Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 13 d. Komisijos žaliąją knygą „Audito politika. Per krizę įgyta patirtis“ (COM(2010)0561),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl bendrojo finansų įstaigų valdymo(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Direktyvos 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito įgyvendinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A7-0200/2011),

A.  kadangi pastaroji finansų krizė sukėlė abejonių dėl auditoriaus darbo,

B.  kadangi krizės pradžioje tai, kad finansinės institucijos per daug rizikavo, buvo labai susiję su lanksčiais, nepakankamais ir neveiksmingais kontrolės ir rizikos valdymo mechanizmais, ypač sistemai svarbiose finansinėse institucijose (SSFI),

C.  kadangi pripažinta, kad auditoriai gali atlikti pagrindinį vaidmenį, visų pirma stiprinant finansinių institucijų rizikos valdymo priežiūrą,

D.  kadangi dar nebuvo visiškai panaudotos audito komitetų, visų pirma finansinių institucijų audito komitetų, galimybės,

E.  kadangi kokybiškas auditas yra labai svarbus ekonominiam stabilumui ir pasitikėjimui rinkomis, nes garantuoja įmonių finansinį patikimumą,

F.  kadangi audito kokybė labiausiai priklauso nuo auditoriaus nepriklausomumo,

G.  kadangi gali atsirasti interesų konfliktų, kai audito įmonės tai pačiai bendrovei siūlo skirtingas paslaugas,

H.  kadangi dėl didelės keturių didžiųjų audito įmonių koncentracijos rinkoje gali kilti pernelyg didelė rizika ir kadangi mažesnės įmonės yra skirtingos ir reikėtų skatinti jų augimą bei kompetenciją užtikrinant didesnes konkurencijos galimybes,

I.  kadangi dėl to būtina iš naujo pradėti išsamią diskusiją dėl auditoriaus vaidmens ir audito rinkos struktūros,

Bendrieji klausimai

1.  pritaria Komisijos žaliajai knygai ir joje išdėstytam holistiniam požiūriui;

2.  palankiai vertina pagrindinį žaliojoje knygoje keliamą klausimą, kaip būtų galima pagerinti audito funkciją, nors praeityje nebūta jokio rimto pagrindo įtarti, kad auditas atliekamas nesilaikant atitinkamų taisyklių ir reikalavimų;

3.  mano, kad diskusijos dėl auditoriaus vaidmens turi būti vykdomos kartu stiprinant audito komiteto vaidmenį, kuris šiuo metu nelabai veiksmingas, taip pat finansinę informaciją ir informaciją apie riziką, kurią turi pateikti bendrovės;

4.  mano, kad šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo atlikti baigiamąjį vertinimą, todėl primena Komisijai, kad būtina labiau remtis reglamentais ir atlikti išsamų poveikio vertinimą, kuriame būtų nagrinėjamos įvairios politikos galimybės ir pagrindinis dėmesys būtų skiriamas praktiniams klausimams, laikantis geresnės teisėkūros principų, ir apsvarstoma apskaitos reikšmė teikiant tikslią informaciją apie tvarią ekonominę įmonių plėtrą, ir į kurį būtų įtraukta interesų grupių analizė siekiant patikslinti įvairių grupių poveikio vertinimo tyrimo segmentaciją, pvz., MVĮ, sistemiškai svarbių finansinių institucijų (SSFĮ) ir kitų listinguojamų ir nelistinguojamų bendrovių; mano, kad turi būti vertinamas poveikis audito ataskaitų naudotojams, pavyzdžiui, investuotojams ir SSFĮ reguliuotojams; ragina Komisiją išanalizuoti siūlomo reglamento ir audito standartų bei praktikos laipsniško derinimo bendrojoje Europos rinkoje pridėtinę vertę;

5.  teigiamai vertina tai, kad žaliojoje knygoje pripažįstamas proporcingumas;

