2011 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2000/75/EB nuostatos dėl vakcinavimo nuo mėlynojo liežuvio ligos (COM(2010)0666 – 05499/2011 – C7-0032/2011 – 2010/0326(COD))

P7_TA(2011)0147 A7-0121/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2010)0666),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 26 d. Tarybos laišką, kuriame ji teigia, kad reikėtų pakeisti teisinį pagrindą, ir reikalauja, kad Europos Parlamentas priimtų savo poziciją dėl Komisijos pasiūlymo, remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalimi (05499/2011–C7-0032/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo pakeitimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A7-0121/2011),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. balandžio 7 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/.../ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2000/75/EB nuostatos dėl vakcinavimo nuo mėlynojo liežuvio ligos

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

▌

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavę įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyvoje 2000/75/EB, nustatančioje mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir likvidavimo reikalavimus(4), nustatytos mėlynojo liežuvio ligos kontroliavimo taisyklės, kovos su ja ir jos likvidavimo priemonės, įskaitant apsaugos ir priežiūros zonų nustatymo ir mėlynojo liežuvio ligos vakcinų naudojimo taisykles.

(2)  Anksčiau Sąjungoje buvo užregistruoti tik pavieniai tam tikrų mėlynojo liežuvio ligos viruso serotipų sukelti protrūkiai. Šie protrūkiai daugiausia pasitaikydavo pietinėse Sąjungos dalyse. Tačiau priėmus Direktyvą 2000/75/EB, o ypač po to, kai 2006 ir 2007 m. į Sąjungą pateko mėlynojo liežuvio ligos viruso 1 ir 8 serotipai, mėlynojo liežuvio ligos virusas Sąjungoje išplito plačiau, o kai kuriose teritorijose liga gali tapti endemine. Todėl tapo sunku kontroliuoti viruso plitimą.

(3)  Direktyvoje 2000/75/EB nustatytos vakcinavimo nuo mėlynojo liežuvio ligos taisyklės grindžiamos vadinamųjų „modifikuotų gyvų vakcinų“ arba „gyvų susilpnintų vakcinų“ taikymo praktika, nes kai buvo priimta ši direktyva, tai buvo vienintelės turimos vakcinos. Galima nepageidautina šių vakcinų naudojimo pasekmė – vakcinose esantis virusas gali išplisti vietos lygmeniu tarp nevakcinuotų gyvūnų.

(4)  Pastaraisiais metais naudojant naujas technologijas buvo sukurtos inaktyvintos mėlynojo liežuvio ligos vakcinos, kurios nekelia šio pavojaus nevakcinuotiems gyvūnams. Per 2008 ir 2009 m. vakcinavimo kampanijas šios vakcinos buvo plačiai naudojamos, todėl šios ligos padėtis smarkiai pagerėjo. Šiuo metu bendrai pripažįstama, kad inaktyvintų vakcinų naudojimas yra tinkamiausia aiškius simptomus turinčios mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir prevencijos priemonė Sąjungoje.

(5)  Siekiant užtikrinti geresnę mėlynojo liežuvio ligos viruso plitimo kontrolę ir sumažinti žemės ūkio sektoriui tenkančią naštą dėl šios ligos, tikslinga iš dalies pakeisti Direktyva 2000/75/EB nustatytas galiojančias vakcinavimo taisykles, kad būtų atsižvelgta į naujausius technologinius vakcinų gamybos pokyčius.

(6)  Ši direktyva turėtų įsigalioti kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kad naująsias taisykles galima būtų taikyti 2011 m. vakcinavimo sezoną.

(7)  Šioje direktyvoje siūlomi pakeitimai turėtų leisti lanksčiau taikyti vakcinavimo taisykles, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu esama inaktyvintų vakcinų, kurias galima sėkmingai naudoti teritorijose, kuriose neribojamas gyvūnų judėjimas.

(8)  Be to, nereikėtų atmesti gyvų susilpnintų vakcinų naudojimo galimybės – su sąlyga, kad bus taikomos tinkamos atsargumo priemonės, nes jas vis dar gali būtina naudoti tam tikromis aplinkybėmis, pvz., aptikus naują mėlynojo liežuvio ligos viruso serotipą, nuo kurio nėra inaktyvintų vakcinų.

(9)  Todėl Sprendimas 2000/75/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2000/75/EB iš dalies keičiama taip:

1)  2 straipsnis papildomas šiuo punktu:"

2)  5 straipsnis pakeičiamas taip:"

5 straipsnis

1.  Valstybės narės kompetentinga institucija gali nuspręsti leisti naudoti mėlynojo liežuvio ligos vakcinas, jeigu:

2.  Visais atvejais, kai naudojamos gyvos susilpnintos vakcinos, valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija pažymėtų:

3)  6 straipsnio 1 dalies d punktas pakeičiamas taip:"

4)  8 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

b)  priežiūros zoną sudaro Sąjungos teritorijos dalis, esanti mažiausiai 50 km atstumu nuo apsaugos zonos, kurioje per pastaruosius 12 mėnesių gyvūnai nebuvo vakcinuojami nuo mėlynojo liežuvio ligos gyvomis susilpnintomis vakcinomis.

5)  10 straipsnio 2 punktas pakeičiamas taip:"

2 straipsnis

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.

Tas nuostatas jos taiko ne vėliau kaip nuo 2011 m. liepos 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstą.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje. (2) 2011 m. kovo 15 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). (3) 2011 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento pozicija. (4) OL L 327, 2000 12 22, p. 74.

2011 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Sirijoje, Bahreine ir Jemene

P7_TA(2011)0148 RC-B7-0249/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos ir Jemeno,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių(1),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 26 d. rezoliuciją, kurioje Europos Parlamentas rekomenduoja Tarybai sudaryti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos sutartį tarp Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Sirijos Arabų Respublikos(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Pirmininko Jerzy Buzeko pareiškimą dėl negailestingų protestuotojų puolimų Sirijoje 2011 m. kovo 23 d.,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, prie kurio Sirija prisijungusi,

–  atsižvelgdamas į 1975 m. JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, prie kurios prisijungę Bahreinas, Sirija ir Jemenas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 21 d. Tarybos išvadas dėl Bahreino ir Jemeno,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-vyriausiosios įgaliotinės 2011 m. kovo 10, 15 ir 17 d. pareiškimus dėl Bahreino, 2011 m. kovo 18, 22, 24 ir 26 d. pareiškimus dėl Sirijos ir 2011 m. kovo 10, 12 ir 18 d. ir balandžio 5 d. pareiškimus dėl Jemeno,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos bendrą komunikatą „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. patvirtintas ir 2008 m. atnaujintas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi po panašių įvykių kitose arabų šalyse demonstracijų Bahreine, Sirijoje ir Jemene dalyviai išreiškė teisėtus demokratinius siekius ir tvirtus liaudies reikalavimus vykdyti politines, ekonomines ir socialines reformas, kuriomis būtų siekiama sukurti tikrą demokratiją, kovoti su korupcija ir nepotizmu, užtikrinti pagarbą teisinei valstybei, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, mažinti socialinę nelygybę ir sukurti geresnes ekonomines ir socialines sąlygas,

B.  kadangi šių valstybių vyriausybės reagavo padidindamos smurtines represijas, paskelbdamos ypatingąją padėtį ir taikydamos kovos su terorizmu įstatymus, kad pateisintų sunkius nusikaltimus, įskaitant be teismo vykdomus žudymus, grobimus ir dingimus, savavališkus sulaikymus, kankinimus ir nesąžiningo teismo procesus,

C.  kadangi Bahreino, Sirijos ir Jemeno saugumo pajėgos perdėtai naudojo jėgą prieš protestuotojus ir dėl to daug žmonių žuvo, buvo sužeista ir įkalinta, ir tai pažeidžia Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, prie kurio šios šalys prisijungę,

D.  kadangi demonstracijos Sirijoje prasidėjo šalies pietuose esančiame Daros mieste ir po to išplito visoje šalyje; kadangi Sirijos valdžios institucijos nuslopino demonstracijas naudodamos tikras kulkas siekdama išsklaidyti taikius susibūrimus ir areštavo šimtus civilių gyventojų, taip pat Damaske ir kituose miestuose mobilizavo režimui palankius demonstrantus; kadangi Sirijos vyriausybė atsistatydino 2011 m. kovo 29 d. ir Adel Safar buvo paskirtas formuoti naują vyriausybę; kadangi 2011 m. kovo 30 d. prezidento Basharo al-Assado Sirijos parlamente pasakyta kalba neatitiko lūkesčių ir nepatenkino vilčių, kad bus atliktos svarbios reformos,

E.  kadangi Sirijoje nuo 1963 m. taikomas nepaprastosios padėties įstatymas; kadangi taikant nepaprastosios padėties įstatymą ribojamos piliečių galimybes naudotis savo civilinėmis ir politinėmis teisėmis ir Sirijos valdžios institucijoms suteikiama galimybė kontroliuoti teismų sistemą,

F.  kadangi Sirijos vyriausybė padarė tam tikrus viešus pareiškimus, įsipareigodama užtikrinti išraiškos laisvę ir sudaryti sąlygas politiniam dalyvavimui (atšaukti nepaprastosios padėties įstatymo taikymą, panaikinti Sirijos Konstitucijos 8 straipsnį, kuriame nustatyta, kad partija Baath vadovauja šaliai ir visuomenei, išspręsti problemas, kurios kilo dėl 1962 m. atlikto gyventojų surašymo Hasekės gubernijoje, po kurio iš šimtų tūkstančių kurdų buvo atimti pasai ir jie įregistruoti kaip užsieniečiai), tačiau jai nepavyko pasiekti apčiuopiamų rezultatų šiais klausimais; kadangi iškilus Sirijos žmogaus teisių aktyvistas ir vyriausybės kritikas Haitham al-Maleh 2011 m. kovo mėn. paleistas iš kalėjimo ir ragino tarptautinę bendruomenę daryti Sirijos režimui spaudimą siekiant, kad šis laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje,

G.  kadangi dar turi būti pasirašytas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Sirijos Arabų Respublikos asociacijos susitarimas; kadangi nuo 2009 m. spalio mėn. šio susitarimo pasirašymas atidėtas Sirijos prašymu; kadangi pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvės yra pagrindinė šio susitarimo dalis,

H.  kadangi Bahreine demonstracijos prasidėjo 2011 m. vasario 14 d., demonstracijų dalyviai ragino pradėti politines reformas, pavyzdžiui, įvesti konstitucinę monarchiją ir renkamą vyriausybę, taip pat panaikinti korupciją ir šiitų, kurie sudaro daugiau kaip 60 proc. visų gyventojų, atskirtį; kadangi padėtis Bahreine vis dar įtempta ir pranešta, kad pereitą savaite dingo maždaug 50–100 asmenų; kadangi, kaip teigiama pranešimuose, Bahreine sulaikomi medicinos darbuotojai, žmogaus teisių gynėjai ir politikos veikėjai ir saugumo pajėgos užėmė ligoninės palatas,

I.  kadangi Bahreino vyriausybės prašymu Bahreine buvo dislokuotos Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos saugumo pajėgos iš Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Kuveito,

J.  kadangi nuo 2011 m. sausio mėn. Jemene milijonai piliečių dažniausiai taikiai demonstravo ir įtariama, kad nuo to laiko buvo nužudyta beveik šimtas žmonių ir šimtai sužeisti, daugiausiai saugumo pajėgų, kurios šaudė į minią naudodamos tikrus šaudmenis; kadangi saugumo pajėgos trukdė Jemeno greitosios medicinos pagalbos automobiliams į ligonines vežti prieš vyriausybę protestavusius asmenis,

K.  kadangi Jemeno prezidentas Ali Abdullah Saleh, kuris valdo šalį 32 metus, pažadėjo atsistatydinti; kadangi, vis dėlto, prezidentas dar nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, kad įvykdytų savo pažadus taikiai pereiti prie demokratijos,

L.  kadangi Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos nariai nusprendė pakviesti Jemeno vyriausybės ir opozicijos atstovus į derybas Rijade siekiant spręsti kai kuriuos konkrečius sunkiai išsprendžiamus klausimus,

M.  kadangi Jemenas yra neturtingiausia Artimųjų Rytų šalis, kurioje daugeliui žmonių trūksta maisto, mažėja naftos atsargų, auga gyventojų skaičius, centrinė vyriausybė silpna, vis labiau trūksta vandens ir mažai investuojama į šalies ekonomiką; kadangi didelį susirūpinimą kelia galimas Jemeno valstybė skilimas, nes vasario mėnesį su šiitų sukilėliais šiaurėje pasiektos paliaubos yra trapios, pietuose vyksta separatistų judėjimas ir pranešama, kad daugybė Al Qaidos kovotojų naudoja Jemeną kaip bazę,

N.  kadangi Bahreine ir Jemene neseniai buvo paskelbta nepaprastoji padėtis; kadangi nepaprastosios padėties paskelbimas bet kurioje šalyje neatleidžia tos šalies vyriausybės nuo jos pagrindinės pareigos laikytis teisinės valstybės principų ir savo tarptautinių įsipareigojimų dėl žmogaus teisių,

1.  griežtai smerkia saugumo pajėgų vykdytas taikių demonstrantų smurtines represijas Bahreine, Sirijoje ir Jemene ir reiškia užuojautą nukentėjusiųjų šeimoms; pareiškia solidarumą su šių šalių žmonėmis ir pasigėrėjimą jų drąsa ir apsisprendimu, ir ryžtingai remia jų teisėtus demokratinius siekius;

2.  ragina Bahreino, Sirijos ir Jemeno valdžios institucijas nustoti naudoti smurtą prieš protestų dalyvius ir gerbti jų teisę į susirinkimų ir žodžio laisvę; smerkia tai, kad Bahreino ir Jemeno valdžios institucijos trukdo teikti gydymo paslaugas ir neleidžia naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir riboja galimybes jomis naudotis; pabrėžia, kad asmenys, atsakingi už tai, kad žuvo ir buvo sužeisti žmonės, turėtų atsakyti už savo veiksmus ir būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn; ragina valdžios institucijas nedelsiant paleisti visus politinius kalinius, žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus bei visus, kurie sulaikyti dėl savo taikios su protestais susijusios veiklos;

3.  tvirtina, kad tai, jog valstybė naudoja smurtą prieš savo pačios gyventojus, turi turėti tiesioginės įtakos jos dvišaliams santykiams su Europos Sąjunga; primena ES Komisijos pirmininko pavaduotojai-vyriausiajai įgaliotinei, kad ES gali naudoti daug priemonių siekdama atgrasyti nuo tokios veiklos, pavyzdžiui, įšaldyti lėšas, uždrausti įvažiuoti ir kt.; vis dėlto primena, kad tokia dvišalių santykių peržiūra niekuomet neturėtų kenkti visai visuomenei;

4.  ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares visapusiškai atsižvelgti į naujausius ir besitęsiančius įvykius Bahreine, Sirijoje ir Jemene plėtojant dvišalius santykius su šiomis šalimis, įskaitant tolimesnių derybų dėl vis dar nesudaryto ES ir Sirijos asociacijos susitarimo pasirašymo sustabdymą; mano, kad tokio susitarimo sudarymas priklauso nuo Sirijos valdžios institucijų gebėjimo konkrečiai vykdyti laukiamas demokratines reformas;

5.  ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares remti raginimus nepriklausomai ištirti šiose šalyse vykdytus protestų dalyvių puolimus, ypatingą dėmesį skiriant 2011 m. kovo 18 d. Sanoje įvykdyto protesto dalyvių puolimo, per kurį žuvo 54 žmonės ir daugiau kaip 300 sužeista, nepriklausomam tyrimui, kurį turi atlikti Jungtinės Tautos (JT) arba Tarptautinis Baudžiamasis Teismas; ragina ES nedelsiant imtis iniciatyvos, kad būtų sušaukta Žmogaus teisių tarybos ypatingoji sesija, siekiant apsvarstyti Bahreine, Sirijoje ir Jemene kovojant su demonstrantais ir slopinant skirtingai mąstančius įvykdyto piktnaudžiavimo jėga atvejus;

6.  ragina Bahreino, Sirijos ir Jemeno vyriausybes nedelsiant ir nekeliant išankstinių sąlygų pradėti atvirą ir prasmingą politinį procesą ir dialogą su visų demokratinių politinių jėgų ir pilietinės visuomenės atstovais, siekiant pasirengti tikros demokratijos įgyvendinimui, atšaukti nepaprastąją padėtį ir įgyvendinti tikras, ambicingas ir prasmingas politines, ekonomines ir socialines reformas, kurios labai svarbios siekiant ilgalaikio stabilumo ir plėtros;

7.  ES ragina Bahreino, Sirijos ir Jemeno valdžios institucijas laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų srityje; ragina šių šalių valdžios institucijas nedelsiant atšaukti nepaprastąją padėtį, nedelsiant paleisti visus politinius kalinius, žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir taikius demonstrantus, žodžio laisvę ir susirinkimų laisvę įtvirtinti teisės aktuose ir įgyvendinti praktikoje, sustiprinti kovos su korupcija priemones, užtikrinti lygias mažumų teises, užtikrinti galimybes naudotis komunikavimo priemonėmis, pavyzdžiui, internetu ir mobiliaisiais telefonais, ir užtikrinti prieigą prie nepriklausomos žiniasklaidos;

8.  atkreipia dėmesį į Sirijos vyriausybės atsistatydinimą 2011 m. kovo 29 d., tačiau mano, kad to nepakaks siekiant numalšinti vis didėjantį Sirijos gyventojų nusivylimą; ragina prezidentą Basharą al-Assadą nutraukti šiuo metu vykdomą politinės opozicijos ir žmogaus teisių gynėjų slopinimą, tikrai atšaukti nuo 1963 m. taikomą nepaprastąją padėtį, skatinti Sirijos perėjimo prie demokratijos procesą ir parengti konkrečią politinių, ekonominių ir socialinių reformų darbotvarkę;

9.  ragina Bahreino vyriausybę ir kitas šalis nedelsiant ir nekeliant išankstinių sąlygų pradėti prasmingą ir konstruktyvų dialogą siekiant pradėti reformas; palankiai vertina JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą, kad JT yra pasirengusios paremti nacionalines pastangas, jei bus to prašoma;

10.  reiškia susirūpinimą dėl Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos įgaliotų užsienio karinių pajėgų buvimo Bahreine; ragina Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą naudoti savo, kaip regioninio kolektyvinio veikėjo, turimus išteklius siekiant vykdyti konstruktyvią veiklą ir tarpininkauti vykdant taikias reformas Bahreine;

11.  ragina Jemeno prezidentą A. A. Salehą imtis konkrečių veiksmų siekiant įvykdyti savo įsipareigojimą parduoti valdžią taikiai per konstitucines institucijas; ragina visas šalis, įskaitant opoziciją, veikti atsakingai, nedelsiant pradėti atvirą ir konstruktyvų dialogą siekiant, kad politinis perėjimas vyktų ramiai, ir į šį dialogą įtraukti visas Jemeno gyventojams atstovaujančias šalis ir judėjimus;

12.  reiškia didelį susirūpinimą dėl skurdo ir nedarbo lygio ir vis didėjančio politinio ir ekonominio nestabilumo Jemene; primygtinai reikalauja pagreitinti 2006 m. donorų konferencijos įsipareigojimų įgyvendinimą; be to, ragina ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą ypač aktyviai teikti finansinę ir techninę paramą, kai tik prezidentas A. A. Saleh bus pasirengęs leisti demokratiškai sudarytai vyriausybei veikti;

13.  ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares remti taikius demokratinius Bahreino, Sirijos ir Jemeno piliečių lūkesčius, peržiūrėti šių šalių atžvilgiu vykdomą savo politiką, laikytis ES elgesio kodeksas ginklų eksporto srityje ir, jei nacionalinės valdžios institucijos rimtai įsipareigotų, būti pasirengusias padėti šiose šalyse įgyvendinti konkrečią politinių, ekonominių ir socialinių reformų darbotvarkę;

14.  ragina Komisiją visapusiškai ir veiksmingai naudoti paramą, kurią galima teikti pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę ir Stabilumo priemonę, ir nedelsiant parengti konkrečius pasiūlymus, kaip ateityje teikiant ES finansinę pagalbą būtų galima geriau padėti Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos šalims ir pilietinėms visuomenėms, siekiančioms pokyčių, susijusių su demokratija ir pagarba žmogaus teisėms;

15.  pabrėžia Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos bendrame komunikate „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ nurodytus įsipareigojimus toliau remti demokratinius pokyčius ir pilietinę visuomenę, reaguojant į dabartinius įvykius regione; ragina ES remti demokratijos procesus Viduržemio jūros ir Persijos įlankos regionuose siekiant užtikrinti visišką visų gyventojų, ypač moterų, kurios atliko labai svarbų vaidmenį siekiant demokratinių pokyčių, dalyvavimą politiniame gyvenime;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Bahreino Karalystės vyriausybei ir parlamentui, Sirijos Arabų Respublikos vyriausybei ir parlamentui ir Jemeno Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0109. (2) OL C 313 E, 2006 12 20, p. 436.

2011 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ketvirtosios Jungtinių Tautų konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu

P7_TA(2011)0149 RC-B7-0228/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 1971 m. JT pripažino mažiausiai išsivysčiusias šalis „neturtingiausia ir silpniausia“ tarptautinės bendruomenės dalimi,

–  atsižvelgdamas į JT Vystymosi politikos komiteto apibrėžtus kriterijus mažiausiai išsivysčiusioms šalims nustatyti,

–  atsižvelgdamas į 1990 m. rugsėjo mėn. priimtą Paryžiaus deklaraciją, skirtą mažiausiai išsivysčiusioms šalims,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą dėl mažiausiai išsivysčiusioms šalims skirtos 2001–2010 m. dešimtmečio veiksmų programos įgyvendinimo (A/65/80),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo mėn. įvykusio JT aukšto lygio susitikimo Tūkstantmečio vystymosi tikslų klausimais rezultatus,

–  atsižvelgdamas į mažiausiai išsivysčiusioms šalims skirtą Briuselio veiksmų programą, patvirtintą 2001 m. gegužės mėn. Briuselyje vykusios trečiosios JT konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu metu,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. priimtą JT Generalinės Asamblėjos sprendimą surengti ketvirtąją JT konferenciją mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu,

–  kadangi ketvirtosios Jungtinių Tautų konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu metu bus įvertinti Briuselio veiksmų programos rezultatai atsižvelgiant į tai, kad šios programos įgyvendinimo laikotarpis artėja prie pabaigos, pasidalinta geriausia praktika ir sukaupta patirtimi bei nustatytos politikos kryptys ir iššūkiai, su kuriais susidurs mažiausiai išsivysčiusios šalys per ateinantį dešimtmetį, ir numatyti reikalingi veiksmai,

–  atsižvelgdamas į 1986 m. JT deklaraciją dėl teisės į vystymąsi,

–  atsižvelgdamas į Tūkstantmečio vystymosi tikslą iki 2015 m. per pusę sumažinti skurdą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi šiuo metu 48 šalys priskiriamos mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai, iš jų 33 yra Afrikoje, 14 – Azijoje ir 1 – Lotynų Amerikoje; kadangi 16 iš šių šalių neturi prieigos prie jūros, o 12 iš jų yra mažos salos,

B.  kadangi 75 proc. iš 800 mln. mažiausiai išsivysčiusių šalių gyventojų išgyvena už mažiau nei 2 JAV dolerius per dieną ir nuo to laiko, kai JT 1971 m. nustatė šią kategoriją, mažiausiai išsivysčiusių šalių skaičius išaugo nuo 25 iki 48; kadangi tik Botsvana (nuo 1994 m.), Žaliasis Kyšulys (nuo 2007 m.) ir Maldyvai (nuo 2011 m. sausio mėn.) nebepriskiriami mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai,

C.  kadangi vidutinis žmogaus socialinės raidos indekso rodiklis mažiausiai išsivysčiusiose šalyse 2000–2010 m. išaugo tik nuo 0,34 iki 0,39; kadangi mažiausiai išsivysčiusios šalys vidutiniškai gali įgyvendinti tik du iš septynių Tūkstantmečio vystymosi tikslų,

D.  kadangi surengus trečiąją JT konferenciją mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu ir priėmus Briuselio veiksmų programą įvyko keletas teigiamų pokyčių, pvz., sukurta iniciatyva „Viskas, išskyrus ginklus“, padidinta oficiali parama vystymuisi (2000–2008 m. ši parama padidėjo dvigubai), tiesioginės užsienio investicijos padidėjo nuo 6 iki 33 mlrd. JAV dolerių, tokiu būdu 19 šalių augimo rodiklis padidėjo iki 3 proc.,

E.  kadangi ketvirtosios JT konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu rekomendacija gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jei bus tinkamai sprendžiami svarbiausi su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis susiję klausimai, pvz., politikos nuoseklumas apimant prekybos ir vystymosi, žemės ūkio, žuvininkystės, investicijos ir klimato kaitos sritis, ir jei į darbotvarkę bus įtraukti kiti svarbūs klausimai, pvz., valdymas ir kova su korupcija, ypač partnerių ir paramą teikiančių šalių vadinamosios valdymo sutarties koncepcija (visų pirma įtraukiant socialinio minimumo sąvoką) ir žmogiškųjų gebėjimų stiprinimas,

F.  kadangi ketvirtosios JT konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu metu bus dar kartą patvirtintas visuotinis įsipareigojimas dėl partnerystės siekiant patenkinti mažiausiai išsivysčiusių šalių poreikius; kadangi šiuo metu rengiantis ketvirtajai JT konferencijai mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu vyksta nacionalinės konsultacijos, regioniniai susitikimai ir konferencijos, kuriose dalyvauja įvairūs suinteresuotieji subjektai, pvz., parlamentų nariai, pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus atstovai,

G.  kadangi parama tvariam vystymuisi reiškia, kad remiama sveikatos apsauga, švietimas ir mokymas, skatinama laikytis demokratijos ir teisinės valstybės principų bei gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, kurios yra esminiai ES vystymosi politikos elementai,

H.  kadangi greta egzistuojančių struktūrinių sunkumų padėtis mažiausiai išsivysčiusiose šalyse dar labiau pablogėjo dėl neseniai kilusios pasaulinės finansų, apsirūpinimo maistu, klimato kaitos ir energetikos krizės,

I.  kadangi nepaisant to, kad žemės ūkis sudaro daugelio mažiausiai išsivysčiusių šalių ekonomikos pagrindą ir šioje srityje dirba beveik 90 proc. darbo jėgos, apsirūpinimo maistu saugumui kyla pavojus,

J.  kadangi valstybėms neatliekant svarbaus vaidmens, paremto didesniais pajėgumais skatinti ekonomikos vystymąsi, gerovės kūrimą ir sąžiningą turto perskirstymą, privačiojo ir viešojo sektoriaus partnerystę ir tinkamai suplanuotas užsienio investicijas visapusiškai laikantis pagrindinių TDO darbo standartų ir aplinkos apsaugos principų, negali vykti jokių reikšmingų pokyčių, kadangi valstybė turi priimti atsakomybę už tai, kad būtų užtikrintas stabilumas ir sukurtas teisinis pagrindas,

K.  kadangi kiekviena mažiausiai išsivysčiusi šalis privalo nustatyti prioritetus ir rasti sprendimus, kurie būtų tinkami atsižvelgiant į jų nacionalines aplinkybes ir grindžiami demokratiško gyventojų dalyvavimo priimant sprendimus principu,

L.  kadangi Stambulo konferencijos sėkmė priklauso nuo konkrečių rezultatų (pvz., valdymo sutarties, socialinio minimumo, skolos sumažinimo, paramos vystymuisi, novatoriško finansavimo) ir nuo dalyvių indėlio kokybės,

1.  mano, kad ketvirtoji JT konferencija mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu turėtų būti orientuota į rezultatus, remtis aiškiais rodikliais ir siekti tikslo iki 2020 m. per pusę sumažinti mažiausiai išsivysčiusių šalių skaičių, kartu vykdant veiksmingą ir skaidrią stebėseną bei įgyvendinant tolesnes priemones;

2.   pabrėžia, kad ES pagalba mažiausiai išsivysčiusioms šalims pirmiausia turėtų būti skirta gerovei kurti ir rinkos ekonomikai plėtoti, nes tai pagrindinės sąlygos norint panaikinti skurdą;

3.   ragina teikti pirmenybę ekonomikos augimui, nes tai yra pagrindinis vystymosi ir bendro skurdo mažinimo mažiausiai išsivysčiusiose šalyse veiksnys;

4.  mano, kad ketvirtojoje JT konferencijoje mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu reikėtų skirti daug dėmesio politikos nuoseklumui vystymosi labui, nes tai svarbus veiksnys siekiant politikos pokyčių nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis; todėl ragina visose srityse (prekybos, žuvininkystės, aplinkos, žemės ūkio, klimato kaitos, energetikos, investicijų ir finansų) parengti tokią politiką, būtų tenkinami mažiausiai išsivysčiusių šalių vystymosi poreikiai siekiant kovoti su skurdu, užtikrinti tinkamas pajamas ir pragyvenimo lygį;

5.  primygtinai ragina ES įvykdyti įsipareigojimus dėl rinkos prieigos ir skolos mažinimo; dar kartą patvirtina, kad svarbu padidinti oficialios paramos vystymuisi mažiausiai išsivysčiusioms šalims rodiklį nuo 0,15 iki 0,20 proc. BNP, šiuo tikslu sutelkti vidinius išteklius ir kaip papildomą priemonę taikyti naujoviškus finansavimo mechanizmus;

6.  primena apie tikslą padėti šalims, kad jos nebepriklausytų mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai, ir atkreipia dėmesį į 2010 m. rugsėjo mėn. aukšto lygio susitikimo Tūkstantmečio vystymosi tikslų klausimais metu numatytas priemones, kuriomis siekiama paspartinti skurdo panaikinimą, skatinti tvarų ekonomikos vystymąsi siekiant pagerinti mažiausiai išsivysčiusių šalių gyventojų gyvenimo lygį, gerą valdymą ir pajėgumų kūrimą;

