Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/0252(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0151/2011

Pateikti tekstai :

A7-0151/2011

Debatai :

PV 09/05/2011 - 18
CRE 09/05/2011 - 18

Balsavimas :

PV 11/05/2011 - 5.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0220

Priimti tekstai
PDF 514kWORD 239k
Trečiadienis, 2011 m. gegužės 11 d. - Strasbūras
Radijo spektro politika ***I
P7_TA(2011)0220A7-0151/2011
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma pirmoji radijo spektro politikos programa (COM(2010)0471 – C7-0270/2010 – 2010/0252(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0471),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0270/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A7-0151/2011),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 107, 2011 4 6, p. 53.


Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. gegužės 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2011/ES, kuriuo nustatoma pirmoji radijo spektro politikos programa
P7_TC1-COD(2010)0252

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(2),

kadangi:

(1)  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva)(3) 8a straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Komisija gali teikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais nustatomos daugiametės radijo spektro politikos programos, kuriose nustatomos naudojimosi radijo spektru strateginio planavimo ir derinimo pagal direktyvas, taikomas elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms, politikos kryptys ir tikslai. Šios politikos kryptys ir tikslai turėtų būti susiję su radijo spektro, kurio reikia vidaus rinkai sukurti ir veikti, prieinamumu ir efektyviu naudojimu. Pagal radijo spektro politikos programą remiami strategijoje „Europa 2020“ ir skaitmeninėje darbotvarkėje apibrėžti tikslai ir pagrindiniai veiksmai; tai viena iš 50 prioritetinių veiklos programų, išvardytų Bendrosios rinkos akte. Šiuo sprendimu nepažeidžiami kiti galiojantys Sąjungos teisės aktai, visų pirma 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo(4), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos Direktyva)(5), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų Direktyva)(6), Direktyva 2002/21/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB(7), iš dalies keičianti Direktyvą 2002/21/EB, Direktyvą 2002/19/EB ir Direktyvą 2002/20/EB, taip pat 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro)(8). Juo taip pat nepažeidžiamos pagal Sąjungos teisės aktus nacionaliniu lygmeniu taikomos priemonės, kurių imtasi siekiant bendrojo intereso tikslų, ypač tikslų, susijusių su turinio reguliavimu ir garso bei vaizdo politika; nepažeidžiama ir valstybių narių teisė tvarkyti ir naudoti savo radijo spektrą viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo tikslais ir gynybai. [1 pakeit.]

(2)  Radijo spektras – vienas iš svarbiausių pagrindinių sektorių ir paslaugų, įskaitant judrųjį, belaidį plačiajuostį ir palydovinį ryšį, televizijos ir radijo transliacijas, transportą, radiolokaciją, taip pat tokias taikymo sritis kaip signalizacija, nuotolinis valdymas, klausos aparatai, mikrofonai ir medicinos įranga, viešųjų išteklių. Jo reikia viešosioms tarnyboms, pavyzdžiui, saugumo ir saugos tarnyboms, įskaitant civilinę saugą, taip pat mokslinei veiklai, pavyzdžiui, meteorologijai, Žemės stebėjimui, radioastronomijai ir kosmoso tyrimams. Veiksmingai naudojant radijo spektrą, galima užtikrinti visuotinę prieigą prie elektroninių ryšių, ypač piliečiams ir įmonėms, kurios dirba ne taip tankiai gyvenamose arba atokiose vietovėse, pavyzdžiui, kaimuose arba salose. Todėl radijo spektro reguliavimo priemonės reikšmingos ekonomikos, saugos, sveikatos, viešojo intereso, kultūros, mokslo, socialinėje, aplinkos ir technikos srityse. [2 pakeit.]

(3)  Turėtų būti patvirtintas atnaujintas ekonominis ir socialinis radijo spektro valdymo, skirstymo ir naudojimo principas, kurio laikantis ypatingas dėmesys būtų skirtas siekiui parengti reglamentą, pagal kurį būtų užtikrintas didesnis radijo spektro veiksmingumas, geresnis dažnių planavimas ir apsauginės priemonės, skirtos apsisaugoti nuo konkurencijai žalingų veiksmų ir nuo antivisuomeninių priemonių, susijusių su radijo spektro naudojimu. [3 pakeit.]

(4)  Europos Sąjungos lygmeniu strategiškai planuojant ir derinant radijo spektro naudojimą turėtų būti sustiprinta belaidžio elektroninio ryšio ir įrangos vidaus rinka bei kita su radijo spektro naudojimu susijusi Europos Sąjungos politika, todėl būtų sukurta naujų galimybių diegti inovacijas, kurti darbo vietas ir tuo pat metu prisidėta prie ekonomikos atsigavimo ir socialinės integracijos visoje Europos Sąjungoje, kartu atsižvelgiant į ypatingą socialinę, kultūrinę ir ekonominę radijo spektro vertę. Radijo spektro naudojimo suderinimas taip pat svarbus norint užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų kokybę ir sukurti masto ekonomiją, kurios sąlygomis mažėtų judriojo ryšio tinklų diegimo išlaidos ir kaina, kurią už judriojo ryšio prietaisus moka vartotojai. Šiems dalykams įgyvendinti Europos Sąjungai reikia politikos programos, kuri vidaus rinkoje būtų įgyvendinama visose su radijo spektro naudojimu susijusiose Europos Sąjungos politikos srityse, pavyzdžiui, elektroninių ryšių, mokslinių tyrimų ir plėtros, transporto, kultūros ir energetikos srityse. Dabartinių radijo spektro teisių turėtojų susirūpinimas savo galimomis teisėmis jokiu būdu neturėtų būti reikalingų reformų atidėliojimo priežastis. [4 pakeit.]

(5)  Ši pirmoji programa turėtų skatinti konkurenciją, taikyti visai Europos vienodas sąlygas ir pakloti pamatus bendrai skaitmeninei rinkai. Siekiant užtikrinti šios radijo spektro programos visą potencialą, naudą vartotojams ir bendrą rinką, programa turėtų būti papildyta būsimais ir naujais pasiūlymais, kurie sudarytų sąlygas plėtoti elektroninę ekonomiką, kaip antai duomenų apsauga ir Europos licencijų sistema internetiniam turiniui. [5 pakeit.]

(6)  Šia pirmąja programa visų pirma turėtų būti remiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“, atsižvelgiant didžiules belaidžio ryšio paslaugų galimybes skatinti informacija grindžiamą ekonomiką, kurti ir remti nuo informacinių ir ryšio technologijų priklausomus sektorius ir įveikti skaitmeninę atskirtį. Visų pirma audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir internetinio turinio suklestėjimas skatina spartos ir aprėpties paklausą. Ji taip pat yra vienas iš svarbiausių Europos skaitmeninės darbotvarkės(9), kurioje numatyta užtikrinti spartųjį plačiajuostį interneto ryšį būsimoje tinklais grindžiamoje žinių ekonomikoje, nustačius plataus užmojo tikslą – ▌garantuoti visuotinę ▌plačiajuosčio ryšio aprėptį, punktų. Siekiant skatinti ekonomikos augimą ir pasaulinį konkurencingumą ir taip užsitikrinti ekonominę ir socialinę bendrosios skaitmeninės rinkos naudą, labai svarbu teikti kuo didesnės spartos ir pajėgumo plačiajuostį ryšį, užtikrinant, kad iki 2020 m. visi Europos namų ūkiai turėtų galimybę turėti ne mažesnės kaip 30 Mb/s, o bent pusė jų – ne mažesnės kaip 100 Mb/s spartos ryšį. Šia programa turėtų būti remiama ir skatinama kituose sektoriuose įgyvendinama Europos Sąjungos politika, pavyzdžiui, tvari aplinka ir ekonominė bei socialinė visų Europos Sąjungos piliečių įtrauktis. Atsižvelgiant į belaidžių taikomųjų sistemų svarbą inovacijoms, ši programa taip pat yra viena iš svarbiausių Europos Sąjungos inovacijų politikos rėmimo iniciatyvų. [6 pakeit.]

(7)  Pirmoji programa turi būti pamatu vystymuisi srityse, kuriose Sąjunga gali pirmauti, turint mintyje plačiajuosčio ryšio spartą, judrumą, aprėptį ir pajėgumą. Toks lyderės vaidmuo nepaprastai svarbus siekiant sukurti konkurencingą skaitmeninę bendrąją rinką, kuri veiktų kaip pirmoji vidaus rinką visiems Sąjungos piliečiams atverianti priemonė. [7 pakeit.]

(8)  Pirmojoje programoje valstybėms narėms ir Europos Sąjungos institucijoms turėtų būti nustatyti vadovaujamieji principai ir tikslai iki 2015 m., taip pat nustatytos konkrečios įgyvendinimo iniciatyvos. Nors radijo spektro valdymas vis dar iš esmės yra nacionalinės kompetencijos dalykas, jis turėtų būti vykdomas pagal galiojančius Europos Sąjungos teisės aktus ir taip, kad būtų galima įgyvendinti Europos Sąjungos politiką. [8 pakeit.]

(9)  Programoje taip pat turėtų būti atsižvelgta į Sprendimą 676/2002/EB ir į Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos (CEPT) techninę kompetenciją, kad nuo radijo spektro priklausoma Europos Parlamento ir Tarybos sutarta Europos Sąjungos politika galėtų būti įgyvendinta techninėmis įgyvendinimo priemonėmis, pabrėžiant tai, kad prireikus tokių priemonių galima imtis esamai Europos Sąjungos politikai įgyvendinti.

