Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2011/2008(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0338/2011

Pateikti tekstai :

A7-0338/2011

Debatai :

PV 14/12/2011 - 22
CRE 14/12/2011 - 22

Balsavimas :

PV 15/12/2011 - 9.10
CRE 15/12/2011 - 9.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0588

Priimti tekstai
PDF 405kWORD 118k
Ketvirtadienis, 2011 m. gruodžio 15 d. - Strasbūras
ES strategija dėl Centrinės Azijos
P7_TA(2011)0588A7-0338/2011

2011 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos dėl Centrinės Azijos įgyvendinimo eigos (2011/2008(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 21 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus (PBS), kuriuos ES sudarė su Uzbekistanu, Kirgizija ir Kazachstanu (visi šie susitarimai galioja nuo 1999 m.), ES ir Tadžikistano laikinąjį susitarimą dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų ir į dar neratifikuotą ES ir Turkmėnistano PBS, pasirašytą 1998 m. gegužės 25 d.,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 21 ir 22 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime patvirtintą ES strategiją dėl naujos partnerystės su Centrine Azija(1) ir 2008 m. birželio 24 d.(2) ir 2010 m. birželio 28 d.(3) Komisijos ir Tarybos bendras pažangos ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Centrinės Azijos, ypač į 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Centrinės Azijos atžvilgiu(4), 2010 m. gegužės 6 d.(5) ir 2010 m. liepos 8 d.(6) rezoliucijas dėl padėties Kirgizijoje, 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl ESBO stiprinimo. ES vaidmens(7), 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m.(8), 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl 2009 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje(9) ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje ir 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES išorės politikos, kuria remiamas demokratijos diegimas(10),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. patvirtintą Europos iniciatyvą demokratijai ir žmogaus teisėms remti, kuria siekiama skatinti žmogaus teises ir remti baudžiamosios teisės reformą, demokratiją, gerą valdymą, žiniasklaidos laisvę, teisinės valstybės principus, saugumo struktūras (policiją ir kariuomenę) ir konfliktų prevenciją, ir į paskesnę demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo finansavimo priemonę (Reglamentas (EB) Nr. 1889/2006)(11),

–  atsižvelgdamas į nuo 2007 m. kas dveji metai rengiamus ES ir Centrinės Azijos ministrų susitikimus ir į ES ir Vidurinės Azijos ministrų konferenciją dėl saugumo klausimų, vykusią 2008 m. ir 2009 m.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto bei Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A7–0338/2011),

A.  kadangi bet kurios šalies tvarus vystymasis galimas tik tuo atveju, jei puoselėjamos žmogaus teisės veikia demokratinės vertybės ir institucijos, užtikrinami teisinės valstybės principai, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, o taip pat geras valdymas ir stipri pilietinė visuomenė;

B.  kadangi Centrinės Azijos valstybėse demokratijos, žmogaus teisių, teisinės valstybės principų ir pagrindinių laisvių užtikrinimo srityje pastebimi dideli trūkumai;

C.  kadangi glaudesnis ES ir penkių Centrinės Azijos šalių bendradarbiavimas siekiant įvairinti ir stiprinti politinius, socialinius bei ekonominius santykius bei visapusiškai išnaudoti partnerystės susitarimais suteikiamą naudą yra abipusės strateginės svarbos klausimas;

D.  kadangi Centrinė Azija labai svarbi Europos Sąjungai prekybos galimybių bei energetinio saugumo požiūriu ir kadangi regionas nukentėjo nuo dabartinės pasaulio finansų ir ekonomikos krizės;

E.  kadangi kai kurios valstybės narės palaiko stiprius dvišalius santykius su Centrinės Azijos valstybėmis, kurios yra pagrindinis investicijų ir prekybos šaltinis, ir kadangi ES reikalingas suderintas ir nuoseklus požiūris į regioną, kad būtų išvengta nesusipratimų, užduočių dubliavimosi ir, svarbiausia, prieštaringų signalų siuntimo;

F.  kadangi kai kurios Centrinės Azijos valstybės ėmėsi pirmųjų svarbių žingsnių ilgame demokratizacijos procese, kurį vykdant norint įveikti nuolatinius trūkumus, iki šiol trukdžiusius visapusiškai realizuoti politinės, socialinės ir ekonominės padėties gerinimo potencialą būtina sąlyga yra nuolatinės ir rimtos pastangos valdymo bei regioninio bendradarbiavimo srityse;

G.  kadangi MVĮ įkūnija verslumo bei laisvosios rinkos dvasią ir yra galinga jėga kuriant demokratinę valstybę;

H.  kadangi dėl tarpusavio pasitikėjimo stokos kyla įtampa dėl gamtinių išteklių dalijimosi ir tai kenkia regioniniam bendradarbiavimui bei didina konfrontacijos riziką; tačiau kadangi apsirūpinimo vandeniu problemos kyla daugiau dėl blogo valdymo ir vandens išteklių švaistymo, nei dėl kiekybinio stygiaus;

I.  kadangi ir ES, ir Centrinės Azijos šalys yra suinteresuotos įvairinti eksporto kelius ir bendradarbiauti energetikos bei aplinkos tvarumo užtikrinimo srityse;

J.  kadangi rūpinantis regiono saugumu ir stabilumu turėtų būti siekiama užtikrinti ne tik valstybės, bet ir gyventojų saugumą, be kita ko, garantuojant pagarbą žmogaus teisėms, pragyvenimo šaltinius, nuosavybės teises į aplinkos turtus ir galimybes gauti viešąsias paslaugas;

ES įsipareigojimas

1.  pabrėžia tvirtą politinį ir ekonominį ES interesą stiprinti savo dvišalius ir daugiašalius santykius su Centrinės Azijos šalimis visose bendradarbiavimo srityse, pvz., stabilumo, saugumo ir tvaraus regiono vystymosi, prekybos ir ekonominių ryšių, energetikos ir transporto ryšių, dialogo dėl tokių bendrųjų vertybių kaip demokratija, pagarba žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principams stiprinimo, bendrų iššūkių ir grėsmių, įskaitant sienų valdymą ir kovą su prekyba narkotikais bei žmonėmis, klausimais;

