Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes Europos Parlamento rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 24, 227, 258 ir 260 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10 ir 11 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 202 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A7-0232/2011),

A.  kadangi peticijų procedūra svarbi ir yra suteikti konkretūs įgaliojimai, leidžiantys atsakingam komitetui ieškoti sprendimų ir juos siūlyti bei ginti ES piliečius, teikiančius peticijas Europos Parlamentui,

B.  kadangi būtina skatinti piliečių dalyvavimą Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procese, kad Europos Sąjungos teisėtumas ir atsakomybė būtų didesni,

C.  kadangi Parlamentas tiesiogiai atstovauja ES piliečiams, o teisė teikti peticijas suteikia piliečiams galimybę kreiptis į savo atstovus tuo atveju, kai, jų nuomone, jų teisės buvo pažeistos ir jei jų peticijų tema susijusi su Europos Sąjungos veiklos sritimis,

D.  kadangi ES teisės aktų taikymas turi tiesioginį poveikį ES piliečiams ir rezidentams, kurie geriausiai gali įvertinti šių aktų veiksmingumą ir trūkumus, taip pat pranešti apie klaidas, kurios turi būti ištaisytos siekiant užtikrinti, kad įvairios valstybės narės geriau įgyvendintų Bendrijos teisės aktus, ir kadangi Peticijų komitetas turėtų tapti privilegijuotu partneriu,

E.  kadangi Europos Parlamento Peticijų komitetas privalo nagrinėti šiuos klausimus bei teikti piliečiams tinkamiausius sprendimus ir šiuo tikslu toliau stiprina bendradarbiavimą su Europos Komisija, Europos ombudsmenu, kitais Parlamento komitetais ir ES įstaigomis, agentūromis bei tinklais, taip pat valstybėmis narėmis,

F.  tačiau kadangi valstybės narės tam tikrais atvejais vis dar aktyviai nebendradarbiauja su atsakingu komitetu, pavyzdžiui, nedalyvauja komiteto posėdžiuose arba neatsako į joms išsiųstus raštus; kadangi tai rodo, jog su institucija nepakankamai geranoriškai bendradarbiaujama,

G.  tačiau pripažindamas, kad daug valstybių narių tinkamai bendradarbiauja su Parlamentu stengdamosi atsakyti į piliečiams nerimą keliančius klausimus, pateikiamus vykdant peticijų procedūrą,

H.  pripažindamas Komisijos tarnybų, kurios teikia išankstinius daugelio gautų peticijų vertinimus, įnašą vykdant peticijų procedūrą,

I.  kadangi dėl peticijų specifikos ir nagrinėjamų temų įvairovės turi būti stiprinamas bendradarbiavimas su kitais Parlamento komitetais prašant pateikti nuomonę, būtiną siekiant tinkamai išnagrinėti peticijas,

J.  kadangi 2010 m. Parlamentas gavo šiek tiek mažiau peticijų negu 2009 m. (2010 m. gavo 1 655 peticijas, 2009 m. – 1 924, peticijų skaičius sumažėjo 14 %),

K.  kadangi 2010 m. tinkamai bendradarbiaujant su atsakingomis Parlamento tarnybomis nebuvo užregistruotas 91 piliečių pateiktas skundas (4,7 %) nustačius, kad jie neatitinka būtinųjų sąlygų, taikomų siekiant skundus laikyti peticijomis, – taip buvo laikomasi 2009 m. metiniame pranešime pateiktų rekomendacijų neregistruoti peticijų, neatitinkančių būtinųjų reikalavimų,

L.  kadangi, atsižvelgiant į 2010 m. nepriimtinomis paskelbtų peticijų skaičių (40 %), turi būti toliau stengiamasi geriau informuoti piliečius apie Peticijų komiteto kompetencijos sritis ir įvairių ES institucijų funkcijas,

M.  kadangi peticijų procedūra gali būti papildomos kitos ES priemonės, kuriomis naudojasi piliečiai, pavyzdžiui, galimybė teikti skundus Europos ombudsmenui arba Komisijai,

N.  kadangi piliečiai turi teisę į greitą ir teisingą žalos atlyginimą išsprendžiant jų klausimus ir kadangi Parlamentas keletą kartų prašė Komisiją pasinaudoti savo, kaip Sutarties sergėtojos, įgaliojimais, kad būtų reaguojama į ES teisės aktų pažeidimus, apie kuriuos pranešė peticijų pateikėjai, ypač kai pažeidimas susijęs su ES teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę,

