2011 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimo (2011/2079(INI))

P7_TA(2011)0385 A7-0289/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į vykstančias ES ir Moldovos Respublikos derybas dėl asociacijos susitarimo,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 15 d. Tarybos išvadas dėl Moldovos Respublikos, kuriose patvirtinami derybų nurodymai,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 20 d. Tarybos priimtus derybų nurodymus glaudaus bendradarbiavimo plataus masto laisvosios prekybos erdvės su Moldovos Respublika kūrimo klausimu,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. lapkričio 28 d. pasirašytą ir 1998 m. liepos 1 d. įsigaliojusį Moldovos Respublikos ir Europos Sąjungos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Moldovos Respublikos ir Europos Sąjungos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolą dėl Moldovos Respublikos dalyvavimo Bendrijos programose ir agentūrų veikloje,

–  atsižvelgdamas į bendrą ES ir Moldovos Respublikos Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmų planą, kuriame nustatyti strateginiai tikslai, grindžiami įsipareigojimais puoselėti bendras vertybes ir veiksmingai įgyvendinti politines, ekonomines ir institucines reformas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 15 d. pradėtą ES ir Moldovos Respublikos dialogą dėl vizų ir 2010 m. gruodžio 16 d Europos Komisijos vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į bendrą deklaraciją dėl Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos partnerystės judumo srityje,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. priimtą Europos Komisijos parengtą Moldovos Respublikos pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Europos kaimynystės politikos, kurias 2011 m. birželio 20 d. patvirtino Užsienio reikalų taryba,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. bendrą komunikatą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 7 d. įvykusiame Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2010 m. spalio 25 d. posėdžio išvadas dėl Rytų partnerystės,

–  atsižvelgdamas į ES Dunojaus regiono strategiją,

–  atsižvelgdamas į pirmąją Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo valdymo komiteto ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Moldovos Respublikos, ypač į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl padėties Moldovos Respublikoje(1), 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl įgyvendintų reformų ir pokyčių Moldovos Respublikoje(2), taip pat į ES ir Moldovos Respublikos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl ES Juodosios jūros strategijos(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 90 straipsnio 4 dalį ir 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A7–0289/2011),

A.  kadangi naujoji Europos kaimynystės politikos koncepcija, kuria pagal principą „daugiau už daugiau“ siekiama teikti prioritetą toms šalims, kurios veiksmingiausiai įveikia iššūkius, atveria Moldovos Respublikai galimybių tapti sėkmingu ES politikos kaimyninių šalių atžvilgiu pavyzdžiu,

B.  kadangi svarbiausias Europos Sąjungos kaimynystės politikos aspektas yra žmogaus teisės ir demokratija,

C.  kadangi įgyvendinant EKP Rytų partnerystė padėjo sukurti politinę aplinką, palankią stiprinti santykius, greičiau pasiekti ES ir Moldovos, kurias sieja stiprūs geografiniai, istoriniai ir kultūriniai ryšiai, politinę asociaciją ir gilinti ekonominę integraciją, remiant politines, socialines ir ekonomines reformas ir palengvinant suartėjimą su ES,

D.  kadangi Rytų partnerystė sustiprina joje dalyvaujančių valstybių daugiašalius santykius, padeda keistis informacija ir patirtimi pertvarkos, reformų bei modernizavimo klausimais ir suteikia Europos Sąjungai papildomų priemonių šiems procesams paremti,

E.  kadangi pagal Rytų partnerystę numatoma stiprinti dvišalius santykius sudarant naujus asociacijos susitarimus, atsižvelgiant į konkrečią šalies partnerės padėtį bei siekius ir į jos gebėjimą vykdyti su susitarimu susijusius įsipareigojimus,

F.  kadangi žmonių santykiai yra pagrindas siekiant Rytų partnerystės tikslų; kadangi Parlamentas pripažįsta, kad tai nebus visiškai įmanoma neliberalizavus vizų režimo,

G.  kadangi Moldovos Respublika ir kitos Rytų partnerystės šalys galės naudotis lengvatinį grafiką ir sąlygas numatančiu ES pasiūlymu dėl vizų režimo liberalizavimo, palankesniu nei kitoms ES kaimynėms trečiosioms šalims,

H.  kadangi aktyvus Moldovos Respublikos dalyvavimas ir jos įsipareigojimas laikytis bendrų vertybių ir principų, pvz., demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo ir žmogaus teisių, įskaitant mažumų teises, paisymo, yra būtinos sąlygos šiam procesui tęsti ir tam, kad derybos ir asociacijos susitarimo, kuris turėtų būti parengtas taip, kad atitiktų šalies poreikius ir galimybes, įgyvendinimas būtų sėkmingi ir turėtų tvarų poveikį šalies vystymuisi,

I.  kadangi stiprindama santykius su Moldovos Respublika ES turėtų skatinti stabilumą ir pasitikėjimą, įskaitant aktyvią pagalbą ieškant savalaikių perspektyvių Padniestrės konflikto, kuris yra regiono nestabilumo šaltinis, sprendimų,

J.  kadangi derybos su Moldovos Respublika dėl asociacijos susitarimo, kaip ir dialogas dėl vizų, vyksta nuosekliai ir iki šiol pasiekta nemaža pažanga; kadangi vis dėlto derybos dėl glaudaus bendradarbiavimo plataus masto laisvosios prekybos erdvės dar neprasidėjo,

1.  atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl asociacijos susitarimo, teikia šias rekomendacijas Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT):

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai ir Komisijai ir, informavimo tikslu, Moldovos Respublikai.

(1) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 54. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0385. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0025.

2011 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Libijoje

P7_TA(2011)0386 RC-B7-0513/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JTST) 2011 m. vasario 26 d. rezoliuciją Nr. 1970/2011 ir 2011 m. kovo 17 d. rezoliuciją Nr. 1973/2011,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. vasario 22 d. sustabdytos derybos dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2011 m. liepos 18 d. posėdžio išvadas dėl Libijos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 1 d. Paryžiuje surengtos Tarptautinės ryšių palaikymo grupės konferencijos rezultatus,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Libijos, ypač į 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją(1) ir 2011 m. sausio 20 d. rekomendaciją(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2011 m. rugsėjo 13 d. pareiškimą dėl Libijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi po šešis mėnesius trukusių, didelę humanitarinę krizę ir daug kančių sukėlusių kovų, kurių metu žuvo tūkstančiai žmonių, M. al Kaddafi režimas žlugo ir Nacionalinės laikinosios tarybos (NLT) vadovaujama laikinoji vyriausybė pradeda naujos Libijos kūrimo darbus;

B.  kadangi po žiaurių represijų, nukreiptų prieš taikius demonstrantus, taip pat šiurkščių ir nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų bei Libijos režimo nesugebėjimo įvykdyti savo pareigą pagal tarptautinę teisę apsaugoti Libijos gyventojus buvo priimtos JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1970 ir Nr. 1973;

C.  kadangi valstybės, siekiančios įgyvendinti JTST rezoliuciją Nr. 1973, sudarė koaliciją; kadangi antruoju etapu šiuos įgaliojimus perėmė NATO; kadangi oro pajėgų kampanija „Odyssey Dawn“, kuriai vadovauja NATO, bus tęsiama tol, kol reikės apsaugoti civilius Libijos gyventojus;

D.  kadangi NLT teks vienu metu patenkinti būtiniausius Libijos gyventojų humanitarinius poreikius, nutraukti smurtą ir sukurti teisinę valstybę, taip pat imtis spręsti sunkų nacionalinės valstybės kūrimo ir veiksmingos demokratinės valstybės sukūrimo uždavinį; kadangi NLT įsipareigojo greitai siekti demokratinio teisėtumo, parengdama konstitucijos projektą ir organizuodama priešlaikinius laisvus ir sąžiningus rinkimus;

E.  kadangi 2011 m. birželio 27 d. Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė M. al Kaddafi, jo sūnaus Saifo Al-Islamo Kaddafi ir jo buvusio žvalgybos vadovo Abdullah Al-Senussi arešto orderį dėl įtariamų nusikaltimų žmoniškumui, kuriuos jie padarė nuo sukilimo pradžios;

F.  kadangi Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro duomenimis nuo Libijos represijų pradžios apie 1500 pabėgėlių iš Libijos mirė bandydami Viduržemio jūra patekti Į Europą;

G.  kadangi 2011 m. rugsėjo 1 d. Paryžiuje buvo surengtas „Libijos draugų“ aukščiausio lygio susitikimas, kuriame dalyvavo apie 60 valstybių ir tarptautinių organizacijų ir kuriuo buvo siekiama derinti tarptautinius pagalbos Libijos atkūrimui veiksmus;

H.  kadangi ES suteikė humanitarinės pagalbos už daugiau negu 152 mln. eurų, o Komisijos pirmininko pavaduotoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai 2011 m. gegužės 22 d. Benghazyje atidarė ES biurą, siekdama užmegzti ryšius su Libijos nacionaline laikinąja taryba ir padėti Libijai pasirengti naujam perėjimo prie demokratijos etapui; kadangi 2011 m. rugpjūčio 31 d. Tripolyje buvo atidarytas ES biuras;

I.  kadangi ES gyvybiškai reikalinga demokratinė, stabili, klestinti ir taiki Šiaurės Afrika;

1.  laukia šešis mėnesius trukusio konflikto Libijoje pabaigos ir palankiai vertina 42 metus trukusio senojo autokratinio M. al Kaddafi režimo, kuris atsakingas už ilgas ir didžiules Libijos gyventojų kančias, žlugimą; džiaugiasi Libijos gyventojų drąsa ir pasiryžimu ir pabrėžia, kad laisvai ir suvereniai užsibrėžti Libijos gyventojų siekiai turėtų būti pereinamojo proceso varomoji jėga, nes tik tvirta atsakomybė vietos lygmeniu užtikrins jo sėkmę;

2.   ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai parengti tikrą, veiksmingą ir įtikinamą bendrą strategiją dėl Libijos ir ragina ES valstybes nares įgyvendinti šią strategiją susilaikant nuo vienašališkų veiksmų ar iniciatyvų, kurios galėtų ją susilpninti; ragina ES ir jos valstybes nares teikti visapusišką paramą pereinamojo laikotarpio procesui, kuris turi vykti šiuo metu, siekiant koordinuotu būdu, vengiant dubliavimosi ir laikantis daugiašalio požiūrio kurti laisvą, demokratinę ir klestinčią Libiją;

3.  išreiškia visišką paramą Nacionalinei laikinajai tarybai jai vykdant svarbų uždavinį sukurti naują valstybę, atstovaujančią visiems Libijos gyventojams; palankiai vertina tai, kad NLT neseniai pripažino kai kurios valstybės, ir ragina visas ES valstybes nares bei tarptautinę bendruomenę ir toliau tęsti šį procesą; džiaugiasi tuo, kad JT Saugumo Tarybos nuolatinės narės, įskaitant ir neseniai Kiniją, Nacionalinę laikinąją tarybą pripažino kaip teisėtą Libijos valdžios instituciją; primygtinai ragina visas Afrikos sąjungos šalis pripažinti NLT; ragina NLT visiškai prisiimti atsakomybę už Libijos gyventojų saugumą ir gerovę, veikti skaidriai ir visapusiškai laikantis demokratinių principų bei tarptautinės humanitarinės teisės nuostatų; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybą ir Komisiją toliau skatinti ryšius su NLT ir padėti naujoms Libijos valdžios institucijoms kurti suvienytą, demokratinę ir pliuralistinę Libiją, kurioje būtų užtikrintos visų Libijos piliečių, taip pat darbuotojų migrantų ir pabėgėlių žmogaus teisės, pagrindinės laisvės ir teisingumas visiems;

4.  pabrėžia, kad už nusikaltimus žmoniškumui turi būti baudžiama ir kad M. al Kaddafi ir jo režimo nariai turi būti laikomi atsakingais ir būti teisiami už savo nusikaltimus laikantis teisinės valstybės principų; primygtinai ragina NLT kovotojus susilaikyti nuo atsakomųjų veiksmų ir savavališkų egzekucijų; tikisi, kad tuo atveju, jeigu M. al Kaddafi ir jo režimo nariai bus teisiami Libijoje už visus diktatūros metais padarytus nusikaltimus, o ne tik už nusikaltimus, kuriais juos apkaltino Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT), nagrinėjant bylas Libijos teismuose ir vykdant procedūras bus užtikrinama visiška atitiktis tarptautiniams teisingo teismo standartams, įskaitant tarptautinio stebėjimo galimybę ir mirties bausmės netaikymą;

5.  ragina visas šalis, ypač kaimynines Libijos šalis, bendradarbiauti su naujomis Libijos valdžios institucijomis ir tarptautinio teisingumo organais, būtent TBT, siekiant užtikrinti, kad M. al Kaddafi ir jo artimiausi sąjungininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; primena, kad, pvz., Nigeris ir Burkina Fasas yra TBT šalys, taigi privalo bendradarbiauti su minėtuoju teismu ir jam perduoti M. al Kaddafi ir jo gimines, kuriems pareikšti kaltinimai, jeigu jie atvyktų į jų teritoriją; apgailestauja, kad Gvinėja Bisau pasiūlė M. al Kaddafi prieglobstį, kad jis galėtų atvykti į tą šalį ir joje gyventi, ir įspėja, kad tai nesuderinama su Gvinėjos Bisau įsipareigojimais pagal Kotonu susitarimą;

6.  palankiai vertina valstybių ir tarptautinių organizacijų, dalyvavusių 2011 m. rugsėjo 1 d. Paryžiuje surengtame „Libijos draugų“ aukščiausiojo lygio susitikime, įsipareigojimą nedelsiant nutraukti 15 mlrd. JAV dolerių vertės Libijos turto įšaldymą, taip pat ES sprendimą panaikinti sankcijas 28 Libijos subjektams, įskaitant uostus, naftos įmones ir bankus; ragina ES valstybes nares siekti gauti JT Saugumo Tarybos leidimą ir nutraukti vis dar tęsiamą Libijos turto įšaldymą norint padėti Libijos nacionalinei laikinajai tarybai vykdyti šio pereinamojo laikotarpio valdymą ir ragina valstybes nares ypač laikytis pažadų, kuriuos valstybės davė per Paryžiaus konferenciją; ragina atlikti tarptautinį tyrimą dėl pavogto M. al Kaddafi šeimos turto ir pinigų buvimo vietos ir grąžinti turtą ir pinigus į Libiją;

7.  džiaugiasi, kad ES iškart po Tripolio išlaisvinimo pademonstravo savo buvimą mieste ir atidarė ES biurą sostinėje; tikisi, kad biure nedelsiant pradės dirbti pakankamas skaičius darbuotojų, kad toliau būtų vykdoma svarbi ES biuro Benghazyje pradėta veikla siekiant toliau plėtoti santykius su Libijos nacionaline laikinąja taryba ir padėti Libijos valdžios institucijoms patenkinti svarbiausius Libijos gyventojų poreikius;

8.  rekomenduoja nedelsiant nusiųsti Europos Parlamento delegaciją į Libiją, kad ji įvertintų padėtį, perduotų žinią apie paramą ir solidarumą ir užmegztų dialogą su NLT, pilietine visuomene ir kitais pagrindiniais veikėjais vietoje;

