2010),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą pritarti, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7–0400/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A7–0011/2011),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių ir Brazilijos Federacinės Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

2011 m. vasario 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl trumpalaikio bevizio režimo diplomatinių, tarnybinių arba oficialių pasų turėtojams sudarymo projekto (16362/2010 – C7-0399/2010 – 2010/0222(NLE))

P7_TA(2011)0050 A7-0010/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (16362/2010),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl trumpalaikio bevizio režimo diplomatinių, tarnybinių arba oficialių pasų turėtojams projektą (13708/2010),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7–0399/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A7–0010/2011),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Brazilijos Federacinės Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

2011 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Paslaugų direktyvos 2006/123/EB įgyvendinimo (2010/2053(INI))

P7_TA(2011)0051 A7-0012/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9, 49 ir 56 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(1),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 18 d. Komisijos informacinį pranešimą Konkurencingumo tarybai dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo padėties,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ (COM(2010)0608),

–  atsižvelgdamas į ataskaitą Europos Komisijos pirmininkui „Nauja strategija bendrajai rinkai“,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7–0012/2011),

A.  kadangi Paslaugų direktyvos tikslas – sukurti paslaugų vidaus rinką užtikrinant aukštą kokybės ir socialinės sanglaudos lygį,

B.  kadangi Paslaugų direktyva – tai priemonė, taikoma siekiant skatinti Europos Sąjungos augimą, ir kadangi ji turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“ ir į Bendrosios rinkos aktą,

C.  kadangi laisvė teikti paslaugas numatyta Sutartyse,

D.  kadangi dėl Paslaugų direktyvos nuostatų įsisteigimo teisės ir paslaugų teikimo srityse bei dėl kontaktinių centrų įsteigimo, siekiant padėti paslaugas teikiantiems subjektams, visų pirma MVĮ, šios direktyvos perkėlimas yra didelis uždavinys valstybėms narėms, viešajai administracijai ir vietos valdžios institucijoms,

E.  kadangi direktyvos poveikį ekonomikai, įmonėms ir piliečiams bus galima įvertinti tik tada, kai ji bus visapusiškai ir tinkamai perkelta į visų Sąjungos valstybių narių teisę,

F.  kadangi direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse kokybė yra tokia pat svarbi kaip ir nustatytų įgyvendinimo terminų laikymasis,

G.  kadangi Paslaugų direktyva sudaro sąlygas visų pirma savarankiškai dirbantiems asmenims ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms gerokai lengviau vykdyti savo veiklą, plėtoti naujas verslo sritis ir taip pat įdarbinti naujus darbuotojus kitose valstybėse narėse,

H.  kadangi veiklai, kuri apibrėžta Paslaugų direktyvoje, priskiriama 40 proc. ES BVP ir darbo vietų, ir ji yra labai svarbus sektorius ekonomikos augimui ir kovojant su nedarbu; kadangi Paslaugų direktyvos tikslas yra išnaudoti labai didelį Europos paslaugų vidaus rinkos ekonominį ir darbo vietų kūrimo potencialą, kuris, kaip manoma, siekia 0,6–1,5 proc. ES BVP; kadangi Paslaugų direktyva siekiama SESV 3 straipsnyje išvardytų tikslų,

I.  kadangi dinamiškesnis ir daug darbo jėgos reikalaujantis paslaugų sektorius galėtų padėti palaikyti tvarų augimą,

1.  primena, kad dėl Paslaugų direktyvos vyko iki šiol nematytos viešos ir politinės diskusijos ir kad per šias derybas Europos Parlamentas atliko esminį vaidmenį; taigi mano, kad Europos Parlamentas turi užtikrinti direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse veiksmingą priežiūrą; ragina Komisiją reguliariai informuoti Parlamentą apie direktyvos perkėlimo padėtį;

2.   pabrėžia, kad Paslaugų direktyva yra svarbus žingsnis kuriant tikrą vieną bendrą paslaugų rinką, kuri turėtų sudaryti sąlygas įmonėms, ypač MVĮ, teikti piliečiams visoje vidaus rinkoje geresnes paslaugas konkurencingomis kainomis; vis dėlto mano, kad po visiško perkėlimo itin svarbu atlikti visapusišką Paslaugų direktyvos poveikio vertinimą;

3.  džiaugiasi, kad Paslaugų direktyvos įgyvendinimas visose valstybėse narėse skatina dar nematytą modernizavimo raidą – ji susijusi su naujais darbo ir vertinimo metodais; pabrėžia, kad perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę socialiniai partneriai ir profesinės organizacijos atlieka esminį vaidmenį; ragina Komisiją įtraukti socialinius partnerius ir profesines organizacijas abipusio vertinimo etapu;

4.  pažymi, kad daugelis valstybių narių pirmenybę skyrė perkėlimui naudojant horizontaliuosius teisės aktus; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad perkėlimo būdas priklauso nuo valstybių narių vidinės santvarkos ypatumų; todėl ragina atitinkamas valstybes nares užtikrinti didesnį skaidrumą, visų pirmą į šį procesą labiau įtraukti nacionalinius parlamentus ir parengti koreliacijos lenteles;

5.  primena, kad Paslaugų direktyvos įgyvendinimo valstybės narės neturi laikyti paprasta vykdymo procedūra, kai automatiškai ir horizontaliai panaikinami specialūs reglamentai ir specialios nuostatos, priešingai, tai reikėtų laikyti proga atnaujinti ir supaprastinti teisės aktus ir iš esmės pertvarkyti paslaugų ekonomiką, atsižvelgiant į viešojo intereso išsaugojimo tikslus, kaip, beje, nurodyta ir pačioje direktyvoje;

6.  mano, jog siekiant, kad paslaugų teikėjai galėtų tinkamai naudotis Paslaugų direktyvos privalumais, visose valstybėse narėse reikia užtikrinti, kad ji būtų visapusiškai ir laiku įgyvendinama ir teisiškai, ir techniškai;

7.  ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip visose valstybėse narėse įgyvendinama direktyva, ir nuolat pateikti įgyvendinimo ataskaitas; mano, kad šiose ataskaitose turėtų būti atsižvelgiama į tikrąjį direktyvos poveikį užimtumui ES ir vidutiniu laikotarpiu, ir į ilgalaikį jos poveikį;

8.  tikisi, kad Paslaugų direktyva iš tikrųjų turės teigiamą poveikį ir bus sukurta tinkamų, tvarių ir kokybiškų darbo vietų ir pagerinta teikiamų paslaugų kokybė ir saugumas;

9.  pripažįsta, kad Paslaugų direktyva, skatindama ekonominę gerovę ir konkurencingumą ir prisidėdama prie užimtumo bei naujų darbo vietų kūrimo, teikia daug galimybių tolesnės ES ekonomikos integracijos ir bendrosios rinkos atgaivinimo srityse, nes paslaugos užtikrina didelę dalį BVP ir užimtumo ES; mano, kad greitas ir taisykles atitinkantis direktyvos įgyvendinimas visose valstybėse narėse yra svarbi sanglaudos ir regioninės politikos tikslų siekimo sąlyga ir gali sustiprinti vidaus rinkos ir sanglaudos politikos tarpusavio ryšį ir prisidėti prie strategijos „ES 2020“ tikslų siekimo ir prie egzistuojančio sąstingio vidaus rinkos atžvilgiu paslaugų sektoriuje pašalinimo;

