Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Atnaujinta socialinė darbotvarkė: galimybės, prieinamumas ir solidarumas Europoje XXI amžiuje“ (COM(2008)0412),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 9 d. Komisijos komunikatą „Naujasis postūmis Europos bendradarbiavimui profesinio mokymo srityje, siekiant paremti strategiją “Europa 2020' (COM(2010)0296),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatą „Bendrieji gebėjimai kintančiame pasaulyje“ (COM(2009)0640),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų išvardintus aštuonis bendruosius gebėjimus, kurie pateikiami kaip Europos orientaciniai metmenys(1),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 9 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimo (COM(2008)0180),

–  atsižvelgdamas į dešimties metų trukmės darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“ ir vėlesnius bendrus tarpinius pranešimus apie padarytą pažangą ją įgyvendinant,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 27 d. Komisijos komunikatą „ES jaunimo strategija. Investicijos ir galimybių suteikimas“ (COM(2009)0200),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl ES jaunimo strategijos „Investicijų ir galimybių suteikimas“(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo(3),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Judus jaunimas“ – iniciatyva išlaisvinti jaunimo potencialą, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas būtų pažangus, tvarus ir integracinis' (COM(2010)0477),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl dabartinės Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos įvertinimo ir dėl atnaujintos sistemos ateities perspektyvos (09169/2009),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 15 d. Tarybos rezoliuciją dėl naujų gebėjimų naujoms darbo vietoms(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl bendrųjų gebėjimų kintančiame pasaulyje: 2010 m. švietimo ir mokymo darbo programos įgyvendinimas(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl švietimo ir mokymosi visą gyvenimą žinioms, kūrybiškumui ir naujovėms skatinti. Darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimas(6),

–  atsižvelgdamas į 2009 m kovo mėn. Cedefop atliktą tyrimą „Karjeros patarimai specializuojantis. Specialistų gebėjimai ir kvalifikacijų keliai Europoje“,

–  atsižvelgdamas į 2009 m gegužės mėn. Cedefop atliktą tyrimą „Europos ateities gebėjimai. Profesinių gebėjimų poreikių numatymas“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl kompetencijų, kuriomis prisidedama prie mokymosi visą gyvenimą ir iniciatyvos „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 31 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET). Mokymosi rezultatų perkėlimo, kaupimo ir pripažinimo Europoje sistema“ (SEC(2006)1431),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 5 d. Tarybos diskusijų dėl Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadų dėl glaudesnio europinio bendradarbiavimo profesinio švietimo ir mokymo srityje ateities prioritetų (16459/2008),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimo(7),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos išvadas dėl jaunimo judumo(10),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 21 d. Komisijos komunikatą „Nuosekli Lisabonos uždavinių vykdymo švietimo ir mokymo srityje pažangos rodiklių ir lyginamųjų standartų sistema“ (COM(2007)0061),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 8 d. Komisijos komunikatą „Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumas ir teisingumas“ (COM(2006)0481),

–  atsižvelgdamas į Cedefop tyrimo ataskaitą Rizikos grupės jaunimo nukreipimas mokytis darbui reikalingų įgūdžių (Guiding at-risk youth through learning to work), Liuksemburgas, 2010,

–  atsižvelgdamas į trumpą pranešimą „Užimtumas Europoje turi būti labiau grindžiamas žiniomis ir kompetencija“, Cedefop, 2010 m. vasario mėn.,

–  atsižvelgdamas į trumpą pranešimą „Kvalifikacijų disbalansas Europoje“, Cedefop, 2010 m. birželio mėn.,

–  atsižvelgdamas į Cedefop publikaciją „Darbas ir senėjimas“, Liuksemburgas, 2010 m.,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 ir 166 straipsnius, susijusius su švietimu ir profesiniu mokymu, jaunimu ir sportu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Kultūros ir švietimo komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0082/2011),

A.  kadangi jaunimo nedarbo lygis šiuo metu siekia 21 % ir yra du kartus aukštesnis nei bendras nedarbo lygis ES mastu ir tai viena iš svarbiausių Europos problemų, taigi siekiama anksti paliekančiųjų mokyklą skaičių sumažinti iki mažiau kaip 10 %; kadangi kitas tikslas – iki 2020 m. padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje iki 70 %; kadangi švietimas ir mokymas yra svarbiausi veiksniai siekiant užtikrinti sėkmingą dalyvavimą darbo rinkoje ir galimybę priimti gyvenimo sprendimus, atsižvelgiant į tai, kad per 5,5 mln. jaunų europiečių neturi darbo, patiria skurdą, jiems kyla socialinės atskirties pavojus ir trūksta galimybių palikus mokyklą, daug jaunų žmonių priversti imtis darbų be garantijų, su mažais atlyginimais ir mažesniu socialiniu draudimu, ir tai daro poveikį jų sveikatai ir saugumui darbo vietoje,

B.  kadangi ES 58,9 proc. universitetinių studijų diplomų įteikiama moterims, o doktorantūros studijas baigusių moterų dalis yra tik 43 proc. ir ji dar mažesnė profesorių lygmeniu, ir kadangi tik 15 proc. A pakopos profesorių yra moterys,

C.  kadangi Komisijos komunikate „Naujasis postūmis Europos bendradarbiavimui profesinio mokymo srityje, siekiant paremti strategiją “Europa 2020' (COM(2010)0296), neatsižvelgiama į lyčių aspektą,

D.  kadangi perėjimas nuo mokymosi prie darbo ir nuo vieno darbo prie kito yra visos ES darbuotojų struktūrinė problema; taigi, kadangi perėjimo saugumas yra svarbiausias motyvas norint paskatinti darbuotojus mokytis už darbo vietos ribų; kadangi kokybiškos stažuotės daro itin teigiamą poveikį jaunimo galimybėms įsidarbinti,

E.  kadangi ankstyvas nedarbas turi ilgalaikį neigiamą poveikį, įskaitant didesnę nedarbo riziką ateityje ir mažesnį viso gyvenimo uždarbį,

