2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl 2011 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 1/2011 projekto, III skirsnis – Komisija (07704/2011 – C7-0072/2011 – 2011/2022(BUD))

P7_TA(2011)0128 A7-0115/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 314 straipsnį, ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(1), ypač į jo 37 ir 38 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2011 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2010 m. gruodžio 15 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 1/2011 projektą, kurį Komisija pateikė 2011 m. sausio 14 d. (COM(2011)0009),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 15 d. priimtą Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto Nr. 1/2011 projekto (07704/2011 – C7–0072/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75b ir 75e straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7–0115/2011),

A.  kadangi 2011 m. bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto Nr. 1/2011 projekto tikslas – panaudoti 182,4 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų iš ES solidarumo fondo lėšų siekiant sušvelninti potvynių, kilusių dėl stiprių liūčių Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijos Respublikoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje, pasekmes,

B.  kadangi pagal taisomojo biudžeto Nr. 1/2011 projektą siekiama oficialiai įtraukti šį biudžeto pakeitimą į 2011 m. biudžetą,

C.  kadangi prie 2011 finansinių metų biudžeto pridėtame bendrame pareiškime dėl mokėjimų asignavimų numatytas taisomojo biudžeto pateikimas, jeigu į 2011 m. biudžetą įrašytų asignavimų nepakaktų išlaidoms padengti,

D.  kadangi Taryba nusprendė sudaryti neigiamą rezervą, kaip numatyta Finansinio reglamento 44 straipsnyje,

E.  kadangi šis Tarybos sprendimas yra labiau pragmatinis ir pagal jį nerasta tvaraus ir finansiškai patikimo sprendimo, susijusio su galimais būsimais nenumatytais poreikiais, todėl jį reikėtų laikyti vienkartiniu,

F.  kadangi Taryba paragino Komisiją kuo skubiau pateikti pasiūlymą dėl neigiamo rezervo parengimo,

G.  kadangi būsimas taisomojo biudžeto projektas dėl 2010 finansinių metų pertekliaus įtraukimo į biudžetą tinkamai ir laiku sudarys galimybę sukurti neigiamą rezervą,

1.  atsižvelgia į taisomojo biudžeto Nr. 1/2011 projektą;

2.  mano, kad ES solidarumo fondo lėšos po stichinės nelaimės turėtų būti kuo greičiau mobilizuotos ir kad veiksmingai ir greitai turėtų būti nagrinėjamos paraiškos dėl finansinės paramos, vertinami ir rengiami pasiūlymai, imtasi atitinkamų biudžeto priemonių ir priimami teisėkūros aktai;

3.  nepažeisdamas Komisijos iniciatyvos teisės, ragina ją pasinaudoti taisomojo biudžeto projektu dėl 2010 finansinių metų pertekliaus įtraukimo į biudžetą neigiamam rezervui parengti, kaip nustatyta Finansinio reglamento 15 straipsnyje;

4.  patvirtina Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto Nr. 1/2011 projekto be pakeitimų ir paveda Pirmininkui paskelbti, kad taisomasis biudžetas Nr. 1/2011 yra galutinai priimtas ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (2) OL L 68, 2011 3 15. (3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 26 punktą (COM(2011)0010 – C7-0023/2011 – 2011/2021(BUD))

P7_TA(2011)0129 A7-0114/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0010 – C7–0023/2011),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) (2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 26 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(2),

–  atsižvelgdamas į bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaraciją dėl Solidarumo fondo, priimtą per 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A7–0114/2011),

1.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

2.  primena, kad 2006 m. gegužės 17 d. TIS 26 punkte numatyta, kad kai yra galimybių perskirstyti asignavimus išlaidų kategorijoje, kurioje atsiranda papildomų išlaidų, Komisija atsižvelgia į tai teikdama reikiamą pasiūlymą;

3.  pažymi, kad Komisija, ragindama numatyti papildomų įsipareigojimų ir mokėjimų siekiant padengti Europos Sąjungos solidarumo fondo poreikius šių metų pradžioje, nerado lėšų perkėlimo iš vienos išlaidų kategorijos į kitą ar perskirstymo toje pačioje išlaidų kategorijoje galimybių;

4.  yra pasirengęs apsvarstyti bendrą mokėjimų padėtį atsižvelgiant į 2010 m. biudžeto vykdymo rezultatus;

5.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

6.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 26 punktą

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2011/286/ES.)

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (2) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.

2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo projekto (15572/2010 – C7-0020/2011 – 2010/0287(NLE))

P7_TA(2011)0130 A7-0056/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15572/2010),

–  atsižvelgdamas į Protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, projektą (15571/2010),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą pritarti, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7–0020/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Biudžeto komiteto bei Vystymosi komiteto nuomones (A7–0056/2011),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  prašo Komisijos perduoti Parlamentui Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo(1) 9 straipsnyje numatyto jungtinio komiteto posėdžių ir veiklos rezultatus, taip pat Protokolo 7 straipsnio 2 dalyje minimą daugiametę sektoriaus programą ir atitinkamų metinių vertinimų rezultatus; reikalauja, kad Europos Parlamento atstovams būtų suteikta galimybė dalyvauti kaip stebėtojams susitarimo 9 straipsnyje numatyto jungtinio komiteto posėdžiuose ir veikloje; reikalauja, kad Komisija pateiktų Parlamentui ir Tarybai susitarimo taikymo ataskaitą paskutiniais Protokolo taikymo metais ir prieš pradedant derybas dėl susitarimo atnaujinimo;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Komorų Sąjungos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Patvirtinta 2006 m. spalio 5 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1563/2006 dėl Europos bendrijos ir Komorų Sąjungos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo sudarymo (OL L 290, 2006 10 20, p. 6).

2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės susitarimo protokolo forma, kuriuo nustatomas ginčų sprendimo mechanizmas, taikytinas ginčams pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, prekybos nuostatas, sudarymo projekto (13758/2010 – C7-0057/2011 – 2010/0173(NLE))

P7_TA(2011)0131 A7-0067/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (13758/2010),

–  atsižvelgdamas į protokolo forma sudaromo Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės susitarimo projektą, kuriuo nustatomas ginčų sprendimo mechanizmas, taikytinas ginčams, numatytiems pagal Europos ir Viduržemio jūros šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų ir jų valstybių narių bei Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, prekybos nuostatas (13974/2010),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C7–0057/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A7–0067/2011),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Jordanijos Hašimitų Karalystės parlamentams ir vyriausybėms.

2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo, kuriuo nustatomas ginčų sprendimo mechanizmas, sudarymo projekto (13754/2010 – C7-0431/2010 – 2010/0181(NLE))

P7_TA(2011)0132 A7-0066/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (13754/2010),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo, kuriuo nustatomas ginčų sprendimo mechanizmas, projektą (13973/2010),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C7–0431/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A7–0066/2011),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Maroko Karalystės vyriausybėms ir parlamentams.

2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Egipto Arabų Respublikos susitarimo protokolo forma, kuriuo nustatomas ginčų sprendimo mechanizmas, taikytinas ginčams pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Egipto Arabų Respublikos asociaciją, prekybos nuostatas, sudarymo projekto (13762/2010 – C7-0372/2010 – 2010/0229(NLE))

P7_TA(2011)0133 A7-0068/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (13762/2010),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Egipto Arabų Respublikos susitarimo protokolo forma, kuriuo nustatomas ginčų sprendimo mechanizmas, taikytinas ginčams pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Egipto Arabų Respublikos asociaciją, prekybos nuostatas, projektą (13975/2010),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C7–0372/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A7–0068/2011),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Egipto Arabų Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Ukrainos partnerystę, protokolo dėl Europos Sąjungos ir Ukrainos pagrindų susitarimo, kuriuo nustatomi Ukrainos dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai, sudarymo projekto (13604/2010 – C7-0401/2010 – 2010/0218(NLE))

P7_TA(2011)0134 A7-0063/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (13604/2010),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. birželio 14 d. sudarytą Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Ukrainos partnerystę(1), protokolo projektą dėl Europos Sąjungos ir Ukrainos pagrindų susitarimo, kuriuo nustatomi Ukrainos dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai (13962/2010),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114, 168, 169, 172, 173 straipsnio 3 dalį, 188 ir 192 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7–0401/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį, 90 straipsnio 8 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A7–0063/2011),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Ukrainos parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 49, 1998 2 19, p. 3.

2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomos žuvininkystės produktų, gyvų dvigeldžių moliuskų, dygiaodžių, gaubtagyvių, jūros pilvakojų ir jų šalutinių produktų importo į Europos Sąjungą iš Grenlandijos taisyklės (COM(2010)0176 – C7-0136/2010 – 2010/0097(COD))

P7_TA(2011)0135 A7-0057/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2010)0176),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 203 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0136/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, 43 straipsnio 2 dalį ir 204 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 34) dėl Grenlandijai skirtų specialių priemonių vienintelį straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į vadovaujantis Protokolu (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo Italijos Senato pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisės akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A7–0057/2011),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. balandžio 6 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2011, kuriuo nustatomos žuvininkystės produktų, gyvų dvigeldžių moliuskų, dygiaodžių, gaubtagyvių, jūros pilvakojų ir jų šalutinių produktų importo į Europos Sąjungą iš Grenlandijos taisyklės [1 pakeit.]

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį ir 204 straipsnį, [2 pakeit.]

atsižvelgdami į prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 34) dėl Grenlandijai skirtų specialių priemonių vienintelį straipsnį, [3 pakeit.]

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(2), [2 pakeit.]

kadangi:

(1)  Grenlandija yra įtraukta į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) II priede pateiktą užjūrio šalių ir teritorijų sąrašą. Pagal Sutarties 198 straipsnį asociacijos tikslas – skatinti užjūrio šalių ir teritorijų ekonominę ir socialinę plėtrą bei užmegzti glaudžius jų tarpusavio ekonominius santykius ir su Sąjunga kaip visuma.

(2)  Danija ir Grenlandija paprašė, kad Sąjungos ir Grenlandijos prekyba žuvininkystės produktais, dvigeldžiais moliuskais, dygiaodžiais, gaubtagyviais, jūros pilvakojais ir jų šalutiniais produktais, kurių kilmės šalis yra Grenlandija, kaip numatyta 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimo 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos(3) III priede, būtų leidžiama pagal Sąjungos vidaus prekybos taisykles.

(3)  Reikėtų, kad tokia prekyba vyktų laikantis Sąjungos teisės aktuose nustatytų Sąjungos taisyklių dėl gyvūnų sveikatos ir maisto saugos ir taisyklių dėl bendro žuvininkystės produktų rinkos organizavimo.

(4)  Todėl Danija ir Grenlandija turėtų garantuoti, kad iš Grenlandijos į Europos Sąjungą išsiųstų produktų siuntos atitiktų gyvūnų sveikatai, maisto saugai ir bendram žuvininkystės produktų rinkos organizavimui taikomas Sąjungos taisykles. Taisykles atitinkantys pašarų ir maisto verslo subjektai turėtų būti registruojami ir įtraukiami į sąrašus, kaip numatyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių(4).

(5)  Grenlandijos kompetentinga institucija oficialiai patikino Komisiją, kad yra užtikrinama, jog būtų laikomasi Sąjungos taisyklių ir susijusių produktų gyvūnų sveikatos reikalavimų. Šie patikinimai visų pirma apima nuostatų, numatytų 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1774/2002, nustatančiame sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms(5), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus(6), ir 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyvoje 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės(7), taikymą ir apima įsipareigojimą nuolat laikytis Sąjungos vidaus prekybos taisyklių.

(6)  1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių(8), reikalaujama parengti akvakultūros gyvūnų nacionalinius stebėsenos planus. Šios nuostatos taip pat turėtų būti taikomos Grenlandijai.

(7)  Siekiant, kad būtų leista importuoti į Europos Sąjungą produktus iš Grenlandijos pagal Sąjungos teisės aktuose dėl Sąjungos vidaus prekybos nustatytas taisykles, Danija ir Grenlandija turėtų užtikrinti, kad Grenlandija perkeltų į savo teisės aktus ir įgyvendintų atitinkamas nuostatas iki šio reglamento priėmimo dienos. [1 pakeit.] Danija ir Grenlandija turėtų įsipareigoti užtikrinti, kad atitinkami produktai iš trečiųjų šalių būtų importuojami į Grenlandiją laikantis Sąjungos taisyklių dėl gyvūnų sveikatos ir maisto saugos. Veterinariniai patikrinimai Grenlandijos pasienio kontrolės postuose turėtų būti atliekami laikantis 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 97/78/EB, nustatančios principus, reglamentuojančius iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinių patikrinimų organizavimą(9). Veterinariniai patikrinimai pasienio kontrolės postuose vykdomi glaudžiai bendradarbiaujant su muitinių pareigūnais. Siekiant supaprastinti šią užduotį kompetentingai institucijai turėtų būti pateiktos susijusios nuorodos į Kombinuotąją nomenklatūrą (KN), pateiktą 2007 m. balandžio 17 d. Komisijos sprendimo 2007/275/EB dėl gyvūnų ir produktų, kurie pagal Tarybos direktyvas 91/496/EEB ir 97/78/EB turi būti patikrinti pasienio kontrolės postuose(10), sąrašų, I priede.

(8)  1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą(11) numatyta sukurti kompiuterinę sistemą, kuri sujungtų veterinarijos institucijas ir, visų pirma, palengvintų greitą kompetentingų institucijų keitimąsi informacija, susijusia su gyvūnų sveikata ir gerove (Traces). Pagal 2004 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimą 2004/292/EB dėl Traces sistemos įdiegimo(12), valstybės narės privalo naudoti Traces nuo 2004 m. balandžio 1 d. Traces sistema yra labai svarbi norint veiksmingai stebėti prekybą gyvūnais ir gyvūniniais produktais ir todėl ji turėtų būti naudojama duomenims apie produktų judėjimą ir prekybą jais Grenlandijoje perduoti.

(9)  Apie 1982 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvoje 82/894/EEB dėl pranešimo apie gyvūnų ligas Bendrijoje(13) nurodytų gyvūnų ligų protrūkius Komisijai pranešama Pranešimo apie gyvūnų ligas sistema (angl. ADNS) pagal 2005 m. kovo 1 d. Komisijos sprendimą 2005/176/EB, nustatantį šifruotą pranešimo apie gyvūnų ligas formą ir kodus, remiantis Tarybos direktyva 82/894/EEB(14). Atitinkamų produktų atveju šios nuostatos taip pat turėtų būti taikomos Grenlandijai.

(10)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras(15), nustatyta skubaus įspėjimo apie pavojų sistema, skirta naudoti pranešant apie tiesioginį ar netiesioginį maisto ar pašarų keliamą pavojų žmonių sveikatai (RASFF). Atitinkamų produktų atveju šios nuostatos taip pat turėtų būti taikomos Grenlandijai.

(11)  Prieš leidžiant Grenlandijai atlikti į Grenlandiją iš trečiųjų šalių įvežtų produktų veterinarinius patikrinimus, Grenlandijoje turėtų būti atliktas ES patikrinimas, kuriuo siekiama įsitikinti, kad Grenlandijos pasienio kontrolės postai atitinka Direktyvoje 97/78/EB, 2004 m. sausio 22 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 136/2004, nustatančiame produktų, importuojamų iš trečiųjų šalių, veterinarinių patikrinimų Bendrijos pasienio veterinarijos postuose tvarką(16), ir 2001 m. lapkričio 21 d. Komisijos sprendime 2001/812/EB, nustatančiame pasienio kontrolės postų, atsakingų už produktų, iš trečiųjų šalių įvežamų į Bendriją, veterinarinius patikrinimus, patvirtinimo reikalavimus(17), nustatytus reikalavimus.

(12)  Jei patikrinimo rezultatai palankūs, Grenlandijos pasienio kontrolės postai turėtų būti įtraukti į 2009 m. rugsėjo 28 d. Komisijos sprendimą 2009/821/EB sudaryti patvirtintų pasienio kontrolės postų sąrašą, nustatyti tam tikras patikrinimų, kuriuos atlieka Komisijos veterinarijos ekspertai, taisykles ir patvirtinti Traces veterinarijos padalinius pateikiamą sąrašą(18). Siekiant užtikrinti veiksmingą į Grenlandiją ir į Europos Sąjungą įvežtų žuvininkystės produktų kontrolę šį reglamentą[1 pakeit.] reikėtų taikyti nuo tada, kai Grenlandijos pasienio kontrolės postai įtraukiami į Sprendimą 2009/821/EB.

(13)  Šiam reglamentui[1 pakeit.] įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(19),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ[1 pakeit.]:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šis reglamentas[1 pakeit.] taikomas Grenlandijos kilmės arba į Grenlandiją įvežtiems ir iš jos į Europos Sąjungą įvežamiems žuvininkystės produktams, dvigeldžiams moliuskams, dygiaodžiams, gaubtagyviams, jūros pilvakojams ir jų šalutiniams produktams (toliau – produktai).

2 straipsnis

Apibrėžtys

3 straipsnis

Bendrosios Europos Sąjungos ir Grenlandijos prekybos žuvininkystės produktais, gyvais dvigeldžiais moliuskais, dygiaodžiais, gaubtagyviais, jūros pilvakojais ir jų šalutiniais produktais taisyklės

1.  Valstybės narės leidžia importuoti į Europos Sąjungos produktus iš Grenlandijos, kaip nurodyta Sąjungos teisės aktuose, kuriais reglamentuojama Sąjungos vidaus prekyba.

2.  Produktai importuojami į Sąjungą laikantis šių sąlygų:

4 straipsnis

Akvakultūros gyvūnų stebėsenos planai

Pagal Direktyvą 96/23/EB Danija ir Grenlandija Komisijai tvirtinti teikia stebėsenos planus likučiams ir medžiagoms Grenlandijos akvakultūros gyvūnuose nustatyti.

5 straipsnis

Iš trečiųjų šalių į Grenlandiją importuotų produktų patikrinimai

1.  Iš trečiųjų šalių į Grenlandiją įvežtų produktų siuntų veterinariniai patikrinimai atliekami laikantis Direktyvoje 97/78/EB nustatytų taisyklių.

Siekdama palengvinti šiuos veterinarinius patikrinimus, Komisija pateikia Danijos ir Grenlandijos kompetentingoms institucijoms su produktais susijusias nuorodas į KN kodus, pateiktus Komisijos sprendimo 2007/275/EB I priede.

2.  Pasiūlymai dėl Grenlandijos pasienio kontrolės postų teikiami Komisijai tvirtinti, kaip nurodyta Direktyvos 97/78/EB 6 straipsnio 2 dalyje.

Patvirtintų Grenlandijos pasienio kontrolės postų sąrašas įtraukiamas į valstybių narių pasienio kontrolės postų, patvirtintų pagal direktyvas 91/496/EEB ir 97/78/EB, sąrašą.

6 straipsnis

Informacinė sistema

1.  Duomenys apie produktų judėjimą ir prekybą jais Grenlandijoje perduodami danų kalba sistema Traces pagal Sprendimą 2004/292/EB.

2.  Pranešimas apie vandens gyvūnų ligas Grenlandijos produktuose perduodamas sistema ADNS pagal Direktyvą 82/894/EEB ir Sprendimą 2005/176/EB.

3.  Pranešimas apie Grenlandijos produktus, dėl kurių kyla tiesioginis arba netiesioginis pavojus žmonių sveikatai, perduodamas sistema RASFF, nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 178/2002.

7 straipsnis

Identifikavimo ženklas

Į Europos Sąjungą iš Grenlandijos išsiųstų produktų siuntos ženklinamos Grenlandijos identifikavimo ženklu „GL“ pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo I skirsnio B dalyje nustatytas taisykles.

8 straipsnis

Patvirtinimas, kad laikomasi šiame reglamente[1 pakeit.]nurodytų reikalavimų

Danija ir Grenlandija iki 11 straipsnyje nurodytos šio reglamento[1 pakeit.] taikymo datos pateikia raštišką patvirtinimą, kad buvo imtasi šiam reglamentui[1 pakeit.] taikyti būtinų priemonių.

9 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šiam reglamentui[1 pakeit.] įgyvendinti būtinos priemonės priimamos 10 straipsnyje nurodyta tvarka.

10 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsniu įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.

2.  Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) 182/2011 5 straipsnis.

11 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas[1 pakeit.] įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. [1 pakeit.]

Jis taikomas nuo tos dienos, kai į Sprendimą 2009/821/EB įtraukiamas pirmas Grenlandijos pasienio kontrolės postas.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL .... (2) 2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento pozicija. (3) OL L 314, 2001 11 30, p. 1. (4) OL L 165, 2004 4 30, p. 1. (5) OL L 273, 2002 10 10, p. 1. (6) OL L 139, 2004 4 30, p. 55. (7) OL L 328, 2006 11 24, p. 14. (8) OL L 125, 1996 5 23, p. 10. (9) OL L 24, 1998 1 30, p. 9. (10) OL L 116, 2007 5 4, p. 9. (11) OL L 224, 1990 8 18, p. 29. (12) OL L 94, 2004 3 31, p. 63. (13) OL L 378, 1982 12 31, p. 58. (14) OL L 59, 2005 3 5, p. 40. (15) OL L 31, 2002 2 1, p. 1. (16) OL L 21, 2004 1 28, p. 11. (17) OL L 306, 2001 11 23, p. 28. (18) OL L 296, 2009 11 12, p. 1. (19) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausių reikalavimų (nauja redakcija) (COM(2009)0554 – C7-0248/2009 – 2009/0165(COD))

P7_TA(2011)0136 A7-0085/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0554),

–  atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 63 straipsnio pirmosios pastraipos 1 dalies d punktą ir 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0248/2009),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 78 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos ateities(3),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2010 m. vasario 2 d. laišką, pagal Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalį pateiktą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7–0085/2011),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme be nurodytų pakeitimų kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtųjų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. balandžio 6 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/.../ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausių reikalavimų (nauja redakcija)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 78 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvoje 2005/85/EB, nustatančioje būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos(6), reikia padaryti esminių pakeitimų. Dėl aiškumo ta direktyva turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

(2)  Bendra prieglobsčio politika, įskaitant bendrą Europos prieglobsčio sistemą, yra neatskiriama Europos Sąjungos tikslo laipsniškai sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kuri būtų atvira tiems, kurie dėl susiklosčiusių aplinkybių teisėtai ieško apsaugos Sąjungoje, dalis.

(3)  1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperėje įvykusiame specialiame Europos Vadovų Tarybos susitikime susitarta imtis kurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, pagrįstą visapusišku ir nuodugniu 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu (toliau – Ženevos konvencija), taikymu, patvirtinant negrąžinimo principą ir užtikrinant, kad nė vienas asmuo nebūtų grąžinamas persekioti.

(4)  Tamperės išvadose numatyta, kad į bendrą Europos prieglobsčio sistemą artimiausiu metu turėtų būti įtraukti bendri reikalavimai dėl sąžiningos ir veiksmingos prieglobsčio suteikimo tvarkos valstybėse narėse, o ilgainiui ir Bendrijos taisyklės, pagal kurias būtų sukurta bendra prieglobsčio suteikimo tvarka Europos bendrijoje.

(5)  Direktyva 2005/85/EB buvo pirmoji priemonė dėl prieglobsčio suteikimo tvarkos.

(6)  Šiuo metu baigtas pirmasis bendros Europos prieglobsčio sistemos kūrimo etapas. 2004 m. lapkričio 4 d. Europos Vadovų Taryba priėmė Hagos programą, kurioje nustatyti 2005–2010 m. įgyvendintini laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės tikslai. Šiuo klausimu Hagos programoje Europos Komisija buvo paraginta baigti pirmojo etapo teisinių dokumentų vertinimą ir pateikti Tarybai ir Europos Parlamentui antrojo etapo dokumentus bei priemones, kad jie būtų priimti iki 2010 m. Pagal Hagos programą tikslas, kurio reikia siekti kuriant bendrą Europos prieglobsčio sistemą, yra bendra prieglobsčio suteikimo tvarka ir vienodas visoje Europos Sąjungoje pripažįstamas statusas.

(7)  2008 m. spalio 16 d. priimtame Europos imigracijos ir prieglobsčio pakte Europos Vadovų Taryba pažymėjo, kad tarp valstybių narių tebėra didelių skirtumų, susijusių su apsaugos suteikimu, ir paragino imtis naujų iniciatyvų, įskaitant vienos prieglobsčio tvarkos, kuri apimtų bendras garantijas, sukūrimą, kad būtų baigta kurti Hagos programoje numatyta bendra Europos prieglobsčio sistema.

(8)  Tam, kad, inter alia, būtų tinkamai remiamos su bendros Europos prieglobsčio sistemos kūrimo antruoju etapu nustatytų reikalavimų įgyvendinimu susijusios valstybių narių pastangos – pirmiausia tų, kurių prieglobsčio sistemas slegia konkreti neproporcinga našta dėl jų geografinės ir demografinės padėties, – būtina sutelkti Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuro išteklius. Taip pat būtina, kad valstybėse narėse, kuriose, atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių, gaunama neproporcingai daug prašymų suteikti prieglobstį, būtų nedelsiant sutelkta atitinkamai Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuro finansinė parama ir administracinė ir (arba) techninė parama siekiant, kad tos valstybės narės galėtų laikytis šios direktyvos. [1 pakeit.]

(9)  Siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai ir veiksmingai įvertinti prašytojų tarptautinės apsaugos poreikiai, kaip nurodyta Direktyvoje [.../.../ES] [dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų bei jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių reikalavimų (Priskyrimo direktyvoje)], Sąjungos tarptautinės apsaugos suteikimo tvarkos sistema turėtų būti pagrįsta vienos prieglobsčio tvarkos principu.

(10)  Pagrindinis šios direktyvos tikslas – nustatyti papildomus tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausius reikalavimus, siekiant Sąjungoje sukurti bendrą prieglobsčio tvarką.

(11)  Tarptautinės apsaugos suteikimo arba panaikinimo tvarką reglamentuojančių taisyklių suderinimas turėtų padėti apriboti tarptautinės apsaugos prašytojų pakartotinį judėjimą tarp valstybių narių tais atvejais, kai tokį judėjimą lemia teisinių sistemų skirtumai ir sukurti lygiavertes Direktyvos […./../ES] [Priskyrimo direktyvos] taikymo sąlygas valstybėse narėse.

(12)  Dėl paties būtiniausių reikalavimų pobūdžio valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė nustatyti ar toliau taikyti palankesnes nuostatas trečiosios šalies piliečiams arba asmenims be pilietybės, kurie valstybės narės prašo tarptautinės apsaugos, jei suprantama, kad toks prašymas yra grindžiamas tuo, kad atitinkamam asmeniui reikalinga tarptautinė apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje […./../ES] [Priskyrimo direktyvoje].

(13)  Šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie visų pirma yra pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma šia direktyva siekiama skatinti taikyti minėtos chartijos 1, 4, 18, 19, 21, 24 ir 47 straipsnius ir direktyva turėtų būti atitinkamai įgyvendinama. [2 pakeit.]

(14)  Dėl asmenų, kuriems taikoma ši direktyva, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai pagal tarptautinės teisės dokumentus, kurių šalimis jos yra.

(15)  Valstybės narės privalo visapusiškai gerbti negrąžinimo principą ir teisę į prieglobstį, kuri apima galimybę kiekvienam asmeniui, kuris nori prašyti prieglobsčio ir kuris priskiriamas jų jurisdikcijai, įskaitant tuos asmenis, kuriuos veiksmingai kontroliuoja Sąjungos arba valstybės narės organas, pasinaudoti prieglobsčio procedūra. [3 pakeit.]

(16)  Būtina, kad sprendimai dėl visų tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami remiantis faktais ir, visų pirma, kad juos priimtų institucijos, kurių darbuotojai turi tinkamų žinių ir yra tinkamai apmokyti prieglobsčio ir pabėgėlių klausimais. [4 pakeit.]

(17)  Tiek valstybės narės, tiek tarptautinės apsaugos prašytojai yra suinteresuoti, kad sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami kuo skubiau, nedarant pobveikio tinkamo ir išsamaus nagrinėjimo principui.

(18)  Viešosios tvarkos terminas, inter alia, gali apimti teistumą už sunkų nusikaltimą.

(19)  Siekiant teisingai pripažinti asmenis, kuriems reikalinga apsauga, pabėgėliais, kaip apibrėžta Ženevos konvencijos 1 straipsnyje, arba papildomą apsaugą galinčiais gauti asmenimis kiekvienam prašytojui turėtų būti leista veiksmingai naudotis procedūromis, jiems turėtų būti suteikta galimybė bendradarbiauti ir susisiekti su kompetentingomis institucijomis, siekiant pateikti susijusius savo bylos faktus, bei jiems turėtų būti suteiktos veiksmingos procedūrinės garantijos išdėstyti savo argumentus bet kuriame procedūros etape. Be to, pagal tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūrą paprastai turėtų būti numatyta bent jau prašytojo teisė pasilikti, kol bus priimtas galutinis sprendžiančiosios institucijos sprendimas, ir, jei sprendimas neigiamas, laikotarpis, kurio reikia teisių gynimo priemonei pritaikyti ir kuris trunka tiek, kiek leidžia kompetentingas teismas, teisė naudotis vertėjo žodžiu paslaugomis savo argumentams pateikti, jei jį apklausia valdžios institucijos, galimybė susisiekti su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (JTVPK) atstovu ir patarimus bei konsultacijas tarptautinės apsaugos prašytojams teikiančiomis organizacijomis, teisė gauti atitinkamą pranešimą apie sprendimą, to sprendimo faktinį ir teisinį pagrindimą, galimybė konsultuotis su patarėju teisės klausimais ar kitu patarėju, teisė būti informuotam apie savo teisinę padėtį sprendžiamaisiais procedūros etapais kalba, kurią ▌jis supranta arba kurią, kaip pagrįstai manoma, jis supranta, ir – jeigu sprendimas neigiamas – teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę, kuria galėtų naudotis teisme. [5 pakeit.]

(20)  Siekiant užtikrinti veiksmingą galimybę naudotis nagrinėjimo procedūra, pareigūnai, kurie pirmieji susiduria su tarptautinės apsaugos siekiančiais asmenimis, visų pirma stebintieji sausumos ar jūrų sienas arba vykdantieji patikrinimus kertant sieną, turėtų gauti instrukcijas ir dalyvauti būtinuose mokymuose apie tai, kaip atpažinti, registruoti ir perduoti kompetentingai sprendžiančiajai institucijai tarptautinės apsaugos prašymus. Pareigūnai valstybių narių teritorijoje, įskaitant pasienį, teritorinius vandenis ir tranzito zonas, esantiems trečiųjų šalių piliečiams arba asmenims be pilietybės, pageidaujantiems prašyti tarptautinės apsaugos, turėtų sugebėti suteikti visą svarbią informaciją apie tai, kur ir kaip galima pateikti tarptautinės apsaugos prašymus. Jeigu tie asmenys yra valstybės narės teritoriniuose vandenyse, jie turėtų būti išlaipinami sausumoje ir jų prašymai turėtų būti nagrinėjami pagal šią direktyvą. [6 pakeit.]

(21)  Be to, turėtų būti nustatytos specialios procedūrinės garantijos pažeidžiamiems prašytojams, kaip antai nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, nėščios moterys, kankinimą, prievartą ar kitokį sunkų smurtą, pvz., smurtą dėl lyties ir žalingos tradicinės praktikos, patyrę asmenys arba neįgalieji, kad jiems būtų sudarytos sąlygos veiksmingai naudotis procedūromis ir pateikti informaciją, kurios reikia tarptautinės apsaugos prašymui pagrįsti. [7 pakeit.]

(22)  Nacionalinės priemonės, susijusios su kankinimo arba kito sunkaus fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant seksualinį, požymių ir ženklų nustatymu bei patvirtinimu dokumentais vykdant procedūras, kurioms taikoma ši direktyva, turėtų, inter alia, būti pagrįstos Kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminamo elgesio ir baudimo veiksmingo tyrimo ir patvirtinimo dokumentais vadovu (Stambulo protokolu).

(23)  Siekiant užtikrinti tikrą moterų ir vyrų prašytojų lygybę, nagrinėjimo procedūros turėtų būti vykdomos atsižvelgiant į lyties aspektą. Visų pirma asmeniniai pokalbiai turėtų būti rengiami taip, kad su persekiojimu dėl lyties susijusiose bylose ir prašytojos, ir prašytojai galėtų pasakoti apie savo patirtį, jeigu to prašo tos pačios lyties apklausėjas, kuris buvo specialiai apmokytas dalyvauti pokalbiuose, susijusiose su persekiojimu dėl lyties. Vykdant procedūras, pagrįstas saugios trečiosios šalies, saugios kilmės šalies ir vėlesnių prašymų terminais, turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į prašymų, susijusių su lytimi, sudėtingumą. [8 pakeit.]

(24)  Įgyvendindamos šią direktyvą pagal 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių kovenciją valstybės narės pirmiausia turėtų atsižvelgti į geriausius vaiko interesus.

(25)  Tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimo procedūros turėtų būti vykdomos taip, kad sprendžiančiosios institucijos galėtų atidžiai nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymus. [9 pakeit.]

(26)  Kai prašytojas vėliau vėl paduoda prašymą nepateikdamas naujų įrodymų ar argumentų, būtų neproporcinga įpareigoti valstybes nares pradėti naują visapusiško nagrinėjimo procedūrą. Tokiais atvejais valstybės narės turėtų turėti galimybę atmesti prašymą kaip nepriimtiną vadovaudamosi res judicata principu.