O.  kadangi pateikiama daug peticijų, kuriose reiškiamas nerimas dėl ES aplinkos ir vidaus rinkos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo, ir kadangi Peticijų komitetas anksčiau jau prašė Komisijos, kad stiprintų šios srities kontrolę ir užtikrintų didesnį kontrolės veiksmingumą,

P.  kadangi, nors Komisija gali tik visapusiškai kontroliuoti, kaip įgyvendinami ES teisės aktai nacionalinėms valdžios institucijoms priėmus galutinį sprendimą, reikia kuo anksčiau tikrinti, ar vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos teisingai įgyvendina visus atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktuose numatytus procedūrinius reikalavimus, ypač aplinkos srityje, taip pat taikyti atsargumo principą,

Q.  kadangi labai daug peticijų susijusios su projektais, kurie gali turėti poveikio aplinkai, ragina Peticijų komitete pradėti diskusijas dėl tokių peticijų, kurios susijusios projektais, kurių poveikio aplinkai vertinimas pateikiamas visuomenės apklausai, taip siekiant geriausiai atlikti darbą laikantis terminų tiek peticijos pateikėjo, tiek vykdomo projekto pažangos atžvilgiu,

R.  kadangi svarbu užkirsti kelią naujai neatitaisomai žalai, patiriamai nykstant biologinei įvairovei, ypač tinklui „Natura 2000“ priklausančiose teritorijose, ir kadangi valstybės narės yra prisiėmusios įsipareigojimą užtikrinti Buveinių direktyvoje (92/43/EEB) ir Paukščių direktyvoje (79/409/EEB) numatytų specialios apsaugos teritorijų apsaugą,

S.  kadangi peticijose atskleidžiamas ES teisės aktų poveikis kasdieniam ES piliečių gyvenimui ir kadangi Europos Parlamentas pripažįsta, jog būtina imtis visų priemonių, reikalingų siekiant geresnių ES piliečių teisių stiprinimo rezultatų,

T.  kadangi, turėdamas omenyje tai, kad yra daug nebaigtų nagrinėti peticijų, kurioms bus taikomos Komisijos inicijuotos pažeidimų nagrinėjimo procedūros, ankstesniame savo pranešime apie veiklą ir nuomonėje dėl Komisijos metinės ES teisės taikymo kontrolės ataskaitos Peticijų komitetas prašė, kad jam nuolat būtų teikiama informacija apie su peticijomis susijusių pažeidimo nagrinėjimo procedūrų etapus,

U.  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto rekomendacijas, pateiktas surengus faktų nustatymo misijas Huelvoje (Ispanija), Kampanijos regione (Italija) ir Forarlberge (Austrija), susijusias su nuodingų atliekų bei komunalinių atliekų tvarkymu ir Poveikio aplinkai direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę,

V.  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliucijos dėl Peticijų komiteto svarstymų 2009 metais(1) 32 dalį dėl Parlamento prašymo persvarstyti peticijų registravimo procedūrą,

W.  kadangi Teisės reikalų komitetas pateikė nuomonę dėl Peticijos Nr. 0163/2010 dėl trečiųjų šalių galimybės dalyvauti Europos Teisingumo Teismui priimant prejudicinius sprendimus, kurią pateikė Vokietijos pilietis P. B.,

1.   tikisi, kad Parlamentas ir Peticijų komitetas aktyviai dalyvaus plėtojant piliečių iniciatyvą, kad būtų galima įgyvendinti visus siekiamus tikslus ir būtų užtikrintas didesnis ES sprendimų priėmimo proceso skaidrumas, suteikiant piliečiams galimybę siūlyti ES teisės aktų patobulinimus, pakeitimus ar papildymus, kartu siekiant užtikrinti, kad šia piliečiams suteikta tribūna nebūtų naudojamasi tik siekiant viešumo;

2.  tikisi, kad Peticijų komitetui bus patikėta toliau vykdyti Europos Komisijos registruotas piliečių iniciatyvas;

3.  tikisi, kad piliečių iniciatyvos, kurioms įgyvendinti per nustatytą laikotarpį nesurinkta 1 mln. parašų, galės būti perduodamos Europos Parlamento Peticijų komitetui, kad būtų išsamiau aptariamos;

