Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JTST) 2011 m. vasario 26 d. rezoliuciją Nr. 1970/2011 ir 2011 m. kovo 17 d. rezoliuciją Nr. 1973/2011,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. vasario 22 d. sustabdytos derybos dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2011 m. liepos 18 d. posėdžio išvadas dėl Libijos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 1 d. Paryžiuje surengtos Tarptautinės ryšių palaikymo grupės konferencijos rezultatus,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Libijos, ypač į 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją(1) ir 2011 m. sausio 20 d. rekomendaciją(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2011 m. rugsėjo 13 d. pareiškimą dėl Libijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi po šešis mėnesius trukusių, didelę humanitarinę krizę ir daug kančių sukėlusių kovų, kurių metu žuvo tūkstančiai žmonių, M. al Kaddafi režimas žlugo ir Nacionalinės laikinosios tarybos (NLT) vadovaujama laikinoji vyriausybė pradeda naujos Libijos kūrimo darbus;

B.  kadangi po žiaurių represijų, nukreiptų prieš taikius demonstrantus, taip pat šiurkščių ir nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų bei Libijos režimo nesugebėjimo įvykdyti savo pareigą pagal tarptautinę teisę apsaugoti Libijos gyventojus buvo priimtos JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1970 ir Nr. 1973;

C.  kadangi valstybės, siekiančios įgyvendinti JTST rezoliuciją Nr. 1973, sudarė koaliciją; kadangi antruoju etapu šiuos įgaliojimus perėmė NATO; kadangi oro pajėgų kampanija „Odyssey Dawn“, kuriai vadovauja NATO, bus tęsiama tol, kol reikės apsaugoti civilius Libijos gyventojus;

D.  kadangi NLT teks vienu metu patenkinti būtiniausius Libijos gyventojų humanitarinius poreikius, nutraukti smurtą ir sukurti teisinę valstybę, taip pat imtis spręsti sunkų nacionalinės valstybės kūrimo ir veiksmingos demokratinės valstybės sukūrimo uždavinį; kadangi NLT įsipareigojo greitai siekti demokratinio teisėtumo, parengdama konstitucijos projektą ir organizuodama priešlaikinius laisvus ir sąžiningus rinkimus;

E.  kadangi 2011 m. birželio 27 d. Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė M. al Kaddafi, jo sūnaus Saifo Al-Islamo Kaddafi ir jo buvusio žvalgybos vadovo Abdullah Al-Senussi arešto orderį dėl įtariamų nusikaltimų žmoniškumui, kuriuos jie padarė nuo sukilimo pradžios;

F.  kadangi Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro duomenimis nuo Libijos represijų pradžios apie 1500 pabėgėlių iš Libijos mirė bandydami Viduržemio jūra patekti Į Europą;

G.  kadangi 2011 m. rugsėjo 1 d. Paryžiuje buvo surengtas „Libijos draugų“ aukščiausio lygio susitikimas, kuriame dalyvavo apie 60 valstybių ir tarptautinių organizacijų ir kuriuo buvo siekiama derinti tarptautinius pagalbos Libijos atkūrimui veiksmus;

H.  kadangi ES suteikė humanitarinės pagalbos už daugiau negu 152 mln. eurų, o Komisijos pirmininko pavaduotoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai 2011 m. gegužės 22 d. Benghazyje atidarė ES biurą, siekdama užmegzti ryšius su Libijos nacionaline laikinąja taryba ir padėti Libijai pasirengti naujam perėjimo prie demokratijos etapui; kadangi 2011 m. rugpjūčio 31 d. Tripolyje buvo atidarytas ES biuras;

I.  kadangi ES gyvybiškai reikalinga demokratinė, stabili, klestinti ir taiki Šiaurės Afrika;

1.  laukia šešis mėnesius trukusio konflikto Libijoje pabaigos ir palankiai vertina 42 metus trukusio senojo autokratinio M. al Kaddafi režimo, kuris atsakingas už ilgas ir didžiules Libijos gyventojų kančias, žlugimą; džiaugiasi Libijos gyventojų drąsa ir pasiryžimu ir pabrėžia, kad laisvai ir suvereniai užsibrėžti Libijos gyventojų siekiai turėtų būti pereinamojo proceso varomoji jėga, nes tik tvirta atsakomybė vietos lygmeniu užtikrins jo sėkmę;