9.  pabrėžia, kad NLT laikinosios vyriausybės patikimumas priklausys nuo jos gebėjimo spręsti skubiausius klausimus ir tuo pačiu metu sukurti sąlygas demokratinėms institucijoms; ragina NLT pradėti vykdyti kuo skaidresnį ir įtraukesnį procesą įtraukiant visus pagrindinius suinteresuotuosius subjektus iš visų šalies dalių, kad būtų kuriamas teisėtumas ir pasiektas nacionalinis sutarimas, taigi išvengta regioninių, etninių ar gentinių susiskaidymų, kurie galėtų būti tolesnio smurto priežastimi; ragina NLT užtikrinti, kad perėjimo prie demokratijos procese dalyvautų visų Libijos visuomenės jėgų atstovai ir kad moterims bei mažumų atstovams būtų suteiktos atitinkamos teisės, visų pirma skatinant jų dalyvavimą pilietinės visuomenės, žiniasklaidos, politinių partijų ir visų rūšių politinius ir ekonominius sprendimus priimančių organų veikloje;

10.   atkreipia dėmesį į neseniai organizacijos „Amnesty International“ pateiktą ataskaitą ir, siekiant nutraukti uždarą smurto ir keršto ratą, ragina Laikinąją nacionalinę tarybą kontroliuoti ir nuginkluoti ginkluotas grupuotes, nutraukti žmogaus teisių pažeidimus ir ištirti karo nusikaltimus, apie kuriuos pranešta; ragina naujas valdžios institucijas užtikrinti, kad Teisingumo ir žmogaus teisių ministerija nedelsiant perimtų visų sulaikymo centrų kontrolę ir kad sulaikyti galėtų tik oficialūs organai, ir kad visi persekiojimo atvejai baigtųsi teisinguose teismuose, atitinkančiuose tarptautiniu standartus;

11.  atkreipia dėmesį į Tripolyje pasakytą Libijos nacionalinės laikinosios tarybos pirmininko Jalil kalbą, kurioje skelbiama, kad Libija bus nuosaiki musulmoniška šalis, turinti tai atspindinčią konstituciją, ir palankiai vertins moterų dalyvavimą viešajame gyvenime; pareiškia, kad tikisi, jog Libijos nacionalinė laikinoji taryba įvykdys savo pareigą ir laikysis prisiimtų įsipareigojimų kurti tolerantišką, vieningą ir demokratinę Libijos valstybę, kurioje būtų apsaugotos visų Libijos piliečių, taip pat migruojančių darbuotojų ir užsieniečių visuotinės žmogaus teisės; ragina Libijos nacionalinę laikinąją tarybą aktyviai skatinti moteris ir jaunimą ir įtraukti juos į politinį procesą, kurio tikslas – sudaryti politines partijas ir sukurti demokratines institucijas;

12.  ragina Libijos nacionalinę laikinąją tarybą nedelsiant pradėti teisingumo ir nacionalinio susitaikymo procesą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai siųsti tarpininkavimo ir dialogo srities ekspertus ir instruktorius, kad jie teiktų paramą NLT ir kitiems Libijos veikėjams;

13.  pabrėžia, kad svarbu ištirti visus žmogaus teisių pažeidimus, nepaisant to, kas juos įvykdė; mano, kad tai turėtų būti svarbi susitaikymo proceso šalyje, kurį turi vykdyti patys Libijos gyventojai, dalis;

14.  ragina visas Libijos nacionalinės laikinosios tarybos pajėgas laikytis tarptautinės humanitarinės teisės sprendžiant karo belaisvių, būtent likusių M. al Kaddafi remiančių pajėgų ir samdomų karių, klausimą; primygtinai ragina Libijos nacionalinę laikinąją tarybą nedelsiant išlaisvinti Afrikos darbuotojus migrantus ir juodaodžius Libijos piliečius, kurie buvo savavališkai sulaikyti, nes buvo manoma, jog jie – M. al Kaddafi remiantys samdomi kariai, ir pradėti nepriklausomo teismo procesą tiems, kurie įvykdė nusikaltimus;

15.  ragina Libijos nacionalinę laikinąją tarybą apsaugoti mažumų ir pažeidžiamų grupių, įskaitant tūkstančius migrantų iš Afrikos į pietus nuo Sacharos, kurie susiduria su priekabiavimu vien dėl odos spalvos, teises ir užtikrinti migrantų, vis dar negalinčių išvykti iš Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) centrų arba iš kitų greitosiomis įsteigtų stovyklų, apsaugą ir išgabenimą; atsižvelgdamas į tai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai Nacionalinei laikinajai tarybai teikti ES paramą tarpininkavimo srityje siekiant reaguoti į šią sudėtingą padėtį laikantis žmogaus teisių ir humanitarinių standartų; ragina ES valstybes nares ir Komisiją teikti paramą perkeliant pabėgėlius, kurie bėgo nuo konflikto ir vis dar yra stovyklose prie sienos su Tunisu ir prie kitų sienų ir kuriems grįžimas į Libiją reikštų pavojų gyvybei;

16.  pabrėžia, kad revoliuciją pradėjo ir ją tęsė Libijos žmonės; laikosi nuomonės, kad Libijos ateitis turi ir toliau likti Libijos žmonių rankose užtikrinant visišką Libijos suverenitetą;

17.  pabrėžia, kad Jungtinės Tautos atliks koordinavimo vaidmenį siekiant užtikrinti tarptautinę paramą Libijos politinėms permainoms ir šalies atkūrimui atsižvelgiant į Libijos lūkesčius, konkrečiai išsakytus Paryžiuje vykusioje konferencijoje;

18.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisiją ir ES valstybes nares teikti paramą, kuria siekiama Libijos saugumo sektoriaus, įskaitant policiją ir ginkluotąsias pajėgas, reformos ir buvusių kovotojų nuginklavimo, demobilizacijos ir integravimo iš naujo, taip pat sienų kontrolės ir prekybos ginklais kontrolės stiprinimo bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis; yra ypač susirūpinęs dėl itin didelio ginklų, kuriuos turi kovotojai ir civiliai gyventojai, kiekio, dėl kurio gyventojams, ypač pažeidžiamoms jų grupėms, pvz., moterims ir vaikams, kyla pavojus;

19.  pabrėžia, kad sėkmingas Libijos konflikto išsprendimas svarbus regionui ir atsižvelgiant į Arabų šalių pavasarį; primygtinai ragina kitus regiono lyderius pasimokyti iš Libijos ir atkreipti dėmesį į gausėjančius gyventojų, kurie ragina gerbti jų teises ir laisves, judėjimus;

20.  ragina Nacionalinę laikinąją tarybą įsipareigoti laikytis aukštų skaidrumo standartų šalies vidaus strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kad Libijos gamtos ištekliai būtų naudingi visiems gyventojams;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinei asamblėjai, Afrikos Sąjungai, Arabų Lygai ir Libijos nacionalinei laikinajai tarybai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0095. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0020.

2011 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Sirijoje

P7_TA(2011)0387 RC-B7-0482/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos, ypač į 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl padėties Sirijoje, Jemene ir Bahreine, atsižvelgiant į padėtį arabų šalyse ir Šiaurės Afrikoje(1),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 19 d. Europos Parlamento pirmininko Jerzy Buzeko pareiškimą dėl padėties Sirijoje ir dėl tarptautinės bendruomenės reakcijos,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimą 2011/522/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas sprendimas 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai, Tarybos sprendimą 2011/523/ES, kuriuo iš dalies sustabdomas Europos ekonominės bendrijos ir Sirijos Arabų Respublikos bendradarbiavimo susitarimo taikymas, ir 2011 m. rugsėjo 2 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 878/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 8 d., liepos 31 d., rugpjūčio 1 d., rugpjūčio 4 d., rugpjūčio 18 d., rugpjūčio 19 d., rugpjūčio 23 d., rugpjūčio 30 d. ir rugsėjo 2 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Sirijos,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 18 d. Tarybos išvadas dėl Sirijos,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. Europos Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pavadinimu „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 3 d. JT Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimą,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 23 d. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Sirijos Arabų Respublikoje,

–   atsižvelgdamas į 1948 m. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Sirija ratifikavo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi nuo žiauraus taikių protestų malšinimo Sirijoje 2011 m. kovo mėnesį pradžios ir nepaisant to, kad buvo atšaukta nepaprastoji padėtis, kurią vyriausybė paskelbė 2011 m. balandžio 21 d., dramatiškai gausėja nuolatinių žudymų, smurto ir kankinimų atvejų, o Sirijos kariuomenė bei saugumo pajėgos toliau vykdo suplanuotus žudymus, kankinimus ir masinius areštus; kadangi, kaip teigia JT, apie 2 600 žmonių žuvo, dar daugiau sužeista ir tūkstančiai kalinami;

B.  kadangi JT vyriausiojo komisaro 2011 m. rugpjūčio 19 d. tiriamojoje misijoje rasta įrodymų apie šimtus įvykdytų mirties nuosprendžių, kovinių šaudmenų naudojimą prieš demonstrantus, į protestus gausiai siunčiamus snaiperius, sulaikomus ir kankinamus visų amžiaus grupių asmenis, saugumo pajėgų vykdomą miestų blokadą ir nutrauktą vandens tiekimą;

C.  kadangi Sirijos Arabų Respublikos vyriausybė pati įsipareigojo įgyvendinti demokratines ir socialines reformas, tačiau nesugebėjo imtis būtinų veiksmų joms įgyvendinti;

D.  kadangi dėl smurto ir perkėlimų daugelis Sirijos gyventojų susiduria su blogėjančia humanitarine padėtimi; kadangi Sirijos kaimyninės šalys ir tarptautinė bendruomenė deda daug pastangų siekdamos užkirsti kelią šios humanitarinės krizės tolesniam gilėjimui ir aštrėjimui;

E.  kadangi krizė Sirijoje kelia grėsmę viso Artimųjų Rytų regiono stabilumui ir saugumui;

F.  kadangi ES patvirtino ribojamąsias priemones prieš Sirijos režimą, reaguodama į eskaluojamą žiaurią kampaniją, kurią šis režimas vykdo prieš Sirijos žmones, ir kadangi ES svarsto išplėsti tokias sankcijas;

G.  kadangi nebuvo pasirašytas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Sirijos Arabų Respublikos asociacijos susitarimas; kadangi šio susitarimo pasirašymas Sirijos prašymu atidedamas nuo 2009 m. spalio mėn.; kadangi Taryba nusprendė nesiimti jokių tolesnių veiksmų šioje srityje, be to, nusprendė iš dalies sustabdyti galiojančio bendradarbiavimo susitarimo taikymą;

H.  kadangi Europos Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės pasiūlytas naujas požiūris, kaip atsakas į besikeičiančią kaimynystę, grindžiamas abipuse atskaitomybe ir bendru įsipareigojimu gerbti visuotines žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės vertybes,

I.  kadangi JT Žmogaus teisių taryba 2011 m. rugpjūčio 23 d. priėmė rezoliuciją, kurioje raginama išsiųsti nepriklausomą tarptautinę tyrimų komisiją ištirti žmogaus teisių pažeidimų Sirijoje, kurie gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui;

1.  griežtai smerkia prievartos prieš taikius protestuotojus eskalavimą ir žiaurų bei sistemingą kovos už demokratiją aktyvistų, žmogaus teisių gynėjų ir žurnalistų persekiojimą; reiškia itin didelį susirūpinimą dėl Sirijos valdžios institucijų padarytų sunkių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant masinius suėmimus, be teismo vykdomus žudymus, nesankcionuotus sulaikymus, grobimus ir kankinimus;

2.  reiškia gilią užuojautą aukų šeimoms ir solidarumą su Sirijos žmonėmis, kovojančiais už savo teises, labai vertina jų drąsą ir pasiryžimą ir tvirtai remia jų siekį užtikrinti visapusišką pagarbą teisinės valstybės principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir garantuoti geresnes ekonomines ir socialines sąlygas;

3.  pritaria 2011 m. liepos 18 d. Tarybos išvadoms, kuriose teigiama, kad Sirijos režimui pasirinkus represijų, o ne savo pažadų vykdyti plataus masto reformas kelią, kyla abejonių dėl jo teisėtumo; ragina prezidentą Basharą al-Assadą ir jo režimą nedelsiant atsisakyti valdžios ir pasisako prieš nebaudžiamumą;

4.  dar kartą ragina nedelsiant nutraukti smurtinius veiksmus prieš taikius demonstrantus ir nustoti persekioti jų šeimas, išlaisvinti visus sulaikytus protestų dalyvius, politinius kalinius, žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus, suteikti galimybę tarptautinėms humanitarinėms ir žmogaus teisių organizacijoms bei tarptautinei žiniasklaidai nekliudomai patekti į šalį; ragina Sirijos valdžios institucijas nustoti cenzūruoti vietos ir užsienio leidinius, baigti represinę vyriausybinę laikraščių ir kitų leidinių kontrolę, panaikinti internetui ir mobiliojo ryšio tinklams taikomus apribojimus;

5.  primena savo raginimą atlikti nepriklausomą, skaidrų ir veiksmingą Sirijos saugumo pajėgų vykdytų nužudymų, areštų, nesankcionuotų sulaikymų, tariamų priverstinių dingimų ir kankinimo atvejų tyrimą siekiant užtikrinti, kad už šiuos veiksmus atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina JT Žmogaus teisių tarybos neseniai priimtą rezoliuciją, kurioje raginama išsiųsti į Siriją nepriklausomą tarptautinę tyrimų komisiją ištirti visų įtarimų dėl tarptautinių žmogaus teisių normų pažeidimų, režimo padarytų nuo 2011 m. kovo mėn., siekiant nustatyti su šiais nusikaltimais ir smurto atvejais susijusius faktus ir aplinkybes bei atsakingus asmenis, taip pat užtikrinti, kad jie būtų patraukti atsakomybėn;

6.  tuo pat metu ragina nedelsiant pradėti tikrą ir visapusišką procesą, kuriame dalyvautų demokratiniai politiniai veikėjai ir pilietinės visuomenės organizacijos, kad jis galėtų tapti taikaus ir neatšaukiamo perėjimo prie demokratijos Sirijoje pagrindu; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina 2011 m. rugpjūčio 3 d. JT Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad vienintelis būdas išspręsti esamą krizę Sirijoje – pradėti visapusišką politinį procesą, kuriam vadovautų Sirija; ragina JT Saugumo Tarybos nares, ypač Rusiją ir Kiniją, parengti rezoliuciją, kurioje būtų smerkiama Sirijos režimo naudojama mirtina jėga ir raginama nutraukti tokios jėgos naudojimą, ir taikyti sankcijas, jei tai nebus padaryta; atkreipia dėmesį į Arabų Lygos generalinio sekretoriaus susitikimą su Sirijos valdžios institucijų atstovais ir tikisi, kad jis duos konkrečių rezultatų;

7.  palankiai vertina 2011 m. rugsėjo 2 d. Tarybos priimtas naujas ribojamąsias priemones prieš Sirijos režimą, įskaitant žalios naftos importo į ES draudimą ir keturių papildomų Sirijos asmenų ir trijų subjektų įrašymą į sąrašą tų, kuriems taikomas turto įšaldymas ir draudimas keliauti; tačiau ragina pradėti taikyti daugiau sankcijų, nukreiptų prieš režimą, bet turinčių kuo mažesnį neigiamą poveikį Sirijos piliečių gyvenimo sąlygoms; ragina ES laikytis bendros pozicijos palaikant santykius su Sirija;

8.  palankiai vertina Sirijos kaimyninių šalių, ypač Turkijos, humanitarinę pagalbą, kurią jos teikia Sirijos pabėgėliams; ragina ES ir valstybes nares toliau bendradarbiauti su JT Saugumo Taryba, Sirijos kaimyninėmis šalimis, Arabų Lyga, kitais tarptautiniais veikėjais ir NVO, siekiant išvengti galimo dabartinės krizės Sirijoje, įskaitant humanitarinę krizę, plitimo į kitas šio regiono sritis ir siekiant, kad humanitarinė krizė šalyje dar labiau nepagilėtų;

9.  palankiai vertina tai, kad Turkija ir Saudo Arabija pasmerkė Sirijos režimą; apgailestauja dėl to, kad Iranas ir toliau jį remia;

10.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę, Tarybą ir Komisiją toliau teikti pagalbą siekiant sukurti organizuotas Sirijos demokratinės opozicijos pajėgas tiek Sirijoje, tiek už jos ribų;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui, JAV administracijai ir JAV kongresui, Arabų Lygos generaliniam sekretoriui ir Sirijos Arabų Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0333.