7.  pabrėžia, kad būtinos naujos priemonės siekiant integruoti mažiausiai išsivysčiusias šalis į pasaulio ekonomiką ir pagerinti jų prieigą prie ES rinkų; ragina Komisiją padidinti su prekyba susijusią pagalbą siekiant padėti neturtingiausioms šalims spręsti liberalizavus rinką atsirandančius uždavinius konkurencijos srityje;

8.  primena, kad taika ir saugumas itin svarbūs siekiant užtikrinti vystymosi politikos veiksmingumą ir kad ES turėtų laikytis labiau koordinuoto požiūrio, siekdama spręsti stabilumo klausimus mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, taip pat remti pastangas įgyti pajėgumų siekiant kurti taikingas, demokratines ir integracines valstybes;

9.  primena apie būtinybę teikti pirmenybę apsirūpinimo maistu saugumui, žemės ūkiui, infrastruktūrai, pajėgumų didinimui, integraciniam ekonomikos augimui, galimybei naudotis technologijomis, taip pat žmogaus ir socialiniam vystymuisi mažiausiai išsivysčiusiose šalyse;

10.  ragina nustatyti sąžiningos ir lygiateisės prekybos taisykles ir įgyvendinti integruotą politiką sprendžiant įvairiausius ekonominius, socialinius ir aplinkos klausimus, kad būtų skatinamas tvarus vystymasis;

11.  primena apie būtinybę imtis veiksmingų priemonių dėl kainų svyravimų ir skaidrumo, taip pat dėl geriau reguliuojamų finansų rinkų, siekiant apsaugoti mažiausiai išsivysčiusias šalis ir mažinti jų pažeidžiamumą;

12.  primena apie būtinybę padėti kurti nacionalines mokesčių sistemas ir užtikrinti gerą valdymą sprendžiant mokesčių klausimus bei ragina JT numatyti tinkamas priemones šioje srityje;

13.  ragina ES ir valstybes nares Ketvirtosios Jungtinių Tautų konferencijos mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu metu aptarti naujoviškų vystymosi finansavimo mechanizmų, kaip antai finansinių sandorių mokestis, įgyvendinimą; pabrėžia, kad OPV įsipareigojimai ir naujoviški finansavimo mechanizmai turi būti laikomi esminėmis ir viena kitą papildančiomis kovos su skurdu priemonėmis;

14.  primygtinai ragina JT ir ES, vykstant ketvirtajai JT konferencijai mažiausiai išsivysčiusių šalių klausimu, iš esmės spręsti problemas, susijusias su neigiamais žemės ūkio paskirties sklypų įsigijimo padariniais, pvz., smulkių ūkių nusavinimu ir netvariu žemės ir vandens išteklių naudojimu;

15.  primena, kad ilgalaikis vystomojo bendradarbiavimo tikslas – sukurti sąlygas tvariam ekonominiam vystymuisi ir sąžiningam turto perskirstymui; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina nustatyti mažiausiai išsivysčiusių šalių poreikius ir rengti strategijas, įvairinti prekybą užtikrinant labiau sąžiningas mažiausiai išsivysčiusių šalių produktų kainas bei spręsti su pasiūla susijusių suvaržymų problemas, kad būtų galima padidinti mažiausiai išsivysčiusių šalių prekybos pajėgumus ir gebėjimą pritraukti investicijas, kurias vykdant būtų laikomasi pagrindinių TDO darbo standartų ir saugoma aplinka;

16.  supranta, kad nebuvo pasiekti visi pradiniai iniciatyvos „Viskas, išskyrus ginklus“ tikslai, taigi prekybos mažiausiai išsivysčiusių šalių prekėmis ES rinkose kokybė ir apimtis netenkina lūkesčių, ypač dėl tinkamos prekybos ir uostų infrastruktūros trūkumo; pritaria tam, kad būtų plėtojama ši infrastruktūra, kuri išlieka pagrindinis veiksnys siekiant didinti prekybos pajėgumus;

17.  pabrėžia, kad reikia didinti vystymosi pagalbos veiksmingumą, laikantis Paryžiaus deklaracijos ir Akros darbotvarkės;

18.  pabrėžia Europos Parlamento vaidmenį ir sprendžiamąjį vaidmenį tvirtinant ES vystymosi biudžetą; todėl yra įsitikinęs, kad Parlamentas turėtų būti labiau įtrauktas rengiant ES vystymosi strategiją; be to, mano, jog svarbu, kad būtų taikomas ataskaitų teikimo mechanizmas;

19.  mano, kad naujojo JAV įstatymo dėl konfliktų zonose išgautų naudingųjų iškasenų priėmimas yra didžiulis žingsnis į priekį kovojant su nelegalia naudingųjų iškasenų Afrikoje gavyba ir prekyba jomis, nes tokiu būdu finansuojami pilietiniai karai ir konfliktai; mano, kad JT turėtų pateikti panašų pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti į pasaulio rinką importuojamų naudingųjų iškasenų atsekamumą;

20.  ragina atlikti su klimato kaita susijusios rizikos vertinimą kalbant apie svarbius vystymosi politikos planavimo ir sprendimų priėmimo aspektus, pvz., prekybos, žemės ūkio, apsirūpinimo maistu saugumo srityse, ir prašo, kad šio vertinimo rezultatai būtų naudojami siekiant suformuluoti aiškias gaires, skirtas vystomojo bendradarbiavimo politikai;

21.  reiškia susirūpinimą, kad didėja gamtinių katastrofų tikimybė, dėl kurios kyla masinė migracija ir būtinybė teikti skubią pagalbą šiems naujos kategorijos perkeltiems asmenims;

22.  pabrėžia regionų bendradarbiavimo ir integracijos svarbą ir ragina stiprinti regionų sistemą, kurią taikant visų pirma mažesnėms šalims būtų suteikta galimybė kaupti išteklius, praktinę patirtį ir kompetenciją;

23.  pabrėžia, jog dėl to, kad nėra pažangos, susijusios su viešųjų finansų valdymu, daugelis šių šalių vis dar negauna biudžeto paramos, kuri yra esminis veiksnys vykstant kiekvienos šalies pajėgumų kūrimo procesui;

24.  pabrėžia, kad mažiausiai išsivysčiusioms šalims svarbu plėtoti trišalį bendradarbiavimą, ypač su kylančios ekonomikos šalimis, palaipsniui siekiant visapusiško bendradarbiavimo, kad būtų užtikrinta abipusė nauda ir bendras vystymasis;

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

2011 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2010 m. Islandijos pažangos ataskaitos

P7_TA(2011)0150 B7-0226/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, pagal kurį Islandija įtraukiama į sąrašą šalių, kurioms gali būti suteikta ES pasirengimo narystei pagalba siekiant, kad šalys kandidatės atitiktų Europos teisės aktus,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 24 d. Komisijos nuomonę dėl Islandijos paraiškos dėl narystės Europos sąjungoje (SEC(2010)0153),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti derybas dėl Islandijos stojimo į ES,

–  atsižvelgdamas į Bendrąją ES poziciją ir Bendrąją Islandijos vyriausybės poziciją, priimtas per ministrų susitikimą, kuriuo 2010 m. liepos 27 d. pradėta Islandijos stojimo į Europos Sąjungą tarpvyriausybinė konferencija,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „2010–2011 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2010)0660) ir į 2010 m. lapkričio 9 d. priimtą 2010 m. Islandijos pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl 2009 m. plėtros strategijos Vakarų Balkanų šalims, Islandijai ir Turkijai(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Islandijos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio mėn. pirmajame ES ir Islandijos jungtinio parlamentinio komiteto posėdyje priimtas rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Islandija tenkina Kopenhagos kriterijus ir 2010 m. liepos 27 d., gavus Tarybos sutikimą, su Islandija pradėtos stojimo derybos,

B.  kadangi 2010 m. lapkričio 15 d. pradėta acquis peržiūra, kurią planuojama tęsti iki 2011 m. birželio 17 d.,

C.  kadangi, kaip pabrėžiama atnaujintame sutarime dėl plėtros, kiekvienos šalies pažanga siekiant narystės Europos Sąjungoje grindžiama nuopelnais,

D.  kadangi Islandija jau glaudžiai bendradarbiauja su ES kaip Europos ekonominės erdvės (EEE), Šengeno susitarimų ir Dublino reglamento narė, todėl ji jau priėmė didelę dalį acquis communautaire,

E.  kadangi Islandija prisideda prie Europos sanglaudos ir solidarumo taikant finansinį mechanizmą pagal EEE ir bendradarbiauja su ES vykdant taikos palaikymo ir krizių valdymo operacijas,

1.  palankiai vertina tai, kad 2010 m. liepos mėn. pradėtos stojimo derybos su Islandija, kadangi itin svarbu sudaryti sąlygas, reikalingas siekiant užbaigti Islandijos stojimo procedūras ir užtikrinti, kad jos stojimas būtų sėkmingas;

Politiniai kriterijai

2.  teigiamai vertina perspektyvą, kad nauja ES valstybė narė bus narė, turinti tvirtą demokratinę tradiciją ir pilietinę kultūrą; pabrėžia, kad Islandijos narystė ES ir toliau stiprins Sąjungos, kaip pasaulinio masto žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatintojos ir gynėjos, vaidmenį;

3.  gerai vertina Islandijos laimėjimus saugant žmogaus teises ir užtikrinant aukšto lygio bendradarbiavimą su tarptautinėmis žmogaus teisių apsaugos organizacijomis;

4.  palaiko dedamas pastangas stiprinti teisėkūros aplinką žodžio laisvės ir prieigos prie informacijos aspektais; todėl palankiai vertina Islandijos šiuolaikinės žiniasklaidos iniciatyvą, kuri suteikia Islandijai ir ES galimybę turėti tvirtą poziciją žodžio ir informacijos laisvių teisinės apsaugos klausimais;

5.  palankiai vertina tai, kad 2010 m. spalio mėnesį buvo įsteigtas ES ir Islandijos jungtinis parlamentinis komitetas ir yra įsitikinęs, kad šis forumas padės plėtoti Islandijos parlamento (Althingi) ir Europos Parlamento bendradarbiavimą vykstant stojimo procesui;

6.  itin skatina Islandijos valdžios institucijas suderinti ES piliečių teises, susijusias su jų teise balsuoti Islandijos vietos rinkimuose;

7.  pažymi padarytą didelę pažangą stiprinant teismų nepriklausomumą ir palankiai vertina priemones, kurių 2010 m. gegužės mėn. ėmėsi Islandijos valdžios institucijos, siekdamos spręsti teisingumo ministro dominavimo skiriant teismų pareigūnus klausimą, taip pat padarytus teismų įstatymo pakeitimus, kurie padeda stiprinti teismų nepriklausomumą, drauge pabrėžia, kad būtina nuosekliai taikyti šias priemones;

8.  palankiai vertina Specialiojo prokuroro tarnybos atliktą darbą ir Specialiosios tyrimo komisijos, kurią 2008 m. gruodžio mėn. įsteigė Islandijos Parlamentas, siekdamas ištirti ir išnagrinėti procesus, dėl kurių žlugo bankų sistema, ataskaitą bei pažangą, padarytą sprendžiant klausimus, susijusius su Islandijos bankininkystės sistemos žlugimo politiniais, instituciniais ir administraciniais padariniais, drauge pažymi, kad šios tarnybos rekomendacijos vis dar įgyvendinamos ir kad pastangos siekiant jas įgyvendinti neturi mažėti;

Ekonominiai kriterijai

9.  pažymi, kad Islandijos laimėjimai įgyvendinant su EEE susijusius įpareigojimus ir gebėjimas atsilaikyti prieš konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ES apskritai yra patenkinami;

10.  vis dėlto pažymi, kad iš paskutiniosios ELPA suvestinės ataskaitos matyti, jog į nacionalinę teisę neperkeltų teisės aktų skaičius truputį padidėjo ir siekė 1,3 proc., o tai vis dar daugiau negu 1 proc. pereinamojo laikotarpio tikslas, nors perkelti vėluojama mažiau;

11.  palankiai vertina tai, kad buvo pasiektas Islandijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės vyriausybių susitarimas banko Icesave klausimu, visų pirma dėl išlaidų, patirtų siekiant išmokėti būtiniausias garantijas banko Landsbanki Islands hf. Filialų JK ir Nyderlanduose depozitoriams, grąžinimo; palankiai vertina tai, kad Islandijos Parlamentas trijų ketvirtadalių balsų dauguma 2011 vasario 17 d. patvirtino susitarimą; atkreipia dėmesį į Islandijos Prezidento sprendimą pateikti įstatymo projektą referendumui ir tikisi, kad bus baigta pažeidimo procedūra, ELPA priežiūros institucijos pradėta prieš Islandijos Vyriausybę 2010 m. gegužės 26 d.;

12.  palankiai vertina tai, kad buvo sprendžiamos institucinės finansų sektoriaus problemos ir padaryta pažanga stiprinant bankų reguliavimą ir priežiūrą, visų pirma pažanga, susijusi su finansų priežiūros institucija;

13.  teigiamai vertina Islandijos Europos Komisijai pateiktą pirmąją Pasirengimo narystei ekonominę programą, kuri yra svarbus žingsnis etape prieš narystę, taip pat tikisi, kad paskelbtas metinis dvišalis ekonominis dialogas sutvirtins abiejų šalių bendradarbiavimą;

14.  ragina Islandijos institucijas tęsti veiklą parengiant kapitalo srautų kontrolės liberalizavimo strategiją, kuri yra svarbi šios šalies narystės ES sąlyga;

15.  palankiai vertina teigiamą naujausią ketvirtąją TVF rezervinio susitarimo peržiūrą, kurią atlikus pažymimi teigiami fiskalinio ir ekonominio konsolidavimo Islandijoje pokyčiai, taip pat tai, kad Islandijos ekonomika, kuri smuko septynis ketvirčius iš eilės, nustojo smukti ir 2010 m. liepos – rugpjūčio mėn. užregistruotas 1,2 proc. faktinio bendrojo vidaus produkto augimas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu;

16.  Palankiai vertina tolesnio Islandijos ekonomikos įvairinimo politiką kaip būtiną priemonę siekiant ilgalaikės šalies ekonominės gerovės; ragina Islandijos valdžios institucijas toliau vystyti turizmo verslą, kuris laikomas perspektyviu ilgalaikio augimo sektoriumi ir kurio dalis gamyboje ir užimtume apskritai pastebimai padidėjo;

17.  atkreipia dėmesį į Islandijos ketinimą tapti euro zonos dalimi; tai tikslas, kurį galima pasiekti po to, kai ji taps ES nare, ir kai bus įgyvendintos visos būtinos sąlygos;

18.  yra susirūpinęs aukštu nedarbo, ypač jaunimo, lygiu Islandijoje, taip pat tuo, kad dėl ekonominės ir finansų krizės sumažėjo investicijų ir vidaus vartojimas, nors ir mato gerėjančios padėties požymius kai kuriose iš šių sričių; pastebi, kad Islandijos gaminama pigi ekologiška energija ir ekologiškos energetikos technologijos galėtų būti svarbesnis ekonomikos atgaivinimo veiksnys;

19.  gerai vertina Islandiją už dideles jos investicijas į švietimą, mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą ir už tai, kad ji remia Lisabonos strategiją ir prisideda prie jos, taip pat tai, kad ji patvirtino Islandijos strategiją 2020 m., kurioje pabrėžiama švietimo, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos svarba ir apibrėžiami pamatuojami tikslai;

Gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus

20.  Pažymi, kad Islandija, kaip EEE narė, padarė didelę pažangą, susijusią su 10 derybinių skyrių reikalavimų ir iš dalies vykdo 11 derybinių skyrių reikalavimų; pabrėžia, kad Islandijos įsipareigojimų vykdymas pagal EEE susitarimą yra svarbus stojimo derybų reikalavimas;

21.  ragina Islandiją sustiprinti parengiamuosius veiksmus siekiant suderinti savo teisės aktus su ES teisynu, ypač tose srityse, kurioms netaikomas EEE susitarimas, ir užtikrinti jo įgyvendinimą bei galiojimą iki stojimo;

22.  ragina Islandiją pasirengti dalyvauti ES žemės ūkio ir kaimo plėtros politikoje, o ypač dėti daug pastangų siekiant iki stojimo sukurti šios politikos įgyvendinimui būtinas administracines struktūras; vis dėlto pabrėžia, kad Islandijos ekosistema yra savitumą ir ragina Komisiją ir Islandijos valdžios institucijos rasti abipusiškai patenkinamą susitarimą, kuriuo būtų atsižvelgta į unikalias Islandijos aplinkos savybes;

23.  atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu persvarstoma bendra žuvininkystės politika ir kad teisynas gali būti keičiamas iki Islandijos stojimo, ragina Islandiją ir ES konstruktyviai spręsti šio derybinio skyriaus klausimus siekiant rasti sprendimą, kaip tvariai valdyti ir panaudoti žuvų išteklius, kuris tenkintų abi šalis;

24.  pažymi Islandijos laimėjimus tvariai ir remiantis moksliniais tyrimais valdant žuvų išteklius;

25.  ragina Islandijos valdžios institucijas suderinti savo teisės aktus su vidaus rinkos acquis, ypač įsisteigimo teisės, laisvės teikti paslaugas ir laisvo kapitalo judėjimo žuvininkystės gamybos ir perdirbimo sektoriuose klausimais;

26.   ragina Islandiją tęsti konstruktyvų dialogą su ES ir Norvegija, kurio tikslas būtų rasti ginčo dėl skumbrių sprendimą, pagrįstą realiais siūlymais, kurie padėtų apsaugoti išteklius ateityje, apsaugoti ir išlaikyti darbo vietas pelaginės žuvininkystės sektoriuje ir užtikrinti ilgalaikę tvarią žuvininkystę;

27.  pažymi, kad Islandija gali vertingai prisidėti prie ES aplinkos ir energetikos politikos, nes turi patirties atsinaujinančių energijos šaltinių, ypač geoterminės energijos panaudojimo, aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita srityse;

28.  tačiau pažymi, kad vis dar labai skiriasi ES ir Islandijos politika dėl jūros gyvybės formų valdymo, ypač banginių medžioklės, klausimais; pažymi, kad banginių medžioklės draudimas yra ES acquis dalis ir ragina rengti daugiau diskusijų šiuo klausimu siekiant uždrausti banginių medžioklę ir prekybą produktais iš banginių;

29.  pažymi, kad Islandija ne karinė valstybė ir negamina ginklų; teigiamai vertina Islandijos paramą pilietinėms BSGP operacijoms ir jos pritarimą daugeliui pareiškimų ir sprendimų BUSP srityje;

30.  teigiamai vertina Islandijos užsienio politikos tradiciją, pagrįstą tarptautine teise, žmogaus teisėmis, lyčių lygybe, vystomuoju bendradarbiavimu ir civilinėmis vertybėmis paremta saugumo politikos koncepcija;

Regioninis bendradarbiavimas

31.  mano, kad Islandijos priėmimas į ES padidintų Sąjungos galimybes atlikti aktyvesnį ir konstruktyvesnį vaidmenį Šiaurės Europoje ir Arktyje ir taip prisidėtų prie daugiašalio valdymo ir tvarių politinių sprendimų regione; teigiamai vertina Islandijos dalyvavimą Šiaurės taryboje ir ES Šiaurės dimensijos politikoje, Barenco jūros Europos Arkties taryboje, taip pat Arkties taryboje, kuri yra pagrindinis daugiašalis bendradarbiavimo Arktyje forumas; mano, kad dėl Islandijos įstojimo į ES dar labiau sustiprėtų ES dalyvavimas Arkties tarybos veikloje;

32.  pabrėžia, kad Europos Sąjungai būtina vykdyti veiksmingesnę koordinuotą Arkties politiką, ir reiškia nuomonę, kad Islandijos įstojimas į ES sustiprintų Sąjungos išorės politikos Šiaurės Atlanto dimensiją;

Viešoji nuomonė ir parama plėtrai

33.  ragina Islandijos valdžios institucijas plėtoti viešas diskusijas apie stojimą į ES, kuriose būtų atsižvelgiama į būtinybę tvirtai įsipareigoti norint, kad derybos būtų sėkmingos; gerai vertina Islandiją už visuomenei skirtos tinklavietės eu.mfa.is sukūrimą ir palankiai vertina vis platesnes ir proporcingesnes diskusijas ES narystės privalumų ir trūkumų tema Islandijos žiniasklaidoje;

34.  ragina Komisiją teikti materialinę ir techninę paramą, jei paprašytų Islandijos valdžios institucijos, siekiant padėti joms padidinti stojimo proceso skaidrumą ir su juo susijusią atskaitomybę ir padėti surengti visapusišką ir plačios apimties informacijos, kuri būtų aiški, tiksli ir grindžiama faktais, apie narystės ES pasekmes kampaniją visoje Islandijos teritorijoje, kad Islandijos piliečiams būtų sudarytos sąlygos būsimame referendume dėl stojimo priimti sprendimą remiantis išsamia informacija;

35.  tikisi, kad ne tik skirtingos politinės nuomonės, bet ir gerai informuotos visuomenės nuomonė gali teigiamai paveikti Islandijos valdžios nusistatymą narystės ES klausimu;

36.  mano, kad itin svarbu ES piliečiams teikti aiškią ir išsamią bei faktais grindžiamą informaciją apie Islandijos narystės ES pasekmes; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti pastangas siekiant šio tikslo ir mano, kad taip pat svarbu išgirsti piliečiams susirūpinimą keliančias problemas ir klausimus ir juos spręsti, taip pat reaguoti į jų nuomonę ir atsižvelgti į jų interesus;

o
o   o

37.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Islandijos parlamento pirmininkui ir Islandijos vyriausybei.

(1) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 47. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0278.

2011 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2010 m. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos ataskaitos

P7_TA(2011)0151 B7-0225/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimą suteikti Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą ir Europos Vadovų Tarybos 2006 m. birželio 15–16 d. ir 2006 m. gruodžio 14–15 d. susitikimams pirmininkavusios valstybės išvadas,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 845 (1993), 817 (1993) ir į 1995 m. laikinąjį Graikijos Respublikos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos 2010 m. pažangos ataskaitą (SEC(2010)1332) ir į 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą „2010-2011 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2010)0660),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos 2009 m. ataskaitos(1),

–  atsižvelgdamas į ES ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos jungtinio parlamentinio komiteto 2010 m. lapkričio 30 d. rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/212/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų Stojimo partnerystėje su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 13 ir 14 d. vykusių Bendrųjų reikalų tarybos ir Užsienio reikalų tarybos posėdžių išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES plėtros procesas yra galingas taikos, stabilumo ir susitaikymo regione variklis,

B.  kadangi 2005 m. Europos Vadovų Taryba Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai suteikė kandidatės statusą, tačiau po to nenustatė derybų pradžios datos nepaisant to, kad ši šalis atliko didelę pažangą savo kelyje į ES; kadangi dvišaliai klausimai, nors ir turėtų būti išspręsti iki narystės, neturėtų sudaryti kliūčių ir trukdyti stojimo procesui; kadangi tęsiant stojimo procesą būtų prisidedama prie Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilumo ir būtų toliau stiprinamas etninių grupių dialogas,

C.  kadangi stiprindama ekonominį dialogą ir bendradarbiavimą su šalimis kandidatėmis ES gali susitelkti įveikiant ekonominę krizę ir pagerinti bendrą Sąjungos konkurencingumą,

D.  kadangi 2010 m. plėtros strategijoje kaip prioritetai pabrėžiama viešojo administravimo ir teismų sistemos reforma, taip pat kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija bei politinių veikėjų dialogas,

E.  kadangi ES vykdo visapusiškas patvirtinimo procedūras, siekdama užtikrinti, kad naujos narės būtų priimtos tik jei atitiko visus reikalavimus ir tik aktyviai pritarus ES institucijoms ir ypač ES valstybėms narėms,

F.  kadangi žodžio laisvė ir žiniasklaidos nepriklausomumas vis dar kelia susirūpinimą daugelyje šalių kandidačių,

Politiniai pokyčiai

1.  pritaria Komisijos parengtos Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos 2010 m. pažangos ataskaitos teiginiams ir apgailestauja, kad Taryba nepriėmė sprendimo pradėti stojimo derybas, kaip antrus metus iš eilės rekomendavo Komisija ir kaip nurodyta ankstesnėse Parlamento rezoliucijose; primena savo ankstesnes rekomendacijas Tarybai derybas pradėti nedelsiant;

2.  atkreipia dėmesį į pastarojo meto politinius įvykius, dėl kurių prireikė pirmalaikių rinkimų; ragina visas partijas atlikti aktyvų ir konstruktyvų vaidmenį rinkimų rengimo procese; pabrėžia, kad laisvi ir sąžiningi rinkimai, kurie yra visiškai skaidrūs ir rengiami laikantis tarptautinių standartų, yra svarbus tvirtos demokratijos elementas; ragina partijas aktyviai dalyvauti šiuose rinkimuose; reiškia susirūpinimą dėl dabartinės politinės padėties ir ragina visus politinius lyderius siekti bendro sutarimo remiantis demokratinėmis institucijomis;

3.  pabrėžia, kad dvišales problemas suinteresuotosios šalys turi spręsti palaikydamos geros kaimynystės santykius ir atsižvelgdamos į bendrus ES interesus; ragina visus pagrindinius dalyvius ir susijusias šalis dėti daugiau pastangų ir veikti atsakingai ir ryžtingai sprendžiant visus neišspręstus klausimus, kurie ne tik stabdo šalies kandidatės stojimo procesą ir ES politiką regione, bet ir gali padaryti įtaką etninių grupių santykiams, regiono stabilumui ir ekonominiam vystymuisi;

4.  sveikina šalį su 10-osiomis Ochrido pagrindų susitarimo pasirašymo metinėmis, kuris yra šalies etninių grupių santykių kertinis akmuo, ir ragina vyriausybę ir visas valstybės institucijas pasinaudoti šių svarbių metinių proga kaip priemone paskatinti nuolatinį glaudesnį etninių grupių bendradarbiavimą ir pasitikėjimą; tačiau yra susirūpinęs dėl didėjančios įtampos tarp etninių grupių dėl pastato statybos Kale tvirtovės vietoje Skopjėje; kreipiasi į visus politinius ir religinius vadovus ir žiniasklaidos priemones, kad jie ragintų elgtis atsakingai ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų padidinti įtampą tarp etninių grupių; su susirūpinimu pažymi, kad kyla pavojus, jog stiprės izoliavimosi mentalitetas, kuris, nesant apčiuopiamos ES perspektyvos, gali tapti pakaitine politika;

5.  ragina vyriausybę puoselėti visapusišką etninių bendruomenių dialogą ir priimant sprendimus, pvz., miesto plėtros planą „Skopjė 2014“, deramai atsižvelgti į opius visų bendruomenių ir mažumų klausimus bei vengti veiksmų ir iniciatyvų, skirtų nacionalinei tapatybei stiprinti kitų bendruomenių sąskaita; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina, jog parlamento komitetas, atsakingas už etninių grupių santykius, veiktų veiksmingai įtraukiant mažumas į teisėkūros procesą, ir pabrėžia, kad reikia imtis papildomų pastangų siekiant decentralizavimo procesą suderinti su Ochrido pagrindų susitarimu;

6.  apgailestauja, kad JT tarpininkavimo pastangos siekiant išspręsti ginčą dėl pavadinimo dar nedavė konkrečių rezultatų;

Demokratija, teisinė valstybė ir žmogaus teisės

7.  primena, kad sveika politinė kultūra – tai demokratijos pagrindas, todėl ragina opozicijos partijas nutraukti nacionalinio parlamento boikotą ir atnaujinti politinį dialogą institucijose; mano, kad vyriausybė ir opozicija yra atsakingos už tai, kad būtų užtikrintas skubus ir atviras dialogas dėl visų esamų problemų, su kuriomis šiuo metu susiduria šalis; atkreipia dėmesį į tai, kad politinis nestabilumas gali pakenkti Europos integracijos procesui, kuris turėtų būti bendras visų visuomenės dalyvių prioritetas; palankiai vertina parlamento darbo tvarkos taisyklių pakeitimus, pagal kuriuos opozicija gali aktyviau dalyvauti parlamento veikloje; tačiau yra susirūpinęs dėl nepakankamo vyriausybės ir opozicinių partijų dialogo ir bendros nepasitikėjimo ir konfrontacijos atmosferos; ragina abi šalis skatinti pasitikėjimo atmosferą ir tvirtai įsipareigoti panaudoti naujas parlamento darbo tvarkos taisykles siekiant stiprinti politinį dialogą ir konstruktyvų bendradarbiavimą vykdant teisėkūros procesą bei parlamentui vykdant vyriausybės veiklos kontrolę;

8.  palankiai vertina politinę valią baigti skelbti agentų, susijusių su buvusios Jugoslavijos slaptosiomis tarnybomis, pavardes, nes tai jau seniai reikėjo padaryti, ir tai būtų pagrindinis žingsnis baigiant senąją komunistinę erą; vis dėlto, pažymi, kad padaryta nepakankamai pažangos, kad būtų visiškai užtikrintas atitinkamų įstatymų vykdymas; ragina vyriausybę nedelsiant baigti liustracijos procesą ir nenaudoti jo tik politiniais tikslais, pvz., savo politinio teisėtumo patvirtinimui ar politinių oponentų šmeižimui;

9.  reiškia pagarbą kadenciją baigiančiam ES specialiajam įgaliotiniui ir ES delegacijos vadovui už puikiai atliktą darbą; smerkia nederamus valdančiosios partijos politikų išpuolius prieš ES atstovus ir apgailestauja, kad vyriausybė aiškiai ir viešai neatsiribojo nuo tokių įžeidimų; mano, kad tokie incidentai itin kenkia šalies įvaizdžiui;