(27)  Daugelis tarptautinės apsaugos prašymų pateikiami valstybės narės pasienyje arba tranzito zonoje prieš priimant sprendimą dėl prašytojo atvykimo. Valstybės narės turėtų sugebėti užtikrinti priimtinumo ir (arba) esminio nagrinėjimo procedūras, kurios suteiktų galimybę priimti sprendimus dėl tose vietovėse pasienyje arba tranzito zonose pateiktų prašymų.

(28)  Pagrindinė tarptautinės apsaugos prašymo pagrįstumo aplinkybė – prašytojo saugumas jo kilmės šalyje. Kai trečiąją šalį galima laikyti saugia kilmės šalimi, valstybės narės turėtų sugebėti ją prisikirti saugioms šalims ir daryti prielaidą, kad konkrečiam prašytojui joje yra saugu, nebent jis pateiktų tam prieštaraujančių argumentų.

(29)  Atsižvelgiant į pasiektą reikalavimų, pagal kuriuos trečiosios šalies piliečiai ir asmenys be pilietybės laikomi pabėgėliais, suderinimo lygį, reikėtų nustatyti bendrus trečiųjų šalių priskyrimo prie saugių kilmės šalių kriterijus.

(30)  Šioje direktyvoje trečiosios šalies priskyrimas prie saugių kilmės šalių tos šalies piliečiams nesuteikia absoliučios saugumo garantijos. Dėl paties priskyrimui būtino vertinimo pobūdžio galima atsižvelgti tik į bendras tos šalies civilines, teisines ir politines aplinkybes bei į tai, ar persekiojimo, kankinimo, nežmoniško ar žeminamo elgesio ar baudimo vykdytojams, juos pripažinus atsakingais už šiuos veiksmus konkrečioje šalyje, praktikoje yra taikomos sankcijos. Dėl šios priežasties svarbu, kad prašytojui įrodžius, jog yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jo konkrečiomis aplinkybėmis šalis nėra saugi, su jo atžvilgiu tos šalies priskyrimas prie saugių šalių nebebūtų reikšmingas.

(31)  Valstybės narės turėtų iš esmės išnagrinėti visus prašymus, t. y. įvertinti, ar konkretus prašytojas priskirtinas prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą […/../ES] [Priskyrimo direktyvą], išskyrus atvejus, kai šioje direktyvoje numatyta kitaip, visų pirma, kai galima užtikrinti, kad prašymus išnagrinėtų ar veiksmingą apsaugą suteiktų kita šalis. Visų pirma, valstybės narės neturėtų būti įpareigotos vertinti tarptautinės apsaugos prašymo esmės, kai pirmoji prieglobsčio šalis suteikia prašytojui pabėgėlio statusą ar kitą prieinamą ir veiksmingą apsaugą ir prašytojas bus pakartotinai priimtas į tą šalį. Valstybės narės turėtų taip veikti tik tuo atveju, jei šis konkretus prašytojas būtų saugus atitinkamoje trečiojoje šalyje. [10 pak.]

(32)  Valstybės narės taip pat neturėtų būti įpareigotos vertinti tarptautinės apsaugos prašymo esmės, kai galima pagrįstai manyti, kad dėl pakankamo ryšio su trečiąja šalimi, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, prašytojas prašys apsaugos toje trečiojoje šalyje, ir yra priežasčių manyti, kad prašytojas bus priimtas arba pakartotinai priimtas į tą šalį. Valstybės narės turėtų veikti remdamosi šiuo pagrindu tik tada, kai šis konkretus prašytojas būtų saugus atitinkamoje trečiojoje šalyje. Siekiant išvengti pakartotinio prašytojų judėjimo, reikėtų nustatyti bendrus principus, pagal kuriuos valstybės narės svarstytų trečiųjų šalių saugumą ar priskirtų jas prie saugių šalių.
▌ [11 pakeit.]

(33)  Pabėgėlio arba papildomos apsaugos statuso panaikinimo atveju valstybės narės turėtų užtikrinti, kad asmenys, kurie naudojasi tarptautine apsauga, būtų tinkamai informuoti apie galimą jų statuso peržiūrą ir jiems būtų suteikta galimybė pateikti savo nuomonę prieš institucijoms priimant pagrįstą sprendimą panaikinti jų statusą.

(34)  Pagal pagrindinį Sąjungos teisės principą sprendimus, priimtus dėl tarptautinės apsaugos prašymų ir dėl pabėgėlio arba papildomos apsaugos statuso panaikinimo, galima veiksmingai užginčyti teisme.

(35)  Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 72 straipsnį šia direktyva valstybės narės neatleidžiamos nuo pareigos palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą.

(36)  Šia direktyva nenagrinėjama tvarka, kuri reglamentuojama Reglamentu (ES) Nr. [.../...][, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai ([Dublino reglamentu)].

(37)  Prašytojai, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. […/…] [Dublino reglamentas], turėtų turėti galimybę naudotis šioje direktyvoje įtvirtintais pagrindiniais principais ir garantijomis, taip pat tame Reglamente (EB) Nr. […/…] [Dublino reglamente] nurodytomis specialiomis garantijomis.

(38)  Šios direktyvos įgyvendinimas turėtų būti vertinamas reguliariai.

(39)  Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausius reikalavimus, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmų masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjungos gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(40)  Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji jai nėra privaloma ar taikoma.

(41)  Pareiga perkelti į nacionalinė teisę šią direktyvą turėtų būti taikoma tik toms nuostatoms, kurios iš esmės skiriasi nuo Direktyvos 2005/85/EB nuostatų. Pareiga perkelti į nacionalinė teisę nepakeistas nuostatas kyla pagal Direktyvą 2005/85/EB.

(42)  Šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su direktyvos II priedo B dalyje nustatytais perkėlimo į nacionalinę teisę terminais,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas

Šios direktyvos tikslas – nustatyti pagal Direktyvą […/…/ES] [Priskyrimo direktyvą] tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausius reikalavimus.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

3 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Ši direktyva taikoma visiems tarptautinės apsaugos prašymams, pateiktiems valstybių narių teritorijoje, įskaitant pasienį, teritorinius vandenis arba tranzito zonas, ir tarptautinės apsaugos panaikinimui.

2.  Ši direktyva netaikoma tais atvejais, kai diplomatinio arba teritorinio prieglobsčio prašymai pateikiami valstybių narių atstovybėse.

3.  Valstybės narės gali nuspręsti taikyti šią direktyvą tvarkoms, taikomoms sprendžiant dėl kitokios tarptautinės apsaugos prašymų, kuriems netaikoma Direktyva […./../ES] [Priskyrimo direktyvos].

4 straipsnis

Atsakingos institucijos

1.  Visoms procedūroms valstybės narės paskiria sprendžiančiąją instituciją, kuri atsako už tinkamą prašymų nagrinėjimą pagal šią direktyvą. Valstybės narės užtikrina, kad šioje institucijoje dirbtų pakankamai kompetentingų atitinkamos specializacijos darbuotojų, kurie užduotis atliktų per nustatytą terminą. Todėl valstybės narės užtikrina, kad prašymus nagrinėjantys ir sprendimus dėl tarptautinės apsaugos priimantys darbuotojai dalyvautų pradinėse ir tolesnėse mokymo programose.

2.  1 dalyje nurodyti mokymai visų pirma apima šiuos klausimus:

3.  Tačiau valstybės narės gali numatyti, kad kita institucija atsakinga už bylų tvarkymą pagal Reglamentą (ES) Nr. […/…] [Dublino reglamentą].

4.  Valstybės narės užtikrina, kad kai pagal 3 dalį paskiriama valdžios institucija, jos darbuotojai turėtų atitinkamų žinių ir dalyvautų būtinuose mokymuose, kad galėtų vykdyti pareigas įgyvendindami šią direktyvą. [18 pakeit.]

5.  Tarptautinės apsaugos prašymus, vienoje valstybėje pateiktus kitos valstybės narės institucijoms, kurios joje vykdo pasienio arba imigracijos kontrolę, nagrinėja ta valstybė narė, kurios teritorijoje pateiktas prašymas.

5 straipsnis

Palankesnės nuostatos

Valstybės narės gali nustatyti arba toliau taikyti palankesnius tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos reikalavimus tiek, kiek jie yra suderinami su šia direktyva.

II SKYRIUS

PAGRINDINIAI PRINCIPAI IR GARANTIJOS

6 straipsnis

Galimybė naudotis tvarka

1.  Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, atsakingas už tarptautinės apsaugos prašymų gavimą ir registravimą. Nepažeisdamos 5, 6, 7 ir 8 dalių valstybės narės gali reikalauti, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų pateikiami asmeniškai ir (arba) tam paskirtoje vietoje.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tarptautinės apsaugos prašymą pateikti pageidaujantis asmuo turėtų veiksmingą galimybę kompetentingai institucijai jį pateikti kuo greičiau. Kai prašytojai negali savo prašymų pateikti asmeniškai, valstybės narės užtikrina, kad teisinis atstovas galėtų pateikti prašymą jų vardu. [19 pakeit.]

3.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas veiksnus suaugęs asmuo turėtų teisę pateikti tarptautinės apsaugos prašymą savo vardu.

4.  Valstybės narės gali numatyti, kad prašymą galėtų pateikti prašytojas nuo jo priklausomų asmenų vardu. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad suaugę priklausomi asmenys duotų sutikimą pateikti prašymą jų vardu, o nedavę sutikimo, jie turėtų galimybę pateikti prašymą savo vardu.

Reikalaujama, kad sutikimas būtų duotas prašymo pateikimo metu arba ne vėliau kaip asmeninio pokalbio su suaugusiu priklausomu asmeniu metu. Prieš paprašant duoti sutikimą, kiekvienas iš šių suaugusiųjų asmeniškai informuojamas apie atitinkamas procedūrines pasekmes ir apie jo teisę pateikti atskirą tarptautinės apsaugos prašymą.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad nepilnametis turėtų teisę pateikti tarptautinės apsaugos prašymą savo vardu, jeigu pagal nacionalinę teisę laikoma, kad jis gali pareikšti ieškinį, arba per savo teisinį atstovą arba pastarojo įgaliotą atstovą. Visais kitais atvejais taikoma 6 dalis. [20 pakeit.]

6.  Valstybės narės užtikrina, kad 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse(7) 10 straipsnyje nurodytos atitinkamos įstaigos turėtų teisę teikti tarptautinės apsaugos prašymus nelydymų nepilnamečių vardu, jeigu, atsižvelgdamos į jų asmeninės padėties individualų vertinimą, šios įstaigos mano, kad nepilnamečiams gali būti reikalinga apsauga pagal Direktyvą […./../ES] [Priskyrimo direktyvą].

7.  Valstybės narės nacionalinės teisės aktuose gali nustatyti:

8.  Valstybės narės užtikrina, kad sienos apsaugos tarnybų pareigūnai, policijos ir imigracijos institucijos bei sulaikymo centrų darbuotojai gautų instrukcijas ir dalyvautų būtinuose mokymuose apie tarptautinės apsaugos prašymų pripažinimą, registravimą ir perdavimą. Jeigu tos institucijos pagal 1 dalį paskiriamos kompetentingomis institucijomis, joms taip pat duodamos instrukcijos dėl pareigos užregistruoti prašymą. Kitais atvejais pagal instrukcijas reikalaujama perduoti prašymą institucijai, kuri kompetentinga už jo registravimą, kartu su visa svarbia informacija. [22 pakeit.]

Valstybės narės užtikrina, kad visos kitos valdžios institucijos, į kurias asmuo gali kreiptis norėdamas pateikti tarptautinės apsaugos prašymą, galėtų suteikti informaciją, kaip ir kur asmuo gali pateikti tokį prašymą, ir (arba) gali reikalauti, kad tos institucijos perduotų prašymus kompetentingai institucijai.

9.  Kompetentingos institucijos užregistruoja tarptautinės apsaugos prašymą per 72 valandas nuo to momento, kai asmuo išreiškia pageidavimą pateikti tarptautinės apsaugos prašymą pagal 8 dalies 1 pastraipą.

7 straipsnis

Informavimas ir konsultavimas sienos perėjimo punktuose ir sulaikymo centruose

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų informuojama apie vykdytinas procedūras tarptautinės apsaugos prašymui pateikti:

2.  Valstybės narės užtikrina vertimą žodžiu, kad tarptautinės apsaugos prašymą pateikti norintys asmenys ir sienos apsaugos tarnybų pareigūnai arba sulaikymo centrų darbuotojai galėtų bendrauti.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad ▌tarptautinės apsaugos prašytojams teisinę pagalbą teikiančios ir jiems teisiniais klausimais atstovaujančios organizacijos turėtų galimybę greitai patekti į sienų perėjimo punktus, įskaitant tranzito zonas, ir sulaikymo centrus. [23 pakeit.]

Valstybės narės gali numatyti tokių organizacijų buvimą šiame straipsnyje nurodytose vietose reglamentuojančias taisykles, jeigu jos neapriboja prašytojų galimybės gauti patarimus ir konsultacijas. [24 pakeit.]

8 straipsnis

Teisė pasilikti valstybėje narėje prašymo nagrinėjimo metu

1.  Prašytojams leidžiama likti valstybėje narėje tik taikant šią tvarką, kol sprendžiančioji institucija priima galutinį sprendimą, įskaitant tuos atvejus, kai prašytojas pateikia skundą, ir tokiam laikotarpiui, ir tik tiek, kiek jam pasilikti leidžia kompetentingas teismas. Ši teisė likti nesuteikia teisės į leidimą gyventi šalyje. [25 pakeit.]

2.  Valstybės narės gali daryti išimtį tik tais atvejais, kai pagal 34 straipsnio 7 dalį asmuo pateikia vėlesnį prašymą arba kai jos atitinkamai perduoda arba išduoda asmenį kitai valstybei narei, remdamosi įsipareigojimais pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos(8) arba kitais įsipareigojimais, arba trečiajai šaliai, išskyrus atitinkamo prašytojo kilmės šalį, arba tarptautiniams baudžiamiesiems teismams.

3.  Valstybė narė pagal 2 dalį gali išduoti prašytoją trečiajai šaliai tik tuo atveju, jeigu ▌dėl sprendimo dėl išdavimo asmuo nebus tiesiogiai arba netiesiogiai grąžintas ir nebus pažeisti valstybės narės tarptautiniai įsipareigojimai, o prašytojui, atvykus į trečiąją šalį, nekils grėsmė patirti nežmonišką ar žeminantį elgesį. [26 pakeit.]

9 straipsnis

Prašymų nagrinėjimo reikalavimai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad tarptautinės apsaugos prašymai nebūtų atmetami ar nenagrinėjami vien dėl to, kad jie nepateikti nedelsiant.

2.  Tarptautinės apsaugos prašymai visų pirma nagrinėjami, siekiant nustatyti, ar prašytojai priskirtini pabėgėliams. Jeigu ne, jie nagrinėjami siekiant nustatyti, ar prašytojai gali gauti papildomą apsaugą.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami tinkamai juos išnagrinėjus. Siekdamos to tikslo valstybės narės užtikrina, kad:

4.  V skyriuje nurodytos valdžios institucijos per sprendžiančiąją instituciją, prašytoją arba kitu būdu turi gauti 3 dalies b punkte nurodytą informaciją, reikalingą jų darbui atlikti.

5.  Valstybės narės numato dokumentų, susijusių su prašymų nagrinėjimu, vertimo taisykles.

10 straipsnis

Sprendžiančiosios institucijos priimamam sprendimui taikomi reikalavimai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų pateikti raštu.

2.  Valstybės narės taip pat užtikrina, kad tais atvejais, kai pabėgėlio ir (arba) papildomos apsaugos statuso prašymas atmetamas arba suteikiamas, sprendime būtų aiškiai nurodytos faktinės bei teisinės priežastys ir raštu pateikta informacija apie tai, kaip galima užginčyti neigiamą sprendimą, to sprendimo priėmimo metu ir kad gavėjas pasirašytų gavęs šią informaciją. [31 pakeit.]

▌ [32 pakeit.]

3.  Taikant 6 straipsnio 4 dalį ir kai prašymas grindžiamas tokiais pačiais pagrindais, valstybės narės gali priimti vieną sprendimą, taikomą visiems priklausomiems asmenims.

4.  3 dalis netaikoma tais atvejais, kai dėl asmens konkrečių aplinkybių atskleidimo jo šeimos nariams gali kilti grėsmė jo interesams, įskaitant persekiojimo dėl lyties, lytinės orientacijos, lytinės tapatybės ir (arba) amžiaus atvejus. Tokiais atvejais atitinkamam asmeniui išduodamas atskiras sprendimas. [33 pakeit.]

11 straipsnis

Tarptautinės apsaugos prašytojams numatytos garantijos

1.  Laikydamosi III skyriuje numatytų procedūrų valstybės narės užtikrina, kad visiems tarptautinės apsaugos prašytojams būtų užtikrintos toliau išvardytos garantijos:

2.  Atsižvelgdamos į V skyriuje numatytas procedūras valstybės narės užtikrina, kad visiems prašytojams būtų užtikrintos garantijos, lygiavertės nurodytosioms šio straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose.

12 straipsnis

Tarptautinės apsaugos prašytojų pareigos

1.  Tarptautinės apsaugos prašytojai privalo tiek, kiek leidžia jų fizinės ir psichologinės galimybės, padėti kompetentingoms institucijoms išsiaiškinti padėtį ir atskleisti jų tapatybę, pilietybę ir kitus Direktyvos […./../ES] [Priskyrimo direktyvos] 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis. Jeigu jie neturi galiojančio paso ar kito vietoj paso išduoto dokumento, prašytojai privalo bendradarbiauti siekiant gauti tapatybės dokumentą. Tol, kol prašytojams leista pasilikti valstybėje narėje jų prašymo nagrinėjimo laikotarpiu taikant tarptautinės apsaugos nuostatas, jie neprivalo susisiekti su kilmės šalies valdžios institucijomis, jeigu yra pagrindo baimintis tos valstybės persekiojimo. Valstybės narės gali nustatyti prašytojams ir kitas pareigas bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, kiek tokios pareigos būtinos prašymui tvarkyti. [36 pakeit.]

2.  Visų pirma valstybės narės gali numatyti, kad:

13 straipsnis

Asmeninis pokalbis

1.  Prieš sprendžiančiajai institucijai priimant sprendimą, prašytojui suteikiama galimybė asmeninį pokalbį dėl tarptautinės apsaugos prašymo atlikti ta kalba, kurią jis supranta, su asmeniu, pagal nacionalinę teisę kompetentingu vesti tokius pokalbius. Pokalbius dėl tarptautinės apsaugos prašymo priimtinumo ir dėl tarptautinės apsaugos prašymo esmės visada atlieka sprendžiančiosios institucijos darbuotojai. [38 pakeit.]

Jeigu asmuo tarptautinės apsaugos prašymą pateikė nuo jo priklausomų asmenų vardu, kiekvienam suaugusiajam, su kuriuo susijęs prašytojas, turi būti sudaryta galimybė konfidencialiai išreikšti nuomonę ir dalyvauti pokalbyje dėl savo prašymo.

Valstybės narės, tinkamai atsižvelgdamos į vaiko interesus ir ypatingus poreikius, nustato nacionalinės teisės aktuose atvejus, kai asmeninio pokalbio galimybė suteikiama nepilnamečiui. [39 pakeit.]

2.  Asmeninio pokalbio dėl prašymo esmės gali nebūti, kai:

Kai sprendžiančioji institucija prašytojui arba, jei taikytina, priklausomam asmeniui nesuteikia asmeninio pokalbio galimybės pagal b punktą, ji leidžia prašytojui arba priklausomam asmeniui vėl prašyti paskirti asmeninį pokalbį ir pateikti papildomą informaciją. [41 pakeit.]

▌ [42 pakeit.]

3.  Tai, kad asmeninis pokalbis nevykdomas pagal 2 dalies b punktą, nedaro neigiamo poveikio sprendžiančiosios institucijos sprendimui.

4.  Nepriklausomai nuo 25 straipsnio 1 dalies, valstybės narės, spręsdamos dėl tarptautinės apsaugos prašymo, gali atsižvelgti į tai, kad prašytojas neatvyko asmeninio pokalbio, nebent jis turėjo pateisinamų priežasčių neatvykti.

14 straipsnis

Asmeninio pokalbio reikalavimai

1.  Asmeninis pokalbis paprastai vyksta nedalyvaujant šeimos nariams, išskyrus atvejus, kai sprendžiančioji institucija mano, kad tinkamam nagrinėjimui reikia, kad dalyvautų kiti šeimos nariai.

2.  Asmeninis pokalbis vyksta sąlygomis, kuriomis užtikrinamas tinkamas konfidencialumas.

3.  Valstybės narės imasi tinkamų veiksmų, kad užtikrintų, jog asmeniniai pokalbiai vyktų tokiomis sąlygomis, kuriomis prašytojai galėtų išsamiai išdėstyti savo prašymo priežastis. Tuo tikslu valstybės narės:

4.  Valstybės narės gali numatyti taisykles dėl trečiųjų šalių dalyvavimo asmeniniame pokalbyje.

15 straipsnis

Asmeninio pokalbio turinys

16 straipsnis

Asmeninių pokalbių stenogramos ir ataskaitos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas asmeninis pokalbis būtų stenografuojamas.

2.  Valstybės narės prašo, kad pasibaigus asmeniniam pokalbiui prašytojas patvirtintų stenogramos turinį. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad prašytojas turėtų galimybę pateikti pastabų ir (arba) paaiškinimų dėl vertimo ar kitų klaidų stenogramoje.

3.  Jeigu prašytojas atsisako patvirtinti stenogramos turinį, šio atsisakymo priežastys turi būti įtraukiamos į prašytojo bylą.

Prašytojo atsisakymas patvirtinti stenogramos turinį netrukdo sprendžiančiajai institucijai priimti sprendimo dėl prašymo.

4.  Nepažeisdamos 1 ir 2 dalių valstybės narės gali užtikrinti, kad būtų parengta asmeninio pokalbio ataskaita raštu, kurioje būtų pateikta bent esminė informacija apie prašytojo pateiktą prašymą. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad prie ataskaitos būtų pridėta asmeninio pokalbio stenograma.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad prašytojai galėtų laiku susipažinti su asmeninio pokalbio stenograma ir, jei tinkama, su ataskaita, prieš sprendžiančiajai institucijai priimant sprendimą.

17 straipsnis

Medicininės teisinės ataskaitos

1.  Prašytojų pageidavimu, valstybės narės leidžia, kad būtų atliktas medicininis patikrinimas jų pareiškimams, susijusiems su patirtu persekiojimu arba didele žala, pagrįsti. Tuo tikslu valstybės narės atitinkamai suteikia prašytojams pagrįstą laikotarpį pateikti sprendžiančiajai institucijai medicininę pažymą.

2.  Nepažeidžiant 1 dalies, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad prašytojas turi potrauminio streso sutrikimą, sprendžiančioji institucija, jeigu prašytojas sutinka, užtikrina, kad būtų atliktas medicininis patikrinimas.

3.  Valstybės narės numato atitinkamą tvarką, siekdamos užtikrinti, kad 2 dalyje nurodyto medicininio patikrinimo reikmėms būtų galima naudotis nešališka ir kompetentinga medicinine informacija ir kad būtų parenkamas mažiau invazinis medicininis patikrinimas, kai prašytojas yra nepilnametis. [46 pakeit.]

4.  Siekdamos taikyti šį straipsnį valstybės narės numato papildomas kankinimo ir kitų formų fizinio, seksualinio ar psichologinio smurto požymių nustatymo ir patvirtinimo dokumentais taisykles ir tvarką.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad pokalbius su prašytojais pagal šią direktyvą atliekantys asmenys dalyvautų mokymuose, susijusiuose su kankinimo požymių nustatymu.

6.  1 ir 2 dalyse nurodyto medicininio patikrinimo rezultatus sprendžiančioji institucija vertina kartu su kitais su prašymu susijusiais duomenis. Visų pirma, į ją atsižvelgiama nustatant, ar prašytojo pareiškimai yra patikimi ir pakankami.

18 straipsnis

Teisė įkonsultaciją dėl procedūrinių ir teisinių aspektų,teisinę pagalbą ir atstovavimą [47 pakeit.]

1.  Tarptautinės apsaugos prašytojams suteikiama galimybė tinkamai tartis su patarėjais teisės klausimais arba kitais patarėjais, kurie pagal nacionalinės teisės aktus tokiais pripažįstami arba turi leidimą užsiimti tokia veikla, dėl klausimų, susijusių su jų tarptautinės apsaugos prašymais visais procedūros etapais, įskaitant ir jeigu priimamas neigiamas sprendimas.

2.  Valstybės narės užtikrina nemokamą teisinę pagalbą ir (arba) atstovavimą, esant tokiam prašymui, laikydamosi 3 dalies nuostatų. Tuo tikslu valstybės narės:

3.  Valstybės narės nacionalinės teisės aktuose gali numatyti, kad nemokama teisinė pagalba ir (arba) atstovavimas suteikiamas:

Kalbant apie V skyriuje numatytas procedūras, valstybės narės gali nuspręsti nemokamą teisinę pagalbą prašytojams teikti ir (arba) jiems atstovauti, tik jeigu ji būtina, siekiant užtikrinti, kad prašytojai galėtų veiksmingai kreiptis į teismą. Valstybės narės užtikrina, kad pagal šią dalį teikiama teisinė pagalba ir (arba) atstovavimas nebūtų savavališkai ribojami. Valstybės narės gali pasirinkti suteikti tokią teisinę pagalbą ir (arba) užtikrinti atstovavimą tik tuomet, jei teismo vertinimu yra pagrįsta sėkmės tikimybė. [51 pakeit.]

4.  Taisykles dėl teisinės pagalbos ir (arba) atstovavimo prašymų pateikimo ir nagrinėjimo būdų gali numatyti valstybės narės.

5.  Kai vykdomos III skyriuje ir (arba) V skyriuje numatytos procedūros, valstybės narės leidžia ir sudaro sąlygas nevyriausybinėms organizacijoms teikti nemokamą teisinę pagalbą ir (arba) atstovauti tarptautinės apsaugos prašytojams. [52 pakeit.]

6.  Valstybės narės taip pat gali:

7.  Valstybės narės gali pareikalauti, kad joms būtų visiškai arba iš dalies atlygintos patirtos išlaidos, jeigu ir kai prašytojo finansinė būklė labai pagerėja arba jeigu sprendimas suteikti tokias lengvatas priimtas remiantis prašytojo pateikta klaidinga informacija.

19 straipsnis

Teisinės pagalbos ir atstovavimo taikymo sritis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad patarėjas teisės klausimais arba kitas patarėjas, kuris pagal nacionalinės teisės aktus tokiu pripažįstamas ar turi leidimą užsiimti tokia veikla, ir padedantis arba atstovaujantis tarptautinės apsaugos prašytojui pagal nacionalinės teisės aktus, turėtų prieigą prie prašytojo byloje pateiktos informacijos, į kurią atsižvelgiant priimamas arba bus priimtas sprendimas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad patarėjas teisės klausimais arba kitas patarėjas, padedantis arba atstovaujantis tarptautinės apsaugos prašytojui, galėtų įeiti į uždaras zonas, pavyzdžiui, sulaikymo centrus ir tranzito zonas, kad galėtų suteikti prašytojui konsultaciją.

Valstybės narės gali apriboti galimybę lankyti prašytojus uždarose zonose, tik kai toks apribojamas, remiantis nacionalinės teisės aktais, yra objektyviai būtinas dėl saugumo, viešosios tvarkos arba administracinio zonos valdymo, arba kad būtų užtikrintas veiksmingas prašymo nagrinėjimas, jeigu tokiu būdu patarėjo teisės klausimais arba kito patarėjo galimybė įeiti nėra griežtai ribojama arba neįmanoma.

3.  Valstybės narės leidžia prašytojui į asmeninį pokalbį atsivesti savo patarėją teisės klausimais arba kitą patarėją, kuris pagal nacionalinės teisės aktus tokiu pripažįstamas ar turi leidimą užsiimti tokia veikla, arba kvalifikuotą specialistą. [53 pakeit.]

4.  Valstybės narės gali numatyti taisykles, taikomas patarėjų teisės klausimais arba kitų patarėjų dalyvavimui visuose procedūros pokalbiuose, nedarydamos poveikio šiam straipsniui ir 21 straipsnio 1 dalies b punktui.

Valstybės narės gali reikalauti, kad prašytojas dalyvautų asmeniniame pokalbyje, net jeigu jam pagal nacionalinės teisės aktus atstovauja patarėjas teisės klausimais arba kitas patarėjas, ir jos gali reikalauti, kad prašytojas pats atsakytų į užduotus klausimus.

Tai, kad nėra patarėjo teisės klausimais arba kito patarėjo, netrukdo sprendžiančiajai institucijai surengti asmeninį pokalbį su prašytoju nedarant poveikio 21 straipsnio 1 dalies b punktui.

20 straipsnis

Ypatingų poreikių turintys prašytojai

1.  Pagal Direktyvos [.../.../ES] [, kuria nustatomi būtiniausi prieglobsčio prašytojų priėmimo reikalavimai] (Priėmimo sąlygų direktyva] 21 straipsnį valstybės narės nacionalinėje teisėje nustato procedūras, pagal kurias kai tik pateikiamas tarptautinės apsaugos prašymas, galima nustatyti, ar prašytojas turi ypatingų poreikių, bei nurodyti tokių poreikių pobūdį. [54 pakeit.]

2.  Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad ypatingų poreikių turintys prašytojai turėtų galimybę pateikti kuo išsamesnę su prašymu susijusią informaciją ir visus turimus įrodymus. Prireikus, jiems suteikiama papildomo laiko, kad jis galėtų pateikti įrodymus arba atlikti kitus būtinus su procedūra susijusius veiksmus.

3.  Jeigu sprendžiančioji institucija mano, kad prašytojas patyrė kankinimą, prievartą ar kitų sunkių formų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, kaip nurodyta Direktyvos […/…/ES] [, kuria nustatomi būtiniausi prieglobsčio prašytojų priėmimo reikalavimai (Priėmimo sąlygų direktyva)] 21 straipsnyje, prašytojui suteikiama pakankamai laiko ir tinkama parama, kad galėtų pasirengti asmeniniam pokalbiui dėl prašymo esmės. Ypatingas dėmesys skiriamas tiems prašytojams, kurie ne iš karto nurodo savo lytinę orientaciją. [55 pakeit.]

4.  28 straipsnio 6 ir 7 dalys netaikomos šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems prašytojams.

5.  Laikantis 18 straipsnyje nustatytų sąlygų ypatingų poreikių turintiems prašytojams suteikiama nemokama teisinė pagalba vykdant visas šioje direktyvoje numatytas procedūras. [56 pakeit.]

21 straipsnis

Nelydimiems nepilnamečiams suteikiamos garantijos

1.  Kiek tai susiję su visomis šioje direktyvoje numatytomis procedūromis ir nedarydamos poveikio 13, 14 ir 15 straipsniams, valstybės narės:

Valstybės narės gali reikalauti, kad nelydimas nepilnametis dalyvautų asmeniniame pokalbyje, net jeigu jame dalyvauja jo atstovas.

▌ [59 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad:

3.  Taikant 18 straipsnyje nustatytas sąlygas vykdant visas šioje direktyvoje numatytas procedūras, nelydimiems nepilnamečiams ir paskirtiems jų atstovams suteikiama nemokama teisinė konsultacija dėl procedūrinių ir teisinių aspektų bei užtikrinamas nemokamas teisinis atstovavimas. [62 pakeit.]

4.  Valstybės narės, nagrinėdamos tarptautinės apsaugos prašymą, gali skirti medicininį patikrinimą nelydimų nepilnamečių amžiui nustatyti, jeigu po jų bendrų pareiškimų ar kitų svarbių įrodymų valstybės narės tebeturi abejonių dėl jų amžiaus. Jei po medicininio patikrinimo vis dar lieka abejonių, visais atvejais visi sprendimai priimami nelydimo nepilnamečio naudai. [63 pakeit.]

Medicininis patikrinimas atliekamas visapusiškai gerbiant asmens orumą, pasirenkant patikimiausius ir mažiau invazinius tyrimus; jį atlieka kvalifikuoti ir nešališki medicinos ekspertai. [65 pakeit.]

Tai, kad nelydimas nepilnametis atsisakė atlikti tokį medicininį patikrinimą, netrukdo sprendžiančiajai institucijai priimti sprendimo dėl tarptautinės apsaugos prašymo.

5.  28 straipsnio 6 ir 7 dalys, 30 straipsnio 2 dalies c punktas ir 36 straipsnis netaikomi nelydimiems nepilnamečiams.

6.  Įgyvendindamos šį straipsnį, valstybės narės visų pirma turi atsižvelgti į geriausius vaiko interesus.

22 straipsnis

Sulaikymas

1.  Valstybės narės nesulaiko asmens tik dėl priežasties, kad jis yra tarptautinės apsaugos prašytojas. Sulaikymo priežastys ir sąlygos, taip pat garantijos, kuriomis gali naudotis sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytojai, turi atitikti Direktyvą […/…/ES] [Priėmimo sąlygų direktyvą].