2011 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES pastangų kovoti su korupcija

P7_TA(2011)0388 B7-0481/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 6 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, pavadintą „Kova su korupcija ES“ (COM(2011)0308), ir į Komisijos sprendimą C(2011)3673), kuriuo nustatomas ES kovos su korupcija ataskaitos teikimo mechanizmas, skirtas periodiniam vertinimui (ES kovos su korupcija ataskaita),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnio 3 dalį ir 83 straipsnio 1 dalį, taip pat į Stokholmo programą „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. pareiškimą dėl Sąjungos pastangų kovoti su korupcija(1),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje(2),

–  atsižvelgdamas į ES konvenciją dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtą vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu(3), ir į EP protokolą, parengtą vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, pridedamą prie Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(4), pagal kuriuos kriminalizuojamas sukčiavimas ir korupcija, darantys poveikį ES finansiniams interesams,

–  atsižvelgdamas į ES konvenciją dėl kovos su korupcija, susijusią su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais, parengtą vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsnio 2 dalies c punktu(5), pagal kurią kriminalizuojamas sukčiavimas ir korupcija, nesusiję su ES finansiniais interesais,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi korupcija patenka į ypač sunkių nusikaltimų, kurie turi tarpvalstybinį pobūdį ir dažnai daro poveikį visai ES ir už jos ribų, sritį ir kadangi Europos Sąjunga turi bendrą teisę imtis veiksmų kovos su korupcija politikos srityje;

B.  kadangi SESV 67 straipsnyje nustatyta Sąjungos pareiga užtikrinti aukštą saugumo lygį, įskaitant vykdyti nusikaltimų prevenciją bei kovoti su nusikalstamumu ir suderinti baudžiamosios teisės aktus, ir kadangi SESV 83 straipsnyje korupcija nurodyta kaip vienas iš ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį;

C.  kadangi Stokholmo programoje (4.1 punktas) korupcija nurodyta kaip viena iš tarpvalstybinių grėsmių, kuri tapo Sąjungos vidaus saugumo problema ir dėl kurios reikia imtis aiškių ir visapusiškų veiksmų;

D.  kadangi keturi iš penkių ES piliečių mano, kad korupcija yra rimta problema jų valstybėse narėse (2009 m. „Eurobarometro“ apklausa dėl europiečių požiūrio į korupciją), o 88 proc. asmenų, dalyvavusių 2008 m. viešosiose konsultacijose dėl Stokholmo programos, mano, kad ES turėtų imtis daugiau veiksmų kovodama su korupcija;

E.  kadangi manoma, kad dėl korupcijos kasmet prarandama apie 120 mlrd. eurų (tai sudaro vieną procentą ES BVP) (COM(2011)0308);

F.  kadangi korupcija kenkia teisinės valstybės principams, lemia netinkamą viešųjų lėšų apskritai ir ES lėšų, surinktų iš mokesčių mokėtojų, panaudojimą ir iškraipo rinką, ji prisidėjo prie dabartinės ekonominės krizės;

G.  kadangi ekonominės ir finansų krizės paveiktų valstybių narių ekonomikai atsigauti trukdo korupcija, mokesčių vengimas, mokestinis sukčiavimas ir kiti ekonominiai nusikaltimai; kadangi plataus masto reguliavimo panaikinimo ir privatizavimo atveju kyla itin didelė korupcijos rizika ir ši problema turi būti sprendžiama visomis įmanomomis priemonėmis;

H.  kadangi korupcija daro žalą visuomenei, nes organizuotos nusikalstamos grupuotės pasitelkia korupciją darydamos kitus sunkius nusikaltimus, pvz., prekiaudamos narkotikais ir žmonėmis (COM(2011)0308);

I.  kadangi kad vadovams ir sprendimų priėmėjams stinga tvirto politinio ryžto kovoti su visų formų korupcija, o kovos su korupcija teisės aktai valstybėse narėse taikomi nevienodai ir apskritai nepatenkinamai (COM(2011)0308);

J.  kadangi trys ES valstybės narės neratifikavo Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos, dvylika valstybių narių neratifikavo jos papildomo protokolo ir septynios – Civilinės teisės konvencijos dėl korupcijos; kadangi trys valstybės narės dar neratifikavo JT konvencijos prieš korupciją ir penkios – OECD konvencijos dėl kovos su kyšininkavimu;

K.  kadangi korupcijos suvokimas labai kenkia valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui, taigi daro įtaką jų bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje;

L.  kadangi teisinis bendradarbiavimas tarpvalstybinio pobūdžio korupcijos bylose išlieka sudėtingas ir vangus;

M.  kadangi, jeigu su korupcija nebus nedelsiant ir tinkamai kovojama, gali kristi pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis ir mažėti politinių vadovų atskaitingumas (COM(2011)0308);

N.  kadangi dėl korupcijos valdžioje išsilaikė daug diktatoriškų režimų, ji sudarė galimybes diktatoriams nemažą dalį lėšų perversti į užsienio bankus, įskaitant Europos bankus; kadangi valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad susektų ir įšaldytų pavogtą užsienio valstybių turtą siekiant jį grąžinti teisėtiems savininkams;

1.  palankiai vertina tai, kad 2011 m. birželio 6 d. Komisija patvirtino kovos su korupcija priemonių rinkinį(6), kuris apima komunikatą dėl kovos su korupcija Europos Sąjungoje ir sprendimą, kuriuo nustatomas ES kovos su korupcija ataskaitų teikimo mechanizmas;

2.  ragina Komisiją savo ateinančių trejų metų saugumo darbotvarkėje pirmenybę skirti kovai su korupcija, taip pat jai skirti pirmenybę ir skirstant žmogiškuosius išteklius;

3.  ragina Komisiją taikant ataskaitų teikimo mechanizmą atkreipti dėmesį į pagrindinį nerimą keliantį klausimą, susijusį su veiksmingu kovos su korupcija teisės aktų, taip pat atgrasomųjų sankcijų, įskaitant tas, kurias taiko teisėtvarkos organai ir teismai, įgyvendinimu;

4.  ragina Komisiją atkreipti dėmesį į ES kovos su korupcija teisės aktų, įskaitant atgrasomąsias sankcijas, perkėlimą ir įgyvendinimą ir imtis veiksmų skatinant valstybes nares perkelti ir įgyvendinti susijusias tarptautines ir regionines kovos su korupcija priemones;

5.  ragina Komisiją taikant ES kovos su korupcija ataskaitų teikimo mechanizmą užtikrinti, kad ekspertų grupėje ir tyrėjų korespondentų tinkle dalyvautų nepriklausomi ekspertai, kad būtų patvirtinta, jog visi ekspertai labai sąžiningi, turi labai gerą reputaciją ir geras žinias, ir kad būtų atstovaujama įvairioms pilietinės visuomenės organizacijoms;

6.  prašo Komisijos apsvarstyti galimybę iki 2013 m. skelbti tarpines kovos su korupcija ataskaitas, kadangi dėl dabartinės ekonominės krizės daugelyje valstybių narių šį klausimą reikia spręsti nedelsiant;

7.  ragina Komisiją veikti pagal SESV 83 straipsnio 1 dalį siekiant patvirtinti minimalias taisykles dėl korupcijos apibrėžties ir sankcijų už ją, atsižvelgiant į jos tarpvalstybinį pobūdį ir poveikį vidaus rinkai;

8.  susirūpinęs pažymi, kad daroma nepakankama pažanga, valstybėms narėms įgyvendinant Tarybos pamatinį sprendimą 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje; ragina valstybes nares perkelti ir įgyvendinti šio pamatinio sprendimo nuostatas;

9.  ragina Tarybą ir valstybes nares visiškai įgyvendinti 1995 m. ir 1997 m. ES konvencijas, pagal kurias kriminalizuojamas sukčiavimas ir korupcija;

10.  siūlo Komisijai imtis tolesnių veiksmų ES lygiu siekiant suderinti teisės aktus, pagal kuriuos saugomi informatoriai, įskaitant apsaugą nuo bylų ir baudžiamųjų kaltinimų dėl šmeižto ir garbės bei orumo įžeidimo, ir kriminalizuojamas neteisėtas praturtėjimas;

11.  ragina ES institucijas, įskaitant ES agentūras ir valstybes nares, užtikrinti daugiau skaidrumo rengiant naujus arba tobulinant jau galiojančius elgesio kodeksus, kuriuose bent būtų numatytos aiškios interesų konfliktų taisyklės, taip pat imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią korupcijai politikoje ir žiniasklaidoje ir kovojant su ja, pvz., gerinant finansavimo skaidrumą ir stebėseną;

12.  ragina valstybes nares kovai su korupcija skirti finansinių ir žmogiškųjų išteklių; pabrėžia, kad valstybės narės, vykdydamos nusikaltimų, susijusių su korupcija, tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą, turi bendradarbiauti su Europolu, Eurojustu ir OLAF;

13.  ragina Komisiją ir Eurojustą užtikrinti veiksmingesnį ir greitesnį nacionalinių teismų, nagrinėjančių tarpvalstybinio pobūdžio korupcijos bylas, keitimąsi dokumentais ir informacija;

14.  ragina Tarybą užtikrinti politinį ryžtą, kurio kai kuriose valstybėse narėse trūksta, reikalingą kovoti su korupcija ir įgyvendinti Komisijos kovos su korupcija priemonių rinkinyje ir platesnio pobūdžio priemonių rinkinyje, skirtame teisėtos ekonomikos apsaugai, patvirtintas priemones;

15.  ragina Tarybą ir Komisiją padidinti veikiančio nacionalinių pagrindinių kovos su korupcija centrų tinklo veiksmingumą ir prašo Komisijos informuoti Europos Parlamentą apie šio tinklo veiklą;

16.  ragina Tarybą ir valstybes nares ratifikuoti ir visiškai įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) konvenciją dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų kyšininkavimu sudarant tarptautinius verslo sandorius; pabrėžia neigiamą poveikį, kurį užsienio pareigūnų papirkinėjimas turi Sąjungos pagrindinėms teisėms, aplinkai ir vystymosi politikai;

17.   ragina Komisiją paspartinti savo darbą, kad galėtų įgyventi savo įsipareigojimus, susijusius su ataskaitų teikimu, prisiimtus pagal JT konvenciją prieš korupciją;

18.  laikosi nuomonės, kad kovojant su korupcija reikia užtikrinti didesnį skaidrumą atliekant finansinius sandorius, ypač tuos, kurie vykdomi ES arba bet kurios kitos pasaulio šalies vadinamosiose lengvatinių mokesčių teritorijose;

19.  prašo Tarybos imtis veiksmų kartu su Komisija sudarant susitarimus su trečiosiomis šalimis, ypač su vadinamosiomis lengvatinių mokesčių teritorijomis, siekiant užtikrinti keitimąsi informacija apie šiose šalyse turimas bankų sąskaitas ir atliktus finansinius sandorius, susijusius su ES piliečiais ir bendrovėmis;

20.  ragina Komisiją kovą su anoniminėmis priedangos įmonėmis, įsisteigusiomis teritorijose, kuriose taikomas banko informacijos slaptumo principas, ir sudarančiomis galimybę nusikalstamiems lėšų srautams, paversti pagrindiniu būsimos kovos su pinigų plovimų direktyvos reformos aspektu;

21.  ragina Komisiją užtikrinti griežtą kovos su korupcija ataskaitų teikimo koordinavimą su kovos su sukčiavimu strategija ir teisėkūros iniciatyva dėl nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo, įtraukta į platesnio pobūdžio priemonių rinkinį, skirtą teisėtos ekonomikos apsaugai;

22.  prašo Komisijos kasmet Europos Parlamentui atsiskaityti apie ES kovos su korupcija politikos įgyvendinimą ir, prireikus bei esant galimybių, pateikti tarpines ataskaitas dėl konkrečių problemų, susijusių su kova su korupcija ES;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 62. (2) OL L 192, 2003 7 31, p. 54. (3) OL C 316, 1995 11 27, p. 49. (4) OL C 313, 1996 10 23, p. 2. (5) OL C 195, 1997 6 25, p. 2. (6) Kovos su korupcija priemonių rinkinys apima komunikatą dėl kovos su korupcija Europos Sąjungoje, sprendimą, kuriuo nustatomas ES kovos su korupcija ataskaitos teikimo mechanizmas, Tarybos pamatinio sprendimo 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje įgyvendinimo ataskaitą ir ataskaitą dėl ES dalyvavimo Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupėje (GRECO) sąlygų.