10.  atkreipia dėmesį į būtinybę patobulinti rinkimų teisės aktus siekiant juos suderinti su ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnybos ir Venecijos komisijos rekomendacijomis, kurios pateiktos pranešime dėl 2009 m. prezidento ir vietos valdžios rinkimų;

11.  dar kartą pakartoja, kad laisva ir nepriklausoma žiniasklaida yra būtina išankstinė stabilios demokratijos vystymosi sąlyga; atkreipia dėmesį į viešų ir privačių žiniasklaidos priemonių plačią įvairovę ir mišinį; vis dėlto, reiškia susirūpinimą dėl žiniasklaidos politizavimo ir kišimosi į jos darbą; nerimauja dėl ekonominės priklausomybės politinės valdžios koncentracijos žiniasklaidoje, nes dėl to leidėjai dažnai tampa priklausomi ir suprastėja žurnalistikos standartai; yra susirūpinęs dėl didelio žiniasklaidos laisvės pablogėjimo šalyje, kurį parodo žymus nuosmukis iš 34 į 68 poziciją organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2010 m. spaudos reitinge; pažymi, kad vidaus reikalų ministras savo svetainėje ragina piliečius atkreipti dėmesį į „neobjektyvius“ spaudos pranešimus, ir ragina žurnalistus dirbant laikytis aukštų profesinių standartų, atsiriboti nuo politinės įtakos ir sukurti profesionalias žurnalistų asociacijas. Taip pat primygtinai ragina atsakingas valdžios institucijas stiprinti žiniasklaidos nepriklausomumą ir laisvę, visoms žiniasklaidos priemonėms taikyti vienodus standartus bei padidinti jų nuosavybės skaidrumą;

12.  palankiai vertina daugelį įstatymų, kurie buvo priimti vykdant teismų sistemos reformą, ir ragina ir toliau dėti pastangas reformuojant sistemą, siekiant užtikrinti jos profesionalumą, veiksmingumą ir nepriklausomumą nuo politinio spaudimo; todėl pabrėžia, kad esama teisinė sistema turi būti sparčiai ir veiksmingai įgyvendinama; yra susirūpinęs dėl to, kad Teisingumo ministerija vis dar atlieka svarbų vaidmenį Teismų taryboje, taip pat dėl to, kad vyriausybė ir parlamento nariai kritikuoja Konstitucinį teismą, ir dėl to iškyla politinio kišimosi į teismų sistemą pavojus; tačiau su pasitenkinimu pažymi, kad nepaisant šių nesutarimų visi teismo sprendimai buvo įgyvendinti; palankiai vertina pastangas didinti teismų sistemos veiksmingumą ir skaidrumą ir ypač mažinti nebaigtų spręsti bylų skaičių daugumoje teismų; taip pat palankiai vertina įstatymo dėl teisinės pagalbos įsigaliojimą;

13.  džiaugiasi nuolatinėmis kovos su korupcija pastangomis, tarp kurių – Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) rekomendacijų antros dalies įgyvendinimas ir pasiekimas, kad įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pataisos; ragina valdžios institucijas toliau įgyvendinti kovos su korupcija teisės aktus bei padidinti teismų sistemos nepriklausomumą, veiksmingumą ir išteklius; tačiau primena, kad korupcija tebėra paplitusi ir ragina dėti dar daugiau pastangų, kad ji būtų išnaikinta; pabrėžia, kad būtina nedelsiant veiksmingai ir nešališkai įgyvendinti kovos su korupcija teisės aktus, ypač susijusius su politinių partijų finansavimu ir interesų konfliktais; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti, jog teismų sistema būtų laisva nuo politinio kišimosi; pritaria pastangoms padidinti teismų sistemos veiksmingumą ir skaidrumą; pabrėžia, kad būtina parengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisimo atvejų suvestinę, kad būtų galima įvertinti pažangą; ragina suvienodinti teismų praktiką siekiant užtikrinti nuspėjamą teismų sistemą ir visuomenės pasitikėjimą;

14.  ragina Komisiją į kitą pažangos ataskaitą įtraukti teismų reformos ir kovos su korupcija srityse skiriamų ES lėšų poveikio ir rezultatų įvertinimą; ragina Komisiją pateikti Tarybai ir Parlamentui išsamesnį kovos su korupcija priemonių, kurias Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija taiko viešųjų pirkimų ir sukčiavimo srityse, veiksmingumo įvertinimą ir pristatyti jį kartu su kita pažangos ataskaita;

15.  palankiai vertina pastangas vykdant viešojo administravimo reformą, tačiau ragina toliau dirbti šioje srityje, kuri tebėra politizuota ir kurią vykdant nepakanka gebėjimų ir profesionalumo; palankiai vertina vyriausybės patvirtintą Nacionalinę viešojo administravimo reformos strategiją ir tai, kad įsteigtas Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo dėl viešojo administravimo reformos pakomitetis; yra susirūpinęs dėl to, kad neskaidriai ir laikantis ad hoc tvarkos laikinos pareigos tampa nuolatinėmis, dėl to administracija dar labiau politizuojama; ragina parengti aiškią žmogiškųjų išteklių strategiją, kurioje būtų apibrėžti administracijos poreikiai, t. y. reikiami gebėjimai ir kvalifikacija, ir ją įgyvendinti priimant darbuotojus ir aukštinant jų pareigas pagal nuopelnus; palankiai vertina tai, kad įdarbinama vis daugiau asmenų iš mažumų bendruomenių, tačiau pabrėžia, kad tai turi būti daroma remiantis administracijos poreikių įvertinimu siekiant užtikrinti, kad naujų darbuotojų kvalifikacija atitiktų pareigybėms keliamus reikalavimus;

16.  palankiai vertina tolesnę pažangą decentralizavimo srityje; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad atsakomybę perduodant žemesnėms valdžios institucijoms turėtų būti skiriamas atitinkamas biudžetas;

17.  palankiai vertina pažangą, pasiektą pertvarkant įkalinimo įstaigų sistemą, tačiau išlieka itin susirūpinęs dėl žeminančių sąlygų kai kuriuose kalėjimuose, ypač dėl perpildymo ir netinkamos sveikatos priežiūros sistemos; pabrėžia, kad reikia gerbti principą, jog su sulaikytais asmenimis turi būti elgiamasi tinkamai ir laikantis JT principų;

18.  palankiai vertina įstatymą dėl 2011 m. gyventojų ir namų ūkių surašymo, pabrėžia poreikį užtikrinti tinkamą pasirengimą ir organizavimą, kad surašymas būtų atliktas tiksliai; ragina vyriausybę skirti pakankamai lėšų jo organizavimui ir pabrėžia klausimo depolitizavimo svarbą, kad surašymas būtų nešališkas ir kad jame dalyvautų kuo daugiau asmenų;

19.  pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti, jog švietimo sistema remtų etninę integraciją; todėl pritaria integruoto švietimo strategijai ir ragina ją sparčiai įgyvendinti, be kitų priemonių, palaipsniui naikinant etninę segregaciją ir gerinant visų oficialių kalbų mokymąsi Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje; ragina vyriausybę gerinti konsultavimosi su įvairiomis bendruomenėmis procesą ir glaudžiai su jomis bendradarbiauti įgyvendinant šią strategiją;

20.  pabrėžia, kad trūksta pažangos siekiant kartu su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis švęsti bendras istorines sukaktis, nors tai padėtų geriau suprasti istoriją ir pagerinti kaimyninius santykius, kaip pabrėžiama ankstesniame pranešime; ragina pradėti naudoti mokyklinius vadovėlius, kuriuose nebūtų likusių ideologinių istorijos interpretacijų;

21.  yra labai susirūpinęs dėl romų bendruomenės padėties, nes jie ir toliau gyvena varganomis sąlygomis ir susiduria su diskriminacija norėdami patekti į darbo rinką, pasinaudoti sveikatos ir socialinėmis paslaugomis; ypač pabrėžia sunkią romų mergaičių ir moterų padėtį, nes jos ir toliau patiria dvigubą diskriminaciją – dėl etninės kilmės ir lyties; ragina vyriausybę dėti daugiau pastangų įgyvendinant romų strategiją ir romų integracijos dešimtmečio veiksmų planą; šiuo aspektu palankiai vertina vyriausybės veiksmus siekiant politinės romų integracijos, įskaitant tai, kad paskirtas romų kilmės ministras, kuris atsakingas už klausimus, susijusius su romų bendruomene; rekomenduoja vyriausybei per jos pirmininkavimo Europos Vadovų Tarybai kadenciją surengti specialų susitikimą romų integracijos klausimu;

22.  džiaugiasi, kad priimtas kovos su diskriminacija įstatymas, nes tai yra esminis žingsnis kovojant su diskriminacine praktika, kuri vis dar plačiai paplitusi, ir ragina ją sparčiai ir veiksmingai įgyvendinti; tačiau apgailestauja, kad, priešingai nei Europos teisės aktuose, diskriminacija dėl lytinės orientacijos nepripažinta kaip diskriminacijos rūšis; ragina nacionalines nuostatas šioje srityje skubiai suderinti su acquis, taip pat ragina stiprinti stebėsenos mechanizmus ir pabrėžia, kai tai būtina stojimo sąlyga; yra susirūpinęs dėl Apsaugos nuo diskriminacijos komisijos narių atrankos procedūros eigos; apgailestauja, kad į šią komisiją nebuvo paskirtas nė vienas pilietinės visuomenės narys; ragina ir toliau dėti pastangas gerinant moterų padėtį, didinti jų dalyvavimą darbo rinkoje ir priimant politinius ir verslo sprendimus, taip pat saugoti moteris ir vaikus nuo smurto namuose;

23.  ragina dėti daugiau pastangų lyčių lygybės ir moterų teisių srityse; ragina valdžios institucijas visiškai įgyvendinti Vyrų ir moterų lygių galimybių įstatymą ir užtikrinti nacionalinio lyčių lygybės veiksmų plano nuoseklumą; palankiai vertina tai, kad patvirtinta kovos su smurtu namuose strategija; ragina įgyvendinti nukentėjusiųjų paramos sistemą; ragina vyriausybę ir nevyriausybinį sektorių skatinti informuotumą šiais klausimais;

24.  smerkia neseniai pasitaikiusius pilietinės visuomenės organizacijų bauginimo atvejus, tiesioginius išpuolius prieš jas ir šmeižtą, nukreiptą prieš jų lyderius; džiaugiasi tuo, kad vyriausybė numatė konsultavimosi su pilietinės visuomenės organizacijomis mechanizmą, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad nėra sistemingo ir skaidraus konsultavimosi su pilietine visuomene dėl nacionalinės plėtros politikos, teisėkūros, programų ir kitų strateginių dokumentų mechanizmo; pabrėžia, kad būtina pilietinės visuomenės organizacijas nedarant atrankos įtraukti į politikos formavimo procesą, siekiant skatinti veiksmingas viešąsias diskusijas ir siekiant suinteresuotąsias šalis įtraukti į stojimo į ES procesą; pabrėžia, kad prisidedant prie stipresnio regionų bendradarbiavimo socialiniais ir politiniais klausimais esminis vaidmuo tenka pilietinei visuomenei; palankiai vertina tai, kad priimtas naujas įstatymas dėl piliečių asociacijų, ir ragina valdžios institucijas įgyvendinti nuostatas, susijusias su visuomenei naudą tiekiančiomis organizacijomis, t. y. nedelsiant įdiegti finansavimo sistemas;

25.  su pasitenkinimu pažymi, kad parama pagal PNP Buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje tinkamai įgyvendinama; ragina jos vyriausybę ir Komisiją supaprastinti PNP lėšų administravimo procedūrą siekiant ją padaryti prieinamesnę mažesnėms ir necentralizuotoms pilietinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms ir kitiems gavėjams;

26.  pabrėžia, kad Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija ratifikavo aštuonias pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos darbo teisių konvencijas; yra susirūpinęs dėl to, kad darbo teisių ir profesinių sąjungų srityje padaryta nedidelė pažanga; ragina Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos valdžios institucijas toliau stiprinti darbo ir profesinių sąjungų teises ir, atsižvelgdamas į tai, ragina ir vyriausybę numatyti pakankamai administracinių pajėgumų siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinama ir vykdoma darbo teisė; pabrėžia, kad svarbu vykdyti socialinį dialogą, todėl ragina Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybę užsibrėžti ambicingesnius tikslus šioje srityje ir pradėti visapusišką socialinį dialogą su atitinkamais partneriais;

27.  pabrėžia, kad svarbu saugoti ir prižiūrėti kultūros paveldą, kuris yra Europos vertybių ir principų pagrindas; apgailestaudamas pažymi, kad daug kapinių, freskų ir materialiosios kultūros paminklų, kurie priklauso Bulgarijos kultūriniam paveldui, visiškai apleista ir suniokota;

28.  palankiai vertina tai, kad šalis pamažu tampa veikiančios rinkos ekonomikos šalimi, ir tai, kad ji pasiekė bendrą sutarimą dėl pagrindinių šalies ekonomikos politikos aspektų; palankiai vertina vyriausybės pastangas išlaikyti makroekonominį stabilumą nepaisant neigiamo pasaulinės finansų krizės poveikio, ir pažymi, kad ateinančiais metais ekonomika turi gerų perspektyvų augti;

Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai

29.  yra susirūpinęs dėl išliekančio labai didelio nedarbo, ypač jaunų žmonių nedarbo, lygio, kuris būdingas daugeliui šiame regione esančių šalių; ragina vyriausybę greitai įgyvendinti veiksmingesnes priemones siekiant gerinti valstybės investicijas, skirtas užimtumo politikai ir darbo jėgos įdarbinimui aukštos kokybės, stabiliose ir tinkamose darbo vietose; ragina Komisiją padėti valdžios institucijoms teikiant daugiau pagalbos pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę;

30.  pažymi, kad dėl praėjusiais metais įvykdytų ekonomikos reformų pagerėjo verslo aplinka ir pabrėžia, kad būtina nuolat šalyje vykdyti struktūrines reformas; tuo pat metu pažymi, kad ir taip buvęs žemas užsienio investicijų lygis dar labiau sumažėjo ir padėtis pablogėjo dėl pasaulinės finansų krizės; ragina valstybines agentūras, kurios atsakingos už tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą, suaktyvinti savo pastangas siekiant pritraukti galimus užsienio investuotojus;

31.  sveikina vyriausybę su veiksmingu ir sklandžiu Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo su ES įgyvendinimu; džiaugiasi vyriausybės neseniai priimtu sprendimu panaikinti daugiau nei šimto įvairių gaminių muitų tarifus, nes tai žingsnis visiško prekybos su ES liberalizavimo linkme; tikisi, kad dėl šių pokyčių padidės šalies gamintojų konkurencingumas ir bus paskatintas didesnis ekonomikos augimas; tokį pokytį laiko svarbiu etapu, parodančiu šalies pastangas pasirengti padidėjusiai konkurencijai, su kuria ji susidurs tapusi ES nare;

32.  pabrėžia, kad naudojant biudžeto lėšas būtina taikyti geros valdysenos principus – gerinti laisvą prieigą prie viešos informacijos, sudarant biudžetą konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis ir įdiegti ataskaitų teikimo sistemą taip užtikrinant atskaitomybę už išleistas lėšas; primena, kad neskaidrus biudžeto lėšų naudojimas yra socialinės atskirties ir konfliktų priežastis, ir abejoja kai kurių nacionalinių kampanijų teisėtumu;

33.  teigiamai vertina tai, kad neseniai priimtas Energetikos įstatymas siekiant liberalizuoti valstybės elektros energijos rinką ir laikantis atitinkamų Europos direktyvų;

34.  pabrėžia, kad svarbu kurti veiksmingą ir patikimą viešojo transporto sistemą tiek šalies viduje, tiek regiono lygmeniu (įskaitant geležinkelio atkarpą Sofija–Skopjė–Tirana); šiuo tikslu dar kartą ragina valdžios institucijas investuoti į geležinkelių tinklo, kuris yra perspektyvus kelių transporto sistemos pakaitalas, priežiūrą ir modernizavimą; apgailestauja dėl vyriausybės sprendimo sumažinti investicijas į metinę geležinkelių infrastruktūros programą ir ragina Komisiją teikti būtiną techninę ir finansinę pagalbą panaudojant Pasirengimo narystei pagalbos priemonę;

35.  ragina Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Bulgarijos valdžios institucijas pėstiesiems ir dviratininkams vėl atidaryti sieną tarp Staro Konjarevo ir Gabrenės siekiant pagerinti Geležinės uždangos kelio atkarpą tarp Strumicos ir Petričiaus;

36.  džiaugiasi, kad patvirtinta nacionalinė tvarios plėtros strategija, tačiau ragina labiau stengtis įgyvendinti teisės aktus aplinkos apsaugos srityje ir šiuo tikslu skirti atitinkamų lėšų; ypač atkreipia dėmesį į uždavinius vandens kokybės, atliekų tvarkymo ir gamtos apsaugos srityse; ragina glaudžiau bendradarbiauti tarpvalstybiniais aplinkosaugos klausimais, remiantis ES standartais; atsižvelgdamas į tai dar kartą ragina veiksmingai stebėti pasienyje esančių Ochrido, Prespos ir Doirano ežerų, taip pat Vardaro upės vandens kokybę ir lygį; teigiamai vertina trišalę Europos regiono iniciatyvą dėl Prespos ežero, kurioje dalyvauja Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Graikija ir Albanija; ragina vyriausybę sėkmingą Ochrido nuotekų rinkimo sistemos patirtį pradėti taikyti ir kituose regiono ežeruose; be to, teigiamai vertina pažangą, padarytą statant nuotekų valymo įmonę Gevgelijoje;

37.  reiškia didelį susirūpinimą dėl užterštos dirvos Veleso mieste, kurį Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė kaip pavojingą vietą gyventi; ragina vyriausybę pradėti spręsti šią problemą ir imtis atitinkamų priemonių siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą šioje srityje; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę šiuo ypatingu atveju panaudoti lėšas pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę;

Regioniniai klausimai

38.  teigiamai vertina nuolat šios šalies atliekamą vaidmenį stabilizuojant regioną; pabrėžia jos dalyvavimą ES civilinėse ir karinėse misijose, tačiau primena vyriausybei jos įsipareigojimą prisijungti prie BUSP bendrųjų pozicijų, ypač susijusių su ribojančiomis priemonėmis, pvz., ypatingu Zimbabvės atveju;

39.  palankiai vertina neseniai Serbijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos valdžios institucijų siekiant vykdyti bendrą jų bendros sienos kontrolę priimtą sprendimą dėl reikalavimo piliečiams, keliaujantiems iš vienos valstybės į kitą, turėti tarptautinius pasus panaikinimo;

40.  labai apgailestauja dėl to, kad ginčas su Graikija dėl šalies pavadinimo ir toliau yra kliūtis šalies kelyje į ES, ir primena savo rekomendaciją Tarybai nedelsiant pradėti stojimo derybas; pabrėžia gerų kaimyninių santykių ir supratimo, kad klausimas opus kaimyninėms šalims, svarbą šiame procese; ragina atitinkamas vyriausybes vengti poelgių, kontraversiškų veiksmų ir pareiškimų, kurie gali turėti neigiamą poveikį ir sukelti įtampą geruose kaimyniniuose santykiuose; pažymi, kad vyksta intensyvus abiejų šalių ministrų pirmininkų dialogas, ir ragina juos parodyti politinę išmintį ir norą siekti kompromiso ir skubiai rasti abiem šalims priimtiną sprendimą;

41.  primena, kad vadovaujantis 2010 m. gruodžio 14 d. Bendrųjų reikalų tarybos susitikimo išvadomis labai svarbu palaikyti gerus kaimyninius santykius, be kita ko, derybomis rasti abipusiškai priimtiną klausimo dėl pavadinimo sprendimą, remiant JT;

42.  ragina Komisiją ir Tarybą pradėti kurti bendrai taikytiną arbitražo mechanizmą, skirtą dvišaliams klausimams tarp stojančių šalių, tarp valstybių narių ir stojančių šalių ir tarp valstybių narių spręsti;

43.  susirūpinęs pažymi, kad vykstančiose diskusijose naudojami istoriniai argumentai, įskaitant siejimo su antika reiškinį, kadangi dėl to gali padidėti įtampa tarp kaimyninių šalių ir atsirasti naujų vidinių susiskaldymų;

44.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir už plėtrą bei kaimynystės politiką atsakingą Komisijos narį padėti rasti susitarimą dėl pavadinimo ir imtis politinių patarėjų vaidmens, visiškai laikantis vykstančių derybų procedūros ir JT chartijos nuostatų; mano, kad kiek įmanoma greičiau rasti abiem šalims priimtiną sprendimą yra bendros užsienio politikos uždavinys laikotarpiu po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, parodysiantis Sąjungos gebėjimą spręsti ilgalaikius tarptautinius ginčus, vykstančius prie jos sienų;

45.  ragina Tarybą ir Komisiją laikytis savo įsipareigojimų trečiosioms šalims ir atlyginti šalims, kurios vykdo Sąjungos reikalavimus, už jų daromą pažangą ir pastangas vykdyti reformas; pažymi, kad, jei tai nebus daroma, šių šalių noras vykdyti reformas gali išblėsti;

46.  laikosi nuomonės, kad užsitęsus dabartinei padėčiai, susijusiai su pavadinimo klausimu ir kitais neišspręstais klausimais su kaimyninėmis šalimis, gali būti pakenkta ne tik šalies ir regiono stabilumui, bet ir plėtros politikos patikimumui, todėl ragina visas susijusias šalis parodyti geranoriškumą, solidarumą ir atsakingumą sprendžiant neišspręstas problemas; atsižvelgdamas į tai, ragina šalies valdžios institucijas paspartinti iniciatyvos kartu su Bulgarija ir Graikija įsteigti jungtinį istorijos ir švietimo ekspertų komitetą įgyvendinimą;

o
o   o

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 54. (2) OL L 80, 2008 3 19, p. 32.

2011 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Dramblio Kaulo Krante

P7_TA(2011)0152 RC-B7-0256/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Dramblio Kaulo Kranto, ypač į 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją(1),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 3 d. Bamako deklaraciją dėl demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių frankofoniškose šalyse,

–  atsižvelgdamas į atitinkamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) rezoliucijas dėl Dramblio Kaulo Kranto, ypač į rezoliucijas Nr. 1946 ir 1951 (2010 m.) bei rezoliucijas Nr. 1967, 1968 ir 1975 (2011 m.),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-vyriausiosios įgaliotinės baronienės Catherine Ashton pareiškimus dėl padėties Dramblio Kaulo Krante, ypač į jos 2011 m. kovo 3, 10, 12, 19 d. ir 2011 m. balandžio 1 d. pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 31 d. Užsienio reikalų Tarybos 3058-ajame posėdyje priimtas išvadas dėl Dramblio Kaulo Kranto,

–  atsižvelgdamas į ES Tarybos sprendimą 2011/18/BUSP ir į 2011 m. sausio 14 d. Tarybos reglamentą (ES ) Nr. 25/2011, kuriame nustatomas turto įšaldymas ir tam tikros konkrečios ribojančios priemonės, taikytinos tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Dramblio Kaulo Krante,

–  atsižvelgdamas į sprendimą, kurį 2011 m. kovo 10 d. Adis Abeboje priėmė Afrikos Sąjungos (AS) Taikos ir saugumo taryba,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 3 ir 11 d. JT Saugumo Tarybos pareiškimus dėl Dramblio Kaulo Kranto,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 18 d. bendrą AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkų pareiškimą, kuriame smerkiamas smurtas ir žmogaus teisių pažeidimai Dramblio Kaulo Krante,

–  atsižvelgdamas į Parlamento pirmininko Jerzy Buzeko 2011 m. kovo 18 d. pareiškimą, kuriame jis ragina nutraukti bet kokį smurtą prieš civilius Dramblio Kaulo Krante,

–  atsižvelgdamas į rezoliuciją dėl padėties Dramblio Kaulo Krante, kurią 2011 m. kovo 25 d. Abudžoje priėmė Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (angl. ECOWAS) valstybių ir vyriausybių vadovų institucija,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 25 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją, kuria įsteigiama tarptautinė tiriamoji komisija, kurios užduotis – ištirti nuo prezidento rinkimų padarytus žmogaus teisių pažeidimus Dramblio Kaulo Krante,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi per pastaruosius keturis mėnesius Dramblio Kaulo Krantas atsidūrė gilioje politinėje krizėje, kurią sukėlė prezidento postą užimančio Laurento Gbagbo atsisakymas perduoti valdžią teisėtam prezidentui Alassanui Ouattarai, nepaisant to, kad šis laimėjo 2010 m. lapkričio mėn. įvykusius prezidento rinkimus ir kad nugalėtoju jį pripažino tarptautinė bendruomenė, kai Jungtinės Tautos patvirtino rezultatus,

B.  kadangi visos politinės pastangos rasti taikią išeitį iš aklavietės, susidariusios po rinkimų, įskaitant AS ir ECOWAS bei Pietų Afrikos prezidento pastangas, buvo nesėkmingos,

C.  kadangi nuo vasario mėn. vidurio kovos suintensyvėjo tiek sostinėje, tiek šalies vakaruose ir pateikiami nerimą keliantys pranešimai, kuriuose teigiama, kad karinės pajėgos vis dažniau prieš civilius gyventojus naudoja sunkiąją artileriją,

D.  kadangi pastarosiomis dienomis prezidento A. Ouattaros respublikoniškos pajėgos pradėjo didelį puolimą, kuriuo siekia įvesti jo valdžią, ir perėmė kelių svarbių vietovių, įskaitant politinę sostinę Jamusukrą ir San Pedrą, kuris yra svarbiausias kakavos eksporto uostas, kontrolę, kadangi A. Ouattarą palaikančios pajėgos jau įžengė į Abidžaną ir dėl to įvyko intensyvi kova su buvusį prezidentą palaikančiomis pajėgomis,

E.  kadangi, pasak JT šaltinių, nuo 2010 m. gruodžio mėn. Dramblio Kaulo Krante žuvo šimtai žmonių; kadangi tikėtina, jog tikrasis aukų skaičius yra žymiai didesnis, nes spaudoje ne visada pranešama apie šalies viduje vykstantį smurtą,

F.  kadangi tyčiniai puolimai prieš JT taikdarius ir institucijas yra karo nusikaltimai; kadangi JT misijai Dramblio Kaulo Krante (ONUCI) nuolat gresia pavojus ir L. Gbagbo palaikančių saugumo pajėgų išpuoliai, o buvęs prezidentas ėmėsi kurstančių kalbų, kuriomis skatina gyventojų smurtą prieš Dramblio Kaulo Krante esančias JT pajėgas ir užsieniečius; kadangi keli JT taikdariai rimtai sužeisti ar netgi paimti įkaitais,

G.  kadangi Dramblio Kaulo Krante vykdomi žiaurumai, įskaitant seksualinio smurto atvejus, grobimus, žudymus be teismo, pernelyg didelį ir beatodairišką jėgos naudojimą prieš civilius gyventojus, kuriuos galima prilyginti nusikaltimams žmogiškumui,

H.  kadangi 2003 m. balandžio 18 d. Dramblio Kaulo Kranto vyriausybės pagal Romos statuto 12 straipsnio 3 dalį pateiktame pareiškime Dramblio Kaulo krantas pripažino Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) jurisdikciją jo teritorijoje nusikaltimų, įvykdytų po 2002 m. rugsėjo 19 d., atveju, kadangi Dramblio Kaulo Krante vis dar vykdomi parengiamieji TBT Prokuroro Biuro tyrimai,

I.  kadangi Dramblio Kaulo krante toliau blogėja teisinės valstybės principų padėtis, vis labiau ribojama žodžio, saviraiškos ir spaudos laisvė,

J.  kadangi Dramblio Kaulo Kranto ekonominė padėtis per pastaruosius keturis mėnesius labai pablogėjo, nes Laurent Gbagbo neteisėtai atliko nacionalizaciją bankininkystės ir kakavos sektoriuose bei savavališkai eksproprijavo pinigus ir privačią nuosavybę; kadangi neseniai Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo, kad padėtis Dramblio Kaulo Krante turės rimtų ekonominių pasekmių visam Vakarų Afrikos regionui,

K.  kadangi dėl šalyje paplitusio smurto apie 1 milijonas gyventojų išsikėlė iš savo namų į kitas vietoves tiek šalies viduje, tiek kaimyninėse šalyse, pvz., Liberijoje, Ganoje, Toge, Malyje ir Gvinėjoje,

L.  kadangi 2011 m. kovo 17 d. Komisija penkis kartus padidino ES humanitarinę pagalbą Dramblio Kaulo Krantui,

M.  kadangi vienbalsiai priimtoje JT ST rezoliucijoje 1975(2011) L. Gbagbo raginamas nedelsiant pasitraukti ir raginama nedelsiant nutraukti smurtą prieš civilius, taip pat L. Gbagbo, jo žmonai ir trims jo bendrininkams nustatomos tikslinės finansinės ir kelionių sankcijos,

1.  smerkia buvusio prezidento Gbagbo ir jo rėmėjų pastangas smurtu užgožti Dramblio Kaulo Kranto gyventojų valią; dar kartą ragina L. Gbagbo atsistatydinti ir nedelsiant perduoti valdžią Alassanui Ouattarai; palankiai vertina priimtą rezoliuciją 1975/(2011), kurioje JT Saugumo Taryba pateikė griežčiausią savo pareiškimą nuo porinkiminės krizės Dramblio Kaulo Krante pradžios ir kurioje ji ragina L. Gbagbo nedelsiant pasitraukti;

2.  apgailestauja dėl to, kad nebuvo rasta jokio diplomatinio sprendimo, įskaitant ir tokio už kurį pasisakė Afrikos Sąjunga, o porinkiminės krizės metu vyravo prievarta ir ginkluoti konfliktai;