4.  prašo, kad Peticijų komitetas atstovautų Europos Parlamentui per Parlamento ir Komisijos rengiamą atstovų, surinkusių 1 mln. parašų dėl piliečių iniciatyvų, viešą svarstymą, siekiant pasinaudoti Peticijų komiteto patirtimi ir suteikti šiam svarstymui pagrįstumo;

5.  atkreipia dėmesį į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos(2) – naujo dokumento, kuriuo reglamentuojamas ES piliečių dalyvavimas;

6.  pažymi, kad Parlamentas gauna vykdant kampanijas pateikiamų peticijų su daugiau negu milijonu parašų, ir tai rodo jo patirtį, įgytą palaikant ryšius su piliečiais, tačiau pabrėžia, kad piliečius būtina informuoti apie šio tipo peticijų ir būsimos piliečių iniciatyvos skirtumus;

7.  primena, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai privaloma, ir pabrėžia chartijos svarbą skatinant ES ir valstybių narių veiksmus šioje srityje; tikisi, kad Europos Komisija – kaip Sutarčių sergėtoja – imsis visų priemonių siekdama užtikrinti, kad Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės būtų veiksmingai įgyvendinamos;

8.  atsižvelgia į Komisijos komunikatą „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“ ir mano, kad žinios apie pagrindines teises faktiškai turi būti plečiamos, skatinamos ir gerinamos ne tik ES institucijose, bet ir valstybėse narėse, ypač joms įgyvendinant ir praktiškai taikant ES teisę; mano, kad šioje strategijoje minimos informavimo apie ES vaidmenį ir įgaliojimus pagrindinių teisių srityje priemonės turėtų būti konkrečios ir visapusės, siekiant užtikrinti, kad ateityje įgaliojimai Komisijai ir valstybėms narėms nebūtų nepagrįstai suteikiami arba atimami, ypač kai sprendžiami opūs klausimai;

9.  tačiau pabrėžia, kad, nors pateikiama daug peticijų, susijusių su Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis teisėmis, Europos Komisija, neturėdama priemonių, nuolat atsisako siekti užkirsti kelią akivaizdiems pagrindinių teisių pažeidimams valstybėse narėse;

10.  palankiai vertina tai, kad ES prisijungė prie Europos žmogaus teisių konvencijos, nes šioje konvencijoje Europos Žmogaus Teisių Teismui suteikiami įgaliojimai nagrinėti ES teisės aktus;

11.  palankiai vertina tai, kad Komisija 2013 metus paskelbė Europos pilietybės metais siekdama skatinti diskusijas dėl Europos pilietybės ir informuoti ES piliečius apie jų teises, taip pat apie tai, kad yra demokratinių priemonių, kuriomis jie gali ginti savo teises; mano, kad Europos pilietybės metus reikėtų išnaudoti plačiai informacijos apie naują Europos piliečių iniciatyvą sklaidai, siekiant nuo pat pradžių išvengti tokio didelio nepriimtinų peticijų skaičiaus, koks buvo ir yra dabar; mano, kad taip pat reikėtų diskutuoti apie ribotą Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos taikymo sritį;

12.  palankiai vertina vieno langelio principo, taikomo piliečiams, norintiems gauti informacijos arba pateikti skundą ar ieškinį, įdiegimą portale „Jūsų teisės ES“ palankiai vertina priemones, kurių Komisija ėmėsi siekdama supaprastinti paslaugas visuomenei, skirtas piliečiams informuoti Europos mastu apie jų teises ir skundų pateikimo priemones, kuriomis jie gali naudotis pažeidimo atveju; pabrėžia, kad ES institucijos privalo teikti daugiau informacijos ir veikti skaidriau, visų pirma siekiant užtikrinti galimybę lengvai susipažinti su dokumentais;

13.  primena Europos Parlamento rezoliuciją dėl 2009 m. Europos ombudsmeno veiklos ir ragina ombudsmeną užtikrinti galimybę gauti informaciją ir teisės į gerą valdymą laikymąsi – išankstines būtinas sąlygas, kad piliečiai pasitikėtų institucijomis; pritaria ombudsmeno Komisijai skirtai rekomendacijai dėl skundo 676/2008/RT dėl ilgo vilkinimo atsakyti ombudsmenui;

14.  pažymi, kad 2010 m. gautos peticijos, kaip ir anksčiau, daugiausia susijusios su aplinka, pagrindinėmis teisėmis, vidaus rinka ir teisingumu; priduria, kad geografiniu požiūriu didžioji pateiktų peticijų dalis susijusi su tam tikromis valstybėmis narėmis: Ispanija (16 %) arba su Sąjunga kaip visuma (16 %), po to Vokietija, Italija ir Rumunija;

