Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 15 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl piliečių iniciatyvos(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl pataisyto Europos Parlamento ir Komisijos pamatinio susitarimo, galiosiančio kitą teisėkūros kadenciją(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl geresnės teisėkūros – Komisijos 15-ąją metinę ataskaitą pagal Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 9 straipsnį(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos teikiamos 26-osios metinės ataskaitos apie Bendrijos teisės taikymo stebėseną(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl nepriklausomų poveikio vertinimų užtikrinimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl Komisijos 27-osios metinės ataskaitos apie Bendrijos teisės taikymo kontrolę(7),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 3 d. Komisijos pirmininko pristatytas „Politikos gaires kitos kadencijos Komisijai“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje“ (COM(2010)0543),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl subsidiarumo ir proporcingumo (2009 m. 17-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros) (COM(2010)0547),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Trečioji geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje strateginė apžvalga“ (COM(2009)0015),

–  atsižvelgdamas į Komisijos darbinį dokumentą „Administracinės naštos mažinimas Europos Sąjungoje. 2008 m. pažangos ataskaita ir 2009 m. perspektyvos“ (COM(2009)0016),

–  atsižvelgdamas į Komisijos darbinį dokumentą „Trečioji reglamentavimo aplinkos paprastinimo strategijos pažangos ataskaita“ (COM(2009)0017),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Administracinės naštos mažinimo ES veiksmų programa. Mažinimo sektoriuose planai ir 2009 m. veiksmai“ (COM(2009)0544),

–  atsižvelgdamas į Nepriklausomų suinteresuotųjų šalių aukšto lygio grupės administracinės naštos klausimams nagrinėti 2009 m. rugsėjo 17 d. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 30 d. Konkurencingumo tarybos išvadas dėl sumaniojo reguliavimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos bei Konstitucinių reikalų komitetų nuomones (A7–0251/2011),

A.  kadangi sumanaus reguliavimo darbotvarkė buvo įdiegta kaip Strategijos ES 2020 dalis, kuria siekiama „pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo“ iki 2020 m., visų pirma mažinant verslui tenkančias administracines kliūtis ir užtikrinant kokybiškesnius bei paprastesnius ES teisės aktus,

B.  kadangi itin svarbu tinkamai taikyti subsidiarumo ir proporcingumo principus, kad Europos Sąjunga veiktų gerai ir jos institucijų veikla atitiktų piliečių, įmonių, veikiančių bendrojoje rinkoje, bei valstybės ir vietos vyriausybių lūkesčius, taip pat kad būtų užtikrinama, jog sprendimai būtų priimami kuo arčiau piliečių,

C.  kadangi sumanaus reguliavimo problemą reikia nagrinėti ne tik atsižvelgiant į Komisijos teisėkūros programą, bet ir kur kas platesniu požiūriu, susijusiu su nuolatiniu naujų Lisabonos sutarties aspektų, turinčių poveikio teisėkūros procedūroms, įgyvendinimu,

D.  kadangi Lisabonos sutartimi buvo siekiama atkurti jėgų pusiausvyrą tarp Europos institucijų ir Europos Parlamentas laikomas lygiu su Taryba tvirtinant tuos teisės aktus, kurių atveju taikoma įprasta teisėkūros procedūra,

E.  kadangi patvirtinus Lisabonos sutartį nacionaliniai parlamentai dabar oficialiai dalyvauja stebint subsidiarumo principo taikymą ir kadangi iki šiol gauta daugiau kaip 300 dokumentų,

F.  kadangi konsultacijos su visomis svarbiomis suinteresuotosiomis šalimis, o ypač su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, yra itin svarbios ruošiant teisės aktų projektus, įskaitant poveikio vertinimus,

G.  kadangi programa, skirta Europos Sąjungos teisės aktais sukuriamai administracinei naštai mažinti, įgyvendinama jau nuo 2005 m. ir ja siekiama šią naštą sumažinti 25 proc. iki 2012 m., ir tai būtų lygu 1,4 proc. didesniam BVP,

H.  kadangi, kaip nurodyta 2010 m. Poveikio vertinimo grupės metinėje ataskaitoje, Komisija išsamiai išnagrinėjo tik 27 proc. tais metais atliktų poveikio vertinimo atvejų,

I.  kadangi nors Komisija pasiūlė priemones, skirtas administracinei naštai mažinti, kuriomis viršijamas mažinimo tikslas, Parlamentas ir Taryba dar nepatvirtino ankstesnių priemonių, kurios sudaro apie ketvirtį 25 proc. dydžio tikslo,