3.   laiko pagirtinu Vakarų Afrikos moterų raginimą taikiai spręsti politinį konfliktą Dramblio Kaulo Krante ir patraukti atsakomybėn asmenis, kurie vykdo smurto veiksmus prieš eilinius šalies gyventojus; apgailestauja, kad moterų organizacijos bei religiniai ir bendruomenių lyderiai skyrė nepakankamai pastangų vidaus spaudimo sukūrimui ir tarpininkavimo skatinimui ieškant taikios išeities iš politinės aklavietės šalyje;

4.  primena, kad vienintelis demokratinio teisėtumo šaltinis yra visuotiniai rinkimai ir kad Alassano Ouattaros išrinkimas atspindi nepriklausomą Dramblio Kaulo Kranto gyventojų valią; ragina visas Dramblio Kaulo Kranto institucijas, įskaitant Dramblio Kaulo Kranto gynybos ir saugumo pajėgas nedelsiant perduoti valdžią demokratiškai išrinktam prezidentui Ouattarai ir jo vyriausybei;

5.  griežčiausiai smerkia prievartos skatinimą Dramblio Kaulo Krante, o ypač sunkiosios ginkluotės naudojimą prieš civilius gyventojus ir su tuo susijusias mirtis; reiškia savo didžiausią solidarumą su visomis nekaltomis neteisingumo ir smurto aukomis bei jų šeimomis Dramblio Kaulo Krante; pabrėžia, kad smurtas prieš civilius, įskaitant moteris, vaikus ir į kitas šalis pasitraukusius asmenis, nebus toleruojamas ir turi būti nedelsiant nutrauktas;

6.  griežtai smerkia žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kurie buvo įvykdyti civilių piliečių atžvilgiu, įskaitant be teismo vykdomas egzekucijas ir seksualinės prievartos atvejus; pažymi, kad pagal JTST šiuos veiksmus galima prilyginti nusikaltimams žmonijai; griežtai prieštarauja dėl bet kokio spaudos panaudojimo neapykantai kurstyti; ragina panaikinti visus teisės naudotis žodžio laisve apribojimus; smerkia keturių asmenų iš kurių du yra ES piliečiai, pagrobimą iš viešbučio Abidžane, kuris yra vietovėje kontroliuojamoje buvusiam prezidentui L. Gbagbo ištikimų pajėgų ir ragina nedelsiant juos paleisti;

7.  primygtinai nurodo, kad negali būti nebaudžiamumo ir kad reikia negailėti visų pastangų siekiant nustatyti ir patraukti atsakomybėn, įskaitant tarptautiniu lygiu visus, kurie yra atsakingi už nusikaltimus prieš civilius gyventojus; todėl palankiai vertina tai, kad JT Žmogaus teisių taryba įsteigė tiriamąją komisiją; pažymi, kad JTST nurodė, jog TBT gali spręsti dėl savo jurisdikcijos padėties Dramblio Kaulo Krante klausimu; ragina visus subjektus Dramblio Kaulo Krante bendradarbiauti su šiais organais, kad būtų įvykdytas teisingumas; ragina ES šiems tyrimams suteikti visą reikalingą paramą;

8.  griežtai smerkia bauginimo ir trukdymo aktus Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijos Dramblio Kaulo Krante (ONUCI) ir ES atžvilgiu;

9.  pritaria papildomoms kryptingoms Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos, Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos Tarybos sankcijoms – vizų neišdavimui ir lėšų užšaldymui, kurios būtų taikomos visiems asmenims ir subjektams, prieštaraujantiems teisėtai prezidento institucijai bei pritaria Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo sprendimams nebendradarbiauti su neteisėta vyriausybe; pabrėžia, kad šios sankcijos privalo likti iki teisėtos valdžios institucijų grįžimo į valdžią;

10.  palankiai vertina tai, kad JTST Tarybos rezoliucijoje 1975/(2011) dar kartą patvirtinti įgaliojimai veikti ir išreiškiama visapusiška Saugumo Tarybos parama ONUCI, kad ji panaudotų visas priemones, kurių reikia savo įgaliojimus apsaugoti civilius, įskaitant siekį užkirsti kelią tolimesniam sunkiosios ginkluotės naudojimui; į tai atsižvelgdamas ragina sparčiai ir ženkliai pastiprinti ONUCI pajėgumus, siekiant užtikrinti veiksmingą civilių apsaugą Dramblio Kaulo Krante;

11.  pastebi, kad vadovaujantis savo įgaliojimais ir JT Generalinio sekretoriaus prašymu, ONUCI jau ėmėsi veiksmų Abidžane, siekiant sustabdyti sunkiosios ginkluotės naudojimą ir apsaugoti civilius bei JT personalą, padedant Prancūzijos pajėgoms „Licorne“;

12.  palankiai vertina ir remia Afrikos Sąjungos ir ECOWAS tarpininkavimo pastangas siekiant išvengti konfrontacijos ir dar kartą ragina visas politines jėgas Dramblio Kaulo Krante aktyviai remti taikų perėjimą ir taip išvengti tolesnio kraujo praliejimo; išreiškia savo paramą Afrikos Sąjungos siūlomam taikaus krizės sprendimo planui ir pabrėžia, kad visos Afrikos valstybės privalo pasirodyti esančios vieningos ir vieningai veikti, kad Dramblio Kaulo Krante būtų atkurta taika;

13.  ragina prezidentą A. Ouattara skatinti taiką nacionalinį susitaikymą, tuo pat metu primindamas, kad karo nusikaltimams ir nusikaltimams prieš žmoniją nėra taikomas senaties terminas;

14.  yra giliai susirūpinęs dėl humanitarinės padėties Dramblio Kaulo Krante ir kaimyninėse šalyse, ypač Liberijoje, blogėjimo; ragina visus subjektus Dramblio Kaulo Krante užtikrinti saugią ir netrukdomą vietoje dirbančių humanitarinių organizacijų prieigą į visas šalies teritorijas; pritaria Komisijos narės K. Georgievos išsakytiems ES įsipareigojimams padėti sprendžiant humanitarinę krizę;

15.  pabrėžia poreikį imtis skubių politinių veiksmų sprendžiant humanitarinę padėtį Dramblio Kaulo Krante ir užkirsti kelią naujai migracijos krizei regione; ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti savo pastangas su kitais tarptautiniais pagalbos teikėjais; ragina tarptautinę bendruomenę gerbti savo pažadus suteikti humanitarinę pagalbą, siekiant reaguoti į skubius Dramblio Kaulo Kranto ir kaimyninių šalių gyventojų poreikius;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, JT Saugumo Tarybai ir JT Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų palaikymo misijai Dramblio Kaulo Krante (ONUCI), Afrikos Sąjungos institucijoms, Vakarų Afrikos valstybių ekonominei bendrijai (ECOWAS), AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, valstybių narių vyriausybėms ir išrinktajam Dramblio Kaulo Kranto prezidentui Alassane Ouattara.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0492.

2011 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros rytų aspekto

P7_TA(2011)0153 B7-0198/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 13 d. Rytų partnerystės užsienio reikalų ministrų susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas: 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos(1), 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo(2), 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės(3), 2008 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl metinio Europos Parlamentui teikiamo Tarybos pranešimo dėl pagrindinių BUSP aspektų ir pasirinkimų(4) , 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės persvarstymo(5), 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl požiūrio į Juodosios jūros regioninę politiką(6) ir 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl ES Juodosios jūros strategijos(7),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Pietų Kaukazui skirtos ES strategijos būtinybės(8),

–  atsižvelgdamas į Europos kaimynystės politikos (EKP) plėtrą nuo 2004 m. ir ypač į Komisijos pažangos ataskaitas dėl EKP įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos Respublikos ir Ukrainos, taip pat į Parlamentinių bendradarbiavimo su šiomis šalimis (išskyrus Baltarusiją) komitetų rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliucijos 41 dalį, kurioje raginama įsteigti ES ir Rytų kaimyninių šalių parlamentinę asamblėją (EURONEST),

–  atsižvelgdamas į kartu su Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija ir Moldova priimtus veiksmų planus ir į kartu su Ukraina sudarytą asociacijos darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2010 m. liepos 26 d. posėdžio išvadas dėl Europos kaimynystės politikos,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 7 d. įvykusiame Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatą „Europos kaimynystės politikos apžvalga“(COM(2010)0207),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatą „Rytų partnerystė“ (COM(2008)0823),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. gruodžio 5 d. komunikatą „Ryžtinga Europos kaimynystės politika“ (COM(2007)0774), 2006 m. gruodžio 4 d. komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo (COM(2006)0726), 2004 m. gegužės 12 d. strateginį dokumentą dėl Europos kaimynystės politikos (COM(2004)0373) ir 2003 m. kovo 11 d. komunikatą „Platesnė Europos kaimynystė: naujos ribos ES santykiuose su rytinėmis ir pietinėmis kaimynėmis“ (COM(2003)0104),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę(9),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialųjį pranešimą Nr. 13/2010 „Ar naujoji Europos kaimynystės politikos priemonė pradėta taikyti sėkmingai ir ar pasiekiama rezultatų Pietų Kaukaze (Armėnijoje, Azerbaidžane ir Gruzijoje)?“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pagal Lisabonos sutartį ES sudaromos būtinos sąlygos gerinti jos santykių su visais dalyviais ir partneriais, ypač su kaimynais, veiksmingumą ir darnumą,

B.  kadangi, kaip nustatyta ES sutarties 8 straipsnyje, Europos Sąjunga pirmenybę turi plėtoti ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis, siekdama sukurti Europos Sąjungos vertybėmis paremtą klestėjimo ir geros kaimynystės erdvę, kuriai būdingi artimi bei taikūs santykiai, pagrįsti bendradarbiavimu,

C.  kadangi 2004 m. pradėjus įgyvendint EKP atsirado tvirtesni ryšiai su šalimis partnerėmis ir gauta akivaizdžios naudos; kadangi vis dar susiduriama su sunkumais ir dabar reikėtų daugiausia dėmesio skirti įgyvendinimui aiškiai nustatant veiklos prioritetus, aiškias gaires ir rezultatais grindžiamą diferenciaciją,

D.  kadangi Rytų partnerystė yra reikšmingas politinis pagrindas, kuriuo remiantis galima plėtoti santykius su šalimis partnerėmis ir šių šalių santykius, grindžiamus bendrų įsipareigojimų ir atsakomybės principais, taip pat sąlygų laikymusi; kadangi siekiant stiprinti santykius reikalingi tvirtesni bendri įsipareigojimai ir juntama pažanga gero valdymo ir demokratinių standartų srityje,

E.  kadangi Rytų partnerystės dėmesio centras – keturios teminės bendradarbiavimo platformos: demokratija, geras valdymas ir stabilumas; ekonominė integracija ir konvergencija su ES politikos kryptimis; aplinkos apsauga, klimato kaita ir energetinis saugumas; ir žmonių ryšiai,

F.  kadangi bendradarbiavimu pasitelkiant EURONEST parlamentinę asamblėją kaip forumą siekiama gauti teigiamų rezultatų, keistis nuomonėmis, sutarti dėl bendrų pozicijų dėl visuotinių mūsų laikų išbandymų, susijusių su demokratija, politika, ekonomika, energetiniu saugumu ir socialiniais reikalais, taip pat stiprinti regiono valstybių ir ES ryšius bei Rytų partnerystės šalių tarpusavio ryšius,

G.  kadangi ES turėtų skatinti ir pastebimai stiprinti metodą „iš apačios į viršų“, teikti daugiau ekonominės paramos pilietinei visuomenei ir skatinti spaudos laisvę bei susirinkimų laisvę siekdama remti demokratizavimo procesus, kurie yra ilgalaikio stabilumo prielaida,

H.  kadangi neišspręsti regioniniai konfliktai ES kaimynystėje kenkia tvariam ekonominiam, socialiniam ir politiniam susijusių šalių vystymuisi bei sudaro rimtą kliūtį regioniniam bendradarbiavimui, stabilumui ir saugumui; kadangi jie taip pat yra rimta kliūtis visapusiškam EKP potencialo ir prioritetų vystymuisi; kadangi šie konfliktai kenkia EKP tikrojo ir veiksmingo daugiašalio aspekto vystymuisi; kadangi pilietinės visuomenės vaidmuo susijusiose šalyse vis dar nepakankamai įvertinamas,

I.  kadangi pastarųjų dienų piliečių demonstracijos prieš represinius režimus Baltarusijoje, Tunise ir Egipte aiškiai parodė teisėtą žmonių demokratijos siekį,

J.  kadangi ES ir valstybių narių politika, kuria buvo remiami nedemokratiniai režimai Tunise ir Egipte ir pagal kurią buvo bendradarbiaujama su šiomis šalimis, nepasiteisino ir todėl tai turėtų pasitarnauti kaip pamoka vystant ES santykius su Baltarusija, be to, visa ES EKP politika turėtų būti grindžiama vertybėmis,

K.  kadangi dėl EKPP paprasčiau teikti EKP finansavimą; kadangi rengiant vėlesnę priemonę reikėtų atsižvelgti į EKP strateginės peržiūros išvadas ir vykdyti plataus masto konsultacijas,

EKP peržiūra. Bendrai

1.  teigiamai vertina pažangą, pasiektą plėtojant ES ir EKP valstybių santykius, ir dar kartą patvirtina vertybes, principus ir įsipareigojimus, kuriais grindžiama EKP ir kurie apima demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, rinkos ekonomiką, tvarų vystymąsi ir gerą valdymą; pabrėžia, kad EKP vis dar yra strateginės svarbos pagrindas siekiant plėtoti ir stiprinti santykius su mūsų artimiausiais partneriais bei remti jų politines, socialines ir ekonomines reformas, taip pat pabrėžia, kad rengiant ir vykdant veiksmus ir programas svarbu toliau laikytis bendrų įsipareigojimų principo;

2.  palankiai vertina EKP peržiūrą ir pabrėžia, kad dėl šio proceso turėtų toliau stiprėti ES ryšiai su kaimyninėmis šalimis ir kad, nors tų šalių siekiai ir tikslai gali skirtis, visos gali tapti ES glaudžiausiais sąjungininkais;

3.  pažymi, kad du EKP aspektai (pietų ir rytų) turėtų būti vertinami kaip tos pačios prioritetinės politikos sudėtinės dalys; pažymi, kad reikalingas lankstumas ir būtina diferencijuoti požiūrį atsižvelgiant į atskirus partnerius bei tinkamiau leisti lėšas;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant EKP strateginę peržiūrą reikėtų atsižvelgti į didesnius visų partnerių įsipareigojimus ir aiškesnį jų diferencijavimą pagal rezultatus, pasiektus remiantis aiškiai apibrėžtomis gairėmis;

5.  mano, jog labai vertėtų nuolat vertinti ir įvertinti ne tik rezultatus, iki šiol pasiektus įgyvendinus programas, bet ir išteklių, naudojamų plėtojant partnerystę, tinkamumą; laikosi nuomonės, kad taikant šią procedūrą atsirastų galimybė ateityje atitaisyti trūkumus ir neteisingus pasirinkimus;

6.  pabrėžia, kad reikia pripažinti pokyčius, kuriems atvėrė kelią Lisabonos sutartis, ypač tai, kad tapo svarbesnis Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai vaidmuo, kad įsteigta Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), paskirtas Komisijos narys plėtros ir kaimynystės politikos klausimais ir Europos Parlamentui suteiktos naujos galios siekiant, kad ES užsienio politika būtų darnesnė ir kad jos išorinis aspektas ir veiksmai būtų veiksmingesni ir labiau teisėti; tikisi, kad valstybės narės neužmegs dvišalių iniciatyvų su EKP šalimis, kurios galėtų pakenkti ES veiksmų efektyvumui;

7.  ragina EIVT ir ES delegacijas visame pasaulyje dėti daug pastangų siekiant užtikrinti, kad žmogaus teisės ir politiniai principai būtų tvirčiau integruoti į trečiųjų šalių politinės padėties analizes ir taip pat įtraukti į galimą pertvarkos politiką pasitelkiant pagalbos projektus;

EKP.Rytai

8.  teigiamai vertina tai, kad pradėta įgyvendinti Rytų partnerystės iniciatyva, nes ji suteikia politinį pagrindą EKP rytų aspekto pažangai, kurios tikslas – vystyti ir stiprinti ES ir jos rytinių kaimynų santykius plėtojant politinius ryšius, ekonominę integraciją ir teisės aktų derinimą tuo pačiu šalyse partnerėse remiant politines, socialines ir ekonomines reformas; ragina Tarybą, Komisiją ir EIVT parengti aiškias tokių ribų stebėsenos gaires atsižvelgiant į tai, kad šios gairės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į kiekvieno partnerio ypatumus, įskaitant jų skirtingus tikslus ir galimybes; ragina Tarybą, Komisiją ir EIVT įtraukti Parlamentą į šių gairių rengimo procesą; pažymi, kad ekonominės reformos turi būti vykdomos kartu su politinėmis reformomis, o geras valdymas gali būti užtikrintas tik užtikrinus atvirą ir skaidrų sprendimų priėmimo procesą, kurį vykdytų demokratinės institucijos;

9.  pabrėžia būtinybę įgyvendinant Rytų partnerystės projektą toliau skatinti stabilumą ir kurti daugiašalį pasitikėjimą, kaip buvo nustatyta Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime priimtoje bendrojoje deklaracijoje;

10.  pabrėžia, kad europinė perspektyva, įskaitant Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį, galėtų būti reformų šiose šalyse varomoji jėga ir toliau skatinti jas tvirčiau įsipareigoti laikytis bendrų vertybių ir principų, pvz., demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir gero valdymo principų;

11.  primena, kad bendros pagrindinės vertybės, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms, teismų sistemos nepriklausomumą, kovą su korupcija, žiniasklaidos laisvės užtikrinimą ir NVO veiklos skatinimą, kurios yra EKP ir Rytų partnerystės pagrindas, turėtų ir toliau būti kriterijai, pagal kuriuos vertinamas šalių, kurios yra mūsų partnerės, rezultatyvumas; todėl ragina visus EKP partnerius imtis konkrečių priemonių šioje srityje; ragina Komisiją ir EIVT šioje srityje laikytis ryžtingesnio požiūrio vykdant metines veiksmų programas;

12.  pabrėžia, kad nuo EKP pradžios 2004 m. užfiksuoti įvairūs rezultatai: kai kuriose šalyse partnerėse įvyko teigiamų su žmogaus teisėmis ir demokratizacija susijusių pokyčių, o kai kuriose, ypač Baltarusijoje, būta neigiamų pokyčių;

13.  pažymi, kad Baltarusija ir toliau yra vienintelė Rytų šalis partnerė, nedaug dalyvaujanti EKP ir Rytų partnerystės dvišalėje veikloje, ir kad aktyvesnis jos dalyvavimas šiose programose priklausys nuo jos pasirengimo laikytis bendrų vertybių ir pagrindinių principų; mano, kad pastarieji įvykiai Baltarusijoje buvo iššūkis ES žmogaus teisių gerbimo, demokratijos ir teisinės valstybės vizijai; pritaria 2011 m. sausio 31 d. Užsienio reikalų Tarybos posėdžio išvadoms dėl Baltarusijos; ragina ES imtis visų reikiamų priemonių, kad šios išvados būtų visiškai įgyvendintos, taip pat siekti, kad eiliniai baltarusiai remtų biurokratizmo ir sąnaudų, susijusių su Šengeno vizų gavimu, mažinimo ir žmonių tiesioginių ryšių lengvinimo idėjai; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares išduodant Šengeno vizas pasitelkti visas lanksčias priemones, kuriomis galima pasinaudoti pagal ES vizų kodeksą; ragina Komisiją ir kitus paramos teikėjus remti į demokratiją orientuotų politinių partijų vystymąsi Baltarusijoje ir didesnių NVO ir pilietinės visuomenės organizacijų kūrimą, taip pat remti bendruomenės ir pilietines iniciatyvas Baltarusijos regionuose;

14.  pabrėžia, kad kaip kuriose šalyse teisinė rinkimų sistema ir rinkimų rengimas neatitiko tarptautinių standartų; pakartoja, kad itin svarbu, jog rinkimai būtų laisvi ir teisingi, surengti laikantis tarptautinių standartų ir įsipareigojimų;

15.  pabrėžia, kad kova su korupcija, ypač teismų ir policijos srityse, turėtų būti pagrindinis ES prioritetas vystant jos santykius su rytinėmis partnerėmis ir kad tai turi būti aiškiai įtvirtinta išsamioje institucijų kūrimo programoje; taip pat pabrėžia, kad būtina sustiprinti kovą su tarptautiniais organizuoto nusikalstamumo tinklais, ir ragina plėtoti policijos ir teisminį bendradarbiavimą su ES agentūromis;

16.  pabrėžia, kad svarbu ES dvišalius santykius papildyti ryšiais su Rytų partnerystės šalimis ir jos suteikiamu daugiašaliu aspektu vykdant daugiau veiklos ir iniciatyvų, įtrauktų į temines grupes, ypatingą dėmesį skiriant tarptautiniams projektams, žmonių tiesioginių ryšių plėtojimo programoms, regioninio bendradarbiavimo paskatų vystymui ir tolesniam aktyvaus dialogo su pilietine visuomene stiprinimui, kad būtų skatinamas būtinas atvirų nevyriausybinių institucijų steigimas ir stiprinama socialinė sanglauda; vis dėlto pažymi, kad dvišalis aspektas ir toliau lieka itin svarbus, ir ragina vykdyti aiškesnę ir kruopštesnę diferenciaciją, kuriai vykstant būtų laikomasi siekių ir įsipareigojimų, o padarius tikrą pažangą būtų imamasi konkrečių veiksmų, susijusių su europine perspektyva; tvirtai tiki, kad intensyvesni santykiai su veiksmingiausiais partneriais darys teigiamą poveikį kitiems ir galėtų sustiprinti daugiašalį bendradarbiavimą;

17.  ragina Europos Vadovų Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad Rytų partnerystės šalims pateikti pasiūlymai (atsižvelgiant į jų turinį ir terminus) liberalizuoti vizų išdavimo tvarką būtų bent tokie pat palankūs kaip pasiūlymai kitoms šalims, kurių valstybinės sienos ribojasi su minėtų šalių sienomis, kad nebūtų skatinama išduoti užsienio pasų Rytų partnerystės šalių piliečiams, nes tai galėtų destabilizuoti tokias šalis, kaip antai Gruzija, Ukraina ir Moldova, taigi, galėtų prieštarauti ir pačios ES saugumui ir interesams;

18.  pabrėžia, kad itin svarbu toliau skatinti regioninį bendradarbiavimą Juodosios jūros regione ir plėtoti ES politikos kryptis, susijusias su šiuo regionu, visų pirma pradedant įgyvendinti visapusišką ES strategiją, skirtą Juodosios jūros regionui, ir užtikrinant, kad veiksmingam šios strategijos įgyvendinimui būtų pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių; pabrėžia, kad ES politika, skirta Juodosios jūros regionui, ir Rytų partnerystė viena kitą papildo, ir ragina Europos Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) tinkamai pasinaudoti šių dviejų iniciatyvų skirtingais požiūriais ir visais lygmenimis išaiškinti, kaip pasinaudoti šiuo dideliu papildomumu;

19.  ragina regiono valstybes glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje ir visais reikšmingais lygmenimis pradėti platesnio masto ir ilgalaikį dialogą, susijusį su laisve, saugumu ir teisingumu ir ypač su sienų valdymu, migracija ir prieglobsčiu, kova prieš organizuotą nusikalstamumą, prekybą žmonėmis, nelegalia imigracija, terorizmu, pinigų plovimu ir prekyba narkotikais, taip pat policijos bei teisminiu bendradarbiavimu; primena, kad geri kaimyniški santykiai yra viena iš svarbiausių išankstinių sąlygų Europos kaimynystės šalims siekiant pažangos tapimo ES narėmis kelyje;

20.  pabrėžia, kad daugumoje šalių ir toliau yra didelių problemų, susijusių su pagarba saviraiškos laisvei, ypač žiniasklaidoje, taip pat susivienijimų ir susirinkimų laisvei, ir kad erdvė, teikiama pilietinės visuomenės veikėjams ir žmogaus teisių gynėjams, ir toliau lieka nepagrįstai ribota;

21.  pritaria aktyviam pilietinės visuomenės organizacijų vaidmeniui, kurį jos atlieka skleidžiant vertybes, kuriomis grindžiama EKP, ypač žmogaus teises, žiniasklaidos laisvę ir demokratizaciją; pabrėžia, kad šį vaidmenį, taip pat jų dalyvavimą įgyvendinant ir stebint pagal EKPP ir EKP veiksmų planus vykdomus projektus reikėtų toliau remti joms skiriant finansinę ir institucinę paramą; džiaugiasi aktyviu pilietinės visuomenės organizacijų, ypač iš šalių partnerių, dalyvavimu Pilietinės visuomenės forume; ragina Pilietinės visuomenės forumą dalyvauti Rytų partnerystės oficialiuose atstovų susitikimuose ir teminėse darbo grupėse;

22.  mano, kad būtina atlikti kruopštų visų pilietinės visuomenės organizacijų, dalyvaujančių šiame procese, patikimumo vertinimą, kad galima būtų užtikrinti mūsų veiksmų teisėtumą ir veiksmingumą;

23.  pabrėžia, kad vietinės valdžios institucijos svarbios vykstant šalių, kurios yra mūsų partnerės, demokratiniam vystymuisi, ir ragina Komisiją aktyviai remti šias institucijas siekiant stiprinti vietinė demokratiją ir vietinį valdymą; ragina plėsti ES ir šalių partnerių vietos valdžios institucijų porines programas ir įsteigti Rytų Europos ir Pietų Kaukazo vietinę ir regioninę asamblėją;

24.  pabrėžia profsąjungų ir socialinio dialogo svarbą, nes tai yra Rytų partnerių demokratinio vystymosi dalis; pabrėžia, kad profsąjungų teisės yra ribotos, ir ragina Rytų partnerius toliau didinti darbuotojų ir profesinių sąjungų teises; rekomenduoja vykdyti aktyvesnį dialogą ir konsultuotis su socialiniais partneriais konsultacijas;

25.  pabrėžia, kad demokratinių šalių vystymuisi svarbi žodžio laisvė ir laisva ir nepriklausoma žiniasklaida, įskaitant internetą, jos taip pat skatina regiono visuomenių bei šių visuomenių ir ES bendravimą ir mainus; ragina ES ir toliau skirti lėšų „Belsat“, „Radyo Racyja“ ir Europos radijui Baltarusijai, taip pat remti kitų žiniasklaidos priemonių kūrimą ir stiprinimą, be kita ko, teikiant finansinę paramą, taip skatinant tiesioginį įvairių šalių visuomenės bendravimą; pabrėžia, kad būtina liautis teikus paramą kontroliuojamai, valstybei priklausančiai žiniasklaidai, pavyzdžiui, tokiai, kokia yra Baltarusijoje;

26.  primena, jog mano, kad asociacijos susitarimai yra svarbi reformų skatinimo priemonė ir kad jie turėtų apimti konkrečias sąlygas, tvarkaraščius ir rezultatyvumo rodiklius, ir kad kartu su jais turėtų būti numatytas reguliarios stebėsenos procesas siekiant veiksmingai plėtoti dvišalius santykius su ES holistiniu būdu ir siekiant geriau suderinti visus tokių susitarimų komponentus, t. y. politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius komponentus bei su žmogaus teisėmis susijusius įsipareigojimus; pabrėžia, kad kuo greičiau reikėtų pradėti išsamias institucijų kūrimo programas; pabrėžia, kad, atsižvelgdama į asociacijos susitarimų ryžtingą pobūdį ir jų lemiamą svarbą būsimai Rytų partnerystei, ES turėtų remti šias šalis teikdama techninę ir finansinę paramą ir taip padėti joms vykdyti su įgyvendinimu susijusius įsipareigojimus; primena Komisijai apie jos pareigą deramai informuoti Parlamentą ir atitinkamus pranešėjus apie įgaliojimus vesti derybas dėl asociacijos susitarimų ir pačias derybas;

27.  palankiai vertina aukšto lygio ES patariamosios grupės vykdomą darbą Armėnijoje ir tai, kad panaši grupė pradėjo veiklą Moldovoje; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją aptarti galimybę teikti tokią paramą kitiems Rytų partneriams;

28.  mano, kad glaudesnė ekonominė integracija gali būti veiksmingas socialinių ir politinių pokyčių faktorius; pabrėžia, kad išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės kartu su ES turi būti kuriamos tik tuomet, kai įvykdomos reikalingos sąlygos; pabrėžia, kad šios erdvės yra vienas iš svarbiausių Rytų partnerystės patrauklumo šalims partnerėms veiksnių ir veiksminga reformų paskata, jei laiku bus visapusiškai įvertintas jų socialinis poveikis ir poveikis aplinkai; pripažįsta, kad išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių koncepciją atitinkamai reikėtų pritaikyti prie kintančių aplinkybių Rytų šalyse partnerėse;

29.  pabrėžia EKP šalių partnerių intensyvesnio dvišalio ir daugiašalio ekonominio bendradarbiavimo svarbą, nes jis duotų apčiuopiamos naudos piliečiams, pagerintų regiono politinį klimatą ir paskatintų šalių partnerių ekonominį vystimąsi; todėl ragina kurti šalių partnerių laisvosios prekybos zonas;

30.  atkreipia dėmesį į didėjančią Kinijos ekonominę įtaką Rytų partnerystės šalyse;

31.  pabrėžia, kad svarbu remti piliečių judumą, išlaikyti žmonių tiesioginius ryšius ir valdyti migracijos srautus, visų pirma supaprastinant vizų išdavimo tvarką ir vykdant readmisijos susitarimus, kad palaipsniui būtų galima visiškai liberalizuoti vizų išdavimo tvarką, jei bus visapusiškai įvykdytos visos atitinkamos sąlygos; ragina ES aktyviai ir sparčiai derėtis siekiant šio tikslo kartu užtikrinant vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo susitarimų geresnį įgyvendinimą; rekomenduoja, kad dvišaliai susitarimai apimtų nuostatas dėl nacionalinių migracijos įstatymų atnaujinimo EKP šalyse; primygtinai pabrėžia, kad įgyvendinant šiuos susitarimus ir politiką, ypač suteikiant prieglobstį, turi būti visapusiškai laikomasi tarptautinių įpareigojimų ir pareigų bei ES standartų, ypač susijusių su žmogaus teisėmis;

