2011 m. gegužės 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ikimokyklinio ugdymo Europos Sąjungoje (2010/2159(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdama į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, ypač į jos 3, 18 ir 29 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl neįgalių asmenų teisių,
– atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1720/2006/EB, nustatantį veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje(1),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra. Kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai“ (COM(2011)0066),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Parlamentui pavadinimu „Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumas ir teisingumas“ (COM(2006)0481),
– atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl vaiko priežiūros ir ugdymo(2),
– atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl švietimo ir mokymo socialinio aspekto(3),
– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadas dėl vaikų iš migrantų šeimų švietimo(4),
– atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“)(5),
– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas „Parengti jaunimą XXI amžiui: Europos bendradarbiavimo mokyklų klausimais darbotvarkė“(6),
– atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 15–16 d. Barselonoje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo(7),
– atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl daugiakalbystės – Europos turto ir bendro rūpesčio(8),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A7–0099/2011),
A. kadangi ikimokyklinis vaikų ugdymas sudaro sėkmingo mokymosi visą gyvenimą pagrindą, turintį esminę reikšmę siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų,
B. kadangi ankstyvame amžiuje vaikai būna ypač smalsūs, imlūs, nori mokytis ir kadangi šiame amžiuje vystosi svarbūs jų gebėjimai, tokie kaip gebėjimas kalbėti ir reikšti mintis, taip pat socialiniai gebėjimai; kadangi šiame amžiuje formuojamas vaiko būsimo mokymosi ir profesinės karjeros pagrindas,
C. kadangi visoje ES ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra apibrėžiami skirtingai, įvairiai aiškinant sąvoką „kokybė“, kuri labai priklauso nuo valstybių narių ir regionų kultūrinių vertybių ir jų „vaikystės“ sampratos,
D. kadangi esama akivaizdaus ryšio tarp augimo neturtingoje ir nepalankioje padėtyje esančioje šeimoje ir prastų mokymosi rezultatų ir kadangi esama įrodymų, kad tokios šeimos gauna daugiausiai naudos iš galimybės naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis; kadangi nepalankioje padėtyje esančių asmenų grupės mažiau siekia naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis dėl jų prieinamumo ir įperkamumo problemų,
E. kadangi ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra paprastai sulaukia mažiau dėmesio ir mažesnių investicijų negu kitų pakopų ugdymas, nors yra aiškių įrodymų, kad investicijos į ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą tikrai atsiperka,
F. kadangi ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros tikslai dažnai yra pernelyg orientuoti į darbo rinką, per stipriai susitelkiama į būtinybę didinti moterų darbo rinkoje skaičių ir per mažai skiriama dėmesio vaiko poreikiams ir interesams,
G. kadangi dėl šiuo metu vykstančių pokyčių darbo rinkoje, pvz., didėjančio darbuotojams nustatytų netipinių ir lanksčių darbo valandų skaičiaus ir didėjančio laikinų darbo vietų skaičiaus, daugeliui šeimų labai sunku šeimos įsipareigojimus derinti su darbu,
H. kadangi yra tiesioginis ryšys tarp tėvų ir vaikų gerovės ir teikiamų paslaugų ikimokyklinio amžiaus vaikams kiekio ir kokybės,
I. kadangi tradiciškai vaiko priežiūra suvokiama kaip įprasta moterų veikla, todėl ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros srityje daugiausia dirba moterys,
J. kadangi labai skiriasi darbuotojų kvalifikacija valstybėse narėse ir tarp įvairių paslaugų teikėjų ir kadangi daugelyje valstybių narių ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikėjai neprivalo samdyti specialią kvalifikaciją turinčių darbuotojų,