10.  tikisi, kad direktyvos tikslų bus galima pradėti siekti artimiausioje ateityje ir kad visa ES ir jos regionai galėtų gauti naudos, o tai prisidėtų prie realios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos;

11.  ragina Komisiją veiksmingai stebėti ir nuo pat pradžių vertinti direktyvos poveikį regionams ir užtikrinti veiksmingą visų priemonių, susijusių su šios direktyvos taikymu, koordinavimą; ragina Komisiją remti vietos ir regionų valdžios institucijoms skirtas informacines kampanijas direktyvos įgyvendinimo klausimu, kad būtų pasiekti direktyvos tikslai;

12.  tikisi, kad įgyvendinus direktyvą iš tiesų gali būti sumažinta administracinė našta, ypač tenkanti MVĮ, kurios vyrauja paslaugų srityje, ir teisinio netikrumo atvejų; mano, kad sumažinus administracinę naštą taip pat būtų sudarytos geresnės sąlygos papildomų paslaugų kaimo, nutolusiose ir atokiausiose vietovėse kūrimui;

13.  pasisako už nacionalinių strategijų, skirtų remti novatoriškas MVĮ, kurioms ekonomikos ir finansų krizė turėjo didžiausią įtaką, įgyvendinimą;

Vertinimo procesas

14.  mano, kad nacionalinių teisės aktų, susijusių su įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas, patikra yra vienas iš direktyvos ramsčių; pažymi, kad šis procesas turėtų sudaryti sąlygas modernizuoti leidimų išdavimo tvarką ir reikalavimus, susijusius su įsisteigimo laisve ir su laisve teikti paslaugas, siekiant palengvinti tarpvalstybinį paslaugų teikimą;

15.  yra įsitikinęs, kad abipusiu vertinimu labai prisidedama prie vidaus rinkos taisyklių kokybės ir veiksmingumo, nes atliekant nuolatinį jų įgyvendinimo vertinimą ir susijusią įgyvendinimo kontrolę nacionalinės valdžios institucijos skatinamos kreipti dėmesį į Sąjungos reikalavimus ir jų perkėlimą į nacionalinę teisę;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant, kad bendra paslaugų rinka vystytųsi laikantis Paslaugų direktyvoje numatytos abipusio vertinimo procedūros;

17.  primena, kad valstybės narės gali išlaikyti savo leidimų išdavimo tvarką ir tam tikrus reikalavimus tik tais atvejais, jeigu jie aiškiai reikalingi, proporcingi ir nėra diskriminacinio pobūdžio; pabrėžia, kad, atsižvelgdamos į tai, valstybės narės išlaikė kai kurią leidimų išdavimo tvarką ir pasistengė, kad paslaugas teikiantiems subjektams ji būtų lengviau pasiekiama ir skaidresnė; apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės nebuvo ambicingesnės ir nevisiškai išnaudojo Paslaugų direktyvos teikiamas galimybes, susijusias su administravimo ir reguliavimo supaprastinimu;

18.  pabrėžia, kad patiriama sunkumų profesinių, ypač medicinos specialistų, kvalifikacijų pripažinimo srityje; primena, kad Paslaugų direktyva negali būti taikoma toms nuostatoms, kurias jau apima sektorių direktyvos; ragina Komisiją persvarstant direktyvą dėl profesinių kvalifikacijų išsiaiškinti šią padėtį;

19.  atkreipia dėmesį į nuostatų dėl įsisteigimo teisės ir dėl laikino paslaugų teikimo kitoje valstybėje narėje ypatumus; ragina Komisiją atliekant savo vertinimą visapusiškai atsižvelgti į šiuos ypatumus;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares baigti nepagrįstą vartotojų diskriminaciją dėl jų pilietybės ar gyvenamosios vietos ir užtikrinti veiksmingą Paslaugų direktyvos 20 straipsnio 2 dalies įgyvendinimą bei pasirūpinti, kad nacionalinės valdžios institucijos ir teismai tinkamai taikytų nacionalines nuostatas, kuriomis valstybių narių teisinėse sistemose įgyvendinama ši nediskriminavimo taisyklė; primena, kad 20 straipsnio 2 dalies tikslas nėra išvengti požiūrio skirtumų, susijusių su bendromis sąlygomis, kurios grindžiamos objektyviomis aplinkybėmis, tokiomis, kaip susijęs atstumas ar didesnės sąnaudos, susijusios su paslaugos teikimu kitose valstybėse narėse esantiems gavėjams;

21.  pabrėžia, kad pagal direktyvą vykdoma patikra yra didelis nacionalinėms valdžios institucijoms tenkantis darbas ir kad vertinant perkėlimą reikia atsižvelgti į šį darbo krūvį;

22.  atkreipia dėmesį į valstybių narių pastangas siekiant atlikti abipusį vertinimą; mano, kad vertinimo procedūra yra svarbi priemonė, kuria remiantis galima įvertinti direktyvos įgyvendinimo pažangą valstybėse narėse; mano, kad šiuo proceso pažangos etapu dar negalima įvertinti jo veiksmingumo; pabrėžia, kad ši procedūra turi padėti patikrinti, ar valstybėse narėse galiojančios taisyklės atitinka vidaus rinkos taisykles ir ar pagal jas nesukuriama naujų kliūčių; pageidauja, kad Komisija, atsižvelgdama į Bendrosios rinkos aktą, išsamiai išnagrinėtų šio naujo metodo galimybes;

23.  apgailestauja, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai nėra labiau įtraukti į abipusio vertinimo procesą;

24.  ragina Komisiją nustatyti tam tikras problemines tarpvalstybinio paslaugų teikimo profesijas ir sektorius ir atlikti išsamų taikytinų teisės aktų ir problemų priežasčių tyrimą;

Kontaktiniai centrai

25.  mano, kad kontaktinių centrų steigimas yra pagrindinis veiksmingo direktyvos įgyvendinimo elementas; pripažįsta, kad siekdamos veiksmingai įgyvendinti direktyvą, valstybės narės turi dėti dideles pastangas finansiniu, techniniu ir organizaciniu požiūriu; pabrėžia, kad įgyvendinant būtina įtraukti socialinius partnerius ir verslo asociacijas;

26.  ragina valstybes nares kontaktinius centrus paversti išsamiais elektroninio valdymo portalais, skiriamais paslaugas teikiantiems subjektams, norintiems įsteigti įmonę ar teikti tarpvalstybines paslaugas; ragina valstybes nares toliau gerinti prieigą prie kontaktinių centrų, įskaitant galimybę atlikti procedūras ir formalumus nevykstant į kontaktinius centrus, t. y. elektroniniu būdu, taip pat gerinti paslaugas teikiantiems subjektams, ypač MVĮ, teikiamos informacijos ir atliekamų procedūrų kokybę bei tinkamumą, pvz., teikti informaciją apie valstybėje narėje galiojančią darbo ir mokesčių teisę, taikomą paslaugų teikėjams, ir ja remiantis atlikti procedūras, pvz., susijusias su PVM ir registracija socialinei apsaugai gauti; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visą kontaktinių centrų teikiamą informaciją taip pat būtų galima gauti ne tik nacionalinėmis kalbomis, ypač atsižvelgiant į kaimyninių šalių kalbas;