F.  kadangi vykstant demografiniams pokyčiams ir ilgėjant gyvenimo trukmei ilgesnė ir įvairiapusiškesnė darbo patirtis bus savaime suprantamas dalykas ir kadangi inter alia visą gyvenimą trunkantis mokymasis, švietimas, naujoji skaitmeninė ekonomika, prisitaikymas prie naujų technologijų ir strategijos „ES 2020“ įgyvendinimas – tai būdai norint užtikrinti užimtumą ir geresnį gyvenimo lygį,

G.  kadangi prie individualių besimokančiųjų poreikių pritaikytas profesinis mokymas itin svarbus ir labai padeda didinti visų pirma specifinių asmenų grupių, kaip antai migrantų, neįgalių asmenų ar anksti paliekančiųjų mokyklą ir pažeidžiamų moterų, gebėjimą nepasiduoti konkurenciniam spaudimui, gerinti gyvenimo lygį, siekti socialinės ir ekonominės sanglaudos ir gerinti įtrauktį,

H.  kadangi istorijos eigoje smulkios įmonės sukūrė per 50 % naujų darbo vietų Europoje – darbo vietų, kurios pačios save išlaiko ir skatina kurti dar daugiau darbo vietų,

I.  kadangi Komisija ir valstybės narės visų pirma turėtų padėti kurti aplinką, kurioje įmonės galėtų sėkmingai veikti, vystytis ir augti, o kad jos galėtų augti – įmonėms reikia mažesnės mokesčių naštos ir didesnio nuspėjamumo, kad jos galėtų planuoti ir investuoti,

J.  kadangi atsižvelgiant į didelį mokinių dalyvavimo profesiniame mokyme lygio skirtumą valstybėse narėse svarbu keistis pažangiąja patirtimi siekiant valstybėse narėse, kuriose mokinių skaičius ir kokybė blogesnė, padidinti mokinių, kurie jose pasirenka techninį mokymą, skaičių ir pagerinti šių mokinių žinių kokybę;

1.  pripažįsta profesinio mokymo modernizavimo būtinybę atsižvelgdamas į tai, kad žmogiškasis kapitalas itin svarbus Europos sėkmei;

2.  pripažįsta ir pirminio, ir tęstinio profesinio švietimo ir mokymo svarbą ir pabrėžia, kad šio mokymo sėkmė priklauso nuo visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir bendradarbiavimo rengiant, organizuojant ir finansuojant šiam tikslui skirtas strategijas; ragina valstybes nares naudoti teigiamą dvejopos profesinio rengimo ir mokymo (PRM) sistemos taikymo patirtį ir sekti pavyzdžiu tų šalių, kuriose taikant minėtąją sistemą pasiekta ilgalaikė jaunų darbuotojų įtrauktis į darbo rinką ir didesnis jaunų darbuotojų užimtumo lygis, taip pat aukštesnis kompetencijos lygis, dėl kurio vėliau gerėja užimtumo perspektyvos vyresniame amžiuje;

3.  primena kad PRM programos turėtų būti išplečiamos, kad derėtų su mokymosi visą gyvenimą, pirminio ir tęstinio mokymo principais;

4.  pabrėžia, kad svarbu skatinti nuolat vykdyti tolesnio profesinio mokymo kursus kaip mokymosi visą gyvenimą dalį;

5.  ragina valstybes nares užbaigiant pagrindinį išsilavinimą atlikti polinkio tam tikrai profesijai vertinimą;

6.  perspėja, kad jaunieji europiečiai gali tapti prarastąja karta, jei jiems nebus praktiškai padedama rasti darbą ir tęsti studijas, kai dėl augančio skurdo didėja mokyklos nelankymas;

7.  palankiai vertina Komisijos priemones, kuriomis siekiama šalinti kliūtis, didinti skaidrumą ir palyginamumą pripažįstant mokymosi rezultatus švietimo sistemose ir tarp jų;

8.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad profesinis mokymas ir visą gyvenimą trunkantis mokymasis būtų labiau orientuoti į darbo rinkos poreikius ir sudarytų galimybes patekti į šią rinką bei judėti joje; be to, pabrėžia, kad reikia geresnės ir didesnės švietimo, darbo, profesinio švietimo ir profesinio mokymo sąveikos, nes taip užtikrinama itin svarbi jungtis tarp švietimo ir darbo poreikių; taigi ragina valstybes nares siekti, kad žmonės nuolat turėtų poreikį kelti kvalifikaciją ir mokytis visą gyvenimą;

9.  pabrėžia, kad norint užtikrinti švietimo ir mokymo jungtį, ypač perėjimą nuo profesinio mokymo prie aukštojo mokslo, reikia išplėsti jungčių tarp profesinio mokymo ir aukštojo mokslo galimybes ir ypač siekti jas įtraukti į patarimų dėl profesinės veiklos, orientavimo ir konsultacijų teikimo priemones; taip pat mano, kad perėjimu nuo profesinio mokymo prie užimtumo užtikrinama, kad asmenys, gaunantys profesinį mokymą įgytų įgūdžius, turinčius paklausą darbo rinkoje;

10.  pabrėžia, kad svarbu vietos ir regioniniu lygmeniu skatinti veiksmingą mokymo įstaigų, agentūrų, mokslinių tyrimų centrų ir įmonių sąveiką ir patikimą bendradarbiavimą siekiant pakeisti uždarą švietimo sistemų pobūdį ir panaikinti žinių ir įgūdžių bei darbo rinkos poreikių neatitikimą, taip pat pasiekti, kad jaunimas ir ypač moterys galėtų būti lengviau įdarbinami, ypatingą dėmesį atkreipiant į tęstinio profesinio mokymo įgūdžius;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti ESF valdymui daugiau lankstumo turint mintyje kintantį darbo rinkos pobūdį;

12.  palankiai vertina tai, kad didesnis dėmesys skiriamas rezultatais grindžiamo mokymosi metodui ir tai, kad savišvieta bei neformaliuoju mokymu įgyti įgūdžiai plačiau pripažįstami;

13.  pabrėžia pirminio mokytojų rengimo svarbą, nes geri mokytojai ir pedagogai kokybiškai vykdo mokymo programas ir gerina viso švietimo kokybę;

14.   ragina valstybes nares ir Komisiją toliau tobulinti savišvietos ir neformaliojo mokymo pripažinimą; atkreipia dėmesį į šios srities gerąją patirtį, ypač įgytą gaunant finansavimą iš ESF, iš kurios matyti, kad įgūdžių, nepaisant jų įgijimo vietos, pripažinimas leidžia sėkmingiau įsitraukti į darbo rinką;

