2011 m. kovo 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 55/2008, įvedantis autonomines prekybos lengvatas Moldovos Respublikai (COM(2010)0649 – C7-0364/2010 – 2010/0318(COD))

P7_TA(2011)0104 A7-0041/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0649),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0364/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 46 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7-0041/2011),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. kovo 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 55/2008, įvedantis autonomines prekybos lengvatas Moldovos Respublikai

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 581/2011.)

2011 m. kovo 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (COM(2010)0142 – C7-0135/2010 – 2010/0140(COD))

P7_TA(2011)0105 A7-0051/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0142),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0135/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A7–0051/2011),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl naujo reglamento, numatančio bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. kovo 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 512/2011.)

2011 m. kovo 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimo dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių susitarimas dėl oro susisiekimo, sudarymo projekto (15381/2010 – C7-0385/2010 – 2010/0112(NLE))

P7_TA(2011)0106 A7-0046/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimo projektą (15381/2010),

–  atsižvelgdamas į Protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas 2007 m. Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl oro susisiekimo, projektą (09913/2010),

–  atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą duoti pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 8 dalies pirmą pastraipą (C7-0385/2010),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV oro susisiekimo susitarimo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0046/2011),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms ir Jungtinių Valstijų Kongresui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0239.

2011 m. kovo 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių – vienos šalies ir Kanados – kitos šalies susitarimo dėl oro susisiekimo sudarymo projekto (15380/2010 – C7-0386/2010 – 2009/0018(NLE))

P7_TA(2011)0107 A7-0045/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimo projektą (15380/2010),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių – vienos šalies ir Kanados – kitos šalies susitarimo dėl oro susisiekimo projektą (08303/10/2009),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą duoti pritarimą, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 8 dalies pirmą pastraipą (C7–0386/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A7–0045/2011),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių ir Kanados parlamentams ir vyriausybėms.

2011 m. kovo 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų sudarymo projekto (14876/2010 – C7-0366/2010 – 2007/0082(NLE))

P7_TA(2011)0108 A7-0044/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14876/2010),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų projektą (07170/2009),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7–0366/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A7–0044/2011),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Vietnamo Socialistinės Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

2011 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių (2010/2233(INI))

P7_TA(2011)0109 A7-0042/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. vasario 25 d. ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl EB ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos laisvosios prekybos susitarimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 1990 m. liepos 13 d. rezoliuciją dėl sudarytino EEB ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos laisvosios prekybos susitarimo svarbos(2),

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitą „Saugumo užtikrinimas besikeičiančiame pasaulyje“ Tarybos patvirtintą 2008 m. gruodžio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Viduržemio jūros regiono ir Vidurio Rytų valstybių strateginę partnerystę,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 14 d. Liuksemburge vykusios XX Ministrų tarybos metu parengtą bendrą komunikatą,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 10 d. pranešimą dėl Viduržemio jūros sąjungos,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 29 d. Maskate vykusios XIX Ministrų tarybos metu parengtą bendrą komunikatą,

–  atsižvelgdamas į bendrą veiksmų programą (2010–2013 m.), skirtą 1988 m. susitarimo dėl ES ir PĮBT bendradarbiavimo įgyvendinimui,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis stiprinimo aukštojo mokslo srityje (COM(2001)0385),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją: Reformos arabų pasaulyje: kokios strategijos turėtų laikytis Europos Sąjunga?(3),

–  atsižvelgdamas į Maskate (Omano Sultonatas) 2001 m. gruodžio 31 d. priimtą Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) šalių ekonominį susitarimą ir 2002 m. gruodžio 21 d. PĮBT priimtą Dohos deklaraciją dėl Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo tarybos muitų sąjungos sudarymo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 218 straipsnius, pagal kuriuos Taryba privalo prašyti Parlamento sutikimo prieš sudarydama bet kokį tarptautinį susitarimą, aprėpsiantį sritis, kurioms taikoma įprastinė teisėkūros procedūra,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento metinius pranešimus apie žmogaus teises,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. JT Generalinės asamblėjos deklaraciją dėl asmenų, grupių ir visuomenės organų teisės ir atsakomybės remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves (dar vadinamoji „Žmogaus teisių gynėjų deklaracija“),

–  atsižvelgdamas į Vyriausiosios įgaliotinės 2011 m. kovo 10, 15 ir 17 d. deklaracijas ir 2011 m. kovo 21 d. Tarybos išvadas dėl Bahreino ir šiame kontekste pabrėžiant visapusišką paramą saviraiškos laisvei ir piliečių teisei dalyvauti taikiose demonstracijose,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A7–0042/2011),

A.  kadangi esamus ES ir PĮBT santykius reikia nuolat peržiūrėti ir atnaujinti, atsižvelgiant į pastaruosius svarbius greitai besikeičiančius įvykius, per kuriuos turėtų būti atsižvelgiama į žmonių teisių ir demokratijos siekį,

B.  kadangi daugelyje PĮBT šalių demonstracijų dalyviai išreiškė teisėtus demokratinius siekius; kadangi valdžios institucijų atsakas smurtu į protestus Bahreine baigėsi mirtimis, sužalojimais ir įkalinimais; kadangi Saudo Arabijos, JAE ir Kuveito kariniai būriai atvyko į šalį PĮBT vardu dalyvauti vykdant represijas prieš demonstracijų dalyvius,

C.  kadangi Persijos įlankos regionas šiuo metu turėtų būti laikomas naujai besiformuojančiu pasaulinės ekonomikos poliumi, sudarytu iš Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) valstybių; pažymi ES yra antroji pagal dydį PĮBT prekybos partnerė, o PĮBT ES yra penktoji pagal dydį eksporto rinka,

D.  kadangi Persijos įlankos geopolitinė aplinka susijusi su saugumo klausimais, darančiais poveikį pasauliui ir regionui (Taikos procesas Artimuosiuose Rytuose, Irano branduolinė programa, Irako , Jemeno ir Darfūro stabilizavimas, terorizmas ir piratavimas) ir iki šiol PĮBT lieka vienintelė stabili regioninė organizacija, grindžiama daugiašališkumu ir bendradarbiavimu,

E.  kadangi daugiau kaip trečdalis viso pasaulio nepriklausomų turto fondų laikomi Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybėse ir kadangi šie fondai atsakydami į krizę prisidėjo prie pasaulinės ir Europos finansų sistemos gelbėjimo,

F.  kadangi Persijos įlankos regionas yra ypač svarbus ES ir toks bendradarbiavimas daugiapoliame ir tarpusavyje susijusiame pasaulyje gali padėti susidoroti su politikos ir saugumo iššūkiais,

G.  kadangi ekonominių struktūrų liberalizavimo ir įvairinimo procesai, pradėti daugelyje PĮBT narių šalyse atveria naują vidaus, politikos (konstitucinės reformos, dalyvavimas politiniame gyvenime, institucijų stiprinimas) ir socialinę (asociacijų tinklo kūrimasis, darbdavių asociacijos, galimybė moterims gauti atsakingus postus) dinamiką, kuri turėtų būti skatinama ir remiama,

H.  kadangi migruojančių darbuotojų , ypač namų ūkyje dirbančių moterų, darbo ir gyvenimo sąlygos Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalyse narėse kelia susirūpinimą ir kadangi šie darbuotojai dominuoja daugelyje ekonomikos sektoriaus šakų ir sudaro beveik 40 proc. visų darbuotojų, o kai kuriuose JAE emyratuose šis skaičius yra maždaug 80 procentų,

I.  kadangi visose šešiose valstybėse narėse yra paveldima monarchija su ribotu politiniu atstovavimu, ypač moterų, ir daugeliu atveju jose nėra renkamas parlamentas,

J.  kadangi PĮBT investicijos bei bendri iššūkiai pietinėse Europos Sąjungos kaimynėse yra svarbios ir sukuria bendradarbiavimo tarp Europos, Viduržemio jūros ir Persijos įlankos šalių sinergiją,

K.  kadangi geografinis ir ekonominis PĮBT valstybių persiorientavimas į Aziją, kurį pastūmėjo auganti naftos paklausa Azijos rinkose (Kinijoje, Indijoje, Singapūre, Japonijoje, Filipinuose, Pietų Korėjoje) dabar veda į prekybos ir ekonominių santykių, kurie sutvirtinami laisvosios prekybos susitarimais ir plėtojant politinį dialogą, įvairinimą,

L.  kadangi dėl pagrindinio vaidmens, kurį PĮBT valstybės vaidina pasaulinėje arenoje, pastarųjų valstybių ir ES interesai sutampa tarptautinio stabilumo ir pasaulio ekonomikos valdymo srityse,

M.  atsižvelgiant į didėjančią Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių įtaką Arabų ir musulmonų pasaulyje bei jų vaidmenį, kurį jie gali atlikti tarpkultūriniame dialoge,

N.  kadangi derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo tarp ES ir PĮBT prasidėjo prieš 20 metų ir yra seniausios ES pradėtos ir nebaigtos prekybinės derybos,

O.  kadangi ES būtina užimti tvirtą poziciją ir išlaikyti savo įsipareigojimus Persijos įlankos regione, nes svarbu šiame regione užtikrinti savo didesnį matomumą ir strateginį dalyvavimą,

P.  kadangi politinių sąlygų, ypač sąlygos susijusios su pagarba žmogaus teisėms, įtraukimas yra neatskiriama bet kurio tarp ES ir trečiosios šalies sudaryto prekybos susitarimo dalis,

Q.  kadangi Europos Sąjunga šiame regione ribotai atstovaujama ir jos suvokimas dažniausiai painiojamas su kai kurių valstybių narių, turinčių išplėtotus ir senus ryšius, pozicijomis,

R.  kadangi Europos Sąjunga turi patirties šiose srityse: institucinių pajėgumų stiprinimo, švietimo ir mokslinių tyrimų, atsinaujinančios energijos išteklių vystymo ir aplinkosaugos, techninės paramos ir reglamentavimo, taip pat politinio ir diplomatinio dialogo stabilumo kaimynystėje ir pasaulinio saugumo klausimais,

1.  primena, kad laisvosios prekybos susitarimo tarp ES ir PĮBT sudarymas išlieka prioritetas ir kad bet kokia nesėkmė pakenktų abiejų šalių interesams; pabrėžia, kad šis susitarimas numatys šių dviejų vienetų, pasirinkusių daugiašališkumą ir integraciją, abipusį patikimumo pripažinimą;

2.  mano, kad atsižvelgiant į ribotą Sąjungos dalyvavimą Persijos įlankos regione, integruota komunikacijos politika, sudarantį dalį naujo Sąjungos išorės santykių mechanizmo, turėtų prisidėti prie tikslingos ir veiksmingos informacijos apie Sąjungą kūrimo persijos įlankos šalyse;

3.  mano, kad ES turi sukurti šiam regionui skirtą strategiją, kuri siektų sustiprinti ryšius su PĮBT ir remti regioninės integracijos procesą bei skatinti dvišalius santykius su PĮBT valstybėmis;

4.  pabrėžia kad tikslinga su PĮBT ir jos valstybėmis narėmis sukurti strateginę partnerystę, atitinkančią abiejų pusių svarbų vaidmenį tarptautinėje arenoje; pabrėžia, kad tam tikslui svarbu įsteigti periodinį aukščiausio lygio valstybių vadovų ir vyriausybių susitikimą, nepriklausomai nuo vystančių derybų pažangos;

5.  taip pat pabrėžia vienodų galimybių partnerystės svarbą bendradarbiavime ir dialoguose, atsižvelgiant į dalyvaujančiųjų subjektų skirtumus, bei galimybes išplėsti bendradarbiavimą ir dialogą įvairiuose sektoriuose;

6.  ragina Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnyboje daugiau žmoniškųjų išteklių skirti šiam regionui ir atidaryti naujas ES diplomatines atstovybes PĮBT valstybėse narėse, taip prisidedant prie geresnio ES regimumo, padedant palengvinti politinį dialogą ir stiprinti ES veiksmų efektyvumą; pabrėžia, kad šie ištekliai iš esmės turėtų būti gauti perskirstant personalą Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnyboje Ragina ES valstybes nares, šiame regione turinčias atstovybes, veikti pagal ES politiką; pabrėžia, kad dvišalis diferencijuotas PĮBT valstybių, norinčių intensyvinti bendradarbiavimą su ES, metodas gali kaip tik papildyti ir stiprinti daugiašalę sistemą; ragina, kad Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai išnagrinėtų galimybes, kurias atveria šis dvišalis bendradarbiavimas;

7.  primena, kad socialinė ir politinė raida pastaraisiais metais pasireiškė daugelyje PĮBT valstybių narių; skatina visas valstybes tęsti pastangas ir siūlo joms dar labiau skatinti žmogaus teises, kovą su visomis diskriminacijos formomis, įskaitant dėl lyties, lytinės orientacijos ar religijos; ragina PĮBT valstybes nares užtikrinti ir skatinti mažumų teises, įskaitant religijos, lyčių lygybės, darbo teisę, įskaitant migruojančių darbuotojų apsaugą bei sąžinės ir saviraiškos bei nuomonės laisvę; ragina tęsti ES ir PĮBT dialogą minėtąja tema; ragina PĮBT valstybes nares pozityviau bendrauti su pilietine visuomene ir remti vietos struktūrų bei asociacijų steigimą; ypač ragina PĮBT valstybes nares:

8.  ragina visas PĮBT valstybes nares pripažinti besitęsiantį visuotinį judėjimą dėl demokratinių reformų platesniame regione ir ragina visapusiškai bendradarbiauti su atsirandančiomis pilietinės visuomenės grupėmis, siekiant skatinti tikro taikaus demokratinio perėjimo procesą savo šalyse, su regiono partneriais, visapusiškai remiant Europos Sąjungai;

9.  išreiškia savo gilų susirūpinimą dėl Bahreino valdžios institucijų smurtinio atsako ir jėgos panaudojimo prieš protestuotojus ir užsienio karinių dalinių dalyvavimą PĮBT vardu, vykdant represijas prieš demonstracijų dalyvius; mano, kad tai akivaizdžiai nesuderinama su PĮBT parama piliečiams, reikalaujantiems laisvės ir demokratijos Libijoje; ragina nedelsiant nutraukti prievartos prieš taikius protestuotojus naudojimą ir pradėti politinį dialogą, kuris galėtų paskatinti daryti tolesnes reikiamas politines reformas šalyje;

10.  ragina Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių vyriausybes dirbti kartu bei vadovautis bendradarbiavimo dvasia ir spręsti su žmogaus teisėmis susijusias problemas šiame regione, ypač kai tai susiję su lyčių lygybe, pilietybės neturinčių asmenų (arab. bidun) padėtimi, žodžio laisvės ir susirinkimų laisvės apribojimais, įskaitant profesinių sąjungų laisves bei poreikį užtikrinti teismų nepriklausomumą bei teisę į sąžiningą ir greitą teismo procesą; ragina į siūlomas dialogo su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalimis stiprinimo priemones įtraukti techniniu bei politiniu lygmeniu vykdomą dialogą žmogaus teisių klausimais;

11.  ragina Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybes panaikinti išlygas dėl Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, taip pat dėl Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, kur tos išlygos dar galioja, ir visas Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybes ratifikuoti Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinius protokolus bei Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo; pabrėžia, kad yra svarbu ratifikuoti ir įgyvendinti JT konvenciją dėl darbuotojų migrantų bei Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas Nr. 97 ir Nr. 143;

12.  ragina ES kartu su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalimis ištirti ir pasiūlyti sprendimus, kuriais būtų galima panaikinti kliūtis trukdančias regiono religinių mažumų nariams tiek individualiai, tiek ir kolektyviai, asmeninėje bei viešojoje erdvėse, visapusiškai ir veiksmingai naudotis pagrindine teise į tikėjimo laisvę;

13.  pabrėžia dialogo tarp kultūrų ir religijų svarbą; primena, kad Europos Sąjunga ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys pareiškė savo bendrą įsipareigojimą skatinti ir saugoti tolerancijos, nuosaikumo ir sambūvio vertybes;

14.  ragina vyriausybes ir veikiančias parlamentines asamblėjas nedelsiant imtis žingsnių ir be jokių ribojančių sąlygų ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, o taip pat ragina bendradarbiauti taikant teminius JT žmogaus teisių komisijos mechanizmus ir pakviesti juos; ypač specialųjį pranešėją teisėjų ir advokatų nepriklausomumo klausimais, apsilankyti atitinkamose šalyse;

15.  vėl pareiškia ES prieštaravimą mirties bausmei ir ragina pasauliniu mastu paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą; apgailestauja dėl to, kad visose Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalyse vis dar išlaikoma mirties bausmė; ragina patvirtinti mirties bausmės ir bausmių moratoriumą; ypač ragina valstybes, kurios naudoja tokius metodus kaip galvos nukirtimas, užmėtimas akmenimis, nukryžiavimas, galūnių amputacija arba nuplakimas rykštėmis baigti naudoti tokius metodus;

16.  atkreipia dėmesį į 2010 m. birželio 14 d., Ministrų tarybos priimtą trejų metų bendrą veiksmų programą, skirtą stiprinti bendradarbiavimą daugelyje strateginių sričių, svarbių abiem pusėms, įskaitant tinklo, apjungiančio mokslininkus, dėstytojus ir verslininkus, kūrimą; tačiau apgailestauja, kad nėra skyriaus, skirto atviram, reguliariam ir konstruktyviam politiniam dialogui;

17.  mano, kad šios bendros veiksmų programos įgyvendinimas turėtų būti palydimas tikslios finansavimo sistemos ir atliekamas specialiai šiai užduočiai priskirtų darbuotojų, esančių Briuselyje bei Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybėse narėse; pabrėžia, kad yra svarbu užtikrinti šios programos matomumą bei detalios informacijos sklaidą atitinkamoms administracijoms bei institucijoms; reikalauja, kad rezultatų įvertinimas būtų atliekamas trejų metų laikotarpio pabaigoje, o esant geriems rezultatams būtų numatytas bendradarbiavimas tarp Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos;

18.  ragina ES bendradarbiaujant programose su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybėmis daugiau dėmesio suteikti pilietinės visuomenės organizacijomis ir remti galių suteikimą moterims bei jaunimui;

19.  reiškia gilų susirūpinimą, kad Persijos įlankos regionas leidosi į ginklavimosi varžybas; ragina ES nustatyti strateginį dialogą su PĮBT valstybėmis abiem pusėms svarbiais regiono saugumo klausimais (taikos procesas Artimuosiuose rytuose, Irano branduolinė programa, Irako, Jemeno ir Darfūro stabilizavimas bei terorizmas) ir bendradarbiaujant su Persijos įlankos valstybėmis ilgainiui prisidėti prie regioninio saugumo struktūros Artimuosiuose Rytuose sukūrimo;

20.  primena, kad Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybės narės yra svarbios veikėjos regione; pabrėžia, kad Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba turi bendrų interesų skatinti taiką bei stabilumą Vidurio Rytuose, Šiaurės Afrikoje bei Afrikos Kyšulio regione, o taip pat ir visame pasaulyje; primygtinai ragina partnerius stiprinti bendradarbiavimą siekiant šių bendrų interesų;

21.  atsižvelgia į 2011 m. kovo 7 d. PĮBT deklaraciją Abu Džabyje, kurioje teigiama, kad „Ministrų Taryba prašo, kad Saugumo Taryba imtųsi veiksmų, reikalingų apginti civilius gyventojus, įskaitant neskraidymo zonos virš Libijos paskelbimą“, kuri paskatino Arabų lygą ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą priimti sprendimą, kuriame jos pareiškė sutinkančios su tokia zona;

22.  pakartoja savo paramą Arabų taikos iniciatyvai, kurią pateikė viena iš Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių narių ir pritarė visos Arabų valstybių lygos narės bei Islamo konfederacijos organizacija; ragina Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybes toliau vykdyti tarpininkavimo paslaugas ir remti Izraelio bei Palestinos taikos procesą siekiant dviejų valstybių principu paremto sprendimo; ragina ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą atnaujinti bendras pastangas ir derybas siekiant nutraukti Palestinos teritorijų okupaciją bei teikti visapusišką paramą dviejų valstybių principu pagrįstam sprendimui Izraelio ir Palestinos konflikte; pabrėžia bendrus ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos interesus dirbant kartu ir siekiant tikros bei ilgalaikės taikos Artimųjų Rytų regione; šiuo klausimu Ketvertui ir Arabų valstybių lygos stebėjimo komitetui siūlo reguliariau bendradarbiauti; primena, kad ES yra didžiausias paramos Palestinos gyventojams teikėjas; pripažįsta šios PĮBT valstybių paramą Palestinos pabėgėliams ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai (UNRWA); ragina Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybes nares prisidėti stiprinant Palestinos valdžios institucijas ir ekonominę plėtrą kaip dalį vykdomos Palestinos vyriausybinės programos bei ragina apmastyti galimybę, kai tai tinkama, atlikti finansinius įnašus pasinaudojant galiojančiais tarptautinės pagalbos mechanizmais;

23.  džiaugiasi, kad tęsiasi Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos integracijos procesas (muitų sąjunga, bendroji rinka ir ilgainiui bendra valiuta); ragina Komisiją pasiūlyti PĮBT sekretoriatui bendrai nustatyti bendradarbiavimo sistemą, skirtą dalijimuisi patirtimi institucijų administracinių gebėjimų stiprinimo, reguliavimo mechanizmų ir ginčų sprendimo srityse; pabrėžia, kad šis būdas gali prisidėti įžiebiant įsisavinimo procesus;

24.  pritaria 2010 m. lapkričio 23 d. Abu Dabyje priimtam Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių narių parlamentų pirmininkų sprendimui pradėti stebėti Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos veiklą bei jos vykdomuosius sprendimus ir įsteigti kasmetinę Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių narių parlamentinių institucijų konferenciją; džiaugiasi dėl tarpparlamentinės delegacijos ryšiams su Europos Parlamentų sukūrimo ateityje; yra įsitikinęs, kad plataus masto parlamentinis bendradarbiavimas stipriai prisidės prie šių dviejų grupių strateginės partnerystės kūrimo;

Prekybos santykiai

25.  primena savo 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl EB ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) laisvosios prekybos susitarimo (LPS), kuriai pritarė 96 proc. Europos Parlamento narių; atkreipia dėmesį, kad šioje rezoliucijoje iškelti klausimai, pavyzdžiui, dėl abipusės galimybės patekti į rinką, veiksmingos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, netarifinių kliūčių panaikinimo paslaugoms, tvarios plėtros skatinimo ir pagarbos tarptautinėms konvencijoms, vis dar neišspręsti;

26.  labai apgailestauja, kad EB ir PĮBT derybos dėl LPS (ES ir PĮBT LPS) ilgą laiką buvo nuolat atidėliojamos, ir apgailestauja dėl Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos sprendimo nutraukti derybas 2008 m.; laikosi nuomonės, kad atėjo laikas vėl pradėti šias derybas ir rasti šių derybų galutinį sprendimą siekiant, jog abiejų šalių visuomenė ir verslo bendruomenė galėtų kuo labiau pasinaudoti šių derybų laimėjimais;

27.  apgailestauja, kad ES neskyrė pakankamai dėmesio šiam regionui nepaisant jo strateginės reikšmės, turint mintyje naftos tiekimą, prekybos galimybes ir regioninį stabilumą;

28.  pažymi, kad po 20 metų trukusių derybų vis dar siekiama pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą (LPS); žino, kad kai kurios PĮBT valstybės atmetė išlygas dėl žmogaus teisių ir nelegalios migracijos;

29.  mano, kad atsižvelgiant į regiono strateginę svarbą, į LPS reikia žiūrėti ne tik kaip į priemonę, padėsiančią padidinti gerovę naudojantis prekyba, bet ir kaip į priemonę, padėsiančią puoselėti geopolitinį stabilumą;

30.  pažymi, kad PĮBT šalys sudaro šeštą pagal dydį ES eksporto rinką ir kad ES yra antra pagal dydį PĮBT šalių prekybos partnerė; pažymi, kad nors šios šalys jau vykdo intensyvią prekybą, ją galima dar labiau išplėsti ir įvairinti, atsižvelgiant į ES rinkos dydį ir PĮBT šalių pastangas įvairinti savo eksportą; pabrėžia, kad laisvosios prekybos susitarimas taip pat suteiktų naujų techninio bendradarbiavimo ir pagalbos galimybių; laikosi nuomonės, kad sudarius EB ir PĮBT laisvosios prekybos susitarimą būtų skatinami glaudesni ryšiai ir tolesnė įvairovė;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į faktą, jog PĮBT šalys siekia ekonomikos įvairinimo, kurio tikslas – sumažinti savo priklausomybę nuo naftos, prekybos paslaugomis ir investicijų augimas padėtų skatinti PĮBT ekonomikos vystymąsi;

32.  džiaugiasi dėl to, kad per pastaruosius du dešimtmečius, nepaisant nesėkmingų bandymų sudaryti LPS, ES ir PĮBT ekonominiai santykiai vis stiprėjo ir kad tarpusavio prekybos apimtys labai išaugo; mano, kad tai yra ženklas, kad sudarius LPS toliau būtų skatinamas šis natūralus augimas ir jam būtų sudarytos atviresnės, nuspėjamesnės ir saugesnės sąlygos;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad jau atlikta didžioji darbo dalis rengiant LPS, ir laikosi nuomonės, kad atsižvelgus į dabartinio LPS aprėptį galima matyti didelę naudą abiems šalims; todėl ragina abi šalis traktuoti šį LPS kaip pagrindinį ir svarbų abiejų regionų ir jų piliečių siekį; mano, kad ES ir PĮBT turi bendrų interesų ir poreikių ir kad ES patirtis regioninės integracijos srityje gali būti įkvėpimo šaltiniu Persijos įlankos šalims; mano, kad šiuo požiūriu ES gali teikti vertingą techninę pagalbą;

34.  pabrėžia, kad, jei padėtis nebus ištaisyta, viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo stoka ir trukdymas užsienio investuotojams patekti į paslaugų sektorių gali sutrukdyti sudaryti šį susitarimą;

35.  yra tvirtai įsitikinęs, kad EB ir PĮBT laisvosios prekybos susitarimo sudarymas būtų labai naudingas abiems šalims; laikosi nuomonės, kad sudarius LPS su ES būtų sudarytos geresnės sąlygos tolesnei PĮBT ekonominei integracijai ir, sukūrus PĮBT muitų sąjungą, taip pat atsirastų akstinas įgyvendinti svarbius projektus, kaip antai PĮBT bendrosios rinkos projektą, ir sukurti PĮBT pinigų sąjungą su bendra valiuta; mano, kad PĮBT galėtų pasinaudoti ES patirtimi, įgyta formuojant bendrąją rinką ir įvedant bendrą valiutą;

36.  labai pritaria Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Catherine Ashton pareiškimui, padarytam per 2010 m. birželio mėn. vykusį bendrą ES ir PĮBT ministrų susitikimą, taip pat per 2010 m. rugsėjo 22 d. vykusį ES ir PĮBT susitikimą JT Generalinės asamblėjos ministrų susitikimo proga, kuriame ji nurodė, kad ES pasirengusi dėti galutines pastangas, siekdama užbaigti šias derybas; taip pat džiaugiasi dėl PĮBT reakcijos, kuria taip pat buvo patvirtintas PĮBT noras užbaigti derybas;

37.  pripažįsta, kad eksporto muitai kai kurioms PĮBT valstybėms yra jautrus klausimas, tačiau apgailestauja dėl neseniai priimto PĮBT derybininkų sprendimo sugrįžti prie savo 2008 m. pozicijos šiuo klausimu, t. y. neįtraukti taisyklių, susijusių su šiuo klausimu, į LPS; tvirtai įsitikinęs, kad į kiekvieną dabartinį LPS turi būti įtrauktas eksporto muitų klausimas ir kad pagal PPO taisykles reikalaujama, jog LPS būtų numatytas didelio masto importo ir eksporto liberalizavimas;

38.  rekomenduoja, kad ES skirtų daugiau išteklių PĮBT naudojantis bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis (angl. ICIHI) priemone, kuri turėtų tapti labiau pastebima ir pagal kurią didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas programoms, kurios būtų tinkamos siekiant mokyti vietos pareigūnus, įskaitant mokymą prekybos klausimais;

39.  primena, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai tarptautinės prekybos politika tapo viena iš ES užsienio politikos priemonių, todėl visuose savo tarptautiniuose susitarimuose Sąjunga be kompromisų gerbia demokratijos principus ir pagrindines žmogaus teises, taip pat atsižvelgia į socialinę ir aplinkos apsaugos dimensiją; taigi ragina, kad visuose būsimuose laisvosios prekybos susitarimuose būtų įrašyta sąlyga dėl veiksmingų ir vykdomų reikalavimų žmogaus teisų klausimais;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad šešiose Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą sudarančiose valstybėse yra 15 mln. darbuotojų migrantų, kurie sudaro 40 proc. visų šių šalių gyventojų; primena, kad darbuotojų migrantų padėtis Persijos įlankos valstybėse yra pavojinga, ir tai pabrėžė Tarptautinė darbo organizacija (TDO), taip pat pritaria TDO raginimui nustatyti regione minimalų darbo užmokestį, kad šalies ir migrantų darbuotojų padėtis nebūtų ir toliau bloginama; taip pat remia visų darbuotojų teisę steigti profesines sąjungas ir į jas stoti siekiant ginti savo interesus;

41.  reikalauja, kad būtų gerbiami demokratijos principai ir žmogaus teisės, nustatyti pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją; ragina PĮBT valstybes nares kovoti su moterų diskriminacija ir vaikų išnaudojimu visų pirma darbo rinkoje, taip pat veiksmingai įgyvendinti JT konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo ir Vaiko teisių konvenciją;

42.  mano, kad PĮBT valstybėms narėms ratifikavus ir visiškai įgyvendinus pagal Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją ir Tarptautinę konvenciją dėl visų migruojančių darbuotojų ir jų šeimos narių teisių apsaugos nustatytą sistemą, iš esmės būtų užtikrinta, kad derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo vyktų sėkmingai;

43.  laikosi nuomonės, kad sudarius LPS būtų sukurta daugiau pajėgumų ir glaudesnė institucinė sistema, įskaitant PĮBT sekretoriatą, taigi būtų labai sustiprinti dabartiniai ES valstybių narių ir PĮBT valstybių santykiai ir būtų suteikta pridėtinė vertė dabartinei bendrai veiksmų programai; apgailestauja dėl to, kad ES diplomatinė veikla PĮBT valstybėse išlieka minimali, ir yra įsitikinęs, jog sukūrus naująją Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ES diplomatinė veikla regione bus intensyvesnė, joje dalyvaus ir ES delegacijos kiekvienoje iš šešių PĮBT valstybių, kurios turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ES valstybių narių diplomatinėmis tarnybomis, esančiomis PĮBT šalyse, kad būtų kuo geriau pasinaudota bendra patirtimi šio regiono klausimais; laikosi nuomonės, kad vykdant aktyvesnę diplomatinę veiklą būtų sukurta žymiai daugiau galimybių skubiai sudaryti ir įgyvendinti LPS;

44.  siūlo numatyti įprastinį aukščiausiojo lygio ES ir PĮBT valstybių vadovų ir vyriausybių susitikimą; pabrėžia, kad rengiant minėtąjį susitikimą būtų itin stiprinami politiniai, finansiniai, ekonominiai, komerciniai ir kultūriniai ES ir PĮBT ryšiai; primygtinai ragina pagrindinius ES ir PĮBT politinius sprendimus priimančius asmenis rengti reguliarius susitikimus, kad galėtų kartu apibrėžti ir remti bendrus interesus, taigi didintų tikimybę, kad LPS bus sudarytas ir pasirašytas kuo greičiau; mano, kad pagrindinius ES ir PĮBT politinius sprendimus priimantys asmenys turėtų siekti šio susitikimo, nepaisant to, ar bus sudarytas ir pasirašytas LPS;

45.  džiaugiasi dėl to, kad bėgant metams EB ir PĮBT pasidarė svarbios partnerės investicijų srityje ir kad PĮBT kartu su Iraku ir Jemenu 2008 m. buvo pripažinti didžiausiais investuotojais ES; laikosi nuomonės, kad sudarius LPS ar bent oficialiai iš naujo pradėjus derybas būtų sudarytos galimybės parengti kitus susitarimus, kuriuos įgyvendinant būtų apibusiai skatinamos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) ir joms būtų sudarytos geresnės sąlygos, siekiant panaikinti užsienio nuosavybės kliūtis ir apsaugoti investicijas; primena, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai TUI priskiriamos ES kompetencijai, taigi suteikiamas papildomas pagrindas skubiai sudaryti ES ir PĮBT laisvosios prekybos susitarimą; pažymi, kad bet kuris naujas LPS atvertų naujų investavimo galimybių abiems šalims, kartu padidėtų PĮBT galimybės įvykdyti kandidatės kriterijus pasirašant ES investicijų susitarimą pagal būsimą ES investicijų politiką;

46.  primena, kad dėl LPS sumažinus tarifus PĮBT šalyse padidėtų tarptautinių bendrovių noras investuoti užsienio šalyse; mano, kad dėl LPS padidės investicijų, susijusių su paslaugomis, ir tai turės teigiamą poveikį PĮBT valstybių ir ES valstybių narių vystymuisi;

47.  siūlo visokio pobūdžio ES ir PĮBT prekybos mainuose naudoti eurą; džiaugiasi tuo, kad nuo pat susikūrimo PĮBT išreiškė norą sukurti muitų ir pinigų sąjungą; pažymi, kad muitų sąjunga įsigaliojo 2009 m., o derybos dėl bendros valiutos vyksta šiuo metu;

48.  pažymi, kad visos šešios PĮBT valstybės šiandien naudojasi lengvatine prieiga prie ES rinkos pagal ES bendrąją lengvatų sistemą (BLS); pabrėžia, kad visos PĮBT valstybės pagal 2008 m. liepos 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 732/2008 15 straipsnio 1 dalį turėtų ne tik ratifikuoti, bet ir veiksmingai įgyvendinti visas 27 TDO ir JT konvencijas, išvardytas minėto reglamento III priede; laikosi nuomonės, kad atsižvelgus į regiono ekonominės pažangos lygį LPS būtų geresnė priemonė siekiant pasinaudoti komerciniais laimėjimais visame regione;

