2011 m. spalio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų sudarymo projekto (09114/2011 – C7-0123/2011 – 2010/0296(NLE))

P7_TA(2011)0434 A7-0307/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09114/2011),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų projektą (16459/2010 + COR1 + COR2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 8 dalies pirmą pastraipą (C7-0123/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A7-0307/2011),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Žaliojo Kyšulio Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

2011 m. spalio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl draudimo garantijų sistemų (2011/2010(INI))

P7_TA(2011)0435 A7-0243/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 12 d. Komisijos komunikatą „Baltoji knyga dėl draudimo garantijų sistemų“ (COM(2010)0370),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II)(1) ,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija)(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl bendrovės „Equitable Life Assurance Society“ krizės(3),

–  atsižvelgdamas į bendrovės „Equitable Life Assurance Society“ krizės tyrimo komiteto 2007 m. gegužės 23 d. galutinį pranešimą (A6-0203/2007),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7-0243/2011),

A.  kadangi finansų krizė parodė, kad vartotojų pasitikėjimas finansine sistema gali greitai sumažėti, jeigu nebus tinkamų vartotojų nuostolių, patirtų dėl finansų įstaigų žlugimo, kompensavimo procedūrų,

B.  kadangi draudimo garantijų sistemos gali būti vertinga priemonė mažinant riziką, su kuria susidurtų draudėjai ar, jei taikytina, naudos gavėjai, jeigu draudimo bendrovė taptų nemoki,

C.  kadangi draudimo garantijų sistemų poreikis, funkcija ir struktūra nėra analogiški nei indėlių garantijų sistemoms, nei investicijų kompensavimo sistemoms, nes draudikai taiko kitą veiklos modelį ir draudiko nemokumo atveju vartotojai patiria kitokio lygio riziką,

D.  kadangi valstybėse narėse yra daug įvairių draudimo garantijų sistemų, pagal kurias siūloma įvairių lygių vartotojų apsauga pagal įvairius produktus ir įvairias finansavimo sistemas,

E.  kadangi dėl finansų krizės draudėjai ar, jei taikytina, naudos gavėjai nepatyrė didesnių nuostolių ir Europos draudimo sektorius nuo krizės beveik nenukentėjo,

F.  kadangi direktyvoje „Mokumas II“ numatytos priežiūros institucijų intervencijos priemonės, kuriomis galima sumažinti draudiko bankroto tikimybę ir draudėjų arba, jei taikytina, naudos gavėjų dėl bankroto patiriamus nuostolius,

G.  kadangi „Mokumo II“ ir draudimo garantijų sistemų taikymas padės sudaryti vienodas veiklos sąlygas Europos draudimo rinkoje ir padės siekti vidaus rinkos sukūrimo,

H.   kadangi pagal direktyvą „Mokumas II“ draudėjų ar, jei taikytina, naudos gavėjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas, kai draudikas tampa nemokus (kai draudikas neatitinka mokumo kapitalo reikalavimo), ir grėsmė šių reikalavimų įgyvendinimui kyla tik tuomet, kai draudikas bankrutuoja (kai turto nepakanka tam, kad būtų padengti įsipareigojimai),

I.  kadangi ES tarpvalstybinių draudimo paslaugų teikiama mažai, tačiau tikėtina, kad, įsigaliojus direktyvai „Mokumas II“, jų daugės dėl kapitalo privalumų, kuriuos teikia filialais visoje Europoje grindžiama struktūra,

J.  kadangi dėl draudimo garantijų sistemų (DGS) nesuderinimo Europos lygmeniu ir skirtingų režimų valstybėse narėse teikiama neveiksminga ir nevienoda draudėjų apsauga ir sulėtėjo draudimo rinkos veikimas, išsikreipus tarpvalstybinei konkurencijai,

K.  kadangi vartotojų pasitikėjimą veikiančiomis vidaus rinkos finansinėmis paslaugomis gali padėti užtikrinti tik pastovaus lygio vartotojų apsauga, neatsižvelgiant į paslaugų teikėjo kilmę, visų pirma Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EDPPI) ir, jei taikytina, nacionalinių kompetentingų institucijų nuosekliai taikomos patikimos rizikos ribojimo taisyklės ir veiksminga priežiūra,

L.  kadangi nacionalinės ir Europos priežiūros institucijos, vykdydamos veiksmingą ir proporcingą priežiūrą, privalo užtikrinti, kad mokesčių mokėtojus kuo mažiau paveiktų finansų įstaigų nemokumas,

1.  pripažįsta, kad naujoji priežiūros tvarka ir būsimoji „Mokumas II“ sistema padės toliau didinti vartotojų apsaugą;

2.  ragina Komisiją, kad ji, atsižvelgdama į nustatytas „Mokumo II“ ir naujos priežiūros sistemos taisykles ir apibrėžtis, pateiktų pasiūlymų dėl tarpvalstybinės standartizacijos direktyvos, kuria visose valstybėse narėse būtų įsteigta nuosekli ir suderinta tarpvalstybinė draudimo garantijų sistema, kuri būtų tik kaip kraštutinė vartotojų apsaugos suteikimo priemonė, kai draudimo įmonės dėl nemokumo negali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų;

3.  ragina Komisiją greitai pateikti pasiūlymą dėl draudimo garantijų sistemų direktyvos, kuri papildytų indėlių garantijų sistemų, investuotojų kompensacijų sistemų ir Mokumo II teisės aktus;

4.  pripažįsta, kad galimybės, jog bus nevienodos veiklos sąlygos, gali būti priežastis reguliuojamajam arbitražui, o tai paveiktų draudimo garantijų sistemas; ragina Komisiją išnagrinėti sistemų visoje ES ir buveinės valstybės principo suderinimo ir taikymo sąveiką, kad paaiškėtų, ar atsiranda žymus rinkos iškraipymas; mano, kad ši peržiūra turėtų būti atlikta praėjus trejiems metams po visiško „Mokumas II“ įgyvendinimo;

5.  pripažįsta, kad pagal direktyvą „Mokumas II“ nesukuriama tokia aplinka, kurioje visiškai negalimas draudimo įmonių bankrotas, ir vartotojai neapsaugomi nuo nuostolių draudimo įmonių bankroto atvejais; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad bendroji DGS, kuri turi būti priimta, būtų suderinta su direktyva „Mokumas II“ ir ją atitiktų;

6.  pritaria tam, kad būtų patvirtintas buveinės valstybės principas, pagal kurį draudiko išduotą draudimo polisą, neatsižvelgiant į pardavimo vietą, padengia buveinės valstybės draudimo garantijų sistema, pripažindamas, kad: a) taikant „Mokumas II“ sistemą tarpvalstybinių draudimo paslaugų teikimas padidės ir b) draudiko bankrotas bus susietas su buveinės valstybės priežiūros institucijos netinkamai vykdyta priežiūra, todėl atsakomybės už bankrotą naštą turėtų prisiimti buveinės valstybės draudimo garantijų sistema, kuri turėtų būti kaip kraštutinė vartotojų apsaugos suteikimo priemonė, taikoma tik tuomet, kai draudimo įmonės dėl nemokumo negali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų; ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimą ir vykdyti viešąsias konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais dėl gyvybės draudimo klausimo, kaip prioritetinio, įtraukimo ir dėl ne gyvybės draudimo įtraukimo į tarpvalstybinę draudimo garantijų sistemą praktinių klausimų, siekiant užtikrinti tinkamo lygio vartotojų apsaugą ir vienodas veiklos sąlygas valstybėse narėse; mano, kad Komisija ir EDPPI turėtų sukurti loginį pagrindą, siekiant užtikrinti, kad papildomos draudimo garantijų sistemos išlaidos atitiktų vartotojų apsaugos tikslą; pažymi, kad dabartiniai ES indėlių garantijų sistemų ir investuotojų apsaugos sistemų teisės aktai taikomi tik taupymo paslaugoms;

7.  primygtinai reikalauja, kad nacionalinių draudimo garantijų sistemų finansavimo modeliui būtų taikomas subsidiarumo principas, atsižvelgiant į buveinės valstybės vykdomos priežiūros principą ir veikiančių draudimo garantijų sistemų taikomų modelių įvairovę; ragina Komisiją neskatinti taikyti vien tik ex-ante principą finansavimui, kadangi nėra įtikinamų argumentų, kodėl reikėtų taikyti tokį principą, ir kadangi jį taikant gali atsirasti trukdžių;

8.  primygtinai reikalauja, jog valstybės narės užtikrintų, kad būtų atlikti jų draudimo garantijų sistemų bandymai ir kad jos būtų informuojamos, jeigu jų kompetentingos institucijos aptiktų tokių draudimo įmonės problemų, kurios būtų pakankamas pagrindas intervencijai pagal atitinkamą sistemą; siūlo šiuos bandymus atlikti mažiausiai kas trejus metus arba prireikus pagal aplinkybes; be to, mano, kad EDPPI turėtų periodiškai organizuoti savitarpio patikras, siekiant išnagrinėti, koks ilgalaikis sistemų finansinis tvarumas, ir paraginti padaryti patobulinimus, jei reikia;

9.  pripažįsta, kad subsidiarumo principo taikymas, susijęs su ex-ante ir ex-post finansavimo modelių pasirinkimu, gali lemti konkurencijos iškraipymus tarp valstybių narių; mano, kad tokie iškraipymai yra tiek pat svarbūs tiek vartotojų, tiek mokesčių mokėtojų apsaugai ir kad Komisija turi imtis apdairių ir ilgalaikių priemonių, kad išspręstų tokių iškraipymų problemą;

10.  pripažįsta, kad esama skirtingų būdų vartotojų apsaugai užtikrinti:

11.  primygtinai reikalauja, kad draudiko nemokumo atveju vartotojai galėtų susipažinti su informacija, kuri turėtų būti lengvai prieinama, išsami, paprasta sekti ir turėtų aiškias nuorodas, į kurią valdžios instituciją vartotojas turėtų kreiptis, norėdamas pateikti reikalavimus ar užklausą; yra įsitikinęs, jog įsteigus vieną bendrą informacinį punktą dėl visų finansinių garantijų ar kompensavimo sistemų būtų užtikrinta, kad vartotojams iš tikrųjų duotų naudos esami teisės aktai, ypač susiję su informacijos teikimu ir tarpvalstybinio susisiekimo bei mokėjimų palengvinimu;

12.  pabrėžia, kad buveinės valstybės principo taikymas draudimo garantijų sistemoms gali būti patikimas vartotojų požiūriu tik tuomet, jeigu vartotojų patirtis, susijusi su abiem draudimo garantijų sistemos funkcijomis (portfelio perkėlimu ir kompensavimu draudėjams), bus neprieštaringa; ragina Komisiją priimti nuostatas, kad, neatsižvelgiant į tai, kur yra draudimo garantijų sistemos buveinė, būtų taikomas vienos šalyje vartojamos kalbos principas ir būtų įsteigtas vartotojams skirtas nacionalinės priežiūros institucijos informacijos centras visiems kompensavimo reikalavimams, susijusiems su draudimo garantijų sistemomis, pateikti; rekomenduoja, kad EDPPI parengtų suderintą ir skaidrų metodą, grindžiamą paprastumu ir geriausia praktika, jei reikia, taikydama privalomus techninius standartus;

13.  pabrėžia, kad turėtų būti gerinamos vartotojų žinios ir informuotumas apie finansų paslaugas ir susijusią riziką; todėl siūlo, kad draudimo sutartims būtų imta taikyti priemonę, panašią į Europos standartinį informacijos lapą (angl. ESIS), kurioje būtų pateikti aiškūs privalomi įspėjimai dėl sudėtingų su draudimu susijusių investavimo produktų rizikos ir dėl su konkrečia nacionaline valdžios institucija susijusios DGS veikimo, kad draudėjas lengviau suprastų draudimo produktus ir galėtų gauti visą atitinkamą informaciją;

14.  mano, kad buveinės valstybės ir priimančiųjų valstybių priežiūros institucijos, veikdamos per priežiūros institucijų kolegiją dalyvaujant ir prižiūrint EDPPI, kad būtų užtikrintas sistemų metodų suderinamumas, turėtų visapusiškai bendradarbiauti su atitinkama nacionalinių draudimo garantijų sistema ir Europos priežiūros sistema, kad draudiko nemokumo atveju draudėjai ar, jei taikytina, naudos gavėjai priimančioje valstybėje patirtų kuo mažiau kliūčių;

15.  prašo Komisiją aiškiau išdėstyti draudimo garantijų sistemos atliekamą vaidmenį, susijusį su tarpininkais;

16.  teigia, kad, siekiant užtikrinti visapusišką ir nuolatinę draudėjų ir naudos gavėjų apsaugą, Komisija turėtų išlaikyti ir atsižvelgti į kitas jau taikomas apsaugos priemones ir teisėkūros nuostatas; mano, kad DGS turėtų būti pasinaudota tuomet, kai neveikia kitos apsaugos priemonės;

17.  primygtinai reikalauja, kad dėl naujų ES teisės aktų nebūtų mažinamas valstybėse narėse veikiančių draudimo garantijų sistemų teikiamos apsaugos lygis ir kad vartotojai nepatirtų nuostolių dėl netinkamos draudikų priežiūros; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad DGS taikoma Europos sistema veiktų kaip kraštutinė priemonė, pagal kurią kriterijus atitinkantiems draudėjams (ar, jei taikytina, naudos gavėjams) būtų išmokėta kiek įmanoma didesnė nuostolių kompensacija arba pasiūlyta galimybė perkelti portfelį per pagrįstą terminą, jei įmonė taptų nemoki;

18.  pripažįsta, kad draudimo įmonės atsakingos už savo darbuotojų elgesį ir kad tarpininkai privalo turėti profesinės atsakomybės draudimą; pažymi, kad sukčiavimui taikoma baudžiamoji ir civilinė teisė; pripažįsta, kad į draudimo garantijų sistemą įtraukus nesąžiningiems pardavimams ir sukčiavimui taikomas taisykles priežiūros institucijos gali tapti ne tokios budrios ir gali mažiau norėti naudotis priežiūros galiomis – taip kiltų moralinis pavojus;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES nėra teisiškai privalomos mažų arba labai mažų įmonių apibrėžties ir kad laikui bėgant šių įmonių pobūdis keičiasi, todėl direktyvos dėl draudimo garantijų sistemų pasiūlymas turėtų būti taikomas tik fiziniams asmenims, ir kad fiziniai asmenys, tiesiogiai siejami su bankrutavusiu draudiku, pvz., direktorius, vyr. vadybininkas ar balso teisę turintys valdybos nariai, kurių profesinės atsakomybės sritis susijusi su nemokumo priežastimis, neturėtų būti įtraukti į vartotojų grupę; prašo Komisijos dar kartą įvertinti galimybę įtraukti tam tikrus juridinius asmenis po to, kai bus susitarta dėl teisiškai privalomos apibrėžties; pabrėžia, kad, laikantis subsidiarumo principo, valstybės narės gali pasirinkti ir įtraukti juridinius asmenis, kad jiems būtų taikomos jų nacionalinės draudimo garantijų sistemos;

20.  pripažįsta, kad rinkos koncentracijos problemos gali apriboti draudimo garantijų sistemų pajėgumą patenkinti visų draudėjų ar, jei taikytina, naudos gavėjų reikalavimus dėl vieno ar kelių draudikų bankroto; mano, kad reikia vengti draudimo garantijų sistemų taisyklių, galinčių dar labiau apriboti koncentruotas rinkas;

21.  numato EDPPI priežiūros vaidmenį, pagal kurį ji koordinuotų nacionalinių institucijų vykdomą konkrečios rinkos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, vykdytų visos Europos draudimo garantijų sistemų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, jei tikslinga, teiktų rekomendacijas ir vykdytų reguliarias tarpusavio peržiūras, siekiant užtikrinti, kad būtų bendrai naudojami geriausia patirtimi pagrįsti metodai;

22.  pažymi, kad mažose ir koncentruotose rinkose sukūrus draudimo garantijų sistemą su netinkamomis finansavimo priemonėmis gali susidaryti sisteminė rizika – gali sustiprėti draudikų tarpusavio sąsajos, o tai lemtų nevienodas veiklos sąlygas mažesnėse ir didesnėse rinkose, nes mažesnėms rinkoms būtų sunkiau pakelti išlaidas; pažymi, jog norint, kad koncentruotos rinkos nebūtų dar labiau apribotos, reikia atsižvelgti į šiuos sunkumus; ragina Komisiją palikti valstybėms narėms teisę patvirtinti finansavimo taisykles ir kitus draudimo garantijų sistemos ypatumus, atsižvelgiant į specifinius nacionalinės rinkos poreikius;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 335, 2009 12 17, p. 1. (2) OL L 331, 2010 12 15, p. 48. (3) OL C 303E, 2006 12 13, p. 108.

2011 m. spalio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl PVM ateities (2011/2082(INI))

P7_TA(2011)0436 A7-0318/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos žaliąją knygą dėl PVM ateities (COM(2010)0695),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos darbo dokumentą (SEC(2010)1455),

–  atsižvelgdamas į Europos iniciatyvą „Small Business Act“ (COM(2008)0394),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

–  atsižvelgdamas į „PriceWaterhouseCoopers“ tyrimą dėl alternatyvių metodų, skirtų PVM surinkimui pagerinti ir suprastinti, įgyvendinamumo taikant moderniąsias technologijas ir (arba) pasitelkiant finansinius tarpininkus,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos(1),

–  atsižvelgdamas į OECD gaires dėl PVM neutralumo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. Europos Komisijos išleistą leidinį „Europos Sąjungos mokesčių tendencijos“,

–  atsižvelgdamas į OECD leidinį „Vartojimo mokesčio tendencijos 2010 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. Europos Parlamento pranešimą dėl suderintos strategijos, skirtos kovai su mokestiniu sukčiavimu pagerinti,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 8/2007 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje, su Komisijos atsakymais(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A7-0318/2011),

A.  kadangi dabartinė ES PVM sistema, galiojusi 17 metų, buvo apibūdinta kaip laikina, tikintis, kad tinkamu laiku bus pereita prie naujos sistemos; kadangi Komisijos žaliojoje knygoje numatyta nauja iniciatyva yra tik pradžia procedūros, kuri, kaip numatoma, bus ilga, sunki ir sudėtinga, o jos sėkmė priklausys nuo valstybių narių pasiryžimo sukurti paprastesnę, tvirtesnę ir veiksmingesnę sistemą, kuri būtų skaidresnė ir grindžiama glaudžiu valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimu ir keitimusi geriausia patirtimi laikantis subsidiarumo principo;

B.  kadangi bendros PVM sistemos tikslas – sustiprinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą, ir tai yra itin svarbi priemonė siekiant, kad ES išliktų konkurencinga;

C.  kadangi 99 proc. Europos Sąjungos įmonių sudaro MVĮ (mažosios ir vidutinės įmonės);

D.  kadangi Smulkiojo verslo aktu (angl.  Small Business Act) Europos Sąjunga siekia paskatinti MVĮ augimą pasinaudojant bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis ir nauda;

E.  kadangi valstybėse narėse galioja skirtingos atleidimo nuo PVM ribos, taikomos MVĮ, ir kadangi šios ribos taikomos tik nacionaliniu lygiu,

F.  kadangi OECD pripažįsta, kad egzistuoja visuotinė perėjimo nuo tiesioginio prie netiesioginio apmokestinimo tendencija, taip pat kad didėja PVM sistemų vaidmuo; kadangi Parlamentas taip pat pripažįsta šią tendenciją, tačiau taip pat pabrėžia tiesioginių mokesčių svarbą siekiant mokesčių sistemos progresyvumo; kadangi OECD taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog PVM veiksmingumas OECD šalyse labai skiriasi, taigi PVM veiksmingumo didinimas yra plataus masto uždavinys; kadangi, vis dėlto, kiekviena priemonė, kurios tikslas – didinti PVM veiksmingumą, turėtų būti taikoma kartu su priemonėmis, kuriomis kovojama su sukčiavimu ir svarstomas atleidimo nuo PVM finansiniams sandoriams panaikinimas atlikus susijusių pasekmių analizę, atsižvelgiant į Tarybos direktyvą (2007/0267(CNS));

Bendrosios pastabos

1.  palankiai vertina Komisijos žaliąją knygą, kuria siekiama nuodugniai patikrinti ir reformuoti esamą PVM sistemą, ir pritaria tam, kad taikant visapusišką PVM sistemą turėtų būti mažinamos naudotojų veiklos sąnaudos ir administracinės valdžios institucijų išlaidos, taip pat kovojama su sukčiavimu, kuris yra didelė našta viešiesiems finansams ir vartotojams;

2.  pabrėžia, kad pirmiausia prioritetą reikia teikti pastangoms siekiant apsaugoti PVM sistemą nuo sukčiavimo, kadangi valstybės narės patyrė itin daug nuostolių, kurie gali siekti 100 mlrd. eurų; ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vadinamajam karuselės tipo sukčiavimui; primena, kad 2008 m. rugsėjo 2 d. rezoliucijoje dėl suderintos kovos su mokestiniu sukčiavimu gerinimo strategijos(3) išdėstyti išsamūs pasiūlymai vis dar aktualūs ir turėtų būti nedelsiant įgyvendinti;

3.  pažymi, kad tokios apibrėžtys, kaip „socialinė gerovė“ arba „socialinių motyvų principai“, kurios apibrėžia paslaugas, kurioms galima taikyti atleidimą nuo PVM arba mažesnį PVM tarifą, yra labai neaiškios, nes šias apibrėžtis, atsižvelgdami į valstybių narių teisę, nustato nacionaliniai teismai, todėl iškyla pavojus, kad bus nuolat iškreipiama konkurencija;

4.  mano, kad taikant dabartinę PVM sistemą valstybės narės susiduria su sudėtinga problema: fiskalinių sienų kontrolės panaikinimas 1993 m. nebuvo pakeistas pakankamu valstybių narių bendradarbiavimu; pabrėžia, kad dėl to valstybės narės prarado didelę sumą galimų PVM pajamų ir kitų mokesčių pajamų, nes kai kurios teisėtai veikiančios įmonės gali nepatekti į bendrąją rinką, o sukčiautojai naudojasi dabartine suskaidyta PVM sistema;

5.  taigi ragina valstybes nares ir toliau kurti santykius, grindžiamus pasitikėjimu, skaidrumu ir nacionalinių mokesčių inspekcijų bendradarbiavimu, taip pat ragina sudaryti mokesčių partnerystes su įmonėmis, neatlygintinai renkančiomis mokesčius už mokesčius atsakingoms institucijoms;

6.  ragina Komisiją parengti koordinuotą strategiją siekiant gerinti kovą su mokestiniu sukčiavimu, nes sukčiavimas PVM srityje turi įtakos finansiniams Bendrijos interesams;

PVM struktūra, išimtys ir sumažinti tarifai

7.  ragina valstybes nares siekti plataus masto PVM sistemos; taip pat pabrėžia, kad esamos finansinės sąlygos – tai svarbūs iššūkiai, todėl vien tik perėjimo nuo tiesioginio prie netiesioginio apmokestinimo nepakanka siekiant užtikrinti ekonominį stabilumą; todėl taip pat ragina ieškoti tinkamų alternatyvių pajamų šaltinių;

8.  pabrėžia, kaip svarbu svarstant galimybę pereiti nuo tiesioginio prie netiesioginio apmokestinimo atidžiai išnagrinėti padarinius regioninei valstybių narių autonomijai;

9.  primena, kad viena iš pagrindinių PVM ypatybių yra neutralumo principas ir todėl įmonėms, kiek tai įmanoma, neturėtų būti užkraunama PVM surinkimo našta; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, jog iš esmės visi prekybos sandoriai būtų kiek įmanoma labiau apmokestinami ir kad bet koks nukrypimas nuo nuostatų būtų aiškinamas siaurai, tuo pat metu užtikrinant, kad panašioms prekėms ir paslaugoms būtų taikoma tokia pat PVM tvarka; pavyzdžiui, pabrėžia, kad visoms knygoms, laikraščiams ir žurnalams, nesvarbu, koks jų formatas, turėtų būti taikoma visiškai tokia pati tvarka, t. y. knygoms, laikraščiams ir žurnalams, kuriuos galima atsisiųsti internetu arba tiesiogiai skaityti internete, turėtų būti taikoma tokia pati PVM tvarka kaip ir fizinio formato knygoms, laikraščiams ir žurnalams, taip pat pabrėžia, kad įvarioms tarpvalstybinėms transporto paslaugoms turėtų būti taikoma tokia pati PVM tvarka, neatsižvelgiant į naudojamą transporto rūšį; pažymi, kad tuo atveju, kai išimtys nesudaro kliūčių tinkamam vidaus rinkos veikimui, valstybės narės galėtų pasinaudoti teise ir leisti taikyti išimtį remiantis siaurai interpretuojamais socialiniais ir kultūriniais kriterijais;

10.  ragina nepriklausomai nuo transporto rūšies visoms ES vidaus tarpvalstybinėms kelionėms taikyti darnųjį standartą arba lengvatinį PVM tarifą ir ragina taikyti suderintas PVM atskaitymo taisykles;

11.  mano, kad kultūros prekių PVM tarifai turėtų būti tokie patys, neatsižvelgiant į jų pardavimo būdą (internetu ar be jo); mano, kad minėtasis suderinimas padėtų plėtoti e. prekybą ir vartotojai gautų tokios pačios naudos kultūros ir švietimo srityse skatinant skaitmeninio sektoriaus plėtrą;

12.  pažymi, kad transporto sektoriaus rinka iškraipoma, nes tam tikroms transporto rūšims, pvz., autobusams ir traukiniams, PVM taikomas, o kitos nuo jo atleistos, taip sukuriamos nevienodos sąlygos, nes visų rūšių transportas konkuruoja teikdamas tas pačias tarpvalstybines transporto paslaugas;

13.  ragina, kad būtų parengta ekologiško PVM strategija, kurioje pagrindinis dėmesys būtų skiriamas sumažintiems tarifams, taikomiems energiją taupantiems ir aplinkai nežalingiems produktams ir paslaugoms, ir taip būtų atsveriama nesąžininga konkurencija, kilusi dėl išorinių veiksnių, kurių neatspindi prekių ar paslaugų kaina;

14.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti neutralumą, su apmokestinamai ekonominei veiklai naudojamomis prekėmis ir paslaugomis susijęs PVM turi būti atskaitomas; pabrėžia, kad šiuo metu taisyklės dėl pirkimo mokesčio atskaitos yra sudėtingos ir kelia problemų įmonėms dėl klausimų, susijusių su jų veiklos pobūdžiu (taikymo sritis), paslaugos rūšimi (išimtys) ar paslaugų pobūdžiu (atskaita);

15.  atsižvelgdamas į tarpvalstybinius Bendrijos viduje vykdomus sandorius pabrėžia, kad dabartinė PVM sistema yra gerokai nutolusi nuo pradinio valstybių narių susitarimo taikyti kilmės šalies principą, taip atsitiko dėl politinės paramos trūkumo tarp valstybių narių siekiant bendradarbiauti taikant minėtą principą;

16.  taigi pritaria Komisijos pasiūlymui, kad reikia pripažinti esamą padėtį ir siekti paskirties vietos principo taikymo; mano, kad PVM sistema, pagrįsta tiek prekių, tiek paslaugų vartojimo vieta, yra daug žadanti, ji turėtų būti ir toliau nagrinėjama, taip pat reikia, kad valstybės narės įdiegtų gerai veikiantį vieno langelio principą; pabrėžia, kad PVM vieno langelio principo įdiegimas iki 2015 m. sausio 1 d. ir toliau turėtų būti pagrindinis ES prioritetas;

17.  atsižvelgdamas į standartinių PVM tarifų konvergencijos tendenciją, ragina valstybes nares toliau siaurinti standartinį tarifo dydį; pripažįsta, kad, atsižvelgiant į PVM kaip biudžeto politikos priemonės svarbą, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė pačioms lanksčiai nustatyti savo PVM tarifą;

18.  ragina Komisiją iki 2012 m. gruodžio mėn. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl tarpvalstybinio apmokestinimo supaprastinimo;

19.  pabrėžia, kad pelno nesiekiančios organizacijos atlieka gyvybiškai svarbų ir labai naudingą vaidmenį Europoje siekiant demokratijos, ekonomikos augimo ir gerovės; ragina Komisiją pasiūlyti mechanizmą, kurį taikydamos valstybės narės, siekdamos stiprinti pilietinę visuomenę, galėtų bendrai nustatyti, jog visa šių organizacijų veikla ir visi jų sandoriai arba didžioji šios veiklos dalis atleidžiama nuo PVM; pabrėžia, kad šis mechanizmas turėtų būti taikomas bent jau mažesnėms pelno nesiekiančioms organizacijoms;

20.  ragina valstybes nares iki 2012 m. sausio mėn. susitarti dėl bendrų prekių ir paslaugų, kurios turėtų būti atleistos nuo PVM arba joms turėtų būti taikomas sumažintas PVM tarifas, sąrašo;

21.  ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su PVM komitetu siekiant susitarti dėl bendro šioje srityje aktualių teisinių terminų aiškinimo, o tai reikštų, kad visoms kitoms prekėms ir paslaugoms šios teisės Europos lygmeniu nebūtų taikomos;

22.  ragina Komisiją iki 2013 m. pabaigos pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl privalomo bendrų prekių ir paslaugų, kurioms būtų galima taikyti sumažintą PVM tarifą arba atleidimą nuo PVM pagal PVM direktyvą, sąrašo, sudaryto pagal valstybių narių ir PVM komiteto išvadas;

Biurokratizmo mažinimas

23.  ragina valstybes nares geriau koordinuoti ir susieti administracinę praktiką dėmesį sutelkiant į keitimąsi geriausia praktika ir įgyvendinti Komisijos 2009 m. pasiūlytas priemones, kuriomis siekiama mažinti ES teisės aktų administracinę naštą PVM srityje, būtent sumažinti periodinių PVM deklaracijų teikimo dažnumą, supaprastinti įrodymus, kurių reikalaujama norint atleidimo nuo eksportui taikomo PVM, panaikinti nulinių ES vidaus pardavimų sąrašų sudarymą, padidinti e. valdžios sprendimų naudojimą vadovaujantis Europos skaitmeninės darbotvarkės nuostatomis (ypač turint mintyje PVM deklaracijų ir sąrašų teikimą elektroniniu būdu), panaikinti palūkanų bei baudų skyrimą dėl formos klaidų, susijusių su PVM, jei individualus juridinis asmuo susijusiai valstybei narei nepadarė jokių PVM pajamų nuostolių, taip pat svarstyti bendros PVM grąžinimo procedūros, bendro PVM mokėtojo kodo ir bendros PVM elektroninės saugojimo sistemos taikymą visoje ES;

24.  palankiai vertina skaitmeninės vidaus rinkos tyrimą; ragina Komisiją tobulinti elektroninių parašų sąveiką, kad būtų galima sukurti teisinį pagrindą, skirtą saugioms e. sertifikavimo sistemoms pripažinti, ir svarstyti, ar nereikėtų persvarstyti ir išplėsti Elektroninio parašo direktyvos siekiant sumažinti įmonių, ypač MVĮ, administracinę naštą; pabrėžia, kad reikalingas abipusis e. atpažinties ir e. tapatumo pripažinimas visoje ES;

25.  palankiai vertina tai, kad nuo 2010 m. ES teritorijoje pradėjo veikti nauja elektroninė PVM grąžinimo sistema; ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2012 m. liepos mėn. pranešti Parlamentui apie šios naujos sistemos taikymo rezultatus, privalumus ir trūkumus; pabrėžia, kad naujos taisyklės visada turi būti persvarstomos siekiant užtikrinti, kad jomis būtų suteikiama tinkama apsauga nuo bandymo sukčiauti;

26.  ragina Komisiją per pagrįstą laikotarpį pateikti pasiūlymą siekiant įdiegti standartinę Europos sąskaitą faktūrą (rašytine ir elektronine forma), kuri būtų grindžiama lingvistiniu požiūriu neutraliu šablonu ir kurioje būtų nurodyta tokia informacija, kaip vardas ir pavardė bei adresas, PVM mokėtojo kodo registravimo ir išregistravimo data ir informacija apie įmonių grupės PVM, siekiant palengvinti tarpvalstybinius sandorius ir sumažinti įmonių sąnaudas;

27.  ragina valstybes nares ir Komisiją bendradarbiaujant su įmonėmis kritiškai įvertinti Komisijos veiksmų planą siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendintas pagrindinis geresnio reglamentavimo darbotvarkės tikslas – iki 2012 m. administracinę naštą sumažinti 25 proc.; žinoma, kad Komisijos PVM veiksmų plane numatytas priemones, galinčias turėti didžiausią poveikį, Taryba arba jau patvirtino, arba šiuo metu jos svarstomos; taikant likusias priemones gali būti sumažinta ES įmonių administracinė našta, tačiau nauda įvairiose ES valstybėse gali būti nevienoda;

28.  pabrėžia, kaip svarbu dažniau taikyti e. valdžios sprendimus, ypač PVM deklaracijų ir sąrašų teikimą elektroniniu būdu, ir šį taikymą remti;

29.  ragina valstybes nares ES lygmeniu per trumpą ir (arba) vidutinį laikotarpį susitarti dėl maksimalių standartinių PVM prievolių, kurias įmonėms gali nustatyti valstybės narės; ragina valstybes nares bendradarbiaujant su įmonėmis išnagrinėti PVM prievoles ir administracinę praktiką ir nustatyti pagrindinius dėl dabartinės PVM sistemos atsirandančius verslui trukdančius veiksnius, keistis idėjomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais, siekiant supaprastinti administracinę praktiką, padidinti aiškumą ir sumažinti administracinę naštą bei prekybos kliūtis;

30.  ragina Komisiją ir valstybes nares svarstyti, ar reikėtų nustatyti visoje ES taikytiną MVĮ atleidimo nuo PVM ribą, siekiant sumažinti biurokratizmą ir išlaidas ir sudaryti geresnes sąlygas patekti į vidaus rinką;

31.  ragina Komisiją atidžiai apsvarstyti, kaip toliau mažinti su PVM susijusį biurokratizmą, su kuriuo susiduria pelno nesiekiančios organizacijos; pabrėžia, kad valstybėms narėms, kurios norėtų imtis plataus užmojo priemonių siekdamos palengvinti PVM administravimo naštą šioms organizacijoms, turėtų būti palikta daugiau lankstumo galimybių;

PVM surinkimo veiksmingumas

32.  pritaria Komisijai, kad turi būti gerinamas PVM surinkimas siekiant sumažinti PVM spragą ir apriboti sukčiavimo galimybę, taip pat siekiant apsaugoti sąžiningus prekiautojus nuo sukčiavimo PVM srityje; pabrėžia, kad kova su mokestiniu sukčiavimu Europos Sąjungoje yra prioritetinis klausimas, ir ragina valstybes nares, Europolą, Eurojustą ir OLAF glaudžiau bendradarbiauti šioje srityje, taip pat ragina aiškiau apibrėžti tokius terminus ir apibrėžtis, kaip „vartojimo šalis“ ir „įsisteigimo šalis“;

33.  pabrėžia, kad reikia valstybėse narėse tobulinti tarpvalstybinį baudžiamąjį persekiojimą dėl Bendrijos teritorijoje vykdomo sukčiavimo PVM srityje ir didinti šios srities atskaitomybę ir rizikos suvokimą;

34.  siekdamas sukurti tokio sukčiavimo veiksmingą tarpvalstybinį tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą, pabrėžia būtinybę ES teisės aktuose išsamiai ir vienodai apibrėžti nesąžiningas PVM schemas ar vadinamąjį karuselės tipo PVM sukčiavimą, t. y. labiausiai paplitusį sukčiavimo PVM srityje būdą, taip pat suvienodinti administracines nuobaudas;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad nėra tikslių duomenų apie vadinamojo karuselės tipo sukčiavimo PVM srityje mastą; ragina kurti sukčiavimo PVM srityje tikslaus vertinimo priemonę, kuri taip pat leistų šioje srityje atitinkamai palyginti ES valstybes nares;

36.  pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės intensyviau ir sparčiau bendradarbiautų, vietos mokesčių tarnybos geriau stebėtų keitimąsi informacija ir užmegztų tiesioginius ryšius per bendrą informacinę interneto svetainę siekiant užtikrinti, kad valstybės narės viena kitai teiktų veiksmingą pagalbą; ragina didinti valstybių narių teisminių institucijų, Eurojusto, Europolo ir OLAF bendradarbiavimą;

37.  ragina Komisiją pasiūlyti Bendrijos kovos su sukčiavimu teisės aktų supaprastinimą ir konsolidavimą ir, įgyvendinant šį procesą ir Komisijai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, panaikinti trūkumus;

38.  ragina Komisiją užtikrinti, kad neseniai (2010 m. lapkričio mėn.) įkurtas EUROFISC valstybėms narėms duotų pridėtinės praktinės naudos tiriant tarpvalstybinio sukčiavimo PVM srityje atvejus, nuolat pranešti Parlamentui apie jo veiklą ir viešai paskelbti šias ataskaitas;

39.  pabrėžia, kad galimybes sukčiauti PVM srityje galima gerokai sumažinti intensyviau naudojant naująsias technologijas ir įgyvendinant naujoviškus sprendimus; ragina Komisiją ir toliau stiprinti keitimosi informacija apie PVM sistemą (angl. VIES), sutrumpinant duomenų surinkimo ir užfiksavimo terminus ir suteikiant didesnę tiesioginę prieigą prie duomenų;

40.  tačiau mano, kad diskusija dėl PVM surinkimo metodų yra šalutinė, palyginus su poreikiu pašalinti pagrindinius trūkumus ir problemas, būdingas dabartinėms taisyklėms ir procedūroms, ir kad šiuo etapu didžiausias prioritetas turėtų būti skiriamas siekiant pašalinti suderinimo trūkumą ir patenkinti procedūrų standartizavimo ir kalbos kliūčių mažinimo poreikį, taip pat siekiant mažinti sistemos pažeidžiamumą sukčiavimo požiūriu;

41.  pažymi, kad reikia numatyti Europos aiškinimo įstaigą, kurioje valstybės narės galėtų gauti privalomus atsakymus dėl bendros mokesčių metodikos ir vienodo PVM taisyklių taikymo;

42.  primena, kad tarptautiniai veiklos vykdytojai dažnai turi priemonių, kurių reikia norint spręsti problemas, iškylančias vykdant veiklą pasaulio mastu, o mokesčių administravimo institucijos dažnai neturi tokių pat žinių, todėl pabrėžia tai, jog bendradarbiavimą reikia plėtoti taip, kad būtų lengviau atskirti sukčių nuo sąžiningo veiklos vykdytojo ir padaryti sistemą suprantamą abiems šalims;

43.  mano, kad ribotos duomenų saugyklos modelis (su standartine audito byla(4)) kartu su patvirtintu apmokestinamo asmens modeliu yra daugiausiai žadantys PVM surinkimo modeliai, kurie šiuo metu nagrinėjami Komisijos tyrime, kadangi modeliai jau yra sėkmingai įdiegti kai kuriose valstybėse narėse ir yra įrodyta, kad juos taikant padidinamas PVM surinkimo veiksmingumas;

Teisinis procesas

44.  mano, kad verslo bendruomenei reikia aiškių PVM taisyklių, kurios padidintų teisinį tikrumą ir sustiprintų tikimybę, jog valstybėse narėse jos bus aiškinamos vienodai; taip pat mano, kad galiojančiose Tarybos direktyvose pateikiamos neaiškios nuostatos, kurios dažniau gali būti įvairiai interpretuojamos, o dėl to atsiradusi sudėtinga PVM sistema trukdo vykdyti tarpvalstybinę veiklą ir sukuria nereikalingą administracinę naštą; laikosi nuomonės, kad taikant PVM taisykles neturėtų būti kenkiama siekiant įgyvendinti kitas ES politikos kryptis, pvz., tvarumą;

45.  ragina valstybes nares padidinti suderinimo lygį įgyvendinant šiuos veiksmus:

46.  mano, kad įmonėms reikia aiškių ir nedviprasmiškų ES PVM taisyklių siekiant remti tarpvalstybinę veiklą ir mažinti administracinę naštą, taigi verslo sąnaudas; ragina valstybes nares ir Komisiją padidinti kokybę ir aiškumą įgyvendinant šiuos veiksmus:

o
o   o

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 347, 2006 12 11, p. 1. (2) OL C 20, 2008 1 25, p. 1. (3) OL C 295E, 2009 12 4, p. 13. (4) Kaip apibrėžta (rekomenduojama) OECD gairėse. (5) Kaip pasiūlyta Europos Komisijos COM(1997)0325, 1997 6 25.

2011 m. spalio 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nario skyrimo (14862/2011 – C7-0312/2011 – 2011/0806(NLE))

P7_TA(2011)0437 A7-0337/2011

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 4 d. Tarybos rekomendaciją (14862/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, pagal kurią Europos Vadovų Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0312/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 109 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0337/2011),

A.  kadangi 2011 m. spalio 4 d. laišku Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Europos Parlamentu dėl Jörgo Asmusseno skyrimo Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariu aštuonerių metų;

B.  kadangi Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir į visiško ECB nepriklausomumo prievolę pagal šios sutarties 130 straipsnį; kadangi atlikdamas šį vertinimą komitetas gavo kandidato gyvenimo aprašymą ir atsakymus į jam raštu pateiktus klausimus;

C.  kadangi 2011 m. spalio 10 d. šis komitetas surengė pusantros valandos trukusį kandidato klausymą, per kurį jis pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių klausimus;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos rekomendacijos skirti Jörgą Asmusseną Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms.

2011 m. spalio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos pozicijos, priimtos per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 633/2009/EB (12443/1/2011 – C7-0270/2011 – 2010/0101(COD))

P7_TA(2011)0438 A7-0327/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos poziciją, priimtą per pirmąjį svarstymą (12443/1/2011 – C7–0270/2011),

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą savo poziciją dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0174)(1),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A7–0327/2011),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, 2011 2 17, P7_TA(2011)0062.

2011 m. spalio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos papildomų Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) kapitalo akcijų pasirašymo dėl sprendimo didinti šį kapitalą (COM(2011)0034 – C7-0038/2011 – 2011/0014(COD))

P7_TA(2011)0439 A7-0227/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0034),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 212 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0038/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 14 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0227/2011),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą savo poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. spalio 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2011/ES dėl Europos Sąjungos papildomų Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) kapitalo akcijų pasirašymo dėl sprendimo didinti šį kapitalą

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 1219/2011/ES.)

2011 m. spalio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įgyvendinamas Jungtinių Tautų šaunamųjų ginklų protokolo 10 straipsnis ir nustatoma šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų eksporto leidimų sistema ir importo bei tranzito priemonės (COM(2010)0273 – C7-0138/2010 – 2010/0147(COD))

P7_TA(2011)0440 A7-0157/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0273),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0138/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 14 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų nuomonę (A7-0157/2011),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. spalio 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2012, kuriuo įgyvendinamas Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (JT šaunamųjų ginklų protokolas), 10 straipsnis ir nustatoma šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų eksporto leidimų sistema, importo ir tranzito priemonės

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 258/2012.)

2011 m. spalio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2009, nustatančio išskirtines prekybos priemones, skirtas Europos Sąjungos stabilizavimo ir asocijavimo procese dalyvaujančioms arba su juo susijusioms šalims ir teritorijoms, dalinio pakeitimo (COM(2010)0054 – C7-0042/2010 – 2010/0036(COD))

P7_TA(2011)0441 A7-0243/2010

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0054),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0042/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 20 d. Tarybos atstovo laiške prisiimtą įsipareigojimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį patvirtinti Parlamento poziciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7–0243/2010),

1.  priima per pirmąjį svarstymą savo poziciją, kuri išdėstyta žemiau(1);

2.  pritaria Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. spalio 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2009, nustatantis išskirtines prekybos priemones, skirtas Europos Sąjungos stabilizavimo ir asocijavimo procese dalyvaujančioms arba su juo susijusioms šalims ir teritorijoms

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1336/2011.)

PRIEDAS

Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos pareiškimas dėl įgyvendinimo aktų priėmimo procedūrų pasirinkimo

Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija pareiškia, kad tai, kokios įgyvendinimo aktų priėmimo procedūros pasirinktos šio pasiūlymo atveju, nedaro poveikio tam, kokios procedūros bus pasirinktos būsimų pasiūlymų atveju, ir nesukuria tokių procedūrų pasirinkimo precedento.

(1) Ši pozicija pakeičia 2011 m. gegužės 11 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2011)0219).