27.  ragina valstybes nares gerinti galimybes procedūras, įskaitant visų susijusių blankų vertimą, atlikti elektroniniu būdu; ragina valstybes nares kontaktinių centrų naudotojams suteikti galimybę naudotis atsekimo priemonėmis, kad jie galėtų patikrinti vykstančių procedūrų eigos pažangą;

28.  pripažįsta, kad aptiktos kontaktinių centrų veiklos problemos buvo susijusios su tapatybės įrodymu, elektroninių parašų naudojimu, dokumentų originalų ar sertifikuotų kopijų pateikimu, ypač tarpvalstybiniais atvejais; prašo Komisijos pasiūlyti priemonių, kurias taikant MVĮ būtų galima sudaryti naudotis bendrąja rinka ir išvengti teisinio ir techninio netikrumo;

29.  pabrėžia, kad siekiant naudojimo paprastumo itin svarbu paaiškinti, kurie reikalavimai taikomi įsteigiant nuolatinę įmonę, o kurie – teikiant laikinas tarpvalstybines paslaugas;

30.  apgailestauja, kad kontaktinių centrų teikiamos konsultacijos nepasiekia perspektyvių paslaugas teikiančių subjektų ir kad informacija, kaip susisiekti su kontaktiniais centrais, nėra labai plačiai žinoma; ragina Komisiją 2012 m. biudžeto projekte numatyti pakankamai lėšų, kad būtų galima pradėti Europos lygmens didelio masto kampaniją, skirtą kontaktiniams centrams populiarinti, siekiant atkreipti dėmesį į tai, ką jie gali pasiūlyti paslaugas teikiantiems subjektams; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su visais susijusiais subjektais kuo greičiau pradėti labai tikslingas populiarinimo, informacijos ir mokymo kampanijas; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti domeno „eu-go“ regimumą ir atpažįstamumą ir pateikti konkrečių įmonių, kurios naudojasi kontaktiniais centrais, ir jų gautos naudos pavyzdžių;

31.  mano, kad valstybių narių dialogas ir keitimasis geriausia patirtimi yra labai svarbūs gerinant ir plėtojant šiuos kontaktinius centrus; pabrėžia, kad turi būti imamasi skubių priemonių valstybėse narėse, kuriose kontaktinių centrų dar nėra arba jie veikia nepatenkinamai; ragina visas valstybes nares dėti žymiai daugiau pastangų, kad visi reikalingi procesai ir formalumai galėtų būti tvarkomi per kontaktinius centrus;

32.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinių kontaktinių centrų internetinėse svetainėse būtų informuojama apie naujus su informacija susijusius reikalavimus, kurių vartotojų labui turi laikytis paslaugas teikiantys subjektai;

33.  ragina valstybes nares reguliariai teikti Komisijai palyginamus statistikos duomenis, reikalingus siekiant įvertinti kontaktinių centrų veiklą ir jų poveikį nacionaliniu ir Europos lygmeniu, ypač duomenis apie tarpvalstybinį paslaugų teikimą; ragina Komisiją nustatyti aiškius kontaktinių centrų vertinimo kriterijus; mano, kad šie kriterijai turėtų būti paremti kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais;

34.  pažymi, kad kai kurios valstybės narės, siekdamos, kad kontaktiniais centrais būtų galima naudotis tarpvalstybiniu lygmeniu, turi išspręsti daug teisinių ir techninių problemų; ragina tas valstybes nares imtis reikalingų priemonių ir ypatingą dėmesį skirti elektroninių parašų pripažinimo klausimui; ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant gerinti suderinamumą ir abipusį elektroninių procedūrų pripažinimą bei imtis reikalingų paramos priemonių siekiant palengvinti kontaktinių centrų naudojimą tarpvalstybiniu lygmeniu; rekomenduoja Komisijai visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis pateikti paslaugas teikiantiems subjektams elektroninę nuorodą į valstybių narių kontaktinius centrus;

35.  ragina valstybes nares ir Komisiją labiau stengtis užtikrinti visapusišką elektroninį kontaktinių centrų sąveikumą; pabrėžia, kad Bendrosios rinkos akto 22-asis pasiūlymas yra susijęs su elektroniniais parašais, e. atpažintimi ir e. tapatumo nustatymu;

36.  primena, kad valstybės narės privalo atlikti rizikos vertinimą siekiant užtikrinti, kad įmonės, norėdamos atlikti procedūras elektroniniu būdu, nepatirtų pernelyg didelių kliūčių; ragina Komisiją įvertinti įmonių galimybes naudoti nuosavas elektroninės atpažinties ar elektroninio tapatumo nustatymo priemones, jeigu jos naudojasi kitose valstybėse narėse esančiais kontaktiniais centrais;

37.  mano, kad, turint mintyje teisės aktų sudėtingumą, kiekvienas pilietis turi turėti galimybę pasikonsultuoti su kompetentingomis valdžios institucijomis, kad gautų tikslų atsakymą į savo klausimus; mano, kad siekiant kovoti su teisiniu neaiškumu darbo teisės ir socialinio saugumo srityse reikėtų parengti pažangaus administracinio valdymo koncepciją; be to, mano, kad siekiant užtikrinti skaidrumą reikėtų viešai skelbti priimtus sprendimus;

Administracinis bendradarbiavimas

38.  primena nuostatų dėl administracinio bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos svarbą; mano, kad šių nuostatų įgyvendinimas yra sąlyga siekiant užtikrinti veiksmingą paslaugas teikiančių subjektų kontrolę ir Europos Sąjungoje teikiamų paslaugų aukštą kokybės ir saugumo lygį;

39.  džiaugiasi, kad vis daugiau už paslaugų stebėseną atsakingų nacionalinių valdžios institucijų prisijungia prie Vidaus rinkos informacinės sistemos (VRI) ir kad tai padeda tiesiogiai, greitai ir veiksmingai keistis informacija; mano, kad VRI gali būti naudojama kitoms susijusioms direktyvoms;

40.  mano, kad vidaus rinkos informacinė sistema ir kontaktiniai centrai, kadangi jų veiklai užtikrinti reikia didžiulių visų dalyvaujančių valdžios institucijų administracinio bendradarbiavimo pastangų, gali padėti pagrindą siekiant didesnio sąveikumo ir tinklų kūrimo nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis visoje ES; mano, kad nustatant jų veikimo taisykles ir procedūras turėtų būti laikomasi tam tikro lankstumo atsižvelgiant į regioninius skirtumus ES lygmeniu ir kad šiuo tikslu priemonės turėtų būti priimamos vadovaujantis partnerystės principu ir remiantis tikromis diskusijomis vietos ir regioniniu lygmenimis;

