Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sudano,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. sausio 9 d. pasirašytą Visuotinį taikos susitarimą (VTS),

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos 2011 m. sausio 31 d. deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 9 d. ES ir jos valstybių narių pareiškimą dėl Pietų Sudano Respublikos nepriklausomybės,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton 2011 m. rugsėjo 6 d. pareiškimą dėl susirėmimų Mėlynojo Nilo valstijoje ir į 2011 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimą dėl padėties Pietų Kordofane,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2011 m. birželio 20 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos narės K. Georgievos pareiškimą dėl humanitarinės pagalbos galimybių patekti į Pietų Kordofaną,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 21 d. Europos Parlamento Pirmininko Jerzy Buzeko pareiškimą dėl padėties Abejyje ir Pietų Kordofane,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 20 d. Afrikos Sąjungos pareiškimą dėl Sudano vyriausybės ir Pietų Sudano vyriausybės susitarimo dėl Pasienio stebėsenos pagalbos misijos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio mėnesio JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro preliminarų pranešimą dėl tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų Pietų Kordofane nuo 2011 m. birželio 5 iki 30 d.,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 28 d. pasirašytą Pagrindų susitarimą dėl politinių ir saugumo priemonių Mėlynojo Nilo ir Kordofano valstijose,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 2 d. JT Generalinio Sekretoriaus Bano Ki-moono pareiškimą, kuriame raginama baigti kovas Pietų Kordofano ir Mėlynojo Nilo valstijose,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi padėtis Pietų Kordofane tebėra įtempta dėl Sudano ginkluotųjų pajėgų ir (Šiaurės) Sudano liaudies išlaisvinimo judėjimo kovų ir taip pat dėl atsinaujinusių susirėmimų Mėlynojo Nilo valstijoje,

B.  kadangi dėl Sudano ginkluotųjų pajėgų ir Sudano liaudies išlaisvinimo judėjimo ginkluoto konflikto Pietų Kordofane žuvo žmonės ir į kaimynines šalis perkelta tūkstančiai gyventojų,

C.  kadangi 2011 m. rugpjūčio 23 d. prezidentas O. Bashir paskelbė vienašališkas dviejų savaičių trukmės paliaubas Pietų Kordofane, tačiau taip pat paskelbė, kad jokioms užsienio organizacijoms nebus leidžiama veikti šiame regione,

D.   kadangi 2011 m. rugsėjo 2 d. prezidentas O. Bashir paskelbė laikinosios konstitucijos panaikinimą mėlynojo Nilo valstijoje ir įvedė nepaprastąją padėtį po Sudano kariuomenės ir Pietų Sudano pajėgų kruvinų susidūrimų šioje srityje, dėl kurių masiškai išsikėlė tūkstančiai gyventojų,

E.  kadangi Pietų Kordofane įvykdyti išpuoliai prieš civilius apima tikslines egzekucijas be teismo, daugiausiai žudant pagautus Sudano liaudies išlaisvinimo judėjimo rėmėjus, taip pat apima savavališkus areštus ir kalinimą (todėl susirūpinta, kad kaliniai gali būti kankinami ar su jais gali būti kitaip nežmoniškai ar žeminamai elgiamasi), namų kratas, kaip manoma, nukreiptas prieš nubų etninę grupę, žmonių grobimus, bažnyčių griovimą ir plėšimą,

F.  kadangi manoma, kad daugiau kaip 200 000 žmonių perkelta arba patyrė stiprias neseniai vykusių kovų pasekmes ir kad nuo konflikto bėgdami 5 000 asmenų atvyko į Pietų Sudaną (al Vachdos vilają); kadangi šis skaičius gali per ateinančius mėnesius gerokai išaugti, nes kovos šiame regione tęsiasi,

G.  kadangi nepaisydamos paliaubų Sudano ginkluotosios pajėgos nesirinkdamos bombarduoja civilių gyvenvietes Pietų Kordofano Nubos kalnų regione ir neleidžia suteikti pagalbos perkeltiems gyventojams,

H.  kadangi nuo tada, kai birželio mėnesį prasidėjo konfliktas, humanitarinės pagalbos agentūros negavo leidimo dirbti Pietų Kordofane ir nebuvo atliktas poreikių vertinimas; kadangi paskelbus pietinės dalies nepriklausomybę Sudano vyriausybė atmetė JT taikdarių prašymą pasilikti Pietų Kordofane, Mėlynojo Nilo valstijoje ir Abelyje,

I.  kadangi pranešama, jog Pietų Sudano saugumo pajėgos trukdo dirbti humanitarinės pagalbos organizacijoms, pasisavina automobilius, vykdo fizinius puolimus prieš pagalbos darbuotojus ir įsiveržia į tarptautinių organizacijų, įskaitant JT, teritorijas, JT pareigūnams neleidžiama patekti į daugelį Pietų Kordofano dalių ir neleidžiama jiems atlikti tyrimų bei vietoje vykdyti nepriklausomo vertinimo misijos,

J.  kadangi didelei regiono gyventojų daliai toliau trūksta maisto ir šią padėtį pablogino konfliktas bei augančios prekių kainos ir badas Afrikos Kyšulyje,

K.  kadangi Komisija 2011 m. skyrė 100 mln. eurų, įskaitant 11 mln. eurų pereinamojo pobūdžio teritorijoms, bet tarptautinė pagalba Pietų Sudanui vis dar finansuojama tik 37 proc.,