Auditoriaus vaidmuo

6.  pripažįsta, kad teisės aktais nustatytas auditas atlieka socialinį vaidmenį ir yra naudingas visuomenei, nes jis pradėtas vykdyti tik dėl to, kad yra būtina demokratiškos ekonominės ir politinės sistemos dalis, ir todėl teigiamai vertina žaliosios knygos tikslą padidinti skaidrumą ir pagerinti audito ataskaitų kokybę siekiant prisidėti prie finansų rinkos stabilumo ir pagerinti galimybes gauti finansavimą; pritaria visoms priemonėms, paremtoms įrodymais, kad finansinių institucijų patiriamas išlaidas ir jos užkraunamą naštą atsveria tai, kad žymiai pagerinama jų kokybė, taip pat atliekamas reguliarus išorės vertinimas bei tinkama teisės aktais nustatyta priežiūra; pabrėžia, kad reikia specialių teisės aktų;

7.   pažymi, kad aukštos kokybės audito sistema yra neatskiriama patikimos įmonių valdymo sistemos sudėtinė dalis; prašo Komisiją nuosekliai pateikti Parlamentui ir Tarybai savo pasiūlymus dėl įmonių valdymo ir audito;

8.  pabrėžia audito ataskaitos svarbą akcininkams ir visuomenei; pripažįsta principą „auditas yra auditas“ ir įspėja, kad taikant skirtingus standartus kyla didelė teisinio neapibrėžtumo rizika; todėl pritaria tam, kad taikymo sritis būtų išplėsta ir apimtų visas finansines institucijas;

9.  pritaria Komisijai dėl principo, kad audito ataskaitos išvadose daugiau dėmesio turi būti skiriama turiniui, o ne formai;

10.   ragina Komisiją išnagrinėti, kaip gali būti išplėsta auditoriaus užduotis, į ją įtraukiant audituojamos įmonės pateikiamos informacijos apie riziką auditą, netrukdant tikrinti informacijos, pateikiamos pagrindinėse finansinėse ataskaitose; rekomenduoja, kad auditoriai turėtų būti informuojami apie visus atvejus, kai buvo pakeistas rizikos komiteto sprendimas;

11.  mano, kad audito ataskaitos turėtų būti trumpos, o jų išvados – aiškios ir glaustos bei apimtų visus klausimus, kurie yra įstatymais nustatytos auditoriaus funkcijos dalis; mano, kad papildomus bendrųjų klausimų, pavyzdžiui, taikomų balanso sudarymo metodų, paaiškinimus ir konkrečių aspektų paaiškinimus, pavyzdžiui, pagrindinių rodiklių, sąlyginai svarbių skaičių, rizikos, susijusios su reikšmingais apskaitiniais įverčiais arba pateiktomis reikšmingomis nuomonėmis, vertinimo, taip pat ypatingų sunkumų, su kuriais susidurta atliekant auditą, paaiškinimus, auditorius turėtų pateikti audito komitetui ir generalinei asamblėjai;

12.  ragina į finansinių institucijų audito ataskaitas įtraukti griežtesnius atskleidimo reikalavimus dėl mažiau likvidaus turto, kad būtų galima palyginti įvairių finansinių institucijų finansinių priemonių vertinimus;

13.  pabrėžia, kad būtina įspėti priežiūros instituciją arba kompetentingą valdžios instituciją, jeigu nustatoma kliūčių, galinčių kelti pavojų tolesnei audituojamos įmonės veiklai; rekomenduoja rengti dvišalius auditorių ir pagrindinių finansų įstaigų priežiūros institucijų susitikimus;

14.  pažymi galimą atsakomybę, kuri gali atsirasti teikiant papildomą informaciją, kuri yra kita, nei nurodyta reguliavimo taisyklėse; nepaisant to, mano, kad atsižvelgiant į visuomenės poreikius, auditorių atsakomybė turėtų apimti ateitį ir išorę, ypač didelių ir sisteminiu požiūriu svarbių korporacijų atveju; mano, kad visuomenę galinti dominti auditoriams prieinama informacija, susijusi su rizika, nebalansinėmis veiklomis ar būsimais galimais ateities pavojais turėtų visuomet būti atskleidžiama reguliavimo institucijoms ir dauguma atvejų pateikiama visuomenei;

