Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui „Europos mokyklų sistema 2009 m.“ (COM(2010)0595),

–  atsižvelgdamas į Konvenciją, apibrėžiančią Europos mokyklų statutą(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl Europos mokyklų plėtros galimybių(2),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 723/2004, iš dalies keičiantį Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 3 d. įsigaliojusią Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią Europos Sąjunga ratifikavo 2010 m. gruodžio 23 d., ypač į jos 24 straipsnį(4),

–  atsižvelgdamas į Europos mokyklų generalinio sekretoriaus metinę ataskaitą, pateiktą Valdytojui tarybai 2011 m. balandžio 12, 13 ir 14 d. Briuselyje vykusiame jos posėdyje(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7–0293/2011),

A.  kadangi SESV 165 straipsnyje pabrėžiama, kad ES prie geros kokybės švietimo plėtojimo prisideda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus paremdama bei papildydama jų veiksmus, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą ir gerbdama jų kultūrų bei kalbų įvairovę,

B.  kadangi 1994 m. Konvencijos dėl Europos mokyklų statuto preambulėje teigiama, kad Europos mokyklų sistema yra sui generis ir yra valstybių narių ir Europos Bendrijų bendradarbiavimo forma, kartu visiškai pripažįstama valstybių narių atsakomybė už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą ir savo kultūrų bei kalbų įvairovę,

C.  kadangi pagal Konvencijos 1 straipsnį kiti vaikai gali lankyti mokyklas nepažeidžiant apribojimų, kuriuos nustato Valdytojų taryba, kuri pagal Valdytojų tarybos sprendimų sąrašo XII skyriaus II.7 punktą gali suteikti I kategorijos statusą „bet kurios Bendrijos institucijų nutarimu įsteigtos Bendrijos organizacijos darbuotojams ir kitų Valdytojų tarybos pripažintų tarnybų darbuotojams“,

D.  kadangi Europos mokyklos suteikia galimybę mokiniams patvirtinti jų kultūrinę tapatybę ir įgyti mažiausiai dviejų kalbų aukšto lygio žinias, įskaitant jų gimtąją kalbą, kurią mokytis jie skatinami nuo pat mažens, pabrėždamos daugiakultūriškumo ir tarpusavio supratimo bei abipusės pagarbos stiprinimo svarbą,

E.  kadangi Europos mokyklos negali būti prilyginamos tarptautinėms mokykloms, nes jos parodo ne tėvų pasirinkimą, kurioje mokykloje mokysis jų vaikai, o siekį užtikrinti vaikų mokymąsi jų gimtąja kalba ir plėtoti europinę pakraipą švietimo srityje,

F.  kadangi Europos mokyklų veikimo būdas, nuo įkūrimo paremtas Tarpvyriausybiniu susitarimu, turi būti patobulintas ir jam reikia suteikti tiesinį pagrindą, taip supaprastinant sistemą ir siekiant skaidrumo bei veiksmingumo,

G.  kadangi 2009 m. balandžio mėn. Valdytojų taryba pritarė Europos mokyklų sistemos reformai,

H.  kadangi iš per 50 Europos mokyklų egzistavimo metų įgytos patirties matyti, kad šis švietimo modelis unikalus ir patrauklus; kadangi vienas iš reformos tikslų – suteikti ir kitiems Sąjungos moksleiviams galimybes naudotis šia sistema ir gauti Europos brandos atestatą, kadangi reformos tikslų pasiekti neįmanoma iš esmės nepakeitus jos teisinio pagrindo,

I.  kadangi Komisijos ataskaita dėl Europos mokyklų sistemos 2009 m.(6) parodė, kad sisteminės problemos nebuvo išspręstos ir net tapo rimtesnės, pvz., deleguotųjų mokytojų trūkumas, pavėluotai užtikrinta arba neužtikrinta tinkama infrastruktūra mokyklų vietose, o tai daro tiesioginį poveikį švietimo kokybei, moksleivių priėmimo politikai, moksleivių, jų tėvų ir mokytojų gyvenimo kokybei ir finansiniams mokyklų veiklos aspektams,

