Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į direktyvas 2004/18/EB ir 2004/17/EB dėl viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo tvarkos(1) ir į Direktyvą 2007/66/EB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 22 d. įsigaliojusį Tarybos sprendimą 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu(3), kuriame viešųjų pirkimų direktyvos įvardijamos kaip Bendrijos teisės aktai, susiję su Konvencijoje reglamentuojamais klausimais,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. balandžio 15 d. PPO Susitarimą dėl viešųjų pirkimų,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir ypač į jos 26 straipsnį (neįgaliųjų asmenų integravimas),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl vienodų galimybių patekti į Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą dėl ES viešųjų pirkimų politikos modernizavimo (COM(2011)0015),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą „Platesnis e. viešojo pirkimo sistemos naudojimas Europos Sąjungoje“ (COM(2010)0571),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos siekiant skatinti verslą ir augimą(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl naujovių viešųjų pirkimų sistemoje(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 3 d. rezoliuciją „Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje“(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje“ (COM(2010)0543),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010)0608),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 9 d. profesoriaus Mario Monti ataskaitą „Nauja bendrosios rinkos strategija“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą SEC(2010)1214,

–  atsižvelgdamas į ataskaitą „MVĮ galimybių patekti į ES viešųjų pirkimų rinkas vertinimas“(8),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Viešieji pirkimai geresnei aplinkai užtikrinti“ (COM(2008)0400),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008)0394),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Strategijos “Europa 2020' pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ (COM(2010)0546),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 11–12 d. Regionų komiteto nuomonę dėl dokumento „ES viešųjų pirkimų politikos modernizavimas. Efektyvesnės Europos viešųjų pirkimų rinkos kūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Žaliosios knygos „ES viešųjų pirkimų politikos modernizavimas. Efektyvesnės Europos viešųjų pirkimų rinkos kūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Žaliosios knygos „Platesnis e. viešojo pirkimo sistemos naudojimas Europos Sąjungoje“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7–0326/2011),

A.  kadangi tinkamai veikianti ES viešųjų pirkimų rinka yra pagrindinė varomoji ekonomikos augimo jėga ir bendrosios rinkos pagrindas, be to, labai svarbi siekiant skatinti konkurenciją ir inovacijas bei spręsti sparčiai atsirandančius aplinkos ir socialinės viešosios politikos uždavinius, taip pat kokybiško užimtumo problemas, įskaitant atlyginimų, lygybės, socialinės sanglaudos bei įtraukties klausimus, kartu užtikrinant didžiausią naudą piliečiams, verslo įmonėms ir mokesčių mokėtojams;

B.  kadangi sukūrus Europos viešųjų pirkimų taisykles labai prisidėta prie skaidrumo padidinimo ir vienodo požiūrio užtikrinimo, kovos su korupcija ir profesionalumo vykdant viešųjų pirkimų procedūras;

C.  kadangi atsižvelgiant į tai, kad šiandienos ekonomikos sąlygomis labiau nei bet kada anksčiau svarbu užtikrinti optimalų viešųjų išlaidų panaudojimo veiksmingumą ir tuo pačiu kuo labiau mažinti įmonių patiriamas išlaidas, ir į tai, kad geriau veikianti viešųjų pirkimų rinka prisidėtų siekiant šių dviejų tikslų;

1.  pritaria Komisijos žaliajai knygai ir plataus masto konsultavimosi procesui kaip viešųjų pirkimų direktyvų peržiūros atskaitos taškui, laikantis Lisabonos sutarties nuostatų ir Europos Teisingumo Teismo (ETT) praktikos bei atsižvelgiant į peržiūrėtas valstybės pagalbos taisykles;

2.  nurodo, kad, nors ES viešųjų pirkimų direktyvų peržiūra 2004 m. prisidėjo prie naudingo tolesnio bendrosios viešųjų pirkimų rinkos kūrimo, praėjus keliems metams po direktyvų 2004/17/EB ir 2004/18/EB perkėlimo į nacionalinę teisę reikia įvertinti, ar būtina patobulinti ir išaiškinti direktyvas siekiant atsižvelgti į trūkumus, kurie paaiškėjo jas taikant; pabrėžia, kad, daugelio suinteresuotųjų subjektų nuomone, viešųjų pirkimų taisyklės yra itin sudėtingos, dėl to administracinės atitikties procedūros yra brangios ir sudėtingos; apgailestauja, kad nustatomi dažni netinkamo taisyklių perkėlimo į nacionalinę teisę atvejai ir kad trūksta mokymo priemonių; ragina Komisiją pasiūlyti esminį taisyklių supaprastinimą ir konsolidavimą, prireikus jas papildomai paaiškinant; be to, pabrėžia, kad platesnio masto IRT naudojimas dabar turi atlikti pagrindinį vaidmenį mažinant administracines procedūras ir sąnaudas ir kad įvairios Europos iniciatyvos dėl e. viešųjų pirkimų ir e. prekybos turėtų būti atitinkamai įgyvendinamos kartu su viešųjų pirkimų taisyklių pertvarka;