41.  mano, kad siekiant panaikinti papildomą tarpvalstybinei veiklai taikomą kontrolę naudinga pradėti bendradarbiauti per Europos tinklą, kurį sudaro valstybių narių valdžios institucijos, ir keistis informacija apie paslaugų teikėjų patikimumą;

42.  pabrėžia, kad būtina vystyti nacionalinių ir regioninių administracijos institucijų tarnautojų, atsakingų už paslaugų kontrolę, mokymo veiklą; pripažįsta jau šioje srityje dedamas valstybių narių pastangas ir ragina valstybes nares toliau stiprinti nacionalinius VRI tinklus nuolat stebint jų praktinę veiklą ir užtikrinant tinkamą mokymą; primena, kad ilgalaikė VRI sėkmė priklauso nuo tinkamų investicijų Bendrijos lygmeniu; taigi ragina Komisiją šiuo tikslu parengti daugiametę programą ir sutelkti visas priemones, būtinas sklandžiam jos įgyvendinimui;

43.  mano, kad administracinės procedūros turi būti veiksmingesnės; atsižvelgdamas į tai mano, jog kontaktiniai centrai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų galima keistis patirtimi tarpvalstybinių paslaugų teikimo įvairiuose Europos regionuose srityje;

Taikymo sritis

44.  primena, kad direktyva netaikoma daugelyje sričių, įskaitant visuotinės neekonominės svarbos paslaugas, sveikatos apsaugos paslaugas ir daugelį socialinių paslaugų; be to, direktyva netaikoma darbo teisei ir neturi įtakos valstybių narių socialinės apsaugos teisėkūrai;

45.  atkreipia dėmesį į kai kuriose valstybėse narėse vykstančias diskusijas dėl paslaugų, kurios nepatenka į direktyvos taikymo sritį; atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis valstybių narių, įgyvendindamos Paslaugų direktyvą, nepatyrė didelių problemų, susijusių su jos taikymo sritimi; primena, kad šioms paslaugoms dėl jų ypatumų taikoma išimtis ir kad kai kuriais atvejais joms gali reikėti sektoriams taikomos Bendrijos teisės aktų sistemos; pažymi, kad Komisija komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ įsipareigoja 2011 m. pasiūlyti veiksmų paketą dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų;

46.  ragina tinkamai ir kruopščiai stebėti direktyvoje numatytų apribojimų, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, taikymą atsižvelgiant į kompetencijos pasidalijimą su valstybėmis narėmis; pažymi, kad ši direktyva neturi įtakos valstybių narių teisei vadovaujantis ES teise nustatyti, kokias paslaugas jos laiko visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, kaip šios paslaugos turėtų būti organizuojamos ir finansuojamos atsižvelgiant į valstybės pagalbos taisykles ir kokie turėtų būti numatyti specialūs su jomis susiję įpareigojimai;

47.  ragina įgyvendinant direktyvą labiau atsižvelgti į vietos savivaldos pagrindinį principą ir kuo labiau vengti biurokratinės administracinės naštos ir vietos lygmens sprendimo laisvės, susijusios su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, apribojimų;

48.  mano, kad papildomų priemonių, reikalingų paslaugų vidaus rinkai sukurti, klausimas turi būti visapusiškai įtrauktas į pradėtas diskusijas dėl Bendrosios rinkos akto;

o
o   o

49.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 376, 2006 12 27, p. 36. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0186.

2011 m. vasario 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Taikinimo komiteto patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos bendro teksto, susijusio su reglamentu dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (PE-CONS 00063/2010 – C7-0015/2011 – 2008/0237(COD))

P7_TA(2011)0052 A7-0020/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: trečiasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Taikinimo komiteto patvirtintą bendrą tekstą (PE-CONS 00063/2010 – C7-0015/2011),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0817),

–  atsižvelgdamas į per antrąjį svarstymą priimtą savo poziciją(3) dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę dėl Parlamento pasiūlytų per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos pakeitimų (COM(2010)0469),

–  atsižvelgdamas į per antrąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 13 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo delegacijos Taikinimo komitete pranešimą (A7-0020/2011),

1.  pritaria bendram tekstui;

2.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos Pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

3.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią teisėkūros rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 317, 2009 12 23, p. 99. (2) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 312. (3) Priimti tekstai, 2010 7 6, P7_TA(2010)0256. (4) OL C 122 E, 2010 5 11, p. 1.

2011 m. vasario 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (COM(2009)0593 – C7-0271/2009 – 2009/0173(COD))

P7_TA(2011)0053 A7-0287/2010

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0593),

–  atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 175 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0271/2009),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A7–0287/2010),

1.  priima toliau pateiktą poziciją per pirmąjį svarstymą;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. vasario 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr..../2011, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos pagal Sąjungos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 510/2011.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

2011 m. vasario 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą, projekto (05538/2011 – C7-0044/2011 – 2010/0384(NLE))

P7_TA(2011)0054 A7-0021/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą, projektą (05538/2011),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą pritarti, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 329 straipsnio 1 dalį (C7–0044/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 74g straipsnį ir 81 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją (A7–0021/2011),

A.  kadangi 2000 m. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Bendrijos patento (COM(2000)0412); kadangi tame pasiūlyme buvo šeši skyriai: i) I skyrius skirtas bendrosioms nuostatoms, ii) II skyrius – patentų teisei, iii) III skyrius – Bendrijos patento atnaujinimui, jo nustojimui galioti ir negaliojimui, iv) IV skyrius – jurisdikcijai ir procedūrai atliekant teisinius veiksmus, susijusius su Bendrijos patentu, v) V skyrius susijęs su įtaka nacionalinei teisei ir vi) VI skyrius skirtas baigiamosioms nuostatoms,

B.  kadangi minėtasis pasiūlymas grindžiamas EB sutarties 308 straipsniu, pagal kurį būtina konsultuotis su Parlamentu ir Tarybos sprendimas turi būti priimtas vienbalsiai,

C.  kadangi savo 2002 m. balandžio 10 d. pozicijoje dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Bendrijos patento(1) Parlamentas, laikydamasis konsultavimosi procedūros, pritarė Komisijos pasiūlymui su pakeitimais,

D.  kadangi greitai paaiškėjo, kad kai kurios valstybės narės susidūrė su konkrečiomis problemomis, dėl kurių joms buvo neįmanoma priimti pasiūlytą reglamentą; kadangi visų pirma kai kurios valstybės narės negalėjo sutikti su vertimo raštu tvarka, susijusia su Bendrijos patentu, ir dėl to Taryba padarė išvadą, kad dėl vertimo raštu tvarkos klausimo Taryba negali pasiekti politinio susitarimo dėl Komisijos pasiūlymo, nes nėra vieningo susitarimo,

E.  kadangi 2006 m. sausio 9 d. Komisija pradėjo konsultacijas dėl būsimos patentų politikos Europoje, į kurias Parlamentas reagavo 2006 m. spalio 12 d. priimdamas rezoliuciją(2),

F.  kadangi diskusijos Taryboje buvo vėl pradėtos po to, kai 2007 m. balandžio 3 d. buvo priimtas Komisijos komunikatas dėl Europos patentų sistemos stiprinimo (COM(2007)0165),