J.  kadangi Briuselio ir Liuksemburgo mokykloms trūksta patalpų bei infrastruktūros ir kad dėl to nukenčia mokymo kokybė ir į mokyklas negali patekti vaikai, kurių tėvai nedirba institucijose; kadangi yra būtina užtikrinti, kad visiems mokiniams būtų suteikta tokia pati mokymo kokybė, nepaisant jų gimtosios kalbos, mokyklos vietos ar kategorijos,

K.  kadangi pagrindinis 2009 m. vykdytos Europos mokyklų reformos tikslas buvo atverti Europos mokyklas platesnei ir įvairesnei visuomenei ir sykiu užtikrinti ilgalaikį šios sistemos perspektyvumą,

L.  kadangi reikėtų valstybes nares skatinti taikyti mokymo modelį, kuriuo grindžiamos Europos mokyklos, nes tai sukuria pridėtinę vertę, ir padaryti jį neatskiriama valstybių narių švietimo sistemų dalimi,

M.  kadangi įvairių kultūrų ir skirtingomis kalbomis kalbančius mokinius, kurių gabumai ir gebėjimai gali labai skirtis, sunku suburti į vieną mokymo sistemą, pagal kurią baigę mokslus visi gauna vienodą diplomą – Europos brandos atestatą, ir kadangi pripažįstama, kad reikia numatyti pagalbą mokiniams, turintiems specialių ugdymo poreikių (angl. SEN),

N.  pripažindamas, kad reikia numatyti sukurti atskirą mokyklos baigimo diplomą, kad moksleiviams, kurie orientuojasi į mokymą, kuriuo įgyjama profesija, būtų įteikiami ne Europos brandos atestato diplomai,

O.  kadangi 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paprašė pradėti įgyvendinti bandomąjį projektą dėl išteklių centro moksleiviams, turintiems specialių ugdymo poreikių, kad šiuo tikslu 2008 m. ES biudžete buvo skirta 200 000 EUR suma ir kad ši suma galiausiai buvo panaudota tyrimui dėl moksleivių, turinčių specialių ugdymo poreikių, mokymo politikos ir praktikos Europos mokyklose, finansuoti,

P.  primindamas, kad Konvencijos, kuria apibrėžiamas Europos mokyklų statutas, 4 straipsnyje nurodyta, kad siekiant suburti mokinius iš įvairių kalbų skyrių ir stiprinti jų tarpusavio supratimą bei tobulinti kalbų žinias, kai kurios pamokos, jei leis aplinkybės, vyks visomis Bendrijos kalbomis, sujungiant to paties lygio klases,

Q.  kadangi pagal Konvencijos, kuria apibrėžiamas Europos mokyklų statutas, 25 straipsnį, Europos mokyklos iš esmės finansuojamos iš valstybių narių įnašų, teikiamų komandiruojant mokytojus, o tai sudaro 21 proc. 2010 m. Europos mokyklų biudžeto, ir ES išlyginamojo įnašo, skirto skirtumui tarp mokyklų išlaidų bendros sumos ir kitų bendrųjų pajamų bendros sumos padengti, o tai sudaro 58 proc. 2010 m. Europos mokyklų biudžeto; kadangi Europos mokyklų biudžetas per Valdytojų tarybą taip pat priklauso nuo tarpvyriausybinių valdžios institucijų,

R.  kadangi 25 straipsnyje nurodyta, kad Europos mokyklų biudžetas gali būti sudaromas iš finansinių įnašų, dėl kurių Valdytojų taryba vieningai priima sprendimą,

