Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/76/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos, susijusios su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu(1),

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7-0074/2011),

Metodas

1.  palankiai vertina Komisijos žaliąją knygą ir galimybę tobulinti įmonių valdymo sistemas visoje ES;

2.  pabrėžia, kad tinkamas vidaus rinkos veikimas priklauso nuo finansų sistemos stabilumo ir dėl to nuo Europos piliečių ir vartotojų pasitikėjimo finansų įstaigomis ir sandoriais; pastebi, kad dėl iki šiol vykdomos atlyginimų politikos atsirado netinkamos struktūros;

3.  supranta, kad po finansų krizės paaiškėjo, jog vartotojų apsaugos kokybė ir garantijos finansinių paslaugų sektoriuje reikalauja apčiuopiamų ir stiprių patobulinimų, ypač atsižvelgiant į stebėsenos ir priežiūros aspektus;

4.  mano, kad finansų sektorius turėtų tenkinti realiosios ekonomikos poreikius, padėti skatinti tvarų augimą ir pademonstruoti kuo didesnę socialinę atsakomybę;

5.  pažymi, kad per pastarojo meto finansų krizę visame pasaulyje žlugo daug finansų įstaigų, o tai brangiai kainavo mokesčių mokėtojams; mano, kad Komisija teisi, nagrinėdama visas galimas problemų, kilusių finansų įstaigose, priežastis ir taip siekdama užkirsti kelią kitai krizei;

6.  pažymi, kad tam tikrų finansų rinkų ir įstaigų subjektų elgsena pasižymi vertybių ir etikos trūkumu; pabrėžia, kad finansų rinkos ir įstaigos, vykdydamos savo įmonės socialinės atsakomybės politiką, turi atsižvelgti į visų suinteresuotųjų subjektų, pvz., savo klientų, akcininkų ir darbuotojų, interesus;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad JAV P. Sarbanes'o ir M. G. Oxley'io įstatymas nebuvo veiksmingas, kad apsaugotų JAV įstaigas per finansų krizę ir tuo pačiu metu padidėjo visų įmonių, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į biržų prekybos sąrašus, visų pirma MVĮ, sąnaudos, susijusios su reikalavimų laikymusi, o tai sumažino konkurencingumą ir trukdė steigti naujas įmones, kurių vertybiniai popieriai būtų įtraukti į biržų prekybos sąrašus; pabrėžia, kad atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos padėtį ir ekonomikos augimo poreikį būtina išvengti poveikio, panašaus į P. Sarbanes'o ir M. G. Oxley'io įstatymo poveikį;

8.  atkreipia dėmesį į Europos Sąjungoje taikomų bendrovių valdymo sistemų įvairovę ir į metodų, kuriuos valstybės narės taiko reguliuodamos šias sistemas, įvairovę; pripažįsta, kad visiems bendras metodas būtų netinkamas ir kenktų finansų įstaigų konkurencingumui; pastebi, kad nacionalinės priežiūros institucijos supranta šiuos įvairius metodus ir daugeliu atveju gali geriausiai priimti sprendimus, paremtus ES principais; tačiau pabrėžia, kad geram valdymui visame ES finansų sektoriuje užtikrinti reikalingi tvirti minimalūs reikalavimai;

9.  pripažįsta, kad įmonių valdymo sritis nuolat kinta; mano, kad yra tinkamas proporcingas požiūris, kuris vienodai apimtų tikslines principais pagrįstas taisykles ir lanksčius „atitikties arba paaiškinimo“ procedūros geriausios praktikos kodeksus; pabrėžia, kad tačiau šį metodą turi papildyti reguliarus išorės vertinimas ir tinkama reguliavimo institucijų vykdoma priežiūra;

10.  mano, kad vis dėlto kitose srityse labiau gali tikti aukštesnio lygio „atitikties arba paaiškinimo“ procedūra su tikrinimu, kuriai būtų nustatyti specialūs teisės aktų reikalavimai ir nuodugnesni atitikties ir nukrypimų patikrinimai, ir kad atitikties patikrinimas nepavirstų tuščiu formalumu, reikalingas tiek kokybinis, tiek kiekybinis vertinimas;