2.  Kai tarptautinės apsaugos prašytojas sulaikomas, valstybės narės pagal Direktyvą […/…/ES] [Priėmimo sąlygų direktyvą] užtikrina greitos teismo kontrolės galimybę.

23 straipsnis

Nepilnamečių sulaikymas

Bet kokiomis aplinkybėmis griežtai draudžiama sulaikyti nepilnamečius. [68 pakeit.]

24 straipsnis

Procedūra atsiėmus prašymą

1.  Jeigu valstybės narės numato galimybę tiesiogiai atsiimti prašymą pagal nacionalinės teisės aktus, kai tarptautinės apsaugos prašytojas tiesiogiai atsiima savo tarptautinės apsaugos prašymą, valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančioji institucija priimtų sprendimą nutraukti nagrinėjimą, ir paaiškina prašytojui prašymo atsiėmimo pasekmes. [69 pakeit.]

2.  Valstybės narės taip pat gali nuspręsti, kad sprendžiančioji institucija gali nuspręsti nutraukti nagrinėjimą nepriėmusi sprendimo. Tokiu atveju valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančioji institucija įrašytų pastabą į prašytojo bylą.

25 straipsnis

Procedūra netiesiogiai atsiėmus prašymą arba jo atsisakius

1.  Kai yra pagrįsta priežastis manyti, kad prieglobsčio prašytojas netiesiogiai atsiėmė savo prieglobsčio prašymą arba jo atsisakė be pagrįstos priežasties, valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančioji institucija priimtų sprendimą nutraukti nagrinėjimą arba atmesti prašymą, remdamasi tuo, kad prašytojas neįrodė savo teisės į pabėgėlio statusą pagal Direktyvą [.../.../ES] [Priskyrimo direktyva], jei jis be pirmiau minėtų priežasčių:

Siekdamos įgyvendinti šias nuostatas, valstybės narės gali nustatyti terminus arba gaires.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad prašytojui, kuris vėl atvyksta apie save pranešti į kompetentingą instituciją po to, kai priimtas sprendimas nutraukti nagrinėjimą, kaip nurodyta 1 dalyje, būtų suteikta teisė prašyti, kad jo byla būtų atnaujinta. Vykdant prieglobsčio suteikimo procedūrą gali būti pateiktas tik vienas prašymas atnaujinti bylą. [70 pakeit.]

Valstybės narės užtikrina, kad toks asmuo nebūtų išsiųstas nesilaikant negrąžinimo principo.

Valstybės narės gali leisti sprendžiančiajai institucijai pratęsti nagrinėjimą nuo to etapo, kuriame jis nutrauktas.

3.  Šiuo straipsniu nepažeidžiamas Reglamentas (ES) Nr. […/….] [Dublino reglamentas].

26 straipsnis

JTVPK vaidmuo

1.  Valstybės narės leidžia JTVPK:

2.  1 dalis taip pat taikoma bet kuriai organizacijai, dirbančiai atitinkamos valstybės narės teritorijoje JTVPK vardu pagal susitarimą su ta valstybe nare.

27 straipsnis

Informacijos apie atskiras bylas rinkimas

III SKYRIUS

PIRMOSIOS INSTANCIJOS PROCEDŪROS

I SKIRSNIS

28 straipsnis

Nagrinėjimo procedūra

1.  Valstybės narės svarsto tarptautinės apsaugos prašymus nagrinėjimo procedūros metu vadovaudmosi II skyriaus pagrindiniais principais ir garantijomis.

2.  Valstybės narės, nepažeisdamos tinkamo ir išsamaus nagrinėjimo principo, užtikrina, kad tokia procedūra būtų kuo greičiau baigta.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad procedūra būtų baigta per 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo.

Atskirais su sudėtingais faktiniais ir teisiniais klausimais susijusiais atvejais valstybės narės gali tą terminą pratęsti ne ilgiau kaip dar 6 mėnesiais.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu sprendimo neįmanoma priimti per 3 dalies 1 pastraipoje nurodytą terminą, atitinkamam prašytojui:

Jeigu per 3 dalyje nurodytą terminą sprendimas nepriimamas, atitinkamos pasekmės nustatomos pagal nacionalinę teisę.

5.  Sprendžiančiosios institucijos gali suteikti pirmenybę tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimui vadovaudamasi II skyriaus pagrindiniais principais ir garantijomis: [73 pakeit.]

6.  Valstybės narės gali nustatyti, kad nagrinėjimo procedūra vadovaujantis II skyriaus pagrindiniais principais ir garantijomis gali būti paspartinta, jeigu:

7.  29 straipsnyje nurodytų nepagrįstų prašymų atveju, esant bet kurioms iš šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių, valstybės narės, tinkamai ir išsamiai išnagrinėjusios tokius prašymus, juos atmeta, kaip akivaizdžiai nepagrįstus.

8.  Valstybės narės nurodo pagrįstus terminus sprendimui vykdant pirmosios instancijos procedūrą pagal 6 dalį priimti.

9.  Dėl to, kad tarptautinės apsaugos prašymas pateiktas neteisėtai atvykus į teritoriją arba pasienyje, įskaitant tranzito zonas, taip pat dėl to, kad atvykimo metu trūksta dokumentų arba naudojami suklastoti dokumentai, paspartinta nagrinėjimo procedūra per se netaikoma. [78 pakeit.]

29 straipsnis

Nepagrįsti prašymai

▌Valstybės narės tarptautinės apsaugos prašymą laiko nepagrįstu, jeigu sprendžiančioji institucija nustato, kad prašytojas nepriskirtinas prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą […./../ES] [Priskyrimo direktyvą]. [79 pakeit.]

II SKIRSNIS

30 straipsnis

Nepriimtini prašymai

1.  Be bylų, kuriose prašymai nenagrinėjami pagal Reglamentą Nr. (ES) [..../...] [Dublino reglamentą], iš valstybių narių nereikalaujama nagrinėti, ar prašytojas priskirtinas prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą […./../ES] [Priskyrimo direktyvą], kai vadovaujantis šiuo straipsniu prašymas laikomas nepriimtinu.

2.  Valstybės narės gali laikyti tarptautinės apsaugos prašymą nepriimtinu, tik jeigu:

31 straipsnis

Specialiosios pokalbio dėl priimtinumo taisyklės

1.  Prieš tai, kai priimamas sprendimas laikyti prašymą nepriimtinu, valstybės narės leidžia prašytojams pateikti savo nuomonę dėl 30 straipsnyje nurodytų priežasčių taikymo jų ypatingomis aplinkybėmis. Tuo tikslu sprendžiančioji institucija atlieka asmeninį pokalbį dėl prašymo priimtinumo. Valstybės narės gali padaryti išimtį tik pagal 35 straipsnį, vėlesnių prašymų atvejais. [80 pakeit.]

2.  1 dalimi nepažeidžiamas Reglamento (ES) Nr. […/…] [Dublino reglamento] 5 straipsnis.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad pokalbį dėl prašymo priimtinumo atliekantis sprendžiančiosios institucijos pareigūnas nevilkėtų uniformos. [81 pakeit.]

32 straipsnis

Pirmosios prieglobsčio šalies terminas

Taikydamos pirmosios prieglobsčio šalies terminą konkrečioms tarptautinės apsaugos prašytojo aplinkybėms, valstybės narės atsižvelgia į 37 straipsnio 1 dalį.

Prašytojui leidžiama užginčyti pirmosios prieglobsčio šalies termino taikymą, remiantis tuo, kad minėtoji pirmoji prieglobsčio šalis nėra saugi konkrečiu prašytojo atveju. [83 pakeit.]

▌ [84 pakeit.]

III SKIRSNIS

▌ [85 pakeit.]

33straipsnis

Saugios kilmės šalies terminas

1.  Trečioji šalis vadovaujantis šia direktyvą priskirta saugių kilmės šaliai, po atskiro prašymo nagrinėjimo gali būti laikoma saugia kilmės šalimi konkrečiam prašytojui, tik tuo atveju jeigu:

2.  Valstybės narės nacionalinės teisės aktuose nustato papildomas saugios kilmės šalies termino taikymo taisykles ir reikalavimus.

IV SKIRSNIS

34 straipsnis

Vėlesni prašymai

1.  Jeigu asmuo, kuris kreipėsi tarptautinės apsaugos valstybėje narėje, pateikia papildomų pareiškimų arba vėlesnį prašymą toje pačioje valstybėje narėje, ta valstybė narė nagrinėja tuos papildomus pareiškimus arba su vėlesniu prašymu susijusius duomenis, atlikdama ankstesnio prašymo nagrinėjimą arba atlikdama užginčyto sprendimo nagrinėjimą tiek, kiek sprendžiančiosios institucijos gali atsižvelgti į visus duomenis, kuriais pagrįsti papildomi pareiškimai arba vėlesnis prašymas, ir juos išnagrinėti. [87 pakeit.]

2.  Siekdamos priimti sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo priimtinumo pagal 30 straipsnio 2 dalies d punktą valstybės narės gali taikyti konkrečią procedūrą, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, jeigu asmuo pateikia vėlesnį tarptautinės apsaugos prašymą po to, kai :

3.  Vėlesnis tarptautinės apsaugos prašymas visų pirma turi būti preliminariai išnagrinėjamas, siekiant nustatyti, ar po to, kai atsiimtas ankstesnis prašymas arba po to, kai priimtas sprendimas, nurodytas 2 dalies b punkte, dėl šio prašymo atsirado arba prašytojas pateikė naujų duomenų arba elementų, susijusių su nagrinėjimu dėl jo priskyrimo prie pabėgėliųs arba papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų pagal Direktyvą […./../ES] [Priskyrimo direktyvą].

4.  Jeigu po 3 dalyje nurodyto preliminaraus nagrinėjimo atsiranda naujų duomenų arba elementų arba juos pateikia prašytojas ir dėl to labai padidėja tikimybė, kad prašytojas gali būti laikomas pabėgėliu arba papildomą apsaugą galinčiu gauti asmeniu pagal Direktyvą […./.../ES] [Priskyrimo direktyvą], prašymas toliau nagrinėjamas pagal II skyrių.

5.  Pagal nacionalinės teisės aktus valstybės narės gali toliau nagrinėti vėlesnį prašymą, jeigu yra kitų priežasčių, dėl kurių procedūra turi būti atnaujinta.

▌ [88 pakeit.]

6.  Šiame straipsnyje nurodyta procedūra taip pat gali būti taikoma tuo atveju, kai priklausomas asmuo pateikia prašymą po to, kai pagal 6 straipsnio 4 dalį jis yra davęs sutikimą, kad jo byla būtų jo vardu pateikto prašymo dalimi. Šiuo atveju šio straipsnio 3 dalyje nurodytu preliminariu nagrinėjimu siekiama nustatyti, ar yra faktų, susijusių su priklausomo asmens padėtimi, dėl kurių būtų pateisinamas atskiras prašymas.

7.  Jeigu užbaigus su pirmuoju prašymu susijusią procedūrą, kaip nurodyta 2 dalyje, atitinkamas asmuo toje pačioje valstybėje narėje pateikia naują tarptautinės apsaugos prašymą prieš įsigaliojant sprendimui dėl grąžinimo ir dėl to naujo prašymo nevykdomas tolesnis nagrinėjimas vadovaujantis šiuo straipsniu, ta valstybė narė gali: [113 pakeit.]

Pirmos pastraipos b ir c punktuose nurodytais atvejais valstybės narės pagal nacionalinės teisės aktus gali nukrypti nuo vykdant priimtinumo ir (arba) paspartintas procedūras paprastai taikomų terminų.

8.  Jeigu asmuo, kurio atžvilgiu turi būti įvykdytas sprendimas dėl perdavimo pagal Reglamentą (ES) [.../...] [Dublino reglamentą] pateikia papildomų pareiškimų arba vėlesnį prašymą perduodančioje valstybėje narėje, tuos pareiškimus arba vėlesnius prašymus nagrinėja atsakinga valstybė narė, kaip apibrėžta tame reglamente pagal šią direktyvą.

35 straipsnis

Procedūrinės taisyklės

1.  Valstybės narės užtikrina, kad tarptautinės apsaugos prašytojai, kurių prašymams taikomas preliminarus nagrinėjimas pagal 34 straipsnį, naudotųsi 11 straipsnio 1 dalyje numatytomis garantijomis.

2.  Valstybės narės nacionalinės teisės aktuose gali nustatyti preliminaraus nagrinėjimo pagal 34 straipsnį taisykles. Pagal tas taisykles, inter alia, galima:

Dėl šių sąlygų iš prašytojų neatimama galimybė pradėti procedūrą iš naujo, taip pat tokia galimybė faktiškai nepanaikinama arba griežtai neapribojama.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad:

V SKIRSNIS

36 straipsnis

Pasienio procedūros

1.  Pagal II skyriaus pagrindinius principus ir garantijas valstybės narės gali numatyti procedūras, siekdamos priimti sprendimus valstybių narių pasienyje arba tranzito zonose dėl:

2.  Valstybės narės užtikrina, kad sprendimas pagal 1 dalyje numatytas procedūras būtų priimtas per pagrįstą laiką. Jeigu sprendimas nebuvo priimtas per keturias savaites, prašytojui turi būti išduotas leidimas atvykti į valstybės narės teritoriją, kad prašymas galėtų būti nagrinėjamas pagal kitas šios direktyvos nuostatas. Prašytojų užlaikymas prie valstybių narių sienos ar jų tranzito zonose yra prilyginamas 22 straipsnyje nurodytam sulaikymui. [90 pakeit.]

3.  Jeigu atvyksta didelė trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės grupė ir pateikia tarptautinės apsaugos prašymus pasienyje arba tranzito zonoje, kai 1 dalies nuostatų taikymas tampa praktiškai neįmanomas, tos procedūros gali taip pat būti taikomos tuo atveju ir iki to laiko, kol šie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės yra įprastai apgyvendinti vietovėse, esančiose arti pasienio arba tranzito zonos.

VI SKIRSNIS

37 straipsnis

▌Saugių trečiųjų šalių terminas

1.   Trečioji šalis gali būti laikoma saugia trečiąja šalimi tik tuo atveju, jeigu atitinkamoje trečiojoje šalyje su tarptautinės apsaugos prašančiu asmeniu elgiamasi laikantis šių principų ir sąlygų:

2.  Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, patvirtina arba iš dalies pakeičia bendrą trečiųjų šalių, kurios laikomos saugiomis trečiosiomis šalimis taikant 1 dalį, sąrašą.

3.  Atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės aktuose nustato 1 dalies nuostatų ▌įgyvendinimo tvarką ir taisykles, pagal kurias reikalaujama, kad:

4.  Įgyvendindamos sprendimą, pagrįstą ▌šiuo straipsniu, susijusios valstybės narės atitinkamai informuoja prašytoją ▌.

5.  Jeigu saugi trečioji šalis prieglobsčio prašytojo pakartotinai nepriima, valstybės narės užtikrina, kad būtų suteikta galimybė pradėti procedūrą pagal II dalyje nurodytus pagrindinius principus ir garantijas.

6.  Valstybės narės nerengia nacionalinių saugių kilmės šalių, nei nacionalinių saugių trečiųjų šalių sąrašų. [91 pakeit.]

IV SKYRIUS

Tarptautinės apsaugos statuso panaikinimo tvarka

38 straipsnis

Tarptautinės apsaugos statuso panaikinimas

Valstybės narės užtikrina, kad tarptautinės apsaugos statuso konkrečiam asmeniui panaikinimo nagrinėjimas gali būti pradėtas, kai atsiranda naujos informacijos arba duomenų, patvirtinančių, kad yra priežasčių peržiūrėti tarptautinės apsaugos statuso pagrįstumą.

39 straipsnis

Procedūrinės taisyklės

1.  Valstybės narės užtikrina, kad jeigu kompetentinga institucija nagrinėja, ar panaikinti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės tarptautinės apsaugos statusą pagal Direktyvos […./../ES] [Priskyrimo direktyvos] 14 arba 19 straipsnį, atitinkamas asmuo naudojasi šiomis garantijomis:

2.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos sprendimas panaikinti tarptautinę apsaugą būtų pateiktas raštu. Faktinės ir teisinės priežastys nurodomos sprendime, o informacija, kaip užginčyti sprendimą, pateikiama raštu.

3.  Kai kompetentinga institucija priima sprendimą panaikinti tarptautinės apsaugos statusą, taip pat taikomi 18 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 1 dalis ir 26 straipsnis.

4.  Nukrypdamos nuo 1, 2 ir 3 dalių, valstybės narės gali nuspręsti, kad tarptautinės apsaugos statusas nustoja teisiškai galioti, jeigu tarptautinės apsaugos gavėjas nedviprasmiškai atsisakė būti pripažintas tarptautinės apsaugos gavėju.

V SKYRIUS

APELIACINĖS PROCEDŪROS

40 straipsnis

Teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad tarptautinės apsaugos prašytojai turėtų teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę, kuria galėtų naudotis teisme, kad galėtų užginčyti:

2.  Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, kuriuos sprendžiančioji institucija pripažįsta asmenimis, kuriems gali būti suteikta papildoma apsauga, turėtų teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę, kaip nurodyta 1 dalyje, kad galėtų užginčyti sprendimą pripažinti prašymą nepagrįstu, kad būtų suteiktas pabėgėlio statusas.

Kol laukiama apeliacinių procedūrų rezultato, atitinkamas asmuo turi teisę naudotis pagal Direktyvą […./../ES] [Priskyrimo direktyvą] papildomos apsaugos gavėjams užtikrinamomis teisėmis ir pareigomis.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad taikant 1 dalyje nurodytą veiksmingą teisių gynimo priemonę būtų numatytas išsamus faktinis ir teisinis tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimas, įskaitant ex nunc nagrinėjimą, pagal Direktyvą […./../ES] [Priskyrimo direktyvą], bent vykdant apeliacines procedūras pirmosios instancijos teisme.

4.  Valstybės narės numato minimalius terminus ir kitas reikalingas taisykles, kad prašytojas galėtų naudotis savo teise į veiksmingą teisių gynimo priemonę pagal šio straipsnio 1 dalį. [92 pakeit.]

Valstybės narės nustato minimalų keturiasdešimt penkių darbo dienų terminą, per kurį prašytojai gali naudotis veiksminga teisių gynimo priemone. Prašytojams, kuriems taikoma paspartinta procedūra, numatyta 28 straipsnio 6 dalyje, valstybės narės nustato minimalų trisdešimties darbo dienų terminą. Dėl terminų iš prašytojų neatimama galimybė pasinaudoti veiksminga teisių gynimo priemone, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalyje, ir jiems tą padaryti netampa pernelyg sudėtinga. Valstybės narės taip pat gali numatyti pagal 36 straipsnį priimtų sprendimų ex officio peržiūrą. [93 pakeit.]

5.  Nepažeidžiant šio straipsnio 6 dalies, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teisių gynimo priemone prašytojams suteikiama galimybė likti valstybėje narėje, kol laukiama priemonės rezultato.

6.  Kai sprendimas priimamas taikant paspartintą procedūrą pagal 28 straipsnio 6 dalį ir kai priimamas sprendimas pripažinti prašymą nepriimtinu pagal 30 straipsnio 2 dalies d punktą, taip pat jei tokiais atvejais pagal nacionalinės teisės aktus nenumatyta teisė likti valstybėje narėje, kol laukiama teisinės priemonės rezultato, atitinkamo prašytojo prašymu arba savo iniciatyva teismas turi įgaliojimus nuspręsti, ar prašytojas gali likti valstybės narės teritorijoje. [94 pakeit.]

Ši dalis netaikoma 36 straipsnyje nurodytoms procedūroms.

7.  Valstybės narės leidžia prašytojui likti teritorijoje, kol laukiama šio straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros rezultato. Išimtis gali būti taikoma, kai pateikiami vėlesni prašymai, pagal kuriuos nevykdomas tolesnis nagrinėjimas, kaip numatyta 34 ir 35 straipsniuose, jei priimamas grąžinimo sprendimas pagal Direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 4 dalį, ir išimtis gali būti taikoma, kai priimami sprendimai taikant 37 straipsnyje nurodytą procedūrą, jei tai numatyta nacionaliniuose teisės aktuose. [117 pakeit.]

8.  Šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis nepažeidžiamas Reglamento (ES) Nr. […/…] [Dublino reglamentas] 26 straipsnis.

9.  Valstybės narės nustato terminus teismui nagrinėti sprendžiančiosios institucijos sprendimą pagal 1 dalį.

10.  Jei prašytojui suteiktas statusas, kuriuo pagal nacionalinę ir Sąjungos teisę suteikiamos tokios pat teisės ir lengvatos kaip ir pabėgėlio statusu pagal Direktyvą […./../ES] [Priskyrimo direktyvą], gali būti laikoma, kad prašytojui suteikta veiksminga teisių gynimo priemonė, jeigu teismas nusprendžia, kad teisių gynimo priemonė pagal 1 dalį netaikytina arba greičiausiai nebūtų sėkmingai panaudota, remiantis nepakankamu prašytojo interesu padėti nagrinėjimui.

11.  Valstybės narės nacionalinės teisės aktuose taip pat gali nustatyti sąlygas, pagal kurias būtų daroma prielaida, kad prašytojas netiesiogiai atsiėmė arba atsisakė teisių gynimo priemonės pagal 1 dalį, bei taisykles dėl procedūros, kurios reikia laikytis.

VI SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

41 straipsnis

Viešųjų institucijų galimybė užginčyti

Ši direktyva nedaro poveikio viešųjų institucijų galimybei užginčyti administracinius ir (arba) teismo sprendimus, kaip numatyta nacionalinės teisės aktuose.

42 straipsnis

Konfidencialumas

Valstybės narės užtikrina, kad šią direktyvą įgyvendinančios valdžios institucijos laikytųsi konfidencialumo principo, kaip apibrėžta nacionalinės teisės aktuose, dėl bet kokios vykdant darbą gautos informacijos.

43 straipsnis

Bendradarbiavimas

Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinę ryšių palaikymo instituciją ir praneša jos adresą Komisijai. Komisija perduoda tą informaciją kitoms valstybėms narėms.

Valstybės narės kartu su Komisija imasi visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų tiesioginį kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija.

44 straipsnis

Ataskaita

Ne vėliau kaip [...] Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, kaip valstybės narės taiko šią direktyvą, nurodo finansines taikymo išlaidas ir pateikia pasiūlymus dėl būtinų pakeitimų. Valstybės narės pateikia Komisijai visą informaciją ir finansinius duomenis, reikalingus tokiai ataskaitai parengti. Pateikusi šią ataskaitą, Komisija bent kartą per dvejus metus praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, kaip valstybės narės taiko šią direktyvą. [95 pakeit.]

45 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šių [...] straipsnių būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [...]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.

Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 28 straipsnio 3 dalies būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [...](9). Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę. [96 pakeit.]

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, panaikinamą šia direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.

46 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Valstybės narės taiko 45 straipsnio 1 dalyje nurodytus įstatymus ir kitus teisės aktus tarptautinės apsaugos prašymams, pateiktiems po [...], ir tarptautinės apsaugos panaikinimo procedūroms, pradėtoms po [...]. Anksčiau nei […] pateikti prašymai ir anksčiau nei […] pradėtos pabėgėlio statuso panaikinimo procedūros reglamentuojamos įstatymais ir kitais teisės aktais pagal Direktyvą 2005/85/EB.

Po [...] pateiktiems tarptautinės apsaugos prašymams valstybės narės taiko 45 straipsnio 2 dalyje nurodytus įstatymus ir kitus teisės aktus. Anksčiau nei [...] pateikti prašymai reglamentuojami įstatymais ir kitais teisės aktais pagal Direktyvą 2005/85/EB.

47 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2005/85/EB panaikinama nuo [šios direktyvos 45 straipsnio pirmoje dalyje nurodytos dienos], nedarant poveikio III priedo valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su direktyvos II priedo B dalyje nustatytais perkėlimo į nacionalinę teisę terminais.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.

48 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

[...] straipsniai taikomi nuo [dienos, einančios po nurodytosios 45 straipsnio pirmoje pastraipoje].

49 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva pagal Sutartis skirta valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Termino „sprendžiančioji institucija“ apibrėžtis

Airija turi pranešti Komisijai apie bet kokius 1996 m. Pabėgėlių akto (su pakeitimais) 17 straipsnio 1 dalies nuostatų pakeitimus.
▌ [85 pakeit.]

II PRIEDAS

A dalis

Panaikinta direktyva

(nurodyta 47 straipsnyje)

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai

(nurodyti 47 straipsnyje)

III PRIEDAS

Atitikties lentelė(10)

(1) OL C 18, 2011 1 19, p. 85. (2) OL C 77, 2002 3 28, p. 1. (3) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 10. (4) OL C 18, 2011 1 19, p. 85. (5) 2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento pozicija. (6) OL L 326, 2005 12 13, p. 13. (7) OL L 348, 2008 12 24, p. 98. (8) OL L 190, 2002 7 18, p. 1. (9) *Dveji metai nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datos. (10) Atitikties lentelė nebuvo atnaujinta.

2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos turizmo statistikos (COM(2010)0117 – C7-0085/2010 – 2010/0063(COD))

P7_TA(2011)0137 A7-0329/2010

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0117),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė Parlamentui pasiūlymą (C7-0085/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Portugalijos Respublikos Asamblėjos ir Italijos Senato pateiktas pastabas dėl teisėkūros akto projekto,

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2011 m. kovo 22 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Europos Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0329/2010),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. balandžio 6 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2011 dėl Europos turizmo statistikos, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 95/57/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 692/2011.)

2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2006, nustatantis Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti (COM(2010)0145 – C7-0107/2010 – 2010/0080(COD))

P7_TA(2011)0138 A7-0017/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0145),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0107/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Portugalijos Respublikos Asamblėjos ir Italijos Senato pateiktas pastabas dėl teisėkūros akto projekto,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 11 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Europos Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A7–0017/2011),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. balandžio 6 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2006, nustatantis Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 693/2011.)

(1) OL C 44, 2011 2 11, p. 171.

2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1288/2009 dėl pereinamojo laikotarpio techninių priemonių nustatymo 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui (COM(2010)0488 – C7-0282/2010 – 2010/0255(COD))

P7_TA(2011)0139 A7-0024/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0488),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0282/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 9 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A7-0024/2011),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. balandžio 6 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti, ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1288/2009 dėl pereinamojo laikotarpio techninių priemonių nustatymo 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 579/2011.)

(1) OL C 84, 2011 3 17, p. 47.

2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento 2012 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos. I skirsnis. Parlamentas (2011/2018(BUD))

P7_TA(2011)0140 A7-0087/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(1), ypač į jo 31 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2012 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių: I, II, IV, V, VI, VII, VIII, IX ir X skirsniai(3),

–  atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus Biurui pateiktą pranešimą dėl Europos Parlamento 2012 finansinių metų pirminio sąmatos projekto rengimo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 23 d. Biuro pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 23 straipsnio 7 dalį ir 79 straipsnio 1 dalį parengtą pirminį sąmatos projektą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 79 straipsnio 2 dalį parengtą sąmatos projektą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 79 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7–0087/2011),

A.  kadangi institucijos privalo tinkamai ir veiksmingai reaguoti į dabartinę finansų, ekonomikos ir socialinę Sąjungos padėtį ir, siekdamos sutaupyti lėšų, taikyti griežtas valdymo procedūras; mano, kad turėtų būti taupomos biudžeto eilučių, susijusių su Europos Parlamento nariais, lėšos;

B.  kadangi institucijoms reikėtų užtikrinti pakankamai išteklių, tačiau dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis ištekliai turėtų būti naudojami apdairiai ir efektyviai,

C.  kadangi pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 23 ir 79 straipsnius itin pageidautina, kad Biudžeto komitetas ir Biuras tęstų glaudesnį bendradarbiavimą vykdant metinę biudžeto sudarymo procedūrą, ir pagal šiuos straipsnius Biuras atsakingas už finansinių, organizacinių ir administracinių sprendimų, susijusių su Parlamento vidaus organizacija, priėmimą, taip pat už preliminarios Parlamento biudžeto sąmatos parengimą, o Biudžeto komitetas atsakingas už pranešimo dėl Parlamento biudžeto sąmatos projekto vykdant metinę biudžeto sudarymo procedūrą pateikimą plenariniame posėdyje,

D.  kadangi pagal Sutartį ir Darbo tvarkos taisykles bus visiškai išlaikyta plenarinio posėdžio prerogatyva tvirtinti sąmatą ir galutinį biudžetą,

E.  kadangi 2011 m. kovo 15 ir 22 d. įvyko Biuro ir Biudžeto komiteto delegacijų rengimosi derinimui susitikimas;

F.  kadangi pastarajame laiške už biudžetą atsakingas Komisijos narys ragino visas institucijas dėti visas įmanomas pastangas siekiant sumažinti išlaidas rengiant savo išlaidų sąmatas 2012 m. biudžeto projektui;

Bendroji programa ir bendras biudžetas

1.  džiaugiasi, kad ligi šiol Biuras ir Biudžeto komitetas puikiai bendradarbiauja vykdant dabartinę biudžeto sudarymo procedūrą ir kad 2011 m. kovo 22 d. per rengimosi derinimui susitikimą pasiektas Biuro ir Biudžeto komiteto susitarimas;

2.  pažymi, kad 2012 m. pirminio sąmatos projekto išlaidų lygis, kaip Biurui pasiūlė generalinis sekretorius, sudaro 1 773 560 543 EUR, o tai sudaro 20,26 proc. sumos, numatytos pagal Daugiametės finansinės programos (DFP) 5 išlaidų kategoriją; pažymi, kad siūloma padidinti lėšų 5,20 proc., palyginti su 2011 m. biudžetu;

3.  palankiai vertina tai, kad Biuras priėmė 2012 m. biudžeto pirminį išlaidų sąmatos projektą, kuris patvirtintas Biuro 2011 m. kovo 23 d. posėdyje, po rengimosi derinimui susitikimo su Biudžeto komitetu, kuriame, palyginti su iš pradžių pasiūlytu pirminiu sąmatos projektu, sutaupoma lėšų; patvirtina Biuro pasiūlymą ir nustato, kad bendras 2012 m. sąmatos projekto išlaidų lygis yra 1 724 575 043 EUR, o tai sudaro 19,70 proc. sumos, numatytos pagal DFP 5 išlaidų kategoriją; pažymi, kad siūloma padidinti lėšų 2,30 proc., palyginti su 2011 m. biudžetu;

4.  ragina atlikti ilgalaikę Parlamento biudžeto peržiūrą; prašo nustatyti lėšas, kurias galima ateityje sutaupyti, kad būtų sumažintos išlaidos ir rasta lėšų ilgalaikiam Parlamento kaip vienos iš teisėkūros institucijų veikimui;

5.  dar kartą pabrėžia, kad, atsižvelgiant į sunkias ekonomines ir biudžeto sąlygas valstybėse narėse, Parlamentas turėtų pademonstruoti savo atsakingą požiūrį į biudžetą ir nuosaikumą ir neviršyti dabartinio infliacijos lygio(4); atsižvelgiant į kryptį, kurios laikosi visos institucijos, su plėtra susiję poreikiai turi būti finansuojami parengiant taisomąjį raštą arba priimant taisomąjį biudžetą; poreikiai, susiję su 18 naujų EP narių, kurie pradės dirbti pagal Lisabonos sutartį, taip pat bus finansuojami parengiant taisomąjį raštą arba priimant taisomąjį biudžetą;

6.  taip pat ragina administraciją pateikti objektyvų Parlamento biudžeto vertinimą siekiant nustatyti visame biudžete sutaupytas lėšas ir šį vertinimą pateikti Biudžeto komitetui laiku prieš pasibaigiant biudžeto procedūrai;

7.  primena, kad 2012 m. Sąjungos biudžetui numatyta DFP 5 išlaidų kategorijos didžiausia viršutinė išlaidų riba yra 8 754 mln. EUR;

8.  mano, kad, ištikus ekonomikos krizei ir esant didelei valstybės skolai bei suvaržymams kai dedamos biudžeto konsolidavimo pastangos nacionaliniu lygmeniu, Parlamentas ir kitos institucijos turėtų pademonstruoti atsakingą požiūrį į biudžetą ir nuosaikumą, nemenkindamos tobulesnės teisėkūros tikslo;

Specialieji klausimai

9.   ragina Biurą prieš steigiant naujus etatus Parlamente taikyti griežtą žmogiškųjų išteklių valdymo metodą;

10.   mano, kad dedamos pastangos modernizuoti ir racionalizuoti administravimą bei 2012 m. pasiūlymai turėtų prisidėti prie išorės paslaugų teikimo mažinimo, ir tikisi šioje srityje sutaupyti daug lėšų, kad būtų pasiektas išlaidų lygis, kuris prilygtų bent 2010 m. išlaidų lygiui;

11.  pritaria generalinio sekretoriaus pasiūlymams ir toliau įgyvendinti Parlamento aplinkos politiką, pradėti informavimo kampaniją, teikti paramą daugiametei Informacijos ir ryšių technologijų (IRT) strategijai ir toliau modernizuoti bei racionalizuoti administravimą;

12.  pastangos modernizuoti ir racionalizuoti administravimą taip pat turi apimti Parlamento saugumą; prašo skirti 3 mln. EUR rezervą, kurį būtų galima panaudoti pateikus įgyvendinamą patobulinimų koncepciją ir išlaidų planą; primena minėtąją 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2012 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių. Kiti skirsniai, pagal kurią būtina įgyvendinti kruopštų persvarstymą siekiant patikrinti, ar Europos piliečių teisė laisvai susitikti su savo atstovais Europos Parlamente galėtų būti veiksmingiau suderinta su neatidėliotinu poreikiu užtikrinti tų, kurie dirba institucijose, saugumą; prašo generalinio sekretoriaus pateikti šį pranešimą iki 2011 m. birželio 30 d.;

13.  primena, kad svarbūs visi punktai, minimi 2012 m. biudžeto sudarymo gairėse, pavyzdžiui, taikomųjų programų programinės įrangos sistemų modernizacija, įskaitant skaitmeninę strategiją, susijusią su „Web 2.0“ priemonėmis ir socialiniais tinklais, nuotolinių išteklių paslaugų (angl. cloud computing) sistema ir belaidžiu interneto ryšiu (Wifi), informavimo ir komunikacijos politiką, žinių valdymo sistemą, vertimą raštu ir žodžiu, aplinkos politiką ir EMAS bei aktyvią nediskriminavimo politiką;

14.  mano, kad įgyvendinant 2012 m. biudžetą reikėtų dar labiau taupyti mažinant vandens, elektros energijos ir popieriau vartojimą ir kad reikėtų dėti pastangas siekiant sumažinti transporto sąnaudas, susijusias su oficialiomis komandiruotėmis ir kelionėmis;

15.  pabrėžia, kad reikia nuolat teikti informaciją Europos piliečiams ir ją tolygiai paskirstyti, ir prašo savo administracijos nuolat stebėti esamas ir galimas informacijos biurų vietas, ypač ten, kur apgyvendinimas yra nemokamas;

16.  reikalauja, kad būtų kruopščiai patikrinti esami Europos Parlamento ryšiai su nacionaliniais parlamentais siekiant nustatyti, kaip pagerinti sektorinius ryšius tarp atitinkamų Europos Parlamento ir valstybių narių parlamentų komitetų, kad būtų galima užmegzti esmingesnį ir geresnį dialogą;

Statomi pastatai

17.  primena savo poziciją anksčiau minėtoje savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliucijoje, išsakytą Parlamento rezoliucijoje dėl 2012 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių; mano, kad siekiant sumažinti finansines išlaidas vienas iš ateities prioritetų ir toliau bus pirmalaikis mokėjimas; šiuo požiūriu prašo optimaliai naudoti biudžeto išteklius, parengti vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikę strategijas, stengiantis rasti geriausius sprendimus ir atsižvelgiant į poreikį įvertinti įvairius pasirinkimus ir alternatyvaus finansavimo galimybes, kartu laikantis skaidrumo ir patikimo finansų valdymo principų;

18.  dar kartą pakartoja, kad Parlamentas svarstys papildomų lėšų skyrimo klausimą tik gavęs būtiną informaciją, susijusią su 1) lėšų suma ir tikėtinomis finansavimo priemonėmis, 2) papildomą informaciją, susijusią su teisiniu poveikiu, ir su sąlyga, kad 3) visiems su projektu susijusiems sprendimams bus taikoma tinkama sprendimų priėmimo procedūra, pagal kurią būtų užtikrinamos atviros diskusijos ir skaidrumas; atsižvelgia į Europos istorijos namų įsteigimo bendrą sąmatą, einamųjų išlaidų sąmatą ir darbuotojų poreikius; prašo Biurą sumažinti einamųjų išlaidų sąmatą; reikalauja, kad būtų pateiktas veiklos planas, kuriame būtų išdėstyta ilgalaikė Europos istorijos namų veiklos strategija, siekiant palaikyti skaidrų ir vaisingą dialogą su susijusiomis šalimis, ir reikalauja kuo greičiau pateikti informaciją apie šį statybų projektą pagal Finansinio reglamento 179 straipsnio 3 dalį ir siūlo, kad tol, kol bus gautas minėtas veiklos planas, į rezervą būtų įrašyti 2 mln. EUR;

19.  nepritaria tam, kad šiuo etapu būtų įrašyta nauja biudžeto eilutė, skirta Europos istorijos namams; taigi prašo 1 mln. EUR sumą, kuri įrašyta į naująjį punktą Nr. 3247 (Europos istorijos namai) perkelti į skyrių 10 1 (rezervas nenumatytoms išlaidoms); tačiau mano, kad tokia eilutė turėtų būti įrašoma laikantis skaidrios procedūros ir patvirtinus biudžeto valdymo institucijai;

Galutinės nuostatos

20.  patvirtina 2012 finansinių metų sąmatą ir primena, kad Parlamento pozicija dėl Tarybos pakeisto biudžeto projekto bus priimama 2011 m. spalio mėnesį pagal Sutartyje numatytą procedūrą;

o
o   o

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją bei sąmatą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (2) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0088. (4) 2011 m. kovo 16 d. Eurostato pranešimas spaudai Nr. 41/2011.