Profesinis rengimas

15.  ragina valstybes nares užtikrinti aukštos kokybės profesinį mokymą, orientuotą į mokymąsi darbo vietoje ir į atitinkamų žmonių individualius poreikius; taip pat mano, kad aukštos kokybės profesinis mokymas būtinas siekiant, kad Europa galėtų įsitvirtinti kaip žinių visuomenė ir veiksmingai konkuruoti globalizuotos ekonomikos sąlygomis;

16.  pažymi, kad taip pat esama profesinio švietimo vidaus rinkos, ir ragina valstybes nares steigti daugiau konsultavimo centrų mokymosi galimybių ir profesinio judumo gimtojoje šalyje ir kitose valstybėse narėse klausimais;

17.  laikosi nuomonės, kad ES institucijos, norėdamos visapusiškai įgyvendinti pagal strategiją „ES 2020“ numatytą pavyzdinę iniciatyvą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“, turėtų imtis pragmatiškesnės, išsamesnės ir plataus užmojo iniciatyvos, kuriai pritartų visos valstybės narės ir kurią įgyvendinant būtų ypatingai siekiama sujungti profesinį lavinimą, profesines kvalifikacijas, mokymąsi visą gyvenimą, stažuotes ir darbo rinką, kad kiekviena valstybė narė išties siektų Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje (ET 2020) išdėstytų tikslų;

18.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad profesinis mokymas būtų labiau orientuotas į darbo rinkos poreikius;

19.  ragina mokyti gamybinės praktikos metu, tokiam mokymo būdui suteikiant pirmenybė kitų mokymo būdų, pvz., stažuočių atžvilgiu; skatina valstybes nares neplanuoti profesinio pobūdžio universitetinių kursų be gamybinės praktikos sutarčių;

20.  ragina valstybes nares sudaryti galimybes mažesnių gebėjimų studentams grįžti prie bendrojo lavinimo vidurinėje arba aukštojoje mokykloje;

21.  skatina valstybes nares kartu su aktyviai dalyvaujančiais socialiniais partneriais padėti modernizuoti profesinio mokymo programas ir teikiamas technines žinias, bendrai kuriant profesinio mokymo modelius, kurie sudarys švietimo programų pagrindą ir bus atnaujinami kas dvejus ar trejus metus atsižvelgiant į mokslines ir technines kiekvienos srities naujoves;

22.  pabrėžia, kad būtinas didesnis skirtingų valstybių narių švietimo sistemų suderinamumas ir sąveika ypač daug dėmesio skiriant kalbų dėstymui ir mokymo programoms, suderintoms atsižvelgiant į iniciatyvos „Inovacijų Sąjunga“ tikslus; pabrėžia, kad būtina šalinti visas teisines ir administracines Europos sistemos, kurią taikant būtų užtikrintos įvairios galimybės kokybiškai stažuotis bet kurioje ES valstybėje, vystymo kliūtis;

23.  ragina užtikrinti geresnę mergaičių ir berniukų pusiausvyrą renkantis profesiją siekiant užkirsti kelią darbo rinkų suskirstymui pagal lytį ir geriau pasirengti siekti būsimų tikslų, susijusių su didesniu ir harmoningesniu užimtumu visoje ES, pateikiant iniciatyvas, kurios padėtų moterims pasirinkti profesijas, kuriose tradiciškai dominuoja vyrai, ir atvirkščiai; taigi ragina valstybes nares kokybine prasme aukšto standarto konsultacijas, susijusias su profesijos pasirinkimu, ir sudaryti galimybes pasiekti geresnę mergaičių ir berniukų pusiausvyrą renkantis profesiją, atsižvelgiant į stereotipus, kurių vis dar esama ir kurie daro įtaką renkantis darbo kryptį;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad aukšto lygio profesinis mokymas grindžiamas išsamiu, lyčių požiūriu neutraliu bendro pobūdžio lavinimu, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad mokomojoje medžiagoje nebūtų nustatyti su lytimi susiję karjeros modeliai, kad būtų užtikrinta, jog nuo pat pradžių būtų skatinamas berniukų ir mergaičių domėjimasis visomis karjeros galimybėmis;

25.  pripažįsta, kad mūsų švietimo praktikoje lyčių stereotipai vaidina svarbų vaidmenį, todėl pabrėžia, kad svarbu sukurti strategijas, pagal kurias būtų vykdomas lyčių požiūriu neutralus švietimas, padedant, pavyzdžiui, moterims ir vyrams sudaryti vienodas PRM ir užimtumo galimybes;

26.  ragina valstybes nares ir socialinius partnerius palengvinti PRM, lavinimo ir šeiminio gyvenimo derinimą suteikiant galimybę pasinaudoti vaikų priežiūros paslaugomis, taip pat nustatant patogų mokymo laiką, suderinamą su vaikų mokyklų tvarkaraščiais;

27.  ragina plėtoti visų suinteresuotųjų subjektų, visų pirma švietimo institucijų, darbdavių ir profesinių sąjungų, dialogą instituciniu lygmeniu, siekiant užtikrinti profesinio mokymo kokybę ir pritaikymą prie aktualių darbo rinkos poreikių;

28.  ragina remti tarpvalstybinius švietimo įstaigų ir darbdavių ryšius ir komunikacijos forumus siekiant, kad būtų galima keistis gerąja praktika;

29.  ragina visus darbo rinkos dalyvius, įskaitant profesinių sektorių, įmonių, profesinių sąjungų, ministerijų ir valstybinių įdarbinimo tarnybų atstovus, įsitraukti į nuoseklų socialinį dialogą dėl to, kaip geriau užtikrinti profesinę jaunų žmonių integraciją ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą, taip pat formalų ir neformalų mokymąsi.