2011 m. spalio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasirengimo Europos Vadovų Tarybos (2011 m. spalio 23 d.) susitikimui

P7_TA(2011)0442 B7-0534/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 28 d. pasakytą kalbą dėl Sąjungos padėties,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

1.  laikosi nuomonės, kad artėjantis Europos Vadovų Tarybos susitikimas labai svarbus ir kad jame turi būti galutinai ir ryžtingai nuspręsta, kokį kelią ketinama rinktis ateityje;

2.  ragina Komisijos Pirmininką pateikti išsamų planą, įskaitant aiškią strategiją, kurioje būtų išvardyti atskiri jo įgyvendinimo etapai;

3.  primygtinai pabrėžia, kad šis planas turi būti grindžiamas išskirtinai Bendrijos metodu ir kad jame turi būti numatyta naudoti esamas ES institucines procedūras;

4.  pabrėžia, kad, siekiant atkurti pasitikėjimą ir parodyti, kokiu keliu ketinama žengti, šis planas turi būti vykdomas pagal aiškų tvarkaraštį;

5.  mano, kad į šį planą turėtų būti įtraukti bent šie elementai:

6.  pabrėžia, kad šio plano ir bet kurios susijusios priemonės demokratinis teisėtumas ir atskaitomybė turi būti užtikrinta dalyvaujant Europos Parlamentui, ypač kai tai susiję su ekonominio valdymo planavimu;

7.  vertins Europos Vadovų Tarybos posėdžio rezultatus atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Tarybai ir Komisijai.

2011 m. spalio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimo prie Šengeno erdvės

P7_TA(2011)0443 B7-0532/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. poziciją dėl Tarybos sprendimo dėl Šengeno acquis visapusiško nuostatų taikymo Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje projektą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos teisingumo ir vidaus reikalų tarybos, vykusios 2011 m. birželio 9 – 10 d. Liuksemburge, posėdžio išvadas,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2011 m. birželio 24 – 25 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 29 d. klausimus Tarybai ir Komisijai dėl Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimo prie Šengeno erdvės (O-000224/2011 – B7-0440/2011, O-000225/2011 – B7-0621/2011, O-000223/2011 – B7-0439/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi laisvas asmenų judėjimas yra pagrindinė ES piliečių teisė, įtvirtinta sutartyse;

B.  kadangi Šengeno erdvės sukūrimas ir Šengeno acquis įtraukimas į ES sistemą – vieni iš didžiausių Europos integracijos proceso pasiekimų;

C.  kadangi Rumunija ir Bulgarija atitinka visus Šengeno aquis vertinimo proceso kriterijus, kad galėtų sėkmingai prisijungti prie šios erdvės;

D.  kadangi abiejų šalių pasiruošimą prisijungti prie Šengeno erdvės patvirtino Parlamentas savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje ir Taryba savo 2011 m. birželio 9 d. išvadose;

E.  kadangi 2011 m. birželio 24 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai susitarė, kad sprendimas dėl Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimo turėtų būti priimtas ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo mėnesį;

F.  kadangi sprendimas dėl Rumunijos ir Bulgarijos prisijungimo buvo atidėtas todėl, kad Taryba savo 2011 m. rugsėjo 22 d. susitikimo metu nebalsavo;

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad abi šalys, daug investuodamos į savo teisėtvarkos institucijas, taip pat rengdamos mokymus ir tiekdamos naujausią technologiją, iš esmės pertvarkė ir reorganizavo savo integruotas sienų valdymo sistemas ir labai sutvirtino savo institucinę bei teisinę sistemas, ir tai pripažįstama visose Šengeno vertinimo ataskaitose;

2.  pažymi, kad tai, jog Bulgarija ir Rumunija nuolat teikė paramą ir rodė solidarumą, įrodo, kad jos yra patikimos partnerės pietryčių Europoje ir visą laiką prisideda prie šios ES dalies sienų apsaugos;

3.  pabrėžia, kad abi šalys visiškai įgyvendino Šengeno acquis, t. y. vienintelę prisijungimo prie Šengeno erdvės sąlygą, numatytą jų stojimo sutartyse ir galiojančioje ES teisinėje bazėje;

4.  ragina visas valstybes nares priimti sprendimą išplėsti Šengeno erdvę ir priimti Bulgariją ir Rumuniją vadovaujantis tik Šengeno acquis ir procedūromis; mano, kad valstybėms narėms, kurios jau pradėjo prisijungimo prie Šengeno erdvės procesą, negali būti numatyti papildomi kriterijai

5.  pakartoja Parlamento paramą išplėsti Šengeno erdvę priimant Bulgariją ir Rumuniją ir ragina Europos Vadovų Tarybą veikti pagal ES sutartį ir imtis visų reikalingų priemonių, kad Rumunija ir Bulgarija galėtų prisijungti prie Šengeno erdvės;

6.  ragina visas valstybes nares laikytis visų ES teisinėje bazėje numatytų įsipareigojimų, susijusių su prisijungimo prie Šengeno erdvės kriterijais, ir neskirti pirmenybės nacionaliniam populizmui;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0254.

2011 m. spalio 13 d. Europos Parlamento pareiškimas dėl šunų populiacijos valdymo Europos Sąjungoje

P7_TA(2011)0444 P7_DCL(2011)0026

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į SESV 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl veiksmų plano dėl gyvūnų gerovės 2006–2010 m. analizės ir įvertinimo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnį,

A.  kadangi pagal Sutartį gyvūnai yra juslūs gyviai ir ES ir valstybės narės turi visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus,

B.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse benamiai gyvūnai kelia grėsmę visuomenės sveikatai ir saugumui,

C.  kadangi kai kurios valstybės narės imasi kraštutinių priemonių prieš benamius gyvūnus,

1.  ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi SESV 13 straipsnyje minimo principo;

2.  ragina valstybes nares priimti visapusiškas šunų populiacijos valdymo strategijas, kurias sudarytų tokios priemonės kaip šunų kontrolės ir kovos su žiauriu elgesiu įstatymai, parama veterinarinėms procedūroms, įskaitant skiepijimą nuo pasiutligės ir sterilizaciją, kaip būtiną priemonę nepageidaujamų šunų skaičiui reguliuoti, ir atsakingo naminių gyvūnų laikymo skatinimas;

3.  prašo Komisiją paraginti valstybes nares siekiant užkirsti kelią ligų plitimui taikyti privalomo visų šunų identifikavimo ir registracijos tvarką naudojant visoje ES suderinamas sistemas;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šį rašytinį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis(2) Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 25. (2) Pasirašiusiųjų sąrašas paskelbtas 2011 m. spalio 13 d. posėdžio protokolo 1 priede (P7_PV(2011)10-13(ANN1)).