2.  atkreipia dėmesį, kad ES strategijoje dėl Centrinės Azijos nustatytos net septynios prioritetinės sritys, tačiau numatoma skirti mažai išteklių; atitinkamai pažymi, kad ES pagalbos lėšos yra pernelyg ribotos, kad būtų galima ES daryti įtaką visoms politikos sritims; ragina ES rengti bendrą viziją ir geriau apibrėžti ir aiškiai nurodyti savo prioritetus; atkreipia dėmesį į tai, kad vystomasis bendradarbiavimas su Centrinės Azijos valstybėmis duos rezultatų tik tuo atveju, jeigu šios valstybės laikysis tarptautinių demokratijos standartų, teisinės valstybės principų ir gerbs žmogaus teises; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ES vystomasis bendradarbiavimas neturi būti pagrįstas ekonominiais, energetikos ar saugumo interesais;

3.  mano, kad ES turi išlaikyti aukštą dalyvavimo Centrinėje Azijoje lygį, pritaikydama savo strategijas regiono valstybių padarytai pažangai; pabrėžia, kad ES dalyvavimo pobūdis ir lygis turi būti diferencijuojami ir jiems taikomos sąlygos, priklausomai nuo išmatuojamos pažangos demokratizacijos, žmogaus teisių, gero valdymo, tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi, teisinės valstybės ir kovos su korupcija srityse, kai būtina suteikiant pagalbą tokiai pažangai stiprinti, laikantis nuostatų, artimų ES kaimynystės politikos principams (t. y. principui „daugiau už daugiau“);

4.  pabrėžia, kad būtina paaiškinti ir propaguoti ES saugumo ir stabilumo suvokimą, jei jis skiriasi nuo jų suvokimo; pabrėžia, kad ES turi būti kritiška vyriausybių, kurios pažeidžia savo piliečių žmogaus teises prisidengdamos nacionaliniu saugumu, atžvilgiu

5.  mano, kad būsimoje ES Vidurinės Azijos strategijoje reikėtų atsižvelgti į patirtį, įgytą įgyvendinant Europos kaimynystės politikos reformą, užtikrinant diferenciaciją, žmonių tarpusavio ryšius ir didesnį dėmesį demokratijai bei žmogaus teisėms ir atsižvelgiant į platesnį geopolitinį kontekstą, įskaitant Mongoliją ir Afganistaną.

6.  pripažįsta ES specialiojo įgaliotinio nepertraukiamo darbo šioje srityje svarbą užtikrinant aukšto lygio politinio dialogą su Centrinės Azijos valstybėmis; primena, kad pagal jo įgaliojimus taip pat numatomas bendradarbiavimas su vietos pilietine visuomene ir kad tai būtina siekiant didesnio ES matomumo; ragina politinį dialogą grįsti Centrinės Azijos valstybių įsipareigojimų, kuriuos jos prisiėmė kaip ESBO narės, laikymosi įvertinimu;

7.  mano, kad persvarstant Strategiją dėl Centrinės Azijos reikia atsižvelgti į būtinybę pakankamais finansiniais ištekliais remti jos tikslus ir įdiegti tinkamus jų paskirstymo modelius, kurie atspindėtų kiekvienos regiono šalies realijas; laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į finansinius suvaržymus, dėmesys turėtų būti sutelktas į vidutinės trukmės ir ilgalaikes didžiausios įtakos regiono vystymuisi galinčias turėti programas, ypač jaunimo ir švietimo, techninės pagalbos ekonominei plėtrai remti bei mažųjų ir vidutinių įmonių skatinimo, taip pat apsirūpinimo vandeniu užtikrinimo ir kovos su neteisėta prekyba narkotikais;

8.  prašo Komisiją aiškiai integruoti arba bent jau suderinti savo normines, technines ir interesais pagrįstas Centrinei Azijai skirtas darbotvarkes; taip pat primena apie reikalavimą užtikrinti tokios politikos nuoseklumą vystymosi labui, kuris įtvirtintas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje;

9.  nurodo, kad strategijos įgyvendinimą būtų galima pagerinti užtikrinus intensyvesnį vidaus ES koordinavimą ir aktyvesnį dalyvavimą įtraukiant kitus tarptautinius paramos teikėjus ir regionų suinteresuotuosius subjektus;

10.  siūlo racionalizuoti regioninį požiūrį į santykius su Kinija ir Rusija, nes šios valstybės yra pagrindinės ekonomikos dalyvės regione; mano, kad požiūrį į iškastinę energetiką reikėtų susieti su ES programavimu Kaukazo ir Juodosios jūros regione bei Turkijoje;

11.  ragina Komisiją griežtai atskirti tas programas ir veiksmus, kuriuos galima finansuoti pagal Vystomojo bendradarbiavimo priemonę, ir tuos, kuriuos reikia finansuoti pagal kitas finansines priemones, pavyzdžiui stabilumo priemonę arba Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, ypač programas ir veiksmus, susijusius su sienų valdymu ir kova su organizuotu nusikalstamumu, geresniu teisinės valstybės principo laikymusi ir žmogaus teisių apsauga;

12.  pabrėžia, kad ir toliau reikalingas reguliarus žmogaus teisių dialogas su visomis penkiomis šalimis; apgailestauja, kad bendra pažanga pačiose šalyse buvo nepakankama ir kai kuriais atvejais galima pastebėti net pablogėjimą; mano, kad dialogas žmogaus teisių klausimas neturėtų būti naudojamas kaip dingstis neįtraukti klausimų, susijusių su žmogaus teisėmis, į kitas bendradarbiavimo sritis arba nesiimti tolesnių veiksmų; ragina sistemingai įtraukti NVO ir pilietinės visuomenės veikėjus rengiant šiuos dialogus ir jų rezultatus skelbti viešai, kad būtų galima įvertinti jų veiksmingumą ir šalių įsipareigojimą;