3.  ragina direktyvose aiškiai nurodyti, nurodyti, kad jų nuostatomis jokiai valstybei nedraudžiama laikytis TDO konvencijos Nr. C94 nuostatų; ragina Komisiją paskatinti visas valstybes nares laikytis tos konvencijos nuostatų; pabrėžia, kad norint užtikrinti veiksmingą tvarių viešųjų pirkimų sistemos veikimą reikia nustatyti aiškias ir nedviprasmiškas ES taisykles, kuriomis būtų tiksliai apibrėžta valstybių narių teisės aktų ir įgyvendinimo sistema;

Pirmasis uždavinys: teisės aktų aiškumo didinimas

4.  prašo išaiškinti direktyvų taikymo sritį; pažymi, kad pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas – valdžios institucijų vykdomas prekių, darbų ir paslaugų pirkimas siekiant patenkinti savo piliečių poreikius ir užtikrinti veiksmingą valstybės lėšų naudojimą ; nurodo, kad tam, jog procedūra būtų laikoma viešuoju pirkimu, perkančioji organizacija turi gauti tiesioginę naudą;

5.  ragina išaiškinti direktyvose pateiktas apibrėžtis, laikantis ETT praktikos ir nesusiaurinant ES viešųjų pirkimų taisyklių taikymo srities – pvz., apibrėžtį „įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja viešoji teisė“;

6.  primena savo 2010 m. gegužės mėn. rezoliuciją dėl naujovių viešųjų pirkimų sistemoje, kurioje atsižvelgta į ETT praktiką ir nuspręsta, kad viešojo sektoriaus subjektų bendradarbiavimui viešųjų pirkimų taisyklės netaikytinos, jeigu tenkinami šie kriterijai: partnerystės tikslas – atlikti visų susijusių valdžios institucijų pareigą, t. y. kokią nors su viešuoju interesu susijusią užduotį šią užduotį atlieka išskirtinai tik atitinkamos viešosios institucijos, t. y. neįtraukiamas privatus kapitalas; taip pat veikla iš esmės vykdoma siekiant įgyvendinti susijusių viešųjų institucijų tikslus; pabrėžia, kad užduočių perdavimas iš vienų viešojo sektoriaus organizacijų kitoms yra valstybių narių vidinio administracinio organizavimo klausimas ir jam netaikomos viešųjų pirkimų taisyklės; laikosi nuomonės, kad šie paaiškinimai turėtų būti kodifikuoti viešųjų pirkimų direktyvose;

7.  pabrėžia, kad viešųjų paslaugų koncesijoms Europos viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos; primena, kad reikia atsižvelgti į procedūrų sudėtingumą ir didelius teisinės kultūros bei praktikos skirtumus valstybėse narėse viešųjų paslaugų koncesijų srityje; mano, kad diskusijos dėl termino „paslaugų koncesijos“ ir dėl tokias koncesijas reglamentuojančio teisinio pagrindo nustatymo pažengė į priekį priėmus 2004 m. direktyvas dėl viešųjų pirkimų ir dėl papildomos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos; pabrėžia, kad teisės akto dėl paslaugų koncesijų pasiūlymas pasiteisintų tik tuo atveju, jei jis padėtų pašalinti vidaus rinkos veikimo iškraipymus; pabrėžia, kad iki šiol nebuvo nustatytas nė vienas tokio pobūdžio iškraipymas, todėl teisės aktas dėl paslaugų koncesijų nebus reikalingas, jei jis nepadės akivaizdžiai pagerinti vidaus rinkos veikimo;

8.  pabrėžia, kad ir toliau turėtų būti skiriamos A ir B paslaugų kategorijos, kaip tai yra daroma, nes B paslaugų kategorijai taikomos mažiau griežtos nuostatos pateisinamos dėl tai kategorijai būdingo daugiausia vietos arba regioniniu lygmeniu teikiamų paslaugų pobūdžio; ragina Komisiją parengti priemones, kurios padėtų vietos ir regioninėms valdžios institucijoms lengviau nuspręsti, kuriai kategorijai priklauso konkrečios sutarties užduotys;

9.  todėl pabrėžia, kad viešųjų pirkimų teisės taikymas teikiant su asmenimis susijusias socialines paslaugas dažnai yra netinkama priemonė siekti optimalių rezultatų tų paslaugų naudotojams; ragina Europos teisės lygmeniu pripažinti išbandytas valstybių narių procedūras, grindžiamas tuo, kad visiems paslaugų teikėjams, tenkinantiems iš anksto įstatymais nustatytas sąlygas, neatsižvelgiant į jų teisinį statusą turėtų būti leidžiama teikti paslaugas, jei laikomasi bendrųjų vienodo požiūrio, skaidrumo ir nediskriminacijos principų;

10.  pabrėžia, kad turėtų būti vengiama nustatyti naujas viešųjų pirkimų rinkoms skirtas taisykles, pagal kurias nustatomos mažesnės nei ES įtvirtintos ribos, nes tai gali sukelti pavojų nacionaliniu lygmeniu nusistovėjusiam teisiniam tikrumui;