49.  dar kartą pabrėžia, kad pirminis ES tikslas santykiuose su PĮBT turėtų būti sudaryti LPS, kuris būtų didžiausias dviejų regionų susitarimas; tačiau, kol minėtasis susitarimas nesudarytas ir atsižvelgus į kai kurių PĮBT svarbiausių prekybos partnerių veiksmus, ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, taip pat už prekybą atsakingą Komisijos narį įvertinti ir kitus komercinių santykių su PĮBT šalimis ateityje būdus, pvz., sudarant ES ir Persijos įlankos valstybių, kurios jau pasirengę glaudžiau bendradarbiauti su ES, dvišalius susitarimus, atsižvelgiant į nevienalytę Persijos įlankos valstybių ekonomiką, įvairią šių valstybių reakciją į finansų krizę ir jų santykius su kitais prekybos partneriais;

Energetika

50.  palankiai vertina didelių apimčių bendradarbiavimą energetikos srityje tarp ES ir jos Viduržemio jūros regiono partnerių, nuo šiol apimantį ir atsinaujinančią energiją; mano, kad sąveika šiame sektoriuje tarp trijų geografinių sričių turėtų būti skatinama, nes sutampa interesai, yra technologinių žinių, finansavimo galimybių ir gausių išteklių (saulė, vėjas); džiaugiasi ES ir PĮBT ekspertų ir žinių tinklo švarios energijos, tapusios pagrindiniu PĮBT interesu, srityje sukūrimu;

51.  pastebi, kad atsižvelgiant į strateginius, ekonominius, politinius ir kultūrinius Persijos įlankos šalių bei Viduržemio jūros regiono pietinių pakrančių šalių ryšius, o taip pat į vis stiprėjančią Persijos įlankos šalių įtaką Viduržemio jūros regiono šalims, galima numatyti stipresnę ir struktūriškai apibrėžtą partnerystę tarp Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir Viduržemio jūros regiono šalių sąjungos, o Europos Sąjunga turėtų aktyviai dalyvauti skatinant šį projektą, kuris būtų naudingas visoms šalims;

52.  palankiai vertina ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos energetikos ekspertų grupės darbą, ypač susijusį su gamtinėmis dujomis, energijos vartojimo efektyvumu ir branduoline sauga;

53.  ragina Komisiją atsižvelgti į klimato kaitos problemą ir į abiejuose regionuose augantį energijos vartojimą ir energijos vartojimo efektyvumo klausimą spręsti kaip vieną iš pagrindinių vystymosi klausimų ir didinti bendradarbiavimą energijos vartojimo efektyvumo klausimais;

54.  pripažįsta, kad iškastinis kuras šiuo metu patenkina daugelį ES energetikos poreikių; vis dėlto pažymi, kad būsimą ES naftos paklausą veikia keli veiksniai, pvz., ES energetikos ir klimato politika, tiekimo sąnaudos, kainų nestabilumas ir pramonės pokyčiai, pvz., susiję su energijos vartojimo efektyvumu ir elektra varomomis transporto priemonėmis pagrįstu judumu, dėl kurių atsiranda ilgalaikių abejonių būsima paklausa ir įvairių lygmenų investicijomis, susijusiomis su gamybos pajėgumais;

55.  ragina padidinti su nafta ir dujomis susijusių duomenų skaidrumą atsižvelgiant į būsimos paklausos ir pasiūlos nuspėjamose naftos rinkose prognozes, aktualias bendrų interesų požiūriu; taigi džiaugiasi svarbia Jungtine naftos duomenų iniciatyva;

56.  labai palankiai vertina bendros Ministrų tarybos pasiryžimą siekti artimesnio bendradarbiavimo aplinkos ir klimato kaitos srityse;

57.  pripažįsta, kad Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos pastangos padidinti gamtinių dujų rezervų ir suskystintų gamtinių dujų (LNG) potencialą dera su ES troškimu įvairinti energijos šaltinius ir tiekimo būdus; taigi pabrėžia, kad svarbu didinti LNG eksportą į ES, įtraukiant LNG terminalus į pietinį koridorių, ir sudaryti vamzdynų jungtis su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalimis tiesiogiai arba sujungiant su esamais ir planuojamais tiesti vamzdynais, pvz., „AGP“, „Nabucco“ ir Turkijos, Graikijos ir Italijos jungiamuoju vamzdynu (ITGI);

58.  ragina Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybes nares tolesnį GTL kuro (angl. gas to liquid) gamybos vystymą koordinuoti su Europos partnerėmis siekiant geriau integruoti GTL į Europos energijos rūšių derinį; pabrėžia, kad Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys taip pat galėtų GTL panaudoti kaip alternatyvų fakelo dujų išmetimo į atmosferą metodą;

59.  pabrėžia, kad ES turi galimybių investuoti į Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių energijos gamybos pajėgumus naudodama naujausias technologijas gamybos, perdavimo ir jungčių srityse; atsižvelgdamas į tai, ragina ateityje bendradarbiauti ypač didelį dėmesį skiriant elektros energijos tinklų ir pažangiųjų tinklų technologijų integracijai;

Pramonė ir žaliavos

60.  pabrėžia ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos patikimos partnerystės svarbą naudojant žaliavas ir jas gaunant; skatina atverti prekių rinkas ir panaikinti netarifines kliūtis; palankiai vertina visas pastangas, jau dedamas laisvosios prekybos derybose siekiant užtikrinti saugų ir tvarų žaliavų tiekimą;

61.  ragina dėti bendras pastangas sprendžiant spekuliacijos ir žaliavų kainų svyravimo klausimą didinant skaidrumą ir prekybos ne biržos išvestinėmis priemonėmis kontrolę; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina naują Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) raginimą griežčiau kontroliuoti prekybą ne biržos išvestinėmis priemonėmis ir Prancūzijos pastangas spręsti spekuliavimo prekėmis klausimą Didžiajame dvidešimtuke;

Moksliniai tyrimai, technologijų plėtra ir inovacijos

62.  pabrėžia, kad svarbu plėtoti dvišalį bendradarbiavimą su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba mokslinių tyrimų ir technologijų programų srityse, ypatingą dėmesį skiriant žiniomis grindžiamoms naujoms pramonės šakoms tokiose srityse, kaip atsinaujinantieji energijos ištekliai, anglies dioksido surinkimas ir saugojimas, naftos ir dujų išvestiniai produktai, energijos vartojimo efektyvumas ir biomasė; ragina pradėti bendradarbiavimą, kuris apimtų technologijų perdavimą ir saugaus bei tvaraus žaliavų tiekimo užtikrinimą;

63.  ragina Europos mokslinių tyrimų tarybą ir Europos technologijos institutą glaudžiau bendradarbiauti su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba, kad būtų skatinamas ir stiprinamas mokslinis dialogas ir regionų bendradarbiavimas šioje srityje;

Švietimas

64.  primena, kad PĮBT šalys švietimą padarė nacionaliniu prioritetu, kadangi žmogiškųjų išteklių (dėstytojų stygius), mokymo turinio (neatitinka kintančios darbo rinkos) ir kokybiškų programų (metodologija ir didaktinė medžiaga) poreikis yra didelis; ragina aktyviai remti institucijų pastangas siekiant ištaisyti šiuos trūkumus ir pasiūlyti plataus užmojo bendradarbiavimą aukštojo, vidurinio ir pradinio mokslo srityje, siekiant užtikrinti, kad švietimas įgautų visuotinės teisės statusą, tuo pačiu pabrėžiant vyrų ir moterų lygybę;

65.  pabrėžia, kad šis bendradarbiavimas taip pat turėtų padėti padidinti paramą, skirtą studentų, dėstytojų ir ekspertų mainų programoms; apgailestauja, kad programa Erasmus Mundus šiame regione yra beveik nežinoma, daugiausiai dėl informacijos trūkumo; pritaria Prancūzijos, D. Britanijos ir Vokietijos universitetų iniciatyvoms, skirtoms sukurti universitetų partnerystės bei mainų programas; tačiau primena, kad Europa ir toliau šioje srityje atsilieka nuo JAV bei Azijos valstybių; ragina Komisiją numatyti informacijos dienas, skirtas skatinti Europos mokslines doktrinas ir mokslinius tyrimus vietoje; primygtinai reikalauja, kad šios mainų programos būtų skirtos studentams, mokytojams, mokslininkams ir administracijos darbuotojams, tuo pat metu užtikrinant lyčių pusiausvyrą; mano, kad reikėtų sukurti mainų programas mažesnio amžiaus grupėms, orientuotas į vidurinių mokyklų moksleivius bei aukštųjų mokyklų studentus;

66.  džiaugiasi dėl AL-Jisr projekto, skirto ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių diplomatinei bei platesnės apimties veiklai, kurį remia Europos Komisija ir kuris pasitvirtino esąs ypač naudingu; ragina vykdant Vyriausiojo įgaliotinio/Pirmininko pavaduotojo veiklą numatyti galimybę praplėsti viešosios diplomatijos veiklą šiame regione, kuriame ES dar nėra aiškiai suprantama, o mechanizmai skirti šiam žinių trūkumui pašalinti yra riboti; pabrėžia, kad yra svarbu kurti geresnes informacines strategijas, įskaitant poreikį aiškinti ES politiką ir pozicija arabų kalba, kuo šiame regione būtų galima pasiekti platesnę auditoriją;

67.  pabrėžia, kad bendradarbiavimo programų tarp ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos žiniasklaidos srityje trūkumas sukelia nepakankamą informacijos kiekį; ragina Komisiją imtis priemonių, kuriomis Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybės būtų įtraukiamos į glaudų bendradarbiavimą šioje srityje, siekiant sustiprinti Sąjungos matomumą regione ir skatinti dvišalį supratimą;

68.  mano, kad yra svarbu naikinti trūkumus Europoje, kai tai susiję su moksliniais tyrimais ir kursais Persijos įlankos šalių tematika; ragina universitetuose įsteigti šiuolaikines studijų programas, skirtas šiai Arabų pasaulio daliai; mano, kad šiame regione universitetuose reikėtų siūlyti ir studijų apie Europos Sąjungą programas;

o
o   o

69.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Sąjungos Tarybos Pirmininkui, Europos Komisijos Pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, PĮBT sekretoriatui ir PĮBT valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 259 E, 2009 10 29, p. 83. (2) OL C 231, 1990 9 17, p. 216. (3) OL C 76 E, 2008 3 27, p. 100.

2011 m. kovo 24 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos centrinio banko Vykdomosios valdybos nario paskyrimo (00003/2011 – C7-0058/2011 – 2011/0802(NLE))

P7_TA(2011)0110 A7-0064/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendaciją (00003/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą, pagal kurią Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Parlamentu (C7-0058/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 109 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7–0064/2011),

A.  kadangi 2011 m. vasario 18 d. raštu Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Europos Parlamentu dėl Peterio Praeto skyrimo Europos centrinio banko Vykdomosios valdybos nariu aštuonerių metų kadencijai nuo 2011 m. birželio 1 d.,

B.  kadangi Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas toliau vertino šio kandidato asmens duomenis, pirmiausia atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir į visiško ECB nepriklausomumo būtinybę pagal šios sutarties 130 straipsnį, ir kadangi atlikdamas šį vertinimą komitetas gavo šio kandidato CV ir jo atsakymus į išsiųstus raštu pateiktus klausimus,

C.  kadangi vėliau, 2011 m. kovo 16 d., komitetas surengė pusantros valandos kandidato klausymą, kurio metu kandidatas pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių klausimus,

1.  teikia Europos Vadovų Tarybai teigiamą nuomonę dėl Tarybos rekomendacijos skirti Peterį Praetą Europos centrinio banko Vykdomosios valdybos nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai.

2011 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) vykdomojo direktoriaus skyrimo

P7_TA(2011)0111 B7-0222/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) 2011 m. kovo 10 d. laišką,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija)(1) 51 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. kovo 17 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdyje įvyko Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) Priežiūros tarybos atrinkto kandidato klausymas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 120 straipsnį,

A.  kadangi Adam Farkas atitinka Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 51 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus,

1.  pritaria Adamo Farkaso skyrimui Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) vykdomuoju direktoriumi;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai).

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

2011 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) vykdomojo direktoriaus skyrimo

P7_TA(2011)0112 B7-0221/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijos) 2011 m. kovo 10 d. laišką,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija)(1) 51 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. kovo 17 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdyje įvyko Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) Priežiūros tarybos atrinkto kandidato klausymas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 120 straipsnį,

A.  kadangi Carlos Montalvo atitinka Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 51 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus,

1.  pritaria Carloso Montalvo skyrimui Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) vykdomuoju direktoriumi;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai).

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

2011 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos) vykdomojo direktoriaus skyrimo

P7_TA(2011)0113 B7-0200/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos) 2011 m. vasario 28 d. laišką,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucija)(1) 51 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. kovo 17 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdyje įvyko Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos) Priežiūros tarybos atrinkto kandidato klausymas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 120 straipsnį,

A.  kadangi Verena Ross atitinka Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 51 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus,

1.  pritaria Verenos Ross skyrimui Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos) vykdomąja direktore;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijai).

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

2011 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2012 m. biudžeto sudarymo procedūros bendrų gairių (2011/2042(BUD))

P7_TA(2011)0114 A7-0058/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 313 ir 314 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl Komisijos 2011 m. darbo programos(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl finansų, ekonomikos ir socialinės krizės. Rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (laikotarpio vidurio ataskaita)(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl ekonominio valdymo(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos atnaujintą 2007–2013 m. finansinio programavimo dokumentą, pateiktą pagal anksčiau minėtojo 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo 46 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2011 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Tarybos išvadas dėl 2012 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7–0058/2011),

2012 m. biudžetas atsižvelgiant į sustiprintą Europos ekonomikos valdyseną, Europos semestrų sistemą ir į Europos 2020 m. tikslus skatinti augimą ir užimtumą

1.  mano, kad strategija „ES 2020“ turėtų padėti Europai atsigauti po krizės ir sustiprėti, užtikrindama pažangų, tvarų ir integracinį augimą, paremtą penkiais ES pagrindiniais tikslais, t. y. užimtumo skatinimu, sąlygų ir viešųjų išlaidų naujovėms, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai gerinimu, kovos su klimato kaita ir energetikos tikslų įgyvendinimu, švietimo gerinimu ir socialinės įtraukties skatinimu, visų pirma mažinant skurdą; primena, kad valstybės narės visiškai pritarė šiems penkiems tikslams;

2.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad prie siekiamų tikslų būtų priderintas Europos ir nacionaliniu lygmenimis skiriamas finansavimas; primygtinai teigia, kad ES biudžeto politika turi būti vykdoma laikantis šio principo; laikosi nuomonės, kad Europos semestras, kaip nauja sustiprintos Europos ekonomikos valdysenos priemonė, turėtų teikti galimybę svarstyti, kaip geriausia pasiekti šiuos penkis pagrindinius tikslus;

3.  yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos semestro tikslas turėtų būti koordinavimo tobulinimas ir nacionalinės bei Europos ekonomikos ir biudžeto politikos derinimas; laikosi nuomonės, kad taikant Europos semestro priemonę didžiausias dėmesys turėtų būti sutelkiamas į Europos ir nacionalinių viešųjų investicijų sąveikos gerinimą siekiant geriau pasiekti bendrus ES politikos tikslus; atkreipia dėmesį į esminius ES biudžeto ir nacionalinių biudžetų struktūros skirtumus; vis dėlto mano, kad bendros ES ir nacionalinės viešosios išlaidos, skirtos bendriems politiniams tikslams pasiekti, turėtų būti kuo greičiau nustatytos;

4.  pripažįsta, kad Taryba yra susirūpinusi dėl ekonominių ir biudžeto apribojimų nacionaliniu lygmeniu, tačiau primena, kad visų pirma pagal Sutarties nuostatas ES biudžetas negali būti deficitinis; primena, kad 2009 m. visoje ES susidaręs nacionalinių biudžetų deficitas iš viso siekė 801 mlrd. eurų ir kad ES biudžetas tesudaro 2 proc. visų Europos Sąjungoje patiriamų viešųjų išlaidų;

5.  vis dėlto laikosi nuomonės, kad dėl sudėtingos ekonominės padėties visoje Sąjungoje dabar, labiau nei bet kada, reikia užtikrinti tinkamą ES biudžeto įgyvendinimą ir išlaidų kokybę bei optimalų esamo Bendrijos finansavimo panaudojimą; siūlo atidžiai patikrinti tas biudžeto eilutes, kurių rezultatai žemi jau keletą metų, taip pat tas, kurias įgyvendinant iškilo problemų;

6.  mano, kad ES biudžetas suteikia papildomos vertės nacionalinėms viešosioms išlaidoms, jį naudojant pagrindinėms strategijos „Europa 2020“ politikos sritims inicijuoti, remti ir papildyti; be to, mano, kad ES biudžetas turi padėti ES įveikti dabartinę ekonomikos ir finansų krizę ir būti naudojamas kaip investicijų, augimo ir darbo vietų kūrimo priemonė; laikosi nuomonės, kad ES biudžetą naudojant nacionalinių vyriausybių pastangoms remti būtų galima bent jau sušvelninti dabartinės griežtos valstybių narių biudžeto politikos poveikį; taip pat pažymi, kad, atsižvelgiant į ES biudžeto perskirstymo galimybes, mažinant ES biudžetą gali būti pakenkta Europos solidarumui ir gali būti daromas neigiamas poveikis ekonominio vystymosi tempui daugelyje valstybių narių; mano, kad laikantis vien tik požiūrio, pagal kurį esama vadinamųjų grynųjų mokėtojų ir grynųjų gavėjų, tinkamai neatsižvelgiama į poveikį kitoms ES šalims ir todėl trukdoma siekti bendrų ES politikos tikslų;

7.  primena, kad vykdant strategijos „Europa 2020“ septynias pavyzdines iniciatyvas reikės didelių į ateitį orientuotų investicijų, kurių suma, kaip numatoma Komisijos komunikate „ES biudžeto peržiūra“ (COM(2010)0700 galutinis), iki 2020 m. bus ne mažesnė nei 1 800 mlrd. EUR; pabrėžia, kad pagrindinis strategijos „Europa 2020“ strategijos tikslas, t. y. skatinti darbo vietų kūrimą ir aukštos kokybės užimtumą visiems europiečiams, bus įgyvendintas tik tuo atveju, jei bus nedelsiant, jau dabar investuojama į švietimą, žinių visuomenės skatinimą, mokslinius tyrimus ir plėtrą, naujoves, MVĮ ir ekologiškas bei naujas technologijas; ragina pasiekti naują politinį kompromisą, pagal kurį viešųjų deficitų ir skolų mažinimas būtų derinamas su tokių investicijų skatinimu; siekdamas padidinti ES biudžeto poveikį ir prisidėti prie ES atsako į ekonominę krizę, išreiškia savo ketinimą ištirti galimus būdus, kaip tobulinti ir plėtoti esamas priemones, kuriomis stiprinama ES biudžeto ir EIB veiksmų sąveika siekiant remti ilgalaikes investicijas; džiaugiasi, kad Europos Komisija pradėjo viešąją konsultaciją dėl strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos;

8.  taigi prieštarauja bandymams riboti ir mažinti biudžeto asignavimus, kurie susiję su strategijos „Europa 2020“ pagrindiniais tikslais ir septyniomis pavyzdinėmis iniciatyvomis; pažymi, kad visi tokie bandymai darytų neigiamą poveikį, dėl kurio tikriausiai žlugtų strategija „Europa 2020“, kaip tai atsitiko Lisabonos strategijos atveju; laikosi nuomonės, kad strategija „Europa 2020“ gali būti patikima tik tuo atveju, jei ji bus tinkamai finansuojama, ir primena, kad EP įvairiomis progomis kėlė šią rimtą politinę problemą; pakartoja savo didelį Komisijai skirtą prašymą paaiškinti pavyzdinių iniciatyvų biudžeto aspektą ir pranešti Parlamentui apie biudžeto priemones, kurių reikia imtis siekiant įgyvendinti strategiją „Europa 2020“;

9.  pabrėžia, kad biudžeto priemonės nėra vienintelis veiksnys siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, bet kad su biudžetu susijusias pastangas reikia papildyti pateikiant konkrečių pasiūlymų dėl supaprastinamo siekiant sudaryti sąlygas, kurių reikia tikslams užimtumo, mokslinių tyrimų ir naujovių bei ekologiškų ir energetikos technologijų srityse pasiekti; taip pat yra įsitikinęs, kad strategijos „Europa 2020“ tikslų siekimas, įskaitant naujų ekologiškų darbo vietų kūrimą, – tai ne tik didesnių biudžeto lėšų, bet ir kokybinio esamų ES politikos priemonių, įskaitant BŽŪP, perorientavimo atsižvelgiant į tvarumo kriterijus klausimas;

10.  vis dėlto laikosi nuomonės, kad 2012 m. biudžeto asignavimai, įskaitant tas sritis, kurios nėra tiesiogiai susijusios su strategijos „Europa 2020“ sėkmingu įgyvendinimu, turėtų išlikti tinkamo lygio siekiant užtikrinti, kad ES politika būtų tęsiama ir ES tikslai įgyvendinami daug ilgiau, negu truks dabartinė ekonomikos krizė;

11.  ragina labiau derinti ES išorės ir vidaus politiką atsižvelgiant į didelį pasaulinių pokyčių poveikį ES ekonominėms, gamtinėms ir pramonės sąlygoms, konkurencingumui ir užimtumui; taigi pabrėžia, kad ES reikia suteikti reikalingų finansinių priemonių, kad ji galėtų duoti tinkamą atsaką didėjančioms visuotinėms problemoms bei veiksmingai ginti ir propaguoti bendrus interesus ir pagrindines vertybes, kaip antai žmogaus teisės, demokratija, teisinės valstybės principai, pagrindinės teisės ir aplinkos apsauga; primena, kad nedidelės papildomos išlaidos ES lygmeniu dažnai gali sudaryti galimybes proporcingai daugiau sutaupyti valstybių narių lygmeniu;

12.  mano, kad ES turi atlikti svarbų vaidmenį teikiant finansinę pagalbą arabų šalims ir jas remiant šiuo istoriniu metu jose vykstant demokratiniam vystymuisi bei ekonominiam ir socialiniam virsmui; taigi palankiai vertina Komisijos komunikatą „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ (COM(2011)0200);

13.  apgailestauja, kad pirmasis Europos semestras neapima jokio parlamentinio aspekto, nors Europos Parlamentas ir 27 nacionaliniai parlamentai atlieka svarbų vaidmenį vykdant atitinkamas biudžeto procedūras; yra tvirtai įsitikinęs, kad, priešingai, aktyvesnis parlamentų dalyvavimas padėtų labai pagerinti tokias procedūras demokratiškumo ir skaidrumo aspektais; palaiko Biudžeto komiteto iniciatyvą visų pirma surengti susitikimą su nacionaliniais parlamentais siekiant aptarti 2012 m. ES ir valstybių narių biudžetų bendrus pagrindinius principus;

14.  palankiai vertina pirmininkaujančių Vengrijos ir Lenkijos viešus įsipareigojimus pradėti atvirą ir konstruktyvų dialogą su Europos Parlamentu biudžeto klausimais 2011 m.; dar kartą patvirtina savo ryžtą glaudžiai bendradarbiauti su Taryba ir Komisija visapusiškai laikantis Lisabonos sutarties nuostatų; tikisi, kad į šias gaires bus visapusiškai atsižvelgta vykdant 2012 m. biudžeto procedūrą;

Tvarumas ir atsakingumas – esminės 2012 m. biudžeto dalys

15.  pažymi, kad 2007–2013 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) 2012 m. numatyta bendra įsipareigojimų asignavimų (ĮA) suma siekia 147,55 mlrd. eurų ir bendra maksimali mokėjimų asignavimų (MA) suma siekia 141,36 mlrd. eurų; primena, kad šios sumos bet kuriuo atveju yra gerokai mažesnės (apytiksliai 25 mlrd. mažesnė ĮA suma ir apytiksliai 22 mlrd. eurų mažesnė MA suma) negu dabartiniame Sprendime dėl nuosavų išteklių numatyta viršutinė riba;

16.  pabrėžia, kad 2011 m. sausio 31 d. Komisijos pateiktoje programoje numatytos visų esamų ES programų ir veiksmų orientacinės įsipareigojimų asignavimų sumos; atkreipia dėmesį į tai, kad bendra nustatyta įsipareigojimų asignavimų suma gali siekti 147,88 mlrd. eurų;

17.  pabrėžia, kad šios sumos yra bendrų daugiamečių sumų, dėl kurių Parlamentas ir Taryba susitarė priimdami šias programas ir veiksmus, metinės dalys; pabrėžia, kad programoje numatytos metinės sumos yra asignavimai, kuriuos vykdant sudaromos sąlygos siekti ES tikslų bei įgyvendinti prioritetus, ypač susijusius su strategija „Europa 2020“; vis dėlto pripažįsta, kad tam tikra laisvų veiksmų marža gali būti numatyta ir tam tikrose DFP išlaidų kategorijose, atsižvelgiant į orientacinių sumų, kurias kol kas pasiūlė Komisija, didelį laikinumą (ypač 2 išlaidų kategorijoje);

18.   pažymi, kad 2012 m. biudžetas yra šeštasis biudžetas iš septynių, kurie numatyti dabartinėje MFP; taigi mano, kad abi biudžeto valdymo institucijos dabar gali susidaryti aiškesnį trūkumų ir teigiamų pokyčių, susijusių su dabartinėmis daugiametėmis programomis, vaizdą; pažymi, kad jau atliktos daugelio programų, kurios tvirtinamos priimant bendrą sprendimą, laikotarpio vidurio peržiūros, ir ragina Komisiją pateikti šių peržiūrų išvadas dėl poveikio biudžetui; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Europos Parlamentas yra pasiryžęs glaudžiai bendradarbiaudamas su savo specializuotais komitetais pasinaudoti, inter alia, Tarpinstitucinio susitarimo 37 punkte numatyta galimybe (numatyta 5 proc. teisėkūros lankstumo marža), jeigu to prireiktų siekiant remti ir stiprinti ES prioritetus bei patenkinti naujus politinius poreikius;

19.  pabrėžia, kad palikti pakankamas maržas visose DFP išlaidų kategorijose nėra vienintelis sprendimas siekiant reaguoti į nenumatytas aplinkybes; pabrėžia, kad kai kurios DFP išlaidų kategorijos, ypač 1a, 3b ir 4 išlaidų kategorijos, kartais nepakankamai finansuojamos, kad būtų galima patenkinti poreikius ir įgyvendinti ES politinius prioritetus, kuriuos patvirtino valstybės narės; mano, kad laikantis požiūrio, kuriuo paremtos Tarybos 2012 m. biudžeto gairės, neatspindima ilgalaikė perspektyva ir galėtų kilti pavojus esamiems veiksmams ir programoms tuo atveju, jei įvyktų nenumatyti įvykiai ar atsirastų naujų politinių prioritetų; pabrėžia, kad iš pastarųjų įvykių keliose šiaurės Afrikos šalyse jau aiškėja šios tendencijos, ir ragina Komisiją įvertinti, kaip būtų galima panaudoti esamas ES finansines priemones norint remti demokratijos siekį;

20.  priešingai, mano, kad reikia kuo daugiau naudotis įvairiomis Tarpinstituciniame susitarime numatytomis priemonėmis (pvz., išlaidų įrašymas į kitas kategorijas ar lankstumo priemonės naudojimas); primena, kad jomis naudotasi kiekvienais metais nuo 2007 m. siekiant reaguoti į įvairius atsiradusius uždavinius; tikisi, kad Taryba visapusiškai bendradarbiaus siekdama jas panaudoti ir pradės šias diskusijas iš anksto, kad būtų išvengta neproporcingai ilgų ir sudėtingų derybų dėl jų panaudojimo;

21.  taigi pabrėžia, kad norint vykdyti griežtą įsipareigojimų asignavimų kontrolę reikėtų ne tik atlikti didelius lėšų perskirstymus ir persvarstyti prioritetus, bet ir institucijos kartu turėtų nustatyti galimus neigiamus prioritetus ir sutaupytas lėšas; itin ragina savo specializuotus komitetus rimtai dalyvauti nustatant aiškius politinius prioritetus visose ES politikos srityse; vis dėlto pabrėžia, kad siekiant šio tikslo reikalingas didesnis biudžeto lankstumas ir gali prireikti persvarstyti DFP (pavyzdžiui, galimybę perkelti lėšas iš vienos dabartinės DFP išlaidų kategorijos į kitą) siekiant, kad Sąjunga būtų pajėgi ne tik spręsti naujai iškilusias problemas, bet ir sudaryti sąlygas sprendimų priėmimui institucijose, kad biudžeto išteklius būtų galima pritaikyti prie kintančių aplinkybių ir prioritetų; pabrėžia, kad šis procesas turi būti visiškai skaidrus;

22.  pabrėžia, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, stiprinant daugelį politikos sričių ir naujų kompetencijos sričių, nustatytų ES lygmeniu, būtų logiška ES skirti papildomų lėšų, tačiau tai nebuvo padaryta 2011 m., t. y. pirmaisiais metais po Sutarties įsigaliojimo; primena Tarybai ir Komisijai, kad prie 2011 m. biudžeto pridėtas politinis pareiškimas, kuriame Komisija svarsto, kokiais būdais būtų galima sustiprinti su Lisabonos sutartimi susijusias prioritetines sritis ir kruopščiai įvertinti poreikius rengiant 2012 m. biudžeto projektą; tikisi, kad Komisija tęs šia veiklą ir, pavyzdžiui, pasiūlys sėkmingus su Lisabonos sutartimi susijusius bandomuosius projektus ar parengiamuosius veiksmus padaryti daugiametėmis programomis;

23.  mano, kad Komisijos metodas, taikomas siekiant nustatyti ES decentralizuotoms agentūroms iš ES biudžeto skiriamas subsidijas, yra patikimas ir teikia tinkamas paskatas; pabrėžia, kad ES agentūroms skiriamos biudžeto lėšos apima ne tik administracines išlaidas, bet ir padeda siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir apskritai ES tikslų, kuriuos nustato teisėkūros institucija; dar kartą patvirtina, jog atsižvelgiant į skirtas naujas užduotis reikia atidžiai išnagrinėti prašymus skirti naujus etatus; tačiau pabrėžia, kad svarbu pakankamai finansuoti šias agentūras, kurioms skirta naujų užduočių, siekiant netrikdyti jų veiklos; ragina įdarbinant specializuotus mokslinius darbuotojus su profesine patirtimi taikyti specialią sistemą, ypač tada, kai šie etatai finansuojami tik iš mokesčių ir todėl nedaro jokio poveikio ES biudžetui; remia 2009 m. pradžioje sukurtos tarpinstitucinės darbo grupės atliekamą su agentūrų ateitimi susijusį darbą ir laukia jos išvadų, ypač anksčiau minėtais klausimais;

Mokėjimų lygis, neįvykdyti įsipareigojimai ir ES biudžeto finansavimas

24.  pažymi, kad 2012 m. mokėjimų lygis tiesiogiai priklausys nuo ankstesnių metų teisinių ir politinių įsipareigojimų; mano, kad galima numatyti biudžeto lėšų padidėjimą, palyginti su 2011 m. biudžetu, ir kad šis padidėjimas atitinka 2007–2013 m. programavimo laikotarpio mokėjimų bendrą pobūdį (žr. priede pateikiamas lenteles);

25.  pabrėžia, kad reikia skubiai spręsti iki 2010 m. pabaigos neįvykdytų įsipareigojimų klausimą (194 mlrd. eurų, žr. priede pateikiamą lentelę); apgailestauja dėl Tarybos požiūrio a priori nuspręsti dėl mokėjimų lygio neatsižvelgiant į tikslų tikrų poreikių įvertinimą; pabrėžia, kad neįvykdytų įsipareigojimų lygis itin didelis 1b išlaidų kategorijoje; mano, kad Tarybos siūloma galimybė sumažinti ES biudžeto įsipareigojimus siekiant sumažinti neįvykdytų įsipareigojimų lygį nėra tinkamas sprendimas, nes tai trukdytų siekti anksčiau susitartų ES tikslų ir įgyvendinti prioritetus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Tarybos įsipareigojimą, pareikštą bendroje deklaracijoje su Parlamentu, dėl galimybės 2011 m. atsirasiančius mokėjimo poreikius tenkinti tvirtinant taisomąjį biudžetą;

26.  pabrėžia, kad vykdant daugiametes programas tam tikras neįvykdytų įsipareigojimų lygis yra neišvengiamas ir kad iš esmės tai, jog liko neįvykdytų įsipareigojimų, reiškia, kad turi būti atlikti atitinkami mokėjimai; taigi prašo išlaikyti tvarkingą įsipareigojimų ir mokėjimų ryšį ir stengsis vykstant biudžeto procedūrai sumažinti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų neatitikimą;

27.  sutinka su Tarybos nuomone, kad reikėtų skatinti realistišką biudžeto rengimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad jos rengiamas biudžeto projektas būtų grindžiamas šiuo principu; vis dėlto pažymi, kad ankstesnis biudžeto vykdymas, kuris pastaraisiais metais pagerėjo, kai kuriais atvejais nėra labai tikslus 2012 m. poreikių rodiklis, nes programų vykdymas 2012 m. galėtų paspartėti ir atitinkamai galėtų išaugti su mokėjimais susiję poreikiai; palaiko Tarybos raginimą valstybėms narėms pateikti geresnes įgyvendinimo prognozes, ypač siekiant išvengti nepakankamo įgyvendinimo, ir laikosi nuomonės, kad šiuo atveju valstybės narės pačios turėtų įdėti didžiąją dalį pastangų, nes Komisijos biudžeto projekto asignavimų lygį iš esmės lemia būtent jų pačių prognozės (ypač pagal 2 išlaidų kategoriją) ir jų įgyvendinimo pajėgumai; primena, kad valstybės narės kartu su Komisija valdo daugiau kaip 80 proc. ES lėšų; primena valstybėms narėms, kad jos yra teisiškai atsakingos už ES lėšų gavėjams taikomų finansinių taisyklių nustatymą ir taikymą;

28.  primena, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, už finansinių interesų apsaugą taip pat atsakingos valstybės narės; pabrėžia, kad Europos Audito Rūmai nustatė, kad kai kurių valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemos nevisiškai veiksmingos; taip pat primena, kad dar negrąžintos kompensacijos už blogai panaudotas struktūrinių fondų lėšas, kurios sudaro milijardus eurų; pažymi, kad dabartinėje Regioninės politikos generalinio direktorato metinėje ataskaitoje negali būti paskelbta, kad valstybių narių išlaidos yra teisėtos ir atitinka taisykles, nes kai kurios valstybės narės nesilaiko savo įsipareigojimo pateikti savo ataskaitas laiku; pabrėžia, kad dėl to, kad valstybės narės ir toliau nepakankamai finansuoja ES biudžetą, Parlamentui gali tekti nustatyti neigiamus prioritetus, susijusius su ES projektais, ir atitinkamai sumažinti jiems skiriamas biudžeto lėšas;

29.  žino, kad kiekvienais metais vykdomi galutiniai mokėjimai kartais yra žymiai didesni, palyginti su mokėjimų sumomis, dėl kurių susitarė biudžeto valdymo institucijos, ir kad tai reiškia, jog valstybių narių nacionaliniai įnašai į ES biudžetą atitinkamai sumažinami ir kad pagerėja jų padėtis mokesčių požiūriu; mano, kad Tarybos susirūpinimas dėl šio vadinamojo grąžinimo lygio ir laiko nėra tinkamas sprendžiant jautrų ir esminį politinį ES biudžeto finansavimo klausimą; laikosi nuomonės, kad nepanaudoti „n“ metų mokėjimai turėtų būti perkelti į ateinančius biudžeto metus („n+1“), užuot juos atėmus skaičiuojant valstybių narių nacionalinius įnašus; taigi primygtinai ragina Komisiją pateikti ryžtingų pasiūlymų dėl naujų ir tikrų nuosavų išteklių nustatymo, kad būtų visiškai užtikrinti tikri ir nepriklausomi Sąjungos finansiniai ištekliai; be to, primygtinai reikalauja, kad visi nauji ištekliai būtų grindžiami išsamiu poveikio vertinimu ir kad jų tikslas būtų plėtoti būdus, kaip stiprinti ES konkurencingumą ir ekonomikos augimą; prašo Tarybos konstruktyviai bendradarbiauti siekiant įgyvendinti teisingus ir naujus ES nuosavus išteklius;

Administracinės išlaidos pagal ES biudžeto III skirsnį

30.  atitinkamai atsižvelgia į 2011 m. vasario 3 d. Komisijos nario, atsakingo už finansinį programavimą ir biudžetą, laišką, kuriame dar kartą patvirtinamas Komisijos įsipareigojimas nedidinti darbuotojų skaičiaus ir jos siekis riboti administracinių asignavimų pagal 5 išlaidų kategoriją nominalų padidėjimą (palyginti su 2011 m.); vis dėlto suvokia, kad tol, kol ES kompetencija toliau didėja, ši tendencija gali būti netvari ilguoju laikotarpiu ir gali neigiamai veikti greitą ir veiksmingą ES veiksmų vykdymą;

31.  ragina Komisiją atsižvelgti į jos išorinių paslaugų politikos ir vis didesnio darbuotojų skaičiaus įdarbinimo pagal sutartis ilgalaikį poveikį Europos civilinės tarnybos kokybei ir nepriklausomumui; pabrėžia, kad, nors tai padeda sutaupyti lėšų atlyginimams ir pensijoms, tai sukuria padėtį, kai vis daugiau Komisijos įdarbinamų darbuotojų neįtraukiami į jos personalo planą; primena, kad pensijų ir atlyginimų dydžiai nustatomi pagal teisiškai privalomus susitarimus, kurių Komisija turi visapusiškai laikytis;

32.  pabrėžia, kad daugiamečių programų atveju kai kurios administracinės išlaidos (įskaitant vykdomąsias įstaigas) yra įtrauktos į programų bendrą finansinį paketą kartu su vadinamosiomis einamosiomis išlaidomis; pabrėžia, kad dėl Tarybos įpročio horizontaliai mažinti šių biudžeto eilučių lėšas siekiant sumažinti administracines išlaidas neišvengiamai pakistų visas šioms programoms skirtas paketas ir gali sumažėti jų įgyvendinimo spartumas bei pablogėti kokybė;

o
o   o

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

PRIEDAS

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0068. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0481. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0376. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0224.