(10)  Siekiant užtikrinti optimalų ir našų radijo spektro, kaip viešosios gėrybės, naudojimą, gali prireikti, kad Komisija ir valstybės narės be tradicinių sprendimų, pavyzdžiui, aukcionų, priimtų ir pažangesnius leidimų išdavimo sprendimus, pavyzdžiui, taikyti kolektyvinį radijo spektro naudojimą, bendruosius leidimus arba bendrai naudotis infrastruktūra. Europos Sąjungoje šie principai galėtų būti taikomi lengviau, nustačius geriausią praktiką ir skatinant dalintis informacija, taip pat nustačius tam tikras bendras arba panašias radijo spektro naudojimo sąlygas. Jei trukdžiai neapsunkina kitų paslaugų plėtros, reikėtų visų pirma išnagrinėti galimybes išduoti bendruosius leidimus (tokių leidimų sistema tinkamiausia ir paprasčiausia), ir tai tinkamiausia pagal Direktyvos 2002/20/EB 5 straipsnio nuostatas. [9 pakeit.]

(11)  Prekyba radijo spektro naudojimo teisėmis ir lankstesnės naudojimo sąlygos turėtų duoti nemažai naudos ekonomikos augimui. Todėl, jei Europos Sąjungos teisės aktais nustatytos dažnių juostų lankstesnio naudojimo sąlygos, turėtų būti nedelsiant leista prekiauti tų juostų naudojimo teisėmis pagal Direktyvą 2002/21/EB. Be to, tokių prekinių teisių formato ir turinio bendrieji principai, taip pat bendrosios priemonės, kuriomis siekiama neleisti kaupti radijo spektro naudojimo teisių (taip gali būti užsitikrinama dominuojamoji padėtis) arba nepagrįstai nenaudoti įsigyto radijo spektro, padėtų valstybėms narėms suderintai nustatyti šias priemones, o tokias teises įsigyti bet kur Europos Sąjungoje būtų lengviau. Be to, siekiant įgyvendinti Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslus, dalis nuo dažnių spektro naudojimo teisių („skaitmeninis dividendas“) pardavimo aukcione gautų pajamų turėtų būti naudojama plačiajuosčio ryšio aprėpties plėtrai paspartinti. [11 pakeit.]

(12)  Europos skaitmeninėje darbotvarkėje pabrėžiama, kad belaidis plačiajuostis ryšys yra svarbi priemonė konkurencijai skatinti, vienodoms galimybėms visoje Europoje sukurti, vartotojų pasirinkimo galimybėms gerinti ir prieigai kaimo ir kitose vietovėse, kuriose diegti laidinį plačiajuostį ryšį sunku arba ekonomiškai neperspektyvu, plėtoti. Tačiau valdant radijo spektrą gali būti pakeistas rinkos dalyvių vaidmuo ir jų įtaka (pavyzdžiui, jei esami naudotojai įgyja nepelnytą konkurencinį pranašumą), o tai gali turėti poveikio konkurencijai. Ribota radijo spektro prieiga, ypač kai nepakanka reikiamo radijo spektro išteklių, gali būti kliūtis į rinką patekti naujoms paslaugoms arba taikomosioms sistemoms ir stabdytų inovacijas ir konkurenciją. Naujų naudojimo teisių įsigijimo būdai (įskaitant prekybą radijo spektro naudojimo teisėmis arba kitokius naudotojų sandorius) ir nustatyti nauji lankstaus radijo spektro naudojimo kriterijai gali turėti poveikio esamai konkurencijai. Todėl valstybės narės turėtų atlikti išsamią poveikio konkurencijai analizę, prieš imdamosi naujo dažnių spektro paskirstymo, taip pat imtis reikiamų ex ante arba ex post priemonių (pavyzdžiui, pakeisti galiojančias teises, neleisti įsigyti tam tikro radijo spektro naudojimo teisių, nustatyti sąlygas, susijusias su radijo spektro atsargų kaupimu ir efektyviu jo naudojimu, kokios nurodytos Direktyvos 2002/21/EB 9 straipsnio 7 dalyje, apriboti kiekvieno operatoriaus naudojamo radijo spektro kiekį arba neleisti kaupti radijo spektro pertekliaus), kad išvengtų konkurencijos iškreipimo, pagal pagrindinius Direktyvos 2002/20/EB 5 straipsnio 6 dalies ir 1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvos 87/372/EEB dėl dažnių juostų, kurios turi būti paliktos viešajam paneuropiniam koriniam skaitmeniniam antžeminiam judriajam ryšiui suderintai diegti Bendrijoje(10) (GSM direktyva) 1 straipsnio 2 dalies principus. Valstybės narės taip pat gali imtis veiksmų, kad užtikrintų tolygesnį spektro paskirstymą ekonominės veiklos vykdytojams, rezervuodamos dažnio juostos ar panašių ypatybių dažnių juostų grupės spektrą naujiems rinkos dalyviams. [12 pakeit.]

(13)  Siekiant, kad radijo spektras būtų naudojamas optimaliai ir efektyviai, būtina nuolatinė pokyčių stebėsena ir naujausia skaidri informacija apie radijo spektro naudojimą visoje Europos Sąjungoje. Pagal 2007 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimą 2007/344/EB dėl suderintų galimybių gauti informaciją apie radijo spektro naudojimą Bendrijoje(11) valstybės narės turi skelbti naudojimosi teisių informaciją, tačiau Sąjungoje būtina parengti išsamų esamo radijo spektro naudojimo aprašą ir jo veiksmingumą, atliekant bendrą persvarstymo ir vertinimo metodiką siekiant pagerinti radijo spektro ir radijo įrangos naudojimo efektyvumą, ypač 300 MHz–6 GHz diapazone, o taip pat 6 GHz–70 GHz diapazone, nes vykstant sparčiai technologijų plėtrai šie dažniai bus vis svarbesni. Šis aprašas turėtų būti pakankamai išsamus, kad padėtų privačiame ir viešajame sektoriuose nustatyti neefektyvias technologijas ir naudojimą, paskirtas radijo spektro dalis, kuriomis nesinaudojama, bendro naudojimo galimybes, taip pat įvertinti būsimus vartotojų ir verslo poreikius. Be to, valstybės narės, atsižvelgdamos į didėjantį belaidžio ryšio duomenis naudojančių taikomųjų sistemų skaičių, turėtų skatinti veiksmingą radijo spektro, naudojamo vartotojų taikomosioms sistemoms, naudojimą. [13 pakeit.]

(14)  Nors technologiškai vis dar kuriamos, vadinamosios „pažinimo technologijos“ jau turėtų būti toliau tiriamos ir taikomos, pasitelkiant spektro naudojimo antžeminio lokalizavimo informaciją, kuri turėtų būti nurodoma sąraše. [89 pakeit.]

(15)  Pagal Direktyvą 1999/5/EB darnieji standartai būtini siekiant efektyviai naudoti radijo spektrą ir turėtų atitikti nustatytas teisines bendro naudojimo sąlygas. Europos elektros ir elektroninės ne radijo įrangos ir tinklų standartuose turėtų būti taip pat numatyta vengti trikdyti radijo spektro naudojimą. Belaidžių įrenginių, taikomųjų sistemų, kurių skaičius ir tankis didėja, ir radijo spektro naudojimo tikslų įvairovės suminis poveikis toks, kad dabartinių trukdžių valdymo metodų nepakanka. Šie metodai, taip pat imtuvų charakteristikos ir tobulesni trukdžių išvengimo mechanizmai turėtų būti išnagrinėti ir dar kartą įvertinti, kad esami ir būsimi spektro naudotojai nepatirtų žalingų trukdžių arba trikdžių. Be to, esant reikalui, valstybėms narėms turėtų būti leista, laikantis nacionalinės teisės, pradėti taikyti kompensacines priemones, susijusias su tiesioginiais trukdžių problemų sprendimo sąnaudomis ir migracijos sąnaudomis. [14 pakeit.]

(16)  Pagal Komisijos pagrindinės iniciatyvos „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ tikslus belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugos būtų labai naudingos ekonomikos atsigavimui ir augimui, jei būtų skirta pakankamai radijo spektro, naudojimo teisės būtų suteikiamos greitai, ir atsižvelgiant į rinkos raidą būtų leista prekiauti radijo spektru. Skaitmeninėje darbotvarkėje raginama, kad iki 2020 m. visiems Europos Sąjungos piliečiams būtų užtikrintas bent 30 Mb/s spartos plačiajuostis ryšys. Todėl iki 2012 m. turėtų būti leista suderintą radijo spektrą naudoti antžeminiam ryšiui, kad visiems būtų užtikrinta lengva prieiga prie belaidžio plačiajuosčio ryšio, visų pirma radijo spektro juostose, paskirtose Komisijos sprendimais 2008/477/EB(12), 2008/411/EB(13) ir 2009/766/EB(14). Prieinamas palydovinis plačiajuostis ryšys galėtų būti greitas ir praktiškai įmanomas sprendimas siekiant papildyti antžemines plačiajuosčio ryšio paslaugas ir užtikrinti aprėptį atokiose Sąjungos vietovėse. [15 pakeit.]

(17)  Vadovaujantis daugeliu susijusių tyrimų, judriuoju ryšiu perduodamų duomenų srautai sparčiai didėja ir kiekvienais metais padvigubėja. Tokia sparta, kuri, tikėtina, bus ir ateinančiais metais, judriuoju ryšiu perduodamų duomenų srautai nuo 2009 iki 2014 m. padidės beveik 40 kartų. Siekiant spręsti šio proporcingo augimo problemas, reikės, kad reguliuotojai ir rinkos dalyviai imtųsi tam tikrų veiksmų, įskaitant visuotinai pagerintą spektro veiksmingumą, galimą labiau suderintą belaidžio plačiajuosčio ryšio spektro paskirstymą ir srautų perkėlimą į kitus tinklus panaudojant dvejopo naudojimo įrenginius. [16 pakeit.]