2011 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bado Rytų Afrikoje

P7_TA(2011)0389 RC-B7-0490/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Afrikos Kyšulio šalių,

–   atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2011 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimą dėl ES reagavimo į badą Afrikos Kyšulyje,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 25 d. Adis Abeboje vykusios pagalbos teikėjų konferencijos išdavas,

–   atsižvelgdamas į JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus,

–   atsižvelgdamas į JT Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių konvenciją,

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl kylančių maisto kainų(1),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiojo padėjėjo teisės klausimais, susijusiais su piratavimu Somalio pakrantėje, Jacko Lango pranešimą,

–   atsižvelgdamas į Pereinamojo laikotarpio Somalyje užbaigimo tvarkaraštį, 2011 m. rugsėjo 6 d. priimtą Somalio pereinamojo laikotarpio federalinės vyriausybės, Puntlando ir Galmudugo regioninių administracijų ir Ahlu Sunna Wal Jama judėjimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi tūkstančiai žmonių žuvo, 750 000 žmonių gresia bado mirtis ir 13,3 milijonų gyventojų Somalyje, Etiopijoje, Kenijoje, Eritrėjoje ir Džibutyje skubiai reikia pagalbos maistu, kilus pačiam didžiausiam badui per 60 metų;

B.  kadangi prastos mitybos rodikliai vietoje daugiau kaip tris kartus viršija ekstremalios padėties ribą ir kadangi prognozuojama, kad padėtis visame Kyšulyje dar labiau pablogės, kol, kaip numatoma, pasieks kulminaciją 2011 m. spalio mėnesį be jokių padėties pagerėjimo perspektyvų iki 2012 m. pradžios;

C.  kadangi bado padėtį regione dar labiau apsunkina tokie veiksniai, kaip konfliktai, menki ištekliai, klimato kaita, sparčiai augantis gyventojų skaičius, infrastruktūros stoka, iškreipti prekybos srautai ir aukštos maisto kainos;

D.  kadangi labiausiai nukentėjo Somalis, kuriame daugiau kaip pusė gyventojų priklauso nuo pagalbos maistu, 1,4 mln. žmonių šalies viduje yra pasitraukę iš savo namų ir, remiantis UNICEF pranešimais, 780 000 vaikų pietų Somalyje yra labai nusilpę dėl prastos mitybos;

E.  kadangi humanitarinės padėties Somalyje pablogėjimas yra 20 metų šiame regione trunkančio konflikto tarp kariaujančių grupuočių pasekmė; kadangi kovotojų grupuotė „Al-Shabaab“ (angl. Harakat al-Shabaab al-Mujahideen) kontroliuoja daug sričių, kuriose paskelbtas badas, privertė kai kurias vakarų pagalbos agentūras pasitraukti iš teritorijos ir taip labai kliudo pagalbos pastangoms;

F.  kadangi Eritrėjos vyriausybė griežtai atsisakė leisti teikti pagalbą maistu ir kitokią humanitarinę pagalbą Eritrėjos gyventojams;

G.  kadangi daugiau kaip 860 000 pabėgėlių iš Somalio persikėlė į kaimynines šalis, visų pirma Keniją ir Etiopiją, ieškodami saugumo, maisto ir vandens, o pabėgėlių stovyklą Dadaabe (Kenijoje) užplūdo daugiau kaip 420 000 žmonių;

H.  kadangi Dadaab pabėgėlių stovykla šiuo metu yra didžiausia pasaulyje ir kadangi joje gyvena 440 000 žmonių, nors ji gali priimti 90 000 žmonių; kadangi humanitarinė padėtis stovyklose blogėja kiekvieną dieną, kyla epidemijos, pavyzdžiui, choleros bei tymų, ir buvo užregistruoti keli išžaginimo atvejai;

I.  kadangi 80 % pabėgėlių yra moterys ir vaikai, kurių nemaža dalis patyrė lytinį smurtą ir priekabiavimą pakeliui į pabėgėlių stovyklas arba pačiose stovyklose;

J.  kadangi dėl įstatymų ir tvarkos pakrantėse stokos padažnėjo piratavimas Indijos vandenyne, kuris labai trikdo tiekimą į regioną ir iš jo, o ES laivyno operacija EUNAVOR sugebėjo tik sutrukdyti piratavimui ir jį sumažinti, tačiau esminių problemos priežasčių neišsprendė;

K.  kadangi ES įsipareigojo 2011 m. skirti 158 milijonus EUR humanitarinei pagalbai, neskaitant 440 milijonų EUR pagalbos iš valstybių narių ir daugiau kaip 680 milijonų EUR pažadėtų skirti ilgalaikės pagalbos regionui forma žemės ūkio, kaimo plėtros ir apsirūpinimo maistu srityse iki 2013 m.;

L.  kadangi Afrikos Sąjungos (AS) lyderiai įsipareigojo humanitarinei operacijai skirti daugiau kaip 350 milijonų JAV dolerių;

M.  kadangi greitas reagavimo priemonių į ekstremalias situacijas padidinimas yra labai svarbus siekiant patenkinti esamus humanitarinės pagalbos poreikius ir išvengti tolesnio padėties blogėjimo; kadangi bendras lėšų, numatytų per ateinančius šešis mėnesius su sausra susijusioms PMP operacijoms, apimančioms Džibutį, Etiopiją, Keniją ir Somalį, trūkumas siekia 190 mln. USD;

N.  kadangi dėl padidėjusio žemės įsigijimo Afrikos Kyšulyje (dažniausi pirkėjai – užsienio investuotojai) nestabili žemės ūkio ir maisto sistema tapo dar labiau pažeidžiama ir nesukūrė žadėtos darbo vietų, maisto sektoriaus ir ekonominės plėtros teikiamos naudos;

O.  kadangi regione dėl klimato kaitos poveikio labai nukentėjo javų derlius ir tai sutapo su pasauliniu ekonomikos nuosmukiu, o kylančios maisto ir kuro kainos sutrukdė mažinti skurdą ir siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

P.  kadangi Pasaulio banko 2011 m. rugpjūčio mėn. Maisto kainų stebėsenos ataskaitoje teigiama, kad dėl aukštų ir svyruojančių pasaulinių maisto kainų skurdžiausiems besivystančio pasaulio gyventojams gresia pavojus ir jos prisideda prie ekstremalios padėties Afrikos Kyšulyje;

Q.  kadangi padidėjęs šių alternatyvių priemonių likvidumas ir prieinamumas yra susijęs su aukštomis kainomis ir dideliais svyravimais pagrindinėse neatidėliotinų sandorių rinkose ir kadangi reguliuotojams yra sunkiau susidaryti pilną šių rinkų vaizdą, nes dauguma šių sandorių yra vykdomi nebiržinėje prekyboje;

1.  reiškia gilią užuojautą dėl mirčių ir kančių regione; ragina labiau sutelkti ES pagalbą į tas sritis, kuriose badas pats didžiausias, ir teikti pagalbą maistu, sveikatos priežiūrą, švarų vandenį ir sanitarijos produktus patiems pažeidžiamiausiems;

2.  ragina regiono valdžios institucijas ir grupuotes leisti humanitarinės pagalbos organizacijoms netrukdomai padėti tiems, kuriems to reikia, apsaugoti civilius gyventojus, ypač moteris ir vaikus, vadovaujantis tarptautine humanitarinę pagalbą ir žmogaus teises apibrėžiančia teise; ragina atverti humanitarinius koridorius, siekiant perduoti maistą ir pagalbą į tolimesnes nukentėjusių regionų vietoves;

3.  reikalauja, kad visos šalys nedelsdamos nutrauktų prievartą prieš civilius, ypač moteris ir vaikus, trauktų už šią prievartą atsakingus asmenis atsakomybėn ir užtikrintų galimybes teikti pagalbą bei laisvą visų žmonių, bėgančių nuo konflikto ir sausros, judėjimą; griežtai smerkia islamistų kovotojų grupuotę „Al-Shabaab“, kuri trukdo pagalbos agentūroms ir PMP teikti pagalbą maisto produktais; primena visoms regiono šalims, kad pagal tarptautinę teisę reikia padėti pabėgėliams ir juos ginti;

4.  ragina tarptautinę bendruomenę labiau susitelkti ir padvigubinti savo pastangas spręsti šią ekstremalią situaciją, siekiant patenkinti didėjančius humanitarinius poreikius ir užkirsti kelią padėties blogėjimui, turint omenyje nepakankamą finansavimą;

5.  pabrėžia, kad būtina kontroliuoti pagalbą randant patikimus partnerius vietoje, įskaitant ten įsikūrusių pagalbos agentūrų ir vietos bendruomenės lyderius, geriau koordinuojant ir geriau organizuojant platinimą, tokiu būdu užkertant kelią pagalbos tiekimui ne adresatams ir išgrobstymui;

6.  ragina Komisiją skubiai gerinti perėjimą nuo ES humanitarinės pagalbos prie vystymosi pagalbos, nes sausros sukelta krizė Afrikos Kyšulyje aiškiai rodo, kad po skubios pagalbos sausros ištiktiems regionams nebuvo veiksmingai taikyta ilgalaikė vystymosi politika, ypač žemės ūkio srityje; prašo Komisiją ir ES valstybes nares remti Rytų Afrikos šalių projektus, skirtus prevencijos pajėgumams ir bado bei sausros ankstyvo įspėjimo sistemoms;

7.  palankiai vertina Afrikos Sąjungos įsipareigojimus dėl humanitarinės operacijos, įskaitant AMISOM taikos palaikymo misiją; tačiau apgailestauja, kad iki šiol Somalyje dislokuoti tik 9 000 Afrikos Sąjungos taikos palaikymo karių vietoj žadėtųjų 20 000;

8.  primena, kad išeitį iš bado Afrikos Kyšulyje ir ypač Somalyje bus galima surasti tik tuomet, jei vietos subjektai ir tarptautinė bendruomenė spręs pamatines politines, ekonomines, aplinkosaugines ir saugumo problemas; ragina patvirtinti ES strategiją dėl šio regiono, kurioje būtų apibrėžti politiniai tikslai ir tai, kaip tarpusavyje turėtų sietis atskiros humanitarinės, vystymosi, saugumo ir karinės priemonės;

9.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę kritiškai įvertinti Džibučio taikos procesą; pabrėžia, kad būtina visais lygmenimis įtraukti visus žmonės, nukentėjusius nuo šio konflikto Somalyje, įskaitant pilietinę visuomenę ir moterų grupes; skatina suburti nacionalinio susitaikymo valdžią, siekiant pradėti šalies atstatymą;

10.  palankiai vertina ES ir jos valstybių narių įsipareigojimus; bet vis dėlto primena, kad pagal JT skubios pagalbos prašymą vis dar trūksta 1 milijardo JAV dolerių; ragina tarptautinę bendruomenę vykdyti savo įsipareigojimus, teikti pagalbą maistu ir pagerinti sveikatos reikalavimus vietoje;

11.  ragina, kad didesnis ES oficialios pagalbos vystymuisi (angl. ODA) procentas būtų skiriamas žemės ūkio gamybai ir gyvulių augintojams besivystančiose šalyse, siekiant paskatinti apsirūpinimo maistu saugumą; šiuo atžvilgiu ragina tarptautinę bendruomenę imtis ilgalaikių investicijų į žemės ūkį kaip pagrindinį regiono maisto ir pajamų šaltinį, kurti tvarią infrastruktūrą, užtikrinti prieigą prie žemės smulkiems ūkininkams, taip remiant vietos rinką ir teikiant priimtiną kasdienį maistą žmonėms Afrikos Kyšulyje;

12.  ragina rinkti informaciją apie maisto atsargas ir išteklius, ir kad tarptautinių kainų nustatymas būtų skaidresnis, kokybiškesnis ir šiuolaikiškesnis;

13.  reikalauja, kad valstybės narės užtikrintų, kad finansų įstaigos, užsiimančios spekuliacijomis pagrindinių maisto ir žemės ūkio prekių rinkose, nutrauktų žalingą spekuliacinę veiklą, dėl kurios kyla ir svyruoja maisto kainos, ir iškeltų skurdo ir žmogiškųjų kančių problemų Afrikos Kyšulyje ir visose besivystančiose šalyse sprendimą aukščiau pelno ir pajamų, gaunamų iš spekuliacijų;

14.  primygtinai ragina šias įstaigas rimtai imtis įmonių socialinės atsakomybės ir nusistatyti vidaus taisykles, skirtas užtikrinti, kad jos apribos savo veiklą pagrindinių maisto ir žemės ūkio prekių rinkose ir tarnaus tik realiojo ekonomikos sektoriaus įmonėms, kurioms reikia apsidrausti nuo rizikos;

15.  ragina G20 paspartinti veiksmus, skirtus susitarti dėl pasaulinio reguliavimo, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui spekuliacijomis ir koordinuoti prevencinių priemonių, nukreiptų prieš per didelį pasaulinių maisto kainų svyravimą, kūrimą; pabrėžia, kad norint užtikrinti pasaulinę konvergenciją, G20 turi dalyvauti ne tik G20 šalys;

16.  ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymus, skirtus iš dalies pakeisti Finansinių priemonių rinkų direktyvą (2004/39/EB) ir Piktnaudžiavimo rinka direktyvą (2003/6/EB), siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui spekuliacijomis;

17.  pabrėžia, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija turi vaidinti pagrindinį vaidmenį prižiūrint prekių rinkas; patvirtina, kad EVPRI turėtų atidžiai stebėti reguliavimo priemonių taikymą, siekiant išvengti manipuliavimo ir piktnaudžiavimo pagrindinių maisto ir žemės ūkio prekių rinkose;

18.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į žemės užgrobimą, atnaujinti žemės politikos gaires siekiant užtikrinti jų suderinimą su Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto parengtomis Neprivalomomis atsakingo žemės ūkio struktūrų, žuvininkystės ir miškų valdymo gairėmis ir teikti joms didesnę reikšmę, pasitelkiant savo vystomojo bendradarbiavimo programas, prekybos politikos kryptis ir dalyvavimą daugiašalėse finansų institucijose, pavyzdžiui, Pasaulio banke ir TVF;

19.  prašo Komisiją ir regiono šalių vyriausybes įvertinti dabartinį žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo poveikį kaimo skurdui ir badui; prašo Komisiją pasiūlyti žemės užsigrobimo klausimą įtraukti į dialogą su besivystančiomis šalimis, pagerinti informavimą apie didelio masto žemės įsigijimą ir jo stebėseną bei remti besivystančias šalis kuriuo susiję Europos investuotojai, ir šio įsigijimo stebėjimą bei remti besivystančias šalis, kai jos priima sprendimus dėl investicijų;

20.  ragina dėti rimtas pastangas siekiant geriau integruoti prisitaikymą prie klimato kaitos į ES vystymosi politikos kryptis; ragina ES gerokai padidinti finansavimą, užtikrinant, kad jis tik papildys OPV, drąsiai vadovauti artėjančioje 17-ojoje šalių konferencijoje, siekiant geriau įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos politiką ir stiprinti tarptautinį tvarių vystymosi politikos krypčių valdymą;

21.  ragina JT, Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę imtis veiksmų dėl neteisėto toksiškų atliekų išmetimo į Somalio vandenis ir sukurti politiką, skirtą panaikinti galimą grėsmę gyventojams;

22.  reiškia susirūpinimą dėl naujausių pranešimų dėl netinkamo OPV naudojimo Etiopijoje siekiant vykdyti politinę priespaudą; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad pagalba būtų naudojama tik skurdui mažinti, atsakingai ir skaidriai, visapusiškai pasinaudojant Kotonu susitarimo žmogaus teisių sąlygomis;

23.  ragina Komisiją geriau integruoti gyvulių augintojų klausimą į ES vystymosi politiką, nes jie užtikrina svarbų vaidmenį vykdant regiono ekonominę veiklą ir baltymų gamybą; mano, kad reikia skubiai užmegzti dialogą su vietos valdžios institucijomis, siekiant užtikrinti gyvulių augintojų ir jų gyvenimo būdo apsaugą, pripažįstant, kad jo klajokliškas pobūdis yra gerai pritaikytas prie sausų vietovių, kur nėra sąlygų gyventi sėsliai;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, JT Saugumo Tarybai ir Generaliniam Sekretoriui, Afrikos Sąjungos institucijoms, Tarpvyriausybinės vadovybės plėtros klausimais (angl. IGAD) šalių vyriausybėms ir parlamentams, Panafrikos Parlamentui, AKR ir ES parlamentinei asamblėjai, G20 pirmininkaujančiai šaliai ir ES valstybių narių vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0071.