11.  ragina Komisiją suderinti Teisių gynimo priemonių direktyvą su naująja viešųjų pirkimų sistema, kuri bus parengta po dabartinės peržiūros, ir atlikti tai kartu pateikiant pagrindinį pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto, siekiant užtikrinti nuoseklumą;

12.  pabrėžia Komisijos atsakomybę prižiūrėti, ar ES direktyvos į valstybių narių nacionalinę teisę perkeliamos teisingai;

Antrasis uždavinys: visapusiško viešųjų pirkimų potencialo plėtojimas – geriausias kainos ir kokybės santykis

13.  mano, kad siekiant visapusiškai išplėtoti viešųjų pirkimų potencialą mažiausios kainos kriterijus nebeturi būti lemiamas sudarant sutartis ir kad jį apskritai reikėtų pakeisti ekonomiškai naudingiausio (ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės naudos požiūriu) pasiūlymo kriterijumi, atsižvelgiant į viso atitinkamų prekių, paslaugų arba darbų gyvavimo ciklo sąnaudas; pabrėžia, kad dėl to neturėtų būti atmetamas lemiamas mažiausios kainos kriterijus itin standartizuotų prekių ar paslaugų atveju; prašo Komisijos glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti plataus masto neprivalomą gyvavimo ciklo išlaidų apskaičiavimo metodiką; pabrėžia, kad parama „didžiausios ekonominės naudos“ kriterijui skatintų naujovių diegimą ir pastangas siekti aukščiausios kokybės bei didžiausios naudos, t. y. laikytis strategijos „Europa 2020“ reikalavimų; pabrėžia, kad tai ypač svarbu prekių, kurios turi įtakos vartotojų sveikatai, pvz., maisto sektoriuje, viešųjų pirkimų atveju, kai svarbus vaidmuo tenka kokybei ir gamybos metodams; pabrėžia, kad viešųjų pirkimų taisyklės turėtų būti pakankamai lanksčios siekiant užtikrinti, kad pasyvūs vartotojai, pvz., ligoninėse, vyresnio amžiaus žmonių priežiūros įstaigose, mokyklose ir vaikų darželiuose, turėtų lygias galimybes gauti sveiką maistą už tinkamą kainą, o ne tik prieinamą pigiausią;

14.  pripažįsta, kad viešieji pirkimai, jei jie naudojami veiksmingai, gali būti tikra varomoji jėga siekiant remti kokybiškas darbo vietas, darbo užmokestį ir sąlygas, taip pat lygybę, lavinti įgūdžius, skatinti aplinkosaugos politiką ir teikti paskatas moksliniams tyrimams bei naujovėms; ragina Komisiją skatinti vyriausybes ir perkančiąsias organizacijos didinti tvarių viešųjų pirkimų, padedančių remti ir skatinti aukštos kokybės užimtumą ir teikti kokybiškas paslaugas bei prekes Europoje, naudojimą; ragina Komisiją išnagrinėti, kaip viešieji pirkimai padėjo siekti platesnių ES tikslų, ir nurodyti, kas turėtų būti padaryta siekiant geriau įgyvendinti šiuos tikslus ateityje;

15.  primena, kad ikiprekybiniai viešieji pirkimai yra nepakankamai naudojama priemonė, kuri gali skatinti inovacijas vykdant viešuosius pirkimus ir ženkliai prisidėti prie pirmaujančių rinkų nustatymo bei kūrimo ir MVĮ galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose gerinimo; taip pat mano, kad dėl siūlomo rizikos ir naudos (INT) pasidalijimo modelio, taikytino vykdant ikiprekybinius viešuosius pirkimus, bus reikalingas teisinis išaiškinimas ir supaprastinimas, kad viešųjų pirkimų dalyviams būtų sudarytos sąlygos nuolat ir veiksmingai naudoti šią priemonę; todėl ragina Komisiją, atliekant bendrą peržiūrą, pasiūlyti atitinkamus viešųjų pirkimų arba valstybės pagalbos taisyklių pakeitimus siekiant jas pritaikyti taip, kad būtų paskatintas ikiprekybinių viešųjų pirkimų naudojimas;

16.  pažymi viešųjų pirkimų standartų svarbą, nes jie gali padėti viešųjų pirkimų organizatoriams veiksmingai ir skaidriai pasiekti savo politinius tikslus; taigi ragina plėtoti nuolat atnaujinamą standartų, ypač susijusių su aplinkos ir socialiniais kriterijais, duomenų bazę, kuri turi būti prieinama valdžios institucijoms siekiant užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos, rengiančios pasiūlymus, galėtų susipažinti su atitinkamomis gairėmis ir taisyklėmis ir lengvai patikrinti jų atitiktį atitinkamiems standartams;

17.  siekdamas įgyvendinti supaprastinimo ir inovacijų tikslus, ragina viešųjų pirkimų srityje labiau remtis nediskriminaciniais ir atviraisiais standartais, ypač prieinamumo, IRT ir aplinkos srityse;

