Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2011/2667(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0286/2011

Pateikti tekstai :

B7-0286/2011

Debatai :

PV 11/05/2011 - 12
CRE 11/05/2011 - 12

Balsavimas :

PV 12/05/2011 - 12.6
CRE 12/05/2011 - 12.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0235

Priimti tekstai
PDF 297kWORD 74k
Ketvirtadienis, 2011 m. gegužės 12 d. - Strasbūras
Smulkiojo verslo akto apžvalga
P7_TA(2011)0235B7-0286/2011

2011 m. gegužės 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Smulkiojo verslo akto apžvalgos

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“ (COM(2011)0078),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Smulkiojo verslo akto(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl praktinių aspektų, susijusių su Europos Sąjungos MVĮ skirtos finansinės paramos priemonių persvarstymu būsimu programavimo laikotarpiu(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 23 mln. mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kurios sudaro apytikriai 99 proc. visų ES įmonių ir sukuria daugiau kaip 100 mln. darbo vietų, atlieka esminį vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą, socialinę sanglaudą ir darbo vietų kūrimą, taip pat jos yra pagrindinis naujovių šaltinis ir gyvybiškai svarbios siekiant išlaikyti ir didinti užimtumą bei prisidėti prie pagrindinių pavyzdinės iniciatyvos ES 2020 tikslų siekimo,

B.  kadangi Smulkiojo verslo aktas grindžiamas svarbiais politiniais ramsčiais, kaip antai prieiga prie finansų, pateikimas į rinkas (bendrąją rinką, tarptautines rinkas, viešieji pirkimai) ir geresnis reguliavimas; kadangi valstybių narių, kurie imasi konkrečių veiksmų siekiant pagerinti verslo aplinką MVĮ, padaryta pažanga labai skiriasi, dažnai vos pastebima nepaisant pareikštų politinių įsipareigojimų Smulkiojo verslo akto principams,

C.  kadangi MVĮ vis dar susiduria su rimtomis problemomis plėtojant savo veiklą, inovacinius pajėgumus ir joms sunku patekti į rinkas, visų pirma dėl sunkumų gaunant finansavimą ir administracinių kliūčių, kurias toliau reika mažinti,

D.  kadangi Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa, kurioje dalyvavo 100 tūkst. MVĮ, buvo sėkminga, iki jos galiojimo pabaigos 2013 m. ja galės pasinaudoti dar daugiau MVĮ,

Smulkiojo verslo akto įgyvendinimas

1.  teigiamai vertina Komisijos Smulkiojo verslo akto apžvalgą ir remia naujus pasiūlymus, skirtus toliau palengvinti prieigą prie finansavimo, pateikimą į rinką ir mažinti biurokratinę naštą stiprinant valdyseną ir stebėseną pažangiuoju reglamentavimu, kaip antai MVĮ veiklos peržiūra;

2.  toliau pritaria tam, kad beveik visi pasiūlymai dėl teisės aktų pagal SVA buvo priimti; tvirtai ragina valstybes nares nedelsiant pritarti likusiems pasiūlymams dėl Europos uždarosios akcinės bendrovės statuto, kuris suteiktų MVĮ galimybę prekiauti visoje ES, sumažintų išlaidas ir skatintų augimą šioje srityje, remti Smulkiojo verslo akte nurodytą administracinės naštos mažinimą 25 proc., kuris prisidėtų prie Smulkiojo verslo akto veiksmingumo, užkirsti kelią valstybių narių protekcionistinei ekonominei politikai ir skatinti verslą;

3.  ragina valstybes nares skubiai įgyvendinti persvarstytą Pavėluotų mokėjimų direktyvą, skirtą veiksmingai kovoti su pavėluotais mokėjimais ir jų neigiamu poveikiu, ypač MVĮ; šiuo klausimu taip pat ragina Komisiją įgyvendinti patvirtintą bandomąjį projektą, kuriuo remiamos MVĮ, steigiančios veiksmingą kredito valdymo mechanizmą, kuris palengvintų tarptautinių skolų išieškojimą;

4.  pažymi, kad Smulkiojo verslo akte numatytų priemonių įgyvendinimo lygis skiriasi valstybėse narėse; šiuo tikslu tvirtai reikalauja, kad valstybės narės dėtų daugiau pastangų šioje srityje ir prisiimtų konkrečius įsipareigojimus per kitą Konkurencingumo tarybos posėdį;

5.  mano, kad reguliari Komisijos kontrolė turi užtikrinti sistemingą ir išsamų įgyvendinimą; mano, kad Komisijai reikia veiksmingesnių priemonių, norint paraginti valstybes nares įgyvendinti SVA principus, ir prašo reguliariai pranešti apie SVA įgyvendinimo pažangą valstybių narių ir Europos lygmeniu;