G.  kadangi 2009 m. gruodžio 4 d. Taryba patvirtino išvadas dėl pagrindinių būsimos patentų sistemos bruožų, ir ši sistema pagrįsta dviem ramsčiais: i) vieningos ginčų dėl patentų sprendimo sistemos sukūrimu ir ii) ES patento – teisinės priemonės, pagal kurią suteikiami patentai, galiojantys bendrai visoje ES – sukūrimu; kadangi Taryba manė, kad tos išvados turėtų būti įtrauktos į bendrą galutinį susitarimą dėl sustiprintos Europos patentų sistemos priemonių paketo, apimančio Europos patentų ir ES patentų teismo (EESPT) sukūrimą, ES patentą, įskaitant atskirą reglamentą dėl vertimo raštu tvarkos, sustiprintą Europos patentų tarnybos ir valstybių narių centrinių pramoninės nuosavybės tarnybų partnerystę bei, reikiamu mastu, Europos patentų konvencijos pakeitimus,

H.  kadangi 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pasikeitė ES patento sukūrimo teisinis pagrindas, nes pradėtas taikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 118 straipsnis, pagal kurį: „Kuriant vidaus rinką ar jai veikiant, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, kuriomis įdiegiami europiniai instrumentai, suteikiantys vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje Sąjungoje, ir kuriomis nustatoma centralizuota leidimo suteikimo, koordinavimo ir priežiūros tvarka Sąjungos lygiu“,

I.  kadangi pagal SESV 118 straipsnio pirmą pastraipą ES patentas kaip Europos intelektinės nuosavybės teisė gali būti nustatytas pagal įprastą teisėkūros procedūrą; kadangi vis dėlto pagal SESV 118 straipsnio antrą pastraipą būtina laikytis specialios teisėkūros procedūros, pagal kurią reikalaujama, kad Taryba nuspręstu vienbalsiai, kai nustatomi susitarimai dėl kalbos, susiję su tokiomis teisėmis,

J.  kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Komisija patvirtino savo 2000 m. pasiūlymą(3); kadangi siekiant paspartinti procedūrą ir leisti Tarybai oficialiai perkelti savo 2009 m. gruodžio 4 d. politines išvadas į Tarybos poziciją, o tai būtų kitas įprastos teisėkūros procedūros etapas, Parlamentas savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikio šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms (COM(2009)0665) – „omnibusas“(4) patvirtino savo 2002 m. poziciją kaip savo pirmojo svarstymo poziciją; kadangi Taryba nėra perkėlusi savo išvadų į poziciją ir, atitinkamai, negali vykti joks tolesnis darbas dėl ES patento, remiantis 2000 m. Komisijos pasiūlymu,

K.  kadangi 2010 m. birželio 30 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos patento vertimo tvarkos (COM(2010)0350), kuriuo paremta esama Europos patentų tarnybos kalbų sistema,

L.  kadangi nepaisant didelių pastangų ir kelių derybų raundų, kuriuos Taryba surengė 2010 m., Konkurencingumo taryba savo 2010 m. gruodžio 10 d. susitikime patvirtino, kad dėl neįveikiamų sunkumų priimant sprendimą dėl vertimo tvarkos visiška vienybė tuo metu buvo neįmanoma ir neįmanoma artimiausioje ateityje, ir kad pasiūlyto reglamento tikslai nustatyti bendrą patentinę apsaugą visoje Europos Sąjungoje negali būti pasiekti taikant atitinkamas Sutarčių nuostatas per pagrįstą laiką,

M.  kadangi kelios valstybės narės nurodė, kad yra pasirengusios svarstyti galimybę nustatyti bendrąjį patentą taikant tvirtesnį bendradarbiavimą,

N.  kadangi daugiau nei devynios valstybės narės yra pareiškusios ketinimą tarpusavyje pradėti tvirtesnį bendradarbiavimą kuriant bendrą patentinę apsaugą, pateikdamos prašymą Komisijai pagal SESV 329 straipsnio 1 dalį, ir atitinkamai Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, pagal kurį leidžiamas tvirtesnis bendradarbiavimas bendros patentinės apsaugos sukūrimo srityje,

O.  kadangi Parlamentas yra patikrinęs atitiktį Europos Sąjungos sutarties (ES Sutarties) 20 straipsniui ir SESV 326–334 straipsniams,

P.  kadangi laikantis ES Sutarties 20 straipsnio, siekdamos tarpusavyje nustatyti tvirtesnį bendradarbiavimą srityse, kurios nepriklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, mažiausiai devynios valstybės narės gali pasinaudoti Sąjungos institucijomis ir įgyvendinti savo kompetenciją, taikydamos atitinkamas Sutarčių nuostatas, laikydamosi teisinio nuoseklumo tokiu mastu ir tokia tvarka, kaip nustatyta tame straipsnyje ir SESV 326–334 straipsniuose,

Q.  kadangi bendros patentinės apsaugos kūrimas neįtrauktas į sričių, priskirtų išimtinei Sąjungos kompetencijai, sąrašą, nustatytą SESV 3 straipsnio 1 dalyje; kadangi Europos intelektinės nuosavybės teisių sukūrimo teisinis pagrindas yra SESV 118 straipsnis, kuriame daroma speciali nuoroda į vidaus rinkos kūrimą ir veikimą, o tai, remiantis SESV 4 straipsniu, yra viena iš Sąjungos pasidalijamosios kompetencijos sričių; kadangi todėl bendros patentinės apsaugos kūrimas, įskaitant taikytiną vertimo raštu tvarką, nepriklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai,

R.  kadangi visų pirma šis tvirtesnis bendradarbiavimas gali būti laikomas indėliu siekiant Sąjungos tikslų, jos interesų gynimu ir jos integracijos proceso stiprinimu, kaip apibrėžta ES Sutarties 20 straipsnyje, atsižvelgiant į Komisijos atliktą poveikio vertinimą, susijusį su minėtu 2010 m. pasiūlymu dėl reglamento dėl Europos Sąjungos patento vertimo tvarkos, kuriame nurodoma, kad nėra visai ES bendros patentinės apsaugos ir dėl to taikoma suskaidyta patentų sistema; kadangi šis susiskaidymas atsirado dėl Europos patentų patvirtinimo didelės kainos ir sudėtingumo valstybėse narėse, ir ši kaina gali siekti 40 proc. visų išlaidų patentavimui Europoje; kadangi bendros patentinės apsaugos sukūrimas grupei valstybių narių pagerintų patentinės apsaugos lygį, nes atsirastų galimybė gauti vienodą patentinę apsaugą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose ir šiose teritorijose nereikėtų išlaidų ir nebūtų sudėtinga spręsti patentų klausimus, taigi, būtų skatinami bendros rinkos veikimo moksliniai ir technologiniai privalumai,

S.  kadangi, atsižvelgus į ankstesnius įvykius siekiant įgyvendinti šią iniciatyvą, aiškiai matoma, kad siūlomas sprendimas pateikiamas kaip paskutinė išeitis ir kad bendradarbiavimo tikslų negalima pasiekti per pagrįstą laikotarpį visoje Sąjungoje,