S.  kadangi ekonominė krizė turėjo poveikį Europos mokyklų finansavimui ir todėl Komisija paragino vykdyti reformas, kuriomis siekiama mokyklų išlaidų valdymą padaryti veiksmingesnį, ir tai neturėtų daryti įtakos pažeidžiamų vaikų, turinčių mokymosi sunkumų ir specialių poreikių, mokymui bei paveikti mokymosi gimtąja kalba arba sumažinti mokymą kitomis nei prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis,

T.  kadangi po dviejų neseniai įvykusių ES plėtros etapų vis daugėja mokinių, neturinčių savo kalbos skyriaus (SWALS), bet jie neturi būti baudžiami už tai, kad neturi kalbos skyriaus,

U.  kadangi moksleivių skaičiaus Europos mokyklose padidėjimas yra tiesiogiai susijęs su ES institucijų įdarbinimo politika po 2004 m., kurią taikant buvo įdarbinti jaunesni nei 30 metų darbuotojai, tuo pat metu šie jauni pareigūnai sukūrė šeimas ir vėliau savo vaikus pradėjo leisti į Europos mokyklas,

V.  kadangi mokiniams, neturintiems savo kalbos skyriaus, suteikiama parama mokymuisi to skyriaus, kuriam jie priklauso, kalba, kad jie galėtų dalyvauti pamokose ir lankyti gimtosios kalbos pamokas; bent jau kelias valandas per savaitę, siekiant, kad jie nors labai minimaliai išlaikytų ryšius su gimtąja kalba ir kultūra,

W.  kadangi 2004 m. buvo numatytas iš pareigūnų darbo užmokesčio atskaičiuojamas specialus mokestis, kuris skirtas inter alia Europos mokykloms finansuoti ir kuriuo siekiama parodyti socialinės politikos, darbo sąlygų gerinimo ir Europos mokyklų išlaidas,

Bendrosios aplinkybės

1.  apgailestauja, kad Europos mokyklos dažnai klaidingai prilyginamos elitinėms mokyklos ir laikomos prabanga, o ne būtinybe, nors jų uždavinys – suteikti išsilavinimą gimtąja kalba mokiniams, kurių tėvai gali būti priversti keisti darbo vietą arba grįžti į savo kilmės šalį, taip pat plėtoti europinę dimensiją mokymo srityje;

2.  primena, kad taikant šią specifinę mokymo sistemą mokiniai turi galimybę mokytis visus dalykus (ypač tiksliuosius mokslus) jų gimtąja kalba, padedant kvalifikuotiems mokytojams, o tuo atveju, jei mokiniai neturi savo kalbos skyriaus, jie turi galimybę naudotis reikalinga mokymosi pagalba ir lankyti pamokas, kuriomis siekiama išlaikyti gimtąją kalbą;

Europos brandos atestato sistemos organizavimas ir populiarinimas

3.  mano, kad ši speciali švietimo sistema leidžia mokiniams visus dalykus mokytis daugiakultūrėje ir daugiakalbėje aplinkoje, su kvalifikuotais mokytojais, išsaugant savo gimtąją kalbą;

4.  laikosi nuomonės, kad Europos mokykla yra puikus mokomasis modelis, pagrįstas išbandytu ir patikrintu mokymo požiūriu, kuris turi tapti vienu iš geriausių galimų mokymo formų Europoje pavyzdžių, pagrįstu Europos kultūros, vertybių ir kalbų skleidimu, ir kadangi tam tikrų šio modelio elementų pvz., užsienio kalbų žinių akcentavimo, įtraukimas į nacionalines ir regiono mokymo sistemas sudarytų palankias sąlygas profesiniam judumui ir padėtų skatinti daugiakalbystę bei Europos integraciją;

5.  mano, kad Europos mokyklos atlieka svarbų vaidmenį savo bendruomenėse;

6.  mano, kad Europos mokyklų uždavinys turėtų būti ir daugiakultūriškumo bei daugiakalbystės skatinimas, be to, jos turėtų būti pavyzdžiu skatinant tarptautiniu mastu mažiau naudojamas kalbas; mano, kad dėl mažo mokinių, kuriems reikalingas mokymas atitinkama kalba, skaičiaus neturėtų būti nutrauktas mokymas ta kalba, turint omenyje, jog mokymas gimtąja kalba yra pagrindinis Europos mokyklų principas;