11.  prašo Komisijos atlikti kiekvieno jos svarstomo pasiūlymo, kuriuo siekiama tobulinti įmonių valdymą, poveikio vertinimą sąnaudų ir naudos požiūriu, kurį atliekant didžiausias dėmesys būtų skiriamas poreikiui išlaikyti finansų įstaigas stipriomis, stabiliomis ir konkurencingomis, kad jos galėtų padėti užtikrinti ekonomikos augimą taip pat atsižvelgiant į reguliavimo nebuvimo pasekmes finansiniam stabilumui ir realiajam ekonomikos sektoriui;

Rizika

12.  atkreipia dėmesį į tam tikrų finansų įstaigų ir priežiūros institucijų nesugebėjimą suprasti, kad jų patirtos rizikos pobūdis, mastas ir sudėtingumas prisidėjo prie finansų krizės; mano, kad veiksmingas rizikos valdymas yra vienas iš pagrindinių svarbių veiksnių siekiant užkirsti kelią būsimoms krizėms;

13.  ragina visose finansų įstaigose nustatyti veiksmingą valdymo sistemą, numatant tinkamą rizikos valdymą, nuostatų laikymąsi, vidinio audito funkcijas (ir draudiko aktuarinėms funkcijoms), strategijas, politiką, procesus ir procedūras;

14.  pabrėžia, kad finansų sektoriuje rizika neišvengiama ir būtina norint užtikrinti likvidumą, skatinti konkurencingumą ir prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo; norint ateityje išvengti finansų krizės, gyvybiškai svarbu, kad valdyba iki galo suprastų susijusią riziką ir ją tinkamai įvertintų;

15.  ragina visose ekonominiu požiūriu svarbiose finansų įstaigose valdybos lygmeniu ir visose ekonomiškai svarbiose finansinėse grupėse patronuojančiosios bendrovės valdybos lygmeniu įsteigti privalomus rizikos priežiūros komitetus ar numatyti atitinkamą struktūrą; ES priežiūros institucijos pasikonsultavusios su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis turėtų nustatyti kompetentingų ir tinkamų asmenų nustatymo kriterijus ir procedūras vadovaujantiems tarnautojams ir visiems didelę riziką prisiimantiems darbuotojams, kuriais vadovautųsi finansų įstaigos, ir nacionalinės valdžios institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi šių kriterijų;

16.  mano, kad rizikos priežiūros komitetas arba kitas tolygus organas turėtų būti atsakingas už priežiūrą ir teikti valdybai konsultacijas dėl atitinkamos finansų įstaigos esamų rizikos pozicijų, taip pat konsultuoti dėl būsimos rizikos strategijos, įskaitant kapitalo ir likvidumo valdymo strategiją, atsižvelgiant į priežiūros institucijų ir centrinių bankų nustatytą finansinio stabilumo vertinimo tvarką;

17.  pabrėžia, kad galutinė atsakomybė už rizikos valdymą tenka valdybai, kuri taip pat privalo prisiimti atsakomybę už atitikties įrodymą ir įstaigos atgaivinimo planų parengimą;

18.  mano, kad bet kurioje įstaigoje neproporcingas rizikavimas yra nesuderinamas su pačiu svarbiausiu jos valdybos narių įsipareigojimu, būtent su ilgalaike ir tvaria įmonės strategija;

19.   mano, kad, siekiant spręsti konfliktus, kurių gali kilti tarp įmonių rizikos valdymo ir veiklos padalinių, įmonės turėtų nustatyti vidaus procedūrą, kurią tikrintų priežiūros institucija; be to, direktorių valdyba turėtų privalėti priežiūros institucijoms pranešti apie bet kokią jiems žinomą didelę riziką;

20.  pritaria tam, kad būtų sukurti informacijos apie vidaus konfliktus arba netinkamą praktiką įmonėje perdavimo rizikos priežiūros komitetui arba išorės priežiūros institucijoms kanalai, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad praktika dažnai skiriasi nuo politikos, o vadovybė ne visada žino, kokia iš tiesų praktika taikoma;

21.  pažymi, kad reikėtų pagerinti rizikos valdymo funkcijos ryšių su direktorių valdyba sistemą nustatant konfliktų ir problemų sprendimo perdavimo vadovybei procedūrą;

22.   pabrėžia, kad rizikos valdymo direktorius turėtų turėti tiesioginę prieigą prie bendrovės valdybos; siekiant užtikrinti jo nepriklausomumą ir objektyvumą, sprendimą dėl jo paskyrimo ir atleidimo turi priimti visa valdyba;