2011 m. kovo 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vienos paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų vienodų teisių (COM(2007)0638 – C6-0470/2007 – 2007/0229(COD))

P7_TA(2011)0115 A7-0265/2010

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2007)0638),

–  atsižvelgdamas į EB sutarties 63 straipsnio 3 a  punktą ir 67 straipsnį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0470/2007),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 20 d. poziciją(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 79 straipsnio 2 dalies a ir b punktus,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 18 d. Regionų komiteto nuomonę(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 56 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0265/2010),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. kovo 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/.../ES dėl vienos paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų vienodų teisių
[122 pakeitimas, nebent būtų nurodyta kitaip]

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 79 straipsnio 2 dalies a ir b punktus,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

▌

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(5),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(6),

kadangi:

(1)  Siekiant palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) numatomos priemonės, kurias reikia priimti prieglobsčio, imigracijos ir trečiųjų šalių piliečių teisių apsaugos srityse.

(2)  Europos Vadovų Taryba savo specialiame posėdyje Tamperėje 1999 m. spalio 15–16 d. pripažino, kad reikia suderinti nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir apsigyvenimo sąlygas. Šiame kontekste buvo pažymėta, kad Sąjunga turėtų užtikrinti deramas sąlygas valstybių narių teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams ir kad gyvybingesne integracijos politika turėtų būti siekiama suteikti jiems teises ir pareigas, panašias į tas, kurias turi Sąjungos piliečiai. Dėl to Europos Vadovų Taryba paprašė Tarybos, remiantis Komisijos pasiūlymais, greitai priimti atitinkamus teisės aktus. Būtinumą siekti Tamperėje nustatytų tikslų Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino 2009 m. gruodžio 10–11 d. savo priimtoje Stokholmo programoje(7).

(3)  ▌Nustačius vieną paraiškų pateikimo procedūrą ir išduodant vieną administracinį dokumentą, suteikiantį bendrą teisę apsigyventi ir dirbti, turėtų būti lengviau supaprastinti ir suderinti ▌ taisykles, šiuo metu taikomas valstybėse narėse. Keletas valstybių narių jau supaprastino procedūrą. Ji tapo veiksmingesnė ir migrantams, ir jų darbdaviams, palengvėjo migrantų gyvenimo bei darbo teisėtumo kontrolė.

(4)  Valstybėms narėms reikėtų suteikti galimybę per tinkamą laikotarpį išduoti vieną leidimą arba vizą, jei tokius leidimus jos išduoda tik savo teritorijoje, siekiant sudaryti sąlygas asmeniui pirmą kartą atvykti į jų teritoriją.

(5)  Turėtų būti nustatytos taisyklės, reglamentuojančios paraiškos dėl vieno leidimo nagrinėjimo tvarką. Šios procedūros turėtų būti veiksmingos ir valdomos, atsižvelgiant į įprastą valstybių narių administracijų darbo krūvį, jos taip pat turėtų būti skaidrios ir teisingos, kad suinteresuotiesiems būtų suteiktas atitinkamas teisinis tikrumas.

(6)  Sąlygos ir kriterijai, kuriais remiantis paraiška dėl vieno leidimo gali būti atmesta, turėtų būti objektyvūs ir nustatyti nacionalinės teisės aktais, įskaitant įsipareigojimą gerbti Sąjungos pirmumo principą, kaip nurodyta visų pirma atitinkamose 2003 m. balandžio 16 d. ir 2005 m. balandžio 25 d. Stojimo aktų nuostatose. Sprendimai atmesti paraiškas turėtų būti tinkamai pagrindžiami.

(7)  Vienas leidimas turėtų būti parengtas pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1030/2002, nustatantį vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą(8), kuris suteikia valstybėms narėms galimybę nurodyti papildomą informaciją, ypač dėl to, ar asmeniui suteikiamas leidimas dirbti. Siekiant geriau kontroliuoti migraciją, valstybės narės ne tik viename leidime, bet ir visuose išduodamuose leidimuose apsigyventi taip pat turėtų nurodyti informaciją, susijusią su leidimu dirbti, nepriklausomai nuo leidimo rūšies ar teisės apsigyventi, kuriais remiantis trečiosios šalies piliečiui buvo leista atvykti į valstybės narės teritoriją ir buvo suteikta teisė joje dirbti.

(8)  Valstybių narių pareiga nustatyti, ar paraišką dėl vieno leidimo turi pateikti trečiosios šalies pilietis ar jo darbdavys, neturėtų daryti poveikio priemonėms, pagal kurias reikalaujama, kad procedūroje dalyvautų ir trečiosios šalies pilietis, ir jo darbdavys. Turėtų būti įmanoma paraišką dėl vieno leidimo pateikti priimančioje valstybėje narėje ar trečioje šalyje. Jei trečiosios šalies piliečiui neleidžiama pateikti paraišką iš trečiosios šalies, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad paraišką galėtų pateikti darbdavys priimančioje valstybėje narėje.

(9)  Šios direktyvos nuostatos, susijusios su leidimais gyventi, išduotais ne darbo tikslais, turėtų būti taikomos tik tokių leidimų formatui ir neturėtų daryti poveikio nacionalinėms arba kitoms Sąjungos taisyklėms, reglamentuojančioms priėmimo procedūras ir tokių leidimų išdavimo procedūras.

(10)  Šios direktyvos nuostatos, susijusios su viena paraiškų pateikimo procedūra ir vienu leidimu, neturėtų būti taikomos vienodo pavyzdžio ir ilgalaikėms vizoms.

(11)  Profesinei kvalifikacijai pripažinti arba vizai išduoti reikalingas laikas neturėtų būti įskaičiuojamas į laikotarpį, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl paraiškos. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinėms diplomų pripažinimo procedūroms.

(12)  Kompetentingos institucijos paskyrimas pagal šią direktyvą neturėtų daryti poveikio kitų valdžios institucijų bei atitinkamais atvejais socialinių partnerių vaidmeniui ir atsakomybei, susijusiems su paraiškos nagrinėjimu ir sprendimo dėl jos priėmimu.

(13)  Šios direktyvos nuostatos nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai nuspręsti dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie atvyksta dirbti, priėmimo ir jo apimties.

(14)  Trečiųjų šalių piliečiams, turintiems galiojantį kelionės dokumentą ir vieną leidimą, išduotą valstybės narės, kuri taiko visą Šengeno acquis, turėtų būti suteikta teisė atvykti į valstybės narės, taikančios visą Šengeno acquis, teritoriją ir joje laisvai judėti ne ilgiau kaip tris mėnesius pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 562/2006, nustatantį taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas)(9) ir Šengeno acquis 21 straipsnį – Konvenciją dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (Šengeno susitarimo įgyvendinimo konvencija)(10).

(15)  Todėl, kadangi nėra Sąjungos teisės aktų, trečiųjų šalių piliečių teisės skiriasi priklausomai nuo valstybės narės, kurioje jie dirba, ir pilietybės. ▌Siekiant toliau plėtoti nuoseklią imigracijos politiką, sumažinti Sąjungos piliečių ir trečiųjų šalių piliečių, kurie teisėtai dirba valstybėje narėje, teisių skirtumus, ir papildant imigracijos sritį reglamentuojantį acquis, turėtų būti nustatytos tam tikros teisės visų pirma nurodant politikos sritis, kuriose trečiųjų šalių darbuotojams, teisėtai esantiems, tačiau dar neturintiems ilgalaikio gyventojo statuso valstybėje narėje, taikomos vienodos sąlygos kaip ir valstybių narių piliečiams. Tokiomis nuostatomis siekiama sukurti būtiniausias vienodas sąlygas Sąjungos viduje, pripažinti, kad tokie teisėtai valstybėse narėse dirbantys trečiųjų šalių piliečiai savo darbu ir mokamais mokesčiais prisideda prie Europos ekonomikos, ir užtikrinti, kad bus sumažinta nesąžininga konkurencija tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečių, kuri atsiranda dėl galimo pastarųjų išnaudojimo. Nepažeidžiant kituose Sąjungos teisės aktuose pateiktų darbo santykių sąvokos aiškinimų, „trečiosios šalies darbuotoju“ šioje Direktyvoje vadinamas trečiosios šalies pilietis, kuris buvo priimtas į valstybės narės teritoriją ir teisėtai ten gyvena ir kuriam leista ten dirbti pagal nacionalinę teisę ar praktiką. [123 pakeitimas]

(16)  Visi teisėtai valstybėse narėse gyvenantys ir dirbantys trečiųjų šalių piliečiai turėtų turėti bent jau tokias pačias teises kaip ir priimančiosios valstybės narės piliečiai, nepriklausomai nuo pirminio jų priėmimo į šalį tikslo arba pagrindo. Teisė į vienodas sąlygas šioje direktyvoje nurodytose srityse turėtų būti suteikta ne tik tiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie buvo priimti į valstybės narės teritoriją darbo tikslu, bet ir tiems, kurie buvo priimti kitais tikslais ir pateko į tos valstybės narės darbo rinką pagal nacionalinę arba Sąjungos teisę, įskaitant tuos, kurie priimti į valstybę narę remiantis 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą(11), 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų(12) ar 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos(13).

(17)  Trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra ilgalaikiai gyventojai pagal Tarybos direktyvą 2003/109/EB (14), ši direktyva netaikoma, nes jie turi palankesnį statusą ir naudojasi ypatinga jiems išduoto leidimo apsigyventi rūšimi „ES ilgalaikis gyventojas“.

(18)  Komandiruojamiems trečiųjų šalių piliečiams ši direktyva netaikoma. Tai neturėtų kliudyti teisėtai valstybėje narėje gyvenantiems bei dirbantiems ir į kitą valstybę narę komandiruotiems trečiųjų šalių darbuotojams komandiravimo laikotarpiu taikyti tokių pat sąlygų kaip ir valstybės narės, iš kurios užsienio pilietis yra atvykęs, darbuotojams dėl tų darbo ir įdarbinimo sąlygų, kurioms nedaro įtakos 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje(15) ▌. [122 ir 124 pakeitimai]

(19)  Trečiųjų šalių piliečiams, kurie buvo priimti į valstybės narės teritoriją dirbti sezoninį darbą ▌, ši direktyva neturėtų būti taikoma, atsižvelgiant į jų laikiną statusą.

(20)  Teisė į vienodas sąlygas nurodytose politikos srityse turėtų būti griežtai siejama su trečiosios šalies piliečio juridine gyvenamąja vieta ir leidimu dirbti valstybėje narėje – tai įtvirtinta viename leidime, kuris suteikia teisę ir apsigyventi, ir dirbti, bei kitais tikslais išduotuose leidimuose apsigyventi, kuriuose nurodyta informacija apie leidimą dirbti.

(21)  Darbo sąlygos šioje direktyvoje turi būti suprantamos kaip apimančios bent darbo užmokestį ir atleidimą, darbuotojų sveikatą bei saugą darbe, darbo laiką ir atostogas, atsižvelgiant į galiojančias kolektyvines sutartis. [122 ir 125 pakeitimai]

(22)  Trečiosios šalies piliečio kitoje valstybėje narėje įgyta profesinė kvalifikacija turėtų būti pripažinta tomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos ir tiems Sąjungos piliečiams, ir turėtų būti atsižvelgta į jo kvalifikaciją, įgytą trečiojoje šalyje, laikantis 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo(16) nuostatų. Trečiųjų šalių darbuotojams suteikta teisė į vienodas sąlygas, susijusias su diplomų, pažymėjimų ir kitų profesinės kvalifikacijos dokumentų pripažinimu pagal atitinkamą nacionalinę tvarką, nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai leisti tiems trečiųjų šalių darbuotojams patekti į jų darbo rinką. [122 ir 126 pakeitimai]

(23)  Trečiųjų šalių darbuotojams turėtų būti taikomos vienodos socialinės apsaugos sąlygos. Socialinės apsaugos sritys apibrėžtos 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo(17). Šios direktyvos nuostatos dėl vienodų sąlygų socialinio draudimo srityje taip pat taikomos darbuotojams, atvykstantiems į valstybę narę tiesiai iš trečiosios šalies. Tačiau ši direktyva neturėtų suteikti daugiau teisių trečiųjų šalių darbuotojams nei numatyta galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose socialinės apsaugos srityje trečiųjų šalių piliečiams, kurių statusas susijęs su daugiau nei viena valstybe nare. Be to, ši direktyva neturėtų suteikti teisių situacijose, kurios nepatenka į Sąjungos teisės aktų taikymo sritį, tokių kaip trečiojoje šalyje gyvenančių šeimos narių atveju. Ši direktyva suteikia teises tik dėl tų šeimos narių, kurie prisijungia prie trečiosios šalies darbuotojo, kad galėtų gyventi valstybėje narėje šeimos susijungimo pagrindu, arba dėl tų šeimos narių, kurie jau teisėtai gyvena valstybėje narėje su trečiosios šalies darbuotoju. [122 ir 127 pakeitimai]

(24)  Sąjungos teisė neapriboja valstybių narių teisės nustatyti savo socialinės apsaugos sistemas. Kadangi ši sritis nėra suderinta Sąjungos lygiu, kiekviena valstybė narė savo teisės aktais nustato sąlygas, kuriomis suteikiamos socialinės išmokos, taip pat tokių išmokų dydį ir laikotarpį, kuriuo jos teikiamos. Tačiau naudodamosi šia teise, valstybės narės turėtų laikytis Sąjungos teisės. [122 ir 128 pakeitimai]

(25)  Valstybės narės turėtų taikyti vienodas sąlygas bent jau tiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie dirba arba kurie po minimalus įdarbinimo laikotarpio yra registruoti kaip bedarbiai. Bet kokie apribojimai vienodų socialinės apsaugos sąlygų taikymui pagal šią direktyvą turėtų būti taikomi nepažeidžiant teisių, suteiktų taikant 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1231/2010, išplečiantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 nuostatų taikymą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems jos dar netaikomos tik dėl jų pilietybės(18).[130 pakeitimas]

(26)  Vienodos sąlygos trečiųjų šalių darbuotojams neapima priemonių profesinio mokymo srityje, kurios finansuojamos pagal socialinės pagalbos sistemą. [122 ir 129 pakeitimai]

(27)  Kadangi šios direktyvos tikslų – nustatyti vieną paraiškų pateikimo procedūrą išduodant vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams dirbti valstybės narės teritorijoje ir apsaugoti valstybės narės teritorijoje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų teises – valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiektų geriau Sąjungos lygmeniu, Sąjunga pagal Europos Sąjungos Sutarties 5 straipsnyje nurodytą subsidiarumo principą gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva nesiekiama daugiau, negu reikia tiems tikslams pasiekti.

(28)  Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir joje laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį

(29)  Ši direktyva turėtų būti taikoma nedarant poveikio palankesnėms nuostatoms, numatytoms Sąjungos teisės aktuose ir kitose tarptautinėse priemonėse.

(30)  Valstybės narės turėtų įgyvendinti šios direktyvos nuostatas nediskriminuodamos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos visų pirma laikydamosi 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(19), ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(20).

(31)  Pagal Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV, 1 ir 2 straipsnius ir nepažeidžiant to protokolo 4 straipsnio, tos valstybės narės nedalyvauja priimant šią direktyvą, ji joms neprivaloma ir netaikoma.

(32)  Vadovaudamasi Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV, 1 ir 2 straipsniais, Danija priimant šią direktyvą nedalyvauja, ji jai neprivaloma ir netaikoma,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Ši direktyva neturi poveikio valstybių narių įgaliojimams, susijusiems su trečiosios šalies piliečių įsileidimu į savo darbo rinkas.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

3 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Ši direktyva taikoma:

2.  Ši direktyva netaikoma trečiųjų šalių piliečiams:

3.  Valstybės narės gali nuspręsti, kad šios direktyvos II skyrius netaikomas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems buvo leista dirbti valstybės narės teritorijoje ne ilgiau kaip šešis mėnesius arba kurie buvo priimti į tą valstybę narę studijuoti.

4.  Šios direktyvos II skyrius netaikomas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems leista dirbti dėl to, kad jie turi darbo vizą.

II skyrius

Viena paraiškų pateikimo procedūra ir vienas leidimas

4 straipsnis

Viena paraiškų pateikimo procedūra

1.  Paraiška dėl vieno leidimo pateikiama per vieną paraiškų pateikimo procedūrą. Valstybės narės nustato, ar paraišką dėl vieno leidimo turi pateikti trečiosios šalies pilietis ar jo darbdavys. Valstybės narės taip pat gali nuspręsti leisti pateikti paraišką bet kuriam iš dviejų teikėjų. Jei paraišką turi pateikti trečiosios šalies pilietis, valstybės narės leidžia, kad paraiška būtų pateikta iš trečiosios šalies arba, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje, valstybės narės, į kurią jis jau priimtas, teritorijoje.

2.  Valstybės narės išnagrinėja paraišką ir priima sprendimą suteikti, pakeisti arba atnaujinti vieną leidimą, jei pareiškėjas atitinka nacionalinėje ar Sąjungos teisėje nustatytus reikalavimus. Priėmus sprendimą suteikti, pakeisti arba atnaujinti vieną leidimą, išduodamas vienas administracinis aktas, suteikiantis leidimą gyventi ir dirbti.

3.  Viena prašymų pateikimo procedūra nedaro poveikio vizų išdavimo procedūrai, kurią gali reikėti taikyti atvykstant pirmą kartą.

4.  Valstybės narės išduoda vieną leidimą, įvykdžius numatytas sąlygas trečiųjų šalių piliečiams, kurie pateikia paraišką dėl priėmimo, ir jau priimtiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie pateikia paraišką pratęsti jų leidimo gyventi galiojimą ar jį patikslinti, įsigaliojus įgyvendinamosioms nacionalinėms nuostatoms.

5 straipsnis

Kompetentinga institucija

1.  Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją, kuri priima paraiškas ir išduoda vieną leidimą.

2.  Kompetentinga institucija kuo greičiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo paraiškos pateikimo dienos išnagrinėja paraišką ir priima sprendimą.

Pirmoje pastraipoje nurodytas laikotarpis gali būti pratęstas išskirtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su paraiškos nagrinėjimo sudėtingumu.

Galimi padariniai per šiame straipsnyje nurodytą laikotarpį nepriėmus sprendimo apibrėžiami atitinkamos valstybės narės nacionalinėje teisėje.

3.  Kompetentinga institucija raštu praneša pareiškėjui apie savo sprendimą, laikydamasi nacionalinėje teisėje nustatytos pranešimų pateikimo tvarkos.

4.  Jei paraišką pagrindžiančios informacijos arba dokumentų nepakanka, remiantis nacionalinėje teisėje apibrėžtais kriterijais, kompetentinga institucija raštu praneša pareiškėjui, kokios papildomos informacijos ar dokumentų dar reikia, ir gali nustatyti pagrįstą terminą jiems pateikti. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas laikotarpis sustabdomas iki tol, kol valdžios institucijos gaus reikiamą papildomą informaciją. Jei per nustatytą terminą papildoma informacija arba dokumentai nepateikiami, prašymas gali būti atmestas.

6 straipsnis

Vienas leidimas

1.  Valstybės narės išduoda vieną leidimą, naudodamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1030/2002 nuostatas nustatytą vienodą formą, ir nurodo informaciją, susijusią su leidimu dirbti, kaip nustatyta reglamento priedo a punkto 7.5.–9 papunktyje.

2.  Išduodamos vieną leidimą, valstybės narės neišduoda jokių papildomų leidimų, ▌įrodančių suteiktą leidimą patekti į darbo rinką.

7 straipsnis

Leidimai apsigyventi, išduoti ne darbo tikslais

8 straipsnis

Teisių gynimo priemonės

1.  Pranešime raštu turi būti pateikiamos sprendimo atmesti paraišką dėl vieno leidimo, atsisakymo pakeisti arba atnaujinti vieną leidimą arba sprendimo panaikinti vieną leidimą priežastys, remiantis kriterijais, numatytais nacionalinėje arba Sąjungos teisėje.

2.  Bet kokį sprendimą atmesti paraišką, ▌atsisakyti pakeisti arba atnaujinti vieną leidimą , arba sprendimą panaikinti vieną leidimą galima skųsti apeliacine tvarka atitinkamoje valstybėje narėje, laikantis nacionalinės teisės nuostatų. Pranešime raštu nurodomas teismas ar administracinės valdžios institucija, kuriai reikia pateikti skundą apeliacine tvarka, ir terminas, per kurį galima tai padaryti.

3.  Paraiška gali būti laikoma nepriimtina dėl nustatyto leidimų, kurie gali būti išduodami dirbti atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams, skaičiaus, todėl tuo pagrindu neprivalo būti svarstoma.

9 straipsnis

Galimybė susipažinti su informacija

Valstybės narės trečiosios šalies piliečio ir būsimo darbdavio prašymu suteikia atitinkamą informaciją apie dokumentus, kurie reikalingi paraiškai užpildyti.

10 straipsnis

Mokestis

Valstybės narės gali pareikalauti pareiškėjų sumokėti mokestį ▌. Atitinkamais atvejais valstybės narės ima mokestį už paraiškų nagrinėjimą pagal šią direktyvą. Tokių mokesčių dydis yra proporcingas ir ▌gali būti grindžiamas faktiškai suteiktų paraiškų nagrinėjimo ir leidimų išdavimo paslaugų sąnaudomis.

11 straipsnis

Vieno leidimo pagrindu suteikiamos teisės

III skyrius

Teisė į vienodų sąlygų taikymą

12 straipsnis

Teisės

1.  Trečiųjų šalių darbuotojams, nurodytiems 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, ir valstybės narės, kurioje jie gyvena, darbuotojams taikomos vienodas požiūris, kiek tai susiję su:

2.  Valstybės narės gali apriboti vienodo kaip ir į savo piliečius požiūrio taikymą:

Be to, valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalies e punktas šeimos išmokų požiūriu netaikomas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems buvo leista dirbti valstybės narės teritorijoje ne ilgiau kaip šešis mėnesius, trečiųjų šalių piliečiams, kurie buvo priimti studijuoti, arba trečiųjų šalių piliečiams, kuriems leidžiama dirbti dėl to, kad jie turi darbo vizą.

▌[122 ir 137 pakeitimai]

3.  1 dalyje nustatyta teisė į vienodą požiūrį neturi poveikio valstybės narės teisei panaikinti arba atsisakyti atnaujinti pagal šią direktyvą išduotą leidimą gyventi, ne darbo tikslais išduotą leidimą gyventi arba bet kokį kitą leidimą dirbti valstybėje narėje.

4.  Į trečiąją šalį persikeliantys trečiųjų šalių darbuotojai arba trečiojoje šalyje gyvenantys maitintojo netekę tokio darbuotojo šeimos nariai, kurie įgyja teises šio darbuotojo dėka, sulaukę senatvės, jiems pripažinus negalią ar mirties atveju gauna įstatymu nustatytą pensiją, kuri grindžiama ankstesniu darbuotojo darbu ir kuri skiriama pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 3 straipsnyje nurodytus teisės aktus, tokiomis pat sąlygomis ir tokio pat dydžio, kaip atitinkamų valstybių narių piliečiai, persikeliantys į trečiąją šalį. [141 pakeitimas]

13 straipsnis

Palankesnės nuostatos

1.  Ši direktyva taikoma nedarant poveikio palankesnėms nuostatoms, nustatytoms:

2.  Ši direktyva nedaro poveikio valstybių narių teisei priimti arba toliau taikyti nuostatas, kurios yra palankesnės asmenims, kuriems ji taikoma.

IV skyrius

Baigiamosios nuostatos

14 straipsnis

Visuomenei teikiama informacija

Kiekviena valstybė narė sudaro sąlygas visuomenei susipažinti su reguliariai atnaujinama informacija apie trečiųjų šalių piliečių priėmimo į jos teritoriją ir buvimo joje darbo tikslais sąlygas.

15 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.  Reguliariai, o pirmą kartą ne vėliau kaip ...(23), Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie šios direktyvos taikymą valstybėse narėse ir siūlo padaryti ▌ pakeitimus, kuriuos ji laiko būtinais.

2.  Kasmet, o pirmą kartą ne vėliau kaip ... liepos 1 d.(24)*, valstybės narės pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos(25) pateikia Komisijai ▌statistinius duomenis apie trečiųjų šalių piliečių, kuriems per paskutinius kalendorinius metus buvo suteiktas vienas leidimas, skaičių ▌.

16 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ...(26), įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą ir tų nuostatų bei šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos pateikimo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

18 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms pagal Sutartis.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 16 E, 2010 1 22, p. 240. (2) OL C 27, 2009 2 3, p. 114. (3) OL C 257, 2008 10 9, p. 20. (4) OL C 27, 2009 2 3, p. 114. (5) OL C 257, 2008 10 9, p. 20. (6) 2011 m. kovo 24 d. Europos Parlamento pozicija. (7) OL C 115, 2010 5 4, p. 1. (8) OL L 157, 2002 6 15, p. 1. (9) OL L 105, 2006 4 13, p. 1. (10) OL L 239, 2000 9 22, p. 19. (11) OL L 251, 2003 10 3, p. 12. (12) OL L 375, 2004 12 23, p. 12. (13) OL L 289, 2005 11 3, p. 15. (14) OL L 16, 2004 1 23, p. 44. (15) OL L 18, 1997 1 21, p. 1. (16) OL L 255, 2005 9 30, p. 22. (17) OL L 166, 2004 4 30, p. 1. (18) OL L 344, 2010 12 29, p. 1. (19) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (20) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (21) OL L 158, 2004 4 30, p. 77. (22) OL L 304, 2004 9 30, p. 12. (23) * OL: prašome įrašyti datą: 3 metai po 16 straipsnyje nurodytos dienos. (24) ** Kiti metai nuo šios direktyvos perkėlimo dienos. (25) OL L 199, 2007 7 31, p. 23. (26) * OL: prašome įrašyti datą: ...