7.  atkreipia dėmesį į tai, jog Europos mokyklų mokymo programą reikia geriau suderinti su nacionalinių švietimo sistemų programomis, kad būtų palengvinta į savo kilmės šalis grįžtančių mokinių reintegracija;

8.  mano, kad taikant biudžeto apribojimus, kuriuos tenka patirti mokykloms, reikia kartu padidinti mokyklų savarankiškumą valdymo srityje, pvz., suteikiant galimybę mokykloms susirasti kitų finansavimo šaltinių, ir priimti daugiau priemonių, siekiant įgyvendinti šį savarankiškumą pagal 2009 m. reformos nustatytus tikslus; taip pat mano, kad organizacinė reforma, kuri turi būti įgyvendinta, neturi neigiamai paveikti pagrindinių Europos mokyklų principų;

9.  mano, kad didesnis kiekvienos mokymo įstaigos savarankiškumas biudžeto klausimais gali būti tinkamas atsakymas siekiant užtikrinti, kad būtų geriau valdomi Europos mokykloms skiriami ištekliai; pabrėžia, kad tai turi būti įgyvendinta tik po Komisijos įvertinimo siekiant užtikrinti, kad didesnis savarankiškumas būtų naudingas mokykloms;

10.  pabrėžia, kad Europos mokyklų sistemos padėtis teisiniu požiūriu šiuo metu kebli, mokyklų vadovybės priimtų dokumentų teisinis ir jurisdikcinis statusas neaiškus, nėra pakankamai galimybių užginčyti šių dokumentų nacionaliniuose teismuose, taip pat nėra galimybės kreiptis į Europos ombudsmeną;

11.  mano, kad dabartinis tarpvyriausybinis teisinis Europos mokyklų statusas pasiekė ribas ir jį reikia iš esmės keisti; mano, kad keičiant statusą reikėtų sudaryti sąlygas Sąjungai remti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių veiksmus, neperžengiant jų kompetencijos ribų, taip pat šiuo tikslu patvirtinti teisiškai privalomus dokumentus pagal SESV 2 ir 6 straipsnius;

12.  pabrėžia, kad būtina Europos mokykloms suteikti tinkamą teisinį pagrindą, susijusį su ES kompetencijos sritimis, ir tikisi, kad Komisijos Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas kartu su Parlamento Kultūros ir švietimo komitetu, atsakingu už Europos mokyklų sistemos skatinimą, pagal Darbo tvarkos taisyklių VII priedą, dalyvaus visose diskusijose šia tema ir svarstymuose dėl mokyklų ateities;

13.  mano, kad Europos mokyklas turėtų prižiūrėti Sąjunga; mano, kad tam tinkamas teisinis pagrindas būtų SESV 165 straipsnis, kuriame teigiama: „Sąjunga prie geros kokybės švietimo plėtojimo prisideda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus paremdama bei papildydama jų veiksmus, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą ir gerbdama jų kultūrų bei kalbų įvairovę“ ir toliau nurodo Sąjungos veiksmų tikslus, kurie atitinka Europos mokyklų tikslus;

14.  rekomenduoja Valdytojų tarybai labiau iš anksto numatyti infrastruktūros reikalavimus ir imtis priemonių, kurios sudarytų sąlygas patenkinti realią Europos mokyklų paklausą; ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti II ir III tipų mokyklų plėtrą;

15.  skatina valstybes nares ir regionines valdžios institucijas, turinčias teisėkūros kompetenciją švietimo srityje, populiarinti Europos mokyklų modelį savo teritorijoje, organizuojant informavimo kampanijas apie Europos švietimą, skatinant Europos brandos atestato įsigijimą ir kuriant bandomąsias mokymo įstaigas, kaip tai numatyta pagal 2009 m. reformoje nurodytus atidarymo tikslus, siekiant įvairiose valstybėse narėse mokiniams suteikti galimybę baigti Europos mokslus ir gauti Europos brandos atestatą;