18.  pabrėžia, kad prekės pagaminimo ar paslaugos suteikimo tausumas pagrįstai laikomas produkto kriterijumi, kuris gali būti naudojamas, palyginti su netausiai pagamintomis prekėmis arba suteiktomis paslaugomis, kad perkančiosioms organizacijoms būtų suteikta galimybė skaidriai kontroliuoti jų sudarytų sutarčių aplinkosauginį ir socialinį poveikį, tačiau pat metu nebūtų susilpninta būtina sąsaja su sutarties objektu; nurodo, kad, kai tai tinkama ir tikslinga, reikia aiškiau nustatyti sąlygas, kada į visų rūšių sutarčių technines specifikacijas turi būti įtraukti reikalavimai dėl gamybos proceso; atkreipia dėmesį į bylą Wienstrom, kuri tapo klasikiniu pavyzdžiu, kaip ir kodėl gamybos charakteristikos gali būti laikomos techninėmis specifikacijomis;

19.  pabrėžia, kad būtina stiprinti viešųjų pirkimų tvarumo aspektą, sudarant sąlygas įtraukti jį į kiekvieną viešųjų pirkimų procedūrų etapą (t. y. gebėjimų bandymai, techninės specifikacijos, sutarties vykdymo sąlygos);

20.  nurodo, kad siekdamos geresnio informuotumo apie prekių, darbų ir paslaugų poveikį aplinkai ir klimatui, viešųjų pirkimų institucijos į „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“ įvertinimą turėtų įtraukti aplinkosaugos išlaidas ir pateikti savo atliktą viso gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimą;

21.  pabrėžia, kad direktyvų tekstas dėl neįgaliųjų prieigos gerinimo turi būti konkretesnis;

22.  mano, kad dabartinės subrangos sutarties sudarymo nuostatos turėtų būti sugriežtintos, nes daugybės subrangos sutarčių lygmenų taikymas gali kelti problemų laikantis kolektyvinių sutarčių, darbo sąlygų ir sveikatos bei saugumo normų; todėl prašo, kad valdžios institucijoms būtų suteikiama visa su subrangovais susijusi informacija prieš sudarant sutartį; prašo Komisijos, atsižvelgiant į būsimą direktyvų peržiūrą, įvertinti, ar reikalingos papildomos subrangos sutarčių sudarymo taisyklės, pavyzdžiui, dėl atsakomybės grandinės nustatymo, ypač siekiant išvengti, kad MVĮ subrangovams nebūtų taikomos blogesnės sąlygos negu pagrindiniam viešojo pirkimo sutartį sudarusiam rangovui taikomos sąlygos;

23.  pripažįsta, kad ES gali atlikti labai svarbų vaidmenį palengvindama sėkmingą viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių plėtrą skatindama sąžiningą konkurenciją ir visose valstybėse narėse skleisdama geriausią patirtį, susijusią su socialine ir užimtumo politika; tačiau pabrėžia, kad labai skiriasi šioje srityje taikomi valstybių narių teisiniai ir procedūriniai reikalavimai; todėl ragina Komisiją geriau apibrėžti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės koncepciją, ypač susijusią su šalių prisiimama bendra rizika ir ekonominiais įsipareigojimais;

24.  ragina Komisiją iš naujo įvertinti, koks turi būti tinkamas tiekimo ir paslaugų sutarčių ribinių dydžių lygis, ir prireikus jį padidinti siekiant palengvinti galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, be kita ko, nepelno ir socialinės paskirties subjektams, taip pat MVĮ; prašo atidžiai atsižvelgti į PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų teisiškai privalomus reikalavimus; pabrėžia, jog taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad, be ir taip sunkių derybų dėl viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo, padidinus ribinius dydžius Europoje lengvai gali kilti daugiau sunkumų ES prekybos politikai;

25.  pabrėžia, kad bet kokio masto ES viešųjų pirkimų taisyklių taikymo išplėtimas į „ką pirkti“ sritį būtų svarbus dabartinės tvarkos pokytis ir turėtų būti nuodugniai įvertintas; abejoja, kad tai prisidėtų prie paprastinimo ir racionalizavimo proceso, ir nuogąstauja, kad dėl to taisyklės taptų dar sudėtingesnės, nes būtų pateikiama daug išimčių, kurias realybėje būtų sunku suvaldyti – viešųjų pirkimų direktyvos yra procedūrų direktyvos („kaip pirkti“), kurios neturi būti papildytos nuostatomis dėl to, „ką pirkti“;

Trečiasis uždavinys: taisyklių paprastinimas ir lankstesnių procedūrų nustatymas

26.  nurodo, kad direktyvos dažnai vertinamos kaip pernelyg išsamios ir jos tapo daugiau techninio pobūdžio bei sudėtingesnės, taip pat labai padidėjo teisinė rizika, kad šias direktyvas pažeis tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjai; pažymi, kad iššūkių vengimas lemia baimę rizikuoti, o dėl to slopinamos inovacijos ir tvarus vystymasis, todėl tikrai pernelyg dažnai perkančiosios organizacijos pasirenka mažiausią kainą, o ne ekonomiškai geriausią variantą; prašo siekti daugiau lankstumo derybų ir bendravimo srityse, derinant tai su priemonėmis, kurios padėtų užtikrinti skaidrumą ir išvengti piktnaudžiavimo bei diskriminacijos, ir ragina aiškiai leisti vykdyti rinkos konsultacijas, kurios galėtų būti pirmas žingsnis;