2.   ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai parengti tikrą, veiksmingą ir įtikinamą bendrą strategiją dėl Libijos ir ragina ES valstybes nares įgyvendinti šią strategiją susilaikant nuo vienašališkų veiksmų ar iniciatyvų, kurios galėtų ją susilpninti; ragina ES ir jos valstybes nares teikti visapusišką paramą pereinamojo laikotarpio procesui, kuris turi vykti šiuo metu, siekiant koordinuotu būdu, vengiant dubliavimosi ir laikantis daugiašalio požiūrio kurti laisvą, demokratinę ir klestinčią Libiją;

3.  išreiškia visišką paramą Nacionalinei laikinajai tarybai jai vykdant svarbų uždavinį sukurti naują valstybę, atstovaujančią visiems Libijos gyventojams; palankiai vertina tai, kad NLT neseniai pripažino kai kurios valstybės, ir ragina visas ES valstybes nares bei tarptautinę bendruomenę ir toliau tęsti šį procesą; džiaugiasi tuo, kad JT Saugumo Tarybos nuolatinės narės, įskaitant ir neseniai Kiniją, Nacionalinę laikinąją tarybą pripažino kaip teisėtą Libijos valdžios instituciją; primygtinai ragina visas Afrikos sąjungos šalis pripažinti NLT; ragina NLT visiškai prisiimti atsakomybę už Libijos gyventojų saugumą ir gerovę, veikti skaidriai ir visapusiškai laikantis demokratinių principų bei tarptautinės humanitarinės teisės nuostatų; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybą ir Komisiją toliau skatinti ryšius su NLT ir padėti naujoms Libijos valdžios institucijoms kurti suvienytą, demokratinę ir pliuralistinę Libiją, kurioje būtų užtikrintos visų Libijos piliečių, taip pat darbuotojų migrantų ir pabėgėlių žmogaus teisės, pagrindinės laisvės ir teisingumas visiems;

4.  pabrėžia, kad už nusikaltimus žmoniškumui turi būti baudžiama ir kad M. al Kaddafi ir jo režimo nariai turi būti laikomi atsakingais ir būti teisiami už savo nusikaltimus laikantis teisinės valstybės principų; primygtinai ragina NLT kovotojus susilaikyti nuo atsakomųjų veiksmų ir savavališkų egzekucijų; tikisi, kad tuo atveju, jeigu M. al Kaddafi ir jo režimo nariai bus teisiami Libijoje už visus diktatūros metais padarytus nusikaltimus, o ne tik už nusikaltimus, kuriais juos apkaltino Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT), nagrinėjant bylas Libijos teismuose ir vykdant procedūras bus užtikrinama visiška atitiktis tarptautiniams teisingo teismo standartams, įskaitant tarptautinio stebėjimo galimybę ir mirties bausmės netaikymą;

5.  ragina visas šalis, ypač kaimynines Libijos šalis, bendradarbiauti su naujomis Libijos valdžios institucijomis ir tarptautinio teisingumo organais, būtent TBT, siekiant užtikrinti, kad M. al Kaddafi ir jo artimiausi sąjungininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; primena, kad, pvz., Nigeris ir Burkina Fasas yra TBT šalys, taigi privalo bendradarbiauti su minėtuoju teismu ir jam perduoti M. al Kaddafi ir jo gimines, kuriems pareikšti kaltinimai, jeigu jie atvyktų į jų teritoriją; apgailestauja, kad Gvinėja Bisau pasiūlė M. al Kaddafi prieglobstį, kad jis galėtų atvykti į tą šalį ir joje gyventi, ir įspėja, kad tai nesuderinama su Gvinėjos Bisau įsipareigojimais pagal Kotonu susitarimą;