32.  be to, pabrėžia, kad vizų išdavimo tvarkos liberalizavimu gali būti pasinaudojama kaip didžiule paskata propaguoti demokratizaciją ir žmogaus teisių reformas šalyse partnerėse, taip pat kaip priemone, kurią taikant pripažįstami konkretūs žingsniai siekiant politinio ir ekonominio susijungimo su ES pagal Europos kaimynystės politikos programą;

33.  siūlo, kad Komisija paskelbtų metinę vertinimo ataskaitą, susijusią su Europos readmisijos susitarimais;

34.  mano, kad būtinas intensyvesnis Europos kaimynystės politikos šalių ir agentūros FRONTEX bendradarbiavimas;

35.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti studentų, akademikų, mokslininkų ir verslininkų judumui užtikrinant pakankamus išteklius ir stiprinant bei plėtojant esamas stipendijų programas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu pagal Rytų partnerystę plėtoti naujus projektus, kuriuos vykdant dėmesys skiriamas sistemingesniam bendradarbiavimui aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityse skatinant universitetų mainus ir viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę mokslinių tyrimų srityje; palankiai vertina, tai kad su Moldova ir Gruzija sudaryta partnerystė judumo srityje, ir ragina tokią partnerystę sudaryti su kitais Rytų partneriais vadovaujantis ES visuotiniu požiūriu į migraciją; atsižvelgdamas į tai, mano, kad reikėtų geriau pasinaudoti Šengeno vizų išdavimo taisyklėse numatytomis lanksčiomis galimybėmis ir jas taikyti siekiant palengvinti šių grupių asmenų judumą;

36.  dar kartą patvirtina, kad labai remia ES finansuojamą projektą, pagal kurį teikiamos stipendijos Europos kaimynystės politikos šalių ir ES universitetų diplomantams, studijuojantiems Europos kolegijoje; mano, kad tai suteiks galimybę mokyti būsimus dialogo partnerius Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse, t. y. parengti personalą darbui, susijusiam su ES ir Europos kaimynystės politika, ir šie asmenys bus visapusiškai ir profesiniu požiūriu susipažinę su ES politikos idėjomis, teise ir institucijomis;

37.  pabrėžia sektorinio bendradarbiavimo svarbą atsižvelgiant į didėjančią savitarpio priklausomybę, ypač energetinio saugumo, aplinkos apsaugos ir klimato kaitos, švietimo, informacijos technologijų, mokslinių tyrimų, transporto, socialinio vystymosi ir įtraukties, užimtumo, darbo vietų kūrimo ir su sveikata susijusio bendradarbiavimo srityse; pabrėžia, kad intensyvesnis sektorinis bendradarbiavimas galėtų sustiprinti ES ir EKP šalių sąveiką vidaus politikos srityje; taigi mano, kad daugiau šalių partnerių turėtų būti skatinamos sudaryti protokolus su ES dėl dalyvavimo Bendrijos programose ir dėl agentūrų; todėl palankiai vertina Moldovos Respublikos ir Ukrainos įstojimą į Energijos bendriją;

38.  mano, kad būtina sustiprinti bendradarbiavimą energetikos srityje, pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir labiau skatinti naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, nes tai bus pagrindiniai bendradarbiavimo su EKP Rytų partneriais susitarimų tikslai; pabrėžia strateginę Nabucco projekto ir jo greito įgyvendinimo bei skystintų gamtinių dujų transportavimo pagal AGRI projektą svarbą;

39.  pabrėžia, kad būtina numatyti pakankamą ES finansavimą bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis, ir dar kartą pabrėžia EKPP, kaip EKP finansavimo priemonės, vertę, ir tai, kad ši priemonė turėtų būti plėtojama taip, kad būtų galima lanksčiau reaguoti į įvairius kaimyninių šalių ir regionų poreikius, užtikrinti tiesioginį ryšį tarp EKP tikslų ir EKPP planavimo ir kad ji atitiktų rezultatais grindžiamos būsimosios EKP pobūdį; pabrėžia, jog visgi reikia lanksčiau ir aktyviau reaguoti į krizes, taip pat užtikrinti tikslingesnę paramą, ypač, kai ji skiriama pilietinei visuomenei ir teikiama vietos lygmenimis, užtikrinant, kad būtų taikomas metodas „iš apačios į viršų“ ir kad teikiant finansinę paramą nepagrįstai nesikištų valstybė; pabrėžia įvairių EKPP programų vadybos ir įgyvendinimo stebėsenos svarbą ir pažymi, jog pagrindinis projektų finansavimo kriterijus turi būti jų pridėtinė nauda vietos ekonomikos vystymuisi, atsižvelgiant į kiekvieno projekto faktines išlaidas ir realų indėlį; ragina Komisiją ir EIVT kuo anksčiau pradėti konsultacijas su Parlamentu ir pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais, kai bus pradėta kurti vėlesnė priemonė;

40.  ragina skirti daugiau lėšų taikant Demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę ir geriau pasinaudoti šia priemone, siekiant stiprinti pilietinės visuomenės gebėjimą skatinti žmogaus teises ir demokratines reformas, ir taikant nevalstybiniams subjektams skirtą priemonę, pagal kurią remiama nedidelio masto vietos vystymo veikla, kurią turėtų vykdyti pilietinės visuomenės organizacijos, ypač Baltarusijoje;

41.  pabrėžia, kad svarbu išlaikyti tinkamą finansavimo lygį, ir džiaugiasi pagerėjusiu tarptautinių finansinių institucijų bei kitų paramos teikėjų darbo koordinavimu siekiant pagerinti veiksmingumą ir sukurti sąveikas; pabrėžia, kad ES taip pat turėtų prisidėti prie to, kad šalys partnerės geriau naudotų turimus išteklius, skirdama daugiau dėmesio praktiniam bendradarbiavimui, kuris suteiktų geresnes galimybes šių šalių institucijoms įgyvendinti reformas ir įsipareigojimus, prisiimtus sudarant įvairius susitarimus su ES; pažymi, kad reikia sustiprinti tiesioginį rezultatų ir finansinės paramos (pvz., valdymo priemonės pagal EKPP) ryšį, ypač demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityse;

42.  mano, kad paramą iš biudžeto būtų galima apsvarstyti kaip naudingą galimybę, kuri ateityje galėtų teikti realių paskatų; vis dėlto mano, kad parama turėtų būti teikiama taikant diferenciacijos principą ir laikantis tam tikrų sąlygų, įskaitant tai, kad paramą gaunančios šalys turi pripažinti bendras vertybes ir principus, taikyti veiksmingas biudžeto valdymo ir kontrolės procedūras, užtikrinti žemą korupcijos lygį ir gebėjimą šią paramą naudoti skaidriai, veiksmingai ir atskaitingai;

43.  reikalauja, kad būtų gerokai padidinta pagal 4 išlaidų kategoriją skiriamų lėšų viršutinė riba, ypač numatyta išlaidoms, susijusioms su Europos kaimynystės ir partnerystės priemone (EKPP), kadangi nepaisant per pastaruosius metus padarytos tam tikros pažangos skatinant glaudesnį Europos Sąjungos ir šalių partnerių bendradarbiavimą ir laipsnišką jų ekonominę integraciją, reikia padaryti dar daugiau, nes atsiranda naujų sunkumų ir naujų bendradarbiavimo sričių;

44.  ragina Europos Komisiją didinti finansinę paramą Rytų šalims pagal Europos kaimynystės politiką siekiant pasiekti numatytus tikslus ir užtikrinti veiksmingą Rytų partnerystės įgyvendinimą, bet tai daryti ragina nemažinant Viduržemio jūros šalių sąjungai skiriamo finansavimo;

45.  pažymi, kad nors paramą galima naudoti kaip svertą EKP šalims, to nepakanka norint užtikrinti tvarų ir ilgalaikį vystymąsi; taigi ragina EKP šalis stiprinti ir telkti savo vidaus išteklius, aktyviai į EKP darbotvarkę įtraukti privatų sektorių, vietos vyriausybes ir pilietinę visuomenę ir užtikrinti, kad jie prisiimtų didesnę atsakomybę už EKP projektus;

46.  pažymi, kad Rytų partnerystės iniciatyvos jaunimo aspekto stiprinimas – svarbi investicija į būsimus ES ir Rytų kaimynystės santykius, turinčius daug galimybių ateityje, ir į šių partnerių demokratizavimą ir jų teisės aktų derinimą, kad jie atitiktų Europos standartus; dar kartą primena, kad iš ES 2011 m. biudžeto Europos kaimynystės ir partnerystės priemonei 2011 m. papildomai numatytus 1 000 000 mln. eurų Komisija turėtų išleisti stiprindama Rytų partnerystės jaunimo aspektą ir skirdama:

47.  džiaugiasi paramos teikėjų Baltarusijai konferencijos, vykusios 2011 m. vasario 2 d., rezultatais: maždaug 87 mln. eurų numatyta žmogaus teisių gynėjams remti, profesinėms sąjungoms, mokslinių tyrimų centrams ir studentų organizacijoms stiprinti;

48.  pažymi, kad, įsteigus Europos Sąjungos pasienio pagalbos misiją (EUBAM) Moldovoje ir Europos Sąjungos stebėsenos misiją (EUMM) Gruzijoje, ES labiau įsitraukė sprendžiant kaimyninių rytinių šalių saugumo klausimus; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę ir EIVT, remiantis tarptautinės teisės – visų pirma jėgos nenaudojimo, tautų apsisprendimo ir teritorinio vientisumo – principais, aktyviau dalyvauti sprendžiant užsitęsusius Padniestrės ir Pietų Kaukazo konfliktus priimant aktyvesnę politinę poziciją, aktyviau dalyvaujant ir atliekant pastebimesnį vaidmenį nuolatinėse ir ad hoc konfliktų sprendimo struktūrose, įskaitant jau vykdomas derybas, ypač Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) derybas;

49.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę ir EIVT parengti daugiau pasitikėjimą didinančių priemonių ir programų, taip pat pradėti įgyvendinti naujas misijas ir komunikavimo su gyventojais strategijas ir apsvarstyti praktiškas iniciatyvas bei naujus metodus, kaip antai neformalūs santykiai ir konsultacijos su atsiskyrusių teritorijų visuomene toliau laikantis ES nepripažinimo politikos, siekiant remti pilietinę kultūrą ir bendruomenės dialogą; pabrėžia, kad svarbu stiprinti gerų santykių su kaimyninėmis šalimis principą ir aktyviau plėtoti regioninį bendradarbiavimą įgyvendinant EKP, EKPP ir derantis dėl asociacijos susitarimų; mano, kad ES specialieji įgaliotiniai vis dar turi atlikti svarbų vaidmenį, ypač tada, kai jų įgaliojimai susiję su regioniniu aspektu, pvz., Pietų Kaukazo atveju; mano, kad reikėtų įgyvendinti daugiau ir geresnių priemonių norint išspręsti užsitęsusius regioninius konfliktus, kurie kliudo taikyti daugiašalį aspektą;

50.   atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to, jog nebuvo jokios pažangos sprendžiant konfliktus Pietų Kaukaze buvo pakenkta įvairių sričių bendradarbiavimo plėtojimui šiame regione, išskyrus Regioninio aplinkos centro veiklą, taigi susilpnėjo EKP; mano, kad itin svarbu nustatyti bendradarbiavimo, į kurį būtų galima įtraukti tris šalis, sritis, ypač atsižvelgiant į pilietinių visuomenių, jaunimo organizacijų, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių dialogą ir ekonominius ryšius, ir ragina EIVT dėti visas įmanomas pastangas siekiant į šią iniciatyvą įtraukti taip pat Rusijos Federaciją ir Turkiją;

51.  mano, kad norint sumažinti ES delegacijų šiose šalyse darbo krūvį ir siekti, kad ES aktyviau dalyvautų tarptautinėse derybose dėl užsitęsusių konfliktų sprendimų, naudinga priemone gali būti Europos Sąjungos specialiųjų įgaliotinių (ESSĮ) skyrimas, ypač Padnestrės ir Pietų Kaukazo atvejais; pabrėžia, kad Europos Sąjungos specialiųjų įgaliotinių darbą turėtų koordinuoti Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotinė;

52.  yra susirūpinęs dėl to, kad dėl ginkluotų konfliktų šalių partnerių teritorijose prievarta perkeltiems asmenims (ir pabėgėliams, ir šalies viduje perkeltiems asmenims) vis dar neleidžiama naudotis savo teisėmis, pvz., teise sugrįžti, nuosavybės teise ir teise į asmens saugumą; ragina visas šalis vienareikšmiškai ir besąlygiškai pripažinti šias teises ir tai, kad reikia skubiai jas įgyvendinti ir skubiai spręsti šią problemą laikantis tarptautinės teisės principų; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir ES valstybes nares toliau teikti ir didinti ES pagalbą ir finansinę paramą tokioje padėtyje atsidūrusioms Rytų partnerystės šalims, visų pirma padedant atnaujinti ir statyti būtinus pastatus ir kelius, vandens ir elektros tiekimo infrastruktūrą, ligonines ir mokyklas;

Europos Parlamento vaidmuo

53.  pabrėžia, kad Europos Parlamento vaidmuo labai svarbus skatinant politines diskusijas ir stiprinant laisvę ir demokratiją kaimyninėse šalyse partnerėse, įskaitant parlamento rinkimų stebėjimo misijas; pabrėžia savo įsipareigojimą didinti įvairių Parlamento tarnybų darbo nuoseklumą, stiprinti savo santykius su pilietine visuomene ir gerinti savo tarnybų darbo efektyvumą, be kita ko, geriau naudojantis savo delegacijomis tarpparlamentinėse organizacijose;

54.  dar kartą patvirtina, kad labai remia EURONEST parlamentinę asamblėją, pabrėždamas šios institucijos vaidmenį stiprinant demokratiją ir demokratines institucijas ir suteikiančios Rytų partnerystei parlamentinį aspektą; mano, kad ši asamblėja bus naudinga įgyvendinant sustiprintą EKP ir suteiks papildomos naudos visoms šalims, suinteresuotoms stiprinti bendradarbiavimą, solidarumą ir tarpusavio pasitikėjimą ir skatinti gerąją patirtį; teigia, kad Baltarusijos parlamento nariai kviečiami prisijungti prie EURONEST parlamentinės asamblėjos, tačiau tik po to, kai Baltarusijos parlamentas bus išrinktas demokratiškai ir kai šį demokratinį parlamentą pripažins Europos Sąjunga;

55.  pabrėžia Europos Parlamento vaidmenį visais EKP plėtros etapais ir visose jos srityse priimant strateginius sprendimus ir kontroliuojant EKP įgyvendinimą ir pakartoja, kad įsipareigoja įgyvendinant EKP toliau naudotis parlamentinės patikros teise, taip pat reguliariai rengti diskusijas su Komisija dėl EKPP taikymo; vis dėlto apgailestauja, kad ribojama konsultacijų ir prieigos prie dokumentų galimybė rengiant susijusius programavimo dokumentus; ragina Parlamentui suteikti galimybę susipažinti su visais derybų dėl tarptautinių susitarimų su EKP šalimis partnerėmis, dėl kurių vyksta derybos, įgaliojimais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 10 dalį, kurioje teigiama, kad būtina nedelsiant ir išsamiai informuoti Parlamentą visais procedūros etapais;

56.  palankiai vertina Tarybos sprendimą sukviesti antrąjį Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą 2011 m. antroje pusėje; atsižvelgdamas į tai, ragina ES valstybes nares pasinaudoti šia galimybe siekiant įvertinti padarytą pažangą ir toliau peržiūrėti Rytų partnerystės strategines gaires taip, kad ji ir ateityje teiktų apčiuopiamų rezultatų;

o
o   o

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), Regionų komitetui, EKP šalių vyriausybėms ir parlamentams, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) ir Europos Tarybai.

(1) OL C 287 E, 2006 11 24, p. 312. (2) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 443. (3) OL C 303 E, 2006 12 13, p. 760. (4) OL C 285 E, 2009 11 26, p. 11. (5) OL C 76 E, 2010 3 25, p. 83. (6) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 64. (7) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0025. (8) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0193. (9) OL L 310, 2006 11 9, p. 1.

2011 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros pietų aspekto

P7_TA(2011)0154 B7-0199/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos kaimynystės politikos (EKP) plėtrą nuo 2004 m. ir ypač į Komisijos pažangos ataskaitas dėl EKP įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į bendrai patvirtintus veiksmų planus su Egiptu, Izraeliu, Jordanija, Libanu, Maroku, Palestinos savivalda ir Tunisu,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Platesnė Europos kaimynystė: naujos ribos ES santykiuose su rytinėmis ir pietinėmis kaimynėmis“ (COM(2003)0104), 2004 m. gegužės 12 d. komunikatą „Europos kaimynystės politika – strategijos dokumentas“ (COM(2004)0373), 2006 m. gruodžio 4 d. komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo (COM(2006)0726), 2007 m. gruodžio 5 d. komunikatą „Ryžtinga Europos kaimynystės politika“ (COM(2007)0774) ir 2010 m. gegužės 12 d. komunikatą „Europos kaimynystės politikos apžvalga“ (COM(2010)0207),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ (COM(2011)0200),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 26 d. Užsienio reikalų tarybos posėdžio išvadas dėl Europos kaimynystės politikos,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas: 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos(1), 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės(2), 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo(3), 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“(4), 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės persvarstymo(5), 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos(6) ir 2010 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl Jordano upės, ypač Jordano žemupio, padėties(7),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl padėties Tunise(8), 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl padėties Egipte(9) ir 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl kaimyninių pietų šalių, ypač Libijos, įskaitant humanitarinius aspektus(10),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 13 d. ES ir Maroko asociacijos tarybos išvadas, kuriose Marokui su teiktas aukštesnio lygio statusas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 26 d. ES ir Jordanijos asociacijos tarybos išvadas, kuriose Jordanijai su teiktas aukštesnio lygio statusas,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 13–14 d. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime išreikštą pritarimą iniciatyvai „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ (COM(2008)0319),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 3–4 d. Marselyje vykusio Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Paryžiuje 2008 m. liepos 13 d. vykusio Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo Viduržemio jūros regiono tema deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 27–28 d. vykusioje Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių užsienio reikalų ministrų konferencijoje patvirtintą Barselonos deklaraciją, kuria sukuriama Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystė,

–  atsižvelgdamas į Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinės asamblėjos pareiškimus, padarytus susitikimų Paryžiuje (2008 m. liepos 12 d.), Kaire (2009 m. lapkričio 20 d.), Rabate (2010 m. sausio 22 d.), Palerme (2010 birželio 18 d.) ir Romoje (2010 m. lapkričio 12 d.) metu,

–  atsižvelgdamas į APEM rekomendaciją, priimtą 2008 m. spalio 13 d. Amane ir perduotą pirmajam Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos užsienio reikalų ministrų Barselonos proceso susirinkimui,

–  atsižvelgdamas į Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinės asamblėjos rekomendacijas, priimtas 6-ojoje plenarinėje sesijoje, vykusioje 2010 m. kovo 13–14 d. Amane,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 21 d. Barselonoje vykusio Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėjos (ARLEM) steigiamojo posėdžio išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP)(11),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai dėl derybų dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pagarba demokratijai, žmogaus teisėms, ypač moterų teisėms, ir jų skatinimas, teisinė valstybė, saugumo stiprinimas, demokratinis stabilumas, gerovė, sąžiningas pajamų, visuomenės turto ir galimybių paskirstymas, taigi ir kova prieš korupciją bei gero valdymo skatinimas yra pagrindiniai Europos principai ir tikslai ir jie turi būti bendros ES ir EKP šalių partnerių vertybės bei tapti pagrindiniais EKP tikslais,

B.  kadangi EKP peržiūroje turėtų būti atsižvelgiama į demonstracijas, kuriomis siekiama laisvės, demokratijos ir reformų kai kuriose ES pietų kaimyninėse šalyse, kadangi jos rodo, kad gyventojai siekia tikrų pokyčių ir geresnių gyvenimo sąlygų regione,

C.  kadangi daugeliu atvejų dėl nevienodo turto ir ekonomikos augimo vaisių padalijimo ir laisvių trūkumo po visą regioną išplito pilietiniai neramumai, kilę dėl bendro žmonių nepasitenkinimo valdančiaisiais režimais,

D.  kadangi ekonomikos ir finansų krizės padariniai įtraukti tarp jau esamų šalių partnerių politinių, ekonominių ir socialinių uždavinių, ypač susijusių su nedarbo problema ir kainų kilimu, dėl kurio regione kilo sukilimai,

E.  kadangi dėl įvykių Tunise, Egipte, Libijoje, Sirijoje, Alžyre, Maroke, Jordanijoje ir kitose šalyse, kuriose reikalaujama demokratinių reformų, ES turi tinkamai pakeisti EKP siekdama veiksmingai paremti politinių, ekonominių ir socialinių reformų procesą ir aiškiai pasmerkti jėgos naudojimą slopinant taikias demonstracijas,

F.  kadangi 2004 m. pradėjus įgyvendint EKP ji pasirodė esanti neveiksminga norint pasiekti žmogaus teisių ir demokratinius tikslus ir ją taikant nesugebėta iki galo įvykdyti politines, socialines ir institucines reformas; kadangi savo santykiuose su šiuo regionu ES buvo apleidusi dialogą su pilietinėmis visuomenėmis ir demokratinėmis jėgomis Viduržemio jūros pietinių pakrančių šalyse; kadangi vis dar susiduriama su klaidomis ir sunkumais ir reikėtų daugiausia dėmesio skirti įgyvendinimui, stengiantis veikti kartu su partneriais, kurie tikrai atstovauja piliečių visuomenei ir su svarbiausiomis institucijomis, kurioms tenka lemiamas vaidmuo kuriant demokratiją, aiškiai nustatant veiklos prioritetus, aiškius rodiklius ir rezultatais bei pasiekimais grindžiamą diferenciaciją,

G.  kadangi esama rimtų ekonominių, socialinių ir demografinių skirtumų tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir EKP vykdančių pietų šalių, kuriuos norint išspręsti reikalingi ryžtingi žingsniai siekiant bendrų visų partnerių interesų,

H.  kadangi reikia, kad ES tiksliau apibrėžtų savo strateginius tikslus ir prioritetus, vykdant partnerystę su rytų ir pietų kaimynėmis ir kad ji skirtų tinkamą dėmesį klausimams, susijusiems su politine darbotvarke ir biudžeto planavimu,

I.  kadangi EKP turi apimti platesnio užmojo ir veiksmingesnes priemones siekiant paskatinti ir paremti politines, ekonomines ir socialines reformas ES kaimynystėje,

J.  kadangi pagal Lisabonos sutartį ES sudaromos sąlygos gerinti savo politikos ir veiklos darną ir veiksmingumą, ypač išorės ryšių srityje įsteigus Komisijos pirmininko pavaduotojo-Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio postą ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), ir kadangi Komisijos pirmininko pavaduotojas-Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis turi užtikrinti, kad ES balsas bus girdimas tarptautiniu lygmeniu,

K.  kadangi ES sutartyje, ir visų pirma jos 3 ir 21 straipsniuose toliau plėtojami Sąjungos užsienio politikos tikslai ir skatinama laikytis žmogaus teisių, ypač žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo principo, Sąjungos išorės veiksmų srityje,

L.  kadangi, kaip nustatyta ES sutarties 8 straipsnyje, Europos Sąjunga pirmenybę turi teikti santykių su kaimyninėmis šalimis plėtrai, siekiant sukurti Europos Sąjungos vertybėmis paremtą klestėjimo ir geros kaimynystės erdvę, kuriai būdingi artimi bei taikūs santykiai, pagrįsti bendradarbiavimu,

M.  kadangi neišspręsti konfliktai ir tarptautinio žmogaus teisių įstatymo pažeidimai trukdo įgyvendinti EKP, kenkia ekonominiam, socialiniam ir politikos vystimuisi ir regioniniam bendradarbiavimui, stabilumui ir saugumui,

N.  kadangi pastaraisiais metais stabilumo siekis dažnai nustelbė demokratines vertybes, socialinį teisingumą ir žmogaus teises, ES palaikant santykius su kaimyninėmis pietų šalimis,

O.  kadangi ES turėtų taikyti principą „iš apačios į viršų“, teikti daugiau paramos institucijų kūrimui, pilietinei visuomenei ir siekiui pradėti demokratizacijos procesus, ypač moterų dalyvavimui, socialinei ir ekonominei plėtrai, kurie laikomi ilgalaikio stabilumo išankstinėmis sąlygomis,

P.  kadangi pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principams, įskaitant ir kovą su kankinimais, žiauriu, nežmogišku ar žeminančiu elgesiu, taip pat kova su mirties bausme yra pagrindiniai ES principai,

Q.  kadangi šiuo metu Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga yra mirties taške, ypač po antrojo jos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo ir ministrų susitikimų atidėjimo neapibrėžtam laikui, taip pat ir po jos generalinio sekretoriaus atsistatydinimo; kadangi regionas, kuriame vystosi Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga, paženklintas teritorinių konfliktų, politinių krizių ir vis didėjančios socialinės įtampos ir regioną sukrėtė visuotiniai sukilimai, vykę Tunise, Egipte ir kitose Viduržemio jūros regiono šalyse, visi šie reiškiniai trukdo veikti Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos institucijoms ir atideda valstybių ir vyriausybių vadovų Paryžiaus susitikime, vykusiame 2008 m. liepos mėn., ir Viduržemio jūros šalių sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime, vykusiame 2008 m. lapkričio 3–4 d. Marselyje, numatytų pagrindinių regioninės integracijos projektų įgyvendinimo pradžią; kadangi Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga, iš kurios buvo tikimasi pagalbos stiprinant ES politiką regione, nesugebėjo sumažinti didėjančio nepasitikėjimo ir patenkinti susijusių tautų pagrindinių poreikių,

R.  kadangi įkūrus Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą atsirado galimybė stiprinti, viena vertus, dvišalių politikų papildomumą ir, kita vertus, regionų politiką siekiant veiksmingesnių Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimo tikslų,

S.  kadangi kitos pasaulio šalys, ir ypač BRIK šalys ir toliau stiprino savo ekonominį dalyvavimą ir politinę įtaką ES pietų kaimynystėje,

T.  kadangi politinės, ekonominės, socialinės ir finansų krizės poveikis prisidėjo prie buvusių politinių, ekonominių ir socialinių sunkumų, su kuriais susiduria pietinės EKP šalys; kadangi reformų išlaidos, susijusios su konvergencija su acquis ir su prisitaikymu prie laipsniškai artimesnių ekonominių bei socialinių santykių yra papildomas iššūkis ES pietų kaimynėms; kadangi kai kuriose šalyse šie veiksniai smarkiai prisidėjo prie pilietinių neramumų ir demokratizacijos bei reformų poreikio,

U.  Kadangi vandentvarkos klausimas, ypač teisingas vandens paskirstymas siekiant patenkinti visų regiono gyventojų reikmes, yra labai svarbus norint užtikrinti ilgalaikę taiką ir stabilumą Artimuosiuose Rytuose,

V.  kadangi iš demografinių tendencijų galima spręsti, kad artimiausius dvidešimt metų ES valstybių narių gyventojų skaičius bus stabilus, tačiau augs vyresnių gyventojų dalis, o pietinių EKP šalių gyventojų, ypač darbingo amžiaus gyventojų, skaičius augs; kadangi ekonomikos augimas ir naujų darbo vietų kūrimas šiose šalyse gali būti nepakankamas atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus augimo prognozes, ypač tose šalyse, kuriose jau dabar aukštas bendras nedarbo lygis ir ypač aukštas jaunimo nedarbo lygis,

W.  kadangi korupcija pietinėse EKP šalyse išlieka rimta problema, įtraukianti didelę visuomenės dalį ir valstybės institucijas,

X.  kadangi dėl EKPP paprasčiau teikti EKP finansavimą; kadangi rengiant vėlesnę priemonę reikėtų atsižvelgti į pastarojo meto įvykius regione, ir ypač į gyventojų teisėtą demokratijos siekį, į EKP strateginės peržiūros išvadas ir remiantis konsultacijomis su visais suinteresuotais asmenimis ir ypač su vietos veikėjais,

EKP peržiūra. Bendrai

1.  dar kartą patvirtina vertybes, principus ir įsipareigojimus, kuriais pagrįsta EKP ir kurie apima demokratiją, teisinės valstybės principą, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir pagarbą moters teisėms, gerą valdymą, rinkos ekonomiką ir tvarų vystymąsi, taip pat pakartoja, kad EKP turi tapti tinkama sistema stiprinti ryšiams su artimiausiais partneriais siekiant skatinti jų politines, socialines ir ekonomines reformas, kurios būtų sukurtos siekiant įdiegti ir įtvirtinti demokratiją, progresą ir vienodas visiems socialines bei ekonomines galimybes; pabrėžia, kad labai svarbu, jog būtų laikomasi bendros atsakomybės ir bendros nuosavybės, susijusių su EKP programų rengimu ir įgyvendinimu, principų; mano, kad nuo vykdymo pradžios 2004 m. EKP, kaip viena bendra politikos sistema, savo atsižvelgiant į rezultatus grindžiamu diferencijavimu ir paramos individualizavimu jau atnešė apčiuopiamos naudos tiek EKP partneriams, tiek ES;

