2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Žaliosios knygos „Iššūkius paversti galimybėmis. Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos kūrimas“ (2011/2107(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį) ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į straipsnius, susijusius su moksliniais tyrimais,
– atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Iššūkius paversti galimybėmis. Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos kūrimas“ (COM(2011)0048),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos tarpinio vertinimo(1),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Inovacijų sąjungos. Europos pertvarkymas pasaulyje po krizės(2),
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo(3),
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtų lėšų panaudojimo miestuose, regionuose, valstybėse narėse ir Europos Sąjungoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą(4),
– atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 23 d. ekspertų komiteto ataskaitą „Siekiant sukurti pasaulinio lygio mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų organizaciją. Europos mokslinių tyrimų tarybos struktūrų ir mechanizmų peržiūra“,
– atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 31 d. nepriklausomų ekspertų grupės ataskaitą „Rizikos pasidalijimo finansinės priemonės laikotarpio vidurio vertinimas“,
– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 12 d. ekspertų grupės galutinę ataskaitą „Septintosios bendrosios programos tarpinis vertinimas“,
– atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 9 d. Komisijos komunikatą „Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl priemonių, kurių bus imtasi atsižvelgiant į ekspertų grupės atlikto Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos tarpinio vertinimo ataskaitą ir į ekspertų grupės atlikto Rizikos pasidalijimo finansinės priemonės tarpinio vertinimo ataskaitą“ (COM(2011)0052),
– atsižvelgdamas į Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos (BP7) laikotarpio vidurio, įskaitant rizikos pasidalijimo finansinę priemonę, 2011 m. kovo 9 d. Europos Sąjungos Tarybos 3074-osios Konkurencijos tarybos (vidaus rinka, pramonė, moksliniai tyrimai ir kosmosas) vertinimo išvadas,
– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatą „Plečiamos IRT ribos. Europos ateities ir kuriamų technologijų mokslinių tyrimų strategija“ (COM(2009)0184),
– atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 9 m. pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl šimto metų sukakties, kai Marijai Skłodowskai-Curie suteikta Nobelio premija, minėjimo(5),
– atsižvelgdamas į 2020 m. ES pavyzdinę iniciatyvą „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (COM(2011)0021),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7–0302/2011),
A. kadangi Komisija, atsižvelgdama į biudžeto peržiūros rezultatus, nusprendė inicijuoti diskusiją, siekdama padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo regiono, nacionaliniu ir ES lygmenimis veiksmingumą ir laikyti finansinių išteklių ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoms skyrimą svarbiausiu ES prioritetu,
B. kadangi ES nusistatė tikslą padidinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) finansavimą, kad 2020 m. jis siektų 3 proc. ES BVP, ir kadangi daug šalių vis dar turi nemažai nuveikti, kad pasiektų šį tikslą, ypač svarbu padidinti viešąsias ir privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą,
C. kadangi iš dabartinių tendencijų matyti, kad daromas didelis su nacionaliniu išlaidų mažinimu susijęs spaudimas reikalaujant nedidinti Europos biudžeto arba netgi jį mažinti, ir kadangi moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos yra sritis, kurioje Europos bendradarbiavimas, kitaip nei kai kurių kitų biudžeto eilučių atveju, pasirodė esąs tikrai naudingas, ir dėl to iškilo poreikis perskirstyti turimus ES išteklius,
D. kadangi šiuo metu išgyvename ekonomikos, socialinę ir aplinkosaugos krizę (kurios poveikis ES valstybėms narėms labai skiriasi) ir kadangi moksliniai tyrimai (fundamentiniai ir taikomieji), švietimas ir inovacijos yra labai svarbios ekonomikos atkūrimo ir darbo vietų kūrimo priemonės, naudojamos įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas, taip pat siekiant sukurti tvaraus ir integracinio augimo modelį,
E. kadangi ES ir jos valstybės narės turi imtis priemonių, kad priimtų bendrą sprendimą dėl svarbiausių socialinių, ekonominių, aplinkosaugos, demografinių ir etinių problemų, su kuriomis susiduria Europos tautos, pavyzdžiui, demografinis senėjimas, sveikata, aprūpinimas maistu, tvari plėtra, svarbios ekologinės problemos ir kt., ir kadangi priimami sprendimai turėtų skatinti žmones būti dar atsakingesnius už savo veiksmus,
F. kadangi kiti pasaulio regionai ir šalys vis daugiau investuoja į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas ir kadangi šios srities ES investicijos turėtų būti nukreipiamos į mokslinių pajėgumų didinimą, pramonės investicijų skatinamą ir bendrą ES konkurencingumo gerinimą; kadangi būtina parengti nuoseklių paramos priemonių, kurios būtų taikomos visoje naujovių grandinėje, rinkinį, užtikrinant tinkamą teorinių mokslinių tyrimų, taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų pusiausvyrą,
G. kadangi nepaisant to, kad ES finansavimas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje didėjo, moksliniu ir technologiniu požiūriu labiausiai išsivysčiusios ES valstybės narės vis dar gali įsisavinti didžiausią dalį turimų lėšų pagal įvairius bendrosios programos finansavimo modelius ir programas (įskaitant didelio masto projektus), dėl to kai kurios valstybės narės ir jų regionai neturi pakankamai galimybių gauti finansavimo ir dalyvauti tose programose, kadangi norint sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę reikia siekti didinti kompetenciją visose Europos Sąjungos šalyse ir kadangi struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas yra svarbiausios priemonės siekiant šio tikslo,