(18)  Būtina įdiegti lankstesnę tvarką, reglamentuojančią spektro naudojimą, siekiant skatinti inovacijas ir sparčiojo plačiajuosčio ryšio sujungimą, kuris firmoms padėtų sumažinti išlaidas ir padidinti jų konkurencingumą bei suteiktų galimybes sukurti naujas interaktyvias internetines paslaugas, pvz., švietimo, sveikatos ir visuotinės svarbos paslaugų srityse. [17 pakeit.]

(19)  Beveik 500 mln. sparčiojo plačiajuosčio ryšio prieigą turinčių žmonių Europos rinka paskatintų vidaus rinkos plėtrą, sukurtų pasaulyje unikalią didelę vartotojų masę, visiems regionams atvertų naujų galimybių, kiekvienam vartotojui sudarytų papildomą vertę, o Sąjungai suteiktų pajėgumo būti pasaulyje pirmaujančia žinių ekonomika. Sparti plačiajuosčio ryšio plėtra būtina siekiant vystyti Sąjungos produktyvumą ir kurti naujas ir mažas įmones, galinčias tapti įvairių sektorių, pvz., sveikatos priežiūros, gamybos ir paslaugų pramonės, lyderėmis. [18 pakeit.]

(20)  Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (angl. ITU) vertinimu, 2020 m. kiekvieno ITU regiono, įskaitant Europą, komercinei judriojo ryšio industrijai ateityje reikės 1 280–1 720 MHz dažnių juostos spektro tarptautinio judriojo ryšio telekomunikacijų 2000 (angl. IMT-2000) ir IMT pažangiųjų sistemų (pvz., 3G ir 4G judriojo ryšio komunikacijų) plėtrai. Jei nebus atlaisvinamas papildomas spektras (pageidautina suderintas pasauliniu lygiu), judriojo ryšio tinklų pajėgumo apribojimai sudarys kliūčių naujoms paslaugoms ir ekonomikos augimui. [19 pakeit.]

(21)  Nors laiku ir skatinant konkurenciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2009/114/EB(15) atvertos 880–915 MHz ir 925–960 MHz dažnių juostos (900 MHz juosta), 790–862 MHz dažnių juosta (800 MHz juosta) gali būti naudojama optimaliai didelių plotų aprėpčiai belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugomis. Remiantis techninių sąlygų derinimu pagal 2010 m. gegužės 6 d. Komisijos sprendimą 2010/267/ES dėl antžeminių sistemų, kuriomis galima teikti elektroninio ryšio paslaugas, naudojimo 790–862 MHz dažnių juostoje Europos Sąjungoje suderintų techninių sąlygų(16) ir 2009 m. spalio 28 d. Komisijos rekomendacija 2009/848/EB dėl „skaitmeninio dividendo“ naudojimo Europos Sąjungoje(17), kurioje raginama antžeminį analoginį transliavimą nutraukti iki 2012 m. sausio 1 d., bei atsižvelgiant į sparčius nacionalinio reguliavimo pokyčius, ši juosta elektroniniams ryšiams Sąjungoje turėtų būti iš esmės suteikta iki 2013 m. Kad būtų išvengta techninių trukdžių, ypač pasienio regionuose prie sienų tarp valstybių narių, reikalingas skubus įdiegimas, atsižvelgiant į šią juostą. Atsižvelgiant į 800 MHz juostos perdavimo dideliais atstumais galimybes, teisės turėtų būti siejamos su aprėpties įpareigojimais, priimtais remiantis techninio ir paslaugų neutralumo principais. Siekiant patenkinti didėjantį duomenų perdavimo judriuoju ryšiu poreikį, reikėtų atlaisvinti papildomą 1 452–1 492 MHz dažnių juostos (1,5 GHz juostos) ir 2 300–2 400 MHz dažnių juostos (2,3 GHz juostos) spektrą, kuris būtų skiriamas belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms, ir tai turėtų užtikrinti vienodas galimybes skirtingiems technologiniams spendimams ir Sąjungoje paremtų Europos masto operatorių atsiradimą. Atsižvelgiant į belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugų ir antžeminės televizijos pajėgumo poreikius ateityje, reikėtų įvertinti, ar judriojo ryšio paslaugoms skirti tokį papildomą spektrą kaip 694–790 MHz dažnių juosta (700 MHz juosta). [20 pakeit.]

(22)  Padidintos judriojo plačiajuosčio ryšio galimybės nepaprastai svarbios siekiant suteikti kultūros sektoriui naujas sklaidos platformas ir taip sudaryti sąlygas sėkmingai sektoriaus plėtrai ateityje. Labai svarbu, kad antžeminės televizijos paslaugų teikėjai ir kiti subjektai galėtų išlaikyti esamas paslaugas, kai papildoma spektro dalis bus atlaisvinta belaidžio ryšio paslaugoms. Perėjimo išlaidas, susidarančias dėl papildomo spektro atlaisvinimo, galima padengti licencijų mokesčiais, kad transliuotojai turėtų tokias pačias galimybes, kokias turi šiandien, susijusias su kitomis spektro dalimis. [21 pakeit.]

(23)  Belaidės prieigos sistemos, įskaitant radijo vietinės prieigos tinklus, be licencijų išeina už šiuo metu joms skiriamų 2,4 GHz ir 5 GHz juostų dažnių ribų. Siekiant priimti naujos kartos belaides technologijas, reikia platesnių kanalų, kuriais būtų galima perduoti duomenis viršijant 1 Gb/s spartą. Be to, reikia įvertinti, ar ekonomiškai pagrįsta taikyti nelicencijuojamo spektro skirstymą belaidėms prieigos sistemoms, įskaitant vietinio radijo ryšio tinklus, kaip nurodyta Komisijos sprendime 2005/513/EB(18), remiantis dabartinio radijo spektro naudojimo ir naujo radijo spektro poreikio aprašo rezultatais, taip pat atsižvelgiant į spektro naudojimą kitais tikslais. [22 ir 25 pakeit.]

(24)  Nors transliavimas išliks svarbi turinio platinimo platforma, nes jis tebėra ekonomiškiausia visuotinio platinimo platforma, plačiajuostis ryšys, ir fiksuotasis ir judrusis, ir kitos naujos paslaugos atveria kultūros sektoriui naujų galimybių padidinti savo platinimo platformų įvairovę, teikti paslaugas pagal pareikalavimą ir išnaudoti labai padidėjusio duomenų srauto teikiamą ekonominį potencialą. [23 pakeit.]

(25)  Panašiai kaip ir GSM standarto, kuris buvo sėkmingai priimtas visame pasaulyje, nes jį iš anksto ir galutinai suderino visa Europa, atveju Sąjunga turėtų siekti nustatyti pasaulinę spektro, o ypač našiausios spektro dalies, perskirstymo ateityje darbotvarkę. Siekiant užtikrinti pasaulinį suderinimą ir koordinavimą su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis, atspirties taškas bus 2016 m. pasaulinės radijo ryšio konferencijos (PRK) susitarimai. [24 pakeit.]

(26)  Kadangi bendras metodas ir masto ekonomija turi lemiamos reikšmės plėtojant plačiajuostį ryšį visoje Sąjungoje bei užkertant kelią konkurencijos iškreipimui ir rinkos suskaidymui tarp valstybių narių, valstybės narės tarpusavyje ir drauge su Komisija, veikdamos suderintai, turėtų nustatyti tam tikras leidimo ir procedūrines sąlygas. Visų pirma, sąlygose naujiems rinkos dalyviams prieiga turėtų būti užtikrinta taikant aukcionus ar kitas konkursų procedūras. Sąlygos galėtų būti ir šios: aprėpties įpareigojimas, radijo spektro bloko dydis, teisių suteikimo terminas, prieiga virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatoriams ir naudojimo teisių galiojimo trukmė. Atsižvelgiant į prekybos radijo spektru svarbą didesniam radijo spektro naudojimo efektyvumui, sąlygų visoje Europoje veikiantiems operatoriams atsirasti sudarymui ir belaidės įrangos ir paslaugų vidaus rinkos plėtrai, šios sąlygos turėtų būti taikomos belaidžiam ryšiui paskirtoms radijo spektro juostoms, kurių naudojimo teisės gali būti perduotos arba išnuomotos. [26 pakeit.]

(27)  Daugiau radijo spektro gali prireikti kituose, pavyzdžiui, transporto (saugos, informacijos ir valdymo sistemoms), mokslinių tyrimų ir plėtros, kultūros, e. sveikatos, e. įtraukties ir visuomenės apsaugos bei pagalbos ištikus nelaimėms, sektoriuose; pagalbos ištikus nelaimėms sektoriuje reikia atsižvelgti į tai, kad dažniau perduodama video informacija ir duomenys siekiant, jos ši paslauga būtų atliekama greitai ir veiksmingiau. Radijo spektro politikos ir mokslinių tyrimų ir plėtros sinergijos efekto ir tiesioginių sąsajų optimizavimas, taip pat įvairių radijo spektro naudotojų radijo suderinamumo tyrimai turėtų skatinti inovacijas. Atitinkamos mokslinių tyrimų organizacijos turėtų padėti techniniais radijo spektro teisinio reguliavimo aspektais, visų pirma suteikti bandymo priemones, kad būtų patikrinti trukdžių modeliai, kuriems taikytini Europos Sąjungos teisės aktai. Be to, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų, atliktų pagal Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą(19), rezultatus būtina išnagrinėti, kiek radijo spektro reikia didelių ekonominių arba investicinių galimybių projektams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), pavyzdžiui, kognityviosios radijo įrangos arba e. sveikatos projektams. Kad moksliniai tyrimai ir plėtra nenutrūktų, turėtų būti taip pat užtikrinta tinkama apsauga nuo žalingųjų trukdžių. [27 pakeit.]