27.  pažymi, kad viešųjų pirkimų politika, visų pirma, turi užtikrinti veiksmingą valstybės lėšų panaudojimą, siekti optimalių viešųjų pirkimų rezultatų taikant aiškias, skaidrias ir lanksčias procedūras bei sudaryti galimybes Europos įmonėms konkuruoti vienodomis sąlygomis visoje Sąjungoje;

28.  pritaria tam, kad peržiūrint Europos viešųjų pirkimų teisę, būtų taikomos aiškios, paprastos ir lanksčios taisyklės, pateikiamos ne taip išsamiai, kurios viešųjų pirkimų procedūras padarytų paprastesnes, lengvesnes, pigesnes, atviresnes MVĮ ir palankesnes investicijoms; taigi mano, kad reikia daugiau vadovautis bendrais skaidrumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principais; mano, kad viešųjų pirkimų taisyklių supaprastinimas suteiktų galimybę sumažinti klaidų riziką ir geriau atitiktų mažų viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių subjektų poreikius;

29.  pritaria tam, kad būtų įvertinta, ar galėtų būti leidžiama plačiau, negu numatyta esamose direktyvose, naudoti derybų procedūrą iš anksto apie tai paskelbiant ES mastu, kad perkančiosios organizacijos ir įmonės galėtų geriau palaikyti ryšius ir kad būtų galima geriau tarpusavyje suderinti paklausą bei pasiūlą; mano, kad, jei bus pritarta derybų procedūros taikymo srities išplėtimui, turėtų būti nustatytos papildomos apsaugos nuo piktnaudžiavimo priemonės, pvz., įpareigojimas perkančiosioms organizacijoms nuo pat pradžių bet kuriam konkurso dalyviui nustatyti bent tam tikras minimalias sąlygas dėl procedūros tvarkos, kaip tai daroma patikimų privačiųjų pirkimų atveju, taip pat nustatyti reikalavimus dėl rašytinių dokumentų;

30.  ragina Komisiją persvarstyti dabartines nuostatas dėl tiekėjų kvalifikacijos (ypač pagrindų susitarimus, dinamines pirkimo sistemas ir kvalifikacijų sistemų naudojimą komunalinių paslaugų pirkimų atveju), siekiant, kad bet kokios naujos nuostatos dėl kvalifikacijos padėtų sumažinti sąnaudas ir terminus, būtų patrauklios tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek ekonominės veiklos vykdytojams ir padėtų pasiekti geriausių galimų rezultatų;

31.  pakartoja savo prašymą dėl sistemingo leidimo teikti alternatyvius pasiūlymus (arba variantus), nes tai lemiamas veiksnys skatinant ir platinant novatoriškus sprendimus; pabrėžia, kad poreikio aprašymas nurodant pajėgumo ir funkcionalumo reikalavimus bei aiškus leidimas teikti variantus pasiūlymo teikėjams suteikia galimybę siūlyti novatoriškus sprendimus, visų pirma daug inovacijų diegiančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, IRT; taip pat prašo, kad būtų išnagrinėtos visos teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusios priemonės, skirtos užtikrinti didesnį viešųjų pirkimų rinkos dalyvavimą skatinant inovacijas Europoje;

32.  ragina Komisiją išaiškinti viešųjų pirkimų reglamentavimo sistemą, ypač kai tai sietina su sutarčių vykdymo etapu (pvz., galiojančios sutarties esminius pakeitimus, su rangovu susijusius pakeitimus ir sutarčių nutraukimą);

33.  apgailestauja, kad konkurso dalyvių galimybės ištaisyti savo pasiūlymų klaidas yra ribotos; todėl prašo Komisijos nustatyti, kokias klaidas konkurso dalyviai gali ištaisyti, kokius papildomus tikslinimus galima atlikti ir kaip užtikrinti skaidrumą bei vienodą požiūrį;

34.  nurodo, kad perkančiosioms organizacijoms turėtų būti galima pasinaudoti, vadovaujantis oficialia įvertinimo ataskaita, ankstesne patirtimi konkurso dalyvio atžvilgiu; rekomenduoja išimčių atžvilgiu nustatyti terminą, kuriuo būtų užtikrintas skaidrumas ir objektyvumas; atkreipia dėmesį į tai, kad direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB turi būti pateiktas teisės aktų išaiškinimas, kuriame būtų nurodyta, kad konkurso dalyvis, kuris buvo pripažintas kaltu dėl nusižengimo per ankstesnę viešųjų pirkimų procedūrą, gali atgauti patikimumą po to, kai visapusiškai įrodo, kad jis atliko veiksmingą apsivalymo procedūrą; mano, kad toks išaiškinimas skatintų kovos su korupcija priemonių, grindžiamų paskatomis sparčiau įveikti korupciją, taikymą ir panaikintų didelį teisinį neapibrėžtumą;