H. kadangi Europos Sąjungoje vis dar gerokai ir vis labiau skiriasi nacionalinės galimybės skirti finansavimą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, pramonės struktūroms ir aukštojo mokslo sistemoms ir kadangi apie šiuos skirtumus galime iš dalies spręsti pagal bendrą dalyvavimą septintojoje bendrojoje programoje, kadangi turėtų būti įdiegti balansavimo mechanizmai siekiant didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus visose valstybėse narėse ir visuose Europos regionuose,
I. kadangi Bendra strateginė programa turėtų būti grindžiama tais pačiais bendraisiais principais, kaip ir EMTE, išnaudojant didžiules nepanaudotas galimybes užtikrinti 27 skirtingų nacionalinių mokslinių tyrimų strategijų ir programų koordinavimą ir mažinant nereikalingą susiskaidymą,
J. kadangi MVĮ dalyvavimas naudojant ES lėšas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje neatitinka didelės jų svarbos ES ekonomikai ir užimtumui; kadangi MVĮ dalyvavimas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų bendradarbiavimo projektuose turėtų pasiekti 15 proc. lygį ir kadangi žinant, jog bendradarbiavimas su pramonės atstovais paskatino dideles pramonės investicijas į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, norint pasiekti šį tikslą ir padidinti visos pramonės dalyvavimą būtina supaprastinti reikalavimus ir sumažinti biurokratiją,
K. kadangi su skurdu susijusios ir užleistos ligos stabdo ekonomikos vystymąsi, ypač besivystančiose šalyse; kadangi tokiomis ligomis serga daugiau nei vienas milijardas ir kasmet miršta milijonai žmonių,
L. kadangi daugiau kaip 60 proc. universitetus baigiančių studentų yra moterys, bet daugumą aukštų pareigų universitetuose (pvz., mokslų daktarų ar profesorių vietų) tebeužima vyrai,
M. kadangi nuo Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) įsteigimo 2007 m. buvo atrinkta 1700 projektų gauti EMTT finansavimą, kurio suma siekė apytikriai 2,5 mlrd. eurų subsidijų, ir beveik 90 proc. šių subsidijų atiteko kandidatams vyrams,
N. kadangi panašu, kad mokslininkės moterys susiduria su itin daug problemų keliančiais diskriminuojančiais apribojimais, o tai reiškia, kad kuo aukštesnės pareigos, tuo mažiau mokslininkių moterų jas užima,
O. kadangi daugelio valstybių narių švietimo sistemų mokslinių tyrimų srityse, pvz., gamtos mokslų srityje, vis dar vyrauja lyčių stereotipai(6),
1. palankiai vertina Europos Komisijos žaliąją knygą, kuria nustatoma bendra strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa, ir mano, kad naujoje bendroje strateginėje programoje pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programų ir finansavimo schemų suderinimui atsižvelgiant į Bendrijos mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką ir valstybių narių mokslinių tyrimų programas; mano, kad Bendroji strateginė programa turėtų būti rengiama laikantis integruoto požiūrio, siekiant, kad ji būtų patrauklesnė ir visiems dalyviams būtų lengva ja naudotis;
2. mano, kad ES mokslinių tyrimų lėšomis ir programomis bei struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšomis siekiama skirtingų tikslų, todėl juos reikėtų atskirti;
3. pripažįsta, kad kai kurios valstybės narės palyginti menkai dalyvauja septintojoje bendrojoje programoje ir vis dar yra mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos skirtumų tarp Europos regionų, nepaisant to, jog buvo stengiamasi padidinti jų MTTP pajėgumus naudojant struktūrinių fondų lėšas; yra įsitikinęs, kad reikia išnaudoti visų regionų kompetencijos potencialą; taigi mano, kad reikia naujų metodų norint padėti neefektyviai veiklą vykdantiems regionams ir valstybėms narėms įgyti kompetenciją ir pažangiąją regionų specializaciją;
4. ragina Komisiją didinti visas tinkamas bendros strateginės programos, struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros fondo ir Europos žuvininkystės fondo sąveikas; yra įsitikinęs, kad sanglaudos priemonėmis galima stiprinti kompetencijos ugdymą ir didinti pajėgumus geriau suderinant su regioninio lygmens moksliniais tyrimais ir inovacijų plėtra; mano, kad tai sudarys galimybes laipsniškai plėtoti kompetenciją ir šie regionai galės visapusiškai dalyvauti bendroje strateginėje programoje, pagrįstoje kokybe ir kompetencija;
5. mano, kad į šį naują metodą galima būtų įtraukti lėšas veiklai, kuria būtų siekiama: modernizuoti universitetus, įsigyti mokslinę įrangą, vietos lygmeniu perduoti technologijas, remti naują veiklą pradedančias įmones ir atsiskiriančius verslus, skleisti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų rezultatus, didinti programose numatytas tarptautinio mokslininkų rengimo galimybes, steigti pavyzdinius mokslinių tyrimų centrus, kurti kompetencijos tinklus ir grupes arba plėtoti tarpregioninį bendradarbiavimą atliekant vertinimus MTTP ir inovacijų srityje; mano, kad tam tikri paramos veiksmai pagal septintąją bendrąją programą buvo sėkminga jungiamoji veikla ir juos reikėtų įtraukti į bendrą strateginę programą;
6. ragina valstybes nares apsvarstyti galimybes finansuoti EMTT, Marie Curie programas arba siūlomus bendradabiavimo projektus, kurie atitinka kompetencijos kriterijus, bet negali gauti lėšų, nes trūksta Europos finansavimo;
7. pabrėžia, kad svarbu išlaikyti tinkamas priemones, kurios padėtų vystyti regionų institucinius gebėjimus mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos srityje, kadangi regiono lygio institucijos yra strateginė jungiamoji grandis siekiant veiksmingai integruoti BP finansavimą ir struktūrinių fondų lėšas, atsižvelgiant ir į tai, kad vietos įmonės, paslaugos bei mokslinių tyrimų ir profesinio mokymo centrai būna glaudžiai susiję su teritorijų realijomis;
8. atsižvelgiant į būsimą sanglaudos politikos orientavimą į strategiją „Europa 2020“, ragina užtikrinti, kad prioritetas „inovacijos“ taptų privalomas 1 ir 2 tikslų regionams, ir tai turi atsispindėti skiriant finansavimą visais lygmenimis;
9. mano, kad vietos ir regionų institucijos turėtų būti skatinamos diegti naujoves, ypač toliau vykdant ir stiprinant tokias iniciatyvas kaip „Žinių regionai“ (Regions of Knowledge), „Realybės laboratorijos“ (Living labs) ir „Pažangieji miestai“ (Smart Cities), kuriose puoselėjami teritoriniai mokslinių tyrimų ir plėtros aspektai;
10. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu toliau vykdyti konvergencijos politiką, ir prašo Komisijos toms valstybėms narėms ir regionams, kurie ekonomiškai silpnesni ir socialiai labiau pažeidžiami ir kuriems bendrąja programa suteikiama nepakankamai galimybių, remiantis atitinkamomis jų stipriosiomis pusėmis ir veiksmingais ir aiškiais kriterijais sudaryti sąlygas įgyti kompetenciją siekiant iš esmės padidinti jų žmogiškąjį kapitalą ir mokslinių tyrimų pajėgumus;
11. mano, kad konkurso steigti pavyzdinius mokslinių tyrimų centrus nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose paskelbimas yra tinkama priemonė vystyti Europos mokslinių tyrimų erdvę. mano, kad kai paramos lėšos suteikiamos rengiant konkursus didėja dinamika ir kūrybiškumas, todėl ir struktūriškai silpnuose regionuose galima sėkmingai įsteigti naujas mokslinių tyrimų ir technologijų bazes su perspektyviomis darbo vietomis; mano, kad konkurse turėtų dalyvauti komandos, sudarytos iš tarptautiniu lygmeniu pripažintos mokslinių tyrimų institucijos ir nepalankioje padėtyje esančio regiono, ir kad moksliniai metodai, kuriais grindžiami pasiūlymai fondams, turėtų būti vertinami pagal kompetencijos principą; mano, kad kartu turėtų būti reikalaujama, kad regionas pateiktų tvarią bendrąją koncepciją, kaip sukurti moksliniams tyrimams ir inovacijoms palankią infrastruktūrą ir aplinką, pavyzdžiui, naudojant paramą iš struktūrinių fondų ir sukuriant atitinkamas sąlygas;
12. rekomenduoja Komisijai išnagrinėti galimybę įsteigti bendrą visos Europos fondą, finansuojamą iš struktūrinių fondų, skirtą bendradarbiavimui Europos mokslinių tyrimų srityje skatinti;
13. yra įsitikinęs, kad bendrosios programos patikimumas paremtas mokslo kokybe, taigi mano, kad skiriant finansavimą svarbiausia atsižvelgti į kompetencijos kriterijų; primena, kad skiriasi dalyvių kompetencijos pobūdis arba pats mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų pobūdis (mokslinių tyrimų įstaigai taikomas ne toks pat kompetencijos kriterijus kaip atskiram mokslininkui arba MVĮ, fundamentinių ir taikomųjų mokslų projektams taip pat taikomas skirtingas kompetencijos kriterijus); pabrėžia, kad techninė pažanga, inovacijos, bandomieji projektai ir rinkos kūrimas prireikus turėtų būti laikomi pagrindiniais kriterijais vykdant pramonės ir taikomuosius mokslinius tyrimus;
14. ragina geriau koordinuoti vietos ir regionines, nacionalines ir Europos tarpvalstybines mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas ir užtikrinti didesnę jų sąveiką, atsižvelgiant į skirtingų aplinkybių ypatumus ir kartu sudarant geresnes galimybes papildomumui ir bendradarbiavimui; mano, kad galimybės gauti informacijos ir dalytis ja bei geriausia patirtimi, aktyvios bendros programavimo pastangos, paprastos ir lanksčios taisyklės ir priemonės ir prireikus jų konvergencija – svarbiausi veiksniai siekiant padidinti finansavimo ir galbūt bendro finansavimo veiksmingumą;
15. yra įsitikinęs, kad Europa turi išnaudoti savo didelį potencialą mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų srityse ir prisidėti sprendžiant toliau pateiktas pasaulio visuomenės problemas:
–
senėjančios Europos visuomenės demografiniai pokyčiai, įskaitant su senėjimu susijusias ligas ir šeimos politiką, augantis pasaulio gyventojų skaičius, užleistos ligos, mitybos ir maisto sauga, urbanizacija, mobilumas, socialinė sanglauda ir migracija,
–
perėjimas prie tvaraus išteklių, įskaitant vandenį, valdymo, žemės naudojimas ir dirvožemio valdymas, klimato kaitos švelninimas, biologinė įvairovė, jūrų ekosistemų ir miškų išsaugojimas, atsinaujinantys energijos šaltiniai, energijos vartojimo efektyvumas ir energetinis saugumas, ypač svarbios žaliavos ir kiti biologiniai ir fiziniai gamtos ištekliai,
–
tvirto, stabilaus ir teisingo ekonominio pagrindo sukūrimas, įskaitant ekonomikos atkūrimą, visų sričių – pradedant socialinių ir humanitarinių mokslų sritimis, apimant biologijos ir medicinos mokslų sritis ir mokslinius tyrimus piliečių civilinės saugos ir infrastruktūrų srityje ir baigiant pagrindinių technologijų sritimis – švietimo ir mokymo bei fundamentinių ir taikomųjų žinių gerinimas, siekiant skatinti ES ekonomiką ir užimtumą;
mano, kad vykdant bendrą strateginę programą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama visapusiškam šių visuomenės problemų sprendimui pasitelkiant subalansuotą priemonių rinkinį, taikomą kuo įvairesnei švietimo ir mokymo, mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai;
16. primena, kad svarbu užtikrinti sėkmingai įgyvendinamų bendrosios programos ir bendros strateginės programos priemonių tęstinumą, ypač bendradarbiavimo programose, ragina Komisiją laiku įvertinti esamų priemonių veiksmingumą siekiant konkrečių politikos tikslų ir pritaikyti tas priemones, kurių veiksmingumas ar ypatinga nauda nėra aiškiai įrodyta;
17. prašo, kad būtų atliktas nepriklausomas auditas, pavyzdžiui, Audito Rūmams bendradarbiaujant su nacionalinėmis audito institucijomis, dėl viešųjų išlaidų valstybių narių, Europos Sąjungos ir vietos valdžios institucijų vykdomiems tyrimams, veiksmingumo;
18. ragina Komisiją didinti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių pridėtinės vertės matomumą;
19. ragina derinti viešojo ir privačiojo sektorių pastangas Europos ir nacionaliniu lygmenimis, kad būtų pasiektas Europos tikslas 3 proc. BVP skirti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai; ragina ES institucijas ir valstybes nares nedelsiant susitarti dėl konkretaus veiksmų plano šiam tikslui pasiekti;
20. pabrėžia, kad išlaidas pagal BSP reikia kiek įmanoma labiau derinti su bendrais strategijos „Europa 2020“ politiniais tikslais; ragina užtikrinti aiškų koordinavimą su naujomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, Inovacijų sąjunga ir kitais atitinkamais pavyzdiniais projektais;
21. primena, kad būsimu mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimu turėtų būti siekiama sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE) užtikrinant didesnę sąveiką tarp ES, valstybių narių ir vietos institucijų skirtingų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politikos sričių ir finansavimo programų ir geresnį jų bendradarbiavimą;
Bendros strateginės programos (BSP) kūrimas
22. pabrėžia, kad BSP pagrindu turėtų būti laikoma mintis, kad skirtingas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų pobūdis ir mastas kartu su finansavimo schemų gausa turi būti valdomi taip, jog būtų užtikrintas nuoseklumas, platus atstovavimas ir darna, supaprastinamas ir papildomumas, sudarant galimybes gerinti kompetenciją;