Europos Parlamento pakeitimai, priimti 2011 m. kovo 24 d. dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartotojų teisių (COM(2008)0614 – C6-0349/2008 – 2008/0196(COD))

P7_TA(2011)0116 A7-0038/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Pasiūlymas iš dalies pakeistas taip(1):

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis (2)  Šios direktyvos buvo persvarstytos atsižvelgiant į įgytą patirtį, siekiant supaprastinti ir atnaujinti taikomas taisykles, panaikinti jose esančias neatitiktis ir pašalinti spragas. Šis persvarstymas parodė, kad tikslinga šias keturias direktyvas pakeisti viena direktyva. Šia direktyva turėtų būti atitinkamai nustatomos bendriesiems aspektams taikomos standartinės taisyklės ir pakeistas minimalaus suderinimo metodas, taikomas ankstesnėse direktyvose, pagal kurias valstybės narės galėjo toliau taikyti arba priimti griežtesnes nacionalines taisykles. (2)  Šios direktyvos buvo peržiūrėtos atsižvelgiant į įgytą patirtį, siekiant supaprastinti ir atnaujinti taikomas taisykles, panaikinti jose esančias neatitiktis ir pašalinti spragas. Ši peržiūra parodė, kad tikslinga šias keturias direktyvas pakeisti viena direktyva. Šia direktyva turėtų būti atitinkamai nustatomos bendriesiems aspektams taikomos standartinės taisyklės, kartu leidžiant valstybėms narėms toliau taikyti arba priimti nacionalines taisykles, susijusias su tam tikrais kitais aspektais, skirtas aukštesnio lygio vartotojų apsaugai užtikrinti. Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 konstatuojamoji dalis (5)  Vartotojai neišnaudoja visų tarptautinių nuotolinės prekybos, kuri turėtų būti vienas iš pagrindinių apčiuopiamų vidaus rinkos rezultatų, galimybių. Palyginti su dideliu kelių praėjusių metų vidaus nuotolinės prekybos pardavimo augimu, tarptautinis nuotolinės prekybos pardavimas augo nedaug. Ypač didelis vidaus ir tarptautinės nuotolinės prekybos augimo skirtumas būdingas pardavimui internetu, kuris pasižymi didelėmis tolesnio augimo galimybėmis. Tarptautines sutarčių, sudarytų ne prekybai skirtose patalpose (tiesioginio pardavimo), galimybes varžo keletas veiksnių, įskaitant įmonėms taikomas skirtingas nacionalines vartotojų apsaugos taisykles. Palyginti su šalies tiesioginio pardavimo augimu per praėjusius kelerius metus, visų pirma paslaugų sektoriuje (pvz., viešosios paslaugos), vartotojų, kurie naudojasi tokia tarptautinio pirkimo galimybe, skaičius toliau buvo nedidelis. Reaguodamos į daugelyje valstybių narių atsivėrusias didesnes verslo galimybes, mažosios ir vidutinės įmonės (taip pat individualūs verslininkai) arba tiesioginio pardavimo bendrovių atstovai turėtų būti labiau linkę pasinaudoti verslo galimybėmis kitose valstybėse narėse, visų pirma pasienio regionuose. Todėl visiškas vartotojų informacijos ir sutarties atsisakymo teisės suderinimas nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytose sutartyse prisidės prie geresnio įmonių ir vartotojų vidaus rinkos veikimo. (5)  Išnaudojamos ne visos tarptautinės nuotolinės prekybos, kuri turėtų būti vienas iš pagrindinių apčiuopiamų vidaus rinkos rezultatų, galimybės. Palyginti su dideliu kelių praėjusių metų vidaus nuotolinės prekybos pardavimo augimu, tarptautinis nuotolinės prekybos pardavimas augo nedaug. Ypač didelis vidaus ir tarptautinės nuotolinės prekybos augimo skirtumas būdingas pardavimui internetu, kuris pasižymi didelėmis tolesnio augimo galimybėmis. Tarptautines sutarčių, sudarytų ne prekybai skirtose patalpose (tiesioginio pardavimo), galimybes varžo keletas veiksnių, įskaitant įmonėms taikomas skirtingas nacionalines vartotojų apsaugos taisykles. Palyginti su šalies tiesioginio pardavimo augimu per praėjusius kelerius metus, visų pirma paslaugų sektoriuje (pvz., viešosios paslaugos), vartotojų, kurie naudojasi tokia tarptautinio pirkimo galimybe, skaičius toliau buvo nedidelis. Reaguodamos į daugelyje valstybių narių atsivėrusias didesnes verslo galimybes, mažosios ir vidutinės įmonės (taip pat individualūs prekiautojai) arba tiesioginio pardavimo bendrovių atstovai turėtų būti labiau linkę pasinaudoti verslo galimybėmis kitose valstybėse narėse, visų pirma pasienio regionuose. Todėl visiškas kai kurių aspektų, susijusių su vartotojų informacija ir teise atsisakyti sutarties, suderinimas nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytose sutartyse padės padidinti vartotojų apsaugos lygį ir pagerinti įmonių ir vartotojų vidaus rinkos veikimą. Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 konstatuojamoji dalis (6)  Vartotojų sutartis reglamentuojančiuose valstybių narių įstatymuose yra ryškių skirtumų, kurie gali pastebimai iškreipti konkurenciją ir kliudyti sklandžiam vidaus rinkos veikimui. Galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose, kuriais reglamentuojamos vartotojų sutartys, sudarytos nuotoliniu būdu arba ne prekybai skirtose patalpose, vartojimo prekės ir garantijos bei nesąžiningos sutarčių sąlygos, nustatomi minimalūs teisės aktų suderinimo reikalavimai, suteikiant valstybėms narėms galimybę toliau taikyti arba priimti griežtesnes priemones, kuriomis jų teritorijose būtų užtikrinamas aukštesnis vartotojų apsaugos lygis. Be to, dauguma klausimų direktyvose reglamentuojami nenuosekliai arba nėra išspręsti. Šiuos klausimus valstybės narės sprendžia skirtingai. Dėl to labai skiriasi nacionalinės nuostatos, kuriomis įgyvendinamos vartotojų sutarčių teisės direktyvos. Išbraukta. Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 konstatuojamoji dalis (7)  Dėl šių skirtumų atsiranda didelių vidaus rinkos kliūčių, darančių neigiamą poveikį įmonėms ir vartotojams. Dėl jų įmonėms, kurios ketina parduoti prekes arba teikti paslaugas kitoje šalyje, padidėja atitikties išlaidos. Nenuoseklumas taip pat daro neigiamą poveikį vartotojų pasitikėjimui vidaus rinka. Neigiamą poveikį vartotojų pasitikėjimui sustiprina nevienodas vartotojų apsaugos lygis Bendrijoje. Ši problema ypač ryški atsižvelgiant į naujus rinkos pokyčius. (7)  Dėl tam tikrų skirtumų valstybių narių teisės aktuose, kuriais reglamentuojamos vartotojų sutartys, ypač nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutartys, atsiranda didelių vidaus rinkos kliūčių, darančių neigiamą poveikį prekiautojams ir vartotojams. Dėl jų įmonėms, kurios ketina parduoti prekes arba teikti paslaugas kitoje valstybėje, padidėja atitikties išlaidos. Neproporcingasnenuoseklumas taip pat daro neigiamą poveikį vartotojų pasitikėjimui vidaus rinka. Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 konstatuojamoji dalis (8)  Visiškas kai kurių pagrindinių reglamentavimo aspektų suderinimas labai padidins teisinį tikrumą vartotojams ir įmonėms. Tiek vartotojai, tiek įmonės galės remtis viena reglamentavimo sistema, pagrįsta aiškiai apibrėžtomis teisinėmis sąvokomis, visoje Bendrijoje reglamentuojančiomis tam tikrus įmonių ir vartotojų sutarčių aspektus. Šiuo suderinimu bus panaikintos dėl taisyklių nenuoseklumo kylančios kliūtys ir užbaigtas šios srities vidaus rinkos kūrimas. Šias kliūtis galima panaikinti tik nustatant vienodas Bendrijos lygmens taisykles. Be to, visoje Bendrijoje bus užtikrinamas aukštas bendras vartotojų apsaugos lygis. (8)  Jei nenumatyta kitaip bei laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 169 straipsnio taikant šios direktyvos nuostatas valstybėms narėms neturėtų būti draudžiama patvirtinti ar palikti galioti griežtesnių nacionalinės teisės priemonių, skirtas vartotojų apsaugai pagerinti. Vis dėlto visiškas kai kurių pagrindinių reglamentavimo aspektų suderinimas pateisinamas siekiant užtikrinti bendrą vartotojų apsaugos reguliavimo sistemą ir norint labai padidinti teisinį tikrumą tarpvalstybinius sandorius sudarantiems vartotojams ir prekiautojams. Šiais atvejais tiek vartotojai, tiek prekiautojai galės remtis viena reglamentavimo sistema, pagrįsta aiškiai apibrėžtomis teisinėmis sąvokomis, visoje Sąjungoje reglamentuojančiomis tam tikrus įmonių ir vartotojų sutarčių aspektus. Taigi, visoje Sąjungoje bus užtikrinamas aukštas bendras vartotojų apsaugos lygis. Be to, nustatant vienodas taisykles Sąjungos lygmeniu, turėtų būti panaikintos dėl nederamo taisyklių nenuoseklumo kylančios kliūtys ir užbaigtas šios srities vidaus rinkos kūrimas. Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 a konstatuojamoji dalis (nauja) (10a)  Ši direktyva neturėtų būti taikoma sveikatos priežiūrai, t. y. sveikatos paslaugoms, kurias sveikatos priežiūros specialistai teikia pacientams, kad įvertintų, palaikytų arba atstatytų jų sveikatos būklę. Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 b konstatuojamoji dalis (nauja) (10b)  Azartinio lošimo veikla, įskaitant loteriją ir lažybų sandorius, neturėtų būti įtraukta į šios direktyvos taikymo sritį, atsižvelgiant į tai, kad šios veiklos pobūdis yra labai specifinis ir į tai valstybėms narėms turėtų būti sudarytos galimybės patvirtinti kitas, įskaitant griežtesnes vartotojų apsaugos priemones, taikomas tokiai veiklai. Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 konstatuojamoji dalis (11)  Galiojančiuose vartotojams skirtas finansines paslaugas reglamentuojančiuoseBendrijos teisės aktuose nustatomos įvairios vartotojų apsaugos taisyklės. Dėl šios priežasties šios direktyvos nuostatos taikomos su finansinėmis paslaugomis susijusioms sutartims tik tiek, kiek tai būtina reglamentavimo spragoms užpildyti. (11)  Esančiuose,inter alia,su vartotojams skirtų finansinių paslaugųar kelionių paketų reglamentavimu susijusiuoseSąjungos teisės aktuose nustatomos įvairios vartotojų apsaugos taisyklės. Dėl šios priežasties ir nedarant poveikio esančiuose Sąjungos teisės aktų nuostatoms šios direktyvos 5–19 straipsniai ir 23a straipsnis neturėtų būti taikomi sutartims, susijusioms su finansinėmis paslaugomis, o 9–19 straipsniai neturėtų būti taikomi nuotolinės prekybos sutartims ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims, susijusioms su kelionių paketais. Finansinių paslaugų srityje valstybės narės turėtų būti skatinamos priimant teisės aktus srityse, kurios nereglamentuojamos Sąjungos lygiu, taip vadovautis esamais šios srities Sąjungos teisės aktais, kad būtų užtikrinamos vienodos sąlygos visiems vartotojams ir visoms sutartims, susijusioms su finansinėmis paslaugomis. Komisija turėtų siekti papildyti Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius finansines paslaugas, kad būtų panaikintos esamos spragos ir vartotojai būtų apsaugoti visų rūšių sutarčių atvejais. Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 a konstatuojamoji dalis (nauja) (11a)  Šios direktyvos 9–19 straipsniai neturėtų daryti poveikio valstybių narių nuostatų, susijusių su nekilnojamojo turto įsigijimu ir su nekilnojamojo turto garantijomis arba su teisių į nuosavybę perdavimo nustatymu ar jų perdavimu pagal in rem principą. Tai apima su šiais teisės aktais, pvz., dėl nekilnojamojo turto, pardavimo ir dėl pirkimo išsimokėtinai, susijusius susitarimus. Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 b konstatuojamoji dalis (nauja) (11b)  Kadangi tais atvejais, kai sutartis, laikantis valstybių narių nuostatų, sudaro valstybės pareigūnas, psichologiniu požiūriu nėra sudaromos sudėtingos situacijos, toms sutartims neturėtų būti taikomi šios direktyvos 9–19 straipsniai. Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 c konstatuojamoji dalis (nauja) (11c)  Šioje direktyvoje motorinių transporto priemonių išperkamosios nuomos sutartys, kai motorinė transporto priemonė sutarties galiojimui pasibaigus yra grąžinama, laikomos motorinių transporto priemonių nuomos paslaugų sutartimis. Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 d konstatuojamoji dalis (nauja) (11d)  Daugelis valstybių narių pasirinko taikyti vartotojų apsaugos taisykles kitiems asmenims, kaip antai nevyriausybinės organizacijos (NVO), veiklą pradedančios įmonės arba mažos ir vidutinės įmonės, kitos valstybės narės taip pat gali pageidauti taikyti tokias taisykles. Reikėtų priminti, kad valstybės narės gali išplėsti nacionalinių taisyklių, patvirtintų siekiant įgyvendinti šią direktyvą, taikymo sritį ir taikyti jas fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie nėra vartotojai pagal šią direktyvą pateikta prasme. Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 e konstatuojamoji dalis (nauja) (11e)  Skaitmeniniam turiniui, kuris vartotojui perduodamas skaitmeniniu formatu, kai vartotojas įsigyja galimybę nuolat juo naudotis arba panašiu kaip prekės fizinė nuosavybė būdu, turėtų būti taikomos šioje Direktyvoje įrašytos prekybos sutarčių nuostatos kaip ir kitoms prekėms. Vis dėlto atsisakymo teisė turėtų būti taikoma tik iki to momento, kai vartotojas pasirenka parsisiųsti skaitmeninį turinį. Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 konstatuojamoji dalis (12)  Nauja nuotolinės prekybos sutarties apibrėžtis turėtų apimti visus atvejus, kai pardavimo ir paslaugų sutartys sudaromos naudojantis viena ar keliomis nuotolinio ryšio priemonėmis (kaip antai elektroniniu paštu, telefonu arba faksu). Tokiu būdu turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos visiems nuotolinės prekybos prekiautojams. Tai taip pat turėtų pagerinti teisinį tikrumą palyginti su dabartine apibrėžtimi, pagal kurią reikalaujama, kad iki sutarties sudarymo veiktų prekiautojo tvarkoma organizuota nuotolinio pardavimo sistema. (12)  Nauja nuotolinės prekybos sutarties apibrėžtis turėtų apimti visus atvejus, kai prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutartys sudaromos pagal organizuotą nuotolinio pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, kai prekiautojas ir vartotojas pasirašydami sutartį fiziškai kartu nedalyvauja, o naudojantis viena ar keliomis nuotolinio ryšio priemonėmis (kaip antai elektroniniu paštu, telefonu arba faksu). Svetainėms, kuriose tik teikiama informacija apie prekiautoją, jo prekes ir (arba) paslaugas, neturėtų būti taikoma tokia organizuoto nuotolinio pardavimo ar paslaugų teikimo apibrėžtis, net jei šiose svetainėse nurodoma viena ar daugiau nuotolinio ryšio priemonių. Tokiu būdu turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos visiems nuotolinės prekybos prekiautojams. Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 konstatuojamoji dalis (13)  Apibrėžiant nuotolinės prekybos sutartį, konkrečios aplinkybės, kuriomis buvo pateiktas pasiūlymas arba deramasi dėl sutarties, turėtų būti nesvarbios. Vartotojai neturėtų prarasti apsaugos dėl to, kad prekiautojas nuotoliniu būdu prekiauja nereguliariai arba jis naudojasi trečiosios šalies, pvz., interneto sistemos, administruojama organizuota sistema. Taip pat nuotolinės prekybos sutartimi turėtų būti laikomas tiesiogiai prekiautojo su klientu ne prekybai skirtose patalpose suderėtas sandoris, jeigu po to sutartis buvo sudaryta naudojantis išimtinai nuotolinio ryšio priemonėmis, kaip antai internetu arba telefonu. Prekiautojams paprastesnė nuotolinės prekybos sutarties apibrėžtis turėtų pagerinti teisinį tikrumą ir apsaugoti juos nuo nesąžiningos konkurencijos. (13)  Apibrėžiant nuotolinės prekybos sutartį, konkrečios aplinkybės, kuriomis buvo pateiktas pasiūlymas arba deramasi dėl sutarties, turėtų būti nesvarbios. Vartotojai neturėtų prarasti apsaugos dėl to, kad prekiautojas naudojasi trečiosios šalies, pvz., interneto sistemos, administruojama organizuota nuotoline pardavimo arba paslaugų teikimo sistema . Taip pat nuotolinės prekybos sutartimi turėtų būti laikomas tiesiogiai prekiautojo su klientu ne prekybai skirtose patalpose suderėtas sandoris, jeigu po to sutartis buvo sudaryta naudojantis išimtinai nuotolinio ryšio priemonėmis, kaip antai internetu arba telefonu. Prekiautojams paprastesnė nuotolinės prekybos sutarties apibrėžtis turėtų pagerinti teisinį tikrumą ir apsaugoti juos nuo nesąžiningos konkurencijos. Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 konstatuojamoji dalis (14)  Ne prekybai skirtose patalpose sudaryta sutartis turėtų būti apibrėžta kaip sutartis, sudaryta ne prekybai skirtose patalpose, pavyzdžiui, vartotojo namuose arba darbo vietoje, kartu dalyvaujant prekiautojui ir vartotojui. Kai sutartis sudaroma ne prekybai skirtose patalpose, vartotojams daromas psichologinis spaudimas, nesvarbu, ar jie kvietė prekiautoją, ar ne. Be to, siekiant užkirsti kelią taisyklių pažeidimams, kai su vartotojais pradedama derėtis ne prekybai skirtose patalpose, sutartis, dėl kurios deramasi, pavyzdžiui, vartotojo namuose, tačiau kuri yra sudaroma parduotuvėje, turėtų būti laikoma ne prekybai skirtose patalpose sudaryta sutartimi. (14)  Ne prekybai skirtose patalpose sudaryta sutartis turėtų būti apibrėžta kaip sutartis, sudaryta ne prekybai skirtose patalpose, pavyzdžiui, vartotojo namuose arba darbo vietoje, kartu dalyvaujant prekiautojui ir vartotojui. Kai sutartis sudaroma ne prekybai skirtose patalpose, vartotojai laikinai patenka į ypatingą padėtį, kuri nuo situacijos parduotuvėje skiriasi, pvz., psichologiniu ir galimybės palyginti prekes ir kainas aspektais, nesvarbu, ar jie kvietė prekiautoją, ar ne. Be to, siekiant užkirsti kelią taisyklių pažeidimams, kai su vartotojais pradedama derėtis ne prekybai skirtose patalpose, sutartis, dėl kurios deramasi, pavyzdžiui, vartotojo namuose, tačiau kuri yra sudaroma parduotuvėje, turėtų būti laikoma ne prekybai skirtose patalpose sudaryta sutartimi tik jei dėl pagrindinių šios sutarties sudedamųjų dalių nusprendžiama per ekskursiją, laisvalaikio renginį arba prekių ir paslaugų komercinį pristatymą. Nepaisant to, sutartims, kuriomis remiantis vartotojo atliksimas mokėjimas neviršija 40 eurų, netaikomi šioje direktyvoje nustatyti informacijos reikalavimai, kad, pvz., gatvės prekiautojai, kurių prekės tiekiamos iš karto, nebūtų apkrauti su informavimu susijusiomis pareigomis. Teisė atsisakyti nuo sutarties šiais atvejais taip pat nereikalinga, nes nesunku suprasti šių sutarčių įgyvendinimo pasekmes. Vis dėlto valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė ir jos turėtų būti skatinamos nustatyti mažesnę vertę. Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 konstatuojamoji dalis (15)  Prekybai skirtomis patalpomis turėtų būti laikomos visų formų patalpos (kaip antai parduotuvės ar transporto priemonės), kuriomis prekiautojas naudojasi kaip nuolatine prekybos vieta. Turgaviečių prekystaliai ir parodų stendai turėtų būti laikomi prekybai skirtomis patalpomis, net jei prekiautojas jomis naudojasi laikinai. Kitos tik trumpam laikui išnuomotos patalpos, kuriose prekiautojas nėra įsikūręs (kaip antai viešbučiai, restoranai, konferencijų centrai, kino teatrai, kuriuos nuomoja ten neįsisteigę prekiautojai) neturėtų būti laikomi prekybai skirtomis patalpomis. Taip pat prekybai skirtomis patalpomis neturėtų būti laikomos viešosios erdvės, įskaitant viešąjį transportą ar visuomeninės paskirties infrastruktūrą bei privatūs namai ar darbo vietos. (15)  Prekybai skirtomis patalpomis turėtų būti laikomos visų formų patalpos (kaip antai parduotuvės, taksi automobiliai ar transporto priemonės), kuriomis prekiautojas naudojasi kaip nuolatine veiklos vieta. Turgaviečių prekystaliai turėtų būti laikomi prekybai skirtomis patalpomis, net jei prekiautojas jomis naudojasi laikinai arba nuolat. Kitos tik trumpam laikui išnuomotos patalpos, kuriose prekiautojas nėra įsikūręs (kaip antai viešbučiai, restoranai, konferencijų centrai, kino teatrai, kuriuos nuomoja ten neįsisteigę prekiautojai) neturėtų būti laikomi prekybai skirtomis patalpomis. Taip pat prekybai skirtomis patalpomis neturėtų būti laikomos viešosios erdvės, įskaitant viešąjį transportą ar visuomeninės paskirties infrastruktūrą bei privatūs namai ar darbo vietos. Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 konstatuojamoji dalis (16)   Patvariosios laikmenos apibrėžtis turėtų visų pirma apimti popierinius dokumentus, USB atmintines, kompaktinių diskų įrenginius (CD-ROM), skaitmeninius vaizdo diskus (DVD), atminties korteles ir standųjį kompiuterio diską, kuriuose laikomi elektroninio pašto laiškai arba pdf formato bylos. (16)   Patvariosioms laikmenoms turėtų būti ypač priskiriami popieriniai dokumentai, USB atmintinės, kompaktinių diskų įrenginiai (CD-ROM), skaitmeniniai vaizdo diskai (DVD), atminties kortelės ir standieji kompiuterių diskai. Kad elektroninis paštas arba svetainė galėtų būti priskiriami patvariosioms laikmenoms, juose visų pirma vartotojui turi būti suteikta galimybė saugoti informaciją tiek laiko, kiek vartotojui reikia siekiant apsaugoti jo interesus, kylančius iš vartotojo santykių su prekiautoju. Antra, elektroniniame pašte arba svetainėje turėtų būti galimybė saugoti informaciją taip, kad prekiautojas negalėtų minėtos informacijos keisti vienašališkai. Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 konstatuojamoji dalis (17)  Prieš pasirašydami sutartį vartotojai turi teisę gauti informacijos. Prieš pasirašydami sutartį vartotojai turi teisę gauti informacijos. Tačiau prekiautojai jos teikti neprivalo, jeigu ji akivaizdi. Pavyzdžiui, sudarant sandorį prekybai skirtose patalpose produkto ypatybės, prekiautojo tapatybė ir pristatymo sąlygos gali būti akivaizdūs. Nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudaromuose sandoriuose prekiautojas turėtų visada pateikti informaciją apie mokėjimo, pristatymo, eksploatacijos ir skundų teikimo tvarką, nes jos gali būti neakivaizdžios. (17)  Prieš prisiimdamas įsipareigojimus pagal prekybai skirtose patalpose sudarytą sutartį, nuotolinės prekybos sutartį, ne prekybai skirtose patalpose sudaromą sutartį arba atitinkamą pasiūlymą sudaryti sutartį, vartotojas turėtų gauti išsamios informacijos. Teikdamas minėtąją informaciją prekiautojas turėtų atsižvelgti į specialiuosius vartotojų, kurie yra itin pažeidžiami dėl jų psichinės, fizinės ar psichologinės negalios, amžiaus ar patiklumo ir kai pagrįsta tikėtis, jog prekiautojas šį pažeidžiamumą galėtų numatyti. Tačiau dėl atsižvelgimo į šiuos specialiuosius poreikius neturėtų atsirasti skirtingi vartotojų apsaugos lygiai. Pakeitimas 228 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 a konstatuojamoji dalis (nauja) (17a)  Nepaisant išimties, leidžiančios prekiautojui teikti informaciją, nurodytą 9 straipsnyje, patvariąja laikmena, kai sudaromos mišriosios sutartys ne prekybai skirtose patalpose, pagal kurias prekiautojas ir vartotojas nedelsdami vykdo savo sutartinius įsipareigojimus ir vykdytinas vartotojo mokėjimas neviršija 200 EUR, prieš vartotojui įsipareigojant laikytis sutarties jam vis tiek turėtų būti pateikiami pagrindiniai sutarties punktai, ypač tie, kurie susiję su kaina. Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 konstatuojamoji dalis (20)  Vartotojas turėtų žinoti, ar jis sudaro sutartį su prekiautoju, ar kito vartotojo vardu veikiančiu tarpininku, nes pastaruoju atveju vartotojas gali nebūti apsaugotas pagal šią direktyvą. Todėl tarpininkas turėtų pranešti apie šį faktą ir jo pasekmes. Tarpininko sąvoka neturėtų apimti prekybos internetu sistemų, kurios nesudaro sutarčių kitos šalies vardu ar jos naudai. Išbraukta. Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 22 konstatuojamoji dalis (22)  Kadangi nuotolinės prekybos atveju prieš sudarydamas sutartį vartotojas negali pamatyti prekės, jis turėtų turėti sutarties atsisakymo teisę, pagal kurią jis galėtų įsitikinti dėl prekių pobūdžio ir veikimo. (22)  Kadangi nuotolinės prekybos atveju prieš sudarydamas sutartį vartotojas negali pamatyti prekės, jis turėtų turėti teisę atsisakyti sutarties, pagal kurią jis nustatytu sutarties atsisakymo teisės laikotarpiu galėtų įsitikinti dėl prekių pobūdžio, kokybės ir veikimo. Ši sutarties atsisakymo teisė turėtų būti suteikiama ir ne prekybos patalpose sudarytų sutarčių atveju. Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 24 konstatuojamoji dalis (24)  Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą šioje direktyvoje nustatyti laikotarpiai turėtų būti skaičiuojami pagal 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantį terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles. Todėl visi šioje direktyvoje numatyti laikotarpiai yra išreikšti kalendorinėmis dienomis. Išbraukta. Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 konstatuojamoji dalis (26)  Jeigu vartotojas iš to paties prekiautojo užsako daugiau kaip vieną prekę, jam turėtų būti suteikiama galimybė pasinaudoti sutarties atsisakymo teise dėl kiekvienos iš šių prekių. Jeigu prekės pristatomos atskirai, sutarties atsisakymo teisės laikotarpis turėtų prasidėti po to, kai vartotojas gauna kiekvieną prekę. Jeigu prekė pristatoma skirtingomis siuntomis, sutarties atsisakymo teisės laikotarpis turėtų prasidėti po to, kai vartotojas arba vartotojo nurodyta trečioji šalis gauna paskutinę siuntą. (26)  Jeigu prekės pristatomos keliomis siuntomis, sutarties atsisakymo teisės laikotarpis turėtų prasidėti nuo dienos, kai vartotojas arba vartotojo nurodyta trečioji šalis, išskyrus vežėją, gauna pirmą dalinę siuntą. Jeigu prekė pristatoma skirtingomis siuntomis, sutarties atsisakymo teisės laikotarpis turėtų prasidėti nuo dienos, kai vartotojas gauna paskutinę siuntą. Jei vienu užsakymu vartotojas užsakė ne vieną prekę ir jos pristatomos atskirai, sutarties atsisakymo laikotarpis turėtų prasidėti po to, kai vartotojas gauna paskutinę prekę. Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 27 konstatuojamoji dalis (27)  Jeigu prieš sudarant nuotolinės prekybos arba ne prekybai skirtose patalpose sudarytą sutartį prekiautojas vartotojui nepranešė apie sutarties atsisakymo teisę, sutarties atsisakymo teisės laikotarpis turėtų būti pratęstas. Tačiau siekiant užtikrinti teisinį tikrumą laiko požiūriu, reikėtų nustatyti ilgiausią trijų mėnesių laikotarpį, jei prekiautojas visiškai įvykdo sutartinius įsipareigojimus. Turėtų būti laikoma, kad prekiautojas visiškai įvykdė įsipareigojimus, kai jis pristato prekes arba suteikia visas vartotojo užsakytas paslaugas. (27)  Jeigu prieš sudarant nuotolinės prekybos arba ne prekybai skirtose patalpose sudarytą sutartį prekiautojas vartotojui nepranešė apie teisę atsisakyti sutarties, sutarties atsisakymo teisės laikotarpis turėtų būti pratęstas. Tačiau siekiant užtikrinti teisinį tikrumą laiko požiūriu, reikėtų nustatyti ilgiausią vienų metų laikotarpį. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė palikti galioti esamas nacionalinės teisės aktų nuostatas, kad galėtų pratęsti šį minimalų laikotarpį. Pakeitimas 229 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 konstatuojamoji dalis (28)  Kitose šalyse parduodančios įmonės yra patyrusios išlaidų dėl skirtingo sutarties atsisakymo teisės taikymo valstybėse narėse. Pradėjus naudoti standartinį sutarties atsisakymo blanką, kuriuo galėtų naudotis vartotojai, turėtų supaprastėti sutarties atsisakymo procesas ir būtų užtikrintas teisinis tikrumas. Dėl šių priežasčių valstybės narės neturėtų nustatyti papildomų Bendrijos standartinio blanko pateikimo reikalavimų, pavyzdžiui, dėl šrifto dydžio. (28)  Kitose šalyse parduodančios įmonės yra patyrusios išlaidų dėl skirtingo sutarties atsisakymo teisės taikymo valstybėse narėse. Pradėjus naudoti suderintą standartinį sutarties atsisakymo blanką, kurį galėtų naudoti vartotojai, turėtų supaprastėti sutarties atsisakymo procesas ir būtų užtikrintas teisinis tikrumas. Dėl šių priežasčių valstybės narės neturėtų nustatyti papildomų Sąjungos standartinio blanko pateikimo reikalavimų, pavyzdžiui, dėl šrifto dydžio. Tačiau vartotojui turėtų būti palikta teisė atsisakyti sutarties pačiam suformulavus prašymą, jei šis prašymas prekiautojui pateikiamas aiškiai ir suprantamai. Prekių nusiuntimas atgal, laiško nusiuntimas ar skambutis telefonu taip pat galėtų atitikti šį reikalavimą, tačiau įrodinėjimo, kad atsisakė sutarties per šioje direktyvoje nurodytą laikotarpį, pareiga gali būti paliekama vartotojui. Dėl šios priežasties vartotojas suinteresuotas naudotis patvariąja laikmena, kai prekiautojui praneša, kad atsisako sutarties. Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 30 konstatuojamoji dalis (30)  Sutarties atsisakymo atveju prekiautojas turėtų grąžinti visas pirkėjo sumokėtas sumas, įskaitant mokestį, sumokėtą už prekiautojo išlaidas pristatant prekes vartotojui. (30)  Sutarties atsisakymo atveju prekiautojas turėtų grąžinti visas pirkėjo sumokėtas sumas, įskaitant mokestį, sumokėtą už prekiautojo išlaidas pristatant prekes vartotojui, išskyrus mokesčius už vienareikšmiu vartotojo prašymu atliktą siuntinio pristatymą skubos tvarka. Turėtų būti galima grąžinti tas sumas bet kokiu mokėjimo būdu, kuris yra teisėta priemonė toje valstybėje narėje, kurioje vartotojas gauna mokėjimą. Todėl atitinkamų sumų negalima grąžinti mokėjimo kvitais arba kaip grąžinimą siūlyti kitas prekes. Pakeitimas 230 Pasiūlymas dėl direktyvos 32 konstatuojamoji dalis (32)  Siekiant išvengti situacijos, kai prekiautojai grąžina pinigus vartotojams, kurie dar negrąžino prekių, vartotojas turėtų grąžinti prekes ne vėliau kaip per keturiolika dienų po to, kai pranešė prekiautojui apie sprendimą atsisakyti sutarties. (32)  Siekiant išvengti situacijos, kai prekiautojai grąžina pinigus vartotojams, kurie dar negrąžino prekių, vartotojas turėtų grąžinti prekes ne vėliau kaip per keturiolika dienų po to, kai pranešė prekiautojui apie sprendimą atsisakyti sutarties. Be to, prekiautojas turėtų turėti galimybę kelti reikalavimą, kad galėtų grąžinti pinigus vartotojui tada, kai pastarasis pateiks įrodymą, kad išsiuntė prekes. Pakeitimas 231 Pasiūlymas dėl direktyvos 33 konstatuojamoji dalis (33)  Reikėtų nustatyti tam tikras sutarties atsisakymo teisės taikymo išimtis, pavyzdžiui, tais atvejais, kai atsižvelgiant į produkto pobūdį, sutarties atsisakymo teisės taikymas būtų netinkamas. Pavyzdžiui, tai taikytina vynui, kuris buvo pristatytas praėjus daug laiko po spekuliacinio pobūdžio sutarties sudarymo, kai vyno vertė priklauso nuo rinkos svyravimų (vin en primeur). (33)  Reikėtų nustatyti tam tikras sutarties atsisakymo teisės taikymo išimtis, pavyzdžiui, tais atvejais, kai atsižvelgiant į produkto pobūdį sutarties atsisakymo teisės taikymas būtų netinkamas, o vartotojui pasinaudojus teise atsisakyti sutarties prekiautojas patirtų neproporcingai didelių nuostolių. Tai visų pirma taikytina maisto produktams ir kitoms higieniniu požiūriu nepatvarioms ar gendančioms prekėms, pavyzdžiui, vynui, kuris buvo pristatytas praėjus daug laiko po spekuliacinio pobūdžio sutarties sudarymo, kai vyno vertė priklauso nuo rinkos svyravimų (pranc. vin en primeur). Sutarties atsisakymo teisės išimtys taip pat taikytinos ir tam tikroms kitoms prekėms ir paslaugoms, kurių kaina priklauso nuo rinkos svyravimų, pvz., tokioms žaliavoms kaip mazutas. Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 34 konstatuojamoji dalis (34)  Be to, nuotolinės prekybos sutarčių dėl paslaugų teikimo, kurios pradedamos teikti sutarties atsisakymo teisės laikotarpiu (t. y., vartotojas duomenų bylas parsisiunčia tuo laikotarpiu) atveju būtų nesąžininga leisti vartotojui atsisakyti sutarties po to, kai vartotojas gavo visą ar dalį paslaugos. Todėl vartotojas turėtų netekti sutarties atsisakymo teisės, kai sutartis pradedama vykdyti jam aiškiai iš anksto sutikus. (34)  Be to, nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytų sutarčių dėl paslaugų teikimo, kurios pradedamos teikti sutarties atsisakymo laikotarpiu (pvz., vartotojas duomenų bylas parsisiunčia tuo laikotarpiu), atveju būtų nesąžininga leisti vartotojui atsisakyti sutarties po to, kai vartotojas gavo visą ar dalį paslaugos. Todėl vartotojas turėtų netekti sutarties atsisakymo teisės, kai sutartis pradedama vykdyti jam aiškiai iš anksto sutikus, jei sutikimas duodamas turint visą informaciją, t. y. jei vartotojas buvo informuotas apie šio sprendimo pasekmes, susijusias su teisės atsisakyti sutarties praradimu. Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 37 konstatuojamoji dalis (37)  Siekiant supaprastinimo ir teisinio tikrumo, sutarties atsisakymo teisė turėtų būti taikoma visų rūšių ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims, išskyrus griežtai apibrėžtomis aplinkybėmis, kurias galima lengvai įrodyti. Todėl sutarties atsisakymo teisė neturėtų būti taikoma skubiems remonto darbams vartotojo namuose, kai tokia sutarties atsisakymo teisė būtų nesuderinama su skubia situacija, taip pat prekybos centrų prekių pristatymo į namus sistemoms, pagal kurias vartotojai išsirenka maistą, gėrimus ir kitas kasdieniam vartojimui skirtas namų ūkio prekes prekybos centro svetainėje, o vėliau jos pristatomos į namus. Tai nebrangios prekės, kurias vartotojai nuolat perka kasdieniam vartojimui arba naudojimui namų ūkyje, todėl joms neturėtų būti taikoma sutarties atsisakymo teisė. Pagrindinė problema, su kuria susiduria vartotojai, ir pagrindinis ginčų su prekiautojais šaltinis yra prekių pristatymas, įskaitant vežant prarastas arba sugadintas prekes ir pavėluotą bei dalinį pristatymą. Todėl tikslinga paaiškinti ir suderinti nacionalines taisykles, taikomas pristatymui ir rizikos perdavimui. (37)  Siekiant supaprastinimo ir teisinio tikrumo, sutarties atsisakymo teisė turėtų būti taikoma visų rūšių nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims, išskyrus griežtai apibrėžtomis aplinkybėmis, kurias galima lengvai įrodyti. Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 37 a konstatuojamoji dalis (nauja) (37a)  Pagrindinė problema, su kuria susiduria vartotojai, ir pagrindinis ginčų su prekiautojais šaltinis yra prekių pristatymas, įskaitant vežant prarastas arba sugadintas prekes ir pavėluotą arba dalinį pristatymą. Todėl tikslinga suderinti nacionalines taisykles, taikomas pristatymui ir rizikos perdavimui. Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 37 b konstatuojamoji dalis (nauja) (37b)  Jei prekiautojas nevykdo savo pareigos pristatyti prekes, vartotojas turėtų patvarioje laikmenoje pateikti reikalavimą pristatyti prekę per mažiausiai septynių dienų laikotarpį ir pranešti apie savo ketinimą atsisakyti sutarties, jei prekė nebus pristatyta. Turėtų būti laikoma, kad vartotojas atsisakė sutarties, jei iki pasibaigiant nustatytam galutiniam terminui nebuvo imtasi jokių veiksmų. Nedarant poveikio vartotojo teisei į žalos atlyginimą, vartotojas turėtų turėti teisę atgauti jau sumokėtus pinigus per septynias dienas nuo sutarties atsisakymo dienos. Valstybės narės, siekdamos didesnio vartotojo apsaugos lygio, turėtų turėti galimybę nustatyti arba ir toliau taikyti nacionalinės teisės nuostatas. Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 38 konstatuojamoji dalis (38)  Pardavimo vartotojams srityje prekės gali būti pristatomos įvairiais būdais. Siekiant atsižvelgti į šiuos skirtingus būdus, būtiną lankstumą gali užtikrinti tik tokios taisyklės, nuo kurių galima laisvai nukrypti. Vartotojas turėtų būti apsaugotas nuo bet kokios rizikos, kad prekės bus prarastos arba sugadintos jas vežant vežėjui arba prekiautojui. Taisyklė dėl rizikos perdavimo neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai vartotojas nepagrįstai delsia priimti prekes (pavyzdžiui, kai vartotojas nepasiima prekių iš pašto skyriaus per pastarojo nustatytą terminą). Šiomis aplinkybėmis riziką, kad prekės dings arba bus sugadintos, po su prekiautoju sutarto pristatymo laiko prisiima vartotojas. (38)  Pardavimo vartotojams srityje prekės gali būti pristatomos įvairiais būdais: iškart arba vėliau. Jei šalys nesusitarė dėl konkrečios pristatymo datos, prekiautojas turėtų pristatyti prekes kuo greičiau ir ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo sutarties sudarymo. Vartotojas turėtų būti apsaugotas nuo bet kokios rizikos, kad prekės bus prarastos arba sugadintos jas vežant vežėjui arba prekiautojui. Taisyklė dėl rizikos perdavimo neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai vartotojas nepagrįstai delsia priimti prekes (pavyzdžiui, kai vartotojas nepasiima prekių iš pašto skyriaus per pastarojo nustatytą terminą). Šiomis aplinkybėmis riziką, kad prekės dings arba bus sugadintos, po su prekiautoju sutarto pristatymo laiko prisiima vartotojas. Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl direktyvos 38 a konstatuojamoji dalis (nauja) (38a)  Sudarant daugelį sandorių vartotojams neužtikrinamos pakankamos galimybės pasirinkti mokėjimo būdą arba jie turi mokėti mokesčius, jei atsisako naudotis tam tikru būdu. Į šią situaciją turėtų būti atsižvelgiama įtraukiant nuostatą, kuria būtų užtikrinama, kad prekiautojas turi pasiūlyti vartotojui įvairius mokėjimo būdus ir kad nuotolinės prekybos atveju turėtų būti siūlomas ir elektroninis, ir neelektroninis mokėjimo būdai. Pavyzdžiui, taikant neelektroninę mokėjimo sistemą būtų galima atsispausdinti užsakymo blanką iš prekiautojo svetainės ir apmokėti jį grynaisiais pinigais banke arba kitame prekiautojo kontaktiniame centre. Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 39 konstatuojamoji dalis (39)  Prekiautojas turėtų būti atsakingas vartotojui, jei prekės neatitinka sutarties. Prekės turėtų būti laikomos atitinkančiomis sutartį, jei jos atitinka keletą sąlygų, daugiausia susijusių su prekių kokybe. Kokybė ir veikimas, kurių gali pagrįstai tikėtis vartotojai, priklauso inter alia nuo to, ar prekės yra naujos, ar naudotos, taip pat nuo prekių galiojimo termino. (39)  Prekiautojas turėtų būti atsakingas vartotojui, jei prekės neatitinka sutarties. Prekės turėtų būti laikomos atitinkančiomis sutarties sąlygas, jei jos atitinka keletą sąlygų, daugiausia susijusių su prekių kokybe ir kiekiu. Kokybė ir veikimas, kurių gali pagrįstai tikėtis vartotojai, priklauso inter alia nuo to, ar prekės yra naujos, ar naudotos, taip pat nuo prekių galiojimo termino. Laikoma, kad prekė neatitinka sutarties sąlygų ir tuo atveju, kai prekė savavališkai pakeičiama kita arba kai atliktas dalinis pristatymas. Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 40 konstatuojamoji dalis (40)  Jeigu prekė neatitinka sutarties, pirmiausia vartotojui turėtų būti suteikiama galimybė reikalauti, kad prekiautojas ją pataisytų arba pakeistų (pasirenka prekiautojas), nebent prekiautojas įrodo, kad šios priemonės yra neteisėtos, neįmanoma jų įgyvendinti arba dėl jų prekiautojas turėtų dėti neproporcingas pastangas. Prekiautojo pastangos turėtų būti įvertintos objektyviai, atsižvelgiant į prekiautojo patirtas išlaidas, siekiant pašalinti neatitikimą, prekių vertę ir neatitikimo mastą. Atsarginių dalių trūkumas neturėtų būti nurodomas kaip priežastis, kodėl prekiautojas negali per pagrįstą laikotarpį arba nedėdamas neproporcingų pastangų neatitikimui pašalinti. (40)   Pirmiausia vartotojas turėtų reikalauti, kad prekiautojas pataisytų arba pakeistų prekes, nebent tokia teisių gynimo priemonė būtų neįmanoma arba neproporcinga. Teisių gynimo priemonės proporcingumas ar neproporcingumas turėtų būti nustatomas objektyviai. Neproporcingos yra tokios teisių gynimo priemonės, kurias taikant palyginti su kitomis priemonėmis atsirastų nepagrįstų išlaidų; atsakant į klausimą, ar išlaidos yra nepagrįstos, reikėtų nuspręsti, ar išlaidos, atsiradusios taikant vieną teisių gynimo priemonę, yra daug didesnės negu išlaidos, atsirandančios taikant kitą teisių gynimo priemonę. Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 41 konstatuojamoji dalis (41)  Vartotojas neturėtų patirti jokių išlaidų, susijusių su neatitikimo pašalinimu, ypač siuntimo, darbo ir medžiagų išlaidų. Be to, vartotojas neturėtų atlyginti prekiautojui už naudojimąsi nekokybiškomis prekėmis. (41)  Vartotojas neturėtų patirti jokių išlaidų, susijusių su trūkumų pašalinimu, ypač siuntimo, darbo ir medžiagų išlaidų. Be to, vartotojas neturėtų atlyginti prekiautojui už naudojimąsi nekokybiškomis prekėmis. Vartotojui turėtų būti suteikta teisė reikalauti atlyginti nuostolius, kaip nustatyta taikomos nacionalinės teisės nuostatomis, patirtus dėl to, kad buvo nesilaikoma pirkimo-pardavimo sutarties ir prekiautojas neištaisė šios neatitikties pirkimo-pardavimo sutarčiai. Šių nuostolių atveju turėtų būti galimybė įtraukti ir neturtinę žalą, jei tai numatyta pagal taikomos nacionalinės teisės aktus. Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 42 konstatuojamoji dalis (42)  Jeigu prekiautojas atsisakė arba daugiau nei vieną kartą nesugebėjo pašalinti neatitikimo, vartotojas turėtų turėti teisę laisvai pasirinkti bet kokią kitą teisės gynimo priemonę. Prekiautojo atsisakymas gali būti aiškus arba numanomas, kai prekiautojas neatsako arba ignoruoja vartotojo prašymą pašalinti neatitikimą. (42)  Vartotojas turėtų turėti teisę laisvai pasirinkti bet kokią kitą teisių gynimo priemonę, jei jis nereikalauja pataisyti prekės ar ją pakeisti. Valstybės narės, siekdamos užtikrinti aukštesnio lygio vartotojų apsaugą, turėtų turėti galimybę nustatyti arba palikti galioti nacionalines nuostatas, reglamentuojančias laisvą teisių gynimo priemonės pasirinkimą, jei yra sutarties įvykdymo trūkumų. Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl direktyvos 42 a konstatuojamoji dalis (nauja) (42a)  Turėtų būti nustatyta, kad tam tikrais atvejais prekiautojas gali būti laikomas atsakingu už neatitikimą, kuris yra tuo metu, kai rizika perduodama vartotojui, net ir tuo atveju, jei neatitikimas paaiškėja tik vėliau. Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 42 b konstatuojamoji dalis (nauja) (42b)  Jei prekiautojas, kaip galutinis pardavėjas, yra atsakingas vartotojui dėl gamintojo veikimo ar neveikimo, turėtų būti užtikrinta, kad prekiautojas, kaip galutinis pardavėjas, galėtų reikalauti, kad pagal sutarties grandinę atsakingi asmenys atlygintų žalą. Šiuo atveju pagal valstybių narių nacionalinės teisės aktų nuostatas turėtų būti numatyti atsakingi asmenys, taip pat kokių veiksmų imtis bei kokią taikyti tvarką. Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl direktyvos 42 c konstatuojamoji dalis (nauja) (42c)  Kalbant apie sutarties įvykdymo trūkumus, vartotojui turėtų būti suteikiamas dvejų metų garantinis laikotarpis. Vartotojo naudai turėtų būti laikoma, kad sutarties įvykdymo trūkumai, kurie atsirado per šešis mėnesius nuo rizikos perdavimo dienos, rizikos perdavimo momentu jau buvo atsiradę, tačiau šį faktą galima ginčyti. Valstybės narės, siekdamos užtikrinti aukštesnio lygio vartotojų apsaugą, turėtų turėti galimybę nustatyti arba palikti galioti nacionalines nuostatas, reglamentuojančias garantinius laikotarpius ir įrodinėjimo naštos perkėlimo trukmę, arba specialiąsias taisykles dėl didelių sutarties įvykdymo trūkumų, kurie paaiškėja pasibaigus garantiniam laikotarpiui. Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos 43 konstatuojamoji dalis (43)  Pagal Direktyvą 1999/44/EB valstybės narės galėjo nustatyti ne trumpesnį kaip dviejų mėnesių laikotarpį, per kurį vartotojas turėjo pranešti prekiautojui apie neatitikimą. Nukrypstančiais Bendrijos teisės perkėlimo į nacionalinę teisę teisės aktais buvo sukurta kliūčių prekybai. Todėl būtina panaikinti šią reglamentavimo galimybę ir pagerinti teisinį tikrumą, įpareigojant vartotojus pranešti prekiautojui apie neatitikimą per du mėnesius nuo nustatymo datos. Išbraukta. Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl direktyvos 44 konstatuojamoji dalis (44)  Kai kurie prekiautojai arba gamintojai vartotojams siūlo garantijas. Siekiant užtikrinti, kad vartotojai nebūtų klaidinami, į garantijas turėtų būti įtraukta tam tikra informacija, įskaitant jų trukmę, teritoriją, kuriai ji taikoma, ir pareiškimą, kad prekybos garantija neturi poveikio vartotojo juridinėms teisėms. (44)  Kai kurie prekiautojai arba gamintojai vartotojams siūlo garantijas. Siekiant užtikrinti, kad vartotojai nebūtų klaidinami, į garantijas turėtų būti įtraukta tam tikra informacija, įskaitant jų trukmę, teritoriją, kuriai ji taikoma, ir pareiškimą, kad prekybos garantija neturi poveikio vartotojo juridinėms teisėms pagal galiojančias nacionalines nuostatas, taip pat pagal šioje direktyvoje nustatytas nuostatas. Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl direktyvos 45 a konstatuojamoji dalis (nauja) (45a)  Suderintas reglamentavimas taikomas aspektams, susijusiems tik su prekiautojų ir vartotojų sudarytomis sutartimis. Todėl nesąžiningų sutarties sąlygų nuostatos neturėtų daryti poveikio nacionalinei teisei, reglamentuojančiai darbo sutartis, sutartis, susijusias su teisėmis į paveldėjimą, sutartis, susijusias su šeimos teise, ir bendrovių inkorporavimo bei organizavimo sutartis arba partnerystės susitarimus bei obligacijų platinimo sąlygas. Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl direktyvos 46 konstatuojamoji dalis (46)  Nesąžiningų sutarties sąlygų nuostatos neturėtų būti taikomos sutarčių sąlygoms, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai atspindi privalomas valstybių narių įstatymines arba reglamentavimo nuostatas, kurios atitinka Bendrijos teisę. Taip pat pagal sąžiningumo kriterijų neturėtų būti vertinamos sąlygos, kurios atspindi tarptautinių konvencijų, kurių šalimis yra Bendrija arba valstybės narės, visų pirma transporto srityje, principus arba nuostatas. (46)  Nesąžiningų sutarties sąlygų nuostatos neturėtų būti taikomos sutarčių sąlygoms, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai atspindi valstybių narių įstatymines, reglamentavimo arba viešosios tvarkos nuostatas, kurios atitinka Sąjungos teisę. Be to, sutarčių sąlygos turėtų atitikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje išdėstytus principus ir nuostatas.Pagal sąžiningumo kriterijų neturėtų būti vertinamos sąlygos, kurios atspindi tarptautinių konvencijų, kurių šalimis yra Sąjunga arba valstybės narės, visų pirma transporto srityje, principus arba nuostatas. Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl direktyvos 47 konstatuojamoji dalis (47)  Vartotojų sutartys turėtų būti parengtos aiškia, suprantama kalba ir būti įskaitomos. Prekiautojams turėtų būti leidžiama laisvai pasirinkti šrifto, kuriuo rengiamos sutarties sąlygos, rūšį arba dydį. Vartotojui turėtų būti suteikta galimybė prieš sudarant sutartį ją perskaityti. Ši galimybė vartotojui galėtų būti suteikta jo prašymu pateikiant informaciją (prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims) arba kitaip suteikiant galimybę susipažinti su šiomis sąlygomis (pavyzdžiui, prekiautojo svetainėje – nuotolinės prekybos sutartims) arba standartines sąlygas pridedant prie užsakymo blanko (ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims). Prekiautojas turėtų gauti aiškų vartotojo sutikimą dėl kiekvieno mokėjimo, kuris turėtų būti atliktas papildomai kartu su prekiautojo pagrindiniu sutartiniu įsipareigojimu. Turėtų būti draudžiama daryti išvadą, kad vartotojas sutinka su sutarties sąlygomis, remiantis numatyto atsisakymo sistemomis, pvz., iš anksto pažymėtais langeliais interneto svetainėse. (47)  Visos sutarties sąlygos turėtų būti pateikiamos aiškiai ir suprantamai. Jeigu sutarties sąlygos išdėstytos raštu, jos visada turėtų būti parengtos aiškia, suprantama kalba. Prekiautojams turėtų būti leidžiama laisvai pasirinkti šrifto, kuriuo rengiamos sutarties sąlygos, rūšį arba dydį. Vartotojui turėtų būti suteikta galimybė prieš sudarant sutartį ją perskaityti. Ši galimybė vartotojui galėtų būti suteikta jo prašymu pateikiant informaciją (prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims) arba kitaip suteikiant galimybę susipažinti su šiomis sąlygomis (pavyzdžiui, prekiautojo svetainėje – nuotolinės prekybos sutartims) arba standartines sąlygas pridedant prie užsakymo blanko (ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims). Prekiautojas turėtų gauti aiškų vartotojo sutikimą dėl kiekvieno mokėjimo, kuris turėtų būti atliktas papildomai kartu su prekiautojo pagrindiniu sutartiniu įsipareigojimu. Turėtų būti draudžiama daryti išvadą, kad vartotojas sutinka su sutarties sąlygomis, remiantis numatyto atsisakymo sistemomis, pvz., iš anksto pažymėtais langeliais interneto svetainėse. Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl direktyvos 47 a konstatuojamoji dalis (nauja) (47a)  Rengiant sutarties sąlygas prekiautojams turėtų būti leidžiama laisvai pasirinkti formą, pvz., šrifto rūšį arba dydį. Valstybės narės neturėtų nustatyti jokių formos reikalavimų, keliamų sutarties sąlygų pateikimo būdams, išskyrus formos, kuria jos pateikiamos neįgaliems asmenims, reikalavimus arba reikalavimus tais atvejais, kai prekės arba paslaugos galėtų kelti ypatingą grėsmę vartotojo arba trečiosios šalies sveikatai ir saugai. Valstybės narės taip pat gali nustatyti papildomus reikalavimus tais atvejais, kai atsižvelgiant į sutarčių, susijusių su tokiomis prekėmis ar paslaugomis, sudėtingumą kyla pavojus, kad nukentės vartotojai, įskaitant su konkurencija atitinkamame sektoriuje susijusius klausimus. Pvz., tai gali būti taikoma sutartims dėl finansinių paslaugų, dujų, elektros energijos ir vandens teikimo, telekomunikacijų paslaugų ir nekilnojamojo turto. Tačiau tai netaikoma oficialiems nacionaliniams sutarčių sudarymo formos reikalavimams, pvz., dėl kalbos, kuria sudaromos sutarties sąlygos, jų turinio ir ypatingų sutarties sąlygų formuluočių tam tikruose ekonomikos sektoriuose. Šia direktyva neturėtų būti derinami vartotojų sutartims taikomi kalbos reikalavimai. Taigi valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti nacionalinės teisės aktuose lingvistinius reikalavimus sutarties sąlygoms. Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl direktyvos 49 konstatuojamoji dalis (49)  Šia direktyva neturėtų būti vertinamas nei sutarties dalykas – sąžiningos sąlygos, nei prekės ar paslaugos kokybės ir kainos santykis, išskyrus atvejus, kai šios sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimų. Vis dėlto, vertinant kitų sutarties sąlygų sąžiningumą, reikėtų atsižvelgti į sutarties dalyką ir į kainos bei kokybės santykį. Pavyzdžiui, draudimo sutartyse draudžiamąją riziką ar draudiko atsakomybę aiškiai apibrėžiančios arba apribojančios sąlygos neturėtų būti vertinamos, nes į šiuos apribojimus atsižvelgiama apskaičiuojant vartotojo mokamos įmokos dydį. (49)  Šia direktyva neturėtų būti vertinamas nei sutarties dalykas – sąžiningos sąlygos, nei prekės ar paslaugos kokybės ir kainos santykis, išskyrus atvejus, kai šios sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimų. Vis dėlto, vertinant kitų sutarties sąlygų sąžiningumą, reikėtų atsižvelgti į sutarties dalyką ir į kainos bei kokybės santykį. Pavyzdžiui, draudimo sutartyse draudžiamąją riziką ar draudiko atsakomybę aiškiai apibrėžiančios arba apribojančios sąlygos neturėtų būti vertinamos, nes į šiuos apribojimus atsižvelgiama apskaičiuojant vartotojo mokamos įmokos dydį. Ši išimtis netaikoma atlygiui, kuris numatomas prekiautojui iš sutartyje nustatytų papildomų arba sąlyginių mokesčių, įskaitant mokesčius ir baudas už sutarties sąlygų pažeidimą, šiuo atveju turėtų būti taikomas sąžiningumo testas. Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl direktyvos 50 konstatuojamoji dalis (50)  Siekiant didinti teisinį tikrumą ir gerinti vidaus rinkos veikimą, Direktyvoje reikėtų pateikti du nesąžiningų sąlygų sąrašus. II priede pateikiamas sąlygų, kurios turėtų būti laikomos nesąžiningomis visais atvejais, sąrašas. III priede pateikiamas sąlygų, kurios turėtų būti laikomos nesąžiningomis, nebent prekiautojas įrodytų priešingai, sąrašas. Šie sąrašai turėtų būti galioti visose valstybėse narėse. (50)  Siekiant didinti teisinį tikrumą ir gerinti vidaus rinkos veikimą, Direktyvoje reikėtų pateikti du neišsamius nesąžiningų sąlygų sąrašus. II priede pateikiamas sąlygų, kurios turėtų būti laikomos nesąžiningomis visais atvejais, sąrašas. III priede pateikiamas sąlygų, kurios turėtų būti laikomos nesąžiningomis, nebent prekiautojas įrodytų priešingai, sąrašas. Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl direktyvos 51 konstatuojamoji dalis (51)  Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką. Išbraukta. Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl direktyvos 52 konstatuojamoji dalis (52)  Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti galimybę iš dalies keisti II ir III priedus: sutarties sąlygų, kurios yra nesąžiningos arba tokiomis laikomos, sąrašus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies keisti, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Išbraukta. Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl direktyvos 53 konstatuojamoji dalis (53)  Kad būtų užtikrintas nuoseklus su nesąžiningomis sutarčių sąlygomis susijusių taisyklių taikymas, Komisija turėtų būti įgaliota iš dalies keisti II ir III priedus ir papildyti juos naujomis sutarčių sąlygomis, kurios visais atvejais laikomos nesąžiningomis ir kurios tokiomis laikomos, nebent prekiautojas įrodytų priešingai. Išbraukta. Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl direktyvos 55 a konstatuojamoji dalis (nauja) (55a)  Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinės valdžios institucijos reikiamu mastu bendradarbiautų su Europos vartotojų centrų (EVC) tinklu, kad reaguotų tarptautiniais atvejais, ypač, kai nagrinėjami prašymai Europos vartotojų centruose. Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl direktyvos 60 konstatuojamoji dalis (60)  Europos Komisija nustatys tinkamiausius visų vartotojų informavimo apie jų teises būdus prekių pardavimo vietose. (60)  Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir suinteresuotais subjektais, nustatys tinkamiausius visų vartotojų ir prekiautojų informavimo apie jų teises būdus prekių pardavimo vietose. Komisija visų pirma turi pasinaudoti priemonėmis, kurias suteikia informacinių ir ryšių technologijų priemonės ir viešoji žiniasklaida. Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl direktyvos 61 a konstatuojamoji dalis (nauja) (61a)  Turėtų būti numatyta tarpusavio vertinimo procedūra, pagal kurią direktyvos perkėlimo laikotarpiu valstybės narės privalo pirma peržiūrėti savo teisės aktus, kad nustatytų, kurias Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo neprieštaraujančias griežtesnes nuostatas galima palikti galioti arba nustatyti siekiant užtikrinti aukštesnio lygio vartotojų apsaugą. Iki šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos valstybės narės turėtų parengti tos peržiūros rezultatų ataskaitą. Komisija kiekvieną ataskaitą turėtų pateikti visoms valstybėms narėms ir suinteresuotiems subjektams. Valstybės narės ir Europos Parlamentas gali per šešis mėnesius pateikti savo pastabas dėl tų ataskaitų. Ne vėliau kaip praėjus vieneriems metams po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos ir po to kas trejus metus Komisija turėtų pateikti ataskaitą, o prireikus ir teisėkūros pasiūlymų. Prireikus, Komisija turėtų padėti valstybėms narėms sukurti bendrą metodą. Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl direktyvos 61 b konstatuojamoji dalis (nauja) (61b)  Siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų užtikrinta aukšto lygio vartotojų apsauga, reikėtų skatinti asmenis ir organizacijas, kurie turi pagrįstą vartotojų apsaugos interesą, pranešti valstybėms narėms ir Komisijai apie savo vertinimus ir pateikti neprivalomas rekomendacijas, kad į jas būtų galima atsižvelgti peržiūrint šią direktyvą. Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl direktyvos 63 konstatuojamoji dalis (63)  Nustačius naujų vidaus rinkos kliūčių reikėtų peržiūrėti šią direktyvą. Ši peržiūra galėtų paskatinti Komisiją siūlyti iš dalies keisti šią direktyvą, drauge iš dalies keičiant kitus vartotojų apsaugos teisės aktus. Taip Komisija įgyvendintų Vartotojų politikos strategijoje prisiimtą įsipareigojimą peržiūrėti galiojantį acquis siekiant aukšto visuotinės vartotojų apsaugos lygio. Išbraukta. Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnis Šia direktyva siekiamaprisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo ir pasiekti aukštą vartotojų apsaugos lygį suderinant tam tikrus valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų aspektus, susijusius su vartotojų ir prekiautojų sutartimis. Šios direktyvos tikslas− pasiekti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo suderinant tam tikrus valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų aspektus, susijusius su vartotojų ir prekiautojų sutartimis. Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 punktas (1) vartotojas – fizinis asmuo, kuris veikia pagal sutartis, kurioms taikoma ši direktyva, siekdamas tikslų, nesusijusių su jo verslu, prekyba, amatu ar profesija; (1) vartotojas – fizinis asmuo, kuris veikia pagal sutartis, kurioms taikoma ši direktyva, visų pirma siekdamas tikslų, nesusijusių su jo verslu, prekyba, amatu ar profesija. Valstybės narės gali palikti galioti šios direktyvos taikymą arba jį išplėsti įtraukdamos juridinius ar fizinius asmenis, kurie nėra apibrėžti kaip „vartotojai“ pagal šią direktyvą. Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 2 punktas (2) prekiautojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris veikia pagal sutartis, kurioms taikoma ši direktyva, siekdamas tikslų, susijusių su jo prekyba, verslu, amatu arba profesija, arba asmuo, veikiantis prekiautojo vardu arba jo naudai; (2) prekiautojas – valstybės ar privačiai valdomas fizinis arba juridinis asmuo, kuris veikia pagal sutartis, kurioms taikoma ši direktyva, siekdamas tikslų, susijusių su jo prekyba, verslu, amatu arba profesija, arba asmuo, veikiantis prekiautojo naudai; Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 2 a punktas (naujas) (2a) prekė – materialus kilnojamasis daiktas ir nematerialus daiktas, kuriuo naudojamasi tokiu būdu, kuris galėtų būti prilyginamas fiziniam turėjimui, išskyrus prekes, parduodamas vykdant sprendimą arba kitais įstatymuose numatytais atvejais. Vanduo, dujos ir elektros energija pagal šią direktyvą taip pat laikomi „prekėmis“, jeigu pateikiamas parduoti ribotas jų tūris arba nustatytas kiekis; Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 2 b punktas (naujas) (2b) pagal specialius vartotojo nurodymus pagaminta prekė – prekė, kuri nėra iš anksto pagaminta ir kuri pagaminama, atsižvelgiant į vartotojo individualų pasirinkimą ar nurodymą; Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 3 punktas (3) pardavimo sutartis – sutartis, pagal kurią prekiautojas parduoda prekes vartotojui, įskaitant mišrios paskirties sutartis, kurių dalykas gali būti tiek prekės, tiek paslaugos; Išbraukta. Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 4 punktas (4) prekė – materialus kilnojamasis daiktas, išskyrus: Išbraukta. a) prekes, parduodamas vykdant sprendimą arba kitais įstatymuose numatytais atvejais, b) vandenį ir dujas, jeigu jie nėra paruošti parduoti riboto tūrio arba nustatyto kiekio, c) elektros energiją. Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 5 punktas (5) paslaugų sutartis – sutartis, išskyrus pardavimo sutartis, pagal kurią prekiautojas teikia paslaugas vartotojui; (5) paslauga – bet koks darbas ar bet kokio pobūdžio paslauga, kurią prekiautojas teikia vartotojui už atlygį; Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 5 a punktas (naujas) (5a) pirkimo-pardavimo sutartis – sutartis, pagal kurią prekiautojas perduoda prekių nuosavybę vartotojui laikydamasis taikomų nacionalinės teisės aktų, arba įsipareigoja perduoti nuosavybę, o vartotojas įsipareigoja sumokėti sutartą kainą. Pirkimo-pardavimo sutartimis pagal šią direktyvą taip pat laikomos prekių, kurios bus pagamintos ar surinktos, tiekimo sutartys; Pakeitimas 67 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 5 b punktas (naujas) (5b) mišrioji sutartis – sutartis, kuri apima tiek paslaugų teikimo, tiek prekių tiekimo aspektus; Pakeitimas 68 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 6 punktas (6) nuotolinės prekybos sutartis – pardavimo ar paslaugų sutartis, sudaryta prekiautojui naudojantis viena arba daugiau nuotolinio ryšio priemonių; (6) nuotolinės prekybos sutartis – prekiautojo ir vartotojo sudaryta prekės tiekimo arba paslaugos teikimo sutartis, kuri sudaryta pagal nuotolinę pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, kai prekiautojas ir vartotojas pasirašydami sutartį fiziškai kartu nedalyvauja, o naudojasi viena arba daugiau nuotolinio ryšio priemonių; Pakeitimas 69 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 7 punktas (7) nuotolinio ryšio priemonės – priemonės, kuriomis galima naudotis sudarant sutartį, prekiautojui ir vartotojui fiziškai nedalyvaujant; Išbraukta. Pakeitimas 70 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 8 punktas (8) ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutartys: (8) ne prekybai skirtose patalpose sudaryta sutartis – prekiautojo ir vartotojo sudaryta prekės tiekimo arba paslaugos teikimo sutartis: a) pardavimo ar paslaugų sutartis, sudaryta ne prekybai skirtose patalpose fiziškai dalyvaujant prekiautojui ir vartotojui, arba pardavimo ar paslaugų sutartis, kurią tokiomis pačiomis aplinkybėmis pasiūlo sudaryti vartotojas; arba a) kuri sudaryta ne prekybai skirtose patalpose fiziškai dalyvaujant prekiautojui ir vartotojui, arba aa) kurią ne prekybai skirtose patalpose pasiūlo sudaryti vartotojas fiziškai dalyvaujant prekiautojui, arba b) pardavimo ar paslaugų sutartis, dėl kurios derėtasi ne prekybai skirtose patalpose ir kuri sudaryta prekybai skirtose patalpose, fiziškai dalyvaujant prekiautojui ir vartotojui. b) kurios pagrindinės sudedamosios dalys buvo nustatytos per ekskursiją, laisvalaikio renginį arba prekių pristatymą, kuriuos organizavo prekiautojas ne prekybai skirtose patalpose, fiziškai dalyvaujant prekiautojui ir vartotojui, kai šios ekskursijos, laisvalaikio renginio ar prekių arba paslaugų komercinio pristatymo tikslas buvo vėliau sudaryti sutartį prekybai skirtose patalpose; Pakeitimas 71 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 9 punkto b papunktis b) turgaviečių prekystaliai ir parodų stendai, kuriose prekiautojas vykdo nuolatinę ar laikiną veiklą; b) turgaviečių prekystaliai, kuriuose prekiautojas vykdo nuolatinę ar laikiną veiklą; Pakeitimas 72 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 12 punktas (12) produktas – prekė arba paslauga, įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ir pareigas; Išbraukta. Pakeitimas 73 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 14 punktas (14) profesinis atidumas – tam tikrų įgūdžių ir rūpestingumo lygis, kurio pagrįstai galima tikėtis iš prekiautojo vartotojų atžvilgiu, kuris atitinka sąžiningą rinkos praktiką ir (arba) bendrą sąžiningumo principą, kurio laikomasi prekiautojo veiklos srityje; Išbraukta. Pakeitimas 74 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 15 punktas (15) aukcionas – prekybos būdas, kai prekiautojas prekes ar paslaugas parduoda surengdamas varžytynes, kuriose gali būti naudojamasi nuotolinio ryšio priemonėmis ir kuriose prekę ar paslaugą įsigyja didžiausią kainą pasiūlęs asmuo. Sandorio sudarymas remiantis fiksuotos kainos siūlymu aukcionu nelaikomas, net jei vartotojui buvo suteikta galimybė sandorį sudaryti surengus varžytynes; Išbraukta. Pakeitimas 75 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 16 punktas (16) viešasis aukcionas – prekybos būdas, kai prekiautojas prekes ar paslaugas siūlo vartotojams, kurie asmeniškai dalyvauja arba kuriems suteikiama galimybė asmeniškai dalyvauti varžytynėse, kurioms vadovauja aukciono vadovas ir kuriose prekę ar paslaugą įsigyja didžiausią kainą pasiūlęs asmuo; (16) viešasis aukcionas – pardavimo būdas, kai viešojo renginio metu, kuriame fiziškai gali dalyvauti visi asmenys, prekiautojas siūlo vartotojams prekę ar paslaugą, taikant trečiojo asmens (aukciono vedėjo), veikiančio kaip prekiautojo agentas, už tam tikrą mokestį organizuotų skaidrių varžytinių procedūrą. Didėjančios kainos aukciono metu prekė arba paslauga parduodama vartotojui arba jo vardu veikiančiam asmeniui, pasiūliusiam didžiausią kainą; mažėjančios kainos aukciono metu prekė arba paslauga parduodama vartotojui arba jo vardu veikiančiam asmeniui, kuris nedelsiant ir pirmasis pareiškia, kad perka prekę ar paslaugą už nurodytą kainą; Pakeitimas 76 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 17 punktas (17) gamintojas – prekių gamintojas, prekių į Bendrijos teritoriją importuotojas ar bet koks asmuo, ant prekių nurodantis savo pavadinimą, prekės ženklą ar kitą skiriamąjį ženklą ir taip prilygstantis gamintojui; (17) gamintojas – prekių gamintojas, prekių į Sąjungos teritoriją importuotojas ar bet koks asmuo, ant prekių nurodantis savo pavadinimą, prekės ženklą ar kitą skiriamąjį ženklą ir taip prilygstantis gamintojui; Pakeitimas 77 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 18 punktas (18) garantija – prekiautojo ar gamintojo (laiduotojo) įsipareigojimas grąžinti vartotojui jo sumokėtą sumą arba pakeisti, sutaisyti ar suremontuoti prekes, neatitinkančias garantijos dokumente ar reklamoje, pateikiamoje sudarant sutartį ar anksčiau, išdėstytų sąlygų; (18) garantija – prekiautojo ar gamintojo (laiduotojo) įsipareigojimas (papildantis jo teisinius įsipareigojimus, susijusius su atitikties garantija) grąžinti vartotojui jo sumokėtą sumą arba pakeisti, sutaisyti ar suremontuoti prekes, neatitinkančias garantijos dokumente ar reklamoje, pateikiamoje sudarant sutartį ar anksčiau, išdėstytų sąlygų ar kitų su atitiktimi nesusijusių reikalavimų; Pakeitimas 78 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 19 punktas (19) tarpininkas – prekiautojas, sudarantis sutartį vartotojo vardu ar jo naudai; Išbraukta. Pakeitimas 79 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 20 punktas (20) papildoma sutartis – sutartis, pagal kurią vartotojas įsigyja prekes ar paslaugas, susijusias su nuotolinės prekybos sutartimis ar su ne prekybai skirtose patalpose sudarytomis sutartimis; prekės tiekiamos, o paslaugos teikiamos prekiautojo ar trečiosios šalies, kuri remiasi susitarimu su prekiautoju. (20) susijusi sutartis – bet kokia prekės tiekimo arba paslaugos teikimo sutartis: a) kuri objektyviu požiūriu sudaro komercinį vienetą su nuotolinės prekybos sutartimi ar su ne prekybai skirtose patalpose sudaryta sutartimi, ir b) kai prekės tiekiamos, o paslaugos teikiamos prekiautojo ar trečiosios šalies, kuri remiasi susitarimu su prekiautoju. Laikoma, kad komercinis vienetas yra tuomet, kai tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos susiję su nuotolinės prekybos ar ne prekybai skirtose patalpose sudaryta sutartimi, arba su pagal tokią nuotolinės prekybos ar ne prekybos patalpose sudarytą sutartį tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų naudojimu. Pakeitimai 80 ir 232 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnis 1.  