13.  dar kartą pakartoja, kad svarbu nepamiršti vidutinių pajamų šalių, pavyzdžiui, Centrinės Azijos šalių, įgyvendinant bendrą ES vystymosi politiką ir dedant pastangas Tūkstantmečio vystymosi tikslams įgyvendinti, nes su vystymusi susijusios veiklos objektu dažnai tampa mažiausiai išsivysčiusios šalys, o Centrinės Azijos regiono šalys ignoruojamos, ypač kai dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės mažinamos paramos vystymuisi lėšos;

14.  mano, kad dėl ribotų išteklių ir daugybės regiono poreikių ES turi tiksliai nukreipti savo pagalbą ir nustatyti jos prioritetus, taip pat atsižvelgdama į padarinius, atsirandančius dėl giliai įsišaknijusios korupcijos ir nepakankamos administracinės patirties užtikrinant jos teikiamos pagalbos veiksmingumą; ragina užtikrinti pastovų sutartos vystymosi pagalbos lygį bei lankstesnį jos paskirstymą ir pritaria tam, kad dėmesys būtų sutelktas į pagalbą, skiriamą Kirgizijai ir Tadžikijai, kurių poreikiai šiuo atveju yra didžiausi;

15.  tačiau, reiškia abejonę dėl Kirgizijai ir Tadžikistanui skiriamos paramos biudžetui naudojimo, visų pirma atsižvelgiant į plačiai paplitusią korupciją minėtose šalyse; ragina Komisiją pateikti pranešimą apie paramos biudžetui naudojimą minėtose šalyse;

16.  tvirtai palaiko visaverčių ES delegacijų visose Centrinės Azijos šalyse atidarymą kaip priemonę sustiprinti ES buvimą vietoje ir regimumą regione, ilgalaikį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su visais visuomenės sektoriais ir skatinti geresnio teisinės valstybės principų supratimo ir atsiradimo bei pagarbos žmogaus teisėms pažangą; yra įsitikinęs, kad tokios delegacijos gerokai prisidėtų įgyvendinant strategijos tikslus bei siekiant ES interesų šiame regione; reikalauja sukomplektuoti tinkamą šių misijų personalą iš politikos, ekonomikos ir prekybos specialistų, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai ir teikiama veiksminga pagalba;

17.  rekomenduoja ateityje Centrinės Azijos šalims taikyti TAIEX, porinių projektų ir SIGMA programas, kuo būtų padedama gerinti standartus ir įgyvendinti reikalingas reformas;

18.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria ES, megzdama ryšius su nepriklausoma pilietine visuomene žmogaus teisių ir gero valdymo srityse, ir į nuolatinį NVO persekiojimą regione; ragina užtikrinti didesnį ES ir valstybių narių vystomojo bendradarbiavimo lėšų paskirstymo ir jų gavėjų veiklos skaidrumą; taip pat ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas remti tikrai nepriklausomus nevyriausybinius partnerius, siekiant padėti jiems atlikti veiksmingą vaidmenį pilietinės visuomenės vystymo ir konsolidavimo srityje; mano, kad tolesnis ES programų, skirtų Centrinės Azijos šalims, skatinimas yra svarbi tarpvalstybinė regiono valstybių tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo stiprinimo priemonė;

19.  pabrėžia laisvai veikiančių opozicinių partijų regione svarbą ir ragina Centrinės Azijos šalių vyriausybes užtikrinti politinę laisvę;

20.  pritaria minčiai rengti reguliarius regioninius ES ir Centrinės Azijos aukščiausiojo lygio susitikimus ir ragina apsvarstyti galimą būsimą ES ir Centrinės Azijos ad hoc parlamentinio forumo įsteigimą esančių parlamentinio bendradarbiavimo komitetų ir tarpparlamentinių susitikimų su Centrinės Azijos šalimis kontekste kaip priemonę, skirtą įvertinti aukščiausiojo lygio derybų turiniui ir prie jo prisidėti; pabrėžia reguliaraus dvišalio ir daugiašalio parlamentinio bendradarbiavimo svarbą; partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus laiko instituciniu intensyvesnių parlamentų narių mainų pagrindu, užtikrinančiu tarpusavio supratimą ir pagarbą; todėl remia partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus su visomis penkiomis Centrinės Azijos šalimis; pabrėžia, kad svarbu, jog Europos Parlamentas aktyviau dalyvautų vykdant derybų dėl partnerystės susitarimų su Centrinės Azijos šalimis bei sudarytų susitarimų įgyvendinimo stebėseną;

21.  ragina Europos Sąjungą toliau remti Centrinės Azijos šalių viešojo sektoriaus reformą teikiant tinkamą techninę ir finansinę pagalbą, kad visose susijusiose šalyse būtų sukurtos stabilios, pertvarkytos ir modernizuotos administracinės struktūros;

Demokratizacija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad nors regione įvyko tam tikri teigiami konstituciniai ar teisiniai pokyčiai (pastangos panaikinti mirties bausmę, Ombudsmeno pareigybės įsteigimas, keletas teismo procedūrų reformų, ir t. t.), bendra padėtis žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityje ir toliau kelia nerimą;

23.  pritaria Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2011 m. sausio mėn. ataskaitos „Vidurinės Azijos konkurencingumo perspektyva“ (angl. Central Asia Competitiveness Outlook) išvadoms ir yra ypač susirūpinęs dėl žmogaus teisių ir darbuotojų teisių padėties, taip pat dėl paramos Vidurinės Azijos šalių pilietinei visuomenei trūkumo, dėl švietimo sistemos, MVĮ, žemės nuosavybės teisės reformų ir regiono investicijų politikos, kuri turėtų labiau apimti visą ekonomiką, nes šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama energetikos ir kalnakasybos sektoriams;

24.  ragina sustiprinti žmogaus teisių dialogą, siekiant, kad jis taptų veiksmingesnis ir labiau orientuotas į rezultatus; todėl ragina Europos Parlamentą aktyviai dalyvauti vykdant šių dialogų stebėseną; ragina Tarybą ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) įvertinti ankstesnių dialogų poveikį, bendradarbiaujant su Europos Parlamentu atsižvelgti į regiono valstybių pažangą žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityse bei parengti ES paramos projektų veiksmingumo siekiant šio tikslo ataskaitą;