15.  ragina stiprinti visų finansinių institucijų audito komitetų vaidmenį reikalaujant, kad jie tvirtintų rizikos modelių įvertinimus, kurie apimtų konkrečių įmonių palyginimą su etalonais ir kuriuose taip pat būtų pateikiami duomenys apie galimus būsimus finansavimo poreikius, sutarčių su bankais sąlygas, ateities pinigų srautus, rizikos valdymą, vadovybės įverčius ir apie tai, kaip laikomasi apskaitos principų, taip pat apie numatomą riziką, susijusią su bendrovės verslo modeliu; ragina, kad šis įvertinimas kartu su išsamia audito ataskaita kasmet būtų teikiamas finansinių institucijų vykdomosioms ir priežiūros valdyboms svarstyti ir tvirtinti;

16.  mano, kad profesinis skepticizmas yra audito pagrindas ir turi įtakos visiems audito etapams; pabrėžia, kad šis skepticizmas pasiekiamas užtikrinant auditoriaus objektyvumą ir nepriklausomumą, ir kartu su patirtimi, kurios negali pakeisti langelių žymėjimu pagrįstos procedūros, augančią profesinę nuovoką;

17.  mano, kad nereikia persvarstyti kvalifikacijų sistemos audito ataskaitose, kadangi ji atitinka atgrasomąjį tikslą ir prisideda prie finansinės informacijos kokybės;

18.  mano, kad sklandus ir nuolatinis išorės auditoriaus, vidaus auditoriaus ir audito komiteto dialogas yra pagrindinis veiksnys siekiant užtikrinti veiksmingą auditą ir kad būtina toliau informuoti akcininkus, pavyzdžiui, apie auditoriaus išrinkimo, perrinkimo arba atstatydinimo priežastis, tokią informaciją teikiant konkrečiuose audito komiteto ataskaitos paaiškinimuose;

19.  mano, kad auditoriams reikėtų suteikti teisę būti išklausytiems bendrovės visuotiniame susirinkime dėl su jų, kaip auditorių, vaidmeniu susijusių klausimų;

20.  mano, kad teisėje būtina apibrėžti du audito aspektus – išorės ir vidaus;

Tarptautiniai audito standartai (TAS)

21.  pataria Komisijai skubiai patvirtinti Tarptautinius audito standartus (TAS), nes tai padėtų suderinti auditus Europos lygiu ir palengvintų priežiūros institucijų užduotį; mano, kad auditas yra unikalus, nepriklausantis nuo audituojamos įmonės dydžio, bet jo įgyvendinimą būtina pritaikyti mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ypatumams; primena Komisijai, kad be bendrovių, kurioms bus taikomi Tarptautiniai audito standartai, yra kitų bendrovių, kurių finansinės padėties auditą, nepaisant atleidimo nuo šių standartų fakto, turėtų atlikti įgaliotos audito įmonės;

Audito įmonių valdymas ir nepriklausomumas

22.  pritaria tam, kad neišvengiamai kyla interesų konfliktas, kai auditorių paskiria ir darbo užmokestį jam moka audituojama įmonė; vis dėlto nemano, kad šiuo metu būtų priimtina, jei auditorių skirtų trečioji šalis; ragina, kad, turint tai mintyje ir nepažeidžiant Direktyvos 2006/43/EB 37 straipsnio 2 dalies nuostatų, būtų sustiprintas audito komiteto vaidmuo;

23.  mano, kad auditorių, jei įstatymais nustatyta, kad jis turi būti paskirtas, turėtų paskirti audito komitetas, o ne audituojamos įmonės valdyba, ir ne mažiau kaip pusė audito komiteto narių turėtų turėti atitinkamos patirties apskaitos ir audito srityse; audito komitetas, skirdamas auditorių, turėtų užtikrinti jo nepriklausomumą, ypač atsižvelgiant į konsultacines paslaugas, kurias jis teikia ar siūlo teikti;