2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos (2010/2203(INI))

P7_TA(2011)0141 A7-0070/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Visapusiškos Europos tarptautinės investicijų politikos kūrimas“ (COM(2010)0343), taip pat į 2010 m. liepos 7 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka (COM(2010)0344),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020), taip pat į 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“ (COM(2010)0612),

–  atsižvelgdamas į ES Tarybos susitikimo, vykusio 2010 m. spalio 25 d., išvadas dėl išsamios Europos tarptautinės investicijų politikos,

–  atsižvelgdamas į atnaujintas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gaires tarptautinėms įmonėms,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su valstybių narių įsipareigojimų nevykdymu, o būtent 2009 m. kovo 3 d. sprendimą byloje Komisija prieš Austriją (byla C-205/06), 2009 m. kovo 3 d. sprendimą byloje Komisija prieš Švediją (byla C-249/06) ir 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą byloje Komisija prieš Suomiją (byla C-118/07),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomones (A7–0070/2011),

A.  kadangi pagal Lisabonos sutartį tiesioginės užsienio investicijos (TUI) priskiriamos išimtinei ES kompetencijai, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3 straipsnio 1 dalies e punkte, 206 ir 207 straipsniuose,

B.  kadangi nuo 1959 m. valstybės narės sudarė per 1200 dvišalių investicijų sutarčių (DIS) dvišaliu lygmeniu ir iš viso buvo sudaryta beveik 3000 DIS,

C.  kadangi visuotinai pripažinta, kad užsienio investicijos gali pagerinti priimančiosios šalies konkurencingumą, tačiau investuojant užsienio šalyse gali būti būtina užtikrinti pagalbą žemos kvalifikacijos darbuotojų prisitaikymui; kadangi visoms vyriausybėms tenka pareiga skatinti teigiamą investicijų poveikį, kartu užkertant kelią bet kokiam kenksmingam jų poveikiui,

D.  kadangi SESV 206 ir 207 straipsniuose TUI neapibrėžiamos ir kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas(1) yra tiksliai apibrėžęs, kaip jis supranta TUI, remdamasis trimis kriterijais: šios investicijos turėtų būti ilgalaikės, sudarančios bent 10 % bendrovės filialo nuosavo kapitalo / akcijų, suteikiančios investuotojui valdymo kontrolės teisę bendrovės filialo operacijų atžvilgiu, kadangi šis apibrėžimas atitinka TVF ir EBPO apibrėžimus ir yra priešingybė visų pirma investicijų portfeliams ir intelektinės nuosavybės teisėms; kadangi sunku aiškiai atskirti TUI ir investicijų portfelius, o griežtą teisinę apibrėžtį bus sunku pritaikyti realioje investavimo praktikoje,

E.  kadangi kai kurios valstybės narės naudoja plačias sąvokos „užsienio investuotojas“ apibrėžtis, pagal kurias norint nustatyti įmonės registracijos šalį pakanka paprasčiausio pašto adreso; kadangi dėl to kai kurios įmonės gali pareikšti ieškinius savo registracijos šalims pasinaudodamos dvišalėmis investicijų sutartimis, kurias pasirašė trečiosios šalys; kadangi bet kuri Europos bendrovė turėtų turėti galimybę remtis būsimaisiais ES investicijų susitarimais arba laisvosios prekybos susitarimuose esančiais skyriais apie investicijas,

F.  kadangi iškylant naujoms šalims, turinčioms didelius investavimo pajėgumus ir vietos ar pasaulio mastu turinčioms didelę galią, keičiasi klasikinis supratimas, kad investuoti gali tik išsivysčiusios šalys,

G.  kadangi po pirmųjų ginčų sprendimo bylų dešimtajame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje nepaisant bendros teigiamos patirties pastebėti keli probleminiai aspektai, nes susitarimuose naudojant neaiškią kalbą atsiranda skirtingo aiškinimo galimybė, būtent tai, kad gali kilti konfliktas, susijęs su privačiais interesais ir valdžios institucijų atliekama reguliavimo misija, pavyzdžiui, tai atvejais, kai priėmus teisėtus teisės aktus tarptautiniai arbitrai valstybę pripažino kalta pažeidus „teisingo ir nešališko režimo“ principą,

H.  kadangi JAV ir Kanada – pirmosios valstybės, nukentėjusios nuo tokių teismų sprendimų, – nustatė savo DIS modelį, pagal kurį arbitražas turi ribotas aiškinimo galimybes ir pagal kurį užtikrinama geresnė jų valdžios institucijų veiklos erdvės apsauga,

I.  kadangi Komisija išvardijo šalis, kurios turi būti derybų dėl pirmųjų investicijų susitarimų privilegijuotosios partnerės (Kanada, Kinija, Indija, Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos (MERCOSUR) valstybės, Rusija ir Singapūras),

J.   kadangi naujai įsteigta Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) taip pat sustiprins ES matomumą ir vaidmenį pasaulyje, įskaitant ES prekybos tikslų skatinimą ir gynimą, taip pat investicijų srityje,

1.  pripažįsta, kad pagal Lisabonos sutartį TUI šiuo metu patenka į išskirtinės ES kompetencijos sritį; pabrėžia, kad ši nauja ES kompetencija yra dvigubas iššūkis, nes kyla problemų valdant esamas DIS ir sunku nustatyti Europos Sąjungos investicijų politiką, kuri atitiktų investuotojų ir valstybių, į kurias ketinama investuoti, lūkesčius ir kartu platesnius ES ekonominius interesus ir išorės politikos tikslus;

2.  pritaria naujajai ES kompetencijai ir ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti šia proga ir kartu su Parlamentu sukurti integruotą ir darnią investicijų politiką, kuri skatintų kokybiškas investicijas ir darytų teigiamą poveikį pasaulinei ekonomikos pažangai ir tvariam vystymuisi; mano, kad Parlamentas turi aktyviai dalyvauti formuojant būsimą investicijų politiką ir kad norint tai užtikrinti būtina, jog būtų tinkamai konsultuojamasi dėl būsimų derybų įgaliojimų ir reguliariai rengiami prasmingi pasitarimai vykstančių derybų padėties klausimais;

3.  pažymi, kad ES yra svarbus ekonominis blokas, kuris turi didžiulį svorį derybose; mano, kad bendra investicijų politika gali atitikti ir investuotojų, ir susijusių valstybių lūkesčius ir gali padėti padidinti ES ir jos įmonių konkurencingumą ir padidinti užimtumą;

4.  pažymi, kad reikalinga koordinuota europinė sistema, skirta tikrumui užtikrinti ir skatinanti laikytis Europos Sąjungos principų ir tikslų;

5.  primena, kad dabartiniame globalizacijos etape smarkiai išaugo TUI, kurios 2007 m., prieš tai, kai investicijas paveikė pasaulio ekonomikos ir finansų krizė, buvo pasiekusios rekordinį lygį ir sudarė beveik EUR 1 500 mlrd., o ES buvo didžiausias TUI šaltinis viso pasaulio ekonomikoje; vis dėlto pabrėžia, kad 2008 ir 2009 m. investicijų sumažėjo dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės; taip pat pabrėžia, kad maždaug 80 proc. visų pasaulio TUI vertės tenka tarpvalstybiniams bendrovių susijungimams ir įsigijimams;

6.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą „Visapusiškos Europos tarptautinės investicijų politikos kūrimas“, tačiau pabrėžia, kad skiriant didelį dėmesį investuotojų apsaugai reikėtų geriau spręsti teisės apsaugoti valstybės reguliavimo pajėgumus problemą ir laikytis ES įsipareigojimo skatinti vystymosi politikos darną;

7.  mano, kad investuotojams aktyviai prisidedant prie valstybių, kuriose investuojama, vystymosi tikslų rėmimo, t. y. kai vietos ekonomika remiama perduodant technologijas ir naudojama vietos darbo jėga bei sąnaudos, investicijos gali daryti teigiamą poveikį augimui ir užimtumui ne tik ES, bet ir besivystančiose šalyse;

8.  ragina Komisiją atsižvelgti į patirtį, įgytą daugiašaliu ir dvišaliu lygmenimis, ypač susijusią su nepavykusiomis EBPO derybomis dėl daugiašalio investicijų susitarimo;

9.  ragina Komisiją rūpestingai ir koordinuotai parengti ES investavimo strategiją remiantis geriausia patirtimi, įgyta sudarant DIS; atkreipia dėmesį į turinio skirtumus valstybių narių sudarytuose susitarimuose ir ragina Komisiją suderinti šiuos skirtumus siekiant pateikti aiškų Sąjungos investicijų susitarimų modelį, kuris taip pat būtų pritaikomas pagal šalies partnerės išsivystymo lygį;

10.  ragina Komisiją kiek galima racionaliau parengti neprivalomas gaires, pvz., DIS modelio forma, kurias valstybės narės galėtų naudoti siekdamos didinti tikrumą ir nuoseklumą;

Sąvokų apibrėžtys ir taikymo sritis

11.  prašo Komisiją pateikti aiškią investicijų, įskaitant TUI ir investicijų portfelį, kurios turi būti apsaugotos, apibrėžtį; vis dėlto mano, kad neturi būti apsaugotos spekuliacinės investicijos, kaip apibrėžė Komisija; tvirtina, kad, kai į investicijų susitarimo, įskaitant tuos susitarimus, dėl kurių jau yra pasiūlyti įgaliojimų projektai, taikymo sritį yra įtrauktos intelektinės nuosavybės teisės, nuostatos neturėtų daryti neigiamą poveikį generinių vaistų gamybai ir jose turi būti paisoma TRIPS sutarties išimčių dėl visuomenės sveikatos;

12.  susirūpinęs pažymi, kad derantis dėl daugybės įvairių investicijų būtų supainiota išskirtinė ir pasidalijamoji kompetencija;

13.  ragina įvesti terminą „ES investuotojas“, kuriuo būtų pabrėžiama, atsižvelgiant į SESV 207 straipsnio esmę, kad svarbu skatinti investuotojus iš visų valstybių narių investuoti vienodomis sąlygomis, užtikrinant jiems sąlygas veikti ir apsaugoti savo investicijas vienodomis sąlygomis;

14.  primena, kad standartinėje ES valstybės narės sudaromoje DIS naudojama plati sąvokos „užsienio investuotojas“ apibrėžtis; prašo Komisiją įvertinti, kuriais atvejais tuo buvo piktnaudžiaujama; prašo Komisiją pateikti aiškią „užsienio investuotojo“ apibrėžtį remiantis šiuo įvertinimu ir naujausia EBPO pateikta etalonine TUI apibrėžtimi;

Investuotojų apsauga

15.  pabrėžia, kad visų ES investuotojų apsauga turėtu likti pagrindiniu investicijų susitarimų prioritetu;

16.   pažymi, kad derybos dėl DIS reikalauja daug laiko; ragina Komisiją panaudoti savo darbuotojų ir materialinius išteklius deryboms dėl ES investicijų sutarčių ir jų sudarymo;

17.  mano, kad prašymas, kurį Taryba pateikė savo išvadose dėl Komunikato – kad naujasis Europos teisinis pagrindas neturėtų daryti neigiamo poveikio investuotojų apsaugai ir garantijoms, suteikiamoms pagal esamus susitarimus − galėtų sukelti riziką, jog bet kokiam naujam susitarimui bus priešinamasi, ir dėl to atsitiks taip, kad didėjančių užsienio investicijų į ES laikotarpiu būtina investuotojo apsaugos ir tesės reguliuoti apsaugos pusiausvyra atsidurs pavojuje; be to, meno, kad tokia vertinimo kriterijaus formuluotė gali prieštarauti SESV 207 straipsnio prasmei ir esmei;

18.  mano, kad būtinybė nustatyti „pažangiausią patirtį“, nurodoma ir Tarybos išvadose, yra protingesnis ir veiksmingesnis pasirinkimas, nes leidžia plėtoti nuoseklią Europos investicijų politiką;

19.  mano, kad būsimieji investicijų susitarimai, kuriuos sudarys ES, turėtų būti paremti geriausia valstybių narių patirtimi ir juose turėtų būti atsižvelgta į šiuos standartus:

20.  prašo Komisiją įvertinti galimą vadinamojo apsaugos straipsnio įtraukimo į būsimus Europos investicijų susitarimus poveikį ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai;

21.  ragina Komisiją derantis dėl patekimo į rinką su savo pagrindiniais prekybos partneriais, atstovaujančiais išsivysčiusioms šalims, ir kylančios ekonomikos šalimis užtikrinti abipusiškumą, kartu turint mintyje, kad reikia neįtraukti pažeidžiamų sektorių ir išlaikyti ES prekybos santykių su besivystančiomis šalimis asimetriją;

22.  pažymi, kad laukiamas tikrumo pagerinimas padės MVĮ investuoti užsienyje, todėl pažymi, kad derybose turi būti išgirstas MVĮ balsas;

Teisės reguliuoti apsauga

23.  pabrėžia, kad būsimuosiuose investicijų susitarimuose, kuriuos sudarys ES, turi būti paisomos valstybės įsikišimo galimybės;

24.  reiškia didelį susirūpinimą dėl tarptautinių arbitrų veiksmų laisvės lygio plačiai aiškinant investuotojų apsaugos sąlygas, nes dėl to pašalinama valstybės galimybė teisiškai reguliuoti; ragina Komisiją parengti aiškų investuotojų apsaugos standartų apibrėžimą, kad būtų išvengta šių problemų naujuose investicijų susitarimuose;

25.  ragina Komisiją į visus būsimuosius susitarimus įtraukti specialias sąlygas, pagal kurias nustatoma susitarimo šalių teisė reguliuoti, inter alia, nacionalinio saugumo, aplinkos, visuomenės sveikatos, darbuotojų ir vartotojų teisių, pramonės politikos ir kultūrų įvairovės apsaugą;

26.  pabrėžia, kad Komisija kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl sektorių, kuriems būsimi susitarimai nebus taikomi, pavyzdžiui, pažeidžiamiems sektoriams, kaip antai kultūros, švietimo, visuomenės sveikatos, ir nacionalinei gynybai strategiškai svarbiems sektoriams, ir prašo Komisiją informuoti Europos Parlamentą apie kiekvienu atveju jos gautus įgaliojimus; pažymi, kad Europa taip pat turėtų atsižvelgti į savo partnerių, atstovaujančių besivystančioms šalims, rūpesčius ir neprašyti didesnės liberalizacijos, jei šie partneriai manytų, kad tam tikrų sektorių apsauga reikalinga minėtų partnerių vystymuisi, ypač viešųjų paslaugų srityje;

Socialinių ir aplinkos standartų įtraukimas

27.  pabrėžia, kad vykdant būsimą ES politiką turės būti skatinamos ir tvarios bei aplinkai nekenksmingos investicijos (ypač gavybos pramonės srityje) ir kokybiškos darbo sąlygos įmonėse, į kurias investuojama; prašo Komisijos įtraukti į visus būsimus susitarimus nuorodą į atnaujintas EBPO gaires dėl daugiašalių įmonių;

28.  dėl platesnio masto laisvosios prekybos susitarimuose (LPS) esančių skyrių apie investicijas dar kartą pakartoja savo raginimą, kad įmonių socialinės atsakomybės sąlyga ir veiksmingos socialinės ir aplinkos sąlygos turi būti įtrauktos į kiekvieną ES pasirašomą LPS;

29.  reikalauja, kad Komisija įvertintų, kaip šios sąlygos buvo įtrauktos į valstybių narių sudaromus DIS ir kaip jos galėtų būti įtrauktos ir į būsimus atskirus investicijų susitarimus;

30.  džiaugiasi, kad keliose esamose DIS jau dabar yra nustatytos sąlygos, draudžiančios mažinti socialiniuose ar aplinkos teisės aktuose išdėstytus reikalavimus, siekiant pritraukti investicijų, ir ragina Komisiją apsvarstyti tokių sąlygų įtraukimą į savo būsimus susitarimus;

Ginčų sprendimo tvarka ir ES atsakomybė

31.  mano, kad dabartinė ginčų sprendimo sistema turi būti pakeista siekiant įtraukti reikalavimus dėl didesnio skaidrumo, galimybės šalims pateikti apeliacinius skundus, įpareigojimo išnaudoti vietines teisės gynimo priemones, jei jos pakankamai patikimos, kad būtų užtikrintas teisingas procesas, galimybės pasinaudoti amicus curiae informacija ir dėl įpareigojimo pasirinkti vienintelę arbitražo sprendžiant investuotojo ir valstybės ginčą vietą;

32.  mano, kad siekiant užtikrinti visapusišką investicijų apsaugą be tarpvalstybinių ginčų sprendimo procedūrų taip pat turi būti taikomos investuotojo ir valstybės ginčų sprendimo procedūros;

33.  supranta, kad ES negali taikyti Tarptautinio ginčų dėl investicijų sprendimo centro ir Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos ginčų sprendimo priemonių, nes pati ES nėra nė vienos iš šių organizacijų narė; ragina ES į kiekvieną ES investicijų sutartį įtraukti skyrių dėl ginčų sprendimo vadovaujantis šioje rezoliucijoje siūlomomis reformomis; reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės, kaip svarbūs tarptautiniai subjektai, turėtų prisiimti atsakomybę ir dirbti siekdamos būtinos Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro ir JT tarptautinės prekybos teisės komisijos taisyklių reformos;

34.  ragina Komisiją rasti sprendimų, kuriais MVĮ būtų sudaroma galimybė lengviau apmokėti dideles ginčų sprendimo tvarkos išlaidas;

35.  ragina Komisiją kuo greičiau pateikti reglamentą dėl to, kaip turėtų būti paskirstyta atsakomybė ES ir nacionaliniais lygmenimis, visų pirma finansinė atsakomybė, tais atvejais, kai ES pralaimi bylą tarptautiniame arbitraže;

Partnerių pasirinkimas ir Parlamento įgaliojimai

36.  pritaria principui, kad būsimųjų ES investicijų susitarimų prioritetiniai partneriai yra šalys, kurios turi didelį rinkos potencialą, tačiau kuriose užsienio investicijos turi būti saugomos geriau;

37.  pažymi, kad investavimo rizika paprastai yra didesnė besivystančiose ir mažiau išsivysčiusiose šalyse ir kad stipri, veiksminga investuotojų apsauga sudarant investicijų susitarimus yra esminis dalykas siekiant apsaugoti Europos investuotojus, galintis pagerinti valdymą ir užtikrinti stabilumą, būtiną siekiant padidinti TUI šiose šalyse; pažymi, kad, siekiant, jog investicijų susitarimai toliau teiktų naudą šioms šalims, jie taip pat turi būti grindžiami investuotojų įsipareigojimais gerbti žmogaus teises ir laikytis antikorupcinių standartų, nes tai yra platesnės ES ir besivystančių šalių partnerystės siekiant mažinti skurdą dalis; ragina Komisiją įvertinti perspektyvias būsimas partneres, remiantis valstybės narės patirtimi sudarant DIS;

38.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad mažiausiai išsivysčiusioms šalims tenka ypač mažai TUI ir kad paprastai jose investuojama į gamtinius išteklius;

39.  mano, kad besivystančiose šalyse turėtų būti labiau remiamos vietos įmonės, ypač numatant paskatas didinti jų produktyvumą, užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą ir gerinti darbuotojų įgūdžius – tai tos sritys, kuriose yra didelis ekonominio vystymosi, konkurencingumo ir augimo skatinimo besivystančiose šalyse potencialas; taip pat ragina perduoti besivystančioms šalims naujas ES žaliąsias technologijas, nes tai geriausias būdas skatinti tvarų ekologišką augimą;

40.  ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai atsižvelgti į Parlamento poziciją prieš pradedant derybas dėl investicijų, taip pat per šias derybas; primena Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių turinį ir ragina Komisiją konsultuotis su Parlamentu, kad derybų įgaliojimai jam būtų perduoti pakankamai anksti siekiant išreikšti jo poziciją, o Komisija ir Taryba į Parlamento poziciją deramai atsižvelgtų;

41.  pabrėžia būtinybę įtraukti EIVT delegacijų vaidmenį į būsimos investicijų politikos strategiją, pripažįstant jų galimybes ir vietinę patirtį kaip strategines vertybes įgyvendinant naujus politikos tikslus;

o
o   o

42.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

(1) 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Test Claimants in the FII Group Litigation prieš Commissioners of Inland Revenue byloje (Byla C-446/04).

2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos. Kova su sukčiavimu. 2009 m. metinė ataskaita (2010/2247(INI))

P7_TA(2011)0142 A7-0050/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ankstesnių Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 14 d. Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu 2009 m. metinė ataskaita“ (COM(2010)0382) ir jos priedus (SEC(2010)0897 ir SEC(2010)0898),

–  atsižvelgdamas į OLAF dešimtąją veiklos ataskaitą – 2010 m. ataskaitą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2009 finansinių metų biudžeto vykdymo metinę ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2009 finansinių metų metinę iš aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų (EPF) finansuojamos veiklos ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnio 3 dalį ir 325 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. pareiškimą dėl Sąjungos pastangų kovojant su korupcija(5), siekiant užtikrinti, kad ES lėšų naudojimas nebūtų susijęs su korupcija;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0050/2011),

Bendrosios pastabos

1.  Apskritai apgailestauja, kad Komisijos Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu 2009 m. metinėje ataskaitoje (COM(2010)0382) (2009 m. finansinių interesų apsaugos ataskaita), pateiktoje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnio 5 dalį, nepateikta informacija apie galimą pažeidimų ir sukčiavimo lygį atskirose valstybėse narėse, nes joje dėmesys skiriamas pranešimų teikimo lygiui, todėl nėra galimybės bendrai įvertinti faktinį pažeidimų ir sukčiavimo lygį valstybėse narėse ir nustatyti bei drausminti valstybes nares, kuriose pažeidimų ir sukčiavimo lygis aukščiausias;

2.  pabrėžia, kad sukčiavimas – tai tyčinis neteisėtas veiksmas ir todėl vertinamas kaip baudžiamasis nusikaltimas, o pažeidimas – tai taisyklių nesilaikymas; apgailestauja, kad Komisijos ataskaitoje sukčiavimo atvejai nėra nagrinėjami išsamiai, o pažeidimai nagrinėjami labai plačiai; pažymi, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnyje kalbama apie sukčiavimą, o ne pažeidimus, ir ragina atskirti sukčiavimo atvejus nuo klaidų ar pažeidimų;

3.  atkreipia dėmesį į pastaraisiais metais sukurtus metodus sukčiavimo atvejams vertinti, kurie yra kovos su korupcija pastangų dalis, ir ragina Komisiją paskatinti šiuos tyrimus ir bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis pritaikyti atitinkamus naujus metodus (iš pradžių kaip bandomuosius projektus) pažeidimų ir sukčiavimo atvejams nustatyti ir vertinti;

4.  ragina Komisiją vykdyti savo pareigas ir netgi, jei to reikia, pakeisti baudų sistemą toliau nurodytų įsipareigojimų nesilaikymo atveju siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi įsipareigojimų teikti pranešimus siekiant pateikti patikimus ir palyginamus duomenis apie pažeidimus ir sukčiavimą;

5.  apgailestauja, kad didelė dalis ES lėšų ir toliau išleidžiama netinkamai, ir ragina Komisiją imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad šios lėšos būtų greitai susigrąžintos;

6.  susirūpinęs dėl pažeidimų, dėl kurių patirti nuostoliai dar neišieškoti arba paskelbti neatitaisomais, lygio Italijoje 2009 finansinių metų pabaigoje;

7.  ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės prisiimtų didesnę atsakomybę už dėl pažeidimų atsiradusius nuostolius, kurie dar turi būti išieškoti;

8.  pažymi, kad pagal Sąjungos teisės aktus valstybės narės turi pranešti apie visus pažeidimus ne vėliau negu per du mėnesius po to, kai baigiasi ketvirtis, per kurį apie pažeidimą pirmą kartą paskelbta administracinė ar teisinė išvada ir (arba) gaunama naujos informacijos apie žinomą pažeidimą; ragina valstybes nares dėti visas būtinas pastangas, įskaitant nacionalinių administracinių procedūrų modernizavimą, kad būtų paisoma nustatytų terminų ir sumažintas laikotarpis nuo pažeidimo nustatymo iki pranešimo apie jį; ragina valstybes nares užtikrinti, kad kovodamos su sukčiavimu jos visų pirma siektų apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus;

9.  klausia Komisijos, kokių priemonių ji ėmėsi siekdama kovoti su įtariamo sukčiavimo atvejų pagausėjimu ir jų masto padidėjimu lyginant su bendru pažeidimo atvejų skaičiumi šiose valstybėse narėse – Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje;

10.  susirūpinęs dėl įtartinai žemo įtariamo sukčiavimo atvejų lygio Ispanijoje ir Prancūzijoje, ypač turint mintyje jų dydį ir gaunamą finansinę paramą, kaip Komisija pažymėjo 2009 m. finansinių interesų apsaugos ataskaitoje, todėl ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie šiose valstybėse narėse taikomą pranešimų teikimo metodiką ir sukčiavimo atvejų nustatymo pajėgumus;

11.  ragina valstybes nares, kurios dar neratifikavo 1995 m. liepos 26 d. konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(6) arba jos protokolų(7) (finansinių interesų apsaugos priemonių), t. y. Čekijos Respubliką, Maltą ir Estiją, nedelsiant imtis šių teisinių priemonių ratifikavimo; ragina finansinių interesų apsaugos priemones ratifikavusias valstybes nares dėti daugiau pastangų griežtinant nacionalinę baudžiamąją teisę, kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, visų pirma, pašalinti esamus trūkumus, nustatytus antroje Komisijos ataskaitoje dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos konvencijos ir jos protokolų įgyvendinimo (COM(2008)0077);

12.  džiaugiasi tuo, kad 2009 m. įdiegta pažeidimų valdymo sistema (PVS), kurią sukūrė ir prižiūri OLAF, ir taikant ją įvykusiais teigiamais pokyčiais; yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija užregistruotų pažeidimų atvejų pagausėjimą ir didesnį finansinį poveikį aiškina tuo, kad naudojamos naujos pranešimų teikimo technologijos; ragina Komisiją pateikti Parlamentui išsamią naujojo technologijomis grindžiamo pranešimų teikimo metodiką ir įtraukti ją į kitų metų ataskaitą; ragina valstybes nares iki galo įgyvendinti PVS ir toliau gerinti pranešimų teikimą;

13.  prašo Komisiją į kitų metų ataskaitą įtraukti pažeidimų, apie kuriuos buvo pranešta naudojant naująjį technologijomis grindžiamą pranešimų teikimo metodą, skaičių ir pažeidimų, apie kuriuos buvo pranešta taikant tradicinį metodą, skaičių; ragina valstybes nares sparčiau pranešti apie pažeidimus;

14.  atsižvelgdamas į rimtas abejones, susijusias su valstybių narių teikiamos informacijos kokybe, dar kartą reiškia apgailestavimą, kad Komisija deda daugiau pastangų bandydama įtikinti Europos Parlamentą, kad reikia pradėti taikyti sąvoką „toleruotina klaidų rizika“ (TKR), nei bandydama įtikinti valstybes nares, kad būtina, jog nacionalinė audito tarnyba deramai audituotų, o Audito Rūmai konsoliduotų privalomas nacionalinio valdymo deklaracijas; pabrėžia, kad klaidos turi būti visiškai netoleruojamos, ir ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis parengti tinkamą ataskaitą, atitinkančią Sutarties reikalavimus, ir deramai patikinti Parlamentą, kad šis tikslas pasiektas ir kad tinkamai vykdomi kovos su sukčiavimu veiksmai;

Įplaukos.Nuosavi ištekliai

15.  susirūpinęs dėl sukčiavimo atvejų masto palyginti su pažeidimų atvejais nuosavų išteklių sektoriuje Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, nes sukčiavimo atvejai sudaro daugiau kaip pusę visų pažeidimų visose šiose valstybėse narėse; ragina valstybes nares imtis visų būtinų priemonių, įskaitant glaudų bendradarbiavimą su Europos institucijomis, siekiant panaikinti visas sukčiavimo, susijusio su ES lėšomis, priežastis;

16.  apgailestauja dėl nacionalinių muitinių priežiūros trūkumų, kuriuos atskleidė Audito Rūmai, visų pirma atliekant prekybininkų ir importo siuntų, kuriuos turi patikrinti muitinė, imties rizikos analizę, dėl to didėja rizika, kad nebus nustatyti trūkumai ir dėlto gali būti prarandami tradiciniai nuosavi ištekliai; ragina valstybes nares gerinti savo muitinių priežiūros sistemas ir ragina Komisiją teikti šiuo atžvilgiu reikiamą paramą;