15.  pripažįsta, kad peticijų pateikėjai atlieka svarbų darbą siekdami apsaugoti ES aplinką, nes dauguma peticijų susijusios su poveikio aplinkai vertinimu, gamta, nuotekomis, vandens kokybės valdymu, išteklių apsauga, oro kokybe, triukšmu, atliekų tvarkymu ir pramoniniais išmetamais teršalais;

16.  pabrėžia, kad Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas labai svarbus, ir apgailestauja dėl tam tikrų valstybių narių aplaidumo, susijusio su Europos aplinkos teisės aktų įgyvendinimu ir vykdymo užtikrinimu;

17.  mano, kad Europos Komisija turėtų labiau prižiūrėti, ar laikomasi ES aplinkos teisės aktų nuostatų ir ar jos įgyvendinamos, be to, priežiūra turėtų būti vykdoma ne tik priimant galutinį sprendimą, bet per visą procedūrą;

18.  pritaria daugelio peticijų pateikėjų išreikštam nerimui dėl Europos Sąjungos nesugebėjimo užtikrinti, kad 2010 m. biologinės įvairovės veiksmų planas būtų veiksmingai įgyvendinamas, ir palankiai vertina 2010 m. sausio 19 d. Komisijos komunikatą „ES biologinės įvairovės srities tikslo ir vizijos po 2010 m. pasirinktys“ (COM(2010)0004);

19.  mano, kad Europos Komisija turi užtikrinti tinkamą Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyvos, Strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) direktyvos, Buveinių direktyvos ir Paukščių direktyvos įgyvendinimą valstybėse narėse remdamasi atsakingo Parlamento komiteto rekomendacijomis – su šiuo komitetu Peticijų komitetas pasirengęs glaudžiai bendradarbiauti siekdamas užtikrinti, kad piliečiams nerimą keliantys klausimai būtų geriau aptariami ateityje vykdant su aplinka susijusius veiksmus;

20.  palankiai vertina 2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą dėl geresnio Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje nuostatų perkėlimo ir taikymo gairių (COM(2009)0313), kuriame nurodomos peticijų pateikėjų dažnai įvardijamos problemos, susijusios su šios direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę ir jos taikymu kasdieniame piliečių gyvenime;

21.  pripažįsta svarbų tinklo SOLVIT vaidmenį – jis dažnai nustato su vidaus rinkos taisyklių įgyvendinimu susijusias problemas, apie kurias praneša peticijų pateikėjai, ir ragina, kad netinkamai taikant ES teisės aktus apie tai būtų informuojamas Parlamento Peticijų komitetas, nes peticijų procedūra gali padėti tobulinti teisės aktus;

22.  pripažįsta svarbų Komisijos vaidmenį Peticijų komiteto veikloje – šiam komitetui nuolat reikalingos specialios Komisijos žinios siekiant įvertinti peticijas, nustatyti ES teisės aktų pažeidimus ir rasti sprendimus, ir vertina Komisijos pastangas sutrumpinti bendrą atsakymo į Peticijų komiteto prašymus atlikti tyrimą pateikimo laiką (kuris vidutiniškai yra keturi mėnesiai), kad atvejai, apie kuriuos praneša piliečiai, galėtų būti išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką;

23.  palankiai vertina įvairių Komisijos narių dalyvavimą Parlamento posėdžiuose – jie glaudžiai ir veiksmingai bendradarbiavo su Peticijų komitetu užmegzdami svarbius piliečių ir ES institucijų ryšius;

24.  tačiau apgailestauja, kad Komisija dar nepatenkino keletą kartų pakartotų Peticijų komiteto raginimų informuoti jį apie pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, susijusių su pradėtomis nagrinėti peticijomis, eigą, nes Komisijos sprendimų dėl pažeidimų nagrinėjimo procedūrų skelbimas kiekvieną mėnesį pagal Sutarties 258 ir 260 straipsnius nėra tinkamas atsakymas;

25.  primena, kad daugeliu atvejų peticijose atskleidžiamos problemos, susijusios su ES teisės aktų perkėlimu ir įgyvendinimu, ir pripažįsta, kad pradėjus pažeidimo nagrinėjimo procedūrą piliečių problemos nebūtinai išsprendžiamos greitai; taigi lygiagrečiai galėtų būti taikomos ir kitos priežiūros ir spaudimo priemonės;