2011 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES pozicijos ir įsipareigojimų prieš Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimą dėl neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės

P7_TA(2011)0390 RC-B7-0488/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2008–2013 m. veiksmų planą dėl pasaulinės neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės strategijos(1),

–  atsižvelgdamas į PSO 2006 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės PSO Europos regione(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio mėn. JT rezoliuciją Nr. 64/265 dėl neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio mėn. Maskvos deklaraciją dėl sveiko gyvenimo būdo ir neužkrečiamųjų ligų kontrolės(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės mėn. Pasaulio sveikatos asamblėjos rezoliuciją dėl neužkrečiamųjų ligų(5),

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą dėl neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės(6),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. PSO pranešimą dėl pasaulinės lėtinių kvėpavimo ligų stebėsenos, prevencijos ir kontrolės(7),

–  atsižvelgdamas į Parmos deklaraciją ir 2011 m. kovo mėn. PSO Europos regiono valstybių narių patvirtintą įsipareigojimą imtis veiksmų(8),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. PSO Astūrijos deklaraciją(9),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio mėn. patvirtintą Europos kovos su nutukimu chartiją(10),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 ir 179 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 1 d. rezoliuciją dėl sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo: europinis antsvorio, nutukimo ir chroniškų ligų prevencijos lygmuo(11), taip pat į savo 2008 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl Baltosios knygos dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl veiksmų sprendžiant širdies ir kraujagyslių ligų problemą(13), į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl kovos su vėžiu išsiplėtusioje Europos Sąjungoje(14) ir į savo 2006 m. balandžio 27 d. pareiškimą dėl diabeto(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl 2004–2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano laikotarpio vidurio ataskaitos(16),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1600/2002/EB, nustatantį šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl demografijos problemos ir kartų solidarumo(18) ir į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo ES(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Kova su vėžiu: Europos partnerystė“(20) ir į Komisijos baltąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“(21),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. birželio 2 d. Tarybos sprendimą Nr. 2004/513/EC dėl PSO tabako kontrolės pagrindų konvencijos sudarymo(22),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. Tarybos išvadas dėl širdies sveikatingumo skatinimo(23),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.)(24),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.)(25),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl novatoriškų kovos su lėtinėmis ligomis metodų visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemų srityje(26),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 22 d. Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos sveikatos sistemų bendrų vertybių ir principų ir į 2011 m. birželio 6 d. Tarybos išvadas „Siekiant modernių, atvirų ir tvarių sveikatos priežiūros sistemų“(27),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 10 d. Tarybos išvadas dėl ES vaidmens sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius(28),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi, PSO duomenimis, 86 proc. mirčių Europoje priežastis yra neužkrečiamosios ligos (NL);

B.  kadangi keturios labiausiai paplitusios neužkrečiamosios ligos yra širdies ir kraujagyslių ligos, kvėpavimo ligos, vėžys ir diabetas; kadangi nereikėtų pamiršti ir kitų rimtų neužkrečiamųjų ligų,

C.  kadangi širdies ir kraujagyslių ligos yra labiausiai paplitusi mirties priežastis, dėl šių ligų kasmet miršta daugiau nei 2 mln. žmonių; kadangi labiausiai paplitusios širdies ir kraujagyslių ligos yra koronarinė širdies liga ir insultas, jos yra atitinkamai daugiau nei trečdalio (t. y. 741 000) ir daugiau nei ketvirtadalio (t. y. 508 000) visų mirties dėl širdies ir kraujagyslių ligų atvejų priežastis,

D.  kadangi antroji pagal svarbą mirties priežastis yra vėžys, kurio paplitimas visuomenėje siekia 3–4 proc., o vyresnio amžiaus žmonių grupėje šis rodiklis padidėja iki 10–15 proc.; kadangi ES kasmet vėžys diagnozuojamas apie 2,45 mln. žmonių ir užregistruojama 1,23 mln. mirčių dėl šios ligos; kadangi vaikų vėžinių susirgimų skaičius Europoje didėja daugiau nei 1 proc. per metus,

E.  kadangi nuo lėtinių kvėpavimo ligų, kurių galima išvengti, pvz., astmos ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL), Europoje kenčia milijonai žmonių,

F.  kadangi nėra ES masto strategijos arba iniciatyvos, pagal kurias būtų numatytos visapusiškos kovos su diabetu (1 ir 2 tipo) priemonės, nors manoma, kad dėl šios ligos kenčia daugiau kaip 32 mln. ES piliečių, o panašus žmonių skaičius skundžiasi sutrikusiu gliukozės toleravimu ir esama labai didelės tikimybės, kad šis netoleravimas progresuos iki akivaizdžių klinikinių diabeto požymių; kadangi manoma, jog iki 2030 m. dėl nutukimo epidemijos, Europos gyventojų senėjimo ir kitų dar neapibrėžtų veiksnių, kuriems nustatyti būtini išsamesni tyrimai, šis skaičius padidės 16 proc.,

G.  kadangi daugumos lėtinių neužkrečiamųjų ligų plitimą lemia keturi veiksniai, t. y. tabako vartojimas, nesubalansuota mityba, alkoholio vartojimas ir fizinės veiklos stygius; kadangi penktas svarbus veiksnys, į kurį būtina atsižvelgti, yra aplinkos taršos poveikis,

H.  kadangi tabako vartojimas yra svarbiausia mirčių, kurių būtų galima išvengti, priežastis ir kadangi kas antras ilgą laiką rūkantis asmuo miršta nuo rūkymo sukeltų pasekmių,

I.  kadangi dėl alkoholio vartojimo, nesubalansuotos mitybos, aplinkos taršos ir fizinės veiklos stygiaus gali labai padidėti rizika susirgti tam tikro tipo širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu ir diabetu,

J.  kadangi vis labiau pripažįstamas svarbus fizinio aktyvumo vaidmuo siekiant užkirsti kelią neužkrečiamosioms ligoms,

K.  kadangi septyni ankstyvą mirtį galintys sukelti veiksniai (aukštas kraujo spaudimas, didelis cholesterolio kiekis, didelis kūno masės indeksas, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, fizinės veiklos stoka, per didelis alkoholio vartojimas, rūkymas) susiję su mitybos ir fizinės veiklos įpročiais;

L.  kadangi daugumos lėtinių neužkrečiamųjų ligų galima išvengti, visų pirma mažinant pagrindinių rizikos veiksnių, pvz., rūkymo, nesubalansuotos mitybos, fizinio neveiklumo, alkoholio vartojimo ir tam tikrų cheminių medžiagų poveikio, įtaką arba užkertant jai kelią; kadangi veiksminga aplinkosaugos politika, įskaitant galiojančių teisės aktų ir standartų įgyvendinimą, teikia didelių prevencijos galimybių,

M.  kadangi rengiant prevencijos ir ligų nustatymo ankstyvu etapu strategijas taip pat reikėtų atsižvelgti į papildomus veiksnius, pvz., amžių, lytį, genetinę informaciją arba fiziologinę būklę, įskaitant nutukimą,

N.  kadangi daugumai neužkrečiamųjų ligų būdingi bendri simptomai, pvz., chroniškas skausmas ir psichinės sveikatos sutrikimai, kurie daro tiesioginę įtaką ligoniui ir jo gyvenimo kokybei; kadangi siekiant spręsti šias problemas reikėtų taikyti bendrą horizontalųjį metodą, kad būtų galima užtikrinti geresnį ekonominį sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumą kovojant su šiomis ligomis,

O.  kadangi vis dar išnaudojamos ne visos ligų prevencijos galimybės, nors įrodyta, kad visuomenei skirtos neužkrečiamųjų ligų prevencijos strategijos padeda nuolat mažinti išlaidas,

P.  kadangi 97 proc. sveikatos srities išlaidų šiuo metu skiriama ligoms gydyti ir tik 3 proc. investuojama į jų prevenciją; kadangi dėl didesnių diagnozavimo ir gydymo galimybių itin sparčiai auga neužkrečiamųjų ligų gydymo ir priežiūros išlaidos,

Q.  kadangi PSO neužkrečiamųjų ligų plitimą vertina kaip epidemiją ir mano, kad iki 2030 m. ši epidemija nusineš apie 52 mln. gyvybių,

R.  kadangi Pasaulio ekonomikos forumas ir Harvardo visuomenės sveikatos mokykla paskelbė duomenis, pagal kuriuos 2005–2030 m. dėl neužkrečiamųjų ligų pasaulio ekonomikos augimo nuostoliai sieks apie 25 trilijonų eurų,

S.  kadangi dėl neužkrečiamųjų ligų gali kilti kliūčių įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir gali būti pažeidžiama žmonių teisė gyventi sveikai ir produktyviai,

T.  kadangi ES tenka svarbiausias vaidmuo siekiant spartinti su visuotinės sveikatos uždavinių sprendimu susijusią pažangą, įskaitant su sveikata susijusius Tūkstančio vystymosi tikslus ir neužkrečiamąsias ligas, kaip nurodyta Tarybos išvadose dėl ES vaidmens sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius,

U.  kadangi kai kurie neužkrečiamųjų ligų plitimą lemiantys veiksniai akivaizdžiai susiję su pasaulinio masto problemomis, pvz., aplinkos tarša, taigi su jais turėtų būti kovojama pasaulio lygmeniu; kadangi kiti klausimai gali būti sprendžiami nacionaliniu ar regioniniu lygmenimis, atsižvelgiant į subsidiarumo principą,

V.  kadangi sąlygos laikotarpiu prieš vaiko gimimą, įskaitant aplinkos taršos poveikį, turi poveikio visam jo gyvenimui, kalbant apie daugelį su sveikata ir gerove susijusių aspektų, visų pirma tikimybę susirgti kvėpavimo ligomis, ir gali skatinti žmonių polinkį į vėžinius susirgimus ir diabetą,

W.  kadangi, nors žmonės gyvena vidutiniškai ilgiau ir sveikiau, negu ankstesnės kartos, atsižvelgiant į visuomenės senėjimą ir naują reiškinį – labai senų žmonių skaičiaus didėjimą, ES susiduria su epideminio lėtinių ligų ir sergamumo keliomis ligomis plitimo problema, taip pat su dėl to kylančia grėsme arba padidėjusiu spaudimu nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų tvarumui,

X.  kadangi socialiniai ir ekonominiai veiksniai taip pat daro svarbų poveikį sveikatai ir kadangi esama sveikatos priežiūros skirtumų tarp valstybių narių ir jų viduje,

Y.  kadangi manoma, kad iki 2020 m. Europoje trūks 1 mln. sveikatos priežiūros darbuotojų, įskaitant gydytojus, slauges, stomatologus, vaistininkus ir fizioterapeutus,

Z.  kadangi socialiniai ir aplinkos veiksniai turėtų būti aiškiai apibrėžti kaip veiksniai, turintys poveikio sveikatai, nes, pvz., kasmet dėl patalpų oro taršos miršta 1,6 mln. žmonių, taigi tai yra viena svarbiausių su aplinka susijusių grėsmių sveikatai Europoje, dėl kurios gerokai sumažėja numatoma gyvenimo trukmė ir produktyvumas,

AA.  kadangi ES piliečiai yra susirūpinę dėl galimo aplinkos poveikio jų sveikatai, o ypač didelį nerimą jiems kelia galimas pavojingų cheminių medžiagų poveikis; kadangi, pvz., daugiau nei 455 000 mirčių 27 ES valstybėse narėse kasmet siejama su kietųjų dalelių tarša, atsižvelgiant į širdies ir kvėpavimo organų ligas,

1.  ragina Komisiją ir ES valstybes nares prisiimti tvirtą politinį įsipareigojimą, kuriuo būtų atsižvelgiama į epideminio neužkrečiamųjų ligų plitimo pasaulyje svarbą ir keliamą pavojų;

2.  primygtinai ragina ES patvirtinti ambicingą tikslą sumažinti mirtingumą nuo neužkrečiamųjų ligų, kurių galima išvengti, pvz., tokį, kaip PSO tikslas iki 2025 m. 25 proc. sumažinti nacionalinius mirtingumo rodiklius, palyginti su 2010 m. rodikliais;

3.  ragina ES ir jos valstybes nares remti toliau nurodytus penkis pagrindinius įsipareigojimus ir įtraukti juos į politinį pareiškimą, kuris bus parengtas 2011 m. rugsėjo mėn. JT aukšto lygio susitikime dėl neužkrečiamųjų ligų:

4.  ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai įgyvendinti politinę deklaraciją, kuri bus parengta pasibaigus aukšto lygio susitikimui, ir įtraukti visas atitinkamas ES agentūras ir institucijas, kad būtų sprendžiamos su neužkrečiamosiomis ligomis susijusios problemos;

5.  ragina ES ir jos valstybes nares didinti keturių labiausiai paplitusių neužkrečiamųjų ligų, t. y. širdies ir kraujagyslių ligų, kvėpavimo ligų, vėžio ir diabeto, pirminę prevenciją, su jomis susijusius mokslinius tyrimus ir ankstyvą šių ligų diagnozavimą bei jų valdymą, vis dėlto nepamirštant ir kitų rimtų neužkrečiamųjų ligų, pvz., psichikos ir neurologinių sutrikimų, įskaitant Alzhaimerio ligą; pabrėžia, kad svarbu ankstyvu etapu nustatyti asmenis, kuriems gresia didelis pavojus susirgti šiomis ligomis ar nuo jų mirti, arba kurie kenčia dėl esamų sveikatos sutrikimų, lėtinių arba sunkių ligų ir kuriems būdingi rizikos veiksniai, dėl kurių atsiranda neužkrečiamųjų ligų komplikacijų;

6.  pabrėžia, kad reikia laikytis integruoto, holistinio požiūrio į ilgalaikes sąlygas, pagrindinį dėmesį skiriant pacientams, apimant ligų prevenciją ir sveikatingumo skatinimą, ankstyvą diagnozavimą, stebėseną ir švietimą, visuomenės informavimo apie rizikos veiksnius, esamus sveikatos sutrikimus ir nesveiką gyvenimo būdą (tabako vartojimą, netinkamą mitybą, fizinio aktyvumo trūkumą ir alkoholio vartojimą) kampanijas ir koordinuoti priežiūrą ligoninėse ir bendruomenėse;

7.  ragina ankstyvame etape įgyvendinti neužkrečiamųjų ligų prevencijos strategijas; pabrėžia, kad mokyklose būtina stiprinti švietimą sveikos mitybos ir fizinės veiklos įpročių srityje; pažymi, kad visuotiniu mastu turėtų būti numatyta atitinkamų išteklių tokiam švietimui;

8.  pažymi, kad reikėtų greitai ir visapusiškai įgyvendinti elgsenos, socialinių, ekonominių ir aplinkos veiksnių, susijusių su neužkrečiamosiomis ligomis, srities politiką siekiant užtikrinti veiksmingiausią šių ligų problemos sprendimą kartu didinant gyvenimo kokybę ir teisingumą sveikatos srityje;

9.  pripažįsta, jog lėtinėmis ligomis sergančių asmenų priežiūros modeliai turėtų būti keičiami dėmesį sutelkiant ne į vėlesnes lėtinių ligų stadijas, o į žmones, kurie serga ankstyvos stadijos neužkrečiamosiomis ligomis, kad galutinis tikslas būtų ne tik ligų valdymas, bet taip pat lėtinėmis ligomis sergančiųjų prognozės gerinimas; tuo pat metu pabrėžia paliatyvinės slaugos svarbą;

10.  palankiai vertina tai, kad anksčiau ES pirmininkavusios valstybės pabrėžė lėtinių neužkrečiamųjų ligų prevenciją ir kontrolę, taip pat ir tai, kad Ispanija, pirmininkaudama ES, prioritetą teikė širdies ir kraujagyslių ligoms, ir ES pirmininkaujančios Lenkijos konferencijas „Vaikų lėtinės kvėpavimo ligos“ ir „Solidarumas sveikatos srityje – atotrūkio sveikatos priežiūros srityje panaikinimas tarp ES valstybių narių“;