(28)  Strategijoje „Europa 2020“ nustatyti tvarios ir konkurencingos ekonomikos, kurioje ištekliai vartojami efektyviai, tikslai, pavyzdžiui, išteklių naudojimo efektyvumą padidinti 20 proc. Europos skaitmeninėje darbotvarkėje pabrėžiama informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus svarba. Pasiūlytos šios priemonės: visoje Europos Sąjungoje sparčiau diegti pažangiosios energetikos valdymo sistemas (pažangius tinklus ir pažangias apskaitos sistemas), kuriose naudojamomis ryšio galimybėmis mažinamas energijos suvartojimas, taip pat sukurti pažangiąsias transporto sistemas ir pažangų transporto valdymą, kad būtų sumažintas transporto sektoriuje išmetamas anglies dioksido kiekis. Efektyviai naudojamos su radijo spektru susijusios technologijos gali padėti sumažinti radijo įrangos suvartojamos elektros energijos kiekį ir sumažinti jos poveikį aplinkai kaimo ir atokiose vietovėse.

(29)  Saugoti visuomenės sveikatą nuo elektromagnetinių laukų būtina siekiant užtikrinti piliečių gerovę ir taikyti nuoseklų leidimo naudoti radijo spektrą metodą Sąjungoje. Nors 1999 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacija 1999/519/EB dėl elektromagnetinių laukų poveikio plačiajai visuomenei ribojimo (0 Hz–300 GHz)(20) jau reglamentuojama visuomenės sveikatos nuo elektromagnetinių laukų apsauga, būtina stengtis geriau suprasti, kaip gyvi organizmai reaguoja ir elektromagnetinius laukus, ir užtikrinti, kad radijo spektro naudojimo jonizuojantysis ir nejonizuojantysis poveikis sveikatai būtų nuolat stebimas, įskaitant faktinį suminį poveikį, atsirandantį, kai įvairiais radijo spektro dažniais naudojamasi vis įvairesne įranga. Valstybės narės, siekdamos tinkamo visuomenės saugumo, turėtų užtikrinti, kad saugos priemonės nedarytų poveikio technologijoms ir paslaugoms.[28 pakeit.]

(30)  Siekiant svarbiausių viešojo intereso tikslų, pavyzdžiui, gyvenimo saugos, būtini suderinti techniniai sprendimai, užtikrinantys valstybių narių saugos ir skubios pagalbos paslaugų sąveiką. Koordinuojant visos Europos radijo spektro blokus turėtų būti suteikta pakankamai radijo spektro tam, kad būtų sukurtos ir laisvai platinamos saugos paslaugos ir prietaisai, taip pat naujoviški Europos masto arba sąveikieji saugos ir skubios pagalbos sprendimai. Iš tyrimų paaiškėjo, kad per artimiausius 5–10 metų visoje Europos Sąjungoje papildomai reikės suderinto radijo spektro žemiau 1 GHz, kad visuomenės apsaugai ir pagalbos ištikus nelaimėms teikimui būtų užtikrintos judriojo plačiajuosčio ryšio paslaugos. Papildomai skiriant suderintą radijo spektrą žemiau 1 GHz visuomenės apsaugos, civilinės saugos ir pagalbos ištikus nelaimėms tikslams reikia numatyti, kad gali būti atlaisvinta daugiau spektro arba dalinamasi kitu visuomenės apsaugai ir pagalbai ištikus nelaimėms skirtu radijo spektru.[29 pakeit.]

(31)  Radijo spektro reguliavimui būdingi svarbūs tarpvalstybiniai ir tarptautiniai aspektai, susiję su sklidimo charakteristikomis, tarptautiniu rinkų, priklausomų nuo radijo ryšiu grindžiamų paslaugų, pobūdžiu ir būtinybe išvengti tarpvalstybinių žalingųjų trukdžių. Be to, į direktyvas 2002/21/EB ir 2002/20/EB, iš dalies pakeistas Direktyva 2009/140/EB, įtrauktos nuorodos į tarptautinius susitarimus reiškia, kad valstybės narės neprisiima tarptautinių įsipareigojimų, dėl kurių jos negalėtų arba kurie joms trukdytų įgyvendinti Sąjungos lygmens įsipareigojimus. Valstybės narės pagal teismo praktiką turėtų remti visas būtinas pastangas, kad Sąjunga būtų tinkamai atstovaujama jos kompetencijos srities klausimais tarptautinėse organizacijose, atsakingose už radijo spektro koordinavimą. Sprendžiant esminius Sąjungos politikos arba kompetencijos srities klausimus Sąjunga turėtų imtis politinės iniciatyvos pasirengti deryboms ir siekiant visuotinės sąveikos bei masto ekonomikos naudojant spektrą užtikrinti, kad būtų kalbama vienu balsu daugiašalėse derybose (įskaitant derybas Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje), atitinkančiose jos atsakomybės radijo spektro klausimais lygmenį pagal Sąjungos teisės aktus. [30 pakeit.]

(32)  Jei PRK arba kitose daugiašalėse derybose aptariami principai ir politikos klausimai, turintys reikšmingų Sąjungai aspektų, laikydamasi dabartinės praktikos ir remdamasi 1992 m. vasario 3 d. Tarybos išvadose dėl procedūrų, kurių turi būti laikomasi 1992 m. Pasaulio vykdomojoje radijo ryšio konferencijoje, nustatytais principais Sąjunga turėtų turėti galimybę nustatyti naujas procedūras, kad apgintų savo interesus daugiašalėse derybose ir įgyvendintų ilgojo laikotarpio tikslą – tapti tokia Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos nare, kokios yra valstybės narės; todėl Komisija, atsižvelgdama į Radijo spektro politikos grupės (RSPG) nuomonę, Europos Parlamentui ir Tarybai gali taip pat siūlyti bendrus politikos tikslus, kaip numatyta Direktyvoje 2002/21/EB.

(33)  Siekiant išvengti augančio spaudimo tai dažnių juostai, kuri rezervuota palydovinei navigacijai ir palydoviniam ryšiui, ta dažnių juosta turi būti apsaugota naujame spektro naudojimo plane. 2012 m. Pasaulinėje radijo ryšio konferencijoje bus nagrinėjami konkretūs Europos Sąjungai svarbūs klausimai, pavyzdžiui, „skaitmeninis dividendas“, mokslo ir meteorologijos paslaugos, tvari plėtra ir klimato kaita, palydovinis ryšys ir radijo spektro naudojimas vykdant programą „Galileo“ (nustatytos 2002 m. gegužės 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 876/2002 dėl bendros įmonės „Galileo“ įsteigimo(21) ir 2004 m. liepos 12 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo(22)), taip pat Europos Žemės stebėsenos programa (GMES)(23), taikoma siekiant geriau naudoti Žemės stebėjimo duomenis. [31 pakeit.]

(34)  Valstybės narės turėtų tęsti dvišales derybas su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis, įskaitant šalis kandidates ir potencialias kandidates, kad galėtų įvykdyti Sąjungos dažnių koordinavimo įpareigojimus ir pamėgintų rasti sprendimus, kurie galėtų sudaryti teigiamą precedentą kitoms valstybėms narėms. Teikdama techninę ir politinę paramą, Sąjunga turėtų padėti valstybėms narėmsdvišalėse ir daugiašalėse derybose su trečiosiomis šalimis, visų pirma kaimyninėmis ▌šalimis, įskaitant šalis kandidates ir potencialias kandidates. Tai turėtų padėti išvengti žalingųjų trukdžių, padidinti radijo spektro naudojimo efektyvumą ir suvienodinti radijo spektro naudojimą net už Europos Sąjungos sienų. Veiksmų kuo skubiau būtina imtis dėl 800 MHz ir 3,4–3,8 GHz dažnių juostų, kad būtų pereita prie korinio plačiajuosčio ryšio technologijų ir kad būtų suderintas radijo spektras, būtinas skrydžių valdymui modernizuoti. [32 pakeit.]

(35)  Siekiant įgyvendinti šios programos tikslus, svarbu sukurti tinkamą institucijų struktūrą, kuria Sąjungos lygmeniu būtų koordinuojamas radijo spektro teisinis reguliavimas ir valdymas, visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinių administracijų kompetenciją ir profesinę patirtį. Tokia struktūra padėtų valstybių narių vykdomą radijo spektro koordinavimą susieti su vidaus rinkos aplinkybėmis. Svarbus standartizavimo įstaigų, mokslinių tyrimų institucijų ir CEPT bendradarbiavimas ir koordinavimas.

(36)  Komisija turėtų kasmet pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie šio sprendimo įgyvendinimo rezultatus, taip pat apie planuojamus būsimus veiksmus. [33 pakeit.]

(37)  Rengdama šį pasiūlymą, Komisija visapusiškai atsižvelgė į RSPG nuomonę.

