Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl darbuotojų judumo Europos Sąjungoje skatinimo(1),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21, 45 ir 47 straipsnius ir į Pagrindinių teisių chartijos 15, 21, 29, 34 ir 45 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į SESV 151 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje(2),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą „Judumas – priemonė kurti daugiau ir geresnių darbo vietų. 2007–2010 m. Europos profesinio judumo veiksmų planas“ (COM(2007)0773),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatą „Laisvo darbuotojų judėjimo poveikis plečiantis ES“ (COM(2008)0765),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 13 d. Komisijos komunikatą „Užtikrintas laisvas darbuotojų judėjimas. Teisės ir pagrindiniai pokyčiai“ (COM(2010)0373),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, ribojančių laisvą darbuotojų judėjimą ES darbo rinkose(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 11 d. Komisijos ataskaitą Tarybai dėl laisvo darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos judėjimo pereinamojo laikotarpio nuostatų veikimo (COM(2011)0729),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl vis dar esančių kliūčių judumui vidaus darbo rinkoje identifikavimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi teisė gyventi ir dirbti kitoje Sąjungos valstybėje narėje – viena iš ES pagrindinių laisvių, užtikrinanti vienodas sąlygas ir apsaugą nuo diskriminacijos dėl pilietybės, esminį Sutartyse pripažintą Sąjungos pilietybės komponentą; kadangi dviejų valstybių narių piliečiai vis dar susiduria su kliūtimis, trukdančiomis naudotis teise ieškoti darbo kitos valstybės narės teritorijoje;

B.  kadangi pagal 2011 m. lapkričio 11 d. Komisijos komunikatą judūs darbuotojai iš Rumunijos ir Bulgarijos daro teigiamą poveikį valstybių narių, priėmusių judžius darbuotojus, ekonomikai;

C.  kadangi valstybės narės, kurios netaikė pereinamojo laikotarpio priemonių, susijusių su laisvu judėjimu darbuotojų, kilusių iš valstybių narių, įstojusių į ES 2004 ir 2007 m., nepranešė apie jokius neigiamus padarinius; kadangi daug valstybių narių labiau dėl politinio spaudimo, o ne pagrįstai siekdamos išvengti galimo neigiamo poveikio jų ekonomikai ir darbo rinkai, nusprendė toliau taikyti darbo rinkos apribojimus Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams;

D.  kadangi pagal neseniai paskelbtus statistikos duomenis 2010 m. pabaigoje kitoje valstybės narės teritorijoje gyvenantys judūs darbuotojai iš Rumunijos ir Bulgarijos sudarė 0,6 proc. viso ES gyventojų skaičiaus;

E.  kadangi Rumunijos ir Bulgarijos darbuotojų antplūdis turėjo teigiamos įtakos priimančių šalių rinkoms, nes šie darbuotojai užėmė tas darbo vietas ar įsidarbino tuose sektoriuose, kuriuose trūko darbuotojų;

F.  kadangi Komisija savo paskutiniame komunikate teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad jaunesni kaip 35 metų judūs darbuotojai iš ES-2 šalių sudaro 65 proc. visų darbingo amžiaus judžių darbuotojų (ES-15 šalyse šis skaičius siekia 34 proc.), galima tikėtis, kad judūs darbuotojai iš Rumunijos ir Bulgarijos dažniau yra ekonomiškai produktyvaus amžiaus nei priimančiosios šalies piliečiai;

G.  kadangi, remiantis naujais Eurostato duomenimis, judūs darbuotojai iš Rumunijos ir Bulgarijos nedaro didelio poveikio atlyginimams ir nedarbo lygiui priimančiosiose šalyse;

H.  kadangi judumo srautus visų pirma lemia darbo paklausa ir tuo metu, kai Europos lygmeniu atsiranda darbo pasiūlos ir paklausos nesutapimų, pereinamojo laikotarpio kliūtys gali stabdyti Europos įmonių ekonominę plėtrą ir pažeisti teisę gyventi ir dirbti kitos valstybės narės teritorijoje;

I.  kadangi Rumunijos ir Bulgarijos darbuotojai susiduria su Sutartyse pripažįstamos ir vienodo požiūrio principu grindžiamos pagrindinės teisės laisvai judėti visišku ar daliniu apribojimu; ir kadangi tuo pat metu darbuotojų tarpvalstybinis judumas teikiant paslaugas vis dažniau pakeičia laisvą darbuotojų judėjimą ir dėl to galėtų atsirasti nesąžininga konkurencija darbo užmokesčio ir darbo sąlygų požiūriu;

J.  kadangi laisvas darbuotojų judumas – teigiamas socialinis ir ekonominis pavyzdys ir ES, ir valstybėms narėms, nes jis yra svarbus ES integracijos, ekonomikos vystymo, socialinės sanglaudos, asmeninio tobulėjimo profesinėje srityje etapas ir padeda mažinti neigiamą ekonominės krizės poveikį ir sukurti stipresnę Europos ekonominę galią, kuri būtų pasirengusi globalių pokyčių keliamiems iššūkiams;

K.  kadangi dėl pastarosios mūsų visuomenėse vykstančios raidos, kurią visų pirma lemia pramonės pokyčiai, globalizacija, nauji darbo modeliai, demografiniai pokyčiai ir transporto priemonių vystymasis, reikia užtikrinti didesnį darbuotojų judumą;

L.  kadangi judumas ES viduje itin svarbus norint užtikrinti, kad visi Europos Sąjungos piliečiai turėtų tokias pačias teises ir pareigas;

