Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2011 m. spalio 26 d. - Strasbūras
Parlamento pozicija dėl 2012 m. biudžeto projekto su Tarybos pakeitimais. Visi skirsniai
 Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Norvegijos Karalystės bendradarbiavimo palydovinės navigacijos srityje susitarimo sudarymas ir laikinas taikymas ***
 Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos bendrijos susitarimas dėl GALILEO ir GPS palydovinių navigacijos sistemų skatinimo, suteikimo ir naudojimo ***
 Bendroji mokesčių sistema, taikoma įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms *
 Sąjungos metiniam biudžetui taikomos finansinės taisyklės ***I
 Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė

Parlamento pozicija dėl 2012 m. biudžeto projekto su Tarybos pakeitimais. Visi skirsniai
PDF 446kWORD 165k
2011 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2012 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto su Tarybos pakeitimais – visi skirsniai (13110/2011 – C7-0247/2011 – 2011/2020(BUD)) ir dėl 2012 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto taisomųjų raštų Nr. 1/2012 (COM(2011)0372) ir Nr. 2/2012 (COM(2011)0576))
P7_TA(2011)0461A7-0354/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį ir į Europos atominės energijos komiteto steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2007/436/EB, Euratomas, dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(1),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl bendrų 2012 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2012 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos – I skirsnis – Parlamentas(5),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija pateikė 2011 m. gegužės 26 d. (COM(2011)0300),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2012 m. biudžeto projekto(6),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 25 d. priimtą Tarybos poziciją dėl Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto (13110/2011 – C7–0247/2011),

–  atsižvelgdamas į Komisijos atitinkamai 2011 m. birželio 17 d. ir 2011 m. rugsėjo 16 d. pateiktus Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto taisomuosius raštus Nr. 1/2012 ir Nr. 2/2012,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75b straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A7–0354/2011),

III SKIRSNIS
Bendrosios pastabos

1.  primena, kad stiprios, tvarios ir įtraukios ekonomikos skatinimas, kai kuriamos darbo vietos ir užtikrinamas aukštos kokybės užimtumas, įgyvendinant septynias strategijos „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas, yra tikslas, kuriam bendrai pritaria visos 27 valstybės narės ir ES institucijos; primena, kad įgyvendinant šią strategiją iki 2020 m. reikės didelių į ateitį orientuotų investicijų, kurių suma, kaip numatoma 2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate „ES biudžeto peržiūra“ (COM(2010)0700), bus ne mažesnė kaip 1 800 mlrd. EUR; todėl pabrėžia, kad dabar reikia atlikti būtinas investicijas ir ES, ir valstybių narių lygmeniu, ir kad jų negalima ilgiau atidėlioti;

2.  primena, kad siekiant padėti Europai atsigauti nuo krizės ir tapti stipresne, pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo „Europa 2020“ strategija turi būti 2012 m. ES biudžeto strategijos centre;

3.  atsižvelgdamas į tai, yra labai susirūpinęs, kad dėl dabartinės krizės itin sumažėjo valstybinės investicijos tam tikrose minėtose srityse, nes valstybės narės pakoregavo nacionalinius biudžetus; ragina iš pagrindų pakeisti šią tendenciją ir yra tvirtai įsitikinęs, kad būtina užtikrinti investicijas ES ir nacionaliniu lygmenimis, jei visoje Sąjungoje norima įgyvendinti strategiją „Europa 2020“; mano, kad ES biudžetas turi būti priemonė, padedanti valstybėms narėms vykdyti atgaivinimo politiką, skatinant ir remiant nacionalines investicijas, kurios intensyvintų augimą ir užimtumą; pabrėžia, kad tai visapusiškai atitinka Europos semestro dinamiką, kadangi semestras kaip naujas Europos ekonominės valdysenos mechanizmas padeda stiprinti ES ir nacionalinių biudžetų suderinamumą, sąveiką ir papildomumą siekiant bendrai sutartų strategijos „Europa 2020“ tikslų;

4.  dar kartą primena, kad ES biudžeto jokiu būdu nereikėtų suvokti ir vertinti vien tik kaip finansų srities klausimo, kurio sprendimas užkraunamas nacionaliniams biudžetams, ir mano, kad, priešingai, jį reikėtų suprasti kaip galimybę paspartinti tas iniciatyvas ir investicijas, kurios patenka į Sąjungos interesų sritį ir visai Sąjungai duoda papildomos naudos ir dėl daugelio kurių bendrai sprendžia Parlamentas ir Taryba, taip pat jos įteisinamos nacionaliniu lygmeniu;

5.  primena, kad ES biudžetas yra papildomojo pobūdžio, nes jo lėšomis papildomos iš nacionalinių biudžetų skiriamos lėšos, ir jis suteikia impulsą, kad būtų galima skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat pabrėžia, kad atsižvelgiant į jo esminį pobūdį ir ribotą dydį jis neturėtų būti stabdomas ir varžomas arbitraliniais sumažinimais, bet priešingai – tikslinės sritys turėtų būti stiprinamos;

6.  pripažįsta, kad ES, tiek valstybių narių, tiek Sąjungos lygmeniu labai trūksta lėšų; pabrėžia, kad, suteikus didelę svarbą ekonomiškumo sąvokai, visos programos ir išlaidos turėtų būti atidžiai analizuojamos įgyvendinamumo, produktyvumo ir veiksmingumo požiūriais;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad maržos, kurios numatytos pagal Daugiametę finansinę programą (DFP), neužtikrina pakankamos veiksmų laisvės, ypač pagal 1a išlaidų pakategorę ir 4 išlaidų kategoriją, todėl sumažėja Sąjungos pajėgumas reaguoti į politikos pokyčius ir atsižvelgti į nenumatytus poreikius nekeičiant nustatytų prioritetų; pabrėžia, kad atsižvelgiant į Sąjungos siekiamų tikslų mastą reikės lėšų, kurios būtų daug didesnės negu dabartinėje DFP numatytos maksimalios sumos; atsižvelgdamas į tai, primena, kad dėl iškilusių įvairių uždavinių ir naujų prioritetų, kaip antai Arabų šalių pavasaris šiais metais, taip pat dėl poreikio suteikti stiprų postūmį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, kaip būdą koordinuotai kovoti su dabartine ekonomine ir socialine krize, neišvengiamai būtina mobilizuoti priemones, kurios numatytos 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime (TIS) dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo;

Tarybos pozicija

8.  apgailestauja dėl to, kad Taryba sumažino Komisijos biudžeto projektą (BP) 1,59 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų (-1,08 proc.) ir 3,65 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų (-2,75 proc.); taip gaunama bendra 146,25 mlrd. EUR įsipareigojimų (arba +2,91 proc., palyginti su 2011 m. biudžetu(7)) ir 129,09 mlrd. EUR mokėjimų (+2,02 proc.) suma, kuri turėtų būti lyginama su +4,03 proc. ir +4,91 proc. padidėjimu, numatytu Komisijos BP (įskaitant Taisomąjį raštą Nr. 1/2012);

9.  pažymi, kad Taryba pasiūlė sumažinti kelių šimtų biudžeto eilučių lėšas, tačiau nė vienos nepasiūlė padidinti; pabrėžia, kad šis tolygus mažinimas numatytas visose DFP išlaidų kategorijose, nors ir nevienodu mastu;

10.  pabrėžia, kad šie sumažinimai kai kur neatitinka neseniai Tarybos priimtų pozicijų, pvz., ji sumažino naujai įsteigtoms finansinės priežiūros agentūroms skirtus 2012 m. BP biudžeto eilučių asignavimus, nors pati ragino steigti šias agentūras, tačiau dabar neatrodo, kad būtų pasirengusi suteikti reikalingas finansines priemones, kad jos galėtų tinkamai veikti;

11.  pripažįsta, kad Taryba yra susirūpinusi dėl ekonominių ir biudžetinių apribojimų nacionaliniu lygmeniu; mano, kad Sąjungai reikėtų pademonstruoti biudžetinę atsakomybę, tačiau primena, kad pagal Sutarties nuostatas ES biudžetas negali būti deficitinis; taip pat primena, kad ES biudžetas sudaro 2 proc. visų Sąjungos patiriamų viešųjų išlaidų;

12.  atsižvelgdamas į tai ir į ankstesnius raginimus Parlamentas apgailestauja, kad Taryba atliko horizontaliuosius biudžeto lėšų sumažinimus, kai dėl bendro asignavimų lygio sprendžiama iš anksto, tinkamai neatsižvelgus į tikslius faktinius poreikius, susijusius su Sąjungos tikslų, dėl kurių sutarta, ir politinių įsipareigojimų įgyvendinimu, taip pat neatsižvelgus į Parlamento prioritetus, nurodytus minėtoje 2011 m. birželio 23 d. rezoliucijoje dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu;

13.  pabrėžia, kad toks požiūris, kai renkantis mažinamas biudžeto eilutes ir svarstant sumas atsižvelgiama vien tik į ankstesnius įgyvendinimo rodiklius ir į padidėjimo rodiklį, palyginti su praėjusių metų biudžetu, yra retrospektyvus ir vykdant daugiametį programavimą tinkamai neatspindi to, kad įgyvendinimas laikui bėgant greitėja;

14.  pažymi, kad Tarybos siūlomas žemas mokėjimų lygmuo padidintų skirtumą tarp mokėjimų asignavimų ir įsipareigojimų asignavimų bei mechaniškai padidintų neįvykdytų įsipareigojimų kiekį metų pabaigoje, ypač pagal 1a ir 1b išlaidų pakategores; atsižvelgdamas į tai, įspėja, kad beveik baigiantis šiai DFP jau sukaupta labai didelė neįvykdytų įsipareigojimų suma;

Parlamento biudžeto pasiūlymas

15.   nustatoma bendra atitinkamai 147 763,82 mln. EUR ir 133 143,18 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų suma;

16.   primena, kad „Europa 2020“ politiką Parlamentas priskyrė vienai iš svarbiausių prioritetinių(8) 2012 m. biudžeto sričių, nes šią politiką sudaro labai svarbios ir būtinos ES ekonomikos atgaivinimo strategijos sudedamosios dalys; pabrėžia, kad siūlomas asignavimų padidinimas tam tikriems biudžeto punktams naudingas įgyvendinant ir trumpalaikes, ir ilgalaikes strategijas, susijusias su Sąjungos ateitimi;

17.   mano, kad Komisijos pasiūlytas mokėjimų asignavimų lygis tėra minimumas, kaip tai pastebėjo ir Komisijos pirmininkas J. M. Barosso, ir Komisijos narys J. Lewandowski; nemano, kad Tarybos pareiškimo projektas Nr. 1 dėl mokėjimų asignavimų, kurie skirti galimų papildomų poreikių klausimui spręsti, gali būti kuo nors naudingas, ypač atsižvelgiant į 2011 m. pradžios patirtį, kai Taryba atsisakė laikytis panašaus pareiškimo, kurį ji pateikė 2011 m. biudžete; todėl nusprendžia padidinti daugumą mokėjimų asignavimų iki BP lygio, juo labiau kad Tarybos sumažinti mokėjimai daro įtaką biudžeto eilutėms, pagal kurias skiriamas finansavimas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, ypač finansuojamų pagal 1a ir 1b išlaidų pakategores;

Dėl 1a išlaidų pakategorės

18.  primena, kad 1a išlaidų pakategorė yra pagrindinė DFP išlaidų kategorija siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, nes joje numatytomis lėšomis tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedama finansuojant penkis jos pagrindinius tikslus ir septynias pavyzdines iniciatyvas;

19.  apgailestauja dėl to, kad Komisija ir Taryba apskritai nesiūlo skatinti (išskyrus tai, kas buvo iš pradžių suplanuota) paramos investicijoms, kurios skubiai reikalingos, kad būtų galima įgyvendinti septynias pavyzdines iniciatyvas, ir pažymi, kad jos, deja, linkusios būtiną bendrų finansinių pastangų didinimą nukelti į DFP po 2013 m.; yra įsitikinęs, kad toks požiūris labai trukdys pasiekti pagrindinius tikslus iki 2020 m.; taigi siūlo atlikti tikslinius kai kurių Komisijos BP asignavimų padidinimus kai kuriose pagrindinėse srityse, būtent: konkurencingumo ir verslumo, mokslinių tyrimų ir naujovių, švietimo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi;

20.  primena, kad norint finansuoti ITER projektą reikės pasiekti, kad biudžeto valdymo institucija pritartų persvarstyti 2007–2013 m. DFP; atkreipia dėmesį į Komisijos 2011 m. balandžio 20 d. pasiūlymą 2012 ir 2013 m. ITER skirti trūkstamus 1,3 mlrd. EUR, bet, remdamasis tuo, kad svarstydama biudžetą Taryba nesirengia svarstyti papildomo finansavimo ITER, primygtinai reikalauja, kad derybos dėl ITER papildomų išlaidų nebūtų susietos su 2012 m. biudžeto procedūra; vis dėlto išreiškia norą spręsti papildomo finansavimo, kurio reikia ITER iki 2011 m. pabaigos, klausimą, kad būtų galima užtikrinti, jog esamos ES sintezės energetikos įmonės nesusilpnės dėl to, kad nepriimtas joks sprendimas;

21.  dar kartą patvirtina, kad prieštarauja bet kokiam Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos (7BP) lėšų perskirstymui, kurį Komisija siūlo kaip ITER finansavimo paketo dalį, nes tuomet kiltų grėsmė sėkmingam 7BP įgyvendinimui ir būtų itin sumažinti jos įnašai siekiant pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas; todėl vėl įrašo pradinę finansinėje programoje 7BP numatytą sumą, prie Komisijos sumažintų biudžeto eilučių pridėdamas 100 mln. EUR; taip pat vėl įrašo didžiąją dalį mokėjimų sumų, kurią Taryba sumažino 7BP biudžeto eilutėse (492 mln. EUR); taip bus išvengta rizikos, kad nepavyks įgyvendinti prisiimtų teisinių įsipareigojimų, ir nebebus papildomų išlaidų dėl delspinigių;

22.  nutaria dar padidinti 7BP atrinktoms eilutėms („Pajėgumai – Mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) skirti moksliniai tyrimai“, „Bendradarbiavimas – energetika“, „Idėjos“, „Žmonės“, „Energetikos srities moksliniai tyrimai“) skiriamus asignavimus; mano, kad šios eilutės padeda užtikrinti augimą ir investicijas į pagrindines sritis, kurios sudaro strategijos „Europa 2020“ pagrindą; yra įsitikinęs, kad dabartinis 7BP įgyvendinimo lygis užtikrins, kad šias papildomas sumas būtų galima veiksmingai įtraukti į finansinį tų programų planavimą;

23.  toliau didina bendrą įsipareigojimų asignavimų konkurencingumo ir inovacijų bendrajai programai (KIP – Pažangi energetika ir KIP – Verslumo ir inovacijų programa) lygį, palyginti su anksčiau numatytuoju, kadangi tai padėtų įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas; tikisi, kad dėl šio lėšų padidinimo pagerės MVĮ galimybės pasinaudoti šia programa ir bus kuriamos konkrečios programos ir inovacinės finansų priemonės; šiomis aplinkybėmis primena, kad MVĮ atliko pagrindinį vaidmenį skatinant ES ekonomiką, ir pritaria, kad visų pirma konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa (KIP) bei verslumo ir inovacijų programa (EIP) yra labai svarbios atsigavimo po krizės priemonės;

24.  nusprendžia numatyti kur kas daugiau įsipareigojimų asignavimų Mokymosi visą gyvenimą programai, kadangi ji turi didelę Europos lygmens pridėtinę vertę ir kadangi ją vykdant labai prisidedama prie iniciatyvų „Judus jaunimas“ ir „Inovacijų sąjunga“ įgyvendinimo; yra įsitikinęs, kad šie padidinimai visiškai įgyvendinami, nes papildomos šiai programai finansuoti skirtos lėšos, kurias 2011 m. biudžete pasiūlė Parlamentas ir patvirtino biudžeto valdymo institucija, iki šiol naudojamos sėkmingai ir dėl to kur kas padaugėjo programos dalyvių; primena savo tvirtą įsipareigojimą remti ES programas jaunimo ir švietimo srityse, nes jos gali prisidėti prie jaunimo nedarbo sumažinimo; taip pat siūlo dar labiau padidinti įsipareigojimų asignavimus programai „Erasmus Mundus“;

25.  nusprendžia vėl įrašyti BP sumas į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) biudžeto eilutę ir primena savo raginimą toliau gerinti EGF lėšų mobilizavimo procedūrą siekiant paspartinti pagalbos vietoje teikimą;

26.  atsižvelgdamas į tai, siūlo kitai biudžeto valdymo institucijai mobilizuoti lankstumo priemonę siekiant skirti 30,75 mln. EUR pagal 1a pakategorę;

Dėl 1b išlaidų pakategorės

27.   pažymi, kad Tarybos pozicijoje nekeičiamas Komisijos pasiūlymas dėl įsipareigojimų, ir pabrėžia, kad ši pozicija dėl įsipareigojimų asignavimų puikiai atitinka asignavimus, numatytus pagal DFP, atsižvelgiant į 2012 m. skirtą finansinės programos techninį patikslinimą, kaip nurodyta 2006 m. gegužės 17 d. TIS 17 punkte;

28.   primena, kad regioninė ir sanglaudos politika atlieka svarbų vaidmenį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir ekonomikos atgaivinimo Europos regionuose; apgailestauja dėl Tarybos požiūrio riboti mokėjimus ir juos sumažinti 1,3  mlrd. EUR, palyginti su Komisijos mokėjimų poreikių 2012 m. sąmata; pabrėžia, kad Taryba nepasiūlė sumažinti tik tų biudžeto eilučių, kurios skirtos konvergencijos tikslui ir techninei pagalbai; primena, kad šie sumažinimai taikomi biudžeto lėšoms, kurios jau buvo žymiai mažesnės nei valstybių narių sąmata (61 mlrd. EUR 2012 m. arba šiek tiek daugiau nei 50 proc. BP numatytų lėšų) ir kurios, daugelio nuomone, tėra minimumas, kad būtų galima vykdyti mokėjimų prašymus ir laikytis plano spartinti įgyvendinimą programavimo laikotarpio pabaigoje; yra įsitikinęs, kad toks Tarybos požiūris yra visiškai nepriimtinas, kadangi Komisija neseniai pateikė keletą konkrečių pasiūlymų padidinti struktūrinių ir sanglaudos fondų mokėjimus tose šalyse, kurias labiausiai paveikė dabartinė finansinė ir ekonominė krizė; prašo pateikti regioninės ir sanglaudos politikos įgyvendinimo vertinimą kartu su konkrečiais pasiūlymais, kaip sumažinti neįvykdytų įsipareigojimų kiekį;

29.   ragina Komisiją pripažinti svarbų vaidmenį, kurį atlieka kova su klimato kaita vietos ir regionų lygmenimis;

30.   todėl vėl įrašo BP numatytas mokėjimų asignavimų sumas, kurias Taryba buvo sumažinusi;

Dėl 2 išlaidų kategorijos

31.  bendrai vėl įrašo biudžeto projekte pagal 2 išlaidų kategoriją numatytas lėšas (60 457,76 mln. EUR), kurias Taryba buvo sumažinusi, ši suma 3,07 proc. didesnė už 2011 biudžete numatytą sumą; todėl laikosi nuomonės, kad Komisijos parengtos biudžeto reikmių sąmatos yra tikroviškesnės negu Tarybos pasiūlymai, ypač atsižvelgiant į šiuo metu itin nepastovią ekonominę padėtį ir į rinkos nestabilumą;

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad tradiciniame su žemės ūkiu susijusiame taisomajame rašte, kuris turi būti pateiktas 2011 m. rudenį, bus pakoreguota esama sąmata, atsižvelgiant į tikslesnį realių poreikių įvertinimą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į galutinių esamų asignuotųjų įplaukų 2012 m. lygį (atitikties patvirtinimo koregavimas, pažeidimai ir papildomas pieno mokestis), nuo kurio priklausys naujų asignavimų, kurie turi būti patvirtinti 2012 m. biudžete, apimtis; vertina, kad esamos maržos (352,24 mln. EUR) turėtų pakakti poreikiams patenkinti pagal šią išlaidų kategoriją, jei nesusidarys nenumatytų aplinkybių;

33.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, pagal šią išlaidų kategoriją nustatant aiškius prioritetus siekiant paremti tvaraus ūkininkavimo sistemas, kurias taikant būtų išsaugota biologinė įvairovė, apsaugoti vandens ištekliai ir dirvožemio derlingumas, užtikrinta gyvūnų gerovė ir užimtumas; yra įsitikinęs, kad teigiamas šalutinis šios politikos poveikis galėtų būti tokių krizių, kaip E. coli infekcijos plitimas, prevencija;

34.  nepritaria vadinamosios neigiamų išlaidų eilutės padidinimui (sąskaitų patvirtinimas), kadangi susidaro įspūdis, jog juo siekiama dirbtinai sumažinti bendrą 2 išlaidų kategorijos asignavimų lygį; tačiau mano, kad valstybės narės galėtų geriau įvertinti savo nacionalinių stebėsenos ir kontrolės sistemų veiksmingumą ir patikimumą Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) srityje, nes susidaro įspūdis, kad jos sąmata padidinta;

35.  pabrėžia, kad krizių daržovių ir vaisių sektoriuje prevencijos ir reagavimo mechanizmai yra aiškiai nepakankami, todėl reikia nedelsiant rasti sprendimą prieš pradedant taikyti naują BŽŪP; ragina Komisiją Parlamentui ir Tarybai pateikti konkretų pasiūlymą siekiant užtikrinti, kad būtų pakankamai padidintas Sąjungos įnašas į krizių fondą, priklausantį gamintojų organizacijų veiklos fondams; ragina, kad minėtuoju padidinimu būtų naudojamasi taikant konkrečias priemones, skirtas gamintojams, kuriuos paveikė E. coli krizė, ir siekiant užkirsti kelią krizėms ateityje;

36.  numato didesnes išlaidas pieno mokykloms programai ir tolesnę paramą programai, susijusiai su vaisių vartojimo skatinimu mokyklose;

37.  siūlo skirti tą pačią biudžeto lėšų sumą, kuri numatyta Maisto paskirstymo vargingiausiems asmenims Sąjungoje programai, kurią vykdant Sąjungoje remiama 18 mln. asmenų, susiduriančių su nepakankamos mitybos problema; palankiai vertina pastangas, kurias pastaruoju metu dėjo Komisija (žr. 2011 m. spalio 3 d. iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą dėl reglamento šiuo klausimu (COM(2011)0634), siekdama rasti politinį ir teisinį sprendimą, kad būtų išvengta drastiško lėšų mažinimo įgyvendinant programą 2012 m. ir 2013 m.; aktyviai ragina Tarybą nedelsiant pritarti šiam pasiūlymui, ypač atsižvelgiant į tai, kad kilus finansinei ir ekonominei krizei daugelyje valstybių narių susidarė sudėtinga socialinė padėtis;

38.  toliau atitinkamai remia LIFE+ programą, pagal kurią teikiamas prioritetas veiksmų vien aplinkos ir klimato kaitos srityje projektams; dar kartą primena, kad aplinkos problemos ir jų sprendimai peržengia valstybių sienas, todėl savaime suprantama, kad jos turi būti sprendžiamos ES lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares toliau gerinti ES aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimą;

39.  pabrėžia, kad bendroji žuvininkystės politika išlieka svarbus politikos prioritetas, todėl, atsižvelgdamas į būsimą reformą, išlaiko tokio lygio finansavimą, koks siūlomas BP; laikosi nuomonės, kad integruotas jūrų politikos finansavimas neturėtų būti vykdomas kitų veiksmų žuvininkystės srityje ir programų, priskirtų 2 išlaidų kategorijai, sąskaita; mano, kad veiksmingas žuvininkystės valdymas itin svarbus siekiant išsaugoti žuvų išteklius ir neleisti pernelyg intensyvios žvejybos; palankiai vertina papildomą paramą naujoms tarptautinėms žuvininkystės organizacijoms;

Dėl 3a išlaidų pakategorės

40.  primena, kad ryžtingai ragino pateikti deramą ir proporcingą atsaką į esamus iššūkius migracijos ir solidarumo srityse, siekiant gerinti teisėtos migracijos valdymą ir užkertant kelią bei mažinant neteisėtą migraciją; pripažindamas valstybių narių įsipareigojimą laikytis galiojančių Sąjungos teisės aktų, pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai lėšų ir numatyti paramos priemones, kurias taikant būtų galima įveikti kritinę padėtį, visapusiškai laikantis vidaus apsaugos taisyklių, gerbiant žmogaus teises ir valstybių narių solidarumo principą; todėl ragina proporcingai, palyginti su BP, padidinti asignavimus agentūrai Frontex ir Europos prieglobsčio paramos biurui, atsižvelgiant į jų padidėjusias užduotis, bei Europos pabėgėlių fondui; be to, vėl įrašo BP numatytus įsipareigojimų asignavimus ir Europos grąžinimo fondui, ir Išorės sienų fondui; yra tvirtai įsitikinęs, kad šių fondų lėšas būtina atitinkamai padidinti atsižvelgiant į dabartinius įvykius, visų pirma Viduržemio jūros regione, ir į iššūkius, iškilusius užtikrinant Sąjungos išorės sienų saugumą ir migracijos srautų valdymą;

41.  apgailestauja, kad Taryba siūlo itin sumažinti agentūros Frontex, Išorės sienų fondo ir Europos grąžinimo fondo lėšas; yra tvirtai įsitikinęs, kad šių fondų lėšas būtina padidinti atsižvelgiant į dabartinius įvykius, visų pirma Viduržemio jūros regione, ir į iššūkius, iškilusius užtikrinant Sąjungos išorės sienų saugumą ir migracijos srautų valdymą;

42.  ketina vėl įrašyti BP numatytą asignavimų sumą, kuri skiriama nusikaltimų ir terorizmo prevencijai pagal finansinio programavimo nuostatas, ir taip toliau skatinti vis reikalingesnį bendradarbiavimą tokiose srityse, kaip Europos kibernetinio saugumo strategija arba nusikalstamų organizacijų turto konfiskavimas;

43.  mano, kad „Daphne“ programai iki šiol buvo skiriama nepakankamai lėšų, ir užtikrins tinkamą jos finansavimą, kad būtų patenkinti numatyti poreikiai kovojant su smurtu prieš moteris;

Dėl 3b išlaidų pakategorės

44.  pakartoja, kad turėtų būti padidintas į švietimą orientuotų programų, iniciatyvų ir įstaigų finansavimas, atsižvelgiant į tai, kad jie prisideda įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas „Judus jaunimas“ ir „Inovacijų sąjunga“; visų pirma ketina dar labiau padidinti finansavimą programai „Veiklus jaunimas“;

45.  supranta, kad svarbu įtraukti piliečius į pilietinės visuomenės ir politinio gyvenimo, susijusio su Europos perspektyva, vystymosi procesą, ir apgailestauja dėl to, kad Taryba turėjo sumažinti su pilietiškumu susijusias išlaidas;

46.  atmeta bet kokį tolesnį civilinės saugos finansinės priemonės finansavimo mažinimą, nes BP numatytos lėšos jau mažesnės nei nurodytos finansinio programavimo dokumente, o civilinė sauga yra nauja Sąjungos kompetencijos sritis; taigi vėl įrašo BP numatytas sumas;

47.  kalbant apie Europos viešąsias erdves, mano, kad biudžeto valdymo institucijai turi būti laiku pristatyta vertinimo ataskaita ir darbo programa, kad būtų galima į jas atsižvelgti per biudžeto procedūrą; nusprendžia laikyti rezerve dalį komunikacijai skirtų asignavimų, kol Komisija parodys norą pagerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą šioje srityje;

48.  sudaro keletą rezervų, kad būtų galima parengti konkrečias vertinimo ataskaitas, ir oficialiai prisiima įsipareigojimą sustiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą;

49.  džiaugiasi, kad padidintos lėšos, skirtos visuomenės sveikatos programai, kuri papildo valstybių narių veiksmus geresnės sveikatos ir ligų prevencijos srityse ir suteikia jiems pridėtinę vertę; remia Komisijos pastangas tęsti kampaniją HELP už gyvenimą be tabako pagal visuomenės sveikatos programą;

Dėl 4 išlaidų kategorijos

50.  pakartoja, kad šiais metais labiau nei iki šiol 2012 m. biudžeto 4 išlaidų kategorija finansuojama nepakankamai ir kad pagal šią išlaidų kategoriją turima marža pernelyg maža, norint išspręsti kaimyninėse šalyse ir pasaulyje iškilusius uždavinius;

51.  palankiai vertina asignavimų kaimynystės priemonei padidinimą, kaip siūloma Taisomajame rašte Nr. 1/2012, nes tai suderinama su parama aiškiam ir deramam ES atsakui į pastarojo meto politinius ir socialinius įvykius pietiniame Viduržemio jūros regione ir suteikia pridėtinės vertės Sąjungos vidaus reikalų politikos bei makroregioninių strategijų išorės aspektui; tačiau labai aiškiai pakartoja, kad tokia finansinė parama negali būti teikiama esamų prioritetų sąskaita;

52.  mano, kad siekiant palengvinti susitarimą vykstant taikinimo procedūrai su kita biudžeto valdymo institucija, galima pritarti įsipareigojimų asignavimų sumažinimui keliose biudžeto eilutėse, o ypač bendros užsienio ir saugumo politikos srityje; turėdamas mintyje šią politiką, mano, kad asignavimų lygis 2011 m. biudžete, dėl kurio balsuota, tinkamas, ir nusprendžia atitinkamai pakeisti Tarybos poziciją;

53.  mano, kad siūlomas finansavimo Palestinai ir JTPDA padidinimas yra itin svarbus siekiant geriau užtikrinti pabėgėlių saugumą, jų pragyvenimo galimybes ir dabartines pastangas užtikrinti gyvybingą Palestinos valstybę; dar kartą ragina numatyti aiškią strategiją dėl Palestinos, pagal kurią Sąjungos finansinė parama būtų siejama su didesniu Sąjungos politiniu vaidmeniu abiejų konflikto šalių taikos procese;

54.  primena, kad 2012 m. biudžete reikėtų atsižvelgti į didėjančius poreikius, susijusius su bendradarbiavimu su Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis;

55.  apgailestauja dėl to, kad visi poreikiai ir tam tikri prioritetai, kuriuos kruopščiai nustatė specializuoti komitetai, negalėjo būti finansuojami neviršijant DFP 4 išlaidų kategorijai nustatytų ribų, ir mano, kad ši suma yra minimali siekiant Sąjungai, kaip pasaulinei veikėjai, užtikrinti patikimą padėtį;

56.  atsižvelgdamas į tai, kitai biudžeto valdymo institucijai siūlo mobilizuoti lankstumo priemonę dėl 208,67 mln. EUR pagal 4 išlaidų kategoriją;

Dėl 5 išlaidų kategorijos

57.  atmeta Tarybos bendrąją poziciją dėl išlaidų pagal 5 išlaidų kategoriją, pagal kurią siūloma iš viso sumažinti maždaug 74 mln. EUR, iš kurių 33 mln. EUR – Komisijos išlaidos, nes mažinimai vykdomi visų institucijų biudžetuose;

58.  pabrėžia, kad taikant tokį ribojantį požiūrį trumpam bus sutaupyta ES biudžeto ir valstybių narių lėšų, tačiau kils pavojus ES politikos priemonių ir programų įgyvendinimui ir galiausiai bus padaryta nuostolių piliečiams ir kils neigiamas poveikis nacionaliniams biudžetams; be to, pabrėžia, kad Komisijai ir kitoms institucijoms reikėtų užtikrinti pakankamai išteklių, kad jos galėtų vykdyti savo pareigas, ypač įsigaliojus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV);

59.  pažymi, kad šis sumažinimas pasiektas padidinus vadinamąjį standartinį sumažinimo koeficientą personalui (nefinansuojamos pareigybės), ir tai trukdo pasiekti užimtumo rodiklių pagerėjimo pagal personalo planus, kuriuos patvirtino biudžeto valdymo institucija (daromas tiesioginis poveikis įdarbinimui); atsižvelgdamas į tai, stebisi, kaip Taryba geba tiksliau, negu pati Komisija, įvertinti galimą darbuotojų skaičių Komisijos tarnybose; taip pat nepritaria išlaidų sumažinimui pagal tuos išlaidų punktus, dėl kurių Komisija biudžeto projekte jau pasiūlė sutaupyti lėšų (pvz.: Leidinių biurui, mokymams ir konsultacijoms, įrangai ir baldams);

60.  palankiai vertina didžiules Komisijos pastangas siekiant įšaldyti nominalias administracines išlaidas, jau įrašytas į BP pasiūlymą, nusprendžia vėl įrašyti tokias 5 išlaidų kategorijos III skirsnyje nurodytas sumas, kaip pateiktos BP;

61.  nepaisant to, kai kurias išlaidas, numatytas pagal administracinei veiklai skirtas biudžeto eilutes, įrašo į rezervą, kol Komisija imsis tam tikrų veiksmų, tolesnių priemonių ar pateiks pasiūlymus, arba kol pateiks papildomos informacijos;

Dėl agentūrų

62.   patvirtina, kaip paprastai, Komisijos parengtą agentūrų biudžeto poreikių sąmatą ir nepritaria principams, kuriais grindžiamas Tarybos savavališkas ir visuotinis lėšų mažinimas, palyginti su 2011 m. biudžetu;

63.   iš tiesų mano, kad agentūrų biudžetų mažinimai vykstant biudžeto sudarymo procedūrai turėtų būti glaudžiau susiję su agentūrų darbo ir užduočių planavimo procesu, nebent būtų galima nustatyti konkrečius veiksmingumo didinimo šaltinius; atsižvelgdamas į tai, mano, kad lėšų sumažinimas agentūrai Frontex, kurios įgaliojimai ką tik buvo persvarstyti, yra tipiškas pavyzdys, kad Taryba visiškai nepaiso, jog agentūrų užduotims ir veiklai, įtvirtintoms teisiniais dokumentais ir reikalavimais, reikia numatyti atitinkamą finansavimą;

64.   iš esmės pritaria, kad sudarant BP reikėtų atsižvelgti į agentūrų perviršius ir juos pateikti aiškiai ir skaidriai; vis dėlto dar kartą pakartoja, kad savo veiklą iš dalies finansuojančios agentūroms turėtų būti taikoma šios bendrosios taisyklės išimtis siekiant kompensuoti jų pajamų nepatikimumą;

65.   be to, nusprendžia padidinti 2012 m. biudžeto asignavimus trims naujoms finansinės priežiūros agentūroms, nes tai labai svarbu turint mintyje dabartinę ekonomikos ir finansų padėtį ir jų kūrimo procedūras;

Dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų

66.   pabrėžia, kad bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai, kurių patvirtinta nedaug, buvo išsamiai apsvarstyti ir įvertinti, taip pat atsižvelgiant į pirmąjį 2011 m. liepos mėn. atliktą Komisijos vertinimą, siekiant išvengti veiksmų, kurie jau įtraukti į esamas ES programas, dubliavimo; primena, kad rengiant bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, siekiama formuoti politinius prioritetus ir pradėti naujas iniciatyvas, kurie ateityje galėtų lemti ES veiklos kryptis ir programas;

I, II, IV, V, VI, VII, VIII ir IX SKIRSNIAI
Bendrieji principai

67.  primena savo poziciją, išdėstytą minėtoje 2011 m. balandžio 6 d. rezoliucijoje, kurioje raginama, kad visos institucijos parengtų savo biudžetus, remdamosi patikimu ir veiksmingu valdymu ir, kai tik įmanoma, stengtųsi sutaupyti lėšų, kaip nurodoma ir Komisijos nario J. Lewandowskio 2011 m. vasario 3 d. laiške, kuriame visos institucijos raginamos dėti visas įmanomas pastangas, kad išlaidos padidėtų ne daugiau nei 1 proc., palyginti su 2011 m.;

68.  pripažįsta, kad visos institucijos dėjo pastangas ir iš tiesų sumažino savo biudžetus; iš esmės visų institucijų biudžeto augimas yra neigiamas, nepaisant to, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai atsirado naujos kompetencijos sritys, sukurtos naujos darbo vietos, numatyti nauji veiksmai ir veikla;

69.  pažymi, kad visų institucijų administracinių ir veiklos išlaidų biudžetas sudaro 5,59 proc. bendro ES biudžeto ir kad marža pagal 5 išlaidų kategoriją yra 497,9 mln. EUR;

70.  dar kartą patvirtina, kad taupymo priemonės negali daryti neigiamo poveikio atlyginimų ir pensijų mokėjimui, pastatų priežiūrai ir saugumui, nes institucijos privalo turėti jų veiklai vykdyti reikalingą minimumą, ir kad lėšų mažinimas turi būti deramas siekiant, kad nebūtų baudžiamos institucijos, pasiekusios maksimalią taupymo ribą, ir taip pat nurodo, kad taupymas turi būti teisėtas ir veiksmingas 2012 m.;

I skirsnis.Europos Parlamentas
Bendrosios sąlygos

71.  pažymi, kad 2012 m. biudžeto pritaikymas prie aktualių poreikių sudaro 1,44 proc., palyginti su 2011 m., neįskaitant taisomojo rašto dėl Kroatijos, kadangi taisomasis raštas dėl Kroatijos bus svarstomas taikinimo komitete su Taryba; tikisi, kad bus įrašyta reikiamų lėšų Kroatijai; taigi tikisi, kad 2012 m. biudžeto pritaikymas prie aktualių poreikių sudarys 1,9 proc. (įskaitant Kroatiją) po taikinimo komiteto susitikimo; 1,9 proc. – mažiausias pritaikymo prie aktualių poreikių procentas per pastaruosius 12 metų, o neįskaitant išlaidų, susijusių su Kroatijos įstojimu ir 18 naujų Parlamento narių, kaip numatyta įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pritaikymas prie aktualių poreikių siekia tik 0,8 proc.; 0,8 proc. – mažiausias padidinimas per pastaruosius 15 metų; per pastaruosius 15 metų vidutinis padidėjimas buvo 4,5 proc.; atsižvelgiant į dabartinę 2,9 proc. infliaciją akivaizdus 2012 m. biudžeto sumažėjimas; nepaisant atsiradusių naujų kompetencijos sričių, naujų etatų, naujų veiksmų ir veiklos, susijusių su Lisabonos sutartimi, Parlamentas iš tiesų sumažino lėšas;

72.  pabrėžia, kad jo bendras 2012 m. biudžetas sudaro 1710,1 mln. EUR (įskaitant 18 naujų Parlamento narių, numatytų pagal Lisabonos sutartį); tai rodo, kad suma iš viso sumažinta 14,5 mln. EUR, palyginti su sąmata, ir 74,085 mln. EUR, palyginti su pradiniais biudžeto pasiūlymais prieš derinant su Biuru;

73.  pabrėžia, kad 2012 m. biudžetas yra konsolidavimo biudžetas, kurį rengdamas Parlamentas dėjo kiek įmanoma daugiau pastangų sutaupyti nekeliant grėsmės darbo kokybei ir aukšto lygio teisėkūrai; šis 2012 m. biudžetas ir tolesnis 2013 m. biudžetas yra kitos daugiametės finansinės programos gairės;

74.  pakartoja, kad prognozuojamas sutaupymas pagal biudžeto eilutes, skirtas vertimui raštu ir žodžiu, neturi kelti pavojaus daugiakalbystės principui Parlamente ir dialogų su kitomis institucijomis eigai; pakartoja, kad bus taupoma nepažeidžiant kiekvieno Parlamento nario teisės plenariniuose, komitetų, koordinatorių posėdžiuose ir trišaliuose posėdžiuose kalbėti savo kalba; be to, Parlamento nariai turėtų ir toliau turėti teisę rašyti ir skaityti savo kalba;

75.  mano, kad šiuo metu, kai daugybė Europos gyventojų susiduria su vis didesniais finansiniais sunkumais ir nuolat įgyvendinama griežto taupymo politika, Parlamentas turėtų parodyti susilaikymo pavyzdį ir sumažinti savo kelionės išlaidas; ragina Biurą sudaryti sąlygas, kad būtų galima sutaupyti 5 proc. išlaidų, numatytų įvairioms kelionėms, įskaitant komitetų delegacijų ir tarpparlamentinių delegacijų keliones, visapusiškai vadovaujantis Parlamento narių statutu ir jo įgyvendinimo priemonėmis; yra įsitikinęs, kad sutaupyti šių lėšų būtų galima sumažinus Parlamento narių skrydžių verslo klase skaičių; reikalauja įrašyti 15 proc. kelionėms skirtų asignavimų į rezervą, kol iki 2012 m. kovo 31 d. Parlamento generalinis sekretorius parengs ataskaitą ir pateiks ją Biurui ir Biudžeto komitetui; ragina šioje ataskaitoje įvertinti priemonių pagrįstumą siekiant užtikrinti, kad narių kelionės būtų organizuojamos kuo veiksmingiau ir kad apsvarsčius visus Parlamento šiuo klausimu jau patvirtintus pasiūlymus ir rezoliucijas būtų galima parengti galimo biudžeto lėšų taupymo rekomendacijas, ir teikti pasiūlymus siekiant sumažinti jų skrydžių verslo klase skaičių, raginti pirkti bilietus skrydžiams ekonomine/lanksčiąja ekonomine klase, užtikrinti, kad būtų tinkamai naudojamasi dažnai skrendančio keleivio taškų sistema, ir persvarstyti taisykles dėl Parlamento narių registro darbo valandų, ypač penktadieniais; tikisi, kad 2012 m. ir tolesnių metų kelionėms iki kadencijos pabaigos skirti asignavimai bus sumažinti; siūlo, kad taupant instituciniams vizitams numatytas lėšas būtų atsižvelgiama į pliuralizmo pirmenybę proporcingumo atžvilgiu, kai sprendžiama dėl delegacijos sudėties

76.  pažymi, kad 2012 m. biudžetas apima išlaidas, susijusias su 18 papildomų Parlamento narių, kurie pradėjo darbą įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (10,6 mln. EUR);

77.  laikosi pozicijos, kad bet kuriuo atveju taupymo, kai tik įmanoma, politika ir nuolatinis esamų išteklių pertvarkymo ir perkėlimo siekis – svarbios biudžeto politikos dalys, ypač šiuo ekonomikos krizės laikotarpiu; todėl mano, kad 2012 m. biudžeto lėšos turėtų būti taupomos atsižvelgiant į platesnį struktūrinių pokyčių, turinčių ilgalaikį poveikį, kontekstą; dėl lėšų sumažinimų, kuriems Parlamentas pritarė, reikės įgyvendinti struktūrinius pokyčius, kurie neturi kelti pavojaus Parlamento aukšto lygio teisėkūrai; mano, kad tikslas yra daugiausia dėmesio skirti Parlamento pagrindinei veiklai; mano, kad taupymas vertimo žodžiu ir raštu srityje nekelia grėsmės daugiakalbystės principui, tačiau sutaupyti galima todėl, kad diegiamos naujovės, reorganizuojamos struktūros ir taikomi nauji darbo metodai;

78.  palankiai vertina gerą, abišaliu pasitikėjimu ir pagarba grindžiamą Biudžeto komiteto ir Biuro bendradarbiavimą; mano, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. taikinimo posėdyje priimtas susitarimas ir sąmatos (2011 m. balandžio 6 d. Parlamento rezoliucija, priimta plenariniame posėdyje 479 nariams balsavus už) neturėtų būti diskutuojamas ir nė vienas šio susitarimo aspektas neturėtų būti persvarstomas, jei nuo to laiko neiškils naujų aplinkybių;

79.  pažymi, kad su bendrosiomis išlaidomis susijusi išmoka įšaldoma ir išlieka tokia, kaip 2011 m.; ragina Biurą neindeksuoti nė vieno nario kelionės ir pragyvenimo išlaidų (įskaitant dienpinigius);

80.  pakartoja, kad per Parlamento derybas dėl biudžeto pasiūlyta daug galimybių įrašyti lėšas į rezervą; nepaisydamas Biudžeto komiteto ir Biuro taikinimo kompromiso, ragina atsakyti į esminius su šiomis Parlamento biudžeto rezervo lėšomis susijusius klausimus, skaidriai jas paskelbti ir pateikti aiškią informaciją apie vertimo raštu ir žodžiu reikmes, maitinimą, valymą ir priežiūrą, taip pat apie kelionės paslaugas ir įrangą, apie kitas išorės paslaugas ir kainų struktūrą ar bet kurias šioms paslaugoms taikytinas subsidijas;

Žmogiškieji ištekliai

81.   pritaria šiems personalo plano pakeitimams:

   dviejų laikinų AST3 etatų pakeitimui dviem nuolatiniais AST1 etatais medicinos tarnyboje,
   30 AD5 etatų pakeitimui AD7 etatais atsižvelgiant į AD7 etatams užimti surengtų vidinių konkursų rezultatus;
   15 AST etatų (penki AST3, penki AST5 ir penki AST7) pakeitimui AD5 etatais;

82.   nusprendžia pritarti sprendimui, kad apsaugos tarnyba būtų vidaus tarnyba, kaip siūloma taisomajame rašte, ir įsteigti 29 naujus etatus (26 AST1 ir 3 AD5) pagal personalo planą;

83.   pritaria šioms taisomajame rašte nurodytoms priemonėms, kurios kompensuojamos kitomis sutaupytomis lėšomis:

   asignavimų iš rezervo panaudojimui naujos saugumo politikos reikmėms;
   dėl administracinės veiklos atsiradusio išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimui;
   sutartininkams skirtų asignavimų padidinimui, siekiant paremti Parlamento nuosavybės politikos įgyvendinimą;
   ekonominės partnerystės susitarimams skirtų metinių dotacijų didinimui;

Pastatų, komunikacijos ir informavimo politika

84.  mano, kad būtina atidžiai analizuoti Parlamento pastatų politiką ir kad administracija turėtų toliau vystyti šią politiką, bendradarbiaudama su Biudžeto komitetu; todėl prašo jį reguliariai informuoti apie pastatų projektų naujoves, kurios daro didelį poveikį biudžetui, kaip antai Konrado Adenauerio pastato, Europos istorijos namų ir pastatų statybos / įsigijimo projektų Parlamento darbo vietose atvejais; ragina jį reguliariai informuoti apie numatomas naujas pareigybes, susijusias su INLO GD trejų metų planu, prieš administracijai jas patvirtinant; prašo administracijos parengti einamųjų sąnaudų dalijimosi su Komisija ir bet kuria kita institucija, kuri galbūt norėtų naudotis Europos istorijos namų infrastruktūra, paslaugų susitarimą; ragina ES institucijas geriau koordinuoti lankytojų programas siekiant išnaudoti sąveikas, didinti lankytojų pasitenkinimą ir dalintis sąnaudas; prašo administracijos gerinti tarpinstitucinių projektų valdymą;

85.  pažymi, kad per ateinančiuosius biudžetinius metus būtina užtikrinti skaidrų naujų sutartininkų, kurie padės įgyvendinti Parlamento nuosavybės politiką, finansavimą; be to, prašo teikti informaciją apie bet kokį rengimąsi kurti naujas pareigybes ir apie bet kokį ketinimą didinti su INLO GD politika susijusius asignavimus prieš juos patvirtinant administracijai;

86.  mano, kad įgyvendinant Europos istorijos namų projektą, būtinas aktyvus bendradarbiavimas su kitomis institucijomis ir jų finansinis indėlis; palankiai vertina Komisijos Pirmininko įsipareigojimą, kuris išreikštas jo 2011 m. rugsėjo 28 d. laiške, iš esmės prisidėti prie projekto įgyvendinimo ir užtikrinti paramą Europos istorijos namų veiklai; primena savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją, kurioje raginama parengti verslo planą ir jame išdėstyti ilgalaikę Europos istorijos namų veiklos strategiją, ir pažymi, kad administracija pateikė reikalautą informaciją; pakartoja, kad dėl sprendimų, susijusių su projektu, turėtų būti atvirai diskutuojama, jie turėtų būti aptariami surengus produktyvų dialogą ir turėtų užtikrinti skaidrų sprendimų priėmimo procesą; ragina kuo skubiau pateikti informaciją apie pastato projektą, kaip nustatyta Finansinio reglamento 179 straipsnio 3 dalyje; ragina Biurą užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi į veiklos planą įtraukto išlaidų plano;

87.  mano, kad norint ilgainiui sutaupyti lėšų ir užtikrinti šiuolaikiškesnę ir veiksmingesnę sąrangą, reikėtų atlikti lyginamąjį tyrimą ir Parlamento biudžetą palyginti su tipinio pavyzdžio valstybių narių biudžetais ir Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso biudžetu;

Klausimai, susiję su aplinka

88.   palankiai vertina konkrečių paskatų taikymą siekiant, kad būtų daugiau naudojamasi mažiau aplinką teršiančiomis transporto priemonėmis, pradėjus taikyti 50 proc. sistemą „Jobcard“ Briuselyje; pažymi, kad rezervas, susijęs su įvairių kelionių sąnaudoms skirtomis eilutėmis, taip pat priklauso nuo ataskaitos, kurią turi pateikti Biuras ir kurioje turi būti ištirtos kuo didesnio kelionės išlaidų veiksmingumo užtikrinimo priemonių taikymo galimybės ir pateikiamos rekomendacijos dėl biudžeto lėšų taupymo, rezultatų;

89.   ragina imtis papildomų priemonių siekiant sumažinti suvartojamos energijos, vandens ir popieriaus kiekį ir sutaupyti Parlamento biudžeto lėšų;

IV skirsnis.Teisingumo Teismas

90.   pažymi, kad sumažinus lėšų tiek, kiek pageidauja Taryba, Teismas negalėtų tinkamai atlikti savo pagrindinių pareigų, kadangi vis didėja teisėjų darbo krūvis; todėl nusprendė iš dalies atkurti BP, ypač asignavimus, susijusius su nariais, personalu ir IT reikmėmis;

V skirsnis.Audito Rūmai

91.   pažymi, kad Teismas, atsižvelgdamas į vis didesnius šiai institucijai keliamus reikalavimus, deda daugiau pastangų, siekdamas iš pagalbinių tarnybų perkelti darbuotojus, kurie reikalingi su auditu susijusiai veiklai vykdyti, taip pat rasti būdų iš esmės riboti savo administracines išlaidas; pažymi, kad Taryba sumažino atlyginimams skirtus asignavimus, remdamasi mažu 2010 m. biudžeto įvykdymo lygiu; tikisi, kad 2011 m. biudžeto vykdymas pagerės, ir nusprendė vėl įrašyti BP numatytas sumas;

VI skirsnis.Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

92.   pažymi, kad dėl kai kurių Tarybos pasiūlytų apribojimų iškiltų grėsmė svarbiausioms Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) funkcijoms ir gebėjimui vykdyti savo teisinius įsipareigojimus darbuotojų atžvilgiu; todėl nusprendžia į BP iš naujo įrašyti asignavimus, kuriais EESRK nariai galėtų naudotis vykdydami pagrindinę institucijos veiklą – valstybių narių pilietinės visuomenės organizacijoms suteikti galimybę reikšti savo nuomonę ES lygmeniu; apdairiai įvertinus infliaciją tai iš tiesų reiškia realų įšaldymą siekiant iš dalies atkurti biudžeto projekte numatytus darbuotojų atlyginimus ir išmokas tam, kad EESRK galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus darbuotojams, ir siekiant iš dalies atkurti biudžeto projekte numatytas vertimo žodžiu paslaugas, kad šių paslaugų mastas vėl būtų kaip 2009 m., nes atsižvelgiant į padidėjusią vertimo žodžiu paslaugų kainą, iš tiesų jų apimtis sumažėtų;

VII skirsnis.Regionų komitetas

93.   iš dalies nepritaria Tarybos atliktam lėšų sumažinimui; padidina pagal daug atitinkamų punktų sumažintas lėšas, nes Taryba asignavimus sumažino iki kur kas mažesnio lygio, negu 2010 m. ir 2011 m. biudžeto įvykdymas; todėl nusprendžia BP vėl įrašyti numatytas sumas tam, kad institucija galėtų išlaikyti 2011 m. politinės veiklos lygį;

VIII skirsnis.Europos ombudsmenas

94.   mano, kad šiai institucijai skirti asignavimai jau buvo labai sumažinti per pastaruosius dvejus metus; todėl daugelyje eilučių vėl įrašo biudžeto projekte numatytas sumas;

IX skirsnis.Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

95.   laikosi kitokios nuomonės nei Taryba ir pritaria dviejų papildomų nuolatinių etatų sukūrimui (1 AD9 ir 1 AD6) pagal Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno personalo planą, kadangi pagal SESV 16 straipsnį tai institucijai skiriamos naujos užduotys stebėti ir užtikrinti, kad visos ES institucijos ir įstaigos laikytųsi pagrindinių privatumo ir asmens duomenų apsaugos teisių; siekdamas laikytis teisinių įsipareigojimų, pritaria, kad direktoriaus pareigybė turi būti aukštesnė ir kad AD14 etatas turi būti pakeistas į AD15, nors bendras Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno institucijos etatų skaičius yra 43;

96.   dėl tos pačios priežasties nusprendė kitose eilutėse vėl įrašyti BP numatytas sumas;

X skirsnis.Europos išorės veiksmų tarnyba

97.   pažymi, kad EIVT, kaip naujai organizacijai, atstovaujančiai svarbiausiam Europos siekiui, reikėtų skirti pakankamai išteklių; turint tai mintyje, 2012 m. numatant darbuotojų atlyginimams skirtus asignavimus, būtina atsižvelgti į faktinį neužimtų postų skaičių 2011 m. rudenį; ragina EIVT ateityje stengtis riboti aukšto rango postų steigimą; yra įsitikinęs, kad vienas iš būdų tai pasiekti galėtų būti laipsniškas komandiruotų nacionalinių ekspertų pareigybių pakeitimas valstybių narių valstybės tarnautojams skirtomis nuolatinėmis pareigybėmis; pažymi, kad komandiruoti nacionaliniai ekspertai neįskaičiuojami į trečdalį AD pareigų grupės EIVT personalo, nežiūrint į tai, primena Tarybos sprendimą dėl EIVT struktūros ir veiklos, kuriame pažymima, kad „besibaigiant komandiruoto nacionalinio eksperto, perkelto į EIVT pagal 7 straipsnį, sutarčiai, atitinkama pareigybė taps laikinojo darbuotojo pareigybe, jeigu komandiruoto nacionalinio eksperto atliekamos pareigos atitinka pareigas, kurias paprastai atlieka AD lygio personalas, su sąlyga, kad reikiama pareigybė numatyta pagal etatų planą“; be to, pabrėžia, jog būtina skirti lėšų, kad būtų įvykdyti veiklos reikalavimai, susiję su nuosavų EIVT informacinių technologijų sistemų diegimu naujajame pastate;

98.  atkreipia dėmesį į gautus paaiškinimus, kuriuos EIVT pateikė 2011 m. rugsėjo 30 d. Biudžeto komiteto pirmininkui siųstame laiške, dėl ES pareigūnų skaičiaus personalo plane, atsižvelgiant į Vyriausiosios įgaliotinės-Komisijos pirmininko pavaduotojos įsipareigojimą; todėl nusprendžia atkurti EIVT personalo planą, kaip buvo siūloma Komisijos BP, ir yra įsitikinęs, kad visi su įdarbinimu ir ES delegacijos įsteigimu Jungtiniuose Arabų Emyratuose susiję atidėjiniai turėtų būti panaikinti;

99.   yra susirūpinęs dėl Tarybos pozicijos sumažinti 2012 m. EIVT BP numatytas lėšas iki +2,25 proc.; be to, atsižvelgdamas į bendrą finansinę padėtį, mano, kad lėšos turėtų būti didinamos apdairiai ir tik iš dalies pritaria EIVT prašymams;

100.   pritaria reikalaujamiems EIVT personalo plano pakeitimams, ypač kai jie susiję su delegacijų stiprinimu; vis dėlto toliau budriai stebės EIVT personalo sudėtį ir tai, ar laikomasi statutinio įsipareigojimo užtikrinti, kad ES pareigūnai sudarytų ne mažiau kaip 60 proc. EIVT AD pareigų grupės pareigūnų; reikalauja, kad EIVT reguliariai teiktų ataskaitas šiuo klausimu; pažymi, kad EIVT biudžeto reikmių padidėjimas yra kompetencijos, kuri anksčiau priklausė Tarybai ir Komisijai, perskyrimo ir nepakankamai įvertintų reikmių, pvz., su veiklos pradžia susijusių išlaidų, naujų įsipareigojimų ir užduočių, kurias šiuo metu vykdo Taryba ir Komisija, rezultatas;

o
o   o

101.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei kitoms atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms.