(38)  Šiuo sprendimu nedaromas poveikis rinkos dalyvių apsaugai, suteikiamai pagal Direktyvą 2009/140/EB,[34 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1.  Šiuo sprendimu nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa, pagal kurią strategiškai planuojamas ir derinamas radijo spektro naudojimas siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą.

2.  Šiuo sprendimu apimama vidaus rinka visose Sąjungos politikos srityse, susijusiose su spektro naudojimu, kaip antai elektroniniai ryšiai, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra bei inovacijos, transportas, energetika, garso ir vaizdo politika.

3.  Šis sprendimas dera su galiojančia Sąjungos teise, o ypač direktyvomis 2002/19/EB, 2002/20/EB, 2002/21/EB ir 1999/5/EB bei Sprendimu Nr. 676/2002/EB, o taip pat nacionaliniu lygmeniu vykdomomis priemonėmis, kurios taip pat dera su Sąjungos teise ir jomis laikomasi atitinkamų tarptautinių susitarimų, atsižvelgiant į ITU Radijo ryšio reglamentus.

4.  Šiuo sprendimu nedaroma poveikio nacionalinio lygio priemonėms, kurios visiškai atitinka Sąjungos teisę ir kuriomis siekiama bendrojo intereso tikslų, ypač susijusių su turinio reguliavimu ir audiovizualine politika. [35 pakeit.]

2 straipsnis

Bendrieji reguliavimo principai

1.  Valstybės narės skaidriai bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija, siekdamos užtikrinti, kad visoje Europos Sąjungoje būtų nuosekliai taikomi šie bendrieji reguliavimo principai:

   a) skatinamas efektyvus radijo spektro naudojimas, kad būtų kuo geriau patenkinti didėjantys radijo dažnių naudojimo poreikiai, atspindint ir svarbią socialinę, kultūrinę ir ekonominę spektro vertę;
   b) pati tinkamiausia, nediskriminacinė ir kuo paprastesnė leidimų sistema taikoma taip, kad radijo spektro naudojimo sąlygos būtų kuo lankstesnės, o efektyvumas kuo didesnis;
   c) garantuojamas vidaus rinkos ir skaitmeninių paslaugų plėtojimas, užtikrinant veiksmingą konkurenciją, vienodas veiklos sąlygas visoje Europoje ir skatinant visoje Europoje veikiančių paslaugų atsiradimą;
   d) skatinamos naujovės;
   e) nustatant technines spektro naudojimo sąlygas, visapusiškai atsižvelgiama į atitinkamus Sąjungos teisės aktus dėl skleidžiamų elektromagnetinių laukų poveikio žmonių sveikatai;
   f) skatinamas technologijų ir paslaugų neutralumas, susiję su spektro naudojimu.[36 pakeit.]

2.  Elektroniniams ryšiams taikomi šie konkretūs principai, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 2002/21/EB 8a, 9 ir 9b straipsnius ir pagal Sprendimą Nr. 676/2002/EB:

   a) radijo spektrą naudojant elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms, laikomasi technologijų ir paslaugų neutralumo principo ir individualių radijo dažnių naudojimo teisių perdavimo ar nuomos principų;
   b) skatinamas radijo dažnių naudojimo visoje Sąjungoje derinimas taip, kad būtų atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti veiksmingą ir našų tų dažnių naudojimą;
   c) sudaromos sąlygas padidintam judriuoju ryšiu perduodamų duomenų srautui ir plačiajuosčio ryšio paslaugoms (visų pirma nustatant lankstesnes naudojimo sąlygas ir skatinant inovacijas), atsižvelgiant į poreikį vengti žalingųjų trukdžių bei užtikrinti techninę paslaugų kokybę;
   d) veiksmingos konkurencijos išlaikymas ir plėtojimas prevencinėmis ex ante arba ex post priemonėmis užtikrinant, kad nebūtų kaupiama pernelyg daug radijo dažnių, nes tai kenkia konkurencijai. [37 pakeit.]

3 straipsnis

Politikos tikslai

Atsižvelgdamos į šios pirmosios programos prioritetus, valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja, kad paremtų ir įgyvendintų šiuos politikos tikslus:

   a) laiku suteikti tinkamo radijo spektro, skirto judriuoju ryšiu perduodamam duomenų srautui, kuris siektų bent 1 200 MHz iki 2015 m., nebent radijo spektro politikos programoje būtų nurodyta kitaip, tiek, kiek reikia Sąjungos politikos tikslams įgyvendinti, kad būtų kuo geriau patenkinti augantys judriuoju ryšiu perduodamo duomenų srauto poreikiai, taigi, būtų sudarytos sąlygos komercinių ir viešųjų paslaugų plėtrai, atsižvelgiant į tokius svarbius bendro intereso tikslus kaip kultūrų įvairovė ir žiniasklaidos pliuralizmas; [38 pakeit.]
   b) įveikti skaitmeninį „atotrūkį“ ir įvykdyti Europos skaitmeninės darbotvarkės uždavinius, užtikrinant, kad iki 2020 m. visi Sąjungos piliečiai turėtų prieigą prie plačiajuosčio bent 30 Mb/s spartos ryšio, ir sudarant galimybę Sąjungai turėti patį sparčiausią ir didžiausio pajėgumo plačiajuostį ryšį; [39 pakeit.]
   c) belaidžio elektroninės komunikacijos plačiajuosčio ryšio paslaugoms atlaisvinti pakankamai papildomo spektro labiausiai ekonomiškai perspektyviose dažnių juostose, kad šios paslaugos būtų plačiai prieinamos, ir taip sudaryti galimybes Sąjungai pirmauti šioje srityje; [40 pakeit.]
   d) padidinti judriojo plačiajuosčio ryšio pajėgumą ir taip užtikrinti, kad tiek komercinis, tiek viešųjų paslaugų sektorius turėtų galimybių; [41 pakeit.]
   e) ▌kuo labiau padidinti radijo spektro naudojimo sąlygų lankstumą, kad inovacijos ir investicijos būtų skatinamos nuosekliai taikant technologijų ir paslaugų neutralumo principus, kurie būtų nuosekliai taikomi visoje Sąjungoje siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, taikomas technologiniams sprendimams, kurie gali būti priimti, ir užtikrinant pakankamą reguliavimo nuspėjamumą, atveriant suderintą radijo spektrą naujoms pažangioms technologijoms ir suteikiant galimybę prekiauti radijo spektro naudojimo teisėmis, taip sudarant galimybes ateityje plėtosi visoje Europoje teikiamas paslaugas; [42 pakeit.]
   f) efektyvų radijo spektro naudojimą skatinti naudojantis bendrųjų leidimų privalumais ir plačiau taikant tokios rūšies leidimus;
   g) skatinti dalinimąsi pasyviąja infrastruktūra, jei tai atitinka proporcingumo ir nediskriminavimo principus, kaip nustatyta Direktyvos 2002/21/EB 12 straipsnyje; [43 pakeit.]
   h) veiksmingą konkurenciją, ypač elektroninių ryšių paslaugų srityje, išlaikyti ir plėtoti prevencinėmis ex ante arba taisomosiomis ex post priemonėmis užtikrinant, t. y. panaikinant dažnių naudojimo teises arba taikant kitas priemones, arba skirstant dažnius tokiais būdais, kurie koreguotų rinkos iškreipimus, kad tam tikri ekonominės veiklos vykdytojai nekauptų pernelyg daug radijo dažnių, nes tai kenkia konkurencijai; [44 pakeit.]
   i) siekiant sudaryti vienodas visoje Europoje veiklos sąlygas ir taip skatinti ekonomikos augimą ir įvairovės ir masto ekonomiją Sąjungos lygiu, mažinti vidaus rinkos suskaidymą ir visapusiškai panaudoti jos potencialą, geriau koordinuojant ir derinant radijo spektro naudojimo ir prieinamumo technines sąlygas ▌; [45 pakeit.]
   j) vengti kitų radijo arba ne radijo prietaisų žalingųjų trukdžių arba trikdžių, sukuriant kuo geresnes sąlygas parengti standartus, pagal kuriuos radijo spektrą būtų galima naudoti lanksčiai ir efektyviai, ypač atsižvelgiant į radijo prietaisų ir taikomųjų sistemų suminį poveikį ir vis didesnį jų tankį;
   k) nustatant radijo spektro paskirstymo technines sąlygas visapusiškai atsižvelgti į atitinkamų tarptautinių organizacijų pripažintų mokslinių tyrimų, koks galimas skleidžiamų elektromagnetinių laukų poveikis žmonių sveikatai, rezultatus ir taikyti juos technologijų ir paslaugų požiūriu neutraliu būdu; [46 pakeit.]
   l) užtikrinti naujų vartotojams skirtų produktų ir technologijų prieinamumą, kad būtų užsitikrinta vartotojų parama perėjimui prie skaitmeninės technologijos ir efektyvus vadinamųjų skaitmeninių dividendų panaudojimas; [47 pakeit.]
   m) mažinti Sąjungos išmetamą anglies dioksido kiekį didinant techninį belaidžių telekomunikacijų tinklų ir taikomųjų sistemų našumą; [48 pakeit.]

4 straipsnis

Didesnis efektyvumas ir lankstesnės sąlygos

1.  Pagal Direktyvą 2002/20/EB valstybės narės iki 2013 m. sausio 1 d. priima viena į kitą panašias leidimo ir paskyrimo priemones, kokių reikia plačiajuosčio ryšio paslaugų plėtrai, kad atitinkami operatoriai, jei įmanoma ir remiantis konsultacijomis pagal 12 straipsnį, turėtų tiesioginę arba netiesioginę prieigą prie gretutinių ne mažiau kaip 10 MHz radijo spektro blokų, taip sudarant galimybes pasiekti kuo didesnio pajėgumo ir spartos plačiajuostį ryšį, taip pat sąlygas veiksmingai konkurencijai. [49 pakeit.]