M.  kadangi naujausiame Komisijos komunikate teigiama, kad valstybių narių darbo rinkos sutrikimų kilo dėl daugybės veiksnių, kaip antai ekonomikos ir finansų krizė bei struktūrinės darbo rinkos problemos, o ne dėl darbuotojų iš Rumunijos ir Bulgarijos srautų;

N.  kadangi 2010 m. ES darbuotojai iš Rumunijos ir Bulgarijos sudarė vos 1 proc. visų nedirbančių asmenų (amžiaus ribos 15–64 metų) palyginti su 4,1 proc. piliečių iš trečiųjų šalių, todėl jie neturėjo įtakos pavienių šalių darbo rinkos krizei;

O.  kadangi dabartinio ekonominio nuosmukio visoje Europoje sąlygomis judžių darbuotojų vykdomi pinigų pervedimai į gimtąsias šalis gali turėti grynąjį teigiamą poveikį siunčiančiųjų šalių mokėjimų balansui;

P.  kadangi kai kurios valstybės narės pranešė, kad apribojimus Bulgarijos ir Rumunijos darbuotojams ketina taikyti iki 2014 m., o kitos pranešė, kad savo darbo rinkas atvers visiems ES darbuotojams;

1.  mano, kad darbuotojų judumo ES niekada nereikėtų laikyti grėsme nacionalinėms darbo rinkoms;

2.  ragina valstybes nares panaikinti visas galiojančias pereinamojo laikotarpio priemones atsižvelgiant į tai, kad iš tiesų nėra jokio ekonominio pagrindo apriboti rumunų ir bulgarų teisę dirbti ir gyventi kitos valstybės narės teritorijoje; mano, kad šios kliūtys nenaudingos ES piliečiams; ragina visiems Europos Sąjungos piliečiams veiksmingai taikyti pirmumo įdarbinant nuostatą;

3.  ragina Tarybą patvirtinti paskutinę Komisijos ataskaitą Tarybai dėl laisvo darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos judėjimo pereinamojo laikotarpio nuostatų veikimo (COM(2011)0729) ir vertinant, ar pereinamojo laikotarpio kliūtys būtų verta dėmesio ir būtina priemonė, laikytis siūlomo pagrindo;

4.  ragina Komisiją pasiūlyti aiškią termino „dideli darbo rinkos sutrikimai ar jai keliamas pavojus“ apibrėžtį;

5.  ragina Komisiją remiantis ekonominiais ir socialiniais rodikliais parengti aiškių rodiklių rinkinį ir geresnę metodiką, kuriuos būtų galima naudoti vertinant, ar iš tiesų pagrįsta pratęsti valstybių narių taikomus visus ar dalinius pereinamojo laikotarpio apribojimus siekiant išvengti nacionalinių darbo rinkų sutrikdymo, kurį galėtų sukelti rumunų ir bulgarų darbuotojai, ir taip pat taikyti šį metodą, kai valstybė narė prašo leidimo įgyvendinti apsaugos sąlygą;

6.  ragina Komisiją kiek įmanoma skaidriau paskelbti kriterijus, kuriais remiantis valstybei narei leidžiama išlaikyti pereinamojo laikotarpio apribojimus, atsižvelgiant į tokio sprendimo padarinius ES ekonomikai ir į pagrindimus, kuriems pritarė Europos Teisingumo Teismas, griežtai aiškindamas leidžiančias nukrypti nuo pagrindinių laisvių nuostatas;

7.  mano, kad valstybės narės, kurios nepateikdamos aiškaus ir skaidraus socialinio ir ekonominio pagrindimo, susijusio su dideliais darbo rinkos sutrikimais, ir toliau taiko apribojimus, vadovaujantis atitinkamais Teisingumo Teismo sprendimais, pažeidžia Sutartis; ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, užtikrinti, kad būtų laikomasi laisvo judėjimo principo;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares panaikinti ribojančias pereinamojo laikotarpio nuostatas, kad Bulgarijos ir Rumunijos piliečiai galėtų naudotis vienodomis sąlygomis, kaip pripažįstama Sutartyse, taip užtikrinant sąžiningą įmonių konkurenciją ir išvengiant bet kokio socialinio ir ekonominio dempingo;

9.  pažymi, kad pereinamojo laikotarpio priemonės kliudo kovoti su fiktyvia savisamda, nedeklaruojamu darbu ir neteisėtu darbu, nes darbuotojai, kurie neturi teisės laisvai patekti į įprastą darbo rinką, kartais renkasi fiktyvią savisamdą arba dirbti neteisėtai, ir todėl būna piktnaudžiaujama jų darbo teisėmis;

10.  ragina 25 ES nares prieš priimant sprendimą, ar panaikinti, ar pratęsti visų ar dalinių apribojimų, susijusių su laisvu darbuotojų iš Rumunijos ir Bulgarijos judėjimu, taikymą, konsultuotis su darbdaviais ir darbdavių organizacijomis;

11.  ragina valstybes nares, kurios ketina darbuotojams iš Rumunijos ir Bulgarijos toliau taikyti darbo rinkos apribojimus, aiškiai ir skaidriai pateikti išsamų pagrindimą, atitinkantį Komisijos nustatytus rodiklius ir metodiką ir pagrįstą įtikinamais argumentais ir duomenimis, įskaitant visus susijusius socialinius ir ekonominius rodiklius, kuriais remiantis buvo padaryta išvada, kad dėl geografinio darbuotojų judumo kyla itin didelių nacionalinės darbo rinkos sutrikimų;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0455. (2) OL L 257, 1968 10 19, p. 2. (3) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 230.