2011 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ateities
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (TIS)(1), kuriuo įkuriamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas,
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(2),
– atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(3),
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(4),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Strategijos “Europa 2020' biudžetas' COM(2011)0500),
– atsižvelgdamas į Komisijos metines EGF veiklos ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2011 m. sausio ir kovo mėn. surengtas suinteresuotųjų šalių konferencijas dėl EGF ateities, kuriose dalyvavo valstybės narės ir socialinių partnerių atstovai,
– atsižvelgdamas į rezoliucijas dėl EGF lėšų panaudojimo, priimtas nuo 2007 m. sausio mėnesio, taip pat ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto (EMPL) pastabas dėl atitinkamų paraiškų,
– atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimo ir veikimo(5), taip pat į 2010 m. birželio 25 d. Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto (EMPL) nuomonę,
– atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl investicijų į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai(6),
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto specialios darbo grupės dėl EGF svarstymus,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi EGF įkurtas siekiant paremti priemones, skirtas tiems darbuotojams, kurie labiausiai nukenčia dėl masinių atleidimų iš darbo dėl globalizacijos arba finansinės ir ekonominės krizės Europos Sąjungoje, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką;
B. kadangi didžiojoje daugumoje atvejų EGF lėšos buvo panaudotos etatų mažinimo dėl finansinės ir ekonominės krizės padariniams šalinti;
C. kadangi Komisija siūlo pratęsti laikinos leidžiančios nukrypti nuostatos dėl paramos darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl pasaulio finansinės ir ekonominės krizės, galiojimą iki 2013 m. pabaigos;
D. kadangi EGF buvo numatytas kaip skubios intervencijos priemonė masinio etatų mažinimo atveju, kad būtų išvengta ilgalaikio nedarbo sudėtingomis darbo rinkos sąlygomis; kadangi pirminis EGF kaip priemonės tikslas buvo per trumpą laiką sumažinti aštrias ir nenumatytas darbo rinkos problemas, kilusias dėl to, kad didelės bendrovės arba tam tikro regiono tam tikro sektoriaus mažosios ir vidutinės įmonės atleido didelį skaičių darbuotojų; tuo pat metu dar kartą pabrėžia, kad strategijos „Europa 2020“ ilgalaikius tikslus didinti užimtumą ir galimybių įsidarbinti rodiklius remia Europos socialinis fondas (angl. ESF);
E. kadangi gana ilga pasinaudojimo fondo parama procedūra buvo įvardyta kaip svarbus reglamento trūkumas;
F. kadangi kai kurios valstybėms narėms sunkiai sekėsi pasinaudoti EGF parama dėl sunkumų ieškant papildomo nacionalinio finansavimo;
G. kadangi EGF prisidėjo prie naujoviškų priemonių, kuriomis siekiama didinti darbuotojų galimybes įsidarbinti, išbandymo;
H. kadangi dabartinis EGF reglamentas pasirodė esantis pakankamai lankstus, kad jį būtų galima taikyti skirtingose darbo rinkų sistemose ir kontekstuose visoje ES;
I. kadangi EGF finansavo papildomas priemones be tų, kurias finansavo ESF, ir išmokas, skiriamas mokymo ir perkvalifikavimo metu;
1. primena, kad EGF buvo įkurtas siekiant parodyti Europos solidarumą su darbuotojais, nukentėjusiais nuo masinio etatų mažinimo dėl globalizacijos, ir kad pagal ekonomikos atkūrimo planą 2009 m. jo įgaliojimai buvo pratęsti, kad apimtų atleidimus iš darbo dar ir dėl finansinės ir ekonominės krizės;
2. pripažįsta EGF kaip skubios intervencijos priemonės su apribota taikymo sritimi, t. y. aktyvių darbo rinkos priemonių, skirtų padėti darbą praradusiesiems iš naujo integruotis į darbo rinką, bendras finansavimas, papildomą naudą; taip pat pabrėžia, kad ateityje daugiausia dėmesio reikėtų skirti tvariai darbo rinkos politikai; ragina valstybes nares naudotis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu siekiant įgyvendinti Europos tikslus ir skatinti naujus gebėjimus, įskaitant gebėjimus, reikalingus naujoms tvarioms ekologiškoms aukštos kokybės darbo vietoms;
3. džiaugiasi, kad EGF sugebėjo suteikti paramą apie 10 proc. visų 2009–2010 m. laikotarpiu atleistų darbuotojų ES, ir primena, kad 2009 m. 40 proc. darbuotojų, kuriems EGF skyrė paramą, vėl sėkmingai integravosi į darbo rinką nepaisant finansinės ir ekonominės krizės neigiamo poveikio darbo rinkoms;
4. pritaria Komisijos pasiūlymui išlaikyti EGF pasibaigus dabartinei daugiametei finansinei programai ir prašo skubiai paaiškinti ūkininkų ir dirbančiųjų pagal terminuotas sutartis padėtį;