23.   taip pat siūlo nustatyti tvarką, pagal kurią būtų registruojami atvejai, kai rizikos priežiūros komiteto sprendimai atmetami, ir tokius duomenis pateikti auditoriams ir priežiūros institucijomis;

24.   atkreipia dėmesį į Skaidrumo direktyvą, pagal kurią iš įstaigų reikalaujama atliekant savo verslo peržiūrą atskleisti svarbiausius rizikos aspektus, ir į Ketvirtąją bendrovių teisės direktyvą, pagal kurią iš įstaigų reikalaujama aprašyti savo vidaus kontrolės sistemas, susijusias su finansinių ataskaitų teikimo rizika; pastebi, kad iš finansų įstaigų derėtų reikalauti atskleisti įstaigos atgaivinimo planus ir jiems skirtas priežiūros ataskaitas;

25.  mano, kad finansų įstaigoms turėtų būti privaloma parengti metinę vidaus kontrolės sistemų adekvatumo ir efektyvumo ataskaitą, kuri būtų susijusi su kuo mažiau biurokratijos ir kurią patvirtintų jų direktorių valdyba; taip pat mano, kad panašus vertinimas turėtų būti įtrauktas ir į finansų įstaigos išorės auditoriaus rengiamą metinę ataskaitą; tačiau ES turi būti išvengta P. Sarbaneso ir M. G. Oxley inicijuoto teisės akto padarinių;

26.  mano, kad didesnį dėmesį reikia skirti tam, kaip finansų įstaigos taiko informavimo apie riziką priemones, nes siekiant užtikrinti geresnį rizikos valdymą labai svarbu, kad būtų teikiama daugiau informacijos apie riziką visais įmonės lygmenimis ir jos darbuotojams;

27.  pritaria tam, kad būtina stiprinti priemones ES lygmeniu, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams siekiant užtikrinti valdybos narių objektyvumą ir sprendimų nepriklausomumą bankų, vertybinių popierių ir draudimo sektoriuose;

Direktorių valdyba

28.   ragina ES priežiūros institucijas pasikonsultavus su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis nustatyti kompetencijos ir tinkamumo testo kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinamas asmenų tinkamumas eiti kontroliuojamas pareigas atsižvelgiant į finansų įstaigos pobūdį, sudėtingumą ir mastą; priežiūros institucijos deramai atsižvelgdamos į reguliuojamų įmonių nuomonę turi atlikti vertinimo ir tvirtinimo procedūrą laiku ir veiksmingai; priežiūros institucijoms derėtų atlikti nuodugnius didelių ir sistemiškai svarbių finansų įstaigų patikrinimus, paskyrimo metu patikrinant direktorių asmeninį ir kolektyvinį pasirengimą, kvalifikaciją ir įvairovę, taip pat bendresnę valdymo organo sudėtį ir laiką, kurį skiria direktoriai atsižvelgiant į jų kitą veiklą;

29.   ragina Komisiją parengti teisės aktus, pagal kuriuos didelės finansų įstaigos privalėtų numatyti reguliarų išorinį savo valdybos įvertinimą, skirtą užtikrinti ne tik aukštus reikalavimus atitinkančią pavienių direktorių veiklą, bet ir tai, kad valdyba kaip visuma ir jos komitetai galėtų įgyvendinti įstaigos strateginius planus ir vykdyti rizikos valdymą; reikalauja, jog didelės finansų įstaigos savo metinėse ataskaitose patvirtintų, kad jos atliko tokį įvertinimą, pateiktų išorės vertintojo pavadinimą (vardą ir pavardę), įvertinimo apimties aprašymą, taip pat patvirtinti, kad jos reagavo į jo rekomendacijas; ragina Europos priežiūros institucijas konsultuojantis su sektoriaus atstovais, akcininkais ir reguliavimo institucijomis parengti gaires dėl tokių įvertinimų apimties;

30.  mano, kad reikėtų atskirti generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigas, tačiau pažymi, kad tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti būtina trumpam sujungti šias pareigas; taip pat pabrėžia, kad bendrovių valdymo ir atlyginimų politika turi atitikti Sutartyse ir ES direktyvose nustatytus moterų ir vyrų vienodo atlyginimo ir lygaus vertinimo principus, taip pat juos paremti;

31.  mano, kad monistinės valdybos ar stebėtojų tarybos narių kolektyvas turėtų būti nepasenusios ir aktualios profesinės kvalifikacijos ir turėti nesenų ir aktualių žinių ir patirties, įskaitant finansinę, bendram finansų įmonės valdymui užtikrinti; reikalauja, kad visos ekonomiškai svarbios finansų įstaigos turėtų nevykdomųjų valdybos narių; tačiau mano, kad visos finansų įstaigos turėtų turėti valdybą, kurioje būtų užtikrinta patirties, žinių ir asmeninių savybių įvairovė, kad valdymas būtų patikimas ir atsargus, o nariai būtų skiriami remiantis nuopelnais;

32.  pabrėžia, kad didesnė direktorių valdybos narių įvairovė padės sumažinti finansų sektoriaus krizių riziką ir padidinti ekonominį stabilumą; ragina Komisiją pateikti planą, pagal kurį būtų palaipsniui didinama lyčių įvairovė siekiant, kad finansų įstaigų direktorių valdybų sudėtyje būtų bent po 30 proc. abiejų lyčių atstovų, ir pagal kurį būtų užtikrinama, jog šis tikslas bus pasiektas artimiausioje ateityje, ir apsvarstyti priemones, kurios padėtų didinti profesinę, socialinę ir kultūrinę įvairovę;

33.  pažymi, kad didesnė valdybos narių įvairovė, ko gero, padeda pagerinti diskusijų ir sprendimo priėmimo procesų kokybę;

34.  pabrėžia, jog svarbu, kad direktorių valdyboje būtų darbuotojų atstovų, visų pirma dėl jų ilgalaikio intereso, kad įmonei būtų tinkamai vadovaujama, taip pat pažymi jų patirties ir žinių apie įmonės vidaus struktūrą svarbą;

35.  mano, kad valstybės nuosavybėje esančios finansų įstaigos ir finansų valdymo institucijos privalo užtikrinti paskyrimo procedūrų atvirumą ir nepriklausomumą;

36.  pabrėžia, kad direktoriai turi skirti užtektinai laiko savo pareigomis atlikti, o šios srities gaires turėtų parengti ES priežiūros institucijos ir šį aspektą turėtų stebėti valdyba ir nacionalinės priežiūros institucijos;

37.  mano, jog turėtų būti nepalankus požiūris į asmenis, dirbančius daugelyje skirtingų finansinių grupių direktorių valdybų;

38.  ragina veiksmingai įgyvendinti konsultacijų su darbuotojais ir jų dalyvavimo sistemos taisykles, pasirinktas pagal Direktyvą 2001/86/EB, papildančią Europos bendrovės įstatus;

39.  laikosi nuomonės, kad direktorių valdyba kartu su vyresniaisiais pareigūnais turėtų turėti faktinę atsakomybę ir būti atskaitingi už įmonių valdymo principų rengimą ir taikymą visais įmonės (korporacijos) lygmenimis;

40.  mano, kad būtina aiškiai apibrėžti minimalų Europos standartą, susijusį su finansų įstaigų direktorių valdybų narių atskaitomybe;

41.  pastebi, kad Europos centriniam bankui, Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui bei visų valstybių narių centriniams bankams vadovauja valdytojai vyrai; nurodo, kad šiuo metu centriniuose valstybių narių bankuose ir finansų įstaigose tik labai nedaug moterų užima vadovaujamas pareigas;

42.  mano, kad direktoriai turėtų turėti bendrą rūpestingumo pareigą ir privalėti priežiūros institucijoms pranešti apie didelę riziką;

43.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis lyčių atžvilgiu subalansuotų priemonių, susijusių su valdytojų paskyrimais finansų įstaigose ir Europos Sąjungos įstaigose;

44.  ragina Komisiją skatinti politiką, kuri gali padėti finansų sektoriaus įmonėms dabartinėje ekonominėje aplinkoje vertinti labiau subalansuotą vyrų ir moterų atstovavimą sprendimų priėmimo organuose ir jo pasiekti;

45.  pabrėžia, kad įmonių valdymo ir atlyginimų politika turi atitikti Sutartyse ir ES direktyvose nustatytus moterų ir vyrų vienodo atlyginimo ir vienodo požiūrio į juos principus, taip pat juos paremti;