24.  mano, kad taisykles, kuriomis užtikrinamas auditorių nepriklausomumas, ir taisykles, kuriomis užtikrinama audito kokybė, turi išsamiai patikrinti nuo auditoriaus profesijos visiškai nepriklausoma viešoji priežiūros institucija;

25.  remia gero tarptautinio valdymo kodekso sukūrimą audito įmonėms, audituojančioms viešojo intereso įmones;

26.  pritaria, kad auditoriaus nepriklausomumas yra nepaprastai svarbus ir kad reikia imtis veiksmų ir užkirsti kelią pernelyg dideliam familiarumui; siūlo, kad Komisija atliktų poveikio vertinimą, vertindama daug įvairių pasirinkčių, ypač išorinę rotaciją ir savanoriškų bendrų auditų poveikį; pritaria, kad auditorių nepriklausomumą galima stiprinti taikant išorinę rotaciją, tačiau vis dėlto laikosi nuomonės, kad ne išorinė rotacija, o vidinė auditorių kaita yra geriausias reguliavimo sprendimas, kuris patvirtintas ir Direktyvoje 2006/43/EB, ir kad veiksmingam auditui būtinas nepriklausomumas suteikiamas esamais partnerių rotacijos susitarimais;

27.  ragina Komisiją užtikrinti, kad įmonių praktika padėtų išsaugoti nustatytą apsaugą, įskaitant privalomą pagrindinių auditorių rotacijos taisyklę, net kai tie auditoriai pereina į kitą įmonę;

28.  mano, kad reikėtų apsvarstyti ne tik fiksuotą rotacijos ciklą, bet ir kitus arba papildomus būdus, pvz., jei naudojami bendri auditai, rotacijos ciklas gali padvigubėti palyginti su atvejais, kai naudojamas vienas auditorius, nes rotacijos dinamika skiriasi, kai veikia trys veikėjai ir kai veikia du, ir bendro audito rotacija taip pat gali būti sutrikdyta;

29.  mano, kad reikia aiškiai atskirti audito ir ne audito paslaugas, kurias audito įmonė teikia klientui, siekiant išvengti interesų konflikto, kaip nurodyta Direktyvos 2006/43/EB 22 straipsnio 2 dalyje, ir laikytis audito profesinio elgesio kodekso; pabrėžia, kad taip būtų galima išvengti atvejų, kai audito kainos dirbtinai mažinamos tikintis jas kompensuoti kitų papildomų paslaugų sąskaita (angl. low balling); dėl šios priežasties šis atskyrimas turi būti taikomas visoms įmonėms ir jų klientams; ragina Komisiją atsižvelgiant į 2002 m. rekomendacijas dėl teisės aktuose numatytų auditorių nepriklausomumo parengti sąlygų, kuriomis šios paslaugos būtų laikomos nesuderinamomis su audito paslaugomis, sąrašą; pripažįsta, kad teikiamos ne audito paslaugos, kai jos nesuderinamos su auditoriaus nepriklausomumu, gali būti itin svarbios plečiant mažų ir vidutinio dydžio audito įmonių gebėjimų bazę, tačiau mano, kad vidaus ir išorės audito paslaugos neturėtų būti teikiamos kartu;

30.  laikosi nuomonės, kad svarbiausia išsaugoti auditoriaus nepriklausomumą; mano, kad turi būti uždrausta išorės auditoriams teikti paslaugas audituojamai įmonei, nes taip gali būti neįvykdyti reikalavimai dėl nepriklausomumo ar dėl kitų etikos dalykų; pripažįsta, kad siekiant skatinti Europos ekonomikos augimą būtina, kad visos įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio, įskaitant MVĮ, galėtų samdytis nepriklausomus auditorius ir audito bendroves, turinčias platų gebėjimų spektrą;

31.  visų pirma pažymi, kad tas audito paslaugas, kurios, kaip manoma, gali sukelti interesų konfliktą, įskaitant tam tikras konsultavimo paslaugas ir sudėtingų struktūrizuotų produktų įvertinimus, turėtų teikti skirtingos įmonės, taip pat ir toliau laikosi nuomonės, kad tai turėtų stebėti kompetentingos priežiūros institucijos;