J.  kadangi viena iš svarbiausių tos programos dalių yra administracinių išlaidų pradinis vertinimas pagal vadinamąjį standartinį išlaidų modelį,

K.  kadangi taikant išdėstymo naują redakciją ir kodifikavimo metodus, skirtus teisės aktams supaprastinti ir suvienodinti, galima pasiekti didesnio atliktų pakeitimų aiškumo ir vientisumo,

L.  kadangi Europos Sąjungos direktyvoms esminę reikšmę turi tai, kad valstybės narės jas diegtų tinkamai ir laiku, ir kadangi nuolat vyksta teisės aktų „tobulinimas“ (angl. gold-plating), kurį reikia laikyti našta, atsirandančia ne dėl Europos Sąjungos teisės reikalavimų,

M.  kadangi dėl skirtingo įgyvendinimo kylantys nukrypimai gali sukelti didelių problemų veiksmingai bendros rinkos veiklai, nes gali susikurti trijų pakopų valstybių narių grupė, apimanti šalis, kuriose teisės aktai yra įgyvendinami netinkamai, nevisiškai arba netiksliai, ir taip būtų sukelta Europos verslui ir vartotojams nepatogumų ir trukdoma tolimesnei plėtrai,

N.  kadangi MVĮ tyrimas buvo įtrauktas į Smulkiojo verslo aktą, tačiau iki šiol buvo taikomas tik nedaugeliu galimų atvejų,

O.  kadangi Komisijos pirmininko pavaduotojas Maroš Šefčovič per pasikeitimą nuomonėmis 2011 m. sausio 27 d. Teisės reikalų komitete pareiškė tvirtą įsipareigojimą laikytis sumanaus reguliavimo darbotvarkės,

P.  kadangi pagal Lisabonos sutartį nustatyta nauja deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų sistema, minima SESV 290 ir 291 straipsniuose, dabar yra atitinkamai bendro supratimo ir reguliavimo klausimas,

Bendrosios pastabos

1.  pabrėžia didelę paprastų ir aiškių įstatymų, su kuriais būtų galima susipažinti ir juos lengvai suprasti, svarbą, siekiant, kad būtų laikomasi Europos teisės aktų skaidrumo principo ir kad jie būtų veiksmingiau įgyvendinami, taip pat siekiant užtikrinti, kad ES piliečiams būtų paprasčiau pasinaudoti savo teisėmis;

2.  pabrėžia, kad Europos institucijos, rengdamos pasiūlymus, privalo gerbti subsidiarumo ir proporcingumo principus ir laikytis SESV protokole Nr. 2 numatytų kriterijų;

3.  patvirtina Komisijos komunikate dėl sumanaus reguliavimo Europos Sąjungoje pateiktą strateginę poziciją, pagal kurią pažangus reglamentavimas atlieka pagrindinį vaidmenį visame politikos formavimo procese, pradedant teisės akto rengimu ir baigiant jo perkėlimu, įgyvendinimu, vertinimu bei persvarstymu;

4.  nurodo, kad visi Europos institucijų veikėjai vaidina vaidmenį skatinant ir vykdant geresnę teisėkūrą, vadovaujantis principais ir gairėmis, nurodytomis sumanaus reguliavimo darbotvarkėje bei Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros; mano, kad visos susijusios šalys turėtų pakartotinai įsipareigoti laikytis šių principų;

5.  primygtinai pabrėžia, kad, vadovaujantis M. Monti pranešime paskelbtomis nuostatomis, teikiant teisėkūros pasiūlymus reikėtų dažniau naudotis reglamentų forma, kad būtų priimama mažiau, bet geresnių teisės aktų;

6.  primygtinai ragina ateityje pirmininkausiančias šalis ir Komisiją pradėti Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros persvarstymo procesą; atkreipia dėmesį į 2010 m. vasario 9 d. rezoliucijos dėl pamatinio susitarimo dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių punktus, susijusius su šiuo klausimu, ypač į bendrą dviejų institucijų įsipareigojimą susitarti dėl pagrindinių pokyčių rengiantis būsimoms deryboms su Europos Sąjungos Taryba dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros pritaikymo prie naujų Lisabonos sutarties nuostatų;

7.  pabrėžia, kad reikia dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad teisėkūros procese Parlamentas ir Taryba būtų traktuojami vienodai, taigi būtų įgyvendintas Lisabonos sutartyje įtvirtintas principas, kad abi institucijos turi vienodas galias;

