2011 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2012 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto su Tarybos pakeitimais – visi skirsniai (13110/2011 – C7-0247/2011 – 2011/2020(BUD)) ir dėl 2012 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto taisomųjų raštų Nr. 1/2012 (COM(2011)0372) ir Nr. 2/2012 (COM(2011)0576))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį ir į Europos atominės energijos komiteto steigimo sutarties 106a straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2007/436/EB, Euratomas, dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(1),
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl bendrų 2012 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių(4),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2012 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos – I skirsnis – Parlamentas(5),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija pateikė 2011 m. gegužės 26 d. (COM(2011)0300),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2012 m. biudžeto projekto(6),
– atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 25 d. priimtą Tarybos poziciją dėl Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto (13110/2011 – C7–0247/2011),
– atsižvelgdamas į Komisijos atitinkamai 2011 m. birželio 17 d. ir 2011 m. rugsėjo 16 d. pateiktus Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto taisomuosius raštus Nr. 1/2012 ir Nr. 2/2012,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75b straipsnį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A7–0354/2011),
III SKIRSNIS Bendrosios pastabos
1. primena, kad stiprios, tvarios ir įtraukios ekonomikos skatinimas, kai kuriamos darbo vietos ir užtikrinamas aukštos kokybės užimtumas, įgyvendinant septynias strategijos „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas, yra tikslas, kuriam bendrai pritaria visos 27 valstybės narės ir ES institucijos; primena, kad įgyvendinant šią strategiją iki 2020 m. reikės didelių į ateitį orientuotų investicijų, kurių suma, kaip numatoma 2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate „ES biudžeto peržiūra“ (COM(2010)0700), bus ne mažesnė kaip 1 800 mlrd. EUR; todėl pabrėžia, kad dabar reikia atlikti būtinas investicijas ir ES, ir valstybių narių lygmeniu, ir kad jų negalima ilgiau atidėlioti;
2. primena, kad siekiant padėti Europai atsigauti nuo krizės ir tapti stipresne, pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo „Europa 2020“ strategija turi būti 2012 m. ES biudžeto strategijos centre;
3. atsižvelgdamas į tai, yra labai susirūpinęs, kad dėl dabartinės krizės itin sumažėjo valstybinės investicijos tam tikrose minėtose srityse, nes valstybės narės pakoregavo nacionalinius biudžetus; ragina iš pagrindų pakeisti šią tendenciją ir yra tvirtai įsitikinęs, kad būtina užtikrinti investicijas ES ir nacionaliniu lygmenimis, jei visoje Sąjungoje norima įgyvendinti strategiją „Europa 2020“; mano, kad ES biudžetas turi būti priemonė, padedanti valstybėms narėms vykdyti atgaivinimo politiką, skatinant ir remiant nacionalines investicijas, kurios intensyvintų augimą ir užimtumą; pabrėžia, kad tai visapusiškai atitinka Europos semestro dinamiką, kadangi semestras kaip naujas Europos ekonominės valdysenos mechanizmas padeda stiprinti ES ir nacionalinių biudžetų suderinamumą, sąveiką ir papildomumą siekiant bendrai sutartų strategijos „Europa 2020“ tikslų;
4. dar kartą primena, kad ES biudžeto jokiu būdu nereikėtų suvokti ir vertinti vien tik kaip finansų srities klausimo, kurio sprendimas užkraunamas nacionaliniams biudžetams, ir mano, kad, priešingai, jį reikėtų suprasti kaip galimybę paspartinti tas iniciatyvas ir investicijas, kurios patenka į Sąjungos interesų sritį ir visai Sąjungai duoda papildomos naudos ir dėl daugelio kurių bendrai sprendžia Parlamentas ir Taryba, taip pat jos įteisinamos nacionaliniu lygmeniu;
5. primena, kad ES biudžetas yra papildomojo pobūdžio, nes jo lėšomis papildomos iš nacionalinių biudžetų skiriamos lėšos, ir jis suteikia impulsą, kad būtų galima skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat pabrėžia, kad atsižvelgiant į jo esminį pobūdį ir ribotą dydį jis neturėtų būti stabdomas ir varžomas arbitraliniais sumažinimais, bet priešingai – tikslinės sritys turėtų būti stiprinamos;
6. pripažįsta, kad ES, tiek valstybių narių, tiek Sąjungos lygmeniu labai trūksta lėšų; pabrėžia, kad, suteikus didelę svarbą ekonomiškumo sąvokai, visos programos ir išlaidos turėtų būti atidžiai analizuojamos įgyvendinamumo, produktyvumo ir veiksmingumo požiūriais;
7. atkreipia dėmesį į tai, kad maržos, kurios numatytos pagal Daugiametę finansinę programą (DFP), neužtikrina pakankamos veiksmų laisvės, ypač pagal 1a išlaidų pakategorę ir 4 išlaidų kategoriją, todėl sumažėja Sąjungos pajėgumas reaguoti į politikos pokyčius ir atsižvelgti į nenumatytus poreikius nekeičiant nustatytų prioritetų; pabrėžia, kad atsižvelgiant į Sąjungos siekiamų tikslų mastą reikės lėšų, kurios būtų daug didesnės negu dabartinėje DFP numatytos maksimalios sumos; atsižvelgdamas į tai, primena, kad dėl iškilusių įvairių uždavinių ir naujų prioritetų, kaip antai Arabų šalių pavasaris šiais metais, taip pat dėl poreikio suteikti stiprų postūmį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, kaip būdą koordinuotai kovoti su dabartine ekonomine ir socialine krize, neišvengiamai būtina mobilizuoti priemones, kurios numatytos 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime (TIS) dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo;
Tarybos pozicija
8. apgailestauja dėl to, kad Taryba sumažino Komisijos biudžeto projektą (BP) 1,59 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų (-1,08 proc.) ir 3,65 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų (-2,75 proc.); taip gaunama bendra 146,25 mlrd. EUR įsipareigojimų (arba +2,91 proc., palyginti su 2011 m. biudžetu(7)) ir 129,09 mlrd. EUR mokėjimų (+2,02 proc.) suma, kuri turėtų būti lyginama su +4,03 proc. ir +4,91 proc. padidėjimu, numatytu Komisijos BP (įskaitant Taisomąjį raštą Nr. 1/2012);