32.  mano, kad audito komitetams tenka svarbus priežiūros vaidmuo, siekiant užtikrinti auditoriaus nepriklausomumo išlaikymą, ir prašo Komisijos pateikti rekomendacijas, kurios padėtų audito komitetams šiuo klausimu;

33.  rekomenduoja, kad audito komitetas kaip priežiūros valdybos, o ne vykdomosios valdybos dalis turėtų spręsti, ar leisti teikti ne audito paslaugas tam tikrai finansinei bendrovei ir derėtis dėl konkurso bei įgaliojimų; ragina Komisiją atlikti ne audito paslaugų apribojimo atsižvelgiant į pajamas įgyvendinamumo ir pasekmių poveikio vertinimą;

34.  mano, kad turėtų būti numatytos ribos, kokią procentinę dalį mokesčių audito įmonė ar audito įmonių tinklas gali gauti iš vieno kliento, palyginti su visomis įmonės pajamomis, o viršijus nustatytą ribą apie tai turi būti pranešta ir sudaryta galimybė tikrinimo institucijai imtis tikrinimo, ribojimo ar kitų planavimo reikalavimų taikymo veiksmų, siekiant išvengti, kad audito įmonė netaptų priklausoma ekonomiškai; vis dėlto pažymi, kad tokiais veiksmais nereikėtų riboti mažesnių įmonių augimo ir kad didelio ir svarbaus kliento, iš kurio ankstyvaisiais etapais gaunamos pajamos sudarys didelę visų pajamų dalį, įgijimas yra esminė augimo proceso dalis;

35.  mano, kad viešojo intereso įmones audituojančios audito įmonės turi skelbti savo ataskaitas ir kad šios ataskaitos bei įmonių taikyti metodai turi būti peržiūrėti, taip užtikrinant kokybę;

36.  mano, kad išaiškėjus piktnaudžiavimo pareigomis atvejams viešojo intereso įmonėje ar įstaigoje ir (arba) audito įmonėje turi būti leidžiama imtis visų baudžiamojo persekiojimo priemonių;

37.   mano, kad partnerystės modelis yra tinkamas audito bendrovėms, nes apsaugo jų nepriklausomumą;

38.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad viešųjų institucijų auditai būtų pavyzdiniai, ir užkirsti kelią kilti bet kokiems interesų konfliktams dėl auditoriaus ir audituojamose institucijose sprendimus priimančių asmenų ryšių;

Audito grupės

39.  pritaria žaliosios knygos pasiūlymams dėl audito grupių;

40.  ragina Komisiją ištirti duomenų perdavimo, kai auditą atlieka grupės, klausimą, vykdant būsimą ES duomenų apsaugos teisinės sistemos persvarstymą;

41.  mano, kad grupės auditoriai turėtų turėti aiškų bendrą grupės vaizdą, o auditorių grupės audituojamos finansų institucijos turėtų palaikyti dialogą su grupės priežiūros institucija;

Redakcija

42.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą siekiant pagerinti ryšį tarp viešojo intereso įmonių auditorių ir priežiūros institucijų;

43.  teigia, kad turi būti nustatyti ryšių ir komunikacijos protokolai ir kad dialogas turi vykti iš tiesų abiem kryptimis;

44.  ragina užtikrinti glaudesnį abipusį auditorių ir finansinių institucijų finansų priežiūros institucijų bendravimą, ypač itin svarbiais klausimais, įskaitant skirtingų finansinių produktų sąveikos klausimus; ragina užmegzti tokį patį auditorių ir ES priežiūros institucijų (EVPRI) bendravimą, kai kalbama apie tarpvalstybinius subjektus;

45.  pabrėžia, kad reikia suderinti audito priežiūros veiklą, ir prašo Komisijos apsvarstyti galimybę įtraukti Europos auditorių priežiūros institucijų grupę į Europos finansų priežiūros institucijų sistemą, galbūt per EVPRI;