26.  ragina Komisiją tinkamai pripažinti peticijų vaidmenį tikrinant praktinį Bendrijos teisės įgyvendinimą, nes peticijomis dažnai pirmiausia parodoma, kad valstybės narės vėluoja įgyvendinti teisines priemones;

27.  palankiai vertina Tarybos dalyvavimą Peticijų komiteto posėdžiuose, tačiau apgailestauja, kad šis dalyvavimas netampa aktyvesniu bendradarbiavimu, – tai galėtų padėti greičiau išnagrinėti peticijas, kai valstybių narių bendradarbiavimas yra labai svarbus;

28.  pabrėžia, kad Peticijų komiteto darbui labai svarbus glaudus ir sistemingas dalyvavimas ir bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis; skatina valstybes nares aktyviai teikti atsakymus į peticijas, susijusias su ES teisės aktų įgyvendinimu ir laikymusi, ir mano, kad valstybių narių atstovų dalyvavimas Peticijų komiteto posėdžiuose ir aktyvus bendradarbiavimas su jo nariais yra labai svarbus;

29.  mano, kad Peticijų komitetas turi palaikyti glaudesnius darbinius santykius su atitinkamais valstybių narių regioninių ir nacionalinių parlamentų komitetais ir vykdyti informacinę veiklą siekdamas užtikrinti, kad visi komitetai geriau suprastų su Europos klausimais susijusias peticijas, ir atvirkščiai – siekdamas susipažinti su įvairiais nacionalinių peticijų komitetų darbo metodais, kad Europos Parlamento Peticijų komitetas, atmesdamas peticiją dėl su kompetencija susijusių klausimų, galėtų priimti apgalvotą ir įžvalgų sprendimą;

30.  atsižvelgia į tai, kad daug peticijų pateikėjų kreipiasi į Parlamentą norėdami rasti klausimų, kurie nepriskiriami ES kompetencijai, pavyzdžiui, su nacionalinių teismų sprendimų įgyvendinimu arba įvairių valdžios institucijų pasyvumu susijusių klausimų, sprendimus ir siekia, kad tokia padėtis būtų pagerinta perduodant šiuos skundus atsakingoms nacionalinėms ar regioninėms valdžios institucijoms; palankiai vertina naująją Europos Parlamento Vadovybės generalinio direktorato ir Europos Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato nustatytą peticijų registravimo procedūrą;

31.  pabrėžia, kad peticijos turi būti tvarkomos skaidriai: Parlamente, suteikiant tiesioginę prieigą Parlamento nariams prie peticijų archyvų pagal sistemą e-Petition, supaprastinant vidaus procedūras bei glaudžiai bendradarbiaujant valstybėms narėms, Peticijų komiteto pirmininkei ir sekretoriatui, ir už jo ribų, sukuriant peticijų pateikėjams skirtą sąveikųjį interneto portalą; be to, mano, kad EP nariai turėtų turėti prieigą prie sistemos e-Petition, kur galėtų rasti anonimiškai pateiktas peticijas;

32.  ragina nedelsiant sukurti peticijų pateikėjams skirtą interneto portalą, kuriame būtų įdiegtas peticijų pateikėjų registracijos sąveikusis modelis, teikiama informacija piliečiams apie Parlamento veiklą, kuria remdamiesi jie galėtų sėkmingai pateikti peticiją Parlamentui, teikiamos tinklalapių, kuriuose nurodomi kiti alternatyvūs žalos atlyginimo būdai tiek Europos, tiek nacionaliniu mastu, nuorodos ir kuo išsamiau apibūdinamos Europos Sąjungos kompetencijos sritys, kad nebūtų painiojama ES ir nacionalinė kompetencija;

33.  ragina atsakingas Parlamento administracijos tarnybas aktyviai dirbti su Peticijų komitetu, kad būtų rasti tinkamiausi sprendimai, nes tokie ryšiai labai padėtų pagerinti Parlamento ir ES piliečių bendravimą ir leistų piliečiams palaikyti peticiją arba jos nepalaikyti (pagal Darbo tvarkos taisyklių 202 straipsnį);

34.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat šių parlamentų peticijų komitetams, valstybių narių ombudsmenams ar kitoms atitinkamoms atsakingoms įstaigoms.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0261. (2) OL L 65, 2011 3 11, p. 1.