2.  primena, atsižvelgdamas į dabartinius įvykius Viduržemio jūros pietų regione, ypač Tunise, Egipte, Libijoje, Sirijoje, Alžyre, Maroke, Jordanijoje ir kitose šalyse, kuriose reikalaujama demokratinių reformų, kad vykdant EKP nepavyko paskatinti ir apsaugoti žmogaus teisių trečiosiose šalyse; ragina ES pasimokyti iš šių įvykių ir peržiūrėti savo demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo politiką, siekiant sukurti į visus susitarimus su trečiosiomis šalimis įtrauktos žmogaus teisių sąlygos įgyvendinimo mechanizmą; primygtinai reikalauja, kad persvarstant Europos kaimynystės politiką būtų teikiama pirmenybė kriterijams, susijusiems su teismų nepriklausomumu, pagarba pagrindinėms laisvėms, pliuralizmu ir spaudos laisve ir kova su korupcija; ragina Sąjunga geriau koordinuoti kitas politikos kryptis tų šalių atžvilgiu;

3.  Ragina ES stipriai remti politinių ir ekonominių reformų procesą regione, naudojant visas esamas priemones EKP kontekste ir, kur reikia, patvirtinti naujas priemones siekiant kaip galima veiksmingiau padėti vykdyti perėjimo prie demokratijos procesą, atkreipiant dėmesį į pagrindines laisves, gerą valdymą, teismų nepriklausomumą ir kovą su korupcija, tokiu būdu patenkinant pietų kaimyninių šalių gyventojų poreikius ir lūkesčius;

4.  pabrėžia poreikį būsimojoje ES daugiametėje finansinėje programoje padidinti EKP skiriamas lėšas, dėl pastarojo meto įvykių pirmenybę teikiant EKP lėšoms, skirtoms Pietų aspektui; mano, kad naujojoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius kiekvienos šalies ypatybes ir poreikius;

5.  pabrėžia, kad ES kaimyninėms šalims reikia pateikti konkretų glaudesnės politinės partnerystės ir ekonominės integracijos pasiūlymą, grindžiamą atvirumo, bendros atsakomybės ir sąlygų laikymosi principais; ragina šį pasiūlymą pritaikyti skirtingiems konkrečių šalių ir regionų poreikiams, siekiant sudaryti sąlygas labiausiai pažengusiems partneriams greičiau perimti ES standartus ir vertybes;

6.  ragina daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su pilietinės visuomenės organizacijomis, kadangi jos buvo visuotinių sukilimų šiame regione varančiosios jėgos;

7.  pabrėžia, kad reikia numatyti pakankamą ES finansavimą bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis ir dar kartą pabrėžia EKPP, kaip pagrindinės EKP finansavimo priemonės, vertę, ir tai, kad ši priemonė turėtų būti plėtojama taip, kad būtų galima lanksčiau reaguoti į skirtingus kaimyninių šalių ir regionų poreikius, užtikrinti tiesioginį ryšį tarp EKP tikslų ir EKPP planavimo ir kad ji atitiktų rezultatais grindžiamos būsimosios EKP pobūdį; tačiau pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog pagalba būtų skiriama tikslingiau, ypač ją skiriant pilietinei visuomenei ir vietos bendruomenėms, laikantis principo „iš apačios į viršų“; pabrėžia įvairių EKPP programų stebėsenos, vadybos ir įgyvendinimo svarbą;

8.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad būtų imtasi visų priemonių, įskaitant deramų finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių skyrimą, kurių reikia norint garantuoti, kad ES galėtų tinkamai reaguoti bet kokio masinio migracinio judėjimo atveju pagal SESV 80 straipsnį;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant EKP strateginę peržiūrą reikėtų tinkamai spręsti politikos trūkumų problemą ir remti didesnius visų partnerių įsipareigojimus tuo tarpu stiprinant jų diferencijavimą pagal rezultatus remiantis aiškiai apibrėžtomis gairėmis; ragina, kad atliekant peržiūrą būtų skiriama daug dėmesio būtinybei plėtoti daugiašališkumą, stengiantis sukurti glaudesnį, nenutrūkstamą ir rezultatų teikiantį politinį dialogą su šalimis partnerėmis;

10.  mano, kad labai svarbu, kad būtų vertinami ne tik rezultatai, iki šiol pasiektus įgyvendinus programas, bet ir išteklių, naudojamų plėtojant partnerystę, tinkamumas; laikosi nuomonės, kad taikant šią procedūrą atsirastų galimybė ateityje atitaisyti trūkumus ir neteisingus pasirinkimus;

11.  ragina Tarybą ir Komisiją persvarstyti Europos kaimynystės politiką dėl pietinių kaimyninių valstybių siekiant teikti priemones ir pagalbą perėjimui prie demokratinio valdymo ir parengti pagrindą ilgalaikėms politinėms, socialinėms ir institucinėms reformoms; primygtinai reikalauja persvarstant kaimynystės politiką pirmenybę teikti kriterijams, susijusiems su teisminės valdžios nepriklausomumu, pagarba pagrindinėms laisvėms, įskaitant žiniasklaidos laisvę, ir kovą su korupcija;

12.  pripažįsta ir pabrėžia esamą skirtumą tarp „kaimynų Europoje“ - šalių, kurios oficialiai gali įstoti į ES, kai atitiks Kopenhagos kriterijus, ir „Europos kaimynų“ – valstybių, negalinčių prisijungti prie ES dėl savo geografinės padėties;

13.  mano, kad todėl itin svarbu ir būtina permąstyti ir nuodugniai persvarstyti ES strategiją dėl Viduržemio jūros ir kad ši nauja strategija turėtų sustiprinti politinį dialogą ir paramą visoms demokratinėms ir socialinėms jėgoms, įskaitant pilietinės visuomenės veikėjus; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą apibrėžti politinius kriterijus, kuriuos EKP šalys turi atitikti, kad joms būtų galima skirti „aukštesnio lygio statusą“;

14.  pabrėžia, kad reikia pripažinti ir išnaudoti dėl Lisabonos sutarties atsiradusius pokyčius, ypač svarbesnį Komisijos pirmininko pavaduotojo-Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai vaidmenį, tai, kad buvo įsteigta EIVT, ir Parlamentui suteiktas naujas galias siekiant didesnės ES užsienio politikos darnos ir padidinti išorinio aspekto ir veiksmų efektyvumą ir teisėtumą; mano, kad ES bus pasirengusi plėtoti patikimą ir veiksmingą politiką Viduržemio jūros regiono partnerių atžvilgiu tik jei Taryba ir Komisija galės pasimokyti iš praeities ir dabartinių įvykių ir atlikti nuodugnią ir visapusišką esamos ENP trūkumų analizę;

15.  pabrėžia ES ir pietinių kaimyninių šalių partnerystės svarbą ir pažymi, kad šis glaudus bendradarbiavimas yra naudingas abiem pusėms;

16.  mano, kad ES turėtų pasimokyti iš įvykių pietinėse kaimyninėse šalyse ir kad EKP turėtų būti persvarstyta atsižvelgiant į juos ir siekiant sukurti partnerystę su visuomenėmis, o ne tik su valstybėmis;

Pietų aspektas

17.  pabrėžia, kad svarbu sukurti darbo grupę, kurioje dalyvautų ir Parlamentas, atsiliepiant į demokratinių pokyčių siekiančių veikėjų raginimus stebėti perėjimo prie demokratinio valdymo procesus, visų pirma laisvus ir demokratinius rinkimus ir institucijų, įskaitant nepriklausomus teismus, kūrimą;

18.  atsižvelgdamas į pastarojo meto įvykius regione tvirtai remia teisėtą demokratijos siekį, kurį išreiškė kelių šalių ES pietinėje kaimynystėje žmonės, ir ragina šių šalių valdžios institucijas kiek galima greičiau užtikrinti taikų perėjimą prie tikros demokratijos; pabrėžia, kad atliekant EKP strateginę peržiūrą reikia visiškai atsižvelgti į šias permainas ir jas apmąstyti;

19.  todėl ragina užtikrinti tvirtą ES paramą demokratiniams pokyčiams pietinėse kaimyninėse šalyse plėtojant partnerystę su jų visuomenėmis ir sutelkiant, persvarstant ir pritaikant esamas priemones, kuriomis siekiama skatinti politinę, ekonominę ir socialinę reformą; taigi ragina Tarybą ir Komisiją toms šalims, kurios dėl staigių demokratinių pokyčių ir likvidumo ypatingo sumažėjimo išreikštų poreikį, sudaryti galimybes naudotis trumpalaikėmis pereinamojo laikotarpio finansinės paramos priemonėmis, įskaitant paskolas; taip pat ragina Komisiją kuo greičiau peržiūrėti 2011–2013 m. Tuniso ir Egipto nacionalines orientacines programas siekiant atsižvelgti į šių partnerių skubius poreikius, susijusius su demokratijos įtvirtinimu;

20.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti aktyvesnį politinį dialogą su ES pietinėmis kaimynėmis; dar kartą pabrėžia, kad demokratijos stiprinimas, teisinė valstybė, geras valdymas, kova su korupcija ir pagarba žmogaus teisėms yra esminiai šio dialogo klausimai; todėl pažymi, kad svarbu gerbti sąžinės, religijos ir minties laisvę, žodžio laisvę, spaudos ir žiniasklaidos laisvę, asociacijų laisvę, užtikrinti moterų teises ir lyčių lygybę, mažumų apsaugą ir kovą su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios šalims partnerėms jau suteiktas aukštesnio lygio statusas arba dėl jo deramasi; pabrėžia, kad labai svarbu diferencijuoti skaidriau ir darniau siekiant užtikrinti svarbų, rezultatų duodantį procesą ir, siekiant išvengti dvigubų standartų, nustatyti aiškius kriterijus, kuriuos reikia atitikti, kad būtų suteiktas aukštesnio lygio statusas;

22.  pabrėžia, jog būtina Kopenhagos kriterijus pritaikyti prie reikalavimų, susijusių su aukštesnio lygio statuso suteikimu; ragina Komisiją užtikrinti, kad trečiosios šalys, atitinkančios šiuos kriterijus, gautų aukštesnio lygio statusą;

23.  pabrėžia, kad kova su korupcija, ypač teismų ir policijos sistemose, turėtų būti svarbiausias ES prioritetas plėtojant santykius su pietinėmis partnerėmis;

24.  reikalauja, kad visais etapais šalims partnerėms suteikiant aukštesnio lygio statusą ir rengiant EKP veiklos planus būtų konsultuojamasi su Europos Parlamentu, atsižvelgiant į jo pagal Lisabonos sutartį įgytą naują vaidmenį; ragina Tarybą ir EIVT įtraukti Parlamentą į sprendimų dėl aukštesnio lygio statuso suteikimo procesą nustačius aiškų konsultavimosi mechanizmą, kuris bus naudojamas visais derybų etapais, taip pat nustatant kriterijus, kuriuos reikia atitikti, ir veiklos planų prioritetus bei gaires;

25.  pabrėžia, kad veiksminga ES ir pietinių kaimynių partnerystė gali būti grindžiama tik tarpusavyje susijusių šio bendradarbiavimo proceso dvišalių ir daugiašalių aspektų sąveika, todėl apgailestauja, kad EKP nepakankamai atsižvelgiama į būtinybę stiprinti daugiašalį aspektą;

26.  reiškia pagarbą drąsiems Tuniso, Egipto ir Libijos žmonėms, stojusiems reikalauti demokratijos ir laisvės, ir ragina visas ES institucijas teikti savo tvirčiausią paramą perėjimo prie demokratinio valdymo procesui šiose šalyse;

27.  apgailestauja, kad per taikius sikilimus Tunise ir Egipte žuvo žmonių, ir ragina valdžios institucijas atlikti deramą incidentų tyrimą ir patraukti į teismą už tai atsakingus asmenis;

28.  mano, kad Izraelio ir palestiniečių konfliktas yra politinės įtampos Artimuosiuose Rytuose ir apskritai Viduržemio jūros regione priežastis;

29.  agina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai aktyviai dalyvauti sprendžiant konfliktus ir didinant pasitikėjimą šiame regione ir užtikrinti aktyvų ES vaidmenį ne tik skiriant lėšas, ypač itin svarbiame Artimųjų Rytų taikos procese ir Vakarų Sacharos konflikte; mano, kad konfliktų sprendimas yra itin svarbus siekiant politinių, ekonominių ir socialinių pokyčių šiame regione, taip pat EKP regioninio aspekto plėtros pažangai ir daugiašaliam bendradarbiavimui, pvz., Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos bendradarbiavimui; pažymi, kad siekiant visiškos EKP sėkmės svarbiausia rasti visapusišką įvairių konfliktų ES pietinėje kaimynystėje, ypač arabų ir Izraelio konflikto, sprendimą laikantis tarptautinės teisės būdų;

30.  mano, kad kultūrų dialogas Viduržemio jūros regione yra itin svarbus skatinant šio regiono gyventojų tarpusavio supratimą, solidarumą, toleranciją ir gerovę; tikisi, kad atliekant peržiūrą bus apsvarstytos galimybės šiuo tikslu parengti priemones;

31.  yra labai susirūpinęs, kad neapibrėžtam laikui vis atidedamas antrasis Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas ir ministrų susitikimai, tai – bloga žinia regiono gyventojams ir institucijoms; mano, jog generalinio sekretoriaus atsistatydinimas rodo, kad būtina išaiškinti Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos procedūrų ir institucijų pobūdį; primena, kad politinė įtampa ir regioniniai konfliktai Viduržemio jūros regione neturėtų stabdyti konkrečios pažangos siekiant sektorinio ir daugiašalio bendradarbiavimo ir kad įgyvendindama svarbius integracijos projektus ir vykdydama atvirą politinį dialogą Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga gali prisidėti kuriant pasitikėjimo atmosferą, palankią siekti bendro teisingumo ir saugumo laikantis solidarumo ir taikos nuostatų;

32.  apgailestauja, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungai skiriamas nepakankamas finansavimas ir kad valstybės narės abiejose Viduržemio jūros pusėse nerodo didelio pasišventimo; apgailestauja, kad ES požiūris į Viduržemio jūros regiono politiką nėra apibrėžtas, ir ragina ES laikytis ilgalaikio strateginio požiūrio į šio regiono vystymąsi ir stabilizavimą; tvirtina, jog būtina Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių integracijos procesą laikyti Europos darbotvarkės politiniu prioritetu;

33.  yra įsitikinęs, kad reikia atnaujinti Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos veiklą atsižvelgiant į pokyčius šiame regione; mano, kad ši nauja Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga turėtų skatinti teisingas ekonomines, socialines ir demokratines permainas ir sukurti tvirtą bendrą pagrindą glaudiems ES ir jos pietinių kaimynįų santykiams; mano, kad ši naujai sukurta bendrija taip pat atvertų naujų galimybių tvariai taikai Artimuosiuose Rytuose, kuri bus įtvirtinta skirtingose regiono visuomenėse, o ne tik priklausoma nuo trapios šio regiono autoritarinių vadovų politinės valios;

34.  pažymi, kad atliekant peržiūrą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungai nepavyko pateisinti lūkesčių, ir įvertinti būsimus uždavinius, taip pat apsvarstyti naujus dvišalių EKP priemonių stiprinimo būdus; todėl mano, kad reikėtų skirti daugiau išteklių toms sritims, kuriose galima padaryti akivaizdžią pažangą;

35.  Yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta pažangos kuriant Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos zoną; ragina vykdyti bendras derybas, kai tik bus patenkinti reikalavimai, būtini išsamioms ir visapusiškoms laisvosios prekybos zonoms, kurios turėtų sudaryti Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos zonos pagrindą, tinkamai atsižvelgiant į kiekvienos šalies partnerės socialinę ir ekonominę realybę ir su sąlyga, kad šių susitarimų socialinis poveikis ir poveikis aplinkai bus tinkamai ir tinkamu laiku įvertintas; apgailestauja, kad įvairūs veikėjai nepasiekė jokios realios pažangos kuriant reikalingas sąlygas; taip pat, ragina vystyti pietuose esančių valstybių dvišalį ir daugiašalį ekonominį bendradarbiavimą, kas šių šalių piliečiams galėtų suteikti apčiuopiamos naudos ir pagerinti politinį klimatą regione;

36.  pabrėžia, kad yra būtina spręsti pačius svarbiausius specifinius klausimus kiekvienoje susijusioje šalyje, tačiau pakartoja, kad į socialinę ir ekonominę padėtį (ypač jaunosios kartos) Europos kaimynystės politikos veiksmais būtina atkreipti ypatingą dėmesį;

37.  mano, kad sustiprintas subregionų bendradarbiavimas valstybių narių ir EKP šalių tarpe, vadovaujantis konkrečiais bendrais interesais, vertybėmis ir rūpesčiais, galėtų sukurti teigiamą postūmį visam Viduržemio jūros regionui; ragina valstybes nares išnagrinėti įvairias bendradarbiavimo galimybes ir pabrėžia, kad ateityje EKP turėtų padėti šį požiūrį įgyvendinti ir jį skatinti, ypač teikdama regionų finansavimą;

38.  mano, kad įgyvendinant Pietų kaimynystės politiką reikia spręsti neteisėtos imigracijos problemą; prašo Tarybos ir Komisijos stebėti, kaip įgyvendinami dabartiniai susitarimai su visomis Pietų kaimyninėmis šalimis bei dvišaliai susitarimai tarp ES valstybių narių ir visų regiono veikėjų, susiję su imigracijos ir ypač readmisijos klausimais;

39.  apgailestauja dėl ES patvirtinto nevienodo požiūrio į Rytuose ir Pietuose esančius kaimynus mobilumo ir vizų politikos srityse; pasisako už vizų išdavimo procedūros palengvinimą pietinėms EKP šalims (ypač jų studentams, mokslininkams ir verslininkams) ir sukurti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių judumo partnerystę; pabrėžia, jog kai kurios EKP šalys gali atlikti labai svarbų vaidmenį valdant migracinius srautus; pabrėžia, kad bendradarbiaujant migracijos srautų valdymo srityje būtina visapusiškai gerbti ES vertybes ir tarptautinius teisinius įsipareigojimus; primygtinai reikalauja, kad grąžinimo susitarimai su šalimis partnerėmis būtų taikomi tik nelegaliems imigrantams, taigi netaikomi tiems asmenims, kurie teigia, kad ieško prieglobsčio, yra pabėgėliai arba asmenys, kuriems reikia apsaugos, taip pat pakartoja, kad negrąžinimo principas taikomas visiems asmenims, kuriems gresia mirties bausmė, nežmoniškas elgesys arba kankinimai; ragina stiprinti bendradarbiavimą siekiant sustabdyti prekybą žmonėmis ir gerinti darbuotojų migrantų sąlygas tiek ES, tiek pietinėse EKP šalyse;

40.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, EIVT ir Komisiją bendraujant su pietinėmis EKP šalimis pirmenybę teikti ES politikos prioritetams kovoti su mirties bausme, už pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant moterų teises bei pagrindines laisves, sąžinės ir religijos laisvę, susirinkimų laisvę ir spaudos laisvę, pagarbą teisinei valstybei, teismų sistemos nepriklausomumą, kovą su kankinimais ir žiauriu, nežmonišku elgesiu, kovą su nebaudžiamumu ir keleto tarptautinių teisinių priemonių ratifikavimą, įskaitant TBT Romos statutą ir 1951 m Konvenciją dėl pabėgėlių statuso;

41.  ragina persvarstyti susitarimus su pietinėmis EKP šalimis, siekiant suteikti daugiau svarbos tikėjimo laisvei, ypač susijusiose šalyse gyvenančių religinių mažumų tikėjimo laisvei; pabrėžia, kad tikėjimo laisvė apima laisvę asmeniškai ar bendruomenėje su kitais asmenimis, viešai ir privačiai išpažinti savo religiją atliekant apeigas, mokant, praktikuojant ir stebint, ir kad tokia laisvė taip pat apima teisę keisti savo religiją;

42.  pabrėžia, kad ES susitarimuose su visomis EKP šalimis yra nuostatos, skirtos rengti nuolatinį dialogą žmogaus teisių klausimais, steigiant žmogaus teisių pakomitečius; prašo EIVT kiekvienose derybose visiškai pasinaudoti šiais susitarimais ir įtraukti veikiančius pakomitečius bei siekti, kad šie pakomitečiai būtų veiklesni ir labiau orientuoti į rezultatus, ir užtikrinti pilietinės visuomenės organizacijų bei žmogaus teisių gynėjų dalyvavimą; rekomenduoja suteikti ES ir Izraelio neoficialiai žmogaus teisių darbo grupei įprasto pakomitečio statusą; ragina EIVT taip pat dalyvauti Tarybos žmogaus teisių darbo grupės (COHOM) ir Europos Parlamento žmogaus teisių komiteto struktūrinio bendradarbiavimo veikloje;

43.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, EIVT ir Komisiją aktyviai siekti, kad būtų skatinama ir ginama komunikacijos laisvė ir prieiga prie informacijos, įskaitant informaciją internete;

44.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, EIVT ir Komisiją stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų, ypač žmogaus teisių organizacijų ir moterų organizacijų, vaidmenį stebint politiką ir pagalbos programų rengimą bei įgyvendinimą taikant pajėgumų stiprinimo priemonę; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog būtina suteikti daugiau teisių moterims ir ragina EIVT ir Komisiją nuolat analizuoti savo projektus ir programas lyčių aspektu ir ginti moterų teises bei lyčių lygybės principą vykdant konstitucines, baudžiamosios teisės kodekso, šeimos teisės, civilinės teisės reformas, taip pat vykstant dialogams žmogaus teisių klausimais su EKP šalimis partnerėmis; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, EIVT ir Komisiją nestiprinti ryšių tarp trečiųjų šalių ir ES, jeigu šios šalys nepakankamai įtraukia pilietinės visuomenės organizacijas į savo politiką; pažymi, kad pilietinės visuomenės organizacijos yra ištikimiausios ir galingiausios ES sąjungininkės, padedančios skatinti šalyse partnerėse demokratines vertybes, gerą valdymą ir žmogaus teises; ragina į ES bendradarbiavimą su pietinėmis kaimynėmis labiau įtraukti regionines ir vietos valdžios institucijas, taip pat profesines organizacijas ir socialinius partnerius; ragina Tarybą ir Komisiją toliau stiprinti ir veiksmingiau išnaudoti šiam tikslui Europos priemonę demokratijai ir žmogaus teisėms remti;

45.  pabrėžia, jog reikia įgyvendinti lyčių aspekto integravimą ir remti konkrečius veiksmus, kuriais EKP šalyse būtų užtikrintas veiksmingas ir sistemingai taikomas lyčių lygybės principas; ragina vyriausybes ir pilietinę visuomenę didinti moterų socialinę įtrauktį, kovoti su moterų neraštingumu ir skatinti moterų užimtumą, siekiant užtikrinti tinkamą moterų dalyvavimą visais lygmenimis;

46.  pabrėžia, kad labai svarbus struktūruotas bendradarbiavimas aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityje, kad būtų skatinamas diplomų ir švietimo sistemų pripažinimas, ypač siekiant padidinti studentų, mokslininkų ir dėstytojų judumą ir taikyti kovos su protų nutekėjimu priemones; į tai atsižvelgdamas džiaugiasi programos TEMPUS teikiama pagalba aukštajam mokslui ir ERASMUS Mundus 2 veiksmų programos teikiamais mainais, taip pat, kad įkurtas Europos ir Viduržemio jūros regiono universitetas (angl. EMUNI), kuris yra įkurtas kaip Europos ir Viduržemio jūros regiono universitetų abejose Viduržemio jūros pakrantėse tinklas;

47.  pabrėžia vietos valdžios institucijų svarbą užtikrinant demokratinį mūsų šalių partnerių vystymąsi ir ragina toliau plėsti porinių projektų programas tarp ES ir šalių partnerių vietos valdžios institucijų;

48.  pabrėžia profsąjungų ir socialinio dialogo svarbą užtikrinant demokratinį pietinių partnerių vystimąsi; ragina juos stiprinti darbo ir profesinių sąjungų teises; atkreipia dėmesį į tai, kokį svarbų vaidmenį sprendžiant regione socialines ir ekonomines problemas gali atlikti socialinis dialogas;

49.  primygtinai teigia, kad siekiant spręsti socialinius ir ekonominius regiono sunkumus labai svarbu suderinti investicijas, mokymą, mokslinius tyrimus ir naujoves ir ypatingą dėmesį atkreipti į mokymus, pritaikytus prie darbo rinkos poreikių; ragina ypatingą dėmesį atkreipti į moteris ir nepalankioje padėtyje esančias grupes, pvz., jaunimą; taip pat pabrėžia, jog labai svarbu toliau remti vietos vystymosi projektus, siekiant padėti atgaivinti tuos miestus ir regionus, kuriems labiausiai reikia pagalbos;

50.  pabrėžia, kad gerai veikianti, efektyvi, saugi ir patikima daugiarūšio transporto sistema yra augimo ir vystymosi prielaida, skatinanti Europos Sąjungos ir jos pietinių Viduržemio jūros regiono partnerių prekybą ir integraciją; ragina Komisiją pateikti Viduržemio jūros regiono šalių regioninio veiksmų transporto srityje plano (2007–2013) laikotarpio vidurio vertinimą ir atsižvelgti į jame pateikiamas išvadas rengiant bet kokį transporto veiksmų planą;

51.  mano, kad persvarstant EKP tvarus vystymasis turėtų būti vertinamas visose srityse, ypač atkreipiant dėmesį į aplinkos apsaugos gerinimą, regiono energijos iš atsinaujinančių išteklių galimybių didinimą ir politikos bei projektų, skirtų nedidelių vandens išteklių problemai spręsti, skatinimą;

52.  dar kartą ragina Tarybą, Komisiją ir ES valstybes nares skatinti ir remti išsamaus plano, kuris padėtų atitaisyti Jordano upei padarytą žalą, parengimą , ir toliau teikti finansinę ir techninę pagalbą siekiant atgaivinti Jordano upę, ypač Jordano žemupį, taip pat ir vykdant Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos iniciatyvą;

53.  pabrėžia, kad daug galimybių turi bendradarbiavimas energetikos ir atsinaujinančių energijos išteklių, pavyzdžiui, vėjo, saulės ir bangų energijos, srityse; remia koordinuotą Viduržemio jūros regiono saulės energijos naudojimo plano ir pramonės iniciatyvų, pagal kurias turėtų būti siekiama patenkinti svarbiausius partnerių poreikius, įgyvendinimą ir remia tai, kad buvo patvirtinta Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių energetinio našumo strategija; pabrėžia, kad labai svarbu, jog būtų skatinamos Europos ir Viduržemio jūros regiono elektros, dujų ir naftos sektorių savitarpio jungtys siekiant užtikrinti saugesnį energijos tiekimą, kai diegiamas išmanusis tinklas, kuris turi sujungti visą Europos ir Viduržemio jūros regioną;

54.  primena žemės ūkio, kai pirmenybė teikiama vietos ūkininkams, kaimo plėtrai, maisto saugumo ir apsirūpinimo maistu, prisitaikymo prie klimato kaitos, galimybių naudotis vandens ištekliais ir racionalaus energijos naudojimo klausimams, svarbą; rekomenduoja vykdant EKP pirmenybę suteikti bendradarbiavimui žemės ūkio srityje siekiant remti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių žemės ūkio gairių įgyvendinimą ir stabilizuoti kainas nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu lygmeniu;

55.  dar kartą ragina sukurti Europos ir Viduržemio regiono civilinės saugos pajėgas, nes padidėjus gaivalinių nelaimių mastui ir skaičiui labai svarbu skirti pakankamai lėšų; mano, kad tokia iniciatyva padėtų didinti Europos ir Viduržemio jūros regiono gyventojų solidarumą;

56.  pabrėžia, kad svarbu tvirčiau bendradarbiauti su daugiašalėmis regioninėmis organizacijomis iš Pietų, ypač su Arabų lyga, taip pat su Afrikos Sąjunga, siekiant sėkmingai spręsti uždavinius pirmiau minėtose srityse; ragina Komisiją peržiūrint EKP svarstyti naujo struktūruoto dialogo su šiais forumais galimybę;

57.  pakartoja, kad EKPP yra svarbi EKP finansavimo priemonė; tačiau pabrėžia, kad reikia užtikrinti daugiau lankstumo ir tai, jog pagalba būtų skiriama tikslingiau, ypač ją skiriant pilietinei visuomenei ir vietos bendruomenėms, laikantis principo „iš apačios į viršų“; taip pat ragina atlikti išsamią Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės veiksmingumo analizę siekiant geriau pasinaudoti turimomis finansinėmis priemonėmis ir lėšomis, kurių ES turi santykių su pietiniais kaimynais palaikymui, ir užtikrinti, kad šalys paramos gavėjos tinkamai naudotų paramą ir pagalbą vystymuisi; mano, kad svarbiausia finansuoti skaidriai ir į finansavimo priemones įtraukti kovos su korupcija mechanizmus; pabrėžia įvairių EKPP programų stebėsenos, vadybos ir įgyvendinimo svarbą; pabrėžia, kad svarbu stiprinti tarpvalstybinius projektus, įgyvendinti gyventojų tarpusavio ryšius skatinančias programas ir rengti regioninio bendradarbiavimo paskatas; ragina Komisiją ir EIVT rengiant vėlesnę priemonę kuo anksčiau kreiptis į Parlamentą ir į suinteresuotus pilietinės visuomenės asmenis dėl konsultacijų;

58.  ragina Tarybą patvirtinti teisėkūros pasiūlymą, kuriuo siūloma pakeisti EKPI reglamento 23 straipsnį, kurį Komisija pateikė 2008 m. gegužės mėnesį ir Europos Parlamentas patvirtino 2008 m. liepos 8 d., kuris sudarytų galimybę iš naujo investuoti grąžintas ankstesnės veiklos lėšas, taigi suteiktų ES labai reikalingą priemonę, skirtą palengvinti finansų krizės pasekmėms tikrajai ekonomikai ir poveikiui, kurį kaimynystės regione, ypač pietuose, sukėlė staigus maisto kainų kilimas;

59.  pabrėžia, kad EKPP nėra vienintelė EKP programų ir veiksmų finansavimo priemonė, todėl atkakliai tvirtina, kad visas finansines priemones reikia naudoti nuosekliai; taigi ragina EIVT ir Komisiją pateikti aiškią kiekvienai šaliai gavėjai skirtų pinigų apžvalgą, taip pat pateikti lėšų paskirstymą priemonėms;

60.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti, jog finansavimas atitiktų politinius siekius, ir nuostatas įgyvendinti aukštesniu lygiu nekenkiant kitiems EKP prioritetams, naujojoje ES 2014 – 2020 m. finansinėje perspektyvoje būtina padidinti Europos kaimynystės politikos lėšas, skirtas Pietų aspektui; atkakliai teigia, kad būtina laikytis susitarimo pagal 2006 m. COREPER pateiktą Komisijos deklaraciją, kurioje nustatoma, kad dvi trečiosios visų pagal EKPP skiriamų lėšų tenka Pietų šalims ir viena trečioji Rytų šalims, atsižvelgiant į demografinius rodiklius;

61.  vis dėlto pabrėžia, kad skiriamų lėšų didinimas turėtų būti grindžiamas tiksliu poreikių įvertinimu ir turėtų atitikti vykdomų programų efektyvumo didėjimą, kuris turėtų būti atitinkamai pritaikytas šalių paramos gavėjų poreikiams ir skiriamas atsižvelgiant į jų prioritetus;

62.  teigiamai vertina pagal EIB Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės priemonę vykdomą veiklą ir pabrėžia, kad reikia daugiau sąveikos su kitomis regione veikiančiomis tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, taip pat dar kartą siūlo įsteigti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių bendro vystymo finansinę instituciją, kurios pagrindinė akcininkė ir toliau būtų EIB; pritaria tam, kad būtų padidinta viršutinė EIB teikiamos garantijos riba, siekiant, kad veiksmai, kurių regione imamasi pagal šią priemonę, išliktų tokie pat intensyvūs per ateinančius keletą metų; ragina ERPB pakeisti savo nuostatus siekiant sudaryti galimybę taip pat dalyvauti teikiant finansinę pagalbą;

Europos Parlamento vaidmuo

63.  pabrėžia, kad užtikrinant, jog Europos stabilumas ir gerovė būtų glaudžiai susiję su demokratiniu EKP pietinių kaimynių valdymu ir jų ekonomine bei socialine pažanga, skatinant politines diskusijas, laisvę, demokratines reformas ir teisinės valstybės principo taikymą kaimyninėse šalyse partnerėse labai svarbus Europos Parlamento vaidmuo, kurį jis atlieka dalyvaudamas parlamentinėse delegacijose ir Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinėje asamblėjoje;

64.  pakartoja įsipareigojimą toliau įgyvendinti savo teisę į parlamentinę priežiūrą įgyvendinant EKP, taip pat nuolat su Komisija aptarti EKPP taikymą; džiaugiasi, kad vyko daug konsultacijų su Komisija ir EIVK dėl EKP peržiūros ir tikisi, kad Komisija ir EIVK taip pat užtikrins, kad būtų sistemingai ir visais klausimais konsultuojamasi su Parlamentu rengiant atitinkamus dokumentus, pavyzdžiui, EKP veiklos planus; be to ragina Europos Parlamentui suteikti galimybę susipažinti su visais įgaliojimais, susijusiais su tarptautiniais susitarimais, kuriuos stengiamasi sudaryti su EKP šalimis partnerėmis, pagal SESV 218 straipsnio 10 dalį, kurioje teigiama, kad būtina nedelsiant ir išsamiai informuoti Parlamentą visais procedūros etapais;

o
o   o

65.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių ir EKP vyriausybėms ir parlamentams bei Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 287 E, 2006 11 24, p. 312. (2) OL C 303 E, 2006 12 13, p. 760. (3) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 443. (4) OL C 76 E, 2010 3 25, p. 76. (5) OL C 76 E, 2010 3 25, p. 83. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0192. (7) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0314. (8) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0038. (9) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0064. (10) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0095. (11) OL L 310, 2006 11 9, p. 1.