35.  apgailestauja, kad žaliojoje knygoje nepaminėti trūkumai, patirties ir žinių viešųjų pirkimų srityje trūkumas ir viešųjų pirkimų strategijų netinkamumas; pažymi, kaip svarbu skatinti perkančiųjų organizacijų ir rinkos dalyvių profesionalumą ir užtikrinti jų objektyvumą, visų pirma remiant tam skirtų mokymų programų plėtrą; rekomenduoja sukurti kompetencijos centrų tinklą dabartinėse nacionalinėse sistemose ir skatinti valstybių narių keitimąsi informacija ir gerąja patirtimi; taip pat ragina tiek nacionalinio, tiek ir ES lygmens daugelį subjektų vienijančias organizacijas imtis bendros atsakomybės skleidžiant turimą atitinkamą informaciją ir palengvinant jų narių keitimąsi informacija visoje Europoje; pabrėžia aiškių ir suprantamų vadovų reikšmę ir užsakovams, ir konkurso dalyviams; apgailestauja, kad išleisti dokumentai „Ekologiškas pirkimas. Aplinkai naudingų viešųjų pirkimų vadovas“ (angl. 'Buying green! A handbook on environmental public procurement„) ir “Socialinis pirkimas. Vadovas siekiant atsižvelgti į socialinius viešųjų pirkimų aspektus' (angl. 'Buying Social: A Guide to Taking Account of Social Considerations in Public Procurement„), atitinkamai išleisti 2005 ir 2010 m., šiuo aspektu nėra pakankamai naudingi;

36.  pažymi, kad tik 1,4 % sutarčių sudaromos su įmonėmis iš kitos valstybės narės; pabrėžia, kad didinant užsakovų ir konkurso dalyvių profesionalumą ir juos geriau apmokant ES sustiprėtų konkurencija ir būtų geriau išnaudojami viešųjų pirkimų vidaus rinkos pranašumai;

Ketvirtasis uždavinys: geresnių galimybių dalyvauti MVĮ sudarymas

37.  pabrėžia, kad tai, jog MVĮ kaip Europos ekonomikos varikliui, geros galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, yra gyvybiškai svarbios siekiant išsaugoti darbo vietas, tvarų vystimąsi, inovacijas ir augimą; pažymi, kad supaprastinus procedūras ir administracinius formalumus, taip pat parengus MVĮ palankias strategijas ir įgyvendinus gerosios patirties kodeksą, MVĮ bus suteikta geresnių galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir jos galės juose dalyvauti lygesnėmis ir sąžiningesnėmis sąlygomis; mano, kad mokesčių mokėtojų pinigai galėtų būti panaudojami geriau, visoms įmonėms sukuriant supaprastintas, vienodas ir teisingas sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; pažymi, kad paprastai MVĮ neturi didelių ir specializuotų administracinių gebėjimų, todėl būtina užtikrinti kuo mažesnius administracinius reikalavimus;

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad atrankos kriterijai dėl finansinės būklės, pvz., susiję su bendrovės apyvarta, turėtų būti proporcingi konkrečios sutarties pobūdžiui; perspėja Komisiją ir valstybes nares, kad jos, priimdamos lanksčias ir patogias priemones, nekurtų naujų kliūčių MVĮ ir visų pirma atsižvelgtų į jų interesus; prašo Komisijos, siekiant pagerinti prieigą prie viešųjų pirkimų konkursų ir didinti jų skaidrumą, ypač siekiant naudos mažesnėms perkančiosioms organizacijoms ir konkurso dalyviams, modernizuoti interneto svetainę „Tenders Electronic Daily“ (TED) siekiant ją padaryti prieinamesnę pagerinus jos patrauklumą ir patogumą naudoti, ypatingą dėmesį skiriant paieškos kriterijams ir kokybei bei kiekvieno konkurso santraukos vertimų išsamumui; rekomenduoja, kad interneto svetainėje TED būtų pasiūlyta įspėjimo paslauga naudotojams, informuojant juos, kai paskelbiamas naujas juos dominantis konkursas;

39.  prašo Komisijos didinti informuotumą apie tai, kaip svarbu pirkimą skirstyti dalimis, ir svarstyti galimybę taikyti principą „taikyk arba paaiškink“, kuriuo vadovaujantis privaloma laikytis taisyklių dėl tokių aspektų kaip skirstymas į dalis arba jų nesilaikymas turi būti paaiškintas;