6.  pritaria tam, kad Komisija paskyrė naują atstovą MVĮ reikalams, ir remia jo įgaliojimus stebėti valstybių narių pažangą įgyvendinant SVA ir propaguojant MVĮ interesus visoje Komisijoje, visų pirma užtikrinant, kad būtų atitinkamai laikomasi principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius“; ragina valstybes nares paskirti nacionalinius atstovus MVĮ reikalams, kurie koordinuotų MVĮ politiką ir kontroliuotų SVA įgyvendinimą skirtingose įstaigose;

7.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai, kad MVĮ politikos vaidmuo skersinis, užtikrinti politikos nuoseklumą, paskirti Generalinių direktorių pavaduotojus MVĮ reikalams susijusiuose Direktoratuose, pvz., Mokslinių tyrimų, Aplinkos, Vidaus rinkos, Užimtumo ir Prekybos, kurie glaudžiai bendradarbiautų su atstovu MVĮ reikalams;

8.  yra susirūpinęs dėl to, kad, anot Komisijos, poveikio MVĮ tyrimas nebuvo nuosekliai atliekamas atitinkamai visiems naujiems teisėkūros pasiūlymams, ypač nacionaliniu lygmeniu; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad visi nauji teisės aktai būtų vertinami atsižvelgiant į jų poveikį MVĮ, ir kad MVĮ testas būtų sistemingai atliekamas kaip poveikio vertinimo elementas; toliau ragina Komisiją parengti MVĮ testui minimalius standartus ir reikalavimus, grindžiamus pažangiąja patirtimi, kad jis būtų atliekamas nacionaliniu ir Europos lygmeniu;

9.  pabrėžia, kad poveikio vertinimas, įskaitant MVĮ testą, turi būti atliekamas visiškai nepriklausomai ir visada turi būti paremtas pagrįsta ir objektyvia galimo poveikio analize; todėl mano, kad Poveikio vertinimo valdybos narius turėtų paskirti Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, o ne Komisijos Pirmininko nurodymu; siūlo, kad atstovas MVĮ reikalams būtų nuolatinis Poveikio vertinimo valdybos narys, kuris prižiūrėtų tinkamą MVĮ tyrimo atlikimą;

Pažangus reglamentavimas

10.  perspėja, kad vis dar egzistuoja biurokratinės ir administracinės kliūtys, kurios labiausiai trukdo MVĮ; pritaria Komisijos nuomonei, kad valstybės narės turėtų vengti „perteklinio reguliavimo“, t. y. viršyti ES teisės aktų reikalavimus, nustatytus į nacionalinę teisę perkeliamose direktyvose; laikosi nuomonės, kad valstybės narės turėtų taikyti koreliacines lenteles perkeliant Europos direktyvos į nacionalinę teisę, aiškiai nurodydamos, kurios dalys perimtos iš Europos teisės, o kurios sudaro papildomus nacionalinius teisės aktus;

11.  pabrėžia e. valdžios ir „vieno karto“ principo svarbą, pagal kurį valstybės narės institucijos neturėtų dubliuoti informacijos užklausų;

12.  teigiamai vertina Komisijos komunikate atnaujintas pastangas skatinti administracinių kliūčių MVĮ panaikinimą nacionaliniu lygmeniu, kadangi ne visos valstybės narės nustatė arba pasiekė nacionalinius mažinimo tikslus; ragina valstybes nares prisiimti tvirtesnį politinį įsipareigojimą nustatant šiuos tikslus ir dėti daugiau pastangų jų siekiant;

13.  pabrėžia, kad administracinė našta tuo didesnė, kuo mažesnė įmonė, ragina diferencijuoti mikroįmones, mažąsias ir vidutinio dydžio įmones; pabrėžia, kad mikroįmonės (<10 darbuotojų) sudaro 91,8 proc. viso ES verslo, todėl joms reikia skirti ypatingą dėmesį ir parengti jų poreikius atitinkantį metodą;

Galimybė gauti finansavimą

14.  pabrėžia, kad sėkminga strategija, skirta naujoviškoms MVĮ remti, neturėtų būti grindžiama subsidijomis, o kurti verslo aplinką, kurioje MVĮ turėtų tikrą, skatinančią, įkvėpiančią, prieinamomis kainomis, efektyvią, holistinę ir visa apimančią laisvę ir geresnes galimybes gauti visokeriopą finansavimą ir naudotis finansavimo priemonėmis, kaip antai, subsidijomis, garantijomis ir akciniu kapitalu; pažymi, kad inovacijos pagal prigimtį susijusios su tam tikra žlugimo rizika, todėl pabrėžia, kad svarbu suteikti antrą šansą gauti finansavimą tiems MVĮ atstovams, kurie dirbo sąžiningai, tačiau jų verslas žlugo;