Laikantis Direktyvoje numatytų sąlygų ir nuostatų, ji taikoma prekiautojo ir vartotojo sudaromoms pardavimo ir paslaugų sutartims. 1.  Laikantis direktyvoje numatytų sąlygų ir nuostatų, ji taikoma prekiautojo ir vartotojo sudaromoms prekės tiekimo ar paslaugos teikimo ir mišrioms sutartims. 2.  Direktyva taikoma tik toms finansinių paslaugų sutartims, kurios sudarytos ne prekybai skirtose patalpose (8–20 straipsniai), kurios yra nesąžiningos (30–39 straipsniai) ir neatitinka bendrųjų nuostatų (40–46 straipsniai) drauge atsižvelgiant į 4 straipsnį, kuriuo reglamentuojamas visiškas suderinimas. 2.  Ši direktyva taikoma nedarant poveikio sektorių Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems sutartis, kurias sudarė prekiautojas ir vartotojas. 2a.  Direktyva netaikoma sutartims, susijusioms su: a) socialinėmis paslaugomis; b) sveikatos priežiūra, t. y. visos sveikatos paslaugomis, kurias sveikatos priežiūros specialistai teikia pacientams, kad įvertintų, palaikytų ar atkurtų jų sveikatos būklę; c) azartinių lošimų veiklai, susijusiai su piniginę vertę turinčiais statymais tikimybių principu pagrįstų žaidimų metu, įskaitant loterijas, lošimą kazino ir lažybų sandorius. 2b. 5–19 ir 23a straipsniai netaikomi sutartims: a) susijusioms su finansinėmis paslaugomis; b) kurioms taikoma 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis1. 3.   Sutartims, patenkančioms į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/47/EB ir Tarybos direktyvos 90/314/EEB taikymo sritį, taikomi tik 30–39 straipsniai, kuriais reglamentuojamos su sutarčių sąlygomis susijusios vartotojų teisės, drauge su 4 straipsniu, kuriuo reglamentuojamas visiškas suderinimas. 3.   Atsižvelgiant į šio straipsnio 4–4c dalis, 9–19 straipsniai taikomi nuotolinės prekybos sutartims ir ne prekybos patalpose sudarytoms sutartims. 4. 5, 7, 9 ir 11 straipsniai taikomi nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/123/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/31/EB nustatytų reikalavimų teikti informaciją nuostatų. 4. 9–19 straipsniai netaikomi nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims: a) susijusioms su daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą ar su nekilnojamuoju turtu susijusių daiktinių garantijų sukūrimu, įgijimu ar perdavimu, taikymui arba susijusioms su pastatų statyba ar dideliais pakeitimais, pastatų ar butų nuoma; b) kurioms taikoma 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų2 ar 2009 m. sausio 14 d Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/122/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo ir keitimosi sutarčių aspektais3; c) kurios buvo sudarytos vadovaujantis valstybių narių taisyklėmis ir kurias sudarė valstybės tarnautojas, kuris pagal įstatymus privalo būti nepriklausomas ir nešališkas, ir kuris, suteikdamas išsamią teisinę informaciją, privalo užtikrinti, kad vartotojas sudarytų sutartį tik tinkamai apgalvojęs ir žinodamas apie jos teisinę apimtį. 4a. 9–19 straipsniai netaikomi ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims, pagal kurias prekiautojas ir vartotojas nedelsdami vykdo savo sutartinius įsipareigojimus ir vykdytinas vartotojo mokėjimas neviršija 40 EUR, jei dėl šių sutarčių pobūdžio jos paprastai sudaromos ne prekybai skirtose patalpose. Valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose gali nustatyti mažesnę vertę. 4b. 9–19 straipsniai netaikomi nuotolinės prekybos sutartims: a) sudarytoms naudojant prekybos automatus arba automatizuotose prekybos vietose; b) sudarytoms su telekomunikacijų operatoriais jų reikmėms naudojant viešus taksofonus, kurių naudojimas yra šių sutarčių objektas, ar sutartims dėl vartotojo nustatyto vieno telefono, interneto ar fakso ryšio. 4c. 11 straipsnio 1b dalis ir 12–19 straipsniai netaikomi nuotolinės prekybos sutartims dėl apgyvendinimo, transporto, automobilių nuomos, viešojo maitinimo ar laisvalaikio paslaugų, jei jose nustatyta konkreti paslaugų vykdymo data ar laikotarpis. 4d.  Atsižvelgiant į šio straipsnio 4e, 4f ir 4g dalis, 22–29 straipsniai taikomi pirkimo-pardavimo sutartims. Nedarant poveikio 24 straipsnio 5 daliai, jei sutartis yra mišrios paskirties, 22–29 straipsniai taikomi tik prekėms. 4e.  Straipsniai 22a ir 23a taip pat taikomi paslaugų sutartims ir mišrios paskirties sutartims. 4f. 22–29 straipsniai netaikomi: a) elektros energijai; b) vandeniui ir dujoms, jeigu pateikiamas parduoti ribotas jų tūris arba nustatytas kiekis. 4g. 22–29 straipsniai netaikomi naudotoms prekėms, kurios parduodamos viešojo aukciono metu. ____________________ 1 OL L 271, 2002 10 9, p. 16. 2 OL L 158, 1990 6 23, p. 59. 3 OL L 33, 2009 2 3, p. 10. Pakeitimas 81 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio pavadinimas Visiškas suderinimas Suderinimo laipsnis Pakeitimas 82 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnis Valstybės narės nacionalinėje teisėje negalitaikyti ar pradėti taikyti nuostatų, nukrypstančių nuo šios direktyvos nuostatų, įskaitant įvairaus griežtumo nuostatas, kuriomis užtikrinama nevienodo lygmens vartotojų apsauga. 1.  Išskyrus atvejus, numatytus 1a ir 1b dalyse,valstybės narės gali nacionalinėje teisėje palikti galioti ar priimtigriežtesnių nuostatų, atitinkančias Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, siekdamos užtikrinti aukštesnio lygio vartotojų apsaugą, laikydamosi sąlygų ir tokia apimtimi, kaip nurodyta 5 straipsnyje, 9 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 22–29 straipsniuose, 31 straipsnio 4 dalyje, 34 ir 35 straipsniuose. 2.  Valstybės narės savo nacionalinėje teisėje gali palikti galioti griežtesnes nuostatas, atitinkančias Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, siekdamos užtikrinti aukštesnio lygio vartotojų apsaugą, kaip nustatyta 12 straipsnio 4 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje. 3.  Valstybės narės nacionalinėje teisėje negali palikti galioti ar priimti nuostatų, nukrypstančių nuo šios direktyvos 2 straipsnyje, 9 straipsnio 1–4 dalyse ir 9 straipsnio 8 dalyje, 10 ir 11 straipsniuose, 12 straipsnio 1–3 dalyse, 13 straipsnio 1 dalyje, 14–19 straipsniuose, 30–33 straipsniuose ir 36 straipsnyje numatytų nuostatų, įskaitant griežtesnes nuostatas, kuriomis užtikrinama nevienodo lygio vartotojų apsauga. Pakeitimas 83 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 a straipsnis (naujas) 4a straipsnis Terminai, datos ir laikotarpiai Terminų, datų ir laikotarpių, nurodytų šioje direktyvoje, apskaičiavimui taikomas 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles1. ____________________ OL L 124, 1971 6 8, p. 1. Pakeitimas 84 Pasiūlymas dėl direktyvos II skyriaus pavadinimas Vartotojui teikiama informacija Vartotojui teikiama informacija ne prekybai skirtose patalpose sudaromos sutarties atveju Pakeitimas 85 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio pavadinimas Bendri informacijos reikalavimai Informacijos reikalavimai ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims Pakeitimas 86 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis 1.  Prieš sudarant pardavimo ar paslaugų sutartį, prekiautojas pateikia vartotojui toliau nurodytą informaciją, jeigu ji nėra ir be to akivaizdi: 1.  Sudarant sutartį ne prekybai skirtose patalpose, prekiautojas pateikia aiškiai ir suprantamai vartotojui toliau nurodytą informaciją, jei ji neišplaukia iš konteksto: Pakeitimas 87 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies a punktas a) pagrindinės produkto ypatybės, tiek, kiek tikslinga informacijos priemonės ir produkto atžvilgiu; a) pagrindinės prekės ar paslaugos ypatybės, tiek, kiek tikslinga prekės ar paslaugos atžvilgiu; Pakeitimas 88 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies b punktas b) prekiautojo adresas ir jo tapatybės duomenys, t. y. vardas, pavardė ar pavadinimas, ir, jei taikytina, prekiautojo, kurio vardu jis veikia, adresas ir tapatybės duomenys; b) prekiautojo tapatybės duomenys, t. y. vardas, pavardė ar pavadinimas; Pakeitimas 89 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas) ba) prekiautojo įmonės adresas, telefonas bei fakso numeriai arba, jei turi, elektroninio pašto adresas, kad vartotojas galėtų greitai susisiekti su prekiautoju ir veiksmingai su juo bendrauti; Pakeitimas 90 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies c punktas c) kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba, jeigu dėl produkto pobūdžio ši kaina pagrįstai negali būti apskaičiuota iš anksto, metodas, kuriuo ši kaina apskaičiuojama, prireikus visos papildomos gabenimo, pristatymo ir pašto išlaidos arba, jei papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti apskaičiuotos iš anksto, informacija apie tai, kad gali tekti mokėti papildomai; c) galutinė kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba, jeigu dėl prekės arba paslaugos pobūdžio ši kaina pagrįstai negali būti apskaičiuota iš anksto, metodas, kuriuo ši kaina apskaičiuojama, prireikus visos papildomos gabenimo, pristatymo ir pašto išlaidos ir kitos išlaidos arba, jei papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti apskaičiuotos iš anksto, informacija apie tai, kad gali tekti mokėti papildomai; tuo atveju, kai sudaroma neterminuota sutartis, galutinė kaina reiškia visas mėnesio išlaidas; Pakeitimas 91 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies d punktas d) apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo ir skundų nagrinėjimo tvarka, jeigu ji skiriasi nuo profesinio atidumo reikalavimų; d) prireikus, apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, data, iki kurios prekiautojas įsipareigoja pristatyti prekes arba suteikti paslaugą, ir prekiautojo nustatyta skundų nagrinėjimo tvarka; Pakeitimas 92 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies f punktas f) informacija apie garantinį aptarnavimą ir garantijas, jei taikytina; f) papildomai prie priminimo, kad yra teisinė prekių atitikties garantija, informacija apie garantinį aptarnavimą ir garantijas, jei taikoma; fa) jei taikoma, informacija apie tai, ar yra elgesio kodeksas ir kaip būtų galima su juo susipažinti; Pakeitimas 93 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies g punktas g) jei taikytina, sutarties trukmė arba, jei sutartis neterminuota, sutarties nutraukimo sąlygos; g) jei taikoma, sutarties trukmė arba, jei sutartis neterminuota ar bus automatiškai pratęsiama, sutarties nutraukimo sąlygos; Pakeitimas 94 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies i punktas i) išankstinių mokėjimų ir kitų finansinių garantijų, kurių prekiautojas gali reikalauti iš vartotojo, taikymo sąlygos. i) jei taikoma, išankstinių mokėjimų ir kitų finansinių garantijų, kurių prekiautojas gali reikalauti iš vartotojo, taikymo sąlygos. Pakeitimas 95 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies i a, i b ir i c punktai (nauji) ia) jei taikoma, techninių apsaugos priemonių taikymas skaitmeniniam turiniui; ib) jei taikoma, informacija apie skaitmeninio turinio funkcinį suderinamumą su aparatine ir programine įranga, remiantis tuo, ką prekiautojas žino arba pagrįstai turėtų žinoti, įskaitant šio suderinamumo nebuvimą; ic) jei taikoma, informacija apie tai, ar galima pasinaudoti neteismine skundų ir žalos atlyginimo tvarka, kuri taikoma prekiautojui, ir kaip tai padaryti. Pakeitimas 96 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 2 dalis 2.  Viešojo aukciono atveju 1 dalies b punkto informacija gali būti pakeista aukciono rengėjo adresu ir tapatybės duomenimis. 2. 1 dalis netaikoma prekės tiekimo ar paslaugos teikimo sutartims, susijusioms su kasdieniniais sandoriais, pagal kurias prekiautojas turi tiekti prekę arba teikti paslaugą iškart po sutarties sudarymo. Pakeitimas 97 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 3 dalis 3. 1 dalyje nurodyta informacija yra neatskiriama pardavimo ar paslaugų sutarties dalis. 3.  Valstybės narės gali nustatyti arba ir palikti galioti papildomus informacijos, teikiamos prieš sudarant sutartį, reikalavimus. Pakeitimas 98 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalis 2.  Nepažeidžiant 7 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio ir 42 straipsnio, už 5 straipsnio nesilaikymą taikomos atitinkamuose nacionaliniuose teisės aktuose numatytos nuobaudos. Valstybės narės sutarčių teisėsnacionaliniuose teisės aktuose numato veiksmingas priemones, taikytinas 5 straipsnio pažeidimo atveju. 2.  Nepažeidžiant 13 ir 42 straipsnių, už 5 straipsnio nesilaikymą taikomos atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose numatytos nuobaudos. Valstybės narės nacionalinės teisės aktuose numato veiksmingas ir proporcingas priemones, taikytinas 5 straipsnio pažeidimo atveju. Pakeitimas 99 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnis 7 straipsnis Išbraukta. Konkretūs informacijos reikalavimai tarpininkams 1.  Prieš sudarant sutartį, tarpininkas praneša vartotojui veikiąs kito vartotojo vardu ar labui ir kad sudarytoji sutartis turėtų būti laikoma ne vartotojo ir prekiautojo sutartimi, o dviejų vartotojų sutartimi, todėl ji nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį. 2.  Jei tarpininkas nevykdo 1 dalyje numatytos prievolės, laikoma, kad sutartis sudaryta jo vardu. 3.  Šis straipsnis netaikomas viešiesiems aukcionams. Pakeitimas 100 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnis 8 straipsnis Išbraukta. Taikymo sritis Šis skyrius taikomas nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims. Pakeitimas 101 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnis 9 straipsnis 9 straipsnis Informacijos reikalavimai nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims Informacijos, teikiamos prieš sudarant sutartį, reikalavimai nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims Nuotolinės prekybos sutartyse ar ne prekybai skirtose patalpose sudarytose sutartyse prekiautojas teikia toliau nurodytą informaciją ir ši informacija yra neatskiriama sutarties dalis: 1.  Prieš tam tikrą laiką, iki vartotojui tampa privaloma kuri nors nuotolinės prekybos sutartis ar ne prekybai skirtose patalpose sudaryta sutartis, ar atitinkamas pasiūlymas, prekiautojas vartotojui aiškiai ir suprantamai pateikia toliau nurodytą informaciją: a) 5 ir 7 straipsniuose nurodytą informaciją ir, nukrypstant nuo 5 straipsnio 1 dalies d punkto, bet kuriuo atveju – mokėjimo, pristatymo ir eksploatacijos sąlygas; a) pagrindinės prekės ar paslaugos ypatybės, tiek, kiek tikslinga laikmenos ir prekės ar paslaugos atžvilgiu; b) jei taikoma atsisakymo teisė – naudojimosi šia teise sąlygas ir tvarką, kaip nustatyta I priede; b) prekiautojo tapatybės duomenys, pavyzdžiui, jo vardas, pavardė ar pavadinimas; ba) prekiautojo įmonės adresas, telefono bei fakso numeriai arba, jei turi, elektroninio pašto adresas, kad vartotojas galėtų greitai susisiekti su prekiautoju ir veiksmingai su juo bendrauti; c) prekiautojo (ir, jei taikytina, prekiautojo, kurio vardu jis veikia) veiklos vietos geografinį adresą, kuriuo vartotojas galėtų teikti skundus, jei šis adresas skiriasi nuo geografinio prekiautojo adreso; c) galutinė kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba, jeigu dėl prekės arba paslaugos pobūdžio ši kaina pagrįstai negali būti apskaičiuota iš anksto, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, prireikus visos papildomos gabenimo, pristatymo ir pašto išlaidos ir kitos išlaidos arba, jei papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti apskaičiuotos iš anksto, informacija apie tai, kad gali tekti mokėti papildomai; tuo atveju, kai sudaroma neterminuota sutartis, galutinė kaina reiškia visas mėnesio išlaidas; d) informaciją apie elgesio kodeksą, jei jis yra, ir, jei taikytina, apie tai, kaip su juo būtų galima susipažinti; d) apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, data, iki kurios prekiautojas įsipareigoja pristatyti prekes arba suteikti paslaugą, ir prekiautojo nustatyta skundų nagrinėjimo tvarka; e) jei taikytina, informaciją apie galimybes taikiai spręsti ginčus; e) jei numatyta teisė atsisakyti sutarties, naudojimosi šia teise sąlygos, terminai ir tvarka, įskaitant galutines prekių grąžinimo išlaidas, kurias patiria vartotojas; šiuo tikslu prekiautojas gali naudotis pavyzdinėmis sutarties atsisakymo instrukcijomis, nustatytomis I priedo A dalyje, ir pavyzdiniu sutarties atsisakymo blanko pavyzdžiu, nustatytu I priedo B dalyje, arba bet kokiu kitu aiškiai suformuluotu pranešimu; jei prekiautojas informuoja vartotoją, naudodamas pavyzdinį I priedo A dalyje pateiktą atsisakymo aiškinimą, jis laikomas įvykdęs šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl informacijos apie atsisakymą; ea) jei sutarties atsisakymo teisė netaikoma pagal 19 straipsnio 1 dalį, informacija, kad vartotojas negali pasinaudoti teise atsisakyti sutarties; f) tai, kad su prekiautoju sudaroma sutartis ir dėl to vartotojui užtikrinama šioje direktyvoje numatyta apsauga. f) papildomai prie priminimo, kad yra teisinė prekių atitikties garantija, informacija apie garantinį aptarnavimą ir garantijas, jei taikoma; fa) informacija apie elgesio kodeksą, jei jis yra, ir, jei taikoma, apie tai, kaip su juo būtų galima susipažinti; fb) jei taikoma, sutarties trukmė arba, jei sutartis neterminuota ar bus automatiškai pratęsiama, sutarties nutraukimo sąlygos; fc) jei taikoma, minimali vartotojų sutartinių įsipareigojimų galiojimo trukmė; fd) išankstinių mokėjimų ir kitų finansinių garantijų, kurių prekiautojas gali reikalauti iš vartotojo, taikymo sąlygas; fe) jei taikoma, techninių apsaugos priemonių taikymas skaitmeniniam turiniui; ff) jei taikoma, informacija apie skaitmeninio turinio funkcinį suderinamumą su aparatine ir programine įranga, remiantis tuo, ką prekiautojas žino arba pagrįstai turėtų žinoti, įskaitant šio suderinamumo nebuvimą; fg) jei taikoma, informacija apie tai, ar galima pasinaudoti neteismine skundų ir žalos atlyginimo tvarka, kuri taikoma prekiautojui, ir kaip tą padaryti. 2.  Viešojo aukciono atveju 1 dalies b, ba ir c punktuose nurodyta informacija gali būti pakeista lygiaverte išsamia informacija apie aukciono rengėją. 3. 1 dalyje nurodyta informacija yra neatskiriama nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarties dalis. 4.  Valstybės narės nenustato jokių kitų papildomų reikalavimų dėl pavyzdinio teisės atsisakyti sutarties išaiškinimo, pateikto I priedo A dalyje, turinio. 5.  Dėl nuotolinės prekybos ir ne prekybos patalpose sudaromų sutarčių, susijusių su transporto paslaugomis, sveikatos paslaugomis ir saugos reikalavimais, valstybės narės savo nacionalinėje teisėje gali priimti arba ir toliau taikyti nuostatas, pagal kurias nustatomi papildomi reikalavimai dėl informacijos, teikiamos prieš sudarant sutartį, jei šie reikalavimai atitinka Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir jei šie reikalavimai derami siekiant tinkamai informuoti vartotoją. 6.  Valstybės narės gali nustatyti arba taikyti papildomus informacijos, teikiamos prieš sudarant sutartį, reikalavimus visoms nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms paslaugų sutartims, kurioms pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje1 22 straipsnio 5 dalį numatyti papildomi informacijos reikalavimai paslaugų teikėjams, įsisteigusiems jų teritorijoje. 7. 5 straipsnis nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje2 nuostatoms. 8.  Įrodinėjimo, ar įvykdyti šiame skyriuje įvardyti informacijos reikalavimai, pareiga tenka prekiautojui. ____________________ OL L 376, 2006 12 27, p. 36. 2OL L 178, 2000 7 17, p. 1. Pakeitimas 102 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio pavadinimas Oficialūs reikalavimai ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims Oficialūs iki sutarties sudarymo pateiktinos informacijos reikalavimai ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims Pakeitimas 233 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalis 1.  Sudarant sutartis ne prekybai skirtose patalpose 9 straipsnyje nurodyta informacija teikiama užsakymo blanke – įskaitomai ir aiškia bei suprantama kalba. Užsakymo blanke taip pat pateikiamas standartinis sutarties atsisakymo blankas, kaip nustatyta I priedo B dalyje. 1.  Sudarant sutartis ne prekybai skirtose patalpose 9 straipsnyje nurodyta informacija vartotojui teikiama popieriniame užsakymo blanke arba, jei vartotojas sutinka, patvariąja laikmena aiškia ir suprantama kalba, o tekstas turi būti įskaitomas. Pakeitimas 104 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 2 dalis 2.  Ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutartys galioja tik jei vartotojas pasirašo užsakymo blanką ir, jei užsakymo blankas nespausdintas, gauna užsakymo blanko kopiją kitoje patvariojoje laikmenoje. 2.  Ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutartys įsigalioja tik jei vartotojas yra pasirašęs užsakymo blanką. Pakeitimas 234 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Nepaisant 1 ir 2 straipsnio nuostatų, ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms mišriosioms sutartims, pagal kurias prekiautojas ir vartotojas nedelsdami vykdo savo sutartinius įsipareigojimus ir vykdytinas vartotojo mokėjimas neviršija 200 EUR: a) nereikalaujama, kad prekiautojas pateiktų 9 straipsnyje nurodytą informaciją popieriuje ar naudojant kitą patvariąją laikmeną; ir b) kad sutartis būtų laikoma galiojančia, nereikalaujama, kad užsakymo blankas būtų pasirašytas vartotojo; laikoma, kad šios sutartys dėl jų pobūdžio paprastai sudaromos ne prekybai skirtose patalpose. Pakeitimas 105 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 3 dalis 3.  Valstybės narės nenustato jokių oficialių reikalavimų, išskyrus nustatytus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. 3.  Valstybės narės nenustato jokių papildomų oficialių iki sutarties sudarymo pateiktinos informacijos reikalavimų, taikomų vykdant 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą informuoti. Pakeitimas 106 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio pavadinimas Oficialūs reikalavimai nuotolinės prekybos sutartims Oficialūs iki sutarties sudarymo pateiktinos informacijos reikalavimai nuotolinės prekybos sutartims Pakeitimai 107, 235 ir 236 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 1 dalis 1.  Sudarant nuotolinės prekybos sutartis 9 straipsnio a punkte nurodyta informacija vartotojui pateikiama arba sudaromos sąlygos kitaip su ja susipažinti prieš sutarties sudarymą; informacija teikiama aiškia bei suprantama kalba ir įskaitomai, atsižvelgiant į naudojamas nuotolinio ryšio priemones. 1.  Sudarant nuotolinės prekybos sutartis 9 straipsnyje nurodyta informacija vartotojui pateikiama patvarioje laikmenoje arba sudaromos sąlygos kitaip su ja susipažinti; informacija teikiama aiškia bei suprantama kalba ir įskaitomai, atsižvelgiant į naudojamas nuotolinio ryšio priemones. 1a.  Jei pagal nuotolinės prekybos sutartį dėl prekių tiekimo ar paslaugų suteikimo, kurios sąlygos nebuvo individualiai aptartos ir kuri sudaroma elektroninėmis priemonėmis, vartotojas privalo atlikti mokėjimą, tokia sutartis vartotojui tampa privaloma tik tada, jei: a) prekiautojas aiškiai ir pabrėžtinai informavo vartotoją apie galutinę kainą, įskaitant visas susijusias kainos sudedamąsias dalis; ir b) vartotojas patvirtino, kad jis perskaitė informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal a punktą, ir ją suprato. Sudarant sutartis elektroninėmis priemonėmis šis reikalavimas laikomas įvykdytu tuomet, kai svetainė yra sukurta taip, kad vartotojas, norėdamas pasinaudoti prekiautojo pasiūlymu, prieš sudarydamas teisiškai privalomą sutartį turėtų užsiregistruoti šioje svetainėje. 1b.  Nukrypstant nuo 1a dalies b punkto, kai šioje dalyje minima nuotolinės prekybos sutartis sudaroma telefonu, vartotojas įsipareigoja laikytis sutarties tik tuo atveju, jei prekiautojas patvariąja laikmena pateikė vartotojui savo pasiūlymo patvirtinimą, įskaitant informaciją, kurią reikalaujama nurodyti pagal 1a dalies a punktą. Pakeitimas 108 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 2 dalis 2.  Jei prekiautojas skambina vartotojui telefonu, norėdamas sudaryti nuotolinės prekybos sutartį, pokalbio su vartotoju pradžioje jis nurodo savo tapatybę ir komercinę skambučio paskirtį. 2.  Jei prekiautojas arba prekiautojo vardu veikiantis tarpininkas skambina vartotojui telefonu, norėdamas sudaryti nuotolinės prekybos sutartį, pokalbio su vartotoju pradžioje jis nurodo savo tapatybę ir komercinę skambučio paskirtį. 2a.  Interneto prekybos svetainių pradiniame puslapyje privaloma aiškiai ir įskaitomai nurodyti, ar yra bet kokių apribojimų, taip pat susijusių su mokėjimo būdais, pristatymo į tam tikras valstybes nares. Pakeitimas 109 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 3 dalis 3.  Jei sutartis sudaroma, naudojant tokią priemonę, kad nėra pakankamai vietos ar laiko informacijai pateikti, prekiautojas, prieš sudarydamas tokią sutartį, šia priemone bent jau pateikia informaciją apie pagrindines produkto ypatybes irvisą kainą, nurodytą 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose. Kitą 5 ir 7 straipsniuose nurodytą informaciją prekiautojas tinkamai teikia vartotojui, laikydamasis 1 dalies nuostatų. 3.  Jei sutartis sudaroma, naudojant tokią priemonę, kad nėra pakankamai vietos ar laiko informacijai pateikti, prekiautojas, prieš sudarydamas tokią sutartį, šia priemone bent jau pateikia iki sutarties sudarymo pateiktiną informaciją apie pagrindines prekės ar paslaugos ypatybes, galutinę kainą, sutarties trukmę ir, jei sutartis neterminuota, sutarties nutraukimo sąlygas, nurodytas 9 straipsnio 1 dalies a, b, c, e ir g punktuose. Kitą 9 straipsnyje nurodytą informaciją prekiautojas tinkamai teikia vartotojui, laikydamasis 1 dalies nuostatų. Pakeitimas 110 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 4 dalis 4.  Vartotojui pateikiamas visos 9 straipsnio a–f punktuose nurodytos informacijos patvirtinimas patvariojoje laikmenoje, praėjus pagrįstam laikotarpiui nuo nuotolinės prekybos sutarties sudarymo ir ne vėliau kaip pristatant prekes arba pradėjus teikti paslaugą, išskyrus tuos atvejus, kai informacija jau pateikta vartotojui patvariojoje laikmenoje prieš sudarant nuotolinės prekybos sutartį. Išbraukta. Pakeitimas 237 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 5 dalis 5.  Valstybės narės nenustato jokių oficialių reikalavimų, išskyrus nustatytus šio straipsnio 1–4 dalyse. 5.  Valstybės narės nenustato jokių papildomų oficialių iki sutarties sudarymo pateiktinos informacijos reikalavimų, taikomų vykdant 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą prievolę informuoti. Nepaisant pirmos pastraipos, valstybės narės gali priimti arba palikti galioti nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias vartotojas, sudaręs šio straipsnio 1b dalyje nurodytas sutartis, privalo jų laikytis tik tuomet, jei jis yra patvirtinęs prekiautojui sutartį patvariojoje laikmenoje. Valstybės narės apie šias nuostatas praneša Komisijai, kuri šią informaciją skelbia viešai lengvai prieinama forma. Pakeitimas 112 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.  Jeigu sudaroma nuotolinės prekybos sutartis arba sutartis sudaroma ne prekybai skirtose patalpose, 1 dalyje nurodytas sutarties atsisakymo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo sutarties sudarymo dienos arba tos dienos, kada vartotojas gauna pasirašytos sutarties kopiją patvarioje laikmenoje, jei ta diena nesutampa su sutarties sudarymo diena. Pakeitimas 113 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 2 dalis 2.  Ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarties atsisakymo laikotarpis prasideda nuo tos dienos, kai vartotojas pasirašo užsakymo blanką arba, jei užsakymo blankas nespausdintas, nuo tos dienos, kai vartotojas gauna užsakymo blanko kopiją patvariojoje laikmenoje. 2.  Nepažeidžiant 1 dalies nuostatų, nuotolinės prekybos ar ne prekybai skirtose patalpose sudarytos prekių tiekimo sutarties atsisakymo laikotarpis prasideda nuo tos dienos, kai vartotojas ar vartotojo nurodyta trečioji šalis, išskyrus vežėją, fiziškai gauna užsakytą prekę, arba: Nuotolinės prekybos prekėmis sutarties atsisakymo laikotarpis prasideda nuo tos dienos, kai vartotojas ar vartotojo nurodyta trečioji šalis, išskyrus vežėją, fiziškai gauna kiekvieną užsakytą prekę. Nuotolinės prekybos sutarties dėl paslaugų teikimo atsisakymo laikotarpis prasideda nuo sutarties sudarymo dienos. a) tos dienos, kai pristatoma paskutinė prekė, jei vienu užsakymu vartotojas užsakė ne vieną prekę ir jos pristatomos atskirai; b) tos dienos, kai pristatoma paskutinė prekės partija ar dalis, jei prekę sudaro ne viena partija ar ne viena dalis; c) tos dienos, kai pristatoma pirmoji prekė, jei tokios pačios rūšies prekės pristatomos ne vieną kartą per apibrėžtą laikotarpį. Pakeitimas 115 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 4 dalis 4.  Valstybės narės nedraudžia šalims vykdyti sutartinių prievolių per atsisakymo teisės laikotarpį. 4.  Valstybės narės nedraudžia šalims vykdyti sutartinių įsipareigojimų per atsisakymo teisės laikotarpį. Tačiau, jei sutartis sudaroma ne prekybai skirtose patalpose, valstybės narės gali išlaikyti esamas nacionalinės teisės aktų nuostatas, kuriomis draudžiama prekiautojui priimti mokėjimą tam tikru laikotarpiu po sutarties sudarymo. Pakeitimas 116 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnis Jei prekiautojas, pažeisdamas 9 straipsnio b punktą, 10 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnio 4 dalį, nepateikia vartotojui informacijos apie sutarties atsisakymo teisę, sutarties atsisakymo teisės laikotarpis tęsiasi tris mėnesius po to, kai prekiautojas visiškai įvykdo savo sutartines prievoles. 1.  Jei prekiautojas, pažeisdamas 9 straipsnio 1 dalies e punktą, nepateikia vartotojui informacijos apie sutarties atsisakymo teisę, sutarties atsisakymo teisės laikotarpis tęsiasi vienerius metus nuo pradinio teisės atsisakyti sutarties laikotarpio, nustatomo pagal 12 straipsnio 1a ir 2 dalis. 2.  Tačiau valstybės narės gali išlaikyti esamus nacionalinės teisės aktus, kuriuose numatomas ilgesnis teisės atsisakyti sutarties laikotarpio pratęsimas. Pakeitimai 238 ir 239 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 1 dalis 1.  Vartotojas praneša prekiautojui apie savo sprendimą atsisakyti sutarties patvariojoje laikmenoje pateikdamas laisva forma surašytą pranešimą arba užpildydamas standartinį I priedo B dalyje pateiktą atsisakymo blanką. 1.  Prieš pasibaigiant teisės atsisakyti sutarties laikotarpiui vartotojas praneša prekiautojui apie savo sprendimą atsisakyti sutarties. Šiuo tikslu vartotojas gali: a) pasinaudoti pavyzdiniu sutarties atsisakymo blanku, pateiktu I priedo B dalyje, ar padaryti kitą aiškiai suformuluotą pareiškimą; arba b) grąžinti prekes prekiautojui, prie jų pridėdamas aiškiai suformuluotą pareiškimą, kuriame išdėstytas jo sprendimas nutraukti sutartį. Valstybės narės šiam standartiniam atsisakymo blankui nenustato jokių kitų oficialių reikalavimų. Valstybės narės pavyzdiniam sutarties atsisakymo blankui nenustato jokių kitų oficialių reikalavimų, nei pateikta I priedo B dalyje. Pakeitimas 240 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 2 dalis 2.  Internetu sudarytose nuotolinės prekybos sutartyse prekiautojas, be 1 dalyje išvardytų galimybių, gali pasiūlyti vartotojui prekiautojo svetainėje užpildyti ir pateikti elektroninį standartinį atsisakymo blanką. Tokiu atveju prekiautojas nedelsdamas elektroniniu paštu patvirtina vartotojui gavęs tokį sutarties atsisakymą. 2.  Internetu sudarytose nuotolinės prekybos sutartyse prekiautojas, be 1 dalyje išvardytų galimybių, gali pasiūlyti vartotojui prekiautojo svetainėje užpildyti ir pateikti arba elektroninį pavyzdinį atsisakymo blanką, nustatytą I priedo B dalyje, arba kitą aiškiai suformuluotą pareiškimą. Tokiais atvejais prekiautojas nedelsdamas elektroniniu paštu patvariojoje laikmenoje patvirtina vartotojui gavęs tokį sutarties atsisakymą. Pakeitimas 119 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio a ir b punktai a) prievolė vykdyti nuotolinės prekybos arba ne prekybai skirtose patalpose sudarytą sutartį, arba a) pareiga vykdyti nuotolinės prekybos arba ne prekybai skirtose patalpose sudarytą sutartį, arba b) prievolė sudaryti ne prekybai skirtose patalpose sudaromą sutartį, jei vartotojas buvo siūlęs ją sudaryti. b) pareiga sudaryti nuotolinės prekybos sutartį arba ne prekybai skirtose patalpose sudaromą sutartį, jei vartotojas buvo siūlęs ją sudaryti. Pakeitimas 120 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 1 dalis 1.  Prekiautojas per trisdešimt dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą gavimo grąžina vartotojui visą jo sumokėtą sumą. 1.  Prekiautojas nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kada jis informuojamas apie vartotojo sprendimą atsisakyti sutarties pagal 14 straipsnį, grąžina vartotojui visą jo sumokėtą sumą, įskaitant, jei taikoma, pristatymo išlaidas. Prekiautojas gali grąžinti tą sumą bet kokiu mokėjimo būdu, kuris yra teisėta priemonė toje valstybėje, kurioje vartotojas ją gauna, su sąlyga, kad vartotojui dėl grąžinimo nereikėtų mokėti jokių mokesčių. Pakeitimas 241 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 2 dalis 2.  Atsisakius pardavimo sutarties prekiautojas gali nekompensuoti mokėjimo tol, kol jam negrąžinamos prekės arba kol vartotojas nepateikia įrodymų, kad jis išsiuntė prekes prekiautojui, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta anksčiau. 2.   Nepaisant 1 dalies, jei vartotojas vienareikšmiškai pasirinko ne standartinį, o kitą pristatymo būdą, nereikalaujama, kad prekiautojas kompensuotų papildomas siuntimo išlaidas. Vartotojui atsisakius pirkimo-pardavimo sutarties prekiautojas, prieš kompensuodamas mokėjimą, gali reikalauti, kad vartotojas pateiktų įrodymą, kad išsiuntė prekes. Pakeitimas 122 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 1 dalis 1.  Vykdant pardavimosutartį, pagal kurią vartotojas arba, jo prašymu, trečioji šalis fiziškai gavo prekes prieš pasibaigiant sutarties atsisakymo teisės laikotarpiui, per keturiolika dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą pateikimo prekiautojui vartotojas išsiunčia arba perduoda prekes prekiautojui arba jo įgaliotam asmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai prekiautojas pasiūlo pats pasiimti prekes. 1.  Jei sutartis sudaryta ne prekybai skirtose patalpose arba sudaryta nuotolinės prekybos sutartis dėl prekių tiekimo, vartotojas nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo prekiautojui apie savo sprendimą atsisakyti sutarties pagal 14 straipsnį pateikimo išsiunčia arba perduoda prekes prekiautojui arba jo įgaliotam asmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai prekiautojas pasiūlo pats pasiimti prekes. Vartotojas padengia tik tiesiogines prekių grąžinimo išlaidas, išskyrus tuos atvejus, kai prekiautojas sutiko pats padengti šias išlaidas. Vartotojas padengia tik tiesiogines prekių grąžinimo išlaidas. Jis neprivalo padengti šių išlaidų, jei prekiautojas sutiko sutartyje pats jas padengti arba jei grąžintinų prekių kaina viršija 40 eurų. Pakeitimas 123 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 2 dalis 2.  Vartotojas atsako tik už prekių vertę, sumažėjusią dėl veiksmų, nebūtinų tam, kad vartotojas įsitikintų prekės pobūdžiu ir veikimu. Vartotojas neatsako už sumažėjusią vertę, jei prekiautojas nesupažindino vartotojo su sutarties atsisakymo teise, kaip nustatyta 9 straipsnio b punkte. Vykdant paslaugų sutartį, kuriai taikoma atsisakymo teisė, vartotojas per sutarties atsisakymo laikotarpį nemoka už visas suteiktas paslaugas arba jų dalį. 2.  Vartotojas atsako tik už prekių vertę, sumažėjusią dėl veiksmų, nebūtinų tam, kad vartotojas nustatytų, koks prekės pobūdis, savybės ir kaip ji veikia. Bet kuriuo atveju vartotojas neatsako už sumažėjusią prekių vertę, jei prekiautojas nesupažindino vartotojo su sutarties atsisakymo teise, kaip nustatyta 9 straipsnio 1 dalies e punkte. 2a.  Vartotojas, naudodamasis sutarties atsisakymo teise, neprisiima jokios atsakomybės, išskyrus tais atvejais, kurie numatyti šiame straipsnyje. Pakeitimas 125 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio 1 dalis 1.  Nepažeidžiant Direktyvos 2008/48/EB 15 straipsnio, jei vartotojas pasinaudoja nuotolinės prekybos arba ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarties atsisakymo teise, kaip nustatyta 12–17 straipsniuose, visos papildomos sutartys savaime nustoja galiojusios ir vartotojas dėl to nepatiria jokių išlaidų. 1.  Nepažeidžiant Direktyvos 2008/48/EB 15 straipsnio, jei vartotojas pasinaudoja nuotolinės prekybos arba ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarties atsisakymo teise, kaip nustatyta 12–17 straipsniuose, visos susijusios sutartys savaime nustoja galiojusios ir vartotojas dėl to nepatiria jokių išlaidų, kurios nėra numatytos šioje direktyvoje. Pakeitimas 126 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis 1.  Nuotolinės prekybos sutarties atsisakymo teisė netaikoma, jei: 1.  Nuotolinės prekybos sutarties ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarties atsisakymo teisė netaikoma, jei: Pakeitimas 127 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 1 dalies a punktas a) vartotojui aiškiai iš anksto sutikus, paslaugos pradėtos teikti prieš pasibaigiant 12 straipsnyje nurodytam keturiolikos dienų laikotarpiui; a) vartotojui aiškiai patvarioje laikmenoje iš anksto sutikus, paslaugos pradėtos teikti prieš pasibaigiant 12 straipsnyje nurodytam keturiolikos dienų laikotarpiui; tokiu atveju šis sutikimas taip pat turėtų būti taikomas vartotojo atsisakymui pasinaudoti teise atsisakyti nuo sutarties; Pakeitimas 128 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 1 dalies b punktas b) tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų kaina priklauso nuo prekiautojui nepavaldžių finansų rinkos svyravimų; b) tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų kaina priklauso nuo prekiautojui nepavaldžių rinkos svyravimų, kurie galėtų kilti sutarties atsisakymo laikotarpiu; Pakeitimas 129 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 1 dalies c punktas c) tiekiamos prekės pagamintos pagal vartotojo specifikacijos arba aiškiai pritaikytos jo asmeninėms reikmėms, arba greitai genda ar jų galiojimo trukmė trumpa; c) tiekiamos prekės pagamintos arba teikiamos paslaugos pagal vartotojo nurodytas specifikacijas arba aiškiai pritaikytos jo asmeninėms reikmėms ir dėl to prekiautojas turi imtis atskirų priemonių, kurių niekur kitur negali panaudoti, arba greitai genda ar jų galiojimo trukmė trumpa; Pakeitimas 130 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 1 dalies d punktas d) tiekiamas vynas, kurio kaina nustatyta sudarant pardavimo sutartį ir jį pristatyti galima tik pasibaigus 22 straipsnio 1 dalyje nurodytam laikotarpiui, o tikroji vertė priklauso nuo prekiautojui nepavaldžių rinkos svyravimų; d) tiekiama: maisto produktai, gėrimai, farmacijos produktai arba kitos higieniniu požiūriu nepatvarios prekės, kurių pakuotę vartotojas yra atidaręs ar kurių pakuotės apsaugą vartotojas yra pažeidęs jau po to, kai buvo informuotas apie išimtis, kurioms esant negalima pasinaudoti atsisakymo teise; da) sudarytos sutartys, kurias vartotojo, norinčio patenkinti staigų poreikį, prašymu prekiautojas iš karto pradėjo vykdyti; jei tokiu atveju prekiautojas teikia papildomų paslaugų ar parduoda papildomų prekių, išskyrus aiškiai būtinas staigiam vartotojo poreikiui patenkinti, šioms papildomoms paslaugoms ar prekėms atsisakymo teisė taikoma; db) sudarytos sutartys, pagal kurias vartotojas pateikė prekiautojui konkretų prašymą apsilankyti vartotojo namuose, kad atliktų remontą ar techninę priežiūrą; jei tokio apsilankymo namuose atveju prekiautojas suteikia papildomų paslaugų, kurių vartotojas konkrečiai neprašė ar tiekia papildomų prekių, kurios nėra būtinos techninei priežiūrai ar remonto darbams atlikti, tokioms papildomoms paslaugoms ar prekėms atsisakymo teisė taikoma; Pakeitimas 132 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 1 dalies f punktas f) tiekiami laikraščiai, periodiniai leidiniai ir žurnalai; f) tiekiami laikraščiai, periodiniai leidiniai ir žurnalai, išskyrus tokių leidinių prenumeratos sutartis; Pakeitimas 133 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 1 dalies g punktas g) teikiamos žaidimų ir loterijų paslaugos; Išbraukta. Pakeitimas 134 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 1 dalies h punktas h) sutartys sudarytos aukcione. h) sutartys sudarytos viešajame aukcione. ha) tiekiamas skaitmeninis turinys, jei vartotojas pradėjęs to skaitmeninio turinio atsisiuntimą. Pakeitimas 135 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 2 dalis 2.  Ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarties atsisakymo teisė netaikoma: Išbraukta. a) maisto produktų, gėrimų ar kitų prekių, skirtų iš karto vartoti namų ūkyje ir vartotojo iš anksto pasirinktų nuotolinio ryšio priemonėmis bei fiziškai prekiautojo, kuris paprastai tokiomis prekėmis prekiauja savo prekybai skirtose patalpose, atvežtų į vartotojo namus, gyvenamąją vietą ar darbovietę, tiekimo sutartims; b) sutartims, kurias prekiautojas vartotojo, norinčio patenkinti staigų poreikį, prašymu iš karto pradėjo vykdyti; jei tokiu atveju prekiautojas teikia papildomų paslaugų ar parduoda papildomų prekių, išskyrus aiškiai būtinas staigiam vartotojo poreikiui patenkinti, šioms papildomoms paslaugoms ar prekėms atsisakymo teisė taikoma; c) sutartims, pagal kurias vartotojas nuotolinio ryšio priemonėmis pateikė prekiautojui prašymą apsilankyti vartotojo namuose, kad atliktų jam nuosavybės teise priklausančio daikto remontą ar techninę priežiūrą; jei tokiu atveju prekiautojas suteikia papildomų paslaugų, išskyrus vartotojo konkrečiai nurodytas ar tiekia papildomų prekių, išskyrus atsargines dalis, būtinas techninei priežiūrai ar remonto darbams atlikti, tokioms papildomoms paslaugoms ar prekėms atsisakymo teisė taikoma. Pakeitimas 136 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 3 dalis 3.  Šalys gali susitarti netaikyti 1 ir 2 dalių. 2.  Prekiautojas ir vartotojas gali susitarti netaikyti 1 dalies. Pakeitimas 137 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 straipsnis 20 straipsnis Išbraukta. Nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarys, kurioms taikoma išimtis 1. 8–19 straipsniai netaikomi nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims: a) susijusioms su nekilnojamojo turto pardavimu arba kitomis teisėmis į nekilnojamąjį turtą, išskyrus nuomą ir darbais, susijusiais su nekilnojamuoju turtu; b) sudarytoms naudojant prekybos automatus arba automatizuotose prekybos vietose; c) sudarytoms su telekomunikacijų operatoriais, jų reikmėms naudojant viešus taksofonus; d) dėl maisto produktų ar gėrimų tiekimo, dažnai ir reguliariai sudaromoms su prekiautoju netoli jo prekybai skirtų patalpų. 2. 8–19 straipsniai netaikomi ne prekybai skirtose patalpose sudarytoms sutartims, susijusioms su: a) draudimu, b) finansinėmis paslaugomis, kurių kaina priklauso nuo prekiautojo nevaldomų finansų rinkos svyravimų, kurie gali kilti per sutarties atsisakymo laikotarpį, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/65/EB16 6 straipsnio 2 dalies a punkte, ir c) kreditais, kuriems taikoma Direktyva 2008/48/EB. 3. 8–19 straipsniai netaikomi nuotolinės prekybos sutartims dėl apgyvendinimo, transporto, automobilių nuomos, viešojo maitinimo ar laisvalaikio paslaugų, jei jose nustatyta konkreti paslaugų vykdymo data ar laikotarpis. Pakeitimas 138 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 straipsnis 21 straipsnis Išbraukta. Taikymo sritis 1.  Šis skyrius taikomas pardavimo sutartims. Nepažeidžiant 24 straipsnio 5 dalies, jei sutartis yra mišrios paskirties ir apima tiek prekes, tiek paslaugas, šis skyrius taikomas tik prekėms. 2.  Šis skyrius taip pat taikomas prekių, kurios bus pagamintos ar surinktos ateityje, tiekimo sutartims. 3.  Šis skyrius netaikomas atsarginėms dalims, prekiautojo pakeistoms šalinant prekių neatitikimą remontu pagal 26 straipsnį. 4.  Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šio skyriaus naudotų prekių pardavimo viešuosiuose aukcionuose sutartims. Pakeitimas 139 Pasiūlymas dėl direktyvos 22 straipsnio 1 dalis 1.  Išskyrus tuos atvejus, kai šalys susitaria kitaip, prekiautojas pristato prekes, fiziškai perduodamas jas vartotojui ar vartotojo nurodytai trečiajai šaliai, išskyrus vežėją, ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo sutarties sudarymo. 1.  Tuo atveju, kai šalys nėra susitarę dėl pristatymo laiko, prekiautojas pristato prekes, fiziškai perduodamas jas vartotojui ar vartotojo nurodytai trečiajai šaliai, išskyrus vežėją, kiek įmanoma greičiau ir ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo sutarties sudarymo. Pakeitimas 140 Pasiūlymas dėl direktyvos 22 straipsnio 2 dalis 2.  Jei prekiautojas neįvykdė savo prievolės pristatyti prekes, vartotojas turi teisę per septynias dienas nuo 1 dalyje nurodytos pristatymo dienos susigrąžinti visą sumokėtą sumą. 2.  Jei prekiautojas neįvykdė savo pareigos pristatyti prekes per su vartotoju sutartą laiką arba pagal 1 dalį, vartotojas turi teisę nutraukti sutartį, nebent prekės pristatomos per naują vartotojo nustatytą terminą, ne ilgesnį kaip septynios dienos. Šiuo tikslu vartotojas iš anksto raštu įspėja prekiautoją, nurodydamas naują pristatymo laikotarpį ir pareikšdamas savo ketinimą nutraukti sutartį, jei prekės nebus pristatytos iki to naujo pristatymo laikotarpio pabaigos. Jei, pasibaigus minėtam laikotarpiui, prekės nepristatomos, laikoma, kad vartotojas nutraukė sutartį. Nepažeidžiant 1 dalies, vartotojas įgyja teisę nedelsdamas nutraukti sutartį, jei prekiautojas tiesiogiai ar netiesiogiai atsisakė pristatyti prekes arba jei pristatymas per sutartą laiką laikomas esmine sutarties dalimi, atsižvelgiant į sutarties sudarymo aplinkybes. 2a.  Jei sutartis nutraukiama, prekiautojas nedelsdamas ir ne vėliau kaip per septynias dienas po sutarties nutraukimo grąžina visą pagal sutartį jam sumokėtą sumą. 2b.  Šis straipsnis nepažeidžia vartotojo teisės reikalauti žalos atlyginimo. Pakeitimas 141 Pasiūlymas dėl direktyvos 22 a straipsnis (naujas) 22a straipsnis Teisė tiekti prekes arba teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje Jei sudaryta nuotolinės prekybos sutartis, vartotojas turi teisę reikalauti, kad prekiautojas tiektų prekes arba teiktų paslaugas kitoje valstybėje narėje. Prekiautojas turi patenkinti vartotojo reikalavimą, jeigu tai įmanoma techniškai ir jeigu vartotojas pasirengęs padengti visas susijusias išlaidas. Prekiautojas privalo visada informuoti apie tas išlaidas iš anksto. Pakeitimas 142 Pasiūlymas dėl direktyvos 22 b straipsnis (naujas) 22b straipsnis Mokėjimo priemonės 1.  Prekiautojas ir vartotojas gali susitarti dėl tiekimo avanso ar užstato. 2.  Pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje1 52 straipsnio 3 dalį valstybės narės gali uždrausti arba apriboti prekiautojo teisę reikalauti mokesčio, atsižvelgdamos į būtinybę skatinti konkurenciją ir naudojimąsi veiksmingomis mokėjimo priemonėmis. 3.  Valstybės narės draudžia prekiautojams apmokestinti vartotojus, atsižvelgiant į naudojamą konkrečią mokėjimo priemonę, mokesčiais, kurie viršija prekiautojo patiriamas išlaidas dėl tokių priemonių panaudojimo. 1OL L 319, 2007 12 5, p. 1. Pakeitimas 143 Pasiūlymas dėl direktyvos 23 straipsnio 1 dalis 1.  Prekių praradimo ar gedimo rizika perduodama vartotojui, kai jis ar jo nurodyta trečioji šalis, išskyrus vežėją, fiziškai gauna prekes. 1.  Prekių praradimo ar gedimo rizika perduodama vartotojui, kai jis ar jo nurodyta trečioji šalis, išskyrus vežėją, fiziškai gauna prekes. Kai prekės perduodamos vežėjui, rizika pereina vartotojui, jei vartotojas pavedė vežėjui pristatyti prekes ir pats, ne prekiautojo siūlymu, pasirinko šį vežėją, nedarant poveikio vartotojo teisėms, susijusioms su vežėjo veiksmais. Pakeitimas 144 Pasiūlymas dėl direktyvos 23 straipsnio 2 dalis 2.  Vartotojas prisiima 1 dalyje nurodytą riziką šalių sutartu prekių pristatymo metu, jei vartotojas ar jo nurodyta trečioji šalis, išskyrus vežėją, nesiėmė reikiamų veiksmų prekėms fiziškai gauti. 2.  Vartotojas prisiima 1 dalyje nurodytą riziką šalių sutartu prekių pristatymo metu, jei vartotojas ar jo nurodyta trečioji šalis, išskyrus vežėją, akivaizdžiai nesiėmė reikiamų veiksmų prekėms fiziškai gauti. Pakeitimas 145 Pasiūlymas dėl direktyvos 23 a straipsnis (naujas) 23a straipsnis Sutarties trukmė 1.  Nepažeidžiant šios direktyvos nuostatų dėl nesąžiningų sutarties sąlygų, prekiautojų su vartotojais sudarytose sutartyse negali būti numatytas ilgesnis nei dvylikos mėnesių pradinis įsipareigojimo laikotarpis. 2.  Pasibaigus pradiniam 12 mėnesių trukmės įsipareigojimo laikotarpiui, vartotojas turi teisę bet kada nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimui taikomas išankstinio įspėjimo laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis kaip du mėnesiai. Vartotojas turi teisę pateikti tokį išankstinį įspėjimą prieš pasibaigiant pradiniam 12 mėnesių įsipareigojimo laikotarpiui, kad sutartis būtų nutraukta pasibaigus tam laikotarpiui. Pakeitimas 146 Pasiūlymas dėl direktyvos 24 straipsnio 1 dalis 1.  Prekiautojas pristato pardavimo sutartį atitinkančias prekes. 1.  Prekiautojas pristato sutartį atitinkančias prekes, visų pirma kiek tai susiję su kiekiu ir kokybe, dėl kurių šalys yra bendrai susitarusios. Pakeitimas 147 Pasiūlymas dėl direktyvos 24 straipsnio 2 dalies a punktas a) prekės atitinka prekiautojo pateiktą aprašymą ir joms būdingos tokios pat ypatybės kaip ir prekėms, kurias prekiautojas pateikė vartotojui kaip pavyzdį ar modelį; a) prekės atitinka prekiautojo pateiktą aprašymą ir joms būdingos tokios pat ypatybės kaip ir prekėms, kurias prekiautojas pateikė vartotojui kaip pavyzdį ar modelį, ir Pakeitimas 148 Pasiūlymas dėl direktyvos 24 straipsnio 2 dalies b punktas b) prekės yra tinkamos bet kokiai konkrečiai paskirčiai, dėl kurios jos yra reikalingos vartotojui ir apie kurią jis sudarydamas sutartį pranešė prekiautojui, o prekiautojas su ja sutiko; b) jei, nesant susitarimo dėl jų pobūdžio, prekės yra tinkamos paskirčiai, kuriai sutarties šalys jas numatė sudarydamos sutartį, ir Pakeitimas 149 Pasiūlymas dėl direktyvos 24 straipsnio 2 dalies c ir d punktai c) prekės yra tinkamos paskirčiai, kuriai paprastai naudojamos tokio paties pobūdžio prekės, arba c) prekės yra tinkamos paskirčiai, kuriai paprastai būtų naudojamos tokio paties pobūdžio prekės, jų kokybė ir eksploatacija atitinka įprastus tokio paties pobūdžio prekių kokybę ir veikimą, atsižvelgiant, inter alia, į jų paskirtį, išvaizdą, patvarumą ir apdailą, kurių vartotojas gali pagrįstai tikėtis, atsižvelgdamas į tų prekių pobūdį ir į bet kokius prekiautojo, gamintojo arba jo atstovo pateiktus viešus pareiškimus dėl konkrečių prekių ypatybių, ypač reklamoje arba etiketėje. d) jų kokybė ir eksploatacija atitinka įprastus tokio paties pobūdžio prekių kokybę ir veikimą, ir kurių vartotojas gali pagrįstai tikėtis, atsižvelgdamas į tų prekių pobūdį ir į bet kokius prekiautojo, gamintojo arba jo atstovo pateiktus viešus pareiškimus dėl konkrečių prekių ypatybių, ypač reklamoje arba etiketėje. Pakeitimas 151 Pasiūlymas dėl direktyvos 24 straipsnio 4 dalies b punktas b) sudarant sutartį pareiškimas buvo ištaisytas; b) sudarant sutartį pareiškimas buvo ištaisytas laiku ir taip, kad prilygtų tam, kuriuo pareiškimas buvo pateiktas, arba bent jau pastebimai sutarties dokumente; Pakeitimas 152 Pasiūlymas dėl direktyvos 24 straipsnio 5 dalis 5.  Jeigu įrengimas yra prekių pardavimo sutarties dalis ir prekės įrengimo darbus atliko pardavėjas arba tai atlikta jo atsakomybe, bet koks dėl neteisingo įrengimo atsiradęs neatitikimas prilyginamas prekių neatitikimui. Ši nuostata taip pat taikoma, jei prekių, skirtų vartotojui įrengti, įrengimo darbus atlieka pats vartotojas, o neteisingo įrengimo priežastis yra įrengimo nurodymų trūkumai. 5.  Jeigu įrengimas yra prekių pirkimo-pardavimo sutarties dalis ir prekės įrengimo darbus atliko pardavėjas arba tai atlikta jo atsakomybe, prekiautojas atsako už bet kokį dėl neteisingo įrengimo ar pakavimo atsiradusį neatitikimą. Ši nuostata taip pat taikoma, jei prekių, skirtų vartotojui įrengti, įrengimo darbus atlieka pats vartotojas, o neteisingo įrengimo priežastis yra įrengimo nurodymų trūkumai. Pakeitimas 153 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 straipsnio 1 dalis 1.  Kaip nustatyta 2–5 dalyse, jei prekės neatitinka sutarties, vartotojas turi teisę reikalauti, kad: 1.  Jei prekės neatitinka sutarties, vartotojas turi teisę reikalauti, kad: a) neatitikimas būtų ištaisytas, pataisius prekę arba ją pakeitus, a) neatitikimas būtų ištaisytas, pataisius prekę arba ją pakeitus, vadovaujantis 2, 3 ir 5 dalies nuostatomis, arba b) prekės kaina būtų sumažinta, b) būtų atitinkamai sumažinta prekės kaina arba būtų nutraukta sutartis, vadovaujantis 4, 5 ir 5a dalies nuostatomis. c) sutartis būtų nutraukta. Pakeitimas 154 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 straipsnio 2 dalis 2.   Prekiautojas ištaiso neatitikimą, pasirinkdamas pataisyti prekę ar ją pakeisti. 2.  Visų pirma, vartotojas gali reikalauti, kad prekiautojas pataisytų prekę arba ją pakeistų, jei tai nėra neįmanoma arba neproporcinga. Pakeitimas 155 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 straipsnio 3 dalis 3.   Jei prekiautojas įrodo, kad ištaisius neatitikimą pataisant ar pakeičiant prekę, bus pažeidžiami teisės aktai ar tai yra neįmanoma arba reikalauja neproporcingų prekiautojo pastangų, vartotojas gali pasirinkti – sutikti su sumažinta prekės kaina arba nutraukti sutartį. Prekiautojo pastangos būtų neproporcingos, jei jis dėl to patirtų išlaidų, kurios, palyginti su sumažinta kaina ar nutraukta sutartimi, pernelyg didelės, atsižvelgiant į prekių vertę, jei jos atitiktų sutartį, ir į neatitikimo svarbą. 3.   Bet kuri iš 2 dalyje nurodytų teisių gynimo priemonių laikoma neproporcinga, jei ją taikant prekiautojui atsirastų išlaidų, kurios būtų nepagrįstos palyginti su alternatyvia priemone (pataisymu ar prekės pakeitimu kita): Vartotojas gali nutraukti sutartį tik jei neatitikimas nėra nedidelis. a) atsižvelgiant į prekės vertę, kurią prekė turėtų, jei neatitikimo nebūtų, b) atsižvelgiant į neatitikimo svarbą, c) apsvarsčius klausimą, ar būtų galima taikyti alternatyvius trūkumų pašalinimo būdus (pataisymas ar prekės pakeitimas kita) nesukeliant didelių nepatogumų vartotojui. Prekė turi būti pataisyta ar pakeista kita per pagrįstą laikotarpį ir nesukeliant didelių nepatogumų vartotojui. Pakeitimas 156 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 straipsnio 4 dalis 4.  Vartotojas gali pasirinkti bet kokią 1 dalyje nurodytą priemonę, jei susiklosto viena iš toliau nurodytų padėčių: 4.  Nepažeidžiant 5b dalies, vartotojas gali reikalauti atitinkamai sumažinti prekės kainą arba nutraukti sutartį, jei susiklosto viena iš toliau nurodytų padėčių: a) prekiautojas netiesiogiai ar tiesiogiai atsisakė ištaisyti neatitikimą; a) vartotojas neturi teisės reikalauti, kad prekė būtų pataisyta ar pakeista kita; aa) prekiautojas aiškiai arba savo elgesiu atsisakė ištaisyti neatitikimą; b) prekiautojas per pagrįstą laikotarpį neištaisė neatitikimo; b) prekiautojas per protingą laikotarpį neištaisė neatitikimo; c) prekiautojas bandė ištaisyti neatitikimą, sukeldamas vartotojui didelių nepatogumų; c) prekiautojas ištaisė neatitikimą, sukeldamas vartotojui didelių nepatogumų. d) per trumpą laiką pakartotinai pasireiškė tas pats trūkumas. Pakeitimas 158 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 straipsnio 5 a dalis (nauja) 5a.  Esant nedideliam neatitikimui, vartotojas neturi teisės nutraukti sutarties. Pakeitimas 159 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 straipsnio 5 b dalis (nauja) 5b.  Valstybės narės, siekdamos užtikrinti aukštesnio lygio vartotojų apsaugą, gali priimti arba palikti galioti nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias neatitikimo atveju vartotojai turi teisę per trumpą laikotarpį nutraukti sutartį ir atgauti visą sumą arba gali laisvai pasirinkti vieną iš 1 dalyje nurodytų neatitikimo ištaisymo priemonių. Pakeitimas 160 Pasiūlymas dėl direktyvos 27 straipsnio 2 dalis 2.  Nepažeisdamas šio skyriaus nuostatų, vartotojas gali reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad neatitikimas nebuvo ištaisytas, kaip nustatyta 26 straipsnyje. 2.  Laikydamasis taikomų nacionalinės teisės nuostatų ir nepažeisdamas šio skyriaus nuostatų, vartotojas gali reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad neatitikimas nebuvo ištaisytas, kaip nustatyta 26 straipsnyje. Pakeitimas 161 Pasiūlymas dėl direktyvos 27 a straipsnis (naujas) 27a straipsnis Atgręžtinio reikalavimo teisė Jei prekiautojas, kaip galutinis pardavėjas, atsako vartotojui dėl neatitikimo, kurio priežastis – gamintojo, tos pačios sutarties grandinės ankstesniojo pardavėjo ar kito tarpinio asmens veikimas ar neveikimas, prekiautojas, kaip galutinis pardavėjas, gali reikalauti, kad pagal sutarties grandinę atsakingas (atsakingi) asmuo (asmenys) atlygintų žalą. Kas yra atsakingas (atsakingi) asmuo (asmenys), iš kurių galutinis prekiautojas, kaip galutinis pardavėjas, gali reikalauti atlyginti žalą, taip pat atitinkami veiksmai ir atitinkama tvarka, nustatoma valstybių narių nacionalinės teisės aktais taip, kad būtų užtikrintas tokios teisės veiksmingumas. Asmeniui, kuris, kaip nustatyta, yra atsakingas pagal ankstesnę dalį, tenka pareiga įrodyti, jog jis nėra atsakingas už neatitikimą arba kad iš tikrųjų nebuvo reikalinga, jog galutinis pardavėjas atlygintų žalą vartotojui. Pakeitimas 162 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 straipsnio 2 dalis 2.  Jei prekiautojas ištaiso neatitikimą, pakeisdamas prekę, jis yra atsakingas pagal 25 straipsnį, jei neatitikimas išaiškėja per dvejus metus nuo tada, kai vartotojas ar jo nurodyta trečioji šalis fiziškai gauna pakeistą prekę. Išbraukta. Pakeitimas 163 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 straipsnio 4 dalis 4.  Norėdamas pasinaudoti 25 straipsnyje numatytomis teisėmis, vartotojas praneša prekiautojui apie neatitikimą per du mėnesius nuo tos dienos, kai jis tokį neatitikimą nustatė. Išbraukta. Pakeitimas 164 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 straipsnio 5 a dalis (nauja) 5a.  