11.  ragina rengti aiškius protokolus ir duomenimis pagrįstas gaires labiausiai paplitusių neužkrečiamųjų ligų srityje siekiant užtikrinti, kad visi sveikatos priežiūros darbuotojai, įskaitant specialistus, pirminės priežiūros gydytojus ir slaugytojus, tinkamai vertintų ir gydytų pacientus;

12.  pabrėžia, kad reikalingi moksliniai lėtinių ligų tyrimai ir su jomis susijęs švietimas visais lygmenimis, ypač keturių labiausiai paplitusių neužkrečiamųjų ligų (nepamirštant kitų rimtų neužkrečiamųjų ligų) ir rizikos veiksnių mažinimo srityje, bendros intervencinės visuomenės sveikatos apsaugos priemonės ir taršos šaltinių bei padarinių sveikatai sąveikos klausimo sprendimas, be to, kaip mokslinių tyrimų prioritetą reikia nustatyti daugiadalykį bendradarbiavimą neužkrečiamųjų ligų srityje tuose regionuose ir šalyse, kurios turi atitinkamų išteklių;

13.  primygtinai ragina valstybes nares laikytis ES oro kokybės standartų ir įgyvendinti PSO oro kokybės gaires dėl patalpų ir lauko oro, taip pat 2010 m. Parmos deklaraciją ir įsipareigojimą imtis veiksmų, kuriame nurodoma būtinybė spręsti klimato kaitos poveikio sveikatai klausimą;

14.  pabrėžia, kad reikia nedelsiant atlikti veiksmingą Tabako gaminių direktyvos peržiūrą;

15.  pabrėžia, kad norint pasiekti su neužkrečiamosiomis ligomis susijusius tikslus ir išspręsti visuomenės sveikatos, socialines ir ekonomines problemas svarbu, kad ES ir valstybės narės labiau įtrauktų prevenciją ir rizikos veiksnių mažinimą į visas atitinkamas teisėkūros ir politikos sritis, ypač į savo politiką aplinkos apsaugos, maisto ir vartotojų srityse;

16.  pripažįsta, kad pagal SESV 168 straipsnį veiksmai, susiję su sveikatos priežiūros klausimais, visų pirma yra valstybių narių atsakomybės sritis, tačiau pabrėžia, kad bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pacientus ir sveikatos priežiūros srities darbuotojus, svarbu parengti ES strategiją dėl lėtinių neužkrečiamųjų ligų, taip pat Tarybos rekomendaciją, kurioje atskiri skirsniai būtų skirti keturioms labiausiai paplitusioms neužkrečiamosioms ligoms ir būtų atsižvelgiama į lyčių ypatybes;

17.  ragina valstybes nares iki 2013 m. parengti nacionalinius planus dėl neužkrečiamųjų ligų, ypač dėl keturių labiausiai paplitusių neužkrečiamųjų ligų, numatant lėšas, kurios būtų proporcingos su neužkrečiamosiomis ligomis susijusios naštos svarbai, ir sukurti visuotinį aukšto lygio veiksmų neužkrečiamųjų ligų srityje koordinavimo mechanizmą;

18.  pažymi, kad įgyvendinant nacionalinius planus dėl neužkrečiamųjų ligų ir užtikrinant veiksmingesnę neužkrečiamųjų ligų ir rizikos veiksnių, pvz., esamų sveikatos sutrikimų, lėtinių ar sunkių ligų, prevenciją, diagnozę ir valdymą galėtų būti pastebimai sumažinta bendra su neužkrečiamosiomis ligomis susijusi našta, taigi tai padėtų išsaugoti nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų tvarumą;

19.  ragina Komisiją nuolatos stebėti pažangą ES, susijusią su nacionalinių planų dėl neužkrečiamųjų ligų įgyvendinimu valstybėse narėse, ypač keturių labiausiai paplitusių neužkrečiamųjų ligų srityje, ir teikti ataskaitas, dėmesį sutelkiant į pažangą, padarytą prevencijos, ankstyvo ligų nustatymo, ligų valdymo ir mokslinių tyrimų srityse;

20.  ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant padidinti apmokytų ir sveikatos sistemoje veiksmingai dirbančių sveikatos priežiūros darbuotojų skaičių, kad būtų galima veiksmingiau spręsti neužkrečiamųjų ligų problemą;

21.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti JT politinės deklaracijos ir ES Tarybos ir Komisijos vykdomų veiksmų nuoseklumą ir suderintą požiūrį, t. y. vykdyti lėtinių ligų apžvalgos procesą;

22.  ragina Komisiją apsvarstyti ir įvertinti galimybę išplėsti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro kompetenciją į ją įtraukiant neužkrečiamąsias ligas ir panaudoti jį kaip duomenų apie neužkrečiamąsias ligas rinkimo ir su jomis susijusių rekomendacijų rengimo centrą; tokiu būdu politikams, mokslininkams ir gydytojams būtų galima teikti duomenis apie gerąją patirtį ir daugiau žinių apie neužkrečiamąsias ligas;

23.  pabrėžia, kad būtina nustatyti centralizuoto duomenų rinkimo prioritetus siekiant gauti palyginamus duomenis, nes tai padėtų užtikrinti geresnį planavimą ir galimas rekomendacijas visoje ES;

24.  ragina iki 2014 m. atlikti visapusišką JT politinės deklaracijos įgyvendinimo peržiūrą;

25.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad aukšto lygio ES delegacija dalyvautų 2011 m. rugsėjo 19–20 d. JT susitikime ir pristatytų ambicingą ir suderintą ES poziciją;

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ES ambasadoriui JT, JT Generaliniam Sekretoriui ir PSO generaliniam direktoriui.

(1) http://whqlibdoc.who.int/publications/2009/9789241597418_eng.pdf (2) http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0004/77575/RC56_eres02.pdf (3) http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/64/265&Lang=E (4) http://www.un.org/en/ga/president/65/issues/moscow_declaration_en.pdf (5) http://apps.who.int/gb/ebwha/pdf_files/WHA64/A64_R11-en.pdf (6) http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/66/83&Lang=E (7) http://www.who.int/gard/publications/GARD%20Book%202007.pdf (8) http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0011/78608/E93618.pdf (9) http://www.iarc.fr/en/media-centre/iarcnews/2011/asturiasdeclaration.php (10) http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0009/87462/E89567.pdf (11) OL C 250 E, 2007 10 25, p. 93. (12) OL C 8 E, 2010 1 14, p. 97. (13) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 561. (14) OL C 247 E, 2009 10 15 , p. 11. (15) OL C 296 E, 2006 12 6, p. 273. (16) OL C 295 E, 2009 12 4, p. 83. (17) OL L 242, 2002 9 10, p. 1. (18) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0400. (19) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0081. (20) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 95. (21) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 115. (22) http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2004:213:0008:0024:EN:PDF (23) www.consilium.europa.eu/uedocs/NewsWord/en/lsa/80729.doc (24) http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2007:301:0003:0013:en:PDF (25) http://cordis.europa.eu/documents/documentlibrary/90798681EN6.pdf (26) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/lsa/118282.pdf (27) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/lsa/122395.pdf (28) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/EN/foraff/114352.pdf

2011 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos politinio požiūrio dėl Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (angl. ITU) 2012 m. pasaulinės radijo ryšio konferencijos (angl. WRC-12)

P7_TA(2011)0391 B7-0480/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 6 d. Komisijos komunikatą KOM(2011)0180) dėl Europos Sąjungos politinio požiūrio, kurio rekomenduojama laikytis ITU 2012 m. Pasaulinėje radijo ryšio konferencijoje (WRC-12),

–  atsižvelgdamas į ITU WRC-12 darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į strategijoje „Europa 2020 m.“ pateiktą skaitmeninę darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į Radijo spektro politikos grupės (RSPG) nuomonę dėl bendrų WRC-12 numatytų politikos tikslų,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 11 d. priimtą poziciją dėl radijo spektro politikos programos(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 27 d. Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos išvadas dėl WRC-12,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Direktyvos 2009/140/EB, keičiančios 2002 m. kovo 7 d. Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, 8a straipsnio 4 dalį ir 9 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2012 m. konferencijoje bus priimta ITU radijo ryšio reglamentų pakeitimų,

B.  kadangi ES valstybės narės užtikrina, jog tarptautiniai susitarimai, kurių šalimis jos tampa dalyvaudamos ITU veikloje, atitiktų galiojančius ES teisės aktus, visų pirma atitinkamas ES elektroninių ryšių reguliavimo sistemos taisykles ir principus,

C.  kadangi radijo spektras yra ribotas viešasis išteklius, kuris ypač svarbus vis didesnei daliai sektorių,

D.  kadangi, kaip pabrėžiama Europos skaitmeninėje darbotvarkėje, ypač bevielis plačiajuostis ryšys ir ryšių paslaugos yra labai svarbūs augimo ir Europos konkurencingumo veiksniai pasauliniu mastu,

E.  kadangi Europa tik tada galės visapusiškai panaudoti skaitmeninės ekonomikos galimybes, kai sudarius vienodas veiklos sąlygas visoje Europoje bus sukurta gerai veikianti skaitmeninė vidaus rinka,

F.  kadangi pasauliniu ir Europos lygmenimis suderintas papildomo spektro atlaisvinimas yra svarbus būdas, padėsiantis spręsti ribotų pajėgumų problemą judriojo ryšio tinkluose ir paspartinsiantis naujų paslaugų atsiradimą ir ekonomikos augimą,

G.  kadangi svarbiausias konferencijos klausimas priklauso nuo galimybės naudotis radijo spektru, ypač skaitmeninio dividendo 800 MHz dažnių juostoje,

H.  kadangi keletas kitų klausimų susiję su įvairių sričių ES politika (informacinės visuomenės, transporto, kosmoso politika, „Galileo“ programa, vidaus rinka, aplinka, vaizdo ir garso politika, moksliniais tyrimais ir kt.),

I.  kadangi kiekvienoje WRC nustatoma kitos konferencijos darbotvarkė,

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą ir sutinka su WRC-12 poveikio svarbos įvairių sričių ES politikai tyrimo rezultatais;

2.  mano, kad daugiašalėse derybose ES privalo laikytis bendros pozicijos siekdama ginti savo interesus ir siekdama visuotinės sąveikos bei masto ekonomijos naudojant spektrą; taigi ypač ragina valstybes nares visiškai pritarti šioms politikos kryptims ir aktyviai jas propaguoti ir ginti WRC-12; be to, mano, kad kol Komisija neturi teisės ITU kalbėti ES vardu, valstybės narės kartu su Komisija turėtų glaudžiai derinti bendrą Sąjungos poziciją, grindžiamą radijo spektro politikos programa;

3.  atkreipia dėmesį į 25 WRC-12 darbotvarkės klausimus ir jų galimą poveikį ES politikai ir tikslams;

4.  ragina valstybes nares išsaugoti šiuos tikslus ir priešintis bet kokiam ITU radijo ryšio reglamentų keitimui, kuris darytų poveikį jų taikymo sričiai ir turiniui; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų laikomasi ES Sutarties ir Bendrijos teisyno principų;

5.  mano, kad Komisija valstybėms narėms turėtų teikti techninę ir politinę pagalbą joms vedant dvišales ir daugiašales derybas su trečiosiomis šalimis ir bendradarbiauti su valstybėmis narėmis rengiant tarptautinius susitarimus, ypač susitarimus su trečiosiomis kaimyninėmis šalimis, nes gali kilti sunkumų dėl skirtingų paskirstymo planų;

6.  primena jos radijo spektro politikos programoje išdėstytą poziciją ir, ypač atsižvelgiant į ITU tyrimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti informacijos valdymo ir technologijų pažangiuosius poreikius, būtinybę iki 2015 m. suteikti pakankamai tinkamo radijo spektro, skirto judriuoju ryšiu perduodamam duomenų srautui, kuris siektų bent 1 200 MHz, remiant Sąjungos politikos tikslus ir siekiant kuo geriau patenkinti augančius judriuoju ryšiu perduodamo duomenų srauto poreikius; primena, kad bet kokios naujos priemonės turėtų būti skaidrios ir neturėtų iškraipyti konkurencijos ar sudaryti kliūčių naujiems telekomunikacijų rinkos dalyviams;

7.  ragina valstybes nares remti Komisiją siekiant įtraukti šį svarbų punktą į kitos 2016 m. vyksiančios konferencijos darbotvarkę; atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad ES svarbu parengti esamo radijo spektro naudojimo aprašą, taip pat jo veiksmingumą, kaip siūloma radijo spektro politikos programoje;

8.  primena valstybėms narėms ir Komisijai raginimą vykdyti plataus užmojo derinimo programą pagal ITU išvadas ir ragina Komisiją įvertinti ir persvarstyti, ar yra būtinybė atlaisvinti papildomą spektro juostą atsižvelgiant į spektro technologijų vystymąsi, rinkos patirtį naujų paslaugų srityje, galimus radijo ir televizijos transliavimo poreikius ateityje ir spektro trūkumą kitose juostose, kurios tinka belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui, siekiant, kad tai būtų įvykdyta iki 2012 ir 2016 m., atsižvelgiant į sprendimus, kuriuos būtina priimti;

9.  pabrėžia, kad belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugos labai prisideda prie ekonomikos atsigavimo ir augimo; pakankamas ir tinkamai valdomas spektras būtinas siekiant patenkinti augančius vartotojų poreikius pajėgumų ir aprėpties aspektais;

10.  mano, kad norint užtikrinti ES svarbesnį vaidmenį įgyvendinant spektro politiką reikia siekti tvirtesnės ES oficialios pozicijos ITU, todėl tvirtai remia pasiūlymą peržiūrėti jos statusą kitoje ITU įgaliotųjų atstovų konferencijoje 2014 m.;

11.  pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti ir koordinuoti valstybių narių ir ES veiksmus siekiant, kad ES visapusiškai panaudotų naujovių diegimo galimybes radijo spektro technologijų srityje;

12.  pabrėžia, kad svarbu, jog ES veiktų kaip radijo spektro technologijų varomoji jėga ir visam pasauliui rodytų geriausios praktikos ir sanglaudos pavyzdį;

13.  atkreipia dėmesį į radijo spektrą naudojančių prietaisų pažeidžiamumą elektroninių atakų atveju ir pažymi, kad svarbu laikytis koordinuoto požiūrio pasauliniu mastu siekiant stiprinti elektroninį saugumą;

14.  prašo Komisiją pateikti WRC-12 rezultatų ir pasiekimų ataskaitą;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0220.