30.  palankiai vertina strategijoje „Europa 2020“ keliamą tikslą sustiprinti profesinio mokymo sistemas ir ragina valstybes nares siekti, kad pagal šias sistemas būtų įgyjama visapusiška kvalifikacija, skatinamas dalyvavimas ir žmogaus poreikius atitinkantis darbas;

31.  rekomenduoja skatinti kūrybingumą, naujoves ir verslumą visais švietimo lygmenimis, įskaitant profesinį mokymą ir pripažinti įgūdžius, įgytus bet kokios rūšies mokymosi metu, įskaitant neformalų mokymąsi ir savišvietą; taip pat rekomenduoja skatinti rengti projektus, kuriuos vykdant palengvinamas žinių ir įgūdžių perdavimas iš kartos į kartą;

32.  tvirtina, kad verslumo mokymas turėtų sudaryti svarbią PRM dalį siekiant padidinti jo patrauklumą visiems profesijos besimokantiems ir pagal strategijos „Europa 2020“ nuostatas gerinti verslumo gebėjimus;

33.  primena tikslus, šiais metais nustatytus strategijoje „Europa 2020“, pagal kuriuos pabrėžiama, kad reikia aukštos kvalifikacijos ir išsilavinusios Europos darbo jėgos, kad galima būtų pasiekti tvirtą ir tvarų augimą ir pagal minėtą strategiją nustatytus užimtumo tikslus; atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį atlieka pasiekiamas ir prieinamas PRM Europos darbo jėgos profesinio rengimo ir įgūdžių tobulinimo procese;

34.  pabrėžia, kad itin svarbu sustiprinti procedūrą, pagal kurią nustatomi vietos, nacionalinio ir Europos lygmens poreikiai, kad galima būtų pasiekti kuo tikslesnę siūlomų įgūdžių ir darbo rinkos reikalavimų atitiktį;

35.  ragina valstybes nares formuoti profesinei veiklai reikalingus įgūdžius ir taip rengtis darbo patirčiai, kuri ateityje bus ilgesnė ir nepastovi;

36.  pabrėžia, kad reikia, jog teikiant PRM darbuotojai įgytų įgūdžių, kurie reikalingi dirbant naujus tvarius darbus, kurie atsiras būsimos tvarios ekonomikos sąlygomis;

37.  ragina valstybes nares stebėti veiksmus, kuriais siekiama palengvinti perėjimą iš mokyklos į profesinį gyvenimą, ir plėtoti integruotas profesinio orientavimo ir konsultavimo programas;

38.  pažymi, kad pakaitinis mokymas (mokymas ir praktika) sėkmingai taikomas kai kuriose valstybėse narėse dėl to, kad įmonės bendradarbiauja ir bendrauja siekdamos suteikti su profesija susijusį mokymą;

39.  ragina įmones labiau pasinaudoti bendromis profesinio mokymo programomis, kad būtų geriau pasiekti specialūs mokymo tikslai, kurie turi paklausą darbo rinkoje;

40.  ragina valstybes nares, siekiant persiorientuoti į tvarią ekonomiką ir tvarų augimą, sustiprinti profesinio mokymo instituciją, nes ji gali tapti priemone, kuri bus naudojama sprendžiant socialinių pasekmių problemas, iškylančias darbuotojams, kai restruktūrizuojamos įmonės, ir padės didinti šių darbuotojų užimtumą;

41.  pabrėžia socialinės ir integracinės ekonomikos modelių svarbą šiai naujai verslo kultūrai ir pažymi, kad labai svarbu, kad profesinį mokymą teikiančios institucijos, įskaitant aukštojo mokslo institucijas, turėtų jose profesijos besimokantiems suteikti išsamias žinias apie visas verslumo formas, įskaitant socialinę ir integracinę ekonomiką, ir apie atsakingo ir etiško valdymo principus;

42.  pabrėžia, kad reikia sudaryti sričių, kuriose Europos Sąjunga pasaulyje pirmauja palyginti su kitais regionais, arba galėtų pirmauti, ir kurių mokymo strategijas reikėtų plėtoti, sąrašą;

Profesinis mokymas

43.  ragina valstybes nares atsižvelgti į didėjantį įgūdžių tobulinimo poreikį ir kurti konsultacinius centrus norint padėti darbuotojams planuoti savo profesinį mokymą; ragina darbdavius sudaryti sąlygas visiems darbuotojams tobulinti įgūdžius;

44.  rekomenduoja teikti paskatas darbdaviams, kad jie skatintų savo darbuotojus dalyvauti mokymo programose;

45.  ragina valstybes nares numatyti paskatas darbdaviams siekiant padėti labai mažose ir mažose įmonėse rengti ekonominiu požiūriu naudingus ir lanksčius mokymus, kurie būtų pritaikyti moterų poreikiams; ragina Komisiją ir visas valstybes nares ryžtingai dėti pastangas siekiant pašalinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus, turint tikslą iki 2020 m. panaikinti dabartinį 18 proc. darbo užmokesčio skirtumą dėl lyties;

46.  ragina valstybes nares kartu su Komisija, naudojant atitinkamas universitetų programas, skatinti taikyti žmogiškųjų išteklių valdymo ir naudojimo modelius, pagrįstus profesinio mokymo pripažinimu, atsižvelgiant į mokymąsi visą gyvenimą, nes tai suteikia įmonėms pridėtinės vertės ir konkurencinio pranašumo;

47.  rekomenduoja skatinti profesinio rengimo ir mokymo centrų planavimo, finansavimo, valdymo ir vertinimo veiklos autonomiją ir sukurti dinamiškesnes PRM centrų ir įmonių bendradarbiavimo formas;

48.  primena, kad itin svarbu investuoti į profesinį rengimą ir mokymą siekiant geresnės ateities Europos piliečiams; mano, kad pagrindiniai gebėjimai ir nauji įgūdžiai, ypač gebėjimai ir įgūdžiai, kurių reikia strateginio augimo sektorių darbo vietose, teikia žmonėms naujų galimybių ir, be to, jie sudaro ilgalaikio tvaraus ekonominio ir socialinio vystymosi pagrindą; todėl mano, kad svarbu, jog valstybės ir visi susiję subjektai užtikrintų, kad darbuotojai įgytų jiems reikalingus pagrindinius gebėjimus;