9. pažymi, kad Taryba pasiūlė sumažinti kelių šimtų biudžeto eilučių lėšas, tačiau nė vienos nepasiūlė padidinti; pabrėžia, kad šis tolygus mažinimas numatytas visose DFP išlaidų kategorijose, nors ir nevienodu mastu;
10. pabrėžia, kad šie sumažinimai kai kur neatitinka neseniai Tarybos priimtų pozicijų, pvz., ji sumažino naujai įsteigtoms finansinės priežiūros agentūroms skirtus 2012 m. BP biudžeto eilučių asignavimus, nors pati ragino steigti šias agentūras, tačiau dabar neatrodo, kad būtų pasirengusi suteikti reikalingas finansines priemones, kad jos galėtų tinkamai veikti;
11. pripažįsta, kad Taryba yra susirūpinusi dėl ekonominių ir biudžetinių apribojimų nacionaliniu lygmeniu; mano, kad Sąjungai reikėtų pademonstruoti biudžetinę atsakomybę, tačiau primena, kad pagal Sutarties nuostatas ES biudžetas negali būti deficitinis; taip pat primena, kad ES biudžetas sudaro 2 proc. visų Sąjungos patiriamų viešųjų išlaidų;
12. atsižvelgdamas į tai ir į ankstesnius raginimus Parlamentas apgailestauja, kad Taryba atliko horizontaliuosius biudžeto lėšų sumažinimus, kai dėl bendro asignavimų lygio sprendžiama iš anksto, tinkamai neatsižvelgus į tikslius faktinius poreikius, susijusius su Sąjungos tikslų, dėl kurių sutarta, ir politinių įsipareigojimų įgyvendinimu, taip pat neatsižvelgus į Parlamento prioritetus, nurodytus minėtoje 2011 m. birželio 23 d. rezoliucijoje dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu;
13. pabrėžia, kad toks požiūris, kai renkantis mažinamas biudžeto eilutes ir svarstant sumas atsižvelgiama vien tik į ankstesnius įgyvendinimo rodiklius ir į padidėjimo rodiklį, palyginti su praėjusių metų biudžetu, yra retrospektyvus ir vykdant daugiametį programavimą tinkamai neatspindi to, kad įgyvendinimas laikui bėgant greitėja;
14. pažymi, kad Tarybos siūlomas žemas mokėjimų lygmuo padidintų skirtumą tarp mokėjimų asignavimų ir įsipareigojimų asignavimų bei mechaniškai padidintų neįvykdytų įsipareigojimų kiekį metų pabaigoje, ypač pagal 1a ir 1b išlaidų pakategores; atsižvelgdamas į tai, įspėja, kad beveik baigiantis šiai DFP jau sukaupta labai didelė neįvykdytų įsipareigojimų suma;
Parlamento biudžeto pasiūlymas
15. nustatoma bendra atitinkamai 147 763,82 mln. EUR ir 133 143,18 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų suma;
16. primena, kad „Europa 2020“ politiką Parlamentas priskyrė vienai iš svarbiausių prioritetinių(8) 2012 m. biudžeto sričių, nes šią politiką sudaro labai svarbios ir būtinos ES ekonomikos atgaivinimo strategijos sudedamosios dalys; pabrėžia, kad siūlomas asignavimų padidinimas tam tikriems biudžeto punktams naudingas įgyvendinant ir trumpalaikes, ir ilgalaikes strategijas, susijusias su Sąjungos ateitimi;
17. mano, kad Komisijos pasiūlytas mokėjimų asignavimų lygis tėra minimumas, kaip tai pastebėjo ir Komisijos pirmininkas J. M. Barosso, ir Komisijos narys J. Lewandowski; nemano, kad Tarybos pareiškimo projektas Nr. 1 dėl mokėjimų asignavimų, kurie skirti galimų papildomų poreikių klausimui spręsti, gali būti kuo nors naudingas, ypač atsižvelgiant į 2011 m. pradžios patirtį, kai Taryba atsisakė laikytis panašaus pareiškimo, kurį ji pateikė 2011 m. biudžete; todėl nusprendžia padidinti daugumą mokėjimų asignavimų iki BP lygio, juo labiau kad Tarybos sumažinti mokėjimai daro įtaką biudžeto eilutėms, pagal kurias skiriamas finansavimas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, ypač finansuojamų pagal 1a ir 1b išlaidų pakategores;
Dėl 1a išlaidų pakategorės
18. primena, kad 1a išlaidų pakategorė yra pagrindinė DFP išlaidų kategorija siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, nes joje numatytomis lėšomis tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedama finansuojant penkis jos pagrindinius tikslus ir septynias pavyzdines iniciatyvas;
19. apgailestauja dėl to, kad Komisija ir Taryba apskritai nesiūlo skatinti (išskyrus tai, kas buvo iš pradžių suplanuota) paramos investicijoms, kurios skubiai reikalingos, kad būtų galima įgyvendinti septynias pavyzdines iniciatyvas, ir pažymi, kad jos, deja, linkusios būtiną bendrų finansinių pastangų didinimą nukelti į DFP po 2013 m.; yra įsitikinęs, kad toks požiūris labai trukdys pasiekti pagrindinius tikslus iki 2020 m.; taigi siūlo atlikti tikslinius kai kurių Komisijos BP asignavimų padidinimus kai kuriose pagrindinėse srityse, būtent: konkurencingumo ir verslumo, mokslinių tyrimų ir naujovių, švietimo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi;
20. primena, kad norint finansuoti ITER projektą reikės pasiekti, kad biudžeto valdymo institucija pritartų persvarstyti 2007–2013 m. DFP; atkreipia dėmesį į Komisijos 2011 m. balandžio 20 d. pasiūlymą 2012 ir 2013 m. ITER skirti trūkstamus 1,3 mlrd. EUR, bet, remdamasis tuo, kad svarstydama biudžetą Taryba nesirengia svarstyti papildomo finansavimo ITER, primygtinai reikalauja, kad derybos dėl ITER papildomų išlaidų nebūtų susietos su 2012 m. biudžeto procedūra; vis dėlto išreiškia norą spręsti papildomo finansavimo, kurio reikia ITER iki 2011 m. pabaigos, klausimą, kad būtų galima užtikrinti, jog esamos ES sintezės energetikos įmonės nesusilpnės dėl to, kad nepriimtas joks sprendimas;
21. dar kartą patvirtina, kad prieštarauja bet kokiam Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos (7BP) lėšų perskirstymui, kurį Komisija siūlo kaip ITER finansavimo paketo dalį, nes tuomet kiltų grėsmė sėkmingam 7BP įgyvendinimui ir būtų itin sumažinti jos įnašai siekiant pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas; todėl vėl įrašo pradinę finansinėje programoje 7BP numatytą sumą, prie Komisijos sumažintų biudžeto eilučių pridėdamas 100 mln. EUR; taip pat vėl įrašo didžiąją dalį mokėjimų sumų, kurią Taryba sumažino 7BP biudžeto eilutėse (492 mln. EUR); taip bus išvengta rizikos, kad nepavyks įgyvendinti prisiimtų teisinių įsipareigojimų, ir nebebus papildomų išlaidų dėl delspinigių;