2011 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl seksualinės prievartos naudojimo per konfliktus Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose

P7_TA(2011)0155 RC-B7-0244/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Demokratinėje Kongo Respublikoje ir išžaginimo kaip karo nusikaltimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 10-ųjų JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo metinių(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl padėties Egipte(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl kaimyninių pietų šalių, ypač Libijos(5),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai (PP/VĮ) Catherine Ashton deklaraciją Europos Sąjungos vardu dėl 2010 m. lapkričio 25 d. – Tarptautinės smurto prieš moteris panaikinimo dienos,

–   atsižvelgdamas į PP/VĮ Catherine Ashton deklaraciją Europos Sąjungos vardu dėl 2011 m. kovo 8 d. – Tarptautinės moters dienos,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 (2000) ir Nr. 1820 (2008) dėl moterų, taikos ir saugumo ir į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1888 (2009) dėl lytinio smurto prieš moteris ir vaikus ginkluoto konflikto metu,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. kovo mėn. paskirtas Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialusis atstovas seksualinio smurto per ginkluotus konfliktus klausimams ir įkurtas naujas JT padalinys, atsakingas už lyčių klausimus (JT Moterys),

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl smurto prieš moteris bei mergaites ir jų diskriminacijos ir ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų,

–  atsižvelgdamas į 1984 m. gruodžio 10 d. JT Generalinės Asamblėjos Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ir į 1974 m. gruodžio 14 d. JT Generalinės Asamblėjos deklaraciją Nr. 3318 dėl moterų ir vaikų apsaugos ypatingų situacijų ir ginkluotų konfliktų metu, ypač į jos 4 dalį, kurioje raginama imtis veiksmingų priemonių siekiant apsaugoti moteris nuo persekiojimo, kankinimo, smurto ir žeminančio elgesio,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių, ypač moterų teisių, srities teisines priemones, pvz., JT Chartiją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) ir jos fakultatyvinį protokolą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso,

–  atsižvelgdamas į kitas JT smurto prieš moteris priemones, pvz., Vienos deklaraciją, Pasaulio žmogaus teisių konferencijos 1993 m. birželio 25 d. priimtą veiksmų programą (A/CONF. 157/23) ir 1993 m. gruodžio 20 d. deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo (A/RES/48/104),

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1997 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl nusikaltimo ir baudžiamosios teisės prevencijos priemonių, taikomų siekiant panaikinti smurtą prieš moteris (A/RES/52/86), 2002 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl moterų orumo įžeidimo panaikinimo (A/RES/57/179) ir 2003 m. gruodžio 22 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris namuose panaikinimo (A/RES/58/147),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 15 d. Pekine vykusioje ketvirtojoje pasaulinėje moterų konferencijoje priimtą veiksmų platformą ir į 2000 m. gegužės 18 d. Parlamento rezoliuciją dėl Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo(6), 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų po Ketvirtosios pasaulinės konferencijos moterų klausimais – veiksmų platforma (Pekinas + 10)(7) ir 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl Pekino +15 – JT veiksmų programos siekiant lyčių lygybės(8),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl pastangų panaikinti visų formų smurtą prieš moteris suintensyvinimo (Nr. A/RES/61/143) ir į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 ir Nr. 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. priimtą Romos statutą, pagal kurį įsteigiamas Tarptautinis baudžiamasis teismas, ir ypač į jo 7 ir 8 straipsnius, kuriuose seksualinė vergovė, prievartinė prostitucija, prievartinis nėštumas ir prievartinė sterilizacija arba bet kurios formos seksualinis smurtas apibrėžti kaip nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai bei prilyginami tam tikros formos kankinimams ir dideliems karo nusikaltimams, nesvarbu, ar tarptautinių arba vidaus konfliktų metu šie veiksmai buvo vykdomi sistemingai, ar ne,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi moterys aktyviai dalyvavo sukilimuose, kuriais reikalauta daugiau demokratijos, teisių ir laisvių Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose,

B.  kadangi tuometiniai valdžios režimai Libijoje ir Egipte griebėsi seksualinio smurto prieš moteris kaip ginklo konfliktuose, kilusiuose šių revoliucijų metu, siekiant, visų pirma, kad jos būtų pažeidžiamos,

C.  kadangi panašu, kad seksualinis smurtas naudojamas siekiant įbauginti ir pažeminti moteris, taip pat pabėgėlių stovyklose, kadangi dėl susidariusio valdžios vakuumo gali pablogėti moterų ir mergaičių teisių padėtis,

D.  kadangi Libanietė Iman-al-Obeidi, kuri Tripolio viešbutyje žurnalistams sakė tapusi grupinio išprievartavimo ir kareivių piktnaudžiavimo auka, 2011 m. kovo 26 d. buvo laikoma nežinomoje vietoje, o dabar vyrai, kuriuos ji kaltina išprievartavimu, jai iškėlė baudžiamąją bylą dėl šmeižto,

E.  kadangi egiptietės protestuotojos tvirtina, kad kariškiai joms surengė nekaltybės testą, 2011 m. kovo 9 d. apsupę jas Tahriro aikštėje, vėliau kankino ir žagino, o nekaltybės testai buvo atliekami ir fotografuojami dalyvaujant vyriškos lyties kariams, kadangi kai kurios egiptietės turės stoti prieš karinį teismą dėl to, kad neišlaikė nekaltybės testo, o kai kurioms gresia kaltinimai dėl prostitucijos,

F.  kadangi prievartavimas ir seksualinė vergovė, jei jie yra plačiai paplitusios ir sistemingos praktikos dalis, pagal Ženevos konvenciją yra pripažįstami nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais, už kuriuos turėtų būti baudžiama Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT); kadangi prievartavimas dabar taip pat pripažįstamas genocido dalimi, kai yra vykdomas siekiant visiškai ar iš dalies sunaikinti tam tikrą žmonių grupę; kadangi ES turėtų remti veiksmus, kuriais siekiama nutraukti kaltų dėl seksualinio smurto prieš moteris ir vaikus nebaudžiamumą,

G.  kadangi įrodyta, kad ginkluoti konfliktai daro neproporcingai didelį ir specifinį poveikį moterims; kadangi moterų vaidmuo kuriant taiką ir užkertant kelią konfliktams turėtų būti didinamas, o moterims ir vaikams teikiama geresnė apsauga karų ir konfliktų zonose užtikrinant dalyvavimą, prevenciją ir apsaugą,

H.  kadangi JT Saugumo Tarybos rezoliucijose 1820, 1888, 1889 ir 1325 nustatyti įsipareigojimų įgyvendinimas yra bendras kiekvienos JT valstybės narės, nepaisant to, ar ji kenčia nuo konfliktų, ar ji yra pagalbos teikėja, ar kt., rūpestis ir uždavinys; kadangi šiuo atžvilgiu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 2008 m. gruodžio mėn. buvo priimtos ES gairės dėl smurto prieš moteris bei mergaites ir kovos su visų formų moterų diskriminacija ir ES gairės dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų, kurios yra stiprus politinis signalas, jog šiems klausimams Sąjunga teikia pirmenybę,

1.  ragina Komisiją ir valstybių narių vyriausybes griežtai pasmerkti seksualinės prievartos, bauginimo ir prieš moteris nukreiptų veiksmų Libijoje ir Egipte naudojimą;

2.  griežtai smerkia Egipto armijos Tahriro aikštėje vykdytus priverstinius moterų protestuotojų nekaltybės testus ir mano, kad tokie veiksmai nepriimtini, nes jie prilygsta kankinimui; ragina Egipto Aukščiausiąją karinę tarybą nedelsiant imtis priemonių, kad būtų nutraukta ši žeminanti veikla, ir užtikrinti, jog visoms saugumo ir karinėms pajėgoms būtų aiškiai nurodyta, kad kankinimai ir kitoks netinkamas elgesys, įskaitant priverstinius nekaltybės testus, negali būti toleruojami ir bus visapusiškai ištirti;

3.  ragina Egipto valdžios institucijas imtis skubių veiksmų, kad būtų nutraukti kankinimai, ištirti visi prievartos prieš taikius protestuotojus atvejai ir civiliai gyventojai nebebūtų teisiami kariniuose teismuose; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl žmogaus teisių organizacijų pranešimų, kuriuose nurodoma, kad nepilnamečiai buvo sulaikomi ir nuteisiami kariniuose teismuose;

4.  rekomenduoja, kad būtų atliktas nepriklausomas tyrimas ir kad nusikaltimų vykdytojai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ypatingai atidžiai ištiriant nusikaltimus, apibrėžtus Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statute, padarytus Muammaro al Kaddafio; mano, kad už tokius veiksmus atsakingi asmenys turi stoti prieš teismą, o moterys, kurios praneša apie tokią prievartą, privalo būti apsaugotos nuo atsakomųjų veiksmų;

5.  pabrėžia, kad kiekvienam turėtų būti suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl demokratinės savo šalies ateities ir už tai asmuo neturi būti sulaikytas, kankinamas, žeminamas arba diskriminuojamas;

6.  yra tvirtai įsitikinęs, kad Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose vykstantys pokyčiai turi padėti panaikinti moterų diskriminaciją ir pasiekti, kad jos galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenėje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vyrai, laikantis Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW);

7.  pabrėžia, kad reikia bendrai užtikrinti moterų teises naujose šių visuomenių demokratinėse ir teisinėse struktūrose;

8.  pabrėžia, kad moterų vaidmuo revoliucijose ir demokratizacijos procesuose turėtų būti pripažintas, ir pabrėžtos konkrečios grėsmės, kurias jos patiria, bei būtinybė remti ir ginti jų teises;

9.  ragina ES valstybes nares aktyviai ir tvariai, politiškai ir finansiškai skatinti visiškai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 ir Europos lygmeniu įsteigti joje numatytas kontrolės institucijas ir įdiegti mechanizmus, taip pat ragina Jungtines Tautas užtikrinti šios rezoliucijos įgyvendinimą visais tarptautiniais lygmenimis;

10.  pabrėžia, kad taikant Europos kaimynystės politikos (EKP) priemones prioritetą reikia teikti žmogaus teisėms, nes jos yra neatskiriama demokratizacijos proceso dalis, ir pabrėžia, kad būtina dalytis ES patirtimi lygybės politikos klausimais ir kovos su smurtu, susijusiu su lytimi, srityje;

11.  pabrėžia, kad reikia įgyvendinti vyrų ir moterų lygybės principą ir remti konkrečius veiksmus, siekiant EKP šalyse užtikrinti veiksmingą ir sistemingai taikomą lygybės principą; ragina vyriausybes ir pilietinę visuomenę didinti moterų socialinę įtrauktį, įskaitant kovą su moterų neraštingumu ir moterų užimtumo skatinimą, siekiant užtikrinti tinkamą moterų dalyvavimą visais lygmenimis; pabrėžia, kad lygybė turi tapti neatsiejama demokratizacijos proceso dalimi, be to, prioritetinę reikšmę reikėtų suteikti moterų ir mergaičių švietimui, įskaitant informuotumo apie jų teises didinimą;

12.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, EIVT ir Komisiją bendraujant su pietinėmis EKP šalimis pirmenybę teikti ES politikos prioritetams dėl mirties bausmės panaikinimo, pagarbai žmogaus teisėms, įskaitant moterų teises, ir pagrindinėms laisvėms bei keleto tarptautinių teisinių priemonių ratifikavimui, įskaitant Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai.

(1) OL C 41E, 2009 2 19, p. 83. (2) OL C 285E, 2010 10 21, p. 53. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0439. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0064. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0095. (6) OL C 59, 2001 2 23, p. 258. (7) OL C 320 E, 2005 12 15, p. 247. (8) OL C 348E, 2010 12 21, p. 11.

2011 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos investicijų banko 2009 m. metinės ataskaitos (2010/2248(INI))

P7_TA(2011)0156 A7-0073/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas 2009 m. į EIB grupės metinę ataskaitą (Veiklos ir banko atsakomybės ataskaita, finansų ataskaita ir statistikos ataskaita),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko 2008 m. metinės ataskaitos(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl 2007 m. Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko metinių ataskaitų(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl ES 2020(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A7-0073/2011),

EIB naujasis statutas

1.  pritaria pokyčiams, kuriuos įvedė Lisabonos sutartis, suteikdama daugiau lankstumo EIB finansavimui, įskaitant: įprastinė banko veikla papildyta dalyvavimu nuosavo kapitalo valdyme; galimybė steigti patronuojamąsias įmones ir kitus padaliniu, skirtus kontroliuoti vadinamąją specialią veiklą ir suteikti plataus masto techninės paramos paslaugas; bei sustiprinti Audito komitetą;

2.  primena, kad į Lisabonos sutartį įtraukti pokyčiai, kuriuose paaiškinami EIB finansavimo trečiosiose šalyje tikslai, kurie, kaip numatyta Europos Sąjungos Sutarties 3 straipsnio 5 dalyje, skirti pagrindiniams ES santykių su platesniu pasauliu principams remti ir užtikrinti, kad bus siekiama Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje numatytų ES išorės santykių tikslų;

3.  supranta, kad kai kurios valstybės narės EIB prašo imtis daugiau rizikos jo finansų veikloje, bet taip pat pripažįsta koks EIB yra svarbus AAA reitingavimas, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tai neturėtų sukelti grėsmės šiam AAA reitingavimui, nes jis yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio EIB turi galimybę teikti paskolas palankiausiomis sąlygomis;

4.  primena, kad EIB tikslas yra remti ES politikos tikslus ir, kad jis atsako Audito rūmams, OLAF ir ES valstybėms narėms bei neprivalomai Europos Parlamentui;

5.  tačiau rekomenduoja apsvarstyti pasiūlymą taikyti EIB finansinės padėties kokybės, tikslaus rezultatų vertinimo ir geros profesinės praktikos taisyklių paisymo rizikos ribojimu pagrįstą reguliavimo priežiūrą;

6.  siūlo, kad minėtąją reguliavimo priežiūrą:

7.  prašo Komisiją iki 2011 m. lapkričio 30 d. pateikti Europos Parlamentui galimų rizikos ribojimu pagrįstos EIB priežiūros variantų teisinę analizę;

8.  siūlo Komisijai, bendradarbiaujant su EIB ir atsižvelgiant į jo žmogiškųjų išteklių kokybę ir patirtį finansuojant dideles infrastruktūras, vykdyti strateginio investicijų finansavimo planavimo funkciją, neatmetant jokių galimų sprendimų: dėl subsidijų, valstybių narių pasirašytųjų EIB kapitalo sumų mokėjimo, Europos Sąjungos įmokų į EIB kapitalą, paskolų, inovacinių priemonių, ilgalaikiams ne iš karto atsiperkantiems projektams pritaikytos finansinės inžinerijos, garantijų sistemų kūrimo, investicijų skirsnio įrašymo į ES biudžetą, Europos, nacionalinių ir vietos valdžios institucijų finansinių konsorciumų, viešojo ir privataus sektorių partnerystės;

9.  vis dėlto primena savo perspėjimą ir susirūpinimą, kad kai kurie EIB valdymo aspektai, susiję su Europos programomis ir fondais, nebuvo įtraukti į biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, todėl atsiranda konkretus Komisijos ir EIB veiklos koordinavimo poreikis ir yra sunku gauti pasiektų rezultatų bendrą vaizdą; vėl prašo EIB pateikti išsamią informaciją apie rezultatus: nustatytus ir pasiektus tikslus, galimų nukrypimų priežastis ir atliktų įvertinimų rezultatus; ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie veiklos su EIB koordinavimo procedūras ir jų veiksmingumą;

10.  ragina Komisiją gauti iš EIB oficialią ataskaitą, susijusią su didžiulį dauginamąjį poveikį turinčia veikla, kurią užtikrina Europos biudžetas;

11.  pabrėžia, kad ES biudžeto garantijos EIB suteiktoms paskoloms 2009 m. pabaigoje pasiekė 19,2 milijardų eurų; pabrėžia, kad ši suma ES biudžetui yra gana didelė, ir tikisi sulaukti išsamaus susijusios rizikos išaiškinimo; mano, kad EIB taip pat turėtų pateikti paaiškinimą dėl asignavimų paskolos palūkanoms, kurios yra didelio garantijų skaičiaus rezultatas;

12.  prašo išsamiai paaiškinti administracinį mokestį, kurį EIB gavo iš ES biudžeto;

13.  pakartoja savo pasiūlymą suteikti Europos Sąjungai galimybę tapti EIB nare;

EIB finansavimas ES
Pasaulinė finansų krizė ir jos pasekmės EIB

14.  pritaria banko susitelkimui ties trimis sritimis, kurias Europoje labiausiai palietė krizė, t. y. mažomis ir vidutinio įmonėmis, konvergencijos regionais ir klimato kaitos veikla;

15.  pripažįsta svarbų EIB vaidmenį remiant MVĮ, ypač finansinės krizės ir ekonomikos nuosmukio metu, ir ragina EIB palengvinti savo bendrosios paskolų priemonės ir struktūrinių fondų lėšų sąveiką;

16.  atkreipia dėmesį į MVĮ svarbą Europos ekonomikai, taigi pritaria tam, kad MVĮ nuo 2008 m. iki 2011 m. paskolintos sumos būtų padidintos iki 30,8 milijardų eurų ir pripažįsta, kad ši suma viršija šiam laikotarpiui numatytą metinę 7,5 milijardų eurų sumą; pritaria, kad 2010 m. kovo mėn. buvo sukurta Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonė, kuriai Komisija ir bankas paskyrė 200 milijonų eurų; tačiau pabrėžia, kad MVĮ susidūrė su sunkumais dėl paskolų skyrimo ir todėl ragina EIB ir toliau didinti skaidrumą dėl paskolų skyrimo per finansinius tarpininkus; todėl ragina nustatyti aiškias finansines sąlygas finansiniams tarpininkams ir jiems taikomus griežtus skolinimo veiksmingumo kriterijus; be to, ragina EIB įsipareigoti kasmet pateikti paskolų teikimo MVĮ ataskaitą, įskaitant jų prieinamumo ir veiksmingumo vertinimą bei priemonių, kuriomis būtų siekiama didesnės skolinimo skverbties;

17.  rekomenduoja, kad EIB būtų labiau susitelkęs, išrankesnis, veiksmingesnis ir labiau orientuotas į rezultatus; laikosi nuomonės, kad dirbdamas su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis jis turėtų ypatingai bendradarbiauti su skaidriais ir atskaitingais finansiniais tarpininkais, susijusiais su vietos ūkiu; mano, kad skolinimo MVĮ klausimu EIB turėtų savo tinklavietėje aktyviai teikti informaciją, ypač informaciją apie išmokėtas sumas, iki to meto paskirtų asignavimų skaičių bei lėšas gavusius regionus ir pramonės sektorius; mano, kad taip pat reikėtų teikti informaciją apie sąlygas, kurias turėtų atitikti finansiniai tarpininkai;

18.  džiaugiasi dėl to, kad buvo susitarta dėl EIB prieigos prie ECB likvidumo per Centrinį Liuksemburgo banką siekiant palengvinti EIB skolinimo programų įgyvendinimą ir likvidumo valdymą;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinis EIB siekis yra ES sanglaudos politikos konvergencijos tikslas; pabrėžia EIB ir Komisijos bendrų veiksmų techninės pagalbos srityje (JASPERS) naudą teikiant papildomą paramą ir postūmį struktūrinių fondų intervencinėms priemonėms;

20.  ragina EIB regionams, kurie priskiriami konvergencijos tikslui, ir toliau suteikti būtiną techninę paramą ir bendrą finansavimą, siekiant, kad jie galėtų įsisavinti didžiąją dalį jiems skirtų lėšų, ypač prioritetinių sektorių projektams, pavyzdžiui, transporto infrastruktūros sektoriui ir kitiems augimą ir užimtumą skatinantiems projektams ir projektams, kurie sudaro dalį Europa 2020 strategijos, vadovaujantis aukštais socialiniais, skaidrumo ir aplinkos standartais;

21.  ragina EIB visiškai suderinti savo veiklą su ES tikslu sklandžiai pereiti prie tokios ekonomikos, kai išmetami nedideli anglies dioksido kiekiai, ir priimti planą laipsniškai nutraukti paskolų teikimą iškastinio kuro projektams bei dėti dvigubai daugiau pastangų siekiant didinti atsinaujinančios energijos technologijų ir energijos požiūriu veiksmingų technologijų perdavimo mastą;

22.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad nuolat trūksta bendrųjų paskolų skyrimo būdų ir stebėsenos skaidrumo mokesčių valdymo klausimu, taigi mano, kad būtina užtikrinti, jog paskolų gavėjai nesinaudotų mokesčių rojumi ar kitais būdais, siekdami išvengti mokesčių;

23.  ragina labiau derinti EIB ir EIF veiklą, ypač labiau nukreipti EIF link Europa 2020 strategijos tikslų ir uždavinių ir todėl ragina šias institucijas pasidalinti darbus ir optimizuoti atitinkamus balansus;

24.  džiaugiasi EIB grupės sprendimu artimiau bendradarbiauti su Komisija pagal sanglaudos politiką įgyvendinant tris bendras iniciatyvas: JESSICA, JEREMIE ir JASMINE, skirtas sanglaudos politikos efektyvumui ir veiksmingumui didinti ir struktūrinių fondų poveikiui stiprinti; pripažįsta, kad pasirodė, jog minėtasis bendradarbiavimas naudingas ir veiksmingas, ypač atsižvelgiant į ekonominę krizę;

EIB finansavimas po 2013 metų

25.  mano, kad atėjo laikas gerokai padidinti strategines ilgalaikes investicijas Europoje ypatingą dėmesį skiriant pagrindinėms Europos infrastruktūros ir sanglaudos sritims; taigi prašo:

26.  skatina EIB parengti jo po 2013 m. Veiklos strategiją, suderintą su Europa 2000 strategija;

27.  mano, kad Europa 2020 strategija pateikia įdomų ir teigiamą požiūrį į finansų priemones; siekiant pagerinti jų veiksmingumą ragina EIB ir Komisiją atsižvelgti į šiuos tikslus: supaprastinti procedūras ir padidinti koeficientus ir EIB grupės kanalizuojantį poveikį, siekiant pritraukti valstybės lėšas ir privataus sektoriaus investuotojus;

28.  ragina EIB toliau aktyviai teikti bendras iniciatyvas kartu su Komisija, ypač sanglaudos politikos srityje; pripažįsta, kad šios iniciatyvos skatina tolesnį vystymąsi, inter alia padeda ruoštis naujam programavimo laikotarpiui, kuris bus po 2013 m.;

29.  ragina EIB paskelbti savo investicinių projektų prioritetus, kad naudojantis tokiais metodais, kaip ekonominės naudos analizė, būtų galima pasiekti didžiausio BVP augimo;

30.  remia aukštos kokybės investicijų subjektus, pvz., EIB, už jų patirtį naudojant inovacines priemones, tokias kaip struktūrinė finansavimo priemonė, rizikos pasidalijimo finansinė priemonė ir Europos netaršaus transporto priemonė;

31.  ragina dažniau drauge naudoti ES dotacijas ir EIB finansines priemones, kurios gali pagerinti turimų išteklių poveikį, jeigu naujosios finansinės priemonės bus išmanios, integruotos ir lanksčios;

32.  mano, kad sukaupusi patirties rengiant ir taikant finansines priemones per šį programavimo laikotarpį Komisija ir EIB turėtų sugebėti išplėtoti šių priemonių apimtis ir taikymo mastą ir pasiūlyti daugiau įvairių produktų;

33.  mano, kad EIB išleidžiamoms obligacijoms, skirtoms savi-finansavimui, turi būti nustatyti aiškūs ir atskirti tikslai bei teisinė sistema, o ateityje tas pats parengiama ir „projektų obligacijoms“;

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad EIB pats save finansuoja sėkmingai leisdamas bendras obligacijas, kurias remia visos ES valstybės narės;

35.  pritaria „projektų obligacijoms“, skirtoms ne tik pagerinti obligacijų, kurias išleido įmonės pagal strategiją „Europa 2020“, kredito rizikos reitingui, bet ir finansuoti Europos transporto, energetikos ir informacinių technologijų infrastruktūroms bei paversti ekonomiką labiau tausojančią aplinką; mano, kad šios „projektų obligacijos“ galėtų turėti teigiamą poveikį kapitalo, skirto augimui ir darbo vietas didinančioms tvarioms investicijoms, papildančioms nacionalines ir sanglaudos fondo investicijas, pasiekiamumui; mano, kad ši priemonė turėtų pagerinti atrinktų projektų kredito reitingus ir pritraukti privatų finansavimą, kuris papildytų nacionalines ir sanglaudos fondo investicijas;

36.  ragina Komisiją ir EIB pateikti realius pasiūlymus, skirtus sukurti „projektų obligacijoms“; pabrėžia, kad kuriant šias priemones Parlamentas turi aktyviai dalyvauti ir ragina apsvarstyti kaip per kitą daugiametę finansų programą galėtų būti naudotas ES biudžetas, kaip pirmoji nuostolių rizikos mažinimo buferinė priemonė, o EIB taptų pavaldžiu finansuotoju;

37.  mano, kad šiose srityse EIB galėtų skirti papildomą paramą: MVĮ, vidutinėms įmonėms, infrastruktūrai ir kitiems pagrindiniams augimo ir užimtumo skatinimo projektams, kurie sudaro Europa 2020 strategijos dalį;

38.  ragina EIB investuoti į Europos geležinkelių sektoriaus krovininį transportą ir į kitus transeuropinius krovininio transporto tinklus, siekiančius Viduržemio jūros, Juodosios ir Baltijos jūrų uostus, siekiant juos tvirtai susieti su Europos rinkomis;

39.  ragina EIB teikti daugiau paramos TEN-T tiesimui siekiant paskatinti viešąjį ir privatų sektorių daugiau investuoti; mano, kad ir šioje srityje projektų obligacijos gali būti papildoma investicijų priemonė, naudojama kartu su TEN-T skirto biudžeto lėšomis; ragina ateityje investicijas sutelkti į TEN-T tarpvalstybines jungtis siekiant padidinti sukuriamą pridėtinę Europos vertę;

