(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0551),

–  atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 63 straipsnio 1 dalį, 1 dalies c punktą, 2 dalies a punktą ir 3 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0250/2009),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 78 straipsnio 2 dalies a ir b punktus,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 7 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(2),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2010 m. vasario 2 d. laišką, pagal Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalį pateiktą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7–0271/2011),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme be nurodytų pakeitimų kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  patvirtina Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  atsižvelgia į valstybių narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų, pridėtą prie šios rezoliucijos;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 18, 2011 1 19, p. 80. (2) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2011/95/ES.)

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendras politinis pareiškimas dėl aiškinamųjų dokumentų

Institucijos pripažįsta, kad valstybių narių Komisijai teikiama informacija apie direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę „turi būti aiški ir tiksli“(1), siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Komisijai atlikti savo užduotį, t. y. prižiūrėti, kaip yra taikoma Sąjungos teisė.

Šiomis aplinkybėmis Europos Parlamentas ir Taryba palankiai vertina valstybių narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų.

Todėl tais atvejais, kai tokių dokumentų perdavimo reikalingumas ir proporcingumas yra pagrįsti pagal valstybių narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų, institucijos sutinka, kad į atitinkamą direktyvą būtų įtraukta ši konstatuojamoji dalis:"

Pagal [data] valstybių narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigoją prie pranešimų apie jų perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamas direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių ryšys. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas mano, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas.

Ne vėliau kaip 2013 m. lapkričio 1 d. Komisija praneš Europos Parlamentui ir Tarybai apie dviejų bendrų politinių pareiškimų dėl aiškinamųjų dokumentų įgyvendinimą.

Institucijos įsipareigoja nuo 2011 m. lapkričio 1 d. šiuos principus taikyti naujiems ir rengiamiems pasiūlymams dėl direktyvų, išskyrus tuos pasiūlymus, dėl kurių Europos Parlamentas ir Taryba jau yra susitarę.

Valstybių narių ir Komisijos bendras politinis pareiškimas dėl aiškinamųjų dokumentų

Pagal SESV 288 straipsnį: „Direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus.“

Valstybės narės ir Komisija pripažįsta, kad veiksmingas Sąjungos teisės įgyvendinimas yra būtiną sąlyga Sąjungos politikos tikslams pasiekti, ir kad nors atsakomybė už tokį įgyvendinimą visų pirma tenka valstybėms narėms, vis dėlto tai yra bendro intereso klausimas, nes šiuo įgyvendinimu siekiama, inter alia, sudaryti vienodas sąlygas visose valstybėse narėse.

Valstybės narės ir Komisija pripažįsta, kad teisingas ir laiku įvykdomas Sąjungos direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę yra teisinė pareiga. Jos pažymi, kad Sutartimis Komisijai pavesta prižiūrėti, kaip yra taikoma Sąjungos teisė, Teisingumo Teismui atliekant kontrolę, ir laikosi bendros nuomonės, kad pranešimu apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos Komisijai atlikti šią užduotį.

Šiomis aplinkybėmis valstybės narės pripažįsta, kad jų Komisijai teikiama informacija apie direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę „turi būti aiški ir tiksli“ bei „joje nedviprasmiškai turi būti nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai“ arba kitos nacionalinės teisės nuostatos, bei, prireikus – nacionalinių teismų praktika, kuriais, valstybių narių nuomone, jos įvykdė įvairius įsipareigojimus pagal direktyvą(2).

Siekiant pagerinti informacijos apie Sąjungos direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę kokybę, tais atvejais, kai, Komisijos nuomone, reikia pateikti dokumentus, kuriuose būtų paaiškintas direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių ryšys, pateikdama atitinkamus pasiūlymus kiekvienu konkrečiu atveju ji turi pagrįsti tokių dokumentų pateikimo reikalingumą ir proporcingumą, visų pirma atsižvelgdama į direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę sudėtingumą bei į galimai kilsiančią papildomą administracinę naštą.

Pagrįstais atvejais valstybės narės įsipareigoja prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau aiškinamųjų dokumentų, kurie gali būti pateikiami atitikties lentelių arba kitų tam pačiam tikslui skirtų dokumentų forma.

(1) Žr. 2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo, priimto byloje C–427/07, 107 punktą ir jame cituojamą teismo praktiką. (2) Žr. 2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo, priimto byloje C–427/07, 107 punktą ir jame cituojamą teismo praktiką.