2.  Bendradarbiaudamos su Komisija, valstybės narės skatina kolektyvinį ir pasidalijamąjį nelicencijuojamą radijo spektro naudojimą. Jos taip pat sudaro galimybes plėtoti esamas ir naujas technologijas, kaip antai geolokacijos duomenų bazes ir kognityvųjį radiją, pavyzdžiui, baltųjų dėmių srityse, atlikus tinkamą poveikio įvertinimą. Tie poveikio vertinimi pateikiami per dvylika mėnesių nuo šio sprendimo įsigaliojimo. [90 pakeit.]

3.  Valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja, kad parengtų ir suderintų radijo įrangos ir telekomunikacijų galinių įrenginių, taip pat elektrinės ir elektroninės įrangos ir tinklų standartus, prireikus naudodamosi atitinkamoms standartizavimo įstaigoms Komisijos suteikiamais standartizavimo įgaliojimais. Ypatingas dėmesys turi būti skirtas įrangos, kuria naudosis neįgalieji, standartams, tačiau, jeigu neįgalus asmuo linkęs rinktis nestandartinę įrangą, jam turi būti sudarytos sąlygos naudotis ir šia įranga. Todėl itin svarbu veiksmingai koordinuoti spektro derinimą ir standartizaciją, kad vartotojai visoje vidaus rinkoje galėtų nevaržomai naudotis radijo spektru grindžiamomis programomis.[51 pakeit.]

4.  Valstybės narės aktyviau vykdo mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, susijusius su naujomis technologijomis, nes jų plėtra galėtų suteikti papildomos vertės ateityje spektro naudojimo efektyvumo požiūriu. [52 pakeit.]

5.  Valstybės narės užtikrina, kad atrankos sąlygomis ir procedūromis būtų skatinama konkurencija ir vienodos visoje Europoje veiklos sąlygos, investicijos ir efektyvus radijo spektro, kaip viešosios gėrybės, naudojimas bei naujų ir dabartinių paslaugų ir prietaisų bendras veikimas. Be to, valstybės narės skatina, kad tiek tinklams, tiek naudotojų taikomosioms sistemoms reikalingas spektras būtų nuolat naudojamas efektyviai. [53 pakeit.]

6.  Kad būtų išvengta galimo vidaus rinkos suskaidymo dėl skirtingų atrankos sąlygų ir procedūrų, pagal kurias suderintos radijo spektro juostos skiriamos elektroninių ryšių paslaugoms teikti ir pagal kurias visose valstybėse narėse leidžiama prekyba tomis juostomis, kaip nustatyta Direktyvos 2002/21/EB 9b straipsnyje, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir laikydamasi subsidiarumo principo, nustato, kokia praktika geriausia, skatina dalintis informacija apie tokias dažnių juostas ir parengia tokioms juostoms skirtas leidimų išdavimo sąlygų, pavyzdžiui, pasidalijamojo infrastruktūros naudojimo ir aprėpties sąlygų, ir procedūrų gaires, siekiant užtikrinti vienodas visoje Europoje veiklos sąlygas, suderintas su technologijų ir paslaugų neutralumo principais;[54 pakeit.]

7.  Kai būtina, valstybės narės imasi tinkamų priemonių, įskaitant pinigines baudas, skatinamųjų mokesčių priemonių panaudojimą ir teisių atėmimą, siekdamos užtikrinti, kad radijo spektro teisėmis būtų naudojamasi veiksmingai ir kad nebūtų kaupiamos radijo spektro atsargos. [55 pakeit.]

8.  Vadovaujantis GSM direktyva ir taikant konkurencijos skatinimo metodus artimiausiu metu be atvertos 900 MHz juostos turi būti pradėtos taikyti ir priemonės, kurias valstybės narės turi patvirtinti pagal 1 dalį. Tokios priemonės įgyvendinamos nediskriminuojant ir neturi iškraipyti konkurencijos ir suteikti pranašumo dabar rinkoje dominuojantiems operatoriams. [56 pakeit.]

5 straipsnis

Konkurencija

1.  Valstybės narės išlaiko ir skatina veiksmingą konkurenciją ir užtikrina, kad konkurencija tiek vidaus rinkoje, tiek konkrečiose nacionalinėse rinkose nebūtų iškreipta. [57 pakeit.]

2.  Siekdamos visapusiškai įvykdyti 1 dalyje nustatytą įpareigojimą, visų pirma užtikrinti, kad konkurencija nebūtų iškreipta skirstant, kaupiant, perduodant arba keičiant radijo dažnių naudojimo teises, valstybės narės prieš suplanuotą spektro skyrimą kruopščiai ištiria, ar numatytas spektro skyrimas, atsižvelgiant į atitinkamų rinkos operatorių turimas spektro naudojimo teises, galėtų sumažinti arba iškreipti konkurenciją atitinkamose judriojo ryšio rinkose. Jei dėl spektro skyrimo gali sumažėti ar būti iškreipta konkurencija, valstybės narės priima tinkamiausias veiksmingos konkurencijos skatinimo priemones ir bent vieną šių konkurencijos taisyklių taikymo nepažeidžiančių priemonių: [58 pakeit.]

   a) valstybės narės gali apriboti radijo spektro, kurio naudojimo teisės gali būti suteiktos vienam ▌veiklos vykdytojui, kiekį arba tokias naudojimo teises tam tikrose juostose arba tam tikrose panašių charakteristikų juostų grupėse (pavyzdžiui, žemiau 1 GHz esančiose juostose, skirtose elektroninių ryšių paslaugoms) gali susieti su tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, įpareigojimu teikti didmeninę prieigą, nacionalinį ar regioninį tarptinklinį ryšį; [59 pakeit.]
   b) valstybės narės gali rezervuoti tam tikrą spektro juostos ar juostų grupės dalį, kurią galėtų paskirti naujiems rinkos dalyviams, kuriems anksčiau visai nebuvo skirta spektro arba buvo skirta ženkliai mažiau, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas neseniai pradėjusiems veiklą judriojo ryšio rinkoje ir naujiems rinkos dalyviams, užtikrinant prieigą prie žemesnių dažnių spektro juostų vienodomis sąlygomis; [60 pakeit.]
   c) valstybės narės gali nesuteikti naujų naudojimo teisių arba neleisti naudoti radijo spektro pagal naują paskirtį tam tikrose juostose, arba susieti naujų naudojimo teisių išdavimą arba radijo spektro naudojimo pagal naują paskirtį leidimą su tam tikromis sąlygomis, jei suteikus naujas naudojimo teises arba leidus naudoti radijo spektrą pagal naują paskirtį tam tikri ekonominės veiklos vykdytojai sukauptų pernelyg daug radijo spektro dažnių, tais atvejais, kai dėl tokio kaupimo galėtų būti labai sutrikdyta konkurencija; [61 pakeit.]
   d) jei tam tikriems radijo spektro naudojimo teisių perdavimo sandoriams netaikomos nacionalinės arba Europos Sąjungos įmonių susijungimo kontrolės priemonės, valstybės narės gali uždrausti perduoti radijo spektro naudojimo teises arba nustatyti jų perdavimo sąlygas, jei perdavus teises galėtų būti labai sutrikdyta konkurencija;
   e) pagal Direktyvos 2002/20/EB 14 straipsnį valstybės narės gali keisti galiojančias teises, jei taisomosiomis ex-post priemonėmis reikia užtikrinti, kad tam tikri ekonominės veiklos vykdytojai nekauptų pernelyg daug radijo spektro dažnių, nes tai galėtų iškreipti konkurenciją. [62 pakeit.]

3.  Kai valstybės narės nori patvirtinti bet kurias 2 dalyje nurodytas priemones, jos tai daro nustatydamos sąlygas, vadovaudamosi šių sąlygų, susijusių su naudojimosi spektru teisėmis, nustatymo ar keitimo procedūrų, kurios išdėstytos Direktyvoje 2002/20/EB. [63 pakeit.]

4.  Valstybės narės užtikrina, kad nebūtų vėluojama vykdyti leidimų ir atrankos procedūras, kad jos būtų nediskriminuojančios ir kad jomis būtų skatinama veiksminga konkurencija, neleisdamos atsirasti jokioms galimoms konkurencijai kliudančioms pasekmėms, kurios nenaudingos Sąjungos piliečiams ir vartotojams. [64 pakeit.]

6 straipsnis

Radijo spektras belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui

1.  Nepažeisdamos paslaugų ir technologijų neutralumo principų, valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad Europos Sąjungoje pakankamai suderinto radijo spektro būtų skirta reikiamai aprėpčiai ir pajėgumui sudarant galimybes Sąjungai turėti sparčiausią plačiajuostį ryšį pasaulyje ir taip užtikrinta, kad belaidžio ryšio taikomosios sistemos ir Europos pirmavimas naujų paslaugų srityje veiksmingai prisidėtų prie ekonominio augimo ir būtų veiksmingai panaudoti tam, kad iki 2020 m. visi piliečiai galėtų naudotis ne lėtesniu kaip 30 Mb/s spartos plačiajuosčiu ryšiu. [65 pakeit.]