8.  pritaria Europos piliečių iniciatyvai, kaip naujai visuomenės dalyvavimo rengiant Europos Sąjungos politiką formai; laukia šios iniciatyvos įsigaliojimo 2012 m. balandžio mėn., ir ragina Komisiją užtikrinti, kad piliečiai žinotų taikomas taisykles ir reglamentus, kad galėtų veiksmingai naudotis šia priemone iš pat pradžių;

9.  ragina Komisiją prisiimti įsipareigojimus dėl laikotarpių, per kuriuos ji turi įvykdyti Parlamento reikalavimus, pateiktus remiantis SESV 225 straipsniu; ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad būtų laikomasi pamatiniame susitarime prisiimtų įsipareigojimų, t. y. per tris mėnesius nuo pranešimo dėl teisėkūros iniciatyvos priėmimo per plenarinį posėdį dienos atsiskaityti už konkrečius tolesnius veiksmus, kurių imtasi gavus bet kokį prašymą, ir ne vėliau kaip per vienerius metus pateikti teisėkūros pasiūlymą;

Nacionaliniai parlamentai

10.  su pasitenkinimu pažymi, kad nacionaliniai parlamentai vis labiau įtraukiami į ES teisėkūros procesą, ypač stebint teisės aktų pasiūlymų atitiktį subsidiarumo principui;

11.  nurodo, kad, kalbant apie priemones, kurių galima imtis norint pareikšti apie subsidiarumo principo nesilaikymą ir tai apskųsti, nėra esminių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad nesilaikoma subsidiarumo ir proporcingumo principų, ir pabrėžia, kad būtina konkrečiai apibrėžti atitinkamus principus ES mastu;

12.  pabrėžia, kad nacionaliniai parlamentai gali prisiimti Sutartyse nustatytą atsakomybę dėl pasiūlymų dėl įstatymo galią turinčių aktų atitikties subsidiarumo ir proporcingumo principams tikrinimo tiek, kiek Komisija laikysis Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 5 straipsnyje nustatyto įpareigojimo pateikti išsamų ir suprantamą paaiškinimą;

13.  pabrėžia, kad šioje situacijoje pateikdami nuomonę nacionaliniai parlamentai privalo kuo labiau atskirti subsidiarumo ir proporcingumo aspektus;

Administracinės naštos mažinimas ir tinkamo įgyvendinimo užtikrinimas

14.  reiškia susirūpinimą, kad administracinės naštos mažinimui skirta programa gali nepasiekti savo tikslo iki 2012 m. sumažinti tokią naštą 25 proc., ir pabrėžia, kad Parlamentas ir Taryba turėtų veikti nedelsdami, kad būtų apsvarstytos ir patvirtintos pasiūlytos priemonės; pastebi, kad tokiu atveju padidėja intensyvesnio pagreitintų procedūrų naudojimo tvirtinant tokius pasiūlymus vertė; įsipareigoja greitai apsvarstyti su tokiomis priemonėmis susijusius teisėkūros pasiūlymus ir ragina Komisiją padaryti viską, kas įmanoma, užtikrinant, kad bus patvirtinti programa nustatytų administracinių kliūčių mažinimo tikslai;

15.  pažymi teigiamą Nepriklausomų suinteresuotųjų šalių aukšto lygio grupės administracinės naštos klausimams nagrinėti indėlį į šios naštos mažinimo programą, kurią įgyvendina Europos Komisija; tačiau pabrėžia, kad šios grupės sudėtis turėtų būti geriau suderinta, t. y. į ją turėtų būti įtraukta daugiau ekspertų, atstovaujančių pilietinei visuomenei, ir ekspertų iš kitų valstybių narių;

16.  ragina Nepriklausomų suinteresuotųjų šalių aukšto lygio grupę administracinės naštos klausimais pradėti dialogą su MVĮ visoje Europoje siekiant identifikuoti kliūtis, kurios minimos kaip labiausiai trukdančios joms vykdyti prekybą bendrojoje rinkoje su kitomis valstybėmis narėmis, ir siūlyti priemones, kuriomis būtų galima naikinti arba mažinti šias plėtrai trukdančias kliūtis;