22. nutaria dar padidinti 7BP atrinktoms eilutėms („Pajėgumai – Mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) skirti moksliniai tyrimai“, „Bendradarbiavimas – energetika“, „Idėjos“, „Žmonės“, „Energetikos srities moksliniai tyrimai“) skiriamus asignavimus; mano, kad šios eilutės padeda užtikrinti augimą ir investicijas į pagrindines sritis, kurios sudaro strategijos „Europa 2020“ pagrindą; yra įsitikinęs, kad dabartinis 7BP įgyvendinimo lygis užtikrins, kad šias papildomas sumas būtų galima veiksmingai įtraukti į finansinį tų programų planavimą;
23. toliau didina bendrą įsipareigojimų asignavimų konkurencingumo ir inovacijų bendrajai programai (KIP – Pažangi energetika ir KIP – Verslumo ir inovacijų programa) lygį, palyginti su anksčiau numatytuoju, kadangi tai padėtų įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas; tikisi, kad dėl šio lėšų padidinimo pagerės MVĮ galimybės pasinaudoti šia programa ir bus kuriamos konkrečios programos ir inovacinės finansų priemonės; šiomis aplinkybėmis primena, kad MVĮ atliko pagrindinį vaidmenį skatinant ES ekonomiką, ir pritaria, kad visų pirma konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa (KIP) bei verslumo ir inovacijų programa (EIP) yra labai svarbios atsigavimo po krizės priemonės;
24. nusprendžia numatyti kur kas daugiau įsipareigojimų asignavimų Mokymosi visą gyvenimą programai, kadangi ji turi didelę Europos lygmens pridėtinę vertę ir kadangi ją vykdant labai prisidedama prie iniciatyvų „Judus jaunimas“ ir „Inovacijų sąjunga“ įgyvendinimo; yra įsitikinęs, kad šie padidinimai visiškai įgyvendinami, nes papildomos šiai programai finansuoti skirtos lėšos, kurias 2011 m. biudžete pasiūlė Parlamentas ir patvirtino biudžeto valdymo institucija, iki šiol naudojamos sėkmingai ir dėl to kur kas padaugėjo programos dalyvių; primena savo tvirtą įsipareigojimą remti ES programas jaunimo ir švietimo srityse, nes jos gali prisidėti prie jaunimo nedarbo sumažinimo; taip pat siūlo dar labiau padidinti įsipareigojimų asignavimus programai „Erasmus Mundus“;
25. nusprendžia vėl įrašyti BP sumas į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) biudžeto eilutę ir primena savo raginimą toliau gerinti EGF lėšų mobilizavimo procedūrą siekiant paspartinti pagalbos vietoje teikimą;
26. atsižvelgdamas į tai, siūlo kitai biudžeto valdymo institucijai mobilizuoti lankstumo priemonę siekiant skirti 30,75 mln. EUR pagal 1a pakategorę;
Dėl 1b išlaidų pakategorės
27. pažymi, kad Tarybos pozicijoje nekeičiamas Komisijos pasiūlymas dėl įsipareigojimų, ir pabrėžia, kad ši pozicija dėl įsipareigojimų asignavimų puikiai atitinka asignavimus, numatytus pagal DFP, atsižvelgiant į 2012 m. skirtą finansinės programos techninį patikslinimą, kaip nurodyta 2006 m. gegužės 17 d. TIS 17 punkte;
28. primena, kad regioninė ir sanglaudos politika atlieka svarbų vaidmenį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir ekonomikos atgaivinimo Europos regionuose; apgailestauja dėl Tarybos požiūrio riboti mokėjimus ir juos sumažinti 1,3 mlrd. EUR, palyginti su Komisijos mokėjimų poreikių 2012 m. sąmata; pabrėžia, kad Taryba nepasiūlė sumažinti tik tų biudžeto eilučių, kurios skirtos konvergencijos tikslui ir techninei pagalbai; primena, kad šie sumažinimai taikomi biudžeto lėšoms, kurios jau buvo žymiai mažesnės nei valstybių narių sąmata (61 mlrd. EUR 2012 m. arba šiek tiek daugiau nei 50 proc. BP numatytų lėšų) ir kurios, daugelio nuomone, tėra minimumas, kad būtų galima vykdyti mokėjimų prašymus ir laikytis plano spartinti įgyvendinimą programavimo laikotarpio pabaigoje; yra įsitikinęs, kad toks Tarybos požiūris yra visiškai nepriimtinas, kadangi Komisija neseniai pateikė keletą konkrečių pasiūlymų padidinti struktūrinių ir sanglaudos fondų mokėjimus tose šalyse, kurias labiausiai paveikė dabartinė finansinė ir ekonominė krizė; prašo pateikti regioninės ir sanglaudos politikos įgyvendinimo vertinimą kartu su konkrečiais pasiūlymais, kaip sumažinti neįvykdytų įsipareigojimų kiekį;
29. ragina Komisiją pripažinti svarbų vaidmenį, kurį atlieka kova su klimato kaita vietos ir regionų lygmenimis;
30. todėl vėl įrašo BP numatytas mokėjimų asignavimų sumas, kurias Taryba buvo sumažinusi;
Dėl 2 išlaidų kategorijos
31. bendrai vėl įrašo biudžeto projekte pagal 2 išlaidų kategoriją numatytas lėšas (60 457,76 mln. EUR), kurias Taryba buvo sumažinusi, ši suma 3,07 proc. didesnė už 2011 biudžete numatytą sumą; todėl laikosi nuomonės, kad Komisijos parengtos biudžeto reikmių sąmatos yra tikroviškesnės negu Tarybos pasiūlymai, ypač atsižvelgiant į šiuo metu itin nepastovią ekonominę padėtį ir į rinkos nestabilumą;
32. atkreipia dėmesį į tai, kad tradiciniame su žemės ūkiu susijusiame taisomajame rašte, kuris turi būti pateiktas 2011 m. rudenį, bus pakoreguota esama sąmata, atsižvelgiant į tikslesnį realių poreikių įvertinimą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į galutinių esamų asignuotųjų įplaukų 2012 m. lygį (atitikties patvirtinimo koregavimas, pažeidimai ir papildomas pieno mokestis), nuo kurio priklausys naujų asignavimų, kurie turi būti patvirtinti 2012 m. biudžete, apimtis; vertina, kad esamos maržos (352,24 mln. EUR) turėtų pakakti poreikiams patenkinti pagal šią išlaidų kategoriją, jei nesusidarys nenumatytų aplinkybių;
33. ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, pagal šią išlaidų kategoriją nustatant aiškius prioritetus siekiant paremti tvaraus ūkininkavimo sistemas, kurias taikant būtų išsaugota biologinė įvairovė, apsaugoti vandens ištekliai ir dirvožemio derlingumas, užtikrinta gyvūnų gerovė ir užimtumas; yra įsitikinęs, kad teigiamas šalutinis šios politikos poveikis galėtų būti tokių krizių, kaip E. coli infekcijos plitimas, prevencija;
34. nepritaria vadinamosios neigiamų išlaidų eilutės padidinimui (sąskaitų patvirtinimas), kadangi susidaro įspūdis, jog juo siekiama dirbtinai sumažinti bendrą 2 išlaidų kategorijos asignavimų lygį; tačiau mano, kad valstybės narės galėtų geriau įvertinti savo nacionalinių stebėsenos ir kontrolės sistemų veiksmingumą ir patikimumą Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) srityje, nes susidaro įspūdis, kad jos sąmata padidinta;