23. pažymi, jog norint, kad visi mokslininkai galėtų dalyvauti BSP projektuose, reikia, kad administravimo taisyklėse, kuriomis reglamentuojamos sutarčių sudarymo procedūros, būtų atsižvelgiama į skirtingas nacionalines taisykles dėl universitetų ir mokslinių tyrimų centrų veiklos; ypač pabrėžia, kad naudojant bendro finansavimo mechanizmą neturėtų būti kenkiama universitetams ir mokslinių tyrimų institucijoms ir kad universitetai jokiu būdu negali būti statomi į blogesnę padėtį, palyginti su kitais veikėjais;
24. ragina Komisiją sukurti paprastą ir prieinamą sistemą inovacijoms paspartinti, investuoti į mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektus, skirtus spręsti didžiąsias visuomenei iškilusias problemas, ir laikytis tikrai visa apimančio požiūrio, dėmesį skiriant įvairiems esminiams inovacijų ir vertės kūrimo grandinės etapams (nuo medžiagos teikėjo iki galutiniam vartotojui parengto produkto);
25. yra įsitikinęs, kad skirtingi BSP uždaviniai turėtų būti sprendžiami atskirai, tačiau derinant veiklą ir glaudžiai bendradarbiaujant vieniems su kitais: Europos inovacijų ir technologijų institutas (EITI) turi iš esmės atlikti žinių ir inovacijų bendrijų tinklo funkciją; Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (KIBP) inovacijoms skirtuose skirsniuose dėmesį reikėtų skirti galimybėms pagal ją remti inovacijas diegiančias MVĮ; į kitą bendrąją programą turėtų būti įtraukti visi moksliniai tyrimai; struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšos turėtų būti naudojamos glaudžiau bendradarbiaujant, daug tikslingiau, tačiau atskirai; mano, kad bendros strateginės programos pagrindas ir toliau turėtų būti bendradarbiavimo projektai;
26. pabrėžia būtinybę didinti bendros strateginės programos lankstumą, ne tik tam, kad asignavimai galėtų būti perkeliami iš vieno skyriaus į kitą, bet ir tam, kad bendra strateginė programa būtų pakankamai lanksti ir pagal ją būtų galima skirti asignavimų norint spręsti pagrindines socialines problemas, kylančias biudžetiniu laikotarpiu;
27. ragina aiškiai apibrėžti bendrą finansavimo sistemą ir užtikrinti didesnę mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų integraciją; kadangi vykdant Europos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politiką kuriama Europos pridėtinė vertė, taip pat siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir tinkamai kovoti su dabartine ekonomikos krize bei spręsti svarbius bendrus uždavinius ragina nuo 2014 m. per kitą finansavimo laikotarpį skirti dvigubai daugiau lėšų ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoms (neskaičiuojant struktūrinių fondų ir EIB moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms skiriamų lėšų); mano, kad skiriant daugiau viešųjų lėšų moksliniams tyrimams turėtų būti siekiama visapusiškesnės socialinės naudos ir didesnio konkurencingumo; primena, kad visomis ES priemonėmis, įskaitant glaudesnį bendradarbiavimą su EIB ir finansavimo gavimo procedūrų supaprastinimą, reikia skatinti plėtoti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas; todėl siūlo naują organizacinį modelį, grindžiamą trimis skirtingais finansavimo lygiais, kuriais siekiama stabilumo ir konvergencijos:
1 lygis.Gebėjimų stiprinimas ir infrastruktūra
28. šis lygis turėtų apimti ES lėšas, susijusias su infrastruktūra (platesniąja prasme įskaitant ir institucinę infrastruktūrą) ir gebėjimų stiprinimu;
29. šio lygio finansavimo modelis apima dalį bendrosios programos, susijusios su gebėjimų programa ir Marie Curie iniciatyvomis, Europos dalyvavimą mokslinių tyrimų infrastruktūros ir projektų finansavime, galimybę gauti EIB teikiamas paskolas (teikiamas 50 mln. eurų vertę viršijantiems projektams ir RPFP), su minėtais bendrosios programos finansavimo šaltiniais susijusias dotacijas ir bendradarbiavimą su struktūriniais fondais, teikiančiais finansavimą infrastruktūros srityje;
30. ragina sustiprinti Jungtinių tyrimų centro, kuris pagal strategiją „Europa 2020“ turėtų atlikti vidinius mokslinius ir ekonominius tyrimus vystymosi politikos reikmėms, vaidmenį;
31. pabrėžia, kad ateityje dideli Europos investicijų projektai (ITER, „Galileo“ ir Globali aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (GMES)) turėtų būti finansuojami ne pagal bendrąją programą, o jiems sukuriamos atskiros biudžeto eilutės, siekiant užtikrinti skaidrią ir patikimą finansavimo struktūrą ir kartu kontroliuojant ir apribojant jų potencialą, kad nebūtų viršytos išlaidos; siūlo, kad jie būtų iš dalies finansuojami EIB išduodamomis projektų obligacijomis;
32. pabrėžia, kad didelio masto mokslinių tyrimų infrastruktūros labai svarbios plėtojant EMTE ir ragina padidinti mokslinių tyrimų infrastruktūrai skiriamas ES lėšas, ypač tose srityse, kuriose yra daugiausia galimybių gauti pridėtinės vertės Europoje, finansavimą skirti ir po parengiamojo etapo ir užtikrinti galimybes gauti šį finansavimą remiantis atvirumo ir kompetencijos kriterijais;
2 lygis.Moksliniai tyrimai, galimybės, bendradarbiavimas ir konsolidavimas
33. šis lygis turėtų būti skirtas moksliniams tyrimams apskritai – tiek fundamentiniams, tiek taikomiesiems, įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus; už koordinavimą atsakingi dalyviai – universitetai ir mokslinių tyrimų centrai (institutai); pramonės sektorius, ypač MVĮ, ir nepelno organizacijos turėtų būti skatinamos dalyvauti veikloje ir bendradarbiauti su akademinėmis institucijomis ir viešaisiais mokslinių tyrimų centrais ir prireikus atlikti koordinatorių vaidmenį; šis lygis turėtų sudaryti didžiausią bendrosios programos dalį ir pagal jį turėtų būti siekiama plėtoti tvirtą tiek fundamentinių, tiek taikomųjų mokslinių tyrimų mokslinį pagrindą, kuris reikalingas siekiant remti inovacijas;
34. šiame lygmenyje svarbiausia originalumas ir idėjos aktualumas, kokybė ir mokslinės kompetencijos potencialas, projektų pridėtinė vertė, įskaitant didelės rizikos mokslinius projektus ir projektus, susijusius su „ne technologinių ir socialinių naujovių“ sritimi; verslo planas ir rinkos galimybės yra teigiami faktoriai, į kuriuos būtų atsižvelgiama, bet jie nėra būtina projektų patvirtinimo sąlyga;