16.  kviečia valstybes nares bendradarbiauti rengiant savo nacionalines mokymo programas, ruošiant visoms Sąjungos mokykloms bendras mokymo programas, tokiu būdu labiau suderinant nacionalines sistemas ir Europos mokyklos sistemą; pabrėžia ypatingą kalbų, istorijos ir geografijos mokymo programų vaidmenį skatinant bendrą Europos tapatybės jausmą; dar kartą prašo valstybių narių skatinti, kad į kurį nors bakalaureato ar lygiavertį kursą būtų įtrauktas specialus dalykas apie Europos Sąjungos bei jos institucijų istoriją, tikslus ir veikimą, taip padedant jaunuolius labiau įsitraukti į Europos integracijos procesą;

17.  kviečia valstybes nares toliau išlaikyti bendrą požiūrį į tai, kaip geriausiai galima įgyvendinti sistemos atvėrimo tikslus;

18.  rekomenduoja valstybėms narėms propaguoti savo švietimo sistemose kai kurias idėjas, perimtas iš Europos mokyklų sistemos, kad nuo pat mažumės būtų skatinamas ES pilietybės formavimas;

19.  ragina centrinę registravimo tarnybą sukurti mainų forumą visiems tėvams, kurie negavo vietos savo vaikams pasirinktoje mokykloje, kad jie galėtų perkelti vaiką į norimą mokyklą, apsikeičiant su kitu mokiniu;

20.  primena, kad pagal Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 5 straipsnį studentai, turintys Europos brandos atestatą, gali paduoti pareiškimus į bet kokį ES esantį universitetą, tokiomis pat teisėmis, kaip ir tos valstybės narės piliečiai, turintys lygiavertę kvalifikaciją, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų laikomasi susijusių nuostatų, tokiu būdu Europos brandos atestatas yra automatiškai pripažįstamas visose valstybėse narėse, taip išvengiant bet kokios diskriminacijos tarp Europos mokyklos mokinių ir tų, kurie turi atitinkamą nacionalinį brandos atestatą;

21.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi jų universitetai ir aukštojo mokslo įstaigos pripažindamos mokinių iš Europos mokyklų išsilavinimą taikytų tuos pačius reikalavimus, kaip ir mokinių iš nacionalinių mokyklų atveju, ir šiems mokiniams būtų taikoma tokia pati vertinimo sistema tam, kad jiems siekiant aukštojo mokslo būtų užtikrintos lygios galimybės;

22.  ragina valstybes nares ir regionų valdžios institucijas, turinčias teisėkūros kompetenciją švietimo srityje, atitinkamai daliai jų sistemai priklausančių valstybinių mokyklų suteikti galimybę vidurinę mokyklą baigusiems mokiniams išduoti Europos brandos atestatus;

23.  ragina Valdytojų tarybą aktyviau plėtoti Europos mokyklas, remiantis geriausių mokymo sistemų pasaulyje, nustatytų PISA tyrimais, pavyzdžiu ir skatina Europos mokyklas ir nacionalines mokyklas giminiuotis, nes taip galima gerinti moksleivių ir mokytojų mainus ir pagal programą „Comenius“ susipažinti su kitų valstybių narių Europos mokyklų sistemomis;