(1) OL L 163, 2007 6 23, p. 17.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0114.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0140.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0296.
(7) Įskaitant Taisomuosius biudžetus Nr. 1–3/2011.
(8) Žr., pvz., Parlamento 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu.


Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Norvegijos Karalystės bendradarbiavimo palydovinės navigacijos srityje susitarimo sudarymas ir laikinas taikymas ***
PDF 187kWORD 31k
2011 m. spalio 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Norvegijos Karalystės bendradarbiavimo palydovinės navigacijos srityje susitarimo sudarymo projekto (11114/2011 – C7-0184/2011 – 2011/0033(NLE))
P7_TA(2011)0462A7-0316/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11114/2011),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Norvegijos Karalystės bendradarbiavimo palydovinės navigacijos srityje susitarimo projektą (06647/2010),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 171 ir 172 straipsnius, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 8 dalį (C7-0184/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį, 90 straipsnio 7 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A7-0316/2011),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Norvegijos Karalystės parlamentams ir vyriausybėms.


Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos bendrijos susitarimas dėl GALILEO ir GPS palydovinių navigacijos sistemų skatinimo, suteikimo ir naudojimo ***
PDF 191kWORD 31k
2011 m. spalio 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių susitarimo dėl GALILEO ir GPS palydovinių navigacijos sistemų ir su jomis susijusių programų skatinimo, suteikimo ir naudojimo sudarymo projekto (11117/2011 – C7-0185/2011 – 2011/0054(NLE))
P7_TA(2011)0463A7-0332/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11117/2011),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių susitarimo dėl GALILEO ir GPS palydovinių navigacijos sistemų ir su jomis susijusių programų skatinimo, suteikimo ir naudojimo projektą (11575/2011),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 171 ir 172 straipsnius, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 8 dalį (C7-0185/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį, 90 straipsnio 7 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A7-0332/2011),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Jungtinių Amerikos Valstijų parlamentams ir vyriausybėms.


Bendroji mokesčių sistema, taikoma įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms *
PDF 344kWORD 48k
2011 m. spalio 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (nauja redakcija) (COM(2010)0784 – C7-0030/2011 – 2010/0387(CNS))
P7_TA(2011)0464A7-0314/2011

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis – nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2010)0784),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0030/2011),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 25 d. Teisės reikalų komiteto laišką Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0314/2011),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme be nurodytų pakeitimų kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų ir minėtųjų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas, ir su toliau pateikiamais pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 konstatuojamoji dalis
(9)  Kalbant apie nuolatines buveines, valstybėms narėms gali tekti pagal Sutarties principus ir atsižvelgiant į tarptautiniu mastu priimtas mokesčių taisykles nustatyti sąlygas bei teisines priemones apsaugoti nacionalines mokestines pajamas ir neleisti apeiti nacionalinius teisės aktus.
(9) kalbant apie nuolatines buveines, valstybėms narėms gali tekti pagal Sutarties principus ir atsižvelgiant į tarptautiniu mastu priimtinas mokesčių taisykles nustatyti sąlygas bei teisines priemones, siekiant apsaugoti nacionalines mokestines įplaukas ir neleisti apeiti nacionalinių teisės aktų bei išvengti kraštutinių per menko apmokestinimo arba atleidimo nuo mokesčių formų;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies a punktas
a) tokio pelno neapmokestina; arba
a) tokio pelno neapmokestina, jeigu dukterinės bendrovės valstybėje jis jau apmokestintas teisės aktais nustatytu pelno mokesčiu, kurio tarifas ne mažesnis kaip 70 % teisės aktais nustatytų pelno mokesčio tarifų, taikytinų valstybėse narėse, vidurkio; arba
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies b punktas
b) tokį pelną apmokestina, suteikdama patronuojančiai bendrovei ir jos nuolatinei buveinei teisę atskaityti iš priklausančio mokėti mokesčio sumos tą bendrovių pelno mokesčio dalį, kurią nuo to pelno sumokėjo dukterinė bendrovė ir žemesnės grandies dukterinė bendrovė, laikantis nuostatos, kad kiekvienos grandies bendrovė ir jos žemesnės grandies dukterinė bendrovė atitinka 2 straipsnyje pateiktas sąvokų apibrėžtis ir 3 straipsnyje numatytus reikalavimus, neviršijant atitinkamo priklausančio mokėti mokesčio sumos.
b) tokį pelną apmokestina teisės aktais nustatytu pelno mokesčiu, kurio tarifas ne mažesnis kaip 70 % teisės aktais nustatytų pelno mokesčio tarifų, taikytinų valstybėse narėse, vidurkio, suteikdama patronuojančiai bendrovei ir jos nuolatinei buveinei teisę atskaityti iš priklausančio mokėti mokesčio sumos tą bendrovių pelno mokesčio dalį, kurią nuo to pelno sumokėjo dukterinė bendrovė ir žemesnės grandies dukterinė bendrovė, laikantis nuostatos, kad kiekvienos grandies bendrovė ir jos žemesnės grandies dukterinė bendrovė atitinka 2 straipsnyje pateiktas sąvokų apibrėžtis ir 3 straipsnyje numatytus reikalavimus, neviršijant atitinkamo priklausančio mokėti mokesčio sumos.

(1) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.


Sąjungos metiniam biudžetui taikomos finansinės taisyklės ***I
PDF 1554kWORD 1858k
2011 m. spalio 26 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (COM(2010)0815 – C7-0016/2011 – 2010/0395(COD))(1)
P7_TA(2011)0465A7-0325/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1) 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento buvo keletą kartų iš esmės keičiamas. Reikia atlikti papildomus pakeitimus, kuriais būtų atsižvelgiama į Lisabonos sutartimi nustatytus pakeitimus, todėl siekiant aiškumo Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 turėtų būti pakeistas šiuo reglamentu.
(1) 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento buvo keletą kartų iš esmės keičiamas. Reikia atlikti papildomus pakeitimus, kuriais būtų atsižvelgiama į Lisabonos sutartimi nustatytus pakeitimus, todėl siekiant aiškumo Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 turėtų būti pakeistas šiuo reglamentu, kurį, kaip numatyta Lisabonos sutartyje, Europos Parlamentas ir Taryba bendrai priėmė laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 nustatyti biudžeto principai ir finansinės taisyklės, kurių turi būti laikomasi visuose įstatymo galią teisės aktuose ir kurių turi laikytis visos institucijos. Turi būti išlaikyti pagrindiniai to reglamento principai, sąvoka ir struktūra, taip pat pagrindinės biudžeto ir finansų valdymo taisyklės. Nukrypti nuo šių pagrindinių principų leidžiančias nuostatas reikėtų peržiūrėti ir kuo labiau supaprastinti, atsižvelgiant į jų tolesnį aktualumą, jų papildomą vertę Sąjungos metiniam biudžetui (toliau – biudžetas) ir į suinteresuotosioms šalims dėl jų tenkančią naštą. Būtina išlaikyti ir stiprinti pagrindinius finansų reformos elementus, t. y. finansų pareigūnų vaidmenį, kontrolės aspekto įtraukimą į veiklos tarnybų darbą, vidaus auditorius, veikla grindžiamą biudžeto sudarymą, apskaitos principų ir taisyklių, taip pat pagrindinių dotacijoms taikomų principų modernizavimą.
(2)  Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 nustatyti biudžeto principai ir finansinės taisyklės, kuriomis reglamentuojamas bendrojo biudžeto sudarymas ir įgyvendinimas, užtikrinamas patikimas ir veiksmingas valdymas, kontrolė ir Sąjungos finansinių interesų apsauga, taip pat didinamas skaidrumas, kurių turi būti laikomasi visuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose ir kurių turi laikytis visos institucijos. Turi būti išlaikyti pagrindiniai to reglamento principai, sąvoka ir struktūra, taip pat pagrindinės biudžeto ir finansų valdymo taisyklės. Nukrypti nuo šių pagrindinių principų leidžiančias nuostatas reikėtų persvarstyti ir kuo labiau supaprastinti, atsižvelgiant į jų tolesnį aktualumą, jų papildomą vertę Sąjungos metiniam biudžetui (toliau – biudžetas) ir į suinteresuotosioms šalims dėl jų tenkančią naštą. Būtina išlaikyti ir stiprinti pagrindinius finansų reformos elementus, t. y. finansų pareigūnų vaidmenį, kontrolės aspekto įtraukimą į veiklos tarnybų darbą, vidaus auditorius, veikla grindžiamą biudžeto sudarymą, apskaitos principų ir taisyklių, taip pat pagrindinių dotacijoms taikomų principų modernizavimą;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a) turėtų būti labiau supaprastintos ir suderintos su Sąjungos mokslinių tyrimų bendrosiomis programomis susijusios taisyklės ir procedūros, kaip nurodyta 2010 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo1 ir 2010 m. lapkričio 12 d. ekspertų grupės Septintosios bendrosios programos tarpinio vertinimo galutinėje ataskaitoje remiantis Sprendimo 1982/2006/EB 7 straipsnio 2 dalimi;
1 Priimti tekstai, P7_TA(2010)0401.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 apsiribota tik bendrųjų principų ir pagrindinių taisyklių, reglamentuojančių visą biudžeto sektorių, kuriam taikomos Sutartys, išdėstymu, tuo tarpu vykdymo nuostatos, siekiant, kad taisyklių hierarchija būtų aiškesnė ir būtų lengviau skaityti Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, buvo išdėstytos 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento11 įgyvendinimo taisykles. Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) Komisijai gali būti deleguoti įgaliojimai priimti bendro pobūdžio teisės aktus, kuriais papildomos arba iš dalies keičiamos neesminės įstatymo galią turinčių teisės aktų nuostatos. Todėl kai kurios Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 išdėstytos nuostatos turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą. Komisijos priimtos išsamios šio reglamento taikymo taisyklės turėtų apsiriboti tik techninėmis detalėmis ir įgyvendinimo procedūromis.
(5)  Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 apsiribota tik bendrųjų principų ir pagrindinių taisyklių, reglamentuojančių visą biudžeto sektorių, kuriam taikomos Sutartys, išdėstymu, tuo tarpu vykdymo nuostatos, siekiant, kad taisyklių hierarchija būtų aiškesnė ir būtų lengviau skaityti Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, buvo išdėstytos 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento11 įgyvendinimo taisykles. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnyje nurodyta, kad įstatymo galią turinčiu teisės aktu Komisijai gali būti deleguojami įgaliojimai priimti įstatymo galios neturinčius teisės aktus siekiant tik papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikras neesmines įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatas. Todėl kai kurios Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 išdėstytos nuostatos turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  Taisyklės, kuriomis reglamentuojamos iš išankstinio finansavimo gaunamos palūkanos, turėtų būti supaprastintos, nes dėl jų atsiranda pernelyg didelė administracinė našta tiek Sąjungos lėšų gavėjams, tiek Komisijos tarnyboms ir kyla nesusipratimų tarp Komisijos tarnybų ir veiklos vykdytojų bei partnerių. Siekiant supaprastinti taisykles, visų pirma taikomas dotacijų gavėjams, ir vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, prievolė iš išankstinio finansavimo uždirbti palūkanas ir tokias palūkanas susigrąžinti nebeturėtų būti taikoma. Tačiau turėtų būti galimybė įtraukti tokią prievolę į įgaliojimų perdavimo susitarimą, kad būtų galima pakartotinai panaudoti palūkanas, uždirbtas iš išankstinio programų, kurias valdo kai kurie įgaliotieji subjektai, finansavimo, arba jas susigrąžinti.
(8) taisyklės, kuriomis reglamentuojamos iš išankstinio finansavimo gaunamos palūkanos, turėtų būti supaprastintos, nes dėl jų atsiranda pernelyg didelė administracinė našta tiek Sąjungos lėšų gavėjams, tiek Komisijos tarnyboms ir kyla nesusipratimų tarp Komisijos tarnybų ir veiklos vykdytojų bei partnerių. Siekiant supaprastinti taisykles, visų pirma taikomas dotacijų gavėjams, ir vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, prievolė uždirbti palūkanas iš išankstinio finansavimo ir susigrąžinti tokias palūkanas turėtų būti nedelsiant panaikinta. Tačiau turėtų būti galimybė įtraukti tokią prievolę į įgaliojimų perdavimo susitarimą, kad būtų galima pakartotinai panaudoti palūkanas, uždirbtas iš išankstinio programų, kurias valdo kai kurie įgaliotieji subjektai, finansavimo, arba jas susigrąžinti;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  Pagal Sutartį reikalaujama, kad daugiametė finansinė programa būtų išdėstyta reglamentu. Todėl tam tikras 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos nuostatas būtina įtraukti į šį reglamentą. Siekiant visų pirma užtikrinti biudžetinę drausmę, būtina nustatyti daugiametės finansinės programos ir metinės biudžetinės procedūros ryšį. Būtina taip pat įtraukti nuostatas dėl Europos Parlamento ir Tarybos įsipareigojimo atsižvelgti į paskirtus įsipareigojimų asignavimus, numatytus pagrindiniuose struktūrinių veiksmų, kaimo plėtros ir Europos žuvininkystės fondo teisės aktuose.
(11) kadangi pagal Sutartį daugiametė finansinė programa bus išdėstyta reglamente ir reikės atitinkamai iš dalies pakeisti tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo, logiška tam tikras tarpinstitucinio susitarimo nuostatas įtraukti į šį reglamentą. Siekiant visų pirma užtikrinti biudžetinę drausmę, būtina nustatyti daugiametės finansinės programos ir metinės biudžetinės procedūros ryšį. Būtina taip pat įtraukti nuostatas dėl Europos Parlamento ir Tarybos įsipareigojimo atsižvelgti į paskirtus įsipareigojimų asignavimus, numatytus pagrindiniuose struktūrinių veiksmų, kaimo plėtros ir Europos žuvininkystės fondo teisės aktuose;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a) įplaukos, gautos iš nevalstybinių trečiųjų šalių siekiant teisėtų Sąjungos tikslų, pvz., kovojant su kontrabanda ir cigarečių padirbinėjimu (pvz., susitarimas „Phillip Morris“), turėtų būti laikomos asignuotosiomis įplaukomis, ypač kai tai yra susitarimų, sudarytų taikant alternatyvią ginčų sprendimų tvarką, rezultatas;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)   Kiek tai susiję su nuostatomis dėl proporcingumo, sąvoka „toleruotina klaidų rizika“ turėtų būti laikoma leidimus suteikiančio pareigūno atliekamo rizikos vertinimo dalimi. Institucijos turėtų galėti nutolti nuo 2 % reikšmingumo ribos, kurią taiko Audito Rūmai, kad padarytų išvadą dėl pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo. Toleruotinos rizikos lygiai yra tinkamesnis pagrindas biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai įvertinti Komisijos atliekamo rizikos valdymo kokybę. Todėl Europos Parlamentas ir Taryba turėtų nustatyti kiekvienos politikos srities toleruotinos klaidų rizikos lygį, atsižvelgdama į kontrolės sąnaudas ir naudą.
(16) siekiant įvertinti klaidų riziką, laikytis patikimo finansų valdymo principo ir vykdyti tinkamą kontrolę, taip pat imtis atitinkamų veiksmų, reikėtų taikyti valdymo priemonę, kuri rodytų klaidų riziką;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a) laikantis skaidrumo principo, kuris įtvirtintas SESV 15 straipsnyje, pagal kurį reikalaujama, kad visos institucijos veiktų kuo atviriau, turi būti užtikrinama, kad Sąjungos biudžeto įgyvendinimo srityje piliečiams būtų prieinama informacija apie tai, kur ir kokiais tikslais leidžiamos Sąjungos biudžeto lėšos. Tokia informacija skatina demokratines diskusijas, prisideda prie piliečių dalyvavimo Sąjungos sprendimų priėmimo procese ir stiprina institucijų kontrolę bei Sąjungos išlaidų priežiūrą. Šis tikslas turėtų būti pasiektas skelbiant (pageidautina, kad tam būtų naudojamos pažangios komunikacijos priemonės) atitinkamą informaciją, susijusią su galutiniais rangovais ir galutiniais Europos fondų lėšų gavėjais laikantis teisėto konfidencialumo ir saugumo, taip pat, kai tai susiję su fiziniais asmenimis, gerbiant jų teises į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą. Todėl institucijos turėtų taikyti atrankos metodą ir nepažeisti proporcingumo principo. Siekiant suteikti prasmingą informaciją sprendimai dėl jos skelbimo turėtų būti grindžiami atitinkamais kriterijais;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
23 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(23a) kai teikiamos labai mažos ar mažos vertės dotacijos, gali būti taikomos supaprastintos apskaitos ir leidimo išdavimo procedūros siekiant diegti į lėšų gavėją orientuotą požiūrį;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
23 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(23b) dotacijos taip pat gali būti suteikiamos pagrindinėse mokslinių tyrimų srityse, kai vykdant mokslinius tyrimus negalima pristatyti rezultatų;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
(24)  Patirtis su viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigomis (VPP), kurios pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnį oficialiai laikomos Sąjungos įstaigomis, rodo, kad reikia įtraukti papildomų alternatyvų, norint padidinti priemonių pasirinkimą, kad būtų įtrauktos įstaigos, kurių taisyklės lankstesnės ir kurias privačiojo sektoriaus partneriai galėtų lengviau taikyti nei tas, kurios taikomos Sąjungos institucijoms. Tokioms alternatyvoms turėtų būti taikomas netiesioginis valdymas. Alternatyva turėtų būti įstaiga, įsteigta remiantis pagrindiniu teisės aktu, kuriai taikomos finansinės taisyklės ir kuri turėtų atsižvelgti į principus, būtinus patikimam Sąjungos lėšų finansiniam valdymui užtikrinti. Šie principai turėtų būti priimti deleguotuoju reglamentu ir turėtų būti grindžiami tais principais, kurių turi laikytis trečiosios šalies subjektai, kuriems pavestos biudžeto vykdymo užduotys. Kita alternatyva turėtų būti įstaigų, kurias reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, VPP susitarimų vykdymas.
(24) patirtis su viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigomis (VPP), kurios pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnį oficialiai laikomos Sąjungos įstaigomis, rodo, kad reikia įtraukti papildomų alternatyvų, norint padidinti priemonių pasirinkimą, kad būtų įtrauktos įstaigos, kurių taisyklės lankstesnės ir kurias privačiojo sektoriaus partneriai galėtų lengviau taikyti nei tas, kurios taikomos Sąjungos institucijoms. Tokioms alternatyvoms turėtų būti taikomas netiesioginis valdymas. Alternatyva turėtų būti įstaiga, įsteigta remiantis pagrindiniu teisės aktu, kuriai taikomos finansinės taisyklės ir kuri turėtų atsižvelgti į principus, būtinus patikimam Sąjungos lėšų finansiniam valdymui užtikrinti. Šie principai turėtų būti priimti deleguotuoju reglamentu, dėl kurio turėtų būti konsultuojamasi su Europos Audito Rūmais, ir turėtų būti grindžiami tais principais, kurių turi laikytis trečiosios šalies subjektai, kuriems pavestos biudžeto vykdymo užduotys;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  Valstybių narių pagrindiniai kontrolės ir audito įsipareigojimai, kai jos netiesiogiai vykdo biudžetą pagal pasidalijamojo valdymo principą, kurie šiuo metu nustatyti tik konkretiems sektoriams taikomuose reglamentuose, SESV 317 straipsnio tikslais turėtų būti įtraukti į šį reglamentą. Todėl būtina įtraukti nuostatas, kuriomis išdėstoma nuosekli visų susijusių politikos sričių sistema, suderinta administracinė struktūra nacionaliniu lygmeniu, bendri toms struktūroms taikytini valdymo ir kontrolės įsipareigojimai, metinė valdymo patikinimo deklaracija su nepriklausoma audito nuomone ir metinė valstybių narių deklaracija, kuria jos prisiima joms pavestą atsakomybę už Sąjungos lėšų valdymą, finansinis sąskaitų patvirtinimas, Komisijos taikomi sustabdymo ir koregavimo mechanizmai. Išsamios nuostatos turėtų likti konkretiems sektoriams taikomuose reglamentuose.
(25) valstybių narių pagrindiniai kontrolės ir audito įsipareigojimai, kai jos netiesiogiai vykdo biudžetą pagal pasidalijamojo valdymo principą, kurie šiuo metu nustatyti tik konkretiems sektoriams taikomuose reglamentuose, SESV 317 ir 290 straipsnių tikslais turėtų būti įtraukti į šį reglamentą. Todėl būtina įtraukti nuostatas, kuriose išdėstoma nuosekli visų susijusių politikos sričių nacionaliniu lygmeniu suderintos administracinės struktūros sistema, kuri nesukuria jokių papildomų kontrolės organų, bet valstybėms narėms suteikia galimybę akredituoti įstaigas, kurioms pavedama panaudoti Sąjungos lėšas. Valstybės narės turėtų būti kompetentingos nuspręsti, kuris subjektas ar organizacija galėtų atlikti akredituotos institucijos funkcijas, kuri gali būti tokio pat administracinio lygmens, kaip akredituota įstaiga, ar kuri gali būti jau dabar atsakinga už kitų institucijų priežiūrą; tai neturėtų kliudyti valstybėms narėms pasirinkti bet kokią kitą struktūrą, jei tai atitinka šio reglamento nuostatas. Be to, bendri toms struktūroms taikytini valdymo ir kontrolės įsipareigojimai, metinė valdymo patikinimo deklaracija su nepriklausoma audito nuomone ir metinė valstybių narių deklaracija, kuria jos prisiima joms pavestą atsakomybę už Sąjungos lėšų valdymą, finansinis sąskaitų patvirtinimas, Komisijos taikomi sustabdymo ir koregavimo mechanizmai turėtų būti įtraukti į šį reglamentą siekiant sukurti nuoseklią teisėkūros sistemą, kuri taip pat padidintų bendrą teisinį tikrumą, kontrolės ir taisomųjų veiksmų efektyvumą, taip pat Sąjungos finansinių interesų apsaugą. Išsamios nuostatos turėtų likti konkretiems sektoriams taikomuose reglamentuose;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
33 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(33a) visi teisėkūros institucijai pateikiami pasiūlymų projektai turėtų būti suderinti su vartotojui patogiomis informacinėmis technologijomis (e. valdžia), taip pat reikėtų užtikrinti biudžeto valdymo procese gautų duomenų suderinamumą, ir visa tai turėtų padidinti veiksmingumą. Reikėtų numatyti bendrus duomenų, gaunamų elektroniniu formatu, perdavimo standartus. Siekiant įgyvendinti tuos tikslus reikėtų numatyti dvejų metų pereinamąjį laikotarpį nuo šio reglamento įsigaliojimo;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
38 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(38a) nustatyto dydžio sumos arba vienkartinės išmokos turėtų būti naudojamos tik savanorišku pagrindu ir tik tinkamais atvejais. Reikėtų išaiškinti naudojamą nustatyto dydžio sumų ir vienkartinių išmokų terminologiją;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
38 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(38b) reikėtų pateikti tolesnį naują reikalavimus atitinkančių išlaidų paaiškinimą arba pagrįstą apibrėžtį, nes tai padės laikytis visų – tiesioginių ir netiesioginių, pradinių ir galutinių tyrimų – išlaidų principo;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
43 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(43a) siekiant audituojamiems subjektams suteikti pakankamai laiko reaguoti į išvadas, kurias pateikė Audito Rūmai ir kurios gali turėti įtakos audituojamo subjekto galutinėms ataskaitoms ir (arba) pagrindinių operacijų teisėtumui ir tvarkingumui, Audito Rūmai užtikrina, kad apie visus šiuos faktus susijusiai institucijai ar įstaigai būtų pranešama laiku;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
44 konstatuojamoji dalis
(44)  Nuostatos, susijusios su laikinosiomis ir galutinėmis ataskaitomis, turėtų būti atnaujinamos, visų pirma siekiant nustatyti ataskaitų informaciją, kuri turi būti pateikiama su ataskaitomis, siunčiamomis Komisijos apskaitos pareigūnui konsolidavimo tikslais. Taip pat reikėtų pateikti nuorodą į vadovybės pareiškimo raštą, kurį iš biudžeto finansuojamos institucijos ir įstaigos prideda prie savo siunčiamų galutinių ataskaitų Audito Rūmams, ir į vadovybės pareiškimo raštą, pridedamą prie siunčiamų Sąjungos galutinių konsoliduotųjų ataskaitų. Galiausiai reikėtų nustatyti ankstesnį terminą, kad Audito Rūmai galėtų pateikti savo pastabas dėl institucijų, išskyrus Komisiją ir iš biudžeto finansuojamas įstaigas, laikinųjų ataskaitų, kad šios institucijos galėtų parengti savo galutines ataskaitas, atsižvelgdamos į Audito Rūmų pastabas.
(44) nuostatos, susijusios su laikinosiomis ir galutinėmis ataskaitomis, turėtų būti atnaujinamos, visų pirma siekiant nustatyti ataskaitų informaciją, kuri turi būti pateikiama su ataskaitomis, siunčiamomis Komisijos apskaitos pareigūnui konsolidavimo tikslais. Taip pat reikėtų pateikti nuorodą į vadovybės pareiškimo raštą, kurį iš biudžeto finansuojamos institucijos ir įstaigos prideda prie savo siunčiamų galutinių ataskaitų Audito Rūmams, ir į vadovybės pareiškimo raštą, pridedamą prie siunčiamų Sąjungos galutinių konsoliduotųjų ataskaitų. Galiausiai reikėtų nustatyti ankstesnį terminą, kad Audito Rūmai galėtų pateikti savo pastabas dėl institucijų, išskyrus Komisiją ir iš biudžeto finansuojamas įstaigas, laikinųjų ataskaitų, kad šios institucijos galėtų parengti savo galutines ataskaitas, atsižvelgdamos į Audito Rūmų pastabas. Siekiant užbaigti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą metais, einančiais po audituojamų finansinių metų, bus sukurta darbo grupė, kuri parengs pasiūlymą, kuriuo siekiama sutrumpinti šios procedūros laiką;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
45 konstatuojamoji dalis
(45)  Kalbant apie informaciją, kurią per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą turi pateikti Komisija, ji Europos Parlamentui ir Tarybai visų pirma turėtų pateikti Sąjungos finansų įvertinimo pranešimą, pagrįstą pasiektais rezultatais pagal SESV 318 straipsnį. Todėl į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos dėl tokio pranešimo remiantis kitais ataskaitų teikimo reikalavimais.
(45) kalbant apie informaciją, kurią per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą turi pateikti Komisija, ji Europos Parlamentui ir Tarybai visų pirma turėtų pateikti Sąjungos finansų įvertinimo pranešimą, pagrįstą pasiektais rezultatais pagal SESV 318 straipsnį. Todėl į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos dėl tokio pranešimo remiantis kitais ataskaitų teikimo reikalavimais. Į pranešimą visų pirma reikėtų įtraukti elementus apie personalo politikos pasiekimus lyčių aspektu;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
48 konstatuojamoji dalis
(48)  Kalbant apie specialiąsias nuostatas, susijusias su išorės veiksmų vykdymu, būtina jas pritaikyti, atsižvelgiant į siūlomus vykdymo metodų pakeitimus.
(48) kalbant apie specialiąsias nuostatas, susijusias su išorės veiksmų vykdymu, būtina jas pritaikyti, atsižvelgiant į siūlomus vykdymo metodų pakeitimus, ir pasiūlyti diferencijuotą metodą, kai Europos Sąjunga turi imtis veiksmų, atsakydama į humanitarines nelaimes, tarptautines krizes ar trečiosiose šalyse vykstant perėjimo prie demokratijos procesams;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
54 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(54a)  Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu.
Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
55 konstatuojamoji dalis
(55)  Šį reglamentą reikėtų peržiūrėti tik tuomet, kai būtina. Peržiūrą vykdant per dažnai, atsiranda neproporcingų sąnaudų, susijusių su administracinių struktūrų ir procedūrų pritaikymu prie naujų taisyklių. Be to, norint padaryti svarią išvadą, remiantis galiojančių taisyklių taikymu, laikotarpis gali būti per trumpas.
Išbraukta.

Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
56 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(56a) siekiant, kad šis reglamentas būtų aiškesnis, jį reikėtų papildyti sąrašu, kuriame būtų pateikiami visų straipsnių pavadinimai ir finansinių terminų žodynas;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnis
Šiame reglamente nustatomos Sąjungos metinio biudžeto (toliau – biudžetas) sudarymo ir vykdymo taisyklės bei ataskaitų pateikimo ir audito nuostatos.

1.  Šiame reglamente nustatomos Europos Sąjungos bendrojo biudžeto (toliau – biudžetas) sudarymo ir vykdymo taisyklės bei ataskaitų pateikimo ir audito nuostatos.
2.  Šiame reglamente:
– terminas „institucija“ reiškia Europos Parlamentą, Europos Vadovų Tarybą ir Tarybą, Europos Komisiją, Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir Europos Audito Rūmus, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, Regionų komitetą, Europos ombudsmeną, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną ir Europos išorės veiksmų tarnybą (toliau – EIVT);
  Europos centrinis bankas nelaikomas Sąjungos institucija.
Bet kokia nuoroda į „Sąjungą“ suprantama kaip nuoroda į Europos Sąjungą ir Europos atominės energijos bendriją.

Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnis
Visos kitų įstatymo galią turinčių teisės aktų nuostatos dėl biudžeto įplaukų ir išlaidų vykdymo privalo atitikti II antraštinėje dalyje nustatytus biudžeto principus.

Visos kitų įstatymo galią turinčių teisės aktų nuostatos dėl biudžeto įplaukų ir išlaidų vykdymo privalo atitikti šį reglamentą ir išsamias šio reglamento taikymo taisykles, nurodytas 199 straipsnyje minimame deleguotajame reglamente.

Šis reglamentas taikomas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai, Europos Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Europos Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos išorės veiksmų tarnybai (toliau – institucijos).

Bet kuriame pasiūlyme arba pasiūlymo pakeitime, pateiktame teisėkūros institucijai, aiškiai nurodomos nuostatos, kuriose yra nuo šio reglamento arba nuo pagal šį reglamentą priimtų deleguotųjų reglamentų leidžiančių nukrypti nuostatų, o atitinkamame visų tokių pasiūlymų aiškinamajame memorandume nurodomos konkrečios priežastys, pateisinančios tokias nukrypti leidžiančias nuostatas.

Šis reglamentas netaikomas Europos centriniam bankui.

Šis reglamentas taikomas su asignavimais, kurie biudžete numatyti Euratomo tiekimo agentūrai, susijusių administracinių išlaidų vykdymui.

Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a straipsnis (naujas)
2a straipsnis

Asmens duomenų apsauga

Šiuo reglamentas nepažeidžiami 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo reikalavimų.

Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalis
1.   Biudžetas yra dokumentas, kuris kiekvieniems finansiniams metams numato ir leidžia visas įplaukas ir išlaidas, laikomas būtinomis Sąjungai ir Europos atominės energijos bendrijai.
1.   Visos įplaukos ir išlaidos įtraukiamos į biudžetą ir jo priedus, įskaitant kiekvieniems finansiniams metams numatytas prognozes ir visas leidžiamas įplaukas ir išlaidas, laikomas būtinomis Sąjungai.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalis
2.  Sąjungos įplaukas ir išlaidas sudaro:
2.  Sąjungos įplaukas ir išlaidas sudaro:
a)  Sąjungos įplaukos ir išlaidos, įskaitant administracines išlaidas, kurias institucijoms numato Europos Sąjungos sutarties nuostatos dėl bendros užsienio ir saugumo politikos, ir veiklos išlaidos, reikalingos šių nuostatų įgyvendinimui, kai jos yra padengiamos iš biudžeto;
a)  Sąjungos įplaukos ir išlaidos;
b)  Europos atominės energijos bendrijos išlaidos ir įplaukos.
b) įplaukos ir išlaidos, susijusios su atitinkamo Europos plėtros fondo įgyvendinimu.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a. 2 dalyje nurodytos Sąjungos išlaidos apima:
a) administracines išlaidas, įskaitant išlaidas, kurios institucijoms numatytos Europos Sąjungos sutarties nuostatose dėl bendros užsienio ir saugumo politikos, ir veiklos išlaidas, reikalingas toms nuostatoms įgyvendinti, kai jos padengiamos iš biudžeto; ir
b) veiklos išlaidas, reikalingas toms nuostatoms įgyvendinti, kai jos padengiamos iš biudžeto, įskaitant susijusias papildomas išlaidas.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Biudžete įrašoma garantija Sąjungos sudarytoms skolinimosi ir skolinimo operacijoms valdant Europos finansinio stabilumo fondą, Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę ir mokėjimus į Išorės veiksmų garantijų fondą.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 4 dalis
4.  Palūkanos už lėšas, kurios yra Sąjungos nuosavybė, nėra mokėtinos Sąjungai, išskyrus atvejus, kai kitaip numatyta susitarimuose, sudarytuose su įgaliotaisiais subjektais, išvardytais 55 straipsnio 1 dalies b punkto ii–viii papunkčiuose, ir sprendimuose dėl dotacijos arba atitinkamuose susitarimuose, sudarytuose su gavėjais. Šiais atvejais tokios palūkanos pakartotinai panaudojamos atitinkamai programai arba susigrąžinamos.
4.  Palūkanos už lėšas, kurios yra Sąjungos nuosavybė, nėra mokėtinos Sąjungai, išskyrus atvejus, kai kitaip numatyta susitarimuose, sudarytuose su įgaliotaisiais subjektais, išvardytais 55 straipsnio 1 dalies b punkto ii–viii papunkčiuose. Tokiais atvejais tokios palūkanos pakartotinai panaudojamos atitinkamai programai ir įskaitomos atsižvelgiant į atitinkamo gavėjo teises arba, kai tai neįmanoma, nepraktiška arba neveiksminga, susigrąžinamos.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a straipsnis (naujas)
5a straipsnis

Termino pabaiga

1.  Dienomis nurodytas terminas pasibaigia pasibaigus paskutinei laikotarpio dienai.
2.  Jei terminas nurodytas savaitėmis, mėnesiais ar laikotarpiu, apimančiu daugiau negu vieną mėnesį t.y. metus, pusę metų, ketvirtį − jis baigiasi pasibaigus paskutinės savaitės arba paskutinio mėnesio dienai, kuri pagal pavadinimą arba skaičių atitinka dieną, kurią įvyksta tam tikras įvykis ar yra tam tikras laiko momentas.
3.  Jei mėnesiais nurodyto laikotarpio paskutinį mėnesį nėra dienos, kurią jis turėtų baigtis, laikotarpis baigiasi pasibaigus paskutinei to mėnesio dienai.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
5 b straipsnis (naujas)
5b straipsnis

Termino pratęsimas

Jei terminas pratęsiamas, naujas terminas skaičiuojamas nuo ankstesnio termino pabaigos.

Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
5 c straipsnis (naujas)
5c straipsnis

Sekmadieniai ir švenčių dienos. Šeštadieniai

Jei veiksmas turi būti atliekamas konkrečią dieną arba per tam tikrą terminą ir jei konkreti diena ar paskutinė termino diena yra sekmadienis, oficialiai pripažinta švenčių diena arba šeštadienis, tokia diena pakeičiama artimiausia darbo diena.

Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)
aa) arba, pagrįstais atvejais sumos už dar nebaigtus pastatų projektus pagal 195 straipsnio 3 dalį, jei asignavimų skyrimo procedūros parengiamieji etapai dar nebaigti gruodžio 31 d. ir šios sumos reikalingos, kad būtų sudarytos sąlygos tolesniems darbams vykdyti arba skolai iš anksto grąžinti; tos sumos gali būti panaudotos iki kitų metų gruodžio 31 d.; ir
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)
ba) atitinkamos sumos iš nuosavų išteklių sistemos;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 4 dalis
4.  Nediferencijuotieji asignavimai, atitinkantys iki finansinių metų pabaigos tinkamai prisiimtus įsipareigojimus, automatiškai perkeliami tik į kitus finansinius metus.
4.  Nediferencijuotieji asignavimai, atitinkantys iki finansinių metų pabaigos tinkamai prisiimtus įsipareigojimus, automatiškai perkeliami tik į kitus finansinius metus. Į kitus finansinius metus taip pat perkeliami panaikinti ir nepanaudoti asignavimai (įsipareigojimai ir mokėjimai), neįrašyti į 2 ir 3 dalis, taip pat turimos, nepanaudotos maržos, numatytos iki Daugiametės finansinės programos kiekvienos išlaidų kategorijos viršutinės ribos, kurios sudaro bendrą DFP maržą ir kitais finansiniais metais turi būti paskirstomos įvairioms išlaidų kategorijoms, atsižvelgiant į pagal jas numatytus poreikius.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 6 dalis
6.  Nepažeidžiant 10 straipsnio nuostatų, asignavimų, įrašytų į rezervą, ir asignavimų personalo išlaidoms perkelti negalima.
6.  Nepažeidžiant 10 straipsnio nuostatų, asignavimų, įrašytų į rezervą, ir asignavimų personalo išlaidoms perkelti negalima. Taikant šį straipsnį personalo išlaidos apima institucijų, kurioms taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, narių ir darbuotojų atlyginimus ir kitas išmokas.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a straipsnis (naujas)
9a straipsnis

Nepanaudotų asignavimų perkėlimas į kitą laikotarpį

Biudžeto valdymo institucijos sprendimu, nepanaudoti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai, taip pat panaikinti N metų asignavimai, vykdant metinę biudžeto sudarymo procedūrą gali būti perkeliami į N+1 metų biudžetą arba į kurių nors tolesnių metų biudžetą.

Anksčiau nei N metų spalio 1 d. Komisija biudžeto valdymo institucijai pateikia N metų nepanaudotų ir panaikintų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų prognozę.

Abi biudžeto valdymo institucijos galiausiai nurodo, kaip paskirstyti nepanaudotus asignavimus N+1 metų ar netgi vėlesnių metų biudžete.

Sprendimą kartu priima abi biudžeto valdymo institucijos laikydamosi SESV 314 straipsnyje nustatytos procedūros.

Nepanaudoti ir panaikinti asignavimai įrašomi į vieną iš biudžetų ir viršija numatytas viršutines Daugiametės finansinės programos ribas.

Nepanaudoti ir panaikinti asignavimai gali būti skiriami arba konkrečiai programai, arba įrašomi į negalutinį skyrių. Šiuo atveju išteklių iš valstybių narių bus reikalaujama tik po to, kai biudžeto valdymo institucija priims sprendimą dėl konkrečios lėšų paskirties.

Daugiametės finansinės programos maržos perkėlimas į kitą laikotarpį

Tuo atveju, kai priėmus metinį biudžetą iki visų finansinėje programoje numatytų viršutinių ribų paliekamos maržos, biudžeto valdymo institucija gali nuspręsti, kol neužbaigta biudžeto procedūra, nepanaudotas maržas perkelti į bet kurią vienų iš tolesnių daugiametės finansinės programos metų viršutinę ribą. Bendra Daugiametės finansinės programos suma lieka nepakitusi.

Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 3 dalis
3.  Jei to reikia Sąjungos veiklai tęsti ir valdymo poreikiams tenkinti, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali leisti viršyti įsipareigojimus ir mokėjimus, kuriuos automatiškai galima naudoti pagal 1 ir 2 dalis, dviem arba daugiau laikinųjų dvyliktųjų dalių. Ji nedelsdama Europos Parlamentui perduoda sprendimą suteikti leidimą.
3.  Jei to reikia Sąjungos veiklai tęsti ir valdymo poreikiams tenkinti, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali leisti viršyti įsipareigojimus ir mokėjimus, kuriuos automatiškai galima naudoti pagal 1 ir 2 dalis, viršijant vieną laikinąją dvyliktąją dalį, bet neviršijant dviejų laikinųjų dvyliktųjų dalių. Ji nedelsdama Europos Parlamentui perduoda sprendimą suteikti leidimą.
Sprendimas įsigalioja praėjus trisdešimčiai dienų po jo priėmimo, jei per tas trisdešimt dienų Europos Parlamentas jį sudarančių narių balsų dauguma nenusprendžia tų išlaidų sumažinti.

Sprendimas įsigalioja praėjus trisdešimčiai dienų po jo priėmimo, jei per tą laikotarpį Europos Parlamentas visų jį sudarančių narių balsų dauguma nenusprendžia tų išlaidų sumažinti.

Jei Europos Parlamentas nusprendžia tas išlaidas sumažinti, Taryba peržiūri sprendimą suteikti leidimą, atsižvelgdama į Europos Parlamento patvirtintą sumą.

Jei Europos Parlamentas nusprendžia tas išlaidas sumažinti, taikoma ta sumažinta suma.

Papildomos dvyliktosios dalys skiriamos visos ir nedalijamos.

Jei konkrečiam skyriui dviejų pagal šio straipsnio pirmą pastraipą skirtų laikinų dvyliktųjų dalių nepakanka padengti išlaidoms, kurios yra būtinos siekiant išvengti Sąjungos veiklos, kuriai taikomas atitinkamas skyrius, tęstinumo pertrūkio, išimties tvarka gali būti duotas leidimas viršyti asignavimų sumą, įrašytą į praėjusių finansinių metų biudžeto atitinkamą skyrių. Biudžeto valdymo institucija sprendžia laikydamasi šioje dalyje nurodytos tvarkos. Vis dėlto jokiomis aplinkybėmis negalima viršyti bendros visų asignavimų sumos, numatytos pagal praėjusių finansinių metų biudžetą.

Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnis
Finansinių metų likutis

Biudžeto likučio perkėlimas

1.  Kiekvienų finansinių metų likutis įrašomas į kitų finansinių metų biudžetą kaip įplaukos perviršio atveju arba kaip mokėjimų asignavimai deficito atveju.
1.  Kiekvienų finansinių metų likutis atlikus perkėlimus pagal 9 ir 10 straipsnius įrašomas į kitų finansinių metų biudžetą kaip papildomos įplaukos perviršio atveju arba kaip mokėjimų asignavimai tik deficito atveju, griežtai laikantis Tarybos sprendimo dėl nuosavųjų išteklių 7 straipsnio, neįskaitant beveik savaiminio valstybių narių įnašų į Sąjungos biudžetą pritaikymo.
2.  Apskaičiuota tokių įplaukų arba mokėjimų asignavimų suma įrašoma į biudžetą biudžetinės procedūros metu ir taisomajame rašte, kuris pateikiamas pagal 35 straipsnį. Jie parengiami pagal Tarybos reglamentą, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas dėl Sąjungos nuosavų išteklių sistemos.
2.  Apskaičiuota tokių įplaukų arba mokėjimų asignavimų suma įrašoma į biudžetą biudžetinės procedūros metu ir taisomajame rašte, kuris pateikiamas pagal 35 straipsnį.
3.  Pateikus kiekvienų finansinių metų ataskaitas, bet koks neatitikimas apskaičiuotoms sumoms įrašomas į kitų finansinių metų biudžetą parengiant taisomąjį biudžetą, skirtą tik tam neatitikimui. Tokiu atveju taisomojo biudžeto projektas turi būti pateiktas Komisijai per 15 dienų nuo laikinųjų ataskaitų pateikimo dienos.
3.  Pateikus kiekvienų finansinių metų sąskaitas, bet koks neatitikimas apskaičiuotoms sumoms įrašomas į kitų finansinių metų biudžetą parengiant taisomąjį biudžetą, skirtą tik tam neatitikimui, o, perviršio atveju, atitinkamiems papildomiems asignavimams. Taisomojo biudžeto projektas turi būti pateiktas Komisijai per 45 dienas nuo laikinųjų ataskaitų pateikimo dienos.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a straipsnis (naujas)
15a straipsnis

Mokėjimų ir įsipareigojimų rezervas

Perviršis ir nepanaudoti dabartinės daugiametės finansinės programos ankstesnių biudžeto metų įsipareigojimai, taip pat panaikinti įsipareigojimai turi būti įrašomi į mokėjimų ir įsipareigojimų rezervą.

Šis rezervas visų pirma turi būti naudojamas bet kokiems papildomiems ir (arba) nenumatytiems poreikiams, taip pat bet kokiam neigiamam rezervui kompensuoti taikant 44 straipsnyje nustatytą tvarką.

Komisijai pateikus pasiūlymą, sprendimą panaudoti šį rezervą kartu priima abi biudžeto valdymo institucijos.

Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnis
Daugiametė finansinė programa ir biudžetas sudaromi ir vykdomi eurais, sąskaitos pateikiamos eurais.

Daugiametė finansinė programa ir biudžetas sudaromi ir vykdomi eurais, sąskaitos pateikiamos eurais.

Tačiau pinigų srautų, nurodytų 65 straipsnyje, tikslais apskaitos pareigūnas, o avansinių sąskaitų atveju – avansinių mokėjimų administratoriai, Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (toliau – EIVT) administracinio valdymo reikmėms – atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas įgaliojamas vykdyti operacijas nacionalinėmis valiutomis, kaip nustatyta 199 straipsnyje nurodytame deleguotajame reglamente.

Tačiau pinigų srautų, nurodytų 65 straipsnyje, tikslais apskaitos pareigūnas, o avansinių sąskaitų atveju – avansinių mokėjimų administratoriai, Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos administracinio valdymo reikmėms – atsakingas leidimus išduodantis pareigūnas įgaliojamas vykdyti operacijas nacionalinėmis valiutomis, kaip nustatyta 199 straipsnyje nurodytame deleguotajame reglamente.

Tokių valiutų operacijų rezultatai nurodomi atskiroje atitinkamos institucijos sąskaitų išlaidų kategorijoje; tai mutatis mutandis taikoma 196b straipsnyje nurodytoms įstaigoms.

Imdamasi tinkamų priemonių Komisija užtikrina, kad valiutų svyravimai bent kas mėnesį būtų kompensuojami mokant Sąjungos darbuotojų atlyginimus ir kitas išmokas siekiant užtikrinti vienodą operacijų eurais ir atlyginimų, kurie turi būti mokami kitomis valiutomis, vertinimą. Jų apskaičiavimas paremtas euro keitimo kursu (InforEuro).

Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 2 dalies e a punktas (naujas)
ea) konkurencijos srityje skirtos sankcijos, kitos sankcijos ir sumos, gaunamos išsprendus ginčus neteismine tvarka, sudarius susitarimus ar kitas panašias sutartis su bet kokia nevalstybine trečiąja šalimi arba šiai šaliai sumokėjus vienkartinę įmoką;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 2 dalies antra pastraipa (nauja)
Vis dėlto b punkte nurodytu atveju įsipareigojimų asignavimai gali būti panaudoti valstybei narei pasirašius eurais išreikštą susitarimą dėl įnašo. Tai netaikoma 173 straipsnio 2 dalyje ir 175 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams.

Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 3 dalis
3.  Vidaus asignuotąsias įplaukas sudaro:
3.  Vidaus asignuotąsias įplaukas sudaro:
a) iš trečiųjų šalių už jų prašymu pateiktas prekes, suteiktas paslaugas arba atliktą darbą gautos įplaukos;
a) iš trečiųjų šalių už jų prašymu pateiktas prekes, suteiktas paslaugas arba atliktą darbą gautos įplaukos;
b) įplaukos, gautos už parduotas transporto priemones, įrangą, prietaisus, medžiagas ir mokslinius bei techninius aparatus, kurie keičiami kitais arba šalinami iš apyvartos visiškai nurašius jų buhalterinę vertę;
b) įplaukos, gautos už parduotas transporto priemones, įrangą, prietaisus, medžiagas ir mokslinius bei techninius aparatus, kurie keičiami kitais arba šalinami iš apyvartos visiškai nurašius jų buhalterinę vertę;
c) įplaukos iš grąžinamų klaidingai išmokėtų sumų;
c) įplaukos iš grąžinamų neteisingai išmokėtų sumų pagal 77 straipsnį;
ca) įplaukos, gautos iš palūkanų, gaunamų iš išankstinio finansavimo, pagal 5 straipsnį;
d) įplaukos už kitiems departamentams, institucijoms arba įstaigoms pateiktas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktą darbą, įskaitant kitų institucijų arba įstaigų atlyginamus jų vardu išmokėtus komandiruotpinigius;
d) įplaukos už kitiems departamentams, institucijoms arba įstaigoms pateiktas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktą darbą, įskaitant kitų institucijų arba įstaigų atlyginamus jų vardu išmokėtus komandiruotpinigius;
e) gautos draudimo išmokos;
e) gautos draudimo išmokos;
f) įplaukos iš pardavimo, patalpų nuomos arba kitokios sutarties dėl teisių, susijusių su nekilnojamuoju turtu;
f) įplaukos iš pardavimo, patalpų nuomos, kompensavimo arba kitokios sutarties dėl teisių, susijusių su nekilnojamuoju turtu;
g) įplaukos iš leidinių ir filmų, įskaitant leidinius elektronine forma, pardavimo.
g) įplaukos iš leidinių ir filmų, įskaitant leidinius elektronine forma, pardavimo.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Visos Komisijai individualiai dovanojamos lėšos, kurių suma viršija 999 EUR, arba vieno paramos teikėjo bendra dovanotų lėšų suma, viršijanti minėtą ribą bet kuriais metais, bus atsekama naudojantis tam skirta interneto svetaine.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 1 dalis
1. 199 straipsnyje nurodytame deleguotajame reglamente gali būti numatyti atvejai, kai atitinkamos įplaukos gali būti išskaičiuotos iš gautų mokėjimo prašymų, kurie toliau perduodami, kad pagal juos būtų išmokėta grynoji suma.
1.   Iš mokėjimo prašymų, kurie paskui bus perduoti grynajai sumai apmokėti, gali būti išskaitoma:
a) sankcijos, paskirtos viešųjų pirkimų sutarčių šalims arba dotacijų gavėjams;
b) nuolaidos, grąžinimai ir kompensacijos pagal atskiras sąskaitas ir išlaidų ataskaitas;
c) palūkanos, gautos už išankstinį finansavimą;
d) skirtumas, susidaręs dėl neteisėtai išmokėtų sumų.
Pirmos pastraipos d punkte nurodytas skirtumas, susidaręs dėl neteisėtai išmokėtų sumų, gali būti tiesiogiai išskaitomas iš naujo to paties tipo mokėjimo tam pačiam gavėjui pagal tą patį skyrių, straipsnį ir už tuos pačius finansinius metus, kuriais buvo išmokėta per didelė suma, ir dėl kurių atsiranda tarpiniai mokėjimai arba likučių išmokėjimai.

Pirmos pastraipos c ir d punktuose nurodytoms sumoms taikomos Sąjungos apskaitos taisyklės.

Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 dalis
1.  Asignavimai skiriami konkretiems tikslams pagal antraštinę dalį ir skyrių; skyriai toliau dalijami į straipsnius ir punktus.
1.  Asignavimai skiriami konkretiems tikslams pagal antraštines dalis ir skyrius; skyriai toliau dalijami į straipsnius ir punktus. Asignavimai veiklai ir investicijoms pateikiami atskirai.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija gali savarankiškai perkelti asignavimus jai skirto biudžeto skirsnyje, kaip nurodyta 23 straipsnyje, arba prašyti biudžeto valdymo institucijos patvirtinti asignavimų perkėlimą 24 straipsnyje nurodytais atvejais.
2.  Komisija gali perkelti asignavimus jai skirto biudžeto skirsnyje, kaip nurodyta 23 straipsnyje, arba Komisija ar kitos institucijos gali prašyti biudžeto valdymo institucijos patvirtinti asignavimų perkėlimą 24 straipsnyje nurodytais atvejais.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 3 dalis
3.  Asignavimai gali būti perkelti tik į biudžeto eilutes, į kurias biudžete leidžiama įrašyti asignavimus arba kuriose yra simbolinis įrašas „pro memoria“.
Išbraukta.

Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 4 dalis
4.  Asignavimai, atitinkantys asignuotąsias įplaukas, gali būti perkelti tik tuo atveju, jei tokios įplaukos yra naudojamos tai paskirčiai, kuriai jos yra skirtos.
Išbraukta.

Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 3 dalis
3.  Visos institucijos, išskyrus Komisiją, gali pasiūlyti biudžeto valdymo institucijai tos institucijos biudžeto skirsnyje perkelti asignavimus iš vienos antraštinės dalies į kitą viršijant 10 % asignavimų tiems finansiniams metams, kurie nurodyti eilutėje, iš kurios perkeliami asignavimai. Tokiems asignavimų perkėlimams taikoma 24 straipsnyje nustatyta tvarka.
3.  Visos institucijos, išskyrus Komisiją, gali pasiūlyti biudžeto valdymo institucijai tos institucijos biudžeto skirsnyje perkelti asignavimus iš vienos antraštinės dalies į kitą viršijant 15 % asignavimų tiems finansiniams metams, kurie nurodyti eilutėje, iš kurios perkeliami asignavimai. Tokiems asignavimų perkėlimams taikoma 24 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pakeitimai 54, 262, 267 ir 268
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnis
1.  Komisija jai skirtame biudžeto skirsnyje gali savarankiškai:
1.  Komisija jai skirtame biudžeto skirsnyje gali:
a) perkelti įsipareigojimų asignavimus kiekviename skyriuje;
a) perkelti įsipareigojimų asignavimus kiekviename skyriuje;
b) perkelti mokėjimų asignavimus kiekvienoje antraštinėje dalyje;
b) perkelti mokėjimų asignavimus kiekvienoje antraštinėje dalyje iš anksto pranešus Parlamentui ir Tarybai, jei per tris savaites nė viena iš šių institucijų neprieštarauja perkėlimui;
c) perkelti asignavimus personalo ir administracinėms išlaidoms, kurios bendros kelioms antraštinėms dalims, iš vienos antraštinės dalies į kitą;
c) perkelti asignavimus personalo ir administravimo išlaidoms iš vienos antraštinės dalies į kitą ne daugiau kaip 15 % asignavimų tais metais, kurie nurodyti eilutėje, iš kurios perkeliami asignavimai, ir ne daugiau kaip 30 % asignavimų tais metais, kurie nurodyti eilutėje, į kurią jie perkeliami;
(d) perkelti asignavimus veiklos išlaidoms iš vieno skyriaus į kitą toje pačioje antraštinėje dalyje, neviršydama 10 % visų asignavimų tiems finansiniams metams, parodytų eilutėje, iš kurios perkeliama.
(d) perkelti asignavimus veiklos išlaidoms iš vieno skyriaus į kitą toje pačioje antraštinėje dalyje, neviršydama 15 % visų asignavimų tiems finansiniams metams, parodytų eilutėje, iš kurios perkeliama.
Likus trims savaitėms iki asignavimų perkėlimų, nurodytų pirmos pastraipos b punkte, Komisija apie savo ketinimą atlikti tuos perkėlimus praneša biudžeto valdymo institucijai. Jei per šį trijų savaičių laikotarpį viena iš biudžeto valdymo institucijų nurodo tinkamai pagrįstas priežastis, taikoma 24 straipsnyje nustatyta tvarka.

2.  Komisija gali priimti sprendimus dėl šių asignavimų perkėlimo jai skirtame biudžeto skirsnyje iš vienos antraštinės dalies į kitą, jeigu ji iš karto praneša biudžeto valdymo institucijai apie savo sprendimą:
2.  Komisija gali priimti sprendimus jai skirtame biudžeto skirsnyje iš vienos antraštinės dalies į kitą perkelti
a) perkelti asignavimus iš 43 straipsnyje nurodytos antraštinės dalies „Atidėjiniai“, kur nustatoma vienintelė rezervo panaudojimo sąlyga – priimti pagrindinį teisės aktą pagal SESV 294 straipsnyje numatytą įprastą teisėkūros procedūrą;
asignavimus iš 43 straipsnyje nurodytos antraštinės dalies „Atidėjiniai“, kur nustatoma vienintelė rezervo panaudojimo sąlyga – priimti pagrindinį teisės aktą pagal SESV 294 straipsnyje numatytą įprastą teisėkūros procedūrą, jeigu ji iš karto praneša biudžeto valdymo institucijai apie savo atlikti tuos perkėlimus.
b) tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais, kai tarptautinės humanitarinės nelaimės ir krizės įvyksta po biudžetinių metų gruodžio 1 d., Komisija gali perkelti nepanaudotus daugiametės finansinės programos 4 išlaidų kategorijos biudžeto antraštinėse dalyse turimus einamųjų biudžetinių metų biudžeto asignavimus į biudžeto antraštines dalis, susijusias su krizių valdymo pagalba ir humanitarinės pagalbos operacijomis.
2a.  Tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais, kai tarptautinės humanitarinės nelaimės ir krizės įvyksta po biudžetinių metų gruodžio 1 d., Komisija gali perkelti nepanaudotus daugiametės finansinės programos 4 išlaidų kategorijos biudžeto antraštinėse dalyse turimus einamųjų biudžetinių metų biudžeto asignavimus į biudžeto antraštines dalis, susijusias su krizių valdymo pagalba ir humanitarinės pagalbos operacijomis.
Perkėlusi arba panaudojusi tokius kitų finansinių metų asignavimus, Komisija nedelsdama praneša apie tai abiem biudžeto valdymo institucijoms.

2b.  Informaciją, pagrindžiančią perkėlimą, Komisija gali pateikti tarnybų darbo dokumente.
2c.  Komisija biudžeto valdymo institucijai gali pasiūlyti kitus perkėlimus jai skirtame biudžeto skirsnyje, nei nurodyti šio straipsnio 1 dalyje.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio pavadinimas
Biudžeto valdymo institucijai pateikiami Komisijos pasiūlymai dėl perkėlimų

Biudžeto valdymo institucijai pateikiami institucijų pasiūlymai dėl perkėlimų

Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 1 dalis
1.   Komisija pateikia pasiūlymą dėl perkėlimųvienu metu Europos Parlamentui ir Tarybai.
1.   Institucijos pateikia savo pasiūlymustuo pačiu metu abiem biudžeto valdymo institucijoms.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 2 dalis
2.  Sprendimus dėl asignavimų perkėlimo, numatytus 3–6 dalyse, priima biudžeto valdymo institucija, išskyrus atvejus, kai antros dalies I antraštinėje dalyje yra numatyta kitaip.
2.  Sprendimus dėl asignavimų perkėlimo, numatytus 3, 4 ir 6 dalyse, priima biudžeto valdymo institucija, išskyrus atvejus, kai antros dalies I antraštinėje dalyje yra numatyta kitaip.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 3 dalis
3.  Išskyrus skubos atvejus, Taryba (kvalifikuota balsų dauguma) ir Europos Parlamentas dėl Komisijos pasiūlymo sprendimą priima per šešias savaites nuo tos dienos, kai abi institucijos gavo joms pateiktą pasiūlymą dėl atitinkamo perkėlimo.
3.  Išskyrus tinkamai pagrįstus skubos atvejus, Taryba (kvalifikuota balsų dauguma) ir Europos Parlamentas sprendimą dėl institucijos pasiūlymo priima per šešias savaites nuo tos dienos, kai abi institucijos gavo joms pateiktą pasiūlymą dėl atitinkamo perkėlimo.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 4 dalis
4.  Pasiūlymui dėl perkėlimo pritariama, jeigu per šešių savaičių laikotarpį:
4.  Pasiūlymas dėl perkėlimo patvirtinamas, jeigu per šešių savaičių laikotarpį:
(a) jam pritaria Europos Parlamentas ir Taryba;
jam pritaria abi biudžeto valdymo institucijos;
(b) jam pritaria Europos Parlamentas arba Taryba, o kita institucija nesiima veiksmų; arba
jam pritaria viena iš biudžeto valdymo institucijų, o kita nesiima veiksmų; arba
(c)  Europos Parlamentas ir Taryba nesiima veiksmų arba nepriima sprendimo, kuris prieštarautų Komisijos pasiūlymui.
– abi biudžeto valdymo institucijos nesiima veiksmų arba nepriima sprendimo, kuris prieštarautų pasiūlymui dėl perkėlimo.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 5 dalis
5. 4 punkte nurodytas šešių savaičių laikotarpis sutrumpinamas iki trijų savaičių, nebent Europos Parlamentas arba Taryba paprašo kitaip, jeigu:
Išbraukta.

a) perkeliama suma sudaro mažiau kaip 10 % eilutės, iš kurios atliekamas perkėlimas, sumos ir neviršija 5 mln. EUR;
b) perkeliami tik mokėjimų asignavimai ir visa perkėlimo suma neviršija 100 mln. EUR.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 6 dalis
6.  Jeigu Europos Parlamentas arba Taryba iš dalies pakeitė perkėlimą, o kita institucija jį patvirtino arba nesiėmė veiksmų, arba jeigu Europos Parlamentas ir Taryba iš dalies pakeitė perkėlimą, patvirtinta laikoma mažesnė iš Europos Parlamento arba Tarybos patvirtintų sumų, nebent Komisija atsiimtų pasiūlymą.
6.  Jeigu viena iš dviejų biudžeto valdymo institucijų iš dalies pakeitė perkėlimą, o kita jį patvirtino arba nesiėmė veiksmų, arba jeigu abi biudžeto valdymo institucijos iš dalies pakeitė perkėlimą, patvirtinta laikoma mažesnė iš Europos Parlamento arba Tarybos patvirtintų sumų, nebent institucija atsiimtų pasiūlymą.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
24 a straipsnis (naujas)
24a straipsnis

Specialios perkėlimo taisyklės

1.  Asignavimai gali būti perkelti tik į biudžeto eilutes, į kurias biudžete leidžiama įrašyti asignavimus arba kuriose yra simbolinis įrašas „pro memoria“.
2.  Asignavimai, atitinkantys asignuotąsias įplaukas, gali būti perkelti tik tuo atveju, jei tokios įplaukos yra naudojamos tai paskirčiai, kuriai jos numatytos.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 2 dalis
2.  Sprendimus dėl asignavimų perkėlimų, kuriais leidžiama panaudoti neatidėliotinos pagalbos rezervą, priima biudžeto valdymo institucija remdamasi Komisijos pasiūlymu arba Komisija, neviršydamos 10 % asignavimų tiems metams, kurie nurodyti eilutėje, iš kurios perkeliami asignavimai.
2.  Sprendimus dėl asignavimų perkėlimų, kuriais leidžiama panaudoti neatidėliotinos pagalbos rezervą, priima biudžeto valdymo institucija remdamasi Komisijos pasiūlymu. Dėl kiekvienos atskiros operacijos turi būti pateiktas atskiras pasiūlymas. .
Taikoma 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Jei Komisijos pasiūlymui nepritaria Europos Parlamentas ir Taryba ir nėra surandama bendra pozicija dėl šio rezervo panaudojimo, Europos Parlamentas ir Taryba susilaiko nuo veiksmų dėl Komisijos pasiūlymo dėl perkėlimų.

Taikoma 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Jei Komisijos pasiūlymui nepritaria abi biudžeto valdymo institucijos ir nepavyksta surasti bendros pozicijos dėl šio rezervo panaudojimo, abi biudžeto valdymo institucijos susilaiko nuo veiksmų dėl Komisijos pasiūlymo atlikti perkėlimą.

Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 3 dalis
3.  Visiems biudžete numatytiems veiklos sektoriams nustatomi konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs ir nurodyto laikotarpio tikslai. Šių tikslų vykdymas stebimas pagal kiekvienos veiklos rodiklius, o lėšas naudojančios institucijos biudžeto valdymo institucijai teikia informaciją. Tokia informacija teikiama kasmet ne vėliau kaip kartu su biudžeto projekto dokumentais.
3.  Visiems biudžete numatytiems veiklos sektoriams nustatomi konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs ir nurodyto laikotarpio tikslai. Šių tikslų vykdymas stebimas pagal kiekvienos veiklos rodiklius, o lėšas naudojančios institucijos biudžeto valdymo institucijai teikia informaciją. Tokia informacija, kaip nurodyta 34 straipsnio 2a dalies d punkte, teikiama kasmet ne vėliau kaip kartu su biudžeto projekto dokumentais.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Biudžeto procedūros metu Komisija pateikia informaciją, būtiną, kad būtų galima palyginti prašomus asignavimų pakeitimus su pradinėmis prognozėmis finansinėse ataskaitose. Ši informacija turi atspindėti teisėkūros institucijos padarytą pažangą svarstant pateiktus pasiūlymus ir tokio svarstymo etapą. Prašomi asignavimai prireikus pakeičiami, atsižvelgiant į pagrindinio teisės akto svarstymo eigą.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalis
2.  Siekiant sumažinti sukčiavimo ir pažeidimų riziką, 1 dalyje nurodytoje finansinėje pažymoje pateikiama informacija apie parengtą vidaus kontrolės sistemą, susijusios rizikos vertinimą, taip pat esamas ir planuojamas sukčiavimo prevencijos ir apsaugos nuo jo priemones.
2.  Siekiant sumažinti sukčiavimo ir pažeidimų riziką, 1 dalyje nurodytoje finansinėje pažymoje pateikiama informacija apie parengtą vidaus kontrolės sistemą, kontrolės, atliktos taikant tokias sistemas, sąnaudų ir naudos vertinimas, susijusios rizikos vertinimas, taip pat informacija apie esamas ir planuojamas sukčiavimo prevencijos ir apsaugos nuo jo priemones.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)
aa) tikslių, nuoseklių ir skaidrių kontrolės taisyklių, gerbiant susijusių šalių teises;
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 2 dalies d punktas
d) sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos, nustatymo ir ištaisymo;
d) nedarant poveikio finansų pareigūnų atsakomybei, kaip nustatyta 3 skyriuje, sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos, nustatymo ir tolesnių ištaisymo priemonių taikymo;
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Veiksminga vidaus kontrolė grindžiama geriausia tarptautine praktika ir visų pirma apima:
a) užduočių atskyrimą;
b) tinkamą rizikos valdymą ir kontrolės strategiją, įskaitant kontrolę gavėjo lygmeniu;
c) interesų konfliktų vengimą;
d) tinkamą audito seką ir duomenų vientisumą duomenų sistemose;
e) veiklos stebėsenos ir tolesnių priemonių nustačius vidaus kontrolės trūkumus ir išimtis taikymo procedūras;
f) periodinį vidaus kontrolės sistemos patikimo veikimo vertinimą.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Veiksminga vidaus kontrolė grindžiama tokiais elementais:
a) tinkamo rizikos valdymo ir kontrolės strategijos įgyvendinimas, suderintas tarp susijusių kontrolės grandinės dalyvių;
b) kontrolės rezultatų prieinamumas visiems susijusiems kontrolės grandinės dalyviams;
c) kai tinkama, rėmimasis vykdančiųjų partnerių valdymo deklaracijomis ir nepriklausomomis audito nuomonėmis, jei susijusios veiklos kokybė yra tinkama ir priimtina ir jei ji buvo vykdoma vadovaujantis standartais, dėl kurių buvo susitarta;
d) taisomųjų priemonių, įskaitant, jei tinkama, atgrasomąsias sankcijas, taikymas laiku;
e) aiškūs ir nedviprasmiški teisės aktai, kuriais grindžiama politika;
f) kartotinės kontrolės panaikinimas;
g) kontrolės sąnaudų ir naudos rodiklio gerinimo principas atsižvelgiant į 29 straipsnyje nurodytą klaidų riziką.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnis
Toleruotina klaidų rizika

Klaidų rizika

Laikydamasi SESV 322 straipsnyje nustatytos tvarkos, teisėkūros institucija priima sprendimą dėl toleruotinos klaidų rizikos lygio esant atitinkamam biudžeto sukaupimui. Į tą sprendimą atsižvelgiama metinės biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu, laikantis 157 straipsnio 2 dalies.

Pateikdama persvarstytus arba naujus pasiūlymus dėl išlaidų, Komisija įvertina kiekvieno fondo ir kiekvienos valstybės narės administracines ir kontrolės sistemų sąnaudas, taip pat klaidų rizikos lygį, susijusį su siūlomu teisės aktu.

Toleruotinos klaidų rizikos lygis grindžiamas kontrolės sąnaudų ir naudos analize. Valstybės narės ir 55 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti subjektai ir asmenys paprašyti pateikia Komisijai jiems tenkančių kontrolės sąnaudų ataskaitą ir nurodo iš biudžeto finansuojamos veiklos rūšių skaičių ir mastą.

Jei įgyvendinant programą klaidų lygis nuolat yra didelis, Komisija nustato kontrolės sistemos trūkumus ir išnagrinėja galimų taisomųjų priemonių sąnaudas ir naudą bei imasi atitinkamų veiksmų, pvz., supaprastina taikomas nuostatas, pertvarko programą, sugriežtina kontrolę arba, prireikus, pasiūlo nutraukti veiklą.

Toleruotinos klaidų rizikos lygis atidžiai stebimas, o esant dideliems su kontrole susijusiems pokyčiams, peržiūrimas.

Visiškam nacionalinių valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingumui būtinos šių sistemų valdymo deklaracijos, kurias pateikia valstybių narių akredituotos įstaigos.

Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
29 a straipsnis (naujas)
29a straipsnis

Pareigų atskyrimas

Apskaitos pareigūno ir mokėjimus vykdančio pareigūno pareigos turi būti atskirtos.

Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa
Konsoliduotosios metinės ataskaitos ir kiekvienos institucijos parengta biudžeto ir finansų valdymo ataskaita skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Konsoliduotosios metinės ataskaitos ir kiekvienos institucijos parengta biudžeto ir finansų valdymo ataskaita nedelsiant po to, kai jos patvirtinamos, skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Pakeitimas 280
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija tinkamu būdu pateikia informaciją apie lėšų iš jos valdomo biudžeto gavėjus, kai biudžetas vykdomas centralizuotu būdu ir kai jį tiesiogiai vykdo jos departamentai arba Sąjungos delegacijos pagal 53 straipsnio antrą pastraipą, bei informaciją apie lėšų, kurias suteikia subjektai, kuriems biudžeto vykdymo užduotys pavestos taikant kitus valdymo būdus, gavėjus.
2.  Komisija tinkamu būdu pateikia informaciją apie sutarties šalis ir lėšų iš jos valdomo biudžeto gavėjus, taip pat konkretų biudžeto lėšomis finansuojamų priemonių pobūdį ir tikslą, kai biudžetas vykdomas centralizuotu būdu, bei informaciją apie sutarties šalis ir lėšų, kurias suteikia subjektai, kuriems biudžeto vykdymo užduotys pavestos taikant kitus valdymo būdus, gavėjus.
Šis pareiga taip pat taikoma kitoms institucijoms atsižvelgiant į jų sutarties šalis ir, jei tinkama, į lėšų gavėjus.

Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 3 dalis
3.  Ši informacija pateikiama deramai laikantis konfidencialumo reikalavimų, visų pirma asmens duomenų apsaugos reikalavimo, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001, taip pat saugumo reikalavimų atsižvelgiant į kiekvieno 53 straipsnyje nurodyto valdymo būdo ypatumus ir tam tikrais atvejais laikantis atitinkamų konkretiems sektoriams taikomų taisyklių.
3.  Ši informacija pateikiama deramai laikantis konfidencialumo ir saugumo reikalavimų, o fizinių asmenų atveju – atsižvelgiant į jų teisę į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 95/46/EB bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001
Fizinių asmenų atveju turėtų būti skelbiamas tik sutarties šalies ar lėšų gavėjo vardas ir pavardė, paskirta suma ir dotacijos tikslas, o tų duomenų atskleidimas grindžiamas atitinkamais kriterijais, kaip antai dotacijų skyrimo periodiškumas, jų tipas ar svarba. Paskelbtų duomenų išsamumo lygis ir jų atskleidimo kriterijai nustatomi atsižvelgiant į sektoriaus specifiškumą ir į kiekvieną valdymo metodą, kaip nustatyta 55 straipsnyje; duomenų išsamumo lygis ir jų atskleidimo kriterijai nustatomi 199 straipsnyje nurodytu deleguotuoju reglamentu ir, jei taikytina, laikantis atitinkamų konkrečiam sektoriui taikomų taisyklių.

Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
32 straipsnio 1 dalis
Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba ir Taryba, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Audito Rūmai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas, ombudsmenas, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) parengia savo įplaukų ir išlaidų sąmatą, kurią jie perduoda Komisijai iki kiekvienų metų liepos 1 d.

Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba ir Taryba, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Audito Rūmai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas, ombudsmenas, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) parengia savo įplaukų ir išlaidų sąmatą, kurią jie perduoda Komisijai ir tuo pačiu metu biudžeto valdymo institucijai susipažintianksčiau nei kiekvienų metų liepos 1 d.

Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
32 straipsnio 3 dalis
Šias sąmatas šios institucijos taip pat perduoda biudžeto valdymo institucijai susipažinti ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 1 d. Komisija parengia savo sąmatas, kurias ji taip pat pateikia biudžeto valdymo institucijai iki tos pačios dienos.

Komisija parengia savo sąmatas, kurias ji taip pat pateikia biudžeto valdymo institucijai iš karto po priėmimo.

Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
33 straipsnis
Kiekviena 200 straipsnyje nurodyta įstaiga, vadovaudamasi savo steigimo dokumentu, iki kiekvienų metų kovo 31 d. Komisijai ir biudžeto valdymo institucijai perduoda savo įplaukų ir išlaidų sąmatą, įskaitant savo personalo planą, taip pat darbo programos projektą.

Kiekviena 200 straipsnyje nurodyta įstaiga, vadovaudamasi savo steigimo dokumentu, tuo pačiu metu ir ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. Komisijai ir biudžeto valdymo institucijai perduoda savo įplaukų ir išlaidų sąmatą, įskaitant savo personalo planą, taip pat darbo programos projektą.

Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Biudžeto projekte nurodoma bendroji Sąjungos išlaidų ir įplaukų suvestinė ir konsoliduojamos 32 straipsnyje nurodytos sąmatos.

Biudžeto projekte nurodoma bendroji Sąjungos išlaidų ir įplaukų suvestinė, įskaitant suvestinį bendrą pareiškimą apie mokėjimų ir įsipareigojimų rezervą, ir konsoliduojamos 32 straipsnyje nurodytos sąmatos.

Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
2.   Prireikus Komisija prideda biudžeto projektą prie kitų metų finansinio programavimo.
2.  Komisija prideda biudžeto projektą prie kitų metų finansinio programavimo.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Prie biudžeto projekto Komisija taip pat prideda:
a) finansų valdymo praėjusiais metais analizę ir neįvykdytų įsipareigojimų analizę;
b) nuomonę apie kitų institucijų sąmatas, į kurią gali būti įtrauktos kitokios sąmatos, kartu su jų pagrindimu, jei tai reikalinga;
c) bet kokius darbo dokumentus, kurie, jos nuomone, yra naudingi atsižvelgiant į institucijų etatų planus ir dotacijas, kurias Komisija teikia 196b straipsnyje nurodytoms įstaigoms ir Europos mokykloms; visuose darbo dokumentuose, kuriuose pateikiamas naujausias patvirtintas etatų planas, nurodoma:
i) visi Sąjungos, įskaitant teisiškai savarankiškus organizacinius vienetus, įdarbinti darbuotojai, suskirstyti pagal sutarties rūšį,
ii) politikos, kurios laikomasi pareigybių ir išorės personalo, taip pat lyčių pusiausvyros atžvilgiu, paaiškinimas,
iii) faktiškai užimtų pareigybių skaičius metų, kuriais pateikiamas biudžeto projektas, pradžioje, nurodant etatų pasiskirstymą pagal kategorijas ir administracinius vienetus,
iv) pareigybių sąrašas, suskirstytas pagal politikos sritis,
v) pradinį numatytą viso darbo laiko ekvivalentų skaičių pagal kiekvieną išorės darbuotojų kategoriją remiantis patvirtintais asignavimais, taip pat asmenų, kurie faktiškai dirba metų, kuriais pateikiamas biudžeto projektas, pradžioje, skaičių nurodant jų pasiskirstymą pagal pareigų grupę ir atitinkamai pagal lygius, irt
d) veiklos ataskaitas, kuriose pateikiama:
i) informacija apie visų įvairiai veiklai anksčiau nustatytų konkrečių, pamatuojamų, pasiekiamų, svarbių ir nustatytos trukmės tikslų įgyvendinimą bei naujus rodikliais įvertintus tikslus,
ii) siūlomų asignavimų dydžio pakeitimų visapusiškas pagrindimas bei sąnaudų ir naudos santykiu grindžiamas požiūris,
iii) aiškus intervencijos Sąjungos lygmeniu pagrindas laikantis, inter alia, subsidiarumo principo;
iv) informacija apie praėjusių ir einamųjų metų veiklos įgyvendinimo rodiklius.
Vertinimo rezultatai naudojami ir nurodomi kaip siūlomų biudžeto pakeitimų galimų privalumų įrodymai.

Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Jei Komisija biudžeto vykdymą patiki viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, prie biudžeto projekto pridedamas darbo dokumentas, kuriame pateikiama:
a) metinė egzistuojančių viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių veiklos praėjusiais metais ataskaita;
b) tiems metams, su kuriais susijęs biudžeto projektas, nustatyti tikslai, nurodant visus konkrečius biudžeto lėšų, skirtų šiam tikslui pasiekti, poreikius;
c) administracinės sąnaudos ir panaudotos biudžeto lėšos iš viso, ir pagal tipą, kaip apibrėžta 196a straipsnyje, ir pagal atskiras viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes praėjusiais metais;
d) kiekvienai viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei skirta finansinių įnašų iš Sąjungos biudžeto suma ir kitų partnerių įnašų natūra vertė;
e) mutatis mutandis taikant 2a dalies c punktą, viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių, kurių atveju visas darbuotojų atlyginimas arba jo dalis mokama iš Sąjungos lėšų, pareigybių lentelės; į šias pareigybių lenteles atsižvelgiama rengiant darbo dokumentą pagal 2a dalies c punktą;
Jei viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės naudoja finansines priemones, darbo dokumente pateikiami kiekvienos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir finansinės priemonės duomenys taikant 2c dalies nuostatas ir nedarant joms poveikio.

Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 2 c dalis (nauja)
2c.  Jei Komisija taiko finansines priemones, ji prideda prie biudžeto projekto darbo dokumentą, kuriame nurodoma:
a) iš Sąjungos biudžeto finansuojamas kapitalas finansinių priemonių pavidalu ir bendras investuotas kapitalas pagal finansines priemones, įskaitant trečiųjų šalių investuotą kapitalą, iš viso ir kaip kiekvienos finansinės priemonės sverto koeficientas ir investicijų į nuosavą kapitalą ir į kvazinuosavą kapitalą vertė;
b) praėjusiais metais gautos įplaukos ir grąžinamos sumos bei prognozės tiems metams, su kuriais susijęs biudžeto projektas;
c) galimų ir egzistuojančių Sąjungos įsipareigojimų, susijusių su finansinių priemonių įgyvendinimu praėjusiais metais, bendra suma ir suma, suskirstyta visų pirma pagal:
i) visus galimus su garantijomis susijusius įsipareigojimus trečiosioms šalims,
ii) visus galimus įsipareigojimus, susijusius su maksimaliu kredito linijų, numatytų visoms trečiosioms šalims, panaudojimu,
iii) visus galimus nuostolius dėl subordinuotosios skolos ar nuosavo kapitalo ar kvazinuosavo kapitalo valdymo; arba
iv) bet kokius kitus galimus arba neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir informaciją, kuri yra arba gali būti svarbi rizikos vertinimui;
d) visos finansinės nuostatos, įtrauktos į biudžetą dėl numatomos rizikos ir nenumatytos rizikos, bendrai ir pagal atskiras finansines priemones;
e) atvejų, kai buvo panaudotos garantijos arba dėl kapitalo sumažėjimo ar bankroto buvo patirti nuostoliai subordinuotosios skolos atveju arba valdant nuosavą kapitalą arba kvazinuosavą kapitalą, procentas ir bendras skaičius bei skaičius pagal atskiras finansines priemones praėjusiais metais ir pagal bendrą atitinkamos finansinės priemonės taikymo laiką;
f) vidutinis laikotarpis tarp finansinių priemonių mokėjimo subordinuotosios skolos kapitalo (sutvirtinamojo kapitalo) pavidalu gavėjams ir tokio kapitalo atsiėmimo; jei laikotarpis ilgesnis negu treji metai, vykdant metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Komisija pateikia veiksmų planą dėl laikotarpio sutrumpinimo;
g) geografinis finansinės priemonės taikymo (įsisavinimo) pasiskirstymas pagal valstybes nares ir finansines priemones;
h) administracinės išlaidos, susijusios su visais valdymo mokesčiais, kompensacijomis ar kitomis lėšomis, sumokėtomis už finansinių priemonių valdymą, kai tai buvo patikėta trečiosioms šalims, iš viso, pagal valdyme dalyvaujančią šalį ir pagal valdomą finansinę priemonę;
i) mutatis mutandis taikant 2a dalies c punktą pareigybių lentelės, jei visas darbuotojų atlyginimas arba jo dalis mokama iš Sąjungos lėšų; į šias pareigybių lenteles atsižvelgiama rengiant darbo dokumentą pagal 2a dalies c punktą.
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 3 dalis
3.  Prie biudžeto projekto Komisija taip pat prideda bet kokį jos manymu naudingą darbinį dokumentą, kuriuo pagrindžiami jos biudžeto prašymai.
3.  Prie biudžeto projekto Komisija taip pat prideda bet kokį vėlesnį jos manymu naudingą darbo dokumentą, kuriuo pagrindžiami jos biudžeto prašymai.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 4 dalies antros pastraipos d punktas
d) pateikiamas išsamus visų Sąjungos delegacijų darbuotojų tuo metu, kai teikiamas biudžeto projektas, aprašas ir jų suskirstymas pagal geografines vietoves, atskiras šalis ir misijas, nurodant į personalo planą įrašytus etatus, sutartininkus, vietos darbuotojus ir komandiruotus nacionalinius ekspertus, taip pat nurodomi asignavimai, kurių biudžeto projekte prašoma kitų rūšių personalui, pateikiant atitinkamas sąmatas, skirtas lygiaverčiams visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams, kurie gali būti įdarbinti neperžengiant prašomų asignavimų ribų.
d) pateikiamas išsamus visų Sąjungos delegacijų darbuotojų tuo metu, kai teikiamas biudžeto projektas, aprašas ir jų suskirstymas pagal geografines vietoves, lytį, atskiras šalis ir misijas, nurodant į personalo planą įrašytus etatus, sutartininkus, vietos darbuotojus ir deleguotus nacionalinius ekspertus, taip pat nurodomi asignavimai, kurių biudžeto projekte prašoma kitų rūšių personalui, pateikiant atitinkamas sąmatas, skirtas lygiaverčiams visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams, kurie gali būti įdarbinti neperžengiant prašomų asignavimų ribų.
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Komisija prie biudžeto projekto prideda pasiūlymą rezervo lėšas panaudoti bet kokių atsiradusių poreikių, nenumatytų metiniame biudžete arba reglamente, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa, mokėjimams ir įsipareigojimams padengti.
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 4 b dalis (nauja)
4b.  Be to, kartu su biudžeto projektu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pastatų politikos, kurią rengia kiekviena institucija ir įstaiga, darbo dokumentą, kaip apibrėžta 196b straipsnyje, įtraukdama šią informaciją:
a) kiekvienam pastatui – išlaidas ir sritis, kurioms skiriami asignavimai pagal atitinkamas biudžeto eilutes;
b) tikėtiną vietovių ir sričių pasaulinio programavimo raidą per artimiausius metus, kartu pridedant pastatų, kuriuos planuojama statyti, projektų aprašymus pagal 195 straipsnio 3 dalį, jei jie jau numatyti;
c) galutines sąlygas ir sąnaudas, taip pat atitinkama informacija, susijusi su naujų pastatų projektų, kurie anksčiau buvo pateikti biudžeto valdymo institucijai laikantis 195 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros ir neįtraukti į praėjusių metų darbo dokumentus, įgyvendinimu;
d) galutines sutarčių, kurioms netaikoma 195 straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, bet kurių metiniai mokesčiai viršija 500 000 EUR, pratęsimo sąlygas ir sąnaudas.
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
35 straipsnis
Kol bus sušauktas SESV 314 straipsnyje nurodytas Taikinimo komitetas, Komisija savo iniciatyva arba kitų institucijų prašymu, susijusiu su tai institucijai skirtu biudžeto skirsniu, remdamasi nauja informacija, kurios tuo metu, kai buvo sudaromas biudžeto projektas, neturėjo, gali tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti biudžeto projekto taisomuosius raštus, įskaitant taisomąjį raštą, kuriuo atnaujinama išlaidų žemės ūkiui sąmata.

Remdamasi nauja informacija, kurios biudžeto projekto sudarymo metu nebuvo, Komisija savo iniciatyva arba kitų institucijų prašymu, susijusiu su tai institucijai skirtu biudžeto skirsniu, gali tinkamu laiku prieš sušaukiant SESV 314 straipsnyje nurodytą Taikinimo komitetą tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti biudžeto projekto taisomuosius raštus. Jie gali apimti taisomąjį raštą, kuriuo atnaujinama išlaidų žemės ūkiui sąmata.

Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
36 straipsnis
Taikinimo komiteto rezultatų patvirtinimas

Išbraukta.

Taikinimo komitetui susitarus dėl bendro teksto, Europos Parlamentas ir Taryba stengiasi kuo greičiau patvirtinti Taikinimo komiteto pateiktą susitarimą, vadovaudamiesi SESV 314 straipsnio 6 dalimi ir atsižvelgdami į atitinkamas vidaus darbo tvarkos taisykles.

Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
38 straipsnis
1.   Komisija pateikia taisomųjų biudžetų projektus dėl Europos solidarumo fondo mobilizavimo ir taisomojo biudžeto projektą kiekvienu iš toliau nurodytų atvejų:
a) perteklius,
b) tradicinių nuosavų išteklių ir pridėtinės vertės mokesčio bei bendrųjų nacionalinių pajamų apskaičiavimo bazių prognozės peržiūra,
c) prognozuojamų įplaukų padidėjimas ir mokėjimų asignavimų sumažėjimas,
1.  Jei yra neišvengiamų, išimtinių arba nenumatytų aplinkybių, Komisija gali pateikti taisomųjų biudžetų projektus.
Jei yra neišvengiamų, išimtinių ar nenumatytų aplinkybių, Komisija gali pateikti du papildomus taisomųjų biudžetų projektus per metus.

Tomis pačiomis aplinkybėmis, nurodytomis 1 dalyje, kitų nei Komisija institucijų prašymai dėl taisomųjų biudžetų pateikiami Komisijai.

Tomis pačiomis aplinkybėmis, nurodytomis 1 dalyje, kitų nei Komisija institucijų prašymai dėl taisomųjų biudžetų pateikiami Komisijai.

Prieš pateikdama taisomojo biudžeto projektą, Komisija ir kitos institucijos, atsižvelgdamos į laukiamą nevisišką asignavimų vykdymą, išnagrinėja atitinkamų asignavimų perskirstymo sritį.

Prieš pateikdama taisomojo biudžeto projektą, Komisija ir kitos institucijos, atsižvelgdamos į laukiamą nevisišką asignavimų vykdymą, išnagrinėja atitinkamų asignavimų perskirstymo sritį.

2.  Komisija, išskyrus išimtines aplinkybes, taisomojo biudžeto projektą vienu metu pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d. Ji gali pridėti nuomonę apie kitų institucijų prašymus dėl taisomųjų biudžetų projektų.
2.  Komisija, išskyrus tinkamai pagrįstas išimtines aplinkybes ir Europos solidarumo fondo mobilizacijos atvejį, kai taisomojo biudžeto projektas gali būti pateikiamas bet kada metų eigoje, savo taisomųjų biudžetų projektus vienu metu pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai balandžio ir (arba) rugpjūčio mėn. Ji gali pridėti nuomonę apie kitų institucijų prašymus dėl taisomųjų biudžetų projektų.
3.  Europos Parlamentas ir Taryba apsvarsto juos, atsižvelgdami į jų skubumą.
3.  Europos Parlamentas ir Taryba apsvarsto juos, atsižvelgdami į jų skubumą.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
40 straipsnio 1 dalies a punktas
a) bendrosios įplaukų ir išlaidų suvestinės;
a) bendrosios įplaukų ir išlaidų suvestinės atskiriant veiklą ir investicijas;
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
41 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Administracinės išlaidos skirstomos į:
a) išlaidas personalui, patvirtintam pagal etatų planą: turi būti nurodyta tam tikra asignavimų suma ir etatų plano pareigybių skaičius, atitinkantis šias išlaidas;
b) išlaidas išorės personalui ir kitas išlaidas, nurodytas 23 straipsnio 1 dalies c punkte ir finansuojamas pagal daugiametės finansinės programos išlaidų kategoriją „Administravimas“;
c) išlaidas pastatams ir kitas su tuo susijusias išlaidas, įskaitant valymą ir priežiūrą, nuompinigius ir nuomavimą, telekomunikacijas, vandenį, dujas ir elektrą;
d) išlaidas išorės personalui ir techninei pagalbai, tiesiogiai susijusiai su programų įgyvendinimu.
Komisijos administracinės išlaidos, kurių tipas yra bendras kelioms antraštinėms dalims, nurodomos atskiroje suvestinėje, suskirstant jas pagal tipą.

Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
41 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Jei įmanoma ir tinkama, straipsniai ir punktai atitinka pavienes operacijas, vykdomas atliekant tam tikrą individualią veiklą. 199 straipsnyje nurodytame deleguotajame reglamente nustatomos straipsnių ir punktų klasifikavimo gairės, kad būtų užtikrintas maksimalus biudžeto skaidrumas ir glaustumas.
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
44 straipsnio 2 dalis
Šis rezervas turi būti parengtas iki finansinių metų pabaigos, atlikus perkėlimą 21 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka.

Šis rezervas turi būti parengtas kiek įmanoma greičiau ir iki finansinių metų pabaigos visų pirma panaudojant mokėjimų ir įsipareigojimų rezervą, kaip numatyta 15 straipsnio 3a punkte, arba atlikus perkėlimą 21 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pakeitimai 95 ir 287
Pasiūlymas dėl reglamento
46 straipsnio 1 dalis
1.  Biudžete parodoma:
1.  Biudžete parodoma:
a) bendrojoje įplaukų ir išlaidų suvestinėje:
a) bendrojoje įplaukų ir išlaidų suvestinėje:
i) atitinkamų finansinių metų Sąjungos įplaukų sąmata;
i) atitinkamų finansinių metų Sąjungos įplaukų sąmata;
ii) praėjusių finansinių metų įplaukų sąmata ir n-2 metų įplaukos;
ii) praėjusių finansinių metų įplaukų sąmata ir n-2 metų įplaukos;
iii) atitinkamų finansinių metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai;
iii) atitinkamų finansinių metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai;
iv) praėjusių finansinių metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai;
iv) praėjusių finansinių metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai;
v) n-2 metų įsipareigotos išlaidos ir apmokėtos išlaidos;
v) n-2 metų įsipareigotos išlaidos ir n-2 apmokėtos išlaidos, pastarosios taip pat išreiškiamos kaip procentinė biudžeto dalis;
vi) atitinkamos pastabos pagal klasifikaciją, kaip apibrėžta 41 straipsnio 1 dalyje;
vi) atitinkamos pastabos pagal klasifikaciją, kaip apibrėžta 41 straipsnio 1 dalyje;
b) kiekviename biudžeto skirsnyje įplaukos ir išlaidos pateikiamos laikantis tos pačios struktūros, kaip ir a punkte.
b) kiekviename biudžeto skirsnyje įplaukos ir išlaidos pateikiamos laikantis tos pačios struktūros, kaip ir a punkte.
c) su personalu susijusiais atvejais:
c) su personalu susijusiais atvejais:
i) personalo planas, kuriuo kiekviename biudžeto skirsnyje nustatomas kiekvienos kategorijos ir tarnybos kiekvieno lygio etatų skaičius ir nuolatinių bei laikinų etatų skaičius, leistinas neviršijant biudžeto asignavimų;
i) etatų planas, kuriame išsamiai nurodomi visi žmogiškieji ištekliai ir pagal kurį kiekviename biudžeto skirsnyje nustatomas kiekvienos kategorijos ir tarnybos kiekvieno lygio etatų skaičius ir nuolatinių bei laikinų etatų skaičius, leistinas neviršijant biudžeto asignavimų, kartu pridedant dokumentą, kuriame pateikiami sutartininkų, taip pat ir vietos darbuotojų visos darbo dienos ekvivalentai;
ii) personalo, kuris yra apmokamas iš asignavimų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai už jų tiesioginę veiklą, planas, ir personalo, kuris yra apmokamas iš tų pačių asignavimų už netiesioginę veiklą, planas; personalo planuose darbuotojai skirstomi pagal kategorijas ir lygius, atskirai nurodant nuolatinius ir laikinus etatus, leistinus, neviršijant biudžeto asignavimų;
ii) personalo, kuris yra apmokamas iš asignavimų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai už jų tiesioginę veiklą, planas, ir personalo, kuris yra apmokamas iš tų pačių asignavimų už netiesioginę veiklą, planas; personalo planuose darbuotojai skirstomi pagal kategorijas ir lygius, atskirai nurodant nuolatinius ir laikinus etatus, leistinus, neviršijant biudžeto asignavimų;
iii) mokslo ir techniniai darbuotojai gali būti suskirstyti pagal lygių grupes vadovaujantis kiekviename biudžete nustatytomis sąlygomis; personalo plane turi būti nurodytas aukštos kvalifikacijos techninių arba mokslo darbuotojų, kuriems sudaromos specialios sąlygos pagal Tarnybos nuostatų specialiąsias nuostatas, skaičius;
iii) mokslo ir techniniai darbuotojai gali būti suskirstyti pagal lygių grupes vadovaujantis kiekviename biudžete nustatytomis sąlygomis; personalo plane turi būti nurodytas aukštos kvalifikacijos techninių arba mokslo darbuotojų, kuriems sudaromos specialios sąlygos pagal Tarnybos nuostatų specialiąsias nuostatas, skaičius;
iv) kiekvienos 200 straipsnyje nurodytos institucijos, gaunančios iš biudžeto apmokamą dotaciją, personalo planas, kuriame nurodytas etatų skaičius pagal lygį ir kategoriją. Personalo plane šalia finansiniais metais leistino etatų skaičiaus nurodomas leistinas skaičius ankstesniais metais.
iv) kiekvienos 196b straipsnyje nurodytos institucijos, gaunančios iš biudžeto apmokamą dotaciją, personalo planas, kuriame nurodytas etatų skaičius pagal lygį ir kategoriją. Personalo plane šalia finansiniais metais leistino etatų skaičiaus nurodomas leistinas skaičius ankstesniais metais.
ca) kai tai susiję su tarptautinių organizacijų finansavimu, dokumente, kuris pridedamas prie Komisijos skirsnio:
i) visų įnašų, paskirstytų Sąjungos programoms ar fondams ir tarptautinėms organizacijoms, suvestinė;
ii) paaiškinimas, kodėl Sąjungai parankiau finansuoti šias tarptautines organizacijas, o ne veikti tiesiogiai;
d) skolinimosi ir skolinimo operacijų atvejais:
d) skolinimosi ir skolinimo operacijų atvejais:
i) bendrojoje įplaukų suvestinėje: biudžeto eilutės, atitinkančios tam tikras operacijas, kuriose įrašomos iš paskolų gavėjų, kurie iš pradžių nevykdė skolinių įsipareigojimų, gautos grąžintos sumos, dėl kurių vėl pradedamos naudoti veiklos įvykdymo garantijos. Šiose eilutėse įrašomas simbolinis įrašas „pro memoria“ ir atitinkamos pastabos;
i) bendrojoje įplaukų suvestinėje: biudžeto eilutės, atitinkančios tam tikras operacijas, visų pirma finansinių priemonių įgyvendinimą (130 ir 131 straipsniai), kuriose įrašomos visos iš paskolų gavėjų, kurie iš pradžių nevykdė skolinių įsipareigojimų, gautos grąžintos sumos, dėl kurių vėl pradedamos naudoti veiklos įvykdymo garantijos, ir visos įgyvendinant finansines priemones gautos įplaukos. Šiose eilutėse įrašomas simbolinis įrašas „pro memoria“ ir atitinkamos pastabos;
ii)  Komisijai skirtame skirsnyje:
ii)  Komisijai skirtame skirsnyje:
- biudžeto eilutės, kuriose parodomos Sąjungos suteiktos atitinkamoms operacijoms veiklos įvykdymo garantijos. Šiose eilutėse įrašomas simbolinis įrašas „pro memoria“, jei neatsirado jokių iš konkrečių išteklių mokėtinų išmokų;
- biudžeto eilutės, kuriose parodomos Sąjungos atitinkamoms operacijoms suteiktos veiklos įvykdymo garantijos ir finansinės priemonės. Šiose eilutėse įrašomas simbolinis įrašas „pro memoria“, jei neatsirado jokių iš konkrečių išteklių mokėtinų išmokų;
- pastabos su nuorodomis į pagrindinį teisės aktą ir numatytų operacijų apimtį, trukmę ir Sąjungos toms operacijoms suteiktas finansines garantijas;
- pastabos su nuorodomis į pagrindinį teisės aktą ir numatytų operacijų apimtis, trukmė ir Sąjungos toms operacijoms suteiktos finansinės garantijos ar kitos įgyvendintos finansinės priemonės;
- išsamus visų lėšų, skirtų finansinėms priemonėms, dalies apskaičiavimas atsižvelgiant į Sąjungos biudžetą;
iii) dokumente, pridedamame prie Komisijai skirto skirsnio, rodančiame:
iii) dokumente, pridedamame prie Komisijai skirto skirsnio, rodančiame:
- bet kokį nuosavo kapitalo valdymą įgyvendinant finansines priemones arba viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kartu pateikiant konkrečias pastabas apie jų vykdymą;
- tebevykdomas kapitalo operacijas ir skolos valdymą;
- tebevykdomas kapitalo operacijas ir skolos valdymą;
- atitinkamų finansinių metų kapitalo operacijas ir skolos valdymą;
- atitinkamų finansinių metų kapitalo operacijas ir skolos valdymą;
e) visa BUSP išlaidų suma įrašoma į vieną biudžeto skyrių, kuris vadinasi BUSP, pateikiant konkrečius biudžeto straipsnius. Pagal tuos straipsnius padengiamos BUSP išlaidos ir į juos įrašomos specialios biudžeto eilutės, kuriose nurodomos bent svarbiausios atskiros misijos.
e) visa BUSP išlaidų suma įrašoma į vieną biudžeto skyrių, kuris vadinasi BUSP, pateikiant konkrečius biudžeto straipsnius. Pagal tuos straipsnius padengiamos BUSP išlaidos ir į juos įrašoma speciali biudžeto eilutė kiekvienai misijai.
ea) visos atitinkamų Europos plėtros fondų įplaukos ir išlaidos, kurios įrašomos į specialią biudžeto antraštinę dalį Komisijos skirsnyje.
Pakeitimas 281
Pasiūlymas dėl reglamento
47 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b punktas
b) kad nebūtų viršytas visas personalo plane nustatytas etatų skaičius.
b) kad institucija ar įstaiga dalyvavo atliekant lyginamąją padėties kituose Sąjungos organuose ir kitose institucijose analizę, kuri buvo inicijuota vykdant Komisijos darbuotojų vertinimą.
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnis
49 straipsnis

49 straipsnis

Jei įgyvendinant Sąjungos teisės aktą viršijami biudžete numatyti asignavimai arba daugiametėje finansinėje programoje numatytos lėšos, toks aktas finansiškai gali būti įgyvendinamas tik po to, kai iš dalies pakeičiamas biudžetas ir prireikus atitinkamai peržiūrima finansinė programa.

Jei įgyvendinant Sąjungos teisės aktą viršijami biudžete numatyti asignavimai arba daugiametėje finansinėje programoje numatytos lėšos, toks aktas finansiškai gali būti įgyvendinamas tik po to, kai iš dalies pakeičiamas biudžetas ir prireikus atitinkamai persvarstoma finansinė programa. Taikant šį straipsnį ir nedarant poveikio 4 straipsnio 2 daliai laikoma, kad Sąjungos teisės aktas egzistuoja, kai skolinimosi ar skolinimo veikla turi įtakos bendrai Daugiametės finansinės programos kurių nors einamųjų ar būsimų metų, kuriems taikoma daugiametė finansinė programa, maržai (9 straipsnio 4 dalis).

Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
50 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, kad asignavimai būtų naudojami pagal patikimo finansų valdymo principą.
2.  Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, kad asignavimai būtų naudojami pagal patikimo finansų valdymo principą, ir vykdo savo kontrolės ir audito įsipareigojimus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį.
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
51 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Pagrindinis teisės aktas – teisės aktas, kuriame nustatomas veiklos ir atitinkamų biudžete numatytų išlaidų teisinis pagrindas.

Pagrindinis teisės aktas – teisės aktas, kuriame nustatomas veiklos ir atitinkamų biudžete numatytų išlaidų teisinis pagrindas. Taikomas 2 straipsnis.

Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
51 straipsnio 3 dalis
3.  Taikant Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį, pagrindinis teisės aktas gali būti vienas iš teisės aktų, nurodytų Europos Sąjungos sutarties 26 straipsnio 2 dalyje, 28 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnyje, 31 straipsnio 2 dalyje, 33 ir 37 straipsniuose.
3.  Taikant Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį (toliau – ES sutartis), pagrindinis teisės aktas gali būti vienas iš šių teisės aktų:
  Tarybos sprendimas, būtinas siekiant nustatyti ir įgyvendinti bendrą užsienio ir saugumo politiką (ES sutarties 26 straipsnio 2 dalis);
  Tarybos sprendimas dėl operatyvių veiksmų, kurių reikia imtis esant tam tikrai tarptautinei padėčiai (ES sutarties 28 straipsnio 1 dalis);
  Tarybos sprendimas, kuriame nustatomas Sąjungos požiūris į tam tikrą geografinio ar teminio pobūdžio klausimą (ES sutarties 29 straipsnis);
  Tarybos sprendimai, kuriuose apibrėžiami Sąjungos veiksmai ar pozicija, ar sprendimai dėl tokių veiksmų ar pozicijos įgyvendinimo (ES sutarties 31 straipsnio 2 dalies pirma–trečia įtraukos), arba dėl specialaus atstovo skyrimo (ES sutarties 31 straipsnio 2 dalies ketvirta įtrauka ir 33 straipsnis);
– susitarimų su viena ar daugiau valstybių ar tarptautinių organizacijų sudarymas (ES sutarties 37 straipsnis).
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
51 straipsnio 5 dalies b punkto 2a ir 2b pastraipos (naujos)
Bendra asignavimų bandomiesiems projektams, nurodytiems a punkte, suma negali viršyti 40 mln. EUR bet kuriais biudžetiniais metais.

Bendra asignavimų naujiems parengiamiesiems veiksmams, nurodytiems šio punkto pirmoje pastraipoje, suma bet kuriais biudžetiniais metais negali viršyti 50 mln. EUR, o bendra faktinė parengiamajai veiklai jau įsipareigotų asignavimų suma negali viršyti 100 mln. EUR;

Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
51 straipsnio 5 dalies c punktas
c) asignavimai parengiamosioms priemonėms Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies srityje. Šios priemonės yra trumpalaikės ir skirtos nustatyti Sąjungos veiksmų vykdant BUSP tikslus sąlygas ir būtinų teisinių priemonių patvirtinimo sąlygas.
c) asignavimai parengiamosioms priemonėms Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies srityje (susijusioms su bendrosiomis nuostatomis dėl Sąjungos išorės veiksmų ir specialiosiomis nuostatomis dėl bendros užsienio ir saugumo politikos). Šios priemonės yra trumpalaikės ir skirtos nustatyti Sąjungos veiksmų vykdant BUSP tikslus sąlygas ir būtinų teisinių priemonių patvirtinimo sąlygas.
Sąjungos krizių valdymo operacijų tikslais parengiamosios priemonės yra, inter alia, skirtos veiklos reikalavimams įvertinti, numatyti greitą pradinį išteklių skyrimą arba sudaryti sąlygas veiklai vietoje pradėti.

Sąjungos krizių valdymo operacijų tikslais parengiamosios priemonės yra, inter alia, skirtos veiklos reikalavimams įvertinti, numatyti greitą pradinį išteklių skyrimą arba sudaryti sąlygas veiklai vietoje pradėti.