40.  pažymi, kad perkančiosios organizacijos turėtų labiau išnaudoti galimybes skirstyti viešųjų pirkimų sutartis į dalis, nes tai suteiktų MVĮ daugiau galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu ir didintų konkurenciją; skatina MVĮ bendrai dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir sudaryti jungtines sutartis, kurios leistų joms pasinaudoti masto ekonomija, pvz., logistikos ir transporto srityse; ragina, kad valdžios institucijos būtų lanksčios šių šiuolaikinių savanoriškų susitarimo formų atžvilgiu; ragina Komisiją išnagrinėti visas galimybes skatinti MVĮ ir nedidelių struktūrų laikiną arba nuolatinį jungimąsi, siekiant suteikti joms galimybę atitikti kvietimo dalyvauti nesuskirstyto dalimis konkurso sąlygas neprisiimant subrangovo statuso; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją visų pirma ištirti dabartinę subrangos sutarčių su MVĮ sudarymo tvarką atvejus, kai su jomis (dažnai mažiau palankiomis sąlygomis nei suteikiamos pagrindiniam rangovui) sudaromos sutartys vykdyti dalį sutarties, kuri nebuvo padalyta ir todėl buvo pernelyg didelė, kad MVĮ galėtų dalyvauti atitinkamame viešųjų pirkimų konkurse;

41.  siūlo, kad, esant galimybei, būtų leista teikti įmonių parengtus pareiškimus, ir kad originalių dokumentų būtų reikalaujama tik iš kandidatų, įtrauktų į galutinį sąrašą, arba konkurso laimėtojų, vis dėlto vengiant galimo vėlavimo ir rinkos iškraipymų dėl neteisingų pareiškimų; prašo, kad Komisija skatintų naudotis visų valstybių narių pripažįstamu „viešųjų pirkimų pasu“, kuriuo būtų patvirtinama, kad ekonominės veiklos vykdytojas atitinka ES teisės aktuose dėl viešųjų pirkimų nustatytas sąlygas; pabrėžia, kad Europos išankstinio kvalifikacijos vertinimo sistema turėtų būti naudinga priemonė, jei ji būtų paprasta, nebrangi ir lengvai prieinama MVĮ;

Penktasis uždavinys: patikimų procedūrų užtikrinimas ir priemonės, skirtos išvengti nesąžiningų pranašumų

42.  siekdamas, kad būtų kovojama su viešųjų pirkimų korupcija, ragina Komisiją skatinti veiksmingesnę ataskaitų teikimo praktiką, taip pat valstybių narių keitimąsi informacija apie draudimus dalyvauti konkurse nepatikimiems pasiūlymų teikėjams; ragina Komisiją pateikti aiškias apie teisės pažeidimą pranešusių asmenų apsaugos taisykles pagal Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje 1729(2010) pateiktas rekomendacijas(9), didinti ES lėšomis finansuojamų sutarčių skaidrumą ir skatinti šviečiamuosius veiksmus tiek instituciniu, tiek visuomeniniu lygmeniu;

43.  pažymi, kad kai kurios valstybės narės jau vykdo efektyvias viešųjų pirkimų procedūras, kuriomis užtikrinamas skaidrumas ir efektyvus mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas; ragina Komisiją išanalizuoti valstybių narių pažangiąją patirtį šioje srityje ir nustatyti efektyviausius viešųjų pirkimų principus ES mastu;

44.  atkreipia dėmesį į tai, kad kova su korupcija ir favoritizmu yra vienas iš direktyvų tikslų; pabrėžia, kad valstybės narės šioje srityje susiduria su skirtingais iššūkiais ir kad dėl siekio parengti Europos lygmens priemones kyla pavojus, kad gali būti sužlugdytos pastangos racionalizuoti ir supaprastinti taisykles ir kad gali atsirasti daugiau biurokratijos; pabrėžia, kad skaidrumo ir konkurencijos principai yra kovos su korupcija pagrindas; ragina parengti bendrą požiūrį dėl vadinamųjų apsivalymo priemonių, siekiant išvengti rinkos iškraipymų ir užtikrinti teisinį tikrumą ekonominės veiklos vykdytojams ir perkančiosioms organizacijoms;

45.  laikosi nuomonės, kad atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų sutartys susijusios su viešaisiais fondais, jos turėtų būti skaidrios ir atviros viešai patikrai; ragina Komisiją pateikti atitinkamą išaiškinimą, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą vietos ir kitoms valdžios institucijoms bei suteikti joms galimybę informuoti piliečius apie savo sutartinius įsipareigojimus;

46.  ragina Komisiją įvertinti problemas, susijusias su ypač mažos vertės pasiūlymais, ir pasiūlyti tinkamus sprendimus; rekomenduoja perkančiosioms organizacijoms iš anksto pateikti pakankamai informacijos apie gautus neįprastai mažos vertės pasiūlymus kitiems konkurso dalyviams, siekiant sudaryti sąlygas jiems įvertinti, ar yra pagrindo inicijuoti peržiūros procedūrą; prašo geriau suderinti ES bendrąją išorės prekybos politiką ir valstybių narių tvarką, taikomą priimant neįprastai mažos vertės konkurso pasiūlymus;

Šeštasis uždavinys: e. viešųjų pirkimų plėtra

47.   palankiai vertina Komisijos žaliąją knygą dėl e. viešųjų pirkimų plėtros; atkreipia dėmesį, kad nepavyko pasiekti e. viešųjų pirkimų veiksmų plane užsibrėžto tikslo ir kad reikalingas aktyvesnis politinis vadovavimas visais valdžios lygiais, įskaitant ES lygiu, siekiant išlaikyti ir paspartinti perėjimą prie e. viešųjų pirkimų; nori, kad bent 50 proc. viešųjų pirkimų procedūrų ir ES institucijose, ir valstybėse narėse būtų atliekama elektroniniu būdu, atsižvelgiant į įsipareigojimą, kurį valstybių narių vyriausybės prisiėmė 2005 m. Mančesteryje vykusioje ministrų konferencijoje e. valdžios tema;

48.  pabrėžia, kad Komisija turi suvaidinti unikalų vaidmenį standartizacijos pažangos ir infrastruktūros plėtojimo klausimais, nes, pvz., e. parašų ir laiko žymėjimo sistemos atveju saugumo tikslais reikalinga bendrai sutarta forma; ragina Komisiją parengti bendrus standartus; pabrėžia, kad dėl konkurso dalyvio tapatybės nustatymui skirtų apsunkinančių techninių reikalavimų gali kilti kliūčių veiklos vykdytojams; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina sukurti standartizuotą elektroninio parašo sistemą; ragina valstybes nares pasirūpinti, kad veiktų sertifikavimo paslaugų teikėjų joms prižiūrint išduotų sertifikatų patvirtinimo sistema;

49.  pabrėžia atvirų standartų ir technologijų neutralumo svarbą siekiant užtikrinti skirtingų sistemų sąveiką ir išvengti pardavėjų monopolizmo; prašo Komisijos užtikrinti realią valstybėse narėse jau veikiančių skirtingų e. viešųjų pirkimų sistemų sąveiką, labiau pasinaudojant ES iniciatyvų, pvz., PEPPOL ir e-CERTIS, gautais rezultatais;

50.  atkreipia dėmesį, kad visi teisės aktų pasiūlymai išplėsti ir supaprastinti e. viešųjų pirkimų naudojimą turėtų būti integruoti į pagrindinių viešųjų pirkimų direktyvų peržiūrą, be to, jie turėtų atitikti viešųjų pirkimų nuostatų taikymo sritį ir bendrąsias jų taisykles, pvz., įsipareigojimus, susijusius su leistinomis ribomis;

51.  pabrėžia, kad e. viešieji pirkimai gali supaprastinti visą viešųjų pirkimų procesą ir užtikrinti šios sistemos veiksmingumą, dėl kurio tiek įmonėms, tiek ir viešojo administravimo institucijoms būtų galima sutaupyti daug išlaidų ir laiko, be to, būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir prieinamumas; pažymi, kad ypač elektroniniais pirkimais atveriamos naujos perspektyvos modernizuoti viešųjų pirkimų administravimą; pakartoja, kad e. pirkimai turėtų būti pigesni, tikslingesni ir skaidresni nei įprasti viešųjų pirkimų konkursai; vis dėlto mano, kad vis dar išlieka galimybių tobulinti ir dar daugiau turėtų būti padaryta prieigos prie patikimos, palyginamos ir objektyvios informacijos ir statistinių duomenų srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naudotis e. viešaisiais pirkimais tarpvalstybiniu mastu;

52.  atkreipia dėmesį, kad teisės aktai – ne vienintelė svarbi sritis siekiant skatinti pokyčius; todėl ragina Komisiją ieškoti naujų keitimosi patirtimi būdų, dalytis geriausia patirtimi ir skleisti žinias tarpvalstybiniu lygmeniu vietos ir regionų veikėjams; pabrėžia, kad visų pirma reikia toliau stiprinti su elektroninių viešųjų pirkimų sritimi susijusio personalo gebėjimus ir supratimą, taip pat padėti MVĮ stiprinti reikalingas žinias ir pajėgumus, pasitelkiant nacionalinio ir (arba) ES lygmens paskatas, kad MVĮ ir didelėms įmonėms būtų užtikrintos vienodos sąlygos; palankiai vertina Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kaip naują tarpvalstybinių e. viešųjų pirkimų skatinimo priemonę, kuri padeda plėtoti skaitmeninę bendrąją rinką;

53.  palankiai vertina Europos Komisijos 2011–2015 m. laikotarpio e. vyriausybės veiksmų plane paskelbtą siekį plėtoti epractice.eu platformą, kaip veiksmingą priemonę valstybių narių ir e. valdžios specialistams, skirtą keistis patirtimi ir informacija, be to, ragina išplėsti taikymo sritį, siekiant įtraukti į ją vietos ir regionų specialistus;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 134, 2004 4 30. (2) OL L 335, 2007 12 20, p. 31. (3) OL L 23, 2010 1 27, p. 35. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0233. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0146. (6) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 38. (7) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 10. (8) http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/business-environment/files/smes_access_to_public_procurement_final_report_2010_en.pdf (9) Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliucija dėl asmenų, pranešusių apie teisės pažeidimus, apsaugos; tekstas priimtas 2010 m. balandžio 29 d.