15.  ragina ES lygmeniu, regioniniu bei vietos lygmenimis ypač gerinti veiklą pradedančių įmonių ir mažųjų inovacinių įmonių galimybes ankstyvaisiais inovacijų kūrimo etapais gauti finansinę paramą, t. y. pradinį finansavimą, finansavimą iš neformalių investuotojų ir didesnį akcinio bei iš dalies akcinio kapitalo finansavimą; pabrėžia poreikį šiuo tikslu sukurti Europos rizikos kapitalo fondą; mano, kad Europos Sąjunga turėtų išplėsti nuolatinių rizikos pasidalijimo produktų, kuriuos siūlo Europos investicijų bankas (EIB), spektrą taikydama Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę; pabrėžia, kad galėtų atlikti svarbų EIB vaidmenį skatinant programas, kaip, pvz., JASMINE ir JEREMIE, skirtas MVĮ poreikiams tenkinti ilgalaikiu laikotarpiu;

16.   mano, kad siekiant užtikrinti, jog BASEL III reikalavimai bankams neturėtų poveikio teikiant finansavimą MVĮ, reikėtų skirti ypatingą dėmesį išsamiam MVĮ tyrimui, kaip šiuo metu rengiamo reglamento dėl kapitalui keliamų reikalavimų (angl. „CDR “4) poveikio vertinimo elementui, priemonių, skirtų užtikrinti, kad bankai toliau atliktų savo pareigą visuomenei finansuodami realiąją ekonomiką, nustatymui, ir kad ES lygmeniu reikia skirti daugiau dėmesio garantijų suteikimo mechanizmams kaip alternatyviam finansavimo metodui;

17.  teigiamai vertina tai, kad EIB patikėjo Europos investicijų fondui jo vardu investuoti 1 mlrd. eurų kaip tarpinę ekonomikos augimo skatinimo priemonę per investavimo fondus, kurių tikslinė grupė – augančios inovacinės konkurencingos MVĮ visoje Europoje; todėl ragina daugiau lėšų skirti šioms finansavimo priemonėms, kadangi jos padeda skatinti inovacijas, kurios sudaro Europos konkurencingumo pagrindą;

18.  tvirtai remia Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programą ir jos patvirtintą sėkmę, perspėja apie galimus poveikius jos veiksmingumui ir struktūros lankstumui, jei ji bus įtraukta į busimą ES mokslinių tyrimų programą; reikalauja, kad Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programa ir toliau išliktų kaip MVĮ skirta savarankiška pavyzdinė programa; ateityje į Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programą reikėtų įtraukti atskirą SVA biudžeto eilutę, pagal kurią būtų finansuojami specifiniai SVA prioritetai;

19.  apgailestauja, kad iki 2009 m. pabaigos per bankus tarpininkus buvo pilnai panaudota tik 75 proc. 21 mlrd. eurų siekiančios bendros finansinės paramos, t .y. iš 23 mln. MVĮ paramą gavo tik 50 tūkst.; todėl ragina imtis priemonių, skirtų padaryti mokėjimų mechanizmą, ypač tarpininkų bankų partnerių sistemą, skaidresne, prieinama ir veiksminga, kad išvengti deficitų atsiradimo ir pasiekti tikslo suteikti visą 30 mlrd. eurų sumą MVĮ 2008-2011 m.;

Galimybė patekti į rinkas

20.  teigiamai vertina Bendrosios rinkos akto, grindžiamo Europos Parlamento iniciatyva pagal M. Monti pranešimą, priėmimą; ypač pritaria teisėkūros priemonėms, kurios leidžia MVĮ pasinaudoti visais bendrosios rinkos privalumais, kaip antai Europos rizikos kapitalo fondų taisyklėmis, bendra konsoliduota pelno mokesčio baze (BKPMB), persvarstytomis PVM taisyklėmis ir supaprastintomis apskaitos direktyvomis; ragina Tarybą tvirtai įsipareigoti įgyvendinti Bendrosios rinkos aktą, ypač iki 2012 m. pabaigos priimti prioritetinius veiksmus; ragina Komisiją ir Tarybą atidžiai apsvarstyti į MVĮ interesus rengiant visas šio proceso priemones;

21.   ragina Komisiją sustiprinti ir padidinti Europos įmonių tinklo vaidmenį siekiant padėti mažosioms įmonėms, kurios nori kuo veiksmingiau pasinaudoti bendros rinkos siūlomomis galimybėmis, ir jas remti;