25.  smerkia bet kokį kankinimų naudojimą ir griežtus žiniasklaidos ir saviraiškos, susirinkimų teisių ir teisės laisvai burtis į asociacijas apribojimus; ragina ES ir Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę viešai kelti klausimą dėl politinių kalinių, įkalintų žmogaus teisių gynėjų ir žurnalistų bylų ir pareikalauti nedelsiant juos išlaisvinti;

26.  labai vertina politinių fondų, kurie, ilgą laiką veikdami vietoje, užtikrina praktinį bendradarbiavimą demokratizavimo proceso metu, darbą;

27.  laiko teisinės valstybės iniciatyvą vienu pagrindinių bendradarbiavimo su Centrinės Azijos valstybėmis aspektų ir pritaria pavyzdiniam bendradarbiavimui tarp ES ir jos valstybių narių įgyvendinant paramos projektus; pažymi, kad įgyvendinant projektus buvo menkai bendradarbiaujama su vietos pilietine visuomene ir kad didesnis bendradarbiavimas su pilietine visuomene, parlamento nariais ir geresnės vietos pilietinės visuomenės veikėjų galimybės susipažinti su informacija apie iniciatyvą sustiprintų su ja susijusios veiklos matomumą, skaidrumą ir atskaitomybę siekiant platesnių ES strategijos dėl Centrinės Azijos gerinimo tikslų, išdėstytų bendroje pažangos ataskaitoje; pabrėžia, kad, kad teisinės valstybės platformos projektas privalo apimti aiškius tikslus ir skaidrų jo įgyvendinimo bei rezultatų įvertinimą, tuo pat metu vengiant bet kokio saugumo pajėgų represinių dėmenų stiprinimo; pabrėžia, kad skiriant pagalbą ir biudžetinę paramą vienas iš pagrindinių kriterijų turi būti tinkamas iniciatyvos įgyvendinimas;

Švietimas, vaikai ir asmenų mainai

28.  pabrėžia, kad švietimas yra visuomenės demokratinio vystymosi pagrindas; todėl ragina toliau dėti pastangas modernizuoti viešąjį švietimo, kuris turi būti laisvas ir visiems prieinamas, sektorių, įskaitant švietimą verslo srityje bei toliau įgyvendinti švietimo iniciatyvą, o ypač tarptautinio masto akademinius studentų bei dėstytojų mainus, atsižvelgiant į platesnį paramos pastoviomis žmogaus ir darbo teisėmis grindžiamos pilietinės visuomenės kūrimui visose regiono šalyse kontekstą; mano, kad yra būtina skatinti procesus, kuriais siekiama, kad moterys dalyvautų darbo rinkoje ir į ją patektų;

29.  pažymi, kad ES veiklą darbo, švietimo ir žmogaus teisių srityse turėtų papildyti veiksmai ir programos, kuriuose dėmesys sutelkiamas į jaunimą, kaip labiausiai pažeidžiamą šių visuomenių grupę; todėl ragina didinti ES paramą jaunimo iniciatyvoms regione, ypač toms, kurios susijusios su priemonėmis, galinčiomis sumažinti stiprėjantį radikalizmą ir skatinti šių šalių jaunimo toleranciją;

30.  ragina ES ir toliau remti žmonių tarpusavio ryšius ir mainų mokslo, verslo ir švietimo srityse programas; todėl atkreipia dėmesį į ES ir Centrinės Azijos švietimo iniciatyvos organizavimo ir įgyvendinimo trūkumus ir ragina ES Komisiją spręsti šias problemas glaudžiai bendradarbiaujant su švietimo specialistais bei partneriais iš Vidurinės Azijos;

31.  pabrėžia savo susirūpinimą dėl vaikų padėties, ypač prievartinio įvairių pavidalų bei masto vaikų darbo ir pabrėžia būtinybę šioms šalims praktiškai įgyvendinti savo tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus visų pirma pagal JT Vaiko teisių konvenciją, TDO konvenciją dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus ir TDO konvenciją dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo;

Ekonominė integracija ir tvarus vystymasis

32.  pabrėžia, kad teisinė valstybė ir ekonominė pažanga susijusios tarpusavyje; dar kartą patvirtina, kad remia Centrinės Azijos šalių ekonomikos įvairinimą, tvarios energetikos sektoriaus plėtrą ir geresnius transporto tarp Kaspijos jūros regiono išteklių ir Europos rinkos ryšius kaip būdą užtikrinti ekonominį vystymąsi ir nuolatinį BVP; ragina ES skatinti stabiliai ekonomikai palankų klimatą kuriant saugų ir patikimą teisinį pagrindą bei kovojant su korupcija ir nepotizmu, kas yra labai svarbu norint pritraukti užsienio investicijas, skatinti naujoves ir gerinti tikro privataus verslo aplinką, įskaitant specialiai nepriklausomų moterų projektams skirtus mikrokreditus, laikantis tarptautinių socialinių, darbo ir aplinkos apsaugos standartų;

33.  pabrėžia, kad Centrinės Azijos šalių vyriausybėms reikia skatinti ir remti MVĮ steigimąsi, kaip vieną iš šių šalių ekonomikos vystymuisi būtinų elementų ir pabrėžia, kad ES turėtų tam teikti didesnę pirmenybę užtikrindama paramą MVĮ pagal EIB suteiktus įgaliojimus veikti Vidurinėje Azijoje bei supaprastindama žmonėms, keliaujantiems iš Vidurinės Azijos verslo ar studijų tikslais, taikomus vizų reikalavimus, kartu skatinant darbo, aplinkos ir bendrovių socialinės atsakomybės standartus; be to, mano, kad reikėtų vengti bet kokios diskriminacijos, susijusios su Europos pramonės šakomis, taip pat ir pagrindiniame viešojo pirkimo sektoriuje, ir kad turėtų būti skatinamas visapusiškas bendradarbiavimas su vietos MVĮ, naudingas tiek ekonominiam regiono vystymuisi, tiek ekonominiam diversifikavimui;