Dėl parengiamųjų priemonių susitariama Taryboje, remiantis Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu.

Dėl parengiamųjų priemonių susitariama Taryboje, visapusiškai dalyvaujant Komisijai ir tinkamu metu iš anksto pasikonsultavus su Europos Parlamentu, o apie šias parengiamąsias priemones – ypač susijusias su veiksmais, numatytais pagal BUSP ir BSGP – išsamiai informuojama.

Siekdamas užtikrinti, kad būtų sparčiai įgyvendinamos parengiamosios priemonės, vyriausiasis įgaliotinis kuo anksčiau praneša Komisijai apie Tarybos ketinimą pradėti įgyvendinti parengiamąją priemonę ir visų pirma apie šiam tikslui numatomus reikalingus išteklius. Laikydamasi šio reglamento, Komisija imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų greitą lėšų išmokėjimą;

Siekdamas užtikrinti, kad būtų sparčiai įgyvendinamos parengiamosios priemonės, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai kuo anksčiau praneša Europos Parlamentui ir Komisijai apie Tarybos ketinimą pradėti įgyvendinti parengiamąją priemonę, visų pirma apie šiam tikslui numatomus reikalingus išteklius. Laikydamasi šio reglamento nuostatų, Komisija imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų greitą lėšų išmokėjimą;

Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
54 straipsnio 1 dalis
1.  Visiems finansų pareigūnams ir visiems kitiems su biudžeto vykdymu, valdymu, auditu arba kontrole susijusiems asmenims draudžiama imtis veiksmų, dėl kurių gali kilti jų ir Sąjungos interesų konfliktas. Jei taip įvyktų, atitinkamas asmuo privalo nesiimti tokių veiksmų ir pranešti apie tai kompetentingai institucijai.
1.  Visiems finansų pareigūnams ir visiems kitiems su biudžeto vykdymu ir valdymu, įskaitant susijusius parengiamuosius aktus, auditu arba kontrole susijusiems asmenims draudžiama imtis veiksmų, dėl kurių gali kilti jų ir Sąjungos interesų konfliktas. Jei taip įvyktų, atitinkamas asmuo privalo nesiimti tokių veiksmų ir pranešti apie tai savo tiesioginiam vadovui, kuris turi raštu patvirtinti, ar egzistuoja interesų konfliktas. Jei nustatyta, kad egzistuoja interesų konfliktas, atitinkamas asmuo privalo nutraukti savo veiklą, susijusią su sprendžiamu klausimu. Tiesioginis vadovas asmeniškai imasi tolimesnių tinkamų veiksmų.
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
54 straipsnio 2 dalis
2.  Interesų konfliktas kyla tais atvejais, kai dėl priežasčių, susijusių su šeima, emociniu gyvenimu, politine arba pilietine priklausomybe, ekonominiais interesais arba kitais su gavėju turimais bendrais interesais, kyla pavojus, kad 1 dalyje nurodytas finansų pareigūnas arba kitas asmuo nebegalės nešališkai ir objektyviai atlikti savo pareigų.
2.  Interesų konfliktas kyla tais atvejais, kai dėl priežasčių, susijusių su šeima, emociniu gyvenimu, politine arba pilietine priklausomybe, ekonominiais interesais arba kitais su gavėju turimais bendrais interesais, kyla pavojus arba pagal viešąją nuomonę galėtų kilti pavojus, kad 1 dalyje nurodytas finansų pareigūnas arba kitas asmuo nebegalės nešališkai ir objektyviai atlikti savo pareigų.
Veiksmai, kuriems interesų konfliktas galėtų turėti neigiamo poveikio, be kita ko, gali būti tokio pobūdžio:

a) nepagrįsto tiesioginio ir netiesioginio pranašumo suteikimas sau ar bet kokioms trečiosioms šalims, susijusioms kraujo, giminystės ar kokiais nors kitais specialiais ryšiais;
b) atsisakymas galimam naudos gavėjui, gavėjui, kandidatui ir konkurso dalyviui suteikti teises ar privalumus, į kuriuos jis turi teisę, ar pernelyg dosnus jų suteikimas;
c) nederamų ar neteisėtų veiksmų vykdymas ar veiksmų, kurie yra privalomi, nevykdymas.
Laikoma, kad interesų konfliktas egzistuoja, jei galimas naudos gavėjas, gavėjas, kandidatas ir konkurso dalyvis yra personalo narys, kuriam taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, sutartininkas, vietinis darbuotojas ar deleguotas nacionalinis ekspertas.

Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
55 straipsnio 1 dalies a punktas
a) per savo departamentus arba Sąjungos delegacijas pagal 53 straipsnio antrą pastraipą arba per 59 straipsnyje nustatytas vykdomąsias įstaigas;
a) per savo departamentus arba Sąjungos delegacijų darbuotojus, vadovaujant atitinkamam delegacijos vadovui, pagal 53 straipsnio antrą pastraipą arba per 59 straipsnyje nustatytas vykdomąsias įstaigas;
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
55 straipsnio 1 dalies b punktas
b) netiesiogiai, pasidalijamojo valdymo su valstybėmis narėmis būdu arba pavesdama biudžeto vykdymo užduotis:
b) netiesiogiai, pasidalijamojo valdymo su valstybėmis narėmis būdu arba pagal pagrindinio teisės akto, kuriame taip pat nurodomi kiti negu i ir iv punktuose nurodyti įgyvendinimo partneriai ir veiklos tipai, specialiąsias nuostatas pavesdama tam tikras nurodytas biudžeto vykdymo užduotis:
i) trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;
i) trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;
ii) tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms;
ii) tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms;
iii) finansų institucijoms, kurioms pagal VIII antraštinę dalį pavesta įgyvendinti finansines priemones;
iv)  Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui arba bet kokiai kitai banko pavaldžiai įstaigai;
iv)  Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;
v) 200 ir 201 straipsniuose nurodytoms įstaigoms;
v) 196b ir 196c straipsniuose nurodytoms įstaigoms;
(vi) viešojo sektoriaus įstaigoms arba įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;
vi) viešojo sektoriaus įstaigoms arba įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;
vii) įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir pateikti pakankamas finansines garantijas;
viii) asmenims, kuriems pavestas konkrečių veiksmų vykdymas pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį, ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte remiantis šio reglamento 51 straipsniu.
viii) asmenims, kuriems pavestas konkrečių bendros užsienio ir saugumo politikos veiksmų vykdymas pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį, ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte remiantis šio reglamento 51 straipsniu.
Komisija lieka atsakinga už biudžeto vykdymą (SESV 317 straipsnis) ir informuoja Europos Parlamentą apie veiklą, kurią vykdė i–viii punktuose nurodyti subjektai. Finansinėje pažymoje (27 straipsnis) išsamiai pagrindžiama, kodėl pasirenkami tam tikri i–viii punktuose nurodyti subjektai.

Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
55 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Finansavimo sprendime, kuris pridedamas prie metinės veiklos ataskaitos (63 straipsnio 9 dalis), nurodoma, kokių tikslų siekiama, kokių rezultatų tikimasi, pateikiamas įgyvendinimo metodas ir bendra finansavimo plane numatyta suma. Jame taip pat aprašomi veiksmai, kurie bus finansuojami, ir nurodomos kiekvienam veiksmui finansuoti skirtos sumos, taip pat pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis.
Netiesioginio valdymo atveju taip pat nurodomas pasirinktas įgyvendinimo partneris, taikyti kriterijai ir jam pavestos užduotys.

Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
55 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Subjektai ir asmenys, išvardyti 1 dalies b punkto i–viii papunkčiuose, glaudžiai bendradarbiauja siekdami užtikrinti Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugą. Europos Audito Rūmai ir OLAF, vykdydami tokiu būdu valdomų lėšų auditus, visais atvejais privalo turėti teisę plačiai naudotis savo kompetencija pagal SESV.
Komisija įgyvendinimo užduotis patiki atsižvelgdama į tai, ar yra numatytos skaidrios, nediskriminuojamosios, veiksmingos ir efektyvios teisminės peržiūros procedūros, susijusios su faktiniu šių užduočių įgyvendinimu arba su veiklos plano, skirto tokioms procedūroms pagerinti, vykdymu.

Apskaitos pareigūnas sudaro subjektų ir asmenų, kuriems patikėta įgyvendinti tam tikras nurodytas įgyvendinimo užduotis, sąrašą ir prideda jį prie metinių ataskaitų. Visi susitarimai, sudaryti su tokiais subjektais ir asmenimis, pateikiami biudžeto valdymo institucijai, jai paprašius.

Subjektai ir asmenys, išvardyti 1 dalies b punkto i–viii papunkčiuose, kuriems pavedamos biudžeto vykdymo užduotys, užtikrina, kad pagal 31 straipsnio 2 dalies nuostatas kasmet būtų ex post tinkamai paskelbiami lėšų iš biudžeto gavėjai. Komisijai pranešama apie priemones, kurių imtasi.

Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
56 straipsnio 1 dalis
Atsakomybė už biudžetą vykdymą pasidalijamojo valdymo atveju

1.  Valstybės narės laikosi patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų ir, valdydamos Sąjungos lėšas, užtikrina Sąjungos veiklos matomumą. Šiuo tikslu valstybės narės vykdo kontrolės ir audito įsipareigojimus ir prisiima susijusią atsakomybę, nurodytą šiame reglamente. Papildomos nuostatos gali būti nustatytos konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse.
1.   Kai Komisija vykdo biudžetą pasidalijamojo valdymo būdu, biudžeto vykdymo užduotys pavedamos valstybėms narėms. Valstybės narės laikosi patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų ir, valdydamos Sąjungos lėšas, užtikrina Sąjungos veiklos matomumą. Tuo tikslu Komisija ir valstybės narės vykdo savo atitinkamus kontrolės ir audito įsipareigojimus ir prisiima susijusią atsakomybę, nurodytą šiame reglamente. Papildomos nuostatos nustatomos konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse.
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
56 straipsnio 2 dalis
Konkrečios valstybių narių pareigos

2.  Valstybės narės, vykdydamos su biudžeto vykdymu susijusias užduotis, užkerta kelią pažeidimams ir sukčiavimo atvejams, juos nustato ir ištaiso. Šiuo tikslu jie vykdo ex ante ir ex post kontrolę, taip pat prireikus patikras vietoje, siekdami užtikrinti, kad iš biudžeto finansuojami veiksmai būtų efektyviai vykdomi ir teisingai įgyvendinami, susigrąžina netinkamai išmokėtas lėšas ir prireikus iškelia bylas.
2.  Valstybės narės, vykdydamos su biudžeto vykdymu susijusias užduotis, imasi visų teisėkūros, reguliavimo ir administracinių ar kitų priemonių, būtinų Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, visų pirma:
a) įsitikina, kad biudžeto lėšomis finansuojami veiksmai iš tiesų vykdomi, užtikrina, kad jie būtų įgyvendinami tinkamai, ir tuo tikslu akredituoja ir kontroliuoja įstaigas, atsakingas už Sąjungos lėšų valdymą ir kontrolę;
b) užkerta kelią pažeidimams ir sukčiavimui, juos nustato ir pašalina.
Šiuo tikslu jos pagal proporcingumo principą ir laikydamosi 2 dalies a punkto ir 3–5 dalių nuostatų bei atitinkamų konkrečiam sektoriui taikomų taisyklių vykdo ex ante ir ex post patikras, įskaitant, jei tinkama, tipinių operacijų patikras vietoje. Jos taip pat susigrąžina neteisėtai išmokėtas lėšas ir prireikus iškelia bylas. Komisija, vykdydama rizikos vertinimą arba laikydamasi konkretiems sektoriams taikomų taisyklių, gali įvertinti valstybėse narėse įsteigtas sistemas.

Jei valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie nustatytas klaidas ir (arba) pažeidimus ir juos pašalina, t. y. jei jos susigrąžina netinkamai išmokėtas lėšas, jos atleidžiamos nuo finansinio koregavimo, susijusio su tokiomis klaidomis ir (arba) pažeidimais iki atskleidimo momento.

Valstybės narės lėšų gavėjams taiko veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas nuobaudas, kaip numatyta konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse ir nacionalinės teisės aktuose.

Valstybės narės lėšų gavėjams taiko veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas sankcijas, kaip numatyta konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse ir specialiose nacionalinės teisės aktuose numatytose nuostatose.

Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
56 straipsnio 3 dalis
Akreditavimo institucijos vaidmuo ir kompetencija

3.  Laikydamosi konkretiems sektoriams taikomų taisyklių valstybės narės akredituoja vieną arba daugiau viešojo sektoriaus įstaigų, kurios atsakingos tik už tinkamą lėšų, dėl kurių suteikta akreditacija, valdymą ir kontrolę. Tai nepažeidžia galimybės šioms įstaigoms vykdyti su Sąjungos lėšų valdymu nesusijusias užduotis arba pavesti tam tikras savo užduotis kitoms įstaigoms.
3.  Valstybės narės, atsižvelgdamos į kriterijus ir laikydamosi procedūrų, nustatytų konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse, akredituoja įstaigas, atsakingas už Sąjungos lėšų, dėl kurių suteikta akreditacija, valdymą ir vidaus kontrolę. Tai nepažeidžia galimybės šioms įstaigoms vykdyti su Sąjungos lėšų valdymu nesusijusias užduotis arba pavesti tam tikras savo užduotis kitoms įstaigoms. Be to, akreditavimo institucija įpareigojama stebėti, kad akredituotos įstaigos atitiktų akreditavimo kriterijus atsižvelgiant į egzistuojančius auditų ir kontrolės rezultatus. Ji imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti užduočių, patikėtų jos akredituotoms įstaigoms, įgyvendinimo trūkumų pašalinimą, įskaitant akreditacijos sustabdymą ir atšaukimą. Komisijos vaidmuo akreditavimo procese, kuriam taikoma 2 dalis, toliau apibrėžiamas konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse atsižvelgiant į atitinkamos politikos srities riziką.
Akreditaciją pagal konkretiems sektoriams taikomas taisykles suteikia valstybės narės institucija, užtikrindama, kad įstaiga sugebėtų tinkamai valdyti lėšas. Konkretiems sektoriams taikomomis taisyklėmis taip pat galima apibrėžti Komisijos vaidmenį akreditavimo procese.

Akreditavimo institucija atsako už įstaigos priežiūrą ir už tai, kad būtų imamasi visų būtinų priemonių bet kokiam jos veiklos trūkumui pašalinti, įskaitant akreditacijos sustabdymą ir atšaukimą.

Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
56 straipsnio 4 dalis
Akreditavimo įstaigos vaidmuo ir kompetencija

4.  Pagal šio straipsnio 3 dalį akredituotos įstaigos:
4.  Valstybės narės atitinkamu lygmeniu, pasitelkdamos pagal šio straipsnio 3 dalį akredituotas įstaigas:
a) parengia ir užtikrina efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą;
a) parengia ir užtikrina efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą;
b) naudoja metinę apskaitos sistemą, kuria laiku pateikiama tiksli, išsami ir patikima informacija;
b) naudoja apskaitos sistemą, kuria laiku pateikiama tiksli, išsami ir patikima metinė informacija;
c) jose vykdomas nepriklausomas išorės auditas, kurį pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus atlieka praktiškai nuo akredituotos įstaigos nepriklausoma audito tarnyba;
c) pagal 5 dalį teikia būtinus duomenis ir informaciją;
d) laikydamosi 31 straipsnio 2 dalies nuostatų, užtikrina informacijos apie Sąjungos lėšų gavėjus metinį ex post paskelbimą;
d) užtikrina informacijos apie Sąjungos lėšų gavėjus pagal 31 straipsnio 2 dalies nuostatas ex post paskelbimą. Bet koks asmens duomenų tvarkymas turi atitikti nacionalines nuostatas, kuriomis įgyvendinama Direktyva 95/46/EB.
f) užtikrina asmens duomenų apsaugą, kuri atitinka Direktyvoje 95/46/EB išdėstytus principus.
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
56 straipsnio 5 dalis
Akredituotų įstaigų pranešamų duomenų turinys, pateikimo terminas ir auditas

5.  Įstaigos, akredituotos pagal šio straipsnio 3 dalį, iki kitų finansinių metų vasario 1 d. Komisijai pateikia:
5.  Įstaigos, akredituotos pagal 3 dalį, ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 1 d. Komisijai pateikia:
a) išlaidų, patirtų vykdant pavestas užduotis, sąskaitas;
a) akredituotų įstaigų metines finansines ataskaitas apie išlaidas, patirtas vykdant joms pavestas užduotis ir pateiktas Komisijai, kad ji jas kompensuotų, įskaitant išankstinius mokėjimus ir sumas, dėl kurių pradėtos ar užbaigtos susigrąžinimo procedūros. Ši informacija pateikiama kartu su pareiškimu dėl atsakomybės už valdymą, kuriame patvirtinama, kad už lėšų valdymą atsakingų asmenų nuomone:
- informacija yra tinkamai pateikta, išsami ir tiksli;
- išlaidos panaudotos numatytu tikslu, kaip nurodyta konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse;
- nustatytomis kontrolės procedūromis užtikrinamos būtinos garantijos, susijusios su pagrindinių operacijų teisėtumu ir tvarkingumu; deklaracijos priede pateikiamas klaidų rodiklis pagal lėšas ir klaidų analizė, taip pat prireikus išlygos;
b) visų atliktų auditų ir kontrolės rezultatų santrauką, įskaitant sistemingų arba pasikartojančių trūkumų, taip pat taisomųjų veiksmų, kurių imtasi arba kurie planuojami, analizę;
b) visų atliktų galutinių auditų ataskaitų ir kontrolės rezultatų santrauką, įskaitant pasikartojančių arba sistemingų trūkumų, taip pat taisomųjų veiksmų, kurių imtasi arba kurie planuojami, ir jų rezultatų analizę.
c) valdymo patikinimo deklaraciją dėl ataskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo, tinkamo vidaus kontrolės sistemų veikimo ir pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, taip pat patikimo finansų valdymo principo laikymosi;
Kartu su a punkte nurodytomis metinėmis finansinėmis ataskaitomis ir b punkte nurodyta santrauka pateikiama pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus parengta nepriklausomos audito įstaigos nuomonė dėl to, ar sąskaitose pateikiama tikra ir teisinga informacija ir ar išlaidos, kurias Komisijos prašoma kompensuoti, yra teisėtos ir tvarkingos, taip pat dėl tinkamo taikomų kontrolės sistemų veikimo. Šioje nuomonėje nurodoma, ar atlikus patikrinimą kilo abejonių dėl pareiškime dėl atsakomybės už valdymą pateiktų tvirtinimų. Nuomonės priede nurodomas klaidų lygis pagal lėšas ir klaidų analizė, taip pat išlygos.

d) nepriklausomos audito įstaigos nuomonę dėl šios dalies c punkte nurodytos valdymo patikinimo deklaracijos, kurioje aptariami visi jos elementai.
Jeigu valstybė narė akreditavo daugiau nei po vieną įstaigą politikos sričiai, iki kitų finansinių metų vasario 15 d. ji pateikia Komisijai apibendrinamąją ataskaitą, kurią sudaro visų valdymo patikinimo deklaracijų apžvalga nacionaliniu lygmeniu ir susijusios nepriklausomos audito nuomonės, parengtos atitinkamai politikos sričiai.

Jeigu valstybė narė akreditavo daugiau nei po vieną įstaigą, atsakingą už atskirų politikos sričių lėšų valdymą, ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 15 d. ji pateikia Komisijai apibendrinamąją ataskaitą, kurią sudaro visų valdymo patikinimo deklaracijų apžvalga nacionaliniu lygmeniu ir atitinkamos nepriklausomos audito nuomonės, parengtos atitinkamai politikos sričiai.

Valstybės narės atitinkamu lygmeniu paskelbia šią informaciją praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams po to, kai šie dokumentai buvo pateikti Komisijai.

Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl reglamento
56 straipsnio 6 dalis
Konkrečios Komisijos pareigos

6.  Komisija:
6.  Siekdama užtikrinti, kad lėšos naudojamos pagal taikomas taisykles, Komisija:
-a) stebi, kaip valstybės narės vykdo įsipareigojimus, ir, visų pirma, atlieka auditus, kai vykdomos programos;
a) taiko procedūras, kad būtų laiku finansiškai patvirtintos akredituotų įstaigų ataskaitos, užtikrindama, kad ataskaitos būtų išsamios, tikslios ir teisingos, ir kad būtų galima laiku ištaisyti pažeidimų atvejus;
a) taiko procedūras, kad būtų laiku finansiškai patvirtintos akredituotų įstaigų ataskaitos, pagal kurias nustato, ar ataskaitos išsamios, tikslios ir teisingos;
b) iš Sąjungos lėšų nedengia išmokų, kurios atliktos pažeidžiant Sąjungos teisę.
b) iš Sąjungos lėšų nedengia išmokų, kurios atliktos pažeidžiant Sąjungos teisę.
ba) nutraukia mokėjimų terminus arba atideda mokėjimus, jei nustatoma didelių valstybės narės vykdomos stebėsenos ar pagal 3 dalį akredituotos įstaigos veiklos trūkumų ir jei nedelsiant nesiimama būtinų veiksmų.
Konkretiems sektoriams taikomomis taisyklėmis reglamentuojamos sąlygos, kuriomis Komisija gali sustabdyti išmokas valstybėms narėms arba jas gali nutraukti įgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas.

Valstybei narei pateikus savo pastabas, Komisija gali nuspręsti atšaukti visus išmokų nutraukimus ir sustabdymus ar jų dalį. Komisijos įgaliotojo leidimus išduodančio pareigūno metinėje veiklos ataskaitoje pateikiama informacija apie visus pareigas pagal šią dalį.

Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl reglamento
56 straipsnio 6 a dalis (nauja)
Speciali nuostata dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo

6a.  Konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse atsižvelgiama į poreikius, susijusius su Europos teritorinio bendradarbiavimo programomis, visų pirma su jų metinės valdymo deklaracijos turiniu, akreditavimo procesu ir audito funkcija.
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl reglamento
56 straipsnio 6 b dalis (nauja)
Nacionalinės patikinimo deklaracijos

6b.  Valstybės narės pateikia nacionalinę deklaraciją dėl išlaidų, kurių jos turėjo taikydamos pasidalijamojo valdymo metodą. Ši deklaracija pasirašoma tinkamu politiniu lygmeniu, grindžiama informacija, kuri turi būti pateikiama pagal 5 dalies c punktą, ir apima bent taikomų vidaus kontrolės sistemų efektyvų veikimą ir pagrindinių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Nepriklausoma audito įstaiga pateikia nuomonę dėl deklaracijos ir deklaracija pateikiama Komisijai ne vėliau kaip kitų metų, kurie eina po aptariamų biudžeto metų, kovo 15 d.
Dėl tokių nacionalinių deklaracijų rengimo gairių konsultuojamasi su Audito Rūmais ir Europos Sąjungos aukščiausiųjų audito institucijų ryšių komitetu.

Kai valstybė narė pagal šią dalį pateikia nacionalinę deklaraciją, į tai atsižvelgiama rengiant Komisijos audito ir kontrolės strategijas pagal šio straipsnio 6 dalį ir nustatant valstybių narių rizikos lygį pagal 29 straipsnį; ji perduodama biudžeto valdymo institucijai mutatis mutandis taikant 63 straipsnio 9 dalies nuostatas.

Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl reglamento
57 straipsnio 1 dalis
1.  Subjektai ir asmenys, kuriems pagal 55 straipsnio 1 dalies b punktą pavestos biudžeto vykdymo užduotys, laikosi patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų ir, valdydami Sąjungos lėšas, užtikrina Sąjungos veiklos matomumą. Valdydami Sąjungos lėšas jie užtikrina, kad Sąjungos finansinių interesų apsaugos lygis atitiktų tą, kurio reikalaujama pagal šį reglamentą, ir tinkamai atsižvelgia į:
1.  Kiti nei valstybės narės subjektai ir asmenys, kuriems pagal 55 straipsnio 1 dalies b punktą pavestos biudžeto vykdymo užduotys, laikosi patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų ir, valdydami Sąjungos lėšas, užtikrina Sąjungos veiklos matomumą. Valdydami Sąjungos lėšas jie užtikrina, kad Sąjungos finansinių interesų apsaugos lygis atitiktų tą, kurio reikalaujama pagal šį reglamentą, ir tinkamai atsižvelgia į:
a) pavestų užduočių pobūdį ir susijusias sumas;
a) pavestų užduočių pobūdį ir susijusias sumas;
b) susijusią finansinę riziką;
b) susijusią finansinę riziką;
c) patikinimo, kurį lemia jų sistemos, taisyklės ir procedūros, lygį ir priemones, kurių imasi Komisija, siekdama prižiūrėti ir remti pavestų užduočių vykdymą.
c) patikinimo, kurį lemia jų sistemos, taisyklės ir procedūros, lygį ir priemones, kurių imasi Komisija, siekdama prižiūrėti ir remti pavestų užduočių vykdymą.
Pakeitimai 117 ir 282
Pasiūlymas dėl reglamento
57 straipsnio 2 dalis
2.  Todėl 1 dalyje nurodyti subjektai ir asmenys:
2.  Todėl 1 dalyje nurodyti subjektai ir asmenys, laikydamiesi standartų, lygiaverčių bendrai taikomiems Sąjungos standartams, arba, jei tokių standartų nėra, tarptautiniu mastu pripažintų standartų ir susitarime, kuriuo įgaliojama vykdyti tam tikras konkrečias įgyvendinimo užduotis, nurodytų standartų, tuo tikslu:
a) parengia ir užtikrina efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą;
a) parengia ir užtikrina efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą;
b) naudoja metinę apskaitos sistemą, kuria laiku pateikiama tiksli, išsami ir patikima informacija;
b) naudoja metinę apskaitos sistemą, kuria laiku pateikiama tiksli, išsami ir patikima informacija;
c) pas juos vykdomas nepriklausomas išorės auditas, kurį pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus atlieka praktiškai nuo susijusio subjekto arba asmens nepriklausoma audito tarnyba;
c) pas juos vykdomas nepriklausomas išorės auditas, kurį pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus atlieka praktiškai nuo susijusio subjekto arba asmens nepriklausoma audito tarnyba;
d) taiko atitinkamas finansavimo iš Sąjungos fondų dotacijų, viešųjų pirkimų ir finansinių priemonių pavidalu taisykles ir procedūras;
d) taiko atitinkamas finansavimo iš Sąjungos fondų dotacijų, viešųjų pirkimų ir finansinių priemonių pavidalu taisykles ir procedūras;
e) laikydamiesi 31 straipsnio 2 dalies nuostatų, užtikrina informacijos apie Sąjungos lėšų gavėjus metinį ex post paskelbimą;
e) laikydamiesi 31 straipsnio 2 dalies nuostatų ir asmens duomenų apsaugos reikalavimo, kuris atitinka Direktyvoje 95/46/EB nustatytus principus, užtikrina, kad ex post būtų paskelbiami Sąjungos lėšų gavėjai;
f) užtikrina tinkamą asmens duomenų apsaugą.
f) užtikrina tinkamą asmens duomenų apsaugą, kaip nustatyta Direktyvoje 95/46/EB ir Reglamente (EB) Nr. 45/2001.
55 straipsnio 1 dalies b punkto viii papunktyje nurodyti asmenys gali laikytis šių reikalavimų palaipsniui. Jie priima savo finansines taisykles prieš tai gavę Komisijos sutikimą.

Nepaisant 196b ir 196c straipsnių nuostatų, jie priima savo finansines taisykles prieš tai gavę Komisijos sutikimą. 55 straipsnio 1 dalies b punkto viii papunktyje nurodyti asmenys gali palaipsniui per pirmuosius šešis jų kadencijos mėnesius laikytis šios dalies a–e punktuose išdėstytų reikalavimų.

Pakeitimas 300
Pasiūlymas dėl reglamento
57 straipsnio 2 dalies antra a pastraipa (nauja)
Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, atgaline data negali būti taikomos jokios griežtesnės dalyvavimo taisyklės ir iš gavėjų negali būti reikalaujama perskaičiuoti Komisijos jau patvirtintas finansines ataskaitas.

Pakeitimas 288
Pasiūlymas dėl reglamento
57 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Valstybės narės ir Sąjungos institucijos ir organai aktyviai skatina pranešti apie įtariamus pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos finansavimu.
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl reglamento
57 straipsnio 4 dalies antra pastraipa
Įgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas gali visiškai arba iš dalies nutraukti išmokas tokiems subjektams arba asmenims, kad būtų galima atlikti papildomus patikrinimus, kai jis gauna informacijos apie didelį vidaus kontrolės sistemos veikimo trūkumą, arba apie tai, kad atitinkamo subjekto arba asmens patvirtintos išlaidos yra susijusios su sunkiu pažeidimu ir jis neištaisytas, su sąlyga, kad toks nutraukimas reikalingas, kad nebūtų smarkiai pakenkta Sąjungos finansiniams interesams.

Nepaisant 89 straipsnio nuostatų, įgaliotas leidimus išduodantis pareigūnas gali visiškai arba iš dalies nutraukti išmokas tokiems subjektams arba asmenims, kad būtų galima atlikti papildomus patikrinimus, kai jis gauna informacijos apie didelį vidaus kontrolės sistemos veikimo trūkumą, arba apie tai, kad atitinkamo subjekto arba asmens patvirtintos išlaidos yra susijusios su sunkiu pažeidimu ir jis neištaisytas, su sąlyga, kad toks nutraukimas reikalingas, kad nebūtų smarkiai pakenkta Sąjungos finansiniams interesams.

Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl reglamento
57 straipsnio 5 dalis
5. 1 dalyje nurodyti subjektai ir asmenys Komisijai pateikia:
5. 1 dalyje nurodyti subjektai ir asmenys Komisijai pateikia:
a) pavestų užduočių vykdymo ataskaitą;
a) pavestų užduočių vykdymo ataskaitą;
b) išlaidų, patirtų vykdant pavestas užduotis, sąskaitas;
b) išlaidų, patirtų vykdant pavestas užduotis, sąskaitas;
c) visų atliktų auditų ir kontrolės rezultatų santrauką, įskaitant sistemingų arba pasikartojančių trūkumų, taip pat taisomųjų veiksmų, kurių imtasi arba kurie planuojami, analizę;
c) visų atliktų auditų ir kontrolės rezultatų santrauką, įskaitant sistemingų arba pasikartojančių trūkumų, taip pat taisomųjų veiksmų, kurių imtasi arba kurie planuojami, analizę;
d) valdymo patikinimo deklaraciją dėl ataskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo, tinkamo vidaus kontrolės sistemų veikimo ir pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, taip pat patikimo finansų valdymo principo laikymosi;
d) valdymo deklaraciją, kurioje pateikiamas pagrįstas patikinimas, kad:
i) sąskaitose pateikta informacija yra tikra ir teisinga;
ii) sąskaitose nurodytos išlaidos panaudotos numatytu tikslu ir laikantis patikimo finansų valdymo principo;
iii) taikomomis kontrolės procedūromis užtikrinamos būtinos garantijos, susijusios su pagrindinių operacijų teisėtumu ir tvarkingumu.
e) nepriklausomos audito įstaigos nuomonę dėl šios dalies d punkte nurodytos valdymo patikinimo deklaracijos, kurioje aptariami visi jos elementai.
e)  Kartu su tais dokumentais pateikiama pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus parengta nepriklausomos audito įstaigos nuomonė dėl išsamumo, tikslumo ir teisingumo, tinkamo taikomų kontrolės procedūrų veikimo, taip pat dėl pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo. Audito įstaiga praneša, jei atlikus patikrinimą kilo abejonių dėl valdymo deklaracijoje pateiktų pareiškimų.
Šie elementai pateikiami Komisijai iki kitų finansinių metų vasario 1 d., išskyrus e punkte nurodytą audito nuomonę. Pastaroji pateikiama ne vėliau kaip iki kovo 15 d.

Šie elementai pateikiami Komisijai iki kitų finansinių metų vasario 1 d., išskyrus e punkte nurodytą audito nuomonę. Pastaroji pateikiama ne vėliau kaip iki kovo 15 d.

Šiais įsipareigojimais nepažeidžiamos su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis šalimis sudarytų susitarimų nuostatos. Į šias nuostatas įtraukiamas bent jau tokių subjektų įsipareigojimas kasmet patvirtinti Komisijai, kad per atitinkamus finansinius metus Sąjungos įnašas buvo panaudotas ir apskaitytas pagal šio straipsnio 2 dalyje išdėstytus reikalavimus ir su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis arba trečiąja šalimi sudarytame susitarime išdėstytus įsipareigojimus.

Šiais įsipareigojimais nepažeidžiamos su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis šalimis sudarytų susitarimų nuostatos. Į šias nuostatas įtraukiamas bent jau tokių subjektų įsipareigojimas kasmet patvirtinti Komisijai, kad per atitinkamus finansinius metus Sąjungos įnašas buvo panaudotas ir apskaitytas pagal šio straipsnio 2 dalyje išdėstytus reikalavimus ir su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis arba trečiąja šalimi, kurių auditą atliko kompetentinga aukščiausioji audito institucija, sudarytame susitarime išdėstytus įsipareigojimus. Auditų rezultatai pateikiami biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai. Tai nedaro poveikio Europos Auditų Rūmų ir OLAF įgaliojimams atlikti tyrimus.

Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl reglamento
57 straipsnio 6 dalis
6.  Komisija:
6.  Komisija:
a) užtikrina pavestų užduočių vykdymo priežiūrą ir vertinimą;
a) prižiūri, kad tie subjektai vykdytų savo įsipareigojimus, ypač kad vykdytų auditus ir vertinimus įgyvendinant programą;
b) taiko procedūras, kad būtų laiku finansiškai patvirtintos įgaliotųjų subjektų ir asmenų ataskaitos, užtikrindama, kad ataskaitos būtų išsamios, tikslios ir teisingos, ir kad būtų galima laiku ištaisyti pažeidimų atvejus;
b) taiko procedūras, skirtas laiku patvirtinti subjektų ataskaitas, pagal kurias nustatoma, ar ataskaitos išsamios, tikslios ir teisingos, ir suteikiama galimybė laiku ištaisyti pažeidimų atvejus;
c) iš Sąjungos lėšų nedengia išmokų, kurios atliktos pažeidžiant Sąjungos teisę.
c) iš Sąjungos lėšų nedengia išmokų, kurios atliktos pažeidžiant Sąjungos teisę.
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl reglamento
57 straipsnio 7 dalis
7.  Šio straipsnio 5 ir 6 dalys netaikomos subjektams ir asmenims, kuriems taikoma atskira biudžeto valdymo institucijos taikoma biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra.
7.  Šio straipsnio 5 ir 6 dalys netaikomos Sąjungos subjektams, kuriems taikoma atskira biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra šiems subjektams vykdant Sąjungos biudžetą.
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl reglamento
57 straipsnio 7 a dalis (nauja)
7a. 1, 2 ir 3 dalys mutatis mutandis taikomos netiesioginiam asignavimų, kuriuos Europos Parlamentas skiria savo politinėms frakcijoms, valdymui. Europos Parlamentas priima atitinkamas įgyvendinimo priemones, kuriomis atsižvelgiama į specialius politinių frakcijų reikalavimus.
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl reglamento
62 straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a.  Atsakingam leidimus išduodančiam pareigūnui atlikti pareigas gali padėti darbuotojai, už kuriuos jis prisiima atsakomybę ir kuriems patikimos tam tikros operacijos, reikalingos vykdant biudžetą ir rengiant finansinę ir valdymo informaciją. Siekiant išvengti bet kokių interesų konfliktų, darbuotojai, padedantys įgaliotiems ar perįgaliotiems leidimus išduodantiems pareigūnams, privalo laikytis 54 straipsnyje nurodytų pareigų.
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl reglamento
62 straipsnio 6 b dalis (nauja)
6b.  Kiekviena institucija informuoja biudžeto valdymo instituciją, kai tik įgaliotas leidimus išduodantis pareigūnas pradeda eiti pareigas, jas pakeičia ar nustoja jas eiti.
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl reglamento
62 straipsnio 6 c dalis (nauja)
6c.  Kiekviena institucija savo vidaus taisyklėse nustato tokias asignavimų valdymo priemones, kurios, jos manymu, reikalingos, kad ji galėtų tinkamai įvykdyti jai numatytą biudžeto dalį. Vykstant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai, šios vidaus taisyklės pateikiamos Europos Parlamentui.
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl reglamento
63 straipsnio 6 dalies antra pastraipa
Ex ante patikras atlieka kiti darbuotojai nei tie, kurie atsakingi už ex post patikras. Už ex post patikras atsakingi darbuotojai nėra pavaldūs darbuotojams, atsakingiems už ex ante patikras.

Ex ante patikras atlieka kiti darbuotojai nei tie, kurie atsakingi už ex post patikras. Už ex post patikras atsakingi darbuotojai nėra pavaldūs darbuotojams, atsakingiems už ex ante patikras, ir atvirkščiai.

Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl reglamento
63 straipsnio 8 dalis
8.  Bet kuris darbuotojas, dalyvaujantis finansų valdyme ir sandorių kontrolėje, kuris mano, kad sprendimas, kurį jo viršininkas reikalauja vykdyti arba priimti, yra klaidingas arba neatitinka patikimo finansų valdymo principų arba profesinių taisyklių, kurių iš jo reikalaujama laikytis, apie tai raštu praneša įgaliotam leidimus suteikiančiam pareigūnui, o jei šis nesiima priemonių, 70 straipsnio 6 dalyje nurodytai komisijai. Neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos, kuri gali pakenkti Sąjungos interesams atveju, jis praneša institucijoms arba įstaigoms, nurodytoms taikytiname teisės akte.
8.  Bet kuris darbuotojas, dalyvaujantis finansų valdyme ir sandorių kontrolėje, kuris mano, kad sprendimas, kurį jo viršininkas reikalauja vykdyti arba priimti, yra klaidingas arba neatitinka patikimo finansų valdymo principų arba profesinių taisyklių, kurių iš jo reikalaujama laikytis, apie tai raštu praneša įgaliotam leidimus suteikiančiam pareigūnui, o jei šis nesiima priemonių, 70 straipsnio 6 dalyje nurodytai komisijai.
Neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos, kuri gali pakenkti Sąjungos interesams atveju, darbuotojas praneša institucijoms arba įstaigoms, nurodytoms taikomame teisės akte. Ta pareiga pranešti sukčiavimo atveju taip pat taikoma nepriklausomiems auditoriams, kurie vykdo procedūras, susijusias su Sąjungos finansų valdymu. Dėl tokio atskleidimo jiems nekyla atsakomybė.

Siekiant šioje dalyje nustatytų tikslų atitinkamam darbuotojui taikomos atitinkamos Pareigūnų tarnybos nuostatų nuostatos.

Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl reglamento
65 straipsnio 7 a dalis (nauja)
7a.  Komisijos apskaitos pareigūnas parengia patikos sąskaitų valdymo ir jų naudojimo taisykles.
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl reglamento
69 straipsnio 2 dalis
2.  Kiekvienas leidimus suteikiantis pareigūnas, apskaitos pareigūnas ir avansinių lėšų administratorius gali būti baudžiamas drausminėmis priemonėmis ir iš jo gali būti reikalaujama sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose, nepažeidžiant 70, 71 ir 72 straipsnių. Neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos atveju, kuris gali pakenkti Sąjungos interesams, klausimas perduodamas taikytinų teisės aktų paskirtoms institucijoms ir įstaigoms.
2.  Kiekvienas leidimus išduodantis pareigūnas, apskaitos pareigūnas ir avansinių lėšų administratorius gali būti baudžiamas drausminėmis priemonėmis ir iš jo gali būti reikalaujama sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose, nepažeidžiant 70, 71 ir 72 straipsnių. Neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos atveju, kuris gali pakenkti Sąjungos interesams, klausimas perduodamas taikytinų teisės aktų paskirtoms institucijoms ir įstaigoms, visų pirma OLAF.
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl reglamento
4 skirsnio pavadinimas
LEIDIMAS IŠIEŠKOTI SUMAS

SUMŲ IŠIEŠKOJIMAS IR FINANSINĖS KOREKCIJOS

Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl reglamento
-76 straipsnis (naujas)
-76 straipsnis
Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje:

a) išieškojimas – priemonės, kuriomis siekiama atitaisyti neteisėtą lėšų gavimą; iš esmės tokių lėšų gavėjai grąžina neteisingai gautas sumas. Kai neįmanoma nustatyti tikslios tokių išlaidų sumos, išieškotina suma gali būti nustatoma remiantis kitais moksliniais būdais. Tokius būdus iš esmės reikėtų nustatyti prieš įsipareigojant skirti išlaidas;
b) finansinės korekcijos – priemonės, kurias taikant visų pirma ištaisomi valdymo sistemos trūkumai. Taikant šias priemones nutraukiamas finansavimas valstybėms narėms arba trečiosioms šalims, kurios neužtikrina, kad būtų teisingai taikomos Sąjungos taisyklės. Jos taip pat gali būti taikomos skatinant įgyvendinti Sąjungos politiką, numatytą pagal teisinį atitinkamo Sąjungos įnašo pagrindą.
Pagal 132 straipsnį ataskaitose pateikiamos visos finansinės korekcijos, dėl kurių nuspręsta ir dėl kurių dar reikia nuspręsti, pagal fondus ir pagal valstybes nares.

Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl reglamento
76 straipsnio 1 dalies pirma a pastraipa (nauja)
Debetinis dokumentas, atitinkantis vykdomąjį raštą sumoms išieškoti, pateikiamas skolininkui ir jo turinys įpareigoja Komisiją nuo šio rašto pateikimo momento.

Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl reglamento
76 straipsnio 2 dalis
2.  Institucija gali oficialiai nustatyti sumą, gautiną iš asmenų, išskyrus valstybes, priimdama sprendimą, kuris vykdomas, kaip apibrėžta SESV 299 straipsnyje.
2.  Taryba, Komisija arba Europos Centrinis Bankas gali oficialiai nustatyti sumą, gautiną iš asmenų, išskyrus valstybes nares, priimdama sprendimą, kuris vykdomas, kaip apibrėžta SESV 299 straipsnyje. Kiek tai susiję su kitomis institucijomis, Komisija, laikydamasi 199 straipsnyje nurodytame deleguotajame reglamente nustatytų sąlygų, gali priimti tokį privalomą sprendimą kitų institucijų vardu, kaip apibrėžta SESV 299 straipsnyje.
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl reglamento
77 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Apskaitos pareigūnas susigrąžina sumas, į Sąjungos reikalavimus skolininkui įskaitydamas tolygią tikrai ir tiksliai nustatytą sumą, kurią pačiam skolininkui turi grąžinti Sąjunga.

Apskaitos pareigūnas susigrąžina sumas, į Sąjungos reikalavimus skolininkui įskaitydamas tolygią sumą, kurią pačiam skolininkui turi grąžinti Sąjunga. Šios sumos turi būti tiksliai nustatytos, fiksuoto dydžio mokėtinos sumos.

Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl reglamento
77 straipsnio 2 dalis
2.  Kai atsakingas įgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas ketina visiškai arba iš dalies atsisakyti teisės susigrąžinti nustatytą gautiną sumą, jis užtikrina, kad toks atsisakymas galimas ir atitinka patikimo finansų valdymo ir proporcingumo principus pagal 199 straipsnyje nurodytame deleguotajame reglamente nustatytą tvarką ir kriterijus. Sprendimą atsisakyti išieškoti sumas būtina pagrįsti. Leidimus suteikiantis pareigūnas kitam asmeniui gali perduoti priimti tokį sprendimą, tik vadovaudamasis 199 straipsnyje nurodytu deleguotuoju reglamentu.
2.  Kai kompetentingas leidimus išduodantis pareigūnas ketina visiškai arba iš dalies atsisakyti teisės susigrąžinti nustatytą gautiną sumą, jis užtikrina, kad toks atsisakymas galimas ir atitinka patikimo finansų valdymo ir proporcingumo principus. Sprendimą atsisakyti išieškoti sumas būtina pagrįsti ir pateikti metinėse veiklos ataskaitose, nurodytose 63 straipsnio 9 dalyje. Leidimus išduodantis pareigūnas kitam asmeniui gali perduoti priimti tokį sprendimą.
Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali visiškai arba iš dalies panaikinti nustatytą gautiną sumą 199 straipsnyje nurodytame deleguotajame reglamente nustatytomis sąlygomis. Nustatytos gautinos sumos dalinis panaikinimas nereiškia, kad atsisakoma Sąjungos nustatytos teisės į grąžintinas sumas.

Kompetentingas leidimus išduodantis pareigūnas gali visiškai arba iš dalies panaikinti nustatytą gautiną sumą. Nustatytos gautinos sumos dalinis panaikinimas nereiškia, kad atsisakoma Sąjungos nustatytos teisės į grąžintinas sumas.

Procedūrų ir kriterijų, taikomų priimant sprendimą atsisakyti išieškoti sumas, taip pat taikomų, kai leidimus išduodantis pareigūnas deleguoja šį sprendimą ir kai panaikinamos nustatytos sumos, taisyklės pateikiamos 199 straipsnyje nurodytame deleguotajame reglamente.

Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl reglamento
77 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Sumos ir su šiomis sumomis susijusios palūkanos, kurias pažeidimo ar aplaidumo atvejais išieško valstybės narės, sumokamos valdymo institucijai, kuri jas priskiria to mėnesio, kai jos iš tiesų gaunamos, įplaukoms.
Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl reglamento
77 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Valstybė narė, atlikdama mokėjimą į Sąjungos biudžetą, gali pasilikti 20 proc. atitinkamų išieškotų sumų, kaip fiksuotą dydį išieškojimo išlaidoms padengti, išskyrus šios valstybės narės administracinėms institucijoms ar kitoms viešosios valdžios įstaigoms priskirtinų pažeidimų ar aplaidumo atvejus.
Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl reglamento
77 straipsnio 2 c dalis (nauja)
2c.  Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali nuspręsti nevykdyti išieškojimo. Toks sprendimas gali būti priimamas tik šiais atvejais:
a) jei bendros turėtos ir numatomos išieškojimo išlaidos viršija sumą, kuri turi būti išieškota, arba
b) jei išieškojimas neįmanomas dėl skolininko ar už pažeidimą teisiškai atsakingų asmenų nemokumo, nustatyto ir pripažinto pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę.
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl reglamento
77 a straipsnis (naujas)
77a straipsnis

Finansinės korekcijos, kurias atlieka valstybės narės, kai valdoma taikant pasidalijamojo valdymo principą pagal 2 dalies II antraštinę dalį

1.  Valstybės narės visų pirma atsako už pažeidimų tyrimą ir imasi priemonių, jei įrodoma, kad yra bet kokių didelių pokyčių, kurie daro poveikį veiksmų ar veiksmų programų pagal 2 dalies II antraštinę dalį įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui ar sąlygoms, taip pat jos vykdo finansines korekcijas, kurių reikalaujama pagal 2–4 dalis.
Taip pat jos susigrąžina lėšas, susijusias pažeidimais, padarytais patiriat išlaidas pagal 2 dalies I antraštinę dalį.

2.  Valstybė narė atlieka reikiamas finansines korekcijas, susijusias su įgyvendinant veiksmus arba veiksmų programas nustatytais pavieniais ar sistemingais pažeidimais. Valstybės narės korekcijos apima viso valstybės finansinio įnašo ar jo dalies, skirtos veiksmų programai finansuoti, panaikinimą. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir finansinius fondų nuostolius.
Kai tai yra numatyta pagal atitinkamą teisinį pagrindą, išteklius, gautus iš šiuo būdu atgautų lėšų, valstybė narė gali vėl naudoti veiksmams įgyvendinant atitinkamas veiksmų programas (pakeičiamieji veiksmai) finansuoti.

3.  Indėlio, panaikinto pagal 2 dalį, negalima vėl naudoti:
a) veiksmui arba veiksmams, kuriems atlikta korekcija,
b) jei finansinė korekcija atlikta dėl sisteminio pažeidimo, dėl esamų veiksmų, susijusių su visa prioritetine sritimi ar jos dalimi, kurioje įvyko sisteminis pažeidimas,
c) jei finansinė korekcija atlikta pakeičiamiesiems veiksmams.
4.  Nustačius sisteminį pažeidimą, valstybė narė tiria visus veiksmus, kuriems jis galėjo daryti poveikį.
Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl reglamento
77 b straipsnis (naujas)
77b straipsnis

Komisijos finansinių korekcijų kriterijai

1.  Komisija atlieka finansines korekcijas panaikindama visą arba dalį Sąjungos įnašo, skirto veiksmų programai, jei atlikus būtiną tyrimą nustato, kad:
a) yra didelių programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų, kurie kelia pavojų Sąjungos įnašui, jau išmokėtam programai finansuoti;
b) patvirtintoje išlaidų ataskaitoje nurodytos išlaidos yra neteisėtos ir valstybės narės jų nepataisė prieš pradedant šioje dalyje numatytą koregavimo procedūrą;
c) valstybė narė nesilaikė savo pareigų pagal 77a straipsnį prieš pradedant šioje dalyje numatytą koregavimo procedūrą.
2.  Komisija finansines korekcijas vykdo pavieniais nustatytų pažeidimų atvejais atsižvelgdama į šių pažeidimų sisteminį pobūdį tam, kad nustatytų, ar taikyti vienodo dydžio ar ekstrapoliuotą korekciją.
Vienodo dydžio korekcijos taikomos tik tada, kai konkrečiu atveju neįmanoma įvertinti nustatyto pažeidimo masto ir sumos arba neįmanoma ekstrapoliuoti taisomosios sumos.

3.  Komisija, priimdama sprendimą dėl korekcijos sumos, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei į nustatytų atitinkamos veiksmų programos trūkumų mastą ir finansines pasekmes. Jei pagal taikytiną teisinį pagrindą nenumatyta kitaip, taikomas toks korekcijos koeficientas:
a) 100 proc. korekcija
100 proc. korekcija gali būti nustatoma tada, kai valstybės narės valdymo ir kontrolės sistemos trūkumai arba atskiras pažeidimas yra tokie dideli, kad gali būti priskiriami visiškam Sąjungos taisyklių nesilaikymui, tuo atveju visi mokėjimai laikomi neteisėtais;

b) 25 proc. korekcija
Kai valstybės narės taikoma valdymo ir kontrolės sistema turi daug trūkumų ir įrodoma, kad yra dažnų pažeidimų bei aplaidumo atvejų, kovojant su neteisėta veikla arba sukčiavimu, pagrįsta taikyti 25 proc. korekciją, nes galima pagrįstai manyti, kad dėl galimybės nekliudomai ir nebaudžiamai pateikti neteisėtas paraiškas fondui bus padaryta itin didelių nuostolių. Tokio dydžio korekcija taip pat taikytina pavieniams pažeidimams, kai jie yra dideli, bet nesustabdo viso projekto įgyvendinimo.

c) 10 proc. korekcija
Kai neveikia vienas ar keli pagrindiniai sistemos elementai arba jie veikia taip blogai arba taip retai, kad tampa visiškai neveiksmingi nustatant paraiškų tinkamumą arba užkertant kelią pažeidimams, pateisinama 10 proc. korekcija, nes galima pagrįstai manyti, kad yra didelės plataus masto fondo nuostolių rizikos. Toks korekcijos koeficientas taip pat taikytinas pavienių vidutinio sunkumo pažeidimų, susijusių su pagrindiniais sistemos elementais, atveju.

d) 5 proc. korekcija
Kai visi pagrindiniai sistemos elementai veikia, tačiau neužtikrina pagal galiojančias taisykles reikalaujamo nuoseklumo, dažnio arba nuodugnumo, pagrįsta taikyti 5 proc. korekciją, nes galima pagrįstai manyti, kad jie nepakankamai užtikrina paraiškų teisėtumą ir kad fondui keliama didelė rizika. 5 proc. korekcija taip pat gali būti taikoma, kai pavieniuose projektuose randama mažiau sunkių su pagrindiniais elementais susijusių pažeidimų.

Tai, kad sistemos funkcionavimo būdą galima tobulinti, nėra pakankamas finansinės korekcijos pagrindas. Privalo būti didelių, su aiškių Sąjungos taisyklių arba geros praktikos normų nepaisymu susijusių trūkumų, kurie struktūriniams fondams keltų realią nuostolių ar pažeidimų riziką.

e) 2 proc. korekcija
Kai veikla, susijusi su pagrindiniais sistemos elementais, vykdoma tinkamai, bet visiškai netinkamai vykdoma su vienu ar keliais papildomais elementais susijusi veikla, pagrįsta taikyti 2 proc. korekciją, nes fondui kyla mažesnė nuostolių rizika ir pažeidimai būtų ne tokie sunkūs.

2 proc. korekcija padidinama iki 5 proc., jei tie patys trūkumai, susiję su išlaidomis, nustatomi po pirmosios korekcijos taikymo datos, o valstybė narė po pirmosios korekcijos nesiėmė reikiamų priemonių tos sistemos klaidoms ištaisyti.

2 proc. korekcija taip pat gali būti taikoma, jei Komisija, nereikalaudama jokios korekcijos, informavo valstybę narę apie būtinybę pagerinti papildomus sistemos elementus, kurie naudojami, tačiau veikia nepatenkinamai, bet valstybė narė nesiėmė jokių būtinų veiksmų.

Korekcijos dėl papildomų valdymo ir kontrolės sistemos elementų trūkumų taikomos tik tada, kai nenustatoma jokių pagrindinių elementų trūkumų. Jei yra trūkumų, susijusių ir su papildomais, ir su pagrindiniais elementais, korekcijos daromos tik taikant pagrindiniams elementams nustatytą koeficientą.

4.  Jeigu valstybė narė nevykdo įsipareigojimų pagal taikomą teisinį pagrindą, Komisija, atsižvelgdama į šių įsipareigojimų nesilaikymo laipsnį, gali atlikti finansinę korekciją ir panaikinti visą įnašą atitinkamai valstybei narei arba jo dalį.
Kai pagal taikomą teisinį pagrindą nenumatyta kitaip, finansinė korekcija reiškia korekciją, kuri taikoma:

a) jei nesilaikoma viešųjų pirkimų taisyklių ir
b) jei numatyti tikslai, dėl kurių susitarta, neatitinka iš tiesų pasiektų tikslų, taip pat
c) visiems kitiems įsipareigojimams, tiesiogiai susijusiems su teisinio pagrindo taikymu arba, jei tai numatyta finansavimo susitarime, kai tokių įsipareigojimų nesilaikymas sutrikdo visą Sąjungos politiką arba jos dalį, kuriai įgyvendinti skiriamas finansavimas, arba kai tai reikalinga siekiant apsaugoti finansinius Sąjungos interesus,
kaip numatyta 199 straipsnyje nurodytame deleguotajame reglamente.
5.  Kai Komisija savo poziciją pagrindžia kitų auditorių, o ne dirbančių jos tarnybose, nustatytais faktais, ji padaro išvadas dėl finansinių padarinių po to, kai išnagrinėja priemones, kurių atitinkama valstybė ėmėsi narė pagal 77a straipsnį, pagal 56 straipsnį pateiktas ataskaitas ir visus valstybės narės pateiktus atsakymus.
Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl reglamento
77 c straipsnis (naujas)
77c straipsnis

Finansinių korekcijų mažinimas

1.  Visų konkrečių fondų bet kurioje valstybėje narėje, kurioje gali būti atliekama tokia korekcija, finansinių korekcijų suma sumažinama, jei valdymo įstaiga pateikia teisingą ir sąžiningą valdymo deklaraciją:
a) kai Komisija dvejus ankstesnius metus iš eilės nustatė, kad šios valstybė narės klaidų rodiklis mažesnis negu 2 proc. – mažinama 10 proc.;
b) kai Komisija penkerius ankstesnius metus iš eilės nustatė, kad valstybė narės klaidų rodiklis mažesnis negu 2 proc. – mažinama 20 proc.;
c) kai Komisija dešimt ankstesnių metų iš eilės nustatė, kad valstybė narės klaidų rodiklis mažesnis negu 2 proc. – mažinama 50 proc.;
nebent nustatant klaidų rodiklį būta sukčiavimo arba kito sąmoningo ar labai didelio aplaidumo.
2.  Kai valstybė narė pateikia nacionalinę deklaraciją dėl išlaidų, kurių turėjo taikydama pasidalijamojo valdymo sistemą pagal 56 straipsnio 6b dalį, finansinė korekcija sumažinama penkiolika procentų kiekvienam fondui.
3.  Nedarant poveikio kitoms Komisijos priemonėms, valdymo įstaigai, pateikusiai klaidingą valdymo deklaraciją, neleidžiama taikyti pagal šį straipsnį numatomų sumažinimų.
Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl reglamento
77 d straipsnis (naujas)
77d straipsnis

Prieštaravimo procedūra

1.  Komisija, prieš priimdama sprendimą dėl finansinės korekcijos, pradeda prieštaravimo procedūrą ir informuoja valstybes nares apie savo negalutines išvadas.
Per du mėnesius nuo negalutinių išvadų gavimo datos valstybės narės:

a) patvirtina, kad gavo negalutines išvadas ir kad joms pritaria; arba
b) jei Komisijos siūloma finansinė korekcija pagrindžiama ekstrapoliacija arba fiksuoto dydžio suma, valstybės narės, patikrinusios susijusius dokumentus, turi galimybę įrodyti, kad iš tiesų pažeidimų mastas mažesnis negu nurodytas Komisijos vertinime.
Valstybė narė, sutarusi su Komisija, gali apriboti tyrimo mastą ir nagrinėti tik atitinkamų dokumentų dalį arba atrinktus dokumentus; arba

c)  Komisija gali pakviesti valstybę narę dalyvauti klausyme, kuriam vadovauja iš anksto atrinkta grupė, sudaryta iš valstybių narių ir Komisijos ekspertų, ir kuriame abi šalys bendradarbiaudamos partnerystės pagrindu stengiasi pasiekti susitarimą dėl pastabų ir pagal jas padarytų išvadų.
Procedūroms pagal a ir b punktus vykdyti numatytas laikas, vienai šaliai pateikus pagrįstą pranešimą kitai šaliai, gali būti tik vieną kartą pratęstas kiekvienai šaliai ne ilgiau kaip dviems mėnesiams.

Laikas, numatomas procedūroms pagal c punktą vykdyti, turi būti ne ilgesnis kaip keturi mėnesiai, nebent ekspertų grupė narių balsų dauguma sutinka jį pratęsti iki 6 mėnesių nuo klausymo, kuriame nuspręsta pratęsti laiką, datos.

2.  Komisija atsižvelgia į visus įrodymus, valstybės narės pateiktus per 1 dalyje nurodytą laikotarpį. Nepavykus susitarti, Komisija, atsižvelgdama į visą procedūros metu pateiktą informaciją ir pastabas, priima sprendimą dėl finansinės korekcijos per tris mėnesius nuo galutinės patikrinimo arba klausymo datos.
3.  Jei susitariama, valstybė narė gali vėl panaudoti atitinkamas Sąjungos lėšas pagal 77a straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl reglamento
77 e straipsnis (naujas)
77e straipsnis

Grąžinimas

1.  Visos Europos Sąjungos bendrajam biudžetui grąžintinos sumos sumokamos iki termino, nurodyto vykdomajame rašte sumoms išieškoti, kuris parengiamas pagal 76 straipsnį. Toks terminas yra paskutinė antro mėnesio nuo vykdomojo rašto išdavimo diena.
2.  Vėluojant vykdyti grąžinimą, nuo pavėluotos grąžinti sumos mokami delspinigiai, pradedami skaičiuoti nustatyto termino dieną ir baigiami skaičiuoti faktinio mokėjimo dieną. Tokių palūkanų norma yra 1,5 procentinio punkto didesnė už Europos Centrinio Banko pagrindinėms perfinansavimo operacijoms taikomą normą mėnesio, kurį baigiasi terminas, pirmąją darbo dieną.
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl reglamento
81 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Finansavimo sprendime nurodomi siekiami tikslai, rezultatai, kurių tikimasi, įgyvendinimo metodas ir visa finansavimo plano suma. Jame taip pat pateikiamas veiksmų, kurie bus finansuojami, aprašymas ir nurodomos kiekvienam veiksmui skirtos sumos, taip pat pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis.
Netiesioginio valdymo atveju taip pat nurodomas pasirinktas įgyvendinimo partneris, taikyti kriterijai ir jam pavestos užduotys.

Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl reglamento
83 straipsnio 1 dalis
1.  Kiekvienai priemonei, dėl kurios gali atsirasti iš biudžeto padengiamų išlaidų, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, prieš prisiimdamas teisinį įsipareigojimą trečiosioms šalims arba pervesdamas lėšas į patikos fondą pagal 178 straipsnį, privalo pirma prisiimti biudžetinį įsipareigojimą.
1.   Nepaisant 82 straipsnio 3 dalies, kiekvienai priemonei, dėl kurios gali atsirasti iš biudžeto padengiamų išlaidų, atsakingas leidimus išduodantis pareigūnas, prieš prisiimdamas teisinį įsipareigojimą trečiosioms šalims arba pervesdamas lėšas į patikos fondą pagal 178 straipsnį, privalo pirma prisiimti biudžetinį įsipareigojimą.
Vis dėlto humanitarinės pagalbos operacijų, civilinės saugos operacijų ir krizių valdymo pagalbos atvejais, taip pat tokiai būtinybei iškilus dėl sudėtingos padėties, susidariusios už Sąjungos ribų, galima nedelsiant prisiimti biudžetinį įsipareigojimą po to, kai prisiimamas teisinis įsipareigojimas trečiosioms šalims, jeigu tai būtina siekiant veiksmingai vykdyti Sąjungos intervencinius veiksmus.

Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl reglamento
83 straipsnio 3 dalies ketvirta pastraipa
Prieš pasirašant kiekvieną individualaus teisinio įsipareigojimo sumą, priimtą pagal bendrąjį įsipareigojimą, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas ją įregistruoja biudžetinėse sąskaitose ir priskiria bendrajam įsipareigojimui. Humanitarinės pagalbos operacijų, civilinės saugos operacijų ir krizių valdymo pagalbos atvejais, kai pateisinama skuba, sumos gali būti registruojamos nedelsiant, kai tik pasirašomas atitinkamas atskiras teisinis įsipareigojimas.

Prieš pasirašant kiekvieną individualaus teisinio įsipareigojimo sumą, priimtą pagal bendrąjį įsipareigojimą, atsakingas leidimus išduodantis pareigūnas ją įregistruoja biudžetinėse sąskaitose ir priskiria bendrajam įsipareigojimui.

Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl reglamento
87 straipsnio 1 dalies pirma a pastraipa (nauja)
Mokėjimai atliekami kreditiniu banko pervedimu, čekiu arba debeto kortele.

Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl reglamento
87 straipsnio 4 dalis
4.  Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas reguliariai tvirtina išankstinio finansavimo mokėjimus. Šiuo tikslu į sutartis, sprendimus ir susitarimus dėl dotacijų ir įgaliojimų perdavimo susitarimus, kuriais vykdymo užduotys pavedamos subjektams ir asmenims, nurodytiems 55 straipsnio 1 dalies b punkte, įtraukiamos atitinkamos nuostatos.
4.  Atsakingas leidimus išduodantis pareigūnas reguliariai tvirtina išankstinio finansavimo mokėjimus, atsižvelgdamas į susijusio projekto ekonominį turinį ir laiką. Ex post patikrinimai vykdomi didesnių negu 2 mln. eurų išankstinio finansavimo sumų, kurios sudaro daugiau nei 50 proc. visų finansuojamų veiksmų, atvejais bent kartą per metus visu veiksmų įgyvendinimo laikotarpiu. Šiuo tikslu į sutartis, sprendimus ir susitarimus dėl dotacijų ir įgaliojimų perdavimo susitarimus, kuriais vykdymo užduotys pavedamos subjektams ir asmenims, nurodytiems 55 straipsnio 1 dalies b punkte, įtraukiamos atitinkamos nuostatos.
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl reglamento
89 straipsnis
Išlaidų patvirtinimas, leidimo išlaidoms išdavimas ir jų apmokėjimas turi būti užbaigti per tokį laiką, kuris yra nustatytas 199 straipsnyje nurodytame deleguotajame reglamente, kuriame nurodytos aplinkybės, kuriomis kreditoriai, kuriems pavėluota išmokėti, turi teisę gauti delspinigius, kurie įrašomi į eilutę, iš kurios išmokėta pagrindinė suma.

1.  Laikotarpis, per kurį leidžiami mokėjimai, yra:
a) 90 kalendorinių dienų sutarčių, susitarimų dėl dotacijų ir sprendimų, susijusių su techninėmis paslaugomis ar veiksmais, kuriuos ypač sunku įvertinti ir pagal kuriuos mokėjimas priklauso nuo ataskaitos ar sertifikato patvirtinimo, atveju;
b) 60 kalendorinių dienų visų kitų sutarčių, susitarimų dėl dotacijų ir sprendimų, pagal kuriuos mokėjimas priklauso nuo ataskaitos ar sertifikato patvirtinimo, atveju;
c) 30 kalendorinių dienų visais kitais atvejais.
Tie laikotarpiai netaikomi mokėjimams pagal pasidalijamojo valdymo principą.

2.  Kompetentingas įgaliotas ar perįgaliotas leidimus išduodantis pareigūnas gali nutraukti mokėjimo terminą bet kokiu metu, informuodamas kreditorius, kad mokėjimo prašymas negali būti patenkintas dėl to, kad suma nėra mokėtina, arba dėl to, kad nebuvo parengti tinkami patvirtinamieji dokumentai. Jei kompetentingas leidimus išduodantis pareigūnas gauna informaciją, dėl kurios kyla abejonių dėl mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumo, šis pareigūnas gali sustabdyti mokėjimo terminą, kad būtų galima atlikti tolesnius tikrinimus, įskaitant patikras vietoje, siekiant prieš mokėjimą įsitikinti, kad išlaidos iš tikrųjų buvo tinkamos.
Atitinkami kreditoriai raštu informuojami apie sustabdymo priežastis.

Jei sustabdoma daugiau negu dviem mėnesiams, kompetentingas aiškinamasis komitetas kreditoriaus prašymu priima sprendimą dėl sustabdymo tęstinumo.

Praėjus 1 dalyje nustatytiems terminams, kreditorius turi teisę gauti palūkanas.

Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl reglamento
7 skyriaus pavadinimas
IT SISTEMOS

IT SISTEMOS IR E. VALDŽIA

Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl reglamento
91 straipsnis
Institucijoms iš anksto susitarus, dokumentai tarp institucijų gali būti siunčiami elektroninėmis priemonėmis.

Institucijoms ir atitinkamoms valstybėms narėms iš anksto susitarus, dokumentai tarp gali būti siunčiami elektroninėmis priemonėmis.

Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl reglamento
91 a straipsnis (naujas)
91a straipsnis

Elektroninė valdžia (e. valdžia)

Visi teisėkūros institucijai pateikti pasiūlymų projektai yra tinkami norint taikyti vartotojui patogias informacines technologijas visais lygmenimis, ypač galutinių lėšų gavėjų lygmeniu.

Kai fondai valdomi pasidalijamojo valdymo principu pagal 56 straipsnį, Komisija ir valstybės narės užtikrina surinktų ar kitaip gautų ir persiųstų biudžeto valdymo duomenų sąveiką.

Jei duomenys prieinami elektronine forma, turi būti numatyta galimybė juos perduoti šia forma. Jei būtina, valstybės narės ir Komisija susitaria dėl bendrų duomenų perdavimo standartų.

Komisijos direktoratai ir vykdomosios agentūros, taip pat 200 straipsnyje nurodyti subjektai taiko bendrus elektroniniu būdu perduodamos informacijos, kuri teikiama trečiosioms šalims vykdant viešuosius pirkimus ir dotacijų procedūras, standartus. Jie kiek įmanoma aktyviau kuria ir taiko bendrus duomenų, perduotų vykdant dotacijų ir viešųjų pirkimų procedūras, perdavimo, saugojimo ir apdorojimo standartus ir šiuo tikslu nustato bendrą keitimosi elektroniniais duomenimis vietą potencialiems naudos gavėjams, naudos gavėjams ar kandidatams ir konkurso dalyviams.

Komisija paskiria vyriausiąjį informacijos pareigūną (VIP), kuris vadovauja šių priemonių įgyvendinimui ir reguliariai praneša apie pasiekimus biudžeto valdymo institucijai atsižvelgdamas į biudžeto įgyvendinimą.

Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl reglamento
7a skyrius (naujas)
7A SKYRIUS

ADMINISTRAVIMO PRINCIPAI

91b straipsnis

Teisė į gerą administravimą

Jei pastebima akivaizdi rašybos klaida, kurią padarė sąžiningai veikiantis pareiškėjas arba konkurso dalyvis, taip pat jei nepateikiama įrodymų, netinkamai suformuluojama, netinkamai užpildomi prašymai ar kitaip neįvykdomi procesiniai veiksmai, kompetentingas pareigūnas prašo, kad pareiškėjas arba konkurso dalyvis atitinkamai imtųsi priemonių padėčiai ištaisyti. Jei reikia, pareiškėjui ar konkurso dalyviui suteikiama informacija apie jo procedūrines teises ar pareigas.

Jei reikia pateikti įrodymus ir (arba) dokumentus, jų forma ir informacija, kurią būtina įtraukti, skelbiama kiek galima anksčiau ir aptariama su potencialiais pareiškėjais ir konkurso dalyviais.

Tam tikrais atvejais, konkurso dalyviams ir pareiškėjams pateikus paraišką arba pasiūlymą, jie iškart informuojami apie tai, kiek laiko truks duomenų apdorojimas ir negalutinis procedūros užbaigimas, taip pat apie tai, ar pateiktoje paraiškoje arba pasiūlyme pateikti visi būtini duomenys.

91c straipsnis

Teisių gynimo priemonių nurodymas

Jei leidimus išduodančio pareigūno sudarytas procedūrinis aktas daro neigiamą poveikį pareiškėjo ar konkurso dalyvio, naudos gavėjo ar rangovo teisėms, jame nurodoma, kokiomis administracinėmis ir (arba) teisinėmis teisių gynimo priemonėmis galima užginčyti šį aktą.

Visų pirma nurodoma, kokios yra teisių gynimo priemonės, kokioje institucijoje ar institucijose galima užginčyti ir per kiek laiko tai reikia padaryti.

Jei nenurodyta kitaip, senaties terminas šių priemonių taikymui sueina praėjus dviem mėnesiams po to, kai pareiškėjui ar konkurso dalyviui išsamiai ir aiškiai nurodoma, kokios yra teisių gynimo priemonės.

Pakeitimas 291
Pasiūlymas dėl reglamento
93 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Vidaus auditoriaus kontaktiniai duomenys turi būti prieinami kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui, dalyvaujančiam išlaidų operacijose, kad jis galėtų konfidencialiai kreiptis į vidaus auditorių.
Vidaus auditorius arba kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo suteikiantis jam / jai informaciją neturi dėl to patirti jokių neigiamų pasekmių.

Vidaus auditorius privalo savo informatorių tapatybę laikyti paslaptyje.

Kiekvienos institucijos vidaus auditorius turi teisę informuoti biudžeto įvykdymą patvirtinančias institucijas tais atvejais, kai jo nuomone, tai yra naudinga.

Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl reglamento
93 straipsnio 4 dalis
4.  Kiekvienais metais institucija biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai siunčia pranešimą – atliktų vidaus auditų skaičių ir rūšių, pateiktų rekomendacijų ir veiksmų, kurių imtasi dėl tų rekomendacijų, santrauką.
4.   Visos audito ataskaitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai prieinamos iškart po jų pateikimo. Kiekvienais metais institucija biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai siunčia ataskaitą – atliktų vidaus auditų skaičių ir rūšių, pateiktų rekomendacijų ir veiksmų, kurių imtasi dėl tų rekomendacijų, santrauką.
Ataskaitos santraukoje biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucija supažindinama su bet kokiu persvarstymu, pagal kurį pateikiami siūlymai dėl pakeitimų, susijusių su bet kokiu didesniu įsigijimo projektu ar dotacija, arba pagal kurį pateikiami siūlymai labai taupyti biudžeto lėšas.

Jei egzistuoja Audito pažangos komitetas, tai turi būti nurodoma atskirame pranešime dėl veiksmų, kurių buvo imtasi pateikus rekomendacijas institucijai bei vykdant galimus tolesnius patobulinimus, poveikio.

Pakeitimas 269
Pasiūlymas dėl reglamento
93 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Vidaus auditoriaus ataskaitos ir išvados, taip pat institucijos pranešimas, turi būti prieinami visuomenei tik po to, kai vidaus auditorius patvirtina veiksmus, kurių imtasi dėl jų įgyvendinimo.
Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl reglamento
95 straipsnio 3 dalis
3.  Nepažeidžiant 100–103 straipsnių arba Komisijos sudarytų paslaugų sutarčių su Europos investicijų banku, Europos investicijų fondu arba kita Europos investicijų banko pavaldžia įstaiga, ši antraštinė dalis netaikoma dotacijoms.
3.  Nepažeidžiant 100–103 straipsnių ši antraštinė dalis netaikoma dotacijoms.
Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl reglamento
102 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija sudaro ir administruoja centrinę duomenų bazę, laikydamasi Sąjungos asmens duomenų apsaugos taisyklių. Duomenų bazėje laikomi duomenys apie kandidatus ir konkurso dalyvius, kurie yra patekę į vieną iš situacijų, nurodytų 100 straipsnyje, 103 straipsnio 1 dalies b punkte ir 103 straipsnio 2 dalies a punkte. Duomenų bazė yra bendra institucijoms, vykdomosioms įstaigoms ir 200 straipsnyje nurodytoms įstaigoms.
1.  Komisija sudaro ir administruoja centrinę duomenų bazę, laikydamasi Sąjungos asmens duomenų apsaugos taisyklių. Duomenų bazėje laikomi duomenys apie kandidatus ir konkurso dalyvius, kurie yra patekę į vieną iš situacijų, nurodytų 100 straipsnyje ir 101 straipsnyje, 103 straipsnio 1 dalies b punkte ir 103 straipsnio 2 dalies a punkte. Duomenų bazė yra bendra institucijoms, vykdomosioms įstaigoms ir 196b straipsnyje nurodytoms įstaigoms, taip pat ji prieinama viešai. Biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai nurodomas atvejų, kurie pateikiami registruoti į duomenų bazę, skaičius ir, jei duomenys nesutampa, nurodoma, kiek atvejų iš tikrųjų buvo užregistruota duomenų bazėje.
Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl reglamento
102 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Trečiųjų šalių institucijoms prieiga gali būti suteikiama tik tada, kai laikomasi Reglamento (EB) Nr. 45/2001 9 straipsnio reikalavimų, ir atskirai įvertinus kiekvieną atvejį.
Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl reglamento
103 straipsnio 3 dalis
3.   Institucija gali paskelbti sprendimus arba sprendimų santraukas, kuriose nurodomas ūkinės veiklos vykdytojo pavadinimas, trumpai išdėstomi faktai, nurodoma draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose trukmė arba finansinių nuobaudų suma.
3.   Siekdamos sustiprinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą, institucijos, laikydamosi proporcingumo principo, gali nuspręsti paskelbti savo sprendimus, pagal kuriuos skiriamos 1 dalyje nurodytos administracinės arba finansinės sankcijos, po to, kai visiškai įvykdyta 1 dalyje nurodyta procedūra.
Priimant sprendimą paskelbti sprendimą, kuriuo skiriamos pirmoje pastraipoje nurodytos administracinės arba finansinės sankcijos, visų pirma atsižvelgiama į nusižengimo rimtumą, įskaitant jo poveikį Sąjungos finansiniams interesams ir įvaizdžiui, ir į nuo nusižengimo įvykdymo praėjusį laiką, nusižengimo trukmę ir pasikartojimą, atitinkamo subjekto ketinimus arba aplaidumo laipsnį bei priemones, kurių ėmėsi atitinkamas subjektas, siekdamas ištaisyti padėtį.

Sprendimas dėl paskelbimo įtraukiamas į sprendimą, kuriuo skiriamos administracinės arba finansinės sankcijos, ir jame aiškiai numatomas sprendimo, kuriuo skiriamos sankcijos, arba jo santraukos paskelbimas institucijos interneto svetainėje.

Siekiant užtikrinti atgrasantį poveikį, paskelbtoje santraukoje nurodomas asmens, kuris atsakingas už nusižengimą, vardas ir pavardė, trumpas nusižengimo aprašymas, atitinkama programa ir draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose trukmė ir (arba) finansinių sankcijų suma.

Sprendimas skelbiamas tik tuomet, kai panaudojamos visos kitos teisės gynimo priemonės, nukreiptos prieš sprendimą, arba kai baigiasi teisių gynimo priemonių terminai; sprendimas skelbiamas interneto svetainėje tol, kol pasibaigs draudimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose terminas arba kol pasibaigs šešių mėnesių po finansinių sankcijų sumokėjimo laikotarpis, jeigu šios sankcijos – vienintelė nustatyta priemonė.

Fizinių asmenų atvejais sprendimas dėl paskelbimo priimamas tinkamai atsižvelgiant į teisę į privatų gyvenimą ir į Reglamente (EB) Nr. 45/2001 numatytas teises.

Pakeitimas 159
Pasiūlymas dėl reglamento
105 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Komisija, imdamasi tinkamų priemonių ir taikydama 91a straipsnio tvarką, užtikrina, kad konkurso dalyviai, jei pageidauja, galėtų įrašyti su konkursu susijusius duomenis ir pateikti bet kokius patvirtinamuosius įrodymus elektronine forma (e. viešieji pirkimai) ir, turėdama konkurso dalyvio sutikimą, saugo šią informaciją būsimųjų e. viešųjų pirkimų vykdymo tikslais centrinėje duomenų bazėje, kuri yra bendra visoms institucijoms ir įstaigoms, kurioms taikomas šis reglamentas. Duomenys ištrinami pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui, nebent konkurso dalyvis kreipiasi dėl tolesnio saugojimo. Už saugomų duomenų tvarkymą ir atnaujinimą atsako konkurso dalyvis.
Komisija per dvejus metus po šio reglamento įsigaliojimo, o vėliau − reguliariai − teikia Parlamentui ir Tarybai šios nuostatos įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl reglamento
107 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
2.  Susitariančioji institucija visiems kandidatams arba konkurso dalyviams, kurių prašymai leisti dalyvauti arba pasiūlymai buvo atmesti, praneša motyvus, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas, ir visiems konkurso dalyviams, kurie atitiko draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje ir atrankos kriterijus ir kurie raštu prašo tokios informacijos, praneša apie nugalėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, taip pat konkurso dalyvio, su kuriuo sudaroma sutartis, pavadinimą.
2.  Susitariančioji institucija visiems kandidatams arba konkurso dalyviams, kurių prašymai leisti dalyvauti arba pasiūlymai buvo atmesti, praneša motyvus, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas, ir datą, iki kurios trunka priėmimo atidėjimo laikotarpis pagal 112 straipsnio 2 dalį, taip pat visiems konkurso dalyviams, kurie atitiko draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje ir atrankos kriterijus ir kurie raštu prašo tokios informacijos, praneša apie nugalėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, taip pat konkurso dalyvio, su kuriuo sudaroma sutartis, pavadinimą.
Pakeitimas 161
Pasiūlymas dėl reglamento
109 straipsnio 1 dalis
1.  Susitariančioji institucija reikalauja, kad rangovai iš anksto pateiktų garantiją 199 straipsnyje nurodytame deleguotajame reglamente numatytais atvejais.
Išbraukta.

Pakeitimas 162
Pasiūlymas dėl reglamento
109 straipsnio 2 dalis
2.  Jeigu nustatoma, kad tai tinkama ir proporcinga, susitariančioji institucija gali reikalauti, kad rangovai pateiktų tokią garantiją, siekiant:
2.  Išskyrus atvejus, kai sudaromos labai mažos vertės sutartys, jeigu nustatoma, kad tai tinkama ir proporcinga, kiekvienu konkrečiu atveju, atlikusi rizikos analizę, susitariančioji institucija gali reikalauti, kad rangovai pateiktų tokią garantiją, siekiant:
a) užtikrinti visišką sutarties įvykdymą arba
a) užtikrinti visišką sutarties įvykdymą arba
b) apriboti finansinę riziką, susijusią su išankstinio finansavimo išmokėjimu.
b) apriboti finansinę riziką, susijusią su išankstinio finansavimo išmokėjimu.
Komisija 199 straipsnyje nurodytame deleguotajame reglamente gali apibrėžti rizikos analizės kriterijus.

Pakeitimas 163
Pasiūlymas dėl reglamento
113 straipsnis
Dalyvavimas konkursų procedūrose turi būti atviras vienodomis sąlygomis visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems taikomos Sutartys, ir visiems fiziniams ir juridiniams asmenims trečiojoje šalyje, sudariusioje su Sąjunga specialų susitarimą dėl viešųjų pirkimų, pagal tame susitarime nustatytas sąlygas.

Dalyvavimas konkursų procedūrose turi būti atviras vienodomis sąlygomis visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems taikomos Sutartys, ir visiems fiziniams ir juridiniams asmenims trečiojoje šalyje, sudariusioje su Sąjunga specialų susitarimą dėl viešųjų pirkimų, pagal tame susitarime nustatytas sąlygas ir jei šiame susitarime aiškiai numatyta kontrolės kompetencija, atitinkanti Europos Sąjungos standartus, ypač Audito Rūmų ir OLAF teisė gauti prieigą prie visų susijusių dokumentų ir juos patikrinti, taip pat teisė patekti į patalpas ir jas patikrinti.

Pakeitimas 164
Pasiūlymas dėl reglamento
115 straipsnio 1 dalies b punktas
b) institucijos, siekiančios kokių nors bendrų Europos interesų arba turinčios kokį nors tikslą, kuris sudaro kurios nors Sąjungos politikos krypties dalį, funkcionavimą (dotacijos veiklai).
b) institucijos, siekiančios kokių nors bendrų Europos interesų arba turinčios ir siekiančios įvykdyti kokį nors tikslą, kuris sudaro kurios nors Sąjungos politikos krypties dalį, funkcionavimą (dotacijos veiklai).
Pakeitimas 165
Pasiūlymas dėl reglamento
115 straipsnio 2 dalies c punktas
c) finansinės priemonės, kaip nurodyta pirmos dalies VIII antraštinėje dalyje, taip pat akcijų paketai arba dalyvavimas tarptautinių finansų institucijų, pavyzdžiui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) arba specializuotų Sąjungos organų, pavyzdžiui, Europos investicijų fondo, kapitalo valdyme;
c) finansinės priemonės, kaip nurodyta pirmos dalies VIII antraštinėje dalyje, paskolos, Sąjungos rizikos pasidalijimo priemonės arba Sąjungos finansiniai įnašai į tokias priemones, nuosavo kapitalo priemonės, paremtos privataus investuotojo principu, ir kvazinuosavo kapitalo finansavimas, taip pat akcijų paketai arba dalyvavimas tarptautinių finansų institucijų, pavyzdžiui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) arba specializuotų Sąjungos organų, pavyzdžiui, Europos investicijų fondo, kapitalo valdyme;
Pakeitimas 166
Pasiūlymas dėl reglamento
115 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Dotacijoms prilyginama ir atitinkamai pagal šią antraštinę dalį reglamentuojama:
a) nauda, gaunama iš palūkanų subsidijų tam tikroms paskoloms;
b) investicijos į nuosavą kapitalą arba kitoks nei 2 dalies c punkte nurodytas dalyvavimas.
Pakeitimas 167
Pasiūlymas dėl reglamento
115 a straipsnis (naujas)
115a straipsnis

Lėšų gavėjai

1.  Šioje antraštinėje dalyje terminas „lėšų gavėjas“ − vienas ar keletas subjektų, kuriems suteikiama dotacija.
2.  Jei veiksmus įgyvendina vienas juridinis asmuo ar keletas juridinių asmenų, kuriems atstovauja arba su kuriais susijęs koordinuojantis juridinis asmuo, susitarimą dėl dotacijos gali pasirašyti koordinuojantis juridinis asmuo visų susijusių juridinių asmenų, kurie bus laikomi bendrais lėšų gavėjais, vardu.
3.  Jei dotacija skiriama bendrai keliems lėšų gavėjams, susitarime dėl dotacijos išvardijami šie gavėjai ir nurodomos jų ir Komisijos tarpusavio teisės ir pareigos. Jame, be kita ko, visų pirma nurodoma:
a) taikomi teisės aktai ir jurisdikcija,
b) koordinuojančio juridinio asmens ir visų susijusių juridinių asmenų finansinė atsakomybė Komisijos atžvilgiu už visų veiksmų įgyvendinimą,
c) remiantis daugumos bendrų lėšų gavėjų sprendimu, galimybė keisti jų tarpusavio teises ir pareigas; bet kokį dalyvaujančių lėšų gavėjų skaičiaus ar tapatybės pasikeitimą turi patvirtinti kompetentingas leidimus išduodantis pareigūnas; patvirtinimas suteikiamas, nebent kiltų pavojus, kad dėl pasikeitimo nebus pasiektas dotacijos tikslas arba kad bus neigiamai ir finansiškai veikiamos Komisijos juridinės teisės, kurios jai suteikiamos pagal susitarimą dėl dotacijos.
Pakeitimas 168
Pasiūlymas dėl reglamento
116 straipsnis
Dotacijos gali būti tokios:

Dotacijos gali būti tokios:

(a) faktiškai patirtų reikalavimus atitinkančių sąnaudų nustatytos dalies atlyginimas;
a) faktiškai patirtų reikalavimus atitinkančios visų ekonominių sąnaudų dalies tam tikros nustatytos dalies atlyginimas;
aa) nustatytos standartinių vieneto įkainių dalies grąžinimas;
(b) vienkartinės išmokos;
b) vienkartinės išmokos;
(c) standartiniai vieneto įkainiai;
(d) finansavimas nustatyto dydžio suma;
d) finansavimas nustatyto dydžio suma;
(e) a–d punktuose nurodytų dotacijų derinys.
e) a–d punktuose nurodytų dotacijų derinys, atsižvelgiant į lėšų gavėjų pageidavimus, susijusius su jų įprastais apskaitos principais;
Pakeitimas 270
Pasiūlymas dėl reglamento
116a straipsnis

Vienkartinės išmokos, standartinių vieneto įkainių sąnaudos ir finansavimas vienodo dydžio suma

1.  Nepažeidžiant pagrindinio teisės akto nuostatų, vienkartinių išmokų, standartinių vieneto įkainių sąnaudų ir finansavimo vienodo dydžio suma metodus leidžiama naudoti Komisijos sprendimu užtikrinus, kad laikomasi vienodo požiūrio į tos pačios kategorijos veiklą ar darbo programą vykdančius naudos gavėjus principo.
Jei maksimalus dotacijos dydis neviršija 50 000 EUR, leidimą gali suteikti kompetentingas leidimus suteikiantis pareigūnas.

2.  Išduodant leidimą pateikiama bent ši informacija :
a) šių finansavimo formų tinkamumo pagrindimas atsižvelgiant į remiamos veiklos ar darbo programų pobūdį, taip pat į pažeidimų ir sukčiavimo riziką bei į kontrolės sąnaudas;
b) sąnaudos ar sąnaudų kategorijos, kurias apima vienkartinės išmokos, standartinės vieneto įkainių sąnaudos ar finansavimas vienodo dydžio suma, į kurias neįtraukiamos finansavimo kriterijų neatitinkančios sąnaudos, kaip nurodyta taikytinose Sąjungos taisyklėse;
c) metodų, taikomų nustatant vienkartines išmokas, standartines vieneto įkainių sąnaudas ar finansavimą vienodo dydžio suma, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kurios pagrįstai užtikrintų, kad būtų laikomasi pelno nesiekimo ir bendro finansavimo taisyklių bei išvengiama dvigubo sąnaudų finansavimo, aprašymas. Šie metodai grindžiami:
i) statistiniais duomenimis ar kitomis objektyviomis priemonėmis, arba
ii) principu, kai kiekvieno naudos gavėjo atvejis nagrinėjamas atskirai, remiantis patvirtintais duomenimis arba istoriniais naudos gavėjo duomenimis, kuriuos galima patikrinti, arba pagal jo įprastinę sąnaudų apskaitos praktiką.
3.  Jei leidžiama taikyti įprastinę naudos gavėjo sąnaudų apskaitos praktiką, kompetentingas leidimus išduodantis pareigūnas ex ante arba taikydamas atitinkamą ex post kontrolės strategiją gali įvertinti, ar ši praktika atitinka 2 dalyje pateiktas sąlygas.
Jei įprastinės naudos gavėjo sąnaudų apskaitos praktikos atitiktis 2 dalyje nurodytoms sąlygoms nustatyta ex ante, vienkartinių išmokų sumos, standartinės vieneto įkainių sąnaudos ar finansavimas vienodo dydžio suma, kuri nustatyta taikant šią praktiką, neužginčijamos atlikus ex post kontrolę.

Kompetentingas leidimus išduodantis pareigūnas gali daryti prielaidą, kad įprastinė naudos gavėjo sąnaudų apskaitos praktika atitinka 2 dalyje pateiktas sąlygas, jei ją pagal palyginamą finansavimo sistemą pripažįsta nacionalinės valdžios įstaigos.

Pakeitimas 169
Pasiūlymas dėl reglamento
117 straipsnio 3 dalis
3.  Dotacijos būtinai turi būti bendrai finansuojamos, nepažeidžiant specialiųjų taisyklių, nustatytų antros dalies IV antraštinėje dalyje.
3.  Dotacijos būtinai turi būti bendrai finansuojamos, nepažeidžiant specialiųjų taisyklių, nustatytų antros dalies IV antraštinėje dalyje.
Pirma pastraipa netaikoma Sąjungos lygmens politinėms partijoms ir politiniams fondams.

Dotacijos neviršija bendros aukščiausios ribos absoliučiąja verte, nustatyta remiantis apskaičiuotomis finansavimo reikalavimus atitinkančiomis sąnaudomis.

Lėšų gavėjas gali kitus trečiųjų šalių finansavimo šaltinius pakeisti nuosavais finansiniais ištekliais, jei laikomasi bendro finansavimo principo.

Dotacija neviršija finansavimo reikalavimus atitinkančių sąnaudų, sumos.

Pakeitimas 170
Pasiūlymas dėl reglamento
117 straipsnio 4 dalis
4.  Dotacijomis negali būti siekiama pelno ir jos negali turėti tokio poveikio pagal gavėjo veiklos arba darbo programą.
4.  Dotacijomis negali būti siekiama pelno ir jos negali turėti tokio poveikio pagal gavėjo veiklos arba darbo programą.
Pirma pastraipa netaikoma:

Pirma pastraipa netaikoma:

a) veiksmams, kurių tikslas – gavėjo finansinių galimybių stiprinimas arba pajamų uždirbimas;
a) veiksmams, kurių tikslas – gavėjo finansinių galimybių stiprinimas, arba veiksmams, kurie skirti pajamoms gauti siekiant užtikrinti jų tvarumą pasibaigus sprendime dėl subsidijos ar sutartyje numatytam laikotarpiui, kuriuo teikiamas Sąjungos finansavimas;
b) fiziniams asmenims mokamoms studijų, mokslinių tyrimų arba mokymo stipendijoms.
b) fiziniams asmenims mokamoms studijų, mokslinių tyrimų arba mokymo stipendijoms;
ba) kitokiai tiesioginei paramai, suteiktai fiziniams asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, pvz., bedarbiams ir (arba) pabėgėliams pagal Sąjungos išorės veiksmų programas;
bb) dotacijoms, pagrįstoms nustatyto dydžio sumomis ir (arba) vienkartinėmis išmokomis, ir (arba) vieneto įkainiais, jei jos atitinka 116a straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas;
bc) mažos vertės dotacijoms.
Jei gaunamas pelnas, Komisija turi teisę susigrąžinti procentinę pelno dalį, atitinkančią Sąjungos įnašą į lėšų gavėjo reikalavimus atitinkančias sąnaudas, kurias jis faktiškai patyrė įgyvendindamas veiksmų ar darbų programą.

Pakeitimas 171
Pasiūlymas dėl reglamento
117 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Šioje antraštinėje dalyje pelnas apibrėžiamas taip:
a) veiksmams skiriamos dotacijos atveju: pelnas – perteklinės įplaukos, viršijančios gavėjo patirtas sąnaudas tuo metu, kai prašoma išmokėti paskutinę išmoką;
b) veiklai skirtos dotacijos atveju: pelnas – gavėjo perteklinis veiklos biudžeto likutis.
Dotacijos gavėjai turi teisę 3 proc. pelno perkelti į N + 2 metus. Lėšas, perkeltas į kitus finansinius metus, privalo naudoti gavėjas. Taisyklės dėl garantijų taikomos mutatis mutandis, kai perkeliama suma viršija ribą, nustatytą mažoms ir (arba) labai mažoms dotacijoms.

Pakeitimas 172
Pasiūlymas dėl reglamento
117 straipsnio 6 dalis
6.  Vienkartinių išmokų, standartinių vieneto įkainių ir nustatyto dydžio išmokų finansavimo atveju jų nustatymo metu arba vertinant paraišką skirti dotaciją turi būti tinkamai užtikrintas 3–4 dalyse nustatytų pelno nesiekimo ir bendrojo finansavimo taisyklių laikymasis.
Išbraukta.

Pakeitimas 173
Pasiūlymas dėl reglamento
117 a straipsnis (naujas)
117 a straipsnis

Finansavimo reikalavimus atitinkančios sąnaudos

1.  Dotacijos neviršija bendros viršutinės ribos absoliučiąja verte, kuri turi būti nustatyta remiantis apskaičiuotomis finansavimo reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis.
Dotacijos neviršija finansavimo reikalavimus atitinkančių sąnaudų sumos.

2.  Finansavimo reikalavimus atitinkančios sąnaudos – sąnaudos, kurias faktiškai patyrė dotacijos gavėjas ir kurios atitinka visus šiuos kriterijus:
a) jos patiriamos įgyvendinant priemonę arba darbo programą, išskyrus sąnaudas, susijusias su galutinėmis ataskaitomis ir audito pažymėjimais;
b) jos nurodytos veiklos arba darbo programos bendroje biudžeto sąmatoje;
c) jos būtinos veiklos arba darbo programai, kuriai skiriama dotacija, įgyvendinti;
d) jas galima atsekti ir patikrinti, jos visų pirma įtraukiamos į lėšų gavėjo apskaitą ir nustatomos pagal šalies, kurioje įsisteigęs lėšų gavėjas, taikomus apskaitos standartus ir pagal įprastą lėšų gavėjo sąnaudų apskaitos praktiką; taip pat
e) jos atitinka galiojančių mokesčių ir socialinės teisės aktų reikalavimus.
3.  Nepažeidžiant 1 dalies ir pagrindinio teisės akto, kuriam taikomas 2 straipsnis, kvietime teikti paraiškas nurodomos sąnaudų, kurios atitinka Sąjungos finansavimo reikalavimus, kategorijos.
Kompetentingas įgaliotas leidimus išduodantis pareigūnas atitinkančiomis reikalavimus laiko šias sąnaudas:

a) sąnaudas, susijusias su dotacijų gavėjo 125 straipsnio pagrindu pateikiama banko garantija arba lygiaverte garantija;
b) sąnaudas, susijusias su išorės auditais, kuriuos reikalauja atlikti kompetentingas leidimus išduodantis pareigūnas tuo metu, kai prašoma finansavimo, arba gavęs išlaidų ataskaitą;
c) sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM), kurio negalima kompensuoti gavėjui pagal taikomus nacionalinės teisės aktus. Kompensacijos tvarka nustatoma 199 straipsnyje nurodytame deleguotajame reglamente;
d) nusidėvėjimo sąnaudas, jeigu jas faktiškai patyrė lėšų gavėjas;
e) administracines sąnaudas, personalo ir įrangos sąnaudas, įskaitant nacionalinių administracijų personalo atlyginimų sąnaudas, kiek jos susijusios su veiklos, kurios atitinkama valdžios institucija nevykdytų, jeigu nebūtų įsipareigojusi pagal atitinkamą projektą, sąnaudomis;
f) kitaip nei dotacijų veiklai atveju, sąnaudas, kurios būtinos tam, kad būtų galima tęsti veiklą, tačiau kurios nėra tiesiogiai susijusios su prekėmis ir (arba) siūlomomis paslaugomis (netiesioginės arba pridėtinės sąnaudos), sudarančias iki 10 proc. visų reikalavimus atitinkančių tiesioginių veiklos sąnaudų, jei jos neviršija 250 000 EUR ir taip pat neviršija 8 proc., kai taikoma nustatyto dydžio suma. Minėtoji procentinė dalis gali būti padidinta, ypač koordinuojantiems juridiniams asmenims, pagal 199 straipsnyje nurodytą deleguotąjį reglamentą. Komisija motyvuotu sprendimu gali pakeisti nustatytą viršutinę ribą.
4.  Kaip nurodyta 115a straipsnyje, susijusių juridinių asmenų patirtos sąnaudos laikomos atitinkančiomis finansavimo reikalavimus, jei atitinkami juridiniai asmenys yra nurodyti susitarime arba sprendime dėl dotacijos ir laikosi taisyklių, kurios privalomos susitarime arba sprendime dėl dotacijos nurodytam lėšų gavėjui, įskaitant taisykles, susijusias su Komisijos, OLAF ir Audito Rūmų teisėmis kontroliuoti sąnaudas vadovaujantis dotacijos suteikimo taisyklėmis.
Pakeitimas 174
Pasiūlymas dėl reglamento
117 b straipsnis (naujas)
117b straipsnis

Bendras finansavimas natūra

1.  Apskaičiuojant iš dotacijos gautą pelną neatsižvelgiama į bendro finansavimo įnašus natūra.
2.  Atsakingas įgaliotas leidimus išduodantis pareigūnas gali priimti bendrą finansavimą įnašais natūra, jeigu mano tai esant reikalinga ar tinkama. Kai bendras finansavimas natūra siūlomas siekiant paremti mažos vertės dotacijas, o atsakingas leidimus išduodantis pareigūnas ketina to neleisti, jis paaiškina, kodėl tai nebūtina ar netinkama.
Tokių įnašų vertė negali būti didesnė už:

a) faktiškai patirtas ir apskaitos dokumentais patvirtintas sąnaudas;
b) arba, nesant tokių dokumentų, atitinkamoje rinkoje paprastai priimtinas sąnaudas.
Įnašai natūra biudžeto sąmatoje pateikiami atskirai, kad būtų galima matyti visus veiklai paskirtus išteklius. Jų vieneto vertė nustatoma preliminariame biudžete ir vėliau nekeičiama.

Įnašai natūra atitinka nacionalines mokesčių ir socialinės apsaugos taisykles.

Pakeitimas 175
Pasiūlymas dėl reglamento
118 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
Pirma pastraipa netaikoma krizių valdymo pagalbai, civilinės saugos operacijoms ir humanitarinės pagalbos operacijoms.

Pirma pastraipa netaikoma krizių valdymo pagalbai, ypač su ja susijusioms civilinės saugos operacijoms ir humanitarinės pagalbos operacijoms.

Pakeitimas 176
Pasiūlymas dėl reglamento
120 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Tokiais atvejais finansavimo reikalavimus atitinkančios sąnaudos negali būti patirtos prieš pateikiant paraišką skirti dotaciją, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus, numatytus pagrindiniame teisės akte, arba ypatingos skubos atvejais krizių valdymo pagalbai, civilinės saugos operacijoms arba humanitarinės pagalbos operacijoms.

Tokiais atvejais finansavimo reikalavimus atitinkančios sąnaudos negali būti patirtos prieš pateikiant paraišką skirti dotaciją, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus, numatytus pagrindiniame teisės akte, arba ypatingos skubos atvejais krizių valdymo pagalbai, civilinės saugos operacijoms, humanitarinės pagalbos operacijoms arba susidarius padėčiai, kuri gali peraugti į ginkluotą konfliktą.

Pakeitimas 177
Pasiūlymas dėl reglamento
121 straipsnis
121 straipsnis

Išbraukta.

Proporcingai mažinamo dotacijų veiklai skyrimo principas

Jei pagrindiniame teisės akte arba finansavimo sprendime dėl dotacijų, skiriamų pagal 51 straipsnio 5 dalies d punktą, nenumatyta kitaip, įstaigoms, siekiančioms bendro Sąjungos intereso, pratęsiant dotacijas veiklai, jos laipsniškai mažinamos po ketvirtųjų metų.

Pakeitimas 178
Pasiūlymas dėl reglamento
122 straipsnio 1 dalis
1.  Paraiškos skirti dotacijas pateikiamos raštu.
1.  Paraiškos skirti dotacijas pateikiamos raštu arba, tam tikrais atvejais, saugiu elektroniniu formatu. Jei Komisija laiko šį būdą įmanomu, ji suteikia galimybę pateikti paraiškas internetu.
Pakeitimas 179
Pasiūlymas dėl reglamento
122 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Nustatomas maksimalus šešių mėnesių paraiškų apdorojimo laikotarpis arba devynių mėnesių laikotarpis tais atvejais, kai speciali komisija turi priimti sprendimą, skaičiuojant nuo galutinio paraiškų pateikimo termino. Šis terminas išimties tvarka gali būti pratęstas, jei to reikia dėl specifinio dotacijos pobūdžio ir objekto. Tokiais atvejais negalutinis terminas skelbiamas atitinkamame kvietime teikti paraiškas. Jei iki šio termino negalima įvykdyti reikalavimų dėl kitų priežasčių, įgaliotasis leidimus išduodantis pareigūnas tai nurodo savo metinėje veiklos ataskaitoje kartu pateikdamas priežastis ir pasiūlydamas taisomąsias priemones. Vėlesnėje metinėje veiklos ataskaitoje jis pateikia šių taisomųjų priemonių įgyvendinimo ataskaitą.
Pakeitimas 180
Pasiūlymas dėl reglamento
122 straipsnio 3 dalis
3. 100–103 straipsniai taip pat taikomi dotacijų pareiškėjams. Pareiškėjai privalo patvirtinti, kad jie nėra patekę nei į vieną iš 100–103 straipsniuose nurodytų situacijų. Tačiau leidimus suteikiantis pareigūnas gali nereikalauti tokio patvirtinimo, kaip nustatyta 199 straipsnyje nurodytame deleguotajame reglamente:
3. 100–103 straipsniai taip pat taikomi dotacijų pareiškėjams. Pareiškėjai privalo patvirtinti, kad jie nėra patekę į vieną iš 100–103 straipsniuose nurodytų situacijų. Tačiau leidimus išduodantis pareigūnas nereikalauja tokio patvirtinimo:
a) labai mažos vertės dotacijų atveju;
a) mažos vertės dotacijų atveju;
b) kai toks patvirtinimas buvo suteiktas vykdant kitą skyrimo procedūrą;
b) kai toks patvirtinimas buvo suteiktas vykdant kitą skyrimo procedūrą.
c) kai tokio patvirtinimo fiziškai neįmanoma pateikti.
Pakeitimas 181
Pasiūlymas dėl reglamento
122 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Paraiškoje nurodomas pareiškėjo teisinis statusas ir jo finansiniai bei veiklos pajėgumai vykdyti siūlomą veiklą ar darbo programą.
Tuo tikslu pareiškėjas pateikia garbės pareiškimą ir, jei dotacija nėra mažos vertės, visus susijusius dokumentus, kurių reikalauja atsakingasis leidimus išduodantis pareigūnas, remdamasis savo atliktu rizikos vertinimu. Dokumentai, kuriuos būtina pateikti, nurodomi konkurso reikalavimuose.

Pagrindžiantys dokumentai visų pirma gali būti paskutinių finansinių metų, kurių sąskaitos yra uždarytos, pelno ir nuostolio ataskaita arba balansas.

Finansinio pajėgumo tikrinimas netaikomas stipendijas gaunantiems fiziniams asmenims, viešosioms įstaigoms ar tarptautinėms organizacijoms. Atsakingasis leidimus išduodantis pareigūnas, remdamasis savo atliktu rizikos vertinimu, gali netaikyti pareigos tikrinti viešųjų įstaigų ar tarptautinių organizacijų veiklos pajėgumus.

Kai dotacijos veiksmams paraiškos vertė viršija 750 000 EUR, o dotacijos veiklai – 100 000 EUR, pateikiama patvirtinto išorės auditoriaus parengta audito ataskaita. Toje ataskaitoje patvirtinamos turimos paskutinių finansinių metų sąskaitos, o įgaliotasis leidimus išduodantis pareigūnas aiškiai priima arba atmeta audito ataskaitą per 90 dienų. Įgaliotajam leidimus išduodančiam pareigūnui priėmus ataskaitą ji tampa privaloma ir nevykdomas jos ex-post auditas ar vertinimas, nebent būtų pateikta pažeidimų ar sukčiavimų prima facie įrodymų.

Pakeitimas 182
Pasiūlymas dėl reglamento
125 straipsnis
Jeigu nustatoma, kad tai tinkama ir proporcinga, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, siekdamas apriboti su išankstinio finansavimo sumomis susijusią riziką, gali reikalauti, kad gavėjas iš anksto pateiktų garantiją.

Jeigu nustatoma, kad tai tinkama ir proporcinga, atsakingas leidimus išduodantis pareigūnas kiekvienu konkrečiu atveju ir atsižvelgdamas į rizikos analizę, siekdamas apriboti su išankstinio finansavimo sumomis susijusią riziką, gali reikalauti, kad gavėjas iš anksto pateiktų garantiją.

Garantijų nereikalaujama tuo labai mažos vertės dotacijų arba mažos vertės dotacijų atveju, kai gavėjas per pastaruosius penkerius metus kasmet gavo bent vieną dotaciją.

Pakeitimas 183
Pasiūlymas dėl reglamento
126 straipsnio 1 dalis
1.  Visa dotacijos suma neišmokama tol, kol atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nepriima galutinių ataskaitų ir sąskaitų, nepažeidžiant institucijos teisės atlikti vėlesnius patikrinimus.
1.  Visa dotacijos suma neišmokama tol, kol kompetentingas įgaliotasis leidimus išduodantis pareigūnas nepriima galutinių ataskaitų ir sąskaitų, nepažeidžiant institucijos teisės atlikti vėlesnius patikrinimus, kurie turi būti atliekami laiku.
Pakeitimas 184
Pasiūlymas dėl reglamento
126 straipsnio 2 dalis
2.   Jeigu dotacijos skyrimo procedūros arba dotacijos įgyvendinimo metu padaryta esminių klaidų, pažeidimų arba sukčiauta, suteikus gavėjui galimybę pateikti savo pastabas, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali imtis priemonių, nurodytų 110 straipsnyje.
2.   Kai vykdant sutarčių sudarymo procedūrą padaryta esminių klaidų, pažeidimų arba sukčiauta, atsakingas leidimus išduodantis pareigūnas sustabdo procedūrą ir gali imtis visų būtinų priemonių, įskaitant procedūros nutraukimą. Jis nedelsdamas informuoja OLAF apie įtariamus sukčiavimo atvejus.
Pakeitimas 185
Pasiūlymas dėl reglamento
126 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Tais atvejais, kai suteikus dotaciją nustatoma, kad sutarčių sudarymo procedūroje arba naudojant dotaciją padaryta esminių klaidų, pažeidimų arba sukčiauta, atsakingas leidimus išduodantis pareigūnas, priklausomai nuo to, kokia yra procedūros stadija, gali nepasirašyti susitarimo arba nepaskelbti sprendimo dėl dotacijos, sustabdyti jos panaudojimą arba, prireikus, nutraukti susitarimą ar sprendimą dėl dotacijos po to, kai pareiškėjui ar naudos gavėjui buvo suteikta galimybė pateikti pastabas.
Pakeitimas 186
Pasiūlymas dėl reglamento
126 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Kai už šias klaidas, pažeidimus ar sukčiavimą atsakingas naudos gavėjas, arba kai naudos gavėjas nesilaiko susitarime arba sprendime dėl dotacijos numatytų įsipareigojimų, atsakingas leidimus išduodantis pareigūnas gali papildomai sumažinti dotaciją arba susigrąžinti neteisėtai pagal susitarimą ar sprendimą dėl dotacijos išmokėtas sumas atsižvelgdamas į klaidų, pažeidimų ar sukčiavimo arba įsipareigojimų nevykdymo rimtumą po to, kai naudos gavėjui buvo suteikta galimybė pateikti pastabas.
Pakeitimas 187
Pasiūlymas dėl reglamento
126 straipsnio 3 dalis
3.   Jeigu kontrolės ir audito rezultatai rodo, kad vieno gavėjo atveju klaidos kartojasi ir tai daro poveikį neaudituotiems projektams, kuriuose gavėjas dalyvauja arba dalyvavo, leidimus suteikiantis pareigūnas gali pritaikyti šiuos rezultatus neaudituotiems projektams, kurių auditas vis dar gali būti atliktas pagal susitarimą dėl dotacijos ir pareikalauti grąžinti susijusią sumą.
3.   Kai naudos gavėjas yra atsakingas už nuolat arba dažnai pasikartojančias klaidas, pažeidimus ar sukčiavimą, kurie viršija reikšmingumo ribą ir daro poveikį jam panašiomis sąlygomis suteiktų dotacijų skaičiui, atsakingas leidimus išduodantis pareigūnas gali sustabdyti visų susijusių dotacijų panaudojimą arba, jei tinkama, nutraukti susijusius sprendimus dėl dotacijos ar susitarimus dėl dotacijos su šiuo naudos gavėju atsižvelgdamas į klaidų, pažeidimų ar sukčiavimo rimtumą po to, kai naudos gavėjui buvo suteikta galimybė pateikti pastabas. Be to, atsakingas leidimus išduodantis pareigūnas gali atlikti visų dotacijų, kurių atžvilgiu buvo nuolat arba dažnai daroma anksčiau aprašytų klaidų ar pažeidimų, finansines pataisas, kurios gali būti audituojamos pagal susitarimus ar sprendimus dėl dotacijos arba jas sumažinant, arba susigrąžinant neteisėtai išmokėtas sumas pagal susitarimus arba sprendimus dėl dotacijos.
Kai tik įmanoma ir praktiškai įgyvendinama, remiantis neteisėtai deklaruotomis sąnaudomis, kaip atitinkančiomis reikalavimus, finansinių pataisų suma nustatoma kiekvienai susijusiai dotacijai. Jei neįmanoma ar sudėtinga tiksliai nustatyti netinkamas finansuoti sąnaudas, finansinės pataisos gali būti grindžiamos statistiniais duomenimis arba, laikantis proporcingumo principo, nustatoma tam tikro dydžio suma.

Gavėjas, vykstant prieštaravimų procedūrai, kuriame dalyvauja abi šalys, gali užginčyti pritaikytą korekciją, pateikdamas įrodymus, kad korekcija klaidinga ir pateikdamas naują apskaičiavimą.

3a.  Lėšų gavėjas, vykstant prieštaravimų procedūrai, kurioje dalyvauja kompetentingas aiškinimo komitetas, gali užginčyti 2a–3 dalyse priimtus sprendimus.
Lėšų gavėjas gali ypač užginčyti pritaikytą korekciją parodydamas tikimybių vertinimą ir pateikdamas įrodymus, kad klaidos nebuvo daromos nuolat ar dažnai, arba kad korekcija klaidinga, ir pateikti naują apskaičiavimą. Sėkmės atveju naudos gavėjas turi teisę į teisinio atstovavimo išlaidų kompensavimą.

Pakeitimas 188
Pasiūlymas dėl reglamento
126 a straipsnis (naujas)
126a straipsnis

Įrašų saugojimo laikotarpiai

1.  Lėšų gavėjai saugo įrašus, patvirtinamuosius dokumentus, statistinius ir kitus su dotacija susijusius duomenis penkerius metus nuo likučio išmokėjimo dienos ir trejus metus mažos vertės dotacijų atveju.
2.  Dokumentai dėl auditų, apeliacijų, ginčų ar reikalavimų atlyginti žalą, susiję su projekto vykdymu, saugomi tol, kol užbaigiami auditai, apeliacijos, ginčai ar reikalavimai dėl žalos atlyginimo.
3.  Komisija gali 199 straipsnyje nurodytame deleguotajame reglamente nustatyti akredituotų įstaigų ir Komisijos įrašų ir dokumentų saugojimo laikotarpius.
Pakeitimas 189
Pasiūlymas dėl reglamento
128 straipsnis
128 straipsnis

128 straipsnis

Apibrėžtis

Apdovanojimų taikymo sritis

Šiame reglamente apdovanojimai yra finansiniai įnašai, įteikiami konkursų nugalėtojams.

Apdovanojimai yra finansiniai įnašai, suteikiami kaip atlygis konkursų nugalėtojams. Apdovanojimų teikimas yra skatintinas, bet jis negali pakeisti tinkamai struktūrizuoto finansavimo.

Pakeitimas 190
Pasiūlymas dėl reglamento
129 straipsnio 1 dalis
1.  Apdovanojimams taikomi skaidrumo ir vienodų sąlygų principai.
1.  Apdovanojimams taikomi skaidrumo ir vienodų sąlygų principai ir jais turi būti skatinama siekti Europos pridėtinės vertės. Didesni kaip 5 000 000 EUR apdovanojimai gali būti skiriami tik vadovaujantis Sąjungos teisės aktu, atsižvelgiant į SESV 288, 289  ir 290 straipsnius, kuriuose aiškiai nurodytos dalyvavimo sąlygos, apdovanojimo skyrimo kriterijai, apdovanojimo suma ir vertinančių specialistų atrinkimo procedūra. Apdovanojimų skyrimas savaime nutrūksta nustojus galioti reglamentui, nustatančiam daugiametę finansinę programą, pagal kurią pradėta skirti apdovanojimus, arba praėjus penkeriems metams po jų paskelbimo, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.
Pajamos, gautos nustojus skirti apdovanojimus, laikomos vidaus asignuotomis įplaukomis.

Pakeitimas 191
Pasiūlymas dėl reglamento
129 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
2.  Apdovanojimai yra darbo programos, nurodytos 118 straipsnyje ir priimtos Komisijos, dalis, jiems taikoma 118 straipsnio 2 dalis.
2.  Šiuo tikslu apdovanojimai skiriami pagal darbo programą, kuri skelbiama įgyvendinimo metų pradžioje. Darbo programa įgyvendinama skelbiant konkursus.
Pakeitimas 192
Pasiūlymas dėl reglamento
129 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa
Apdovanojimai negali būti teikiami tiesiogiai be konkurso ir jiems taikomas toks pat skelbimo reikalavimas, koks taikomas kvietimams teikti pasiūlymus.

Apdovanojimai negali būti teikiami tiesiogiai be konkurso ir apie juos skelbiama kiekvienais metais pagal 31 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Pakeitimas 193
Pasiūlymas dėl reglamento
129 straipsnio 3 dalis
3.   Laikydamasi paskelbtų konkurso taisyklių ekspertų grupė vertina konkurso dalyvius.
3.  Apdovanojimus teikia atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas arba vertinimo komisija. Jie gali spręsti, teiktini apdovanojimai arba ne, priklausomai nuo jų atlikto konkursui pateiktų darbų kokybės įvertinimo pagal konkurso taisykles.
Po to apdovanojimus teikia atsakingas leidimus išduodantis pareigūnas, remdamasis ekspertų grupės pateiktais vertinimais, kurios gali laisvai nuspręsti, ar rekomenduoti teikti apdovanojimus, ar ne, priklausomai nuo jų atlikto konkursui pateiktų darbų kokybės įvertinimo. Kompetentingas įgaliotasis leidimus išduodantis pareigūnas prie savo metinės veiklos ataskaitos prideda sprendimą dėl apdovanojimo teikimo kartu su ekspertų, dalyvavusių konkurso dalyvių vertinime ir pateikusių sprendimo pagrindimą, sąrašu.

Pakeitimas 271
Pasiūlymas dėl reglamento
130 straipsnio 1 dalis
1.  Šiame reglamente finansinės priemonės yra Sąjungos finansinės paramos priemonės, teikiamos iš biudžeto siekiant spręsti konkrečius politikos uždavinius teikiant paskolas, garantijas, investicijas į nuosavą kapitalą ir į kvazinuosavą kapitalą arba dalyvavimą, arba kitas rizikos priemones, kurios gali būti derinamos su dotacijomis.
1.  Šiame reglamente finansinės priemonės“ − Sąjungos finansinės paramos priemonės, teikiamos iš biudžeto, kai tai yra leidžiama pagal pagrindinį konkrečiam sektoriui taikomą teisės aktą, siekiant spręsti vieną ar kelis konkrečius politikos uždavinius teikiant paskolas, garantijas, investicijas į nuosavą kapitalą ir į kvazinuosavą kapitalą arba dalyvavimą, arba kitas rizikos priemones, kurios gali būti derinamos su dotacijomis. Pagrindiniame teisė akte nurodomas finansinių priemonių tipas, kurį leidžiama naudoti siekiant politikos tikslų.
Taikomos šios terminų apibrėžtys:

a) investicija į kvazinuosavą kapitalą – finansavimo rūšis, kuri susideda iš nuosavybės ir skolos komponentų, kai nuosavybės dalis leidžia investuotojams gauti didelę grąžos normą bendrovės sėkmės atveju ir (arba) skolos komponentas apima kainos priemoką, kuri papildo investicijų grąžą (pvz., sutvirtinamoji paskola (angl. „mezzanine debt“) arba subordinuota paskola);
b) rizikos pasidalijimo priemonė – finansinė priemonė, kuria garantuojamas visiškas arba dalinis apibrėžtos rizikos padengimas, jei tikslinga, mainais už sutartą atlygį;
c) projektų obligacijų rizikos pasidalijimo priemonė – kredito vertės padidinimas paskolos ar garantijos forma. Ji apima projekto skolos aptarnavimo riziką ir sumažina obligacijų savininkams tenkančią kredito riziką.
Kai operacijoje, kuriai taikoma rizikos pasidalijimo priemonė, kartu dalyvauja keli subjektai, Sąjungos biudžetui tenkanti rizika turi būti proporcinga ne didesniam kaip Sąjungos įnašo dydžiui.

Pakeitimas 272
Pasiūlymas dėl reglamento
130 straipsnio 3 dalis
3.  Komisija gali įgyvendinti finansines priemones tiesioginio valdymo būdu arba netiesioginio valdymo būdu, pavesdama užduotis 55 straipsnio 1 dalies b punkto iii ir iv papunkčiuose nurodytiems subjektams.
3.  Komisija gali įgyvendinti finansines priemones tiesioginio valdymo būdu arba netiesioginio valdymo būdu, jei nustatyta pagrindiniame teisės akte, pavesdama užduotis 55 straipsnio 1 dalies b punkto iv ir vi papunkčiuose nurodytiems subjektams. Pagrindiniame teisės akte turėtų būti apibrėžtas veiklos vykdytojo, kuriam patikimas valdymas, statutas ir pobūdis.
Komisija ir toliau atsako už užtikrinimą, kad finansinių priemonių įgyvendinimo programa atitiktų patikimo finansų valdymo principus ir kad ja būtų padedama siekti apibrėžtų politikos tikslų. Komisija atsako už finansinių priemonių įgyvendinimą nedarant poveikio subjektų, kuriems patikimas valdymas, teisinės ir sutartinės atsakomybės pagal taikytiną teisę.

Europos Parlamentas reguliariai informuojamas apie finansinių priemonių įgyvendinimą.

Pakeitimas 273
Pasiūlymas dėl reglamento
130 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Finansinės operacijos, kurioms panaudojama Sąjungos finansinė priemonė, suteikta dotacijos ar subsidijos forma arba kartu su dotacija ar subsidija, negali sudaryti sąlygų mokesčių vengimui, kalbant apie Europos gavėjus ir kitas susijusias valstybes ir teisę.
Finansinės veiklos vykdytojai, administruojantys atitinkamas finansines priemones, kartu su visais pažeidėjais atsako už dėl šios nuostatos pažeidimo kylančius finansinius nuostolius.

Pakeitimas 195
Pasiūlymas dėl reglamento
131 straipsnio 1 dalis
1.  Finansinės priemonės teikiamos galutiniams Sąjungos lėšų gavėjams laikantis patikimo finansų valdymo principų, skaidrumo ir vienodų sąlygų ir vadovaujantis tikslais, nustatytais pagrindiniame teisės akte, kuris taikomas toms finansinėms priemonėms.
1.  Finansinės priemonės teikiamos galutiniams Sąjungos lėšų gavėjams laikantis patikimo finansų valdymo, skaidrumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir vienodų sąlygų principų ir vadovaujantis tikslais, nustatytais pagrindiniame teisės akte, kuris taikomas toms finansinėms priemonėms.
Pakeitimas 196
Pasiūlymas dėl reglamento
131 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Pagal finansinę priemonę gautos įplaukos ir grąžinamos sumos sudaro vidaus asignuotąsias įplaukas pagal 18 straipsnio 3 dalį ir automatiškai perkeliamos ketinant vėliau jas dar kartą investuoti.
Bet kuriuo atveju Sąjungos indėlis į projektą nepaskirstomas trečiosioms šalims dividendų arba pelno pavidalu.

Pakeitimas 274
Pasiūlymas dėl reglamento
131 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Komisija, įgyvendindama finansines priemones, užtikrina, kad būtų bendras interesas siekti finansinėje priemonėje apibrėžtų politikos tikslų, kurį būtų galima skatinti tokiomis nuostatomis kaip bendro investavimo reikalavimai, rizikos pasidalijimo reikalavimai arba finansinės skatinimo priemonės, tuo pačiu metu užkertant kelią įgaliotųjų subjektų interesų konfliktui, kai jie vykdo kitą veiklą.
Išskyrus rinkos nepakankamumo ar mikrokreditų priemonių atvejus, finansinės priemonės turi dauginimo poveikį, t. y. Sąjungos įnašas į finansinę priemonę sutelkia visuotines investicijas, didesnes už Sąjungos įnašą;

Komisija praneša biudžeto valdymo institucijai, jei iki laikotarpio, per kurį numatoma įgyvendinti atitinkamą finansinę priemonę, vidurio nepavyksta gauti numatytų minimalių pajamų;

Šioje laikotarpio vidurio ataskaitoje taip pat nurodoma:

- pažanga, padaryta įgyvendinant numatytą politikos tikslą;
- bendra pinigų, skirtų šiai finansinei priemonei, suma;
- bendra pinigų, išmokėtų įgyvendinant šią finansinę priemonę, suma;
- prireikus, bendra pinigų, kurių susigrąžinimas susijęs su rizika dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo arba kurie susiję su neįvykdytais skoliniais įsipareigojimais, suma;
- prireikus, įgyvendinimo eigoje sukaupto kapitalo vertė.
Pakeitimas 304/rev
Pasiūlymas dėl reglamento
131 straipsnio 1 c dalis (nauja)
1c.  Komisija kiekvienais metais biudžeto valdymo institucijai pateikia veiklos, kuriai remti naudojamos finansinės priemonės, finansinių institucijų, kurios dalyvauja jas įgyvendinant, finansinių priemonių įvykdymo, įskaitant atliktas pakartotines investicijas, patikos sąskaitų balansą, įplaukas ir grąžinamas sumas, pasiektą didinamąjį poveikį ir dalyvavimo vertę, ataskaitą. Savo ataskaitą Komisija prideda prie metinės veiklos ataskaitos, nurodytos 63 straipsnio 9 dalyje.
Pakeitimas 275
Pasiūlymas dėl reglamento
131 straipsnio 2 dalis
2.  Nepažeidžiant 46 straipsnio 1 dalies d ir e punktų, su finansine priemone susijusios biudžeto išlaidos neviršija joms numatyto atitinkamo biudžetinio įsipareigojimo.
2.  Nepažeidžiant skolinimosi ir skolinimo operacijų ir garantijų, kurias EIB suteikia paskoloms iš nuosavų EIB išteklių, nuostatų, su finansine priemone susijusios biudžeto išlaidos ir finansiniai Sąjungos įsipareigojimai neviršija joms numatyto atitinkamo biudžetinio įsipareigojimo sumos, taigi, neapibrėžtieji įsipareigojimai neįtraukiami į Sąjungos biudžetą.
Pakeitimas 276
Pasiūlymas dėl reglamento
131 straipsnio 3 dalis
3.  Finansų tarpininkai, dalyvaujantys vykdant finansines operacijas pagal finansinę priemonę laikosi atitinkamų pinigų plovimo prevencijos ir kovos su terorizmu standartų. Jie nėra įsisteigę teritorijose, kurios pagal savo jurisdikciją nebendradarbiauja su Sąjunga tarptautiniu mastu suderintų mokesčių standartų taikymo srityje.
3. 55 straipsnio 1 dalies b punkto iv ir vi papunkčiuose nurodyti subjektai ir visi finansų tarpininkai, dalyvaujantys vykdant finansines operacijas pagal finansinę priemonę laikosi atitinkamų pinigų plovimo prevencijos ir kovos su terorizmu standartų. Jie nėra įsisteigę ir nebendradarbiauja su subjektais, registruotais teritorijose, kurios pagal savo jurisdikciją nebendradarbiauja su Sąjunga tarptautiniu mastu pripažintų mokesčių standartų taikymo srityje.
Pakeitimas 277
Pasiūlymas dėl reglamento
131 straipsnio 4 dalis
4.  Visuosesusitarimuose, sudarytuose 55 straipsnio 1 dalies b punkto iii ir iv papunkčiuose nurodytų subjektų ir finansų tarpininkų, nurodytų 3 dalyje, numatoma, kad Komisija ir Audito Rūmai turiįgaliojimus tikrinti visų Sąjungos lėšas gavusių trečiųjų šalių dokumentus ir informaciją (net ir saugomą elektroninėse laikmenose) ir tai daryti jų patalpose.
4.  Kiekvienas 55 straipsnio 1 dalies b punkto iv ir vi papunkčiuose nurodytas subjektas ir finansų tarpininkas, nurodytas 3 dalyje, dalyvaujantis Sąjungos finansinių priemonių valdyme, turi galėti Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF, kai jie naudojasi savoįgaliojimais,užtikrinti prieigą patekti į visų Sąjungos lėšas gavusių ir (arba) susijusių su Sąjungos fondų valdymu trečiųjų šalių patalpas, tikrinti jų dokumentus ir informaciją (įskaitant informaciją, saugomą elektroninėse laikmenose).
Pakeitimas 200
Pasiūlymas dėl reglamento
131 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Komisija kiekvienais metais biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai pateikia veiklos, kuriai remti naudojamos finansinės priemonės, finansinių institucijų, kurios dalyvauja jas įgyvendinant, finansinių priemonių įvykdymo, įskaitant atliktas pakartotines investicijas, patikos sąskaitų balansą, įplaukas ir grąžinamas sumas, pasiektą daugialypę naudą ir dalyvavimo vertę, ataskaitą. Savo ataskaitą Komisija prideda prie 63 straipsnio 9 dalyje nurodytos metinių ataskaitų suvestinės.
Pakeitimas 278
Pasiūlymas dėl reglamento
131 straipsnio 4 b dalis(nauja)
4 b. 1b dalyje minimoje laikotarpio vidurio ataskaitoje turi būti pateikiamas lėšų, skiriamų taikant finansines priemones, galutinių gavėjų sąrašas ir gauto finansavimo sumos.

Komisijos svetainėje skelbiama specialus finansinių priemonių teisinis statusas, jų įsteigimo tikslas ir, prireikus, jų registracijos teisinė vieta.

Pakeitimas 293
Pasiūlymas dėl reglamento
133 straipsnio 2 dalis
2. 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje atsižvelgiama bent į asignavimų vykdymo normą ir į suvestinę informaciją apie asignavimų perkėlimus iš vieno biudžeto punkto į kitą.
2. 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje atsižvelgiama bent į asignavimų vykdymo normą (ir absoliučiais skaičiais, ir procentais) ir į suvestinę informaciją apie asignavimų perkėlimus iš vieno biudžeto punkto į kitą.
Pakeitimas 201
Pasiūlymas dėl reglamento
134 straipsnio pirma pastraipa
132 straipsnyje nurodytos finansinės ataskaitos atitinka Komisijos apskaitos pareigūno priimtas Sąjungos apskaitos taisykles ir jose pateikiama tikra ir teisinga informacija apie turtą ir įsipareigojimus, išlaidas, pajamas ir pinigų srautus.

132 straipsnyje nurodytos finansinės ataskaitos pagrindžiamos viešajam sektoriui taikomais tarptautiniais apskaitos standartais ir jose pateikiama tikra ir teisinga informacija apie turtą ir įsipareigojimus, išlaidas, pajamas ir pinigų srautus.

Pakeitimas 202
Pasiūlymas dėl reglamento
135 straipsnis
132 straipsnyje nurodytose finansinėse ataskaitose pateikiama susijusi, patikima, palyginama ir suprantama informacija, įskaitant informaciją apie apskaitos politiką. Jos parengiamos laikantis visuotinai priimtų apskaitos principų, nustatytų Sąjungos apskaitos taisyklėse..

132 straipsnyje nurodytose finansinėse ataskaitose pateikiama susijusi, patikima, palyginama ir suprantama informacija, įskaitant informaciją apie apskaitos politiką. Jos parengiamos laikantis visuotinai priimtų apskaitos principų, nustatytų Sąjungos apskaitos taisyklėse, ir pagrindžiamos viešajam sektoriui taikomais tarptautiniais apskaitos standartais.

Pakeitimas 203
Pasiūlymas dėl reglamento
135 a straipsnis (naujas)
135a straipsnis

Apskaitos principų išimtys

Jei konkrečiu atveju apskaitos pareigūnai mano, kad reikėtų daryti 187–194 straipsniuose nurodytų apskaitos principų taikymo išimtį, tokia išimtis tinkamai pagrindžiama ir apie ją pateikiama informacija 136 straipsnyje nurodytos finansinės ataskaitos priede.

Pakeitimas 294
Pasiūlymas dėl reglamento
136 straipsnio 1 dalies a punktas
a) balansas ir finansinės veiklos ataskaita, kuriuose parodytas turtas ir įsipareigojimai, finansinė padėtis ir ekonominiai rezultatai ankstesniųjų metų gruodžio 31 d.; jie pateikiami pagal galiojančias Komisijos apskaitos pareigūno priimtas apskaitos taisykles;
a) balansas ir finansinės veiklos ataskaita, kuriuose parodytas turtas ir įsipareigojimai (įskaitant su pensijomis susijusius įsipareigojimus), finansinė padėtis ir ekonominiai rezultatai ankstesniųjų metų gruodžio 31 d.; jie pateikiami pagal galiojančias Komisijos apskaitos pareigūno priimtas apskaitos taisykles;
Pakeitimas 204
Pasiūlymas dėl reglamento
136 straipsnio 2 dalis
2.  Finansinių ataskaitų aiškinamosiose pastabose papildoma ir komentuojama informacija, pateikta 1 dalyje nurodytose finansinėse ataskaitose, ir pateikiama visa informacija, kurios reikalaujama pagal galiojančias Komisijos apskaitos pareigūno priimtas apskaitos taisykles.
2.  Finansinių ataskaitų aiškinamosiose pastabose papildoma ir komentuojama informacija, pateikta 1 dalyje nurodytose finansinėse ataskaitose, ir pateikiama visa reikalaujama papildoma informacija.
Pakeitimas 205
Pasiūlymas dėl reglamento
138 straipsnio trečia pastraipa
Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja šias preliminarias ataskaitas ir Komisijos preliminarias ataskaitas ir ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d. Audito Rūmams nusiunčia preliminarias Komisijos ir konsoliduotąsias Sąjungos ataskaitas.

Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja šias preliminarias ataskaitas ir Komisijos preliminarias ataskaitas ir ne vėliau kaip kitų metų kovo 31 d. Audito Rūmams ir Europos Parlamentui nusiunčia preliminarias Komisijos ir konsoliduotąsias Sąjungos ataskaitas.

Pakeitimas 206
Pasiūlymas dėl reglamento
139 straipsnio 1 dalis
1.  Ne vėliau kaip iki birželio 1 d. Audito Rūmai pateikia savo pastabas dėl 132 straipsnyje nurodytų kitų institucijų ir įstaigų preliminariųjų finansinių ataskaitų, o ne vėliau kaip iki birželio 15 d. pateikia pastabas dėl Komisijos preliminariųjų ataskaitų ir konsoliduotųjų Sąjungos preliminariųjų ataskaitų.
1.  Ne vėliau kaip birželio 1 d. Audito Rūmai pateikia savo pastabas dėl 132 straipsnyje nurodytų kitų institucijų ir įstaigų preliminariųjų finansinių ataskaitų, pastabas dėl Komisijos preliminariųjų ataskaitų ir konsoliduotųjų Sąjungos preliminariųjų ataskaitų.
Pakeitimas 207
Pasiūlymas dėl reglamento
139 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
2.  Institucijos, išskyrus Komisiją, ir kiekviena 132 straipsnyje nurodyta įstaiga parengia savo galutines ataskaitas ir ne vėliau kaip iki kitų metų liepos 1 d. jas nusiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui, Audito Rūmams, Europos Parlamentui ir Tarybai, kad būtų galima parengti galutines konsoliduotąsias ataskaitas.
2.  Institucijos, išskyrus Komisiją, ir kiekviena 132 straipsnyje nurodyta įstaiga parengia savo galutines ataskaitas ir ne vėliau kaip kitų metų vasario 28 d. jas nusiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui, Audito Rūmams, Europos Parlamentui ir Tarybai, kad būtų galima parengti galutines konsoliduotąsias ataskaitas.
Pakeitimas 208
Pasiūlymas dėl reglamento
139 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa
5.  Patvirtinusi galutines konsoliduotąsias ataskaitas ir savo galutines ataskaitas, Komisija iki kitų finansinių metų liepos 31 d. jas nusiunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.
5.  Patvirtinusi galutines konsoliduotąsias ataskaitas ir savo galutines ataskaitas, Komisija kitų finansinių metų kovo 31 d. jas nusiunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.
Pakeitimas 209
Pasiūlymas dėl reglamento
139 straipsnio 6 dalis
6.  Galutinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos iki kitų finansinių metų lapkričio 15 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje kartu su Audito Rūmų patikinimo pareiškimu pagal SESV 287 straipsnį ir Euratomo sutarties 160c straipsnį.
6.  Galutinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos kitų finansinių metų liepos 31 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje kartu su Audito Rūmų patikinimo pareiškimu pagal SESV 287 straipsnį ir Euratomo sutarties 160c straipsnį.
Pakeitimas 210
Pasiūlymas dėl reglamento
141 straipsnio 3 dalis
3.  Skaičiai ir biudžeto vykdymo ataskaitos tuo pačiu metu siunčiami ir Audito Rūmams.
3.  Skaičiai ir biudžeto vykdymo ataskaitos tuo pačiu metu siunčiami ir Audito Rūmams, ir paskelbiami internete.
Pakeitimas 211
Pasiūlymas dėl reglamento
141 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Per finansinius metus parengiama supaprastinta konsoliduota tarpinė Europos Sąjungos sąskaitų ataskaita, apimanti laikotarpį nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. Šią ataskaitą parengia Komisija, o Europos Audito Rūmai atlieka ribotą jos peržiūrą. Birželio 30 d. konsoliduota tarpinė sąskaitų ataskaita kartu su Europos Audito Rūmų ataskaita ir pagal galimybes su Komisijos pastabomis persiunčiama Europos Parlamentui ne vėliau kaip tų pačių metų spalio 30 d.
Pakeitimas 212
Pasiūlymas dėl reglamento
143 straipsnio 2 dalies pirma a pastraipa (nauja)
Visi tokie išvykimai pagrindžiami, surenkami su jais susiję dokumentai, ir šie pagrindimai perduodami Audito Rūmams, kai tvirtinama arba atnaujinama tam tikra apskaitos taisyklė.

Pakeitimas 213
Pasiūlymas dėl reglamento
145 straipsnio 3 dalis
3.  Apskaitos sistemoje turi būti galima atsekti visus apskaitos įrašus.
3.  Apskaitos sistemoje turi būti galima vykdant auditą aiškiai atsekti visus apskaitos įrašus.
Pakeitimas 214
Pasiūlymas dėl reglamento
147 straipsnio 1 dalis
1.  Biudžetinėse sąskaitose pateikiama detali biudžeto vykdymo informacija.
(Dėl šio pakeitimo tekstas lietuvių kalba nekeičiamas).
Pakeitimas 296
Pasiūlymas dėl reglamento
149 straipsnio 2 dalis
2.  Kiekviena institucija informuoja Audito Rūmus ir biudžeto valdymo instituciją apie visas vidaus taisykles, kurias ji priima finansų klausimais.
2.  Kiekviena institucija per savaitę nuo tų taisyklių priėmimo dienos informuoja Audito Rūmus ir biudžeto valdymo instituciją apie visas vidaus taisykles, kurias ji priima finansų klausimais.
Pakeitimas 215
Pasiūlymas dėl reglamento
150 straipsnio 1 dalis
1.  Audito Rūmai, tirdami, ar visos įplaukos yra gautos ir visos išlaidos padarytos teisėtai ir tinkamai, atsižvelgia į Sutarčių nuostatas, biudžetą, šį reglamentą, 199 straipsnyje nurodytą deleguotąjį reglamentą ir kitus teisės aktus, priimtus pagal Sutartis.
1.  Audito Rūmai, tirdami, ar visos įplaukos yra gautos ir visos išlaidos padarytos teisėtai ir tinkamai, atsižvelgia į Sutarčių nuostatas, biudžetą, šį reglamentą, 199 straipsnyje nurodytą deleguotąjį reglamentą ir kitus teisės aktus, priimtus pagal Sutartis. Audito Rūmų nuolat vykdo audito užduotis.
Pakeitimas 216
Pasiūlymas dėl reglamento
150 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
2.  Vykdydami savo užduotis Audito Rūmai turi teisę susipažinti, kaip numatyta 152 straipsnyje, su visais dokumentais ir informacija, susijusia su departamentų ir įstaigų finansų valdymu, atliekant Sąjungos finansuojamas arba bendrai finansuojamas operacijas. Jie turi teisę užduoti klausimus bet kuriam pareigūnui, atsakingam už įplaukų arba išlaidų operacijas, ir taikyti visas minėtiems departamentams arba įstaigoms tinkamas audito procedūras. Auditas valstybėse narėse atliekamas kartu su nacionalinėmis audito institucijomis arba, kai jos neturi būtinų įgaliojimų, su atsakingais nacionaliniais departamentais. Audito Rūmai ir valstybių narių nacionalinės audito institucijos bendradarbiauja pasitikėjimo dvasia, išlaikydamos savo nepriklausomumą.
2.  Vykdydami savo užduotis Audito Rūmai turi teisę susipažinti, kaip numatyta 152 straipsnyje, su visais dokumentais ir informacija, susijusia su departamentų ir įstaigų finansų valdymu, atliekant Sąjungos finansuojamas arba bendrai finansuojamas operacijas. Jie turi teisę užduoti klausimus bet kuriam pareigūnui, atsakingam už įplaukų arba išlaidų operacijas, ir taikyti visas minėtiems departamentams arba įstaigoms tinkamas audito procedūras. Auditas valstybėse narėse atliekamas kartu su nacionalinėmis audito institucijomis arba, kai jos neturi būtinų įgaliojimų, su kompetentingais nacionaliniais departamentais. Audito Rūmai ir valstybių narių nacionalinės audito institucijos bendradarbiauja pasitikėjimo dvasia, išlaikydamos savo nepriklausomumą.
Pakeitimas 217
Pasiūlymas dėl reglamento
152 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
1.  Komisija, kitos institucijos, įstaigos, administruojančios įplaukas ir išlaidas Sąjungos vardu, bei galutiniai išmokų iš biudžeto gavėjai suteikia Audito Rūmams visas priemones ir visą informaciją, kuri, Audito Rūmų nuomone, jiems reikalinga savo užduotims atlikti. Audito Rūmams jie pateikia visus dokumentus, susijusius su sutarčių, finansuojamų iš biudžeto, sudarymą ir vykdymą, visas grynųjų pinigų ir medžiagų sąskaitas, visus apskaitos įrašus ir patvirtinamuosius dokumentus bei su jais susijusius administracinius dokumentus, visus su įplaukomis ir išlaidomis susijusius dokumentus, visus inventorinius sąrašus, visas organizacines departamentų diagramas, kuriuos Audito Rūmai laiko reikalingais, atliekant biudžetinių ir finansinių rezultatų ataskaitų auditą, remiantis įrašais ir tuo pačiu tikslu visais vietoje esančiais dokumentais bei duomenimis, parengtais arba saugomais magnetinėse laikmenose.
1.  Komisija, kitos institucijos, įstaigos, administruojančios įplaukas ir išlaidas Sąjungos vardu, bei galutiniai išmokų iš biudžeto gavėjai suteikia Audito Rūmams visas priemones ir visą informaciją, kuri, Audito Rūmų nuomone, jiems reikalinga savo užduotims atlikti. Audito Rūmams jie pateikia visus dokumentus, susijusius su sutarčių, finansuojamų iš biudžeto, sudarymą ir vykdymą, visas grynųjų pinigų ir medžiagų sąskaitas, visus apskaitos įrašus ir patvirtinamuosius dokumentus bei su jais susijusius administracinius dokumentus, visus su įplaukomis ir išlaidomis susijusius dokumentus, visus inventorinius sąrašus, visas organizacines departamentų diagramas, kuriuos Audito Rūmai laiko reikalingais, atliekant biudžetinių ir finansinių rezultatų ataskaitų auditą, remiantis įrašais ir tuo pačiu tikslu visais vietoje esančiais dokumentais bei duomenimis, parengtais arba saugomais duomenų laikmenoje.
Pakeitimas 218
Pasiūlymas dėl reglamento
153 straipsnio 1 dalis
1.  Ne vėliau kaip birželio 15 d. Audito Rūmai Komisijai, o institucijoms ir kitoms įstaigoms, nurodytoms 132 straipsnyje, ne vėliau kaip birželio 1 d. perduoda visas pastabas, kurios, jų nuomone, turėtų atsispindėti metinėje ataskaitoje. Šios pastabos lieka konfidencialios ir joms taikoma prieštaravimo procedūra. Kiekviena institucija savo atsakymą Audito Rūmams atsiunčia ne vėliau kaip spalio 15 d. Institucijų, išskyrus Komisijos, atsakymai tuo pačiu metu siunčiami Komisijai.
1.  Ne vėliau kaip birželio 15 d. Audito Rūmai Komisijai, institucijoms ir kitoms įstaigoms, nurodytoms 132 straipsnyje, perduoda visas pastabas, kurios, jų nuomone, turėtų atsispindėti metinėje ataskaitoje arba į kurias rengdamas ataskaitas turėtų atsižvelgti kompetentingas apskaitos pareigūnas. Šios pastabos lieka konfidencialios ir joms taikoma prieštaravimo procedūra. Kiekviena institucija savo atsakymą Audito Rūmams atsiunčia ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. Institucijų, išskyrus Komisijos, atsakymai tuo pačiu metu siunčiami Komisijai.
Pakeitimas 219
Pasiūlymas dėl reglamento
153 straipsnio 2 dalis
2.  Pasibaigus prieštaravimo procedūrai, kiekviena susijusi institucija arba įstaiga ne vėliau kaip spalio 15 d. siunčia savo atsakymą Audito Rūmams. Institucijų, išskyrus Komisijos, ir įstaigų atsakymai tuo pačiu metu siunčiami Komisijai.
Išbraukta.

Pakeitimas 220
Pasiūlymas dėl reglamento
153 straipsnio 5 dalis
5.  Ne vėliau kaip iki lapkričio 15 d. Audito Rūmai institucijoms, atsakingoms už biudžeto įvykdymo patvirtinimą, ir kitoms institucijoms perduoda savo metinę ataskaitą su institucijų atsakymais ir užtikrina jos paskelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
5.  Ne vėliau kaip spalio 31 d. Audito Rūmai institucijoms, atsakingoms už biudžeto įvykdymo patvirtinimą, ir kitoms institucijoms perduoda savo metinę ataskaitą su institucijų atsakymais ir užtikrina jos paskelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Pakeitimas 221
Pasiūlymas dėl reglamento
155 straipsnis
155 straipsnis

Išbraukta.

Pranešimai apie preliminariai nustatytus faktus

1.  Audito Rūmai susijusioms institucijoms, įstaigoms arba valstybėms narėms perduoda pranešimus apie auditų metu preliminariai nustatytus faktus. Pranešimai apie preliminariai nustatytus faktus, kurie, Audito Rūmų nuomone, turėtų būti įtraukti į metinę ataskaitą, perduodami ne vėliau kaip metų, einančių po metų, su kuriais jie susiję, birželio 1 d. Pranešimai apie preliminariai nustatytus faktus lieka konfidencialūs.
2.  Atitinkama institucija, įstaiga arba valstybė narė per du su puse mėnesio Audito Rūmams pateikia savo pastabas, kurias ji nori pateikti dėl pranešimų apie preliminariai nustatytus faktus.
Pakeitimas 264
Pasiūlymas dėl reglamento
156 straipsnis
1.  Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, priimta kvalifikuota balsų dauguma, iki n+2 metų gegužės 15 d. priima sprendimą, kad Komisija n metų biudžetą įvykdė.
1.  Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, priimta kvalifikuota balsų dauguma, ne vėliau kaip n + 2 metų balandžio 15 d. priima sprendimą dėl n metų toliau išvardytų institucijų biudžeto įvykdymo:
- institucijų, nurodytų 1 straipsnio 2 dalyje,
- subjektų, nurodytų 196b straipsnio 1 dalyje,
- kitų įstaigų, atsakingų už Sąjungos lėšų įgyvendinimą, jei reikalavimas, kad Europos Parlamentas patvirtintų jų biudžeto įvykdymą, numatytas Sąjungos teisės aktuose.
2.  Jei 1 dalyje nustatytą dieną sprendimo priimti negalima, Europos Parlamentas arba Taryba Komisijai praneša sprendimo atidėjimo priežastis.
2.  Jei šio straipsnio 1 dalyje nustatytą datą sprendimo priimti negalima, Europos Parlamentas arba Taryba praneša institucijoms, subjektams ir susijusioms įstaigoms sprendimo atidėjimo priežastis.
 3.  Jei Europos Parlamentas atideda sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, Komisija deda visas pastangas kuo skubiau imtis priemonių sprendimo priėmimo kliūtims pašalinti arba padėti jas pašalinti.
3.  Jei Europos Parlamentas atideda sprendimą dėl biudžeto įvykdymo, institucijos, subjektai ir susijusios įstaigos deda visas pastangas, kad kuo skubiau būtų imtasi priemonių sprendimo priėmimo kliūtims pašalinti ar būtų padedama jas pašalinti.
Pakeitimas 265
Pasiūlymas dėl reglamento
157 straipsnis 3 dalis
3.  Komisija Europos Parlamento prašymu pateikia visą informaciją, kurios reikia sprendimo dėl susijusių finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimo sklandžiai procedūrai pagal SESV 319 straipsnį.
3.  Suinteresuoti institucijos, subjektai ir įstaigos Europos Parlamento prašymu pateikia visą informaciją, kurios reikia sklandžiai sprendimo dėl susijusių finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimo procedūrai pagal SESV 319 straipsnį.
Pakeitimas 266
Pasiūlymas dėl reglamento
158 straipsnis
1.  Vadovaudamosi SESV 319 straipsniu ir Euratomo sutarties 180b straipsniu, Komisija ir kitos institucijos imasi deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir dėl pastabų, pateiktų kartu su Tarybos rekomendacija priimti sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo.
1.  Vadovaudamosi SESV 319 straipsniu ir Euratomo sutarties 180b straipsniu, Komisija ir kitos suinteresuotieji institucijos, subjektai ir įstaigos imasi deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir dėl pastabų, pateiktų kartu su Tarybos rekomendacija priimti sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo.
2.  Europos Parlamento arba Tarybos prašymu institucijos praneša apie priemones, kurių buvo imtasi, atsižvelgiant į šias pastabas ir komentarus, ir, visų pirma, apie nurodymus, kuriuos jos davė tiems savo departamentams, kurie yra atsakingi už biudžeto vykdymą. Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, pranešdamos jai apie priemones, kurių jos ėmėsi dėl tų pastabų, kad Komisija galėtų į jas atsižvelgti, rengdama savo pačios ataskaitą. Audito Rūmams taip pat perduodamos institucijų ataskaitos.
2.  Europos Parlamento arba Tarybos prašymu suinteresuotieji institucijos, subjektai ir įstaigos praneša apie priemones, kurių buvo imtasi, atsižvelgiant į šias pastabas ir komentarus, ir visų pirma apie nurodymus, kuriuos jos davė tiems savo departamentams, kurie yra atsakingi už biudžeto vykdymą. Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, pranešdamos jai apie priemones, kurių jos ėmėsi dėl tų pastabų, kad Komisija galėtų į jas atsižvelgti, rengdama savo pačios ataskaitą. Audito Rūmams taip pat perduodamos institucijų ataskaitos.
Pakeitimas 224
Pasiūlymas dėl reglamento
167 straipsnio 1 dalis
1.  Šio reglamento pirma ir trečia dalys taikomos išlaidoms, kurias patyrė institucijos ir įstaigos, nurodytos Reglamente (EB) Nr. 1290/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Reglamente (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo, Reglamente (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo, Tarybos reglamente (EB) Nr. 1084/2006 dėl Sanglaudos fondo, Tarybos reglamente (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo, ir pasidalijamojo valdymo principu pagal 56 straipsnį valdomi fondai, susiję su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve (toliau – fondai), ir jų įplaukoms, išskyrus atvejus, kai šioje antraštinėje dalyje yra numatyta kitaip.
1.  Šio reglamento pirma ir trečia dalys taikomos išlaidoms, kurias patyrė institucijos ir įstaigos, nurodytos Reglamente (EB) Nr. 1290/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Reglamente (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo, Reglamente (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo, Tarybos reglamente (EB) Nr. 1084/2006 dėl Sanglaudos fondo, Tarybos reglamente (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo, ir pasidalijamojo valdymo principu pagal 56 straipsnį valdomi fondai, susiję su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, įskaitant Solidarumo ir migracijos srautų valdymo programai numatytus fondus (toliau – fondai), ir jų įplaukoms, išskyrus atvejus, kai šioje antraštinėje dalyje yra numatyta kitaip.
Pakeitimas 225
Pasiūlymas dėl reglamento
168 straipsnis
168 straipsnis

Išbraukta.

Atsižvelgimas į paskirtus įsipareigojimų asignavimus

Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja laikytis paskirtų įsipareigojimų asignavimų, numatytų atitinkamuose pagrindiniuose struktūrinių veiksmų, kaimo plėtros ir Europos žuvininkystės fondo teisės aktuose.

Pakeitimas 226
Pasiūlymas dėl reglamento
169 straipsnio 3 dalis
3.   Vadovaujantis 167 straipsnyje nurodytais reglamentais, dėl kreditinių mokėjimų, susijusių su tam tikra veikla, visiško ar dalinio sugrąžinimo neturi būti mažinamas atitinkamai veiklai skirtas įnašas iš fondų.
Laikantis 18 straipsnio 3 dalies c punkto grąžinamos sumos sudaro asignuotąsias įplaukas.

3.  Valstybių narių grąžinamoms sumoms ir įnašams iš fondų taikomi 167 straipsnyje nurodyti reglamentai.
Valstybių narių grąžinamoms sumoms ir įnašams iš fondų taikomi 167 straipsnyje nurodyti reglamentai.

Pakeitimas 227
Pasiūlymas dėl reglamento
III antraštinės dalies 1 skyriaus nauja antraštė (prieš 173 straipsnį)
1 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

Pakeitimas 228
Pasiūlymas dėl reglamento
175 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
2.   Asignuotosioms įplaukoms, nurodytoms 18 straipsnio 2 dalyje, prilyginami asignavimai, susiję su:
2.  Asignavimai, susiję su:
a) dotacijų ir viešųjų pirkimų procedūromis, kuriose dalyvauja JRC, arba
a) dotacijų ir viešųjų pirkimų procedūromis, kuriose dalyvauja JRC, arba
b) trečiųjų šalių vardu JRC vykdoma veikla arba
b) trečiųjų šalių vardu JRC vykdoma veikla arba
c) veikla, kuri vykdoma pagal administracinį susitarimą su kitomis institucijomis arba kitais Komisijos departamentais, siekiant teikti technines mokslines paslaugas.
c) veikla, kuri vykdoma pagal administracinį susitarimą su kitomis institucijomis arba kitais Komisijos departamentais, siekiant teikti technines mokslines paslaugas,
laikomi asignuotosiomis įplaukomis, kurios nurodytos 18 straipsnio 2 dalyje.
Pakeitimas 279
Pasiūlymas dėl reglamento
2 SKYRIUS

Finansavimas ir tinkamos finansuoti sąnaudos

175a straipsnis

Vidutinės personalo išlaikymo sąnaudos

1.  Taikomi šie kriterijai, pagal kuriuos pripažįstamos vidutinių personalo išlaikymo sąnaudų apskaičiavimo metodikos:
a) vidutinės personalo išlaikymo sąnaudos naudojamos įprastoje gavėjo išlaidų apskaitos praktikoje; tai apima ir sąnaudų centrais grindžiamą metodą;
b) vidutinės personalo išlaikymo sąnaudos grindžiamos faktinėmis personalo išlaikymo sąnaudomis, kurias patiria gavėjas ir kurios įrašytos į teisės aktais numatytas jo ataskaitas, arba jos grindžiamos sąnaudų apskaita, vykdoma pagal taikomas nacionalines taisykles, įskaitant, prireikus, į biudžetą įtrauktas arba apskaičiuotas sumas;
c) taikant vidutinių personalo išlaikymo sąnaudų apskaičiavimo metodiką, į vidutinių personalo išlaikymo sąnaudų rodiklius neįtraukiamos jokios finansavimo reikalavimų neatitinkančios sąnaudos, kaip nurodyta 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1906/2006, nustatančiame įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios bendrosios programos veiksmuose taisykles ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2013–2013 m.)1, ir 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamente (Euratomas) Nr. 1908/2006, nustatančiame įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintosios bendrosios programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2011 m.)2, bei pavyzdiniuose dotacijų susitarimuose; neįtraukiamos sąnaudos, deklaruojamos pagal kitas sąnaudų kategorijas;
d) darbo valandų skaičius, kuris naudojamas vidutinėms valandinėms sąnaudoms apskaičiuoti, atitinka gavėjo įprastinėje valdymo praktikoje naudojamą skaičių, jei jis grindžiamas audituojamais apskaitos įrašais.
2. 1 dalyje nurodyti kriterijai taikomi tik tuo atveju, jeigu visi kiti metodikos aspektai atitinka pavyzdinių dotacijų susitarimų nuostatas.
3. 1 dalyje nurodyti kriterijai taip pat taikomi visoms pagal dotacijos susitarimą dengtinoms vidutinėms sąnaudoms – toms, kurių apskaičiavimo metodika sertifikuojama ex ante ir toms, kurios nesertifikuojamos ex ante, įskaitant jau pasirašytus dotacijų susitarimus. Todėl šie kriterijai taip pat taikomi Komisijai atliekant ex post auditus, įskaitant jau pasirašytų dotacijų susitarimus.
4.  Laikoma, kad personalo išlaikymo sąnaudos, dengtinos pagal metodikas, kurios atitinka 1 dalyje nurodytus kriterijus, iš esmės nesiskiria nuo faktinių sąnaudų.
5.  Tuo atveju, kai laikantis 1 dalyje nurodytų kriterijų suteikiamas metodikos ex ante patvirtinimas, jis galioja visu bendrųjų programų įgyvendinimo laikotarpiu, nebent metodiką pakeičia gavėjas arba Komisijos tarnybos, atlikdamos auditą, pastebi metodikos trūkumus, atsirandančius dėl netikslumų, netinkamo taikymo arba kitų priežasčių, dėl kurių toks patvirtinimas netenka pagrindo.
6.  Gavėjai, gavę savo vidutinių personalo išlaikymo sąnaudų apskaičiavimo metodikos patvirtinimą laikantis Komisijos sprendime C(2009) 4705 nustatytų sąlygų, gali toliau taikyti patvirtintą metodiką arba grįžti prie savo įprastos apskaitos praktikos, jeigu ji atitinka pagal šį straipsnį priimtus kriterijus.
1 OL L 391, 2006 12 30, p. 1.
2 OL L 400, 2006 12 30, p. 1.
175b straipsnis

MVĮ (mažųjų ir vidutinių įmonių) savininkai ir fiziniai asmenys

1.  Skiriant visas dotacijas netiesioginiams veiksmams pagal bendrąsias programas, Sąjungos finansinis įnašas, susijęs su jų pačių asmenine veikla įgyvendinant projektą, skirtą darbo užmokesčio negaunantiems MVĮ savininkams ir darbo užmokesčio negaunantiems fiziniams asmenims, mokama vienodo dydžio suma.
2.  Šių MVĮ savininkų ir fizinių asmenų atliekamo asmeninio darbo vertė grindžiama vienodo dydžio suma, kuri nustatoma padauginus projektui skirtas darbo valandas iš valandinio atlygio, kuris apskaičiuojamas šitaip:
a) standartinis darbo valandų skaičius yra 1 575;
b) visų darbo valandų, skiriamų Sąjungos projektams per metus, skaičius negali viršyti standartinio MVĮ savininko ar fizinio asmens darbo valandų skaičiaus.
Asmeninio darbo vertė laikoma finansuoti tinkamomis tiesioginėmis projekto sąnaudomis.

3.  Šis finansavimas taip pat skiriamas MVĮ savininkams ir fiziniams asmenims, kurie negauna darbo užmokesčio pagal jau pasirašytus bendrųjų programų dotacijų susitarimus, išskyrus tuos atvejus, kai vidutinių personalo išlaikymo sąnaudų apskaičiavimo metodikos sertifikatas jau pateiktas ir Komisiją jį šiems gavėjams patvirtino. Pastaruoju atveju gavėjai gali rinktis toliau taikyti sertifikuotą metodiką.
Pakeitimas 230
Pasiūlymas dėl reglamento
III antraštinės dalies 3 skyrius (naujas)
3 SKYRIUS

Mokslinių tyrimų aiškinamasis komitetas

175c straipsnis

Mokslinių tyrimų aiškinamasis komitetas

1.  Įsteigiamas specialus generalinių direktoratų, atsakingų už atitinkamų bendrųjų programų įgyvendinimą, aiškinamasis komitetas mokslinių tyrimų klausimais (Mokslinių tyrimų aiškinamasis komitetas), kuriam suteikiami įgaliojimai priimti galutines ir bendras pozicijas kiekvienu teisiniu ar finansiniu klausimu, susijusiu su viso projekto ciklo įgyvendinimu, ir visais su veiklos procesu susijusiais klausimais, dėl kurių nebuvo galima susitarti taikant įprastus tarnybų darbo metodus.
Mokslinių tyrimų aiškinamasis komitetas veikia kaip kompetentingas aiškinamasis komitetas, nurodytas 126b straipsnyje, visais su mokslinių tyrimų projektais ir programomis, įskaitant bendrąją programą, susijusiais klausimais.

Nė vienas mokslinių tyrimų aiškinamojo komiteto narys nėra laikomas atsakingu pagal 70 ir 71 straipsnius už sprendimus, kuriuos jis priėmė veikdamas kaip mokslinių tyrimų aiškinamojo komiteto narys.

2.  Mokslinių tyrimų aiškinamąjį komitetą sudaro Mokslinių tyrimų ir inovacijų, Švietimo ir kultūros, Įmonių ir pramonės, Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos, Mobilumo ir transporto ir Energetikos generalinių direktoratų generaliniai direktoriai arba po vieną kiekvieno generalinio direktoriaus tinkamai įgaliotą atstovą. Komitetas renkasi į posėdį bent keturis kartus per metus ir gali priimti sprendimus bendru sutarimu laikantis rašytinės procedūros.
3.  Komiteto darbo tvarkai taikomos šios taisyklės:
a)  Mokslinių tyrimų aiškinamajam komitetui pirmininkauja Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktorius arba jo atstovas;
b) prireikus, Mokslinių tyrimų aiškinamasis komitetas gali paprašyti Komisijos horizontaliųjų centrinių tarnybų, ypač Teisės tarnybos ir Biudžeto generalinio direktorato, pateikti nuomonę;
c)  Mokslinių tyrimų aiškinamasis komitetas gali pakviesti suinteresuotuosius subjektus arba jų atstovus, arba ekspertus, kuriuos jis laiko tinkamais teikti nuomonę;
d) sprendimai priimami bendru sutarimu arba, jeigu tai neįmanoma, daugumos sprendimu ir yra privalomi 1 dalyje nurodytiems generaliniams direktoratams;
e) priimtos galutinės ir bendros pozicijos taip pat yra privalomos vykdomosioms įstaigoms, kurios įgyvendina kai kurias bendrosios programos dalis;
f) specialiai paskirtas Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato skyrius Mokslinių tyrimų aiškinamajam komitetui teikia sekretoriato paramą. Mokslinių tyrimų aiškinamojo komiteto sprendimai skelbiami viešai elektroninėje duomenų bazėje tinkamai atsižvelgiant į taikytinus duomenų apsaugos teisės aktus;
g) laikantis 126c straipsnio Mokslinių tyrimų aiškinamasis komitetas patvirtina darbo tvarkos taisykles.
Pakeitimas 231
Pasiūlymas dėl reglamento
IV antraštinės dalies 2 skyriaus 1 skirsnio (naujo) antraštė (nauja) (prieš 177 straipsnį)
1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

Pakeitimas 232
Pasiūlymas dėl reglamento
177 a straipsnis (naujas)
177a straipsnis

Biudžeto paramos naudojimas

1.  Kai numatyta atitinkamuose pagrindiniuose teisės aktuose, Komisija gali naudoti sektorinę ar bendrąją biudžeto paramą trečiojoje šalyje, jei šalies partnerės vykdomas viešųjų išlaidų valdymas yra pakankamai skaidrus, patikimas ir veiksmingas.
2.  Komisija į atitinkamus finansavimo susitarimus, sudarytus pagal 176 straipsnio 2 dalies b punktą, įtraukia tam tikras nuostatas, pagal kurias atitinkama šalis gavėja įsipareigoja nedelsdama kompensuoti visas ar dalį tam tikrai veiklai skirtų lėšų, jei nustatoma, kad dėl rimtų pažeidimų netinkamai buvo valdomos atitinkamos Sąjungos lėšos.
Susigrąžinant pirmoje pastraipoje nurodytas lėšas, gali būti taikomos 77 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl susigrąžinimo tarpusavio įskaitymo būdu.

3.  Komisija pritaria, kad būtų kuriami parlamentinės kontrolės ir audito pajėgumai ir didinamas skaidrumas bei užtikrinama vieša prieiga prie informacijos.
Pakeitimas 233
Pasiūlymas dėl reglamento
IV antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnio (naujo) antraštė (nauja) (prieš 178 straipsnį)
2 skirsnis

Kelių paramos teikėjų patikos fondai

Pakeitimas 234
Pasiūlymas dėl reglamento
178 straipsnio antra pastraipa
Sąjungos ir pagalbos teikėjų įnašai įrašomi į specialią banko sąskaitą. Šie įnašai neįtraukti į biudžetą ir juos valdo Komisija per įgaliotą leidimus suteikiantį pareigūną. 55 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems subjektams ir asmenims galima pavesti biudžeto vykdymo užduotis pagal atitinkamas netiesioginio valdymo taisykles.

Sąjungos ir pagalbos teikėjų įnašai įrašomi į specialią banko sąskaitą. Šie įnašai neįtraukti į biudžetą ir juos valdo Komisija per įgaliotą leidimus išduodantį pareigūną. Taikoma 55 straipsnio 3 dalis.

Pakeitimas 235
Pasiūlymas dėl reglamento
IV antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnio (naujo) antraštė (nauja) (prieš 179 straipsnį)
3 skirsnis

Kiti valdymo būdai

Pakeitimas 236
Pasiūlymas dėl reglamento
195 straipsnio 3 dalis
3.  Institucijos biudžeto valdymo institucijai kuo skubiau praneša apie visus pastatų projektus, kurie gali turėti reikšmingos įtakos biudžetui.
3.  Institucijos ir įstaigos pagal 196b straipsnį biudžeto valdymo institucijai kuo skubiau praneša apie visus pastatų projektus, kurie gali turėti reikšmingos įtakos biudžetui.
Jeigu viena iš abiejų biudžeto valdymo institucijų ketina pateikti nuomonę, per dvi savaites nuo informacijos apie pastatų projektą gavimo dienos ji praneša atitinkamai institucijai apie savo ketinimą pateikti nuomonę. Negavusi atsakymo, atitinkama institucija gali vykdyti planuotą veiklą, remdamasi savo administraciniu savarankiškumu pagal SESV 335 straipsnį ir Euratomo sutarties 185 straipsnį dėl atstovavimo Sąjungai.

Visų pirma biudžeto valdymo institucijai jos praneša:

Atitinkamai institucijai ši nuomonė perduodama per dvi savaites nuo tokio pranešimo.

a) statybos ir renovacijos projektų atveju, prieš skelbiant konkursą, praneša apie konkrečius planavimo aspektus, o, parengus išsamius sąnaudų planus, bet prieš sudarant sutartį, praneša apie visus sprendimams priimti svarbius aspektus ir projekto finansavimą, be to, kai darbai užbaigiami, praneša apie tai, kokiu mastu darbai buvo atlikti pagal planą ir ar nebuvo viršytas biudžetas;
b) kitų sutarčių dėl pastatų atveju, prieš paskelbiant konkursą arba vykdant atitinkamą vietos rinkos planavimą, praneša apie konkretų pastatams statyti reikalingą plotą, o, prieš sudarant sutartį, praneša apie visus sprendimams priimti svarbius aspektus ir projekto finansavimą, be to, užbaigus projektą praneša apie tai, ar nebuvo viršytas biudžetas, ir apie projekto įgyvendinimą.
Kai tinkama, institucijos ir įstaigos gali pateikti pastatų politikos darbo dokumente minimą informaciją, kaip nurodyta 34 straipsnio 4a dalyje.

Prieš sudarant sutartį reikalingas biudžeto valdymo institucijos pritarimas. Biudžeto valdymo institucija sprendimą dėl pritarimo priima per aštuonias savaites po prašymo pateikimo ir visos sprendimams priimti svarbios informacijos gavimo dienos.

Institucijos prašo biudžeto valdymo institucijos patvirtinimo dėl nekilnojamojo turto įsigijimo arba bet kokio kito pastatų projekto, kuris finansuojamas paskola.

Pakeitimas 237
Pasiūlymas dėl reglamento
195 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Pastatų projektai, kurie gali turėti didelį finansinį poveikį biudžetui, yra šie:
i) 2 mln. EUR viršijantis pastatų pirkimas, pardavimas, atnaujinimas ar statyba arba daugiau nei 2 mln. EUR per metus kainuojantis esamų pastatų išplėtimas,
ii) bet koks žemės įsigijimas,
iii) visos naujos sutartys dėl pastatų (įskaitant uzufruktą ir ilgalaikę nuomą), kai metiniai mokesčiai ne mažesni nei 500 000 EUR,
iv) visi tarpinstitucinio pobūdžio pastatų projektai.
Pakeitimas 238
Pasiūlymas dėl reglamento
195 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.  Pastatų projektas gali būti finansuojamas iš biudžeto lėšų arba gavus biudžeto valdymo institucijos pritarimą ir nukrypstant nuo 14 straipsnio nuostatų – paėmus paskolą. Paskola grąžinama per atitinkamą laikotarpį.
Finansavimo plane, kurį atitinkama institucija turi pateikti kartu su prašymu dėl pritarimo, visų pirma nurodomas didžiausias finansavimo mastas, finansavimo laikotarpis ir finansavimo pobūdis.

Pakeitimas 239
Pasiūlymas dėl reglamento
VII a antraštinė dalis (nauja)
VIIa ANTRAŠTINĖ DALIS

AGENTŪROS, ĮSTAIGOS, VIEŠOJO IR PRIVAČIOJO SEKTORIŲ PARTNERYSTĖ

Pakeitimas 240
Pasiūlymas dėl reglamento
196 a straipsnis (naujas)
196a straipsnis

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės rūšys

Gali būti sukurta šių rūšių viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė:

a) pagal SESV ir Euratomo sutartį įsteigtos įstaigos, kurios turi juridinio asmens statusą ir gauna iš biudžeto pagal 196b straipsnį mokamas išmokas;
b) juridinio asmens statusą turinčios įstaigos, įsteigtos pagal pagrindinį teisės aktą, kuriuo apibrėžiamas jų statutas ir jų veiklos taikymo sritis bei pobūdis, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę laikantis 196b ir 196c straipsnių, kai tuo sukuriama Europos pridėtinė vertė ir intervencija panaudojant viešąsias lėšas yra pagrįsta.
Pakeitimas 241
Pasiūlymas dėl reglamento
196 b straipsnis (naujas)
196b straipsnis

Finansinis pagrindų reglamentas, taikomas agentūroms, įstaigoms ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, įsteigtoms pagal konkrečias SESV ir Euratomo sutarties nuostatas

1.  Finansinis pagrindų reglamentas, pasikonsultavus su Audito Rūmais, priimamas pasinaudojus teise priimti deleguotąjį reglamentą laikantis šio reglamento 202, 203 ir 204 straipsnių, taikomų pagal SESV ir Euratomo sutarties konkrečias nuostatas įsteigtiems subjektams, kurie turi juridinio asmens statusą.
Šis finansinis pagrindų reglamentas pagrįstas šiame reglamente numatytais principais ir taisyklėmis.

Šių įstaigų finansinės taisyklės negali nukrypti nuo finansinio pagrindų reglamento, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl jų specifinių reikalavimų. Tokie nukrypimai negali būti taikomi pirmos dalies II antraštinėje dalyje nurodytiems biudžeto principams, vienodų sąlygų taikymo veiklos vykdytojams principui arba specialiosioms pagrindinių teisės aktų, kuriais įsteigiamos tokios įstaigos, nuostatoms. Tuo atveju, kai šių viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių finansinės taisyklės nukrypsta nuo finansinio pagrindų reglamento nuostatų, Komisijai pranešama apie šiuos nukrypimus ir pateikiamas jų pagrindimas. Komisija turi teisę prieštarauti dėl šių nukrypimų per šešias savaites nuo pranešimo dienos.

Šioms įstaigoms taikomos taisyklės gali nukrypti nuo Pareigūnų tarnybos nuostatų.

1a.  Apie nukrypimus ir konkrečias jų priežastis Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet pranešama darbiniame dokumente, bet ne vėliau kaip spalio 31 d. Darbo dokumente taip pat nurodoma pažanga siekiant tikslo, dėl kurio buvo įsteigti atskiri subjektai, ir minėtų nukrypimų svarba užtikrinant padarytą pažangą, 34 straipsnio 2b dalyje nurodyta informacija ir įvykdyti anksčiau apibrėžti konkretūs tikslai, susiję su metais, kurių biudžeto įvykdymas tvirtinamas. Tais atvejais, kai tikslai nebuvo iki galo pasiekti, subjekto vadovai pateikia konkrečias to priežastis ir pasiūlo taisomuosius veiksmus, kurie taip pat gali apimti ir pagrįstą reikalavimą laikinai padidinti administracines lėšas ne ilgiau kaip vieneriems vėlesniems metams.
Taip pat darbo dokumente pateikiami visų pagal šį straipsnį numatytų subjektų valdymo organai, įskaitant išsamią atskirų valdymo organų dydžio, atsižvelgiant į personalo apimtį, apžvalgą.

2.  Sprendimą dėl 1 dalyje nurodytų subjektų biudžetų įvykdymo priima Europos Parlamentas, rekomendavus Tarybai. Europos Parlamentas, jeigu mano esant reikalinga, gali pakviesti jų vadovus dalyvauti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procese, ypač tuo atveju, jeigu 1a dalyje nurodytų tikslų nepasiekiama dvejus metus iš eilės.
3.  Komisijos vidaus auditorius 1 dalyje nurodytų subjektų atžvilgiu turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Komisijos departamentų atžvilgiu.
4.  Kiekviena agentūra, pasikonsultavusi su Audito Rūmais, pagal sutartį paskiria nepriklausomą auditorių, kurio užduotis – patikrinti, ar įstaigos ataskaitos atitinka 134 straipsnį, ir, vadovaujant Audito Rūmams, atlikti tos įstaigos įplaukų ir išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo analizę. Audito Rūmai išnagrinėja tokio nepriklausomo auditoriaus parengtą ataskaitą ir vykdydami bet kurią kitą, jų nuomone, reikalingą procedūrą, gali remtis nepriklausomo auditoriaus ataskaita, kai rengia savo nuomonę.
Pakeitimas 242
Pasiūlymas dėl reglamento
196 c straipsnis (naujas)
196c straipsnis

Pavyzdinis finansinis reglamentas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, kurios įsteigtos nesiremiant konkrečiomis SESV nuostatomis

1.  Juridinio asmens statusą turinčios įstaigos, įsteigtos pagrindiniu teisės aktu taikant SESV 288 ir 289 straipsnius, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, priima savo finansines taisykles, kurios apima viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės biudžeto sudarymą, vykdymą, apskaitą ir įvykdymo patvirtinimą.
2.  Į tas taisykles įtraukiami principai, kurie būtini siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos lėšų finansinį valdymą, ir jos grindžiamos 55 ir 57 straipsniais ir pavyzdiniu finansiniu reglamentu, kuris priimamas pasinaudojant teise priimti deleguotąjį reglamentą pagal 202, 203 ir 204 straipsnius pasikonsultavus su Audito Rūmais.
Tuo atveju, kai šių viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių finansinės taisyklės nukrypsta nuo pavyzdinio finansinio reglamento nuostatų, Komisijai pranešama apie šiuos nukrypimus ir pateikiamas jų pagrindimas. Komisija turi teisę prieštarauti dėl šių nukrypimų per šešias savaites nuo pranešimo dienos.

Toms įstaigoms taikomos taisyklės gali nukrypti nuo Pareigūnų tarnybos nuostatų tuo atveju, jeigu aktuose, kuriais šios įstaigos įsteigiamos laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 1a straipsnio 2 dalies, nenumatomas Pareigūnų tarnybos nuostatų taikymas.

3.  Apie nukrypimus ir konkrečias jų priežastis Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet pranešama darbiniame dokumente, bet ne vėliau kaip spalio 31 d. Darbiniame dokumente taip pat nurodoma pažanga siekiant tikslo, dėl kurio buvo įsteigtos atskiros įstaigos, ir minėtų nukrypimų svarba užtikrinant padarytą pažangą, 34 straipsnio 2b dalyje nurodyta informacija ir įvykdyti anksčiau apibrėžti konkretūs tikslai, susiję su metais, kurių biudžeto įvykdymas tvirtinamas. Tais atvejais, kai tikslai nebuvo iki galo pasiekti, įstaigos vadovai pateikia konkrečias priežastis ir pasiūlo taisomuosius veiksmus, kurie taip pat gali apimti ir pagrįstą reikalavimą laikinai padidinti administracines lėšas ne ilgiau kaip vieneriems vėlesniems metams. Taip pat darbo dokumente pateikiami visų pagal šį straipsnį numatytų subjektų valdymo organai, įskaitant išsamią atskirų valdymo organų dydžio, atsižvelgiant į personalo apimtį, apžvalgą.
4.  Sprendimą dėl 1 dalyje nurodytų įstaigų biudžetų įvykdymo tvirtina Europos Parlamentas, rekomendavus Tarybai.
5.  Komisijos vidaus auditorius 1 dalyje nurodytų subjektų atžvilgiu turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Komisijos departamentų atžvilgiu.
Pakeitimas 243
Pasiūlymas dėl reglamento
199 straipsnis
Komisija priima deleguotąjį reglamentą dėl išsamių šio reglamento taikymo taisyklių pagal 202, 203 ir 204 straipsnius. Deleguotajame reglamente numatomos su asignavimais, kurie biudžete numatyti Euratomo tiekimo agentūrai, susijusių administracinių išlaidų įgyvendinimo taisyklės.

Komisijai pagal 202, 203 ir 204 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį reglamentą dėl išsamių taisyklių siekiant papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šių straipsnių nuostatas: 5, 8, 9, 16, 18, 19, 20, 22, 23, 25, 26, 27, 30, 31, 34, 38, 41, 46, 50, 51, 55, 56, 57, 58, 61, 63, 65, 66, 67, 69, 70, 71, 72, 75, 76, 77, 77b, 78, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 89, 90, 92, 93, 94, 95, 97, 98, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 117a, 118, 119, 120, 122, 123, 124, 125, 126, 126a, 126c, 127, 133, 135, 136, 137, 139, 142, 145, 147, 148, 173, 175, 176, 178, 179, 180, 181, 182, 183, 184, 187, 188, 191, 193, 195, 196, 197.

Šio reglamento priede nurodomi delegavimo tikslai, turinys ir taikymo sritis atsižvelgiant į minėtus straipsnius.

Deleguotajame reglamente taip pat numatomos su asignavimais, kurie biudžete numatyti Euratomo tiekimo agentūrai, susijusių administracinių išlaidų įgyvendinimo taisyklės.

Pakeitimas 244
Pasiūlymas dėl reglamento
200 straipsnis
200 straipsnis

Išbraukta.

Finansinis pagrindų reglamentas, taikomas agentūroms ir įstaigoms, įsteigtoms pagal SESV ir Euratomo sutartį

1.  Komisija priima finansinį pagrindų reglamentą, taikomą SESV ir Euratomo sutartimi įsteigtoms įstaigoms, kurios turi juridinio asmens statusą ir gauna iš biudžeto mokamas išmokas pagal deleguotąjį teisės aktą, atsižvelgiant į šio reglamento 202, 203 ir 204 straipsnius.
Šis finansinis pagrindų reglamentas pagrįstas šiame reglamente numatytais principais ir taisyklėmis.

Šių įstaigų finansinės taisyklės negali nukrypti nuo finansinio pagrindų reglamento, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl jų specifinių reikalavimų, ir gavus Komisijos išankstinį sutikimą. Tokia išimtis negali būti taikoma pirmos dalies II antraštinėje dalyje nurodytiems biudžeto principams, vienodų sąlygų taikymo veiklos vykdytojams principui arba specialiosioms pagrindinių teisės aktų, kuriais įsteigiamos tokios įstaigos, nuostatoms.

2.  Sprendimą dėl 1 dalyje nurodytų įstaigų biudžetų įvykdymo priima Europos Parlamentas, Tarybai rekomendavus.
3.  Komisijos vidaus auditorius 1 dalyje nurodytoms įstaigoms turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Komisijos departamentams.
4.  Jeigu 1 dalyje nurodytame pagrindiniame teisės akte nenumatyta kitaip, Audito Rūmai patikrina šios įstaigos įplaukų ir išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą iki tol, kol jos ataskaitos konsoliduojamos su Komisijos ataskaitomis. Šis patikrinimas paremtas nepriklausomo išorės auditoriaus, kurį paskyrė įstaiga ir kurio užduotis – patikrinti, ar įstaigos ataskaitos atitinka 134 straipsnį, parengta audito ataskaita.
Pakeitimas 245
Pasiūlymas dėl reglamento
201 straipsnis
201 straipsnis

Išbraukta.

Pavyzdinis finansinis reglamentas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms

Juridinio asmens statusą turinčios įstaigos, įsteigtos pagrindiniu teisės aktu, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę pagal 55 straipsnio 1 dalies b punkto v papunktį, priima savo finansines taisykles.

Į šias taisykles įtraukti principai, kurie būtini, siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos lėšų finansinį valdymą, ir jos turi būti pagrįstos 57 straipsniu ir pavyzdiniu finansiniu reglamentu, kurį turi priimti Komisija deleguotuoju teisės aktu pagal 202, 203 ir 204 straipsnius.

Pakeitimas 246
Pasiūlymas dėl reglamento
202 straipsnio 1 dalis
1.  Įgaliojimai priimti 199, 200 ir 201 straipsniuose nurodytus deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui.
1.  Įgaliojimai priimti 196b, 196c ir 199 straipsniuose nurodytus deleguotuosius reglamentus Komisijai suteikiami 3 metų laikotarpiui nuo * laikantis 203 ir 204 straipsniuose nurodytų sąlygų.
*Šio reglamento įsigaliojimo data.
Pakeitimas 247
Pasiūlymas dėl reglamento
202 straipsnio 2 dalis
2.  Kai Komisija priima šį deleguotąjį teisės aktą, ji nedelsdama apie jį tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
2.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį reglamentą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuojasi, įskaitant konsultacijas su Europos Parlamentu ir ekspertais, ir užtikrina, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pakeitimas 248
Pasiūlymas dėl reglamento
202 straipsnio 3 dalis
3.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami, jei laikomasi 203 ir 204 straipsniuose nustatytų sąlygų.
3.   Kai šis reglamentas persvarstomas, Komisija pateikia persvarstytą deleguotąjį reglamentą.
Pakeitimas 249
Pasiūlymas dėl reglamento
203 straipsnio pavadinimas
Delegavimo atšaukimas

Delegavimo atšaukimas ir deleguotojo reglamento panaikinimas

Pakeitimas 250
Pasiūlymas dėl reglamento
203 straipsnio 1 dalis
1.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 199 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.
1.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu visiškai arba iš dalies atšaukti 196b, 196c ir 199 straipsniuose nurodytą įgaliojimų delegavimą, o atšaukimas įsigalioja ne atgaline data. Be to, Europos Parlamentas arba Taryba gali visiškai ar iš dalies panaikinti deleguotuosius reglamentus, kurie buvo priimti naudojantis deleguotaisiais įgaliojimais, kurie buvo atšaukti, kaip nurodyta prieš tai einančiame sakinyje.
Pakeitimas 251
Pasiūlymas dėl reglamento
203 straipsnio 2 dalis
2.  Institucija, kuri pradėjo vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, prieš priimdama galutinį sprendimą per pagrįstą laikotarpį praneša kitai institucijai ir Komisijai, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie gali būti atšaukti, ir galimas tokio atšaukimo priežastis.
2.  Institucija, kuri pradėjo vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą ir ar visiškai arba iš dalies panaikinti deleguotąjį reglamentą, prieš priimdama galutinį sprendimą per pagrįstą laikotarpį praneša kitai institucijai ir Komisijai, nurodydama deleguotus įgaliojimus ir, prireikus, deleguotuosius reglamentus, kurie gali būti atšaukti ar panaikinti, ir galimas tokio atšaukimo ar panaikinimo priežastis.
Pakeitimas 252
Pasiūlymas dėl reglamento
203 straipsnio 3 dalis
3.  Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Sprendimas įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų teisės aktų galiojimui. Sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
3.  Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Be to, sprendimu taip pat gali būti nutraukiamas taikomo deleguotojo reglamento arba jo dalių galiojimas. Sprendimas įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Pakeitimas 253
Pasiūlymas dėl reglamento
203 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Kai priimamas sprendimas dėl dalinio deleguotųjų įgaliojimų atšaukimo arba atitinkamai visiško ar dalinio deleguotojo reglamento panaikinimo, Komisija per pagrįstą laikotarpį pateikia pasiūlymą dėl šio reglamento persvarstymo ir (arba) persvarstytą deleguotąjį reglamentą.
Pakeitimas 254
Pasiūlymas dėl reglamento
204 straipsnio pavadinimas
Prieštaravimas dėl deleguotųjų teisės aktų

Prieštaravimai dėl deleguotųjų reglamentų

Pakeitimas 255
Pasiūlymas dėl reglamento
204 straipsnio 1 dalis
1.  Europos Parlamentas ir Taryba prieštaravimą dėl deleguotojo teisės akto gali pareikšti per du mėnesius nuo pranešimo dienos.
1.  Europos Parlamentas ir Taryba prieštaravimus dėl deleguotojo reglamento, kurį Komisija pasiūlė pagal 196b, 196c ir 199 straipsnius, gali pareikšti per tris mėnesius nuo pranešimo dienos.
Pakeitimas 256
Pasiūlymas dėl reglamento
204 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
2.  Jeigu iki to laikotarpio pabaigos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepaprieštaravo deleguotajam teisės aktui, jis paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame nurodytą dieną.
2.  Jeigu iki to laikotarpio pabaigos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų deleguotajam reglamentui, jis paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame nurodytą dieną.
Pakeitimas 257
Pasiūlymas dėl reglamento
204 straipsnio 3 dalis
3.  Jei Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimus dėl deleguotojo teisės akto, jis neįsigalioja. Prieštaraujanti institucija nurodo prieštaravimo dėl deleguotojo teisės akto priežastis.
3.  Jei per 1 dalyje nurodytą laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimus dėl deleguotojo reglamento ir siūlo jo pakeitimus, Komisija atsižvelgia į pakeitimus ir gali priimti persvarstytą deleguotąjį reglamentą. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl persvarstyto deleguotojo reglamento pagal šį straipsnį.
Pakeitimas 258
Pasiūlymas dėl reglamento
204 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Europos Parlamentas arba Taryba bet kuriuo metu gali prašyti Komisijos pateikti iš dalies ar visiškai persvarstytą deleguotąjį reglamentą. Jie kiek galima anksčiau vienas kitą informuoja apie savo ketinimą pateikti minėtą prašymą.
Pakeitimas 259
Pasiūlymas dėl reglamento
205 straipsnis
Peržiūra

Persvarstymas

Šis reglamentas peržiūrimas bet kuriuo metu, kai tai pasirodo esant reikalinga, SESV 322 straipsnyje ir Euratomo sutarties 183 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šis reglamentas persvarstomaskas trejus metus arba bet kuriuo metu, kai tai pasirodo esant reikalinga, laikantis SESV 322 straipsnio 1 dalyje ir Euratomo sutarties 183 straipsnyje nustatytos tvarkos.

Šiame reglamente nustatytos ribos gali būti pakoreguotos atsižvelgiant į infliacijos rodiklį pasinaudojant 199 straipsnyje nurodytu deleguotuoju reglamentu ir laikantis 202, 203 ir 204 straipsnių.

Pakeitimas 260
Pasiūlymas dėl reglamento
208 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1.  Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.

2.  Jis taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.
56 straipsnis taikomas visiems iki 2014 m. sausio 1 d. prisiimtiems įsipareigojimams, susijusiems su 167 straipsnyje nurodytomis lėšomis.

3. 56 straipsnis taikomas tik nuo 2014 m. sausio 1 d., iki to laiko lieka galioti Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 53b straipsnis.
Vis dėlto valstybės narės gali taikyti 56 straipsnio 2 dalį jau nuo 2012 m. sausio 1 d.

Tuo atveju, kai valstybės narės pateikia nacionalinę deklaraciją 56 straipsnio 6b dalies prasme, taip pat nuo 2012 m. sausio 1 d. taikoma 56 straipsnio 6b dalies galutinė pastraipa

Tokių įstaigų akreditacija nedaro jokio poveikio pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/20061 jau įsteigtų įstaigų veiklai. Nuo 2014 m. sausio 1 d. akredituotos įstaigos yra kompetentingos vykdyti savo veiklą.

4. 5 straipsnio 4 dalies nuostatos įsigalioja iš karto po šio reglamento paskelbimo.
Jeigu gavėjai pritaikė Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 5 straipsnio 5 dalį nepasinaudoję palūkanas suteikiančia banko sąskaita, tai nelaikoma klaida arba pažeidimu.

1 OL L 210, 2006 7 31, p. 25.
Pakeitimas 261
Pasiūlymas dėl reglamento
Priedas (naujas)
Šio reglamento 199 straipsnyje nurodytam deleguotajam reglamentui skirtas priedas

5 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti nustatytos palūkanų, gautų vykdant išankstinį finansavimą, apskaitos taisyklės.

8 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su finansinių metų asignavimais.

9 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios asignavimų panaikinimo ir perkėlimo taisyklės.

16 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti nustatytos euro ir kitų valiutų keitimo kurso taisyklės.

18 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti nustatyta išorės ir vidaus asignuotųjų įplaukų bei atitinkamų asignavimų skyrimo sistema ir apibrėžtos su valstybių narių įnašais į mokslinių tyrimų programas susijusios taisyklės. Be to, deleguotasis reglamentas gali papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl įplaukų iš valstybėms narėms, pripažintoms turinčiomis per didelį deficitą, skirtų baudų ir nuostatomis dėl asignuotųjų įplaukų, gautų Europos laisvosios prekybos asociacijos šalims dalyvaujant tam tikrose Sąjungos programose.

19 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios Sąjungai dovanojamo turto taisyklės.

20 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su susigrąžinamų mokesčių sąskaitomis.

22 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti nustatytos išsamios kitų nei Komisija institucijų perkėlimo procentų apskaičiavimo taisyklės ir prašymų perkelti lėšas priežastys.

23 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti nustatytos išsamios Komisijos vidaus perkėlimo procentų apskaičiavimo taisyklės ir prašymų perkelti lėšas priežastys.

25 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su prašymais perkelti lėšų iš neatidėliotinos pagalbos rezervo.

26 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios ex ante laikotarpio vidurio ir ex post vertinimų taisyklės.

27 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su finansinės pažymos reikalavimais.

30 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios preliminaraus biudžeto paskelbimo taisyklės.

31 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su informacijos apie lėšų, paskirtų vykdant netiesioginį valdymą, gavėjus skelbimu.

34 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios finansinio programavimo taisyklės.

38 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su taisomųjų biudžetų projektais.

41 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios biudžeto klasifikavimo taisyklės.

46 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios biudžeto pateikimo taisyklės, įskaitant praeitų finansinių metų, kurių sąskaitos jau yra uždarytos, faktinių išlaidų termino apibrėžtį, pastabas dėl biudžeto ir personalo planą.

50 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios biudžeto vykdymo laikantis patikimo finansų valdymo principo taisyklės ir informacija apie asmens duomenų perdavimą audito tikslais.

51 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su pagrindiniu teisės aktu ir 51 straipsnyje išvardytomis išimtimis.

55 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su biudžeto vykdymo metodais, įskaitant tiesioginį centralizuotą valdymą, vykdomosioms agentūroms suteiktų įgaliojimų vykdymą, konkrečias nuostatas dėl netiesioginio valdymo su tarptautinėmis organizacijomis ir viešojo sektoriaus įstaigų ar įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančių viešųjų paslaugų srityje, paskyrimą.

56 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios pasidalijamojo valdymo su valstybėmis narėmis taisyklės, įskaitant konkretiems sektoriams taikomas taisykles, reglamentuojančias sąlygas, kuriomis gali būti sustabdyti mokėjimai valstybėms narėms, taip pat įstaigų, atsakingų už valdymo, sertifikavimo ir audito veiklą pagal konkretiems sektoriams taikomas taisykles, registro sudarymo taisykles, gerosios praktikos viešinimo priemones ir nustatytas sąskaitų patvirtinimo procedūras.

57 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su kitų nei valstybės narės subjektų ir asmenų netiesioginiu valdymu, taip pat su susitarimo, kuriuo įgaliojama vykdyti tam tikras biudžeto įgyvendinimo užduotis, turiniu, ir su netiesioginio valdymo, kai Komisijos sistemos, taisyklės ir procedūros ir kitų nei valstybės narės subjektų ir asmenų sistemos, taisyklės ir procedūros yra tapačios, sąlygų nustatymu, su valdymo patikinimo deklaracijomis ir su sąskaitų patvirtinimo procedūrų nustatymu.

58 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su ex ante taisyklių ir procedūrų, taikomų vykdant netiesioginį valdymą, vertinimu.

61 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su finansų pareigūnų įgaliojimais ir pareigomis.

63 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su ex ante ir ex post kontrole, patvirtinamųjų dokumentų saugojimu, profesinių standartų kodeksu, leidimus išduodančio pareigūno neveikimu, informacijos perdavimu apskaitos pareigūnui ir pranešimais apie derybų procedūras.

65 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su apskaitos pareigūno įgaliojimais ir pareigomis, jo paskyrimu eiti pareigas ir pareigų nutraukimu, nuomone apie apskaitos ir turto aprašo sistemas, iždo ir banko sąskaitų valdymu, parašais ant finansinių dokumentų, sąskaitų likučių valdymu, pervedimo ir keitimo operacijomis, mokėjimo būdais, teisės subjekto forma ir patvirtinamųjų dokumentų saugojimu.

66 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su asmenimis, įgaliotais administruoti sąskaitas vietiniuose padaliniuose.

67 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti nustatytos su avansinių lėšų sąskaitomis susijusios sąlygos ir taisyklės, apimančios išorės veiksmus, taip pat avansinių lėšų administratorių pasirinkimo, avansinių lėšų sąskaitų papildymo ir leidimus išduodančių ir apskaitos pareigūnų vykdomos kontrolės taisyklės.

69 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su leidimus išduodančio pareigūno, apskaitos pareigūno ir avansinių lėšų administratoriaus atsakomybe nelegalios veiklos, sukčiavimo ar korupcijos atvejais.

70 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios įgaliotajam leidimus išduodančiam pareigūnui taikomos taisyklės, apimančios nurodymų patvirtinimą ir finansinių pažeidimų komisijos vaidmenį.

71 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su apskaitos pareigūno atsakomybe kitų prasižengimų atvejais.

72 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su avansinių lėšų administratoriaus atsakomybe kitų prasižengimų atvejais.

75 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su gautinų sumų apskaičiavimu ir gautinų sumų nustatymu, taip pat su procedūra, patvirtinamaisiais dokumentais ir delspinigiais.

76 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su vykdomojo rašto sumoms išieškoti parengimu.

77 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su susigrąžinimo būdais, įskaitant susigrąžinimą įskaitymo būdu, išieškojimo procedūrą, kai skola negrąžinama geranoriškai, papildomą mokėjimo laiką, baudų ir kitų sankcijų išieškojimą, išieškojimo atšaukimą ir nustatytos gautinos sumos panaikinimą.

77b straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su Komisijos finansinių korekcijų kriterijų ir procedūrų taikymu.

78 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su senaties terminu.

80 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos taisyklės, susijusios su sumomis, gautomis iš baudų, sankcijų ir susikaupusių palūkanų.

81 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su finansavimo sprendimu.

82 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su įsipareigojimų rūšimis, bendrųjų įsipareigojimų priėmimu, vienu parašu, administracinėmis sąnaudomis, dengiamomis iš laikinųjų įsipareigojimų.

83 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su biudžetiniais ir teisiniais įsipareigojimais, taip pat atskirų įsipareigojimų registravimu.

84 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su įvairiems įsipareigojimams taikomomis patikromis.

85 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su išlaidų patvirtinimu, įskaitant personalo išlaidų patvirtinimą išmokėjimui, tarpinių išmokų ir likučio patvirtinimą išmokėjimui vykdant pirkimus ir teikiant dotacijas, išankstinio finansavimo ir tarpinių mokėjimų patvirtinimą, materialias „patvirtinta išmokėti“ ir „tvirtinu, teisinga“ formas.

86 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su leidimu išlaidoms, taip pat su privaloma informacija ant mokėjimo pavedimo ir leidimus išduodančio pareigūno vykdomomis mokėjimo pavedimų patikromis.

87 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su mokėjimo rūšimis ir patvirtinamaisiais dokumentais.

89 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su mokėjimų terminais.

90 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su elektroniniu operacijų valdymu.

92 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su vidaus auditoriaus skyrimu.

93 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su vidaus auditoriaus įgaliojimais ir pareigomis.

94 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su vidaus auditoriaus nepriklausomumu ir atsakomybe.

95 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su įvairiomis viešųjų pirkimų sutartimis, įskaitant bendrąsias sutartis ir specialiąsias sutartis.

97 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su sutarčių ir pranešimų skelbimo reikalavimais.

98 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su viešųjų pirkimų procedūrų rūšimis, bendru pirkimu kartu su valstybėmis narėmis ir mažos vertės sutartimis.

99 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su konkurso dokumentų turiniu, taip pat galimybe ir sąlygomis koreguoti kainą ir technines specifikacijas.

100 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje kriterijais. Gali būti nustatyta, kokių įrodymų pakanka, kad būtų galima parodyti, jog nesusidarė padėtis, kai draudžiama dalyvauti konkurse. Jei susidaro padėtis, kai draudžiama dalyvauti konkurse, gali būti nustatyta dalyvavimo draudimo trukmė.

101 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su viešųjų pirkimų procedūros metu taikytinais draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje kriterijais. Gali būti nustatyta, kokių įrodymų pakanka, kad būtų galima parodyti, jog nesusidarė padėtis, kai draudžiama dalyvauti konkurse. Jei susidaro padėtis, kai draudžiama dalyvauti konkurse, gali būti nustatyta dalyvavimo draudimo trukmė.

102 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje centrine duomenų baze.

103 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su įvairiomis administracinėmis ir finansinėmis sankcijomis, skiriamomis konkurso dalyviams ar kandidatams, kurie pateikė klaidingą informaciją, padarė esminių klaidų, pažeidimų ar sukčiavo arba buvo pripažinti kaltais dėl to, kad rimtai pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus.

104 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su atrankos ir sutarčių sudarymo kriterijais. Be to, jame gali būti apibrėžta, kokie dokumentai įrodo ekonominius ir finansinius pajėgumus, ir nustatyta, kas įrodo techninius ir profesinius gebėjimus. Deleguotajame reglamente taip pat gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su elektroniniais aukcionais ir neįprastais žemų kainų pasiūlymais.

105 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su pasiūlymų pateikimu. Šiame reglamente gali būti nustatyti pasiūlymų ir prašymų dalyvauti gavimo terminai, laikas, skirtas susipažinti su konkurso skelbimo dokumentais, ir terminai skubos atvejais. Reglamente gali būti nustatyti įvairūs bendravimo būdai. Be to, jame gali būti nustatytos taisyklės, susijusios su pasiūlymo garantijos galimybėmis, pasiūlymų vokų atplėšimu, prašymais dalyvauti, pasiūlymų ir prašymų dalyvauti vertinimo komitetu.

106 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su vienodų sąlygų ir skaidrumo principais. Jame gali būti apibrėžti kontaktai, kuriuos gali turėti susitariančios institucijos ir konkurso dalyviai per sutarčių sudarymo procedūrą, minimalūs vertinimo protokolo reikalavimai ir pagrindinės sprendimo, kurį priėmė susitariančioji institucija, detalės.

107 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su sprendimu sudaryti sutartį, konkurso dalyviams teikiama informacija ir sutarties pasirašymu bei jos įgyvendinimu.

108 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su konkurso dalyviams teikiama informacija, įskaitant viešųjų pirkimų procedūros atšaukimą.

109 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su garantijomis, kurių reikalaujama iš sutarties dalyvių.

110 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės dėl laikino sutarties sustabdymo, jeigu yra klaidų, pažeidimų arba sukčiavimo atvejų.

111 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su sutartis sudarančios institucijos funkcijomis, įskaitant tinkamo lygio nustatymą apskaičiuojant ribas.

112 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su taikomomis ribomis, atskiromis sutartimis ir sutartimis, kuriose numatomos kelios dalys, taip pat su tam tikrų sutarčių vertės vertinimu.

113 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su dalyvavimu konkurse ir dokumentais, kuriais grindžiama galimybė sudaryti sutartį.

114 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės dėl Pasaulio prekybos organizacijos viešųjų pirkimų taisyklių.

115 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti tiksliau nurodyta dotacijų taikymo sritis ir jų turinys, taip pat gali būti apibrėžtos taisyklės, pagal kurias nustatoma, ar reikia sudaryti susitarimus dėl dotacijos arba priimti sprendimus dėl dotacijos. Be to, deleguotajame reglamente gali būti pateiktos naudojimosi partnerystės pagrindų susitarimais detalės.

116 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti nustatytos įvairių rūšių dotacijų taisyklės.

117 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti papildyti dotacijoms taikytini bendrieji principai, įtraukiant taisyklę nesiekti pelno ir bendro finansavimo principą.

117a straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti nustatytos tolesnės specifikacijos dėl reikalavimus atitinkančių sąnaudų.

118 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti apibrėžti su metine darbo programa susiję reikalavimai, kvietimų teikti pasiūlymus turinys, kvietimų teikti pasiūlymus išimtys, pareiškėjams teikiama informacija ir sprendimo suteikti dotaciją paskelbimas.

119 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su nekaupiamojo skyrimo principu.

120 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su skyrimu atgaline data.

122 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su paraiškų skirti dotacijas tvarka, įrodymais dėl leidimo dalyvauti, juridinio asmens statuso neturinčiais pareiškėjais, juridiniais asmenimis, kurie sudaro vieną pareiškėją, finansinėmis ir administracinėmis sankcijomis, atrankos kriterijais ir labai mažos vertės dotacijomis.

123 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su atrankos ir dotacijos skyrimo kriterijais.

124 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su dotacijos skyrimo vertinimu ir informacija pareiškėjams.

125 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su išankstinio finansavimo garantija.

126 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti tiksliau apibrėžtos taisyklės, susijusios su dotacijų mokėjimu ir kontrole, įskaitant taisykles, susijusias su patvirtinamaisiais dokumentais ir dotacijų sustabdymu ir sumažinimu.

126a straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti nurodyti akredituotų įstaigų ir Komisijos įrašų saugojimo laikotarpiai.

126c straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su aiškinamųjų komitetų kompetencija ir sudėtimi.

127 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su įgyvendinimo sutartimis ir parama trečiosioms šalims.

133 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su biudžeto ir finansų valdymo ataskaita.

135 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti tiksliai apibrėžti visuotinai priimti apskaitos principai, įskaitant tęstinumo principą, apdairumo principą, pasirengimo nuoseklumo principą, lyginamosios informacijos principą, reikšmingumo ir sumavimo principą, tarpuskaitos netaikymo principą, „turinys svarbiau už formą“ principą, ir patvirtinamųjų dokumentų taisyklės.

136 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su finansinėmis ataskaitomis, įskaitant finansinės veiklos ataskaitas, grynųjų pinigų srautų ataskaitas, pastabas dėl finansinių ataskaitų ir aiškinamąsias pastabas.

137 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su biudžetinių sąskaitų turiniu.

139 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su ataskaitų patvirtinimu, įskaitant galutinių konsoliduotųjų ataskaitų perdavimą.

142 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su biudžetinių sąskaitų tvarkymu, įskaitant kompiuterinių sistemų naudojimą.

145 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su apskaitos įrašais. Be to, jame gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su apskaitos žurnalais, sekos balansu, apskaitos suderinimu, įrašais žurnale ir sąskaitų suderinimu.

147 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės dėl biudžetinių sąskaitų tvarkymo ir turinio.

148 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su turto inventoriumi ir turto perpardavimo bei perdavimo procedūra, įskaitant delegacijų inventorinių sąrašų taisykles.

173 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su nagrinėjamų operacijų rūšimis.

175 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su Jungtiniu tyrimų centru.

176 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su veiksmais, kurie gali būti finansuojami kaip išorės veiksmai.

178 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su išorės veiksmų patikos fondais.

179 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su išorės veiksmų vykdymu taikant netiesioginį valdymą.

180 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su susitarimais su subjektais dėl išorės veiksmų vykdymo, įskaitant taisykles dėl specialiųjų paskolų ir banko sąskaitų.

181 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės dėl viešųjų pirkimų, susijusių su išorės veiksmais.

182 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios dalyvavimo konkursų procedūrose taisyklės.

183 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės dėl visiško išorės veiksmų finansavimo ir finansavimo paraiškų.

184 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su dotacijų skyrimo procedūromis, kurios taikomos netiesioginio valdymo atveju.

187 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su Europos įstaigų ir institucijų delegacijų į Europos įstaigas aprėptimi.

188 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės dėl Europos įstaigoms numatytų asignavimų, taip pat tam tikrų apskaitos pareigūno perduodamų užduočių, iždo ir banko sąskaitų.

191 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su leidimus išduodančio pareigūno įgaliojimų perdavimu tarpinstitucinės įstaigos direktoriui.

193 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su administracinių asignavimų ir nuomos garantijų taikymo sritimi.

195 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios konkrečių administracinių asignavimų taisyklės, įskaitant su pastatais ir institucijų darbuotojams skiriamu avansu susijusias taisykles.

196 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su išorės ekspertais.

197 straipsnis

Deleguotajame reglamente gali būti pateiktos išsamios taisyklės, susijusios su pereinamojo laikotarpio nuostatomis, įskaitant garantijų sąskaitos likvidavimą ir ribų ir sumų atnaujinimą.

(1) Klausimas buvo tuomet grąžintas iš naujo nagrinėti komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0325/2011).


Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė
PDF 500kWORD 156k
2011 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkės (2011/2067(INI))
P7_TA(2011)0466A7-0320/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. lapkričio 23 d. komunikatą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ (COM(2010)0682),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. Strategijos „Europa 2020“ integruotų gairių II dalis(1),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimą 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl netipinių sutarčių, profesinės veiklos saugumo užtikrinimo, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros ir naujų socialinio dialogo formų(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje(5),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 6 d. Tarybos išvadas „Užimtumo politika siekiant konkurencingos, mažo anglies dioksido kiekio, efektyvaus išteklių naudojimo ir ekologiškos ekonomikos“,

–  atsižvelgdamas į Europos profesinio mokymo plėtros centro (pranc. CEDEFOP) 2010 m. tyrimą „Gebėjimai ekologiškoms darbo vietoms“,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl darbuotojų judumo Europos Sąjungoje skatinimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 7 d. priimtą Briugės komunikatą dėl intensyvesnio Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje 2011–2020 m. laikotarpiu(7),

–  atsižvelgdamas į vidutinės trukmės laikotarpio prognozę iki 2020 m.: „Gebėjimų pasiūla ir paklausa Europoje“, Europos profesinio mokymo plėtros centras, 2010 m.(8),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės mėn. CEDEFOP atliktą tyrimą „Europos ateities gebėjimai. Profesinių gebėjimų poreikių numatymas“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25 d. pagrindų susitarimą dėl įtraukiosios darbo rinkos, kurį pasirašė Europos profesinių sąjungų konfederacija (angl. ETUC), Europos pramonininkų ir darbdavių konfederacijų sąjunga (BusinessEurope), Europos amatų ir mažų bei vidutinių įmonių asociacija (pranc. UEAPME) ir Europos įmonių su valstybiniu kapitalu centras (pranc. CEEP),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. kovo 3 d. komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2011 m. sausio 12 d. komunikatą „Metinė augimo apžvalga. Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas“ (COM(2011)0011) ir prie jo pridėtą Bendrosios užimtumo ataskaitos projektą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2011 m. vasario 23 d. komunikatą „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“ (COM(2011)0078),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. lapkričio 9 d. komunikatą „Penktosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos išvados. Sanglaudos politikos ateitis“ (COM(2010)0642),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Pažanga siekiant bendrų Europos tikslų švietimo ir mokymo srityje“ (SEC(2011)0526),

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos įsigaliojimą Europos Sąjungoje 2011 m. sausio 21 d. remiantis 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu(9),

–  atsižvelgdamas į Neįgaliesiems skirtų paslaugų teikėjų Europos asociacijos (EASPD) pranešimą, kuriame nurodoma, kad Europoje didėjant nedarbui neįgaliesiems darosi sunkiau gauti darbą ir jį išsaugoti ir kad daugelyje šalių žmonių su negalia nedarbo rodikliai yra aukštesni, nei žmonių, kurie neturi negalios,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Tarybos išvadas „Europos lyčių lygybės paktas (2011–2020 m.)“,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą dėl Komisijos rekomendacijos dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (COM(2008)0639) ir savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(10),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos, Regioninės plėtros, Kultūros ir švietimo bei Moterų teisų ir lyčių lygybės komitetų nuomones (A7–0320/2011),

A.  kadangi, remiantis naujausiais Eurostato duomenimis, ištikus visuotinei ekonomikos krizei šiuo metu nedarbo lygis Europos Sąjungoje išaugo iki 9,5 proc., t. y. viso 22,828 mln. žmonių, iš kurių 19,4 proc. yra ilgalaikiai bedarbiai; kadangi jaunimo nedarbo lygis yra 20,4 proc., o kai kuriose valstybėse narėse siekia 40 proc.;

B.  kadangi MVĮ, kurios yra ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir 2020 m. tikslų siekimo varomoji jėga, dėl ekonominės krizės prarasta daugiau nei 3,5 mln. darbo vietų;

C.  kadangi dėl 2008 m. ekonomikos krizės pirminiuose ir gamybos sektoriuose prarasta daugiau negu tikėtasi darbo vietų ir tikimasi, kad iki 2020 m. bus prarasta dar maždaug 2,5 mln. darbo vietų;

D.  kadangi 2008 m. ekonominis nuosmukis neigiamai paveikė ir įgūdžių paklausą, ir pasiūlą darbo sektoriuje, dėl to labai padidėjo netikrumui dėl darbo perspektyvų ir sustiprėjo žmonių poreikis dėl geresnio informavimo apie užimtumo galimybes darbo rinkoje;

E.  kadangi taupymo priemonės, vykdomos daugelyje valstybių narių, sutapo su labai dideliu nedarbo lygio padidėjimu ir iš dalies jį nulėmė;

F.  kadangi politikos formuotojai turi apsaugoti savo piliečius nuo nedarbo grėsmės užtikrindami, kad darbuotojai turėtų tinkamų įgūdžių, kurie kiek įmanoma padidintų jų galimybes įsidarbinti;

G.  kadangi dėl naujų technologijų pažangos ir Europos ekonominės struktūros pokyčių žmonėms tapo būtina atnaujinti ir gerinti savo įgūdžius visą savo profesinį gyvenimą;

H.  kadangi socialinės, efektyvaus išteklių naudojimo, ekologiškos ir konkurencingos ekonomikos skatinimas yra vienas iš strategijos „Europa 2020“ tikslų;

I.  kadangi vis dar tikimasi, kad paslaugų sektorius, pvz., prekybos, saugumo, valymo, viešojo maitinimo, slaugos ir tiesiogiai asmeniui teikiamų paslaugų, nuo dabar iki 2020 m. užtikrins daug darbo vietų ir galėtų būti sparčiausiai augantis sektorius;

J.  kadangi žemės ūkio maisto produktų sektorius vėl įgauna pasaulinę reikšmę, dėl to jam reikalingi įvairūs bei aukštesnio lygio įgūdžiai, tačiau smarkiai mažėja žemos kvalifikacijos darbo vietų skaičius;

K.  kadangi siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos, aplinkos apsaugą ir naujų ekologiškų technologijų plėtrą bus reikalingi atitinkami įgūdžiai;

L.  kadangi natūralu, kad technologiniai pokyčiai ir naujos darbo organizavimo formos sektoriuose daro įtaką užimtumo tendencijoms, susijusioms su reikiamų darbuotojų profesiniais ir kvalifikaciniais įgūdžiais;

M.  kadangi ekonomikos srityje vis labiau auga kūrybinių, sąveikumo, bendravimo ir problemų sprendimo gebėjimų darbo vietoje poreikis, o žemos kvalifikacijos darbus dirbantiems ar įprastas funkcijas atliekantiems darbuotojams kyla didelė grėsmė prarasti darbą;

N.  kadangi, be kitų pažeidžiamų grupių darbuotojų, darbuotojams, kurių išsilavinimo ir įgūdžių lygis žemas, kyla didesnė grėsmė prarasti darbą, dirbti darbo be garantijų sąlygomis ir skurdo pavojus, nebent jiems būtų suteiktos tinkamos galimybės mokytis ir persikvalifikuoti, kurios jiems leistų neatsilikti nuo rinkos reikalavimų;

O.  kadangi ilgalaikis mokymo ir aukštojo išsilavinimo veiksmingumas priklauso nuo įvairių veiksnių, pvz., nuo aukštos kokybės švietimo ir mokymų galimybių, lygių galimybių ir prieinamumo visiems užtikrinimo, galimybių gauti priežiūros paslaugas, ilgalaikių viešųjų investicijų, viešųjų finansų padėties bei veiksmingo valdymo taip pat nuo geresnio asmeninių ir darbo rinkos poreikių susiejimo;

P.  kadangi ES yra įsipareigojusi gerinti švietimo lygį ir iki 2020 m. sumažinti mokyklos nebaigusiųjų skaičių iki 10 proc. ar mažiau ir padidinti įgijusiųjų aukštąjį ar lygiavertį išsilavinimą skaičių bent iki 40 proc.;

Q.  kadangi tikimasi, kad daugės darbo vietų, kuriose reikalaujama techniniu ir moksliniu požiūriu aukštesnės kvalifikacijos, ir 2020 m. apie pusė visų darbo vietų bus skirta vidutinės kvalifikacijos darbuotojams, o 35 proc. visų darbo vietų bus reikalaujama turėti aukšto lygio kvalifikaciją, palyginti su 29 proc. šiuo metu, ir kadangi siekiant tvarios ekonomijos visose profesijose ir visuose įgūdžių segmentuose prireiks papildomos kvalifikacijos;

R.   kadangi migracija ES viduje, taip pat migracija į ES ir iš ES ir demografiniai pokyčiai daugeliu aspektų ateityje darys vis didesnę įtaką valstybių narių darbingo amžiaus gyventojų kiekiui bei sudėčiai ir darys didelį poveikį įgūdžių paklausai ir pasiūlai, ypatingai tose valstybėse narėse, kuriose gyventojų skaičius sparčiai mažėja, ar kuriose vyksta didelio masto protų nutekėjimo procesai;

S.  kadangi darbuotojų migrantų kompetencija ir sugebėjimai nepakankamai pripažįstami ir nevisiškai išnaudojami ir kadangi darbuotojai migrantai dažnai susiduria su sunkumais patekti į darbo rinką, gauti prieigą prie švietimo ir mokymo, taip pat ir dėl to, kad neturi pakankamai žinių apie savo darbo ir socialines teises ir nedalyvauja darbuotojų asociacijose; kadangi dėl to integracijos politikos sritys, kuriomis skatinamos imigrantų galimybės naudotis švietimu, mokymu ir užimtumu, gali žymiai prisidėti patenkinant darbo rinkos poreikius ateityje;