49.  ragina Komisiją rengti priemones, pavyzdžiui mokymosi visą gyvenimą vertinimo programas, siekiant skatinti darbuotojus sistemiškai ir savo iniciatyva dalyvauti mokymosi visą gyvenimą ir (arba) profesinio rengimo ir mokymo programose ir tokius darbuotojus remti, ypatingą dėmesį skiriant tiems, kurie turi derinti darbą ir šeiminį gyvenimą, ir reguliariai tikrinti, kokių kvalifikacijų reikia įgyti norint toliau sėkmingai dalyvauti darbo rinkoje, tobulinti jų įgūdžius ir užtikrinti profesinį judumą;

50.  siekiant suderinti šeiminį gyvenimą ir karjerą ir siekiant padėti moterims kaimo vietovėse ragina valstybes nares pasiūlyti tolesnį lavinimą kompiuterių technologijų srityje, kad moterys turėtų galimybę dirbti namuose;

51.  ragina vyriausybes skatinti lankstų, specifiniams organizacijų ir įmonių poreikiams pritaikytą PRM, panaudojant visą įgytą išsilavinimą, derinant mokymą, privatų gyvenimą ir kitą profesinę veiklą ir didinant judumą Europoje, ypatingą dėmesį atkreipiant į organizacijų, kurioms gresia atskirties pavojus, prieigą prie profesinio mokymo siekiant jį prailginti;

52.  pažymi, kad mokymasis visą gyvenimą bus labai svarbus siekiant užkirsti kelią nedarbui ir kad turi būti tinkamai atsižvelgiama į vykdytos profesinės veiklos įvairovę; atsižvelgdamas į šį tikslą mano, kad darbuotojai turi būti labiau informuojami apie nuolatinio tolesnio profesinio mokymosi poreikį;

53.  ragina Komisiją parengti tyrimą apie dalyvavimo profesiniame rengime ir mokyme pasekmes tiek darbuotojų darbo našumo, tiek įmonių konkurencingumo bei darbo kokybės požiūriais;

54.  pabrėžia žmonėms skirtingose gyvenimo situacijose lengvai prieinamo, lankstaus ir individualaus tęstinio profesinio mokymo svarbą, nes šis mokymas palengvina ir pagerina profesinį dalyvavimą darbo rinkoje; mano, kad profesinis mokymas ir švietimas turėtų būti prieinamas ir ekonomiškai priimtinas visų amžiaus tarpsnių žmonėms, nepaisant jų padėties darbo rinkoje ar pajamų, norint ne tik remti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, bet ir prisidėti prie esamų profesijų raidos bei naujų profesijų kūrimo remiantis faktiniais visuomenės poreikiais; be to, mano, kad šį mokymą reikėtų laikyti svarbia priemone, padedančia pailginti asmenų profesinį gyvenimą;

55.  ragina valstybes nares sudaryti moterims itin geras, dideles, lanksčias ir priimtinas PRM galimybes, taip pat visą gyvenimą teikti joms konkrečių su karjera susijusių patarimų ir konsultacijų apie karjerą bet kurioje profesinėje srityje, kurie būtų pritaikyti moterims iš įvairios aplinkos, siekiant veiksmingai užtikrinti joms galimybes gauti geras darbo vietas ir tinkamą atlyginimą, taip pat ragina atsižvelgti į jų daugialypius mokymosi poreikius, kaip antai:

56.  pažymi, kad Europoje vis sparčiau senėjant gyventojams didėja mokymosi visą gyvenimą ir švietimo programų svarba, todėl jiems reikia suteikti paramą;

57.  pabrėžia, kad būtina dėti daugiau pastangų Europos ir nacionaliniu lygmenimis siekiant, kad MVĮ daugiau dalyvautų profesinio mokymo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi sistemoje, taip pat padidinti žemos kvalifikacijos darbuotojų, kurių registruotas dalyvavimas itin menkas, dalyvavimą;

58.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti lankstumą ir saugumą būtina nedelsiant veiksmingai padidinti darbuotojų, kurie naudojasi lanksčiomis įdarbinimo galimybėmis, dalyvavimą tęstiniame mokyme; taigi ragina valstybes nares imtis atitinkamų iniciatyvų;

59.  ragina valstybes nares profesinio tęstinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą srityje didesnį dėmesį skirti internetinėms mokymosi programoms, siekiant suteikti šeimoms galimybę suderinti šeiminį ir profesinį gyvenimą;

60.  pabrėžia vietos valdžios institucijų, verslininkų partnerysčių ir švietimo institucijų vaidmenį suderinant profesinį mokymą su tikraisiais darbo rinkos poreikiais;

61.  mano, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos vaidina labai svarbų vaidmenį bendradarbiaujant su PRM centrais ir verslo pasauliu ir padedant profesinio mokymo paslaugų teikėjams sukurti palankią aplinką sėkmingam profesijos besimokančiųjų įsitraukimui į darbo rinką;

62.  ragina sudaryti gamybinės praktikos sutartis, kartu apsaugant praktikantus ir numatant tam tikrą minėtų sutarčių taikymo lankstumą ir lanksčias priemones, kad būtų galima nutraukti sutartį, jei atitinkamas asmuo netinka darbui, į kurį buvo priimtas, arba padarė rimtą pareigybinį nusikaltimą;

63.  ragina valstybes nares, vadovaujantis strategijos „Europa 2020“ tikslais ir pavyzdinėmis iniciatyvomis, pagerinti profesinio mokymo ir darbo rinkos poreikių sąsajas, pavyzdžiui, tobulinant akademinio ir profesinio orientavimo paslaugas ir skatinant su moterimis sudaryti stažuočių ir gamybinės praktikos sutartis, ir sukurti naujų mokymosi galimybių, įskaitant mokslo, matematikos ir technologijų sektoriuose, siekiant, kad daugiau moterų galėtų įsidarbinti techninėse ir mokslinėse srityse bei netradicinėse darbo vietose ir ekonomikos sektoriuose, kuriuose išmetama mažai anglies dioksido, bei moderniųjų technologijų sektoriuose, ir sukuriant nuolatines darbo vietas bei užtikrinant tinkamus atlyginimus;

64.  mano, kad esamos Europos profesinio mokymo programos yra veiksmingos ir ateityje joms turėtų būti teikiama dar daugiau paramos;