17.  pabrėžia, kad, siekiant apimti dabartinės Komisijos kadenciją, programą reikia toliau vykdyti ir po 2012 m., nustačius ambicingesnį ir aiškiai apibrėžtą tikslą ir platesnę taikymo sritį, kad pagal ją būtų galima spręsti ne vien tik administracinės naštos, bet ir reguliavimo naštos ir sąnaudų, susijusių su ES teisės aktais apskritai, įskaitant reguliavimo trikdžius, klausimus;

18.  ragina valstybes nares nuosekliai mažinti administracinę naštą ir tikisi tolesnio konstruktyvaus bendradarbiavimo su nacionaliniais parlamentais šioje srityje;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti administracinės naštos mažinimo programų sėkmę dabar ir ateityje, Komisijai būtina veiksmingai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų išvengta skirtingo teisės aktų aiškinimo ir vadinamojo „gerinimo“ (angl. gold-plating), kurio metu pridedami griežtesni reikalavimai šalies viduje, nekylantys iš ES teisės;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares į atsiskaitymo reikalavimus patvirtinus konkrečius teisės aktus įtraukti daugiau informacijos, kuo būtų sprendžiama „gerinimo“ problema; mano, kad skirtumai gali būti ženkliai sumažinti, jei iš valstybių narių būtų pareikalauta pateikti pagrįstas nuomones, paaiškinančias jų sprendimą viršyti įgyvendinamose direktyvose numatytus standartus;

21.  ragina Komisiją toliau įgyvendinti administracinės naštos mažinimo sektoriuose planų nuostatas;

22.  mano, kad vykstant administracinės naštos mažinimo ir teisės aktų supaprastinimo procesui neturėtų būti mažinami standartai, nustatyti galiojančiuose teisės aktuose;

Politikos formulavimas

23.  ragina Komisiją geriau pasinaudoti Baltosiomis knygomis, pateikiančiomis aptarimui teisės aktų pasiūlymų projektus; mano, kad tai sumažintų dažnį, kuriuo pasiūlymai teisėkūros proceso metu yra persvarstomi didžiąja apimtimi arba netgi visa apimtimi; be to, mano, kad tai padėtų įvertinti siūlomų teisės aktų proporcingumą, o tai atlikti kartais yra sunku turint tik Žaliojoje knygoje pateiktus pirminius pasiūlymo metmenis;

24.  mano, kad siekiant didesnio ES teisėkūros veiksmingumo reikėtų pagerinti informavimą apie teisėkūros procesą ir pasiūlymus dėl teisės aktų, nes iš institucijų teikiamų pranešimų verslas ir visuomenė dažnai nemato, kurie teisės aktai galiausiai buvo priimti;

25.  pritaria Komisijos įsipareigojimui persvarstyti savo konsultacijos procedūrą ir pritaria priimtam sprendimui, pagal kurį minimalus konsultavimosi laikotarpis pratęsiamas iki 12 savaičių; tačiau pabrėžia, kad yra poreikis aktyviau įtraukti visas suinteresuotąsias šalis ir mano, kad Komisija turėtų išnagrinėti metodus, kuriais būtų galima taikyti visaapimančias informuotumą didinančias procedūras; mano, kad tokia procedūra galėtų apimti atitinkamoms politikos sritims svarbių nacionalinių ir Europos subjektų bei pasiūlymų identifikavimą, o ja būtų siekiama juos tiesiogiai įtraukti į konsultavimosi procesą;

26.  pabrėžia, kad atviras, skaidrus ir nuolatinis dialogas yra pagrindinė sąlyga tam, kad pilietinė visuomenė galėtų aktyviau dalyvauti rengiant teisės aktus ir prisidėti prie valdymo;

27.  siūlo, kad sistemingu metodu, panašiu į šį, butų sudaryta galimybė visoms suinteresuotosioms šalims ir svarbiems suinteresuotiesiems subjektams pateikti išsamią galimo socialinio, ekonominio ir ekologinio pasiūlytų teisės aktų poveikio analizę, prisidedant prie politikos formavimo laikantis integruoto požiūrio;

28.  mano, kad dabartiniai nedarnūs konsultavimosi metodai ir formos neskatina visų suinteresuotųjų subjektų reakcijos; atkreipia dėmesį į atsakovų dažnai reiškiamą nepasitenkinimą dėl interaktyviųjų klausimynų formos ir turinio; teigia, kad bendras požiūris naudojant standartinę atsakymų vykdant konsultacijas formą supaprastintų padėtį apklausiamiems asmenims ir paskatintų detalesnius ir pagrįstus atsakymus, apimančius galimų politinių problemų įvairovę ir aptartas galimybes;