T.  kadangi, nors mikrokreditas yra labai svarbi priemonė moterų verslumui ir moterų valdomų įmonių kūrimui, Europos Sąjungoje yra vis dar mažai verslininkių, kurios sudaro vidutiniškai 30 proc. visų verslininkų;

U.  kadangi daugiau kaip 60 proc. universitetų absolventų yra moterys; kadangi pernelyg mažai moterų ir mergaičių renkasi mokslo sektorius ir dėl to sektoriuose atsiranda randasi didelė segregacija; kadangi išryškėjo tendencija, kad laikui bėgant atotrūkis tarp IT sektoriuje dirbančių moterų ir vyrų ne mažėja, o didėja;

V.  kadangi moterų padėtis darbo rinkoje yra nepalanki, ir ne visą darbo dieną bei pagal naujas, dažnai neužtikrinančias darbo vietos darbo organizavimo formas dirbančių moterų skaičius yra neproporcingai didelis, ir todėl joms neprieinamos visos socialinės garantijos, socialinė apsauga ir socialinės išmokos;

W.  kadangi tvarus ekonomikos augimas teikia galimybę sukurti daugiau tinkamų darbo vietų ir prisidėti prie ekonomikos atkūrimo visoje ES;

X.  kadangi ES vis dar investuoja mažiau negu jos pasauliniai ekonomikos partneriai ir konkurentai į mokslinius tyrimus, inovacijas ir švietimą, kurie yra pagrindiniai augimo ir gyvenimo lygio gerinimo veiksniai; kadangi reikia daug investicijų į žiniomis pagrįstą ekonomiką, techninį mokymą ir profesinį perkvalifikavimą;

Y.  kadangi tikslingas ir pritaikytas kvalifikacijos kėlimas yra labai svarbus siekiant padėti žmonėms įgyti naujų įgūdžių, kad jie galėtų pasinaudoti perėjimu prie tvaresnės ekonomikos; kadangi kvalifikacijos kėlimas, integracija į darbo rinką ir socialinė įtrauktis grindžiami įtikinamais ekonominiais argumentais; kadangi investicijų į kvalifikacijos kėlimą mažinimas turės neigiamą ilgalaikį poveikį;

Spręstini užimtumo politikos uždaviniai

1.  primena, kad strategijoje „Europa 2020“ valstybės narės sutarė iki 2020 m. pasiekti 75 proc. 20–64 metų amžiaus grupės užimtumo tikslą, kuris glaudžiai susijęs su ekonomikos augimu ir socialinės apsaugos sistemų bei viešųjų finansų tvarumu; primena, kad šiuo metu moterų užimtumo lygis yra 58,2 proc.; pabrėžia, kad norint pasiekti užimtumo tikslą būtina iš esmės sumažinti jaunimo nedarbo lygį, padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir veiksmingai įgyvendinti strategijos prioritetą dėl įtraukties; pabrėžia, kad vykdant daugumą nacionalinių reformų programų nepavyks pasiekti užimtumo ir kovos su skurdu tikslų ir ragina visus suinteresuotus subjektus dėti daugiau pastangų siekiant sėkmingai įgyvendinti strategiją „Europa 2020“;

2.  pakartoja, kad penki ES pagrindiniai tikslai yra užimtumo skatinimas, sąlygų inovacijoms, moksliniams tyrimams ir plėtrai gerinimas, klimato kaitos ir energetikos uždavinių įvykdymas, švietimo įvairiais lygmenimis gerinimas ir socialinės integracijos skatinimas;

3.  primena, kad yra didelių kliūčių, trukdančių žymiai padidinti užimtumą ES, kovoti su struktūriniu nedarbu ir kurti naujas darbo vietas, taip didinant našumą ir stiprinant konkurencingumą; mano, kad, be geresnio darbo rinkų veikimo užtikrinimo, visų pirma reikia įveikti iššūkius, susijusius, be kita ko, su šiuo metu nepakankamu daugelio darbuotojų įgūdžių lygiu ir žemais kai kurių Europos šalių švietimo lygio reitingais tarptautiniu mastu; mano, kad integruotas požiūris ugdant būtinus įgūdžius bus labai svarbus siekiant geriausiai išnaudoti naujos tvarios ekonomikos teikiamas galimybes ir ragina Komisiją savo planuojamame komunikate dėl darbo vietų kuriant naujų tvarią ekonomiką atsižvelgti į Parlemento prašymus šiuo klausimu;

4.  pažymi, kad užimtumo lygis ir ekonominė veikla yra vienas kitą papildantys veiksniai, skatinantys ypač spartų ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą; tačiau griežtai rekomenduoja, kad valstybės narės laikytųsi strategijos „Europa 2020“ užimtumo politikos integruotų gairių ir bendrosios ekonomikos politikos gairių ir užtikrintų, kad nustatant politikos priemones būtina atsižvelgti į nacionalines, regionines bei vietos sąlygas ir ypač į padėtį atskirose valstybėse narėse;

5.  pabrėžia, kad valstybės narės tebėra atsakingos už pagrindines socialinės politikos sritis, pvz., apmokestinimą, socialinės gerovės programas, tam tikrą darbo reglamentavimą, sveikatos priežiūrą ir švietimą; mano, kad nustatant socialinės politikos priemones būtina atsižvelgti į nacionalines, regionines bei vietos sąlygas ir ypač į padėtį atskirose valstybėse narėse;

6.  ragina geriau koordinuoti valstybių narių ekonomikos politiką siekiant skatinti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą ir palengvinti sudalyti geresnes sąlygas veiksmingai konkurencijai, atsižvelgiant į regioninius užimtumo ir nedarbo lygio skirtumus Europoje; ragina valstybes nares laikytis biudžetinės drausmės taisyklių siekiant sumažinti pernelyg didelio deficito susidarymo riziką ir ragina vykdyti veiksmingą biudžeto priežiūrą bei tuo pat metu sudaryti sąlygas viešosioms investicijoms vadovaujantis ES augimo ir užimtumo tikslais; tačiau pabrėžia socialinio poveikio vertinimo, kurio reikalaujama pagal Sutartį, svarbą ir ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti socialines pasekmes, kurias sukelia išlaidų mažinimas, ypač lėšų, skiriamų švietimui ir aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms, mažinimas, kuris gali kelti grėsmę pažangai, daromai užpildant specialistų trūkumą Europoje ir užtikrinant ekonominį pajėgumą;

7.  pritaria Komisijos pavyzdinei iniciatyvai įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, kuri yra prasmingas konkurencijos ir užimtumo skatinimo pagrindas, daryti pokyčius siekiant tvarios, pažangesnės ir labiau integracinės ekonomikos; pabrėžia Darbotvarkės įgyvendinimo regioninių aspektų svarbą; ragina Komisiją pateikti pavyzdinės iniciatyvos priemonių dėl užimtumo ir įgūdžių, skiriant tinkamą dėmesį skatinti darbo pasiūlą ir paklausą tvarioje ir integracinėje žinių ekonomikoje;

8.  mano, kad Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkę reikėtų vertinti kartu su ES mokslinių tyrimų bendrąja programa ir kad jų abiejų sąveika galėtų sudaryti sąlygas skatinti augimą ir kurti darbo vietas;

9.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į pastarųjų metų ekonomikos ir darbo rinkos pokyčius ir ateities iššūkius, pvz., demografiniai pokyčiai ir perėjimas prie tvarios ekonomikos, reikia parengti geresnes užimtumo, švietimo ir darbo organizavimo strategijas siekiant pagerinti ES konkurencingumą ir darbo ir gyvenimo sąlygas ir kurti naujas tinkamas darbo vietas, taigi, skatinti pažangų augimą, kuris apima visišką užimtumą ir gerovę, taip pat aplinką tausojančią gamybą ir gyvenseną; todėl pabrėžia, kad svarbu, kad visos amžiaus grupės turėtų galimybes mokytis visą gyvenimą, įgyti kvalifikaciją ir įgūdžius; pabrėžia, kad kvalifikacijos kėlimas, integracija į darbo rinką, socialinė įtrauktis, veiksminga kova su diskriminacija ir geresnis visų darbuotojų kapitalo panaudojimas grindžiami ekonominiais argumentais; primena, kad darbo ir privataus gyvenimo derinimas, švietimas ir žmogiškojo kapitalo gerinimas taip pat asmeniui teikia neekonominę naudą;

10.  pabrėžia, kad nacionalines darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros priemones būtina peržiūrėti atsižvelgiant į naujas socialines ir ekonomines sąlygas, kai tinkama, išsaugoti, sustiprinti ir pritaikyti atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės specialius poreikius, siekiant užtikrinti lanksčią, įtraukią ir aktyvią darbo rinką, veiksmingą visuotinai prieinamą mokymą ir tinkamas socialinio saugumo sistemas; ragina valstybes nares vykdant jų darbo rinkos reformas kartu stiprinti kelią skurdui užkertančią socialinę apsaugą ir apsaugą nuo nedarbo bei gerinti valstybinių užimtumo tarnybų veiklos kokybę; pabrėžia, kad lankstumo ir užimtumo garantijos neturėtų būti laikomos visiems tinkamu sprendimu;

11.  pabrėžia neoficialaus mokymosi ir įgūdžių ugdymo glaudžiai bendradarbiaujant tarp kartų, kai jauni žmonės gali įgyti naujų įgūdžių mokydamiesi iš patyrusių vyresnio amžiaus darbuotojų, svarbą;

12.  apgailestauja, kad daugumai darbuotojų vis dar sunku suderinti darbą ir šeimos gyvenimą; ragina valstybes nares visiems tėvams, ypač moterims, vienišiems tėvams, skurdžiausiems gyventojams ar neįgaliesiems, suteikti galimybę įsitraukti ne tik darbinę veiklą, bet ir į mokymosi visą gyvenimą procesą; pabrėžia, kad būtina sąlyga yra tai, kad darbo organizavimas ir mokymosi galimybės būtų suderinti su tėvų pareigomis, kad būtų padidintas vaikų priežiūros įstaigų veiksmingumas ir pagerintos galimybės naudotis jų paslaugomis ir kad tėvams būtų teikiama tinkama parama; be to, ragina valstybes nares įgyvendinti politikos priemones ir programas, skirtas remti asmenis, slaugančius šeimos narius;

13.  mano, kad naudinga remti aplinkos sąlygas, kuriomis būtų skatinamas nuotolinis darbas, jeigu jį galima suderinti su šeimos ir profesinio gyvenimo reikalavimais;

Reagavimo būdai
Kvalifikuotos darbo jėgos užtikrinimas

14.  palankiai vertina Europos užimtumo observatorijos sukūrimą ir Komisijos iniciatyvą parengti ES įgūdžių panoramą ir pertvarkyti Europos užimtumo tarnybos (EURES) tinklą siekiant ieškantiems darbo užtikrinti daugiau skaidrumo ir skatinti darbuotojų mobilumą ES; pabrėžia, kad EURES atlieka pagrindinį vaidmenį konsultuojant judžius darbuotojus ir darbo ieškančius asmenis dėl jų teisių ir padeda kurti tikrą vidaus rinką ir palankiai vertina bandomąjį projektą „Tavo pirmasis EURES darbas“, kuris skirtas jauniems darbo ieškantiems asmenims 27 valstybėse narėse; be to, pabrėžia EURES vaidmenį pasienio regionuose ir mano, kad jos tarpvalstybinėms partnerystėms reikia skirti reikiamus išteklius, siekiant reaguoti į iššūkius Europos darbo rinkoje;

15.  pabrėžia, kad svarbu didinti dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą programose, ypač profesinio mokymo ir rengimo srityse, siekiant užtikrinti galimybes įsidarbinti, kelti darbuotojų kvalifikaciją ir stiprinti konkurencingumą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia padidinti tęstinio mokymo įstaigose besimokančiųjų skaičių, kad aukštesnės kvalifikacijos žmonės ir sulaukę vyresnio amžiaus galėtų rasti ir dirbti sau tinkamą darbą; atsižvelgdamas į tai mano, kad reikia suteikti paskatas ir darbdaviams, ir darbuotojams, ypač MVĮ; taip pat mano, kad reikia įgyvendinti visapusiškesnes visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijas, o profesinio švietimo ir mokymo sistemos turi būti suderintos su sparčiai kintančiais darbo rinkos poreikiais, technologijų pažanga ir naujais darbo organizavimo metodais;

16.  apgailestauja, kad per krizę valstybės narės sumažino savo švietimo ir mokymo biudžetus, ir ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau investuoti į švietimo ir mokymo sistemas;

17.  ragina geriau stebėti būsimą įgūdžių paklausą Europoje pagal profesijas ir kvalifikacijos lygį ir numatant valstybių narių švietimo, mokymosi visą gyvenimą politiką ir kitų susijusių sričių politiką nedelsiant atsižvelgti į sukauptus duomenis; pabrėžia, pabrėžia, kad svarbu didinti darbo vietų ir karjeros patrauklumą jauniems darbuotojams ir kad visų pirma jauni žmonės turi būti nuolat informuojami apie tendencijas darbo rinkoje, kad galėtų koncentruotis į gebėjimų, kurie iš tikrųjų paklausūs, ugdymą; mano, kad žinių sąjunga, kuri suartina verslą, socialinius partnerius ir švietimo institucijas, būtų naudinga priemonė užpildant inovacijų srities ir įgūdžių spragas, gerokai prisidedanti prie ekonomikos ir visos visuomenės interesų skatinimo, ypač atsižvelgiant į svarbų iššūkį užtikrinti visišką užimtumą, skurdo panaikinimą, socialinę įtrauktį ir ilgalaikį pasaulio ekonomikos augimą;

18.  pabrėžia, kad svarbu anksti, mažiausiai prieš 10 metų, nustatyti įgūdžių poreikius, ir ragina valstybes nares ir atitinkamai regionus kurti užimtumo stebėsenos centrus, kuriuose dėmesys būtų skiriamas ateities poreikiams; be to, pabrėžia, kad svarbu plėtoti patikimas sistemas, kurios padėtų numatyti įgūdžių poreikius ES ir valstybėse narėse ateityje, taip pat, kad svarbu toliau investuoti į įgūdžių gerinimą ir geresnį darbo vietų derinimą su kvalifikacija; pakartoja, kad reikia užtikrinti piliečiams galimybę gauti atitinkamos kokybiškos informacijos ir ragina šiuo klausimu keistis patirtimi ir geriausia praktika; siekiant šio tikslo pabrėžia, kad reikalingas tvirtesnis ir veiksmingesnis švietimo įstaigų, įskaitant universitetus ir mokslinių tyrimų centrus, bendradarbiavimas su valstybinėmis užimtumo tarnybomis, socialiniais partneriais, įmonėmis ir darbdaviais;

19.  pabrėžia, kad reikia gerinti profesijų ir darbo vietų, kurioms užimti darbo rinkoje trūksta darbo jėgos, žinomumą ir patrauklumą;

20.  ragina Komisiją suteikti daugiau finansinės paramos programai „Leonardo da Vinci“ ir pagerinti jos žinomumą – tai programa, kuri teikia žmonėms galimybę įgyti naujų įgūdžių, žinių ir kvalifikacijų ir kuri padaro profesinį mokymą patrauklesnį visiems; taip pat atkreipia dėmesį į mokymo darbo vietoje svarbą ir ragina remti nacionalines iniciatyvas, kuriomis populiarinama ši profesinio lavinimo forma;

21.  pažymi, kad programos „Erasmus“ paprogramės asignavimai panaudojami beveik 100 proc.; primena gerai dokumentais pagrįstus duomenis, kad programa „Erasmus“ labai palengvina studijas užsienyje ir suteikia studentams įvairių įgūdžių, o tai savo ruožtu gerokai padidina šių studentų galimybes vėliau įsidarbinti ir labai prisideda prie Europos konkurencingumo;

22.  pabrėžia kokybiškos valstybinės švietimo sistemos, kuria suteikiama laisva, vienoda prieiga visiems, svarbą;

23.  mano, kad labai svarbu sukurti glaudžiam mokslinių tyrimų institutų ir pramonės bendradarbiavimui palankią aplinką ir raginti bei skatinti pramonės įmones investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą; primena, kad aukštojo išsilavinimo ir mokymo įstaigos atlieka esminį vaidmenį valstybių narių regionų ekonomikoje ir kad jie yra unikali aplinka, kuri apima inovacijas, švietimą ir mokslinius tyrimus ir gali prisidėti prie darbo vietų kūrimo, verslo ir kitų įgūdžių ugdymo ir didesnių įsidarbinimo galimybių; pripažįsta universitetų ir verslo dialogo vaidmenį šioje srityje; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas skatinti taikyti Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) ir visuose ekonomikos sektoriuose raginti siekti EMAS registracijos;

24.  ragina Europos Komisiją skatinti toliau pagal Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkę steigti Europos sektorių tarybas užimtumo ir įgūdžių klausimais, kurios turėtų būti naudojamos kaip valstybių narių ir regionų turimos informacijos rinkimo ir keitimosi ja platformos, siekiant padėti koordinuoti visų susijusių šalių dedamas pastangas, ir kaip paramos socialinio dialogo veiklai priemonė;

25.  mano, kad svarbiausia iš esmės padidinti investicijas į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, todėl mano, kad siekiant paskatinti valstybes nares eiti šia linkme, vertinant valstybių narių vidutinės trukmės biudžeto tikslą, reikėtų specialiai apsvarstyti valstybės išlaidas švietimui, moksliniams tyrimams ir profesiniam mokymui;

26.  pažymi, kad šiuo tikslu reikėtų tinkamai paremti tokias priemones kaip vykdant socialinę partnerystę atliekami darbo profilių ir profesijų poreikio tyrimai sektoriuose;

27.  ragina Europos socialinio dialogo komitetus prisidėti derinant esamus mokymus su esama ir būsima paklausa pasinaudojant gairėmis, kuriose nustatyti aiškūs tikslai ir rodikliai, pagal kuriuos galima stebėti pažangą;

28.  pabrėžia, kad reikia įtraukti darbdavius į švietimo įstaigų valdymą, taip pat kursų, mokymo metodų parengimo ir amatų mokymo, vertinimo ir kvalifikacijos teikimo procesą; pabrėžia darbdaviams, kurie siūlo žemos kvalifikacijos arba nekvalifikuotiems asmenims mokymus ir taip suteikia galimybę tiesiogiai darbo vietoje įgyti praktinės patirties, skirtų iniciatyvų svarbą;

29.  apgailestauja, kad ES vis dar per daug jaunuolių neužbaigia mokslo mokyklose; nurodo, kad mokslo mokyklose neužbaigiančių jaunuolių dalį sumažinus tik 1 proc. darbo rinkoje galėtų atsirasti apie 500 000 potencialių darbuotojų; todėl ragina valstybes nares įgyvendinti veiksmingesnę politiką, paremtą aukštos kokybės šiuolaikiniu švietimu ir profesiniu mokymu, kuri padėtų išvengti, kad mokiniai nepaliktų mokyklų nebaigę mokslo programos, pašalinti kliūtis tęsti studijoms, suteikti mokymosi sunkumų turintiems ar neįgaliems mokiniams alternatyvias mokymosi galimybes ir vystyti veiksmingus ryšius tarp pirminio mokymo ir įmonių; pabrėžia ankstyvojo ugdymo svarbą ne tik būsimų funkcinių žmonių įgūdžių ugdymui, bet ir jų gebėjimui mokytis, specializuotis ir toliau vystytis ir ragina parengti nuoseklią, visa apimančią, ilgalaikę ankstyvojo ugdymo ir priežiūros koncepciją, kaip siūloma atitinkamame Komisijos komunikate;

30.  reiškia apgailestavimą, kad daug galinčių dirbti neįgaliųjų nėra integruoti į darbo rinką, ir ragina valstybes nares įgyvendinti politikos priemones, kuriomis remiantis žmonėms su negalia būtų suteiktos alternatyvios švietimo, mokymosi ir įsidarbinimo galimybės;

31.  ragina valstybes nares valstybės finansuojamas ir tinkamai reguliuojamas pradinio mokymo įstaigas, įskaitant ikimokyklines, pradines ir vidurines mokyklas, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo įstaigas aprūpinti tinkamos kvalifikacijos ir gerai parengtu mokymo bei pagalbiniu personalu, kuris būtų gerai apmokamas ir turėtų geras darbo sąlygas;

32.  pabrėžia visiems prieinamų visuomenės švietimo sistemų svarbą siekiant skatinti lygias galimybes visiems;

33.  džiaugiasi Komisijos pasiūlymu skatinti naujų specializuotų studijų Europos kompetencijų centrus ateities profesijoms rengti ir palengvinti judumo sąlygas jaunimui; pabrėžia, kad svarbu sukurti reikiamas sąlygas plėstis inovacinių įmonių grupėms, kurios gali veikti kaip paskata vietos ekonominei plėtrai ir kuriant naujas darbo vietas regionuose; mano, kad augant ekonomikos restruktūrizavimo tempams tvaraus ekonomikos augimo prielaidos yra kvalifikuota darbo jėga, valdymo kompetencija, inovacijos, moksliniai tyrimai, technologijos ir ekologiškos daro vietos;

34.  skatina valstybes nares į visus švietimo sistemos lygius įtraukti informacijos ir ryšių technologijų kompetenciją, skaitmeninį raštingumą ir pagrindinius visose srityse pritaikomus gebėjimus, pvz., bendravimą užsienio kalbomis ir asmeninės saviraiškos ir vystymosi gebėjimus, aktyvų pilietiškumą, kūrybingumą, kultūrinį sąmoningumą ir skirtingų kultūrų supratimą, taip pat itin svarbius gebėjimus, susijusius su aplinkosauga, klimato kaita ir tvariu vystymusi; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad siekiant pagerinti žmonių užimtumo galimybes svarbu skatinti ir pripažinti tiek privalomus, tiek ir neprivalomus įgūdžius; pažymi, kad naudinga gebėti bendrauti užsienio kalbomis ir remia kalbų mokymąsi ir kalbų mokymo plėtrą;

35.  pabrėžia į inovacijas nukreipto švietimo poreikį; pabrėžia, kad norint patenkinti ateities poreikius turėtų būti skatinamas nešabloniškas ir abstraktus mąstymas ir techninis švietimas;

36.  pabrėžia, jog reikėtų stengtis užtikrinti, kad visi vaikai ankstyvame amžiuje įgytų pagrindinių IT įgūdžių, kad IT būtų įtraukos į pradinį mokyklų švietimą ir kad visi europiečiai turėtų pigią ir paprastą prieigą prie interneto;

37.  atsižvelgiant į tai, kad numatoma, jog 2015 m. trūks nuo 384 000 iki 700 000 IT specialistų ir maždaug vieno milijono darbuotojų trūks sveikatos apsaugos sektoriuje bei dar vienu milijonu bus per mažai mokslinių tyrimų darbuotojų, ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių ir šiose srityse užtikrinti tinkamą kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių lygį;

38.  pabrėžia, kad švietimo internacionalizacija turi socialinę, kultūrinę ir ekonominę reikšmę, todėl primygtinai prašo Komisiją skatinti tyrėjų, studentų, mokslininkų ir docentų mobilumą tarptautiniu mastu ES ir už jos ribų;

39.  reiškia susirūpinimą, kad aukštos kvalifikacijos asmenys priima pasiūlymus dirbti jų gebėjimų neatitinkantį arba nekvalifikuotą darbą ir taip ES vyksta protų nutekėjimas;

40.  ragina valstybes nares parengti mokytojų rengimo programas, kuriose būtų numatytos priemonės, sudarančios galimybę lengviau prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ir vystyti visus švietimo lygius atitinkančius įgūdžius;

41.  skatina valstybes nares įgyvendinti mokymo darbo vietoje sistemą, įskaitant dvilypę švietimo / mokymo sistemą, siekiant jau ankstyvuoju etapu supažindinti jaunuolius su darbo rinka, taip pat skatinti diegti stažuočių ir praktikos kokybės sistemą, kuri suteiktų kuo geresnes galimybes gauti stabilų darbą; be to, susijusius suinteresuotus subjektus užtikrinti, kad stažuotės ir praktika vyktų prižiūrint profesionaliems globėjams, padėtų iš tiesų įgyti darbo rinkos poreikius atitinkančių įgūdžių ir patirties ir aprūpinti naujomis darbo vietomis; ragina valstybes nares nustatyti mažiausius stažuočių darbo užmokesčio ir socialinių teisių reikalavimus ir sukurti Europos stažuočių kokybės sistemą nustatant tinkamas darbo sąlygas ir taisykles, kuriomis būtų užtikrinama, kad stažuotojai nebūtų naudojami nuolatiniams darbuotojams pakeisti;

42.  ragina Komisiją ir valstybes nares plačiau keistis duomenimis apie politikos priemones, skirtas perėjimui nuo švietimo ir mokymo į darbo sferą, bei mobilumo mokymo priemonėmis, nes tai prisidėtų prie gebėjimų tobulinimo ir padidintų jaunų žmonių galimybes įsidarbinti;

43.  primygtinai ragina Europos Komisiją vykdant kitą su profesiniais įgūdžiais susijusią teisėkūros iniciatyvą sustiprinti teisinį diplomų ir profesinių kvalifikacijų pripažinimo pagrindą ir sukurti sustiprintą kompetencijos, diplomų ir įgūdžių pripažinimo mechanizmą, įskaitant neformalaus, ir nebūtinai formalaus, pasirengimo metu įgytus įgūdžius ir taip pat išplėsti darbuotojų iš trečiųjų šalių kompetencijos, diplomų ir įgūdžių pripažinimo mechanizmus; mano, kad šis mechanizmas turėtų būti paremtas tinkamomis Europos sistemomis, pvz., Europos kvalifikacijų sistema (EQF) ir Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET);

44.  ragina nacionalines statistikos tarnybas įvesti atitinkamus rodiklius, skirtus įgūdžiams ir savo įvairių lygių švietimo sistemos kokybei įvertinti;

45.  mano, kad Išorės veiksmų tarnyba (IVT), būtent ES delegacijos trečiosiose šalyse, galėtų atlikti svarbų vaidmenį suteikdamos informaciją apie Europoje privalomą kompetenciją ir laisvas darbo vietas bei padėdamos atlikti norint atvykti į Europą būtinus formalumus;

46.  pažymi, kad dėl demografinių pokyčių tarp vyresnio amžiaus žmonių yra daug galimų savanorių, kurie yra mūsų visuomenės nepanaudoti ištekliai; ragina Komisiją sudaryti daugiau galimybių dirbti vyresnio amžiaus savanoriams ir parengti programą „Veiklūs senjorai“, kuri vienytų vis didesnį skaičių itin patyrusių vyresnio amžiaus piliečių, pageidaujančių būti savanoriais, ir kuri būtų vykdoma kartu su anksčiau minėta programa „Veiklus jaunimas“ bei ją papildytų; taip pat ragina toliau skatinti specialias skirtingoms kartoms atstovaujančių savanorių veiklos ir ugdymo programas;

47.  mano, kad, atsižvelgiant į aktyvaus gyvenimo ilginimo strategiją, nepakankamai padaroma siekiant padėti vyresnio amžiaus asmenims įgyti IT įgūdžių, ir ragina Komisiją ir valstybes nares kurti šiai grupei skirtas plataus masto švietimo sistemas;

48.  pabrėžia poreikį išlaikyti tradicinius amatus ir su jais susijusius įgūdžius ir parengti mažmeniniams amatininkams skirtas strategijas, siekiant išlaikyti amatų sektoriaus kultūrinę tapatybę; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu remti su profesine veikla susijusį jaunų amatininkų ir moterų profesinį mokymą ir mobilumą; pažymi, kad skatinimas atlikti praktiką, kaip jaunimo integravimo į šį sektorių priemonę, gali būti aktyvi politika, kurią vertėtų propaguoti, ir ragina valstybes nares imtis atitinkamų priemonių; pabrėžia humanitarinių mokslų, kaip srities, teikiančios galimybę tyrinėti praeitį ir geriau išsaugoti kultūros savitumą, svarbą;

Darbo jėgos poreikio skatinimas ir darbo vietų kūrimas

49.  atkreipia dėmesį tai, kad mažosios ir vidutinės įmonės dėl jų gausos ir strateginės funkcijos kovojant su nedarbu yra svarbios Europos ekonomikai; primena, kad MVĮ sukuriama 85 proc. darbo vietų ES ir sudaro 58 proc. visos Sąjungos įmonių sukuriamos pridėtinės vertės; primygtinai ragina susijusius suinteresuotus subjektus pašalinti visas priemones, galinčias sukelti kliūčių verslo kūrimui ir laisvam verslo judėjimui; ragina valstybes nares ir Komisiją palengvinti mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimą ir skatinti jų augimą, ypatingą dėmesį skiriant moterų verslumui, užtikrinti joms palankią reglamentavimo bei mokesčių aplink, palengvinti jų patekimą į rinką, sudaryti darbuotojų įdarbinimo kliūčių sąrašą, kuo labiau sumažinti biurokratijos lygį ir gerinti jų prieigą prie finansavimo;

50.  mano, kad siekiant padidinti užimtumą būtina tikslingiau naudoti inovacijas ir sukurti konkurencingesnę pramonės bazę; mano, kad būtina skatinti jaunimo užimtumą, diegti mokslo tyrimais ir plėtra grindžiamus verslo modelius ir numatyti konkrečias paskatas, kuriomis būtų skatinama įdarbinti kuo platesnį ratą darbo ieškančių asmenų;

51.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ateityje taikyti supaprastintą laikinų leidimų įmonių darbuotojams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, gyventi, galiojančių visoje ES, suteikimo procedūrą;

52.  ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau investuoti į darbo vietų kūrimą ir skatinti verslumą, verslo steigimą ir savisamdą siekiant sukurti įdarbinimo galimybių ir sumažinti socialinę atskirtį; mano, kad tinkama aplinka ir paskatos verslo vystymui ir parama naujų technologijų diegimui yra svarbios, tačiau jų nepakanka Europos ekonomikai vystyti; todėl pabrėžia, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama verslumu pagrįstam mąstymui ir įgūdžiams skatinti įvairiais švietimo lygmenimis, naujų verslininkų konsultavimui ir veiksmingam MVĮ darbuotojų įgūdžių plėtojimui; pabrėžia Europos technologijos instituto ir Europos investicijų banko, ypač tokių programų kaip JASMINE ir JEREMIE, vaidmenį skatinant verslo kūrimą ir vystymą ir teikiant paramą MVĮ;

53.  ragina Komisiją rengiant su užimtumu susijusius teisės aktus laikytis „pradėk nuo mažo“ principo ir atsižvelgti į MVĮ poreikius;

54.  pabrėžia laisvo ir pažangiai reguliuojamo interneto svarbą naujiems verslininkams ir darbo vietų kūrėjams; mano, kad interneto naudotojų pasitikėjimas sistema ir jos neliečiamumo užtikrinimu labai svarbus naujiems internetinio verslo modeliams;

55.  pažymi, kad ES veikia nepakankamai moksliniais tyrimais ir taikomąja plėtra užsiimančių inovacinių bendrovių, o dėl didelio inovacijų ir e. įgūdžių trūkumo MVĮ negali taikyti naujų ir pažangių verslo modelių ir naujų technologijų;

56.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares pradėti bendradarbiauti kuriant integruotą ir konkurencingą rizikos kapitalo rinką, būtiną inovatyvių MVĮ kūrimui ir stiprėjimui;

57.  mano, kad privaloma užbaigti kurti nevaržomą ir konkurencingą bendrąją rinką siekiant palengvinti laisvą darbuotojų judėjimą; be to, mano, kad bendrosios rinkos užbaigimas turėtų būti glaudžiai susietas su darbo teisės aktais, kuriais sudaromos vienodos sąlygos, užtikrinama patikima socialinės apsauga ir darbuotojų gebėjimas išsaugoti, išlaikyti ar perkelti įgytas teises, visų pirma perkelti pensijų teises iš vienos valstybės į kitą; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais siekiant panaikinti studentų ir darbuotojų mobilumo kliūtis ir skatinti dalytis geriausia praktika ir patirtimi šioje srityje siekiant įvertinti bendrosios rinkos raidą, susijusią su darbuotojų socialinės apsauga, atsižvelgiant į darbo užmokestį ir darbo sąlygas priimančiojoje šalyje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia išvengti darbo užmokesčio dempingo;

58.  labai smerkia nedeklaruojamą darbą, kuris kelia grėsmę ir visuomenei, ir darbuotojams; ragina valstybes nares vykdyti reguliarius ir dažnesnius patikrinimus, skirti tinkamas baudas ir inicijuoti informavimo kampanijas apie darbuotojų teises tam, kad šešėlinės ekonomikos darbuotojai geriau suvoktų ilgalaikius jos trūkumus; be to, ragina valstybes nares prevencines priemones ir sankcijas derinti su paskatomis, skirtomis užkirsti kelią nedeklaruojamo darbo plitimui ir nedeklaruoto darbo pavertimui teisėtu įdarbinimu;

59.  mano, kad sveikatos priežiūros sektoriui tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus; be to, mano, kad dėl demografinių pokyčių sveikatos ir socialinės priežiūros sektorius yra svarbus darbo vietų šaltinis ir pagrindinis socialinės integracijos veiksnys, kurio svarba didės; ragina plėtoti sveikatos priežiūros ekonomikos sektorių, siekiant patenkinti faktinius poreikius ir užtikrinti aukštos kokybės visiems prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas, geras darbo ir darbo apmokėjimo sąlygas, kad būtų išvengta nedeklaruojamo darbo; ragina Europos Komisiją remti TDO konvenciją, papildytą rekomendacija dėl namų darbininkų, kad būtų pagerintos dažnai nežmoniškos šio sektoriaus darbuotojų darbo sąlygos; ragina Komisiją pradėti tyrimą, susijusį su priežiūros darbuotojais, kurie dirba klientų namuose, kuriuo, greta kitų tinkamų ir tvarių sprendimų, kurie padėtų savarankiškai gyventi, būtų nustatyta, ar ES teisės aktai šios srities darbuotojams, kurie dažnai yra moterys, užtikrina pakankamą socialinę apsaugą;

60.  pabrėžia socialinių, sveikatos apsaugos, priežiūros ir ugdymo paslaugų potencialą kuriant naujas darbo vietas ir prašo plačiu mastu ir tvariai investuoti į šias svarbiausias paslaugų ir infrastruktūros rūšis, taip pat užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, siekiant padėti teikti kokybiškas paslaugas; tikisi, jog Komisijos veiksmų plane bus numatyta, kaip sumažinti sveikatos darbuotojų trūkumą;

61.  ragina Komisiją, valstybes nares, socialinius partnerius ir kitus suinteresuotus asmenis užtikrinti, kad kuriant darbo vietas ir remiant socialinę ekonomiką būtų veiksmingai naudojami ES fondai, pvz., Europos socialinis fondas (ESF), Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir Sanglaudos fondas, taip pat tokios priemonės kaip mikrofinansų priemonė; pažymi privalumus, kuriuos teikia struktūrinių fondų investicijos į didelę pridėtinę vertę technologiniu požiūriu turinčius sektorius - švietimą ir mokymą, taip pat į sektorius, ypač svarbius skatinant perėjimą prie tvaresnių vystymosi modelių; ragina ypatingą dėmesį skirti toms valstybėms narėms, kuriose nedarbo lygis yra didelis, o minimalios mėnesio pajamos yra žemiau skurdo ribos;

62.  pabrėžia, kad įvairių Europos fondų sąveika yra svarbi ir kad naudojant šių fondų lėšas svarbu taikyti decentralizuotą metodą siekiant atsižvelgti į darbo rinkos poreikius; mano, kad taip pat būtina teikti privatiems asmenims ir įmonėms tinkamas paskatas investuoti į mokymą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia įvertinti sanglaudos politikos indėlį į Pavyzdinę iniciatyvą „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ ir ragina atsižvelgti į jos tvaraus augimo potencialą;

63.  džiaugiasi dėl vis stiprėjančios sanglaudos politikos priemonių svarbos, įskaitant Europos socialinį fondą, kas vyksta sutelkiant lėšas ties keliais pagrindiniais klausimais, dėl geresnių institucinėms reformoms būtinų sąlygų, dėl bendradarbiavimo principo stiprinimo, dėl aiškesnių ir išmatuojamų tikslų formulavimo ir dėl investicinio susitarimo, skirto skatinti partnerystę tarp Komisijos ir valstybių narių, pasirašymo;

64.  ragina Komisiją peržiūrėti jau esamas ES tiesioginės paramos schemas verslui bei apsvarstyti galimybę kuo didesnę tokios paramos dalį numatyti naujų darbo vietų įmonėse kūrimui, darbuotojų įgūdžių lavinimui, kvalifikacijos kėlimui bei mokymosi visą gyvenimą programų įgyvendinimui;

Darbo rinkos veikimo gerinimas

65.  pažymi, kad Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkės esmė – darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politika, ir pritaria Komisijos vertinimui, kad krizė buvo sunkus nacionalinių darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros priemonių išbandymas, taip pat ir tais atvejais, kai plačios išorinės lankstumo priemonės darbo rinkoje buvo taikomos be būtino socialinės apsaugos sistemų sustiprinimo; vis dėlto pabrėžia, kad būtina tęsti darbo rinkos reformas, nepakenkiant sėkmingai politikai ir nacionalinių vyriausybių ir socialinių partnerių konsensusui ir tarpusavio pasitikėjimui; mano, kad darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politika turi būti pritaikyta prie realių socialinių sąlygų, nacionalinės darbo rinkos specifinės struktūros ir atitikti darbdavių ir darbuotojų interesus;

66.   vis dėlto pabrėžia, kad vien tik darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros nepakanka išeiti iš krizės, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius tęsti būtinas darbo rinkos reformas, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamų ir nepalankioje padėtyje esančių grupių darbuotojų integracijai į darbo rinką; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja laikytis principo „iš apačios į viršų“ siekiant palengvinti dialogą ir įtraukti visus politikos bei socialinių reikalų valdymo lygmenis;

67.  mano, kad vykstant naujiems socialiniams ir ekonomikos pokyčiams reikėtų persvarstyti ir sustiprinti keturias darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros sudėtines dalis – lankstūs ir patikimi sutartimis pagrįsti susitarimai, aktyvi darbo rinkos politika, mokymasis visą gyvenimą ir modernios socialinės apsaugos sistemos – ir jų pusiausvyrą siekiant darbuotojų ir įmonių poreikiams šiuolaikinėse darbo rinkose patenkinti, kurti tinkamas darbo vietas ir užtikrinti darbuotojų galimybes įsidarbinti, tinkamą socialinę apsaugą ir kad greta su lyčių lygybės principu būtų laikomasi vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo; mano, kad siekiant užtikrinti, jog darbuotojai galėtų pasinaudoti galimybėmis pakeisti darbo vietą, profesiją, pramonės sektorių ir užimtumo statusą, šio proceso metu itin svarbu stiprinti darbo rinkos institucijas; be to, mano, kad persvarstant šiuos klausimus socialinio dialogo metu turėtų aktyviai dalyvauti socialiniai partneriai;

68.  remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 152 straipsniu, ragina Komisiją ES mastu stiprinti kiekvienos pramonės šakos administracijos ir darbuotojų vaidmenį nepažeidžiant jų savarankiškumo;

69.  remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 155 straipsniu, pritaria administracijos ir darbuotojų dialogui ir skatina juos užmegzti sutartinius santykius, be kita ko, sudaryti susitarimus; įgyvendinant Europos Sąjungos lygmeniu sudarytus susitarimus rekomenduoja kiekvienos pramonės šakos socialiniams partneriams taikyti SESV 155 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką dėl klausimų, kuriems taikomas 153 straipsnis;

70.  ragina valstybes nares plėtoti nuotolinį darbą, tai yra visas nuotolinio darbo formas, visas darbo organizavimo ir (arba) atlikimo formas, kitokias nei klasikinis laiko ir vietos formatas, telekomunikacijos priemonėmis ir internetu, teikiant paslaugas ar darbo santykiuose;

Įtraukiosios darbo rinkos skatinimas

71.  pabrėžia, kad norint, kad po ekonomikos krizės Europa sustiprėtų, taptų konkurencingesnė ir vieningesnė, pasiektų spartesnį ekonomikos augimą ir ilgainiui užtikrintų mūsų gerovės sistemas, ji turi geriau išnaudoti savo visų amžiaus grupių darbo jėgos potencialą, pagerinti savo darbo rinkų veikimą ir socialinę įtrauktį ir apsaugą, taip pat didinti darbo jėgos kvalifikaciją ir įgūdžius;

72.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad mažinti darbo rinkos susiskaidymą turi būti siekiama užtikrinant reikiamą saugumą darbuotojams ir gerinant darbo rinkos įtrauktį siekiant padidinti galimybes pagal visų rūšių sutartis dirbantiems darbuotojams, ypač priklausančių nepalankioje padėtyje esančioms ir pažeidžiamoms grupėms, patekti į darbo rinką ir joje daryti pažangą;

73.  pabrėžia, kad svarbu į darbotvarkę, taip pat į visus strategijos „Europa 2020“ aspektus įtraukti neįgaliųjų asmenų teises; ragina Komisiją imtis tinkamų priemonių, skirtų skatinti universalių prekių ir paslaugų kūrimą ir prieinamumą prie jų, įskaitant keitimąsi patirtimi, kaip numatyta JT neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnyje;

74.  pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių darbo užmokestis didėja mažiau nei našumas, ir labai susirūpinęs pastebi, kad daugėja „skurstančių darbuotojų“, kurie net gaudami pajamas negali pakilti aukščiau skurdo ribos; todėl mano, kad visų pirma reikia imtis veiksmų tokiai padėčiai taisyti;

75.  pabrėžia, kad svarbu teikti prioritetą jaunimo nedarbo mažinimui; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau dėti pastangas jaunimo integracijai į darbo rinką skatinti, taip pat numatyti paskatas jaunimui ir darbdaviams, taip pat plėtoti stažuočių ir mokymų praktiką; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad labai svarbu palengvinti perėjimą iš mokyklos į darbo sferą, teikti asmenines orientavimo konsultacijas ir vykdyti karjeros stebėseną, taip pat svarbu suteikti galimybių įgyti praktinius įgūdžius ir juos atnaujinti, kad jie atitiktų darbo rinkos reikalavimus; pabrėžia, kad šią iniciatyvą reikia glaudžiai susieti su iniciatyva „Judus jaunimas“;

76.  pabrėžia, kad svarbu sukurti tinkamas sąlygas, kad vyresnio amžiaus darbuotojai galėtų ilgiau likti darbo rinkoje, taip pat integruoti kartų solidarumo ir bendradarbiavimo užimtumo srityje aspektus bei įgyvendinti iniciatyvas, pvz., darbo pasidalijimo, pakartotinio įgūdžių ir karjeros įvertinimo, darbuotojų savanoriškos veiklos ir laipsniško išėjimo į pensiją (įskaitant ir laisvai samdomus darbuotojus), kuriomis būtų skatinama ilginti darbingą amžių;

77.  atsižvelgiant į Europos gyventojų senėjimą ragina valstybes nares sukurti priemonių rinkinį siekiant sudaryti geresnes galimybes vyresnio amžiaus žmonėms patekti į darbo rinką ir ragina valstybes nares ir darbo rinką skatinti ir plačiai remti konsultacijas vyresnio amžiaus žmonėms ir jų aktyvumą, atsižvelgiant į Inovacijų partnerystę aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje, taip pat teikti paskatas darbdaviams, nes verslas mažiau domisi vyresnio amžiaus darbuotojais; pabrėžia, kad svarbus yra tolesnis šių asmenų lavinimas ir jų kvalifikacijos tobulinimas, nes tai suteikia jiems galimybę vėl patekti į darbo rinką; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikėtų pasinaudoti ir vyresnio amžiaus žmonių žiniomis bei patirtimi, pavyzdžiui, konsultuojamojo ugdymo (angl. „coaching“) projektuose;

78.  atsižvelgdamas į didėjantį nedarbą ragina valstybes nares modernizuoti ir stiprinti viešojo įdarbinimo paslaugas ir atlikti didesnį paslaugų darbuotojams ir darbdaviams visą gyvenimą teikėjų vaidmenį; mano, kad valstybinių užimtumo tarnybos, glaudžiai bendradarbiaudamos su vietos darbdaviais, gali teikti įgūdžių vertinimo, profilio nustatymo, individualaus profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas, taip pat teikti informaciją apie verslumo galimybes ir siūlyti įvairias paramos ir perkvalifikavimo programas;

79.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares oficialiai pripažinti socialinės ekonomikos, sukūrusios 10 proc. visų ES darbo vietų ir atliekančios ES ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai ypač svarbų vaidmenį, indėlį; mano, kad būtina paspartinti jos plėtojimą siekiant prisidėti prie socialiai atviro gerovės kūrimo ir padėti kurti integracines darbo rinkas, išsaugoti darbo vietas sektoriuose ir įmonėse, kurias paveikė krizė ir (arba) kurioms gresia uždarymas, padidinti darbo stabilumo lygius, neleisti išnykti įgūdžiams ir plėtoti būdus, suteikiančius galimybę dirbti grupėms, kurios yra ypač nepalankioje padėtyje;

80.  pabrėžia, kad geresnė ir tvirtesnė lyčių lygybę ir profesinio, šeimos ir asmeninio gyvenimo derinimą skatinanti politika turėtų prisidėti prie to, kad darbo rinkoje dalyvautų daugiau darbingų moterų ir vyrų; pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas moterims ateiti į darbo rinką, grįžti į ją po pertraukos ir daryti karjerą, ypač toms, kurioms sunku sugrįžti į darbą po motinystės ar vaiko auginimo atostogų;

81.  mano, kad reikia dėti pastangas skatinti mergaites rinktis technikos ir inžinerijos studijas, pvz., matematiką, informatiką, gamtos mokslus ir technologijas, ir kovoti su moterų profesine atskirtimi švietimo srityje ir darbo rinkoje; ragina valstybes nares imtis tikslingų priemonių didinti vadovaujančius ir kitus svarbius postus užimančių moterų skaičių;

82.  mano, kad ES kovos su diskriminacija teisės aktai gerokai padidino apsaugą ES lygmeniu; tačiau mano, kad reikia dėti daugiau pastangų kovojant su įvairių asmenų grupių diskriminacija, taip pat daugialype diskriminacija, įdarbinimo metu, mokymuose ir darbe, siekiant įgyvendinti vienodo požiūrio į asmenis principą; mano, kad aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje reikėtų taip pat skatinti taikant tikslinę socialinės apsaugos politiką, orientuotą į vaikų priežiūrą ir paramą šeimai, įgyvendinant lyčių aspekto integravimo programas, taip pat taikant priemones, kuriomis skatinamas savanoriškas moterų ir vyrų įsidarbinimą į netradicines darbo vietas, ypatingą dėmesį skiriant sektoriams, kuriuose tradiciškai dominuoja vyrai;

83.  atkreipia dėmesį, kad kova su diskriminacija susijusi ne tik su žmogaus teisių aspektu, bet ir grindžiama ekonominiais motyvais; ragina valstybes nares imtis būtinų veiksmų siekiant kuo greičiau sudaryti susitarimą ir priimti pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas; ragina Komisiją toliau teikti paramą tam, kad būtų įveiktos techninio pobūdžio kliūtys Taryboje ir kad būtų pasiektas toks susitarimas, nes tvirta ES kovos su diskriminacija politika sustiprins strategiją „Europa 2020“;

84.  toliau mano, kad norint kintančioje ekonominėje erdvėje išsaugoti moterų darbuotojų kvalifikaciją ir įgūdžius ir padėti norinčioms grįžti į darbą, būtina į darbdavių organizuojamą kvalifikacijos kėlimo veiklą įtraukti ir vaiko priežiūros atostogų išėjusius darbuotojus;

85.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimo priemones ir investuoti į moterų dalyvavimą darbo rinkoje propaguojant įvairovės valdymą, profesine moterų veiklą ir steigiant naujo pobūdžio darbo vietas su lankstesnėmis darbo sąlygomis;

86.  pabrėžia, kad naujos darbo vietos turi būti kuriamos remiantis naujomis darbo organizavimo formomis, kuriomis sudaroma galimybė vaikų turintiems darbuotojams pasirinkti alternatyvų darbo grafiką, mažesnį darbo valandų skaičių arba nuotolinį darbą;

87.  pažymi, kad moterų darbo lygį galima pakelti ne tik didinant darbo vietų skaičių sveikatos apsaugos ir socialinio darbo sektoriuose, bet ir krašto gynybos sektoriuje, logistikos sektoriuje (įskaitant transportą), verslo paslaugų sektoriuje, pavyzdžiui, draudimo ir konsultavimo sektoriuose, ekologijos sektoriuje, taip pat kuriant tvarias darbo vietas;

88.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares remti ir kurti specialias programas, skirtas moterims įdarbinti techninėse srityse, teikiant finansinę paramą universitetuose studijuojančioms jaunuolėms, sekant gerąja kai kurių valstybių narių patirtimi – pavyzdžiui, Austrijoje sukurta programa „Excellentia“, kurią įgyvendinant padvigubėjo mokslo ir technologijų srities dėstytojų universitetuose ir buvo sukurti moterų vadovaujami aukščiausios kokybės mokslinių tyrimų centrai;

89.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti privatųjį ir viešąjį sektorių imtis visų įmanomų bei būtinų veiksmų ir panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus bei didelę nelygybę įsidarbinimo, darbo užmokesčio, karjeros, dalyvavimo ir valdymo srityse, siekiant pagerinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu renkant geresnius statistinius duomenis užtikrinti skaidrumą ir tinkamai apibrėžti sąvoką „lygiavertis darbas“; palankiai vertina Komisijos raginimus peržiūrėti pensijų sistemą tiems, kurie pensijų kaupimo įmokas mokėjo su pertraukomis, nes tam tikrais laikotarpiais jie neturėjo darbo, sirgo ar ką nors globojo, o tai daugiausia yra moterys.

Darbo vietų kokybės ir darbo sąlygų gerinimas

90.  mano, kad įgyvendinant visiško užimtumo tikslą reikia papildomai dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti visų darbuotojų darbo kokybę, darbo ir gyvenimo sąlygas, įskaitant sveikatą ir saugą darbe ir lyčių lygybę;

91.  mano, kad darbo kokybę, kuri yra plati sąvoka, reikia skatinti ir darbo santykių, ir paties darbo aspektais; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų peržiūrėta ES darbo kokybės apibrėžtis ir bendrieji rodikliai siekiant, kad jie būtų veiksmingesni vertinant šią valstybių narių politiką ir numatant jos gaires; mano, kad socialinis dialogas vaidina svarbų vaidmenį skatinant deramą darbą ir kokybišką užimtumą, todėl ragina ES lygmens pramonės santykių srities pagrindines suinteresuotąsias šalis imtis veiksmų, kad būtų sukurtas bendras Europos požiūris šioje srityje ir aktyviai dalyvauti peržiūrint darbo kokybės apibrėžtį ir rodiklius;

92.  mano, kad darbo vietų, ypač susijusių su urbanistinės aplinkos ir informacinių technologijų sritimis, prieinamumas yra esminė žmonių su negalia darbo sąlyga ir ypač svarbi jų profesinio integravimo prielaida;

93.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą peržiūrėti sveikatos ir saugos teisės aktus ir įspėja, kad nesaugi darbo aplinka, nuolatinis perėjimas iš vieno darbo į kitą ir didėjantis stresas gali turėti neigiamo poveikio darbuotojų fizinei ir psichinei sveikatai; ragina Komisiją spręsti nepakankamo su darbu susijusių pavojų ir susirgimų pripažinimo problemą;

94.  pabrėžia, kad svarbu įtraukti suinteresuotų subjektų pastangas, skirtas darbo kokybei gerinti, ir taikyti atitinkamas politikos priemones, įskaitant teisės aktus, politikos koordinavimą, keitimąsi gerąja praktika ir autonominius susitarimus su socialiniais partneriais;

95.  laikosi nuomonės, kad didelis ir vis augantis profesinių ligų, ypač raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, susirgimų skaičius turi didelės įtakos darbo vietų kokybei, todėl, jei siekiama užtikrinti tvarų visuomenės senėjimą, turi būti dedama daugiau pastangų jų plitimui sumažinti;

96.  mano, kad darbuotojų teisės, socialinių partnerių, t.y., darbuotojų ir darbdavių, dialogas ir tinkama socialinė apsauga, kuria užkertamas kelias dirbančių asmenų skurdui, turėtų tapti darbo vietos kokybės, taigi ir darbo kokybės koncepcijos branduoliu;

97.  skatina Komisiją užbaigti savo parengiamąją teisėkūros veiklą ir pateikti teisėkūros pasiūlymus, nurodytus darbotvarkėje, visiškai atsižvelgiant į savo ekonominio ir socialinio poveikio vertinimą ir socialinių partnerių savarankiškumą; džiaugiasi, kad Komisija, atsižvelgdama į aplinkybes, planuoja patikrinti teisės aktų, susijusių su darbo kokybe ir darbo sąlygomis, veiksmingumą;

98.  pabrėžia, kad užsibrėžti užimtumo politikos tikslai ir būdai jiems pasiekti turėtų būti stebimi ir derinami su tikslais ir būdais kitose svarbiose srityse, pvz., visuomenės finansų sektoriuje ir susijusiose inovacijų politikos srityse;

o
o   o

99.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 116.
(2) OL L 308, 2010 11 24, p. 46.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0262.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0263.
(5) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 6.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0455.
(7) Komisijos pranešimas spaudai IP/10/1673.
(8) CEDEFOP leidinys, ISBN 978-92-896-0536-6.
(9) OL L 23, 2010 1 27, p. 35.
(10) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 23.

Teisinė informacija - Privatumo politika