2011 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Baltarusijos: žmogaus teisių gynėjo Alesio Bialiackio sulaikymas

P7_TA(2011)0392 RC-B7-0496/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Baltarusijos, ypač į 2011 m. gegužės 12 d.(1), 2011 m. kovo 10 d.(2), 2011 m. sausio 20 d.(3) ir 2009 m. gruodžio 17 d.(4) rezoliucijas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Baltarusijos, priimtas 2011 m. birželio 20 d. vykusiame 3101-ajame Užsienio reikalų tarybos posėdyje,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir 1988 m. gruodžio mėn. Jungtinių Tautų žmogaus teisių gynėjų deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į rezoliuciją dėl teisės laisvai burtis į asociacijas Baltarusijos Respublikoje, kurią 2011 m. birželio 22 d. patvirtino Europos Tarybos Tarptautinė nevyriausybinių organizacijų (INGO) konferencija,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 17 d. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją, kurioje smerkiami prieš prezidento rinkimus Baltarusijoje, per juos ir po jų įvykdyti žmogaus teisių pažeidimai ir Baltarusijos vyriausybė raginama nutraukti opozicijos lyderių persekiojimą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton 2011 m. rugpjūčio 5 d. padarytą pareiškimą dėl Alesio Bialiackio sulaikymo Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi Baltarusija susaistyta tarptautinių įsipareigojimų laikytis tarptautinės teisės principų ir pagrindinių vertybių, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms;

B.  kadangi žmogaus teisių gynėjas, žmogaus teisių centro „Viasna“ pirmininkas ir Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH) pirmininko pavaduotojas Alesis Bialiackis po įkalinimo Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos sulaikymo centre 2011 m. rugpjūčio 4 d. Minske sulaikytas oficialiai pareiškus kaltinimus dėl didelio masto mokesčių vengimo (pajamų slėpimas ypač dideliu mastu) ir 2011 m. rugpjūčio 12 d. apkaltintas pagal Baltarusijos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio II dalį; kadangi jam gresia arba laisvės apribojimo iki penkerių metų bausmė, arba nuo trejų iki septynerių metų įkalinimas su turto, įskaitant patalpas, kuriose administruojamas centras „Viasna“, konfiskavimu;

C.  kadangi Valstybės saugumo komiteto (KGB) ir Valstybės kontrolės komiteto Finansinių tyrimų departamento pareigūnai atliko kratą Alesiui Bialiackiui privačios nuosavybės teise priklausančiose patalpose Minske, jo namuose Rakave ir centro „Viasna“ biure Minske ir kadangi buvo konfiskuotas jo kompiuteris ir kiti reikmenys;

D.  kadangi 2011 m. rugpjūčio 16 d. Minsko apygardos teismo teisėjas atmetė Alesio Bialiackio advokato prašymą paleisti žmogaus teisių gynėją už jo paties sumokėtą užstatą ir kadangi kiek anksčiau tą pačią savaitę Alesio Bialiackio ikiteisminis sulaikymas buvo pratęstas dviem mėnesiams;

E.  kadangi šis suėmimas susijęs su kai kurių ES valstybių narių įvykdytu Alesio Bialiackio banko sąskaitų duomenų perdavimu Baltarusijos valdžios institucijoms; kadangi norėdamos gauti šią informaciją Baltarusijos valdžios institucijos pasinaudojo dvišalio susitarimo dėl teisinės pagalbos nuostatomis dėl tarptautinio bendradarbiavimo ir naudojosi tarptautinių procedūrų ir susitarimų dėl finansinių mokėjimų duomenų perdavimo sistema skirta teroristams ir nusikaltėliams susekti siekdama visiškai kontroliuoti pilietinės visuomenės nevyriausybines organizacijas ir Baltarusijos demokratinę opoziciją ir sukompromituoti Baltarusijos pilietinei visuomenei teikiamą ES pagalbą;

F.  kadangi Baltarusijos mokesčių inspekcija interpretavo, kad lėšos A. Bialiackio sąskaitose yra jo asmeninės pajamos ir apkaltino jį šių pajamų slėpimu;

G.  kadangi Baltarusijos valdžios institucijos nuolat atsisakydavo registruoti nacionaliniu lygiu beveik visas šalies žmogaus teisių organizacijas (centrą „Viasna“ per kelerius pastaruosius metus atsisakyta registruoti tris kartus); kadangi dėl šios priežasties ir dėl to, kad Baltarusijos valdžios institucijos Baltarusijos nevyriausybinėms organizacijoms turi suteikti leidimą gauti užsienio pagalbą (centro „Viasna“ atveju lėšos buvo skiriamos siekiant sudaryti galimybes teikti pagalbą po 2010 m. gruodžio mėn. vykusių prezidento rinkimų Baltarusijos režimo vykdytų masinių represijų aukoms), žmogaus teisių gynėjai priversti atidaryti sąskaitas kaimyninėse šalyse, kad galėtų teikti veiksmingą pagalbą nepriklausomos pilietinės visuomenės atstovams;

H.  kadangi žmogaus teisių gynėjų ir aktyvistų persekiojimas yra sistemingas ir plataus masto; kadangi neseniai pasirodė pranešimų apie tai, kad persekiojami už Alesio Bialiackio paleidimą kovojantys žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai ir aktyvistai: jie taip pat areštuojami, sulaikomi, tardomi, jiems skiriamos baudos arba konfiskuojama spausdinta medžiaga; kadangi vienas tokių asmenų, Viktaras Sazonau, šiuo metu laukia teismo;

I.  kadangi Alesio Bialiackio atvejis – tai po 2010 m. gruodžio mėn. prezidento rinkimų prasidėjusio plataus masto, ilgalaikio ir tebevykdomo pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių gynėjų persekiojimo dalis, dėl kurio labai blogėja žmogaus teisių ir pilietinės bei politinės laisvės padėtis Baltarusijoje;

J.  kadangi labai daug opozicijos aktyvistų, įskaitant buvusius kandidatus į prezidentus, žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus, sulaikyta dėl to, kad dalyvavo taikioje po rinkimų Minske 2010 m. gruodžio 19 d. įvykusioje demonstracijoje, jie apkaltinti „masinių neramumų organizavimu“ ir nuteisti nepagrįstai griežtomis bausmėmis – kalėti iki septynerių metų griežtojo ir sugriežtinto režimo kolonijose; kadangi kai kurie iš jų ne kartą patyrė fizinį ir psichologinį kankinimą, jiems nebuvo suteikta tinkama teisinė ir medicininė pagalba, arba po didelių chirurginių operacijų jie vėl išsiųsti į kalėjimą be tinkamos medicininės reabilitacijos;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl blogėjančios žmogaus teisių gynėjų padėties Baltarusijoje; griežtai smerkia Alesio Bialiackio, žmogaus teisių centro „Viasna“ pirmininko, areštą ir jam pateiktus kaltinimus bei Baltarusijos valdžios institucijų negebėjimą paisyti pagrindinių susirinkimo ir žodžio laisvės teisių;

2.  apgailestauja, kad Baltarusijos valdžios institucijos nuolat atsisako suteikti teisinį statusą nepriklausomoms žmogaus teisių organizacijoms šalyje, užkerta kelią jų veiklai, priimdamos represinius įstatymus, kuriais siekia užgniaužti pilietinės visuomenės veiklą, ir grasina baudžiamosiomis sankcijomis, kad įbaugintų žmogaus teisių gynėjus;

3.  atsižvelgdamas į tai ir į beprecedentį susidorojimą su pilietine visuomene Baltarusijoje po prezidento rinkimų 2010 m. gruodžio mėn., mano, kad Alesiui Bialiackiui iškelta baudžiamoji byla grindžiama politiniais motyvais ir ja siekiama sukliudyti jo kaip žmogaus teisių gynėjo teisėtai veiklai;

4.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Alesį Bialiackį iš sulaikymo įstaigos, nutraukti tyrimą ir panaikinti jam iškeltus kaltinimus;

5.  smerkia veiksmus prieš žmogaus teisių centrą „Viasna“ ir primygtinai ragina Baltarusijos valdžios institucijas nutraukti bet kokį Alesio Bialiackio, „Viasnos“ ir centro darbuotojų bei visų kitų šalyje esančių žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės organizacijų puldinėjimą ir gerbti teisinės valstybės principus;

6.  ragina Baltarusijos valdžios institucijas panaikinti Baltarusijos baudžiamojo kodekso 193-1 straipsnį, kuriuo draudžiama organizuoti neregistruotas visuomenines asociacijas ir dalyvauti jų veikloje, nes ši nuostata neatitinka tarptautinių teisės laisvai burtis į asociacijas standartų ir yra Baltarusijos daromas jos pačios įsipareigojimų ESBO ir JT pažeidimas;

7.  pabrėžia, kad ES valstybių narių ir Baltarusijos tarpusavio teisinė pagalba neturėtų tapti politinio persekiojimo ir represijų priemone;

8.  apgailestauja, kad Baltarusijos valdžios institucijos tyčia piktnaudžiauja ir naudojasi Baltarusijos įstatymais ir tarptautiniais mechanizmais;

9.  ragina Baltarusijos valdžios institucijas laikytis visų Jungtinių Tautų žmogaus teisių gynėjų deklaracijos nuostatų ir užtikrinti, kad bet kokiomis aplinkybėmis būtų paisoma demokratinių principų, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir tarptautinius bei regioninius žmogaus teisių aktus, kuriuos Baltarusija yra ratifikavusi;

10.  primygtinai ragina Baltarusijos valdžios institucijas persvarstyti Baltarusijos įstatymus, visų pirma nuostatas dėl teisės laisvai burtis į asociacijas ir žodžio laisvės, suderinti juos su tarptautiniais standartais ir sykiu susilaikyti nuo bet kokio tolesnio piktnaudžiavimo įstatymais;

11.  ragina Tarybą, Komisiją ir vyriausiąją įgaliotinę padidinti spaudimą Baltarusijos valdžios institucijoms, papildyti sąrašą asmenų, kuriems draudžiama išduoti vizas ir kurių turtas turi būti įšaldytas, kad būtų įtraukti asmenys, susiję su Alesio Bialiackio areštu ir baudžiamuoju persekiojimu;

12.  pabrėžia, kad, atsižvelgdama į nuolatines beprecedentes opozicijos ir pilietinės visuomenės represijas Baltarusijoje, ES turi remti demokratijos kūrimą Baltarusijoje ir ieškoti naujų būdų, kaip padėti Baltarusijos pilietinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai didinti visuomenės informuotumą;

13.  ragina 2011 m. rugsėjo 28–29 d. Varšuvoje vyksiančio aukščiausiojo susitikimo Rytų partnerystės klausimais dalyvius padidinti pagalbą Baltarusijos demokratinei opozicijai ir pilietinės visuomenės organizacijoms ir veiksmingai su jomis bendradarbiauti, siekiant paskatinti ir sustiprinti jų pastangas užtikrinti demokratiją;

14.  ragina Baltarusijos valdžios institucijas užtikrinti tinkamą teisinę ir medicininę pagalbą visiems politiniams kaliniams, nedelsiant ir besąlygiškai juos paleisti, panaikinti visus jiems iškeltus kaltinimus ir visiškai atkurti jų pilietines teises;

15.  pabrėžia, kad galimas ES susitarimas su Baltarusija turėtų priklausyti nuo griežtų sąlygų ir turėtų būti sudarytas tik tuomet, jei Baltarusija įsipareigos paisyti demokratinių standartų, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų, kaip nurodyta 2009 m. gegužės 7 d. Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo bendroje deklaracijoje, kurią kartu su kitais dalyviais pasirašė ir Baltarusijos vyriausybė;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ESBO ir Europos Tarybos parlamentinėms asamblėjoms ir Baltarusijos vyriausybei bei parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0244. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0099. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0022. (4) OL C 286 E, 2010 10 22, p. 16.

2011 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sudano: padėtis Pietų Kordofane ir susirėmimai Mėlynojo Nilo valstijoje

P7_TA(2011)0393 RC-B7-0501/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sudano,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. sausio 9 d. pasirašytą Visuotinį taikos susitarimą (VTS),

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos 2011 m. sausio 31 d. deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 9 d. ES ir jos valstybių narių pareiškimą dėl Pietų Sudano Respublikos nepriklausomybės,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton 2011 m. rugsėjo 6 d. pareiškimą dėl susirėmimų Mėlynojo Nilo valstijoje ir į 2011 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimą dėl padėties Pietų Kordofane,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2011 m. birželio 20 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos narės K. Georgievos pareiškimą dėl humanitarinės pagalbos galimybių patekti į Pietų Kordofaną,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 21 d. Europos Parlamento Pirmininko Jerzy Buzeko pareiškimą dėl padėties Abejyje ir Pietų Kordofane,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 20 d. Afrikos Sąjungos pareiškimą dėl Sudano vyriausybės ir Pietų Sudano vyriausybės susitarimo dėl Pasienio stebėsenos pagalbos misijos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio mėnesio JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro preliminarų pranešimą dėl tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų Pietų Kordofane nuo 2011 m. birželio 5 iki 30 d.,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 28 d. pasirašytą Pagrindų susitarimą dėl politinių ir saugumo priemonių Mėlynojo Nilo ir Kordofano valstijose,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 2 d. JT Generalinio Sekretoriaus Bano Ki-moono pareiškimą, kuriame raginama baigti kovas Pietų Kordofano ir Mėlynojo Nilo valstijose,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi padėtis Pietų Kordofane tebėra įtempta dėl Sudano ginkluotųjų pajėgų ir (Šiaurės) Sudano liaudies išlaisvinimo judėjimo kovų ir taip pat dėl atsinaujinusių susirėmimų Mėlynojo Nilo valstijoje,

B.  kadangi dėl Sudano ginkluotųjų pajėgų ir Sudano liaudies išlaisvinimo judėjimo ginkluoto konflikto Pietų Kordofane žuvo žmonės ir į kaimynines šalis perkelta tūkstančiai gyventojų,

C.  kadangi 2011 m. rugpjūčio 23 d. prezidentas O. Bashir paskelbė vienašališkas dviejų savaičių trukmės paliaubas Pietų Kordofane, tačiau taip pat paskelbė, kad jokioms užsienio organizacijoms nebus leidžiama veikti šiame regione,

D.   kadangi 2011 m. rugsėjo 2 d. prezidentas O. Bashir paskelbė laikinosios konstitucijos panaikinimą mėlynojo Nilo valstijoje ir įvedė nepaprastąją padėtį po Sudano kariuomenės ir Pietų Sudano pajėgų kruvinų susidūrimų šioje srityje, dėl kurių masiškai išsikėlė tūkstančiai gyventojų,

E.  kadangi Pietų Kordofane įvykdyti išpuoliai prieš civilius apima tikslines egzekucijas be teismo, daugiausiai žudant pagautus Sudano liaudies išlaisvinimo judėjimo rėmėjus, taip pat apima savavališkus areštus ir kalinimą (todėl susirūpinta, kad kaliniai gali būti kankinami ar su jais gali būti kitaip nežmoniškai ar žeminamai elgiamasi), namų kratas, kaip manoma, nukreiptas prieš nubų etninę grupę, žmonių grobimus, bažnyčių griovimą ir plėšimą,

F.  kadangi manoma, kad daugiau kaip 200 000 žmonių perkelta arba patyrė stiprias neseniai vykusių kovų pasekmes ir kad nuo konflikto bėgdami 5 000 asmenų atvyko į Pietų Sudaną (al Vachdos vilają); kadangi šis skaičius gali per ateinančius mėnesius gerokai išaugti, nes kovos šiame regione tęsiasi,

G.  kadangi nepaisydamos paliaubų Sudano ginkluotosios pajėgos nesirinkdamos bombarduoja civilių gyvenvietes Pietų Kordofano Nubos kalnų regione ir neleidžia suteikti pagalbos perkeltiems gyventojams,