29.  ypač ragina Komisiją veiksmingai taikyti daugiakalbystės principą tvarkant ir skelbiant viešų konsultacijų rezultatus, nes tai išankstinė visų suinteresuotųjų Europos subjektų dalyvavimo sąlyga;

30.  išreiškia susirūpinimą dėl vis didėjančio konsultacinių dokumentų sudėtingumo ir mano, kad būtina stengtis juos supaprastinti, įskaitant ir dažnesnį Baltųjų knygų panaudojimą, siekiant padėti suinteresuotosioms šalims ir skatinti jų atsaką, tuo pačiu didinant galimybes piliečiams su jais susipažinti; siūlo Komisijai išnagrinėti, ar galima būtų įvesti „aiškumo tyrimą“, siekiant užtikrinti, kad konsultaciniai dokumentai būtų lengvai suprantami ir į juos būtu nesunku atsakyti;

31.  apgailestauja, kad šiuo metu respondentai dažnai nepatenkinamai vertina Komisijos teikiamus atsakymus ir grįžtamąją informaciją, susijusią su konsultacijomis; primygtinai ragina Komisiją patobulinti savo informavimo pasibaigus konsultacijų laikotarpiui metodus ir pateikti grįžtamąją informaciją apie pagrindinius respondentų iškeltus klausimus;

32.  pabrėžia, kad yra svarbu užtikrinti Komisijos poveikio vertinimuose atliktos analizės nepriklausomumą ir patikimumą, kad būtų užtikrinami bendri sumanaus reguliavimo darbotvarkės tikslai, ir pakartoja Parlamento poziciją šiuo klausimu, išdėstytą jo 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje;

33.  siūlo, turėdamas mintyje Europos konkurencingumo didinimą, poveikio vertinimuose nustatyti, kaip konkrečiai, tiek teigiamai, tiek neigiamai, priemonės paveiks Europos Sąjungos konkurencingumą ir augimą; mano, kad tiek, kiek įmanoma, visas šis poveikis turėtų būti išreikštas skaičiais;

34.  tvirtai remia pasiūlymą tais atvejais, kai pagal naujus įstatymus įmonės patiria išlaidų, nustatyti kompensaciją už išlaidas, kad būtų galima kiek įmanoma sumažinti reguliavimo naštą kitoje srityje; mano, kad tai turėtų būti pagrindiniu būsimos programos aspektu, kuris padėtų sumažinti naštą ir bendrai patobulinti verslo reguliacinius pagrindus;

35.  nurodo, kad įvertintas administracinės bei reguliacinės naštos dydis turėtų būti išreiškiamas grynąja (neto), o ne bendrąja (bruto) išraiška;

36.  primygtinai ragina Komisiją formuluojant naujus teisės aktus daugiausiai dėmesio teikti galimam poveikiui mažoms ir vidutinėms įmonėms; ragina Komisiją siekti neįtraukti MVĮ į reglamento apimtį, jei nuostatomis būtų sukeltas neproporcingas poveikis ir nėra tvirtos priežasties įtraukti jas į teisės akto apimtį; tvirtai mano, kad tokios švelninančios nuostatos galėtų turėti teigiamą poveikį reglamento įgyvendinimui bei panaudojimui, ypač mažų ir vidutinių įmonių atveju; ragina visas ES institucijas tvirtai vadovautis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 153 straipsnio 2 dalies b punktu: remiantis šiuo punktu jos turi vengti priimti teisės aktus, pagal kuriuos nustatomos administracinės, finansinės ir teisinės MVĮ kūrimo ir plėtros kliūtys;

37.  mano, kad šiuo klausimu Smulkiojo verslo akte patvirtintas MVĮ tyrimas privalo vaidinti pagrindinį vaidmenį ir tikisi, kad Komisija visapusiškai pasinaudos šiuo tyrimu; pabrėžia poreikį Komisijai užtikrinti nuoseklų MVĮ tyrimo taikymą visuose Komisijos direktoratuose ir ragina valstybes nares įtraukti panašius aspektus vykdant nacionalinius sprendimų priėmimo procesus; be to, ragina visus Parlamento komitetus taikyti poveikio MVĮ tyrimo principus rengiant teisėkūros pranešimus, už kuriuos jau balsavo atitinkamas komitetas ir kurie bus teikiami tvirtinti plenariniame posėdyje;

38.  pažymi, kad Komisija ketina 2011 m. pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl alternatyvių ginčų sprendimo būdų, kad užtikrintų galimybę greitai ir veiksmingai pasinaudoti neteismine ginčų sprendimo tvarka.