L.  kadangi mažai pažangos padaryta visuotinio taikos susitarimo aspektais siekiant susitarimo dėl derybų, vykstančių po referendumo, tokiais klausimais, kaip antai pajamų iš naftos pasidalijimas, sienos demarkacija, pilietybė, skolų ir turto pasidalijimas, taip pat referendumai Pietų Kordofane, Mėlynojo Nilo valstijoje ir Abelyje,

M.  kadangi padėtis Darfūre iki šiol kelia susirūpinimą ir JT misija Darfūre neseniai pranešė apie Centrinio rezervo policijos pajėgų vykdomus puolimus, grobimus ir keliamą bendrą saugumo pavojų šalies viduje perkeltų asmenų stovyklose,

1.  smerkia žudymą, smurtą, žmogaus teisių pažeidimus ir galimybių teikti humanitarinę pagalbą trūkumą Pietų Kordofano ir Mėlynojo Nilo valstijose; griežtai smerkia Sudano ginkluotųjų pajėgų įsiveržimą į Pietų Kordofano ir Mėlynojo Nilo valstijas; ragina visas šalis nutraukti kovas ir ieškoti politinio sprendimo, pagrįsto 2011 m. birželio 28 d. susitarimu; toliau ragina panaikinti nepaprastąją padėtį Mėlynojo Nilo valstijoje;

2.  primena visoms šalims apie jų pareigą gerbti žmogaus teisių teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę; ypač ragina nutraukti tikslines egzekucijas be teismo, savavališkus areštus ir kalinimą, kankinimus, žmonių grobimus ir plėšimus; taip pat prašo nutraukti Sudano vykdomus beatodairiškus oro bombardavimus ir pabrėžia, kad tie asmenys, kurie, kaip manoma, įvykdė bet kokius pažeidimus, turi būti patraukti atsakomybėn Jungtinėms Tautoms atlikus nepriklausomą tyrimą;

3.  palankiai vertina Afrikos Sąjungos sudarytą 2011 m. rugsėjo 8 d. susitarimą, pagal kurį abi šalys susitarė atšaukti pajėgas iš ginčijamos Abejo srities; ragina Sudaną ir Pietų Sudaną laikytis visų 2005 m. Visuotinio taikos susitarimo nuostatų siekiant skatinti tvarią taiką, užtikrinti tautos teisę pačiai apsispręsti, laikytis nustatytų sienų ir pagaliau pradėti eiti abiejų šalių susitaikymo keliu; pakartoja, kad ES įsipareigoja Sudane ir Pietų Sudane skatinti demokratinį valdymą ir pagarbą visų Sudano gyventojų žmogaus teisėms;

4.  prašo, kad visos konflikto šalys leistų humanitarinės pagalbos agentūroms nedelsiant nekliudomoms suteikti pagalbą visiems asmenims, kuriems jos reikia, prieš jas nenaudojant grasinimų ir smurto; griežtai pabrėžia įpareigojimą apsaugoti civilius gyventojus ir humanitarinės pagalbos darbuotojus; yra susirūpinęs dėl to, kad tik vyriausybės kontroliuojamoms įstaigoms ir vietiniams pagalbos darbuotojams leidžiama skirstyti humanitarinę pagalbą, nors pagrindinių reikmenų atsargos ir tiekimas baigiasi;

5.  yra susirūpinęs dėl pranešimų, kad vyriausybė bando priversti perkeltus asmenis grįžti į teritorijas, kur jų gyvybei ir saugumui gali grėsti pavojus; ragina gerbti šalies viduje perkeltų asmenų teises;

6.  ragina Komisiją, ES valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę laikytis savo įsipareigojimų, susijusių su regionui teikiamu finansavimu, ypač siekiant kovoti su dideliu maisto pagalbos trūkumu, suteikti skubų prieglobstį ir apsaugą; ragina atidžiai stebėti maisto padėtį ir taikyti priemones, jei padėtis pablogėtų; mano, jog siekiant išvengti artėjančios grėsmės, kad regioną ištiks nauja didelio masto krizė, gali prireikti papildomos pagalbos;

7.  pabrėždamas, kad remia Afrikos Sąjungos aukšto lygio įgyvendinimo komisijos Sudane, kuriai vadovauja Thabo Mbeki, pastangas, dalyvaujant Arabų Lygai, ragina tarptautinę bendruomenę sudaryti palankesnes sąlygas Visuotinio taikos susitarimo šalių deryboms ir JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo įgaliotinio Sudane darbui;

8.  yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie padidėjusį sausumos minų naudojimą regione; primena, kad griežtai nesutinka su minų naudojimu, ir prašo nedelsiant nutraukti šią veiklą;

9.  ragina Afrikos Sąjungą stiprinti jos bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu siekiant Afrikoje skatinti sąmoningumą žmogaus teisių klausimais ir užtikrinti, kad jos būtų gerbiamos; ragina padaryti galą per karą Sudane įvykdytų nusikaltimų nebaudžiamumui ir tikisi, kad prezidentas Omar al-Bashir bus netrukus teisiamas Hagos teisme, nes tai būtina, kad būtų atkurtas teisingumas, teisinė valstybė ir teisingumas aukų atžvilgiu;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, JT Saugumo Tarybai ir Generaliniam Sekretoriui, ES specialiajam įgaliotiniui Pietų Sudane, Sudano vyriausybei, Pietų Sudano vyriausybei, Afrikos Sąjungos institucijoms, Afrikos Sąjungos aukšto lygio komisijos Sudane pirmininkui, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai ir ES valstybių narių vyriausybėms.