6.  palankiai vertina valstybių ir tarptautinių organizacijų, dalyvavusių 2011 m. rugsėjo 1 d. Paryžiuje surengtame „Libijos draugų“ aukščiausiojo lygio susitikime, įsipareigojimą nedelsiant nutraukti 15 mlrd. JAV dolerių vertės Libijos turto įšaldymą, taip pat ES sprendimą panaikinti sankcijas 28 Libijos subjektams, įskaitant uostus, naftos įmones ir bankus; ragina ES valstybes nares siekti gauti JT Saugumo Tarybos leidimą ir nutraukti vis dar tęsiamą Libijos turto įšaldymą norint padėti Libijos nacionalinei laikinajai tarybai vykdyti šio pereinamojo laikotarpio valdymą ir ragina valstybes nares ypač laikytis pažadų, kuriuos valstybės davė per Paryžiaus konferenciją; ragina atlikti tarptautinį tyrimą dėl pavogto M. al Kaddafi šeimos turto ir pinigų buvimo vietos ir grąžinti turtą ir pinigus į Libiją;

7.  džiaugiasi, kad ES iškart po Tripolio išlaisvinimo pademonstravo savo buvimą mieste ir atidarė ES biurą sostinėje; tikisi, kad biure nedelsiant pradės dirbti pakankamas skaičius darbuotojų, kad toliau būtų vykdoma svarbi ES biuro Benghazyje pradėta veikla siekiant toliau plėtoti santykius su Libijos nacionaline laikinąja taryba ir padėti Libijos valdžios institucijoms patenkinti svarbiausius Libijos gyventojų poreikius;

8.  rekomenduoja nedelsiant nusiųsti Europos Parlamento delegaciją į Libiją, kad ji įvertintų padėtį, perduotų žinią apie paramą ir solidarumą ir užmegztų dialogą su NLT, pilietine visuomene ir kitais pagrindiniais veikėjais vietoje;

9.  pabrėžia, kad NLT laikinosios vyriausybės patikimumas priklausys nuo jos gebėjimo spręsti skubiausius klausimus ir tuo pačiu metu sukurti sąlygas demokratinėms institucijoms; ragina NLT pradėti vykdyti kuo skaidresnį ir įtraukesnį procesą įtraukiant visus pagrindinius suinteresuotuosius subjektus iš visų šalies dalių, kad būtų kuriamas teisėtumas ir pasiektas nacionalinis sutarimas, taigi išvengta regioninių, etninių ar gentinių susiskaidymų, kurie galėtų būti tolesnio smurto priežastimi; ragina NLT užtikrinti, kad perėjimo prie demokratijos procese dalyvautų visų Libijos visuomenės jėgų atstovai ir kad moterims bei mažumų atstovams būtų suteiktos atitinkamos teisės, visų pirma skatinant jų dalyvavimą pilietinės visuomenės, žiniasklaidos, politinių partijų ir visų rūšių politinius ir ekonominius sprendimus priimančių organų veikloje;

10.   atkreipia dėmesį į neseniai organizacijos „Amnesty International“ pateiktą ataskaitą ir, siekiant nutraukti uždarą smurto ir keršto ratą, ragina Laikinąją nacionalinę tarybą kontroliuoti ir nuginkluoti ginkluotas grupuotes, nutraukti žmogaus teisių pažeidimus ir ištirti karo nusikaltimus, apie kuriuos pranešta; ragina naujas valdžios institucijas užtikrinti, kad Teisingumo ir žmogaus teisių ministerija nedelsiant perimtų visų sulaikymo centrų kontrolę ir kad sulaikyti galėtų tik oficialūs organai, ir kad visi persekiojimo atvejai baigtųsi teisinguose teismuose, atitinkančiuose tarptautiniu standartus;

11.  atkreipia dėmesį į Tripolyje pasakytą Libijos nacionalinės laikinosios tarybos pirmininko Jalil kalbą, kurioje skelbiama, kad Libija bus nuosaiki musulmoniška šalis, turinti tai atspindinčią konstituciją, ir palankiai vertins moterų dalyvavimą viešajame gyvenime; pareiškia, kad tikisi, jog Libijos nacionalinė laikinoji taryba įvykdys savo pareigą ir laikysis prisiimtų įsipareigojimų kurti tolerantišką, vieningą ir demokratinę Libijos valstybę, kurioje būtų apsaugotos visų Libijos piliečių, taip pat migruojančių darbuotojų ir užsieniečių visuotinės žmogaus teisės; ragina Libijos nacionalinę laikinąją tarybą aktyviai skatinti moteris ir jaunimą ir įtraukti juos į politinį procesą, kurio tikslas – sudaryti politines partijas ir sukurti demokratines institucijas;