17.  pabrėžia, kad supaprastinta maždaug 70 proc. visų muitinės importo procedūrų, tai reiškia, kad jos daro esminį poveikį tradicinių nuosavų išteklių surinkimui ir bendros prekybos politikos veiksmingumui; todėl mano, kad nepriimtina tai, jog, kaip nurodyta specialiojoje Audito Rūmų ataskaitoje Nr. 1/2010, valstybėse narėse trūksta veiksmingos importui taikomų supaprastintų procedūrų kontrolės, taip pat ragina Komisiją labiau ištirti supaprastintų procedūrų kontrolės valstybėse narėse veiksmingumą, o ypač ištirti valstybių narių vykdomų ex post auditų pažangą ir iki 2011 m. pabaigos pristatyti tokio tyrimo rezultatus Parlamentui;

18.  atkreipia dėmenį į OLAF atliktų tyrimų nuosavų išteklių srityje rezultatus; yra labai susirūpinęs dėl sukčiavimo, susijusio su iš Kinijos importuojamomis prekėmis, masto ir ragina valstybes nares nedelsiant susigrąžinti atitinkamas sumas;

19.  džiaugiasi sėkmingais bendros muitinių operacijos „Diabolo II“, kurioje dalyvavo 13 Azijos šalių ir 27 ES valstybių narių muitinių pareigūnai ir kurią per OLAF koordinavo Europos Komisija, rezultatais;

20.  palankiai vertina Europos Sąjungos ir jos valstybių narių susitarimus su tabako gamintojais kovoti su nelegalia tabako prekyba; mano, kad ES finansiškai suinteresuota ir toliau dėti pastangas kovojant su cigarečių kontrabanda, nes dėl šių neteisėtų veiksmų ES biudžetas kiekvienais metais netenka apie vieną milijardą eurų įplaukų; ragina OLAF ir toliau užimti lyderio pozicijas tarptautinėse derybose dėl Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako produktais panaikinimo pagal Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencijos 15 straipsnį, kuris padės kovoti su neteisėta prekyba Sąjungoje, ir mano, kad 500 mln. eurų, kuriuos turės sumokėti dvi įmonės („British American Tobacco“ ir „Imperial Tobacco“), Komisija ir atitinkamos valstybės narės turėtų taip pat naudoti siekdamos sustiprinti kovos su sukčiavimu priemones;

Išlaidos.Žemės ūkis

21.  pritaria Komisijos išvadai, kad bendra drausmė teikiant pranešimus šioje politikos srityje pagerėjo ir kad atitinkamų įsipareigojimų laikymosi lygis šiuo metu yra 95 proc.; ragina valstybes nares, kurios vis dar laiku nepateikia pranešimų (Austriją, Suomiją, Nyderlandus, Slovakiją ir Jungtinę Karalystę), nedelsiant ištaisyti padėtį;

22.  ragina Komisiją atidžiai stebėti padėtį Ispanijoje, kuri pranešė apie didžiausią pažeidimų skaičių, ir Italijoje, kuri pranešė apie didžiausias sumas, ir pranešti Europos Parlamentui apie ypatingas priemones, kurių imtasi siekiant spręsti problemas šiose dviejose valstybėse narėse;

23.   ragina Komisiją išsiaiškinti, ar skirtumas tarp didesnių išlaidų ir minimalaus pažeidimų, apie kuriuos pranešta, lygio, ir ar dideli pažeidimų, apie kuriuos pranešta, lygių skirtumai (Estija – 88,25 proc., Kipras, Vengrija, Latvija, Malta, Slovėnija ir Slovakija – 0,00 proc.) susiję su kontrolės sistemų veiksmingumu, siekiant vėliau atlikti šių sistemų peržiūrą;

24.  labai susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvados, kad 2009 m. atliekant mokėjimus šioje politikos srityje padaryta reikšmingų klaidų ir kad priežiūros ir kontrolės sistemos apskritai daugeliu atvejų buvo tik iš dalies veiksmingos užtikrinant teisingus mokėjimus; apgailestauja dėl Audito Rūmų išvados, kad nors iš esmės integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS) sumanyta gerai, jos veiksmingumui kenkia netikslūs duomenys duomenų bazėse, nepakankamos kryžminės patikros arba netinkamos ar nepakankamos priemonės šalinant anomalijas; ragina Komisiją atidžiai stebėti valstybėse narėse veikiančių priežiūros ir kontrolės sistemų veiksmingumą siekiant užtikrinti, kad informacija apie pažeidimų lygį valstybėse narėse atspindėtų realią padėtį; ragina Komisiją imtis šalinti IAKS veiksmingumo trūkumus;

25.  pažymi, kad gali būti nustatyti tik tų finansinių metų, kurie laikomi užbaigtais, galutiniai skaičiai, taigi, atsižvelgiant į tai, naujausi finansiniai metai, kurie laikomi užbaigtais, yra 2004 m.;

26.  apgailestauja dėl katastrofiškos padėties, susijusios su bendra susigrąžintų sumų šioje politikos srityje dalimi, kuri 2009 m. buvo 42 proc. neišieškotos 1 266 milijonų EUR sumos užbaigiant 2006 m. finansinius metus; yra ypač susirūpinęs Audito Rūmų pastaba, kad 121 milijono EUR suma, iš gavėjų susigrąžinta 2007–2009 m., sudaro mažiau nei 10 proc. visų susigrąžintų lėšų; mano, kad tokia padėtis yra nepriimtina, ir ragina valstybes nares greičiau ją ištaisyti; ragina Komisiją imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų taikoma veiksminga lėšų susigrąžinimo sistema, ir kitų metų ES finansinių interesų apsaugos ataskaitoje informuoti Europos Parlamentą apie padarytą pažangą;

Išlaidos.Sanglaudos politika

27.  apgailestauja, kad pagal 2009 m. finansinių interesų apsaugos ataskaitoje pateiktus duomenis negalima susidaryti tikro vaizdo apie pažeidimų ir sukčiavimų skaičių šioje politikos srityje, nes didelis pažeidimų ir (arba) sukčiavimų skaičius gali paprasčiausiai rodyti veiksmingą pranešimų teikimo ir (arba) kovos su sukčiavimu sistemą;

28.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad atliekant mokėjimus 2009 m., kaip nustatė Audito Rūmai, padaryta labai didelių klaidų (daugiau kaip 5 proc.);

29.  pažymi, kad daug klaidų atliekant mokėjimus pagal sanglaudos politiką padaroma dėl to, kad rimtai pažeidžiamos viešųjų pirkimų taisyklės; todėl ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymus dėl naujų teisės aktų, kuriais būtų siekiama supaprastinti ir modernizuoti šias taisykles;

30.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Audito Rūmų išvados, kad valstybės narės, remdamosi turima informacija, galėjo nustatyti ir ištaisyti mažiausiai 30 proc. Audito Rūmų nustatytų klaidų 2009 m. imtyse prieš Komisijai pateikdamos išlaidų patvirtinimą; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų stiprinant savo klaidų nustatymo ir ištaisymo priemones;

31.  ragina Komisiją Europos Parlamentui pateikti informaciją apie priemones, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į šioje politikos srityje padarytus pažeidimus, apie kuriuos pranešė valstybės narės ir kuriuos nustatė Komisija;

32.  reiškia nepasitenkinimą išieškotų sumų lygiu, kuris 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu sudaro daugiau nei 50 proc.; ragina valstybes nares labiau stengtis susigrąžinti lėšas, išmokėtas padarant pažeidimų, ir ragina Komisiją imtis veiksmų, kad būtų susigrąžinta didesnė jų dalis, kadangi Komisija atsakinga už biudžeto vykdymą, kaip nustatyta SESV 317 straipsnyje;

Išlaidos.Pasirengimo narystei fondai

33.  yra labai susirūpinęs dėl įtariamo didelio sukčiavimo atvejų skaičiaus Bulgarijoje 2009 m. skiriant lėšas pagal Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (SAPARD), kuris per visą programavimo laikotarpį sudaro 20 proc. ir yra didžiausias skaičius, susijęs su visais nagrinėtais fondais (sanglaudos ir žemės ūkio); pažymi, kad išorės kontrolieriai ir tikrintojai nustatė daugiau įtariamų sukčiavimo atvejų, nei vidaus ar nacionaliniai kontrolieriai ir tikrintojai; pažymi, kad Komisija tinkamai vykdė savo įsipareigojimus sustabdydama SAPARD mokėjimus 2008 m. ir atšaukdama šį sustabdymą 2009 m. rugsėjo 14 d., po to, kai buvo atlikti išsamūs patikrinimai; ragina Komisiją ir toliau prižiūrėti Bulgarijos valdžios institucijų veiksmus siekiant pagerinti tokią padėtį;

34.  pažymi, kad Čekija, Estija, Latvija ir Slovėnija pranešė, kad vykdant SAPARD programą sukčiavimų nebūta, ir reiškia abejones dėl pateiktos informacijos ir gebėjimų nustatyti sukčiavimą šioje valstybėse; pažymi, kad tokie nuliniai arba labai žemi sukčiavimo atvejų lygiai galėtų reikšti, kad kontrolės sistemose esama trūkumų, ir atvirkščiai; ragina Komisiją pateikti duomenų apie kontrolės mechanizmų veiksmingumą ir kartu su OLAF įgyvendinti griežtesnę ES lėšų naudojimo kontrolę;

35.  mano, kad nepriimtina, jog įtariamais sukčiavimo atvejais, kai skiriamos lėšos iš pasirengimo narystei fondų, susigrąžintų sumų dalis sudaro tik 4,6 proc. per visą programavimo laikotarpį, ir ragina Komisiją įdiegti veiksmingą sistemą, kad tokia padėtis būtų ištaisyta;

Viešieji pirkimai, didesnis skaidrumas ir kova su korupcija

36.  ragina Komisiją, atsakingas Sąjungos agentūras ir valstybes nares imtis veiksmų ir numatyti išteklius siekiant užtikrinti, kad naudojant ES lėšas nebūtų korupcijos atvejų, įdiegti atgrasomąsias sankcijas tais atvejais, kai nustatoma korupcijos ir sukčiavimo atvejų, pagerinti nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą sukčiavimo, mokesčių vengimo ir pinigų plovimo bylose;

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti, įgyvendinti ir periodiškai vertinti vienodas pirkimų sistemas, kad būtų užkirstas kelias sukčiavimui ir korupcijai, apibrėžti ir įgyvendinti aiškias dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sąlygas ir kriterijus, kuriais remiantis būtų priimami sprendimai dėl viešųjų pirkimų, taip pat patvirtinti ir įgyvendinti nacionalinio lygmens sprendimų dėl viešųjų pirkimų persvarstymo sistemas, užtikrinti valstybės finansų skaidrumą ir atskaitomybę už juos ir patvirtinti bei įgyvendinti rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistemas;

38.  teigiamai vertina Komisijos žaliąją knygą dėl ES viešųjų pirkimų politikos modernizavimo „Efektyvesnės Europos viešųjų pirkimų rinkos kūrimas“; ragina Tarybą ir Komisiją ne vėliau kaip iki 2012 m. pabaigos užbaigti pagrindinių ES viešųjų pirkimų taisyklių (Direktyva 2004/17/EB ir Direktyva 2004/18/EB) reformos patvirtinimą;

39.  atsižvelgdamas į savo prašymą praėjusių metų Bendrijų finansinių interesų apsaugos atskaitoje, ragina OLAF kitų metų ataskaitoje pateikti kiekvienos valstybės narės taikytų strategijų ir priemonių, skirtų kovai su sukčiavimu, taip pat skirtų su Europos lėšų naudojimu susijusiems pažeidimams (įskaitant korupcijos atvejus) nustatyti ir užkardyti, išsamią analizę; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas žemės ūkio ir struktūrinių fondų lėšų panaudojimui; laikosi nuomonės, kad ataskaitoje, kurioje apibūdinamos 27 šalys, turėtų būti išanalizuoti nacionalinių teismų ir tyrimų organų veiklos principai ir atliktų patikrinimo atvejų kiekis ir kokybė, taip pat statistika ir priežastys, dėl kurių nacionalinės valdžios institucijos tam tikrais atvejais neatsižvelgė į OLAF ataskaitas ir nepateikė kaltinimų;

40.  atsižvelgdamas į savo prašymą praėjusių metų Bendrijų finansinių interesų apsaugos atskaitoje, ragina Tarybą kiek įmanoma greičiau baigti bendradarbiavimo susitarimų su Lichtenšteinu sudarymą ir taip pat ragina Tarybą suteikti Komisijai įgaliojimus pradėti derybas su Andora, Monaku, San Marinu ir Šveicarija dėl susitarimų kovos su sukčiavimu srityje;

41.  ragina Komisiją imtis veiksmų ir užtikrinti visapusišką ES finansinės paramos gavėjų skaidrumą; ragina Komisiją parengti priemones, reikalingas skaidresnėms teisinėms procedūroms užtikrinti, ir sistemą, pagal kurią visi ES finansinės paramos gavėjai būtų paskelbti vienoje tinklavietėje, nesvarbu, kas administruoja lėšas, ir remiantis standartinėmis informacijos, kurią visos valstybės narės turi pateikti bent viena Europos Sąjungos oficialia darbo kalba, kategorijomis; ragina valstybes nares bendradarbiauti su Komisija ir pateikti jai išsamią ir patikimą informaciją apie valstybių narių administruojamus ES finansinės paramos gavėjus; ragina Komisiją įvertinti bendro valdymo sistemą ir pirmumo tvarka pateikti Parlamentui ataskaitą;

o
o   o

42.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, OLAF Priežiūros komitetui ir OLAF.

(1) http://ec.europa.eu/anti_fraud/reports/olaf/2009/en.pdf (2) OL C 303, 2010 11 9, p. 1. (3) OL C 303, 2010 11 9, p. 243. (4) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0176. (6) OL C 316, 1995 11 27, p. 48. (7) OL C 313, 1996 10 23, p. 1; OL C 151, 1997 5 20, p. 1 ir OL C 221, 1997 7 19, p. 11.

2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių, taikymo (2010/2201(INI))

P7_TA(2011)0143 A7-0062/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 4 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 224 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. lapkričio 4 d. reglamentą (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas (politines partijas ir jų fondus, kaip apibrėžta reglamento 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse), ir šių partijų finansavimo taisyklių(1) (Finansavimo reglamentas), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl Europos politinių partijų(2),

–  atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus 2010 m. spalio 18 d. pranešimą Biurui dėl partijų finansavimo Europos lygmeniu, pateiktą pagal Biuro 2004 m. kovo 29 d. sprendimo dėl Finansavimo reglamento vykdymo 15 straipsnį(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 10 d. Biuro raštą, apimantį 2010 m. gruodžio 13 d. Biuro priimtų sprendimų patikslintą versiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 210 straipsnio 6 dalį ir į 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7–0062/2011),

A.  kadangi Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad „politinės partijos Europos lygiu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią“, o Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 224 straipsnio, nustato reglamentus, reglamentuojančius šias partijas ir jų politinius fondus ir visų pirma jų finansavimo taisykles,

B.  kadangi Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje aiškiai teigiama, kad politinės partijos Europos lygiu prisideda reiškiant Sąjungos piliečių politinę valią,

C.  kadangi Europos Sąjunga veikia pagal atstovaujamosios demokratijos principą, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 1 dalyje,

D.  kadangi Europos politinių partijų pamatai buvo padėti Mastrichto ir Nicos sutartyse, įvedant finansavimo galimybę ir tokiu būdu suteikiant joms galimybę veikti nepriklausomai nuo parlamentinių frakcijų,

E.  kadangi 2007 m. po Parlamento raginimo(4), Komisija pateikė pasiūlymą, nustatantį politinių fondų finansavimą Europos lygmeniu (Europos politiniai fondai), kuris buvo priimtas 2007 m. gruodžio mėn. siekiant remti Europos politines partijas debatuose dėl viešųjų politikos klausimų ir Europos integracijos,

F.  kadangi iš dalies pakeistu 2007 m. reglamentu(5) siekiama palengvinti Europos politinių partijų integracijos procesą sudarant sąlygas politinėms partijoms Sąjungos viduje veiksmingiau nustatyti savo struktūrą ir organizavimą,

G.  kadangi iš dalies pakeistu 2007 m. reglamentu buvo žymiai padidintas Europos politinių partijų vaidmuo rinkimuose į Europos Parlamentą, numačius, kad į jų išlaidas galėtų būti įtrauktas rinkimų kampanijų finansavimas; kadangi vis dėlto ši galimybė buvo ribojama taikant sąlygą, kad atitinkami asignavimai neturėtų būti naudojami tiesioginiam ar netiesioginiam nacionalinių partijų ar kandidatų finansavimui,

H.  kadangi visos finansuojamos Europos politinės partijos pasirašė elgesio kodeksą, kurį Biuras laiko privalomu visoms šalims ir kuriuo nustatomos taisyklės, kurių jos turi laikytis per rinkimų kampanijas,

I.  kadangi Europos politinių partijų vaidmens stiprinimas yra neišvengiamai susiję su jų dalyvavimu rinkimuose į Europos Parlamentą,

J.  kadangi iš dalies pakeistame 2007 m. reglamente raginama oficialiai pripažinti Europos politines partijas,

K.  kadangi iš dalies pakeistas 2007 m. reglamentas yra orientuotas į visiškai organizuotų ir veiksmingų politinių partijų kūrimą Europos ir valstybių narių lygmeniu, pasitelkiant subalansuotą tarptautinimo procesą,

L.  kadangi iš dalies pakeistu 2007 m. reglamentu siekiama politinių partijų ir jų fondų organizacinės konvergencijos Europos lygiu, tuo pat metu pripažįstant skirtingus tikslus, kurių atitinkamai siekia politinės partijos ir politiniai fondai,

M.  kadangi organizacinės konvergencijos galima pasiekti tik Europos politinėms partijoms suteikiant tokį bendrą politinį, teisinį ir mokestinį statusą, kad Europos politinių partijų ir jų fondų organizacinė struktūra nebūtų suvienodinta, kadangi tik pačios Europos partijos ir jų fondai atsakingi už šią struktūrą,

N.  kadangi reikalavimas Europos politinėms partijoms ir jų politiniams fondams priimti teisinį statutą, paremtą Europos Sąjungos teise, yra aiškus ir esminis žingsnis siekiant stiprinti demokratiją Sąjungoje,

O.  kadangi organizacinė ir funkcinė konvergencija ir finansavimo proceso patobulinimas gali būti atlikti tik priimant vienodą ir bendrą Europos statutą, paremtą Europos Sąjungos teise ir skirtą visoms Europos politinėms partijoms ir jų politiniams fondams,

P.  kadangi reglamente dėl Europos lygio politinių partijų neatskiriami politinių partijų pripažinimo ir jų finansavimo aspektai;

Q.  kadangi Biuras 2011 m. sausio 10 d. rašte rekomendavo sugriežtinti Europos politinių partijų finansavimo kriterijus; kadangi tai galima prilyginti partijų konkurencijos apribojimui Europos lygiu, nes politinių partijų teisinio pripažinimo ir finansavimo kriterijai yra vienodi,

R.  kadangi iš dalies pakeistu 2007 m. reglamentu nustatomas aiškus teisinis ir finansinis pagrindas dėl integruotų politinių partijų steigimo Europos Sąjungos lygmeniu, siekiant padidinti Europos informuotumą ir veiksmingai išreikšti Europos Sąjungos piliečių valią,

S.  kadangi Europos politinių partijų finansavimui taikomos Finansinio reglamento VI antraštinės dalies „Dotacijos“(6) ir jo įgyvendinimo taisyklių nuostatos(7),

T.  kadangi Biuras kaip organas, Parlamente atsakingas už Finansavimo reglamento įgyvendinimą, 2006 m. priėmė keletą svarbių įgyvendinimo taisyklių patobulinimų kaip antai padidino išankstinio finansavimo pasirinkimą nuo 50 % iki 80 %, kad būtų supaprastinta tvarka ir pagerintas gavėjų mokumas, ir palengvino taisyklių dėl perkėlimų tarp skyrių paramos gavėjų biudžetuose reikalavimus, kad jie galėtų pritaikyti savo biudžetus prie kintančių politinių aplinkybių,

U.  kadangi Europos politinių partijų ir su jomis susijusių Europos politinių fondų finansavimo patirtis parodė, kad jiems reikia daugiau lankstumo ir palyginamų sąlygų perkeliant lėšas į kitus finansinius metus ir kaupiant rezervus iš nuosavų išteklių, viršijančių nustatytas minimalias išlaidas, kurios turi būti finansuojamos iš jų pačių lėšų,

V.  kadangi Europos politinės partijos vidutiniškai išleidžia beveik pusę savo biudžeto centrinei administracijai (personalas, nuomos ir t. t.) ir ketvirtį partijos organų (oficialiems ir neoficialiems) posėdžiams, o likusi dalis skiriama rinkimų kampanijoms ir asocijuotoms organizacijoms remti,

W.  kadangi Europos politinių fondų išlaidų modeliai skiriasi, 40 % savo biudžeto jie vidutiniškai išleidžia centrinei administracijai ir posėdžiams, o kitus 40 % – išorinėms paslaugoms kaip antai studijoms, tyrimams, publikacijoms ir seminarams,

X.  kadangi Europos politinių partijų nuosavų išteklių pagrindinis šaltinis yra narystės mokesčiai, renkami iš partijų narių, ir kadangi mažiau nei 5 % jų visų pajamų sudaro atskirų asmenų narystės mokesčiai ir dovanojamos lėšos,

Y.  kadangi finansavimas iš Sąjungos biudžeto sudaro didesnę visų pajamų dalį Europos politinių partijų, o ne Europos politinių fondų atveju,

Z.  kadangi aukos net nesudaro reikšmingos finansavimo dalies, nes 2009 m. reguliariai gavo aukų tik trys partijos ir du fondai,

AA.  kadangi yra potencialaus konfliktas tarp, viena vertus, siekio palengvinti ir paspartinti finansavimą, kad jis būtų veiksmingesnis, ir, kita vertus, siekio sumažinti finansinę riziką Sąjungos biudžetui,

AB.  kadangi per laikotarpį, kuriam taikomas šis pranešimas, 2008–2011 m., jokios sankcijos nebuvo taikomos jokiai finansuojamai partijai ar fondui,

AC.  kadangi Europos politinės partijos ir fondai, norintys gauti finansavimą, turi įgyti juridinio asmens statusą pagal valstybės narės, kurioje įsikūrusi jų buveinė, teisę ir kadangi jie neturi bendro teisinio statuso,

AD.  kadangi Europos politinėms partijoms ir fondams skiriamos subsidijos patenka į „dotacijų“ sąvoką, kaip tai apibrėžta Finansinio reglamento VI antraštinėje dalyje ir jo įgyvendinimo taisyklėse, bet ypatingas jų pobūdis reiškia, kad jos nėra palyginamos su bet komis dotacijomis, kurias skiria ir administruoja Komisija; kadangi tai yra atspindėta daugelyje Finansinio reglamento nuostatų, kuriomis nustatomos išimtys; kadangi ši išeitis nėra patenkinama,

Nauja politinė aplinka

1.  pažymi, kad politinės partijos ir su jomis susiję politiniai fondai yra pagrindinės parlamentinės demokratijos priemonės, užtikrinančios parlamentarų atskaitingumą, padedančios formuoti politinę piliečių valią, parengti politines programas, mokyti ir atrinkti kandidatus, išlaikyti dialogą su piliečiais ir suteikti piliečiams galimybę išreikšti savo požiūrį;

2.  pabrėžia, kad Lisabonos sutartyje numatytas šis politinių partijų ir jų fondų vaidmuo, siekiant ES lygmeniu sukurti Europos polį, politinę erdvę, ir Europos demokratiją, kurios pagrindinė sudėtinė dalis yra Europos piliečių iniciatyva;

3.  pažymi, kad Europos politinės partijos, tokios, kokios jos yra, negali visiškai atlikti šio vaidmens, nes jos yra tik nacionalines partijas apjungiančios organizacijos, o ne tiesiogiai susisiekiančios su rinkėjais valstybėse narėse;

4.  tačiau su malonumu pažymi, kad Europos politinės partijos ir politiniai fondai vis dėlto tapo nepakeičiamais veikėjais politiniame Europos Sąjungos gyvenime, ypač formuojant ir reiškiant atitinkamas įvairių „politinių šeimų“ pozicijas;

5.  pabrėžia, kad visos Europos politinės partijos turi atitikti aukščiausius demokratijos partijos viduje standartus (susijusius su demokratiniais partijos organų rinkimais ir demokratiniais sprendimų priėmimo procesais, įskaitant kandidatų atranką);

6.  mano, kad partijai įvykdžius Europos politinei partijai keliamus reikalavimus, tokia partija gali gauti finansavimą tik tuo atveju, jei bent vienas jos narys išrinktas Europos Parlamento nariu;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad politinės partijos turi teises ir pareigas, ir todėl turėtų laikytis bendros organizacinės struktūros; mano, kad organizacinės konvergencijos galima pasiekti tik Europos politinėms partijoms ir jų politiniams fondams suteikiant bendrą, ES teise grindžiamą teisinį ir mokestinį statusą;

8.  įsitikinęs, kad autentiškas juridinis Europos politinių partijų statusas ir jų pačių juridinio asmens statusas, tiesiogiai pagrįstas Europos Sąjungos teise, leis Europos politinėms partijoms veikti kaip Europos visuomenės interesų atstovams;

9.  laikosi nuomonės, kad Europos politinės partijos turėtų sąveikauti ir konkuruoti klausimais, susijusiais su bendromis Europos problemomis, Europos Sąjunga ir jos vystymusi, trimis pakopomis: regionine, nacionaline ir Europos lygmens; mano, kad itin svarbu, kad Europos politinės partijos būtų veiksmingos ir produktyvios ES ir valstybių narių bei kitais lygmenimis;

10.  pabrėžia svarbius su organizaciniais pajėgumais susijusius uždavinius, kuriuos turės spręsti Europos politinės partijos atsižvelgiant į reformas, kurios gali būti atliktos Europos rinkimų sistemoje (papildomos rikimų apygardos įsteigimas, tarpvalstybinių sąrašų sudarymas);

11.  pažymi, kad pirmiau išdėstyta idėja iš esmės atitinka Europos politinių partijų, dalyvaujančių referendumo kampanijose, idėją, kai atitinkami referendumai yra tiesiogiai susiję su klausimais, susijusiais su Europos Sąjunga;

12.  todėl nusprendė prašyti Komisijos pasiūlyti Europos politinių partijų statuto projektą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį;

13.  pažymi, kad trumpalaikėje perspektyvoje reikia pagerinti Europos politinių partijų ir fondų reglamentavimo aplinką, pirmuoju žingsniu laikant Europos teisinio statuso priėmimą;

Pasiūlymai dėl papildomų reformų

14.  mano, kad sprendžiant dėl finansavimo sąlygų įvykdymo turėtų būti atsižvelgiama į regioninių parlamentų arba asamblėjų narius tik jei atitinkamas parlamentas arba asamblėja turi teisės aktų leidybos galių;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad ir atsiskaitymo Europos politinių partijų ir fondų finansavimas ir sąskaitų apmokėjimas yra biurokratiškos ir varžančios procedūros; mano, kad didele dalimi taip yra dėl to, kad finansavimas patenka į „subsidijų“ režimą, pagal tai kaip apibrėžta Finansiniame reglamente, kuris yra tinkamas projektų ar asociacijų, bet ne partijų finansavimui;

16.  todėl laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų pasiūlyti Finansiniame reglamente sukurti naują antraštinę dalį, ypač skirtą ir pritaikytą Europos partijų ir fondų finansavimui; mano, kad Finansavimo reglamentas, kiek tai susiję su jo įgyvendinimu, turėtų nukreipti į naujos antraštinės dalies nuostatas;

17.  pabrėžia, kad partijų ir fondų finansavimas iš savo pačių lėšų yra gyvybingumo ženklas; mano, kad tai turėtų būti skatinama, padidinant dabartinę 12 000 eurų per metus ribą dovanojamoms lėšoms iki 25 000 eurų per metus iš vieno dovanotojo, tačiau kartu reikalaujant gavus lėšas atskleisti, kas dovanoja, kaip reikalaujama pagal galiojančius įstatymus ir siekiant skaidrumo;

18.  mano, kad šiomis aplinkybėmis reikalavimas pateikti metų veiklos programą, kaip prielaida gauti finansavimą, yra netinkamas politinėms partijoms; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad tokio reikalavimo nėra nei vienoje ES valstybėje narėje;

19.  pabrėžia tai, kad siekiant įgyvendinti tikslus būtina finansavimą gauti laiku; ragina padaryti Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių išimtį ir finansinių metų pradžioje sudaryti galimybes gauti 100 proc., o ne 80 proc., finansavimo; mano, kad atsižvelgiant į teigiamą patirtį praeityje Parlamento rizika itin maža;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad Finansiniame reglamente numatyta, kad „dotacija negalima finansuoti visų veiklos sąnaudų“; pastebi, kad ypač fondams labai sunku laikytis šios taisyklės, tai lemia apgaulingą buhalterijos tvarkymą, pavyzdžiui, nurodant įnašus natūra; atkreipia dėmesį į tai, kad beveik nėra nė vienos valstybių narių finansavimo sistemos, pagal kurią būtų reikalaujama patiems iš dalies finansuoti savo veiklą, kadangi tai gali sudaryti sunkumų mažesnėms ir neseniai įsikūrusioms partijoms;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad nepriklausomų išteklių dalis, kurią turi įrodyti Europos politinės partijos, galėtų būti sumažinta iki 10 proc. jų bendro biudžeto, siekiant toliau skatinti jų vystymąsi; taip pat mano, kad nuosavų išteklių dalis, kurią sudaro materialinis turtas, neturėtų viršyti 75 proc. jų bendro biudžeto;

22.  pažymi, kad, jeigu bus persvarstomos su Europos politiniais fondais susijusios teisinės priemonės, reikėtų pasinaudoti galimybe ir panaikinti reikalavimą įrodyti, kad jie turi nuosavų išteklių;

23.  pabrėžia, kad atliekant šį persvarstymą reikėtų panaikinti Europos politiniams fondams taikomus apribojimus dėl jų lėšų naudojimo Europos Sąjungoje; taip fondams būtų sudarytos galimybės atlikti savo vaidmenį ir ES viduje, ir už jos ribų;

24.  tačiau pabrėžia, kad finansavimo tvarkos sušvelninimą reikėtų kompensuoti Finansavimo reglamente numatant sankcijas, kurių šiuo metu nėra; mano, kad pažeidus taisykles, pavyzdžiui, susijusias su dovanojamų lėšų skaidrumu, šios sankcijos galėtų apimti finansines baudas; pabrėžia, kad reikia nustatyti tas pačias Europos politinėms partijoms ir su jomis susijusiems Europos politiniams fondams skirtas sąlygas, taikomas rezervų iš nuosavų išteklių kaupimui virš nustatytos ribos ir lėšų perkėlimui;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2008 m. Europos politinės partijos turėjo teisę gautas dotacijas panaudoti kampanijų finansavimui vykstant Europos Parlamento rinkimams (Finansavimo reglamento 8 straipsnio trečia pastraipa);; tačiau taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šias lėšas draudžiama naudoti referendumų kampanijoms finansuoti; vis dėlto mano, kad jeigu Europos politinės partijos turi atlikti politinį vaidmenį ES lygiu, jos turėtų turėti teisę dalyvauti ir šiose kampanijose, su sąlyga, kad minėtieji referendumai yra tiesiogiai susiję su Europos Sąjungos klausimais;

26.  ragina Europos politines partijas pradėti svarstyti pavienių piliečių tapimo tiesioginiais nariais ir tinkamo šių narių tiesioginio ar netiesioginio dalyvavimo partijų vidaus veikloje ir priimant sprendimus sąlygas;

o
o   o

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 297, 2003 11 15, p. 1. (2) OL C 292 E, 2006 12 1, p. 127. (3) Iš dalies pakeistas 2006 m. vasario 1 d. ir 2008 m. vasario 18 d. Biuro sprendimais. (4) 2006 m. kovo 23 d. rezoliucijos dėl Europos politinių partijų 14 punktas (OL C 292 E, 2006 12 1, p. 127). (5) 2007 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1524/2007, OL L 343, 2007 12 27, p. 5. (6) 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (7) 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl valdymo ir partnerystės bendrojoje rinkoje (2010/2289(INI))

P7_TA(2011)0144 A7-0083/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas, siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010)0608),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendroji rinka XXI a. Europai“ (COM(2007)0724) ir susijusį Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Bendroji rinka. Pasiekimų apžvalga“ (SEC(2007)1521),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl vienos bendros rinkos peržiūros(1) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Bendrosios rinkos apžvalga: dar vieneri metai“ (SEC(2008)3064),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje“ (COM(2010)0543),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 27-ąją metinę ES teisės taikymo kontrolės ataskaitą ir į susijusį Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Padėtis įvairiuose sektoriuose“ (SEC(2010)1143),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 29 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, skirtų bendrosios rinkos veikimui gerinti(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas dėl Bendrosios rinkos akto,

–  atsižvelgdamas į profesoriaus Mario Monti pranešimą Komisijai dėl bendrosios rinkos atgaivinimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo(3),