35. pabrėžia, kad krizių daržovių ir vaisių sektoriuje prevencijos ir reagavimo mechanizmai yra aiškiai nepakankami, todėl reikia nedelsiant rasti sprendimą prieš pradedant taikyti naują BŽŪP; ragina Komisiją Parlamentui ir Tarybai pateikti konkretų pasiūlymą siekiant užtikrinti, kad būtų pakankamai padidintas Sąjungos įnašas į krizių fondą, priklausantį gamintojų organizacijų veiklos fondams; ragina, kad minėtuoju padidinimu būtų naudojamasi taikant konkrečias priemones, skirtas gamintojams, kuriuos paveikė E. coli krizė, ir siekiant užkirsti kelią krizėms ateityje;
36. numato didesnes išlaidas pieno mokykloms programai ir tolesnę paramą programai, susijusiai su vaisių vartojimo skatinimu mokyklose;
37. siūlo skirti tą pačią biudžeto lėšų sumą, kuri numatyta Maisto paskirstymo vargingiausiems asmenims Sąjungoje programai, kurią vykdant Sąjungoje remiama 18 mln. asmenų, susiduriančių su nepakankamos mitybos problema; palankiai vertina pastangas, kurias pastaruoju metu dėjo Komisija (žr. 2011 m. spalio 3 d. iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą dėl reglamento šiuo klausimu (COM(2011)0634), siekdama rasti politinį ir teisinį sprendimą, kad būtų išvengta drastiško lėšų mažinimo įgyvendinant programą 2012 m. ir 2013 m.; aktyviai ragina Tarybą nedelsiant pritarti šiam pasiūlymui, ypač atsižvelgiant į tai, kad kilus finansinei ir ekonominei krizei daugelyje valstybių narių susidarė sudėtinga socialinė padėtis;
38. toliau atitinkamai remia LIFE+ programą, pagal kurią teikiamas prioritetas veiksmų vien aplinkos ir klimato kaitos srityje projektams; dar kartą primena, kad aplinkos problemos ir jų sprendimai peržengia valstybių sienas, todėl savaime suprantama, kad jos turi būti sprendžiamos ES lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares toliau gerinti ES aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimą;
39. pabrėžia, kad bendroji žuvininkystės politika išlieka svarbus politikos prioritetas, todėl, atsižvelgdamas į būsimą reformą, išlaiko tokio lygio finansavimą, koks siūlomas BP; laikosi nuomonės, kad integruotas jūrų politikos finansavimas neturėtų būti vykdomas kitų veiksmų žuvininkystės srityje ir programų, priskirtų 2 išlaidų kategorijai, sąskaita; mano, kad veiksmingas žuvininkystės valdymas itin svarbus siekiant išsaugoti žuvų išteklius ir neleisti pernelyg intensyvios žvejybos; palankiai vertina papildomą paramą naujoms tarptautinėms žuvininkystės organizacijoms;
Dėl 3a išlaidų pakategorės
40. primena, kad ryžtingai ragino pateikti deramą ir proporcingą atsaką į esamus iššūkius migracijos ir solidarumo srityse, siekiant gerinti teisėtos migracijos valdymą ir užkertant kelią bei mažinant neteisėtą migraciją; pripažindamas valstybių narių įsipareigojimą laikytis galiojančių Sąjungos teisės aktų, pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai lėšų ir numatyti paramos priemones, kurias taikant būtų galima įveikti kritinę padėtį, visapusiškai laikantis vidaus apsaugos taisyklių, gerbiant žmogaus teises ir valstybių narių solidarumo principą; todėl ragina proporcingai, palyginti su BP, padidinti asignavimus agentūrai Frontex ir Europos prieglobsčio paramos biurui, atsižvelgiant į jų padidėjusias užduotis, bei Europos pabėgėlių fondui; be to, vėl įrašo BP numatytus įsipareigojimų asignavimus ir Europos grąžinimo fondui, ir Išorės sienų fondui; yra tvirtai įsitikinęs, kad šių fondų lėšas būtina atitinkamai padidinti atsižvelgiant į dabartinius įvykius, visų pirma Viduržemio jūros regione, ir į iššūkius, iškilusius užtikrinant Sąjungos išorės sienų saugumą ir migracijos srautų valdymą;
41. apgailestauja, kad Taryba siūlo itin sumažinti agentūros Frontex, Išorės sienų fondo ir Europos grąžinimo fondo lėšas; yra tvirtai įsitikinęs, kad šių fondų lėšas būtina padidinti atsižvelgiant į dabartinius įvykius, visų pirma Viduržemio jūros regione, ir į iššūkius, iškilusius užtikrinant Sąjungos išorės sienų saugumą ir migracijos srautų valdymą;
42. ketina vėl įrašyti BP numatytą asignavimų sumą, kuri skiriama nusikaltimų ir terorizmo prevencijai pagal finansinio programavimo nuostatas, ir taip toliau skatinti vis reikalingesnį bendradarbiavimą tokiose srityse, kaip Europos kibernetinio saugumo strategija arba nusikalstamų organizacijų turto konfiskavimas;
43. mano, kad „Daphne“ programai iki šiol buvo skiriama nepakankamai lėšų, ir užtikrins tinkamą jos finansavimą, kad būtų patenkinti numatyti poreikiai kovojant su smurtu prieš moteris;
Dėl 3b išlaidų pakategorės
44. pakartoja, kad turėtų būti padidintas į švietimą orientuotų programų, iniciatyvų ir įstaigų finansavimas, atsižvelgiant į tai, kad jie prisideda įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas „Judus jaunimas“ ir „Inovacijų sąjunga“; visų pirma ketina dar labiau padidinti finansavimą programai „Veiklus jaunimas“;
45. supranta, kad svarbu įtraukti piliečius į pilietinės visuomenės ir politinio gyvenimo, susijusio su Europos perspektyva, vystymosi procesą, ir apgailestauja dėl to, kad Taryba turėjo sumažinti su pilietiškumu susijusias išlaidas;
46. atmeta bet kokį tolesnį civilinės saugos finansinės priemonės finansavimo mažinimą, nes BP numatytos lėšos jau mažesnės nei nurodytos finansinio programavimo dokumente, o civilinė sauga yra nauja Sąjungos kompetencijos sritis; taigi vėl įrašo BP numatytas sumas;
47. kalbant apie Europos viešąsias erdves, mano, kad biudžeto valdymo institucijai turi būti laiku pristatyta vertinimo ataskaita ir darbo programa, kad būtų galima į jas atsižvelgti per biudžeto procedūrą; nusprendžia laikyti rezerve dalį komunikacijai skirtų asignavimų, kol Komisija parodys norą pagerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą šioje srityje;
48. sudaro keletą rezervų, kad būtų galima parengti konkrečias vertinimo ataskaitas, ir oficialiai prisiima įsipareigojimą sustiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą;