22.  mano, kad reikia stiprinti MVĮ ir viešųjų pirkėjų dialogą, kad palengvinti MVĮ dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose; šiuo tikslu siūlo apsvarstyti galimybes, kaip padėti MVĮ steigti partnerystes ir konsorciumus, kad kartu teikti paraiškas į atvirus konkursus; ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimą ir ištirti ES viešųjų pirkimų ribines vertes, kad juose galėtų dalyvauti ir MVĮ, kitu atveju sutartims taikomi ypatingi reikalavimai, kurių MVĮ atitikti negali; ragina Komisiją ištirti, kaip geriau skelbti atvirus konkursus Europoje ir panaikinti administracines kliūtis, kurios neleidžia Europos bendrovėms dalyvauti tarpvalstybiniuose viešuosiuose pirkimuose; ragina visas valstybes nares sistemingai taikyti Europos gerosios praktikos kodeksą, kuris palengvina MVĮ dalyvavimą atviruose konkursuose;

23.  ragina Komisija ateityje pasiūlymuose dėl Europos standartizacijos sistemos modernizavimo užtikrinti, kad Europos standartizacijos tarnybose tinkamai atstovaujama MVĮ interesams, taip pat padaryti standartus labiau prieinamus MVĮ;

24.  pabrėžia iniciatyvų, kaip antai smulkaus verslo mokslinių tyrimų iniciatyvos (SBRI), vaidmenį padedant valstybės sektoriaus įstaigoms užsakyti smulkaus verslo teikiamas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugas siekiant patenkinti visuomenės poreikius ir skatinti naujoviškas prekes ir paslaugas;

Parama MVĮ

25.  pakartoja savo ankstesnį raginimą įsteigti pagal vieno langelio principą realius arba elektroninius nacionalinius kontaktinius centrus, skirtus informacijai teikti, ir paramos MVĮ agentūras, kurie suteiktų galimybę naudotis įvairiais, prie įmonių veikos ciklo pritaikytais informacijos šaltiniais;

26.  mano, kad smulkiajam verslui reikėtų padėti padidinti konkurencingumą tarptautiniuose rinkose šiomis priemonėmis: didinant eksporto pajėgumus; informuojant apie programas ir iniciatyvas, skirtas palengvinti patekimą į tarptautinę rinką ir padėti MVĮ siūlomų prekių ir paslaugų įsiskverbimui; užtikrinant tinkamą smulkiojo verslo interesų atstovavimą dvišalėse ir daugiašalėse prekybos derybose;

27.   pritaria Komisijos iniciatyvai suteikti MVĮ antrą šansą, kuri bus įtraukta į Europos MVĮ savaitės renginius;

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

28.  ragina toliau dėti pastangas, skirtas mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų finansavimui supaprastinti, tinkamai valdyti programas, ypač MVĮ naudai, ir kaip nurodyta 2010 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo ir 2011 m. vasario 16 d. rezoliucijoje dėl praktinių aspektų, susijusių su Europos Sąjungos MVĮ skirtos finansinės paramos priemonių persvarstymu būsimu programavimo laikotarpiu;

29.  pritaria Komisijos ketinimui pasiūlyti lengvesnes administracines ir finansines taisykles MVĮ, taip pat suderintų priemonių rinkinį jų inovaciniam gebėjimams stiprinti per visą inovacijų ciklą, įskaitant netechnologines inovacijas pagal būsimą Mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo sistemą, ir ypač pagal programas, kurios pakeis 7-ąją Pagrindų programą ir Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programą; primena Komisijai, kad svarbu teikti paramą MVĮ vietos lygmeniu, įtraukiant inovacijų centrus, prekybos rūmus, verslo organizacijas ir inovacijų grupes;

30.  ragina priimti vieningą Europos patentą ir toliau plėtoti Europos lygmeniu priemones ir programas, pvz., naujovių talonus, kuriais skatinami MVĮ naujovių valdymo pajėgumai, galimybė naudotis mokslinėmis ir naujoviškomis paslaugomis ir kitas žiniomis grindžiamas verslo paslaugas (verslo modeliavimas, rizikos vertinimas ir t. t.); pažymi, kad valstybėse narėse yra geriausių universitetinių technologijų perdavimo centrų pavyzdžių, kurie palengvina MVĮ prieigą prie mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros; ragina Komisiją atlikti Europos patentų fondo, kuris remtų technologijų perdavimą tarp mokslinių centrų ir verslo, ypač naujoviškų MVĮ, steigimo įvykdomumo analizę;