2.  Iki 2012 m. sausio 1 d. valstybės narės sudaro galimybių naudoti ▌sprendimais 2008/477/EB (2,5–2,69 GHz), 2008/411/EB (3,4–3,8 GHz) ir 2009/766/EB (900 ir 1 800 MHz) paskirtas dažnių juostas, kad paskatintų Sąjungos piliečiams ir vartotojams naudingą platesnę prieigą prie belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugų, nepažeidžiant esamų ir tų, kurios bus įdiegtos ateityje, kitų paslaugų, kurioms teikti suteikiama vienoda prieiga prie šio spektro tuose Komisijos sprendimuose nurodytomis sąlygomis, teikimo sąlygų. [66 pakeit.]

3.  Valstybės narės skatina paslaugų teikėjų nuolat vykdomą jų tinklų elektroninių telekomunikacijų atnaujinimą pagal naujausias efektyviausias technologijas, siekiant, kad jos atsipirktų. [67 pakeit.]

4.  Iki 2013 m. sausio 1 d. valstybės narės suteikia 800 MHz juostą elektroninių ryšių paslaugoms pagal suderintas technines sąlygas, nustatytas remiantis Sprendimu Nr. 676/2002/EB. Komisija gali leisti iki 2015 m. pabaigos taikyti ▌išimtis dėl techninių priežasčių tik tinkamai pagrįstais atvejais, reaguodama į tinkamai pagrįstą atitinkamos valstybės narės pateiktą prašymą. Jei tarpvalstybinės dažnių koordinavimo su viena ar daugiau trečiųjų šalių problemos ir toliau neleidžia naudoti dažnių juostos, Komisija gali kasmet leisti taikyti išimtis, kol šios kliūtys pašalinamos. Pagal Direktyvos 2002/21/EB 9 straipsnį Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, persvarsto, kaip naudojamas radijo spektras žemiau 1 GHz, ir įvertina, ar galima atlaisvinti daugiau radijo spektro ▌. [68 pakeit.]

5.  Komisija raginama bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis imtis veiksmų atitinkamais lygiais, kad būtų labiau suderintas ir efektyvesnis 1,5 GHz juostos ir 2,3 GHz juostos naudojimas belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti.

Komisija nuolat stebi belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugų sąlygojamus pajėgumo poreikius ir, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio 1 d. įvertina, ar reikia imtis veiksmų ir suderinti papildomo spektro juostų, pvz., 700 MHz juostos naudojimą. Atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į spektro technologijų vystymąsi, rinkos patirtį naujų paslaugų srityje. galimus radijo ir televizijos transliavimo poreikius ateityje ir spektro trūkumą kitose juostose, kurios tinka belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui.

Valstybės narės gali užtikrinti, kad, jei tikslinga, perėjimo ar spektro naudojimo perskirstymo tiesioginės išlaidos būtų atitinkamai kompensuojamos pagal nacionalinę teisę. [69 pakeit.]

6.  Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina, kad retai gyvenamose vietovėse prieigos prie plačiajuosčio ryšio ▌paslaugų teikimas 800 MHz juostą būtų skatinamas, pavyzdžiui, nustatant aprėpties įpareigojimus, suderintus su technologijų ir paslaugų neutralumo principais.

Valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, nagrinėja įvairius skatinimo būdus ir prireikus imasi techninių ir reguliavimo priemonių siekdamos užtikrinti, kad 800 MHz juostos atlaisvinimas neturėtų neigiamo poveikio naudotojams programų kūrimo ir specialiųjų renginių (angl. PMSE) srityse. [70 pakeit.]

7.  Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, vertina, ar ekonomiškai pagrįsta taikyti nelicencijuojamo spektro skirstymą belaidėms prieigos sistemoms, įskaitant vietinio radijo ryšio tinklus, kaip nurodyta Sprendime 2005/513/EB, ir visai 5 GHz dažnių juostai.

Komisija raginama laikytis atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, ypač ITU pasaulinėse radijo komunikacijos konferencijose, priimtos suderinimo darbotvarkės. [71 pakeit.]

8.  Komisija raginama visų pirma priimti reikiamas priemones pagal Direktyvos 2002/21/EB 9b straipsnio 3 dalį, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės leistų Europos Sąjungoje prekiauti suderintų radijo spektro juostų (790–862 MHz („800 MHz juosta“), 880–915 MHz, 925–960 MHz, 1 710–1 785 MHz, 1 805–1 880 MHz, 1 900–1 980 MHz, 2 010–2 025 MHz, 2 110–2 170 MHz, 2,5–2,69 GHz ir 3,4–3,8 GHz) ir kitų papildomų spektro dalių, kurios atlaisvinamos judriojo ryšio paslaugoms teikti, neapribojant esamų ir būsimų kitų paslaugų, kurioms teikti suteikiama vienoda prieiga prie šio spektro Komisijos sprendimuose, priimtuose vadovaujantis Sprendimu 676/2002/EB, nurodytomis sąlygomis, įdiegimo galimybių, naudojimo teisėmis. [72 pakeit.]

9.  Siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai turėtų prieigą prie pažangių skaitmeninių paslaugų, įskaitant plačiajuostį ryšį, visų pirma atokiose ir retai apgyvendintose vietovėse, valstybės narės ir Komisija gali nagrinėti, kokios galimybės turėti pakankamai spektro plačiajuosčio palydovinio ryšio paslaugoms, kuriomis sudaroma galimybė turėti interneto prieigą, teikti. [73 pakeit.]

10.  Valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, nagrinėja galimybę plėsti pikoląstelių ir femtoląstelių naudojimo galimybes. Jos visiškai atsižvelgia į šių korinių bazinių stočių ir pasidalijamojo nelicencijuojamo radijo spektro naudojimo potencialą tam, kad suteiktų pagrindą belaidžiams jungliesiems tinklams, kurie gali atlikti esminį vaidmenį įveikiant skaitmeninę atskirtį. [92 pakeit.]

7 straipsnis

Radijo spektro naudojimo poreikis kitų belaidžių komunikacijų politikai

Siekiant remti tolesnį novatoriškų audiovizualinių žiniasklaidos ir kitų paslaugų Sąjungos piliečiams plėtojimą, atsižvelgiant į ekonominę ir socialinę skaitmeninės bendrosios rinkos naudą, valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, užtikrina, kad būtų galima naudoti pakankamą spektro dalį tokioms palydovinio ir antžeminio ryšio paslaugoms teikti. [75 pakeit.]

8 straipsnis

Radijo spektro poreikis įgyvendinant kitas konkrečias Sąjungos politikos kryptis [76 pakeit.]

1.  Valstybės narės ir Komisija užtikrina radijo spektro prieinamumą ir saugo radijo dažnius, būtinus Žemės atmosferai ir paviršiui stebėti, leisdamos kurti ir naudoti taikomąsias kosmoso sistemas ir tobulinti transporto sistemas, visų pirma skirtas pasaulinei civilinei navigacijos palydovų sistemai „Galileo“ ir Pasaulinei aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemai GMES, taip pat pažangiosioms transporto saugos ir transporto valdymo sistemoms.

2.  Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija atlieka tyrimus ir nagrinėja galimybes sukurti tokias leidimų sistemas, kurios padėtų įgyvendinti mažos taršos anglies dvideginiu politiką, taupant radijo spektrui naudoti reikiamą energiją, taip pat suteikiant radijo spektrą belaidžio ryšio technologijoms, kurios padėtų sutaupyti energijos ir padidinti kitų paskirstymo tinklų, pavyzdžiui, vandentiekio tinklų, efektyvumą, įskaitant pažangius tinklus ir pažangias apskaitos sistemas. [77 pakeit.]

3.  ▌Komisija užtikrina, kad pakankamai radijo spektro suderintomis sąlygomis ir naudojant suderintas juostas būtų suteikta skatinti visuomenės apsaugos, civilinės saugos ir pagalbos ištikus nelaimėms paslaugų bei galimybių imtis atitinkamų veiksmų plėtrą ir laisvą susijusių prietaisų apyvartą, taip pat novatoriškų sąveikiųjų visuomenės ▌apsaugos, civilinės saugos ir pagalbos teikimo ištikus nelaimėms sprendimų kūrimą. Siekdama užtikrinti veiksmingą spektro naudojimą, Komisija nagrinėja galimybes teikti visuomenės apsaugos, civilinės saugos ir pagalbos teikimo ištikus nelaimėms paslaugas naudojantis karinėms struktūroms skirtais dažniais.[78 pakeit.]

4.  Valstybės narės ir Komisija svarsto mokslo ir akademinės bendruomenės radijo spektro poreikius ir su ja bendradarbiauja; nustato mokslinių tyrimų ir plėtros iniciatyvas ir inovacines taikomąsias sistemas, kurios galėtų turėti svarbaus socialinio ir ekonominio poveikio ir (arba) yra susijusios su galimybėmis investuoti, ir pasirengia tokioms taikomosioms sistemoms skirti pakankamai radijo spektro suderintomis techninėmis sąlygomis ir taikant kuo paprastesnius administracinius reikalavimus. [79 pakeit.]

5.  Valstybės narės, atsižvelgdamos į Sąjungos tikslus gerinti vidaus rinkos integraciją ir kultūros prieinamumą ir bendradarbiaudamos su Komisija, siekia nustatyti minimalų programų kūrimo ir specialiųjų renginių įrangai Sąjungoje skirtų suderintų pagrindinių juostų rinkinį. Šios suderintos juostos turi būti 1 GHz arba didesnio dažnio. [80 pakeit.]

6.  Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad radijo spektrą būtų galima naudoti RDA (radijo dažnio atpažinimo) ir kitoms DI (daiktų interneto) bevielio ryšio technologijoms ir stengiasi standartizuoti radijo spektro paskirstymą DI ryšiui visose valstybėse narėse. [81 pakeit.]