–  atsižvelgdamas į vidaus rinkos rezultatų suvestinę Nr. 21 (2010) ir į savo 2010 m. kovo 9 d.(4) ir 2008 m. rugsėjo 23 d.(5) rezoliucijas dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“ (COM(2007)0502),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 258–260 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 7, 10 ir 15 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7–0083/2011),

A.  kadangi norint atnaujinti bendrosios rinkos projektą reikia aktyvios visų piliečių, Europos institucijų, valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių paramos,

B.  kadangi siekiant užsitikrinti aktyvią visų suinteresuotųjų subjektų paramą svarbu, kad vykstant konsultacijoms ir dialogui su Komisija, taip pat ekspertų grupėse, būtų užtikrinamas veiksmingas pilietinės visuomenės ir MVĮ atstovavimas,

C.  kadangi tinkamas įvairių ES institucijų konsultacijų ir pranešimų (strategijos „Europa 2010“, 2010 m. ES pilietybės ataskaitos, integruotos pramonės politikos, Europos skaitmeninės darbotvarkės, M. Monti pranešimo, Parlamento rezoliucijos dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo, F. Gonzaleso ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimų bei kt.) platinimas, formulavimas ir tvarkymas ypač svarbus siekiant sėkmingai atnaujinti bendrosios rinkos projektą;

D.  kadangi vis dar egzistuoja didelis atotrūkis tarp bendrosios rinkos taisyklių ir praktinės naudos, kurią piliečiai ir verslas galėtų gauti jas taikydami,

E.  kadangi neperkeltų į nacionalinę teisę ES teisės aktų vidurkis siekia 1,7 %, atsižvelgiant į tuos atvejus, kai direktyvos perkėlimo laikotarpis neatitinka nustatyto termino ir kai Komisija pradėjo pažeidimo tyrimo procedūrą dėl neatitikimo,

Įžanga

1.  palankiai ir susidomėjęs vertina Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ ir jo trečią skyrių, kuriame siūloma taikyti visuotinį požiūrį siekiant atkurti įmonių ir piliečių pusiausvyrą bendrojoje rinkoje ir sustiprinti sprendimo priėmimo proceso demokratiškumą ir skaidrumą; pabrėžia, kad taikant šį požiūrį siekiama užtikrinti kuo daugiau pasiūlymų, pateiktų trijose komunikato dalyse, pusiausvyros;

2.  mano, kad visi trys komunikato skyriai yra vienodai svarbūs ir tarpusavyje susieti, todėl turėtų būti nagrinėjami taikant nuoseklų požiūrį ir neatskiriant vieno nuo kito nagrinėjamų klausimų;

3.  ragina Komisiją ir Tarybą sustiprinti holistinį požiūrį į bendrosios rinkos projekto atnaujinimą, integruojant bendrosios rinkos prioritetus į visas politikos sritis, kurios labai svarbios siekiant bendrosios rinkos, kuri atitiktų Europos piliečių, vartotojų ir verslo interesus;

4.  mano, kad Europos ekonomikos valdysena, strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas ir bendrosios rinkos projekto atnaujinimas yra vienodai svarbūs siekiant atgaivinti Europos ekonomiką, todėl turėtų būti vertinami kartu;

5.  mano, jog nevaržoma kliūčių ir konkurencinga bendroji rinka turėtų būti sukurta siekiant užtikrinti konkrečią naudą darbuotojams, studentams, pensininkams ir apskritai piliečiams bei verslo subjektams, ypač MVĮ, jų kasdieniame gyvenime;

6.  ragina Komisiją paskelbti Bendrosios rinkos akto įgyvendinimo tvarkaraštį ir reguliariai skelbti konkrečią pažangą siekiant atkreipti ES visuomenės dėmesį į tai, kad jis įgyvendinamas, ir nurodyti jo naudą;

Bendras vertinimas
Politinės lyderystės ir partnerystės stiprinimas

7.  yra įsitikinęs, kad vienas iš didžiausių bendrosios rinkos projekto atnaujinimo iššūkių – užtikrinti politinę lyderystę, įsipareigojimus ir koordinavimą; mano, kad atnaujinant bendrosios rinkos projektą nepaprastai svarbus visapusiškas aukščiausio politinio lygio vadovavimas;

8.  siūlo, kad Komisijos pirmininkui būtų suteikti įgaliojimai koordinuoti ir prižiūrėti bendrosios rinkos projekto atnaujinimą glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir valstybių narių kompetentingomis valdžios institucijomis; ragina Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkus atidžiai koordinuoti atitinkamus savo veiksmus, kuriais siekiama skatinti Sąjungos ekonomikos augimą, konkurencingumą, socialinę rinkos ekonomiką ir tvarumą;

9.  pabrėžia padidėjusį Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų vaidmenį pagal Lisabonos sutartį; ragina sustiprinti Parlamento vaidmenį bendrosios rinkos teisėkūros procese; ragina nacionalinius parlamentus įtraukti bendrosios rinkos taisykles į visą teisėkūros ciklą ir dalyvauti bendroje su Europos Parlamentu veikloje siekiant užtikrinti geresnę dviejų parlamentinių lygmenų sąveiką;

10.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą dialogui ir partnerystei skirti svarbiausią vietą atnaujintoje bendrojoje rinkoje ir ragina didinti visų suinteresuotųjų šalių pastangas siekiant užtikrinti, kad šis ketinimas būtų praktiškai įgyvendintas ir kad bendroji rinka galėtų atlikti savo vaidmenį skatinant augimą ir labai konkurencingą rinkos ekonomiką;

11.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su pirmininkaujančia valstybe nare kasmet rengti bendrosios rinkos forumą, kuriame dalyvautų ES institucijoms, valstybėms narėms, pilietinei visuomenei ir verslo organizacijoms atstovaujančios suinteresuotosios šalys, siekiant vertinti bendrosios rinkos atnaujinimo pažangą, keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir spręsti Europos piliečiams labiausiai rūpimus klausimus; ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant nustatyti 20 su bendrąja rinka susijusių didžiausią nepasitenkinimą ir nusivylimą keliančių šaltinių, su kuriais susiduria piliečiai; siūlo, kad Komisija galėtų pasinaudoti bendrosios rinkos forumu siekdama pristatyti šias problemas ir pateikti atitinkamus sprendimus;

12.  ragina valstybių narių vyriausybes prisiimti atsakomybę už bendrosios rinkos projekto atnaujinimą; palankiai vertina valstybių narių iniciatyvas optimizuoti būdus, kuriais jos sprendžia su bendrosios rinkos direktyvomis susijusius klausimus, t.y. koordinavimo gerinimą, paskatų sistemų kūrimą ir politinės direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę svarbos didinimą; mano, kad svarstant naujų teisės aktų prioritetus itin svarbu didinti dėmesį ir paskatas siekiant, kad bendrosios rinkos teisės aktai būtų laiku ir teisingai perkeliami į nacionalinę teisę, tinkamai taikomi ir geriau vykdomi;

13.  pažymi, kad bendrosios rinkos taisykles dažnai įgyvendina vietos ir regioninės valdžios institucijos; pabrėžia, jog reikia, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos labiau prisidėtų kuriant bendrąją rinką, laikydamosi subsidiarumo ir partnerystės principų ir dalyvaudamos visuose sprendimų priėmimo etapuose; siekdamas pabrėžti šį decentralizuotą požiūrį, siūlo kiekvienoje valstybėje narėje parengti „Vietos ir regionų valdžios institucijų teritorinį paktą dėl strategijos “Europa 2020' siekiant užtikrinti didesnę atsakomybę įgyvendinant strategiją „ES 2020“;

14.  mano, kad taikant gerą bendrosios rinkos valdymą būtina atsižvelgti į dviejų Europos lygmens patariamųjų institucijų, t. y. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto, bei socialinių partnerių vaidmenį;

15.  pabrėžia, kad dialogas su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene yra itin svarbus siekiant grąžinti pasitikėjimą bendrąja rinka; tikisi iš Komisijos naujų ir drąsių idėjų, kaip iš tikrųjų pagerinti šį dialogą; reikalauja, kad rengiant visus bendrosios rinkos teisės aktus, kurie turi įtakos darbo rinkai, būtų įtraukti socialiniai partneriai ir su jas būtų konsultuojamasi;

16.  palankiai vertina Komisijos siekį intensyvinti atvirą, skaidrų ir reguliarų dialogą su pilietine visuomene;

17.  ragina Komisiją paskelbti žaliąją knygą dėl ES institucijų konsultacijų su atstovaujančiomis asociacijomis ir pilietine visuomene užtikrinant, kad šio konsultacijos būtų plačios, grindžiamos dialogu ir duotų papildomos naudos vykdant siūlomą politiką;

18.  ragina Komisiją kuo labiau pritaikyti dialogą ir ryšius prie paprastų piliečių poreikių, pavyzdžiui, užtikrinti, kad visos viešos Komisijos konsultacijos būtų teikiamos visomis oficialiomis ES kalbomis arba kad kalba būtų vartojama tokiu būdu, jog ją suprastų ir paprastas pilietis;

19.  ragina Komisiją pradėti informacinę ir švietimo kampaniją apie bendrosios rinkos esmę ir nustatytus tikslus, kad būtų padidintas rinkos dinamiškumas ir atsižvelgta į socialinės ir teritorinės sanglaudos aspektus; pabrėžia, kad vykdant šią ryšių kampaniją kiekvieną pilietį, darbininką ir vartotoją būtina skatinti daugiau dalyvauti (ir užtikrinti geresnius gebėjimus dalyvauti) kuriant konkurencingą, teisingą ir subalansuotą rinką;

20.  mano, kad naujų Web 2.0 bendradarbiavimo priemonių ir metodų naudojimas užtikrina galimybę sukurti atviresnę, atsakingesnę, operatyvesnę ir veiksmingesnę bendrosios rinkos valdyseną;

Bendrosios rinkos reguliavimas

21.  mano, kad pavienių valstybių narių iniciatyvos negali būti veiksmingos be koordinuotų veiksmų ES lygmeniu, todėl itin svarbu, kad Europos Sąjunga turėtų vieną stiprią poziciją ir imtųsi bendrų veiksmų; laikosi nuomonės, kad solidarumas, kuriuo grindžiamas europinis socialinės ekonomikos modelis, ir nacionalinių sprendimų koordinavimas buvo itin svarbūs siekiant išvengti atskirų valstybių narių trumpalaikių protekcionistinių priemonių; išreiškia susirūpinimą, kad vėl atsiradus nacionalinio lygmens ekonominiam protekcionizmui bendroji rinka greičiausiai būtų suskaidyta ir sumažėtų konkurencingumas, todėl to reikia išvengti; yra susirūpinęs, kad dabartinė ekonomikos ir finansų krizė gali būti naudojama protekcionistinių priemonių įvairiose valstybėse narėse atnaujinimui pagrįsti, nors ekonominio nuosmukio sąlygomis, priešingai, reikėtų taikyti bendrus apsaugos mechanizmus;

22.  mano, kad pažanga vidaus rinkoje neturėtų remtis mažiausiuoju bendru vardikliu; taigi ragina Komisiją imtis vadovauti ir pateikti ryžtingus pasiūlymus; ragina valstybes nares naudoti tvirtesnio bendradarbiavimo metodą srityse, kuriose 27 valstybėms narėms susitarti neįmanoma; pažymi, kad kitos valstybės vėliau galėtų prisijungti prie šių novatoriškų iniciatyvų;

23.  mano, kad bendrosios rinkos veiksmingumas ir teisėtumas bendrai nukenčia dėl bendrosios rinkos valdysenos sudėtingumo;

24.  mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti ES teisės aktų kokybei ir aiškumui, siekiant padėti valstybėms narėms taikyti bendrosios rinkos taisykles;

25.  mano, kad reglamentų rengimas vietoj direktyvų atitinkamais atvejais galėtų padėti kurti aiškesnę reguliavimo aplinką ir sumažinti vykdymo išlaidas, susijusias su perkėlimu į nacionalinę teisę; ragina Komisiją parengti tikslingesnį teisėkūros priemonių parinkimo, kuris priklausytų nuo nuostatų, kurios turės būti įgyvendintos, teisinių ir dalykinių ypatybių, metodą, atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus;

26.  ragina Komisiją ir Tarybą dėti daugiau pastangų įgyvendinant pažangaus reglamentavimo strategiją, kad būtų galima toliau gerinti reglamentavimo kokybę visapusiškai atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus;

27.  ragina Komisiją tęsti nepriklausomo teisės aktų ex-ante ir ex-post vertinimo procesą, kuriame dalyvautų suinteresuotieji subjektai, siekiant pagerinti teisėkūros veiksmingumą;

28.  siūlo, kad Komisija susistemintų ir patobulintų MVĮ tyrimą, atsižvelgdama į įvairias jų situacijas, kad būtų galima įvertinti teisėkūros pasiūlymų poveikį šioms įmonėms;

29.  mano, kad atitikties lentelės padeda užtikrinti geresnį bendrosios rinkos taisyklių perkėlimą į nacionalinę teisę ir labai palengvina jų taikymo užtikrinimą; ragina valstybes nares sukurti ir viešai paskelbti bendrosios rinkos teisės aktams skirtas atitikties lenteles; pabrėžia, kad ateityje Parlamentas gali neįtraukti pranešimų dėl su Taryba suderintų kompromisinių tekstų į plenarinės sesijos darbotvarkę, jei nenumatomos nuostatos dėl atitikties lentelių;

Administracinis koordinavimas, problemų sprendimo mechanizmai ir informavimas

30.  pritaria pasiūlymams dėl Bendrosios rinkos akto, kuriais siekiama plėtoti tolesnį valstybių narių bendradarbiavimą administravimo srityje, įskaitant vidaus rinkos informacinės sistemos išplėtimą, kad ji apimtų kitas atitinkamas teisės aktų sritis, atsižvelgiant į sistemos saugumą ir tinkamumą naudoti; ragina Komisiją remti valstybes nares rengiant mokymus ir konsultuojant;

31.  mano, kad galima būtų įtraukti vietos ir regionines valdžios institucijas į vidaus rinkos informacinės sistemos vystymo ir plėtros procesus, prieš tai kruopščiai įvertinus naudą ir problemas, kurių gali kilti išplečiant šią sistemą;

32.  pabrėžia, kad labai svarbu gerinti komunikaciją ir išplėsti bendrosios rinkos informacinę sistemą, kadangi tai būtina siekiant visų pirma MVĮ teikti aiškią informaciją apie vidaus rinką;

33.  palankiai vertina Komisijos ketinimą bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant konsoliduoti ir stiprinti neoficialias problemų sprendimo priemones, kaip antai SOLVIT, ES bandomuosius projektus ir Europos vartotojų centrus; ragina Komisiją parengti gaires įvairių problemų sprendimo priemonių plėtojimo ir sąsajų klausimais, kad būtų galima užtikrinti veiksmingumą, patogų naudojimą ir išvengti nereikalingo dubliavimosi; ragina valstybes nares numatyti atitinkamus išteklius problemų sprendimo priemonėms;

34.  ragina Komisiją toliau plėtoti ir viešinti interneto svetainę „Jūsų Europa“, kad joje būtų teikiama viena bendra prieiga prie visos informacijos ir visų pagalbos paslaugų, kurių reikia piliečiams ir įmonėms, kad galėtų bendrojoje rinkoje pasinaudoti savo teisėmis;

35.  ragina valstybes nares paversti Paslaugų direktyvoje nurodytus kontaktinius centrus į patogius naudoti ir lengvai prieinamus e. valdžios centrus, kuriuose įmonės galėtų lengvai gauti visą reikalingą informaciją atitinkamomis ES kalbomis, tvarkyti formalumus ir atlikti būtinus veiksmus elektroninėmis priemonėmis, kad galėtų teikti paslaugas atitinkamoje valstybėje narėje;

36.  pripažįsta svarbų tarnybos EURES vaidmenį palengvinant laisvą darbuotojų judėjimą Sąjungoje ir užtikrinant glaudų nacionalinių įdarbinimo tarnybų bendradarbiavimą; ragina valstybes nares plėsti visuomenės žinias apie šią naudingą tarnybą siekiant, kad daugiau ES piliečių galėtų visapusiškai pasinaudoti užimtumo galimybėmis visoje ES;

37.  ragina nacionalinius parlamentus, regionų ir vietos valdžios institucijas bei socialinius partnerius aktyviai dalyvauti informuojant apie bendrosios rinkos privalumus;

Taisyklių perkėlimas į nacionalinę teisę ir taikymo užtikrinimas

38.  ragina Komisiją pasinaudoti visais pagal Sutartis suteiktais įgaliojimais, kad Europos piliečių, vartotojų ir įmonių labui būtų pagerintas bendrosios rinkos taisyklių perkėlimas į nacionalinę teisę, taikymas ir taikymo užtikrinimas; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant, kad bendrosios rinkos taisyklės būtų visapusiškai ir teisingai taikomos;

39.  mano, kad pažeidimo nagrinėjimo procedūra išlieka pagrindine bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo priemone, bet pabrėžia, kad reikėtų apsvarstyti papildomas priemones, kurioms reikia mažiau laiko ir kurios yra mažiau sudėtingos;

40.  ragina Komisiją atsispirti bet kokiai politinei įtakai ir nedelsiant pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kai nepavyksta pasiekti rezultatų taikant ikiteisminio problemų sprendimo mechanizmą;

41.  pažymi, kad Teisingumo Teismo pastarojo meto praktika suteikia Komisijai naujų galimybių taikyti procedūrą dėl valstybių narių daromų bendrosios rinkos taisyklių „bendrų ir sistemingų pažeidimų“;

42.  ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti pakeitimais, numatytais SESV 260 straipsniu, kuriais supaprastinamas ir paspartinamas finansinių nuobaudų taikymas, kai vykdoma pažeidimų nagrinėjimo procedūra;

43.  mano, kad Komisija turėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį užtikrinant bendrosios rinkos taisyklių taikymą vykdydama labiau sistemingą ir savarankišką stebėseną siekiant pagreitinti pažeidimų nagrinėjimo procedūras;

44.  apgailestauja, kad pernelyg daug pažeidimų nagrinėjimo procedūrų ilgai užtrunka, kol jos yra užbaigiamos ar pateikiamos Teisingumo Teismui; prašo Komisijos nustatyti 12 mėnesių ribą kaip didžiausią vidutinį pažeidimų nagrinėjimo nuo bylos pradžios iki paraiškos Teisingumo Teismui pateikimo terminą; labai apgailestauja, kad šios procedūros neturi tiesioginio poveikio ES piliečiams ar gyventojams, kurie gali būti nepakankamo ES teisės aktų vykdymo užtikrinimo aukos;

45.  prašo Komisijos geriau ir skaidriai informuoti apie vykdomas pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

46.  ragina Komisiją pasiūlyti terminą, per kurį valstybės narės turėtų įvykdyti Teisingumo Teismo nutarimus;

47.  pritaria Komisijos iniciatyvoms toliau tobulinti alternatyvią ginčų sprendimo (ADR) priemonę siekiant vartotojams ir įmonėms suteikti galimybę greitai ir veiksmingai pasinaudoti nebrangiu neteisminiu ginčų sprendimo būdu iškilus ginčui šalies viduje ar tarpvalstybinio pobūdžio ginčui dėl pirkimo internetu ir ne internetu; palankiai vertina Komisijos pradėtas konsultacijas, pabrėžia, kad piliečius reikia geriau informuoti apie alternatyvios ginčų sprendimo priemonės buvimą;

48.  ragina Komisiją taip pat skirti dėmesį ginčų prevencijai, pvz., taikant griežtesnes priemones, kurios užkirstų kelią nesąžiningai komercinei veiklai;

49.  palankiai vertina Komisijos ketinimą pradėti viešąsias konsultacijas dėl Europos pozicijos kolektyvinio žalos atlyginimo klausimu ir prieštarauja tam, kad būtų pradėta taikyti kolektyvinio žalos atlyginimo sistema pagal JAV modelį, kuriam būdingos stiprios ekonominės paskatos teikti teismams nepagrįstas bylas;

50.  pažymi, kad teikiant bet kokį pasiūlymą dėl kolektyvinio žalos atlyginimo už konkurencijos teisės pažeidimus turi būti atsižvelgta į Parlamento nuomonę, išreikštą 2009 m. kovo 26 d. rezoliucijoje dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl ES antimonopolinių taisyklių pažeidimo; primygtinai reikalauja, kad Parlamentas dalyvautų priimant tokį teisės aktą pagal įprastą teisėkūros procedūrą, ir ragina Komisiją plačiau apsvarstyti būtiniausius standartus, susijusius su teise į žalos, kuri padaroma pažeidus Sąjungos teisę, atlyginimą;

Stebėjimas, vertinimas ir modernizavimas

51.  pritaria tikslingam ir įrodymais pagrįstam rinkos stebėjimo ir vertinimo metodui; ragina Komisiją ir toliau plėtoti rinkos stebėjimo priemones, kaip antai, Paslaugų direktyvoje numatytas įspėjimo mechanizmas, gerinant metodiką, rodiklius ir duomenų rinkimą ir kartu laikantis praktiškumo ir ekonomiškumo principų;

52.  atkreipia dėmesį į būtinybę greičiau ir aiškiau įvertinti visų bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse padėtį;

53.  pabrėžia, jog Paslaugų direktyvoje numatytas savitarpio vertinimas – tai naujoviškas kolegialaus spaudimo taikymo būdas siekiant pagerinti taisyklių perkėlimo į nacionalinę teisę kokybę; pritaria tam, kad, jei tikslinga, savitarpio vertinimas būtų atliekamas kitose srityse, pvz., laisvo prekių judėjimo srityje;

54.  skatina valstybes nares reguliariai persvarstyti nacionalines taisykles ir procedūras, kurios turi poveikį laisvam paslaugų ir prekių judėjimui, siekiant supaprastinti ir modernizuoti nacionalines taisykles ir pašalinti besidubliuojančias nuostatas; mano, kad nacionalinių teisės aktų, taikomų įgyvendinant Paslaugų direktyvą, tikrinimo procesas galėtų būti veiksminga priemonė ir kitose srityse siekiant pašalinti besidubliuojančias nuostatas ir nepagrįstas nacionalines kliūtis laisvam judėjimui;

55.  ragina Komisiją remti pastangas, dedamas viešajame sektoriuje siekiant imtis naujoviškų metodų, naudoti naujas technologijas ir procedūras ir skleisti geriausią praktiką viešojo administravimo srityje, nes taip sumažinama biurokratija ir skatinama politika, pagal kurią dėmesys skiriamas piliečiams;

Svarbiausi prioritetai

56.  prašo, kad kiekviena Europos Vadovų Tarybos pavasario sesija būtų skiriama bendrosios rinkos būklei įvertinti remiantis stebėsenos procesu;

57.  ragina Komisiją paskelbti žaliąją knygą, skirtą ES institucijų konsultacijų su atstovaujančiomis asociacijomis ir pilietine visuomene gairėms, užtikrinant, kad šios konsultacijos būtų plačios, grindžiamos dialogu, skaidrios ir duotų papildomos naudos vykdant siūlomą politiką;

58.  ragina valstybes nares sukurti ir viešai paskelbti bendrosios rinkos teisės aktams skirtas atitikties lenteles;

59.  ragina valstybes nares iki 2012 m. pabaigos sumažinti bendrosios rinkos direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę deficitą iki 0,5 proc. neperkeltų perkeltų teisės aktų atveju ir iki 0,5 proc. sumažinti neteisingai perkeltų teisės aktų kiekį;

60.  ragina Komisiją iki 2011 m. pabaigos pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl ES alternatyvių ginčų sprendimo priemonių naudojimo ir pabrėžia, kad svarbu greitai priimti šį pasiūlymą;

o
o   o

61.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 187 E, 2008 7 24, p. 80. (2) OL L 176, 2009 7 7, p. 17. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0186. (4) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 25. (5) OL C 8 E, 2010 1 14, p. 7.

2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrosios rinkos Europos gyventojams (2010/2278(INI))

P7_TA(2011)0145 A7-0072/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, įtrauktą į Sutartis ES sutarties 6 straipsniu,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarčių nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Sutarties 3 straipsnio 3 dalį, kurioje Sąjunga įpareigojama siekti didelio konkurencingumo socialinės rinkos ekonomikos, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos kokybės gerinimo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „nustatant ir įgyvendinant ES politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus“,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 12 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas ES politikos ir veiklos kryptis“,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 14 straipsnį ir 26 protokolą dėl bendrus (ekonominius) interesus tenkinančių paslaugų,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos“ (COM(2010)0608),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Piliečių darbotvarkė. Siekiant rezultatų Europai“ (COM(2006)0211),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendroji rinka XXI a. Europai“ (COM(2007)0724) ir Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendroji rinka. Rezultatų apžvalga“ (SEC(2007)1521), į 2007 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl vienos bendros rinkos peržiūros(1) ir į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendrosios rinkos peržiūra: po vienerių metų“ (SEC(2008)3064),

–  atsižvelgdamas į Komisiją komunikatą „Perspektyvos, prieinamumas ir solidarumas. Nauja socialinė vizija XXI amžiaus Europoje“ (COM(2007)0726) ir į Komisijos komunikatą „Bendrus interesus tenkinančios paslaugos, įskaitant bendrus interesus tenkinančias socialines paslaugas. Naujas Europos įsipareigojimas“ (COM(2007)0725) ir į 2006 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos Baltosios knygos dėl bendro intereso paslaugų(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 29 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, skirtų bendrosios rinkos veikimui gerinti(3) ir į 2004 m. liepos 12 d. Komisijos rekomendaciją dėl vidaus rinkos direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos mėn. vidaus rinkos rezultatų suvestinę (SEC(2009)1007) ir į 2010 m. kovo 9 d.(5) bei 2008 m. rugsėjo 23 d.(6) Europos Parlamento rezoliucijas dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategija. Vartotojų teisių stiprinimas, gerovės didinimas ir veiksminga jų apsauga“ ir į 2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl 2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategijos(7),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Vartotojams teikiamos bendrosios rinkos naudos stebėsena. Antrasis Vartotojų rinkų suvestinės leidimas“ (COM(2009)0025) ir į kartu pateiktą Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Antroji vartotojų rinkų rezultatų suvestinė“ (SEC(2009)0076),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą dėl vartotojų acquis vykdymo (COM(2009)0330), į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo, taikymo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) (COM(2009)0336),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais Europos Sąjungoje (COM(2009)0557),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vartotojų apsaugos(8),

–  atsižvelgdamas į profesoriaus Mario Monti pranešimą Komisijai dėl bendrosios rinkos atnaujinimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl finansų, ekonomikos ir socialinės krizės(10),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Judus jaunimas“ (COM(2010)0477),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl elektroninės prekybos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo(11),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu „Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“ (COM(2010)0603),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus pranešimą „Europos bendrosios rinkos kliūtys 2008 m.“(12),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. SOLVIT metinę ataskaitą dėl SOLVIT tinklo plėtros ir veiklos (SEC(2009)0142), į 2008 m. gegužės 8 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl veiksmų plano dėl integruoto bendrosios rinkos rėmimo paslaugų teikimo piliečiams ir įmonėms metodo (SEC(2008)1882) ir į 2010 m. kovo 9 d. Parlamento rezoliuciją dėl SOLVIT(13),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus, kuriuo siekiama sukurti taisyklių ir principų, susijusių su akreditavimu ir rinkos priežiūra, bendrąją sistemą(14),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A7–0072/2011),

A.  kadangi veikianti bendroji rinka yra pagrindinis variklis, kuris padės Europos Sąjungai pasiekti savo visas galimybes konkurencingumo, pažangaus, integracinio ir tvaraus augimo, daugiau geresnių darbo vietų kūrimo srityse, taip pat siekiant sudaryti vienodas sąlygas visiems Europos piliečiams ir stiprinant itin konkurencingą socialinės rinkos ekonomiką,

B.  kadangi Bendrosios rinkos aktas svarbus europiečiams kaip aktyviems Europos ekonomikos dalyviams,

C.  kadangi bendrosios rinkos negalima vertinti vien ekonominiu požiūriu, nes ji yra neatskiriama platesnės teisinės sistemos, kuria užtikrinamos konkrečios pagrindinės piliečių, vartotojų, darbuotojų, verslininkų ir įmonių, ypač mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), teisės, dalis,

D.  kadangi piliečiai, norintys studijuoti, dirbti kitoje valstybėje narėje, ten persikelti ar kitose valstybėse apsipirkti, ir MVĮ, norinčios įsisteigti kitoje valstybėje narėje ar vystyti tarpvalstybinę prekybą, susiduria su per daug kliūčių; kadangi šios kliūtys atsiranda dėl, be kitų priežasčių, nepakankamai suderintų nacionalinių įstatymų, nepakankamo socialinės apsaugos teisių perkėlimo ir pernelyg didelės biurokratijos, nes šie reiškiniai trukdo laisvam asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui Europos Sąjungoje,

E.  kadangi norint užbaigti kurti bendrąją rinką reikia bendro požiūrio, kad būtų toliau stiprinamas jos kūrimas, kaip pabrėžiama M. Monti pranešime ir rezoliucijoje dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo, visas susijusias politikos sritis įtraukiant į bendrosios rinkos strateginį tikslą, kuris apimtų ne tik konkurencijos politiką, bet ir, be kitų, pramonės, vartotojų, energetikos, transporto, skaitmeninės, socialinės, aplinkos apsaugos, klimato kaitos, prekybos, regionų, teisingumo ir pilietybės politikos sritis, kad būtų pasiektas aukštas integracijos lygis,

F.  kadangi bendroji rinka Europos vartotojams, ypač tiems, kurie gyvena sunkiau prieinamose vietovėse, pvz., salose, kalnuose ir retai apgyvendintuose regionuose, ir tiems, kurių mobilumas mažesnis, turėtų suteikti didesnes pasirinkimo galimybes už mažesnę kainą,

G.  kadangi Komisijos skelbiama spausdintinė ir internete pateikiama medžiaga dažnai būna pernelyg abstrakti ar sudėtinga, kad ja tikrai susidomėtų piliečiai ir visa visuomenė,

H.  kadangi svarbu, kad Bendrosios rinkos aktą sudarytų priemonių, kurios nebūtų viena nuo kitos atskirtos, rinkinys ir kad visais pasiūlymais būtų padedama siekti suderinto tikslo,

Įvadas

1.  džiaugiasi Komisijos komunikatu „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“, ypač jo II skyriumi, „Pasitikėjimo atkūrimas bendrosios rinkos pagrindu laikant Europos gyventojus“, kuriame pateikiama 19 Europos piliečiams skirtų iniciatyvų;

2.  mano, kad Komisijos komunikato pasiūlymai iš esmės atitinka Europos Parlamento lūkesčius, tačiau reikia juos sustiprinti, kad piliečiai būtų laikomi bendrosios rinkos ašimi;

3.  apgailestauja, kad komunikatas buvo suskirstytas į tris skyrius, skirtus europiečių, įmonių ir valdymo klausimams, o ne pagal temas; pažymi, kad bendrosios rinkos konkurencingumas ir jos priimtinumas piliečiams turėtų būti laikomi ne prieštaringais, o vienas kitą papildančiais tikslais; vis dėlto mano, kad trys komunikato skyriai yra vienodai svarbūs ir susiję tarpusavyje ir į juos reikėtų žvelgti nuosekliai, atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų ES ir valstybių narių lygmenimis pateiktus pasiūlymus ir rūpesčius;

4.  tvirtai įsitikinęs, kad, laikantis L. Grecho pranešimo (A7-0132/2010) ir M. Monti pranešimo dvasios, Bendrosios rinkos aktas turi sudaryti nuoseklų ir subalansuotą priemonių paketą, kuris sukurtų pagrindą Europai, kurioje suteikiama papildoma nauda piliečiams ir įmonėms;

5.  teigia, kad vykdant ES kovos su finansinės ir ekonominės krizės padariniais politiką ir strategiją „ES 2020“ būtina vėl kurti ir plėtoti bendrąją rinką;

6.  laikosi nuomonės, kad Europos gyventojai dar nevisiškai išnaudojo bendros rinkos galimybes daugelyje sričių, įskaitant laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą, ir kad reikia naujų paskatų, ypač siekiant užtikrinti veiksmingą geografinį darbo jėgos judumą Europoje;

7.  laikosi nuomonės, kad pagal bendros rinkos strategiją turėtų būti stiprinama socialinė gerovė, darbuotojų teisės ir užtikrintos teisingos darbo sąlygos visiems Europos gyventojams;

8.  palaiko Komisijos sumanymą Bendrosios rinkos aktu visoje Europoje pradėti visuotines ir pragmatines diskusijas dėl vidaus rinkos naudos bei išlaidų ir prašo, kad Komisija užtikrintų veiksmingą vidaus rinkos taisyklių, kuriomis mažinama administracinė našta piliečiams, taikymą;

9.  taip pat įsitikinęs, kad tinkamai įgyvendinus Europos bendrąją rinką būtų sukurtas pagrindas užbaigti politinės ir ekonominės integracijos procesą;

10.  ypač pabrėžia šiame komunikate prisiimtą Komisijos įsipareigojimą skatinti naują požiūrį į tvarų vystymąsi,

11.  pabrėžia, kad Europos piliečių ir kitų teisėtų gyventojų teisėms poveikį daro ne tik valstybių narių prastai įgyvendinami ir taikomi bendrosios rinkos teisės aktai, bet ir kiti teisės aktai; ypač ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų geriau įgyvendinama Laisvo judėjimo direktyva (2004/38/EB);