34.  palaiko stipresnę Centrinės Azijos šalių integraciją į pasaulio ekonomiką, ypač tarptautiniu mastu bendradarbiaujant su PPO ir prisijungiant prie jos; mano, kad struktūrinės reformos siekiant sukurti rinkos ekonomiką ir patekti į PPO yra būtinos šalies ir regiono ekonominiam vystymuisi bei regiono integracijai į pasaulinę ekonomiką;

35.  pabrėžia faktą, kad tarptautinė ekonominė integracija ir regionų ekonominis bendradarbiavimas yra vienas kitą papildantys požiūriai ir todėl jų Centrinėje Azijoje turėtų būti iš tiesų siekiama;

36.  žino, kad Vidurinės Azijos šalių regioninė integracija yra silpna; ragina Komisiją kiekvienai iš penkių Vidurinės Azijos šalių sukurti skirtingas prekybos strategijas, atsižvelgiant į jų specifinius poreikius, ir skatinti regioninę integraciją;

Energetika, vanduo ir aplinka

37.  pabrėžia, kad energijos ir žaliavų tiekimo, ypač retųjų žemių elementų diversifikacijos ES svarbą bei eksporto rinkų, technologijų ir gamybinės, prekybinės ar mokslinės patirties (know-how) svarbą Centrinei Azijai; mano, jog itin svarbu, kad bendradarbiavimo energetikos srityje projektai apimtų ilgalaikius tiekimo susitarimus, įtvirtinančius aplinkos tvarumo bei Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos principus; ragina ES visose regiono valstybėse, kurios turi didelių gavybos išteklių, skatinti EITI ir kitas tokias iniciatyvas;

38.  pabrėžia energijos svarbą santykiuose su Centrinės Azijos šalimis, nes ji yra pagrindinis šių valstybių pajamų šaltinis, taip pat ir galimas ES energetinio saugumo užtikrinimo šaltinis;

39.  ragina EIVT ir Komisiją toliau remti energetikos projektus, taip pat skatinti ryšius siekiant svarbių tikslų, pvz., dėl Kaspijos jūros regiono koridoriaus; palankiai vertina visų Centrinės Azijos šalių dalyvavimą Baku iniciatyvoje;

40.  pripažįsta bendradarbiavimo su Kazachstanu ir Turkmėnistanu energetikos srityje svarbą, nes jis naudingas ir minėtoms šalims, ir Europos Sąjungos valstybėms narėms; todėl palankiai vertina susitarimo memorandumų su Kazachstanu ir Turkmėnistanu dėl dujų pirkimo pasirašymą, taip pat veiksmus, kurių buvo imtasi plėtojant Pietų koridorių, ypač rengiant „Nabucco“ projektą; tačiau pažymi, kad Turkmėnistanas kol kas nėra Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos (EITI) narys; dar kartą pabrėžia, kad būtina skatinti didesnį skaidrumą pajamų, gaunamų iš gamtos išteklių, srityje; atitinkamai ragina ES remti Turkmėnistano narystę Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvoje (EITI), jai dalyvaujant energetikos politikos dialoge, siekiant įtraukti gero valdymo aspektus į ES energetikos programavimą;

41.  atsižvelgdamas į augantį elektros energijos trūkumą Centrinėje Azijoje, pabrėžia regioninės sąveikos galimybes, taip pat ir perspektyviame atsinaujinančiosios energetikos sektoriuje; ragina ES teikti politinę paramą ir techninę pagalbą šios srities iniciatyvoms;

42.  susirūpinęs pažymi, kad pasaulinė finansų krizė ir didėjantis skurdo lygis turėjo neigiamų padarinių Centrinei Azijai; mano, kad ekonomikos klestėjimas – pagrindinė sveiko socialinio ir politinio gyvenimo prielaida ir kad ES turi spręsti Centrinės Azijos valstybių vystymosi klausimus, kurie yra svarbi šiam regionui skirtos strategijos dalis; ragina skirti didesnę paramą skurdo mažinimo programoms ir pažymi EIB investicijų svarbą;

43.  atkreipia dėmesį į nesubalansuotą kai kurių Centrinės Azijos valstybių ekonomikos, kuri pernelyg priklauso nuo gamtinių išteklių, pobūdį ir mano, kad įvairinimas yra pagrindinis tikslas, kurio regione reikėtų siekti vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu; atsižvelgiant į tai pažymi, Centrinės Azijos programos „Invest“ svarbą šiai sričiai ir ragina vykdyti ją visose penkiose šalyse;

44.  laikosi nuomonės, kad siekiant tvaraus vystymosi ir plataus užmojo socialinės ir ekonominės plėtros itin svarbios nuoseklios ir visapusiškos pakartotinės nacionalinių pajamų iš gamtinių išteklių investicijos;

45.  laikosi nuomonės, kad žemės ūkio sektoriaus reforma yra itin svarbi, atsižvelgiant, visų pirma į apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimą, gamybos įvairinimą, tvaraus sėklų valdymo užtikrinimą ir priklausomybės nuo medvilnės auginimo mažinimą, verčiau auginant kitas kultūras; be to, pabrėžia, jog siekiant šių tikslų reikia diegti pažangią vandens valdymo, vandens apsaugos ir drėkinimo praktiką ir technologijas; ragina Centrinės Azijos vyriausybes laikantis šio požiūrio imtis vadovaujamo vaidmens;

46.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl energijos (pvz. šildymui naudojamos energijos ir elektros) trūkumo blogėja neturtingų žmonių padėtis Centrinės Azijos valstybėse; ragina ES vadovaujantis savo įsipareigojimais dėl klimato kaitos didinti savo pagalbą tausios energetikos politikos, įskaitant energijos efektyvumo užtikrinimą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimui remti;