T.  kadangi taip pat įvykdomi SESV 326–334 straipsnių reikalavimai; kadangi pradėjus tvirtesnį bendradarbiavimą, bus sudarytos palankesnės sąlygos tinkamam vidaus rinkos veikimui ir panaikintos galimos kliūtys laisvam prekių judėjimui, nes bus padedama spręsti patentų pažeidimų problemas, gali padidėti išradėjų, siekiančių patento visoje Sąjungoje apsaugos, skaičius, nes visiems išradėjams, novatoriškoms bendrovėms ir patentų turėtojams bus suteikta vienoda galimybė naudotis bendra patentine apsauga, nesvarbu, ar jie yra iš sistemoje dalyvaujančių valstybių narių, ar iš nedalyvaujančių, nes bus suteikta papildoma priemonė, kuria galės naudotis visi Sąjungos patentų turėtojai, nes visoje Sąjungoje pagerės novatoriškų įmonių veiklos pagrindinės sąlygos, taip pat bus panaikintas dabartinis dalyvaujančių valstybių narių susiskaldymas, dėl kurio tarp valstybių narių esama „sienų“ patentų srityje,

U.  kadangi pradedant tvirtesnį bendradarbiavimą būtent šioje srityje laikomasi sutarčių ir Sąjungos teisės, nes nedaromas poveikis acquis, atsižvelgiant į tai, kad kol kas buvo priimti tik keli Sąjungos teisės aktai, vadovaujantis SESV 288 straipsniu, ir nei viename iš jų nekalbama apie Europos intelektinės nuosavybės teisių sukūrimą, numatant vienodą apsaugą visoje Sąjungoje; kadangi, išskyrus 1998 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/44/EB dėl biotechnologinių išradimų teisinės apsaugos(5), daugiau nėra materialinės patentų teisės derinimo Sąjungos lygmeniu aktų ir kadangi 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1610/96 dėl augalų apsaugos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo(6) ir 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 469/2009 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo(7) susiję su tam tikrų tipų patentuojamiems objektams taikomo patento galiojimo pratęsimu; kadangi dėl tvirtesnio bendradarbiavimas patentų srityje nebus diskriminacijos, nes bendra patentine apsauga galės naudotis visos Sąjungos patentų sistemos naudotojai,

V.  kadangi tvirčiau bendradarbiaujant bus gerbiamos nedalyvaujančių valstybių narių teisės, kompetencija ir įsipareigojimai tokiu mastu, kokiu galimybė gauti bendrą patentinę apsaugą dalyvaujančių valstybių narių teritorijose nedaro poveikio galimybei naudotis patentine apsauga arba tos apsaugos sąlygoms nedalyvaujančių valstybių narių teritorijose,

W.  kadangi pagal SESV 328 straipsnio 1 dalį numatyta, kad tvirtesniu bendradarbiavimu bet kuriuo metu gali naudotis visos valstybės narės, kurios to nori; kadangi Komisija ir tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančios valstybės narės turėtų ir iš pat pradžių, ir toliau skatinti šiame bendradarbiavime dalyvauti kuo daugiau valstybių narių,

X.  kadangi Parlamento pritarimas susijęs su tvirtesniu bendradarbiavimu, ir pagal šį pritarimą iš anksto nesprendžiama, kurios valstybės narės dalyvaus,

Y.  kadangi SESV 333 straipsnio 2 dalyje Tarybai (arba, tiksliau, toms Tarybos narėms, kurios atstovauja tvirčiau bendradarbiaujančioms valstybėms narėms) suteikiama galimybė priimti sprendimą, kuriame numatoma, kad ji veiks pagal įprastą teisėkūros procedūrą, o ne pagal specialią teisėkūros procedūrą, kuri nurodoma SESV 118 straipsnio antroje dalyje ir pagal kurią su Parlamentu tik konsultuojamasi,

1.  pritaria Tarybos sprendimo projektui nepriklausomai nuo to, kurios valstybės narės yra dalyvaujančios;

2.  ragina Tarybą priimti sprendimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 333 straipsnio 2 dalį, kuriame būtų numatoma, kad kai tai liečia pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo pradedamas tvirtesnis bendradarbiavimas bendros patentinės apsaugos sukūrimo srityje atsižvelgiant į susitarimus dėl kalbų, susijusius su Europos intelektinės nuosavybės teisėmis pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 118 straipsnio antrą dalį, Taryba veiks pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 127 E, 2003 5 29, p. 519. (2) OL C 308 E, 2006 12 16, p. 169. (3) COM(2009)0665. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0126. (5) OL L 213, 1998 7 30, p. 13. (6) OL L 198, 1996 8 8, p. 30. (7) OL L 152, 2009 6 16, p. 1.

2011 m. vasario 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento (Euratomas), nustatančio didžiausius leistinus maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo (nauja redakcija) (COM(2010)0184 – C7-0137/2010 – 2010/0098(COD))

P7_TA(2011)0055 A7-0001/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas – nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2010)0184),

–  atsižvelgdamas į tai, kad Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0137/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 168 straipsnio 4 dalies b punktą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 29 d. Teisės reikalų komiteto laišką Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87, 55 ir 37 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7–0001/2011),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateikta poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. vasario 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2011, nustatantį didžiausius leistinus maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo (nauja redakcija)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 168 straipsnio 4 dalies b punktą,

[32 pakeitimas]

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  1987 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 3954/87 nustatantis didžiausius leistinus maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo(6) buvo iš esmės pakeistas(7). Kadangi šį reglamentą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija, kartu su 1989 m. balandžio 12 d. Komisijos reglamentu (Euratomas) Nr. 944/89, nustatančiu didžiausius leistinus mažais kiekiais vartojamų maisto produktų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo(8), ir 1990 m. kovo 29 d. Komisijos reglamentu (Euratomas) Nr. 770/90, nustatančiu didžiausius leistinus pašarų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo(9).

▌

[2 pakeitimas]

(2)  Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau − SESV) 168 straipsnį, nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis turėtų būti užtikrinama aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga.

[3 pakeitimas]

(3)  1959 m. vasario 2 d. Taryba priėmė pagrindinius saugos reikalavimus nustatančias direktyvas(10), kurių tekstas buvo pakeistas 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/Euratomas, nustatančios pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus(11). Pagal tos direktyvos 50 straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad valstybės narės numatytų apsaugomosios veiklos lygius avarijų atvejais.

(4)  Po Černobylio atominės elektrinės avarijos 1986 m. balandžio 26 d. į atmosferą pateko dideli radioaktyviųjų medžiagų kiekiai, kurie užteršė maisto produktus ir pašarus keliose Europos valstybėse iki sveikatos požiūriu reikšmingo lygio. Dirvožemis taip pat buvo užterštas radioaktyviosiomis iškritomis, kurios padidino miško ir žemės ūkio maisto produktų iš paveiktų teritorijų radioaktyvumą.

[4 pakeitimas]

(5)  Buvo patvirtintos priemonės(12) skirtos užtikrinti, kad tam tikri žemės ūkio produktai į Sąjungą patektų tik pagal bendrą tvarką, kuri užtikrina gyventojų sveikatą ir kartu išlaiko vientisą rinkos pobūdį nesukeldama prekybos sutrikdymų.