35. šio lygio finansavimo modelis apima ES dotacijų pagal bendrąją programą sistemą ir bendradarbiavimą su struktūriniais fondais, kurių lėšomis finansuojami moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos; būtų naudinga užtikrinti šių dviejų finansavimo šaltinių sąveiką ir supaprastinti Europos Sąjungos finansuojamų projektų ir išorės finansavimo subjektų finansuojamų projektų sąveiką; dotacijos turėtų būti pirmiausia skirtos viešojo ir privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų institucijoms ir novatoriškoms MVĮ;
36. ragina parengti lankstesnę finansavimo sistemą siekiant, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms taptų patraukli bendradarbiavimo tema, pagal kurią tam tikrais atvejais MVĮ galėtų prisijungti prie bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo, be to, projektui galėtų būti skiriamos lėšos pagal atvirą biudžeto eilutę; mano, kad taip MVĮ galėtų aiškiau matyti savo galimybes, nes būtų sutrumpintas laikotarpis nuo projekto vykdymo pradžios iki rezultatų rinkoje;
37. primena, kad Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT) sėkmingai skatino mokslinę kompetenciją ir stiprino Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE); ragina toliau gerinti EMTE struktūras ir mechanizmus ir skatinti jos priemones; pabrėžia, kad būtina skirti daug daugiau lėšų paramai jauniesiems mokslininkams ir mokslininkėms, taip pat mokslininkams, dirbantiems naujoves diegiančiose MVĮ (tiek mokslininkų grupėms, tiek atskiriems mokslininkams) bei stiprinti Marie Curie veiksmus ir iniciatyvas, taip gerinant judumą, (patvirtinant vadinamąją penktąją – žinių laisvę), karjeros vystymąsi ir akademinių įstaigų, viešųjų mokslinių tyrimų įstaigų ir pramonės bendradarbiavimą bei galimybes naudotis didelėmis mokslinių tyrimų infrastruktūromis; ragina pramonės įmones daugiau dalyvauti doktorantų ir baigusių doktorantūros studijas mokslininkų mokslinių tyrimų programose; ragina imtis reikiamų priemonių siekiant ES moksliniams darbuotojams užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, didinant Europos tarptautinį patrauklumą mokslininkams, stabdant geriausių specialistų emigraciją ir siekiant gerinti kompetenciją Europoje;
38. pabrėžia, kad mokslininkų judumui Europoje turėtų būti teikiama pirmenybė ir ragina gerinti priemones (pvz., pensijų perkėlimas ir nuostatos dėl socialinės apsaugos, abipusis jų profesinių kvalifikacijų pripažinimas, priemonės, skirtos šeiminiam gyvenimui ir profesinei veiklai suderinti, ir mokslinių tyrimų krepšelis, kuris keliautų paskui mokslininkus, vykstančius į kitas valstybes nares), kuriomis skatinamas Europos mokslininkų judumas, padedama stabdyti „protų nutekėjimą“ ir didinti mokslininko karjeros perspektyvų ES patrauklumą; ragina prireikus į EMTT dotacijas įtraukti judumo komponentą; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau siekti palengvinti greitą studijų programų tarpusavio pripažinimą;
39. mano, kad yra galimybių toliau plėsti EMTT koncepcijos taikymo sritį įtraukiant bendrus ir daugiadalykius mokslinių tyrimų projektus, jei jie bus vykdomi pagal principą „iš viršaus į apačią“ ir jei mokslinė kompetencija ir toliau bus laikoma svarbiausiu atrankos kriterijumi;
40. palankiai vertina nuolatinę pažangą siekiant subalansuoto vyrų ir moterų dalyvavimo bendrojoje programoje; pritaria tam, kad visuose projektų etapuose reikėtų stiprinti moterų dalyvavimo skatinimo priemones ir kad Komisija savo ketinimui remti moteris mokslininkes turėtų suteikti naujos dinamikos ir stengtis raginti valstybes nares šalinti su lytimi susijusį disbalansą, ypatingą dėmesį skiriant kliūčių dėl lyties, su kuriomis susiduria moterys, šalinimui; pabrėžia, kad turi būti pasiektas tikslas – moterų dalyvavimą programų ir patariamuosiuose komitetuose padidinti iki 40 proc.; ragina Komisiją kartu su Europos lyčių lygybės institutu parengti lyčių lygybės veiksmų planą, jame nustatyti lyčių lygybės rodiklius ir tikslus ir stebėti šio plano įgyvendinimą;
41. atsižvelgdamas į lygias vyrų ir moterų galimybes pabrėžia poreikį užtikrinti, kad mokslo darbuotojams visuose projektuose, kuriuose įmanoma tai padaryti, būtų suteikiama galimybė atidėti dotacijos panaudojimą arba laikinai jį sustabdyti dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų, ir kad mokslo darbuotojai turėtų galimybę dėl šių priežasčių pratęsti dotacijos sutarties galiojimą vis dar aktualių projektų atveju; ragina valstybes nares suteikti mokslo darbuotojams šias galimybes;
42. pabrėžia, kad siekiant pabaigti sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę, būtina imtis teisėkūros priemonių, kurios užtikrintų galimybes visiems Europos subjektams įsitraukimą į nacionalines programas, suteikiant visiems galimybę dalyvauti atskirų valstybių skelbiamuose konkursuose ir suderinant jų taisykles, procedūras, sutartis bei vertinimo kriterijus;
3 lygis.Rinka ir inovacijos siekiant bendrų tikslų
43. šis lygis turėtų apimti inovacinių produktų ir paslaugų diegimo rinkoje plėtojimą bei visuomenės gerovės kūrimą; kuriant naujus produktus, paslaugas ir procesus svarbiausia yra pramonė, ypač inovacijas diegiančios MVĮ;
44. atsižvelgdamas į tai, kad reikia skatinti jaunimą dalyvauti mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje bei remti jaunus verslininkus, kurie prisideda prie mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklos ir diegia jos rezultatus savo vietos ar regiono bendruomenių ekonominio ir socialinio vystymosi labui, ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti jauniems verslininkams skirtą programą „Erasmus'– taip pat ir pagal būsimą daugiametę finansavimo programą – ir didinti šiai programai skirtus asignavimus;
45. pripažįsta, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas MVĮ įtraukimui, kad būtų sudarytos sąlygos lanksčiai ir veiksmingai išnaudoti naujas atsirandančias idėjas ir galimybes, kuriomis sudaromos naujos sąlygos diegti inovacijas; pabrėžia, kad būtina apibrėžti MVĮ pagal sektorius, kad jos galėtų sėkmingai dalyvauti bendroje strateginėje programoje; pažymi, kad inovacinės veiklos sėkmei įtaką turi vadovaujančio personalo kvalifikacija ir patirtis;