12.  mano, kad siekiant užbaigti kurti bendrąją rinką reikia sutelkti pastangas sprendžiant piliečių, vartotojų, viešųjų paslaugų naudotojų ir įmonių problemas ir siekiant, kad jie gautų apčiuopiamos naudos, kad būtų atkurtas jų pasitikėjimas bendrąja rinka ir kad jie būtų labiau supažindinti su šios rinkos siūlomomis galimybėmis;

13.  ragina valstybes nares ir Komisiją imtis bendrų pastangų norint informuoti bendrosios rinkos piliečius ir siekiant užtikrinti, kad būtų pripažinta jos teikiama nauda ir kad jie gerai suprastų savo, kaip vartotojų, teises ir jas įgyvendintų; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta, kad reikia geresnių komunikacijos strategijų, kurios tikrai sudomintų ir patrauktų daugumą piliečių, ir reikia plačiai bei kūrybingai pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis;

14.  pabrėžia, kad bendros rinkos Europos gyventojams esmė visų pirma susijusi su darbo vietomis ir naujų darbo vietų kūrimu ir kad itin svarbu sukurti aplinką, kurioje įmonės ir piliečiai gali visiškai pasinaudoti savo teisėmis;

15.  pabrėžia, kad bendroji rinka suteikia daug galimybių užimtumo, augimo ir konkurencingumo požiūriu ir kad būtina patvirtinti tvirtą struktūrinę politiką, kad šios galimybės būtų visiškai išnaudotos;

16.  pabrėžia, kad siekiant spręsti demografines problemas reikia numatyti strategiją, kurią taikant būtų kuriamos darbo vietos, kurios užpildytų ES darbo rinkos spragas;

17.   pritaria 2010 m. gegužės 20 d. rezoliucijoje dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo išdėstytam požiūriui, kad Komisija turi skatinti rengti vartotojui palankius bendrosios rinkos teisės aktus siekiant užtikrinti visapusišką vartotojų interesų įtraukimą į bendrosios rinkos darbo dokumentus;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant, kad bendroji rinka veiktų, labai svarbus piliečių ir vartotojų pasitikėjimas, kuris neturėtų būti laikomas savaime suprantamu dalyku, ir mano, kad jį reikia ugdyti; ypač mano, kad norėdamos tęsėti savo pažadus valstybės narės ir ES institucijos privalo užtikrinti, kad būtų visapusiškai išnaudoti dabartinės bendrosios rinkos sistemos veikimo pajėgumai; pabrėžia, kad norint sėkmingai užbaigti kurti bendrąją rinką piliečių pasitikėjimas yra toks pat būtinas, kaip ir palanki terpė įmonėms; mano, kad norint pasiekti abu tikslus, reikėtų, jog socialinėmis, aplinkosauginėmis ir vartotojų apsaugos priemonėmis būtų sudarytas tinkamas pagrindas ekonominei integracijai;

19.   be to, mano, kad, atsižvelgiant į pridėtinę vertę Europos piliečiams, bendrosios rinkos pasiūlymuose turi būti laikomasi subsidiarumo ir valstybių narių suverenumo principų ir valstybės narės skatinamos keistis geriausia patirtimi;

20.   pabrėžia, kad trūksta tiesioginio piliečių informavimo, ir mano, kad ES atstovybes valstybėse narėse būtina įpareigoti nedelsiant reaguoti į neigiamus ir klaidinančius žiniasklaidos pranešimus pateikiant faktus, taip pat joms derėtų dėti daugiau pastangų teikiant informaciją apie Europos teisės aktus, projektus ir programas, taip skatinant faktais pagrįstas diskusijas Europos klausimais; toliau skatina kuo plačiau ir pasitelkiant vaizduotę naudoti šiuolaikines technologijas, įskaitant vaidmenų vaizdo žaidimus, kuriuos jaunimas gali žaisti rungtyniaudamas Europos lygmeniu (pvz., jie gali būti įtraukiami į mokykloms skirtus ES konkursus), tuo pat metu susipažinti, kaip veikia ekonomika ir ES;

21.  nurodo, kad gali būti pagerintas išsiplėtusios ES veiksmingumas ir demokratinis teisėtumas ir reikėtų tai padaryti, kadangi Europos piliečių parama ES akivaizdžiai mažėja; laikosi nuomonės, kad per mažai laiko ir pastangų skiriama arba taikomi netinkami metodai siekiant suvienyti Europos žmones, nors tai turėtų būti svarbiausias ES uždavinys; todėl ragina valstybes nares ir ES institucijas dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti daugiau paramos ES ir įtikinti Europos žmones ES vertybių reikšme ir ES naudingumu bei nauda;

22.  mano, kad kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu labai svarbu, kad tinkamai veiktų vidaus rinka, ir ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti veiklą šioje srityje ir naudotis visomis turimomis priemonėmis, įskaitant bendradarbiavimo ir patikros mechanizmą;

23.  pabrėžia poreikį rengiant Bendrosios rinkos aktą įtraukti Stokholmo programos tikslus, ypač susijusius su atviromis sienomis ir laisvu prekių, kapitalo, paslaugų ir asmenų judėjimu;

24.  teigia, kad valstybių narių pareiga yra patvirtinti ir įgyvendinti Europos teisės aktus dėl vidaus rinkos ir su ja susijusių Europos piliečių teisių;

25.  pabrėžia, kad bendroji rinka turi būti įgyvendinama visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos piliečių ir gyventojų teises, kaip įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijoje;

26.  mano, kad peticijų procesas gali turėti teigiamą poveikį padedant piliečiams pasinaudoti vidaus rinka;

27.  ragina Komisiją patvirtinti aiškią ir lengvai suprantamą Piliečių chartiją dėl teisės gyventi ir dirbti bet kurioje ES valstybėje ir parengti įvairiomis kalbomis tikslinę informaciją apie kasdienes problemas, su kuriomis piliečiai susiduria keliaudami, pirkdami arba parduodami Europoje, ir apie socialius, sveikatos, vartotojų apsaugos ir aplinkosaugos standartus, kuriais jie gali pasitikėti;

28.  mano, kad 19-ka Komisijos pasiūlytų veiksmų turėtų būti išdėstyti pagal prioritetus atsižvelgiant į galimą jų poveikį darbo vietų kūrimui ir į tai, kokių apčiuopiamų rezultatų pagal juos gali būti suteikta Europos piliečiams ir verslui per realų laikotarpį;

29.  primena, kad savo rezoliucijoje dėl socialinės ekonomikos Europos Parlamentas prašė geresnio socialinės ekonomikos įmonių pripažinimo, įskaitant bendrą koncepcijos įtraukimą į ES politiką, intensyvesnį dialogą su socialinės ekonomikos atstovais, geresnes paramos priemones verslui ir pripažinimą palaikant socialinį dialogą; primena, kad toje pačioje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragino nacionaliniuose registruose fiksuoti socialinės ekonomikos įmones ir parengti specialią statistiką apie socialinės ekonomikos įmonių veiklą;

30.  ragina pradėti per televiziją transliuoti Europos tarpvalstybinio metų verslo konkursą, kad žmonės pamatytų bendrosios rinkos galimybes ir naudą ir atrastų jaunus potencialius idėjų turinčius žmones; mano, kad susižavėjimas matant žmones iš įvairių Europos vietų susirenkančius kartu kurti verslo plano, ieškoti finansavimo ir pradėti bendros veiklos padėtų propaguoti Europos idėją ir bendrąją rinką, o kartu ir verslumo idėją; be to, mano, kad laimėjusio verslo stebėjimas visus metus – taip pat stebint įmonės darbuotojus, jų draugus ir šeimas – galėtų padėti pamatyti bendrosios rinkos teikiamą naudą, jos trūkumus ir jų sprendimo būdus siekiant, kad žmonės suprastų, kokia iš tiesų yra Europa, taip pat ir žmogiškuoju požiūriu;

31.  primena, kad reikia, remiantis ES integruotomis politikos priemonėmis, atsižvelgti į regionų, turinčių specifinių teritorinių bruožų, ypač atokiausių regionų, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje, padėtį, kad šie regionai ir jų įmonės, darbo jėga bei piliečiai būtų visapusiškai įtraukti į ES vidaus rinką ir turėtų iš to visokeriopos naudos; ragina Komisiją toliau taikyti ir kurti šiems regionams specialias išlygas; primena, jog reikia parengti platesnės apimties Europos kaimynystės veiksmų planą, numatytą Komisijos komunikate COM(2004)0343, kaip papildomą integracijos į bendrąją rinką priemonę; ragina išplėsti ir papildyti skyriuje „Bendrosios rinkos solidarumo stiprinimas“ pateiktus pasiūlymus ir ypač tinkamai atsižvelgti į bendrosios rinkos poveikį nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose, siekiant numatyti ir paremti šių regionų pastangas prisitaikyti ir jiems padėti;

Bendras įvertinimas

32.  ragina Komisiją imtis skubių veiksmų, kad būtų paskatintas piliečių judumas, siekiant propaguoti tvarų augimą, užimtumą ir socialinę įtrauktį, bei ragina sukurti judumo suvestinę, kad būtų galima pamatuoti judumą ES; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi Komisijos iniciatyvomis dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo, iniciatyva „Judus jaunimas“, „Europos įgūdžių pasas“, pasiūlymu dėl oro keleivių teisių, iniciatyva dėl galimybės naudotis tam tikromis pagrindinėmis bankininkystės sektoriaus paslaugomis ir siūloma iniciatyva padidinti banko mokesčių skaidrumą ir palyginamumą; siūlo, kad Komisija, rengdama poveikio vertinimą, atliktų ekonominės naudos analizę ir išnagrinėtų minėtų iniciatyvų sąsajas; ragina Komisiją didinti ir plėsti dalyvavimą, ypač jaunimo tarpe, judumo programose ir didinti šioms programoms skiriamą dėmesį;

33.   pabrėžia, kad Europos piliečiams svarbiausi su gaminių sauga ir rinkos priežiūra susiję klausimai; todėl palankiai vertina Komisijos daugiametį veiksmų planą, skirtą Europos rinkos priežiūrai gerinti ir grindžiamą muitinių kontrolės ir gaminių saugos gairėmis, bei ragina Komisiją sukurti visiems gaminiams skirtą bendrosios rinkos priežiūros sistemą, pagrįstą vienu teisės aktu, kuris apimtų ir bendros gaminių saugos direktyvą, ir rinkos priežiūros reglamentą; ragina Komisiją aktyviau koordinuoti geriausią patirtį ir ją dalintis tarp nacionalinių muitinių ir rinką prižiūrinčių valdžios institucijų, siekiant padidinti iš trečiųjų šalių importuojamų prekių pasienio kontrolės efektyvumą; ragina valstybes nares ir Komisiją naudoti reikiamus išteklius, kad rinkos priežiūros veiklai būtų veiksminga;

34.  ragina Komisija prašyti valstybių narių, kurios vis dar taiko savo darbo rinkų apribojimus, persvarstyti savo pereinamąsias nuostatas, kad galėtų atverti savo darbo rinkas visiems Europos darbuotojams;

35.  mano, kad aukštos kvalifikacijos migrantų ir sezoninių darbuotojų antplūdis būtų naudingas Europos ekonomikai; taigi ragina valstybes nares skubiai šalinti savo darbo rinkose galiojančius apribojimus ir atverti jas visiems ES piliečiams; be to, ragina Komisiją toliau plėtoti imigracijos politiką dėl minėtųjų grupių ir atsižvelgti į poreikį neištuštinti svarbiausių jų kilmės šalių žmogiškųjų išteklių, tuo pat metu tobulinti priemonės, susijusias su išorinių sienų valdymu ir nelegalios imigracijos prevencija;

36.  pakartoja, kad taikant nediskriminacijos vidaus rinkoje principą kitos valstybės narės piliečiams nebetaikomas reikalavimas pateikti dokumentų originalus, patvirtintas kopijas, pilietybę patvirtinančius dokumentus arba oficialius dokumentų vertimus, kad jie galėtų pasinaudoti paslauga arba geresnėmis sąlygomis ar kainomis;

37.  mano, kad Paslaugų direktyva sukuriamas esminis pagrindas laisvesniam paslaugų teikėjų judėjimui, taip pat siekiama stiprinti vartotojų, kaip paslaugų gavėjų, teises ir gerinti informacijos prieinamumą, pagalbą ir skaidrumą, susijusį su paslaugų teikėjais ir jų teikiamomis paslaugomis;

38.  ragina Komisiją pateikti praktinių pasiūlymų, kad vartotojų apsauga nuo nesąžiningos komercinės praktikos būtų taikoma ir mažoms įmonėms;

39.  džiaugiasi Komisijos ketinimu pasiūlyti teisės akto iniciatyvą siekiant reformuoti profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistemą; ragina Komisiją iki 2011 m. rugsėjo mėn. įvertinti acquis ir viešai paskelbti Žaliąją knygą; atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti pensijos teisių perkeliamumą; ragina valstybes nares veiksmingiau koordinuoti savo pensijų politiką ir keistis geriausia patirtimi Europos lygmeniu;

40.  ragina sukurti aiškesnę sąsają tarp vidurinio ir aukštojo mokslo programų bei darbo rinkos poreikių ir pabrėžia profesinio mokymo svarbą; ragina Komisiją skatinti formalųjį švietimą ir savišvietą; mano, kad profesiniai pažymėjimai galėtų būti konkreti priemonė siekiant palengvinti nors kai kurių sektorių specialistų judumą bendrojoje rinkoje; ragina Komisiją, prieš pradedant ją persvarstyti, atlikti su Europos profesinių pažymėjimų sukūrimu susijusį poveikio vertinimą, į jį įtraukiant su tuo susijusią naudą, papildomą vertę, duomenų apsaugos reikalavimus ir išlaidas;

41.  laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų finansuoti Europos įgūdžių keitimąsi siekdama, kad mažosios ir vidutinės įmonės galėtų pasinaudoti didesnių įmonių įgytais įgūdžiais ir tokiu būdu būtų skatinama sąveika ir patirties perdavimas;

42.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą priimti komunikatą dėl energetikos prioritetų laikotarpiui iki 2020 m. / 2030 m.; ragina Komisiją spręsti trūkstamų infrastruktūros grandžių problemą ir palengvinti atsinaujinančių energijos šaltinių integraciją siekiant sukurti visu pajėgumu veikiančią vidaus energetikos rinką;

43.  palankiai vertina paskelbtą teisėkūros iniciatyvą dėl Darbuotojų komandiravimo direktyvos (96/71/EB) įgyvendinimo siekiant užtikrinti pagarbą komandiruotų darbuotojų teisėms ir paaiškinti nacionalinių valdžios institucijų ir įmonių pareigas; ragina valstybes nares šalinti trūkumus, susijusius su direktyvos įgyvendinimu ir įgyvendinimo užtikrinimu;

44.  teigiamai vertina Komisijos paskelbtą priemonę užtikrinti galimybes naudotis tam tikromis pagrindinėmis bankininkystės sektoriaus paslaugomis; pažymi, kad klientams, kurie gali kelti didesnę riziką bankams, taikomos kontrolės priemonės turėtų būti objektyviai pagrįstos ir proporcingos; džiaugiasi pasiūlyta iniciatyva pagerinti banko mokesčių skaidrumą ir palyginamumą;

45.  ragina Komisiją įtraukti į savo programą pagrindines finansinių paslaugų iniciatyvas (pvz., bendros mokėjimo erdvės (SEPA) ir didesnio teisinio tikrumo, susijusio su turimais vertybiniais popieriais), kurios labai svarbios vidaus rinkai; pabrėžia, kad fragmentiška mokėjimų sistema yra kliūtis tarpvalstybinei prekybai; ragina Komisiją toliau gerinti SEPA sistemą, kad būtų apibrėžtos pagrindinės mokėjimų paslaugos, teikiamos visomis kortelėmis, didinant operacijų įkainių skaidrumą ir mažinant tarpbankinius mokesčius ES;

46.  ragina sukurti tinkamą teisės sistemą fondams, savidraudos draugijoms ir asociacijoms, kad jiems būtų suteiktas Europos statusas, užkirstas kelias teisiniam netikrumui ir skatinamos kitos socialinės ekonomikos įmonės bei kiti socialiniai projektai; palankiai vertina Komisijos ketinimą persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto ir ragina persvarstant šį reglamentą sukurti visiškai nepriklausomą statutą; pabrėžia poreikį pagerinti tarpvalstybinę prieigą socialinės ekonomikos įmonėms ir iki maksimumo padidinti jų verslumo, socialines, kultūrines ir naujovių galimybes bendrojoje rinkoje;

47.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą atsižvelgti, kai tai būtina, į siūlomų bendrąją rinką reglamentuojančių teisės aktų socialinį poveikį siekiant, kad būtų priimami labiau žiniomis ir įrodymais pagrįsti politiniai sprendimai; ragina Komisiją pasiūlyti rodiklius, kuriuos būtų galima panaudoti norint įvertinti teisės akto socialinį poveikį; mano, kad šis poveikio vertinimas turėtų būti integruoto vertinimo, kuriame aptariami visi svarbūs pasiūlymo poveikį darantys aspektai (finansinis, aplinkos, konkurencijos, darbo vietų kūrimo ir augimo), dalis;

48.   ragina Komisiją, siekiančią atnaujinti bendrąją rinką ir padaryti ją konkurencingesnę, kuriant tvarų augimą ir geresnį bei didesnį užimtumą, užtikrinti, kad būtų laikomasi visų socialinių teisių; mano, kad šiuo tikslu Komisija turėtų į bendrąją rinką reglamentuojančius teisės aktus įtraukti nuorodą į socialinę politiką ir teises, jei reikia, remdamasi siūlomų teisės aktų poveikio vertinimo išvadomis; be to, pabrėžia, kad, jei reikia, turi būti tinkamai atsižvelgta į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo naujų 8 ir 9 straipsnių bendrosios rinkos teisės aktus ir į tai, kad įsigaliojo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kuria Europos gyventojams suteikiama daug pilietinių, politinių, ekonominių ir socialinių teisių, taip pat ir teisė derėtis, sudaryti ir sustiprinti kolektyvinius susitarimus, atsižvelgiant į nacionalinę teisę ir praktiką bei atitinkamai nepažeidžiant ES teisės;

49.  palankiai vertina Komisijos ketinimą pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl hipotekos paskolų, kad būtų duotas atsakas dabartiniam vartotojų apsaugos trūkumui, su hipotekos paskolomis susijusiam teisiniam netikrumui ir nepakankamam hipotekos paskolų teikėjų siūlomų sąlygų ir pasirinkimo galimybių palyginamumui, kad būtų užtikrintas ekonominės ir finansinės sistemos stabilumas ir sumažintos kliūtys, kad hipotekos paskolų teikėjai galėtų vystyti verslą, o piliečiai gauti hipotekos paskolą kitoje valstybėje narėje;

50.  apgailestauja, kad Komisijos komunikate dėl Bendrosios rinkos akto nenumatyta veiksmų dėl tarptinklinio ryšio mokesčių, nepaisant to, kad šios priemonės duotų akivaizdžių rezultatų, kurių taip tikisi piliečiai šioje srityje; ragina Komisiją pasiūlyti esamo tarptinklinio ryšio reglamento galiojimo laiką (iki 2015 m. birželio mėn.) ir išplėsti apimtį bei nustatyti viršutines duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu mažmeninių kainų ribas; laikosi nuomonės, kad, norint pasiekti skaitmeninės darbotvarkės tikslus, šią iniciatyvą reikėtų įtraukti į Bendrojo rinkos akto taikymo sritį; ragina telekomunikacijų sektorių propaguoti verslo modelį, grindžiamą fiksuoto dydžio mokesčius už duomenų perdavimą, balso žinučių siuntimą ir teksto žinučių perdavimą tarptinkliniu ryšiu visoje ES;

51.  ragina Komisiją nedelsiant imtis skubių priemonių finansų rinkoms stabilizuoti, užtikrinti, kad šios rinkos veiktų realiosios ekonomikos naudai, ir sukurti tinkamai reguliuojamą ir prižiūrimą bendrą mažmeninę rinką, kurioje būtų siekiama dviejų tikslų – užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir finansinį stabilumą siekiant, kad nesusidarytų burbulai, ypač susiję su nekilnojamuoju turtu;

52.  ragina Komisiją nustatyti ir pašalinti mokesčių kliūtis, su kuriomis vis dar susiduria Europos piliečiai; ragina dėti daugiau pastangų siekiant išvengti dvigubo Europos piliečių apmokestinimo;

53.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą pradėti viešas konsultacijas dėl įmonių valdymo ir padidinti informacijos, kurią teikia įmonės socialiniais ir aplinkos bei pagarbos žmogaus teisėms klausimais, skaidrumą, tačiau pabrėžia, kad svarbu imtis tolesnių konkrečių priemonių siekiant skatinti patikimą ir atsakingą atlyginimų politiką, tinkamą moterų dalyvavimą valdybose ir vykdomosiose tarybose, ilgalaikių akcininkų įsipareigojimų valorizaciją ir konsultavimąsi su darbuotojais, jų dalyvavimą valdant ir įsigyjant akcijų; ypač ragina skatinti taikyti akcijų turinčių darbuotojų sistemą, stiprinti ilgalaikius akcininkų įsipareigojimus ir skatinti darbuotojų bei jų atstovų teisę į informaciją ir konsultacijas, įskaitant teisę dalyvauti tarybose ir valdybose; pabrėžia, kad didesnis skaidrumas, geri santykiai su personalu ir gamybos procesai, kurie atitinka tvarų vystymąsi, yra taip pat naudingi įmonėms, jų savininkams ir tiems, kas į jas investuoja;

54.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl socialinio verslo iniciatyvos ir rekomenduoja pradėti konsultacijas dėl šio projekto siekiant įvertinti šios priemonės potencialą ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityse;

55.  mano, kad Bendrosios rinkos akte turėtų būti pasiūlyta veiksmų, kaip viešasis sektorius galėtų geriau įtraukti įmones į veiklą siekiant skatinti viešųjų paslaugų teikimo naujoviškus sprendimus; ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis turima kompetencija, užtikrinti, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (VESP), įskaitant socialines visuotinės svarbos paslaugas (SVSP), būtų teikiamos užtikrinant visuotinę prieigą, aukštą kokybę, prieinamumą ir aiškias finansavimo taisykles, pateikiant valdžios institucijoms priemonių rinkinį, kurį pasitelkusios jos galėtų įvertinti šių paslaugų kokybę; mano, kad Komisija turėtų imtis konkrečių šiam sektoriui pritaikytų veiksmų ir išnaudoti visas turimas galimybes, paremtas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 14 straipsniu ir jos 26 Protokolu ir juos atitinkančias, taip pat užtikrinti, kad VESP ir SVSP būtų tinkamo lygio ir kad būtų laikomasi subsidiarumo principo;

56.  ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas ES taisyklių taikymui paaiškinant valstybės paramos teikimo ir viešųjų pirkimų, susijusių su visuotinės svarbos socialinėmis paslaugomis (VSSP), atitikimo vidaus rinkos taisyklėms kriterijus;

57.  ragina strategiškai ir tinkamai naudoti struktūrinių fondų ir sanglaudos fondų lėšas ir plėsti transeuropinius tinklus siekiant vystyti bendrąją rinką;

58.  atkreipia ypatingą dėmesį į papildomą TEN-T tinklo naudą, ypač tarpvalstybinio pobūdžio projektams, kurie padeda sumažinti kliūtis; nurodo, kad TEN-T sudaro veiksmingą sistemą asmenų ir prekių judėjimui ES, ir pažymi, kad strategijoje „Europa 2020“ pripažįstama greitesnio strateginių tarpvalstybinių projektų, kuriuos įgyvendinant pašalinamos kliūtys ir remiami mišraus transporto mazgai (miestai, uostai, oro uostai, logistikos platformos), vykdymo papildoma nauda Europai;

59.  pritaria pagrindinio tinklo, kurį sudaro prioritetiniai projektai, kuriuos vykdant laikomasi šių principų ir kurie turėtų būti pagrindiniai ES finansavimo gavėjai, koncepcijai ir ragina, kad ES remiamos investicijos į transportą būtų suderintos su kitais susijusiais transporto infrastruktūros projektais, kuriems skiriamas ES finansavimas iš kitų šaltinių;

60.  teigiamai vertina tikrųjų keleivio teisių sukūrimą keliaujant ES teritorijoje oro, geležinkelio ir kelių transportu ir pripažįsta, kad šios teisės yra labai svarbios lengvinant laisvą asmenų judėjimą bendrojoje rinkoje;

61.  ragina, kad peržiūrėjus, kaip užtikrinamas šių teisių aviacijos srityje įgyvendinimas, prireikus pateikti teisėkūros pasiūlymų, kuriais būtų paaiškinamos ir sutvirtinamos šios teisės siekiant užtikrinti jų vienodą taikymą visoje Europos Sąjungoje ir pašalinti konkurencijos iškraipymo bendrojoje rinkoje pavojų ir transporto rūšių viduje, ir tarp jų; ragina, kad į šiuos pasiūlymus būtų įtraukta tinkama vartotojų apsauga tokiose srityse kaip organizuotos kelionės, bankrotai ir pernelyg dideli mokesčiai už paslaugas;

62.  pažymi, kad būtina patvirtinti geresnes esamų oro transporto keleivių teises reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimo priemones tam, kad piliečiai, ypač ribotos judėsenos asmenys, galėtų visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis; ragina Komisiją patvirtinti pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas dėl oro transporto keleivių teisių, siekiant padidinti vartotojų apsaugą, ir komunikatą dėl keleivių, kurie naudojasi visų rūšių transportu, teisių bei vėliau pateikti teisėkūros pasiūlymų;

63.  ragina Komisiją kritiškai įvertinti iki šiol įgytą patirtį keleivių teisių srityje, nustatyti bendrus transporto rūšių modelius ir kitiems metams parengti bendras politikos gaires, ypatingą dėmesį skiriant tam, kaip padidinti keleivių informuotumą apie jų teises ir jų panaudojimo būdus;

64.  ragina Komisiją skatinti naudoti naujas technologijas kuriant veiksmingą, pažangią ir tvarią transporto sistemą, pagal kurią remiamas integruotas bilietų pardavimas ir taip padedama keleiviams;

65.  pabrėžia, kad reikia baigti kurti skaitmeninę bendrąją rinką, ir pažymi, kad jos nauda turės tiesioginės įtakos kasdieniam Europos gyventojų gyvenimui; ragina imtis priemonių, skirtų elektroninėms sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, taip pat užtikrinti prieigą prie plačiajuosčio interneto paslaugų prieinamomis kainomis; palankiai vertina pasiūlytą sprendimą, kuriuo nustatoma Europos radijo spektro veiksmų programa, ypač 800 MHz skaitmeninio dividendo juostos atlaisvinimas iki 2013 m., siekiant belaidžio plačiajuosčio ryšio rinkos augimo ir siekiant užtikrinti, kad spartus internetas būtų prieinamas visiems piliečiams, ypač gyvenantiems sunkiau pasiekiamose Europos dalyse, kaip antai salos, kalnai, kaimo ir netankiai apgyvendintos vietovės;

66.  ragina valstybes nares Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl vienodo požiūrio į asmenis (COM(2008)0426) traktuoti ne tik atsižvelgiant į sąnaudas, bet ir į tai, kokios naudos bus galima gauti, jeigu asmenys, tam tikrose srityse nesijautę saugūs ar apsaugoti, pradėtų naudotis paslaugomis;

67.  tvirtai remia 2010 m. ES pilietybės ataskaitoje (COM(2010)0603) numatytus 25 veiksmus ES piliečių kasdieniam gyvenimui pagerinti, ypač veiksmus, susijusius su didesne nukentėjusiųjų, įtariamųjų ir kaltinamųjų asmenų apsauga;

68.  palankiai vertina direktyvą dėl pacientų teisių teikiant tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas ir ragina valstybes nares ją visapusiškai įgyvendinti;

Pagrindiniai prioritetai

69.  ragina Komisiją patvirtinti toliau pateikiamą pasiūlymų, kurie būtų pagrindiniai Parlamento prioritetai, sąrašą;

o
o   o

70.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 187 E, 2008 7 24, p. 80. (2) OL C 306 E, 2006 12 15, p. 277. (3) OL L 176, 2009 7 7, p. 17. (4) OL L 98, 2005 4 16, p. 47. (5) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 25. (6) OL C 8 E, 2010 1 14, p. 7. (7) OL C 279 E, 2009 11 19, p. 17. (8) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 1. (9) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0186. (10) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0376. (11) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0320. (12) http://www.eesc.europa.eu/smo/news/Obstacles_December-2008.pdf. (13) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 10. (14) OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrosios rinkos siekiant skatinti verslą ir augimą (2010/2277(INI))

P7_TA(2011)0146 A7-0071/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010)0608),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 20 d. Parlamento rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo(1),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 9 d. profesoriaus Mario Monti pranešimą „Nauja bendrosios rinkos ataskaita“,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pžangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Strategijos “Europa 2020' pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ (COM(2010)0546),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje“ (COM(2010)0543),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

–   atsižvelgdamas į ataskaitą „MVĮ prieigos prie ES viešųjų pirkimų rinkos vertinimas“(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais Europos Sąjungoje (COM(2009)0557),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 29 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, skirtų bendrosios rinkos veikimui gerinti(3),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Viešieji pirkimai geresnei aplinkai užtikrinti“ (COM(2008)0400),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008)0394),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendroji rinka XXI a. Europai“ (COM(2007)0724) ir Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendroji rinka. Laimėjimų apžvalga“(SEC(2007)1521),

–   atsižvelgdamas į Komisiją komunikatą „Perspektyvos, prieinamumas ir solidarumas. Nauja socialinė vizija XXI amžiaus Europoje“ (COM(2007)0726),

–   atsižvelgdamas į Komisijos aiškinamąjį komunikatą „Dėl viešąjį pirkimą ir koncesijas reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų taikymo oficialiai patvirtintai viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei (OPVVP)“ (C(2007)6661),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Metas judėti sparčiau. Naujoji partnerystė vystymosi ir užimtumo labui“ (COM(2006)0030),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas dėl Bendrosios rinkos akto (angl. SMA),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl elektroninės prekybos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl naujovių viešųjų pirkimų sistemoje(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 30 d. rezoliuciją „Metas judėti sparčiau: naujos partnerystės kūrimas verslumo ir vystymosi labui“(8),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą dėl ES viešųjų pirkimų politikos modernizavimo (COM(2011)0015),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A7–0071/2011),

A.  kadangi bendroji rinka, pagrįsta laisva ir sąžininga konkurencija, yra pagrindinis ES ekonominės reformos tikslas ir sudaro pagrindinį ES konkurencingumo privalumą pasaulio ekonomikoje,

B.  kadangi vienas iš didžiausių vidaus rinkos privalumų – kliūčių judumui pašalinimas ir institucinio reglamentavimo suderinimas, taip pat kultūrinio sąmoningumo, integracijos, ekonomikos augimo ir Europos solidarumo skatinimas,

C.  kadangi svarbu didinti pasitikėjimą bendrąja rinka visais lygmenimis ir pašalinti esamas kliūtis, kurių patiria įmonės, pradėdamos verslą; kadangi didelė administracinė našta atbaido naujus verslininkus,

D.  kadangi svarbu, kad Bendrosios rinkos aktą sudarytų priemonių, kurios nebūtų viena nuo kitos atskirtos, rinkinys ir kad visais pasiūlymais kartu būtų siekiama suderinto tikslo,

E.  kadangi rinkos susiskaldymas daro įtaką visoms įmonėms, tačiau MVĮ labiausiai pažeidžiamos, kai kyla su tuo susijusių problemų,

F.  kadangi bendroji rinka dažnai suvokiama kaip rinka, kuri iki šiol daugiausia naudos davė didelėms įmonėms, nors ES augimo varomoji jėga yra MVĮ,

G.  kadangi naujovių ES trūkumas yra pagrindinis lėto augimo pastaraisiais metais veiksnys; kadangi naujovės, susijusios su ekologiškomis technologijomis, suteikia galimybę suderinti ilgalaikį augimą ir aplinkos apsaugą,

H.  kadangi norint pasiekti strategijos „ES 2020“ tikslų bendroji rinka turi sudaryti sąlygas pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui; kadangi bendroji rinka turėtų tapti geresne terpe naujovėms ir ES įmonių atliekamiems moksliniams tyrimams,

I.  kadangi konkurencijos politika yra itin svarbi priemonė užtikrinant, kad ES turėtų dinamišką, veiksmingą ir novatorišką vidaus rinką bei galėtų konkuruoti pasauliniu lygmeniu,

J.  kadangi rizikos kapitalas yra svarbus naujų novatoriškų įmonių finansavimo šaltinis; kadangi esama kliūčių rizikos kapitalo fondams, kurie nori investuoti įvairiose ES valstybėse narėse,

K.  kadangi siekiant augimo ateityje būtina plėtoti informacines ir ryšių technologijas ir siekti, kad ES įmonės jas plačiau naudotų,

L.  kadangi ES lygmens elektroninė prekyba ir elektroninės paslaugos, įskaitant elektroninės vyriausybės ir e. sveikatos paslaugas, vis dar nepakankamai išvystytos,