46.  ragina finansinių institucijų išorės auditorius periodiškai pagal atitinkamą sektorių teikti ataskaitas Europos sisteminės rizikos valdybai siekiant nustatyti sektorių tendencijas ir galimus sisteminės rizikos šaltinius bei galimus nesėkmės atvejus, taip pat pažymi, kad tai turėtų būti daroma proporcingai;

47.   ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų laikomasi nacionalinių audito rūmų išvadų, kurias jie skelbia, vykdydami savo audito užduotį;

Koncentracija ir rinkos struktūra

48.   mano, kad dėl dabartinės rinkos struktūros vienos iš keturių didžiųjų audito įmonių bankrotas iš esmės keltų riziką auditoriaus profesijos patikimumui;

49.   mano, kad net jei audito įmonės žlugimas nepadarytų vadinamojo domino poveikio likusiai ekonomikai, įmonės, laikomos „per didelėmis, kad žlugtų“, galėtų kelti moralinės žalos riziką ir kad turėtų būti skatinama rengti nenumatytų atvejų planus, susijusius su didžiosiomis audito įmonėmis; šių planų tikslai turėtų būti tokie: kuo labiau sumažinti audito įmonės galimybę pasitraukti iš rinkos be pateisinamos priežasties, sumažinti netikrumą ir sumaištį, kurie galėtų kilti dėl tokio pasitraukimo;

50.   mano, kad į nenumatytų atvejų planai yra svarbi nenumatyto įmonės žlugimo prevencijos priemonė ir kad į šiuos planus turi būti įtrauktas mechanizmas, pagal kurį reguliavimo institucijai pranešama apie bet kokią problemą, keliančią grėsmę audito įmonei nacionaliniu arba tarptautiniu mastu, kad reguliavimo institucijoms būtų sudarytos sąlygos atlikti savo funkcijas ir atitinkamai atidžiai suvaldyti tokius atvejus;

51.   pritaria tam, kad būtų nustatyti nenumatytų atvejų planai, susiję su keturiomis didžiosiomis audito įmonėmis ir auditoriais, teikiančiais didelės apimties audito paslaugas finansų sektoriui, taip pat tarptautiniai nenumatytų atvejų tvarkingo klientų sutarčių perkėlimo planai tuo atveju, jei didelis dalyvis pasitrauktų iš rinkos;

52.   pabrėžia, kad vienu iš kiekvieno veiksmo, kurio imtasi buhalterijos audito srityje, tikslų turėtų tapti sektoriaus įmonių konkurencijos vystymas, kartu išlaikant audito kokybiškumą, tikslumą ir išsamumą;

53.   ragina Komisiją visoms audito rinkoje veikiančioms įmonėms užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ir Europos lygmeniu sumažinti su auditu susijusių nuostatų sudėtingumą; lengvesnis patekimas į rinką ir kliūčių, trukdančių patekti į rinką, pašalinimas yra pagrindiniai elementai, kuriais skatinama audito rinkoje atsirasti daugiau dalyvių; mano, kad audito komitetai, o ne bendrovių valdybos, turi tinkamiausias sąlygas nustatyti audito, kuris geriausiai atitinka audituojamos įmonės poreikius, rūšį ir stebėti audito veiksmingumą ir kokybę, taip pat kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas auditorių nepriklausomumui; mano, kad Komisija turėtų ištirti būdus, pagal kuriuos viešojo intereso įmonės, viešasis sektorius ir Europos institucijos galės geriau nuspręsti dėl audito paslaugų, kurias gali teikti visos audito įmonės, kokybės, nepaisant jų dydžio;

54.   pripažįsta, kad bendro audito įgyvendinimas galėtų daryti teigiamą poveikį audito rinkos įvairinimui; primena, kad valstybėse narėse rinkos padėtis ir su bendru auditu susijusi patirtis skirtinga; ragina Komisiją įvertinti privalomo bendro audito galimą naudą audito įmonėms, visų pirma mažoms audito įmonėms, ir audituojamoms įmonėms, ypač finansinėms institucijoms, ir atitinkamas jų sąnaudas, taip pat tai, kaip toks auditas galėtų paveikti koncentraciją audito rinkoje ir finansinį stabilumą;