Profesinio rengimo ir mokymo kokybė ir veiksmingumas

65.  ragina valstybes nares sudaryti geresnes kvalifikacijos įgijimo sąlygas profesijos mokytojams ir sukurti skatinamosios mokymosi partnerystės pagrindą, ypač regioniniu ir vietos lygmenimis, siekiant užtikrinti profesinio rengimo ir mokymo sistemų veiksmingumą, taip pat veiksmingą ir sėkmingą žinių perdavimą;

66.  pabrėžia, kad itin kvalifikuoti darbuotojai – viena iš naujoves skatinančių jėgų, kuri lemia didžiulį Sąjungos konkurencinį pranašumą; pabrėžia, kad užtikrinant kokybišką profesinį rengimą ir mokymą būtų iš esmės prisidedama prie tvaraus vystymosi ir veiksmingai veikiančios bendros rinkos kūrimo ir kad jis turėtų būti nuolat derinamas su Europos darbo rinkos reikmėmis ir atsižvelgiant į jos pokyčius, palaikant aktyvų dialogą su visomis suinteresuotomis šalimis;

67.  pabrėžia, kad naujoje skaitmeninėje ekonomikoje pasitelkiant kūrybingumą ir informacijos bei ryšių technologijas (IRT) kuriama nauja verslo kultūra, kuri gali palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą ir jų keitimąsi pažangiąja patirtimi siekiant pagerinti PRM kokybę, ir kad atėjo laikas PRM skirti pirmenybę, ypač siekiant įvykdyti strategijoje „Europa 2020“ numatytus uždavinius, pvz., pasiekti, kad ES 40 proc. 30–40 m. amžiaus žmonių įgytų aukštąjį ar jį atitinkantį išsilavinimą;

68.  ragina valstybes nares nustatyti ir įgyvendinti kokybės užtikrinimo sistemas nacionaliniu lygmeniu ir parengti gebėjimų sistemą profesinio mokymo mokytojams ir profesijos mokytojams;

69.  ragina Europos Komisiją suteikti informacijos, susijusios su numatomais ES darbo rinkos pokyčiais, ir ragina valstybes nares įtraukti šią informaciją į savo švietimo strategijas ir programas;

70.  ragina valstybes nares skatinti socialinių partnerių, vietos profesinių asociacijų, universitetų ir mokyklų valdymo organų ir švietimo padalinių sąveiką siekiant, kad vykdant mokslinius tyrimus ir sistemingai konsultuojantis būtų parengtas įgūdžių, kurių prireiks ateityje, vidutinės trukmės laikotarpio planas, ir nustatytas regionui reikalingas studentų skaičius, dėl ko labai padidėtų profesinio mokymo veiksmingumas, nes tai darytų tiesioginę ir ilgalaikę įtaką perėjimui į darbo rinką;

71.  ragina Komisiją sukurti ir nuolatos atnaujinti lentelę, kurioje atsispindėtų atskirų regionų mokymo įgūdžiai ir poreikiai;

72.  pabrėžia, kad profesinio rengimo ir mokymo procese didžiausias dėmesys skiriamas bendriesiems gebėjimams, įskaitant verslumą, kuriuos būtina skatinti nuo vaikų mokymo pradžios; mano, kad šis procesas turėtų būti tęsiamas kartu su mokymusi darbo vietoje;

73.  ragina teikti paramą nacionaliniu ir Europos lygmenimis sukuriant bendros veiklos, susijusios su profesiniu rengimu ir mokymu, pagrindą, kad būtų pasiekti veiksmingumo, darbo jėgos judumo ir darbo vietų kūrimo Europos Sąjungoje tikslai;

74.   ragina valstybes nares aktyviai įtraukti privačias aukštąsias mokyklas, taip pat valstybines mokyklas, pavyzdžiui, universitetus, į profesinių įgūdžių tobulinimą ir plėtrą, ypač matematikos, informatikos, gamtos mokslų ir technologijų srityse;

75.  ragina imtis specialios ES iniciatyvos siekiant pritraukti merginas į matematikos, informatikos, gamtos mokslų ir technologijų specialybes ir kovoti su stereotipais, kurie vis dar labai susiję su šiomis specialybėmis; pabrėžia, kad žiniasklaida ir švietimas atlieka labai svarbų vaidmenį kovojant su minėtaisiais stereotipais;

76.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti visapusišką ES teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę, jų įgyvendinimą ir taikymą, t. y. remti mokymų programas, kurias vykdant siekiama užtikrinti, kad suinteresuotieji subjektai įgytų deramą supratimą apie galiojančius teisės aktus ir apie atitinkamas savo teises ir pareigas;

77.  ragina valstybes nares remti novatorišką veiklą ir doktorantūros studijų programas bei studijų po doktorantūros programas, kuriomis būtų skatinamas konkurencingumas ir tvarus ekonomikos augimas;

Pasiūlymai specifinėms asmenų grupėms

78.  prašo valstybių narių profesinio rengimo ir mokymo srityje ypač atsižvelgti į individualius žemą kvalifikaciją turinčių asmenų, besimokančių migrantų, tautinėms mažumoms priklausančių asmenų, pažeidžiamų moterų, bedarbių, neįgalių asmenų ir vienišų motinų poreikius; taip pat rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti romų mažumai, nes mokyklos lankymas ir integracija į darbo rinką yra svarbiausi veiksniai, palengvinantys romų socialinę įtrauktį;

79.  ragina valstybes nares menką išsilavinimą turintiems ar neturintiems jokio išsilavinimo jaunuoliams sudaryti galimybes pereiti prie profesinės veiklos ir kartu toliau skatinti įgyti dalinę kvalifikaciją ir ją pripažinti; kadangi tai itin opus klausimas, ragina įgyvendinti išsamią kovos su jaunimo ir moterų nedarbu strategiją, kuri padėtų valstybėms narėms vietose sukurti jungtis tarp mokyklų, įmonių, jaunimo pagalbos centrų ir jaunimo;

80.  atkreipia dėmesį į integracijos kliūtis, su kuriomis susiduria trečiųjų šalių piliečiai, kai jų kvalifikacija nepripažįstama; ragina Komisiją įvertinti, kokios įtakos turi Europos kvalifikacijų sandara pripažįstant trečiųjų šalių piliečių kvalifikacijas;

