(Konsultavimosi procedūra)

[2 pakeitimas]

-------------------------------------------------------

(1) Klausimas buvo tuomet grąžintas iš naujo nagrinėti komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0184/2011). (2) * Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 14 dalies trečią pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento poziciją(1),

atsižvelgdama į Europos Centrinio Banko nuomonę(2),

kadangi:

(1)  Reikia pasiremti pirmojo ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo dešimtmečio patirtimi. Dėl pastarojo meto ekonomikos pokyčių kilo naujų sunkumų, susijusių su visoje Sąjungoje vykdoma fiskaline politika, ir jie visų pirma išryškino poreikį didinti nacionalinę atsakomybę ir nustatyti vienodus valstybių narių biudžeto sistemas sudarančių taisyklių ir procedūrų reikalavimus. Ypač svarbu apibrėžti, ką turi daryti nacionalinės valdžios institucijos, kad būtų laikomasi Sutarčių Protokolo Nr. 12 dėl perviršinio deficito procedūros, visų pirma jo 3 straipsnio, nuostatų.

(2)  Valstybių narių vyriausybės ir valdžios sektoriaus subsektoriai naudoja viešojo sektoriaus apskaitos sistemas, kurios, be kitų, apima šiuos elementus: buhalterinę apskaitą, vidaus kontrolę, finansinę atskaitomybę ir auditą. Juos reikėtų skirti nuo statistinių duomenų, susijusių su valdžios sektoriaus finansų rezultatais, apskaičiuojamais taikant statistinius metodus, ir nuo prognozių arba biudžeto sudarymo veiksmų, susijusių su būsima valdžios sektoriaus finansų raida.

(3)  Norint rengti labai kokybiškus ir palyginamus valstybių narių statistinius duomenis, būtina užtikrinti visų valdžios sektorių išsamią ir patikimą viešųjų finansų apskaitos tvarką. Galiojančių taisyklių vykdymas visame valdžios sektoriuje turėtų būti užtikrinamas atliekant vidaus kontrolę. Geriausia tarptautinė praktika turėtų būti skatinama viešosioms institucijoms, pavyzdžiui, Audito Rūmams, arba privačioms audito įstaigoms atliekant nepriklausomą auditą.

(4)  Kad Sąjungos biudžeto priežiūros sistema tinkamai veiktų, labai svarbu užtikrinti galimybę gauti fiskalinius duomenis. Galimybė reguliariai laiku gauti patikimus fiskalinius duomenis – tinkamos ir laiku atliekamos stebėsenos pagrindas; tai savo ruožtu leidžia nenumatytų biudžeto pokyčių atveju nedelsiant imtis veiksmų. Esminis fiskalinių duomenų kokybės užtikrinimo elementas – skaidrumas; tai reiškia, kad tokie duomenys privalo būti reguliariai skelbiami.

(5)  Kalbant apie statistinius duomenis, 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos(3) nustatyta teisinė Europos statistikos rengimo sistema siekiant formuluoti, taikyti, stebėti ir vertinti Sąjungos politikos kryptis. Tuo reglamentu taip pat nustatyti ir tiksliai apibrėžti Europos statistikos tobulinimo, rengimo ir sklaidos principai: profesinio nepriklausomumo, nešališkumo, objektyvumo, patikimumo, statistinių duomenų konfidencialumo ir ekonomiškumo. 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo(4) su pakeitimais sustiprinti Komisijos įgaliojimai tikrinti statistinius duomenis, naudojamus perviršinio deficito procedūrai.

(6)  Apibrėžtys „bendrasis šalies“, „biudžeto deficitas“ ir „investicijos“ pateiktos Protokole dėl perviršinio deficito procedūros su nuoroda į Europos integruotų ekonominių sąskaitų sistemą (ESS), kuri (1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje) pakeista Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema(5) (toliau – ESS 95).