55.  mano, kad keturių didžiųjų audito įmonių vykdomi perėmimai turi būti vertinami atsižvelgiant į jų poveikį kitų įmonių ar tinklų augimui;

56.   ragina Komisiją ištirti, kaip bankai ir kitos finansinės institucijos bendrovėms taiko ribojančias paskolų ir kitų finansų produktų sąlygas, pagal kurias gali būti ribojamas auditoriaus pasirinkimas;

57.  mano, kad labai svarbu drausti į sutartis įtraukti ribojamąsias sąlygas, naudingas keturioms didžiosioms įmonėms;

58.   ragina skatinti vidutines ir mažąsias audito įmones jungtis; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę įdiegti audito įmonių kokybės sertifikatą ir kokybės registrą, kuriais būtų įrodyta, kad vidutinių ir mažųjų audito įmonių veikla gali būti patenkinama; mano, kad viešųjų pirkimų sektorius turėtų siekti naudotis ne keturių didžiųjų įmonių paslaugomis, ir kad viešosios įstaigos nustatytų tikslinį naudojimosi šių mažesnių įmonių teikiamomis paslaugomis procentą;

59.   ragina Komisiją nustatyti, kad viešojo intereso įmonių konkursuose sąžiningomis sąlygomis turi dalyvauti bent dvi įmonės, kurios nebūtų iš didžiųjų keturių audito įmonių; mano, kad šiame procese svarbiausias turi būti audito komiteto vaidmuo ir kad šiame procese taip pat turi dalyvauti akcininkai; ragina Komisiją persvarstyti audito komiteto praktiką atsižvelgiant į konkursų procesus ir ypač į skaidrumo ir administracinės naštos aspektus, susijusius su oficialiu pirkimo konkursu, siekiant užtikrinti, kad galutinis akcininkų sprendimas dėl auditorių paskyrimo būtų grindžiamas audito komiteto pasiūlymu; šis pasiūlymas turi apimti pradėto proceso aprašymą, taikomus kriterijus ir audito komiteto rekomendacijos priežastis;

60.   ragina Komisiją (Konkurencijos GD) atlikti išsamų audito rinkos tyrimą;

Europos rinkos kūrimas

61.   mano, kad auditas yra neatskiriama vidaus rinkos atgaivinimo proceso dalis; ragina Komisiją apsvarstyti, kokiu mastu, palengvinus nuostatas dėl tarpvalstybinės audito veiklos, būtų galima panaikinti galimas kliūtis patekti į rinką ir sustiprinti pajėgumus; ragina Komisiją apsvarstyti, kokiu mastu, sukūrus Europos audito paslaugų rinką, būtų galima sumažinti procedūrų sudėtingumą ir išlaidas visiems rinkos dalyviams, ypač mažoms ir vidutinio dydžio audito įmonėms; ragina Komisiją imtis visų tinkamų priemonių, siekiant į ES teisę įtraukti ir įgyvendinti tarptautinius audito standartus, kuriais būtų prisidedama prie tikrai vienodų konkurencijos sąlygų audito įmonėms sukūrimo; primena Komisijos rekomendacijas dėl auditorių atsakomybės; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl laipsniško taisyklių derinimo siekiant įdiegti Europos auditorių pasą, ypatingą dėmesį skiriant viskam, kas užtikrintų auditoriaus nepriklausomumą;

62.   ragina Komisiją nustatyti visą Europą apimančią audito verslo civilinės atsakomybės sistemą;

Tarptautinis bendradarbiavimas

63.   ragina Komisiją labiau stengtis, kad būtų užtikrinta geresnė konvergencija;

o
o   o

64.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0223. (2) OL C 87E, 2010 4 1, p. 23. (3) OL L 157, 2006 6 9, p. 87.