5. ragina atnaujintą EGF glaudžiai susieti su Europos restruktūrizavimo sistema, nes tai reikalinga pereinamojo laikotarpio procesui numatyti ir valdyti;
6. mano, kad didžiausia atnaujinto EGF papildoma nauda būtų efektyvi pagalba, skirta darbuotojų mokymui ir perkvalifikavimui, siekiant padėti jiems vėl rasti darbą esant sudėtingai darbo rinkos padėčiai dėl nenumatyto įmonių arba sektorių restruktūrizavimo, kuris lemia arba padidina darbo įgūdžių neatitikimą; pabrėžia, kad tokia priemonė naudingai papildytų ESF finansuojamas priemones, kuriomis visų pirma siekiama padėti prisitaikyti prie globalių iššūkių, ir prisidėtų prie tvaraus ekonomikos augimo; be to, pabrėžia, kad, viena vertus, šia priemone būtų užtikrintas ES solidarumas su darbuotojais, nukentėjusiais nuo neigiamų restruktūrizavimo padarinių, ir, kita vertus, visos valstybės narės galėtų pasinaudoti laiku suteikta, tikslinga ir pritaikyta pagalba, kad išvengtų ilgalaikio nedarbo;
7. mano, kad pagrindiniai ateities uždaviniai yra numatyti greitesnio pagalbos teikimo procedūras, kad būtų galima veiksmingiau ir greičiau pasinaudoti EGF lėšomis;
8. atsižvelgia į Komisijos pastangas pristatyti įgyvendinamus sprendimus, kaip paraiškų teikimo ir lėšų panaudojimo procedūros terminus sutrumpinti iki ne daugiau kaip šešių mėnesių nuo paraiškos pateikimo dienos iki pinigų pervedimo valstybei narei, vadovaujantis teisėkūros ir biudžeto procedūromis, kurios šiuo metu taikomos EGF; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad per ketverius fondo veiklos metus padaryta nedidelė pažanga, ir ragina valstybes nares pagreitinti jo veiklos procesą sutelkiant priemonių finansavimą į laikotarpio pradžią, bet neapsunkinant biudžeto sunkumų turinčių valstybių narių;
9. primygtinai prašo, kad būsimasis EGF, atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ uždavinius, daug dėmesio skirtų inovacijoms, ir prašo Komisijos pateikti pasiūlymų, pagal kuriuos vietinė, regioninė arba nacionalinė krizė, lemianti didelius darbo vietų praradimus, galėtų būti aptarta ir EGF plotmėje;
10. pabrėžia, kad Komisija turi užtikrinti priemonių nuoseklumą ir atitiktį strategijos „Europa 2020“ uždaviniams ir panaudoti dalį savo techninės pagalbos biudžeto pažangiausios praktikos ir abipusio mokymosi skatinimui ir sklaidai tarp valstybių narių;
11. ragina Komisiją užtikrinti, kad EGF pagalba būtų suderinta su veiksmais, taikomais įmonėms ir sektoriams pagal ES konkurencijos taisykles ir pramonės politiką;
12. ragina tobulinti būsimojo EGF reguliavimą siekiant užtikrinti, kad šis fondas nesukeltų moralinės rizikos efekto tarptautinėms įmonėms;
13. mano, kad socialiniai partneriai ir vietos valdžios institucijos turėtų aktyviai dalyvauti paraiškos teikimo procedūroje ir, visų pirma, koordinuoto priemonių paketo kūrimo procese; dar kartą pabrėžia, kad socialiniai partneriai turėtų dalyvauti stebint įgyvendinimą ir vertinant pasekmes darbuotojams;
14. ragina Komisiją ištirti būdus, kaip būtų galima užtikrinti, kad grynąjį pelną uždirbančios tarptautinės kompanijos netiesiogiai nesinaudotų EGF finansavimu, siekdamos sumažinti išlaidas, susijusias su socialiniu požiūriu atsakingai vykdomu restruktūrizavimu, ir išvengti atsakomybės; ragina Komisiją sukurti ES išankstinio pakeitimų ir restruktūrizavimo planavimo ir valdymo sistemą, pagal kurią šios kompanijos būtų laikomos finansiškai atsakingomis už pakartotinio įdarbinimo priemones;
15. ragina Komisiją nustatyti priežastis, kodėl kai kurios valstybės narės dar nepasinaudojo EGF parama, nors jose ir vyko masinis etatų mažinimas, ir siūlyti atitinkamus sprendimus siekiant užtikrinti, kad EGF finansavimas būtų paskirstomas vadovaujantis Sąjungos uždaviniu skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei valstybių narių solidarumą (ES sutarties 3 straipsnis);
16. pabrėžia, kad EGF turėtų ir toliau finansuoti tik tas aktyvias darbo rinkos priemonės, kurios masinio etatų mažinimo atveju papildo pagal nacionalinius įstatymus numatytas priemones; taip pat siūlo, kad ateityje EGF remiamos išmokos visada būtų susietos su mokymo ir perkvalifikavimo priemonėmis, kurias taip pat finansuoja EGF, ir nepakeistų išmokų, numatytų pagal nacionalinę arba Bendrijos teisę arba kolektyvinius susitarimus;
17. prašo Komisijos ištirti EGF bendro finansavimo normos suderinimo su struktūriniams fondams atitinkamose valstybėse narėse taikoma norma galimybę
18. ragina paraiškose pateikti informaciją apie bendro finansavimo šaltinius;
19. ragina Komisiją atidžiau stebėti įgyvendinimo procesą ir užtikrinti, kad priemonių taikymo rezultatai būtų vienodai naudingi visiems darbuotojams, ir sukurti pažangiausios praktikos ir pavyzdžių duomenų bazę;
20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.