(6a)  Kad ES fiskalinės priežiūros sistema tinkamai veiktų, labai svarbu užtikrinti galimybę gauti kokybiškus ESS 95 duomenis. ESS 95 priklauso nuo kaupimo principu renkamos informacijos. Tačiau ši kaupimo principu grindžiama fiskalinė statistika priklauso nuo anksčiau surinktų su grynaisiais pinigais susijusių duomenų arba jiems lygiaverčių duomenų. Jie gali atlikti svarbų vaidmenį laiku gerindami biudžeto stebėseną, kad nebūtų per vėlai nustatytos didelės biudžeto klaidos. Galimybė naudotis biudžeto pokyčių grynųjų pinigų apskaitos duomenų laiko eilutėmis gali padėti nustatyti modelius, užtikrinančius atidesnę priežiūrą. Skelbtini grynųjų pinigų apskaitos principu grindžiami fiskaliniai duomenys (arba lygiaverčiai viešojo sektoriaus apskaitos duomenys, jei grynųjų pinigų apskaitos principu grindžiamų duomenų nėra) turėtų apimti bent bendrą balansą, visas pajamas ir visas išlaidas. Pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, kai yra daug vietos valdžios įstaigų, norint laiku paskelbti duomenis galima remtis tinkamais apskaičiavimo metodais, grindžiamais įstaigų imtimi, vėliau juos patikslinant remiantis išsamiais duomenimis.

(7)  Neobjektyvios ir netikroviškos makroekonominės ir biudžeto prognozės gali labai varžyti fiskalinio planavimo veiksmingumą, todėl gali būti sunku laikytis biudžetinės drausmės, o dėl prognozių rengimo metodikų skaidrumo ir jų aptarimo gali labai pagerėti makroekonominių ir biudžeto prognozių, kurios reikalingos fiskaliniam planavimui, kokybė.

(8)  Norint užtikrinti, kad vykdant biudžeto politiką būtų naudojamos tikroviškos prognozės, būtinas skaidrumas; todėl būtina, kad viešai skelbiamos ir prieinamos būtų ne tik fiskalinio planavimo tikslais parengtos oficialios makroekonominės ir biudžeto prognozės, bet ir metodikos, prielaidos ir atitinkami parametrai, kuriais tokios prognozės grindžiamos.

(9)  Naudojant ne tik labiausiai tikėtiną makroekonominį fiskalinį scenarijų, bet ir jautrumo analizę ir atitinkamas biudžeto projekcijas galima analizuoti pagrindinių fiskalinių kintamųjų pokyčius kitokių augimo ir palūkanų normų prielaidų atvejais ir taip gerokai sumažinti dėl prognozių klaidų biudžetinei drausmei kylančią riziką.

(10)  Komisijos prognozės ir informacija apie modelius, kuriais jos grindžiamos, gali būti naudingas lyginamasis standartas valstybėms narėms rengiant labiausiai tikėtiną makroekonominį fiskalinį scenarijų, nes taip užtikrinamas didesnis biudžeto planavimui naudojamų prognozių pagrįstumas, nepaisant to, kad tikėtinas valstybių narių biudžeto planavimui naudojamų prognozių palyginimo su Komisijos prognozėmis mastas gali skirtis priklausomai nuo prognozės rengimo laiko ir prognozių rengimo metodikų bei prielaidų palyginamumo. Kitų nepriklausomų institucijų prognozės gali taip pat būti naudingas lyginamasis standartas.

(10a)  Dideli pasirinkto makroekonominio fiskalinio scenarijaus ir Komisijos prognozės skirtumai turėtų būti apibūdinti pagrindžiant, ypač jei su išorės prielaidomis susijusių kintamųjų dydis arba jo augimas gerokai nukrypsta nuo Komisijos prognozėse nurodytų verčių.

(10b)  Kadangi valstybių narių ir Sąjungos biudžetai tarpusavyje susiję, Komisija, siekdama padėti valstybėms narėms rengti jų biudžeto prognozes, turėtų pateikti ES išlaidų prognozes, pagrįstas daugiametėje finansinėje programoje numatytu išlaidų lygiu.

(10c)  Siekiant palengvinti biudžeto planavimui naudojamų prognozių rengimą ir išsiaiškinti, kodėl skiriasi Komisijos ir valstybių narių prognozės, kiekvienai valstybei narei kasmet turėtų būti sudaromos galimybės su Komisija aptarti prielaidas, kuriomis remiamasi rengiant makroekonomines ir biudžeto prognozes.

(11)  Oficialių makroekonominių ir biudžeto prognozių kokybė labai pagerėja, jei jos reguliariai, nešališkai ir išsamiai vertinamos remiantis objektyviais kriterijais. Nuodugnus vertinimas apima visapusišką ekonominių prielaidų nagrinėjimą, jų lyginimą su kitų institucijų parengtomis prognozėmis ir ankstesnių prognozių patikimumo vertinimą.

(12)  Kadangi taisyklėmis pagrįstų valstybių narių biudžeto sistemų veiksmingumas didinant nacionalinę atsakomybę už ES fiskalinių taisyklių įgyvendinimą ir skatinant biudžetinę drausmę yra įrodytas, tvirtos konkrečioms šalims būdingos skaitinės fiskalinės taisyklės, atitinkančios Sąjungos lygmens biudžeto tikslus, turi būti griežtesnės Sąjungos biudžeto priežiūros sistemos pagrindas. Tvirtose skaitinėse fiskalinėse taisyklėse reikėtų tiksliai apibrėžti siektinus rodiklius ir mechanizmus, reikalingus laiku vykdyti veiksmingą stebėseną. Tai turėtų būti grindžiama patikima ir nepriklausoma analize, kurią atliktų nepriklausomos įstaigos arba nuo valstybės narės fiskalinių institucijų funkciškai nepriklausomos įstaigos. Be to, politikos vykdymo patirtis parodė, kad norint užtikrinti veiksmingą skaitinių fiskalinių taisyklių taikymą, už jų nesilaikymą turi būti numatytos pasekmės, kurios gali būti sietinos tik su reputacija.

(12a)  Atsižvelgiant į tai, kad pagal Protokolą (Nr. 15) dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtine Karalyste, Jungtinei Karalystei nėra tiesiogiai privalomos Protokole (Nr. 12) dėl perviršinio deficito procedūros nurodytos pamatinės vertės, Jungtinei Karalystei neturėtų būti taikomas įpareigojimas nustatyti skaitines fiskalines taisykles, kuriomis veiksmingai skatinama laikytis konkrečių perviršinio deficito pamatinių verčių, ir susijęs įpareigojimas vidutinės trukmės biudžeto sistemose nustatyti su šiomis taisyklėmis suderintus daugiamečius tikslus.

(13)  Valstybės narės turėtų vengti procikliškos fiskalinės politikos, o ekonomikos pakilimo laikotarpiais turėtų būti dedamos didesnės fiskalinio konsolidavimo pastangos. Šių tikslų lengviau siekti taikant tiksliai apibrėžtas skaitines fiskalines taisykles ir į jas turėtų būti atsižvelgiama valstybių narių metinio biudžeto teisės aktuose.

(14)  Nacionalinis fiskalinis planavimas gali derėti tiek su prevencine, tiek su korekcine Stabilumo ir augimo pakto dalimis tik tuomet, jei bus priimta daugiametė perspektyva ir visų pirma bus siekiama įgyvendinti vidutinės trukmės biudžeto tikslus. Vidutinės trukmės biudžeto sistemos yra būtinos užtikrinant valstybių narių biudžeto sistemų derėjimą su Sąjungos teisės aktais. Vadovaujantis 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(6) ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(7), Stabilumo ir augimo pakto prevencinė ir korekcinė dalys neturėtų būti vertinamos atskirai.

(15)  Nors metinio biudžeto teisės akto patvirtinimas – pagrindinis biudžeto proceso etapas, per kurį valstybėse narėse priimami svarbūs sprendimai dėl biudžeto, daugumos fiskalinių priemonių poveikis yra gerokai ilgesnis už metinį biudžeto ciklą. Todėl vienerių metų perspektyva yra nepakankamas pagrindas patikimai biudžeto politikai vykdyti. Siekiant įvesti Sąjungos biudžeto priežiūros sistemos daugiametę biudžeto perspektyvą, metinio biudžeto teisės akto planavimas turėtų būti grindžiamas daugiamečiu fiskaliniu planavimu, kuris neatsiejamas nuo vidutinės trukmės biudžeto sistemos.

(15a)  Šią vidutinės trukmės biudžeto sistemą turėtų sudaryti, inter alia, visų pagrindinių išlaidų ir pajamų straipsnių projekcijos, apimančios biudžetinius metus bei ilgesnį laikotarpį ir grindžiamos prielaida, kad politika nesikeis. Visos valstybės narės turėtų gebėti tinkamai apibrėžti terminą „nekintanti politika“, o ši apibrėžtis turėtų būti paskelbta viešai kartu su susijusiomis prielaidomis, metodika ir atitinkamais parametrais.

(15b)  Ši direktyva naujai valstybės narės vyriausybei neužkerta kelio atnaujinti savo vidutinės trukmės biudžeto programos, kad joje atsispindėtų nauji jos politikos prioritetai, jei valstybė narė pažymi skirtumus lyginant su ankstesne vidutinės trukmės biudžeto sistema.

(16)  Sutartyje ir ypač Stabilumo ir augimo pakte pateiktos biudžeto priežiūros sistemos nuostatos taikomos visam valdžios sektoriui, kurį sudaro centrinės, regioninės ir vietos valdžios subsektoriai ir socialinės apsaugos fondai, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 2223/96.

(17)  Daugelyje valstybių narių įvykdyta didelė fiskalinė decentralizacija, biudžetinius įgaliojimus perdavus subnacionalinio lygmens valdžios institucijoms. Taip subnacionalinio lygmens valdžios institucijų vaidmuo užtikrinant, kad būtų laikomasi Stabilumo ir augimo pakto, tapo gerokai svarbesnis, ir ypatingą dėmesį reikėtų skirti užtikrinimui, kad prievolės ir procedūros, išdėstytos vidaus biudžeto sistemose, būtų deramai vykdomos visuose valdžios sektoriaus subsektoriuose, ypač tose valstybėse narėse, kurioms būdinga didesnė decentralizacija, bet ne tik jose.

(18)  Siekiant veiksmingai skatinti laikytis biudžetinės drausmės ir siekti valstybės finansų tvarumo, biudžeto sistemos turėtų aprėpti visus valstybės finansus. Dėl to ypač daug dėmesio reikėtų skirti valdžios sektoriaus įstaigų ir fondų, kurie neįtraukti į subsektorių lygio įprastinius biudžetus, operacijoms, turinčioms poveikio valstybių narių biudžeto būklei trumpuoju arba vidutinės trukmės laikotarpiu. Bendras jų poveikis valdžios sektoriaus balansui ir skoloms turėtų būti nurodomas vykdant metinį biudžeto procesą ir vidutinės trukmės biudžeto planus.

(18a)  Be to, tinkamą dėmesį reikėtų skirti neapibrėžtiesiems įsipareigojimams. Konkrečiau, neapibrėžtieji įsipareigojimai apima galimus įsipareigojimus, kurie priklauso nuo tam tikrų galimų ateities įvykių, arba esamus įsipareigojimus, kai mokėjimas nėra tikėtinas arba negalima tiksliai nustatyti sumos. Jie, pavyzdžiui, apima svarbią informaciją apie vyriausybės garantijas, neveiksnias paskolas ir įsipareigojimus, susijusius su viešų korporacijų veikla, atitinkamais atvejais įskaitant išlaidų pagal neapibrėžtuosius įsipareigojimus tikimybę ir galimą jų datą. Reikėtų deramai atsižvelgti į rinkų pažeidžiamumą.

(18b)  Komisija turėtų nuolat stebėti, kaip įgyvendinama ši direktyva. Reikėtų nustatyti geriausią praktiką, susijusią su įvairius nacionalinių biudžeto sistemų aspektus reglamentuojančių penkių skyrių nuostatų įgyvendinimu, ir ja dalytis.

(18c)  Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(8) 34 punktą valstybės narės dėl savo ir Sąjungos interesų skatinamos parengti lenteles, kuriose kuo geriau atsispindėtų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktis, ir viešai jas paskelbti.

(19)  Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. vienodo biudžetinės drausmės laikymosi, kaip reikalaujama Sutartimi, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

Dalykas ir apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su valstybių narių biudžeto sistemų ypatumais, kurie yra būtini siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Sutartyje valstybėms narėms numatytų įpareigojimų dėl perviršinio valstybės deficito vengimo.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų „bendrasis šalies“, „biudžeto deficitas“ ir „investicijos“ apibrėžtys pateiktos Sutarčių Protokolo (Nr. 12) dėl perviršinio deficito procedūros 2 straipsnyje. Taikoma Reglamente (EB) Nr. 2223/96 (ESS 95) nustatyta valdžios sektoriaus subsektorių apibrėžtis.

Be to, taikoma ši apibrėžtis:

II SKYRIUS

Apskaita ir statistika

3 straipsnis

1.  Kalbant apie nacionalines viešojo sektoriaus apskaitos sistemas, valstybės narės įdiegia nacionalines viešojo sektoriaus apskaitos sistemas, kurios visapusiškai ir nuosekliai aprėpia visus valdžios sektoriaus subsektorius ▌ir kuriose yra visa informacija, reikalinga norint kaupimo principu rinkti duomenis, kad būtų galima parengti duomenis ESS 95 pagrindu ▌. Šioms viešojo sektoriaus apskaitos sistemoms taikoma vidaus kontrolė ir atliekamas nepriklausomas jų auditas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad visų valdžios sektoriaus subsektorių fiskaliniai duomenys būtų laiku ir reguliariai viešai skelbiami, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 2223/96 (ESS 95). Visų pirma, valstybės narės skelbia:

III SKYRIUS

Prognozės

4 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad fiskalinis planavimas būtų grindžiamas tikroviškomis makroekonominėmis ir biudžeto prognozėmis, parengtomis naudojantis pačia naujausia informacija. Biudžeto planavimas grindžiamas labiausiai tikėtinu makroekonominiu fiskaliniu scenarijumi arba atsargesniu scenarijumi ▌. Makroekonominės ir biudžeto prognozės lyginamos su naujausiomis Komisijos prognozėmis ir prireikus su kitų nepriklausomų institucijų prognozėmis. Dideli pasirinkto makroekonominio fiskalinio scenarijaus ir Komisijos prognozės skirtumai apibūdinami pagrindžiant, ypač jei su išorės prielaidomis susijusių kintamųjų dydis arba jo augimas gerokai nukrypsta nuo Komisijos prognozėse nurodytų verčių.

1a.  Komisija viešai skelbia metodiką, prielaidas ir atitinkamus parametrus, kuriais grindžiamos jos makroekonominės ir biudžeto prognozės.

1b.  Siekdama padėti valstybėms narėms rengti jų biudžeto prognozes, Komisija pateikia ES išlaidų prognozes, pagrįstas daugiametėje finansinėje programoje numatytu išlaidų lygiu.

2.  Atliekant jautrumo analizę, makroekonominėse ir biudžeto prognozėse analizuojama pagrindinių fiskalinių kintamųjų raida remiantis skirtingomis augimo ir palūkanų normų prielaidomis. Rengiant makroekonomines ir biudžeto prognozes naudotų alternatyvių prielaidų rūšių įvairovė priklauso nuo ankstesnių prognozių patikimumo, be to, siekiama atsižvelgti į atitinkamus rizikos scenarijus.

3.  Valstybės narės nurodo, kokia institucija atsakinga už makroekonominių ir biudžeto prognozių rengimą ir viešai skelbia fiskalinio planavimo tikslais parengtas oficialias makroekonomines ir biudžeto prognozes, įskaitant metodiką, prielaidas ir atitinkamus parametrus, kuriais šios prognozės paremtos. Ne rečiau kaip kas metus valstybės narės ir Komisija pradeda techninį dialogą dėl prielaidų, kuriomis remiamasi rengiant makroekonomines ir biudžeto prognozes.

4.  ▌ Fiskaliniam planavimui skirtos makroekonominės ir biudžeto prognozės reguliariai, objektyviai ir išsamiai vertinamos, remiantis objektyviais kriterijais, įskaitant ex post vertinimą. Tokio vertinimo rezultatai skelbiami viešai ir į juos tinkamai atsižvelgiama ateityje rengiant makroekonomines ir biudžeto prognozes. Jei atliekant vertinimą nustatoma didelė paklaida, kuri mažiausiai ketverius metus darė poveikį makroekonominėms prognozėms, atitinkama valstybė narė imasi būtinų veiksmų ir viešai ją paskelbia.

4a.  Komisija (Eurostatas) bent kartą per tris mėnesius skelbia informaciją apie valstybių narių metų ketvirčio skolos ir deficito dydį.

IV SKYRIUS

Skaitinės fiskalinės taisyklės

5 straipsnis

6 straipsnis

1.  Nepažeidžiant Sutarties nuostatų, susijusių su Sąjungos biudžeto priežiūros sistema, konkrečiai šaliai būdingose skaitinėse fiskalinėse taisyklėse patikslinami šie elementai:

2.  Jei skaitinėse fiskalinėse taisyklėse yra atsakomybę ribojančių išlygų, jomis nustatomos tam tikros specifinės aplinkybės, derančios su valstybei narei Sutartyje numatytais įpareigojimais biudžeto politikos srityje, ir griežtos procedūros, kurioms esant leidžiama laikinai nesilaikyti taisyklės.

7 straipsnis

Valstybių narių metinio biudžeto teisės aktas atitinka jų šaliai būdingas galiojančias skaitines fiskalines taisykles ▌.

7a straipsnis

Jungtinei Karalystei netaikomi 5–7 straipsniai.

V SKIRSNIS

Vidutinės trukmės biudžeto sistemos

8 straipsnis

1.  Siekdamos užtikrinti, kad nacionalinis fiskalinis planavimas atitiktų daugiamečio fiskalinio planavimo perspektyvą, valstybės narės sukuria patikimas, veiksmingas vidutinės trukmės biudžeto sistemas, kuriomis būtų numatyta patvirtinti bent trejų metų fiskalinio planavimo laikotarpį.

2.  Vidutinės trukmės biudžeto sistemos, be kitų dalykų, apima toliau išvardytų elementų nustatymo procedūras:

3.  Projekcijos, priimtos laikantis vidutinės trukmės biudžeto sistemos, grindžiamos tikroviškomis makroekonominėmis ir biudžeto prognozėmis pagal III skirsnį.

9 straipsnis

Metinio biudžeto teisės aktas atitinka vidutinės trukmės biudžeto sistemos nuostatas. Konkrečiai, pajamų ir išlaidų projekcijos ir prioritetai, parengti laikantis vidutinės trukmės biudžeto sistemos, kaip nurodyta 8 straipsnio 2 dalyje, yra metinio biudžeto rengimo pagrindas. Bet koks nukrypimas nuo šių nuostatų deramai paaiškinamas.

9a straipsnis

Ši direktyva naujai valstybės narės vyriausybei neužkerta kelio atnaujinti savo vidutinės trukmės biudžeto programos, kad joje atsispindėtų nauji jos politikos prioritetai, jei valstybė narė pažymi skirtumus lyginant su ankstesne vidutinės trukmės biudžeto sistema.

VI SKYRIUS

Valdžios sektoriaus finansų skaidrumas ir visapusiška biudžeto sistemų taikymo sritis

10 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad visos priemonės, kurių imtasi laikantis II, III ir IV skyrių, būtų nuosekliai ir visapusiškai taikomos visuose valdžios sektoriaus subsektoriuose. Tai visų pirma reiškia apskaitos taisyklių ir procedūrų ▌ nuoseklumą ir jų pagrindinių duomenų rinkimo ir tvarkymo sistemų vientisumą.

11 straipsnis

1.  Valstybės narės sukuria tinkamus atskirų valdžios sektoriaus subsektorių koordinavimo mechanizmus, siekdamos, kad vykdant fiskalinį planavimą, rengiant konkrečiai šaliai būdingas skaitines fiskalines taisykles ir biudžeto prognozes ir diegiant daugiametį planavimą visų pirma pagal daugiametę biudžeto sistemą, būtų užtikrinta visapusiška ir nuosekli visų valdžios sektoriaus subsektorių aprėptis.

▌

2.  Siekiant skatinti fiskalinę atskaitomybę, aiškiai nustatoma atskirų valdžios sektoriaus subsektorių valdžios institucijų atsakomybė biudžeto srityje.

13 straipsnis

1.  Nustatomos visos valdžios sektoriaus įstaigos ir fondai, neįtraukti į subsektorių lygio įprastinius biudžetus, ir kartu su kita svarbia informacija nurodomi vykdant metinį biudžeto procesą. Bendras jų poveikis valdžios sektoriaus balansui ir skolai nurodomas vykdant metinį biudžeto procesą ir vidutinės trukmės biudžeto planus.

2.  Valstybės narės skelbia išsamią informaciją apie mokesčių išlaidų poveikį pajamoms.

3.  Valstybės narės skelbia svarbią informaciją apie visų valdžios sektoriaus subsektorių neapibrėžtuosius įsipareigojimus (įskaitant valstybės garantijas, neveiksnias paskolas), kurie gali turėti didelį poveikį valstybės biudžetui, ir apie įsipareigojimus, susijusius su valstybinių įmonių veikla, įskaitant išlaidų apimtį ▌. Valstybės narės taip pat skelbia informaciją apie vyriausybės dalyvavimą privačių ir valstybinių įmonių kapitale, jei sumos ekonominiu požiūriu didelės.

VII SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

14 straipsnis

1.  Valstybės narės priima nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos, ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus. Taryba skatina valstybes nares dėl savo ir Sąjungos interesų parengti atitikties lenteles, kuriose kuo geriau atsispindėtų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti.

1a.  Komisija, remdamasi iš valstybių narių gauta atitinkama informacija, ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos pateikia tarpinę pažangos ataskaitą dėl pagrindinių šios direktyvos nuostatų įgyvendinimo.

1b.  Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstą.

14a straipsnis

1.  Praėjus penkeriems metams po 14 straipsnyje nurodytos nuostatų perkėlimo dienos Komisija paskelbia direktyvos nuostatų tinkamumo vertinimo ataskaitą.

2.  Ataskaitoje, be kita ko, įvertinama, ar tinkamos nuostatos dėl:

3.  Ne vėliau kaip iki 2012 m. pabaigos Komisija atlieka tarptautinių viešojo sektoriaus apskaitos standartų tinkamumo valstybėms narėms vertinimą.

15 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

16 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C … . (2) OL C 150, 2011 5 20, p. 1. (3) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą, OL L 87, 2009 3 31, p. 164. (4) OL L 145, 2009 6 10, p. 1. (5) OL L 310, 1996 11 30, p. 1. (6) OL L 209, 1997 8 2, p. 1. (7) OL L 209, 1997 8 2, p. 6. (8) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.