49. džiaugiasi, kad padidintos lėšos, skirtos visuomenės sveikatos programai, kuri papildo valstybių narių veiksmus geresnės sveikatos ir ligų prevencijos srityse ir suteikia jiems pridėtinę vertę; remia Komisijos pastangas tęsti kampaniją HELP už gyvenimą be tabako pagal visuomenės sveikatos programą;
Dėl 4 išlaidų kategorijos
50. pakartoja, kad šiais metais labiau nei iki šiol 2012 m. biudžeto 4 išlaidų kategorija finansuojama nepakankamai ir kad pagal šią išlaidų kategoriją turima marža pernelyg maža, norint išspręsti kaimyninėse šalyse ir pasaulyje iškilusius uždavinius;
51. palankiai vertina asignavimų kaimynystės priemonei padidinimą, kaip siūloma Taisomajame rašte Nr. 1/2012, nes tai suderinama su parama aiškiam ir deramam ES atsakui į pastarojo meto politinius ir socialinius įvykius pietiniame Viduržemio jūros regione ir suteikia pridėtinės vertės Sąjungos vidaus reikalų politikos bei makroregioninių strategijų išorės aspektui; tačiau labai aiškiai pakartoja, kad tokia finansinė parama negali būti teikiama esamų prioritetų sąskaita;
52. mano, kad siekiant palengvinti susitarimą vykstant taikinimo procedūrai su kita biudžeto valdymo institucija, galima pritarti įsipareigojimų asignavimų sumažinimui keliose biudžeto eilutėse, o ypač bendros užsienio ir saugumo politikos srityje; turėdamas mintyje šią politiką, mano, kad asignavimų lygis 2011 m. biudžete, dėl kurio balsuota, tinkamas, ir nusprendžia atitinkamai pakeisti Tarybos poziciją;
53. mano, kad siūlomas finansavimo Palestinai ir JTPDA padidinimas yra itin svarbus siekiant geriau užtikrinti pabėgėlių saugumą, jų pragyvenimo galimybes ir dabartines pastangas užtikrinti gyvybingą Palestinos valstybę; dar kartą ragina numatyti aiškią strategiją dėl Palestinos, pagal kurią Sąjungos finansinė parama būtų siejama su didesniu Sąjungos politiniu vaidmeniu abiejų konflikto šalių taikos procese;
54. primena, kad 2012 m. biudžete reikėtų atsižvelgti į didėjančius poreikius, susijusius su bendradarbiavimu su Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis;
55. apgailestauja dėl to, kad visi poreikiai ir tam tikri prioritetai, kuriuos kruopščiai nustatė specializuoti komitetai, negalėjo būti finansuojami neviršijant DFP 4 išlaidų kategorijai nustatytų ribų, ir mano, kad ši suma yra minimali siekiant Sąjungai, kaip pasaulinei veikėjai, užtikrinti patikimą padėtį;
56. atsižvelgdamas į tai, kitai biudžeto valdymo institucijai siūlo mobilizuoti lankstumo priemonę dėl 208,67 mln. EUR pagal 4 išlaidų kategoriją;
Dėl 5 išlaidų kategorijos
57. atmeta Tarybos bendrąją poziciją dėl išlaidų pagal 5 išlaidų kategoriją, pagal kurią siūloma iš viso sumažinti maždaug 74 mln. EUR, iš kurių 33 mln. EUR – Komisijos išlaidos, nes mažinimai vykdomi visų institucijų biudžetuose;
58. pabrėžia, kad taikant tokį ribojantį požiūrį trumpam bus sutaupyta ES biudžeto ir valstybių narių lėšų, tačiau kils pavojus ES politikos priemonių ir programų įgyvendinimui ir galiausiai bus padaryta nuostolių piliečiams ir kils neigiamas poveikis nacionaliniams biudžetams; be to, pabrėžia, kad Komisijai ir kitoms institucijoms reikėtų užtikrinti pakankamai išteklių, kad jos galėtų vykdyti savo pareigas, ypač įsigaliojus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV);
59. pažymi, kad šis sumažinimas pasiektas padidinus vadinamąjį standartinį sumažinimo koeficientą personalui (nefinansuojamos pareigybės), ir tai trukdo pasiekti užimtumo rodiklių pagerėjimo pagal personalo planus, kuriuos patvirtino biudžeto valdymo institucija (daromas tiesioginis poveikis įdarbinimui); atsižvelgdamas į tai, stebisi, kaip Taryba geba tiksliau, negu pati Komisija, įvertinti galimą darbuotojų skaičių Komisijos tarnybose; taip pat nepritaria išlaidų sumažinimui pagal tuos išlaidų punktus, dėl kurių Komisija biudžeto projekte jau pasiūlė sutaupyti lėšų (pvz.: Leidinių biurui, mokymams ir konsultacijoms, įrangai ir baldams);
60. palankiai vertina didžiules Komisijos pastangas siekiant įšaldyti nominalias administracines išlaidas, jau įrašytas į BP pasiūlymą, nusprendžia vėl įrašyti tokias 5 išlaidų kategorijos III skirsnyje nurodytas sumas, kaip pateiktos BP;
61. nepaisant to, kai kurias išlaidas, numatytas pagal administracinei veiklai skirtas biudžeto eilutes, įrašo į rezervą, kol Komisija imsis tam tikrų veiksmų, tolesnių priemonių ar pateiks pasiūlymus, arba kol pateiks papildomos informacijos;
Dėl agentūrų
62. patvirtina, kaip paprastai, Komisijos parengtą agentūrų biudžeto poreikių sąmatą ir nepritaria principams, kuriais grindžiamas Tarybos savavališkas ir visuotinis lėšų mažinimas, palyginti su 2011 m. biudžetu;
63. iš tiesų mano, kad agentūrų biudžetų mažinimai vykstant biudžeto sudarymo procedūrai turėtų būti glaudžiau susiję su agentūrų darbo ir užduočių planavimo procesu, nebent būtų galima nustatyti konkrečius veiksmingumo didinimo šaltinius; atsižvelgdamas į tai, mano, kad lėšų sumažinimas agentūrai Frontex, kurios įgaliojimai ką tik buvo persvarstyti, yra tipiškas pavyzdys, kad Taryba visiškai nepaiso, jog agentūrų užduotims ir veiklai, įtvirtintoms teisiniais dokumentais ir reikalavimais, reikia numatyti atitinkamą finansavimą;
64. iš esmės pritaria, kad sudarant BP reikėtų atsižvelgti į agentūrų perviršius ir juos pateikti aiškiai ir skaidriai; vis dėlto dar kartą pakartoja, kad savo veiklą iš dalies finansuojančios agentūroms turėtų būti taikoma šios bendrosios taisyklės išimtis siekiant kompensuoti jų pajamų nepatikimumą;
65. be to, nusprendžia padidinti 2012 m. biudžeto asignavimus trims naujoms finansinės priežiūros agentūroms, nes tai labai svarbu turint mintyje dabartinę ekonomikos ir finansų padėtį ir jų kūrimo procedūras;
Dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų
66. pabrėžia, kad bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai, kurių patvirtinta nedaug, buvo išsamiai apsvarstyti ir įvertinti, taip pat atsižvelgiant į pirmąjį 2011 m. liepos mėn. atliktą Komisijos vertinimą, siekiant išvengti veiksmų, kurie jau įtraukti į esamas ES programas, dubliavimo; primena, kad rengiant bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, siekiama formuoti politinius prioritetus ir pradėti naujas iniciatyvas, kurie ateityje galėtų lemti ES veiklos kryptis ir programas;