12.  ragina Libijos nacionalinę laikinąją tarybą nedelsiant pradėti teisingumo ir nacionalinio susitaikymo procesą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai siųsti tarpininkavimo ir dialogo srities ekspertus ir instruktorius, kad jie teiktų paramą NLT ir kitiems Libijos veikėjams;

13.  pabrėžia, kad svarbu ištirti visus žmogaus teisių pažeidimus, nepaisant to, kas juos įvykdė; mano, kad tai turėtų būti svarbi susitaikymo proceso šalyje, kurį turi vykdyti patys Libijos gyventojai, dalis;

14.  ragina visas Libijos nacionalinės laikinosios tarybos pajėgas laikytis tarptautinės humanitarinės teisės sprendžiant karo belaisvių, būtent likusių M. al Kaddafi remiančių pajėgų ir samdomų karių, klausimą; primygtinai ragina Libijos nacionalinę laikinąją tarybą nedelsiant išlaisvinti Afrikos darbuotojus migrantus ir juodaodžius Libijos piliečius, kurie buvo savavališkai sulaikyti, nes buvo manoma, jog jie – M. al Kaddafi remiantys samdomi kariai, ir pradėti nepriklausomo teismo procesą tiems, kurie įvykdė nusikaltimus;

15.  ragina Libijos nacionalinę laikinąją tarybą apsaugoti mažumų ir pažeidžiamų grupių, įskaitant tūkstančius migrantų iš Afrikos į pietus nuo Sacharos, kurie susiduria su priekabiavimu vien dėl odos spalvos, teises ir užtikrinti migrantų, vis dar negalinčių išvykti iš Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) centrų arba iš kitų greitosiomis įsteigtų stovyklų, apsaugą ir išgabenimą; atsižvelgdamas į tai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai Nacionalinei laikinajai tarybai teikti ES paramą tarpininkavimo srityje siekiant reaguoti į šią sudėtingą padėtį laikantis žmogaus teisių ir humanitarinių standartų; ragina ES valstybes nares ir Komisiją teikti paramą perkeliant pabėgėlius, kurie bėgo nuo konflikto ir vis dar yra stovyklose prie sienos su Tunisu ir prie kitų sienų ir kuriems grįžimas į Libiją reikštų pavojų gyvybei;

16.  pabrėžia, kad revoliuciją pradėjo ir ją tęsė Libijos žmonės; laikosi nuomonės, kad Libijos ateitis turi ir toliau likti Libijos žmonių rankose užtikrinant visišką Libijos suverenitetą;

17.  pabrėžia, kad Jungtinės Tautos atliks koordinavimo vaidmenį siekiant užtikrinti tarptautinę paramą Libijos politinėms permainoms ir šalies atkūrimui atsižvelgiant į Libijos lūkesčius, konkrečiai išsakytus Paryžiuje vykusioje konferencijoje;

18.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisiją ir ES valstybes nares teikti paramą, kuria siekiama Libijos saugumo sektoriaus, įskaitant policiją ir ginkluotąsias pajėgas, reformos ir buvusių kovotojų nuginklavimo, demobilizacijos ir integravimo iš naujo, taip pat sienų kontrolės ir prekybos ginklais kontrolės stiprinimo bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis; yra ypač susirūpinęs dėl itin didelio ginklų, kuriuos turi kovotojai ir civiliai gyventojai, kiekio, dėl kurio gyventojams, ypač pažeidžiamoms jų grupėms, pvz., moterims ir vaikams, kyla pavojus;

19.  pabrėžia, kad sėkmingas Libijos konflikto išsprendimas svarbus regionui ir atsižvelgiant į Arabų šalių pavasarį; primygtinai ragina kitus regiono lyderius pasimokyti iš Libijos ir atkreipti dėmesį į gausėjančius gyventojų, kurie ragina gerbti jų teises ir laisves, judėjimus;

20.  ragina Nacionalinę laikinąją tarybą įsipareigoti laikytis aukštų skaidrumo standartų šalies vidaus strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kad Libijos gamtos ištekliai būtų naudingi visiems gyventojams;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinei asamblėjai, Afrikos Sąjungai, Arabų Lygai ir Libijos nacionalinei laikinajai tarybai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0095. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0020.