9 straipsnis

Išsamus radijo spektro naudojimo aprašas ir naujo radijo spektro poreikio stebėjimas

1.  Komisija ▌parengia išsamų viso dabartinio radijo spektro naudojimo ▌aprašą, o valstybės narės šiuo tikslu pateikia Komisijai visus būtinus faktinius duomenis.

Valstybių narių pateikta informacija turi būti pakankamai išsami, kad pagal aprašą būtų galima įvertinti spektro naudojimo efektyvumą, taip pat nustatyti galimas ateities radijo spektro suderinimo siekiant remti Sąjungos politikos kryptis galimybes.

Iš pradžių į aprašą įtraukiami 300 MHz–6 GHz diapazono dažniai, o vėliau jis papildomas duomenimis apie 6 GHz–70 GHz dažnius.

Prireikus valstybės narės teikia informaciją, nurodydamos konkrečias licencijas, įskaitant komercinius ir viešojo sektoriaus naudotojus, nepažeisdamos verslo neskelbtinos ir konfidencialios informacijos apsaugos principų. [82 pakeit.]

2.  Pagal 1 dalyje nurodytą aprašą, remiantis aiškiai apibrėžtais ir skaidriais kriterijais ir metodais, galima įvertinti techninį dabartinio radijo spektro naudojimo efektyvumą, nustatyti neefektyvias technologijas ir taikomąsias sistemas, nenaudojamą arba neefektyviai naudojamą radijo spektrą, taip pat radijo spektro pasidalijamojo naudojimo galimybes, remiantis skaidriais, aiškiai ir bendrai apibrėžtais vertinimo kriterijais ir metodika. Taip pat reikia užtikrinti, kad, kai spektras nėra naudojamas optimaliai, būtų imtasi reikiamų priemonių siekiant kuo labiau padidinti naudojimo efektyvumą. Sudarant aprašą atsižvelgiama į būsimą radijo spektro poreikį, įskaitant ilgalaikius poreikius, grindžiamą vartotojų, bendruomenių, įmonių ir operatorių reikmėmis, taip pat į tų reikmių patenkinimo galimybes. [83 pakeit.]

3.  Rengiant 1 dalyje nurodytą aprašą persvarstomos įvairios privataus ir viešojo sektorių naudotojų radijo spektro naudojimo rūšys; pagal aprašą galima nustatyti radijo spektro juostas, kurias būtų galima paskirti arba perskirstyti siekiant padidinti jų naudojimo efektyvumą, skatinti inovacijas ir konkurenciją vidaus rinkoje ir taip suteikti naudos privačiojo ir viešojo sektorių naudotojams, kartu atsižvelgiant į galimą teigiamą ir neigiamą poveikį esamiems tokių juostų naudotojams.

4.  Į aprašą taip pat įtraukiama ataskaita dėl valstybių narių priemonių, taikytų įgyvendinant Sąjungos lygmens sprendimus dėl konkrečių dažnių juostų naudojimo suderinimo. [84 pakeit.]

10 straipsnis

Tarptautinės derybos

1.  Kad apgintų savo interesus ir užtikrintų vieningą Sąjungos poziciją, Europos Sąjunga dalyvauja tarptautinėse derybose radijo spektro klausimais, veikdama pagal Europos Sąjungos teisės aktus, susijusius, be kitų dalykų, su Europos Sąjungos vidaus ir išorės kompetencijos principais. [85 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad susitarimai, kurių šalimis jos tampa dalyvaudamos ITU veikloje, atitiktų galiojančius Europos Sąjungos teisės aktus, visų pirma atitinkamas Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemos taisykles ir principus.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal tarptautines taisykles dažnių juostas būtų galima visapusiškai naudoti Sąjungos teisės aktuose numatytais tikslais ir kad tinkamai apsaugoto radijo spektro pakaktų Sąjungos įvairių sektorių politikai įgyvendinti. [86 pakeit. – tekstui lietuvių kalba įtakos neturi]

4.  Kad būtų išspręsti radijo spektro koordinavimo klausimai, dėl kurių valstybės narės negali įgyvendinti savo įsipareigojimų pagal Sąjungos teisės aktus dėl radijo spektro politikos ir valdymo, Sąjunga padeda valstybėms narėms, nustatydama politinę ir techninę paramą dvišalėse ir daugiašalėse jų derybose su trečiosiomis šalimis, ypač su Sąjungai nepriklausančiomis kaimyninėmis trečiosiomis šalimis, įskaitant valstybes kandidates ir potencialias valstybes kandidates ▌. Siekdama užtikrinti Sąjungos radijo spektro politikos tikslus, Sąjunga remia trečiųjų šalių pastangas radijo spektro valdymą įgyvendinti taip, kad jis būtų suderinamas su Sąjungos radijo spektro valdymu. [87 pakeit.]

5.  Derėdamosi su trečiosiomis šalimis, valstybės narės laikosi įsipareigojimų pagal Sąjungos teisės aktus. Pasirašydamos dokumentus arba kitokiais būdais prisiimdamos tarptautinius su radijo spektru susijusius įsipareigojimus valstybės narės prie pasirašomo dokumento arba kito priėmimo akto prideda bendrą deklaraciją, kurioje pareiškia, kad tokius tarptautinius susitarimus įgyvendina arba įsipareigojimus vykdo laikydamosi įsipareigojimų pagal sutartis.

11 straipsnis

Įvairių įstaigų bendradarbiavimas

1.  Komisija ir valstybės narės bendradarbiauja, siekdamos stiprinti esamą institucinę struktūrą, kad skatintų radijo spektro valdymo koordinavimą Sąjungos lygmeniu, įskaitant dviem arba daugiau valstybių narių tiesioginio poveikio turinčius klausimus, siekdamos plėtoti vidaus rinką ir užtikrinti, kad Sąjungos radijo spektro politikos tikslai būtų visiškai įgyvendinti. Jos siekia propaguoti su radijo spektru susijusius Sąjungos interesus už Sąjungos ribų pagal 10 straipsnį.

2.  Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad standartizavimo įstaigos, CEPT ir Komisijos Jungtinis tyrimų centras prireikus glaudžiai bendradarbiautų visais techniniais klausimais, kad užtikrintų efektyvų radijo spektro naudojimą. Todėl jos radijo spektro valdymą ir standartizavimą nuosekliai susieja taip, kad stiprintų vidaus rinką.

12 straipsnis

Viešos konsultacijos

Prireikus Komisija organizuoja viešas konsultacijas, kad surinktų visų suinteresuotųjų šalių ir visuomenės nuomones apie radijo spektro naudojimą Sąjungoje.

13 straipsnis

Ataskaitos

Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Komisija apsvarsto, kaip taikoma ši radijo spektro politikos programa. Komisija kasmet Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pagal šį sprendimą vykdytos veiklos ir priimtų priemonių ataskaitą. [88 pakeit.]

14 straipsnis

Pranešimas

Jei ankstesniuose straipsniuose nenurodyta kitaip, valstybės narės šių politikos krypčių ir tikslų laikosi iki 2015 m. liepos 1 d.

Jos pateikia Komisijai visą informaciją, kurios reikia šio sprendimo taikymui persvarstyti.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 107, 2011 4 6, p. 53.
(2) 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento pozicija.
(3) OL L 108, 2002 4 24, p. 33.
(4) OL L 91, 1999 4 7, p. 10.
(5) OL L 108, 2002 4 24, p. 7.
(6) OL L 108, 2002 4 24, p. 21.
(7) OL L 337, 2009 12 18, p. 37.
(8) OL L 108, 2002 4 24, p. 1.
(9) COM(2010)0245.
(10) OL L 196, 1987 7 17, p. 85.
(11) OL L 129, 2007 5 17, p. 67.
(12) 2008 m. birželio 13 d. Komisijos sprendimas 2008/477/EB dėl 2 500–2 690 MHz dažnių juostos suderinimo antžeminėms sistemoms, kuriomis Bendrijoje galima teikti elektroninio ryšio paslaugas (OL L 163, 2008 6 24, p. 37).
(13) 2008 m. gegužės 21 d. Komisijos sprendimas 2008/411/EB dėl 3 400–3 800 MHz dažnių juostos antžeminėms sistemoms, kuriomis Bendrijoje galima teikti elektroninių ryšių paslaugas, suderinimo (OL L 144, 2008 6 4, p. 77).
(14) 2009 m. spalio 16 d. Komisijos sprendimas 2009/766/EB dėl 900 ir 1 800 MHz dažnių juostų suderinimo antžeminėms sistemoms, kuriomis galima teikti Europos masto elektroninių ryšių paslaugas Bendrijoje (OL L 274, 2009 10 20, p. 32).
(15) OL L 274, 2009 10 20, p. 25.
(16) OL L 117, 2010 5 11, p. 95.
(17) OL L 308, 2009 11 24, p. 24.
(18) 2005 m. liepos 11 d. Komisijos sprendimas 2005/513/EB dėl suderinto radijo spektro naudojimo 5 GHz dažnių juostoje įgyvendinant bevielės prieigos sistemas, įskaitant vietinio radijo ryšio tinklus (WAS/RLAN) (OL L 187, 2005 7 19, p. 22).
(19) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (OL L 412, 2006 12 30, p. 1).
(20) OL L 199, 1999 7 30, p. 59.
(21) OL L 138, 2002 5 28, p. 1.
(22) OL L 246, 2004 7 20, p. 1.
(23) OL L 276, 2010 10 20, p.1.

Teisinė informacija - Privatumo politika