Biudžeto aspektai

24.  pažymi, kad pajamos išlieka tokios pačios arba mažėja būtent dėl to, kad nuo šiol dėl vietų trūkumo nepriimami organizacijų, su kuriomis pasirašytos sutartys, darbuotojų ir Bendrijos institucijose nedirbančių asmenų vaikai ir ragina ieškoti naujų sprendimų atsižvelgiant į naujus turimus finansinius šaltinius, gaunamus dėl darbuotojų iš privataus sektoriaus, taip pat kitų tarptautinių institucijų, judumo;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina optimizuoti šių mokyklų valdymo sąnaudas, tačiau pabrėžia, kad mėginant sumažinti išlaidas neturi kilti klausimų dėl pagrindinių principų, kuriais grindžiamas Europos mokyklų modelis, pvz., tokių kaip dėstymas gimtąja kalba, kai dėsto gimtakalbiai mokytojai, ir neturėtų nukentėti pagrindinės mokymo programos, pvz., tiksliųjų mokslų arba matematikos, ir neblogėti mokymo kokybė; pabrėžia, kad turi būti užtikrintos vienodos ir lygiavertės mokymo sąlygos visų Europos mokyklų kalbinių bendruomenių vaikams;

26.  prašo Europos Sąjungos nustatyti tokį savo biudžeto įnašą, kad būtų paisoma minėtųjų principų ir kad būtų tinkamai rūpinamasi moksleiviais, kurie turi specialiųjų ugdymo poreikių, arba kitų mokymosi sunkumų, dėl kurių reikia taikyti specialią pagalbą, ir pateikti nuoseklų lėšų paskirstymą specialių ugdymo poreikių turintiems moksleiviams siekiant užtikrinti optimalų šių lėšų panaudojimą; ragina Komisiją, prieš priimant sprendimą dėl bet kokių biudžeto pakeitimų, kartu su mokyklomis ir tėvų ir (arba) mokytojų asociacijomis parengti įvairių sistemos racionalizavimo variantų poveikio vertinimą, taip pat išnagrinėti mokymo aspektus;

27.  mano, kad reikėtų greitu laiku įvykdyti Europos Sąjungos įsipareigojimus, tuo pat metu atsižvelgiant į biudžeto mažinamą tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmeniu; pažymi, kad 2012 m. biudžeto projekte numatyta 1,7 proc. padidinti Europos mokykloms skiriamas lėšas, o dėl biudžetinių sunkumų Komisija buvo priversta pasiūlyti įšaldyti savo administracines išlaidas ir 1,3 proc. bendrai padidinti visų Europos institucijų administracines išlaidas; įsipareigoja atidžiai apsvarstyti atitinkamose biudžeto eilutėse numatytus asignavimus siekiant patenkinti visus biudžeto poreikius;

28.  pabrėžia, kad Sąjungos dalyvavimas Europos mokyklose neproporcingai mažas palyginti su finansiniu įnašu iš jos biudžeto;

29.  pažymi, kad pasiūlymas sumažinti Europos mokyklų biudžetą kelia rimtą grėsmę mokymo kokybei bei tinkamam Europos mokyklų veikimui, ir todėl prieštarauja bet kokiam biudžeto mažinimui;

30.  mano, kad sisteminių problemų kyla dėl to, kad valstybės narės nevykdo savo įsipareigojimų; pabrėžia, jog teisiškai nėra užtikrinta, kad valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimus pagal Konvenciją;

31.  pažymi, kad kai kurios valstybės narės vis dažniau nevykdo savo pareigų dėl mokytojų komandiravimo, ypač todėl, kad esama skirtumo tarp jų pilietybę turinčių vaikų, kurie mokosi mokyklose, skaičiaus ir įnašo, kurį prašoma sumokėti į mokyklų biudžetą;

32.  pažymi, kad taikant išlaidų paskirstymo mechanizmą turi būti siekiama sukurti teisingesnę mokyklai mokamų mokesčių mokėjimo sistemą tėvams, kurie nedirba Europos institucijose ar įmonėse, sudariusiose susitarimą su Europos mokyklomis;

33.  prašo Komisijos numatyti sukurti rezervo sąrašų sistemą, siekiant užpildyti darbo vietas, kuriose negali dirbti komandiruoti mokytojai ir darbo vietas, kurias turi užimti pasamdyti vietiniai mokytojai, taip siekiant užtikrinti reikalingą mokytojų skaičių ir siekiant užtikrinti mokymo kokybę bei tęstinumą;