H.  kadangi nuo tada, kai birželio mėnesį prasidėjo konfliktas, humanitarinės pagalbos agentūros negavo leidimo dirbti Pietų Kordofane ir nebuvo atliktas poreikių vertinimas; kadangi paskelbus pietinės dalies nepriklausomybę Sudano vyriausybė atmetė JT taikdarių prašymą pasilikti Pietų Kordofane, Mėlynojo Nilo valstijoje ir Abelyje,

I.  kadangi pranešama, jog Pietų Sudano saugumo pajėgos trukdo dirbti humanitarinės pagalbos organizacijoms, pasisavina automobilius, vykdo fizinius puolimus prieš pagalbos darbuotojus ir įsiveržia į tarptautinių organizacijų, įskaitant JT, teritorijas, JT pareigūnams neleidžiama patekti į daugelį Pietų Kordofano dalių ir neleidžiama jiems atlikti tyrimų bei vietoje vykdyti nepriklausomo vertinimo misijos,

J.  kadangi didelei regiono gyventojų daliai toliau trūksta maisto ir šią padėtį pablogino konfliktas bei augančios prekių kainos ir badas Afrikos Kyšulyje,

K.  kadangi Komisija 2011 m. skyrė 100 mln. eurų, įskaitant 11 mln. eurų pereinamojo pobūdžio teritorijoms, bet tarptautinė pagalba Pietų Sudanui vis dar finansuojama tik 37 proc.,

L.  kadangi mažai pažangos padaryta visuotinio taikos susitarimo aspektais siekiant susitarimo dėl derybų, vykstančių po referendumo, tokiais klausimais, kaip antai pajamų iš naftos pasidalijimas, sienos demarkacija, pilietybė, skolų ir turto pasidalijimas, taip pat referendumai Pietų Kordofane, Mėlynojo Nilo valstijoje ir Abelyje,

M.  kadangi padėtis Darfūre iki šiol kelia susirūpinimą ir JT misija Darfūre neseniai pranešė apie Centrinio rezervo policijos pajėgų vykdomus puolimus, grobimus ir keliamą bendrą saugumo pavojų šalies viduje perkeltų asmenų stovyklose,

1.  smerkia žudymą, smurtą, žmogaus teisių pažeidimus ir galimybių teikti humanitarinę pagalbą trūkumą Pietų Kordofano ir Mėlynojo Nilo valstijose; griežtai smerkia Sudano ginkluotųjų pajėgų įsiveržimą į Pietų Kordofano ir Mėlynojo Nilo valstijas; ragina visas šalis nutraukti kovas ir ieškoti politinio sprendimo, pagrįsto 2011 m. birželio 28 d. susitarimu; toliau ragina panaikinti nepaprastąją padėtį Mėlynojo Nilo valstijoje;

2.  primena visoms šalims apie jų pareigą gerbti žmogaus teisių teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę; ypač ragina nutraukti tikslines egzekucijas be teismo, savavališkus areštus ir kalinimą, kankinimus, žmonių grobimus ir plėšimus; taip pat prašo nutraukti Sudano vykdomus beatodairiškus oro bombardavimus ir pabrėžia, kad tie asmenys, kurie, kaip manoma, įvykdė bet kokius pažeidimus, turi būti patraukti atsakomybėn Jungtinėms Tautoms atlikus nepriklausomą tyrimą;

3.  palankiai vertina Afrikos Sąjungos sudarytą 2011 m. rugsėjo 8 d. susitarimą, pagal kurį abi šalys susitarė atšaukti pajėgas iš ginčijamos Abejo srities; ragina Sudaną ir Pietų Sudaną laikytis visų 2005 m. Visuotinio taikos susitarimo nuostatų siekiant skatinti tvarią taiką, užtikrinti tautos teisę pačiai apsispręsti, laikytis nustatytų sienų ir pagaliau pradėti eiti abiejų šalių susitaikymo keliu; pakartoja, kad ES įsipareigoja Sudane ir Pietų Sudane skatinti demokratinį valdymą ir pagarbą visų Sudano gyventojų žmogaus teisėms;

4.  prašo, kad visos konflikto šalys leistų humanitarinės pagalbos agentūroms nedelsiant nekliudomoms suteikti pagalbą visiems asmenims, kuriems jos reikia, prieš jas nenaudojant grasinimų ir smurto; griežtai pabrėžia įpareigojimą apsaugoti civilius gyventojus ir humanitarinės pagalbos darbuotojus; yra susirūpinęs dėl to, kad tik vyriausybės kontroliuojamoms įstaigoms ir vietiniams pagalbos darbuotojams leidžiama skirstyti humanitarinę pagalbą, nors pagrindinių reikmenų atsargos ir tiekimas baigiasi;

5.  yra susirūpinęs dėl pranešimų, kad vyriausybė bando priversti perkeltus asmenis grįžti į teritorijas, kur jų gyvybei ir saugumui gali grėsti pavojus; ragina gerbti šalies viduje perkeltų asmenų teises;

6.  ragina Komisiją, ES valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę laikytis savo įsipareigojimų, susijusių su regionui teikiamu finansavimu, ypač siekiant kovoti su dideliu maisto pagalbos trūkumu, suteikti skubų prieglobstį ir apsaugą; ragina atidžiai stebėti maisto padėtį ir taikyti priemones, jei padėtis pablogėtų; mano, jog siekiant išvengti artėjančios grėsmės, kad regioną ištiks nauja didelio masto krizė, gali prireikti papildomos pagalbos;

7.  pabrėždamas, kad remia Afrikos Sąjungos aukšto lygio įgyvendinimo komisijos Sudane, kuriai vadovauja Thabo Mbeki, pastangas, dalyvaujant Arabų Lygai, ragina tarptautinę bendruomenę sudaryti palankesnes sąlygas Visuotinio taikos susitarimo šalių deryboms ir JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo įgaliotinio Sudane darbui;

8.  yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie padidėjusį sausumos minų naudojimą regione; primena, kad griežtai nesutinka su minų naudojimu, ir prašo nedelsiant nutraukti šią veiklą;

9.  ragina Afrikos Sąjungą stiprinti jos bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu siekiant Afrikoje skatinti sąmoningumą žmogaus teisių klausimais ir užtikrinti, kad jos būtų gerbiamos; ragina padaryti galą per karą Sudane įvykdytų nusikaltimų nebaudžiamumui ir tikisi, kad prezidentas Omar al-Bashir bus netrukus teisiamas Hagos teisme, nes tai būtina, kad būtų atkurtas teisingumas, teisinė valstybė ir teisingumas aukų atžvilgiu;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, JT Saugumo Tarybai ir Generaliniam Sekretoriui, ES specialiajam įgaliotiniui Pietų Sudane, Sudano vyriausybei, Pietų Sudano vyriausybei, Afrikos Sąjungos institucijoms, Afrikos Sąjungos aukšto lygio komisijos Sudane pirmininkui, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai ir ES valstybių narių vyriausybėms.

2011 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Eritrėjos. Dawito Isaako atvejis

P7_TA(2011)0394 RC-B7-0505/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 2, 3 straipsnius ir 6 straipsnio 3 dalį, o tai pat 21 straipsnio 2 dalies a ir b punktus,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartija, prie kurios Eritrėja yra prisijungusi, o ypač jos 6, 7 ir 9 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. persvarstyto AKR ir ES partnerystės susitarimo (Kotonu susitarimo), kurį Eritrėja yra pasirašiusi, 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 22 d. Tarybai pirmininkaujančios valstybės deklaraciją dėl politinių kalinių Eritrėjoje, o taip pat atsižvelgdamas į vėlesnius Tarybos ir Komisijos pareiškimus dėl žmogaus teisių padėties po šios datos,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Eritrėjos, o ypač rezoliucijas dėl žmogaus teisių ir Dawito Isaako atvejo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  yra giliai susirūpinęs dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties Eritrėjoje ir akivaizdaus Eritrėjos valdžios institucijų bendradarbiavimo trūkumo nepaisant pakartotinų Europos Sąjungos bei tarptautinių žmogaus teisių organizacijų raginimų,

B.  kadangi ES yra griežtai ir aiškiai įsipareigojusi ginti žmogaus teises kaip pagrindinę vertybę, o spaudos ir kalbos laisvė priklauso visuotinėms ir esminėms teisėms,

C.  kadangi teisinė valstybė yra principas, kurio negalima pažeisti,

D.  kadangi tūkstančiai Eritrėjos gyventojų, tarp jų ir buvę aukšti valdančiosios partijos nariai jiems 2001 m. viešai sukritikavus prezidentą Isaiasą Afewerkį buvo įkalinti nepateikus kaltinimų ir nesurengus sąžiningo teismo proceso ir jiems nebuvo leisti susitikti su advokatu arba šeimomis,

E.  kadangi nuo 2001 m. rugsėjo dešimt nepriklausomų žurnalistų buvo sulaikyti Asmaroje, tarp jų ir Švedijos pilietis Dawitas Isaakas, kuris nebuvo apkaltintas dėl jokio nusikaltimo ir kurio likimą Eritrėjos valdžios institucijos atsisako komentuoti,

F.  kadangi 2011 m. rugsėjo 23 d. D. Isaakas, buvęs nepriklausomo Eritrėjos laikraščio reporteris, bus kalėjęs dešimt metų nepateikus kaltinimų, nesurengus teismo proceso bei teisinių klausymų ir kadangi tarptautiniu mastu jis yra laikomas sąžinės kaliniu,

G.  kadangi 2010 m. rugsėjį Parlamento pirmininkui perduotoje teisinėje nuomonėje pabrėžiamas faktas, kad ES turi teisinius ir moralinius įsipareigojimus apsaugoti savo piliečius vadovaujantis Europos žmogaus teisių konvencija ir Europos Teisingumo Teismo praktika,

H.  yra sukrėstas dėl besitęsiančio Eritrėjos vyriausybės atsisakymo suteikti bet kokios informacijos apie kalinių padėtį, įskaitant jų kalinimo vietas ir tai, ar jie vis dar yra gyvi,

I.  kadangi, pasak buvusių kalėjimo prižiūrėtojų pranešimų, daugiau nei pusė 2001 m. suimtų pareigūnų ir žurnalistų yra negyvi,

J.  kadangi ES yra svarbi Eritrėjos partnerė, teikianti jai vystymosi paramą ir pagalbą,

1.  su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į vis blogėjančią žmogaus teisių padėtį Eritrėjoje, ypač į žodžio laisvės trūkumą ir vis dar esančius politinius kalinius, laikomus prieštaraujant teisės normoms ir Eritrėjos konstitucijai;

2.  apgailestauja dėl fakto, kad Dawitas Isaakas iki šiol neatgavo laisvės ir dešimt metų praleido kalėjime kaip sąžinės kalinys; išreiškia savo susirūpinimą dėl D. Isaako gyvybės gyvenant žiauriomis kalėjimo Eritrėjoje sąlygomis ir neturint galimybės gauti būtiniausias sveikatos priežiūros paslaugas;

3.  ragina Eritrėjos valdžios institucijas laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir nedelsiant paleisti Davidą Isaaką bei buvusius aukštus pareigūnus;

4.  ragina Eritrėjos valdžios institucijas panaikinti nepriklausomos spaudos draudimą šalyje ir nedelsiant paleisti visus nepriklausomus žurnalistus bei visus kitus asmenis, kurie buvo įkalinti vien tik dėl pasinaudojimo savo teise į žodžio laisvę;

5.  pakartoja savo raginimą Eritrėjos valstybei nedelsiant paleisti visus politinius kalinius, įskaitant Dawitą Isaaką; jeigu jie nebus paleisti iš karto, reikalauja, kad Eritrėjos valstybė teiktų žymiai geresnę medicininę bei teisinę pagalbą šiems ir kitiems kaliniams; be to, reikalauja, kad ES ir valstybių narių atstovams būtų leista susitikti su D. Isaaku, siekiant įvertinti jo sveikatos priežiūros ir kitokios pagalbos poreikius;

6.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai sustiprinti ES ir jos valstybių narių pastangas siekiant Dawito Isaako išlaisvinimo;

7.  ragina Tarybą labiau pasinaudoti diskusijų mechanizmais, susijusiais su ES pagalbos Eritrėjos vystymuisi programa, siekiant kaip galima skubiau rasti sprendimus, kurie padėtų išlaisvinti politinius kalinius ir pagerintų demokratinį valdymą šalyje; todėl ragina Tarybą užtikrinti, kad ES pagalbos vystymuisi programa nebūtų suteikiama naudos Eritrėjos vyriausybei, o ji būtų orientuota griežtai į Eritrėjos žmonių poreikius;

8.  kreipiasi į Afrikos Sąjungą kaip ES partnerį, kuris yra aiškiai įsipareigojęs laikytis visuotinių demokratijos ir žmogaus teisių vertybių, aktyviau veikti taisant apgailėtiną padėtį Eritrėjoje ir dirbti kartu su ES užtikrinant Dawito Isaako ir kitų politinių kalinių paleidimą;

9.  susidomėjęs stebi skundą dėl habeas corpus D. Isaako atveju, kurį 2011 m. liepą Europos teisininkai pateikė Eritrėjos Aukščiausiajam teismui;

10.  pakartoja savo reikalavimą surengti Eritrėjos vidaus nacionalinę konferenciją, pakviečiant įvairius politinių partijų lyderius bei pilietinės visuomenės atstovus, kurios metu būtų siekiama išspręsti dabartinės krizės problemas ir nukreipti šalį demokratijos, politinio pliuralizmo ir tvaraus vystymosi keliu;

11.  ypač pabrėžia auščiau paminėtų klausimų rimtumą ir būtinybę juos spręsti kaip galima greičiau;

12.  išreiškia nuoširdžią paramą ir simpatiją šių politinių kalinių šeimoms;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos Pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Eritrėjos parlamentui ir vyriausybei, visos Afrikos parlamentui, Rytų ir Pietų Afrikos bendrajai rinkai (COMESA), Tarpvyriausybinei vadovybei plėtros klausimais (IGAD), AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Afrikos Sąjungai.

2011 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento pareiškimas dėl epilepsijos

P7_TA(2011)0395 P7_DCL(2011)0022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnį,

A.  kadangi epilepsija yra dažniausias rimtas smegenų sutrikimas,

B.  kadangi epilepsija Europoje serga 6 000 000 žmonių, o kiekvienais metais epilepsija diagnozuojama dar 300 000 žmonių,

C.  kadangi taikant tinkamą gydymą beveik 70 proc. epilepsija sergančiųjų galėtų išvengti priepuolių, tačiau 40 proc. Europoje epilepsija sergančių asmenų toks gydymas nėra taikomas,

D.  kadangi 40 proc. epilepsija sergančių vaikų patiria sunkumų mokykloje,

E.  kadangi Europoje daug epilepsija sergančių asmenų neturi darbo,

F.  kadangi epilepsija sergantys asmenys patiria gėdą ir susiduria su išankstine nepalankia aplinkinių nuomone,

G.  kadangi epilepsija ne tik pakenkia sveikatai, bet ir žlugdo visais gyvenimo aspektais bei gali tapti fizine, psichologine ir socialine našta asmenims ir šeimoms,

1.  ragina Komisiją ir Tarybą:

2.  ragina valstybes nares priimti atitinkamus teisės aktus, kuriais būtų ginamos visų epilepsija sergančių asmenų teisės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį rašytinį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis(1) Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

(1) Pasirašiusiųjų sąrašas paskelbtas 2011 m. rugsėjo 15 d. posėdžio protokolo 1 priede (P7_PV(2011)09-15(ANN1)).