46. pabrėžia, kad reikia gerinti MVĮ galimybes naudotis paslaugomis, susijusiomis su vietos ir Europos moksliniais tyrimais ir inovacijomis; mano, kad per tokias sėkmingas programas kaip „Eurostars“ buvo įgyta svarbios patirties tenkinant inovacijas diegiančių bendrovių poreikius, todėl jas reikėtų toliau gerinti; ragina visais lygiais dėlti pastangas siekiant pateikti inovacinius sprendimus konkretiems viešojo sektoriaus poreikiams tenkinti, pakviečiant mažas įmones dalyvauti idėjų konkursuose, po kurių būtų sudaromos trumpalaikės sutartys;
47. šio lygio finansavimo modelis apima ES lėšas, skirstomas per EIT, taip pat su KIBP susijusias lėšas, geresnes galimybes gauti EIF teikiamą paskolą ir specifines EIB teikiamas paskolas (daugiausia suteikiamos projektams, kurių vertė nesiekia 50 mln. eurų), taip pat bendradarbiavimą su struktūriniais fondais, skatinančiais verslininkystę; vis dėlto ES inovacijų finansavime trūksta tinkamos finansavimo priemonės, pagal kurią būtų atsižvelgta į MVĮ ypatumus; mano, kad EMTE būtų labai naudinga, jei būtų sukurta ES MVĮ programa, kuri galėtų veikti kaip specializuotas EIB filialas dirbantis tik su MVĮ inovaciniais projektais;
48. primena, kad Europos mokslinių tyrimų taryba dirbo sėkmingai ir stiprino Europos mokslinių tyrimų erdvę; pabrėžia, kad reikia labiau sutelkto siauresnės specializacijos, taigi ir mažesnį biudžetą turinčių ŽIB tinklo, kuriame dėl mažesnio metinio įnašo galėtų dalyvauti ir daugiau MVĮ; mano, kad šios mažesnės ŽIB gali tapti viena bendra mokslininkų iš visos ES susitikimo vieta siekiant geriau konkuruoti pasaulio rinkoje;
49. mano, kad norint toliau didinti MVĮ dalyvavimą programose reikėtų apsvarstyti kai kuriomis finansavimo priemonėmis ir veiksmais susijusius klausimus:
–
galimybes teikti lengvatines paskolas, kurios sėkmingai įgyvendinus projektą būtų grąžinamos, išskyrus administracinio pobūdžio išlaidas;
–
pastangas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (pirmiausia besirengiančioms steigtis ir naujai kuriamoms) teikti kompleksinį finansavimą, apimantį visą inovacijų ciklą, įskaitant galimybes naudotis MTTP paslaugomis ir patarimais;
–
galimybes RPFP taikyti taip, kad per nacionalinius tarpininkus būtų galima skirstyti lėšas mažomis sumomis;
–
galimybes lengviau gauti rizikos kapitalą;
–
didesnio MVĮ dalyvavimo nustatant mokslinių tyrimų darbotvarkę klausimą;
50. ragina išbandyti naujus ir naujoviškus finansavimo metodus, pavyzdžiui, ES projektų obligacijas ir čekius už ES inovacijas, kuriais verslui būtų sudaromos galimybės šiuos išteklius tiesiogiai panaudoti pripažintuose mokslinių tyrimų centruose; išduodant tokius čekius neturėtų būti reikalaujama atsiskaityti už išlaidas, nes jų naudojimą patvirtintų centrai, kuriuose šie čekiai būtų panaudojami; akreditavimo centrai galėtų būti steigiami nacionaliniu ar regioniniu pagrindu, o jų patvirtinimą galėtų atlikti Europos institucija, pvz., Jungtinis tyrimų centras; mano, kad JTC įnašas kuriant inovacijas pagal bendrąją programą turėtų apimti glaudesnį bendradarbiavimą su pramone;
51. palankiai vertina Europos Sąjungos smulkaus verslo inovacijų ir mokslinių tyrimų (angl. SBIR) programą, kuria siekiama nustatyti į technologijas nukreipto viešojo sektoriaus problemas ir finansuoti MTTP projektus siekiant rasti naujus ir senų, ir naujai iškylančių problemų sprendimus;
o o o
52. mano, kad ne visos inovacijos grindžiamos moksliniais tyrimais ir ne visų mokslinių tyrimų tikslas yra inovacijos; todėl mano, kad pasiūlyta pertvarka turėtų apimti visą su inovacijomis susijusios veiklos spektrą, nuo koncepcijos iki rinkos, įskaitant netechnologines, ekologines ir socialines inovacijas; mano, kad turėtų būti pertvarkomas naujoviškų praktikų skatinimas (pvz., skatinami naujoviški ir ikiprekybiniai viešieji pirkimai, skatinamosios premijos, intelektinės nuosavybės teisių politika ir pavyzdinės rinkos iniciatyvos) ir palengvinama plati jų sklaida; primena, kad sprendžiant didžiuosius uždavinius ir kuriant bendros strateginės programos prioritetines sritis turėtų būti atsižvelgta į standartizacijos sritį, tačiau tai neturėtų būti nauja atskira priemonė ar veikla;
53. nurodo ligšiolinę KIBP sėkmę ir ragina programą būtinai tęsti ir toliau plėtoti, ypač siekiant stiprinti novatoriškas MVĮ, kaip Europos ekonomikos variklį;
54. vis dėlto pabrėžia, kad dalis Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos priemonių galėtų tapti būsimos pagrindų programos savaiminiu tęsiniu, užtikrinant Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų tęstinumą; mano, kad vykdant bendrosios programos projektus sukurta technologija galėtų būti išplėsta iki inovacinių projektų:
–
plačiai ją taikant įvairiuose pramonės ir paslaugų sektoriuose,
–
pradedant papildomai ją taikyti susijusiose ar papildomose srityse;
55. primena, kad pats mokslinių tyrimų, mokslinio, technologinio ir inovacinio darbo konkurencingumas ir vietos mokslinių ir inovacinių gebėjimų stiprinimas priklauso nuo tam tikro lygmens dubliavimosi ir išsisklaidymo, kurių trūkumas pakenktų bendriems moksliniams tyrimams;
56. pabrėžia, kad norint veiksmingiau pritraukti privačias investicijas ir užtikrinti, kad moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra kuo veiksmingiau prisidėtų prie Europos konkurencingumo didinimo, reikėtų pagal bendrąją programą imtis atitinkamų priemonių, siekiant sukurti tvirtą ir veiksmingą reguliavimo pagrindą intelektinės nuosavybės teisių apsaugai kuo ankstyvesniame mokslinių tyrimų proceso etape;
57. ypač ragina vykdyti mokymo programas visiems galimiems dalyviams, visų pirma valdymo taisyklių taikymo klausimais, ir ragina Komisiją parengti mokymo projektų atrankos ir vertinimo kriterijus atsižvelgiant į kompetencijos ugdymo priemones; ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir padėti valstybių tarnyboms, ypač menkai dalyvaujančių valstybių narių tarnyboms, gerinti jų valdymo sistemas, atlikdama vertinimus ir rengdama šioms institucijoms rekomendacijas kaip pagerinti jų finansavimo paraiškas ir projektų valdymą;
