2011 m. birželio 23 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (COM(2010)0526 – C7-0300/2010 – 2010/0280(COD))(1)
* Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 6 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(1),
perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1) Sąjungos mastu koordinuojant valstybių narių ekonominę politiką, kaip nustatyta Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau − SESV), turėtų būti užtikrinta atitiktis pagrindiniams kainų stabilumo, viešųjų finansų būklės bei pinigų politikos sąlygų patikimumo ir mokėjimų balanso tvarumo principams.
(2) Iš pradžių Stabilumo ir augimo paktą sudarė 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(2), 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(3) ir 1997 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl Stabilumo ir augimo pakto(4). 2005 m. reglamentai (EB) Nr. 1466/97 ir (EB) Nr. 1467/97 iš dalies atitinkamai pakeisti reglamentais (EB) Nr. 1055/2005 ir (EB) Nr. 1056/2005. Be to, buvo priimtas 2005 m. kovo 20 d. Tarybos pranešimas „Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo tobulinimas“.
(3) Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, kuris būtų grindžiamas finansiniu stabilumu, taip būtų remiamas Sąjungos tvaraus augimo ir užimtumo tikslų siekimas.
(4) Stabilumo ir augimo pakto prevencine dalimi reikalaujama, kad valstybės narės pasiektų vidutinės trukmės biudžeto tikslą ir jo laikytųsi ir tuo tikslu teiktų stabilumo ir konvergencijos programas.
(4a)Stabilumo ir augimo pakto prevencinei daliai būtų naudinga, jeigu būtų taikomos griežtesnės priežiūros formos siekiant užtikrinti valstybių narių suderinamumą ir atitiktį Sąjungos biudžeto koordinavimo sistemai.
(5) Stabilumo ir konvergencijos programų turinį ir jų nagrinėjimo procedūrą reikėtų toliau plėtoti nacionaliniu ir Sąjungos lygiais atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą.
(5a)Nustatant biudžeto tikslus stabilumo ir konvergencijos programose turėtų būti aiškiai atsižvelgiama į priemones, kurios buvo priimtos remiantis bendromis ekonominės politikos gairėmis, valstybių narių ir Sąjungos užimtumo politikos gairėmis ir apskritai nacionalinėmis reformų programomis.
(5b)Stabilumo ir konvergencijos programos turėtų būti pateikiamos ir įvertinamos prieš priimant svarbiausius sprendimus dėl kitų metų nacionalinių biudžetų. Todėl reikėtų nustatyti konkretų stabilumo ir konvergencijos programų pateikimo terminą. Atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės biudžetinių metų ypatumus, reikėtų nustatyti specialias nuostatas dėl jos konvergencijos programų pateikimo datos.
(5c)Komisija turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį taikant sustiprintą priežiūros procedūrą, susijusią su atskirų valstybių narių vertinimu, stebėsena, misijomis, rekomendacijomis ir įspėjimais.
(5d)Patirtis, įgyta per pirmąjį Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo dešimtmetį, ir padarytos klaidos rodo, kad reikia gerinti Sąjungos ekonomikos valdymą, kuris turėtų būti grindžiamas didesne nacionaline atsakomybe už bendrai sutartas taisykles ir politiką bei tvirtesne Sąjungos lygmens nacionalinės ekonominės politikos stebėsenos sistema.
(5e)Pagerinta ekonomikos valdymo sistema turėtų būti paremta keliomis tarpusavyje susijusiomis ir tarpusavyje derančiomis tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo politikos kryptimis, ypač Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, ypatingą dėmesį skiriant vidaus rinkos vystymui ir stiprinimui, tarptautinės prekybos ir konkurencingumo skatinimui, taip pat turėtų būti paremta veiksminga perviršinio biudžeto deficito prevencijos ir koregavimo sistema (Stabilumo ir augimo paktas), tvirta makroekonominio disbalanso prevencijos ir panaikinimo sistema, minimaliais nacionalinių biudžeto sistemų reikalavimais, sustiprintu finansų rinkų reguliavimu ir priežiūra (įskaitant Europos sisteminės rizikos valdybos rizikos ribojimo makrolygiu priežiūrą).
(5f)Stabilumo ir augimo paktas ir užbaigta ekonomikos valdymo sistema turėtų papildyti ir remti Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją. Dėl įvairių aspektų tarpusavio ryšių neturėtų būti taikomos Stabilumo ir augimo pakto nuostatų išimtys.
(5g)Ekonominis valdymas turėtų būti stiprinamas aktyviau ir laiku įtraukiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus. Atsakingas Europos Parlamento komitetas gali valstybei narei, kuriai pagal 6 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 2 dalį Taryba parengė rekomendaciją, pasiūlyti galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis.
(5h)Stabilumo ir konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas reikėtų rengti nuosekliai, o jų pateikimo terminai turėtų būti suderinti. Šios programos turi būti teikiamos Tarybai ir Komisijai. Jos turi būti skelbiamos viešai.
(5i)Politikos priežiūros ir koordinavimo Europos semestro ciklas prasideda metų pradžioje atliekant horizontaliąją peržiūrą, kai Europos Vadovų Taryba, remdamasi Komisijos ir Tarybos pateiktais duomenimis, nustato pagrindinius Sąjungos ir euro zonos ekonomikos uždavinius ir numato strategines politikos krypčių gaires. Metinės priežiūros ciklo pradžioje, likus pakankamai laiko iki diskusijų Europos Vadovų Taryboje, diskusijos vyks ir Europos Parlamente. Tikimasi, kad valstybės narės, rengdamos savo stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas, atsižvelgs į Europos Vadovų Tarybos pateiktas horizontaliąsias gaires.
(5j)Siekiant stiprinti nacionalinę atsakomybę įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą, nacionalinės biudžeto sistemos turėtų būti visiškai suderintos su daugiašalės priežiūros Sąjungoje tikslais, ypač atsižvelgiant į semestrą.
(5k)Laikantis teisinių ir politinių susitarimų su kiekviena valstybe nare nacionaliniai parlamentai turėtų būti deramai įtraukiami vykdant semestrui numatytą veiklą ir rengiant stabilumo, konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas siekiant padidinti skaidrumą, atsakomybę ir atskaitomybę, kai priimamas bet koks sprendimas. Su Ekonomikos ir finansų komitetu, Užimtumo komitetu ir Socialinės apsaugos komitetu, jei reikia, konsultuojamasi vykdant semestrui numatytą veiklą. Atitinkami suinteresuotieji asmenys, ypač socialiniai partneriai, prireikus įtraukiami vykdant semestrui numatytą veiklą, ypač susijusią su svarbiausiais politikos klausimais, vadovaujantis SESV nuostatomis ir nacionaliniais teisiniais bei politiniais susitarimais.
(6) Laikydamosi vidutinės trukmės biudžeto būklės tikslo, valstybės narės turėtų sugebėti užtikrinti patikimumo ribą 3 % BVP pamatinės vertės atžvilgiu, kad užtikrintų viešųjų finansų tvarumą ar sparčią pažangą siekiant tvarumo ir tuo pačiu metu galėtų imtis biudžetinių priemonių, visų pirma atsižvelgiant į valstybės investicijų poreikius. Vidutinės trukmės biudžeto tikslas turėtų būti reguliariai atnaujinamas, laikantis bendrai sutartų metodų, tinkamai atspindint aiškių ir numanomų finansinių įsipareigojimų riziką viešųjų finansų atžvilgiu, kaip įtvirtinta Stabilumo ir augimo pakto tikslais.
(7) Įpareigojimą pasiekti vidutinės trukmės biudžeto tikslą ir jo laikytis reikia pradėti taikyti apibrėžus pertvarkymo priemonių siekiant vidutinės trukmės tikslo principus. Šiais principais reikėtų taip pat užtikrinti, kad neplanuotos pajamos, ypač pajamos, kurios viršija ekonomikos augimą, kurio pagrįstai tikimasi, būtų skiriamos skolos mažinimui.
(8) Įpareigojimas pasiekti vidutinės trukmės biudžeto tikslą ir jo laikytis turėtų būti vienodai taikomas tiek dalyvaujančioms valstybės narėms, tiek nedalyvaujančioms valstybėms narėms▌.
(9) Vertinant, ar pažanga siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo yra pakankama, reikėtų atlikti bendrą vertinimą, kurio pagrindas – struktūrinis balansas, įskaitant išlaidų, atmetus diskrecines pajamų didinimo priemones, analizę. Šiuo atveju, kol vidutinės trukmės biudžeto tikslas nepasiektas, valdžios sektoriaus išlaidų augimo rodiklis paprastai turėtų neviršyti potencialaus BVP augimo pamatinio vidutinės trukmės rodiklio; šios normos perviršis turėtų atitikti diskrecinį valdžios sektoriaus pajamų padidėjimą, o diskrecinis pajamų mažinimas turėtų būti kompensuojamas išlaidų mažinimu. Numatomas vidutinės trukmės galimo BVP augimo rodiklis turėtų būti apskaičiuojamas pagal bendrai sutartus metodus. Komisija viešai skelbia šių prognozių skaičiavimo metodą ir numatomą vidutinės trukmės galimo BVP augimo rodiklį. Reikėtų atsižvelgti į galimai labai didelį investicijų išlaidų kintamumą, ypač mažųjų valstybių narių atveju.
(9a)Turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, kurių skola viršija 60 % BVP arba kurioms kyla aiški bendro skolos tvarumo rizika, nustatytų intensyvesnį vidutinės trukmės biudžeto tikslams pasiekti numatytą koregavimo planą.
(10) Laikinai nukrypti nuo vidutinės trukmės tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano turėtų būti leidžiama dėl neįprasto įvykio, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelio euro zonos ar visos ES ekonominio nuosmukio atveju, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ekonomikai atsigauti. Leidžiant laikinai nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba atitinkamo šiam tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į pagrindinių struktūrinių reformų įgyvendinimą, jei išlaikoma atitinkama patikimumo riba deficito pamatinės vertės atžvilgiu. Tokiu atveju ypač daug dėmesio reikėtų skirti sisteminėms pensijų reformoms, kurias įgyvendinant nukrypimas turėtų atspindėti tiesiogines papildomas išlaidas, kurios patiriamos įnašus iš valstybinio socialinio draudimo pensijų pakopos nukreipiant į pensijų kaupimo iš socialinio draudimo įmokų pakopą. Priemonės, kuriomis iš pensijų kaupimo iš socialinio draudimo įmokų pakopos lėšos perkeliamos atgal į valstybinio socialinio draudimo pensijų pakopą, turėtų būti laikomos vienkartinėmis ir laikinomis priemonėmis, todėl jos neturėtų būti įtraukiamos į struktūrinį balansą, naudojamą vertinant pažangą, padarytą siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo.
(11) Valstybei narei labai nukrypus nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, Komisija jai turėtų pateikti įspėjimą, o Taryba per vieną mėnesį turėtų išnagrinėti padėtį ir pateikti rekomendaciją dėl būtinų koregavimo priemonių. Rekomendacijoje turėtų būti nustatytas ne ilgesnis kaip penkių mėnesių terminas nukrypimui ištaisyti. Atitinkama valstybė narė turėtų pateikti Tarybai ataskaitą apie veiksmus, kurių imtasi. Jei iki Tarybos nustatyto termino atitinkama valstybė narė nesiima atitinkamų veiksmų, Taryba turėtų priimti sprendimą, kuriame nurodoma, jog nebuvo imtasi jokių efektyvių veiksmų, ir pateikti ataskaitą Europos Vadovų Tarybai. Turėtų būti laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per dešimt dienų nuo Komisijos rekomendacijos priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jos atmesti. Komisija taip pat gali pasiūlyti Tarybai priimti persvarstytas rekomendacijas. Komisija prireikus gali pakviesti ECB dalyvauti vykdant eurą įvedusių ir VKM-II valstybių narių stebėjimo misiją. Komisija pateiks Tarybai misijos rezultatų ataskaitą ir prireikus gali nuspręsti savo išvadas paskelbti viešai.
(12) Siekiant užtikrinti, kad dalyvaujančios valstybės narės laikytųsi Sąjungos fiskalinės priežiūros sistemos reikalavimų, remiantis Sutarties 136 straipsniu reikėtų sukurti specialų vykdymo užtikrinimo mechanizmą, taikytiną ▌didelio nukrypimo nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano atvejais.
(13) Reglamento (EB) Nr. 1466/97 nuorodose turėtų būti atsižvelgta į naują SESV straipsnių numeraciją.
(14) Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 iš dalies keičiamas taip:
-1.1 straipsnis pakeičiamas taip:"
1 straipsnis
Šis reglamentas nustato stabilumo ir konvergencijos programų turinį, pateikimą, tikrinimą bei kontrolę apimančias taisykles, sudarančias dalį Tarybos ir Komisijos vykdomos daugiašalės priežiūros, kuria siekiama ankstyvame etape užkirsti kelią perviršiniam valstybės biudžeto deficitui ir skatinti ekonominės politikos priežiūrą ir koordinavimą ir tokiu būdu remti Sąjungos augimo ir užimtumo tikslų siekį.
"
1. 2 straipsnis pakeičiamas taip:"
2 straipsnis
Šiame reglamente:
a)
„dalyvaujančios valstybės narės“ – valstybės narės, kurių valiuta yra euro;
b) „nedalyvaujančios valstybės narės ▌“ – valstybės narės, kurių valiuta yra ne euro;
1a.Įterpiamas šis skirsnis:
'1-A SKIRSNIS
EKONOMINĖS POLITIKOS KOORDINAVIMO EUROPOS SEMESTRAS
2-a straipsnis
1.Kad užtikrintų glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją, Taryba vykdo daugiašalę stebėseną, kuri yra Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro dalis ir atitinka Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nustatytus tikslus ir reikalavimus.
2.Semestrą sudaro:
a)
valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių (bendros ekonominės politikos gairės) rengimas ir įgyvendinimas, kaip nurodyta SESV 121 straipsnio 2 dalyje;
b)
užimtumo politikos gairių (užimtumo gairės), į kurias valstybės narės turi atsižvelgti pagal 148 straipsnio 2 dalį, rengimas ir įgyvendinimas;
c)
valstybių narių stabilumo programų arba konvergencijos programų teikimas ir vertinimas pagal šio reglamento nuostatas;
d)
valstybių narių nacionalinių reformų programų, skirtų Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijai remti pagal i ir ii punktuose numatytas gaires ir pagal Komisijos bei Europos Vadovų Tarybos bendras gaires, parengtas valstybėms narėms metinės priežiūros ciklo pradžioje, teikimas ir vertinimas;
e)
priežiūra, skirta makroekonominio disbalanso prevencijai ir naikinimui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. .../2011(5)dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo*.
3.Vykdydama semestrui numatytą veiklą ir siekdama laiku pateikti integruotas politines rekomendacijas dėl makroekonominės fiskalinės politikos ir makrostruktūrinės politikos Taryba, atsižvelgdama į šių programų vertinimą pagal Komisijos rekomendacijas, kreipiasi į valstybes nares ir visiškai pasinaudoja teisinėmis priemonėmis, numatytomis SESV 121 ir 148 straipsniuose ir šiame reglamente bei Reglamente (ES) Nr. .../2011(6) [dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo].
Valstybės narės tinkamai atsižvelgia į joms skirtas gaires rengdamos ekonominę, užimtumo, biudžeto politiką ir priimdamos svarbiausius sprendimus, susijusius su ateinančių metų nacionaliniais biudžetais. Komisija turėtų stebėti pažangą.
Jeigu valstybė narė nesilaiko gairių:
a)
jai gali būti pasiūlytos tolesnės rekomendacijos takyti konkrečias priemones;
b)
Komisija gali ją įspėti pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį;
c)
gali būti imtasi priemonių pagal šį reglamentą, Reglamentą (EB) Nr. 1467/97 ir Reglamentą (ES) Nr. .../2011++ [dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo].
Komisija vykdo sustiprintą priemonių priežiūrą ir gali vykdyti priežiūros misijas pagal šio reglamento -11 straipsnį.
4.Vykdant semestrui numatytą veiklą Europos Parlamentas tinkamai įtraukiamas siekiant patobulinti priimamų sprendimų skaidrumą, taip pat atsakomybę ir atsiskaitomybę dėl jų, ypač taikant ekonominį dialogą, kuris vykdomas pagal šio reglamento 2-ab straipsnį. Su Ekonomikos ir finansų komitetu, Užimtumo komitetu ir Socialinės apsaugos komitetu, jei reikia, konsultuojamasi vykdant semestrui numatytą veiklą. Atitinkami suinteresuotieji asmenys, ypač socialiniai partneriai, prireikus įtraukiami vykdant semestrui numatytą veiklą, ypač susijusią su esminiais politikos klausimais, vadovaujantis SESV nuostatomis ir nacionaliniais teisiniais bei politiniais susitarimais.
Tarybos pirmininkas ir Komisija pagal SESV 121 straipsnį, o prireikus, ir Euro grupės pirmininkas, kiekvienais metais pateikia Europos Parlamentui ir Europos Vadovų Tarybai daugiašalės priežiūros rezultatų ataskaitą. Šios ataskaitos yra šio reglamento 2-ab straipsnyje nurodyto ekonominio dialogo dalis.
* OL L...
"
1b.Įterpiamas šis skirsnis:"
1-Aa SKIRSNIS
EKONOMINIS DIALOGAS
2-ab straipsnis
Siekiant sustiprinti Sąjungos institucijų, ypač Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, dialogą ir užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, Europos Parlamento atsakingas komitetas gali kviesti Tarybos pirmininką, Komisiją, prireikus, Europos Vadovų Tarybos pirmininką arba Euro grupės pirmininką dalyvauti diskusijose, susijusiose su:
a)
informacija apie bendras ekonomikos politikos gaires, Tarybai teikiama pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį;
b)
Komisijos bendromis gairėmis, parengtomis valstybėms narėms metinės priežiūros ciklo pradžioje;
c)
visomis Europos Vadovų Tarybos išvadomis apie ekonominės politikos kryptis, parengtomis atsižvelgiant į Europos semestrą;
d)
pagal šį reglamentą atliekamos daugiašalės priežiūros rezultatais;
e)
visomis Europos Vadovų Tarybos išvadomis apie daugiašalės priežiūros kryptis ir rezultatus;
f)
visomis daugiašalės priežiūros veiklos peržiūromis Europos semestro pabaigoje;
g)
valstybėms narėms skirtomis Tarybos rekomendacijomis pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį, jeigu yra dideli nukrypimai, numatyti šio reglamento 6 straipsnio 2 dalyje ir 10 straipsnio 2 dalyje;
2.Europos Parlamento atsakingas komitetas gali valstybei narei, kuriai pagal 6 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 2 dalį Taryba parengė rekomendaciją, pasiūlyti galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis.
3.Komisija ir Taryba nuolat informuoja Europos Parlamentą apie šio reglamento taikymą.
"
1c.2a straipsnis pakeičiamas taip:"
Kiekvienoje valstybėje narėje biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslas yra diferencijuotas. Šie kiekvienos valstybės narės vidutinės trukmės biudžeto tikslai gali nukrypti nuo reikalaujamos artimo subalansuotam arba perviršinio biudžeto būklės, jeigu juose numatoma saugumo riba laikantis 3 proc. BVP valstybės biudžeto deficito santykio. Vidutinės trukmės biudžeto tikslai užtikrina viešųjų finansų tvarumą arba sparčią pažangą siekiant šio tvarumo ir tuo pat metu suteikia galimybių biudžeto pokyčiams, pirmiausia atsižvelgiant į valstybės investicijų poreikius.
Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, eurą įvedusioms ir VKM-II valstybėms narėms – pagal kiekvieną šalį – nustatoma vidutinės trukmės biudžeto tikslų skalė, pritaikius juos kiekvienam ciklui bei atėmus vienkartines ir laikinas priemones, kuri svyruotų nuo -1 % BVP iki subalansuoto arba perviršinio biudžeto.
Vidutinės trukmės biudžeto tikslas persvarstomas kas treji metai. Valstybės narės vidutinės trukmės biudžeto tikslas taip pat gali būti persvarstomas, jeigu įgyvendinama struktūrinė reforma, kuri turi didelį poveikį valstybės finansų tvarumui.
Vidutinės trukmės biudžeto tikslas įtraukiamas į nacionalinės vidutinės trukmės biudžeto sistemą remiantis Tarybos direktyvos 2011/.../ES(7) dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms* 6 straipsnio 1 dalimi.
* OL L...„.
"
2. 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)
1 dalis pakeičiama taip:" 1. Visos dalyvaujančios valstybės narės Tarybai ir Komisijai reguliariai teikia daugiašalei priežiūrai vykdyti reikalingą informaciją, kaip numatyta SESV 121 straipsnyje, teikdamos stabilumo programas; taip sudaromas pagrindas viešųjų finansų tvarumui, leidžiančiam kurti kainų stabilumą, didelį tvarų augimą ir naujas darbo vietas.„;"
b)
2 dalies a, b ir c punktai pakeičiami taip:"
„a)
vidutinės trukmės biudžeto tikslas ir šiam tikslui, kuris yra valdžios sektoriaus balansas BVP procentine išraiška, pasiekti reikalingas koregavimo planas, numatoma valdžios sektoriaus skolos santykio raida, numatomas valdžios sektoriaus išlaidų augimas, įskaitant atitinkamą lėšų skyrimą pagrindiniam kapitalui formuoti, ypač atsižvelgiant į sąlygas ir kriterijus siekiant nustatyti išlaidų augimą pagal 5 straipsnio 1 dalį, numatomas valdžios sektoriaus pajamų augimas nesikeičiant politikai, taip pat kiekybinis planuojamų diskrecinių priemonių pajamų srityje įvertinimas;
"
aa)
informacija apie numanomus įsipareigojimus, susijusius su gyventojų senėjimu, ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, pavyzdžiui, valstybės garantijas, kurie gali daryti didelį poveikį valstybės biudžetui;
ab)
informacija apie stabilumo programos suderinamumą su bendromis ekonominės politikos gairėmis ir nacionaline reformų programa;
b)
numatomi planuojamam ekonominio vystymosi ir stabilumo programos įvykdymui svarbūs ekonominiai rodikliai, tokie kaip vyriausybinių investicijų išlaidos, realus bendrasis vidaus produktas (BVP), užimtumas ir infliacija;
c)
biudžetinių ir kitų ekonominės politikos priemonių, kurios taikomos arba siūlomos programos tikslams įgyvendinti, kiekybinis įvertinimas, apimantis pagrindinių struktūrinių reformų, kurios turės tiesioginį ilgalaikį teigiamą poveikį biudžetui, įskaitant didinančias tvarų potencialų augimą, sąnaudų ir naudos analizę;„;
ba)
Įterpiama ši dalis:" '2a.Stabilumo programa grindžiama labiausiai tikėtinu makroekonominiu fiskaliniu scenarijumi arba atsargesniu scenarijumi. Makroekonominės ir biudžeto prognozės lyginamos su naujausiomis Komisijos, o prireikus ir kitų nepriklausomų įstaigų parengtomis prognozėmis. Svarbūs pasirinkto makroekonominio fiskalinio scenarijaus ir Komisijos prognozių skirtumai turi būti pagrįsti, ypač jeigu išorės vertinimuose numatytas lygis arba augimas labai skiriasi nuo Komisijos prognozių.
Tikslus šios informacijos turinys nustatytas punktuose (a), (aa), (b), (c) ir (d) ir apibrėžiamas suderintoje sistemoje, kurią turi nustatyti Komisija bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis.
"
c)
3 dalis pakeičiama taip:" 3. Informacija apie numatomą valdžios sektoriaus balanso ir skolos santykio raidą, valdžios sektoriaus išlaidų augimą, planuojamą valdžios sektoriaus pajamų augimą nesikeičiant politikai, planuojamas atitinkamai kiekybiškai įvertintas diskrecines pajamų priemones ir 2 dalies a ir b punktuose nurodytas pagrindines ekonomines prielaidas pateikiama kiekvienais metais ir apima praėjusius metus, einamuosius metus ir bent kitus trejus metus."
4.Visose programose nurodoma informacija apie tai, kokia jų padėtis atsižvelgiant į nacionalines procedūras, ypač tai, ar programa buvo pateikta nacionaliniam parlamentui ir ar nacionalinis parlamentas turėjo galimybę aptarti Tarybos nuomonę apie ankstesnę programą arba, prireikus, Tarybos rekomendaciją ar įspėjimą, taip pat ar parlamentas minėtajai programai pritarė.
3. 4 straipsnis pakeičiamas taip:"
4 straipsnis
1. Stabilumo programos pateikiamos kiekvienais metais balandžio mėn., pageidautina – iki balandžio mėn. vidurio, ir ne vėliau kaip balandžio 30 d.
2. Valstybės narės viešai skelbia savo stabilumo programas.
"
4. 5 straipsnis pakeičiamas taip:"
5 straipsnis
1. Remdamasi Komisijos ir Ekonomikos ir finansų komiteto pateiktais vertinimais, Taryba, vykdydama SESV 121 straipsnyje numatytą daugiašalę priežiūrą, išnagrinėja atitinkamų valstybių narių jų stabilumo programose pateiktus vidutinės trukmės biudžeto tikslus, įvertina, ar ekonominės prielaidos, kuriomis grindžiama programa, yra patikimos, ar koregavimo planas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo yra tinkamas, įskaitant svarstymą dėl kartu pateikiamos skolos santykio raidos, ir ar taikomos arba siūlomos priemonės, skirtos laikytis koregavimo plano, yra pakankamos vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti per ciklą.
Taryba ir Komisija, vertindamos vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti reikalingą koregavimo planą, nagrinėja, ar atitinkamos valstybės narės pagal ciklą pakoreguotas biudžeto balansas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones kasmet tinkamai pagerėja, etalonu nustatant 0,5 proc. BVP pagerėjimą, kuris būtinas valstybės narės vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti. Valstybių narių, kurių skola viršija 60 proc. BVP arba kuriose yra didelė bendro skolos netvarumo rizika, atveju Taryba ir Komisija nagrinėja, ar metinis pagal ciklą pakoreguoto biudžeto balanso atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones pagerėjimas yra didesnis negu 0,5 proc. BVP. Taryba ir Komisija atsižvelgia į tai, ar ekonominio pakilimo laikotarpiais dedama daugiau koregavimo pastangų, o nuosmukio laikotarpiais šios pastangos gali būti labiau ribotos. Visų pirma atsižvelgiama į neplanuotas pajamas ir pajamų trūkumą.
Vertinant, ar pažanga siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo yra pakankama, atliekamas bendras vertinimas, kurio pagrindas – struktūrinis balansas, įskaitant išlaidų, atmetus diskrecines pajamų didinimo priemones, analizę. Tam Taryba ir Komisija įvertina, ar valdžios sektoriaus išlaidų augimo raida, vertinama atsižvelgiant į priemonių, kurių imamasi arba planuojama imtis pajamų srityje, poveikį, atitinka šias sąlygas:
a)
valstybių narių, pasiekusių vidutinės trukmės biudžeto tikslą, metinis išlaidų augimas neviršija orientacinio vidutinės trukmės galimo BVP augimo rodiklio, nebent perviršis kompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis;
b)
valstybių narių, dar nepasiekusių vidutinės trukmės biudžeto tikslo, metinis išlaidų augimas neviršija rodiklio, kuris yra mažesnis už orientacinį vidutinės trukmės galimo BVP augimo rodiklį, nebent perviršis kompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis. Valdžios sektoriaus išlaidų augimo rodiklio ir orientacinio vidutinės trukmės galimo BVP augimo rodiklio skirtumas turi būti toks, kad būtų užtikrintas tinkamas koregavimas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo;
c)
valstybių narių, dar nepasiekusių vidutinės trukmės biudžeto tikslo, diskreciniai atskirų straipsnių valdžios sektoriaus pajamų sumažinimai kompensuojami arba išlaidų sumažinimais, arba diskreciniais kitų straipsnių valdžios sektoriaus pajamų padidinimais, arba ir išlaidų sumažinimais, ir diskreciniais kitų straipsnių valdžios sektoriaus pajamų padidinimais.
Į bendrąsias išlaidas neįtraukiamos išlaidos palūkanoms, ES fondų pajamomis visiškai kompensuojamos išlaidos ES programoms ir išlaidų bedarbio pašalpoms nediskreciniai pokyčiai.
Didesnis išlaidų augimas, palyginti su vidutinės trukmės pamatiniu rodikliu, nelaikomas lyginamojo dydžio nesilaikymu, jei jis visiškai kompensuojamas pajamų didėjimu, kaip nurodyta teisės aktuose.
Potencialaus BVP augimo pamatinis vidutinės trukmės rodiklis nustatomas remiantis ateities projekcijomis ir praeities projekcijomis. Projekcijos reguliariai atnaujinamos. Komisija viešai skelbia šių prognozių skaičiavimo metodą ir numatomą vidutinės trukmės galimo BVP augimo rodiklį.
Apibrėždamos koregavimo planą siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo valstybėms narėms, kurios dar nepasiekė šio tikslo, ir leisdamos laikinai nukrypti nuo šio tikslo valstybėms narėms, kurios jį jau pasiekė, jei išlaikoma atitinkama patikimumo riba deficito pamatinės vertės atžvilgiu ir jei programos įgyvendinimo laikotarpiu biudžeto būklė priartėja prie vidutinės trukmės biudžeto tikslo, Taryba ir Komisija atsižvelgia į įgyvendinamas pagrindines struktūrines reformas, turinčias tiesioginį ilgalaikį teigiamą poveikį biudžetui, įskaitant didinančias potencialų tvarų augimą, ir todėl turinčias įrodomos įtakos ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui.
Ypatingas dėmesys skiriamas pensijų reformoms, kuriomis įvedama daugiapakopė sistema, apimanti ir privalomojo pensijų kaupimo iš socialinio draudimo įmokų pakopą. Tokias reformas įgyvendinančioms valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano arba nuo paties tikslo, nukrypimui atspindint tiesioginio papildomo reformos poveikio dydį valdžios sektoriaus balansui su sąlyga, kad ▌išlaikoma atitinkama patikimumo riba deficito pamatinės vertės atžvilgiu.
Taryba ir Komisija taip pat nagrinėja, ar stabilumo programos turiniu padedama siekti tvarios ir tikros konvergencijos euro zonoje, glaudesnio ekonominės politikos koordinavimo, ir ar atitinkamos valstybės narės ekonominė politika atitinka bendras valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gaires ir užimtumo gaires.
Laikinai nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui, pasiekti numatyto koregavimo plano, nurodyto trečioje pastraipoje, valstybėms narėms gali būti leidžiama dėl neįprasto įvykio, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelio euro zonos ar visos ES ekonominio nuosmukio atvejais, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ekonomikai atsigauti.
2. Taryba ir Komisija išnagrinėja stabilumo programą ilgiausiai per tris mėnesius nuo programos pateikimo. Atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu Taryba prireikus priima nuomonę dėl programos. Jeigu vadovaudamasi SESV 121 straipsniu Taryba nusprendžia, kad programos tikslus ir turinį reikėtų sugriežtinti, ypač atsižvelgiant į vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatytą koregavimo planą, ji savo nuomonėje paragina atitinkamą valstybę narę patikslinti savo programą.
"
5. 6 straipsnis pakeičiamas taip:"
6 straipsnis
1. Vykdydamos SESV 121 straipsnio 3 dalyje numatytą daugiašalę priežiūrą, Taryba ir Komisija, remdamosi dalyvaujančių valstybių narių pateikta informacija ir Komisijos bei Ekonomikos ir finansų komiteto vertinimais, stebi, kaip įgyvendinamos stabilumo programos, visų pirma siekdamos nustatyti didelius faktinius arba numatomus biudžeto būklės nukrypimus nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba nuo atitinkamo tam tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano ▌.
2. Didelio pastebėto nukrypimo nuo vidutinės trukmės tikslui, nurodytam šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, pasiekti reikalingo koregavimo plano atveju ir siekdama užkirsti kelią perviršinio deficito susidarymui Komisija pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį atitinkamai valstybei narei pateikia įspėjimą.
Per vieną mėnesį po išankstinio įspėjimo, nurodyto pirmoje pastraipoje, priėmimo Taryba išnagrinėja padėtį ir, remdamasi Komisijos rekomendacija, pagal Sutarties 121 straipsnio 4 dalį priima rekomendaciją dėl būtinų politikos priemonių. Rekomendacijoje nustatomas ne ilgesnis kaip penkių mėnesių terminas nukrypimui ištaisyti. Šis terminas sutrumpinamas iki trijų mėnesių, jei Komisija įspėjime pareiškia nuomonę, kad padėtis yra ypač rimta ir būtina imtis skubių veiksmų. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, rekomendaciją paskelbia viešai.
Iki termino, nustatyto pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį priimtoje Tarybos rekomendacijoje, atitinkama valstybė narė pateikia Tarybai ataskaitą dėl veiksmų, kurių imtasi atsižvelgiant į rekomendaciją.
Jei atitinkama valstybė narė per Tarybos rekomendacijoje nustatytą terminą, kaip nurodyta antroje pastraipoje, nesiima tinkamų veiksmų, Komisija nedelsdama rekomenduoja Tarybai priimti sprendimą, kuriuo būtų nustatoma, kad nebuvo imtasi efektyvių veiksmų. Laikoma, kad Taryba sprendimą priėmė, jei ji per dešimt dienų nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jo atmesti. Komisija taip pat gali pasiūlyti Tarybai pagal 121 straipsnio 4 dalį priimti persvarstytas rekomendacijas dėl būtinų politikos priemonių. Taryba Europos Vadovų Tarybai pateikia oficialią ataskaitą apie priimtus sprendimus.
Laikotarpis nuo tada, kai Taryba pateikia antroje pastraipoje nurodytą rekomendaciją, iki tada, kai priimamas ketvirtoje pastraipoje nurodytas Tarybos sprendimas ir ataskaita Europos Vadovų Tarybai, trunka ne ilgiau kaip šešis mėnesius.
3.Vertinant nukrypimą nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba atitinkamo jam pasiekti numatyto koregavimo plano atliekamas bendras vertinimas, kurio pagrindas – struktūrinis balansas, įskaitant išlaidų, atmetus diskrecines pajamų didinimo priemones, analizę, kaip apibrėžta 5 straipsnio 1 dalyje.
Vertinant, ar nukrypimas didelis, visų pirma atsižvelgiama į šiuos kriterijus:
Valstybėms narėms, kurios nepasiekė vidutinės trukmės biudžeto tikslo, įvertinant struktūrinio balanso pokytį, laikoma, kad nukrypimas didelis, jei jis yra ne mažesnis kaip 0,5 proc. BVP per vienerius metus arba ne mažesnis kaip vidutiniškai 0,25 proc. BVP per metus atsižvelgiant į dvejų iš eilės metų laikotarpį; įvertinant išlaidų pokyčius atmetus diskrecines įplaukų didinimo priemones, jei jo bendras poveikis valdžios sektoriaus balansui yra ne mažesnis kaip 0,5 proc. BVP per vienerius metus arba per dvejus metus iš eilės.
Išlaidų pokyčių nukrypimas nelaikomas dideliu, jei atitinkama valstybė narė ▌viršijo vidutinės trukmės biudžeto tikslą, atsižvelgiant į galimybę gauti didelių neplanuotų pajamų, ir jei stabilumo programoje išdėstyti biudžeto planai nekelia pavojaus šiam tikslui programos laikotarpiu.
Į nukrypimą taip pat galima neatsižvelgti, jei jo priežastis yra neįprastas įvykis, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelio euro zonos ar visos ES ekonominio nuosmukio atveju, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu.
"
6. 7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)
1 dalis pakeičiama taip:" 1. Visos nedalyvaujančios valstybės narės ▌Tarybai ir Komisijai reguliariai teikia daugiašalei priežiūrai vykdyti reikalingą informaciją, kaip numatyta SESV 121 straipsnyje, teikdamos konvergencijos programas; taip sudaromas pagrindas viešųjų finansų tvarumui, leidžiančiam kurti kainų stabilumą, didelį tvarų augimą ir naujas darbo vietas."
b)
2 dalies a, b ir c punktai pakeičiami taip:"
a)
vidutinės trukmės biudžeto tikslas ir šiam tikslui, kuris yra valdžios sektoriaus balansas BVP procentine išraiška, pasiekti reikalingas koregavimo planas, numatoma valdžios sektoriaus skolos santykio raida, numatomas valdžios sektoriaus išlaidų augimas, įskaitant atitinkamą lėšų skyrimą pagrindiniam kapitalui formuoti, ypač atsižvelgiant į išlaidų augimo sąlygas ir kriterijus pagal 9 straipsnio 1 dalį, numatomas valdžios sektoriaus įplaukų augimas nesikeičiant politikai ir kiekybinis planuojamų diskrecinių priemonių įplaukų srityje įvertinimas, vidutinės trukmės pinigų politikos tikslai, šių tikslų ryšys su kainų bei valiutos keitimo kurso stabilumu, taip pat su tvarios konvergencijos pasiekimu;
"
aa)
informacija apie numanomus įsipareigojimus, susijusius su gyventojų senėjimu, ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, pavyzdžiui, valstybės garantijas, kurie gali daryti didelį poveikį valstybės biudžetui;
ab)
informacija apie stabilumo programos suderinamumą su bendrosiomis ekonominės politikos gairėmis, užimtumo gairėmis ir nacionaline reformų programa;
b)
numatomi planuojamam ekonominio vystymosi ir konvergencijos programos įvykdymui svarbūs ekonominiai rodikliai, tokie kaip Vyriausybinių investicijų išlaidos, realus bendrasis vidaus produktas (BVP), užimtumas ir infliacija;
c)
biudžetinių ir kitų ekonominės politikos priemonių, kurios taikomos arba siūlomos programos tikslams įgyvendinti, kiekybinis įvertinimas, apimantis pagrindinių struktūrinių reformų, kurios turės tiesioginį ilgalaikį teigiamą poveikį biudžetui, įskaitant didinančias tvarų potencialų augimą, sąnaudų ir naudos analizę;„;
ba)
Įterpiama ši dalis:" '2a.Konvergencijos programa grindžiama labiausiai tikėtinu makroekonominiu fiskaliniu scenarijumi arba atsargesniu scenarijumi. Makroekonominės ir biudžeto prognozės lyginamos su naujausiomis Komisijos, o prireikus ir kitų nepriklausomų įstaigų parengtomis prognozėmis. Svarbūs pasirinkto makroekonominio fiskalinio scenarijaus ir Komisijos prognozių skirtumai turi būti pagrįsti, ypač jeigu išorės vertinimuose numatytas lygis arba augimas labai skiriasi nuo Komisijos prognozių. Tikslus šios informacijos, nurodytos 2 dalies a, aa, b, c ir d punktuose, turinys apibrėžiamas suderintoje sistemoje, kurią turi nustatyti Komisija bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis."
c)
3 dalis pakeičiama taip:" 3. Informacija apie numatomą valdžios sektoriaus balanso ir skolos santykio raidą, valdžios sektoriaus išlaidų augimą, planuojamą valdžios sektoriaus pajamų augimą nesikeičiant politikai, planuojamas deramai kiekybiškai įvertintas diskrecines pajamų priemones ir 2 dalies a ir b punktuose nurodytas pagrindines ekonomines prielaidas pateikiama kiekvienais metais ir apima praėjusius metus, einamuosius metus ir bent kitus trejus metus."
4.Visose programose nurodoma informacija apie tai, kokia jų padėtis atsižvelgiant į nacionalines procedūras, ypač tai, ar programa buvo pateikta nacionaliniam parlamentui ir ar nacionalinis parlamentas turėjo galimybę aptarti Tarybos nuomonę apie ankstesnę programą arba, prireikus, Tarybos rekomendaciją ar įspėjimą, taip pat ar parlamentas minėtajai programai pritarė.
7. 8 straipsnis pakeičiamas taip:"
8 straipsnis
1. Konvergencijos programos pateikiamos kiekvienais metais balandžio mėn., pageidautina – iki balandžio mėn. vidurio, ir ne vėliau kaip balandžio 30 d.
2. Valstybės narės viešai skelbia savo konvergencijos programas.„.
"
8. 9 straipsnis pakeičiamas taip:"
„9 straipsnis
1. Remdamasi Komisijos ir Ekonomikos ir finansų komiteto pateiktais vertinimais, Taryba, vykdydama SESV 121 straipsnyje numatytą daugiašalę priežiūrą, išnagrinėja atitinkamų valstybių narių jų konvergencijos programose pateiktus vidutinės trukmės biudžeto tikslus ir numatomą bendros skolos santykio raidą, įvertina, ar ekonominės prielaidos, kuriomis grindžiama programa, yra patikimos, ar koregavimo planas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo yra tinkamas, įskaitant svarstymą dėl kartu pateikiamos skolos santykio raidos, ir ar taikomos ir (arba) siūlomos priemonės, skirtos laikytis koregavimo plano, yra pakankamos vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti per ciklą ir tvariai konvergencijai užtikrinti.
Taryba ir Komisija, vertindamos koregavimo planą siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo, atsižvelgia į tai, ar ekonominio pakilimo laikotarpiais dedama daugiau koregavimo pastangų, o nuosmukio laikotarpiais šios pastangos gali būti labiau ribotos. Visų pirma atsižvelgiama į neplanuotas pajamas ir pajamų trūkumą. Valstybių narių, kurių skola viršija 60 proc. BVP arba kurioms kyla aiški bendro skolos tvarumo rizika, atveju Taryba nagrinėja, ar metinis pagal ciklą pakoreguoto biudžeto balanso, atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones, pagerėjimas yra didesnis negu 0,5 proc. BVP. VKM II valstybių narių atveju Taryba ir Komisija nagrinėja, ar atitinkamos valstybės narės pagal ciklą pakoreguotas biudžeto balansas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones kasmet tinkamai pagerėja, etalonu nustatant 0,5 proc. BVP pagerėjimą, kuris būtinas valstybės narės vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti.
Vertinant, ar pažanga siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo yra pakankama, atliekamas bendras vertinimas, kurio pagrindas – struktūrinis balansas, įskaitant išlaidų, atmetus diskrecines pajamų didinimo priemones, analizę. Tam Taryba ir Komisija įvertina, ar valdžios sektoriaus išlaidų augimo raida, vertinama atsižvelgiant į priemonių, kurių imamasi arba planuojama imtis pajamų srityje, poveikį, atitinka šias sąlygas:
a)
valstybių narių, pasiekusių vidutinės trukmės biudžeto tikslą, metinis išlaidų augimas neviršija orientacinio vidutinės trukmės galimo BVP augimo rodiklio, nebent perviršis kompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis;
b)
valstybių narių, dar nepasiekusių vidutinės trukmės biudžeto tikslo, metinis išlaidų augimas neviršija rodiklio, kuris yra mažesnis už orientacinį vidutinės trukmės galimo BVP augimo rodiklį, nebent perviršis kompensuojamas diskrecinėmis pajamų didinimo priemonėmis. Valdžios sektoriaus išlaidų augimo rodiklio ir orientacinio vidutinės trukmės galimo BVP augimo rodiklio skirtumas turi būti toks, kad būtų užtikrintas tinkamas koregavimas siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo;
c)
valstybių narių, dar nepasiekusių vidutinės trukmės biudžeto tikslo, diskreciniai atskirų straipsnių valdžios sektoriaus pajamų sumažinimai kompensuojami arba išlaidų sumažinimais, arba diskreciniais kitų straipsnių valdžios sektoriaus pajamų padidinimais, arba ir išlaidų sumažinimais, ir diskreciniais kitų straipsnių valdžios sektoriaus pajamų padidinimais.
Į bendrąsias išlaidas neįtraukiamos išlaidos palūkanoms, ES fondų pajamomis visiškai kompensuojamos išlaidos ES programoms ir išlaidų bedarbio pašalpoms nediskreciniai pokyčiai.
Didesnis išlaidų augimas, palyginti su vidutinės trukmės pamatiniais rodikliais, nelaikomas lyginamojo dydžio nesilaikymu, jei jis visiškai kompensuojamas pajamų didėjimu, kaip nurodyta teisės aktuose.
Potencialaus BVP augimo pamatinis vidutinės trukmės rodiklis nustatomas remiantis ateities projekcijomis ir praeities projekcijomis. Projekcijos reguliariai atnaujinamos. Komisija viešai skelbia šių prognozių skaičiavimo metodą ir numatomą vidutinės trukmės galimo BVP augimo rodiklį.
Apibrėždamos koregavimo planą siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo valstybėms narėms, kurios dar nepasiekė šio tikslo, ir leisdamos laikinai nukrypti nuo šio tikslo valstybėms narėms, kurios jį jau pasiekė, jei išlaikoma atitinkama patikimumo riba deficito pamatinės vertės atžvilgiu ir jei programos įgyvendinimo laikotarpiu biudžeto būklė priartėja prie vidutinės trukmės biudžeto tikslo, Taryba ir Komisija atsižvelgia į įgyvendinamas pagrindines struktūrines reformas, turinčias tiesioginį ilgalaikį teigiamą poveikį biudžetui, įskaitant didinančias potencialų tvarų augimą, ir todėl turinčias įrodomos įtakos ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui.
Ypatingas dėmesys skiriamas pensijų reformoms, kuriomis įvedama daugiapakopė sistema, apimanti ir privalomojo pensijų kaupimo iš socialinio draudimo įmokų pakopą. Tokias reformas įgyvendinančioms valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano arba nuo paties tikslo, nukrypimui atspindint tiesioginio papildomo reformos poveikio dydį valdžios sektoriaus balansui su sąlyga, kad ▌išlaikoma atitinkama patikimumo riba deficito pamatinės vertės atžvilgiu.
Taryba ir Komisija taip pat nagrinėja, ar konvergencijos programos turiniu padedama siekti tvarios ir tikros konvergencijos, glaudžiau koordinuoti ekonominę politiką ir ar atitinkamos valstybės narės ekonominė politika atitinka bendras valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gaires ir užimtumo gaires. VKM II valstybių narių atveju Taryba taip pat nagrinėja, ar konvergencijos programos turiniu užtikrinamas sklandus dalyvavimas valiutų kurso mechanizme.
Laikinai nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui, pasiekti numatyto koregavimo plano, nurodyto trečioje pastraipoje, valstybėms narėms gali būti leidžiama dėl neįprasto įvykio, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelio euro zonos ar visos ES ekonominio nuosmukio atvejais, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ekonomikai atsigauti.
2. Taryba ir Komisija išnagrinėja konvergencijos programą ilgiausiai per tris mėnesius nuo jos pateikimo. Atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu Taryba prireikus priima nuomonę dėl programos. Jeigu vadovaudamasi SESV 121 straipsniu Taryba nusprendžia, kad programos tikslus ir turinį reikėtų sugriežtinti, ypač atsižvelgiant į vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatytą koregavimo planą, ji savo nuomonėje paragina atitinkamą valstybę narę patikslinti savo programą.„.
"
9. 10 straipsnis pakeičiamas taip:"
„10 straipsnis
1. Vykdydamos SESV 121 straipsnio 3 dalyje numatytą daugiašalę priežiūrą, Taryba ir Komisija, remdamosi valstybių narių pateikta informacija ir Komisijos bei Ekonomikos ir finansų komiteto vertinimais, stebi, kaip įgyvendinamos konvergencijos programos, visų pirma siekdamos nustatyti didelius faktinius arba numatomus biudžeto būklės nukrypimus nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba nuo atitinkamo tam tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano ▌.
Be to, Taryba ir Komisija stebi nedalyvaujančių valstybių narių ▌ekonominę politiką pagal konvergencijos programų tikslus, siekdamos užtikrinti, kad jų politika būtų orientuota į stabilumą, ir kad būtų išvengta realių valiutų kursų neatitikimų bei per daug didelių nominalių valiutų kursų svyravimų.
2. Didelio pastebėto nukrypimo nuo vidutinės trukmės tikslui, nurodytam šio reglamento 9 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, pasiekti reikalingo koregavimo plano atveju ir siekdama užkirsti kelią perviršinio deficito susidarymui Komisija pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį atitinkamai valstybei narei pateikia įspėjimą.
Per vieną mėnesį po išankstinio įspėjimo, nurodyto 1 pastraipoje, priėmimo Taryba išnagrinėja padėtį ir, remdamasi Komisijos rekomendacija, pagal Sutarties 121 straipsnio 4 dalį priima rekomendaciją dėl būtinų politikos priemonių. Rekomendacijoje nustatomas ne ilgesnis kaip penkių mėnesių terminas nukrypimui ištaisyti. Šis terminas sutrumpinamas iki trijų mėnesių, jei Komisija įspėjime pareiškia nuomonę, kad padėtis yra ypač rimta ir būtina imtis skubių veiksmų. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, rekomendaciją paskelbia viešai.
Per terminą, nustatytą pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį priimtoje Tarybos rekomendacijoje, atitinkama valstybė narė pateikia Tarybai ataskaitą dėl veiksmų, kurių imtasi atsižvelgiant į minėtą rekomendaciją.
Jei atitinkama valstybė narė per Tarybos rekomendacijoje nustatytą terminą, kaip nurodyta antroje pastraipoje, nesiima tinkamų veiksmų, Komisija nedelsdama rekomenduoja Tarybai priimti sprendimą, kuriuo būtų nustatoma, kad nebuvo imtasi efektyvių veiksmų. Taryba sprendimą priima neatsižvelgdama į Tarybos nario, atstovaujančio atitinkamai valstybei narei, balsavimą. Komisija taip pat gali pasiūlyti Tarybai pagal 121 straipsnio 4 dalį priimti persvarstytas rekomendacijas dėl būtinų politikos priemonių. Taryba Europos Vadovų Tarybai pateikia oficialią ataskaitą apie priimtus sprendimus.
Laikotarpis nuo tada, kai Taryba pateikia antroje pastraipoje nurodytą rekomendaciją, iki tada, kai priimamas ketvirtoje pastraipoje nurodytas Tarybos sprendimas ir ataskaita Europos Vadovų Tarybai, trunka ne ilgiau kaip šešis mėnesius.
3.Vertinant nukrypimą nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba atitinkamo jam pasiekti numatyto koregavimo plano atliekamas bendras vertinimas, kurio pagrindas – struktūrinis balansas, įskaitant išlaidų, atmetus diskrecines pajamų didinimo priemones, analizę, kaip apibrėžta 9 straipsnio 1 dalyje.
Vertinant, ar nukrypimas didelis, visų pirma atsižvelgiama į šiuos kriterijus:
Valstybėms narėms, kurios nepasiekė vidutinės trukmės biudžeto tikslo, įvertinant struktūrinio balanso pokytį, laikoma, kad nukrypimas didelis, jei jis yra ne mažesnis kaip 0,5 proc. BVP per vienerius metus arba ne mažesnis kaip vidutiniškai 0,25 proc. BVP per metus atsižvelgiant į dvejų iš eilės metų laikotarpį; įvertinant išlaidų pokyčius atmetus diskrecines įplaukų didinimo priemones, jei jo bendras poveikis valdžios sektoriaus balansui yra ne mažesnis kaip 0,5 proc. BVP per vienerius metus arba per dvejus metus iš eilės.
Išlaidų pokyčių nukrypimas nelaikomas dideliu, jei atitinkama valstybė narė ▌viršijo vidutinės trukmės biudžeto tikslą, atsižvelgiant į galimybę gauti didelių neplanuotų pajamų, ir jei konvergencijos programoje išdėstyti biudžeto planai nekelia pavojaus šiam tikslui programos laikotarpiu.
Į nukrypimą taip pat galima neatsižvelgti, jei jo priežastis yra neįprastas įvykis, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelio euro zonos ar visos ES ekonominio nuosmukio atveju, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu.
"
9a.Įterpiamas šis skirsnis:"
3A SKIRSNIS
STATISTINIO NEPRIKLAUSOMUMO PRINCIPAS
10a straipsnis
Siekiant užtikrinti, kad daugiašalė priežiūra būtų paremta patikimais ir nepriklausomais statistiniais duomenimis, Valstybės narės užtikrina nacionalinių statistikos institucijų ir nacionalinių audito rūmų profesinį nepriklausomumą, kuris atitinka Europos statistikos praktikos kodeksą, kaip nurodyta 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos*. Juo reikalaujama bent:
a)
užtikrinti skaidrų įdarbinimo ir atleidimo iš darbo procesą, kuris turi būti paremtas tik profesiniais kriterijais;
b)
nurodyti biudžeto asignavimus, kurie turi būti skiriami metams arba keletui metų;
c)
pateikti svarbiausios statistinės informacijos paskelbimo datą, kuri turi būti paskirta pakankamai anksti.
* OL L 87, 2009 3 31, p. 164.
9b.Įterpiamas šis straipsnis:
-11 straipsnis
1.Vadovaudamasi šio reglamento tikslais, Komisija užtikrina nuolatinį dialogą su valstybių narių valdžios institucijomis. Tam tikslui Komisija visų pirma vykdo misijas siekiant įvertinti esamą ekonominę padėtį valstybėje narėje ir nustatyti riziką ar problemas, su kuriomis ji susiduria laikydamasi šio reglamento tikslų.
2.Sustiprinta priežiūra gali būti vykdoma valstybių narių, kurioms taikomos pagal 6 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 2 dalį pateiktos rekomendacijos, atveju siekiant vykdyti stebėseną in situ. Atitinkamos valstybės narės suteikia visą informaciją, kurios reikia misijos parengimui ir vykdymui.
3.Kai atitinkama valstybė narė yra valstybė narė, kurios valiuta yra euro arba kuri dalyvauja VKM II, Komisija prireikus gali pakviesti Europos Centrinio Banko atstovus dalyvauti stebėsenos misijose.
4.Komisija pateikia Tarybai 2 dalyje nurodytos misijos rezultatų ataskaitą ir prireikus gali nuspręsti savo išvadas paskelbti viešai.
5.Rengdama 2 dalyje nurodytas stebėsenos misijas, Komisija perduoda savo preliminarias išvadas atitinkamai valstybei narei, kuri gali pateikti savo pastabas.
"
9c.Įterpiamas šis straipsnis:"
12a straipsnis
Peržiūra
1.Per trejus metus po šio reglamento įsigaliojimo ir vėliau kas penkeri metai Komisija paskelbia šio reglamento taikymo ataskaitą.
Toje ataskaitoje, inter alia, įvertinama:
a)
reglamento veiksmingumas,
b)
pažanga, kuri buvo padaryta užtikrinant glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją laikantis SESV,
2.Prireikus, kartu su šia ataskaita pateikiamas pasiūlymas iš dalies keisti šį reglamentą.
3.Ataskaita turi būti pateikta Europos Parlamentui ir Tarybai.
"
10. Reglamente visos nuorodos į 99 straipsnį pakeičiamos nuorodomis į 121 straipsnį.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.