(6)  Aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga yra vienas iš tikslų, kurio Sąjunga siekia apibrėždama ir įgyvendindama savo politiką. SESV 168 straipsnio 4 dalies b punkte numatytas bendrų priemonių veterinarijos srityje, kurių tiesioginis tikslas − apsaugoti visuomenės sveikatą, patvirtinimas. Valstybės narės atsako už šiame reglamente nustatytų didžiausių leistinų radiacinės taršos lygių laikymosi priežiūrą, visų pirma kontroliuodamos maisto produktų ir pašarų saugos standartus.

[5 pakeitimas]

(7)  Atsirado poreikis sukurti sistemą, leidžiančią Sąjungai po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo, dėl kurio yra ar gali būti žymiai užteršiami radioaktyviais elementais maisto produktai ir pašarai, nustatyti didžiausius leistinus radiacinės taršos lygius siekiant užtikrinti aukšto lygio visuomenės sveikatos apsaugą.

[6 pakeitimas]

(8)  Pagal 1987 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą 87/600/Euratomas dėl Bendrijoje nustatomos ankstyvo pasikeitimo informacija radiacinės avarijos atveju tvarkos (13) arba pagal 1986 m. rugsėjo 26 d. TATENOS Konvenciją dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją Komisija yra informuojama apie bet kokią branduolinę avariją ar neįprastai didelius radioaktyvumo lygius.

(9)  Komisija turėtų ▌nedelsdama taikyti iš anksto nustatytus didžiausius leistinus radiacinės taršos lygius konkrečiai situacijai, kilusiai po branduolinės ar radiacinės avarijos.

[7 pakeitimas]

(10)  Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus, kad ji galėtų priderinti didžiausius leistinus radiacinės maisto produktų bei pašarų taršos lygius ir mažais kiekiais vartojamų maisto produktų sąrašą prie techninės pažangos. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu.

[8 pakeitimas]

▌

[9 pakeitimas]

(11)  ▌Didžiausi leistini radiacinės taršos lygiai turėtų būti reguliariai peržiūrimi siekiant deramai atsižvelgti į šiuo metu tarptautiniu mastu teikiamas naujausias mokslinę pažangą ir mokslines rekomendacijas, atspindėti poreikį nuraminti visuomenę ir jai suteikti aukšto lygio apsaugą bei vengti tarptautinės reguliavimo praktikos skirtumus.

[10 pakeitimas]

(12)  Į radioaktyvumo lygius, atsiradusius dėl branduolinės avarijos arba bet kokios kitos radiacinės avarijos sukeltos taršos, turėtų būti atsižvelgiama kartu atsižvelgiant ir į natūralius jau esamus radioaktyvumo lygius, kurie kartais gali viršyti nustatytas saugos ribas.

[11 pakeitimas]

(13)  I, II ir II prieduose turėtų būti atsižvelgiama į radioaktyviųjų izotopų skilimo pusamžį per konservuoto maisto saugojimo laikotarpį. Priklausomai nuo taršos rūšies, pvz., taršos jodo izotopais, konservuotų maisto produktų radioaktyvumas turėtų būti nuolatos stebimas.

[12 pakeitimas]

▌

[13, 14 ir 15 pakeitimai]

(14)  Mažais kiekiais vartojamais maisto produktais turėtų būti laikomi maisto produktai, kurie nėra labai svarbūs mitybai ir sudaro tik nedidelę gyventojų suvartojamo maisto dalį.▌

[16 pakeitimas]

(15)  Taikomi bendrieji maisto produktus reglamentuojančių įstatymų principai, kaip nustatyta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras(14), 5–21 straipsniuose. Valstybės narės turėtų deramai tikrinti ir oficialiai kontroliuoti didžiausių leistinų radiacinės taršos lygių laikymąsi, kaip nustatyta to reglamento 17 straipsnyje,

[17 pakeitimas]

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.  Šiuo reglamentu nustatoma maisto produktų ir pašarų, kurie gali būti pateikti į rinką po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo, sukėlusio ar galinčio sukelti žymią maisto produktų ir pašarų radiacinę taršą, didžiausių leistinų radiacinės taršos lygių nustatymo tvarka.

2.  Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

2 straipsnis

1.  Kai Komisija Europos atominės energijos bendrijoje nustatyta ankstyvo pasikeitimo informacija radiacinės avarijos atveju tvarka arba pagal 1986 m. rugsėjo 26 d. TATENOS konvenciją dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją gauna oficialią informaciją apie branduolines avarijas ar kokį nors kitą radiacinės avarijos atvejį, patvirtinančią, kad I priede maisto produktams nustatyti didžiausi leistini radiacinės taršos lygiai arba III priede pašarams nustatyti tokie didžiausi leistini lygiai gali būti pasiekti ar jau pasiekti, ji nedelsdama priima sprendimą, kuriuo pripažįstama, kad įvyko branduolinė arba radiacinė avarija ir leidžiama taikyti tuos didžiausius leistinus lygius.

[18 pakeitimas]

2.  ▌1 dalyje nurodyto sprendimo galiojimo trukmė neviršija ▌trijų mėnesių ▌.

[19 pakeitimas]

3.  Pagal šį reglamentą Komisijai padeda nepriklausomų visuomenės sveikatos ir maisto saugos mokslinių ekspertų komitetas. Komiteto nariai renkami remiantis moksliniais kriterijais. Komisija viešai paskelbia ekspertų komiteto sudėtį ir jos narių interesų deklaracijas.

[20 pakeitimas]

▌

[21 ir 22 pakeitimai]

3 straipsnis

Siekdama atsižvelgti į gaunamus naujus mokslinius duomenis arba, jei tai yra būtina po branduolinės arba bet kokios kitos radiacinės avarijos, Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 4 straipsnį bei laikydamasi 5 ir 6 straipsniuose nustatytų sąlygų, priderina I, II ir III priedus.

▌

[23 pakeitimas]

4 straipsnis

Delegavimas

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 3 straipsnyje nurodytus deleguotus teisės aktus penkerių metų laikotarpiui nuo …(15). Komisija pateikia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba jį atšaukia pagal 5 straipsnį.

2.  Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.  Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 5 ir 6 straipsniuose nustatytų sąlygų.

[24 pakeitimas]

5 straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 3 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2.   Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi informuoti kitą instituciją ir Komisiją per protingą terminą iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti, ir galimas atšaukimo priežastis.

3.   Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą datą. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

[25 pakeitimas]

6 straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotų teisės aktų

1.  Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per du mėnesius nuo pranešimo dienos.

Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

2.  Jei praėjus 1 dalyje nurodytam laikotarpiui nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, deleguotas teisės aktas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jo nuostatose nurodytą dieną.

Deleguotas teisės aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informuoja Komisiją, kad nepareikš prieštaravimų.

3.  Jei Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto per 1 dalyje nurodytą laikotarpį, šis aktas neįsigalioja. Prieštaravimus pareiškusi institucija nurodo prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto priežastis.

[26 pakeitimas]

7 straipsnis

1.  Maisto produktai ir pašarai, neatitinkantys I ir III prieduose nurodytų didžiausių leistinų radiacinės taršos lygių, nepateikiami į rinką.