47.  pabrėžia, kad vandentvarkos klausimai regione vis dar tebėra vienas iš pagrindinių įtampos ir galimų konfliktų šaltinių ir pabrėžia regioninio požiūrio svarbą siekiant apsaugoti ir tinkamai valdyti bendrus vandens išteklius; visų pirma pažymi, kad dėl hidroelektros energijos ir vandens išteklių projektų įgyvendinimo aukštupio valstybėse Kirgizijoje ir Tadžikistane padidėjo įtampa regione su Centrinės Azijos žemupio valstybėmis; atsižvelgdamas į tai ragina regiono šalis, kurios to dar nepadarė, pasirašyti ir be tolimesnio delsimo ratifikuoti Espo ir Orhuso konvencijas bei skatinti vietinių veikėjų dalyvavimą priimant sprendimus;

48.  pabrėžia, kad būtina sukurti patikimą ir veiksmingą nuolatinę sistemą, remiantis kuria žemupyje ir aukštupyje įsikūrusios šalys galėtų diskutuoti ir kartu nuspręsti, kokias priemones priimti, siekiant apčiuopti ir spręsti vandentvarkos problemas regione;

49.  palankiai vertina tai, kad padidėjo Europos plėtros bankų dalyvavimas regione, ir ypač EIB įgaliojimų pratęsimas Centrinei Azijai, sutelkiant dėmesį į aplinkos apsaugos ir vandentvarkos klausimus; ragina plėtros bankus laikytis ERPB nustatytų principų dėl paramos neteikimo šalių, kuriose nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės, valstybinėms įmonėms;

50.  primygtinai ragina ES atsižvelgiant į vandens stygių regione didinti vandentvarkai skirtą pagalbą įgyvendinant ES aplinkos ir vandens iniciatyvą ir, siekiant spręsti energijos stygiaus aukštupio valstybėse problemą, ištirti kitus saulės ir vėjo energijos gavybos būdus, kurie galėtų bent šiek tiek padėti bendruomenėms kaimo vietovėse; apgailestauja, kad kol kas ES vandens valdymo projektas iš esmės skirtas vandens kokybei, kuri yra svarbi, tačiau mažiau aktuali Centrinei Azijai nei dalijimasis vandens ištekliais ir jų paskirstymas;

51.  mano, kad Vandens valdymo projekto ir Tarptautinio Aralo jūros fondo patirtis valdant tarptautinius vandens išteklius ir dabartinis jų dalyvavimas dvišaliame bendradarbiavime siekiant sukurti integruotus nacionalinius vandens išteklių valdymo planus ir vykdyti daugiašalį bendradarbiavimą regione sukuria galimybę Europos Sąjungai save pateikti kaip tarpininkę ir pagalbininkę vandens išteklių pasidalijimo klausimais tarp aukštupio ir žemupio valstybių (įskaitant Šiaurės Afganistaną) ir skatinti nustatyti tvarią bendradarbiavimo vandens valdymo srityje tvarką, kuri būtų pagrįsta sutarčių lygmens tarptautine teise prisiimant vaidmenį, kurio joks kitas tarptautinis veikėjas nenori ar nepajėgia vykdyti nepaisant minėtųjų šalių raginimų;

Saugumo ir (arba) pasienio rizikos valdymas

52.  palankiai vertina tai, kad penkios Centrinės Azijos respublikos šiuo metu įgyvendina Centrinės Azijos nebranduolinės zonos sutartį; mano, kad sutartis, kurioje sutartyje numatytas privalomas šalių, kurios anksčiau savo teritorijoje laikė branduolinius ginklus ir kurių kaimyninės šalys turi branduolinių ginklų, branduolinio nusiginklavimo įsipareigojimas yra svarbus indėlis į pastangas siekiant sukurti pasaulį be branduolinio ginklo ir veiksmingas bendradarbiavimo ginklų neplatinimo srityje pavyzdys;

53.  pripažįsta, kad padėtis gali būti destabilizuota dėl trūkstamos demokratijos bei teisinės valstybės principų nesilaikymo neužtikrinant pagrindinių teisių ir galimybių;

54.  dar kartą patvirtina savo pritarimą veiksmams, kuriais siekiama skatinti regioninį bendradarbiavimą, nes tai pagrindinis būdas spręsti daugelį susijusių valstybių pasienio saugumo, išteklių valdymo, etninių, aplinkos ir plėtros, taip pat dėl kovos su terorizmu ir smurtinio religinio ekstremizmo kylančių problemų; remia siekį tęsti BOMCA sienų valdymo ir CADAP kovos su narkotikais veiksmų programų vykdymą ir jas plėsti;

55.  pabrėžia, kad BOMCA ir CADAP nėra finansuojamos pagal Stabilumo priemonę, o pagal Vystomojo bendradarbiavimo priemonę; nurodo, kad kadangi Stabilumo priemonė parengta kaip lanksti, į trumpalaikes krizes atsaką siūlanti priemonė, sprendžiant ilgalaikes viso regiono saugumo problemas būtų protinga minėtas programas įtraukti į Stabilumo priemonę;

56.  pabrėžia, kad siekis užtikrinti regioninį saugumą atitinka ES ir kitų šio regiono veikėjų, t. y. Rusijos Federacijos, Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų interesus, nes visos jos yra susirūpinusios dėl augančio nestabilumo ir radikalizmo regione, taip pat dėl pernelyg didelio sienų su Afganistanu pralaidumo ir tuo skatinamos prekybos narkotikais;

57.  atkreipia dėmesį į Kazachstano įstojimą į muitų sąjungą su Rusija ir Baltarusija ir tikisi, kad šio subjekto plėtra netaps kliūtimi regioniniam bendradarbiavimui ir netrukdys stiprinti dvišalių santykių su ES;

58.  pabrėžia faktą, kad struktūrizuotas Afganistano įtraukimas į sektorinį bendradarbiavimą, ypač saugumo ir (arba) sienų valdymo, žmonių saugumo ir vandens išteklių valdymo klausimais, turi lemiamą reikšmę siekiant užtikrinti stabilumą ir saugumą regione; pabrėžia, kad reikia suderinti ES požiūrį į Afganistaną ir jos Strategiją dėl Centrinės Azijos, visų pirma klausimais, susijusiais su transporto, energetikos, prekybos ir vystymo veiksmų ir programų sritimis;