K. kadangi ES mastu atlikta labai mažai vaikų ugdymo tyrimų, kuriais būtų galima daryti įtaką visos ES ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros politikos plėtojimui ir įgyvendinimui,
Į vaiką orientuotas požiūris
1. palankiai vertina šiuos tikslus, iškeltus Barselonoje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose: „iki 2010 m. suteikti vaikų priežiūros galimybes mažiausiai 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus ir mažiausiai 33 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus“; teigia, kad vis dėlto Taryba ir Komisija turi persvarstyti ir atnaujinti šiuos tikslus, kad vaikų poreikiai ir interesai taptų svarbiausiu ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros politikos prioritetu;
2. pripažįsta, kad strategija „Europa 2020“, kuria siekiama sukurti įtraukiąją visuomenę, didinant užimtumą, mažinant mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių ir skurdą, negali būti įgyvendinta, jeigu visiems vaikams nebus užtikrinta tinkama gyvenimo pradžia;
3. pažymi, kad ankstyvoji vaikystė (ikimokyklinis amžius) yra labai svarbus vaiko pažintiniam, sensoriniam ir motoriniam vystymuisi bei kalbos įgūdžių įgijimui, taip pat sudaro pagrindą mokymuisi visą gyvenimą; pripažįsta, kad ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra skatina sveiką protinį ir fizinį vaikų vystymąsi, o tai sudaro jiems sąlygas tapti harmoningesniais žmonėmis; todėl rekomenduoja valstybėms narėms apsvarstyti galimybę nustatyti, kad prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą būtų privaloma vienus metus jį leisti į vaikų darželį;
4. pabrėžia, kad sveikos gyvensenos elgsenos, pvz., gerų mitybos įpročių bei tinkamo ir subalansuoto mankštinimosi, ugdymas ikimokykliniu laikotarpiu gali turėti didelį poveikį fiziniam ir protiniam vystymusi ir būti lemiamas geros sveikatos visą gyvenimą veiksnys; įspėja, kad vaikai neturėtų per anksti pradėti užsiimti tam tikra intensyvia sportine veikla, kurios svarbiausias tikslas – geri rezultatai;
5. primena bet kokio ankstyvo mokymosi svarbą įgyjant žinių, visų pirma mokantis kalbų, skatinant daugiakalbystę ir kalbų įvairovę;
6. skatina taikyti ir remti naujoviškus pedagoginius kalbų mokymo modelius, visų pirma steigti ir remti vaikų lopšelius ir darželius, atitinkančius 2002 m. Barselonoje nustatytą tikslą, kuris apima regioninių, mažumų ir kaimyninių šalių kalbų mokymąsi;
7. atkreipia dėmesį, kad svarbu plėsti ir tobulinti ugdymo įstaigas (pailgintos dienos), užsiimančias vaikų laiko organizavimu po ikimokyklinių užsiėmimų;
8. pabrėžia, kad visi vaikai turi teisę ne tik į ugdymą ir priežiūrą, bet ir į poilsį, laisvalaikį ir pramogas;
Universalus ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimas
9. pažymi, kad pagal 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas nepalankios padėties dėl išsilavinimo stokos problemą reikėtų spręsti užtikrinant kokybišką ikimokyklinį ugdymą bei tikslinę paramą ir skatinant įtraukųjį švietimą;
10. pripažįsta, kad nors nepalankioje padėtyje esančių asmenų socialinės grupės gali gauti naudos iš papildomos pagalbos, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimas turi būti universalus visiems tėvams ir jų vaikams, nepaisant jų kilmės ar finansinės padėties;
11. pabrėžia, kad negalią turintys vaikai turėtų dalyvauti pagrindinėse ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros programose (jeigu įmanoma) ir kad tokiems vaikams turėtų būti siūloma papildoma specialistų pagalba (jeigu reikia);
12. ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti JT konvenciją dėl neįgalių asmenų teisių;
13. pabrėžia, kad valstybės narės turėtų sudaryti sąlygas taikyti įvairiapusiškus metodus kuriant ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo ir su juo susijusios veiklos koncepcijas;
Bendradarbiavimas su tėvais