I, II, IV, V, VI, VII, VIII ir IX SKIRSNIAI Bendrieji principai
67. primena savo poziciją, išdėstytą minėtoje 2011 m. balandžio 6 d. rezoliucijoje, kurioje raginama, kad visos institucijos parengtų savo biudžetus, remdamosi patikimu ir veiksmingu valdymu ir, kai tik įmanoma, stengtųsi sutaupyti lėšų, kaip nurodoma ir Komisijos nario J. Lewandowskio 2011 m. vasario 3 d. laiške, kuriame visos institucijos raginamos dėti visas įmanomas pastangas, kad išlaidos padidėtų ne daugiau nei 1 proc., palyginti su 2011 m.;
68. pripažįsta, kad visos institucijos dėjo pastangas ir iš tiesų sumažino savo biudžetus; iš esmės visų institucijų biudžeto augimas yra neigiamas, nepaisant to, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai atsirado naujos kompetencijos sritys, sukurtos naujos darbo vietos, numatyti nauji veiksmai ir veikla;
69. pažymi, kad visų institucijų administracinių ir veiklos išlaidų biudžetas sudaro 5,59 proc. bendro ES biudžeto ir kad marža pagal 5 išlaidų kategoriją yra 497,9 mln. EUR;
70. dar kartą patvirtina, kad taupymo priemonės negali daryti neigiamo poveikio atlyginimų ir pensijų mokėjimui, pastatų priežiūrai ir saugumui, nes institucijos privalo turėti jų veiklai vykdyti reikalingą minimumą, ir kad lėšų mažinimas turi būti deramas siekiant, kad nebūtų baudžiamos institucijos, pasiekusios maksimalią taupymo ribą, ir taip pat nurodo, kad taupymas turi būti teisėtas ir veiksmingas 2012 m.;
I skirsnis.Europos Parlamentas Bendrosios sąlygos
71. pažymi, kad 2012 m. biudžeto pritaikymas prie aktualių poreikių sudaro 1,44 proc., palyginti su 2011 m., neįskaitant taisomojo rašto dėl Kroatijos, kadangi taisomasis raštas dėl Kroatijos bus svarstomas taikinimo komitete su Taryba; tikisi, kad bus įrašyta reikiamų lėšų Kroatijai; taigi tikisi, kad 2012 m. biudžeto pritaikymas prie aktualių poreikių sudarys 1,9 proc. (įskaitant Kroatiją) po taikinimo komiteto susitikimo; 1,9 proc. – mažiausias pritaikymo prie aktualių poreikių procentas per pastaruosius 12 metų, o neįskaitant išlaidų, susijusių su Kroatijos įstojimu ir 18 naujų Parlamento narių, kaip numatyta įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pritaikymas prie aktualių poreikių siekia tik 0,8 proc.; 0,8 proc. – mažiausias padidinimas per pastaruosius 15 metų; per pastaruosius 15 metų vidutinis padidėjimas buvo 4,5 proc.; atsižvelgiant į dabartinę 2,9 proc. infliaciją akivaizdus 2012 m. biudžeto sumažėjimas; nepaisant atsiradusių naujų kompetencijos sričių, naujų etatų, naujų veiksmų ir veiklos, susijusių su Lisabonos sutartimi, Parlamentas iš tiesų sumažino lėšas;
72. pabrėžia, kad jo bendras 2012 m. biudžetas sudaro 1710,1 mln. EUR (įskaitant 18 naujų Parlamento narių, numatytų pagal Lisabonos sutartį); tai rodo, kad suma iš viso sumažinta 14,5 mln. EUR, palyginti su sąmata, ir 74,085 mln. EUR, palyginti su pradiniais biudžeto pasiūlymais prieš derinant su Biuru;
73. pabrėžia, kad 2012 m. biudžetas yra konsolidavimo biudžetas, kurį rengdamas Parlamentas dėjo kiek įmanoma daugiau pastangų sutaupyti nekeliant grėsmės darbo kokybei ir aukšto lygio teisėkūrai; šis 2012 m. biudžetas ir tolesnis 2013 m. biudžetas yra kitos daugiametės finansinės programos gairės;
74. pakartoja, kad prognozuojamas sutaupymas pagal biudžeto eilutes, skirtas vertimui raštu ir žodžiu, neturi kelti pavojaus daugiakalbystės principui Parlamente ir dialogų su kitomis institucijomis eigai; pakartoja, kad bus taupoma nepažeidžiant kiekvieno Parlamento nario teisės plenariniuose, komitetų, koordinatorių posėdžiuose ir trišaliuose posėdžiuose kalbėti savo kalba; be to, Parlamento nariai turėtų ir toliau turėti teisę rašyti ir skaityti savo kalba;
75. mano, kad šiuo metu, kai daugybė Europos gyventojų susiduria su vis didesniais finansiniais sunkumais ir nuolat įgyvendinama griežto taupymo politika, Parlamentas turėtų parodyti susilaikymo pavyzdį ir sumažinti savo kelionės išlaidas; ragina Biurą sudaryti sąlygas, kad būtų galima sutaupyti 5 proc. išlaidų, numatytų įvairioms kelionėms, įskaitant komitetų delegacijų ir tarpparlamentinių delegacijų keliones, visapusiškai vadovaujantis Parlamento narių statutu ir jo įgyvendinimo priemonėmis; yra įsitikinęs, kad sutaupyti šių lėšų būtų galima sumažinus Parlamento narių skrydžių verslo klase skaičių; reikalauja įrašyti 15 proc. kelionėms skirtų asignavimų į rezervą, kol iki 2012 m. kovo 31 d. Parlamento generalinis sekretorius parengs ataskaitą ir pateiks ją Biurui ir Biudžeto komitetui; ragina šioje ataskaitoje įvertinti priemonių pagrįstumą siekiant užtikrinti, kad narių kelionės būtų organizuojamos kuo veiksmingiau ir kad apsvarsčius visus Parlamento šiuo klausimu jau patvirtintus pasiūlymus ir rezoliucijas būtų galima parengti galimo biudžeto lėšų taupymo rekomendacijas, ir teikti pasiūlymus siekiant sumažinti jų skrydžių verslo klase skaičių, raginti pirkti bilietus skrydžiams ekonomine/lanksčiąja ekonomine klase, užtikrinti, kad būtų tinkamai naudojamasi dažnai skrendančio keleivio taškų sistema, ir persvarstyti taisykles dėl Parlamento narių registro darbo valandų, ypač penktadieniais; tikisi, kad 2012 m. ir tolesnių metų kelionėms iki kadencijos pabaigos skirti asignavimai bus sumažinti; siūlo, kad taupant instituciniams vizitams numatytas lėšas būtų atsižvelgiama į pliuralizmo pirmenybę proporcingumo atžvilgiu, kai sprendžiama dėl delegacijos sudėties
76. pažymi, kad 2012 m. biudžetas apima išlaidas, susijusias su 18 papildomų Parlamento narių, kurie pradėjo darbą įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (10,6 mln. EUR);