Supaprastinimas ir ex-post vertinimas

39.  reikalauja, kad Tarybą atsižvelgiant į jos pačios pareiškimą Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 34 punkte, pareikalautų iš valstybių narių rengti ir skelbti direktyvų ir nacionalinių perkėlimo priemonių koreliaciją iliustruojančias lenteles; pabrėžia, kad šios atitikties lentelės būtinos siekiant, kad ES direktyvose nustatyti įpareigojimai būtų skaidriai perkeliami į nacionalinę teisę; pabrėžia, kad siekiant nustatyti tokius neatitikimus ir vadinamojo gerinimo atvejus, gali būti naudinga taikyti atitikties lenteles;

40.  ragina Komisiją vadovautis valstybių narių sėkmingomis geresnės teisėkūros programomis ir administraciniu supaprastinimu, įskaitant elektroninių procedūrų naudojimą plačiu mastu;

41.  pabrėžia, kad galiojantys teisės aktai turi būti keičiami tik išdėstant juos nauja redakcija; kartu pripažįsta ir gerbia Komisijos teises teisėkūros procese;

42.  ragina patobulinti EUR-Lex duomenų bazę, siekiant padaryti ją skaidresne ir patogiau naudojama;

43.  ragina Tarybą ir Komisiją konstruktyviai dirbti drauge su Parlamentu siekiant užtikrinti, kad nauja deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų sistema sklandžiai veiktų praktikoje;

44.  pritaria platesniam įgyvendintų teisės aktų ex-post vertinimui; tačiau pabrėžia, kad tokie vertinimai turėtų būti naudojami visų svarbių teisės aktų atveju, o ne tik teisės aktų pagrindiniuose sektoriuose atveju; pastebi, kad reikėtų apsvarstyti tokio vertinimo taikymą ir įgyvendinimo bei deleguotųjų aktų atvejais; ragina Komisiją pagal galimybes išplėsti ex-post vertinimą visoms politikos sritims bei teigia, kad platesniu mastu įtrauktos galiojimo pabaigos nuostatos (visų pirma, kaip privalomos nustatytos persvarstymo datos su galimybe, jei reikia ar norima, nustatyti, kad teisės akte esančių nuostatų galiojimo terminas baigiasi savaime), galėtų būti naudinga priemonė siekiant užtikrinti, kad galiojantys reglamentai būtų reikalingi ir proporcingi;

45.  ypač ragina Komisiją peržiūrėti visus finansavimo reglamentus siekiant sumažinti administracinę naštą tiems, kurie teikia prašymus ES subsidijoms gauti, kad visa prašymų teikimo procedūra taptų veiksmingesnė;

Lyderystės užtikrinimas ir nuolatinis budrumas

46.  džiaugiasi dėl asmeninės Komisijos pirmininko paramos, kurią jis suteikė sumaniojo reguliavimo darbotvarkei; mano, kad šis klausimas turi pakankamos svarbos ir iš Komisijos yra reikalinga reali politinė lyderystė norint šį klausimą išlaikyti svarbiu politinės darbotvarkės punktu, todėl siūlo darbotvarkę pateikti kaip pagrindinę vienos iš Komisijos kolegijų pareigų dalį; pastebi, kad, savo ruožtu, Parlamentas turėtų išnagrinėti metodus, kuriais būtų galima sustiprinti geresnės teisėkūros savo komitetuose svarbą ir mano, kad reikėtų apsvarstyti tarpkomitetinių posėdžių galimybę, kuriais būtų siekiama spręsti šią problemą;

47.  vertina tai, kad Komisija ir toliau tikrina, kaip Sąjungos institucijos ir nacionaliniai parlamentai taiko subsidiarumo ir proporcingumo principus, nagrinėdama atskirus svarbius atvejus, kuo sustiprinamas ataskaitos dėl geresnės teisėkūros aiškumas;

48.   įsipareigoja išlikti budrus stebint kaip Komisija įgyvendina sumaniojo reguliavimo darbotvarkę ir laukia pažangos ataskaitos, kuri yra numatyta antrajam 2012 m. pusmečiui;

o
o   o

49.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 321, 2003 12 31, p. 1. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0480. (3) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 1. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0311. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0437. (6) Priimti tekstai P7_TA(2011)0259. (7) Priimti tekstai P7_TA(2011)0377.