14. pabrėžia, kad motinos ir tėvai yra lygiaverčiai partneriai ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros klausimais; pripažįsta, kad teikiant ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas turėtų dalyvauti darbuotojai, tėvai ir, jeigu įmanoma, patys vaikai;
15. pabrėžia, kad pakankamos trukmės motinystės ir tėvystės atostogos, taip pat veiksmingos ir lanksčios darbo rinkos politikos įgyvendinimas yra pagrindinės veiksmingos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros politikos sudedamosios dalys;
16. skatina valstybes nares investuoti į tėvų švietimo programas ir prireikus teikti kitų rūšių paramą, kaip antai lankymosi namuose paslaugos, tėvams, kuriems reikia papildomos pagalbos; be to, yra įsitikinęs, kad tėvams vaikų lopšeliuose turėtų būti vietoje teikiamos lengvai prieinamos ir nemokamos konsultavimo paslaugos;
17. pabrėžia, kad vykdant kultūrinę veiklą gilinamos vaikų žinios, skatinamas skirtingų kultūrų dialogas ir ugdomas atvirumas bei tolerancija; primena, jog svarbu, kad su vaikais dirbančių specialistų komandos vykdytų tarpkultūrinę veiklą su vaikais ir jų tėvais;
18. atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar ne visose valstybėse narėse tėvai, neturintys teisėto leidimo gyventi šalyje, gali pasinaudoti ikimokyklinio vaikų ugdymo galimybėmis;
19. ragina valstybes nares prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių, papildomos apsaugos statusą arba dėl humanitarinių priežasčių laikiną leidimą pasilikti turinčių asmenų vaikams suteikti ikimokyklinio ugdymo galimybes, kad jų gyvenimo galimybės nebūtų jau nuo pat pradžių apribotos;
Didesnė paslaugų integracija
20. ragina valstybes nares integruoti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, teikiant paramą jų kūrimui ir su juo susijusiai veiklai ir užtikrinant geresnį įvairių institucijų ir ministerijų, kuriančių ikimokyklinio ugdymo politiką ir programas, bendradarbiavimą ir koordinavimą;
21. ragina valstybes nares ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigoms suteikti pakankamą autonomiją, kad jos galėtų išlaikyti savo savarankiškumą ir kūrybingumą ieškodamos sprendimų, kaip užtikrinti vaikų gerovę;
22. pabrėžia, kokios svarbios yra naujoviškos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos, kurios yra vietinio pobūdžio ir suburia bendruomenės narius iš sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo, kultūros ir kitų sektorių;
23. ragina valstybes nares kartu su vietos valdžios institucijomis ir ne pelno organizacijomis skatinti ir finansuoti priemones ir projektus, kuriais būtų siekiama teikti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas nepalankioje padėtyje esančių asmenų socialinėms grupėms priskiriamiems vaikams, bei stebėti ir vertinti šias priemones ir projektus;
24. pripažįsta, kad reikia atsižvelgti į šeimų gyvenimo sąlygų įvairovę ir dėl to atsirandančius skirtingus poreikius, ir tikisi, kad bus teikiamos įvairios, lanksčios ir naujoviškos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos;
25. ragina sukurti Europos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų sistemą, kurioje būtų atsižvelgiama į valstybių narių kultūrų įvairovę ir pabrėžiami bendri tikslai ir vertybės;
Ekonominė nauda
26. pabrėžia, kad, nors ekonominė padėtis nestabili, reikia daug investuoti į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų skirti pakankamai lėšų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugoms;
27. dar kartą pabrėžia, kad įrodyta, jog investicijos į ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą vėliau duoda ekonominės ir visuomeninės naudos, pvz., padidėja mokesčių įmokos, nes sustiprėja darbo jėga, sumažėja būsimos sveikatos priežiūros išlaidos, nusikalstamumas ir asocialaus elgesio atvejų; pabrėžia, kad prevencija – veiksmingesnė ir taupesnė priemonė negu intervencija vėlesniame etape;
28. pripažįsta, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas gali padėti sumažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių, kovoti su menku vaikų iš nepalankioje padėtyje esančių asmenų socialinių ir kultūrinių grupių išsilavinimu ir sumažinti dėl to atsirandančią socialinę nelygybę, nes visa tai veikia visą visuomenę; pažymi, kad ypač didelė rizika kyla jaunimui iš pažeidžiamų socialinių grupių;