59.  ragina ES sutelkti savo paramą kovai su prekyba narkotikais ir žmonėmis, t. y. problemoms, kurios yra vienas iš pagrindinių nestabilumo Centrinėje Azijoje šaltinių ir į kurias galima nukreipti ES pastangas; susirūpinęs pažymi, kad ši problema išplitusi visame regione, todėl ragina ES pasiūlyti tarpvalstybines priemones ir skatinti jų įgyvendinimą; remia idėją įsteigti Centrinės Azijos forumus, skirtus kovai su narkotikų mafija;

60.  yra susirūpinęs dėl dvejopos problemos, t. y. dėl to, kad fundamentalistinės pažiūros ir judėjimai plinta ne tik kaip įvykių Afganistane šalutinis poveikis, bet ir kaip reakcija į regiono valdžios veiksmus, susijusius su probleminėmis žmogaus teisių ir demokratijos sritimis; pažymi, kad kova su terorizmu – svarbi ES strategijos dėl Centrinės Azijos dalis;

61.  ragina į susitikimų su Centrinės Azijos lyderiais politines darbotvarkes įtraukti klausimą dėl paramos Centrinės Azijos šalių saugumo sektoriaus reformai (SSR), be to, reikalauja įšnagrinėti, kokioms saugumo sektoriaus reformos sritims regione galėtų būti teikiama parama kartu su dabartinėmis priemonėmis teisinės valstybės principų diegimo ir sienų valdymo srityse;

62.  ESBO ir JT misijos turi turėti galimybę laisvai veikti atitinkamų šalių teritorijose, nes šios organizacijos atlieka ypač svarbų vaidmenį teikiant būtiną paramą saugumo sektoriui reformuoti;

Klausimai dėl atskirų šalių

63.  pabrėžia, kad šiose atskiroms šalims skirtose pastraipose nurodomi svarbūs neatidėliotino sprendimo reikalaujantys klausimai, o ne bandoma pateikti išsamią kiekvienos šalies analizę;

Kazachstanas

64.  ragina vyriausiąją įgaliotinę-Komisijos pirmininko pavaduotoją ir toliau daryti spaudimą Kazachstano valdžios institucijoms, kad šios iki galo įvykdytų pažadus gerinti rinkimų ir žiniasklaidos laisves, tai jos skelbė 2010 m. rengdamosi pirmininkavimui ESBO, atsižvelgdamos į ESBO valstybių narių įsipareigojimus ir Kazachstano vyriausybės 2009 m. priimtą Nacionalinį žmogaus teisių planą;

65.  ragina Kazachstano valdžios institucijas laikytis savo tarptautinių prievolių ir įsipareigojimų, taip pat ir prisiimtų atsižvelgiant ESBO apibrėžtą žmogiškąjį aspektą;

66.  palankiai vertina Kazachstano siekius siekiant užtikrinti glaudesnius santykius su ES ir juos stiprinti ir pastaruoju metu pradėtas derybas dėl naujo patobulinto ES ir Kazachstano PBS, be to, pabrėžia, kad ekonominis bendradarbiavimas turi eiti koja kojon su politiniu bendradarbiavimu ir turi būti grindžiamas politine valia įgyvendinti bendras vertybes; šiomis aplinkybėmis tikisi apčiuopiamos pažangos žiniasklaidos laisvės, saviraiškos laisvės, susivienijimų ir susirinkimų laisvės srityse, ir rinkiminių procesų patobulinimų artėjančiuose įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimuose 2012 m.;

67.  apgailestauja, kad neseniai kalėjimų priežiūra iš Teisingumo ministerijos kompetencijos srities perduota Vidaus reikalų ministerijos kompetencijai, be to, ragina Kazachstano vyriausybę stiprinti savo pastangas siekiant užkirsti kelią kankinimų ir nežmoniško, žiaurus bei žeminančio elgesio atvejams ir pašalinti jų prielaidas;

68.  ragina Kazachstaną vykdyti atnaujintą įsipareigojimą, prisiimtą pagal Gavybos pramonės šakų skaidrumo iniciatyvą (EITI), t. y. panaikinti visas teisines ar reguliavimo kliūtis, kad ši iniciatyva būtų sėkmingai įgyvendinta;

Kirgizija

69.  giria Kirgiziją už jos pastangas tęsti demokratines reformas ir pereiti prie tikros daugiapartinės sistemos; tikisi, kad tolesnė pažanga bus įgyvendinta artėjančiuose prezidento rinkimuose, kuriuos numatyta surengti vėliau šiais metais; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad būtina dėti ilgalaikes pastangas siekiant sukurti gerai veikiančią demokratiją, šiuo atžvilgiu pažymėdamas, kad Kirgizija – viena iš bandomųjų šalių, kuriose įgyvendinamos ES paramos demokratijai priemonės, ragina ES padėti Kirgizijos valdžios institucijoms institucijų kūrimo, demokratinės praktikos sutvirtinimo, kovos su korupcija ir organizuoto nusikalstamumo infiltravimosi į Kirgizijos administraciją srityse;

70.  palankiai vertina Kirgizijos vyriausybės sprendimą sukurti specialiąją komisiją, kurios tikslas įgyvendinti ir stebėti Tarptautinės nepriklausomos komisijos (angl. IIC) , tiriančios 2010 m. birželio įvykius Pietų Kirgizijoje, rekomendacijas ir ragina Kirgizijos valdžios institucijas imtis būtinų priemonių sušvelninti etninę įtampą, stabilizuoti padėtį, skatinti kultūrų dialogą ir pagarbą mažumų teisėms bei kovoti su visų formų diskriminacija; be kita ko, pradėjus tikrą teismų ir policijos reformą, kuri yra būtina žmogaus teisių pažeidimų, pvz., kankinimų ir kitokio policijos piktnaudžiavimo, prevencijos sąlyga, ragina ES kartu su Kirgizijos valdžios institucijomis ir NVO sukurti ir įgyvendinti ES paramos programas, skirtas konfliktų prevencijai, susitaikymui ir nebaudžiamumo prevencijai;