40.  ragina EIB investuoti į Nabucco dujotiekį ir kitus svarbius TEN-E projektus, kurie padėtų patenkinti Europos ateities energetikos poreikius, diversifikuotų Europos tiekėjų sąrašą, pagerindami ES politikos derinį bei padėtų įgyvendinti Europos aplinkosaugos įsipareigojimus;

EIB finansavimas ne ES teritorijoje
EIB vaidmuo šalyse kandidatėse

41.  mano, kad šalyse kandidatėse EIB viena iš veiklos sričių galėtų būti didesnio dėmesio skyrimas energijos efektyvumo priemonėms, atsinaujinančiajai energijai ir ekologiškai infrastruktūrai, TEN ir TEN-E, PPP, vadovaujantis aukštais socialiniais, skaidrumo ir aplinkosaugos standartais ir taip pat atsižvelgiant į ES klimato tikslus skirti pirmenybę tvarioms transporto, ypač geležinkelių transporto, priemonėms;

42.  mano, kad EIB turėtų suteikti techninę pagalbą šalims kandidatėms, kaip tai nurodyta banko Statuto 18 straipsnyje;

EIB vaidmuo vystymesi

43.  teigiamai vertina pakeitimus, padarytus Lisabonos sutarties EB 209 straipsnyje, skaitomame kartu su EB 208 straipsniu, kuriame numatyta, kad EIB pagal jo statute nustatytas sąlygas prisideda prie priemonių, reikalingų Bendrijos politikos bendradarbiavimo vystymosi labui srityje tikslams pasiekti, įgyvendinimo;

44.  primena, kad EIB finansavimo strategija ir veiksmais turėtų būti prisidedama prie bendrų, ES išorės veiksmams taikomų principų įgyvendinimo, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje, tikslo vystyti ir stiprinti demokratiją bei teisinės valstybės principus, gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves bei laikytis tarptautinių susitarimų aplinkos srityje, kurių šalimi yra Europos Sąjunga arba jos valstybės narės; EIB turėtų užtikrinti, kad atitinkamose projektų stadijose būtų laikomasi Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos apsaugos klausimais nuostatų;

45.  pritaria kompetentingų asmenų valdymo komiteto išvadai, kad reikėtų apmąstyti galimybes vystyti ' ES išorės bendradarbiavimo ir vystymosi platformą„; tačiau ragina EIB ir kitas Europos institucijas atsargiai įvertinti šios naujos iniciatyvos galimybes ir ilgalaikį poveikį visos ES išorės veiksmams siekiant užkirsti kelią tam, kad visos vystymosi politikos sritys ir tikslai, būtų sumenkinti numatant priemones, kurių tikslai ir prioritetai nebuvo iš anksto įvertinti;

46.  pritaria naujai pasiūlytam sprendimui, kuris sustiprintų EIB pajėgumus ES vystymosi tikslams įgyventi, pakeistų regioninius tikslus horizontaliais aukšto lygio tikslais ir pagal išorės įgaliojimus padėtų parengti veiklos gaires, skirtas atskiriems regionams; primena, kad reikia numatyti aiškius prioritetus, įskaitant atsinaujinančiąją energiją, miestų infrastruktūrą, savivaldybių vystymąsi, vietos finansines institucijas;

47.  EIB vaidmeniui vystymosi srityje padidinti rekomenduoja :

48.  rekomenduoja EIB daugiau dėmesio skirti investicijoms į atsinaujinančios energijos projektus besivystančiose šalyse, ypač Afrikoje į pietus nuo Sacharos;

EIB, tarptautinių, regioninių ir nacionalinių finansinių institucijų bendradarbiavimas

49.  pripažįsta, kad EIB, daugiašalių plėtros bankų, regioninių plėtros bankų, Europos dvišalių vystymosi agentūrų ir besivystančių šalių valstybinių bei privačių finansų institucijų bendradarbiavimą būtina didinti, remiant ES politikos sritis;

50.  mano, kad didesnis bendradarbiavimas, suteikiant tas pačias sąlygas, pagrįstas regioninių ir nacionalinių finansų institucijų abipusiškumu, yra būtinas siekiant veiksmingiau panaudoti išteklius ir tenkinti specifinius vietos poreikius;

51.  ragina pasirašyti Supratimo memorandumą, dėl kurio šiuo metu derasi EIB, ERPB ir Komisija, siekiant sustiprinti bendradarbiavimą visose ne ES teritorijoje vykdomos veiklos srityse, taip pat siekiant, kad paskolų politikos būtų suderinamos tarpusavyje ir su ES politikos tikslais, pavyzdžiui, sanglaudos ir aplinkos apsaugos politikos, tikslais;

Ofšoriniai finansiniai centrai

52.  ragina EIB nustatyti aiškias finansavimo sąlygas finansiniams tarpininkams ir pranešti apie pažangą siekiant skaidrumo ir didesnės atskaitomybės, ypač skolinant per finansinius tarpininkus; mano, kad EIB turėtų persvarstyti ir sugriežtinti savo politiką lengvatinių mokesčių finansinių centrų atžvilgiu, neapsiriboti dabartinėmis EPBO sąrašuose nustatytomis vienodomis sąlygomis bei atsižvelgti į visas jurisdikcijas, kuriose gali būti leidžiama išvengti mokesčių ar jų nemokėti;

53.  mano, kad nėra pakankama pasitikėti tik EPBO ofšorinių finansų centrų sąrašu ir, kad būtina taikyti visus tarptautiniu mastu pripažintus sąrašus tok, kol ES neparengs savo sąrašo; tačiau mano, kad EIB turėtų vykdyti savo nepriklausomą nebendradarbiaujančių šalių vertinimą ir stebėseną ir nuolat viešinti šio vertinimo rezultatus, kurie papildytų tarptautinius ir ES informacinius sąrašų tyrimų rezultatus;

54.  mano, kad EIB neturėtų dalyvauti jokioje veikloje, kuri yra įgyvendinama nebendradarbiaujančiose šalyse ir teritorijose, kaip nustatyta EPBO, FATF ir kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų, taip pat atliekant savo nepriklausomą vertinimą ir stebėseną;

55.  mano, kad EIB turėtų labai griežtai taikyti atnaujintą ir paskelbtą Ofšorinių finansų centrų (angl. Offshore Financial Centres, OFC)/NCJ (nebendradarbiaujančių šalių) politiką, siekiant, kad jo vykdoma finansinė veikla jokiu būdu neprisidėtų prie mokesčių slėpimo ar pinigų plovimo;

56.  prašo EIB į savo metinę ataskaitą EP įtraukti detales, dėl savo politikos, susijusios su ofšoriniais finansų centrais, ypač informuoti apie prašymų, atmestų dėl to, kad jie neatitiko reikalavimų, skaičių ir pateiktų bei patenkintų įmonių perkėlimo prašymų skaičių;

57.  ragina EIB toliau aktyviai ir laiku atskleisti projektų informaciją, įskaitant savo vertinimus, susijusius su projektų poveikiu aplinkai, socialinei apsaugai, žmogaus teisėms ir vystimuisi, stebėsenos ataskaitas ir ex-post vertinimo ataskaitas;

o
o   o

58.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui, Pasaulio banko grupei, visiems regioninės plėtros bankams, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 81E, 2011 3 15, p. 135. (2) OL C 117E, 2010 5 6, p. 147. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0223.

2011 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Ai Weiwei bylos

P7_TA(2011)0157 RC-B7-0274/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo dabartinės kadencijos ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi dėl raginimų internetu kelti vadinamąją „Jazminų revoliuciją“ Kinijoje bangos (kuri kilo dėl politinių įvykių Tunise, Egipte ir Libijoje) Kinijos valdžios institucijos ėmėsi atitinkamų veiksmų ir plačiu mastu taikė griežtas priemones prieš žmogaus teisių aktyvistus ir disidentus,

B.  kadangi niekas nematė tarptautiniu mastu garsaus menininko ir režimo kritiko Ai Weiwei nuo tada, kai jis buvo sulaikytas einantis pro apsaugos patikrinimo postą Pekino oro uoste 2011 m. balandžio 3 d., sekmadienį,

C.  kadangi be to, kad Ai Weiwei buvo suimtas, turimomis žiniomis taip pat į jo studiją įsiveržė policija, kuri konfiskavo keletą daiktų,

D.  kadangi pastaruoju metu Ai Weiwei nebuvo leista vykti į Oslą į Nobelio taikos premijos teikimo iškilmes ir jam buvo taikomas namų areštas po to, kai Londone atidaryta jo saulėgrąžų sėklų paroda, taip pat jo studija Šanchajuje apieškota,

E.  kadangi Ai Weiwei plačiai žinomas už Kinijos ribų, tačiau jam kaip menininkui neleidžiama rengti parodų Kinijoje, nors jo darbai tapo žinomi dėl to, kad jis bendrai su kitais sukūrė Olimpinių žaidynių stadiono „Paukščio lizdą“,

F.  kadangi Ai Weiwei tapo žymus šalyje ir tarptautiniu mastu paskelbęs vaikų Sičuano žemės drebėjimo aukų vardus ir vėliau nežinomi asmenys jį sumušė ir dėl to menininkas buvo paguldytas į ligoninę Vokietijoje,

G.  kadangi Ai Weiwei yra vienas iš garsiausių asmenų, pasirašiusių „Chartiją 08“ – peticiją, kurioje Kinija raginama toliau vykdyti politinę reformą ir ginti žmogaus teises,

1.  smerkia nepagrįstą ir nepriimtiną režimo kritiko ir tarptautiniu mastu garsaus menininko Ai Weiwei įkalinimą;

2.  ragina skubiai ir besąlygiškai išlaisvinti Ai Weiwei ir išreiškia savo pritarimą jo taikiai vykdomai veiklai ir iniciatyvomis, kuriomis siekiama paskatinti vykdyti demokratines reformas ir ginti žmogaus teises;

3.  pabrėžia, kad policija atsisakė suteikti Ai Weiwei žmonai informaciją apie jo įkalinimo priežastis;

4.  pažymi, kad Ai Weiwei įkalinimas yra pastaruoju metu plačiai taikomų griežtų priemonių prieš žmogaus teisių aktyvistus ir disidentus pavyzdys, kai buvo areštuota daug žmonių, jie nuteisti pernelyg ilgai kalėti, žmonės labiau sekami ir užsienio reporteriams taikomi didesni represiniai apribojimai;

5.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton susitikimuose su Kinijos valdžios institucijomis ir toliau kelti žmogaus teisių pažeidimų klausimą pačiu aukščiausiu lygmeniu, įskaitant pastarojo meto nuosprendžius, pagal kuriuos Lui Xianbin nuteistas 10 metų kalėti, o Liu Xiaobo – 11 metų, taip pat, pavyzdžiui, klausimus dėl Liu Xia, Chen Guangcheng, Gao Zhisheng, Liu Xianbin, Hu Jia, Tang Jitian, Jiang Tianyong, Teng Biao, Liu Shihui, Tang Jingling, Li Tiantian, Ran Yunfei, Ding Mao ir Chen Wei, atkreipiant dėmesį ir į represines sąlygas, kuriomis gyvena šių nuteistųjų sutuoktiniai ir šeimos nariai; taip pat prašo pateikti Europos Parlamentui ataskaitą apie šias bylas po būsimo ES ir Kinijos aukšto lygio politinio dialogo, kuriame Komisijos pirmininko pavaduotoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė dalyvaus;

6.  pabrėžia, kad Kinijos padėtis žmogaus teisių srityje vis dar kelia didelį susirūpinimą; pažymi, kad reikia visapusiškai įvertinti ES ir Kinijos dialogą žmogaus teisų klausimais, įskaitant ES ir Kinijos teisinį seminarą žmogaus teisių tema, siekiant įvertinti taikomą metodiką ir pasiektą pažangą;

7.   ragina EP delegaciją ryšiams su Kinijos Liaudies Respublika kito tarpparlamentinio susitikimo metu iškelti ir nuodugniai aptarti žmogaus teisių pažeidimų klausimą, ypač atsižvelgiant į šioje rezoliucijoje nurodytus atvejus;

8.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai persvarstyti šį dialogą siekiant, kad jis būtų veiksmingas ir orientuotas į rezultatus, taip pat imtis visų būtinų priemonių, kad greitai būtų organizuotas kitas dialogas žmogaus teisių tema, per kurį būtų keliamas šių Europos Parlamento rezoliucijoje nurodytų žmogaus teisių pažeidimo atvejų klausimas;

9.  primena, kad Kiniją nuo 1949 m. valdo viena partija, ir atsižvelgdamas į šiuos naujausius politinius įvykius bei į blogėjančią žmogaus teisių padėtį Kinijoje, pareiškia, kad ES politinės partijos turėtų persvarstyti atitinkamus savo santykius;

10.  mano, kad plėtojant ES ir Kinijos santykius, kartu būtina vykdyti nuoširdų, rezultatyvų ir veiksmingą politinį dialogą, taigi reikalauja, kad naujojo pagrindų susitarimo, dėl kurio dabar deramasi su Kinija, viena iš sudedamųjų dalių būti pagarba žmogaus teisėms;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, einančiam Europos Sąjungos Tarybos pirmininko pareigas, Komisijai ir Kinijos Liaudies Respublikos prezidentui, ministrui pirmininkui ir Liaudies Atstovų Susirinkimui.

2011 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl draudimo išrinkti Tibeto vyriausybę tremtyje Nepale

P7_TA(2011)0158 RC-B7-0263/2011

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl Nepalo(1) ir 2006 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl Tibeto(2),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. paskelbtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono 2010 m. gegužės 29 d. pareiškimą dėl politinės padėties Nepale,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi tai, kad Kinijos Liaudies Respublika yra okupavusi Tibetą, neleidžia tibetiečiams demokratiškai išrinkti savo atstovus Tibeto teritorijoje,

B.   kadangi daugiau nei 82 000 ištremtų tibetiečių visame pasaulyje buvo pakviesti 2011 m. kovo 20 d. balsuoti ir išrinkti naująjį Tibeto vyriausybės tremtyje premjerą (tib. Kalon Tripa),

C.  kadangi didėjant Kinijos vyriausybės spaudimui keletas tūkstančių tibetiečių Nepale negavo Nepalo valdžios institucijų Katmandu leidimo balsuoti,

D.  kadangi jau per ankstesnį balsavimo turą Nepale 2010 m. spalio 3 d. Katmandu policija konfiskavo balsavimo urnas ir uždarė Tibeto bendruomenės balsavimo vietas,

E.  kadangi 2011 m. kovo 10 d. Dalai Lama pareiškė, kad oficialiai atsisakys savo politinės lyderystės Tibeto vyriausybėje tremtyje, kuri įsikūrusi Indijoje, Daramsaloje, norėdamas sustiprinti demokratinę tibetiečių judėjimo prieš rinkimus, kuriuose turės būti išrinkta nauja Tibeto politinių vadovų karta, sąrangą,

F.  kadangi Nepalo vyriausybė teigė, jog tibetiečių demonstracijos pažeidžia jos principu „viena Kinija“ grindžiamą politiką, dar kartą pabrėžė įsipareigojimą savo teritorijoje neleisti „prieš Pekiną nukreiptos veiklos“, taigi, norėdama nuraminti Kinijos valdžios institucijas, nustatė bendrąjį tibetiečių grupių judėjimo draudimą,

G.  kadangi ne kartą pranešta, kad Nepalo valdžios institucijos, ypač policija, pažeidė pagrindines žmogaus teises, kaip antai tremtyje Nepale esančių tibetiečių žodžio, susirinkimų laisvė ir teisė laisvai burtis į asociacijas; kadangi tarptautinės žmogaus teisių konvencijos, kurių šalis yra Nepalas, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, užtikrina šias teises visiems Nepale esantiems asmenims,

H.  kadangi daugelio pabėgėlių, ypač tibetiečių, bendra padėtis Nepale kelia susirūpinimą,

I.  kadangi ES dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą plėtodama išorės santykius remti demokratinį ir dalyvaujamąjį valdymą 2009 m. lapkričio 17 d. Tarybai priėmus išvadas dėl paramos demokratijai plėtojant ES išorės santykius,

1.  pabrėžia teisę dalyvauti demokratiniuose rinkimuose, nes tai yra pagrindinė visų piliečių teisė, kuri turi būti gerbiama, saugojama ir užtikrinama kiekvienoje demokratinėje valstybėje;

2.  ragina Nepalo vyriausybę gerbti demokratines tibetiečių, kurie vykdo unikalų vidaus rinkimų procesą, egzistuojantį nuo 1960 m., teises organizuoti demokratinius rinkimus ir juose dalyvauti;

3.  pabrėžia taikių demokratinių rinkimų svarbą stiprinant ir saugant tibetiečių tapatybę ir Tibeto teritorijoje, ir už jos ribų;

4.  ragina Nepalo valdžios institucijas gerbti Nepalo tibetiečių žodžio, susirinkimų laisvę ir teisę laisvai burtis į asociacijas, nes jos užtikrinamos visiems Nepale esantiems asmenims pagal tarptautines žmogaus teisių konvencijas, kurių šalis yra Nepalas;

5.  ragina valdžios institucijas netaikyti prevencinių areštų ir demonstracijų bei žodžio laisvės apribojimų, nes tai atima teisę į teisėtą taikią saviraišką ir susirinkimų laisvę tibetiečių bendruomenei vykdant bet kokią veiklą šioje šalyje, ir ragina Nepalo vyriausybę įtraukti šias teises į naująją Nepalo konstituciją, kuri bus priimta 2011 m. gegužės 28 d., ir užtikrinti joje religijos laisvę;

6.  ragina Nepalo valdžios institucijas elgtis su tibetiečių bendruomene laikantis savo prisiimtų tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų bei vidaus įstatymų ir ragina vyriausybę nepasiduoti Kinijos vyriausybės daromam stipriam spaudimui nutildyti tibetiečių bendruomenę Nepale taikant apribojimus, kurie ne tik nepateisinami, bet ir, atsižvelgiant į vidaus ir tarptautinę teisę, nelegalūs;

7.  mano, kad, norint palaikyti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro ir tibetiečių bendruomenių ryšius, labai svarbu, jog Nepalo valdžios institucijos ir toliau visapusiškai įgyvendintų žodinį susitarimą dėl Tibeto pabėgėlių;

8.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą naudojantis savo delegacija Katmandu atidžiai stebėti politinę padėtį Nepale, ypač, kaip elgiamasi su Tibeto pabėgėliais ir ar gerbiamos jų teisės, nustatytos konstitucijoje ir tarptautinėje teisėje, ir ragina ES vyriausiąją įgaliotinę išreikšti Nepalo ir Kinijos valdžios institucijoms susirūpinimą dėl veiksmų, kurių ėmėsi Nepalo vyriausybė siekdama sustabdyti Tibeto rinkimus;

9.  paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Nepalo vyriausybei ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0245. (2) OL C 313 E, 2006 12 20, p. 463.

2011 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Zimbabvės

P7_TA(2011)0159 RC-B7-0265/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Zimbabvės, kurių naujausia dėl priverstinių iškeldinimų Zimbabvėje(1) buvo priimta 2010 m. spalio 21 d.,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Tarybos sprendimą 2011/101/BUSP(2), pagal kurį ribojamųjų priemonių Zimbabvei, nustatytų pagal Bendrąją poziciją 2004/161/BUSP(3), taikymas pratęsiamas iki 2012 m. vasario 20 d., ir į 2008 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1226/2008(4), iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 314/2004 dėl tam tikrų ribojančių priemonių Zimbabvei,

–  atsižvelgdamas į pareiškimą dėl Zimbabvės, kurį 2011 m. vasario 15 d. Europos Sąjungos vardu paskelbė Vyriausioji įgaliotinė,

–  atsižvelgdamas į Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (SADC) trejeto aukščiausiojo lygio susitikimo dėl bendradarbiavimo politikos, gynybos ir saugumo srityse 2011 m. kovo 31 d. Livingstono komunikatą,

–  atsižvelgdamas į Zimbabvės nacionalinės vienybės vyriausybės 2009 m. vasario mėn. sudarytą Visuotinį politinį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos Chartiją dėl žmogaus ir tautų teisių, kurią Zimbabvė ratifikavo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi per pastaruosius mėnesius pastebėta, kad labai padaugėjo bauginimo, savavališko arešto, partijos ZANU-PF politinių oponentų dingimo atvejų, kai imamasi veiksmų prieš partijos MDC narius, kai kuriuos MDC partijai priklausančius parlamento narius ir pagrindinius MDC partijos lyderius, pvz., Energijos ministrą Eltoną Mangomą, vieną iš Vidaus reikalų ministrių Theresą Makone ir išvarytą Zimbabvės Parlamento pirmininką Lovemore Moyo,

B.  kadangi Zimbabvės ministras pirmininkas Morgan Tsvangirai pats patvirtino, kad prezidentui Robertui Mugabei ir partijai ZANU-PF nepavyko įvykdyti 2009 m. Visuotinio politinio susitarimo sąlygų ir kad jie agresyviai baugina nacionalinės vienybės vyriausybei priklausančius MDC-T ir MDC-M narius,

C.  kadangi per pastaruosius dvejus metus nacionalinės vienybės vyriausybė dėjo pastangas siekdama užtikrinti šalies stabilumą ir jai nepavyko sudaryti sąlygų perėjimui prie demokratijos surengus įtikinamus rinkimus dėl tyčia daromų partijos ZANU-PF kliūčių, kadangi jau ir taip kraupi politinė, ekonominė ir humanitarinė padėtis Zimbabvėje dar labiau pablogėjo nuo 2010 m. gruodžio mėn.,

D.  kadangi Zimbabvės saugumo tarnybos neseniai surengė kratas kai kurių NVO biuruose (Žmogaus teisių NVO forumas, Krizės Zimbabvėje koalicija), taip pat partijos MDC būstinėje, konfiskavo NVO dokumentus ir savavališkai sulaikė NVO ir partijos MDC darbuotojus, kad jie būtų apklausti ir vėliau paleisti nepareiškus kaltinimų,

E.  kadangi dvi pilietinės visuomenės organizacijos „Zimbabvės moterys, pakilkite“ (WOZA) lyderės Jenni Williams ir Magodonga Mahlangu, taip pat Zimbabvės žmogaus teisių NVO forumo direktorius Abel Chikomo ir kiti žmogaus teisių gynėjai nuolat patiria policijos bauginimus,

F.  kadangi 2011 m. vasario 19 d. saugumo tarnybos areštavo 46 pilietinės visuomenės aktyvistus ir apkaltino juos išdavyste dėl to, kad jie organizavo viešą vaizdo įrašo apie neseniai įvykusius sukilimus Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose transliaciją; kadangi sulaikymo įstaigoje kai kurie iš šių aktyvistų buvo mušami, kankinami ir kalinami vienutėje,

G.  kadangi Zimbabvės saugumo tarnybos apribojo partijos MDC teisę rengti politinius mitingus, o partija ZANU–PF ir toliau gali juos organizuoti – tai tiesioginis Zimbabvės Konstitucijos pažeidimas,

H.  kadangi partija ZANU–PF šiuo metu vykdo agresyvią nacionalinę kampaniją siekdama priversti Zimbabvės piliečius pasirašyti peticiją, kurioje reikalaujama atšaukti tarptautines ribojamąsias priemones, taikomas pagrindiniams R. Mugabės gaujos nariams; pažymi, kad atsisakę pasirašyti peticiją asmenys buvo žiauriai sumušti arba areštuoti,

I.  kadangi ES nustatytos ribojamosios priemonės taikomos tikslingai 163 pagrindiniams išnaudotojiško R. Mugabės režimo nariams ir jo rėmėjams ir šios priemonės neturi poveikio Zimbabvės žmonėms platesniu mastu arba Zimbabvės ekonomikai,

J.  kadangi ES, JAV, Australija ir Kanada ir toliau išreiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Chiadzwa (Marange) deimantų laukuose, ypač dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos vykdo Zimbabvės saugumo tarnybų nariai, ir todėl jos nelinkusios suteikti Kimberlio proceso (angl. Kimberley Process) sertifikato Chiadzwa regione surastiems deimantams,

K.  kadangi Zimbabvė yra nualinta dėl daugelį metų trunkančio blogo R. Mugabės režimo ekonominio valdymo ir toliau gauna didelę humanitarinę ir kitokią pagalbą ir iš ES, ir iš Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Vokietijos, Prancūzijos ir Danijos, taip pat iš JAV, Australijos ir Norvegijos – visa ši pagalba skiriama didelės Zimbabvės gyventojų dalies pagrindiniams poreikiams patenkinti,

L.  kadangi Zimbabvės ministras pirmininkas ragino ES nepatvirtinti Zimbabvės ambasadorės ES Margaret Muchada įgaliojimų, nes ją vienašališkai paskyrė prezidentas R. Mugabė pažeisdamas Zimbabvės Konstituciją ir Visuotinio politinio susitarimo sąlygas,

1.  reikalauja, kad nedelsiant būtų nutraukti visi Zimbabvės valstybinių saugumo tarnybų ir milicijos, kurios yra arba tiesiogiai kontroliuojamos, arba lojalios R. Mugabei ir ZANU-PF partijai, politiškai motyvuoti bauginimo, arešto ir smurto veiksmai; pabrėžia, kad asmenys, atsakingi už tokią prievartą ir pažeidimus, privalo atsakyti už savo veiksmus;

2.  primygtinai reikalauja suteikti Zimbabvės žmonėms žodžio ir susirinkimų laisvę, nutraukti bet kokį politikų ir pilietinės visuomenės aktyvistų (ypač žmogaus teisių aktyvistų) bauginimą ir suteikti laisvę kiekvienam išrinktam atstovui, neatsižvelgiant į jo politinius įsitikinimus, taip pat NVO, politiniams aktyvistams, spaudos atstovams ir paprastiems piliečiams laisvai reikšti savo nuomonę, nesibaiminant žiauraus persekiojimo, savavališko įkalinimo arba kankinimo;

3.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus asmenis, kurie buvo sulaikyti savavališkai, ypač partijos MDC atstovus ir jos rėmėjus; smerkia visas arešto ir sulaikymo sąlygas, kurios prieštarauja tarptautinių žmogaus teisių konvencijų nuostatoms;

4.  ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares aktyviai bendradarbiauti su Afrikos Sąjunga (AS) ir su SADC, ypač su Pietų Afrika siekiant užkirsti kelią bauginimo ir smurto veiksmams, susijusiems su būsimais Zimbabvės rinkimais; tačiau laikosi nuomonės, kad pirmalaikiai rinkimai neišspręstų didelių politinės ir ekonominės reformos klausimų; laikosi nuomonės, kad kiekvieni rinkimai turi būti grindžiami tarptautiniais standartais, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, žodžio ir judėjimo laisvę, ir kad nedelsiant turėtų liautis bauginimai ir asmenų sulaikymas dėl politinių įsitikinimų;

5.  pritaria SADC trejeto 2011 m. kovo 31 d. Livingstono komunikatui ir ragina SADC imtis vadovaujančio vaidmens siekiant užtikrinti, kad visos Zimbabvės šalys visapusiškai įgyvendintų komunikate nurodytas rekomendacijas siekdamos šalyje surengti laisvus ir teisingus rinkimus;

6.  ragina Zimbabvės politines partijas pasiekti susitarimą dėl plano, kaip Zimbabvėje surengti laisvus ir tinkamai tarptautinių atstovų stebimus rinkimus;

7.  ragina visas Zimbabvės politines partijas vėl visapusiškai dalyvauti vykstančiame konstitucijos reformų procese siekiant iki kitų rinkimų parengti naują Zimbabvės Konstituciją, kuri būtų priimtina Zimbabvės žmonėms;

8.  pritaria tam, kad neseniai (2011 m. vasario mėn.) ES atnaujino draudžiamų asmenų ir organizacijų, susijusių su R. Mugabės režimu, sąrašą; pabrėžia, kad šios ribojamosios priemonės yra taikomos tik Zimbabvės kleptokratijos atstovams ir jokiu būdu neturės įtakos visiems Zimbabvės žmonėms;

9.  ragina ES toliau taikyti ribojamąsias priemones asmenims ir organizacijoms, kurie turi ryšių su R. Mugabės režimu, kol bus tikrų įrodymų, kad Zimbabvėje vyksta teigiami pokyčiai; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant paaiškinti šias priemones Zimbabvėje ir tarptautiniu mastu, taip pat aktyviau siekti paramos skubiems pokyčiams šalyje tikros demokratijos ir ekonominės pažangos link;

10.  ragina ES atsisakyti priimti kiekvieną Zimbabvės ambasadorių ES, kuris paskirtas nesilaikant tinkamos konstitucinės tvarkos ir Visuotinio politinio susitarimo;

11.  primygtinai ragina Zimbabvės valdžios institucijas laikytis Kimberlio proceso įsipareigojimų, visiškai demilitarizuoti Marange regiono deimantų laukus ir, turint mintyje pajamas iš deimantų gamybos, pradėti laikytis skaidrumo principo;

12.  pritaria ES ir toms valstybėms narėms bei kitoms šalims, kurios ir toliau finansuoja Zimbabvės žmones, teikdamos tiesioginę paramą; pabrėžia poreikį užtikrinti, kad tokia parama ir toliau būtų teikiama per bona fide NVO, taip pat, kad ji būtų skiriama vengiant vyriausybinių įstaigų ir kad ji būtų tinkamai apskaitoma;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Didžiojo aštuoneto šalių vyriausybėms, Zimbabvės ir Pietų Afrikos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams, Britanijos tautų sandraugos generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Afrikos Sąjungos Komisijos ir Vykdomosios tarybos pirmininkams, Visos Afrikos Parlamentui, Pietų Afrikos vystymosi bendrijos generaliniam sekretoriui, jos šalių vyriausybėms ir jos parlamentiniam forumui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0388. (2) OL L 42, 2011 2 16, p. 6. (3) OL L 50, 2004 2 20, p. 66. (4) OL L 331, 2008 12 10, p. 11.