29. pabrėžia, kad aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos papildo, o ne pakeičia stiprią socialinę sistemą, apimančią daugelį kovos su skurdu priemonių; ragina valstybes nares kovoti su skurdu visuomenėje;
Darbuotojai ir kokybiškos paslaugos
30. pabrėžia, kad ikimokyklinis amžius yra svarbiausias vaiko emocinio ir socialinio vystymosi etapas ir kad todėl asmenys, dirbantys su ikimokyklinio amžiaus vaikais, turi turėti tinkamą kvalifikaciją; pažymi, kad įdarbinant darbuotojus itin svarbu vaiko gerovė ir saugumas;
31. pažymi, kad teigiamas ankstyvojo ugdymo programų poveikis gali būti išsaugotas ilguoju laikotarpiu tik tuo atveju, jeigu jas įgyvendinus teikiamas aukštos kokybės pradinis ir vidurinis ugdymas;
32. pripažįsta, kad su vaikais dirbantys kvalifikuoti ir gerai parengti darbuotojai turi didžiausią poveikį ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų kokybei, todėl ragina valstybes nares gerinti profesinius standartus, nustatant reikalavimą turėti pripažintą kvalifikaciją ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros srityje dirbantiems asmenims; pažymi, kad kiti veiksniai, įskaitant darbuotojų ir vaikų skaičiaus santykį, grupių dydį ir ugdymo programų turinį, taip pat gali turėti įtakos paslaugų kokybei;
33. pripažįsta, kad ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros pedagogai ir pradinių klasių mokytojai turi daugiau bendrauti ir dalytis metodais, kad būtų užtikrintas mokymosi metodų tęstinumas;
34. ragina valstybes nares sukurti priemones teikiamoms ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugoms įvertinti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi kokybės standartų, siekiant šias paslaugas pagerinti;
35. ragina įgyvendinant Europos kvalifikacijų sandarą (EKS) atsižvelgti į ugdymo kokybę, taigi ir į mokymosi rezultatus; ragina valstybes nares nuolat teikti mokymus ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros srityje dirbantiems asmenims, siekiant pagerinti ir atnaujinti jų specialiuosius įgūdžius;
36. ragina valstybes nares užtikrinti, kad visiems kvalifikuotiems ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros srities darbuotojams būtų mokamas atlyginimas, atitinkantis pradinių klasių mokytojams nustatytą atlyginimą;
37. ragina valstybes nares spręsti lyčių pasiskirstymo problemą vaikų priežiūros srityje, įgyvendinant politiką, kuria būtų siekiama padidinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kursus lankančių vyrų skaičių;
Tyrimai ir keitimasis geriausia patirtimi
38. pabrėžia, kad nepaisant to, kad esama empirinių duomenų apie vaikus kai kuriose valstybėse narėse (juos surinko, inter alia, Nacionalinė vaikų ugdymo asociacija, Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF), Tarptautinis ikimokyklinio ugdymo leidinys ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), vis tiek būtina geriau suvokti vaiko vystymąsi ikimokyklinio ugdymo laikotarpiu; todėl ragina visoje ES atlikti išsamesnius tyrimus ir visoje ES keistis gautais rezultatais, atsižvelgiant į valstybių narių kultūrų įvairovę;
39. apgailestauja, kad nepakankamai išnaudojami ES struktūriniai fondai ir programos, kaip antai „Comenius“, kurie sudaro sąlygas pedagogams dalyvauti visos ES masto mainuose; ragina valstybes nares padidinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros pedagogų informuotumą apie tokias programas ir fondus;
40. palankiai vertina Komisijos ketinimą skatinti geriausių metodų ir patirties nustatymą bei dalijimąsi jais, taikant atvirąjį koordinavimo metodą, kaip nurodyta komunikate dėl ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, ir rekomenduoja, kad valstybės narės bendradarbiautų ir keistųsi geriausia patirtimi siekiant tobulinti esamas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros programas;
o o o
41. paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.