34.  skatina, kai pasiekiamas reikiamas moksleivių skaičius, kurti naujų kalbų skyrius, kad moksleiviai, kurie neturi savo kalbos skyriaus, galėtų mokytis gimtąja kalba ir nebūtų diskriminuojami, palyginti su kitų kalbų skyrių moksleiviais, ir taip sumažinti sąnaudas, susijusias su specialiu moksleivių, neturinčių savo kalbos skyriaus, statusu;

35.  susirūpinęs atkreipia dėmesį, kad komandiruojamų darbuotojų stygius turi būti kompensuojamas įdarbinant vietinius mokytojus, kuriems atlyginimus moka mokyklos; prašo Valdytojų tarybos užtikrinti, kad valstybės narės, kurios finansiškai neprisideda prie mokytojų komandiravimo, mokėtų atitinkamą finansinį įnašą į mokyklų biudžetą;

36.  mano, kad dabartinė finansavimo sistema – tai neproporcinga našta kai kurioms valstybėms narėms komandiravimo ir mokyklinės infrastruktūros suteikimo klausimais, ir prašo Valdytojų tarybos iš naujo apsvarstyti mokyklų finansavimo ir mokytojų įdarbinimo sistemą;

37.  dar kartą tvirtina, kad Europos mokykloms turi būti skiriamas tinkamas ir pakankamas finansavimas, nes būtina laikytis įsipareigojimų, prisiimtų pagal Konvenciją ir Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, užtikrinti mokymo kokybę ir vienodas bei atitinkamas mokymo sąlygas visų Europos mokyklų kalbinių bendruomenių vaikams. Todėl atkreipia dėmesį į neseniai Briuselyje pateiktą Europos mokyklų moksleivių tėvų ir mokytojų asociacijų peticiją, kurioje pabrėžiama didelė grėsmė dėl pasiūlyto lėšų, skirtų mokymo kokybei ir pačių Europos mokyklų veikimui, sumažinimo ir kurioje pasisakoma prieš bet kokį biudžeto sumažinimą;

38.  prašo Komisijos imtis priemonių, kad būtų nustatyta Europos mokykloms skirto specialaus mokesčio procentinė dalis;

39.  žvelgdamas iš ilgalaikės perspektyvos pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnį Europos Sąjungos finansinio įnašo skaidrumą ir labiau garantuoti šių įstaigų atvirumą ir įvairovę, tuo pat metu įdiegiant tvarią finansavimo sistemą; šiomis aplinkybėmis prašo Komisijos nurodyti, kokiais tikslais buvo naudojamas minėtasis specialus mokestis; ragina Komisiją jam pateikti 2009 m. vykdytos reformos įgyvendinimo ir finansavimo poreikių ateinantiems keleriems metams, ypač susijusių su pastatų politika, ataskaitą;

Mokymo aspektai

40.  tikisi, kad pagal Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 4 straipsnį, kuriuo skatinama, kad mokiniai, mokomi skirtingomis kalbomis, bendrautų, kad tam tikri dalykai būtų mokomi to paties lygio jungtinėse klasėse, numatoma visus nepagrindinius dalykus dėstyti pagrindinėmis kalbomis, nepakenkiant tiems mokiniams, kurių gimtoji kalba nėra viena iš darbo kalbų;

41.  tvirtina, kad tam tikrų dalykų mokymas rečiau vartojamomis nacionalinėmis kalbomis, kuriomis kalba nedaug ES piliečių, duoda apčiuopiamą naudą;

42.  pabrėžia, kad būtina atlikti Europos mokyklų mokymo programų išorės vertinimą, dėl kurio nesusidarytų papildomų išlaidų mokykloms, ir kad svarbu įgyvendinti šiuo metu vykdomas bakalaureato reformas;