Atlyginimų nustatymas

46.  mano, kad atlyginimų nustatymo politika turėtų remtis ilgalaikiais konkretaus asmens ir jo įmonės veiklos rezultatais siekiant užtikrinti, kad atlyginimų politika neskatintų prisiimti pernelyg didelės rizikos ir kad atlyginimų politika arba išmokos niekada nepakenktų įmonės stabilumui;

47.  teigiamai vertina jau padarytus finansų įstaigų atlyginimų politikos pakeitimus, pagal kuriuos premijos priklauso nuo ilgalaikių verslo veiklos rezultatų ir išmokamos anksčiausia po trijų metų; taip pat teigiamai vertina tai, kad nepasiekus ekonominių tikslų galimas premijų susigrąžinimas;

48.  pabrėžia, kad visų akcijų pasirinkimo sandorių atveju teisės turi būti įgyjamos ne mažiau kaip per trejų metų laikotarpį, o informacija apie tokius sandorius turi būti tinkamai atskleidžiama; mano, kad derėtų dažniau naudotis numatytais atvejais konvertuojamomis kapitalo priemonėmis, o ne akcijomis, nes šios priemonės sukelia mažesnį interesų konfliktą, susietą su paskatomis vadovautis trumpalaikiais interesais;

49.  atkreipia dėmesį į tai, kad klausimas dėl atlyginimų nustatymo finansų įstaigose reglamentuojamas Trečiojoje kapitalui keliamų reikalavimų direktyvoje;

50.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti griežtą atlyginimų politiką, kaip numatyta Kapitalui keliamų reikalavimų direktyvoje (KKRD III) ir direktyvoje „Mokumas II“; tikisi, kad šios ir kitos jau priimtos teisėkūros priemonės bus skubiai įgyvendintos 2011–2013 m. laikotarpiu; ragina Komisiją 2015 m. paskelbti vertinimo ataskaitą;

51.  pripažįsta, kad skirtingose valstybėse narėse taikomas skirtingas struktūrinis požiūris; ragina taikyti praktiką, kuria stiprinamas bendras valdymas atsižvelgiant į finansų įstaigos teisinį statusą, dydį, pobūdį, sudėtingumą ir verslo modelį;

52.  pastebi, kad esamos rekomendacijos dėl įmonių, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į biržų prekybos sąrašus, direktorių atlyginimų taikomos nevienodai ir nepatenkinamai; taigi ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ES lygmens teisės aktų dėl įmonių, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į biržų prekybos sąrašus, direktorių atlyginimų, siekiant užtikrinti, kad įmonių, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į biržų prekybos sąrašus, atlyginimų struktūra neskatintų per didelės rizikos, taip pat užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ES;

53.  ypač išreiškia susirūpinimą dėl to, kad akcininkai šiuo metu nevykdo ir negali vykdyti deramos finansų įstaigų atlyginimų politikos kontrolės;

54.  yra tvirtai įsitikinęs, kad, norint sudaryti galimybes akcininkams tinkamai prižiūrėti atlyginimų politiką, būtinas visapusiškas skaidrumas, taip pat, be kita ko, ragina viešai paskelbti darbuotojų, gaunančių daugiau kaip 1 mln. eurų bendrą atlyginimą, skaičių kiekvienoje įstaigoje, nurodant mažiausiai 1 mln. eurų dydžio intervalus;

55.  laikosi nuomonės, kad akcininkai turėtų padėti nustatyti tvarią atlyginimų politiką ir jiems turėtų būti sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl atlyginimų politikos, suteikiant teisę per visuotinį susitikimą nepritarti atlyginimų komiteto nustatytai atlyginimų politikai;

Priežiūros institucijos, auditoriai ir įstaigos

56.  mano, kad, pagerinus trišalį priežiūros institucijų, auditorių (tiek vidaus, tiek išorės) ir įstaigų dialogą, būtų galima padidinti galimybę anksti nustatyti didelę ar sisteminę riziką; ragina priežiūros institucijas, Europos sisteminės rizikos tarybą, auditorius ir įstaigas atvirai diskutuoti ir dažniau rengti posėdžius, siekiant sudaryti geresnes sąlygas riziką ribojančiai priežiūrai; be to, rekomenduoja, kad vyktų dvišaliai stambiausių finansų įstaigų auditorių ir priežiūros institucijų atstovų susitikimai; mano, kad valdybai ir vidaus auditoriams tenka atsakomybė už tai, kad būtų užtikrintas būtinų vidaus kontrolės priemonių, skirtų sisteminei rizikai nustatyti, ir už tai, kad būtų numatyta procedūra, pagal kurią būtų informuojamos priežiūros institucijos ir valdyba siekiant išvengti neigiamų pasekmių;