Tadžikistanas

71.   reiškia susirūpinimą dėl ES paramos vystymuisi neefektyvumo šalyje dėl aukšto lygio korupcijos, organizuoto nusikalstamumo įtakos valdymui ir grėsmingą mastą įgaunančio regionų susiskaldymo, kurį stiprina sunkios ekonominės ir socialinės sąlygos; taigi ragina taikyti alternatyvius metodus, pagrįstus žmoniškuoju saugumu, naudojant alternatyvius paramos kanalus;

72.  reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie kankinimus kardomojo kalinimo metu ir nuolatinės galimybių pilietinės visuomenės stebėtojams kontroliuoti padėtį laisvės atėmimo vietose stokos; TRKK ir tarptautiniams stebėtojams turi būti suteikta galimybė lankytis laisvės atėmimo vietose, taip siekiant didesnio skaidrumo ir priežiūros;

73.  šiuo atžvilgiu rekomenduoja Tadžikijos vyriausybei užsibrėžti tikslą siekti pažangos pirmiau minėtose srityse, siekiant sudaryti prielaidas tam, kad būtų iš pagrindų ir ilgam laikui pagerinti šalies skaidrumo, valdymo ir kiti atitinkami rodikliai reitingų sąraše, kurį rengia tarptautinės organizacijos, ragina įvesti griežtas ES per valstybės struktūras teikiamos pagalbos sąlygas ir, kaip alternatyvą, sustiprinti bendradarbiavimą su nevalstybiniais veikėjais;

74.  ragina ES skatinti ir, rengiant galimybių studijas, atliekant technikinę ekspertizę ir, prireikus, suteikiant atitinkamas EIB paskolas, padėti plėtoti alternatyvių atsinaujinančių energijos šaltinių ir mažesnio masto hidroelektrinių, išdėstytų išilgai upių, projektus;

Turkmėnistanas

75.  palankiai vertina politikos, ekonomikos, socialinėje ir švietimo srityje priimtus teisės aktus, bet pabrėžia, kad reikia vykdyti ir visapusiško jų įgyvendinimo priemones; ragina šiuo požiūriu Tarybą ir Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę skatinti Turkmėnijos valdžios institucijas visiškai įgyvendinti naujus teisės aktus ir aktyviau bendradarbiauti su tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis;

76.  ragina visapusiškai įgyvendinti Europos Parlamento 2008 m. vasario mėn. nustatytų sąlygų, tarp kurių: laisvas ir nevaržomas patekimas į šalį Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovams, visų politinių ir sąžinės kalinių paleidimas, visų vyriausybės sudarytų kliūčių keliauti panaikinimas ir galimybė NVO veikti šalyje; mano, jog šios sąlygos turi būti patenkintos siekiant, kad Turkmėnistanas atitiktų tarptautinius standartus, kuriuos pats ratifikavo;

77.  ypač nerimauja dėl padėties Turkmėnijoje, kurioje dabartinė valdžia sistemingai taikė represinę politiką, nukreiptą prieš visas protesto formas, nepriklausomas NVO ir aktyvius žmogaus teisių gynėjus; ypač apgailestauja dėl to, kad pasirodė, jog Turkmėnistane dialogas su pilietine visuomene neįmanomas;

Uzbekistanas

78.  atkreipia dėmesį į 2009 m. spalio mėn. Tarybos išvadas, kuriomis nutraukiamos visos sankcijos Uzbekistanui ir patvirtinamas ES pasiryžimas su šia šalimi visapusiškai stiprinti santykius; primena, kad įsipareigojimų lygis priklauso nuo Uzbekistano pažangos žmogaus teisių, demokratizacijos ir teisinės valstybės bei kovos su narkotikų prekyba srityse, ir tikisi, kad EIVT ir Taryba parengs kritišką, sąlygomis grįstą ir nuoseklią Europos santykių su Uzbekistanu politiką;

79.  pakartoja savo susirūpinimą dėl pranešimų apie priverstinį vaikų darbą, ypač žemės ūkio srityje; atkreipia dėmesį į TDO, darbuotojų atstovų, darbdavių ir NVO atstovų susirūpinimą dėl šiuo metu Uzbekistano medvilnės pramonėje naudojamo valdžios toleruojamo priverstinio vaikų darbo; ragina Uzbekistano valdžios atstovus bendradarbiauti su TDO ir leisti TDO vykdyti nekliudomą medvilnės derliaus nuėmimo stebėseną vietoje bei kurti, įgyvendinti ir stebėti veiksmingą politiką, skirtą galutinai išnaikinti priverstinį vaikų darbą; ragina Europos Sąjungą remti Uzbekistano vyriausybės pastangas šioje srityje;

80.  yra sunerimęs dėl Uzbekistano valdžios institucijų neseniai priimto sprendimo uždaryti „Human Rights Watch“ biurą Taškente, primena jų įsipareigojimus, prisiimtus ESBO atžvilgiu, ir ragina jas leisti nacionalinėms ir tarptautinėms NVO bei stebėtojams nevaržomai veikti ir keliauti visoje šalyje;

o
o   o

81.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, EIVT, ES specialiajam įgaliotiniui Centrinėje Azijoje, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikijos, Turkmėnistano ir Uzbekistano vyriausybėms ir parlamentams.

(1) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/librairie/PDF/EU_CtrlAsia_EN-RU.pdf
(2) http://eeas.europa.eu/central_asia/docs/progress_report_0609_en.pdf
(3) http://register.consilium.europa.eu/pdf/en/10/st11/st11402.en10.pdf
(4) OJ C 184 E, 2009 8 6, p. 49.
(5) OJ C 81 E, 2011 3 15, p. 80.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0283.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0399.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0441.
(9) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0489.
(10) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0334.
(11) OJ L 386, 2006 12 29, p. 1.

Teisinė informacija - Privatumo politika