43.  reikalauja, kad vietiniai mokytojai būtų įdarbinami vadovaujantis kompetencijos kriterijais, kad būtų užtikrinta mokymo, lavinimo kokybė ir pavadavimas, jei mokytojo nėra, ir reikalauja, kad Valdytojų taryba užtikrintų jų kompetencijų vertinimą, kurį atliktų inspektoriai;

44.  mano, kad reikėtų organizuoti specialias mokymo programas ir profesinius seminarus skirtingose nacionalinėse sistemose dirbantiems mokytojams, siekiant, kad remiantis bendrais standartais ir kriterijais jie būtų parengti darbui Europos mokyklų sistemoje;

45.  dar kartą teigia, kad rūpinimasis specialių ugdymo poreikių turinčiais moksleiviais išlieka pirmenybė, ir kad Europos mokyklos turi dėti visas pastangas, siekdamos vystyti savo gebėjimus dirbant su neįgaliais mokiniais; šiuo atžvilgiu prašo Valdytojų tarybos užtikrinti, kad skaičiuojant klasių dydį šios kategorijos mokiniams būtų taikomi koeficientai, taip pat užtikrinti visapusišką tokių mokinių integraciją;

46.  pageidauja, kad Europos mokyklų Valdytojų taryba pradėtų įgyvendinti rekomendacijas dėl mokinių, turinčių specialių ugdymo poreikių, kurias po 2009 m. atliktų tyrimų parengė Švedijos ekspertų grupė, ir šioje srityje sudarytų veiksmų planą;

47.  pabrėžia, kad reikia parengti deramai veikiančią sistemą norint padėti mokiniams su negalia integruotis Europos mokyklose (pvz., padedant specialiesiems pedagogams), taip siekiant užtikrinti jų tėvų judumą;

48.  pažymi, kad Valdytojų tarybos pateikti nesėkmingų rezultatų duomenys (2,7 proc.) neatspindi rezultatų skirtumo Europos mokyklose, ypač neparodomas daugelį metų konstatuojamas didelis skaičius nepatenkinamų rezultatų prancūziškai kalbančiųjų sektoriuje; ragina Valdytojų tarybą išsiaiškinti, kokios yra pedagoginės ir finansinės šios nesėkmės dėl nepatenkinamų rezultatų apskritai ir antriems metams paliekamų vaikų augančio skaičiaus priežastys ir padariniai;

49.  pakartoja Valdytojų tarybai pateiktą prašymą ieškoti alternatyvų mokiniams, kurie negali mokytis pagal sistemą, pagal kurią baigę mokslus gautų Europos brandos atestatą ir numatyti mokiniams, kurie pasirenka profesinį mokymą, sukurti kitokį nei Europos brandos atestatas mokslo baigimo sertifikatą; teigia, kad bet kokio naujo sertifikato atveju reikia atlikti poveikio vertinimą ir turi būti užtikrinta, kad jis suteiks pridėtinės vertės esamoms kvalifikacijų sistemoms;

50.  dar kartą patvirtina, kad rūpinimasis moksleiviais, turinčiais specialių ugdymo poreikių, turi būti prioritetas, ypač todėl, kad Europos mokyklose šiuo metu galima įgyti tik vieno tipo mokyklos baigimo sertifikatą, todėl turi būti užtikrinta, kas bus teikiama maksimali pagalba siekiant kiek tik įmanoma išvengti nepatenkinamų rezultatų švietimo srityje, kurie gali mokinius atvesti į akligatvį, jei moksleiviai dėl kalbos ar kitų priežasčių negali mokytis tradicinėje priimančios šalies mokykloje;

o
o   o

51.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms ir Europos mokyklų Valdytojų tarybai.

(1) OL L 212, 1994 8 17, p. 3. (2) OL C 193E, 2006 8 17, p. 333. (3) OL L 124, 2004 4 27, p. 1. (4) http://www.un.org/disabilities/documents/convention/convoptprot-f.pdf. (5) Nuoroda: 2011-02-D-39-fr-1. (6) COM(2010)0595.