Valstybės narės, siekdamos užtikrinti aukštesnio lygio vartotojų apsaugą, gali priimti arba palikti galioti nacionalinės teisės aktų nuostatas, kuriomis numatyti ilgesni atsakomybės laikotarpiai, ilgesnė įrodinėjimo naštos perkėlimo trukmė vartotojo naudai ar specialiosios taisyklės dėl didelių sutarties vykdymo trūkumų, kurie paaiškėja pasibaigus atsakomybės laikotarpiui. Pakeitimas 165 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 a straipsnis (naujas) 28a straipsnis Komunikacija ir galimybė susisiekti Prekiautojas užtikrina, kad paslaugų teikimo sutarties galiojimo metu arba sudarius pirkimo-pardavimo sutartį tol, kol pasibaigs 28 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas, skirtas oficialiems vartotojo pasiūlymams, pranešimams ir klausimams, susijusiems su paslaugų sutartyje ar pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytomis teisėmis ir pareigomis, į jį galima kreiptis priimtinomis sąlygomis. Visų pirma jis užtikrina, kad oficialūs vartotojo pasiūlymai, susiję su sutartimi, jį pasiektų nevėluodami ir kad vartotojui nedelsiant būtų pranešta apie jų gavimą. Iš vartotojų negalima reikalauti padengti oficialių pasiūlymų, pranešimų ir klausimų, susijusių su paslaugų teikimo sutartimi arba pirkimo-pardavimo telefonu sutartimi, gavimo ir jų nagrinėjimo išlaidų; tai nedaro poveikio telekomunikacijų paslaugų teikėjo teisėms imti mokestį už tokius skambučius. Pakeitimas 166 Pasiūlymas dėl direktyvos 29 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis 2.  Garantijos dokumentas rengiamas aiškia, suprantama kalba ir yra įskaitomas. Pateikiama tokia informacija: 2.  Garantijos dokumentas rengiamas aiškia, suprantama kalba, yra įskaitomas ir parašytas tokio paties dydžio šriftu. Jis surašomas ta pačia kalba, kuria sudaryta sutartis. Garantijos dokumente pateikiama tokia informacija: Pakeitimas 167 Pasiūlymas dėl direktyvos 29 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktai a) 26 straipsnyje nurodytos juridinės vartotojo teisės, be to, aiškiai nurodoma, kad garantija neturi įtakos šioms teisėms; a) 26 ir 28 straipsniuose ir taikomuose nacionalinės teisės aktuose nurodytos juridinės vartotojo teisės, be to, aiškiai nurodoma, kad garantija neturi įtakos šioms teisėms; b) garantijos turinys ir pretenzijų teikimo sąlygos, būtent – laikotarpis, teritorija, kurioje taikoma ši garantija, ir laiduotojo pavadinimas (vardas, pavardė) bei adresas; b) garantijos turinys ir pretenzijų teikimo sąlygos, būtent – laikotarpis, teritorija, kurioje taikoma ši garantija, ir laiduotojo pavadinimas (vardas, pavardė) bei adresas; c) nepažeidžiant 32 ir 35 straipsnių ir III priedo 1 dalies j punkto, nurodoma, jei taikytina, kad garantija neperduodama pirkėjui, įsigyjančiam prekę iš vartotojo. c) informacija, kad garantija gali būti perduota pirkėjui, įsigyjančiam prekę iš vartotojo. Pakeitimas 168 Pasiūlymas dėl direktyvos 29 straipsnio 3 dalis 3.  Vartotojui pareikalavus, prekiautojas pateikia garantijos dokumentą patvariojoje laikmenoje. 3.  Prekiautojas pateikia garantijos dokumentą patvariojoje laikmenoje ir, jei to reikalauja vartotojas, taip pat spausdinto dokumento forma. Pakeitimas 169 Pasiūlymas dėl direktyvos 30 straipsnio 1 dalis 1.  Šis skyrius taikomas prekiautojo ar trečiosios šalies sutarčių iš anksto parengtoms sąlygoms, su kuriomis vartotojas sutinka, neturėdamas galimybės paveikti jų turinio, visų pirma kai tokios sutarčių sąlygos yra iš anksto parengtos standartinės sutarties dalis. 1.  Šis skyrius taikomas prekiautojo ar trečiosios šalies sutarčių iš anksto parengtoms sąlygoms, dėl kurių atskirai nebuvo derėtasi. Laikoma, kad dėl sutarties sąlygos nebuvo derėtasi atskirai, jei ji buvo parengta iš anksto ir todėl vartotojas negalėjo spręsti dėl jos turinio, visų pirma kai tokia sutarties sąlyga yra iš anksto parengtos standartinės sutarties dalis. Pakeitimas 170 Pasiūlymas dėl direktyvos 30 straipsnio 2 dalis 2.  Tai, kad vartotojas galėjo paveikti tam tikrus sutarties sąlygos aspektus ar konkrečią sąlygą, nereiškia, kad šis skyrius netaikomas kitoms sutarties sąlygoms, kurios yra tos sutarties dalis. 2.  Tai, kad dėl tam tikrų sutarties sąlygos aspektų ar konkrečios sąlygos buvo atskirai derėtasi, nereiškia, kad šis skyrius netaikomas kitoms sutarties sąlygoms, kurios yra tos sutarties dalis. Pakeitimas 171 Pasiūlymas dėl direktyvos 30 straipsnio 3 dalis 3.  Šis skyrius netaikomas sutarties sąlygoms, atitinkančioms privalomas įstatymines ar reglamentavimo nuostatas, suderintas su Bendrijos teise ir tarptautinių konvencijų, kurių šalimis yra Bendrija ar valstybės narės, nuostatomis ar principais. 3.  Šis skyrius netaikomas sutarties sąlygoms, atitinkančioms įstatymines, reglamentavimo ar viešosios tvarkos nuostatas, suderintas su Sąjungos teise ir tarptautinių konvencijų, kurių šalimis yra Sąjunga ar valstybės narės, nuostatomis ar principais. Pakeitimas 172 Pasiūlymas dėl direktyvos 30 a straipsnis (naujas) 30a straipsnis Suderinimo laipsnis Jei nenumatyta kitaip, valstybėms narėms neleidžiama toliau taikyti arba priimti nuo šio skyriaus nukrypstančias nacionalinės teisės aktų nuostatas, įskaitant griežtesnes arba ne tokias griežtas nuostatas, kuriomis užtikrinama nevienodo lygio vartotojų apsauga. Pakeitimas 173 Pasiūlymas dėl direktyvos 31 straipsnio 1 dalis 1.  Sutarčių sąlygos parengiamos aiškia, suprantama kalba ir yra įskaitomos. 1.  Visos sutarties sąlygos formuluojamos aiškiai ir suprantamai. Jeigu sutarties sąlyga išdėstyta raštu, ji visada formuluojama aiškia, suprantama kalba ir yra įskaitoma. Pakeitimas 174 Pasiūlymas dėl direktyvos 31 straipsnio 4 dalis 4.  Valstybės narės nenustato jokių formos reikalavimų, keliamų sutarties sąlygų išraiškos ar pateikimo vartotojui būdams. 4.  Valstybės narės nenustato jokių reikalavimų dėl sutarties sąlygų formos, išskyrus formos reikalavimus, susijusius neįgaliaisiais ar kai prekės ar paslaugos gali kelti tam tikrą riziką vartotojo ar trečiojo asmens sveikatai ir saugumui, arba reikalavimus tam tikroms prekėms ar paslaugoms, kai yra įrodymų dėl žalos vartotojui. Pakeitimas 175 Pasiūlymas dėl direktyvos 32 straipsnio 2 dalis 2.  Nepažeidžiant 34 ir 38 straipsnių, sutarties sąlygos nesąžiningumas vertinamas, atsižvelgiant į produktų, dėl kurių buvo sudaryta sutartis, pobūdį, ir sutarties sudarymo metu nurodant visas sutarties sudarymo aplinkybes ir visas kitas tos sutarties arba kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Vertindama sutarties sąlygos sąžiningumą kompetentinga nacionalinė valdžios institucija taip pat atsižvelgia į tai, kaip sutartis parengta ir prekiautojo pateikta vartotojui, kaip nustatyta 31 straipsnyje. 2.  Nepažeidžiant 34 ir 38 straipsnių, sutarties sąlygos nesąžiningumas vertinamas, atsižvelgiant į produktų, dėl kurių buvo sudaryta sutartis, pobūdį, ir sutarties sudarymo metu nurodant visas sutarties sudarymo aplinkybes ir visas kitas tos sutarties arba kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Pakeitimas 176 Pasiūlymas dėl direktyvos 32 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Vertindama sutarties sąlygos sąžiningumą kompetentinga nacionalinė valdžios institucija taip pat atsižvelgia į tai, kaip sutartis parengta ir prekiautojo pateikta vartotojui, kaip nustatyta 31 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Prekiautojo pateikta sąlyga nesilaikant skaidrumo reikalavimų, nustatytų 31 straipsnio 1 ir 2 dalyse, vien dėl šios priežasties gali būti laikoma nesąžininga. Pakeitimas 177 Pasiūlymas dėl direktyvos 32 straipsnio 3 dalis 3. 1 ir 2 dalys netaikomos vertinant sutarties dalyką ar numatyto atlygio už pagrindines prekiautojo sutartines prievoles tinkamumą, jei prekiautojas visiškai laikosi 31 straipsnio nuostatų. 3. 1, 2 ir 2a šio straipsnio dalys netaikomos vertinant sutarties dalyką ar numatyto atlygio už pagrindines prekiautojo sutartinius įsipareigojimus tinkamumą, jei prekiautojas visiškai laikosi 31 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų. Pakeitimas 178 Pasiūlymas dėl direktyvos 33 straipsnis Jeigu prekiautojas tvirtina, kad dėl sutarties sąlygos buvo atskirai derėtasi, įrodinėjimo pareiga tenka jam. Jeigu prekiautojas tvirtina, kad dėl sutarties sąlygos buvo atskirai derėtasi arba kad sutarties sąlyga atitinka 31 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą skaidrumo reikalavimą, įrodinėjimo pareiga tenka jam. Pakeitimas 179 Pasiūlymas dėl direktyvos 34 straipsnis Valstybės narės užtikrina, kad II priede pateiktame sąraše išvardytos sąlygos būtų laikomos nesąžiningomis visais atvejais. Šis sutarties sąlygų sąrašas taikomas visose valstybėse narėse ir jį galima iš dalies keisti tik pagal 39 straipsnio 2 dalį ir 40 straipsnį. 1.  Valstybės narės užtikrina, kad II priede pateiktame sąraše išvardytos sąlygos būtų laikomos nesąžiningomis visais atvejais. 2.  Valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose gali numatyti papildomas sutarties sąlygas, kurios visais atvejais būtų laikomos nesąžiningomis. Valstybės narės apie 1 dalyje nurodytas sutarties sąlygas praneša Komisijai. Komisija šią informaciją skelbia viešai taip, kad ji būtų lengvai prieinama. Pakeitimas 180 Pasiūlymas dėl direktyvos 35 straipsnis Valstybės narės užtikrina, kad III priedo 1 punkte pateiktame sąraše išvardytos sąlygos būtų laikomos nesąžiningomis, išskyrus tuos atvejus, kai prekiautojas įrodo, kad šios sutarties sąlygos sąžiningos pagal 32 straipsnį. Šis sutarties sąlygų sąrašas taikomas visose valstybėse narėse ir jį galima iš dalies keisti tik pagal 39 straipsnio 2 dalį ir 40 straipsnį. 1.  Valstybės narės užtikrina, kad III priedo 1 punkte pateiktame sąraše išvardytos sąlygos būtų laikomos nesąžiningomis, išskyrus tuos atvejus, kai prekiautojas įrodo, kad šios sutarties sąlygos sąžiningos pagal 32 straipsnį. 2.  Valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose gali numatyti papildomas sutarties sąlygas, kurios būtų laikomos nesąžiningomis. Valstybės narės apie 1 dalyje nurodytas sutarties sąlygas praneša Komisijai. Komisija šią informaciją skelbia viešai taip, kad ji būtų lengvai prieinama. Pakeitimas 181 Pasiūlymas dėl direktyvos 37 straipsnis Nesąžiningos sutarties sąlygos vartotojui neprivalomos. Sutartis privaloma šalims, jei ji gali galioti, išbraukus nesąžiningas sąlygas. Sutarties sąlygos, kurios pagal šią direktyvą laikomos nesąžiningomis, vartotojui neprivalomos pagal nacionalinę teisę. Sutartis privaloma šalims, jei ji gali galioti, išbraukus nesąžiningas sąlygas. Pakeitimas 182 Pasiūlymas dėl direktyvos 38 straipsnio 1 dalis 1.  Valstybės narės užtikrina, kad siekiant apsaugoti vartotojų ir konkurentų interesus, būtų nustatytos pakankamos ir veiksmingos priemonės, užkertančios kelią nuolat nustatyti nesąžiningas sąlygas vartotojų ir prekiautojų sutartyse. 1.  Valstybės narės užtikrina, kad siekiant apsaugoti vartotojų ir konkurentų interesus, būtų nustatytos pakankamos ir veiksmingos priemonės, užkertančios kelią nustatyti nesąžiningas sąlygas vartotojų ir prekiautojų sutartyse. Pakeitimas 184 Pasiūlymas dėl direktyvos 39 straipsnis 39 straipsnis Išbraukta. 2 ir 3 prieduose pateiktų sąlygų persvarstymas 1.  Valstybės narės praneša Komisijai apie sąlygas, kurias kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos pripažino nesąžiningomis ir kurios, jų nuomone, svarbios, norint iš dalies keisti šią direktyvą, kaip nustatyta 2 dalyje. 2.  Atsižvelgdama į pagal 1 dalį gautą informaciją, Komisija iš dalies keičia II ir III priedus. Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies keisti, priimamos laikantis 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Pakeitimas 185 Pasiūlymas dėl direktyvos 40 straipsnis 40 straipsnis Išbraukta. Komitetas 1.  Komisijai padeda Nesąžiningų sąlygų vartotojų sutartyse komitetas (toliau – Komitetas). 2.  Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB1 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas. Pakeitimas 186 Pasiūlymas dėl direktyvos 41 straipsnio 1 dalis 1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų priimtos tinkamos ir veiksmingos priemonės šios direktyvos nuostatų laikymuisi užtikrinti. 1.  Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad būtų patvirtintos tinkamos ir veiksmingos priemonės vartotojų teisių laikymuisi užtikrinti, kaip numatytašioje direktyvoje. Pakeitimas 187 Pasiūlymas dėl direktyvos 44 straipsnis Valstybės narės imasi tinkamų priemonių pranešti vartotojams apie nuostatas, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę ir, prireikus, skatina prekiautojus ir už kodeksus atsakingus subjektus informuoti vartotojus apie atitinkamus elgesio kodeksus. Valstybės narės ir Komisija imasi tinkamų priemonių pranešti vartotojams ir prekiautojams, ypač pasitelkiant informacinių ir ryšių technologijų priemones ir visuomeninę žiniasklaidą, apie nuostatas, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę ir, prireikus, skatina prekiautojus ir už kodeksus atsakingus subjektus informuoti vartotojus apie atitinkamus elgesio kodeksus. Pakeitimas 188 Pasiūlymas dėl direktyvos 45 straipsnis Jei vartotojams parduodamos neužsakytos prekės ir paslaugos, kas yra draudžiama Direktyvos 2005/29/EB 5 straipsnio 5 dalimi ir I priedo 29 punktu, jie atleidžiami nuo bet kokių prievolių. Jeigu vartotojas, gavęs neužsakytas prekes, neatsako prekiautojui, tai nereiškia, kad jis sutinka jas pirkti. Jei vartotojams parduodamos neužsakytos prekės arba teikiama neužsakyta paslauga, kas yra draudžiama pagal Direktyvos 2005/29/EB 5 straipsnio 5 dalį ir I priedo 29 punktą, jie atleidžiami nuo bet kokių pareigų. Tokiais atvejais, jeigu vartotojas, gavęs neužsakytas prekes, neatsako prekiautojui, tai nereiškia, kad jis sutinka jas pirkti. Pakeitimas 189 Pasiūlymas dėl direktyvos 46 straipsnio 2 dalis 2.  Valstybės narės Komisijai pateikia šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus. Išbraukta. Pakeitimas 190 Pasiūlymas dėl direktyvos 46 a straipsnis (naujas) 46a straipsnis Valstybių narių ataskaitų teikimas ir tarpusavio vertinimas 1.  Iki [perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos], o po to kas trejus metus valstybės narės parengia ataskaitą, kurioje nurodoma ši informacija: a) bet kokių papildomų reikalavimų prieš sudarant sutartį teikti informaciją, kuriuos valstybės narės priima ar taiko pagal 9 straipsnio 5 ir 6 dalis, tekstas; b) bet kokių nukrypstančių nacionalinės teisės aktų, kuriuos valstybės narės priima arba taiko pagal 12 straipsnio 4 dalį ir 13 straipsnio 2 dalį, nuostatų tekstas; c) bet kokių nukrypstančių nacionalinės teisės aktų, kuriuos valstybės narės priima arba taiko pagal 22 straipsnio 2a dalį, nuostatų tekstas; d) bet kokių nukrypstančių nacionalinės teisės aktų, kuriuos valstybės narės priima arba taiko pagal 26 straipsnio 5b dalį ir 28 straipsnio 5a dalį, nuostatų tekstas; e) bet kokių papildomų pagal 34 straipsnio 1a dalį valstybių narių nustatytų sutarties sąlygų, kurios visais atvejais pripažįstamos nesąžiningomis, tekstas; f) bet kokių papildomų pagal 35 straipsnio 1a dalį valstybių narių nustatytų sutarties sąlygų, kurios laikomos nesąžiningomis, tekstas; g) bet kokių esminės svarbos sprendimų – įskaitant jų pagrindimą, – kuriuos priėmė valstybių narių teismai, taikinimo institucijos ar kompetentingos administracinės institucijos į šios direktyvos taikymo sritį patenkančioje srityje, tekstas. 2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita pateikiama Komisijai. Pateikdamos 1 dalies a–e punktuose nurodytą informaciją valstybės narės paaiškina, kodėl nukrypstančios nacionalinės teisės aktų nuostatos yra tinkamos ir proporcingos siekiant šios direktyvos tikslų. 3.  Komisija užtikrina, kad 1 dalies d ir e punktuose įvardyta informacija būtų lengvai prieinama vartotojams ir prekiautojams, inter alia, tam skirtoje Komisijos sukurtoje ir tvarkomoje interneto svetainėje. 4.  Komisija persiunčia 1 dalyje numatytas ataskaitas kitoms valstybėms narėms ir Europos Parlamentui, kurie per šešis mėnesius nuo gavimo dienos pateikia savo pastabas apie kiekvieną ataskaitą. Per tą patį laikotarpį Komisija dėl tų ataskaitų konsultuojasi su suinteresuotais subjektais. Pakeitimas 191 Pasiūlymas dėl direktyvos 46 b straipsnis (naujas) 46b straipsnis Vartotojų teisių apsaugos subjektų ataskaitų teikimas Asmenys ar organizacijos, kurios pagal nacionalinę teisę, kaip numatyta 38 straipsnio 2 dalyje, turi teisėtą vartotojų apsaugos interesą, praneša Komisijai apie savo padarytas šios direktyvos dėl vartotojų teisių ir vidaus rinkos veikimo taikymo ir poveikio vertinimo išvadas. Pakeitimas 192 Pasiūlymas dėl direktyvos 46 c straipsnis (naujas) 46c straipsnis Komisijos ataskaitų teikimas ir peržiūra Komisija, atsižvelgdama į pagal 46a straipsnio 4 dalies ir 46b straipsnio nuostatas surinktą informaciją, ne vėliau kaip [vieneri metai nuo perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos] ir po to kas trejus metus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai išsamią šios direktyvos taikymo ataskaitą. Prireikus, prie šios ataskaitos pridedami teisėkūros pasiūlymai, kuriais siekiama šią direktyvą suderinti su pokyčiais vartotojų apsaugos srityje. Pakeitimas 193 Pasiūlymas dėl direktyvos -47 straipsnis (naujas) Direktyva 2002/65/EB -47 straipsnis Direktyvos 2002/65/EB pakeitimas Direktyvos 2002/65/EB 2 straipsnio a punktas pakeičiamas taip: 'a) nuotolinės prekybos sutartis – prekiautojo ir vartotojo sudaryta prekės tiekimo arba paslaugos teikimo sutartis, kuri sudaryta pagal nuotolinę pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, kai prekiautojas ir vartotojas pasirašydami sutartį fiziškai kartu nedalyvauja, o naudojasi viena arba daugiau nuotolinio ryšio priemonių;„. Pakeitimas 194 Pasiūlymas dėl direktyvos 47 straipsnio 1 dalis Direktyvos 85/577/EEB, 93/13/EEB ir 97/7/EB bei Direktyvą 1999/44/EB, su pakeitimais, padarytais IV priede išvardytomis direktyvomis, panaikinamos. Direktyvos 85/577/EEB, 93/13/EEB ir 97/7/EB bei Direktyva 1999/44/EB su pakeitimais, padarytais IV priede išvardytomis direktyvomis, panaikinamos nuo [perkėlimo į nacionalinę teisę data]. Pakeitimas 195 Pasiūlymas dėl direktyvos 48 straipsnis 48 straipsnis Išbraukta. Persvarstymas Komisija peržiūri šią direktyvą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip [įrašyti datą, nurodytą 46 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, pridėjus penkerius metus]. Jei reikia, ji teikia direktyvos atnaujinimo pasiūlymus, atsižvelgdama į pokyčius šioje srityje. Komisija gali prašyti valstybių narių pateikti informacijos. Pakeitimas 196 Pasiūlymas dėl direktyvos 48 a straipsnis (naujas) 48a straipsnis Komisija svarsto galimybę priimti pasiūlymą dėl Reglamento dėl nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytų sutarčių, kuris nebus taikomas transporto ir sveikatos priežiūros paslaugoms. Pakeitimas 197 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo A dalis A.  Informacija, kurią reikia nurodyti atsisakymo blanke A.   Pavyzdinis teisės atsisakyti sutarties išaiškinimas 1.  Prekiautojo, kuriam turi būti siunčiamas atsisakymo blankas, pavardė, geografinis adresas ir e. pašto adresas. Teisė atsisakyti sutarties 2.  Pranešimas, kuriame nurodoma, kad vartotojas turi teisę atsisakyti sutarties ir kad šia teise galima pasinaudoti 1 dalyje nurodytam prekiautojui patvariojoje laikmenoje nusiuntus toliau nurodytą atsisakymo blanką: Naudodami patvariąją laikmeną, Jūs galite nenurodę priežasties atsisakyti sutarties per keturiolika dienų [arba, jei prekės pristatomos prieš laikotarpio pabaigą, grąžinti prekes]. a) ne prekybai skirtose patalpose sudarytų sutarčių atveju – per keturiolika dienų nuo pasirašymo užsakymo blanke; Šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo [užsakytos prekės gavimo dienos] (1). Skaičiuojant laikotarpį, [prekės gavimo] (2) diena neįskaitoma. Jei paskutinė sutarties atsisakymo laikotarpio diena yra švenčių diena, šeštadienis ar sekmadienis, terminas baigiasi artimiausią darbo dieną. Laikoma, kad sutarties atsisakymo laikotarpio buvo laikytasi, jei Jūsų pranešimas apie sutarties atsisakymą išsiųstas arba prekės išsiųstos prieš jam pasibaigiant. Turite sugebėti įrodyti, kad Jūsų pranešimas apie sutarties atsisakymą buvo išsiųstas arba prekės buvo išsiųstos prieš pasibaigiant atsisakymo laikotarpiui (pvz., pašto kvito forma). b) nuotolinės prekybos sutarčių atveju – per keturiolika dienų nuo tada, kai vartotojas ar vartotojo nurodyta trečioji šalis, išskyrus vežėją, fiziškai gauna prekes; Pranešimas apie sutarties atsisakymą turi būti atsiųstas patvarioje laikmenoje (pvz., pateikti laišką paštu) (3) šiuo adresu: (4). Vartotojas gali naudoti žemiau pateiktą formą, bet tai neprivaloma. c) nuotolinės prekybos paslaugomis atveju: Sutarties atsisakymo pasekmės – per keturiolika dienų nuo sutarties sudarymo, jei vartotojas nėra iš anksto davęs aiškaus sutikimo sutartį pradėti vykdyti prieš pasibaigiant šiam keturiolikos dienų laikotarpiui; Jei sutarties atsisakyta tinkamai, gautas prekes [mūsų sąskaita] (5) turite išsiųsti atgal per keturiolika kalendorinių dienų. Šis pinigų grąžinimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti, kai gauname Jūsų pranešimą apie sutarties atsisakymą arba prekes. Skaičiuojant pinigų grąžinimo laikotarpį, pranešimo apie sutarties atsisakymą gavimo diena neįskaitoma. Jei paskutinė šio laikotarpio diena yra švenčių diena, šeštadienis ar sekmadienis, terminas baigiasi artimiausią darbo dieną. – per laikotarpį, kuris baigiasi, kai sutartis pradedama vykdyti, jei vartotojas iš anksto davė aiškų sutikimą sutartį pradėti vykdyti prieš pasibaigiant šiam keturiolikos dienų laikotarpiui. Jei negalite išsiųsti gautų prekių tokios pačios būklės, kokios gavote, Jūs atsakote už bet kokį prekės vertės sumažėjimą. Ši nuostata taikoma tik tuo atveju, jei prekės vertė sumažėjo dėl veiksmų, nebūtinų tam, kad būtų įsitikinta, koks prekės pobūdis ir kaip ji veikia. Jūs galite išvengti prekės būklės pablogėjimo, jei nenaudosite prekės kaip savo nuosavybės ir nedarysite nieko, dėl ko galėtų sumažėti jos vertė. 3.  Visų pardavimo sutarčių atveju – pranešimas, kuriuo vartotojas informuojamas apie prekių grąžinimo prekiautojui terminus ir sąlygas bei kompensavimo sąlygas vadovaujantis 16 straipsniu ir 17 straipsnio 2 dalimi. Jei sutarties atsisakyta tinkamai, mes privalome per keturiolika dienų grąžinti visus Jūsų sumokėtus pinigus. Šis pinigų grąžinimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo Jūsų pranešimo apie sutarties atsisakymą gavimo dienos. Skaičiuojant pinigų grąžinimo laikotarpį, pranešimo apie sutarties atsisakymą gavimo diena neįskaitoma. Jei paskutinė šio laikotarpio diena yra švenčių diena, šeštadienis ar sekmadienis, terminas baigiasi artimiausią darbo dieną. 4.  Internetu sudarytų nuotolinės prekybos sutarčių atveju – pranešimas, kad vartotojas gali užpildyti standartinį atsisakymo blanką ir jį pateikti prekiautojo interneto svetainėje ir kad prekiautojas nedelsdamas elektroniniu paštu patvirtins vartotojui gavęs tokį sutarties atsisakymą. Mes galime pinigus grąžinimui nustatyti sąlyga, kad būtų grąžintos prekės. 5.  Pranešimas, kad vartotojas gali naudoti B dalyje pateiktą atsisakymo blanką. Patarimai dėl kito galimo turinio: 1)  Šiais konkrečiais atvejais skliausteliuose pateikiamas toliau nurodytas tekstas: nuotolinės prekybos arba sudaromos ne prekybai skirtose patalpose sutarties dėl paslaugų teikimo atveju: „nuo sutarties sudarymo dienos arba tos dienos, kada gaunate pasirašytos sutarties kopiją patvarioje laikmenoje, jei ta diena nesutampa su sutarties sudarymo diena“. 2)  Šiais konkrečiais atvejais skliausteliuose pateikiamas toliau nurodytas tekstas: nuotolinės prekybos arba sudaromos ne prekybai skirtose patalpose sutarties dėl paslaugų teikimo atveju: „nuo sutarties sudarymo dienos arba tos dienos, kada gaunate pasirašytos sutarties kopiją patvarioje laikmenoje, jei ta diena nesutampa su sutarties sudarymo diena“. 3)  Nuotolinės prekybos sutarčių sudarymo atveju įrašoma: a) jei prekiautojas leidžia vartotojui atsisakyti sutarties e. paštu,– „arba e. paštu“; b) jei prekiautojas leidžia vartotojui užpildyti elektroninį pavyzdinį sutarties atsisakymo blanką interneto svetainėje,– „arba per mūsų interneto svetainę“. 4)  Reikia įrašyti prekiautojo tapatybę ir įmonės adresą. Nuotolinės prekybos sutarčių sudarymo atveju taip pat turi būti nurodytas prekiautojo e. pašto adresas ir (arba) interneto svetainės adresas, kuriais vartotojas galėtų pasinaudoti, kad atsisakytų sutarties. 5)  Jei grąžintinų prekių kaina neviršija 40 eurų sumos, skliausteliuose įrašoma „savo sąskaita“. Pakeitimas 198 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo B dalis (šį blanką pildyti ir grąžinti tik tada, jei norite atsisakyti sutarties) Kam: Kam: (prekiautojo tapatybė, įmonės adresas ir, jei yra, e. pašto adresas)(*) Aš/Mes* pranešu (-ame), kad atsisakau (-ome) toliau išvardytų prekių pardavimo*/toliau nurodytos paslaugos teikimo* sutarties Aš/Mes** pranešu (-ame), kad atsisakau (-ome) toliau išvardytų prekių pardavimo**/toliau nurodytos paslaugos teikimo** sutarties Užsakytos*/gautos* Užsakyta (): Vartotojo (-ų) vardas, pavardė Vartotojo (-ų) vardas (-ai), pavardė (-ės) (): Vartotojo (-ų) adresas Vartotojo (-ų) adresas (-ai) (): Vartotojo (-ų) parašas (-ai) (tik jei pateikiama ranka užpildyta forma) Vartotojo (-ų) parašas (-ai) (tik jei pateikiamas popierinis blankas) (): Data Data (): *Išbraukti, kas nereikalinga. (*) Pildo prekiautojas prieš pateikdamas šį blanką vartotojui. (**) Išbraukti, kas nereikalinga. () Pildo vartotojas (-ai). Pakeitimas 199 Pasiūlymas dėl direktyvos II priedo 1 dalies a a punktas (naujas) aa) panaikinti arba apriboti prekiautojo atsakomybę, kai dėl jo tyčinių arba didelio neatsargumo veiksmų ar neveikimo buvo sugadintas vartotojo turtas; Pakeitimas 201 Pasiūlymas dėl direktyvos II priedo 1 dalies c a punktas (naujas) ca) nustatyti, kad visi dėl sutarties kylantys ginčai būtų sprendžiami išimtinai tik tame teisme, kurio jurisdikcijai priklauso prekiautojo buveinės vieta, nebent pasirinkto teismo jurisdikcijai priklauso ir vartotojo gyvenamoji vieta; Pakeitimas 202 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies a a punktas (naujas) aa) nustatyti privalomą vartotojui pareigą, kuriam taikoma sąlyga, kurios įvykdymas priklauso tik nuo prekiautojo ketinimų; Pakeitimas 203 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies c a punktas (naujas) ca) reikalauti, kad vartotojas įsigytų papildomų prekių ar paslaugų, kurios neįtrauktos į pagrindinėje sutartyje nustatytą kainą; Pakeitimas 204 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies c b punktas (naujas) cb) taikyti sąlyginius mokesčius, pavyzdžiui, baudas už sutarties sąlygų pažeidimą, kurie aiškiai neproporcingi išlaidoms, kurias prekiautojas patyrė dėl sąlygų pažeidimo; Pakeitimas 205 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies d a punktas (naujas) da) panaikinti vartotojo teisę nurodyti ir leisti trečiajai šaliai sudaryti vartotojo ir prekiautojo sutartį ir (arba) imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama sudaryti ar padėti sudaryti vartotojo ir prekiautojo sutartį, arba trukdyti šia teise pasinaudoti. Pakeitimas 206 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies e punktas e) suteikti prekiautojui teisę nutraukti neterminuotą sutartį tinkamai apie tai nepranešus, išskyrus atvejus, kai vartotojas padaro rimtą sutarties pažeidimą; e) suteikti prekiautojui teisę nutraukti neterminuotą sutartį tinkamai apie tai nepranešus, išskyrus atvejus, kai tam yra rimtų priežasčių; tai netaikoma finansinių paslaugų sutarties sąlygoms, jei yra pagrįsta priežastis, su sąlyga, kad būtų reikalaujama, jog paslaugų teikėjas nedelsdamas apie tai informuotų kitą sutarties šalį; Pakeitimas 207 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies g punktas g) leisti prekiautojui didinti su vartotoju sutartą kainą, jei sutartis sudaryta nesuteikiant vartotojui teisės nutraukti sutartį; g) nustatyti, kad prekių ar kito turto kaina bus nustatyta pristatymo ar tiekimo metu, arba leisti prekiautojui didinti su vartotoju sutartą kainą, jei sutartis sudaryta nesuteikiant vartotojui teisės nutraukti sutartį, jei kaina padidinama pernelyg daug palyginti su sutarties sudarymo metu sutarta kaina; tai netaikoma kainų indeksavimo sąlygoms, kai tai yra teisėta, su sąlyga, kad aiškiai apibūdinamas metodas, pagal kurį kainos kinta; Pakeitimas 208 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies k punktas k) suteikti prekiautojui teisę vienašališkai keisti sutarties sąlygas, įskaitant produkto arba paslaugos ypatybes; k) suteikti prekiautojui teisę vienašališkai be pagrįstų sutartyje nurodytų priežasčių keisti sutarties sąlygas, įskaitant produkto arba paslaugos ypatybes; tai netaikoma sąlygoms, kuriomis finansinių paslaugų teikėjas pasilieka teisę iš anksto nepranešęs, jei yra pagrįsta priežastis, pakeisti vartotojo mokamų arba vartotojui mokamų palūkanų procentus arba kitų mokesčių už finansines paslaugas dydį, su sąlyga, kad būtų reikalaujama, jog paslaugų teikėjas informuotų vartotoją kiek galėdamas greičiau, o vartotojas turėtų teisę laisvai nutraukti sutartinius santykius, kurių nutraukimas įsigalioja nedelsiant; taip pat tai netaikoma sąlygoms, kuriomis prekiautojas pasilieka teisę vienašališkai keisti neterminuotos sutarties sąlygas, su sąlyga, kad būtų reikalaujama, jog jis informuotų vartotoją tinkamai apie tai pranešdamas, o vartotojas turėtų teisę laisvai nutraukti sutartinius santykius; Pakeitimas 209 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies l a punktas (naujas) la) leisti prekiautojui tuomet, kai negalima gauti to, kas užsakyta, pateikti ekvivalentą, prieš tai aiškiai neinformavus vartotojo apie šią galimybę ir apie tai, kad prekiautojas privalo padengti to, ką vartotojas gavo pagal sutartį, grąžinimo išlaidas, jei vartotojas pasinaudoja teise atsisakyti sutarties. Pakeitimas 210 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 2 dalis 2. 1 punkto e papunktis netaikomas sąlygoms, kuriomis finansinės paslaugos teikėjas pasilieka sau teisę vienašališkai nutraukti neterminuotą sutartį apie tai nepranešęs, jei teikėjas turi kitai sutarties šaliai ar šalims apie tai pranešti nedelsdamas. Išbraukta. Pakeitimas 211 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 3 dalies c a punktas (naujas) ca) sutartims dėl kelionių paketų, kurias reglamentuoja Direktyva 90/314/EEB. Pakeitimas 212 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 4 dalies įžanginė dalis 4. 1 punkto k papunktis netaikomas: 4. 1 punkto e, g ir k papunkčiai netaikomi: Pakeitimas 213 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 4 dalies a punktas a) sąlygoms, pagal kurias finansinių paslaugų teikėjas pasilieka teisę nepranešęs keisti vartotojo mokamą arba pastarajam mokamą palūkanų normą arba mokesčių už kitas finansines paslaugas sumą, esant pakankamai priežasčiai su sąlyga, kad reikalaujama, jog teikėjas kuo anksčiau apie tai praneša kitai sutarties šaliai arba šalims, ir kad pastarieji yra laisvi tuoj pat nutraukti sutartį. Išbraukta. Pakeitimas 214 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 4 dalies b punktas b) sandoriams dėl perleidžiamų vertybinių popierių, finansinių priemonių ir kitų produktų ar paslaugų, kai kaina yra susieta su vertybinių popierių biržoje kotiruojamų kainų ar indeksų arba finansinės rinkos kurso svyravimais, kurių prekiautojas nekontroliuoja; Išbraukta. Pakeitimas 215 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 4 dalies d punktas d) sąlygoms, pagal kurias prekiautojas pasilieka teisę vienašališkai keisti neterminuotos sutarties sąlygas, jei reikalaujama, kad jis informuotų vartotoją tinkamai apie tai pranešdamas, o vartotojas būtų laisvas nutraukti sutartį. Išbraukta.