81.  ragina valstybes nares kartu su socialiniais partneriais patvirtinti iniciatyvas, kuriomis siekiama veiksmingai padėti vyresnio amžiaus darbuotojams mokytis visą gyvenimą ir dalyvauti profesinio mokymo procese;

82.  judumo galimybę laiko svarbia PRM dalimi, todėl rekomenduoja atnaujinti programą „Leonardo da Vinci“;

Lankstumas ir judumas

83.  palankiai vertina mintį į profesinį rengimą ir mokymą įtraukti tarpvalstybinio judumo galimybę, taip pat suteikti tarpvalstybinės darbo rinkos galimybes tiems, kurie jomis domisi, kaip tai buvo daroma įgyvendinant programą „Leonardo da Vinci“; primygtinai ragina suinteresuotuosius subjektus labiau susipažinti su programa „Leonardo da Vinci“ ir kitomis atitinkamomis programomis; todėl ragina labiau skatinti judumą siekiant, kad jaunimui būtų lengviau įgyti patirties užsienyje;

84.  ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos Parlamentą paremti ir išplėsti Europos besimokančių asmenų judumo programas, ypač programą „Leonardo da Vinci“, siekiant skatinti didesnį besimokančiųjų judumą bendroje rinkoje;

85.  yra įsitikinęs, kad teikiant profesinio rengimo ir mokymo paslaugas turėtų būti kuriamos darbuotojų judumo sąlygos – ir pradiniu studijų etapu, ir mokantis visą gyvenimą;

86.  mano, kad tarpvalstybinis judumas profesinio rengimo ir mokymo srityje lygiai taip pat svarbus, kaip ir judumas bendrojo lavinimo srityje ir mano, kad turi būti dedama daugiau pastangų plėtoti tokį judumą;

87.  mano, kad siekiant pagerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir pagalbos mobilumą turėtų būti skiriama daug dėmesio geresniam valstybių narių skirtingų švietimo sistemų bendradarbiavimui šiuos skirtumus susiejant ir pripažįstant sertifikatus ir diplomus skirtingose valstybėse narėse;

88.  ragina valstybes nares lengviau pripažinti neformalųjį mokymą ir savišvietą, taip pat skatinti darbo patirties mainus siekiant gauti kuo daugiau naudos iš darbo jėgos judumo ir keitimosi žiniomis, kad būtų sudaryta didesnė laisvė įvairiais būdais mokytis individualiai;

89.  pažymi, kad labai svarbu sudaryti palankias sąlygas darbuotojų judumui vidaus rinkoje; palankiai vertina ir visapusiškai pritaria Komisijos iniciatyvai persvarstyti profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemą; yra įsitikinęs, kad Komisija, persvarstydama direktyvą, turėtų ypatingą dėmesį skirti prasmingam šiuo metu galiojančios Profesinių kvalifikacijų direktyvos įvertinimui; mano, kad didžiausią prioritetą Komisija ir toliau turi teikti abipusiam profesinių kvalifikacijų pripažinimui visose valstybėse narėse;

90.  mano, kad, įgyvendinus naują kalbų mokymosi strategiją, skirtą bendroms žinioms specifinių įgūdžių pagerinti, pagerėtų mokytojų ir besimokančiųjų judumas; be to, pabrėžia, kad užtikrinus sklandų perėjimą nuo profesinio rengimo prie aukštojo mokslo profesinio mokymo kursai taps patrauklesni;

91.  ragina valstybes nares padedant Komisijai ir bendradarbiaujant su socialiniais partneriais gerinti ir stebėti profesinių kvalifikacijų sertifikavimo sistemas pagal mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymosi programas;

92.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą teikiamą rengimą ir mokymą suskirstyti į modulius; tačiau, siekiant išlaikyti bendrą profesinę kvalifikaciją kaip besąlyginį prioritetą, ragina pavienius modulius aiškiai apibrėžti ir sukurti jų palyginamumo sistemą;

93.  pabrėžia mokytojų ir profesijos mokytojų vaidmenį skatinant vyrų ir moterų lygybę PRM srityje ir ragina rengti mobilumo programas, panašias į programą „Leonardo da Vinci“, ir gamybinės praktikos projektus, ypatingą dėmesį skiriant konkretiems veiksmams, kuriais būtų siekiama palengvinti moterų mokymąsi visą gyvenimą siekiant įgūdžių, kurių gali prireikti integruojantis ar iš naujo integruojantis į darbo rinką;

94.  yra įsitikinęs, kad suinteresuotųjų profesinio rengimo ir mokymo subjektų partnerystė, kurią raginama pasitelkti strategijoje „Europa 2020“, yra veiksmingumo ir priderinimo prie darbo rinkos sąlyga ir kad ši partnerystė turėtų būti kuriama kaip ilgalaikės įgūdžių tarybos, orientuotos į darbo rinką;

95.  ragina valstybes nares profesinio rengimo ir mokymo srityje skirti didžiausią dėmesį užsienio kalbų mokymuisi labiausiai atsižvelgiant į mažas ir vidutines įmones, taip sukuriant sąlygas didinti jų kaip bendros rinkos dalies konkurencingumą;

96.  pabrėžia, kad itin svarbu mokytis užsienio kalbų ir nuolat gerinti jų įgūdžius, nes tai suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, padeda prisitaikyti ir didina tarpkultūrinius gebėjimus;

97.  pabrėžia, kad itin svarbu sudaryti jaunuoliams galimybę tam tikrą laiką mokytis ar kelti kvalifikaciją užsienyje, nes taip įgyjama naujų įgūdžių, įskaitant kalbos žinias, ir kartu jiems užtikrinamos didesnės galimybės integruotis į darbo rinką; taigi palankiai vertina Komisijos ketinimą sukurti kortelę „Judus jaunimas“ – visi ją turintys jaunuoliai galės išvykti studijuoti į kitą valstybę narę – taip pat idėją sukurti Europos studentų judumo paskolas, kad kuo daugiau jaunų europiečių, ypač labiausiai socialiai nuskriaustų jaunuolių, galėtų tam tikrą laiką studijuoti, lavintis ar dirbti kitoje valstybėje;

Europos ir tarptautinis bendradarbiavimas profesinio rengimo ir mokymo srityje

98.  palankiai vertina pagal Kopenhagos procesą skatinamas bendras orientacines priemones (Europass, Europos kvalifikacijų sandara, Europos profesinio rengimo ir mokymo kreditų sistema ir Europos profesinio rengimo ir mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema) ir remia nuoseklų šių priemonių taikymą ir plėtojimą;

99.  ragina Komisiją įvertinti Direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, Bolonijos proceso aukštojo mokslo srityje ir Kopenhagos proceso profesinio mokymo srityje ryšį ir užtikrinti glaudesnę jų tarpusavio sąveiką labiau naudojantis Europos kvalifikacijų sistema, Europos profesinio mokymo kreditų sistema ir Europasu; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų išsaugoti kompetenciją savo švietimo sistemų rengimo srityje pagal konkrečias savo visuomenines ir kultūrines sąlygas;

100.  ragina Komisiją toliau remti ir nuosekliai įgyvendinti kokybės sertifikavimo sistemas, kuriomis iš esmės būtų skatinami inovacijos procesų veiksmai, jų veiksmingumas ir efektyvumas, pavyzdžiui, pagal Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinę sistemą (EPMKUOS) rekomenduojamus procesus, ir pagal Kopenhagos procesą sukurtas priemones, tokias, kaip Europasas ir Europos kvalifikacijų sąranga (EKS); ragina valstybes nares supaprastinti užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūras, sudarant galimybes profesinius gebėjimus įrodyti ne tik formaliais sertifikatais, bet ir bandomojo laikotarpio darbu, praktiniais ir teoriniais egzaminais bei ekspertizėmis;

101.  mano, kad atsižvelgiant į strategijoje „Europa 2020“ keliamus uždavinius reikia atitinkamų finansinių išteklių, inter alia iš struktūrinių fondų, ypač ESF, ir tolesnio dalyvavimo skatinant profesinį mokymą konkrečiais veiksmais ir įtraukiant naujus mokymo modelius ir metodus, pavyzdžiui, parodant profesijos besimokančiųjų sėkmės darbo rinkoje pavyzdžius, PRM prestižą didelėse bendrovėse ir suteikiant išsamesnę informaciją ir gaires dėl PRM prieš įgyjant privalomąjį išsilavinimą; mano, kad būtų labai naudinga skatinti keitimąsi patirtimi, susijusia su paramos programomis ir užsienyje praleistais laikotarpiais, kaip, pvz. dalyvavimas programoje „Leonardo da Vinci“;

102.  ragina valstybes nares supaprastinti užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūras, sudarant galimybes profesinius gebėjimus įrodyti ne tik formaliais sertifikatais, bet ir bandomuoju darbu, praktiniais ir teoriniais egzaminais bei ekspertizėmis;

103.  ragina skatinti ES valstybių narių ir trečiųjų šalių daugiašalį bendradarbiavimą siekiant parengti pažangiosios patirties mainų profesinio rengimo ir mokymo srityje programas;

104.  ragina Komisiją įdiegti tęstinio mokymo efektyvumo vertinimo sistemą, kad būtų galima pasiekti ir išlaikyti aukštą užimtumo lygį;

105.  ragina Komisiją ir Europos profesinio mokymo plėtros centrą (CEDEFOP) į tolesnius veiksmus priėmus Briugės komunikatą dėl aktyvesnio Europos bendradarbiavimo profesinio mokymo srityje 2011–2020 m. įtraukti lyčių aspektą, ypač atsižvelgiant į prieigą prie mokymosi visą gyvenimą programų, kad moterys ir vyrai galėtų mokytis bet kuriuo gyvenimo etapu, ir užtikrinant atviresnes ir lankstesnes galimybes pasinaudoti švietimu ir mokymu;

Finansiniai klausimai

106.   prašo Komisijos Europos socialinį fondą, visą mokymosi visą gyvenimą programą ir projektą „Erasmus programa jauniems verslininkams“ pakeisti taip, kad lėšas specifiniams švietimo ir mokymo projektams, kovai su jaunimo nedarbu ir tęstiniam vyresnio amžiaus žmonių mokymui būtų galima skirti visoje ES ir būtų paprasčiau jas gauti; ragina Komisiją remti Bendrijos programas, skirtas padėti jaunimui įgyti žinių, įgūdžių ir patirties, kurios jam reikia, kad galėtų rasti savo pirmąjį darbą;

107.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad struktūrinių fondų, įskaitant Europos socialinio fondo, lėšos būtų naudojamos optimaliai ir būtų skiriamos konkrečioms programoms, pagal kurias remiamas mokymasis visą gyvenimą ir skatinama daugiau moterų dalyvauti tokiame mokymesi ir pagal kurias būtų siekiama, kad daugiau moterų dalyvautų PRM sistemoje, ypač tinkamai finansuojant priemones, konkrečiai sukurtas šiam tikslui pasiekti; ragina vykdant programos „Erasmus“ bandomąjį projektą, skirtą jauniems verslininkams, numatyti konkrečius veiksmus siekiant paskatinti moteris imtis verslo;

108.  pakartoja savo kritiką dėl to, kad Ministrų Taryba 2011 m. biudžete sumažino pagrindinių ES švietimo srities programų finansavimą (Mokymosi visą gyvenimą programos ir programos „Žmonės“ finansavimas atitinkamai sumažintas 25 mln. EUR ir 100 mln. EUR); atkreipia dėmesį į tai, kad biudžeto suvaržymai akivaizdžiai neatitinka plataus užmojo strategijos „Europa 2020“;

109.  ragina valstybes nares apsvarstyti tęstinio mokymo kvitų sistemą, kad žmonėms, gaunantiems mažas pajamas, būtų užtikrinama galimybė dalyvauti tęstiniame mokyme; prireikus ragina valstybes nares finansuoti šias tęstinio mokymo kvitų sistemas iš ESF lėšų;

o
o   o

110.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 394, 2006 12 30, p. 10. (2) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 21. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0262. (4) OL C 290, 2007 12 4, p. 1. (5) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 8. (6) OL C 45 E, 2010 2 23, p. 33. (7) OL C 155, 2009 7 8, p. 11. (8) OL C 155, 2009 7 8, p. 1. (9) OL C 111, 2008 5 6, p. 1. (10) OL C 320, 2008 12 16, p. 6.