M.  kadangi pašto sektorius ir pašto sistemų sąveikumo bei bendradarbiavimo skatinimas gali turėti didelį poveikį plėtojant tarpvalstybinę e. prekybą,

N.  kadangi dėl reguliavimo kliūčių, kurios trukdo veiksmingai licencijuoti nuosavybės teises, garso ir vaizdo produktų rinka gerokai susiskaidžiusi, o tai kenkia ES įmonėms; kadangi sukūrus tikrą garso ir vaizdo produktų ir paslaugų bendrąją rinką, kurioje būtų visapusiškai gerbiamos interneto vartotojų pagrindinės teisės, naudos gautų ir įmonės, ir vartotojai,

O.  kadangi dėl klastojimo ir piratavimo mažėja verslo pasitikėjimas e. prekyba ir skatinamas susiskaidymas, susijęs su intelektinės nuosavybės apsaugos taisyklėmis, o tai slopina naujoves bendrojoje rinkoje,

P.  kadangi mokestinių nuostatų skirtumai gali tapti didele kliūtimi tarpvalstybiniams sandoriams; kadangi nacionalinės mokesčių politikos koordinavimas, kaip siūlo Mario Monti savo pranešime, suteiktų didelės papildomos vertės įmonėms ir piliečiams,

Q.  kadangi skatinant ekonominį augimą svarbus vaidmuo tenka viešajam pirkimui, kuriam priskiriama apie 17 % ES BVP; kadangi tarpvalstybiniai viešieji pirkimai sudaro mažą visos viešųjų pirkimų rinkos dalį, nepaisant to, kad tai gera proga ES įmonėms; kadangi MVĮ prieiga prie viešųjų pirkimų rinkos vis dar ribota,

R.  kadangi paslaugos – labai svarbus sektorius ekonomikos augimui ir užimtumui, tačiau bendroji paslaugų rinka, visų pirma dėl Paslaugų direktyvos spragų ir sunkumų, su kuriais susidūrė valstybės narės ją įgyvendindamos, vis dar nepakankamai išvystyta,

Įžanga

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“; mano, kad trys komunikato skyriai yra vienodai svarbūs ir susiję tarpusavyje ir todėl į juos reikėtų žvelgti nuosekliai, neatskiriant vieno nuo kito įvairių jame nagrinėjamų klausimų;

2.  ypač pabrėžia šiame komunikate parodytą Komisijos įsipareigojimą propaguoti naujus požiūrius, kuriais siekiama tvaraus vystymosi;

3.  ragina Komisiją atlikti kitos finansinės programos ES biudžeto prioritetų finansinį auditą ir teikti pirmenybę Europos pridėtinės vertės projektams, kurie gali padidinti ES konkurencingumą ir integraciją mokslinių tyrimų, žinių ir inovacijų srityse;

4.  pabrėžia, ypač atsižvelgdamas į ekonomikos ir finansų krizę, bendrosios rinkos svarbą ES įmonių konkurencingumui ir Europos ekonomikos augimui bei stabilumui, ragina Komisiją ir valstybės nares užtikrinti, kad būtų pakankamai išteklių bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimui gerinti, ir palankiai vertina holistinį požiūrį, kurio laikomasi komunikate; pabrėžia, kad įvairios priemonės, pateiktos M. Monti pranešime, papildo viena kitą, o jų dermė nevisiškai atspindėta Bendrosios rinkos akte;

5.  todėl ragina Komisiją pateikti ambicingą priemonių paketą, prie kurio būtų pridėta aiški ir nuosekli vidaus rinkos konkurencingumo skatinimo strategija; ragina Komisiją laikytis Mario Monti pranešimo esmės, kuriuo skatinamas liberalizavimas ir konkurencija kartu remiant mokestinę ir socialinę konvergenciją;

6.  pabrėžia, kad svarbu pagerinti Europos Sąjungos ekonomikos valdyseną siekiant įmonėms sudaryti ekonomines sąlygas, kad jos galėtų pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis, leidžiančiomis joms augti ir tapti konkurencingesnėmis, ir ragina šį ryšį aiškiau pateikti Bendrosios rinkos akte; ragina Komisiją atidžiai stebėti didėjančių skirtumų ES valstybėse narėse poveikį bendrosios rinkos vidaus sanglaudai;

7.  pabrėžia, kad reikia patvirtinti ambicingą Europos pramonės politiką, kurios tikslas – stiprinti tikrąją ekonomiką ir įgyvendinti perėjimą prie pažangesnės ir tvaresnės ekonomikos;

8.   pabrėžia, kad Europos strategijos išorės lygmuo, kuris taip pat apima tarptautinę prekybą, tampa vis svarbesnis dėl rinkų integracijos, taigi taip pat pabrėžia, kad tinkama išorės strategija gali būti iš tikrųjų naudinga siekiant tvaraus augimo, užimtumo ir stipresnės bendrosios rinkos įmonėms, kaip nurodyta ES 2020 m. strategijos tiksluose; pabrėžia, kad reikia pertvarkyti ES prekybos politiką taip, kad ji taptų tikra varomąja jėga siekiant tvaraus vystymosi ir kuriant daugiau ir geresnių darbo vietų; prašo Komisijos parengti prekybos politiką, derančią su stipria pramonės politika, pagal kurią būtų kuriamos darbo vietos;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos bendrosios rinkos ir regioninės plėtros politika viena kitą labai papildo, taip pat pabrėžia, kad pažanga kuriant vidaus rinką ir tolesnis Sąjungos regionų vystymas yra tiesiogiai susiję, jie abu padeda skatinti Europoje sanglaudą ir konkurencingumą ir atitinkamai bendrąją rinką; palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl bendrosios rinkos plėtojimo; pabrėžia, kad visų ES regionų prieiga prie realios ir veiksmingos bendrosios rinkos yra būtina laisvo asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimo, taigi ir stiprios bei dinamiškos bendrosios rinkos sąlyga; atsižvelgdamas į tai pabrėžia Sąjungos regioninės politikos atliekamą vaidmenį vystant infrastruktūrą ir siekiant užtikrinti ekonominiu ir socialiniu požiūriu darnų ir nuoseklų šių regionų vystymąsi;

Bendras įvertinimas
Naujoviška bendroji rinka

10.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis priimti nuoseklią ir suderintą strategiją siekiant skatinti inovacijas, remti naujoviškas įmones, nes tai geriausias atlygio už kūrybą būdas, bei apsaugoti pagrindines teises, pvz., teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą;

11.  tvirtai remia mintį sukurti MVĮ palankų visoje ES taikomą patentą ir suvienodintą Europos masto bylinėjimosi patentų srityje sistemą, siekiant, kad bendroji rinka taptų naujovių lyderė ir būtų skatinamas Europos konkurencingumas; pabrėžia, kad patentų vertimas į kitas kalbas sukuria papildomų išlaidų naštą, kuri kliudytų diegti naujoves bendrojoje rinkoje, ir kad kuo greičiau reikėtų rasti kompromisą kalbų klausimu;

12.  pritaria tam, kad būtų sukurtos ES projektų obligacijos, siekiant remti ilgalaikes naujoves ir skatinti darbo vietų kūrimą bendrojoje rinkoje ir finansuoti stambiųjų tarpvalstybinių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, visų pirma energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse, remiant ekologinę mūsų ekonomikos pertvarką; pabrėžia poreikį sukurti atitinkamas rizikos valdymo sistemas ir visiškai atskleisti visus galimus įsipareigojimus;

13.  pabrėžia, kad siekiant didesnės energijos tiekimo autonomijos, svarbu sukurti gerai veikiančią energetikos vidaus rinką; mano, kad tą būtų galima pasiekti taikant regionų grupėmis paremtą metodą, taip pat diversifikuojant energijos tiekimo maršrutus ir šaltinius; pabrėžia, kad Rytų Europos infrastruktūrą reikėtų pagerinti, kad ji būtų analogiška Vakarų Europos valstybių narių infrastruktūrai; pabrėžia, kad energetikos vidaus rinka turėtų padėti išsaugoti vartotojams ir įmonėms prieinamas energijos kainas; mano, kad norint įgyvendinti ES kovos su klimato kaita ir energetikos politikos tikslus, reikalingas naujas požiūris, taikant tinkamus minimalius akcizo dydžius pagal CO2 teršalus ir energetinį turinį; atkreipia dėmesį į tai, kad norint žymiai padidinti energijos taupymą, būtini papildomi energijos vartojimo efektyvumo planai ir priemonės; pabrėžia, kad būtina skatinti pažangiųjų tinklų ir atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimą ir raginti vietos ir regionines valdžios institucijas naudoti IRT savo energijos vartojimo efektyvumo planuose; ragina Komisiją, siekiant užtikrinti ir taikyti bendrą Europos masto sisteminį požiūrį, atidžiai stebėti direktyvų dėl energetinio ženklinimo, ekologinio projektavimo bei transporto, pastatų ir infrastruktūros įgyvendinimą;

14.  palankiai vertina produktų poveikio aplinkai iniciatyvą ir ragina Komisiją skubiai pasiūlyti parengti tikrą bendrą vertinimo ir ženklinimo sistemą;

15.  ragina Komisiją skatinti tarpvalstybines investicijas ir parengti sistemą, siekiant paskatinti rizikos kapitalo fondus veiksmingai investuoti bendrojoje rinkoje, apsaugoti investuotojus ir sukurti paskatas, kad šių fondų lėšos būtų investuojamos į tvarius projektus, kurie leistų pasiekti ambicingus strategijos „ES 2020“ tikslus; ragina Komisiją nagrinėti galimybes sukurti Europos rizikos kapitalo fondą, kad būtų galima investuoti į ankstyvojo etapo bandomąsias programas ir verslo plėtrą anksčiau už komercinius investuotojus; prašo Komisijos kasmet pateikti viešųjų ir privačiųjų investicijų poreikio įvertinimą ir pasiūlyti, kaip šis poreikis yra arba turėtų būti patenkintas;

16.  pripažįsta viešųjų pirkimų, ypač ikiprekybinių pirkimų, svarbą ir vaidmenį, kurį jie atlieka skatinant naujoves bendrojoje rinkoje; ragina valstybes nares pasinaudoti ikiprekybiniais viešaisiais pirkimais ir suteikti lemiamą pradinį postūmį naujoms inovacinių ir ekologiškų technologijų rinkoms ir drauge pagerinti viešųjų paslaugų kokybę ir efektyvumą; ragina Komisiją ir valstybes nares geriau informuoti valdžios institucijas apie esamas ikiprekybinių viešųjų pirkimų galimybes; ragina Komisiją ištirti, kaip būtų galima lengviau vykdyti bendrus tarpvalstybinius pirkimus;

17.  primygtinai ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant sukaupti išteklių naujovėms diegti, t. y. kurti naujovių diegimo grupes ir imtis veiksmų skatinti MVĮ dalyvavimą ES mokslinių tyrimų programose; pabrėžia, jog būtina remti mokslinių tyrimų ir naujovių rezultatų sklaidą ir tarptautinį panaudojimą;

Skaitmeninė bendroji rinka

18.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą persvarstyti Elektroninių parašų direktyvą, siekiant sukurti saugių e. tapatumo nustatymo sistemų tarpvalstybinio pripažinimo ir sąveikumo teisinę sistemą; pabrėžia, kad būtinas abipusis e. atpažinties ir e. tapatumo nustatymo pripažinimas visoje ES, ir prašo Komisijos šioje srityje ypač kovoti su problemomis, susijusiomis su paslaugų gavėjų diskriminacija dėl jų pilietybės ar gyvenamosios vietos;

19.  mano, kad baltojoje knygoje dėl transporto politikos turėtų būti daug dėmesio skiriama pasiūlymams stiprinti tausias transporto rūšis, įskaitant įvairių rūšių transporto naudojimą; pabrėžia siūlomo e. judumo paketo, kuriuo siekiama panaudoti naujas technologijas efektyvioms ir tvarioms transporto sistemoms remti, ypač panaudojant integruoto bilietų pardavimo sistemas, svarbą; ragina valstybes nares sparčiai įgyvendinti direktyvą dėl pažangiųjų transporto sistemų;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių siekiant padidinti įmonių ir piliečių pasitikėjimą e. prekyba, būtent užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą šioje srityje; pabrėžia, kad tą būtų galima pasiekti kruopščiai įvertinus vartotojų teisių direktyvą ir atlikus visų žaliojoje knygoje dėl Europos sutarčių teisės numatytų politinių sprendimų poveikio vertinimą; pabrėžia, kad siekiant skatinti elektroninę prekybą visoje ES taip pat būtų naudinga supaprastinti tarpvalstybinį domeno įregistravimą internete veikiančioms verslo įmonėms ir gerinti mokėjimų internetu sistemas bei palengvinti tarpvalstybinį skolos išieškojimą;

21.  pabrėžia, kad būtinai reikia ES informacijos ir ryšių technologijų (IRT) standartizacijos politiką pritaikyti prie rinkos ir politikos pokyčių, norint pasiekti Europos politikos tikslų, kurių siekiant reikalinga sąveika;

22.  pabrėžia, kad reikia įveikti esamas kliūtis tarpvalstybinei e. prekybai ES; pabrėžia, kad reikia aktyvios politikos, kuria būtų sudaromos sąlygos visuomenei ir įmonėms visapusiškai naudotis šia jiems prieinama priemone, kuri gali jiems pasiūlyti kokybiškų produktų ir paslaugų konkurencingomis kainomis; mano, kad ši prekyba nepaprastai svarbi esant dabartinei ekonomikos krizei ir kad ji labai padėtų užbaigti bendrosios rinkos kūrimą, kaip priemonė, padedanti kovoti su augančia nelygybe, ir apsaugoti vartotojus, kurie yra pažeidžiami, gyvena atokiose vietovėse ar kenčia dėl ribotos judėsenos, taip pat mažas pajamas gaunančias grupes ir MVĮ, kurioms integracija į e. prekybos erdvę yra ypač svarbi;

23.  pabrėžia, kad ES regionai gali atlikti svarbų vaidmenį padėdami Komisijai sukurti bendrąją skaitmeninę rinką; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog svarbu, kad ES regionams skiriamos lėšos būtų naudojamos siekiant sumažinti jų vystymosi spragas tokiose srityse, kaip antai elektroninė prekyba ir elektroninės paslaugos, kurios galėtų paskatinti ekonomikos augimą šiuose regionuose;

24.  mano, kad MVĮ turėtų būti sudarytos sąlygos plačiai naudotis e. prekyba Europoje; apgailestauja dėl to, kad Komisija pateiks pasiūlymą dėl skaitmeninėms operacijoms taikytinos Europos interneto ginčų sprendimo sistemos tik 2012 m. – praėjus dvylikai metų nuo tada, kai Parlamentas ragino imtis tokios iniciatyvos (2000 m. rugsėjo mėn.)(9);

25.  ragina valstybes nares iki galo įgyvendinti trečiąją Pašto paslaugų direktyvą (2008/6/EB); pabrėžia, jog reikia užtikrinti universalią prieigą prie aukštos kokybės pašto paslaugų, vengti socialinio dempingo ir skatinti pašto sistemų ir paslaugų sąveikumą bei bendradarbiavimą siekiant, kad būtų galima lengviau efektyviai paskirstyti internetu įsigytus pirkinius ir juos atsekti, nes tai sustiprintų vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybine prekyba;

26.  pabrėžia, jog būtina sukurti bendrąją garso ir vaizdo prekių internetu rinką propaguojant atviruosius IKT standartus ir remti inovacijas bei kūrybiškumą veiksmingai valdant nuosavybės teises, įskaitant visos Europos licencijavimo sistemos sukūrimą, siekiant garantuoti piliečiams platesnę ir sąžiningesnę prieigą prie kultūros prekių bei paslaugų ir užtikrinti, kad teisių turėtojai gautų tinkamą atlygį už savo kūrybos darbus ir kad būtų gerbiamos interneto vartotojų pagrindinės teisės; pabrėžia, kad reikia suderinti su interneto aplinka susijusius teisės aktus su esamais ne interneto aplinkos teisės aktais, ypač dėl prekės ženklų, tam, kad vartotojai ir įmonės galėtų labiau pasitikėti e. prekyba;

27.  pabrėžia, jog būtina griežtinti kovą su internetiniu piratavimu siekiant apginti kūrėjų teises, taip pat gerbti pagrindines vartotojų teises; pabrėžia, kad įstaigos ir piliečiai turi būti tinkamai informuojami apie klastojimo ir piratavimo pasekmes; palankiai vertina Komisijos paskelbtą iniciatyvą, kuria siekiama kovoti su prekės ženklų ir produktų piratavimu, o ypač pasiūlymus dėl teisės aktų, kurie turi būti pateikti 2011 m. ir kuriais siekiama koreguoti teisinę sistemą atsižvelgiant į naujus interneto iššūkius ir stiprinti muitų institucijų priemones šioje srityje; pažymi, kad šioje srityje taip pat būtų galima pasiekti sinergiją su būsimu veiksmų planu dėl Europos rinkos priežiūros stiprinimo;

28.  taip pat pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir įgyvendinimo nuostatos turėtų būti parengtos laikantis platesnio požiūrio ir atsižvelgiant į vartotojų ir ES piliečių teises ir poreikius bei nepažeidžiant kitų ES vidaus ir išorės politikos nuostatų, pvz., informacinės visuomenės propagavimo, švietimo, sveikatos priežiūros, trečiųjų šalių vystymosi ir biologinės bei kultūrų įvairovės skatinimo tarptautiniu mastu;

Verslui palanki bendroji rinka

29.  pabrėžia, kad norint sukurti tvarią vidaus rinką, reikia veiksmingai įgyvendinti ir įvykdyti finansinės priežiūros teisės aktų rinkinį; ragina Komisiją atlikti įvertinimą siekiant užtikrinti, kad šie teisės aktai būtų įgyvendinti visoje ES, ir kiekvienais metais skelbti atitikties lentelę; šiuo tikslu mano, kad nacionalines ir ES priežiūros institucijas reikėtų skatinti taikyti geriausią praktiką;

30.  ragina Komisiją gerinti MVĮ prieigą prie kapitalo rinkų, t. y. skleisti turimą informaciją apie įvairias ES finansavimo galimybes, pvz., tokias, kurias suteikia Konkurencingumo ir inovacijų programa, Europos investicijų bankas ar Europos investicijų fondas, taip pat supaprastinti, paspartinti finansavimo procedūras ir siekti, kad jos būtų mažiau biurokratiškos; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja laikytis kur kas labiau holistinio požiūrio skiriant finansavimą, visų pirma siekiant remti perėjimą prie tvaresnės ekonomikos;

31.  mano, kad daugialypė Europos bankininkystės sektoriaus struktūra geriausiai atitinka MVĮ finansavimo poreikių įvairumą ir kad teisinių modelių ir verslo tikslų įvairovė gerina prieigą prie finansavimo;

32.  pabrėžia MVĮ ir mikroįmonių ekonominę svarbą Europos ekonomikai; todėl primygtinai ragina užtikrinti, kad Smulkiojo verslo aktu skatinamas principas „pirmiausia galvokime apie mažuosius“ būtų gerai įgyvendinamas ir pritaria Komisijos numatytoms priemonėms, kuriomis siekiama pašalinti bereikalingą administracinę naštą MVĮ; siūlo remti konkrečias augimo galimybes turinčias, didelius atlyginimus ir geras darbo sąlygas siūlančias MVĮ ir „Smulkiojo verslo akte“ numatyti šių įmonių diferenciaciją, siekiant suderinti jį su strategija „Europa 2020“;

33.  atkreipia dėmesį į didelę vietos įmonių reikšmę gerinant socialinius ryšius, užimtumą ir dinamiką mažiau palankiose vietovėse, ypač miesto rajonuose, kuriuose susiduriama su sunkumais, arba retai apgyvendintose vietovėse; reikalauja, kad joms būtų teikiama tinkama parama pagal Sąjungos regioninę politiką;

34.  pabrėžia, kad būtina stiprinti MVĮ pajėgumą kurti projektus ir formuluoti pasiūlymus, įskaitant techninę paramą ir tinkamas mokymo programas;

35.  ragina priimti Europos privačių įmonių įstatus, siekiant palengvinti mažų ir vidutinių įmonių įsisteigimą ir jų tarpvalstybinę veiklą bendrojoje rinkoje;

36.  mano, kad nuosavo kapitalo investuotojai bus labiau paskatinti finansuoti mažas ir labai mažas įmones joms pradedant savo veiklą, jei bus pateikti veiksmingesni pasitraukimo būdai nacionalinėse ar visos Europos augimo biržose, kurios šiuo metu neveikia tinkamai;

37.  ragina visas valstybes nares visapusiškai įgyvendinti teisės aktų dėl prekių paketą;

38.  pažymi susietų verslo registrų svarbą ir ragina Komisiją parengti aiškią teisinę sistemą, kuria būtų užtikrinama, kad informacija tokiuose verslo registruose būtų išsami ir teisinga;

39.  pripažįsta svarbų mažmeninės prekybos sektoriaus indėlį į augimą ir darbo vietų kūrimą; ragina Komisiją į Bendrosios rinkos aktą įtraukti pasiūlymą dėl Europos mažmeninės prekybos veiksmų plano, kuriame būtų nustatyta ir sprendžiama daugelis problemų, su kuriomis mažmeniniai prekybininkai ir tiekėjai susiduria bendrojoje rinkoje; mano, kad veiksmų planas turėtų būti grindžiamas Parlamento veiklos dėl „veiksmingesnės ir sąžiningesnės mažmeninės prekybos rinkos“ išvadomis;

40.  pabrėžia, kad svarbu pašalinti bereikalingas mokestines, administracines ir teisines tarpvalstybinės veiklos kliūtis; mano, kad, siekiant paskatinti tvaresnę gamybą ir vartojimo modelius, apriboti prisitaikymo sąnaudas, kovoti su sukčiavimu PVM ir padidinti ES įmonių konkurencingumą, reikia nustatyti aiškesnę su PVM susijusią reguliavimo sistemą ir įmonių prievolę teikti ataskaitas;

41.  palankiai vertina Komisijos ketinimą paskelbti žaliąją knygą dėl bendrovių valdymo ir pradėti viešąsias konsultacijas dėl informacijos apie įmonių investicijų socialinius, aplinkosaugos ir žmogaus teisių aspektus; ragina Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų dėl privačių investicijų, siekiant sukurti veiksmingų paskatų vykdyti ilgalaikes, tvarias ir etiškas investicijas, geriau koordinuoti įmonių mokestinę politiką ir paskatinti įmones prisiimti atsakomybę;

42.  palankiai vertina Energijos mokesčių direktyvos persvarstymą siekiant klimato kaitos tikslų, su sąlyga, kad mokesčių našta nebus netinkamai užkrauta pažeidžiamiems vartotojams;

43.  labai palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl direktyvos, kuria būtų nustatoma bendra konsoliduota įmonių pelno mokesčių bazė, ir pabrėžia, kad taip būtų galima sumažinti mokesčių vengimą ir slėpimą bei užtikrinti didesnį skaidrumą ir įmonių pelno mokesčio tarifų palyginamumą, taigi sumažėtų tarpvalstybinės veiklos kliūtys;

44.  ragina Komisiją užtikrinti, kad viešųjų pirkimų procedūros būtų veiksmingesnės ir ne tokios biurokratinės, siekiant paskatinti ES įmones dalyvauti tarpvalstybiniuose viešuosiuose pirkimuose; pabrėžia, kad jas reikia dar labiau supaprastinti, ypač vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, ir sudaryti geresnes sąlygas MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; ragina Komisiją pateikti duomenis apie viešųjų konkursų atvirumo lygį ir užtikrinti tarpusavio sąveiką su kitomis pramoninėmis šalimis bei sparčiai augančios ekonomikos šalimis; ragina Komisiją nagrinėti naujus būdus, kaip gerinti Europos įmonių prieigą prie viešojo pirkimo rinkų už ES ribų, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas tiek Europos, tiek užsienio įmonėms, kurios konkuruoja dėl viešojo pirkimo sutarčių;

45.  apskritai siūlo, kad būsimuose prekybos susitarimuose, dėl kurių Sąjunga derasi, būtų skyrius dėl tvaraus vystymosi, kuris būtų parengtas remiantis įmonių socialinės atsakomybės principais, kaip apibrėžta 2010 m. atnaujintose EBPO gairėse tarptautinėms įmonėms;

46.  ragina Komisiją labiau koordinuoti su MVĮ susijusias priemones ES ir tarptautiniu lygmenimis ir nustatyti bei skatinti MVĮ, kurios turi prekybos potencialą; mano, kad valstybės narės turėtų labiau stengtis skatinti MVĮ naudotis esamomis iniciatyvomis ir priemonėmis, pvz., patekimo į rinkas duomenų baze ir eksporto pagalbos tarnyba;

47.  mano, kad Komisija turėtų gerinti savo pastangas palengvinti tarptautinę bankininkystę, pašalindama esamas kliūtis naudoti konkuruojančias tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemas ir prekybai taikydama bendras taisykles;

48.  mano, kad Komisija turėtų skatinti Europos gebėjimų mainus, kuriuose dalyvaudamos mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti gebėjimais, kurių esama didesnėse įmonėse, taip skatinant sinergiją ir kuravimą;

49.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą persvarstyti apskaitos direktyvas tam, kad būtų išvengta brangiai kainuojančio ir neveiksmingo pernelyg didelio reglamentavimo, ypač MVĮ, siekiant veiksmingiau panaudoti jų konkurencingumo ir augimo potencialą;

Bendroji paslaugų rinka

50.  pabrėžia, kad būtina visiškai ir tinkamai įgyvendinti Paslaugų direktyvą, įskaitant visapusiškai veikiančių kontaktinių centrų įsteigimą, sudarant galimybę baigti procedūras ir formalumus internetu, nes dėl to gerokai sumažėtų įmonių veiklos sąnaudos ir būtų duotas postūmis bendrajai paslaugų rinkai; ragina Komisiją ir valstybes nares dirbti kartu ir imtis tolesnių veiksmų plėtojant bendrąją paslaugų rinką, remiantis abipusio vertinimo procesu; primygtinai ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį bendrosios internetinių paslaugų rinkos plėtrai;

51.  ragina Komisiją skatinti plėtoti verslo paslaugų sektorių ir imtis reikalingų reguliavimo priemonių siekiant apsaugoti, ypač MVĮ, nuo nesąžiningos didelių tiekimo grandinės įmonių prekybinės veiklos; ragina Komisiją, pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis, apibrėžti „aiškiai nesąžiningą komercinę veiklą“ tiekimo grandinėje ir pasiūlyti naujų priemonių kaip užkirsti kelią nesąžiningai komercinei veiklai, susijusiai su konkurencija ir laisve sudaryti sutartis; primena savo 2008 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl klaidinančių žinynų leidėjų(10) ir dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kaip užkirsti kelią nesąžiningai klaidinančių įmonių žinynų veiklai;

52.  mano, kad bet koks teisės akto pasiūlymas dėl paslaugų koncesijos turėtų sudaryti teisinę sistemą, pagal kurią būtų užtikrinama skaidrumas, veiksminga teisminė tiek ekonominės veiklos subjektų, tiek sutartį sudarančių institucijų apsauga visoje ES; prašo Komisijos prieš pasiūlant teisės aktą įrodyti, kad Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatyti bendrieji principai (diskriminacijos draudimas, vienodo požiūrio ir skaidrumo principai) praktikoje nėra pakankamai taikomi paslaugų koncesijai;

53.  palankiai vertina Komisijos ketinimą pasiūlyti standartizacijos sistemos teisės aktų reformą, kuri apimtų ir paslaugas; pabrėžia, kad vykdant paslaugų standartizaciją turėtų būti siekiama užbaigti bendrosios rinkos kūrimą tose srityse, kuriose tai pasiteisino, o ypač turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į MVĮ poreikius; pripažįsta gaminių standartų svarbą veikiančioje Europos vidaus rinkoje ir laiko standartus pagrindine priemone siekiant skatinti vartotojams ir įmonėms teikti tvarias ir aukštos kokybės prekes bei paslaugas; ragina parengti priemones, kuriomis būtų skatinamas skaidrumas, sąnaudų mažinimas ir geriau įtraukiami suinteresuotieji subjektai;

54.  pabrėžia regionų „pažangiosios specializacijos“ svarbą skatinant regionų konkurencingumą; mano, kad ES bendroji rinka galės klestėti tik tuomet, jeigu bus įtrauktos visos suinteresuotosios šalys ir visi regionai, taip pat visų sektorių, įskaitant viešąjį, MVĮ, socialinės ekonomikos dalyviai ir patys piliečiai; taip pat mano, kad dalyvauti turėtų ne tik keli aukštųjų technologijų sektoriai, bet visi Europos regionai ir visos valstybės narės, kiekviena sutelkdama dėmesį į savo stipriąsias puses („pažangioji specializacija“) visoje Europoje;

55.  atkreipia dėmesį į vidaus rinkos išorės lygmens svarbą ir ypač į dvišalio ar daugiašalio lygmens bendradarbiavimo reguliavimo srityje su pagrindiniais prekybos partneriais svarbą skatinant derinti reglamentuojamuosius aktus, trečiųjų šalių tvarkos atitiktį ir platesnį tarptautinių standartų taikymą; ragina Komisiją nagrinėti esamus susitarimus su trečiosiomis šalimis, kuriais vidaus rinkos elementai taikomi už Sąjungos ribų, dėl jų veiksmingumo suteikiant teisinį tikrumą galimiems naudos gavėjams;

Pagrindiniai prioritetai
ES patento ir bendros bylinėjimosi sistemos sukūrimas

56.  pabrėžia, kad ES patento ir bendros bylinėjimosi sistemos sukūrimas, taip pat patobulinta nuosavybės teisių valdymo sistema yra būtini siekiant remti inovacijas ir kūrybiškumą bendrojoje rinkoje (Bendrosios rinkos akto 1 ir 2 pasiūlymai);

Naujovių finansavimas

57.  ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai atsižvelgti į naujovių svarbą tvirtam ir dar tvaresniam augimui bei darbo vietų kūrimui ir užtikrinti, kad naujovės būtų tinkamai finansuojamos, t. y. leidžiamos ES projektų obligacijos, visų pirma energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse, skatinančios ekologinę mūsų ekonomikos pertvarką, ir sukuriama teisinė sistema, kuri paskatintų rizikos kapitalo fondus veiksmingai investuoti visoje ES; pabrėžia, jog reikia sukurti paskatas ilgalaikėms investicijoms novatoriškuose ir darbo vietas kuriančiuose sektoriuose (Bendrosios rinkos akto 15 ir 16 pasiūlymai);

Elektroninės prekybos skatinimas

58.  ragina Komisiją imtis visų reikalingų priemonių siekiant didinti įmonių ir vartotojų pasitikėjimą elektronine prekyba ir skatinti jos plėtojimą bendrojoje rinkoje; pabrėžia, kad ES veiksmų planas, skirtas kovai su klastojimu ir piratavimu, taip pat pagrindų direktyva dėl autorinių teisių administravimo yra ypač svarbūs norint pasiekti šiuos tikslus (Bendrosios rinkos akto 2, 3 ir 5 pasiūlymai);

Geresnis MVĮ dalyvavimas bendrojoje rinkoje

59.  atkreipia dėmesį į tai, jog būtina imtis papildomų priemonių, kad bendroji rinka taptų geresne verslo aplinka MVĮ; mano, jog reikėtų imtis tokių priemonių, kurios padėtų gerinti jų prieigą prie kapitalo rinkų, šalinti administracines ir mokesčių kliūtis jų tarptautinei veiklai, patvirtinant aiškesnę PVM sistemą ir bendrą konsoliduotą įmonių pelno mokesčių bazę, taip pat peržiūrėti viešuosius pirkimus reglamentuojančią sistemą, siekiant užtikrinti lankstesnes ir mažiau biurokratines procedūras (Bendrosios rinkos akto 12, 17, 19 ir 20 pasiūlymai);

Viešųjų pirkimų procedūrų racionalizavimas

60.  prašo Komisijos persvarstyti teisės aktus, susijusius su viešaisiais pirkimais ir viešojo bei privačiojo sektoriaus partneryste, siekiant skatinti pažangų, tvarų ir įtraukų augimą bendrojoje rinkoje, taip pat skatinti tarpvalstybinius viešuosius pirkimus; pabrėžia, jog reikia pasiūlyti aiškesnę sistemą, kuri suteiktų teisinį tikrumą tiek ekonominės veiklos subjektams, tiek sutartį sudarančioms institucijoms; ragina valstybes nares taikyti ikiprekybinį viešąjį pirkimą siekiant skatinti inovatyvių ir ekologiškų technologijų rinką; mano, jog viešųjų pirkimų srityje būtina užtikrinti pramoninių šalių ir sparčiai augančios ekonomikos šalių tarpusavio sąveiką (Bendrosios rinkos akto 17 ir 24 pasiūlymai);

o
o   o

61.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0186. (2) http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/business-environment/files/smes_access_to_public_procurement_final_report_2010_en.pdf (3) OL L 176, 2009 7 7, p. 17. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0320. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0173. (6) OL C 349 E, 2010 10 22, p. 25. (7) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 10. (8) OL C 316 E, 2006 12 22, p. 378. (9) OL C 146, 2001 5 17, p. 101. (10) OL C 45E, 2010 2 23, p. 17.