31.   apgailestauja dėl to, kad nedidelė inovacinių MVĮ dalis išauga iki didelių bendrovių su didesniu darbuotojų skaičiumi; be to pažymi, kad palyginti su JAV, ES veikia mažiau jaunų, moksliniais tyrimais ir taikomąja plėtra užsiimančių inovacinių bendrovių, ir kad didelis inovacijų ir e. įgūdžių trūkumas trukdo MVĮ taikyti naujoviškus ir pažangius verslo modelius ir naujas technologijas;

32.  ragina nacionalines vyriausybes apsvarstyti mokesčių lengvatas naujoviškoms smulkioms verslo įmonėms, kurios tik pradeda veiklą, pirmais jų veikimo metais;

Įgūdžiai, švietimas ir profesinis mokymas
33. apgailestauja, kad SVA nepakankamai atsižvelgiama į socialinius klausimus ir į darbo jėgos rinką, kadangi tai turi poveikį verslumui ir MVĮ galimybėms realizuoti užimtumo potencialą ir įdarbinti reikiamą kvalifikaciją turinčius darbuotojus;
34. pripažįsta, kad MVĮ verslumas – tai pagrindinė varomoji augimo ir inovacijų jėga; pabrėžia, kad reikia skirti daugiau dėmesio skatinant verslumą visais švietimo ir mokymo lygmenimis, pasitelkiant naujoviškus metodus, kaip antai realias mini-įmones vidurinėje mokykloje; pabrėžia, kad svarbu remti valdymo įgūdžių ugdymą ir skaitmeninius įgūdžius, kurių reikia smulkiajam verslui norint būti sėkmingam dabartinėje rinkos aplinkoje;
35. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti ir skatinti MVĮ įgūdžių poreikio nustatymą ir prognozę, ypač kad jos galėtų tvariai veikti, taip pat parengti verslumo švietimo ir profesinio mokymo strategijas pažangiausios valstybių narių patirties pagrindu;
36. ragina Komisiją suteikti programai „Erasmus jauniems verslininkams“ nuolatinės programos statusą ir atitinkamą biudžetą, kadangi parengiamųjų veiksmų rezultatai labai teigiami nepaisant to, kad veiksmai dar neužbaigti ir atliekami labai mažu mastu;
Efektyvus išteklių naudojimas
37. teigiamai vertina tai, kad Komisija pripažįsta, jog MVĮ turi atlikti esminį vaidmenį pereinant prie efektyviu išteklių panaudojimu grindžiamos ekonomikos; mano, kad efektyvaus išteklių naudojimo tikslams pasiekti reikalingas požiūris, apimantis visą vertės kūrimo grandinę; todėl ragina Komisiją parengti suderintus MVĮ sektorinius projektus ir vykdyti veiklą, kuria siekiama nustatyti galimas išteklius taupančias naujoves vertės ir pasiūlos grandinėje;
38. pritaria Komisijos pasiūlymui priimti Ekologinių naujovių veiksmų planą; ragina priimti plataus užmojo MVĮ paramos priemones remiant ekologiškus naujoviškus sprendimus visais vertės kūrimo grandinės etapais, įskaitant dizainą; mano, kad būtina padidinti šių iniciatyvų finansavimą, pvz., pagal busimą Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programą, taip pat naudojant tikslinės paskirties struktūrinių fondų lėšas; ragina Komisiją du kartus per metus teikti ataskaitas apie valstybių narių pažangą remiant ekologines MVĮ inovacijas;
39. atkreipia dėmesį į MVĮ energijos taupymo potencialą, kadangi šiuo metu tik 24 proc. MVĮ aktyviai dalyvauja veiksmuose, skirtuose mažinti poveikį aplinkai; pabrėžia, kad taikant energijos taupymo priemones, susijusias su išlaidų mažinimu, padėtų MVĮ sumažinti sąskaitas už energiją ir jie turėtų daugiau lėšų reinvestavimui; mano, kad yra didelis poreikis didinti MVĮ informuotumą apie mažai anglies dioksido išskiriančias technologijas; pabrėžia, kad kiekvienai MVĮ atitenka bent vienas finansų konsultantas, tačiau yra tik keli ekspertai, galintys konsultuoti MVĮ energijos taupymo ir efektyvaus naudojimo klausimais;

40.  atkreipia dėmesį į visose valstybėse narėse augančią prekybą suklastotomis ir piratinėmis prekėmis, importuotomis iš trečiųjų šalių, kurios kelia grėsmę Europos MVĮ konkurencingumui;

o
o   o

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 48.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0057.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0093.

Teisinė informacija - Privatumo politika