57.  pabrėžia, kad pagrindinei auditorių užduočiai neturėtų nepagrįstai kenkti našta, kurią lemia papildomos užduotys (pvz., su auditu nesusijusios informacijos nagrinėjimas ir vertinimas, nepatenkantis į auditorių kompetencijos sritį); mano, kad auditoriai, turėdami žinių apie priežiūrai svarbius faktus, turėtų tiesiogiai apie tai pranešti priežiūros institucijoms ir turėtų dalyvauti konkrečių kontrolės priemonių įvertinimuose, atliekamuose viso sektoriaus lygmeniu;

58.  primygtinai reikalauja, kad viešosios valdžios institucijos, įskaitant EPI ir nacionalines priežiūros institucijas, laikytųsi aukštų nepriklausomumo ir bendrovių valdymo normas atitinkančių reikalavimų;

Akcininkai ir metinis visuotinis jų susirinkimas

59.  ragina institucinius akcininkus aktyviau reikalauti valdybos atsakomybės ir tinkamai kontroliuoti jos strategiją ir kad būtų atsižvelgiama į ilgalaikius subjektų, kurie gauna naudos iš jos veiklos, interesus;

60.  ragina priimti teisės aktus, pagal kuriuos iš subjektų, turinčių leidimą ES trečiųjų subjektų vardu valdyti investicijas, būtų reikalaujama viešai nurodyti, ar jie taiko valdytojo kodeksą ir ar pagal jį atskleidžia informaciją; jei taip – kurį kodeksą ir kodėl, jei ne – kodėl ne;

61.  mano, kad, norint sudaryti svarbius sandorius, kurių vertė viršytų nustatytą ir proporcingą vertę, turėtų būti būtinas specialus akcininkų pritarimas arba turėtų būti taikomas reikalavimas, jog sandoris gali įsigalioti tik apie jį pranešus akcininkams, jei akcininkų dalyvavimas įmanomas, laikomasi konfidencialumo principo ir nekliudoma įprastai finansų įstaigos veiklai; EVPRI pasikonsultavusi su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis gali pateikti gaires dėl tinkamo standarto;

62.  pripažįsta, kad būtina užtikrinti susijusių šalių sandorių skaidrumą ir kad apie svarbius sandorius, kuriuose dalyvauja susijusi šalis, turėtų būti pranešama institucijai, kurios sprendimu vertybiniai popieriai įtraukiami į prekybos biržoje sąrašą, kartu pateikiant nepriklausomo konsultanto raštą, kuriame būtų patvirtinama, kad sandoris teisingas ir pagrįstas, arba dėl tokių sandorių turėtų balsuoti akcininkai, išskyrus susijusią šalį; EVPRI pasikonsultavusi su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis gali pateikti gaires dėl tinkamo standarto;

63.  ragina metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime privalomai rengti kiekvieno valdybos nario rinkimus, kasmet privalomai teikti pasiūlymą dėl pasitikėjimo valdybos politika arba dėl pritarimo valdybos veiklai, siekiant užtikrinti didesnę valdybos atskaitomybę ir įtvirtinti didesnės atsakomybės principus;

64.  ragina ištirti, kas kliudo veiksmingai akcininkų kontrolei, ir panaikinti reguliavimo kliūtis, apsunkinančias racionalų bendradarbiavimą;

65.  ragina nustatyti elektroninį balsavimą siekiant paskatinti akcininkus dalyvauti bendrajame finansų įstaigų valdyme;

66.  mano, kad visos akcinės bendrovės turėtų turėti galimybę savo įstatuose nustatyti, ar jų investuotojai turėtų būti anoniminiai, ar juos galima būtų nustatyti pagal pavardę, ir kad pastaruoju atveju įstatyme turėtų būti nustatytas įpareigojimas iš tiesų viešai skelbti jų tapatybę;

o
o   o

67.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 329, 2010 12 14, p. 3.