58. pakartoja, kad reikia didelio šuolio norint supaprastinti Europos mokslinių tyrimų finansavimo valdymą; mano, kad svarbiausias supaprastinimo veiksnys yra pereiti nuo dabartinio kontrole grindžiamo prie didesniu pasitikėjimu ir tolerancija rizikai paremto požiūrio, kuris būtų ypač naudingas MVĮ; ragina įgyvendinti visas naujoje bendroje strateginėje programoje nustatytas supaprastinimo priemones, įskaitant didesnę toleruotiną klaidų rizikos ribą, platesnį įprastinės apskaitos praktikos taikymą, vienkartinių ir fiksuoto dydžio išmokų skyrimą (savanorišku pagrindu), paraiškų teikimo ir sutarčių sudarymo procedūrų ir išankstinio finansavimo ir išlaidų tinkamumo taisyklių supaprastinimą, nemenką finansinės ir mokslinės atskaitomybės reikalavimų sumažinimą, laikotarpio iki sutarties pasirašymo sutrumpinimą nustatant jį ne ilgesnį nei 6 mėnesiai ir žymų laiko iki finansavimo paskyrimo ir išmokos išmokėjimo sutrumpinimą, didesnio lankstumo, susijusio su projektų organizavimu ir valdymu ir partnerių pasirinkimu, užtikrinimą dalyviams;
59. įsitikinęs, kad atliekant supaprastinimą turėtų būti mažėjimo linkme koreguojama finansavimo koeficientų ir netiesioginių išlaidų skaičiavimo metodika visose finansavimo schemose nepanaikinant universitetams, mokslinių tyrimų organizacijoms ir pramonei taikomo diferencijavimo;
60. rekomenduoja nustatyti ribotą lengvai suprantamą bendrųjų (administracinių, finansinių ir organizacinių) taisyklių ir principų rinkinį, kurios būtų lengvai suprantamos ir taikomos visoms ES MTTPI programoms ir priemonėms;
61. ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti galimybes lengviau naudotis Europos mokslinių tyrimų programomis, pavyzdžiui, įsteigiant vieną informacinį centrą, nustatant principą „vienas projektas ir (arba) vienas dokumentas“ ir įsteigiant forumą, kuriame būtų galima keistis gerąja patirtimi; atsižvelgdamas į tai, primena, kad reikia lengvai prieinamo vieno informacijos punkto, kuriame potencialiems dalyviams būtų teikiamos konsultacijos ir finansinė parama; kritikuoja būsimų kvietimų teikti pasiūlymus dėl mokslinių tyrimų projektų skaidrumo ir informacijos trūkumą, kurio pasekmė – mokslininkai ir institutai negali tinkamai pasirengti ir taip kliudoma jiems dalyvauti;
62. nurodo, kad vykdant nuoseklią politiką, kuria būtų siekiama kurti žiniomis pagrįstą Europos visuomenę, reikia stiprinti švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sąsajas; pabrėžia, kad BSP turėtų būti apimama visa žinių grandinė, pavyzdžiui, plėtojant infrastruktūrą, nustatant standartus, rengiant mokymo programas ir priemones, skirtas svarbiausioms technologijoms remti; skatina bet kokį universitetų, verslo ir mokslinių institutų bendradarbiavimą ir mano, kad įgūdžių ir technologijų perdavimas yra labai svarbus; prašo numatyti praktines priemones siekiant skatinti moksliniais tyrimais sukuriamų technologijų perdavimą taikyti pramonėje – tiek paslaugų, tiek gamybos sektoriuje;
63. ragina vyriausybes aktyviau bendradarbiauti įgyvendinant bendro programavimo priemones, nes taip sustiprėtų bendradarbiavimas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje visoje Europoje;
64. nurodo, kad bendrų technologijų iniciatyvų (BTI) ir Europos technologijų platformų (ETP) svarbą, rekomenduoja visoms VPP pasiūlyti bendrą savitą programą, nustatant aiškias ir supaprastintas bendras sąlygas, aiškiai atskiriant privačiojo ir viešojo sektorių vaidmenis; pabrėžia, kad reikia imtis veiksmingų priemonių, kad būtų gerinamas skaidrumas ir laisvos galimybės MVĮ ir viešojo mokslinių tyrimų sektoriui naudotis tokiomis priemonėmis; ragina Komisiją išsamiai įvertinti šiuo metu vykdomų įvairių viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių modernumą, poveikį ir aktualumą ir tik po to jas stiprinti arba remti naujų kūrimąsi, kad būtų galima patobulinti jų valdymą norint užtikrinti aktyvesnį pačių įvairiausių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą tiek nustatant mokslinių tyrimų darbotvarkę, tiek užtikrinant naujokų atėjimą; taip pat yra įsitikinęs, kad šios priemonės turėtų būti aiškiau derinamos su viešaisiais prioritetiniais tikslais (vertinant rezultatus visuomenės ir tvarumo požiūriu) ir jomis siekiama pritraukti realias privačias investicijas;
65. pabrėžia, kad BSP turėtų būti patrauklesnis finansavimo mechanizmas privačiojo ir viešojo sektorių subjektams (įskaitant taip pat NVO ir PVO); mano, kad visi didelį poveikį turinčių MTTPI projektų ir Europos technologijų platformų dalyviai turėtų atlikti savo vaidmenį diskutuojant dėl prioritetų ir turėti galimybes naudotis mokslinių tyrimų infrastruktūromis;
Kai kurios kitos bendrosios programos gairės
66. teikia pirmenybę tam, kad būtų pereita prie mokslu paremto požiūrio, ir ragina visuose finansavimo sistemos etapuose pasitikėti mokslininkais ir dalyvių atžvilgiu laikytis didesne tolerancija rizikai paremto požiūrio, įskaitant mokslo ir mokslinių inovacijų vertinimo požiūrį; ragina kitoje bendrojoje programoje rasti tinkamą mokslinių tyrimų finansavimo modelį;
67. mano, kad bendroje strateginėje programoje neturėtų būti orientuojamasi tik į moksliniais tyrimais ar technologijomis paremtas inovacijas, bet turi būti remiami įvairūs inovacijų šaltiniai; pažymi, kad daugelis įmonių, visų pirma MVĮ, naudoja kitus inovacijų šaltinius, pvz., klientus, rinkas, naudotojus ir netgi darbuotojus, ir kad tokio pobūdžio inovacijos dažnai yra praktiškesnės ir orientuotos į konkrečių probleminių klausimų, susijusių su procesais, paslaugomis ir gaminiais, sprendimą, kadangi sprendimo būdus dažnai pasiūlo darbuotojai, kurie yra arčiausiai gamybos proceso, rinkų ir klientų; taigi mano, kad ES turėtų stiprinti į praktiką orientuotas, darbuotojų inicijuojamas inovacijas;
68. ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų persvarstytos pridėtinės išlaidos pagal programą „HORIZON 2020“; taigi ragina Komisiją išanalizuoti, kiek procentų pridėtinių išlaidų numatyta 7-oje BP ir pateikti pasiūlymus dėl to, ką daryti, kad jos būtų kuo mažesnės;
69. ragina daugiausia dėmesio bendrojoje programoje skirti bendradarbiavimui mokslinių tyrimų srityje (dabartinei Bendradarbiavimo programai), stiprinant sąveikas ir siekiant didinti ir spartinti mokslinių tyrimų projektų, atliekamų bendradarbiaujant su gerą vardą pasaulyje turinčiais partneriais tiek iš ES šalių, tiek iš ES nepriklausančių šalių, poveikį ir sklaidą; mano, kad skiriant finansavimą bendradarbiavimo projektams turėtų būti suteikta daugiau lankstumo parenkant temas (platesnio pobūdžio kvietimai) ir taikomos lengvai suprantamos finansavimo taisyklės, kad būtų galima pritraukti garsių mokslininkų ir patenkinami ir didelių konsorciumų, ir mažesnių grupių poreikiai; mano, kad turėtų būti apimta visa inovacijų grandinė nuo žvalgomųjų tyrimų iki plataus masto parodomosios veiklos ir prireikus tikslinis finansavimas turėtų būti skiriamas sektoriams, kurie turi strateginę viziją, kaip spręsti visuomenės problemas naudojant ilgalaikes investicijas;
70. skeptiškai vertina lėšų panaudojimo mokslinių tyrimų kompetencijos centrų kūrimui ir konferencijų bei kitų renginių organizavimui veiksmingumą ir ragina stiprinti elektroninių tinklų kūrimo priemones, skirtas moksliniams tyrimams ir inovacijomis bei mokslinių tyrimų rezultatų sklaidai internetu;
71. abejoja, ar dažnai įmanoma finansuoti tik vieną pasiūlymą, gautą pagal vieną kvietimą teikti paraiškas, nes taip švaistomi ištekliai, investuoti į jų rengimą ir vertinimą, kurie verčiau galėtų būti panaudoti puikioms idėjoms finansuoti; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę finansuoti puikius, bet nelaimėjusius pasiūlymus, tam skiriant papildomą biudžetą moksliniams tyrimams (atitinkantį moksliniams tyrimams skiriamą finansavimą), prie kurio prisidėtų ir valstybės narės bei regioniniai ir struktūriniai fondai;
72. ragina stiprinti daugiadalykius ir tarpdalykinius mokslinius tyrimus ir pripažinti socialinį mokslinių tyrimų aspektą; atsižvelgdamas į tai, primena, kad didelės socialinės problemos turėtų būti sprendžiamos (be technologinių sprendimo būdų) pasitelkiant Europos socialinių ir humanitarinių mokslų sričių mokslinius tyrimus ir socialines inovacijas, kurie ir toliau išlieka pagrindinė priemonė norint jas sėkmingai spręsti; taigi mano, kad BSP turėtų būti numatyta savarankiška teminė sritis, apimanti socialinius, ekonominius ir humanitarinius mokslus, ir užtikrintas jos įtraukimas į visas programoje numatytas priemones;
73. norint piliečius ir pilietinę visuomenę sudominti moksliniais tyrimais ir į juos įtraukti, ragina tęsti temą „Mokslas visuomenėje“ ir kaip atskirą programą, ir išplečiant ją horizontaliai, kad ji apimtų didžiąsias socialines problemas; be to, mano, kad Komisija turėtų toliau remti rekomendacijų dėl etikos kūrimą ir platesnę sklaidą ir tolesnį pilietinės visuomenės organizacijoms (PVO) skirtų priemonių rengimą;
74. ragina mokslinių tyrimų prioritetus ir uždavinius nustatyti skaidriau ir kartu su kitais veikėjais, įskaitant mokslininkų bendruomenę, mokslininkus (taip pat ir iš mažesnių mokslinių tyrimų organizacijų), viešąjį sektorių, pilietinės visuomenės organizacijas ir MVĮ, užtikrinant jų subalansuotą dalyvavimą; ragina sukurti specialią platformą PVO ir mokslininkų dialogui apie mokslinių tyrimų prioritetines kryptis konkrečiuose sektoriuose; mano, kad taip pat reikėtų skatinti kurti specialius forumus siekiant aktyvesnės MVĮ ir mokslininkų tarpusavio sąveikos;
75. mano, kad svarbu vertinti ne tik ekonominę konkrečių mokslinių tyrimų programų naudą, bet ir jų naudą visuomenei, jų etiškumą ir tvarumą ir kad šį vertinimo procesą reikia tobulinti ir plačiau skleisti tiek Europos, tiek valstybių narių lygmeniu; pritaria Komisijos iniciatyvoms šioje srityje, pvz., atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų principų rengimui, ir skatina toliau juos skleisti ir įgyvendinti;
76. ragina išlaikyti pusiausvyrą tarp inicijuojamų iš apačios (tokie kaip dabartinė ateities ir besiformuojančių technologijų (ABT) schema) ir inicijavimo iš viršaus (didelės socialinės problemos) projektų, taip pat palengvinti mažesnių inicijuojamų iš apačios projektų įgyvendinimą; mano, kad sumažinus kliūtis vykdyti bendradarbiavimo projektus sustiprėtų mokslinių tyrimų pajėgumai; mano, kad strateginiai prioritetai turėtų būti derinami su kylančiomis problemomis; prašo Komisijos išanalizuoti iš apačios ir iš viršaus inicijuojamų projektų pusiausvyrą ir apsvarstyti juos atsižvelgiant į socialinį ir finansinį aspektus; pabrėžia būtinybę rengiant mokslinių tyrimų darbotvarkę bendradarbiauti ir konsultuotis su mokslininkais, pramonės sektoriumi ir pilietinės visuomenės veikėjais;
77. mano, kad ateityje remiant mokslinius tyrimus pagrindinį dėmesį reikia skirti mažiems ir vidutiniams projektams; mano, kad mažus ir vidutinius projektus aukštosios mokyklos ir MVĮ gali valdyti lengviau ir su mažesnėmis sąnaudomis; vykdant tokius projektus būtų galima padidinti kol kas mažą teigiamai vertinamų paraiškų skaičių;
78. mano, kad kai esami inovacijų modeliai netenkina tam tikrų visuomenės poreikių, reikia naujomis viešojo licencijavimo schemomis ir inovacijas skatinančiomis premijomis paskatinti vykdyti mokslinius tyrimus tose srityse ir užtikrinti viešųjų išlaidų efektyvumą; ragina Komisiją kuo greičiau pradėti bandomąją iniciatyvą dėl skatinamųjų premijų medicinos sektoriuje;
79. ragina nuosekliai skirti dėmesį visai mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų grandinei taikant skaidrumo taisykles ir užtikrinant aiškų įvairių Komisijos GD, sprendžiančių su mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimu susijusius klausimus, veiksmų koordinavimą;
80. ragina stiprinti abipusišką tarptautinį bendradarbiavimą, jei reikia, su strateginiais Europos Sąjungos partneriais, įskaitant greitai augančias šalis, pvz., BRIC šalis, siekiant geriau spręsti visuotines problemas; primena, kad trečiųjų šalių mokslininkai būtų paskatinti dalyvauti, jei būtų supaprastintos procedūros ir žymiai sutrumpintas paraiškų nagrinėjimo laikas; pabrėžia, kad kaimyninėse valstybėse reikia didinti mokslinius pajėgumus, remiantis geresniu bendros strateginės programos derinimu su ES kaimynystės politikos priemonėmis; mano, kad veiksmingai gerinti gebėjimų stiprinimą ir užmezgti sąžiningos partnerystės santykius su besivystančiomis šalimis yra svarbiausia siekiant skatinti tvarų jų vystymąsi;
81. mano, kad bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis galimo dvejopo naudojimo mokslinių tyrimų srityje neturėtų būti vykdomas su jokia šalimi, kurioje negerbiamos žmogaus teisės, nesilaikoma JT rezoliucijų ir tarptautinės teisės reikalavimų;
o o o
82. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.