▌Šis reglamentas taip pat taikomas iš trečiųjų šalių importuotiems, muitinio tranzito ir eksportui skirtiems maisto produktams ir pašarams ▌.

[27 pakeitimas]

2.  Kiekviena valstybė narė teikia Komisijai visą su šio reglamento taikymu susijusią informaciją, visų pirma apie didžiausių leistinų radiacinės taršos lygių nesilaikymo atvejus. Tokią informaciją Komisija perduoda kitoms valstybėms narėms.

3.  Valstybės narės prižiūri, ar jų teritorijose laikomasi didžiausių leistinų radiacinės taršos lygių. Tuo tikslu valstybės narės taiko oficialios maisto produktų ir pašarų kontrolės sistemą ir vykdo kitą veiklą, kiek tai yra reikalinga atsižvelgiant į aplinkybes, įskaitant visuomenės informavimą apie maisto produktų ir pašarų saugą ir pavojus laikantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnio.

[28 pakeitimas]

4.  Ne vėliau kaip 2012 m. kovo mėn. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl mechanizmo, skirto atlyginti žalą ūkininkams, kurių maisto produktai buvo užteršti viršijant nustatytus didžiausius leistinus radiacinės taršos lygius, ir kurių todėl negalima tiekti į rinką. Toks mechanizmas turėtų būti grindžiamas „teršėjas moka“ principu. Prireikus, prie ataskaitos gali būti pridedami teisėkūros pasiūlymai, kuriais siūloma įtvirtinti tokį mechanizmą.

[33 pakeitimas]

8 straipsnis

Mažais kiekiais vartojamų maisto produktų sąrašas pateiktas II priede.

▌

[29 pakeitimas]

9 straipsnis

1.  Ne vėliau kaip 2012 m. kovo mėn. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl I ir III prieduose nustatytų didžiausių leistinų radiacinės taršos lygių tinkamumo ir dėl tinkamumo išsaugoti mažais kiekiais vartojamų maisto produktų sąrašą, kuris nustatytas II priede.

2.  Toje ataskaitoje visų pirma nagrinėjama, ar didžiausi leistini radiacinės taršos lygiai atitinka 1 mSv per metus efektinės dozės ribą, nustatytą visuomenės nariams pagal Direktyvoje 96/29/Euratomas nustatytas sąlygas, ir svarstomas galimas papildomų svarbių radionuklidų įtraukimas į I ir III priedus. Vertinant tuos didžiausius leistinus lygius ataskaitoje didžiausias dėmesys skiriamas pažeidžiamiausių gyventojų grupių, ypač vaikų, apsaugai, ir nagrinėjama, ar tinkama remiantis tuo pagrindu nustatyti didžiausius leistinus lygius visų grupių gyventojams.

[30 pakeitimas]

10 straipsnis

Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 3954/87 ir Komisijos reglamentai (Euratomas) Nr. 944/89 bei Nr. 770/90 yra panaikinami.

Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal V priede pateiktą atitikties lentelę.

11 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

DIDŽIAUSI LEISTINI MAISTO PRODUKTŲ RADIACINĖS TARŠOS LYGIAI (Bq/kg)

II PRIEDAS

MAŽAIS KIEKIAIS VARTOJAMŲ MAISTO PRODUKTŲ SĄRAŠAS

Šiame priede išvardytiems mažais kiekiais vartojamiems maisto produktams taikomi didžiausi leistini radiacinės taršos lygiai yra 10 kartų didesni nei tie, kurie taikomi „kitiems maisto produktams išskyrus vartojamus mažais kiekiais“, nustatyti I priede

III PRIEDAS

DIDŽIAUSI LEISTINI PAŠARŲ RADIACINĖS TARŠOS (CEZIU 134 IR CEZIU 137) LYGIAI

IV PRIEDAS

Panaikinti reglamentai

V PRIEDAS

Atitikties lentelė

(1) OL C 48, 2011 2 15, p. 160. (2) OL C 77, 2002 3 28, p. 1. (3) OL C 48, 2011 2 15, p. 160. (4) OL C [...], [...], p. [...]. (5) 2011 m. vasario 15 d. Europos Parlamento pozicija. (6) OL L 371, 1987 12 30, p. 11. (7) Žr. IV priedą. (8) OL L 101, 1989 4 13, p. 17. (9) OL L 83, 1990 3 30, p. 78. (10) OL 11, 1959 2 20, p. 221/59. (11) OL L 159, 1996 6 29, p. 1. (12) Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 1707/86 (OL L 146, 1986 5 31, p. 88), (EEB) Nr. 3020/86 (OL L 280, 1986 10 1, p. 79), (EEB) Nr. 624/87 (OL L 58, 1987 2 28, p. 101) ir (EEB) Nr. 3955/87 (OL L 371, 1987 12 30, p. 14). (13) OL L 371, 1987 12 30, p. 76. (14) OL L 31, 2002 2 1, p. 1. (15) * OL: prašome įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą. (16) Didžiausias leistinas lygis, taikomas koncentruotiems ir sausiems produktams, apskaičiuotas pagal atgamintą produktą, kuris yra paruoštas vartoti. Valstybės narės gali paruošti rekomendacijas apie skiedimo sąlygas, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų didžiausių leistinų lygių. (17) Maistas kūdikiams yra apibrėžtas kaip mišiniai kūdikiams, įskaitant kūdikių pieną, mišinius vyresniems kaip 4 mėnesių kūdikiams ir atitinkamus maisto produktus, skirtus maitinti kūdikius ▌iki dvylikos mėnesių amžiaus, kurie atitinka mitybos reikalavimus šiai žmonių kategorijai ir kurie pateikiami mažmeninei prekybai pakuotėse, kurios yra lengvai atpažįstamos ir ženklintos etikete „Maistas kūdikiams“.[31 pakeitimas] (18) Pieno produktai yra apibrėžti kaip produktai, priskirtini šiems KN kodus, tam tikrais atvejais įskaitant visus pataisymus, kurie gali būti vėliau įvesti: 0401, 0402 (išskyrus 0402 29 11). (19) Mažais kiekiais vartojami maisto produktai ir atitinkami jiems taikytini didžiausi leistini lygiai  išdėstyti II priede. (20) Kombinuotosios nomenklatūros 2009 skiltyje ir 22 skyriuje apibrėžti skystieji maisto produktai. Dydžiai apskaičiuoti atsižvelgiant į sunaudojamo vandentiekio vandens kiekį, tie patys dydžiai tiekiamam geriamajam vandeniui turėtų būti taikomi valstybių narių kompetentingų institucijų nuožiūra. (21) Anglis 14, tritis ir kalis 40 neįtraukti į šią grupę. (22) Numatoma, kad šie didžiausi leistini lygiai padės laikytis didžiausių leistinų lygių, nustatytų maisto produktams; negalima garantuoti, kad jų bus laikomasi bet kuriomis sąlygomis ir jie nesumenkins reikalavimo kontroliuoti taršos lygius gyvuliniuose produktuose, skirtuose žmonėms vartoti. (23) Šie didžiausi leistini lygiai taikomi gataviems vartoti pašarams.