77. laikosi pozicijos, kad bet kuriuo atveju taupymo, kai tik įmanoma, politika ir nuolatinis esamų išteklių pertvarkymo ir perkėlimo siekis – svarbios biudžeto politikos dalys, ypač šiuo ekonomikos krizės laikotarpiu; todėl mano, kad 2012 m. biudžeto lėšos turėtų būti taupomos atsižvelgiant į platesnį struktūrinių pokyčių, turinčių ilgalaikį poveikį, kontekstą; dėl lėšų sumažinimų, kuriems Parlamentas pritarė, reikės įgyvendinti struktūrinius pokyčius, kurie neturi kelti pavojaus Parlamento aukšto lygio teisėkūrai; mano, kad tikslas yra daugiausia dėmesio skirti Parlamento pagrindinei veiklai; mano, kad taupymas vertimo žodžiu ir raštu srityje nekelia grėsmės daugiakalbystės principui, tačiau sutaupyti galima todėl, kad diegiamos naujovės, reorganizuojamos struktūros ir taikomi nauji darbo metodai;
78. palankiai vertina gerą, abišaliu pasitikėjimu ir pagarba grindžiamą Biudžeto komiteto ir Biuro bendradarbiavimą; mano, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. taikinimo posėdyje priimtas susitarimas ir sąmatos (2011 m. balandžio 6 d. Parlamento rezoliucija, priimta plenariniame posėdyje 479 nariams balsavus už) neturėtų būti diskutuojamas ir nė vienas šio susitarimo aspektas neturėtų būti persvarstomas, jei nuo to laiko neiškils naujų aplinkybių;
79. pažymi, kad su bendrosiomis išlaidomis susijusi išmoka įšaldoma ir išlieka tokia, kaip 2011 m.; ragina Biurą neindeksuoti nė vieno nario kelionės ir pragyvenimo išlaidų (įskaitant dienpinigius);
80. pakartoja, kad per Parlamento derybas dėl biudžeto pasiūlyta daug galimybių įrašyti lėšas į rezervą; nepaisydamas Biudžeto komiteto ir Biuro taikinimo kompromiso, ragina atsakyti į esminius su šiomis Parlamento biudžeto rezervo lėšomis susijusius klausimus, skaidriai jas paskelbti ir pateikti aiškią informaciją apie vertimo raštu ir žodžiu reikmes, maitinimą, valymą ir priežiūrą, taip pat apie kelionės paslaugas ir įrangą, apie kitas išorės paslaugas ir kainų struktūrą ar bet kurias šioms paslaugoms taikytinas subsidijas;
Žmogiškieji ištekliai
81. pritaria šiems personalo plano pakeitimams:
–
dviejų laikinų AST3 etatų pakeitimui dviem nuolatiniais AST1 etatais medicinos tarnyboje,
–
30 AD5 etatų pakeitimui AD7 etatais atsižvelgiant į AD7 etatams užimti surengtų vidinių konkursų rezultatus;
–
15 AST etatų (penki AST3, penki AST5 ir penki AST7) pakeitimui AD5 etatais;
82. nusprendžia pritarti sprendimui, kad apsaugos tarnyba būtų vidaus tarnyba, kaip siūloma taisomajame rašte, ir įsteigti 29 naujus etatus (26 AST1 ir 3 AD5) pagal personalo planą;
83. pritaria šioms taisomajame rašte nurodytoms priemonėms, kurios kompensuojamos kitomis sutaupytomis lėšomis:
–
asignavimų iš rezervo panaudojimui naujos saugumo politikos reikmėms;
–
dėl administracinės veiklos atsiradusio išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimui;
–
sutartininkams skirtų asignavimų padidinimui, siekiant paremti Parlamento nuosavybės politikos įgyvendinimą;
–
ekonominės partnerystės susitarimams skirtų metinių dotacijų didinimui;
Pastatų, komunikacijos ir informavimo politika
84. mano, kad būtina atidžiai analizuoti Parlamento pastatų politiką ir kad administracija turėtų toliau vystyti šią politiką, bendradarbiaudama su Biudžeto komitetu; todėl prašo jį reguliariai informuoti apie pastatų projektų naujoves, kurios daro didelį poveikį biudžetui, kaip antai Konrado Adenauerio pastato, Europos istorijos namų ir pastatų statybos / įsigijimo projektų Parlamento darbo vietose atvejais; ragina jį reguliariai informuoti apie numatomas naujas pareigybes, susijusias su INLO GD trejų metų planu, prieš administracijai jas patvirtinant; prašo administracijos parengti einamųjų sąnaudų dalijimosi su Komisija ir bet kuria kita institucija, kuri galbūt norėtų naudotis Europos istorijos namų infrastruktūra, paslaugų susitarimą; ragina ES institucijas geriau koordinuoti lankytojų programas siekiant išnaudoti sąveikas, didinti lankytojų pasitenkinimą ir dalintis sąnaudas; prašo administracijos gerinti tarpinstitucinių projektų valdymą;
85. pažymi, kad per ateinančiuosius biudžetinius metus būtina užtikrinti skaidrų naujų sutartininkų, kurie padės įgyvendinti Parlamento nuosavybės politiką, finansavimą; be to, prašo teikti informaciją apie bet kokį rengimąsi kurti naujas pareigybes ir apie bet kokį ketinimą didinti su INLO GD politika susijusius asignavimus prieš juos patvirtinant administracijai;
86. mano, kad įgyvendinant Europos istorijos namų projektą, būtinas aktyvus bendradarbiavimas su kitomis institucijomis ir jų finansinis indėlis; palankiai vertina Komisijos Pirmininko įsipareigojimą, kuris išreikštas jo 2011 m. rugsėjo 28 d. laiške, iš esmės prisidėti prie projekto įgyvendinimo ir užtikrinti paramą Europos istorijos namų veiklai; primena savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją, kurioje raginama parengti verslo planą ir jame išdėstyti ilgalaikę Europos istorijos namų veiklos strategiją, ir pažymi, kad administracija pateikė reikalautą informaciją; pakartoja, kad dėl sprendimų, susijusių su projektu, turėtų būti atvirai diskutuojama, jie turėtų būti aptariami surengus produktyvų dialogą ir turėtų užtikrinti skaidrų sprendimų priėmimo procesą; ragina kuo skubiau pateikti informaciją apie pastato projektą, kaip nustatyta Finansinio reglamento 179 straipsnio 3 dalyje; ragina Biurą užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi į veiklos planą įtraukto išlaidų plano;
87. mano, kad norint ilgainiui sutaupyti lėšų ir užtikrinti šiuolaikiškesnę ir veiksmingesnę sąrangą, reikėtų atlikti lyginamąjį tyrimą ir Parlamento biudžetą palyginti su tipinio pavyzdžio valstybių narių biudžetais ir Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso biudžetu;
Klausimai, susiję su aplinka
88. palankiai vertina konkrečių paskatų taikymą siekiant, kad būtų daugiau naudojamasi mažiau aplinką teršiančiomis transporto priemonėmis, pradėjus taikyti 50 proc. sistemą „Jobcard“ Briuselyje; pažymi, kad rezervas, susijęs su įvairių kelionių sąnaudoms skirtomis eilutėmis, taip pat priklauso nuo ataskaitos, kurią turi pateikti Biuras ir kurioje turi būti ištirtos kuo didesnio kelionės išlaidų veiksmingumo užtikrinimo priemonių taikymo galimybės ir pateikiamos rekomendacijos dėl biudžeto lėšų taupymo, rezultatų;
89. ragina imtis papildomų priemonių siekiant sumažinti suvartojamos energijos, vandens ir popieriaus kiekį ir sutaupyti Parlamento biudžeto lėšų;
IV skirsnis.Teisingumo Teismas
90. pažymi, kad sumažinus lėšų tiek, kiek pageidauja Taryba, Teismas negalėtų tinkamai atlikti savo pagrindinių pareigų, kadangi vis didėja teisėjų darbo krūvis; todėl nusprendė iš dalies atkurti BP, ypač asignavimus, susijusius su nariais, personalu ir IT reikmėmis;
V skirsnis.Audito Rūmai
91. pažymi, kad Teismas, atsižvelgdamas į vis didesnius šiai institucijai keliamus reikalavimus, deda daugiau pastangų, siekdamas iš pagalbinių tarnybų perkelti darbuotojus, kurie reikalingi su auditu susijusiai veiklai vykdyti, taip pat rasti būdų iš esmės riboti savo administracines išlaidas; pažymi, kad Taryba sumažino atlyginimams skirtus asignavimus, remdamasi mažu 2010 m. biudžeto įvykdymo lygiu; tikisi, kad 2011 m. biudžeto vykdymas pagerės, ir nusprendė vėl įrašyti BP numatytas sumas;
VI skirsnis.Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
92. pažymi, kad dėl kai kurių Tarybos pasiūlytų apribojimų iškiltų grėsmė svarbiausioms Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) funkcijoms ir gebėjimui vykdyti savo teisinius įsipareigojimus darbuotojų atžvilgiu; todėl nusprendžia į BP iš naujo įrašyti asignavimus, kuriais EESRK nariai galėtų naudotis vykdydami pagrindinę institucijos veiklą – valstybių narių pilietinės visuomenės organizacijoms suteikti galimybę reikšti savo nuomonę ES lygmeniu; apdairiai įvertinus infliaciją tai iš tiesų reiškia realų įšaldymą siekiant iš dalies atkurti biudžeto projekte numatytus darbuotojų atlyginimus ir išmokas tam, kad EESRK galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus darbuotojams, ir siekiant iš dalies atkurti biudžeto projekte numatytas vertimo žodžiu paslaugas, kad šių paslaugų mastas vėl būtų kaip 2009 m., nes atsižvelgiant į padidėjusią vertimo žodžiu paslaugų kainą, iš tiesų jų apimtis sumažėtų;
VII skirsnis.Regionų komitetas
93. iš dalies nepritaria Tarybos atliktam lėšų sumažinimui; padidina pagal daug atitinkamų punktų sumažintas lėšas, nes Taryba asignavimus sumažino iki kur kas mažesnio lygio, negu 2010 m. ir 2011 m. biudžeto įvykdymas; todėl nusprendžia BP vėl įrašyti numatytas sumas tam, kad institucija galėtų išlaikyti 2011 m. politinės veiklos lygį;
VIII skirsnis.Europos ombudsmenas
94. mano, kad šiai institucijai skirti asignavimai jau buvo labai sumažinti per pastaruosius dvejus metus; todėl daugelyje eilučių vėl įrašo biudžeto projekte numatytas sumas;
IX skirsnis.Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
95. laikosi kitokios nuomonės nei Taryba ir pritaria dviejų papildomų nuolatinių etatų sukūrimui (1 AD9 ir 1 AD6) pagal Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno personalo planą, kadangi pagal SESV 16 straipsnį tai institucijai skiriamos naujos užduotys stebėti ir užtikrinti, kad visos ES institucijos ir įstaigos laikytųsi pagrindinių privatumo ir asmens duomenų apsaugos teisių; siekdamas laikytis teisinių įsipareigojimų, pritaria, kad direktoriaus pareigybė turi būti aukštesnė ir kad AD14 etatas turi būti pakeistas į AD15, nors bendras Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno institucijos etatų skaičius yra 43;
96. dėl tos pačios priežasties nusprendė kitose eilutėse vėl įrašyti BP numatytas sumas;
X skirsnis.Europos išorės veiksmų tarnyba
97. pažymi, kad EIVT, kaip naujai organizacijai, atstovaujančiai svarbiausiam Europos siekiui, reikėtų skirti pakankamai išteklių; turint tai mintyje, 2012 m. numatant darbuotojų atlyginimams skirtus asignavimus, būtina atsižvelgti į faktinį neužimtų postų skaičių 2011 m. rudenį; ragina EIVT ateityje stengtis riboti aukšto rango postų steigimą; yra įsitikinęs, kad vienas iš būdų tai pasiekti galėtų būti laipsniškas komandiruotų nacionalinių ekspertų pareigybių pakeitimas valstybių narių valstybės tarnautojams skirtomis nuolatinėmis pareigybėmis; pažymi, kad komandiruoti nacionaliniai ekspertai neįskaičiuojami į trečdalį AD pareigų grupės EIVT personalo, nežiūrint į tai, primena Tarybos sprendimą dėl EIVT struktūros ir veiklos, kuriame pažymima, kad „besibaigiant komandiruoto nacionalinio eksperto, perkelto į EIVT pagal 7 straipsnį, sutarčiai, atitinkama pareigybė taps laikinojo darbuotojo pareigybe, jeigu komandiruoto nacionalinio eksperto atliekamos pareigos atitinka pareigas, kurias paprastai atlieka AD lygio personalas, su sąlyga, kad reikiama pareigybė numatyta pagal etatų planą“; be to, pabrėžia, jog būtina skirti lėšų, kad būtų įvykdyti veiklos reikalavimai, susiję su nuosavų EIVT informacinių technologijų sistemų diegimu naujajame pastate;
98. atkreipia dėmesį į gautus paaiškinimus, kuriuos EIVT pateikė 2011 m. rugsėjo 30 d. Biudžeto komiteto pirmininkui siųstame laiške, dėl ES pareigūnų skaičiaus personalo plane, atsižvelgiant į Vyriausiosios įgaliotinės-Komisijos pirmininko pavaduotojos įsipareigojimą; todėl nusprendžia atkurti EIVT personalo planą, kaip buvo siūloma Komisijos BP, ir yra įsitikinęs, kad visi su įdarbinimu ir ES delegacijos įsteigimu Jungtiniuose Arabų Emyratuose susiję atidėjiniai turėtų būti panaikinti;
99. yra susirūpinęs dėl Tarybos pozicijos sumažinti 2012 m. EIVT BP numatytas lėšas iki +2,25 proc.; be to, atsižvelgdamas į bendrą finansinę padėtį, mano, kad lėšos turėtų būti didinamos apdairiai ir tik iš dalies pritaria EIVT prašymams;
100. pritaria reikalaujamiems EIVT personalo plano pakeitimams, ypač kai jie susiję su delegacijų stiprinimu; vis dėlto toliau budriai stebės EIVT personalo sudėtį ir tai, ar laikomasi statutinio įsipareigojimo užtikrinti, kad ES pareigūnai sudarytų ne mažiau kaip 60 proc. EIVT AD pareigų grupės pareigūnų; reikalauja, kad EIVT reguliariai teiktų ataskaitas šiuo klausimu; pažymi, kad EIVT biudžeto reikmių padidėjimas yra kompetencijos, kuri anksčiau priklausė Tarybai ir Komisijai, perskyrimo ir nepakankamai įvertintų reikmių, pvz., su veiklos pradžia susijusių išlaidų, naujų įsipareigojimų ir užduočių, kurias šiuo metu vykdo Taryba ir Komisija, rezultatas;
o o o
101. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei kitoms atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms.