2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 54 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (nauja redakcija) (COM(2011)0029 – C7-0037/2011 – 2011/0011(COD))

P7_TA(2011)0477 A7-0348/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0029),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 50 straipsnio 2 dalies g punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0037/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį bei į 50 straipsnio 1 dalį ir į 2 dalies g punktą,

–  atsižvelgdamas į 2011 kovo 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7–0348/2011),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme nepateikiama jokių esminių pakeitimų, išskyrus pakeitimus, kurie šiame pasiūlyme aiškiai nurodomi kaip tokie, ir kadangi kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų kodifikavimą ir minėtus pakeitimus, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus teisės aktus nekeičiant jų esmės;

1.  priima toliau pateiktą poziciją per pirmąjį svarstymą, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją vėl į jį kreiptis, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą arba jį pakeisti kitu tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. lapkričio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/.../ES dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 54 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, akcines bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (nauja redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2012/30/ES.)

(1) OL C 132, 2011 5 3, p. 113. (2) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. protokolo, išskyrus jo 10 ir 11 straipsnius, projekto (08663/2011 – C7-0142/2011 – 2003/0132A(NLE))

P7_TA(2011)0478 A7-0356/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (08663/2011),

–  atsižvelgdamas į 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. protokolą (08663/2011),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą pritarti, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 8 dalies pirmą pastraipą (C7-0142/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją ir į Teisės reikalų komiteto nuomonę (A7-0356/2011),

1.  pritaria protokolo pasirašymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Tarptautinei jūrų organizacijai.

2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. protokolo, kiek tai susiję su jo 10 ir 11 straipsniais, projekto (08663/2011 – C7-0143/2011 – 2003/0132B(NLE))

P7_TA(2011)0479 A7-0341/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (08663/2011),

–  atsižvelgdamas į 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. protokolą (08663/2011),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą pritarti, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 1 dalį, 81 straipsnio 2 dalies a ir c punktus, kartu su 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktu, ir pagal 218 straipsnio 8 dalies pirmą pastraipą (C7–0143/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją (A7–0341/2011),

1.  pritaria protokolo pasirašymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Tarptautinei jūrų organizacijai.

2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių aviacijos susitarimo sudarymo projekto (09189/2011 – C7-0122/2011 – 2010/0180(NLE))

P7_TA(2011)0480 A7-0347/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimo projektą (09189/2011),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą dėl susisiekimo oru (14366/2010),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą duoti pritarimą, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 8 dalies pirmą pastraipą (C7–0122/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A7–0347/2011),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Jordanijos Hašimitų Karalystės parlamentams ir vyriausybėms.

2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Gruzijos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo sudarymo projekto (09185/2011 – C7-0124/2011 – 2010/0186(NLE))

P7_TA(2011)0481 A7-0344/2011

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimo projektą (09185/2011),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Gruzijos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo projektą (14370/2010),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 8 dalies pirmą pastraipą (C7-0124/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A7-0344/2011),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Gruzijos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo laikinai sustabdomas autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas tam tikriems į Kanarų salas importuojamiems pramonės produktams (COM(2011)0259 – C7-0146/2011 – 2011/0111(CNS))

P7_TA(2011)0482 A7-0357/2011

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2011)0259),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0146/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir į 46 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7-0357/2011),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl netiesioginiais veiksmais vykdytinos specialiosios programos, kuria įgyvendinama 2012–2013 m. Europos atominės energijos bendrijos branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo veiklos bendroji programa (COM(2011)0073 – C7-0075/2011 – 2011/0043(NLE))

P7_TA(2011)0483 A7-0358/2011

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2011)0073),

–  atsižvelgdamas į Euratomo sutarties 7 straipsnį, pagal kurį Komisija konsultavosi su Parlamentu (C7–0075/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7–0358/2011),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį ir Euratomo sutarties 106a straipsnį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 a konstatuojamoji dalis (nauja) (3a) 2012–2013 m. bendrosios programos struktūra ir įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas paprastumo, stabilumo, skaidrumo, teisinio aiškumo, nuoseklumo, kompetencijos ir pasitikėjimo principais pagal Europos Parlamento rekomendacijas, pateiktas jo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo1. 1Priimti tekstai, P7_TA(2010)0401. Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl sprendimo 8 konstatuojamoji dalis (8)  Siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui, reikėtų imtis tinkamų – t. y. proporcingų Sąjungos finansiniams interesams – priemonių, skirtų ir suteiktos finansinės paramos, ir tų lėšų panaudojimo veiksmingumui vertinti. Pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos7, 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų8 ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų9 taip pat reikėtų imtis reikiamų priemonių siekiant susigrąžinti prarastas, neteisėtai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas. (8)  Siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui, reikėtų imtis tinkamų – t. y. proporcingų Sąjungos finansiniams interesams – priemonių, skirtų ir suteiktos finansinės paramos, ir tų lėšų panaudojimo veiksmingumui vertinti. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sutartinėms sąlygoms, kuriomis būtų sumažinama neįvykdymo rizika ir laipsniškas rizikos bei išlaidų perskirstymas, kurti. Pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos7, 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų8 ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų9 taip pat reikėtų imtis reikiamų priemonių siekiant susigrąžinti prarastas, neteisėtai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas. Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl sprendimo 2 straipsnio 1 dalies a punktas a) branduolių sintezės energijos mokslinių tyrimų (įskaitant ITER), a) branduolių sintezės energijos mokslinių tyrimų (įskaitant daugiausiai ITER), Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 straipsnio 2 dalis 2.  Darbo programoje atsižvelgiama į atitinkamą valstybių narių, asocijuotųjų valstybių, taip pat Europos ir tarptautinių organizacijų vykdomą mokslinių tyrimų veiklą. Prireikus darbo programa atnaujinama. 2.  Darbo programoje atsižvelgiama į atitinkamą valstybių narių, asocijuotųjų valstybių, taip pat Europos ir tarptautinių organizacijų bei pramonės vykdomą mokslinių tyrimų veiklą. Prireikus darbo programa atnaujinama. Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 straipsnio 3 dalis 3.  Darbo programoje nustatomi pagal finansavimo planus pateiktų paraiškų vykdyti netiesioginius veiksmus vertinimo ir projektų atrankos kriterijai. Taikomi kompetencijos, poveikio ir įgyvendinimo kriterijai. Darbo programoje gali būti tiksliau apibrėžti ar papildyti papildomi reikalavimai, svertiniai koeficientai ir reikalaujamas balų skaičius. 3.  Darbo programoje nustatomi pagal finansavimo planus pateiktų paraiškų vykdyti netiesioginius veiksmus vertinimo ir projektų atrankos kriterijai. Taikomi kompetencijos, poveikio ir įgyvendinimo kriterijai. Darbo programoje gali būti tiksliau apibrėžti ar papildyti aiškiai pagrįsti papildomi reikalavimai, svertiniai koeficientai ir reikalaujamas balų skaičius. Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl sprendimo 7 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Komiteto, nurodyto 2 dalyje, sudėtis bet kokiu atveju turi būti tokia, kad būtų užtikrinama pagrįsta vyrų ir moterų, taip pat valstybių narių, vykdančių mokslinius tyrimus ir mokymus branduolinėje srityje, pusiausvyra. Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo I dalies I.A skirsnio 1 punkto trečia pastraipa Su ITER statyba susijusi pagalbinė mokslinių tyrimų ir plėtros veikla bus vykdoma branduolių sintezės asociacijose ir Europos įmonėse. Ši veikla apims sudedamųjų dalių ir sistemų kūrimą ir bandymą. Su ITER statyba susijusi pagalbinė mokslinių tyrimų ir plėtros veikla bus vykdoma branduolių sintezės asociacijose ir Europos įmonėse. Ši veikla apims sudedamųjų dalių ir patikimų sistemų kūrimą, bandymą, patvirtinimą ir patikimumo tikrinimą. Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo I dalies I.A skirsnio 2 punkto antra a įtrauka (nauja) – naujo gretutinio eksperimento, kuris gali papildyti ITER eksperimentus, siekiant užtikrinti, kad būtų reikiamų įrenginių ir kartu apribojant riziką ir veiklos išlaidas, ir kuris taip pat gali apimti DEMO technologijų pagrindinių aspektų tyrimą, planavimas pagal 8-ąją bendrąją programą; Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo I dalies I.A skirsnio 4 punkto trečia įtrauka – elektros energijos gamybos naudojant branduolių sintezę sociologinių ir ekonominių aspektų tyrimai, taip pat veiksmai, kuriais didinamas visuomenės informuotumas branduolių sintezės klausimais ir gerinamas šios srities supratimas. – elektros energijos gamybos naudojant branduolių sintezę sociologinių ir ekonominių aspektų tyrimai, taip pat veiksmai, kuriais didinamas visuomenės informuotumas branduolių sintezės klausimais ir gerinamas šios srities supratimas. Ypatingas dėmesys bus skiriamas siekiant užtikrinti, kad visuomenei būtų teikiama teisinga informacija, be to, siekiant informavimo ir didesnio programos veiksmingumo tikslų, bus naudojami specialūs veiksmai. Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo I dalies I.A skirsnio 6 punktas Tarptautiniu mastu, kurį užtikrina ITER organizacija, Europoje įgyvendinus ITER projektą, bus sukurta dar viena nauja aiškaus europinio matmens mokslinių tyrimų infrastruktūra. Tarptautiniu mastu, kurį užtikrina ITER organizacija, Europoje įgyvendinus ITER projektą, bus sukurta dar viena nauja aiškaus europinio matmens mokslinių tyrimų infrastruktūra ir pagal papildomą Europos programą bus sukurta ITER eksperimentui remti skirta nauja mokslinių tyrimų infrastruktūra. Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo I dalies I.B skirsnio įžanginė dalis Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad branduolių dalijimasis būtų vykdomas ir spinduliuotė pramonėje ir medicinoje būtų naudojama visų pirma saugiau, veiksmingiau, labiau tausojant išteklius ir ekonomiškai efektyviau. Su branduolių dalijimusi ir radiacine sauga susijusių netiesioginių veiksmų bus imamasi toliau išsamiau apibūdintose penkiose pagrindinėse veiklos srityse. Ši veikla svarbiais ryšiais susijusi su moksliniais tyrimais, vykdomais pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1982/2006/EB priimtą Sąjungos septintąją bendrąją programą, ypač energetikos, Europos standartų, švietimo ir mokymo, aplinkos apsaugos, sveikatos, medžiagų mokslo, valdymo, bendros infrastruktūros, saugumo ir saugos kultūros srityse. Vykdant veiklą daugelyje veiklos sričių, visų pirma pažangių branduolinių sistemų, kurios tyrinėjamos IV kartos tarptautiniame forume, srityje, tarptautinis bendradarbiavimas bus itin svarbus. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad branduolių dalijimasis būtų vykdomas ir spinduliuotė pramonėje ir medicinoje būtų naudojama visų pirma saugiau, veiksmingiau, labiau tausojant išteklius ir ekonomiškai efektyviau. Su branduolių dalijimusi ir radiacine sauga susijusių netiesioginių veiksmų bus imamasi toliau išsamiau apibūdintose penkiose pagrindinėse veiklos srityse. Ši veikla svarbiais ryšiais susijusi su moksliniais tyrimais, vykdomais pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1982/2006/EB priimtą Sąjungos septintąją bendrąją programą, ypač energetikos, Europos standartų, švietimo ir mokymo, aplinkos apsaugos, sveikatos, medžiagų mokslo, valdymo, bendros infrastruktūros, saugumo ir saugos kultūros srityse, taip pat su 2008 m. kovo mėn. Tarybos priimtame strateginiame energetikos technologijų plane pateiktais pasiūlymais dėl branduolių dalijimosi. Vykdant veiklą daugelyje veiklos sričių, visų pirma pažangių branduolinių sistemų, kurios tyrinėjamos IV kartos tarptautiniame forume, srityje, tarptautinis bendradarbiavimas bus itin svarbus. Dabartinės Europoje veikiančių atominių elektrinių kartos tipinės konstrukcijos eksploatavimo trukmės laikas – 40 metų, taip pat numatomi galimi papildomi eksploatavimo trukmės pratęsimai. Siekiamas III kartos ir ateities požiūriu saugios IV kartos elektrinių eksploatavimo laikas – 60 metų ar ilgesnis, be to, mažesnės su senėjimu susijusios veiklos ir techninės priežiūros sąnaudos. Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo I dalies I.B skirsnio įžanginės dalies pirma a pastraipa (nauja) Akivaizdžiai būtina sustiprinti bendradarbiavimą su TATENA visiems branduoliniams įrenginiams ir branduolinei veiklai taikomų saugos standartų klausimais. Šiuos standartus turėtų plačiai taikyti projektuotojai, gamintojai, elektros energijos gamybos vykdytojai, medicina, pramonė, mokslo ir švietimo sistema. Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo I dalies I.B skirsnio 1 punkto pavadinimas 1.   Geologinis atliekų laidojimas 1.  Visas atliekų saugojimas, įskaitant geologinį laidojimą Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo I dalies I.B skirsnio 1 punkto pirma pastraipa Vykdant į įgyvendinimą nukreiptus mokslinius tyrimus, sukurti tvirtą mokslinį ir techninį pagrindą, kad būtų galima demonstruoti panaudoto kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo geologinėse terpėse technologijas ir saugos aspektus, taip pat padėti plėtoti bendrą Europos požiūrį į pagrindinius klausimus, susijusius su atliekų tvarkymu ir šalinimu. Vykdant į įgyvendinimą nukreiptus mokslinius tyrimus, sukurti tvirtą mokslinį ir techninį pagrindą, kad būtų galima demonstruoti panaudoto kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų, įskaitant ilgaamžes atliekas, gautas išmontavus civilinius branduolinės elektros energijos ir radioaktyviųjų izotopų įrenginius, naudojamus medicinos, pramonės, žemės ūkio, mokslinių tyrimų ir švietimo veikloje, laidojimo geologinėse terpėse technologijas ir saugos aspektus, taip pat padėti plėtoti bendrą Europos požiūrį į pagrindinius klausimus, susijusius su atliekų tvarkymu ir šalinimu. Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo I dalies I.B skirsnio 1 punkto antra pastraipa Geologinis atliekų laidojimas. Radioaktyviųjų atliekų kapinynų inžineriniai tyrimai ir projektų demonstravimas, uolienų, kuriose laidojamos atliekos, apibūdinimas in situ (bendrose ir su konkrečia teritorija susijusiose požeminėse mokslinių tyrimų laboratorijose), radioaktyviųjų atliekų kapinynų aplinkos pažinimas, artimajame (atliekų pavidalas ir dirbtiniai barjerai) ir tolimajame (pamatinės uolienos ir patekimo į biosferą būdai) lauke vykstančių atitinkamų procesų tyrimai, patikimų veiksmingumo ir saugos vertinimo metodų kūrimas, valdymo ir su visuomenės pritarimu susijusių socialinių klausimų nagrinėjimas. Geologinis atliekų laidojimas. Radioaktyviųjų atliekų kapinynų inžineriniai tyrimai ir projektų demonstravimas, uolienų, kuriose laidojamos atliekos, apibūdinimas in situ (bendrose ir su konkrečia teritorija susijusiose požeminėse mokslinių tyrimų laboratorijose), radioaktyviųjų atliekų kapinynų aplinkos pažinimas, artimajame (atliekų pavidalas ir dirbtiniai barjerai) ir tolimajame (pamatinės uolienos ir patekimo į biosferą būdai) lauke vykstančių atitinkamų procesų tyrimai, patikimų veiksmingumo ir saugos vertinimo metodų kūrimas, valdymo ir su visuomenės pritarimu susijusių socialinių klausimų nagrinėjimas. Siekiant užtikrinti veiksmingesnį radioaktyviųjų medžiagų saugojimą nenumatytų įvykių atveju, būtina įdiegti patikimas sistemas, kurios toliau teiktų paslaugas veikdamos žemesniu lygiu. Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo I dalies I.B skirsnio 2 punkto antra pastraipa Branduolinių įrenginių sauga. Esamų ir būsimų branduolinių įrenginių eksploatavimo sauga, ypač jėgainių eksploatavimo trukmės vertinimas ir valdymas, saugos kultūra (siekiant kuo labiau sumažinti žmogiškųjų ir organizacinių klaidų riziką), pažangios saugos vertinimo metodikos, skaitmeninio modeliavimo priemonės, matavimo aparatūra ir kontrolė, didelių avarijų prevencija ir jų padarinių švelninimas, taip pat susijusi veikla, kuria siekiama optimizuoti žinių valdymą ir išlaikyti kompetenciją. Branduolinių įrenginių sauga. Esamų ir būsimų branduolinių įrenginių eksploatavimo sauga, visų pirma atsižvelgiant į mokslinių tyrimų išvadas dėl avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje, ypač jėgainių eksploatavimo trukmės vertinimas ir valdymas, saugos kultūra (siekiant kuo labiau sumažinti žmogiškųjų ir organizacinių klaidų riziką), pažangios saugos vertinimo metodikos, skaitmeninio modeliavimo priemonės, matavimo aparatūra ir kontrolė, didelių avarijų prevencija ir jų padarinių švelninimas, taip pat susijusi veikla, kuria siekiama optimizuoti žinių valdymą ir išlaikyti kompetenciją. Papildoma veikla, vykdytina atsižvelgiant į avariją Fukušimos atominėje elektrinėje, turėtų apimti padidintą seisminį atsparumą, naują projektuojant nenumatytų avarijų apibrėžtį, įprastų avarijų priežasčių analizę, geresnį nenumatytų atvejų valdymą, būdą išvengti vandenilio, susidarančio dėl karšto metalo ir garų reakcijų, susikaupimo, vandenilio rekombinacijos, padidėjusį dujų slėgį atlaikyti galinčių filtrų ar skruberių sistemų kūrimą. Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo I dalies I.B skirsnio 2 punkto trečia pastraipa Pažangios branduolinės sistemos. Esamų sistemų ir kuro našumo didinimas ir pažangių reaktorių sistemų tyrimas siekiant įvertinti jų galimybes, apsaugos nuo branduolinių medžiagų platinimo lygį ir poveikį ilgalaikiam tvarumui, įskaitant fundamentinių ir pagrindinių kompleksinių mokslinių tyrimų veiklą (tokią kaip medžiagų mokslas), taip pat kuro ciklo, novatoriškų kuro rūšių ir atliekų tvarkymo aspektų, įskaitant skaidymą ir virsmą, taip pat našesnio daliųjų medžiagų naudojimo esamuose reaktoriuose tyrimas. Pažangios branduolinės sistemos. Esamų sistemų ir kuro našumo didinimas ir pažangių reaktorių sistemų tyrimas siekiant įvertinti jų galimybes, apsaugos nuo branduolinių medžiagų platinimo lygį ir poveikį ilgalaikiam tvarumui, įskaitant fundamentinių ir pagrindinių kompleksinių mokslinių tyrimų veiklą (tokią kaip medžiagų mokslas), taip pat kuro ciklo, novatoriškų kuro rūšių ir atliekų tvarkymo aspektų, įskaitant skaidymą ir virsmą, taip pat našesnio daliųjų medžiagų naudojimo esamuose reaktoriuose tyrimas. Pirmiau minėta veikla turėtų būti skirta 2010 m. lapkričio mėn. Belgijos pirmininkavimo Tarybai metu vykusioje konferencijoje dėl strateginio energetikos technologijų plano pradėtai Europos pramonės iniciatyvai tvaraus branduolių dalijimosi srityje (angl. ESNII), įskaitant pagrindinių mokslinių tyrimų parodomųjų įrenginių ASTRID, ALLEGRO, ALFRED ir MYRRHA kūrimą, remti.

2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl nemokumo bylų remiantis ES įmonių teisės nuostatomis (2011/2006(INI))

P7_TA(2011)0484 A7-0355/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų(1) (Bankroto reglamentas),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. gegužės 2 d.(2), 2009 m. rugsėjo 10 d.(3) ir 2010 m. sausio 21 d.(4) sprendimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 42 ir 48 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A7–0355/2011),

A.  kadangi nemokumą reglamentuojančių nacionalinių įstatymų skirtumai lemia konkurencinius pranašumus arba nepalankią konkurencinę padėtį ir sunkumus įmonėms, vykdančioms veiklą keliose valstybėse, ir gali trukdyti sėkmingai restruktūrizuoti nemokias įmones; kadangi šie neatitikimai sudaro sąlygas palankesnės teisinės padėties ieškojimui (angl. forum-shopping); kadangi vidaus rinkai būtų naudinga, jei visoms įmonėms būtų sudarytos vienodos sąlygos;

B.  kadangi reikia imtis priemonių siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui palankios teisinės padėties ieškojimu ir bet kokiam šio reiškinio plitimui, ir turėtų būti vengiama kelių vienu metu vykstančių teismo procesų dėl pagrindinių bylų;

C.  kadangi, net jei neįmanoma sukurti materialinės nemokumo teisės aktų rinkinio ES lygmeniu, esama tam tikrų nemokumo teisės sričių, kuriose verta ir įmanoma derinti teisės aktus;

D.  kadangi valstybės narės palaipsniui derina nacionalinius nemokumo įstatymus;

E.  kadangi 2000 m. buvo priimtas Bankroto reglamentas, kuris galioja jau daugiau kaip devynerius metus; kadangi Komisija turėtų pateikti šio reglamento taikymo ataskaitą ne vėliau kaip iki 2012 m. birželio 1 d.;

F.  kadangi Bankroto reglamentas buvo priimtas po labai ilgų derybų, kurios baigėsi tuo, kad daug opių klausimų buvo neįtraukta ir kad jame pateikta kai kurių klausimų traktuotė reglamento priėmimo metu jau buvo pasenusi;

G.  kadangi nuo to laiko, kai įsigaliojo Bankroto reglamentas, įvyko daug pasikeitimų, į ES įstojo 12 naujų valstybių narių ir labai paplito įmonių grupių reiškinys;

H.  kadangi nemokumas yra nenaudingas ne tik konkrečioms įmonėms, bet ir valstybių narių ekonomikai, taigi turėtume siekti kiekvieną ūkio subjektą, mokesčių mokėtoją bei darbdavį apsaugoti nuo nemokumo pasekmių;

I.  kadangi šiuo metu nemokumo bylų atžvilgiu vyrauja požiūris, kad įmones reikia sanuoti, užuot jas likvidavus;

J.  kadangi nemokumo teisė turėtų tapti įmonių sanavimo ES lygmeniu priemone; kadangi toks sanavimas, kai tik jis įmanomas, yra naudingas įsiskolinusiai įmonei, kreditoriams ir darbuotojams;

K.  kadangi nemokumo bylos neturėtų tapti nesąžiningu kreditoriaus, vengiančio pareikšti įprastą ieškinį dėl skolos išieškojimo, įrankiu ir kadangi būtina numatyti tinkamas procedūrines apsaugos priemones;

L.  kadangi turėtų būti nustatytas laikino įmonių nemokumo atvejams labiau pritaikytas teisinis pagrindas;

M.  kadangi 2010 m. kovo 3 d. komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020), Komisija, nurodydama XXI amžiaus bendrosios rinkos sukūrimo trūkstamas grandis ir kliūtis, teigė, kad: „būtina sudaryti geresnes sąlygas MVĮ patekti į bendrąją rinką. Verslumą būtina skatinti konkrečiomis politikos iniciatyvomis, taip pat paprastinant bendrovių teisę (bankroto procedūros, privačių bendrovių įstatai ir kt.), ir iniciatyvomis, pagal kurias bankrutavę verslininkai galėtų iš naujo pradėti verslą“;

N.  kadangi nemokumo teisės aktuose taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės, pagal kurias įmonė būtų likviduojama mažiausiai nuostolingu ir palankiausiu visiems dalyviams būdu, kai nustatoma, kad įmonės sanavimas gali nepavykti arba jau nepavyko;

O.  kadangi kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atlikta įmonės nemokumo priežasčių analizė, t. y. turi būti nustatyta, ar įmonės finansiniai sunkumai yra tik laikinojo pobūdžio, ar įmonė yra visiškai nemoki; kadangi svarbiausia nustatyti visą skolininko turimą turtą ir jo įsipareigojimus tam, kad būtų įmanoma įvertinti skolininko mokumą ar nemokumą;

P.  kadangi įmonių grupės yra įprastas reiškinys, bet jų nemokumo klausimas dar nebuvo nagrinėtas Sąjungos lygmeniu; kadangi tikėtina, jog bankrutavus įmonių grupei bus iškelta daugybė atskirų nemokumo bylų pagal skirtingą jurisdikciją, atsižvelgiant į kiekvieną nemokią grupės narę; kadangi mažai tikėtina, kad visa grupė bus pertvarkyta, nebent šių bylų nagrinėjimas būtų derinamas, ir gali tekti ją skaidyti į atskiras dalis, o tai atneštų nuostolių kreditoriams, akcininkams ir darbuotojams;

Q.  kadangi, kai nemokiomis tampa įmonių grupės, jų sanavimą šiuo metu ES yra sunku įgyvendinti dėl skirtingų taisyklių valstybėse narėse ir dėl to rizikuojama prarasti tūkstančius darbo vietų;

R.  kadangi susiejus nacionalinių nemokumo registrų tinklus ir sukūrus visiems prieinamą ir išsamią ES nemokumo bylų duomenų bazę, kreditoriai, akcininkai, darbuotojai ir teismai galėtų sužinoti, ar nemokumo bylos buvo pradėtos kitose valstybėse narėse ir kokie yra reikalavimų pateikimo terminai ir išsami informacija; kadangi taip būtų skatinamas veiksmingas administravimas ir didinamas skaidrumas tuo pačiu metu užtikrinant duomenų apsaugą;

S.  kadangi tarpvalstybiniai planai nenumatytiems atvejams (angl. living wills) finansų įstaigų atveju turėtų būti teisiškai privalomi vykdyti ir į juos turėtų atsižvelgti visos sistemiškai svarbios korporacijos, net jei jos ir nėra finansų įstaigos, o tai būtų svarbus žingsnis įgyvendinant tinkamą tarpvalstybinę nemokumo sistemą;

T.  kadangi nuostatomis dėl nemokumo procedūrų turi būti leidžiama nustatyti specialią gyvybingų darinių, teikiančių pagrindines paslaugas, pvz., mokėjimų sistemų ir kitų mechanizmų, nustatytų planuose nenumatytiems atvejams, atskyrimo tvarką, taip pat kadangi valstybėms narėms derėtų užtikrinti ir tai, jog jų nemokumo teisės aktuose būtų atitinkamos nuostatos, kuriomis ES lygmeniu būtų leidžiama taikyti specialią nemokių tarpvalstybinių konglomeratų suskaidymo į gyvybingus darinius tvarką;

U.  kadangi vykdant nemokumo procedūras turėtų būti atsižvelgiama į turto judėjimą grupių viduje siekiant užtikrinti, kad prireikus turtą būtų galima susigrąžinti ir iš kitos šalies, kad būtų pasiektas teisingas rezultatas;

V.  kadangi kai kurių investicinių bendrovių, ypač draudimo įmonių, negalima likviduoti iš karto ir joms reikalingas toks rezultatas, kai laikui bėgant pasiekiamas teisingas turto paskirstymas; kadangi nereikėtų užkirsti kelio įmonės veiklos perkėlimui, portfelio likvidavimui (angl. run off) ar veiklos tęsimui ir šiems sprendimams būtų galima teikti prioritetą;

W.  kadangi sprendimas į nemokumo procedūrą įtraukti visas grupes, o ne pavienius juridinius asmenis turėtų būti orientuotas į rezultatus ir jį priimant derėtų atsižvelgti į visus nenumatytus padarinius, kaip antai kitų likvidavimo priemonių įgyvendinimas arba poveikis garantijų sistemoms, kurios grupėje taikomos daugybinėms produktų kategorijoms;

X.  kadangi tam derėtų apsvarstyti suderintų tarpvalstybinių konglomeratų gelbėjimo privačiomis lėšomis (angl. bail in) procedūrų apibrėžtį ir standartus, įskaitant skolos pavertimo akcijomis sandorius;

Y.  kadangi, nors darbo teisė priklauso valstybių narių atsakomybės sričiai, nemokumo teisė gali daryti poveikį darbo teisei ir kadangi atsižvelgiant į vis didėjančią globalizaciją ir ekonominę krizę nemokumo klausimas turi būti svarstomas atsižvelgiant į darbo teisės nuostatas, nes valstybėje narėje galiojančios skirtingos užimtumo ir darbuotojo apibrėžtys nemokumo atveju neturėtų kelti grėsmės darbuotojų teisėms; kadangi, vis dėlto, bet kokios diskusijos specifiniu nemokumo klausimu neturėtų automatiškai būti priežastis reguliuoti darbo teisę ES lygmeniu;

Z.  kadangi 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/94/EB dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam(5) tikslas – užtikrinti darbuotojams minimalią apsaugą nemokumo atveju ir kartu išsaugoti pakankamą valstybių narių lankstumą; kadangi valstybėse narėse ši direktyva įgyvendinama nevienodai ir šie skirtumai turėtų būti apsvarstyti;

AA.  kadangi į Direktyvos 2008/94/EB taikymo sritį įtraukti ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, pagal terminuotą darbo sutartį dirbantys darbuotojai ir laikinus darbo santykius užmezgę darbuotojai; kadangi didesnė apsauga nemokumo atveju turėtų būti užtikrinta ir tiems darbuotojams, kurie dirba pagal nestandartines sutartis;

AB.  kadangi šiuo metu netaikoma suderinta kreditorių reitingavimo tvarka ir dėl to sunkiau nuspėti teismo procesų rezultatus; kadangi, palyginti su kitų kreditorių reikalavimais, būtina teikti didesnį prioritetą darbuotojų reikalavimams;

AC.  kadangi Direktyvos 2008/94/EB taikymo sritis, ypač neįvykdytų reikalavimų samprata, pernelyg plačios, nes daugelis valstybių narių taiko siaurą atlyginimo apibrėžtį (pvz., ji neaprėpia išeitinės pašalpos, premijų, susitarimų dėl išlaidų apmokėjimo ir kt.), o tai gali reikšti, kad bus neįvykdyta nemažai reikalavimų;

AD.  kadangi apibrėžti, kas yra atlyginimas ir darbo užmokestis, priklauso valstybių narių kompetencijai, tačiau turi būti vadovaujamasi bendraisiais darbuotojų lygybės ir nediskriminavimo principais, taigi, siekiant išmokėti kompensaciją pagal Direktyvoje 2008/94/EB išdėstytus socialinius siekius ir nustatyti kompensacijos ribinę vertę, turėtų būti atsižvelgta į bet kurį minėtiesiems principams potencialiai prieštaraujantį nemokumo atvejį;

AE.  kadangi visoje ES darbo sutarčių pobūdis skirtingas ir valstybėse narėse vyrauja tokių sutarčių įvairovė, šiuo metu neįmanoma siekti Europos lygmeniu pateikti darbuotojo apibrėžtį;

AF.  kadangi turėtų būti kuo labiau vengiama išimčių iš Direktyvos 2008/94/EB taikymo srities;

AG.  kadangi teisėkūros veiksmai, kurių raginama imtis šioje rezoliucijoje, turėtų būti grindžiami išsamiais poveikio vertinimais, kaip prašo Parlamentas;

1.  prašo Komisijos, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 50 straipsniu, 81 straipsnio 2 dalimi arba 114 straipsniu pateikti vieną arba daugiau pasiūlymų dėl ES įmonių nemokumo teisinės bazės pagal išsamias rekomendacijas, išdėstytas šio pasiūlymo priede, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, šiuos pasiūlymus pagrindžiant išsamia visų galimų alternatyvų analize;

2.  patvirtina, kad rekomendacijos nepažeidžia pagrindinių teisių ir subsidiarumo principo;

3.  mano, kad galimos finansinės išlaidos, susijusios su prašomu pateikti pasiūlymu, turėtų būti padengtos naudojant atitinkamas biudžeto lėšas;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS.

IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

Rekomendacijos dėl konkrečių nemokumo ir įmonių teisės aspektų derinimo

1.1.  Rekomendacijos dėl tam tikrų nemokumo bylos iškėlimo aspektų derinimo

1.2.  Rekomendacijos dėl reikalavimų pateikimo tam tikrų aspektų derinimo

1.3.  Rekomendacija dėl ieškinių dėl panaikinimo aspektų derinimo

1.4.  Rekomendacija dėl likvidatorių kvalifikacijos ir darbo reikalavimų bendrųjų aspektų derinimo

1.5.  Rekomendacijos dėl restruktūrizavimo planų aspektų derinimo

Rekomendacijos dėl 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų persvarstymo

2.1.  Rekomendacijos dėl Bankroto reglamento taikymo srities

Europos Parlamentas mano, kad Bankroto reglamento taikymo sritis turėtų būti išplėsta ir apimti nemokumo bylas, kuriose skolininkas tebeturi turto arba atvejus, kai jau paskirtas preliminarus likvidatorius. Atitinkamai turėtų būti persvarstytas ir Bankroto reglamento A priedas.

2.2.  Rekomendacija dėl'pagrindinių turtinių interesų vietos' apibrėžties

Europos Parlamentas mano, jog į Bankroto reglamentą reikėtų įtraukti sąvokos „pagrindinių turtinių interesų vieta“ apibrėžtį, suformuluotą taip, kad būtų užkirstas kelias nesąžiningam palankesnės teisinės padėties ieškojimui. Europos Parlamentas siūlo įtraukti oficialią apibrėžtį, paremtą 13 konstatuojamosios dalies, kurioje kalbama apie objektyvią trečiųjų šalių galimybę nustatyti šią vietą, formuluote.

Europos Parlamentas mano, kad apibrėžtyje turėtų būti atsižvelgta į tokius aspektus, kaip galimybė iš išorės nustatyti, kaip iš tikrųjų vykdomos verslo operacijos, taip pat turto laikymo vieta, veiklos ar gamybos centras, darbuotojų darbo vieta ir t. t.

2.3.  Rekomendacija dėl „įmonės“ apibrėžties, taikomos šalutinėms byloms

Europos Parlamentas mano, kad į Bankroto reglamentą turėtų būti įtraukta „įmonės“ – bet kurios veiklos vietos, kurioje skolininkas vykdo nuolatinę ūkinę veiklą, naudodamasis žmogiškaisiais ir daiktiniais ištekliais bei paslaugomis – apibrėžtis.

2.4.  Rekomendacija dėl teismų bendradarbiavimo

Europos Parlamentas mano, kad Bankroto reglamento 32 straipsnyje turėtų būti numatyta aiški informacijos perdavimo ir bendradarbiavimo prievolė, taikoma ne tik likvidatoriams, bet ir teismams.

Tuo atveju, kai iškeliama pagrindinė ir šalutinė nemokumo byla, šių bylų nagrinėjimo terminai turėtų būti suderinti ir sutrumpinti.

2.5.  Rekomendacijos dėl tam tikrų ieškinių dėl panaikinimo aspektų

Europos Parlamentas mano, kad Bankroto reglamento 13 straipsnis turėtų būti persvarstytas taip, kad juo nebūtų skatinama kelti tarpvalstybinius ieškinius dėl panaikinimo ir kad jis padėtų užkirsti kelią ieškinių dėl panaikinimo laimėjimui pasitelkus taikytinos teisės pasirinkimo straipsnius.

Bet kuriuo atveju, persvarstant ieškinių dėl panaikinimo taisykles, reikėtų atsižvelgti į tai, kad sėkmingai veikiantys nemokios kontroliuojančios įmonės filialai neturėtų būti padaryti nemokiais dėl ieškinių dėl panaikinimo, užuot juos pardavus kaip veikiančias pelningas įmones atsižvelgiant į kreditorių interesus.

Rekomendacija dėl įmonių grupių nemokumo

Europos Parlamentas mano, kad dėl skirtingo integracijos lygio įmonių grupėse Komisija turėtų pateikti lankstų pasiūlymą, kuriuo būtų reguliuojamas įmonių grupių nemokumas, įskaitant šiuos aspektus:

1.  Kai funkcinė arba nuosavybės struktūra leidžia, turėtų būtų taikomas šis požiūris:

2.  Kai nemokumo byla iškeliama decentralizuotoms grupėms, teisės akte turėtų būti numatytos šiuos nuostatos:

Rekomendacijos dėl ES nemokumo registro sukūrimo

Teismams turėtų būti privaloma perduoti šiuos duomenis ES registrui.

Informacija turėtų būti pateikta valstybės narės, kurioje iškelta byla, oficialiąja kalba ir anglų kalba.

(1) OL L 160, 2000 6 30, p. 1. (2) Byla C-341/04, Eurofood IFSC Ltd [2006 m.], Rink. p. I-3813. (3) Byla C-97/08, P Akzo Nobel ir kiti prieš Komisiją [2009 m.], Rink. p. I-8237. (4) Byla C-444/07, MG Probud Gdynia sp. z o.o. [2010 m.], Rink. p. I-417. (5) OL L 283, 2008 10 28, p. 36.

2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl demografinių pokyčių ir jų padarinių būsimai ES sanglaudos politikai (2010/2157(INI))

P7_TA(2011)0485 A7-0350/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Regioninės politikos generalinio direktorato parengtą Penktąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos pažangos ataskaitą, ypač į šios ataskaitos 230–234 psl.,

–  atsižvelgdamas į komunikatą „Penktosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos išvados. Sanglaudos politikos ateitis“ (COM(2010)0642) ir pridedamą lydimąjį dokumentą (SEK(2010)1348),

–  atsižvelgdamas į Regioninės politikos generalinio direktorato 2008 m. lapkričio mėn. darbo dokumentą „Regionai 2020 m. Būsimų iššūkių ES regionams vertinimas“ (aiškinamasis dokumentas, pridedamas prie Komisijos tarnybų darbo dokumento SEK(2008)2868)),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl demografijos problemos ir kartų solidarumo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl Europos demografijos ateities(2),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Skatinti kartų solidarumą“ (COM(2007)0244),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl demografinių iššūkių ir kartų solidarumo(3),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą „Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe“ (COM(2006)0571),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 16 d. Žaliąją knygą „Demografiniai pokyčiai skatina naują kartų vienybę“ (COM(2005)0094),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0350/2011),

A.  kadangi akivaizdu, kad ES ir pasaulyje vyksta demografiniai pokyčiai ir kad viena iš pagrindinių ateities užduočių yra rasti būdą, kaip tvarkytis su jų padariniais, ir kad ES visuomenė yra seniausia pasaulyje,

B.  kadangi demografiniai pokyčiai susiję su visuomenės senėjimu ir dideliais migracijos srautais – migrantai atvyksta iš trečiųjų šalių, taip pat migruoja Europos Sąjungoje (iš rytų į vakarus, iš kaimų į miestus),

C.  kadangi dėl demografinių pokyčių ypač kai kuriems regionams kyla naujų užduočių, tačiau tai reikėtų vertinti ne tik kaip grėsmę, bet ir kaip galimybę,

D.  kadangi Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato analizėje „Regionai 2020 m.“ demografiniai pokyčiai įvardyti kaip pagrindinis iššūkis,

E.  kadangi demografiniai pokyčiai daro vienodą poveikį ir kaimo vietovėms, ir miestams, o su jais, be kitų dalykų, yra susijęs geros infrastruktūros ir paslaugų teikimo klausimas,

F.  kadangi įveikti įvairiapusiškus demografinius iššūkius pirmiausia yra valstybių narių užduotis, tačiau ir regionai šiuo klausimu turi veikti aktyviai ir todėl turi būti remiami Europos lygmeniu,

G.  kadangi 2007–2013 m. laikotarpiu valstybės narės pagal veiklos programas numatė išleisti 30 mlrd. eurų struktūrinių fondų lėšų priemonėms, susijusioms su demografiniais pokyčiais, ir kadangi regionų ir vietos valdžios institucijoms tenka pagrindinis vaidmuo valdant demografinių pokyčių padarinius tokiu mastu, kad regioninė politika bus viena iš pagrindinių ES veiklos priemonių,

Bendri klausimai

1.  mano, kad reikia džiaugtis ilgėjančia gyvenimo trukme Europoje; mano, kad visuomenė dažnai mato vien tik su demografiniais pokyčiais susijusius pavojus, o ne teikiamas galimybes;

2.  mano, kad reikėtų kruopščiai išnagrinėti visas galimybes ir jomis tinkamai pasinaudoti, įskaitant sanglaudos politikos priemonėmis teikiamą paramą;

3.  laikosi nuomonės, kad demografinių pokyčių poveikis regionuose labai skiriasi, atsižvelgiant į tai, ar, šie pokyčiai spartūs, ar lėti, ar į regioną gyventojai imigruoja, ar iš jo emigruoja, todėl regionams reikalingi skirtingi strateginiai prisitaikymo planai ir todėl juos turi koordinuotai valdyti visos Europos Sąjungos, nacionalinės ir regioninės institucijos; pažymi, kad regionuose, kuriuose gyventojų mažėja, ypač kaimo vietovėse, gyvenimo kokybė apibrėžiama kitaip negu regionuose, kuriuose gyventojų skaičius auga, todėl mano, kad regionams reikalingi skirtingi strateginiai paramos planai; mano, kad darbo jėgos migracija sustiprina demografinių pokyčių poveikį ir kad visuomenės senėjimas yra tik problemos dalis;

4.  mano, kad ERPF ir ESF gali prisidėti prie problemų, kylančių dėl demografinių ES pokyčių, būtent dėl to, kad daugėja pagyvenusių gyventojų ir mažėja jaunų gyventojų, sprendimo; ragina, siekiant užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę senėjančioje visuomenėje, ERPF lėšas naudoti būstų pritaikymui vyresnio amžiaus žmonėms remti; ragina valstybes nares ir regionus naudotis ERPF ir EMF finansavimo galimybėmis jaunoms šeimoms remti;

5.  mano, kad politikos sistema, kuria siekiama užtikrinti lyčių lygybę, gali būti naudinga ieškant atsako į demografinius pokyčius; taigi ragina svarstant bet kokius demografinius klausimus atsižvelgti į lyčių lygybės aspektą;

6.  mano, kad šiuo metu bent kai kuriose valstybėse narėse blogėjanti demografinė padėtis artimiausiu metu paskatins diskusijas dėl pensijų sistemų reformų;

Struktūrinės politikos reformos

7.  ragina valstybes nares ir regionus skiriant ir skirstant ES struktūrinių fondų lėšas regionams bei nustatant poveikio rodiklius atsižvelgti į skirtingą regionų išsivystymo lygi, taip pat ir į demografinius rodiklius, pavyzdžiui, priklausomybės lygį; primena, kad vyresnio amžiaus žmonių dalis tarp visų gyventojų ES yra didžiausia pasaulyje; mano, kad Komisija turi parodyti būdus, kaip visos Europos lygmeniu valdyti demografinių pokyčių padarinius; pažymi, kad, atsižvelgiant į galimybės pasinaudoti infrastruktūra ir gauti paslaugų ir į aplinkosaugos aspektus, reikia analizuoti darbuotojų emigraciją ir pagalvoti apie būtinybę užtikrinti tokias sąlygas, kad piliečiai liktų savo gimtuosiuose regionuose, siekiant išvengti gyventojų susitelkimo kai kuriuose miestuose;

8.  mano, kad ES politikos įgyvendinimo priemonėmis galima rasti ir bendrus sprendimus dėl demografinių pokyčių bei sukurti sąveiką; ragina Komisiją demografinių pokyčių aspektą, kaip horizontalųjį tikslą, įtraukti į būsimą sanglaudos politiką; ragina Komisiją sudarant investicijų partnerystės sutartis su valstybėmis narėmis reikalauti, kad būtų įtraukiamas šis aspektas;

9.  ragina valstybes nares ir regionus demografiniams pokyčiams ir jų padariniams, kaip horizontaliajam tikslui, rengiant priemones jiems įveikti bei rengiant nacionalines strategines bendrąsias programas (ar kitus atitinkamus dokumentus) ir savo veiklos programose skirti didesnį dėmesį negu iki šiol; mano, kad atsižvelgiant į tai strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos, įskaitant partnerystės projektą „Aktyvus ir sveikas senėjimas“, turi gerai atitikti šių programų partnerių poreikius;

10.  ragina imtis iniciatyvių veiksmų siekiat išvengti neigiamų demografinių pokyčių padarinių, ir regionams, kurie daugiausia nukenčia dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo ir gyventojų senėjimo, teikti daugiau techninės pagalbos, siekiant užtikrinti, kad jie išlaikys pajėgumą įsisavinti struktūrinių fondų lėšas ir galės gauti iš jų daugiau naudos;

11.  mano, kad, siekiant įveikti demografinių pokyčių ir gyventojų senėjimo keliamus iššūkius, valstybės ir privatūs veikėjai turės galimybę veikti kaip novatoriai, pasinaudodami socialinėmis inovacijomis ir kitomis priemonėmis; primena, kad ateityje greičiausiai vis didės dėl senėjimo patiriamos išlaidos ir privačiu, ir valstybės lygmeniu; pripažįsta, kad šios srities potencialas ir verslumui, ir novatoriškumui vis dar didėja;

12.  pabrėžia, kad demografiniai pokyčiai, ypač gyventojų senėjimas, daro neabejotiną poveikį socialinės infrastruktūros, pvz., pensijų sistemų, slaugos ir sveikatos priežiūros, paslaugų teikimui, o regioninės valdžios institucijos turi tenkinti kintančius įvairių gyventojų grupių poreikius;

13.  ragina ateityje sukurti paprasčiau taikomas ESF taisykles ir taip sudaryti sąlygas mažoms organizacijoms geriau pasinaudoti iš fondo gaunama nauda, taip pat vystyti ir valdyti naujoviškus socialinius projektus; ragina Komisiją ateityje daugiau ESF lėšų skirti tarptautiniams bandomiesiems projektams, kuriais sprendžiami socialiniai ir užimtumo klausimai, įgyvendinamiems ES lygmeniu, kad būtų palengvintas novatoriškas regioninis, tarpvalstybinis ir makroregioninis bendradarbiavimas, siekiant išspręsti bendrus iššūkius, kylančius dėl demografinių pokyčių;

Miestų plėtra ir infrastruktūra

14.  ragina regionus naudoti struktūrinių fondų lėšas siekiant padėti rasti atsaką į demografinius iššūkius ir gerinti galimybes gauti socialinių ir administracinių paslaugų, įskaitant ir mažuose bei atokiuose miesteliuose ir kaimuose, taip pat skatinant specifinį kiekvieno regiono potencialą ir stiprinant veiksnius, dėl kurių žmonės nori pasilikti;

15.  ragina Komisiją nustatyti lankstesnes sąlygas, kurios paskatintų ERPF ir ESF teikti bendrą finansavimą integruoto miestų vystymosi planams ar strategijoms kurti bei įgyvendinti;

16.  mano, kad norint išvengti emigracijos būtina plėtoti miestus, geriau pritaikytus vaikiams ir šeimoms, taip pat neįgalių ir riboto judrumo asmenų poreikiams; mano, vienas iš taip pritaikytų miestų bruožų turėtų būti tai, kad, pagal galimybes, juose atstumai tarp darbo, gyvenamosios ir poilsio vietų nebūtų pernelyg ilgi; ragina regionus užtikrinti, kad planuojant miestus būtų tinkamai paskirstyti gyvenamieji ir komerciniai rajonai bei žalieji plotai, vykdoma proporcinga ir harmoninga jų plėtra, taip pat kad būtų pagerintas susisiekimas su priemiesčių rajonais, kurie pagal planą turėtų tapti gyvenamaisiais rajonais; taip pat ragina toliau vystyti nuotolinio darbo galimybes;

17.  pažymi, kad visų pirma maži miestai emigraciniuose regionuose atlieka svarbią paslaugų centro funkciją; ragina būsimoje struktūrinių fondų veikloje labiau atsižvelgti į šią esminę funkciją, ypač Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai geriau koordinuojant su Europos regioninės plėtros fondu ir Europos socialiniu fondu; atkreipia dėmesį, kad kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimas neigiamai veikia miestų vietoves ir kad ekonomiškai ir socialiai gyvybingos kaimo vietovės yra viešoji gėrybė, ir tai reikėtų pripažinti skiriant tinkamus išteklius kaimo plėtros programai; ragina valstybes nares, regionus ir savivaldybes sukurti platų ir veikiantį paslaugų visų amžiaus grupių piliečiams tinklą, kad būtų galima užkirsti kelią jų išvykimui iš kaimo vietovių ir kaimo vietovių gyventojų skaičiaus mažėjimui;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos regioninės plėtros fondo lėšos taip pat gali būti panaudojamos siekiant išvengti socialinės vyresnio amžiaus žmonių atskirties, pvz., sukuriant vyresnio amžiaus žmonėms skirtą infrastruktūrą ir paslaugas ir užtikrinant, kad jos būtų visiems prieinamos;

19.  mano, kad regionuose, kuriuose gyventojų skaičius mažėja, reikėtų teikti finansinę paramą strateginiams prisitaikymo planams; mano, kad miestų ir regionų planavimo srityje reikia labiau atsižvelgti į infrastruktūros naudojimo paskirties pokyčius, taip pat ir atnaujinant bei pertvarkant miestų centrus, ir šiuo požiūriu taip pat svarbu bendradarbiauti su privačiais partneriais; nurodo, kad formuojant miestų politiką pirmenybę reikia skirti pagyvenusiems žmonėms patogių miestų plėtrai; ragina pripažinti ir plėtoti turistinį miestų potencialą ir kultūros paveldo tikslus, kaip priemonę vietoves, kurioms gresia netekti gyventojų, padaryti patrauklias naujiems gyventojams;

20.  ragina regionus sukurti naujoviškas viešojo artimojo susisiekimo transporto sistemos koncepcijas atsižvelgiant, be viso kito, į mažėjantį keleivių skaičių, ypač kaimo vietovėse; ragina Komisiją tokius projektus remti finansiškai;

Vyresnio amžiaus žmonės, vaikai ir šeimos

21.  pritaria tam, kad būtų teikiama pirmenybė Europos regioninės plėtros fondo lėšų panaudojimui siekiant teikti paskolas su mažomis palūkanomis vyresnio amžiaus žmonėms pritaikytų būstų statybai remti; siūlo sudaryti galimybę nustatytomis sąlygomis skirti lėšų gyvenamųjų patalpų kompleksams, kuriuose teikiamos priežiūros ir slaugos paslaugos, arba kelių kartų namams statyti, kad būtų galima išvengti senų žmonių izoliacijos ir išnaudoti jų kūrybinį potencialą, siekiant užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę senėjančioje visuomenėje;

22.  ragina valstybes nares pagal visų, ypač šeimų ir vaikų, reikmes pritaikyti socialines ir sveikatos apsaugos paslaugas ir skirti lėšų, kad vyresniems žmonėms, nepriklausomai nuo jų pajamų, amžiaus ir socialinio statuso, būtų galima toliau užtikrinti priežiūrą ir slaugą namuose ir sveikatos priežiūros paslaugų pasiskirstymą visoje teritorijoje, siekiant užkirsti kelią gyventojų skaičiaus mažėjimui kaimo vietovėse ir periferiniuose regionuose;

23.  mano, kad viešosios investicijos į sveikatos apsaugos ir priežiūros sistemas svarbios siekiant užtikrinti socialinę sanglaudą Europoje; ragina valstybes nares užtikrinti, kad ir kaimo vietovėse būtų teikiamos geros sveikatos priežiūros paslaugos, pvz., naudojant mobiliąsias regionines medicininės priežiūros klinikas ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip sudarant sąlygas įveikti medicinos paslaugų trūkumą, o pasienio regionuose stiprinant klinikų ir suinteresuotųjų subjektų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir išnagrinėjant galimybę panaudoti struktūrinių fondų lėšas siekiant remti papildomas priemones nuotolinės medicinos ir priežiūros srityje bei skatinti vyresnio amžiaus žmones gyventi aktyviau; ragina Komisiją rasti naujoviškų būdų šioms priemonėms finansiškai remti;

24.  perspėja dėl specifinių regionams būdingų problemų, darančių poveikį teikiant visuotinės svarbos paslaugas, ir ypač dėl kvalifikuotų slaugytojų trūkumo tam tikruose regionuose; mano, kad šie regionai turėtų parengti specialų regiono lygmens atsaką, susijusį su paslaugų teikimo poreikiais ir sunkumais, ir panaudoti Europos socialinio fondo lėšas slaugytojų mokymui, kad būtų užtikrintos aukštos kokybės slaugos paslaugos ir būtų kuriamos naujos darbo vietos, taip pat vykdant bedarbių perkvalifikavimo programas; pažymi, kad tai yra tiesioginis indėlis siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslo sukurti daugiau darbo vietų;

25.  pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas profesinio, šeimos ir privataus gyvenimo derinimui ir, pvz., kai įmanoma, visą dieną teikti kokybiškas visiems prieinamas ir patikimas visų amžiaus grupių vaikų priežiūros paslaugas, įskaitant ikimokyklinio ugdymo priemones ir galimybes, kad būtų galima išvengti gyventojų skaičiaus mažėjimo; taip pat pripažįsta vertingą giminaičių ir artimųjų vaidmenį rūpinantis vaikais;

26.  mano, kad svarbu turėti pakankamai įperkamos gyvenamosios erdvės šeimoms, kad būtų galima veiksmingiau derinti šeimą ir karjerą, nes remiant jaunas šeimas gali būti padidintas gimstamumas valstybėse narėse;

Migracija ir integracija

27.  pabrėžia, kad dėl migracijos gali kilti tam tikrų integracijos problemų;

28.  pažymi, kad kvalifikuotos darbo jėgos migracija iš naujųjų valstybių narių į senąsias yra viena didžiausių naujųjų valstybių narių demografinių problemų ir turi neigiamos įtakos šių šalių gyventojų amžiaus struktūrai; tai pat pabrėžia, kad migracija susijusi su sveikatos priežiūros specialistais, todėl kelia pavojų regionų, ypač mažiau išsivysčiusių, sveikatos priežiūros sistemos tvarumui;

29.  vis dėlto pripažįsta, kad migracija, ypač regionams, iš kurių emigruojama, suteikia galimybę sumažinti neigiamą demografinių pokyčių poveikį, ir todėl ragina valstybes nares pripažinti migrantų integraciją kaip strategiškai svarbią politikos priemonę;

30.  ragina valstybes nares susitarti dėl bendros teisėtos migracijos strategijos, be kita ko, ir dėl to, kad Europa, ypač tam tikrose srityse, dėl demografinių priežasčių yra priklausoma nuo kvalifikuotos darbo jėgos (ir tarp valstybių narių, ir iš ES nepriklausančių šalių, ypač Sąjungos pasienio šalių) migracijos; mano, kad valstybės narės turi siekti išlaikyti kvalifikuotą darbo jėgą, kad prisidėtų prie harmoningos regionų plėtros ir mažintų demografinių pokyčių pasekmes;

31.  siūlo daugiau lėšų skirti imigrantų integracijai, kad būtų panaikinta išankstinė neigiama nuomonė, ir šiuo tikslu remti mokymą ir bendrus renginius siekiant skatinti mainus;

Užimtumas

32.  ragina Komisiją taip pritaikyti Europos socialinį fondą, kad atsižvelgiant į visus žmogaus gyvenimo tarpsnius būtų geriau panaudojamos profesinės ir savanoriškos veiklos teikiamos galimybės siekiant įveikti demografinių pokyčių keliamus iššūkius; atkreipia dėmesį į tai, kad vyresnio amžiaus žmonių patirtį ir sukauptas žinias reikėtų panaudoti, pvz., įgyvendinant mokymo projektus, kad kartos galėtų lengviau keistis žiniomis ir informacija, ir kad šiuo tikslu reikia rasti tinkamus sprendimus; mano, kad kartų bendravimas teikia galimybių, kurias reikėtų išnaudoti;

33.  laikosi nuomonės, kad regionai turėtų aktyviai panaudoti Europos socialinio fondo lėšas siekdami kovoti su jaunų žmonių nedarbu, kad užtikrintų jų socialinę integraciją ir suteiktų jiems galimybę užsiimti tinkama profesija; pažymi, kad to galima pasiekti, pvz., remiant mokymo priemones ir jaunimo verslumą;

34.  mano, kad ir toliau turi būti skatinama stengtis didinti moterų užimtumo rodiklius; taigi ragina didesniam moterų skaičiui suteikti galimybę rasti kvalifikuotą darbą ir dalyvauti mokymosi visą gyvenimą programose, o įgyjama kvalifikacija turi atitikti darbo rinkos poreikius; rekomenduoja valstybėms narėms kurti sistemas siekiant skatinti darbuotojus dalyvauti specialiuose projektuose, kurių tikslas – padėti jiems suderinti profesinį ir šeiminį gyvenimą;

35.  pabrėžia, kad norint sukurti naujų įsidarbinimo galimybių visoms kartoms su demografiniais sunkumais susiduriančiuose Europos regionuose, būtina sukurti konkurencingam ir novatoriškam privačiajam sektoriui palankią aplinką;

Analizė ir geriausia patirtis

36.  mano, kad reikėtų statistiškai įvertinti demografinius pokyčius regionuose; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų siekiant užtikrinti, jog vietos, regioninės ir nacionalinės duomenų apie demografinius pokyčius bazės būtų palyginamos, kad būtų galima Europos lygmeniu įvertinti duomenis ir skatinti valstybių, regionų ir vietos valdžios institucijų keitimąsi geriausia patirtimi;

37.  ragina Komisiją patobulinti vadinamąjį demografinio pažeidžiamumo rodiklį ir apskaičiuoti jį kas penkerius metus, kad būtų galima nustatyti, kurie Europos regionai itin pažeidžiami vykstant demografiniams pokyčiams; ragina Komisiją sukurti bandomąsias procedūras, siekiant nustatyti, kokia praktika veiksminga pažeidžiamiausiuose regionuose;

38.  ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas sustiprinti bendradarbiavimą su vietos ir regioniniais veikėjais su demografiniais pokyčiais susijusiais klausimais; mano, kad pasienio regionuose toks bendradarbiavimas turėtų būti susijęs su tarpvalstybinių iniciatyvų poreikiais ir galimybėmis; rekomenduoja kurti šios srities mokymo programas, kad būtų pasiekta didesnio supratimo ir informuotumo apie šias problemas; ragina regionus keistis geriausia patirtimi, susijusia problemomis, kurios susijusios su senėjimu;

39.  siūlo Komisijai vykdant teritorinį bendradarbiavimą skatinti steigti ES masto tinklus, kuriuose regionų ir vietos valdžios institucijos bei pilietinės visuomenės veikėjai galėtų vienas iš kito mokytis, kaip spręsti dėl demografinių pokyčių kylančias problemas;

40.  prašo Komisijos rasti sprendimą, kaip būtų galima iš naujo tinkamai suformuluoti idėją dėl ERASMUS programos išrinktiems vietos ir regioninės valdžios atstovams, ir išsamiau paaiškinti savo idėją dėl vasaros arba žiemos universitetų, kad Europos regionų atstovai galėtų keistis gerąja patirtimi ir galimais demografinių klausimų sprendimais;

41.  ragina Komisiją kaupti informaciją apie geriausią praktiką, ją analizuoti ir pateikti valstybėms narėms ir regionams, kad ši patirtis galėtų būti panaudota kaip pavyzdys formuojant kovos su demografinėmis problemomis politiką;

42.  ragina valstybes nares ir regionus keistis patirtimi, geriausia praktika ir naujais metodais, skirtais išvengti neigiamų demografinių pokyčių padarinių.

o
o   o

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0400. (2) OL C 184E, 2009 8 6, p. 75. (3) OL C 292E, 2006 12 1, p. 131.

2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų (COM(2010)0482 – C7-0264/2010 – 2010/0251(COD))

P7_TA(2011)0486 A7-0055/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0482),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0264/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko nuomonę(1);

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2);

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 10 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A7–0055/2011),

1.  priima per pirmąjį svarstymą savo poziciją, kuri išdėstyta žemiau(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. lapkričio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 236/2012.)

(1) OL C 91, 2011 3 23, p. 1. (2) OL C 84, 2011 3 17, p. 34. (3) Ši pozicija pakeičia 2011 m. liepos 5 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2011)0312).

2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos daugiamečių kultūrų statistikos (COM(2010)0249 – C7-0129/2010 – 2010/0133(COD))

P7_TA(2011)0487 A7-0188/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0249),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0129/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 3 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Europos Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A7–0188/2011),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. lapkričio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2011 dėl Europos daugiamečių augalų statistikos, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 357/79 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/109/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1337/2011.)

2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl tiesioginiais Jungtinio tyrimų centro veiksmais vykdytinos specialiosios programos, kuria įgyvendinama 2012–2013 m. Europos atominės energijos bendrijos branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo veiklos bendroji programa (COM(2011)0074 – C7-0078/2011 – 2011/0044(NLE))

P7_TA(2011)0488 A7-0340/2011

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2011)0074),

–  atsižvelgdamas į Euratomo sutarties 7 straipsnį, pagal kurį Komisija konsultavosi su Parlamentu (C7–0078/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7–0340/2011),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį ir Euratomo sutarties 106a straipsnį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 konstatuojamoji dalis (5)  Įgyvendinant šią specialiąją programą, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mokslo darbuotojų judumui ir rengimui, taip pat inovacijų skatinimui Europos Sąjungoje. Visų pirma JRC turėtų teikti reikiamus branduolinės saugos ir saugumo srities mokymus. (5)  Įgyvendinant šią specialiąją programą, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mokslo darbuotojų judumui ir rengimui, taip pat inovacijų skatinimui Europos Sąjungoje. Visų pirma JRC turėtų teikti reikiamus branduolinės saugos ir saugumo srities mokymus. Be to, JRC turėtų padėti atliekant mokymo kokybės ir veiksmingumo priežiūrą, taip pat koordinuojant esamas švietimo programas atominės energijos srityje Sąjungoje ir šalyse kandidatėse bei kaimyninėse šalyse. Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 a konstatuojamoji dalis (nauja) (5a)  Reikalingas didesnis dėmesys ir didesnės biudžeto lėšos pagrindinius branduolinius mokslinius tyrimus papildančioms iniciatyvoms, ypač susijusioms su investavimu į žmogiškąjį kapitalą ir veiksmus, kuriais siekiama spręsti įgūdžių trūkumo problemą ateinančiais metais (pvz., dotacijos branduolinės srities mokslininkams) ir dėl to prarandamų Sąjungos pirmaujančių pozicijų klausimą. Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) (6a) 2012–2013 m. Bendrosios programos įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas paprastumo, stabilumo, skaidrumo, teisinio tikrumo, nuoseklumo, kompetencijos ir pasitikėjimo principais, remiantis Europos Parlamento rekomendacijomis, pateiktomis jo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo1. 1Priimti tekstai, P7_TA(2010)0401. Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl sprendimo 10 a konstatuojamoji dalis (nauja) (10a)  Sąjungos moksliniams tyrimams skiriamo finansavimo valdymas turėtų būti labiau pagrįstas pasitikėjimu ir tolerancija rizikai visais projektų etapais ir tuo pačiu metu lanksčiomis Sąjungos taisyklėmis užtikrinama atskaitomybė. Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl sprendimo 11 konstatuojamoji dalis (11)  Siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui, reikėtų imtis tinkamų – t. y. proporcingų Europos Sąjungos finansiniams interesams – priemonių, skirtų ir suteiktos finansinės paramos, ir tų lėšų panaudojimo veiksmingumui vertinti. Pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų reikėtų imtis reikiamų priemonių siekiant susigrąžinti prarastas, neteisėtai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas. (11)  Siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui, reikėtų imtis tinkamų – t. y. proporcingų Europos Sąjungos finansiniams interesams – priemonių, skirtų ir suteiktos finansinės paramos, ir tų lėšų panaudojimo veiksmingumui vertinti. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sutartinėms sąlygoms, kuriomis būtų sumažinama neįvykdymo rizika ir laipsniškas rizikos bei išlaidų perskirstymas, kurti. Pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų reikėtų imtis reikiamų priemonių siekiant susigrąžinti prarastas, neteisėtai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas. Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl sprendimo 2 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas) ca) eksploatavimo nutraukimas Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 straipsnio 1 dalis 1.  Komisija rengia specialiosios programos įgyvendinimo daugiametę darbo programą ir joje išsamiau apibūdina priede nurodytus tikslus ir mokslinius bei technologinius prioritetus, taip pat įgyvendinimo tvarkaraštį. 1.  Komisija rengia specialiosios programos įgyvendinimo daugiametę darbo programą ir joje išsamiau apibūdina priede nurodytus tikslus ir mokslinius bei technologinius prioritetus, taip pat nurodo reikalingas lėšas ir įgyvendinimo tvarkaraštį. Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 3 skirsnio 3.1 punkto 3.1.1 papunktis Panaudoto kuro ir labai radioaktyvių branduolinių atliekų tvarkymas apima perdirbimą, apdorojimą, transportavimą, laikiną saugojimą ir geologinį laidojimą. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad visais minėtais etapais labai ilgai yrantys radionuklidai nepatektų į biosferą. Siekiant šių tikslų labai svarbu, kad atitinkamais laikotarpiais būtų projektuojamos, vertinamos ir funkcionuotų dirbtinių ir natūralių apsauginių apgaubų sistemos. Tai, kaip bus diegiamos šios sistemos, priklauso ir nuo to, kaip kuras ir (arba) atliekos sąveikauja su geologine aplinka. Pagal šią specialiąją programą tokius tyrimus numatoma atlikti. Panaudoto kuro ir labai radioaktyvių branduolinių atliekų tvarkymas apima perdirbimą, apdorojimą, transportavimą, laikiną saugojimą ir geologinį laidojimą. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad visais minėtais etapais labai ilgai yrantys radionuklidai nepatektų į biosferą. Siekiant šių tikslų labai svarbu, kad atitinkamais laikotarpiais būtų projektuojamos, vertinamos, stebimos ir funkcionuotų dirbtinių ir natūralių apsauginių apgaubų sistemos. Tai, kaip bus diegiamos šios sistemos, priklauso ir nuo to, kaip kuras ir (arba) atliekos sąveikauja su geologine aplinka. Pagal šią specialiąją programą tokius tyrimus numatoma atlikti. Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 3 skirsnio 3.1 punkto 3.1.3 papunktis 3.1.3.  Fundamentiniai aktinoidų tyrimai Išbraukta. Siekiant išlikti kompetentingiems ir išsaugoti lyderio poziciją civilinių branduolinių technologijų srityje, labai svarbu plėtoti kelias sritis apimančius fundamentinius branduolinių medžiagų mokslinius tyrimus, nes naudojant tokias medžiagas galima kurti technologines inovacijas. Tam būtina žinoti, kaip vadinamieji 5f elektronų sluoksnio elementai (t. y. aktinoidai) ir junginiai reaguoja į termodinaminius parametrus (paprastai kraštutinius). Kadangi eksperimentų duomenų bazė neišsami, o modeliavimas – savaime sudėtingas procesas, mūsų dabartinės žinios apie šiuos mechanizmus yra ribotos. Su šiais klausimais susiję fundamentiniai tyrimai labai svarbūs tam, kad būtų galima suprasti, kaip šie elementai veikia, ir toliau pirmauti šiuolaikinės kondensuotosios medžiagos fizikos srityje. Siekiant sustiprinti eksperimentinių programų poveikį, bus stengiamasi prisidėti prie pažangaus modeliavimo ir imitavimo plėtotės. JRC vykdoma fundamentinių aktinoidų tyrimų programa išliks aktinoidų fizikos ir chemijos priešakyje, o pagrindinis jos tikslas – universitetų ir mokslinių tyrimų centrų mokslininkams sudaryti sąlygas vykdyti pasaulinio lygio eksperimentus. Tai jiems leis tirti aktinoidų medžiagų savybes ir taip tobulėti profesinėje srityje bei prisidėti prie branduolinių mokslų pažangos. Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 3 skirsnio 3.1 punkto 3.1.6 papunkčio 1 dalis Sutarties II antraštinės dalies III skyriuje numatyta nustatyti pagrindinius saugos standartus, kuriais būtų užtikrinama darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikatos apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamos grėsmės. Sutarties 31–38 straipsniuose nustatytos taisyklės, pagal kurias apibrėžiamas valstybių narių ir Komisijos vaidmuo sprendžiant klausimus, susijusius su žmonių sveikatos apsauga, radioaktyvumo lygio aplinkoje kontrole, patekimu į aplinką ir branduolinių atliekų tvarkymu. Pagal Sutarties 39 straipsnį JRC padeda Komisijai atlikti šią užduotį. Sutarties II antraštinės dalies III skyriuje numatyta nustatyti pagrindinius saugos standartus, kuriais būtų užtikrinama darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikatos apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamos grėsmės. Sutarties 31–38 straipsniuose nustatytos taisyklės, pagal kurias apibrėžiamas valstybių narių ir Komisijos vaidmuo sprendžiant klausimus, susijusius su žmonių sveikatos apsauga, radioaktyvumo lygio aplinkoje kontrole ir patekimu į aplinką. JRC, bendradarbiaudamas su savo tarptautiniais partneriais, toliau kurs radioaktyvumo aplinkoje matavimo tinklus ir nedelsdamas su visais rezultatais supažindins visuomenę. Pagal Sutarties 39 straipsnį JRC padeda Komisijai atlikti šią užduotį. Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 3 skirsnio 3.1 punkto 3.1.6 papunkčio 2 dalis Atsižvelgdamas į naują leidžiamą radionuklidų kiekį geriamajame vandenyje ir maisto sudedamosiose dalyse, JRC vystys analizinius metodus ir teiks atitinkamas pamatines medžiagas. Siekiant įvertinti pagal Sutarties 35 ir 36 straipsnius praneštų stebėjimo duomenų palyginamumą ir remti radioaktyvumo kontrolės sistemų derinimą pagal pamatines bandomąsias medžiagas, bus lyginami valstybių narių stebėjimo laboratorijose gauti duomenys. Atsižvelgdamas į naują leidžiamą radionuklidų kiekį geriamajame vandenyje ir maisto sudedamosiose dalyse, JRC vystys analizinius metodus ir teiks atitinkamas pamatines medžiagas. Siekiant įvertinti pagal Sutarties 35 ir 36 straipsnius praneštų stebėjimo duomenų palyginamumą ir remti radioaktyvumo kontrolės sistemų derinimą pagal pamatines bandomąsias medžiagas, bus lyginami valstybių narių stebėjimo laboratorijose gauti duomenys. Vykdant šią veiklą bus atsižvelgiama į Tarybos direktyvą, kuri turi būti priimta pagal Euratomo sutarties 31 straipsnį ir kurioje bus nustatyti plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis. Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedo 3 skirsnio 3.2 punkto 3.2.1 papunktis Eksploatuojamų įrenginių branduolinė sauga ir patikimumas – sritys, kurias visada siekiama optimizuoti, kad būtų galima įveikti naujus rinkos liberalizavimo, pratęsto reaktorių veikimo ir vadinamojo branduolinės pramonės „renesanso“ lemiamus sunkumus. Siekiant išlaikyti ir pagerinti tiek vakarietiško, tiek rusiško tipo branduolinių jėgainių saugos lygį, reikia išplėtoti ir patvirtinti pažangias ir patobulintas saugos vertinimo metodikas bei atitinkamas analizines priemones. JRC atliekami kryptingi eksperimentiniai tyrimai siekiant pagerinti esminių fizikinių reiškinių ir procesų supratimą, kad būtų galima patvirtinti ir patikrinti deterministinius ir tikimybinius saugos vertinimus, grindžiamus pažangiu reaktorių procesų (reaktyvumo ir šiluminių hidraulinių) modeliavimu, veikimo metu apkraunamus ir (arba) besidėvinčius komponentus, taip pat žmogiškuosius ir organizacinius veiksnius. Be to, JRC ir toliau atliks pagrindinį vaidmenį kuriant visoms valstybėms narėms naudingą Europos informavimo apie eksploatavimo patirtį centrą ir užtikrinant jo veikimą. Šis centras teiks visoms Europos reguliavimo institucijoms naudingas temines ataskaitas specifiniais reaktorių veikimo klausimais ir sudarys palankesnes sąlygas produktyviai dalytis ir naudotis pastabomis apie darbo patirtį, kad būtų galima pagerinti branduolinių jėgainių saugą. Eksploatuojamų įrenginių branduolinė sauga ir patikimumas – sritys, kurias visada siekiama optimizuoti, kad būtų galima įveikti naujus rinkos liberalizavimo, pratęsto reaktorių veikimo ir vadinamojo branduolinės pramonės „renesanso“ lemiamus sunkumus. Siekiant išlaikyti ir pagerinti tiek vakarietiško, tiek rusiško tipo branduolinių jėgainių saugos lygį, reikia išplėtoti ir patvirtinti pažangias ir patobulintas saugos vertinimo metodikas bei atitinkamas analizines priemones. JRC atliekami kryptingi eksperimentiniai tyrimai siekiant pagerinti esminių fizikinių reiškinių ir procesų supratimą, kad būtų galima patvirtinti ir patikrinti deterministinius ir tikimybinius saugos vertinimus, grindžiamus pažangiu reaktorių procesų (reaktyvumo ir šiluminių hidraulinių) modeliavimu, veikimo metu apkraunamus ir (arba) besidėvinčius komponentus, taip pat žmogiškuosius ir organizacinius veiksnius. Be to, JRC ir toliau atliks pagrindinį vaidmenį kuriant visoms valstybėms narėms naudingą Europos informavimo apie eksploatavimo patirtį centrą ir užtikrinant jo veikimą. Šis centras teiks visoms Europos reguliavimo institucijoms naudingas temines ataskaitas specifiniais reaktorių veikimo klausimais ir sudarys palankesnes sąlygas produktyviai dalytis ir naudotis pastabomis apie darbo patirtį, kad būtų galima pagerinti branduolinių jėgainių saugą. Atsižvelgdamas į vis didėjančią branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo svarbą ir į susijusios rinkos plėtrą bei į inžinerinius aspektus, JRC taip pat stiprins savo mokslinę kompetenciją šioje srityje. Jis į savo programą įtrauks pagrindinius mokslinių tyrimų ir ekspertų mokymo reaktorių eksploatavimo nutraukimo klausimais aspektus (metodologija, mokymas darbo vietoje ir pagrindinių mokslinių žinių suteikimas).

2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento (Euratomas), kuriuo apibrėžiamos įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo vykdant netiesioginius veiksmus pagal 2012–2013 m. Europos atominės energijos bendrijos bendrąją programą ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisyklės (COM(2011)0071 – C7-0076/2011 – 2011/0045(NLE))

P7_TA(2011)0489 A7-0345/2011

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2011)0071),

–  atsižvelgdamas į Euratomo sutarties 7 ir 10 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0076/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7–0345/2011),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį ir Euratomo sutarties 106a straipsnį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 1 konstatuojamoji dalis (1) 2012–2013 m. Europos atominės energijos bendrijos branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo veiklos bendroji programa (toliau – 2012–2013 m. Bendroji programa) priimta ... Tarybos sprendimu Nr. …/…/Euratomas dėl 2012–2013 m. Europos atominės energijos bendrijos branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo veiklos bendrosios programos. Komisija atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas 2012–2013 m. Bendrosios programos ir jos specialiųjų programų įgyvendinimas, įskaitant susijusius finansinius aspektus. (1) 2012–2013 m. Europos atominės energijos bendrijos branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo veiklos bendrąja programa (toliau – 2012–2013 m. Bendroji programa), kuri priimta ... Tarybos sprendimu Nr. …/…/Euratomas dėl 2012–2013 m. Europos atominės energijos bendrijos branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo veiklos bendrosios programos, numatoma papildyti kitus Sąjungos mokslinių tyrimų politikos srities veiksmus, visų pirma švietimo ir mokymo, konkurencingumo ir inovacijų, pramonės, užimtumo ir aplinkos sričių veiksmus, kurie yra būtini siekiant įgyvendinti strategiją „Europa 2020“. Komisija atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas 2012–2013 m. Bendrosios programos ir jos specialiųjų programų įgyvendinimas, įskaitant susijusius finansinius aspektus. Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 4 a konstatuojamoji dalis (nauja) (4a)  Įgyvendinant 2012–2013 m. Bendrąją programą turėtų būti prisidedama prie vienos iš strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“ įgyvendinimo, didinant su moksline kompetencija susijusią konkurenciją ir spartinant pagrindinių branduolinės energijos srities inovacijų, ypač branduolių sintezės ir branduolinės saugos srityse, įgyvendinimą, ir prisidedama kovojant su energetikos ir klimato kaitos sričių problemomis. Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 4 b konstatuojamoji dalis (nauja) (4b) 2012–2013 m. Bendrosios programos struktūra ir įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas paprastumo, stabilumo, skaidrumo ir teisinio aiškumo, nuoseklumo, pažangos ir pasitikėjimo principais pagal Europos Parlamento rekomendacijas, pateiktas jo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo1. 1Priimti tekstai, P7_TA(2010)0401. Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 5 a konstatuojamoji dalis (nauja) (5a)  Reikalingas didesnis dėmesys ir didesnės biudžeto lėšos pagrindinius branduolinius mokslinius tyrimus papildančioms iniciatyvoms, ypač susijusioms su investavimu į žmogiškąjį kapitalą ir veiksmus, kuriais siekiama spręsti įgūdžių trūkumo problemą ateinančiais metais (pvz., dotacijos branduolinės srities mokslininkams) ir dėl to prarandamų Sąjungos pirmaujančių pozicijų klausimą. Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) (6a)  Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sutartinėms sąlygoms, kuriomis būtų sumažinama neįvykdymo rizika ir laipsniškas rizikos bei išlaidų perskirstymas, kurti. Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 8 konstatuojamoji dalis (8)  Įgyvendinant 2012–2013 m. Bendrąją programą turėtų būti skatinamas Bendrijos atokiausių regionų, taip pat įvairių įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimas. (8)  Įgyvendinant 2012–2013 m. Bendrąją programą turėtų būti skatinamas Bendrijos atokiausių regionų, taip pat įvairių įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų, kurių vykdoma mokslinių tyrimų veikla turėtų remtis pagrindiniais etikos principais, visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nurodytais principais, dalyvavimas. Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 23 a konstatuojamoji dalis (nauja) (23a)  ITER projekto įgyvendinimas Europoje, remiantis 2006 m. lapkričio 21 d. susitarimu dėl Tarptautinės ITER branduolių sintezės energijos organizacijos įsteigimo siekiant bendrai įgyvendinti ITER projektą, turėtų būti pagrindinė branduolių sintezės energijos mokslinių tyrimų veiklos pagal 2012–2013 m. Bendrąją programą dalis. Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 2 dalis Atsižvelgiant į netiesioginės veiklos pobūdį ir tikslus, jose taip pat gali būti nustatyti papildomi dalyvio tipo ir, jei reikia, jo įsteigimo vietos reikalavimai. Atsižvelgiant į netiesioginės veiklos pobūdį ir tikslus, jose taip pat gali būti nustatyti papildomi pagrįsti dalyvio tipo ir, jei reikia, jo įsteigimo vietos reikalavimai. Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 3 dalis 3.  Kvietime teikti paraiškas nurodomi aiškūs tikslai, kad pareiškėjai paraiškų neteiktų be reikalo. 3.  Kvietime teikti paraiškas nurodomi aiškūs kiekybiniai ir kokybiniai tikslai, kad pareiškėjai paraiškų neteiktų be reikalo. Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 1 dalies antra pastraipa Taikomi kompetencijos, poveikio ir įgyvendinimo kriterijai. Pagal šias sąlygas darbo programoje nurodomi išsamesni vertinimo ir atrankos kriterijai ir gali būti įtraukiami papildomi reikalavimai, vertinimo koeficientai ir ribinės vertės arba nustatoma išsamesnė kriterijų taikymo tvarka. Taikomi kompetencijos, poveikio ir įgyvendinimo kriterijai. Pagal šias sąlygas darbo programoje nurodomi išsamesni vertinimo ir atrankos kriterijai ir gali būti įtraukiami aiškiai pagrįsti papildomi reikalavimai, vertinimo koeficientai ir ribinės vertės arba nustatoma išsamesnė kriterijų taikymo tvarka. Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Visi proceso etapai turėtų būti optimizuoti siekiant išvengti vėlavimo ir skatinti išlaidų veiksmingumą. Tai apima prieigą prie darbo programų projektų, kvietimų teikti pasiūlymų paskelbimą, pasiūlymų rengimą, atrankos procedūras ir laiką, per kurį patvirtinamos ir išmokamos dotacijos. Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa Skiriant nepriklausomų ekspertų grupes imamasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama lyčių pusiausvyra. Skiriant nepriklausomų ekspertų grupes imamasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama lyčių pusiausvyra ir valstybių narių, vykdančių mokslinius tyrimus ir mokymus branduolinėje srityje, pusiausvyra. Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 2 dalies ketvirta a pastraipa (nauja) Skiriant nepriklausomų ekspertų grupes imamasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama pramonės (įskaitant MVĮ) ir universitetų pusiausvyra. Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 30 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos e punktas e) į jas negali būti įtrauktos nefinansuotinos išlaidos, visų pirma nustatyti netiesioginiai mokesčiai, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, muitai, mokėtinos palūkanos, atsargumo priemonės dėl galimų nuostolių ar mokesčių ateityje, valiutų keitimo išlaidos, išlaidos, susijusios su kapitalo grąža, pagal kitą Sąjungos projektą deklaruotos ar patirtos arba kompensuojamos išlaidos, skolos ir skolų tvarkymo mokesčiai, nepagrįstai didelės ar nepagrįstos išlaidos, taip pat kitos išlaidos, neatitinkančios a–d punktuose nurodytų reikalavimų. e) į jas negali būti įtrauktos nefinansuotinos išlaidos, visų pirma nustatyti netiesioginiai mokesčiai, įskaitant negrąžinamą pridėtinės vertės mokestį, muitai, mokėtinos palūkanos, valiutų keitimo išlaidos, išlaidos, susijusios su kapitalo grąža, pagal kitą Sąjungos projektą deklaruotos ar patirtos arba kompensuojamos išlaidos, skolos ir skolų tvarkymo mokesčiai, nepagrįstai didelės ar nepagrįstos išlaidos, taip pat kitos išlaidos, neatitinkančios a–d punktuose nurodytų reikalavimų. Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 52 straipsnio 2 dalies a punktas a) pagal asociacijos sutartis, taikant ne didesnę kaip 40 % normą – asocijuotųjų šalių konkrečių bendradarbiavimo projektų, kuriems konsultacinis komitetas rekomendavo skirti prioritetinę paramą ir kuriuos patvirtino Komisija, išlaidas; išskyrus projektus, kuriems prioritetinis statusas jau suteiktas ankstesnėse bendrosiose programose, prioritetinė parama pirmiausia bus skiriama ITER/DEMO svarbiai veiklai; a) pagal asociacijos sutartis, taikant ne didesnę kaip 40 % normą – asocijuotųjų šalių konkrečių bendradarbiavimo projektų, kuriems konsultacinis komitetas rekomendavo skirti prioritetinę paramą ir kuriuos patvirtino Komisija, išlaidas; prioritetinė parama pirmiausia bus skiriama eksperimentams, kurių tikslas - ITER veiklos optimizavimas ir įnašai į DEMO programos apibrėžimą;

2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo įgyvendinimo (2011/2024(INI))

P7_TA(2011)0490 A7-0373/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 19 d. savo rezoliuciją dėl Europos profesinio pažymėjimo paslaugų teikėjams rengimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 19 d. Teismo sprendimą byloje C-330/03 Colegio de Ingenieros de Caminos, Canales y Puertos (2006 m. Rinkinys),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. ES pilietybės ataskaitą „Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“ (COM(2010)0603),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. viešas Komisijos konsultacijas dėl Direktyvos 2005/36/EB,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į profesoriaus Mario Monti 2010 m. gegužės 9 d. pranešimą „Nauja bendrosios rinkos strategija“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 26 d. su nacionaliniais parlamentais surengtus klausymus dėl Direktyvos 2005/36/EB perkėlimo ir taikymo,

–  atsižvelgdamas į savo užsakytą tyrimą dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (PE 447.514),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 27 d. Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos“ (COM(2010)0608),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. SOLVIT pateiktą SOLVIT tinklo 2010 m. raidos ir veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos Europos gyventojams(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. “Bendros pastangos skatinti naująjį augimą'' (COM(2011)0206),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 22 d. Komisijos žaliąją knygą dėl Profesinių kvalifikacijų direktyvos atnaujinimo (COM(2011)0367),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 5 d. Komisijos darbo dokumentą dėl viešųjų konsultacijų dėl Profesinių kvalifikacijų direktyvos atnaujinimo metu gautų atsakymų santraukos(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 5 d. Komisijos darbo dokumentą dėl Profesinių kvalifikacijų direktyvos įvertinimo(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A7–0373/2011),

A.  kadangi dėl besikeičiančios demografinės padėties specialistų judumas Europos Sąjungoje bus vis svarbesnis;

B.  kadangi dėl darbo rinkose vykstančių pokyčių reikia, kad profesinių kvalifikacijų pripažinimo taisyklės būtų skaidresnės, paprastesnės ir lankstesnės,

C.  kadangi specialistų judumas yra svarbiausias veiksnys siekiant ekonomikos vystymosi ir tvarios ekonomikos atgaivinimo;

D.  kadangi, remiantis Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) išvadomis, manoma, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausa Europos Sąjungoje nuo dabar iki 2020 m. augs ir bus sukurta daugiau kaip 16 mln. darbo vietų;

E.  kadangi teisė gauti darbo vietą arba teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje yra Sutartyse numatyta pagrindinė teisė ir konkretus pavyzdys, kokios naudos piliečiai gali gauti iš bendrosios rinkos;

F.  kadangi laisvą asmenų judėjimą ES ir teisę į nuopelnų ir profesinių įgūdžių pripažinimą galima užtikrinti tik kiek įmanoma labiau sumažinus šiuo metu egzistuojančias nematomas kliūtis ir panaikinus kai kurias nacionalines taisykles, kurios šiuo metu neproporcingai trukdo pasinaudoti teise į kvalifikuoto darbo vietas;

G.  kadangi tinkamiausios profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemos sukūrimas yra pagrindinė sąlyga siekiant sudaryti galimybes visiems asmenims pasinaudoti visais laisvo judėjimo privalumais;

H.  kadangi Bendrosios rinkos akte pabrėžiama, jog profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemos modernizavimas būtinas norint paskatinti ekonomikos augimą ir sustiprinti specialistų ir visuomenės pasitikėjimą;

I.  kadangi viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl esama sunkumų pripažįstant mokslinius vardus ir profesinę kvalifikaciją, yra nepasitikėjimas kilmės šalies akreditavimo ir mokslinio laipsnio suteikimo kriterijais, būtina skubiai diegti automatinio pripažinimo priemones pašalinant formalias nacionalines pripažinimo kliūtis ir atsisakant išankstinės neigiamos nuomonės;

J.  kadangi taikant šią direktyvą nuo 2007 m. buvo priimta maždaug 100 000 sprendimų dėl pripažinimo, suteikiant judumo galimybę 85 000 specialistų(6);

K.  kadangi iš reglamentuojamų profesijų atstovų ES mobiliausi yra sveikatos priežiūros specialistai ir kadangi 2007–2010 m. pripažintos maždaug 57 200 gydytojų, slaugytojų, stomatologų, farmacininkų, akušerių ir veterinarijos gydytojų profesinės kvalifikacijos;

L.  kadangi vis dar egzistuoja atotrūkis tarp piliečių lūkesčių ir realybės, nes daugiau nei 16 proc. SOLVIT tinkle 2010 m. nagrinėtų atvejų susiję su profesinės kvalifikacijos pripažinimu(7);

M.  kadangi sunku nustatyti, kuri institucija atsakinga už profesinių kvalifikacijų pripažinimą, nes su pripažinimu susijusios procedūros sudėtingos;

N.  kadangi direktyvoje dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo reikalaujama, kad gydymo valstybės narės užtikrintų, jog kitų valstybių narių valdžios institucijos galėtų gauti informaciją apie gydymo valstybės narės teritorijoje įsisteigusių ir į nacionalinį ar vietos registrą įtrauktų teisę vykdyti veiklą turinčių sveikatos specialistų sąrašu, keičiantis informacija Vidaus rinkos informacinėje sistemoje;

O.  kadangi 2010 m. tinklo SOLVIT bylų, susijusių su profesine kvalifikacija, skaičius siekė 220, ir daugiau nei du trečdaliai šių bylų buvo pradėta nagrinėti tik keturiose valstybėse narėse;

P.  kadangi Direktyvoje 2005/36/EB sujungiamos taisyklės, kurios buvo išdėstytos 15-oje ankstesnių direktyvų, priimtų nuo 1960-ųjų metų ir vėliau;

Q.  kadangi ne visos valstybės narės laiku perkėlė Direktyvą 2005/36/EB, o visiškai ją įgyvendino tik praėjus trejiems metams nuo pradinio galutinio termino;

R.  kadangi tinkamai taikant šią direktyvą būtų galima pagerinti bendrosios rinkos žmoniškąjį aspektą;

S.  kadangi pradėjus naudoti Europos profesinį pažymėjimą profesinių kvalifikacijų pripažinimo procedūra galėtų tapti paprastesnė ir spartesnė;

Supaprastinimas piliečiams

1.  mano, kad vis didesnis laisvas aukštą kvalifikaciją turinčių asmenų ir darbuotojų judėjimas yra vienas didžiausių Europos bendradarbiavimo ir konkurencingos vidaus rinkos pranašumų, labai svarbus visos ES ekonomikos vystymosi veiksnys ir visų ES piliečių teisė; tvirtai įsitikinęs, kad reikėtų skatinti darbuotojų, kurie yra ES piliečiai, judumą ir panaikinti netiesiogines kliūtis, su sąlyga, kad būtų išlaikoma judumo ir profesinių kvalifikacijų kokybės pusiausvyra;

2.  skatina visas iniciatyvas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam judumui, kaip priemonei siekiant skatinti veiksmingą darbo rinkos veikimą ir ES ekonomikos augimą bei konkurencingumą; pripažįsta, kad reikia atnaujinti Direktyvą 2005/36/EB siekiant užtikrinti aiškų ir tvirtą teisinį pagrindą;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti specialistų judumą; tvirtina, kad kelia susirūpinimą palyginti nedidelis judžių specialistų skaičius, ir siūlo parengti strategijas šiai problemai spręsti; atkreipia dėmesį į naujausio Eurobarometro tyrimo rezultatus, kuriais remiantis daugiau nei 50 proc. jaunų žmonių Europoje yra pasirengę arba nori dirbti užsienyje(8);

4.  ragina valstybes nares skatinti savo piliečius ir specialistus pasinaudoti šios direktyvos teikiamais privalumais;

5.  mano, kad suinteresuotųjų subjektų dialogas siekiant reguliariai atnaujinti pirminio profesinio rengimo, patirties pripažinimo ir nuolatinio kvalifikacijos kėlimo reikalavimus labai svarbus norint suderinti mokymą; be to, mano, kad 28-osios taisyklės taikymas nacionalinėse sistemose nėra priemonė, kuri padėtų aiškiai ir patenkinamai išspręsti mokymo skirtumų klausimą;

6.  nurodo, kad dalinės prieigos principą didžioji dauguma Komisijos viešosiose konsultacijose dalyvavusių respondentų laiko nepageidaujamu, nes praktiškai jį sunku stebėti ir jis turėtų būti geriau išaiškintas; vis dėlto pažymi, kad dalinės prieigos principas galėtų būti naudingas, tačiau tik kalbant apie tas profesijas, kurių užduotis galima aiškiai atskirti; ragina nuodugniai įvertinti šį principą ir jį taikyti atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, tačiau netaikyti jo toms reglamentuojamoms profesijoms, kurios susiję su sveikata ir sauga;

7.  džiaugiasi automatinio pripažinimo procedūros sėkme; vis dėlto pabrėžia, kad pripažinimo procesas naudojant bendrąją pripažinimo sistemą, paremtą profesine patirtimi, yra itin sudėtingas – tam reikia daug laiko tiek kompetentingoms institucijoms, tiek ir tam tikrų profesijų asmenims;

8.  pabrėždamas išankstinio pranešimo tvarkos svarbą, pažymi, kad 2011 m. Komisijos viešose konsultacijose buvo iškelta daug susirūpinimą keliančių klausimų, ir kad laikino specialistų judumo gerinimo priemonės turėtų būti pagrindinis būsimos Profesinių kvalifikacijų pripažinimo direktyvos peržiūros elementas; ragina detaliau paaiškinti laikino ir atsitiktinio paslaugų teikimo koncepciją, atsižvelgiant į tai, kad būtų neįmanoma parengti vieną visas profesijas apimančią apibrėžtį ir kad tai pažeistų subsidiarumo principą;

9.  teigia, kad kompetentingos institucijos susiduria su sunkumais taikydamos dabartinę išankstinio pranešimo tvarką, nes vertinant laikiną ir atsitiktinį paslaugos pobūdį nesilaikoma nuoseklus požiūrio ir yra itin sunku kontroliuoti paslaugų teikėjų veiklą vietoje; ragina Komisiją įvertinti direktyvos 7 straipsnyje išdėstytas dabartines nuostatas ir išsamiau paaiškinti esamą teismų praktiką, ypač atsižvelgiant į profesijas, kurios susiję su visuomenės sveikata ir sauga; ragina Komisiją pateikti savo išvadas Europos Parlamentui;

10.  pabrėžia, kad didžioji dauguma suinteresuotųjų subjektų laiko esminėmis direktyvos 7 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriomis remiantis valstybėms narėms leidžiama iš anksto patikrinti profesinę kvalifikaciją, kai profesija susijusi su sveikatos apsauga ir sauga ir kai jos atžvilgiu netaikomas automatinis pripažinimas; vis dėlto teigia, kad siekiant padidinti skaidrumą valstybės narės turėtų paaiškinti, kurias profesijas jos laiko susijusiomis su sveikatos apsauga ir sauga;

11.  pritaria Komisijai, kad sąvoka „reglamentuojamas mokymas“ yra per siaura ir tai gali daryti neigiamą poveikį laikinam specialistų judumui; mano, kad sąvoka turėtų apimti bet kokį rengimą, skirtą tam tikrai profesijai kilmės valstybėje narėje įgyti;

12.  ragina Komisiją aiškiai nustatyti, kad laikino judumo deklaracija iš esmės turėtų galioti visoje valstybės narės teritorijoje ir ištirti, ar reikia deklaraciją rengti kasmet;

13.  ragina 7 straipsnyje nustatyto išankstinio pranešimo reikalavimo netaikyti paslaugų teikėjams, kurie savo paslaugas teikia tik vartotojams, kuriuos jie lydi į kitą valstybę narę, ir kurie neturi jokio ryšio su vietiniais vartotojais priimančiojoje valstybėje narėje (pvz., kelionių vadovai, treneriai, sportininkus lydintys medicinos darbuotojai); mano, kad nereikėtų taikyti šio reikalavimo ir visoms kitoms paslaugoms, kurios nesusijusios su visuomenės sveikata ir sauga;

14.  ragina Komisiją koordinuoti įvairius šiuo metu prieinamus informacijos apie profesinių kvalifikacijų pripažinimą šaltinius, įskaitant nacionalinius informacijos centrus ir profesines organizacijas, ir sujungti juos su portalu „Jūsų Europa“, kuriame nurodomi pagal Paslaugų direktyvą įsteigti bendri informaciniai punktai, kuriais šiuo metu galima naudotis; tvirtina, kad taip specialistams bus suteikta galimybė savo gimtąja kalba naudotis vieša sąsaja, kurią naudodami jie galės įkelti dokumentus, susipažinti su savo profesiniu pažymėjimu ir jį išsispausdinti, gauti aktualią informaciją apie pripažinimo procesą, administracinę informaciją apie kompetentingas institucijas, profesines organizacijas ir duokumentus, kuriuos reikia pateikti;

15.  tvirtina, kad tiek nacionaliniu, tiek ir valstybių narių lygmeniu būtina pagerinti kompetentingų valdžios institucijų ir nacionalinių informacijos centrų dialogą, keitimąsi informacija dėl konkrečių profesijų ir bendradarbiavimą; ragina Komisiją remti judžiausioms profesijoms skirtus kompetentingų valdžios institucijų ir profesinių organizacijų tinklus siekiant keistis bendra informacija apie nacionalines procedūras ir mokymo reikalavimus, dalytis geriausia patirtimi ir tirti glaudesnio bendradarbiavimo, pvz., bendrų platformų kūrimo, galimybes; mano, kad viešosios institucijos ir socialiniai partneriai turi dalyvauti struktūriniame dialoge apie tai, kaip pagerinti profesinę jaunimo integraciją;

16.  ragina valstybes nares gerinti viešųjų institucijų veiklos veiksmingumą teikiant informaciją tiek apie darbuotojų teises, tiek apie profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūras, kad būtų sumažinta atgrasančio biurokratizmo, trukdančio skatinti judumą;

17.  taigi ragina valstybes nares pasinaudoti moderniomis ryšių technologijomis, įskaitant duomenų bazes ir registracijos internetu procedūras, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrojoje pripažinimo sistemoje numatytų terminų ir ypač pagerinta prieiga prie informacijos ir žinios apie procedūras;

18.  ragina įpareigoti kompetentingas valdžios institucijas teikti naujausią kontaktinę informaciją visoms kitoms kompetentingoms atitinkamas profesijas atstovaujančioms institucijoms;

19.  ragina Komisiją parengti rekomendacijas dėl laikotarpio, per kurį konkretus asmuo, pateikęs visus reikiamus dokumentus, galėtų tikėtis gauti kompetentingos valdžios institucijos sprendimą; jei, naudojant Vidaus rinkos informacinę sistemą, šis laikotarpis sutrumpėtų ir procedūros būtų optimizuotos, judumui būtų sudarytos palankesnės sąlygos; ragina valstybes nares skirti šiai sričiai pakankamai išteklių, kad būtų užtikrintas profesinės kvalifikacijos pripažinimas per pagrįstą laikotarpį;

20.  ragina valstybes nares, kompetentingas valdžios institucijas ir Komisiją užtikrinti didesnį skaidrumą, kad prašymą teikiantis arba neigiamą atsakymą gavęs asmuo gautų išsamų atsakymą, kodėl nebuvo pripažintas jo diplomas ar profesinė kvalifikacija;

21.  teigia, kad dabartinė pranešimo apie naujus diplomus tvarka yra pernelyg sudėtinga; ragina Komisiją palengvinti pranešimo apie naujus diplomus tvarką ir laiku atnaujinti direktyvos V priedą;

22.  ragina valstybes nares, kompetentingas institucijas ir Komisiją užtikrinti, kad diplomai ir sertifikatai būtų pripažįstami lygiai taip pat, kaip pripažįstama profesinė kvalifikacija, siekiant sukurti tikrą Europos ir tarptautinio lygio bendrąją rinką ir vengiant reguliuoti tai, kas jau reguliuojama;

23.  pabrėžia, kad kompensavimo priemonės, kurias taikant kompetentingoms institucijoms leidžiama vykdyti kvalifikacinį egzaminą arba taikyti iki trejų metų trukmės adaptacijos laikotarpį ir kurios nepaprastai svarbios norint užtikrinti vartotojų ir pacientų saugumą, turi būti peržiūrėtos siekiant įvertinti, ar jos tinka esamoms problemoms spręsti; ragina geriau paaiškinti Elgesio kodeksą ir jį įvertinti siekiant padėti kompetentingoms valdžios institucijoms;

24.  ragina konsultuojantis su kompetentingomis institucijomis, profesinėmis organizacijomis, valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu parengti neprivalomas ES kompensavimo priemonių taikymo gaires;

25.  pabrėžia, kad valdžios institucijoms itin sudėtinga pagal 11 straipsnį patikrinti kvalifikacijos lygį, tam reikia daug išteklių, be to, tai sunkiai suprantama piliečiams; atkreipia dėmesį į tai, kad penki kvalifikacijų lygiai pagal 11 straipsnį dažnai painiojami su aštuoniais kvalifikacijų lygiais pagal Europos kvalifikacijų sandarą; pritaria Komisijos nuomonei, kad išbraukus 11 straipsnį ir II bei III priedus kompetentingos valdžios institucijos, norėdamos nuspręsti, ar reikia taikyti kompensavimo priemones, turėtų nustatyti ne paraiškos teikėjo tinkamumą pagal iš anksto apibrėžtus kvalifikacijų lygius, o tai, ar yra esminių mokymo skirtumų; taigi pažymi, kad išbraukus kvalifikacijos lygius, įskaitant II ir III priedus, pripažinimo procedūra taptų daug paprastesnė;

26.  pabrėžia, kad skirtingų valstybių narių švietimo ir mokymo sistemos vis dar labai skiriasi; taigi mano, kad prie minimalios mokymo trukmės, kurios reikia rengiantis tam tikroms profesijoms, taip pat reikėtų priskaičiuoti įprastus mokymosi profesinėse mokyklose pagal pakaitinio mokymo sistemas laikotarpius;

27.  ragina valstybes nares ir kompetentingas valdžios institucijas padedant Europos Komisijai pradėti Europos kompetencijų, kvalifikacijų ir profesijų klasifikacijos tyrimus siekiant išnagrinėti, ar įvairiose valstybėse narėse naudojami oficialūs kvalifikacijų ir profesijų pavadinimai atitinka tas pačias kompetencijas ir kvalifikacijas, ir norint sukurti Europos lygio analizės priemonę;

28.  mano, kad siekiant užtikrinti veiksmingesnį direktyvos įgyvendinimą turėtų būti labiau platinamas Elgesio kodeksas, nes tai skatins vieningiau aiškinti direktyvos nuostatas;

Galiojančių nuostatų atnaujinimas

29.  ragina Komisiją vėl padėti naudoti valstybių narių, kompetentingų valdžios institucijų ir profesinių organizacijų dialogo skatinimo priemones, kad kuo reguliariau ir remiantis mokslo ir technikos pasiekimais būtų atnaujinami būtini rengimo sektorinėms profesijoms reikalavimai, siekiant neatsilikti nuo dabartinės profesinės praktikos, atnaujinti dabartinę profesine patirtimi paremtą ekonominės veiklos rūšių klasifikaciją ir sukurti paprastą nuolatinio būtiniausių rengimo reikalavimų atnaujinimo mechanizmą; atsižvelgdamas į būsimus Bolonijos ir Kopenhagos procesų pokyčius, ragina Komisiją įvertinti kompetencija grindžiamo požiūrio taikymą apibrėžiant būtiniausius rengimo reikalavimus ne tik trukmės, bet ir mokymosi rezultatų požiūriu;

30.  ragina Komisiją neskaidyti automatinio pripažinimo proceso, kaip siūloma Žaliojoje knygoje, ir užtikrinti, kad Parlamentas galėtų vykdyti tinkamą priežiūrą priimant esminius direktyvos pakeitimus;

31.  palankiai vertina pastarojo meto reformas, kurios vykdomos kaip Bolonijos proceso dalis, taip pat šio proceso naudą, susijusią su Europos studentų judumo ir įsidarbinimo galimybių užtikrinimu; ragina Europos Komisiją padėti valstybėms narėms padaryti Europos kreditų perkėlimo sistemą (ECTS) skaidresnę ir palyginamesnę, kad ECTS taptų pagrindine priemone, padedančia sudaryti geresnes galimybes abipusiam kvalifikacijų pripažinimui ir judumui;

32.  ragina Komisiją nustatant minimalius mokymo reikalavimus atsižvelgti į standartizuotų mokymosi rezultatų ir klinikinių kompetencijų svarbą;

33.  ragina Komisiją ištirti galimybę ateityje dar labiau išplėsti automatinio pripažinimo taikymo sritį;

34.  prašo išsamiau paaiškinti pasiūlymą dėl bendrojo lavinimo trukmės ilginimo, kaip būtinos sąlygos priimant į slaugytojų ir akušerių mokymo įstaiga;

35.  prašo išsamiau išaiškinti pasiūlymą išbraukti Profesinių kvalifikacijų direktyvos 21 straipsnio 4 dalį;

36.  ragina valstybes nares atlikti būtiniausių profesinio mokymo reikalavimų palyginimą ir reguliariai vykdyti tarpusavio mainus, taip pat ir kompetentingų valdžios institucijų mainus, siekiant suvienodinti būtiniausius profesinio mokymo reikalavimus;

37.  atkreipia dėmesį į tai, jog Direktyvos 2005/36/EB įgyvendinimo vertinime reikalaujama sudaryti pažymėjimų ar bet kokių kitų formalios kvalifikacijos įrodymų, pripažįstamų vienoje ar daugiau valstybių narių, bet tuo pat metu nepripažįstamų kitose valstybėse narėse, sąrašą; į šį sąrašą turėtų būti įtraukti atvejai, kai kitoje valstybėje narėje, kuri nėra jų kilmės šalis, piliečiams suteiktas mokslinis laipsnis nepripažįstamas jų valstybėje narėje, jiems į ją grįžus;

38.  pabrėžia, kad Europos Sąjungoje yra daug reglamentuojamų profesijų ir ragina valstybes nares persvarstyti kai kurių profesijų klasifikavimo pagrįstumą siekiant įvertinti, ar oficialūs kvalifikacijų ir profesijų pavadinimai atitinka tas pačias kompetencijas ir kvalifikacijas visose valstybėse narėse; mano, kad sumažinus bendrą reglamentuojamų profesijų ES skaičių būtų paskatintas judumas; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad tokia klasifikacija gali būti pagrįsta atsižvelgiant į vartotojų apsaugą, ypač medicinos, teisės ar technikos sričių profesijų atvejais;

39.  teigia, kad veiksmingiausiai sudaryti sąlygas laisvam specialistų judėjimui būtų galima sumažinant reglamentuojamų profesijų skaičių ES; ragina Komisiją į persvarstomą direktyvą įtraukti mechanizmą, kurį taikydamos valstybės narės galėtų patikrinti savo teisės aktus, išskyrus tuos, kurie susiję su sveikatos priežiūros profesijomis, ir juos panaikinti, jei jie nėra proporcingi;

Visuomenės sveikatos ir saugos stiprinimas

40.  tvirtina, kad svarbiausias šios direktyvos persvarstymo tikslas – užtikrinti vartotojų ir pacientų saugą, ir kad šios direktyvos sėkmė labai priklauso nuo to, ar bus užtikrintas tiek judumas, tiek sauga; atkreipia dėmesį į ypatingą sveikatos priežiūros profesionalų statusą;

41.  pabrėžia, kad buvo pastebėta rimtų problemų, kilusių dėl specialistų, kurie tęsė savo veiklą ES, nors leidimas užsiimti profesine veikla buvo sustabdytas arba atimtas;

42.  ragina pagal Vidaus rinkos informacinę sistemą toms profesijoms, kurios nepatenka į Paslaugų direktyvos taikymo apimtį, sukurti aktyvų įspėjimo mechanizmą, kuriuo vadovaujantis būtų privaloma perspėti visas valstybes nares, kai imtasi reguliavimo priemonės siekiant, kad sveikatos priežiūros specialistas nebūtų registruotas arba neturėtų teisės teikti paslaugas, su sąlyga, kad naudojant šią įspėjimo sistemą nebus teikiama jokia kita informacija, laikomasi nekaltumo prezumpcijos principo ir galiojančių asmens duomenų apsaugos taisyklių;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenei ir pacientams reikalingos geresnės garantijos, jog pripažinti sveikatos priežiūros specialistai tinkamai atnaujina savo įgūdžius ir žinias;

44.  atkreipia dėmesį į suinteresuotųjų šalių raginimą daugiau dėmesio skirti nuolatiniam kvalifikacijos kėlimui, įskaitant (visą gyvenimą vykdomą) formalųjį, neformalųjį mokymąsi ir savišvietą, ir būtinybei jį įvertinti; nurodo, kad dėl pasaulinės konkurencijos ir žinių ekonomikos kūrimo iškyla naujų su įgūdžių vystymu ir švietimu susijusių uždavinių; taigi ragina Komisiją ištirti visų mokymosi būdų dokumentavimo metodus, galbūt naudojant Europos įgūdžių pasą ir Europos kvalifikacijų sandarą, taip pat Vidaus rinkos informacinę sistemą, ir sukurti valstybėse narėse naudojamų įvairių nuolatinio kvalifikacijos kėlimo sistemų lyginamąją lentelę; be to, ragina Komisiją įvertinti, ar norint tinkamai išspręsti nuolatinio sveikatos priežiūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo skirtingo lygio problemą galima būtų taikyti kompensavimo priemones; ragina kompetentingas valdžios institucijas pripažinimo proceso metu teikti informaciją apie nuolatinį kvalifikacijos kėlimą, keistis geriausia praktika šioje srityje ir dalytis informacija apie nuolatinį kvalifikacijos kėlimą, ypač tuose sektoriuose ir tose valstybėse narėse, kuriose nuolatinis kvalifikacijos kėlimas yra privalomas;

45.  pabrėžia, kad svarbu, jog tęstinis mokymas būtų pritaikytas prie kiekvienos valstybės narės darbo rinkos poreikių, kad mokymo ištekliai būtų geriau pritaikyti dirbantiesiems;

46.  pabrėžia, kad dėl pripažinimo procedūros išplėtimo įtraukiant trečiosiose šalyse įgytas kvalifikacijas galėtų atsirasti piktnaudžiavimų sistema, kurie pasireikštų palankesnės teisinės padėties ieškojimu, ir tai būtų itin pavojinga priimančiosios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms;

47.  tvirtina, kad sveikatos priežiūros specialistų gebėjimas bendrauti su kolegomis ir pacientais yra itin svarbus siekiant išvengti pavojingų arba grėsmę gyvybei galinčių kelti aplinkybių;

48.  mano, kad turi būti išaiškintos Direktyvos 2005/36/EB 53 straipsnio nuostatos, susijusios su reikalavimais dėl kalbos, nes dėl šios nuostatos aiškinimo vyksta Komisijos, ETT ir valstybių narių ginčas; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares persvarstyti kalbų mokėjimo reikalavimų sistemą, taikomą sveikatos priežiūros specialistams, ir suteikti kompetentingoms valdžios institucijoms reikiamą lankstumą, kad jos, vykdydamos pripažinimo procesą, galėtų įvertinti ir, tik jeigu to reikia, patikrinti specialistų techninės ir šnekamosios kalbos įgūdžius; mano, kad nesumažinant darbdavių galimybės gauti pakankamai informacijos apie specialistų kalbų mokėjimą, kai jie įdarbinami eiti konkrečias pareigas, šioje srityje turėtų būti griežtai laikomasi proporcingumo principo, kad tokie testai netaptų papildoma kliūtimi;

49.  mano, kad kalbų mokėjimas yra ypač svarbus norint palengvinti specialistų integraciją kitoje šalyje, užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir vartotojų bei pacientų saugą;

50.  pabrėžia, kad siekiant apsaugoti pacientus specialistai, teikiantys e. sveikatos paslaugas, turėtų užtikrinti tokį pat kokybės ir saugos standartų lygį, kaip ir ne elektroninių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo atveju; todėl turėtų būti išaiškinta, kad e. sveikatos paslaugų teikėjams turėtų būti taikomi šios direktyvos ir, jei reikia, papildomi reikalavimai;

51.  atkreipia dėmesį į tai, jog plėtojant e. sveikatos ir nuotolinės sveikatos priežiūros sistemą reikia užtikrinti, kad mokslą baigę slaugytojai ir gydytojai galėtų rūpintis įvairių tautybių pacientais, ir jog būtina skatinti įvairių šalių mokymo centrų, ligoninių ir universitetų bendradarbiavimą, skirtą specialistams ir aukštųjų mokyklų absolventams, kurie turi rūpintis pacientais naudodami šias priemones;

Specialistų integravimas ir pasitikėjimo sistema stiprinimas

52.  palankiai vertina Bendrosios rinkos forume Krokuvoje paskelbtus profesinio pažymėjimo bandomųjų projektų rezultatus; tvirtina, kad bet koks profesinis pažymėjimas turi būti savanoriškas, juo turėtų būti patvirtinama įgyta akademinė ir profesinė patirtis, ir jis turi būti susietas su Vidaus rinkos informacinė sistema; mano, kad profesinis pažymėjimas galėtų būti naudinga priemonė skatinant kai kurių specialistų judumą, supaprastinant administracines procedūras ir didinant saugumą; ragina Komisiją prieš pradedant naudoti bet kokį pažymėjimą pateikti įrodymus dėl galimos pridėtinės vertės pripažinimo procesui; pabrėžia, kad visi pažymėjimai privalo atitikti konkrečias saugos ir duomenų apsaugos sąlygas, ir tvirtina, kad būtina sukurti reikalingas apsaugos nuo piktnaudžiavimo ir sukčiavimo priemones;

53.  dar kartą tvirtina, kad jei ES siekia sumažinti 27-ose ES valstybėse narėse esantį Direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo įgyvendinimo ir vykdymo netolygumą, visos valstybės narės turi daugiau pasitikėti ir pasikliauti viena kitos sistemomis;

54.  pritaria Vidaus rinkos informacinės sistemos apimties išplėtimui įtraukiant profesijas, šiuo metu nepatenkančias į šios informavimo sistemos taikymo sritį, kaip nurodyta Reglamente dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą(9) (VRI reglamentas), ir profesijas, kurioms netaikoma Direktyva 2005/36/EB;

55.  ragina įpareigoti kompetentingas institucijas įdiegti Vidaus rinkos informacinę sistemą, kad būtų palengvintas aktyvus administracijos bendradarbiavimas ir supaprastintos pripažinimo procedūros; mano, kad Vidaus rinkos informacinė sistema galėtų būti dar labiau pagerinta, pvz., išplėstos jos funkcijos, siekiant palengvinti nacionalinių valdžios institucijų darbą; ragina Komisiją sukurti papildomas kvalifikacijos kėlimo ir techninės paramos priemones siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai išnaudojamos visos sistemos teikiamos galimybės;

56.  ragina skatinti absolventų mobilumą ir laikytis sprendimo Ch. Morgenbesser byloje(10); tvirtina, kad valstybės narės turėtų skatinti priimti absolventus iš kitų valstybių narių atlikti atlyginamą ir prižiūrimą praktiką, jei tokią galimybę jos siūlo ir savo piliečiams; be to, pabrėžia, kad buveinės valstybės narės turėtų pripažinti profesinę patirtį, įgytą prižiūrimos praktikos metu;

57.  pabrėžia, kad bendrųjų platformų koncepcija, nurodyta direktyvos 15 straipsnyje, nebuvo sėkminga ir šiuo metu tokios platformos neegzistuoja; tvirtina, kad jos gali būti naudingos judumo skatinimo priemonės ir kad jos turėtų būti apibrėžtos ir kontroliuojamos pačių specialistų; teigiamai vertina Komisijos ketinimą pagerinti šią koncepciją persvarstant straipsnį; ragina Komisiją suteikti valstybėms narėms reikiamo lankstumo, kad jos galėtų pačios nuspręsti dalyvauti kurioje nors bendrojoje platformoje, ar nedalyvauti, ir sumažinti valstybėms narėms taikomus dalyvavimo reikalavimus;

58.  tvirtina, kad bet kokios bendros platformos sukūrimas turėtų priklausyti nuo vidaus rinkos patikrinimo rezultatų ir jai turėtų būti taikoma parlamentinė priežiūra;

59.  atkreipia dėmesį į tai, kad į šią direktyvą turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl duomenų apsaugos, atitinkančios Direktyvos 95/46/EB nuostatas, ir kad šios direktyvos persvarstymo metu taip pat turėtų būti atsižvelgta į duomenų apsaugos nuostatų pakeitimus; pažymi, kad turėtų būti pateikta naujausia kompetentingos institucijos, atsakingos už duomenų valdymą, kontaktinė informacija ir aiškios taisyklės dėl duomenų apie specialistus saugojimo ir naudojimo, taip pat klaidingos informacijos koregavimo gairės;

60.  pažymi, kad ES ir Šveicarijos derybose buvo priimtas susitarimas dėl Europos Sąjungos ir jos valstybių narių bei Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo III priedo dalinio pakeitimo, siekiant įtraukti Direktyvą 2005/36/EB; pažymi, kad susitarime numatyta laikinai taikyti šią direktyvą, išskyrus jos II antraštinę dalį, kuri turi būti pritaikyta Šveicarijoje, ir kad Tarybos sprendimas dėl minėtojo susitarimo nustos galioti, jei Šveicarijai per 24 mėnesius nuo sprendimo priėmimo nepavyks užbaigti savo vidaus procedūrų, skirtų šiam sprendimui įgyvendinti; yra pasiryžęs atidžiai stebėti šio klausimo sprendimo eigą;

61.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visos persvarstytos direktyvos būtų tinkamai perkeltos iki numatyto galutinio termino; primygtinai ragina valstybes nares teikti pirmenybę šiai direktyvai;

o
o   o

62.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 255, 2005 9 30, p. 22. (2) OL C 76E, 2010 3 25, p. 42. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0145. (4) http://ec.europa.eu/internal_market/qualifications/docs/news/20110706-summary-replies-public-consultation-pdq_en.pdf. (5) http://ec.europa.eu/internal_market/qualifications/docs/news/20110706-evaluation-directive-200536ec_en.pdf. (6) Europos Komisija, „Profesinių kvalifikacijų direktyvos įvertinimas“, Briuselis, 2011 m. liepos 5 d. (7) Europos Komisija, Vidaus rinkos ir paslaugų generalinis direktoratas (DG MARKT). 2010 m. SOLVIT ataskaita „2010 m. SOLVIT tinklo plėtra ir darbo rezultatai“ (2011). (8) Europos Komisija, greitoji Eurobarometro apklausa, „Judus jaunimas: analitinė ataskaita“, 2011 m. gegužės mėn. (9) Pasiūlymas dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą (VRI reglamentas), (COM(2011)0522). (10) 2003 m. lapkričio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-313/01, Morgenbesser, ECR I-13467.

2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujos vartotojų reikalų politikos strategijos (2011/2149(INI))

P7_TA(2011)0491 A7-0369/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, įtrauktą į Sutartis Europos Sąjungos sutarties 6 straipsniu,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 26 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarčių nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas“,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį, kurioje Sąjunga įpareigojama siekti didelio konkurencingumo socialinės rinkos ekonomikos, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos kokybės gerinimo,

–  atsižvelgdamas į SESV 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, ES atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“,

–  atsižvelgdamas į SESV 11 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „nustatant ir įgyvendinant ES politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarų vystymąsi, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus“,

–  atsižvelgdamas į SESV 12 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas ES politikos ir veiklos kryptis“,

–  atsižvelgdamas į SESV 14 straipsnį ir 26 protokolą dėl bendrus (ekonominius) interesus tenkinančių paslaugų,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 6 d. poziciją dėl Tarybos pozicijos, priimtos per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinamos direktyvos 87/250/EEB, 90/496/EEB, 1999/10/EB, 2000/13/EB, 2002/67/EB, 2008/5/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 608/2004(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 23 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartotojų teisių(2),

–  atsižvelgdamas į Europos vartotojų centrų tinklo 2010 m. metinę ataskaitą, kurią 2011 m. išleido Europos Sąjungos leidinių biuras,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 7 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Vartotojų galių stiprinimas Europos Sąjungoje“ SEC(2011)0469,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 11 d. Komisijos pranešimą „Bendrosios rinkos vidaus vartotojai“, Penktąją vartotojų sąlygų rezultatų suvestinę (SEC(2011)0299),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 22 d. Komisijos pranešimą „Kaip priversti rinkas veikti vartotojų naudai“, Ketvirtąją vartotojų rinkų rezultatų suvestinę (SEC(2010)1257),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją „Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė: Rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (laikotarpio vidurio ataskaita)(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl elektroninės prekybos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl veiksmingesnės ir sąžiningesnės prekybos ir platinimo rinkos(5),

–  atsižvelgdamas į profesoriaus Mario Monti 2010 m. gegužės 9 d. pranešimą Komisijai dėl bendrosios rinkos atnaujinimo „Nauja bendrosios rinkos strategija“,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vartotojų apsaugos(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir 2009 m. liepos 2 d. pranešimą Tarybai dėl 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) (COM(2009)0336) taikymo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais Europos Sąjungoje (COM(2009)0557),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 7 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl suderintos vartotojų skundų ir pasiteiravimų klasifikavimo ir pranešimo sistemos metodikos (COM(2009)0346) ir į lydimąjį Komisijos rekomendacijos projektą (SEC(2009)0949),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą dėl vartotojų acquis vykdymo (COM(2009)0330),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 29 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, skirtų bendrosios rinkos veikimui gerinti(8) ir į 2004 m. liepos 12 d. Komisijos rekomendaciją dėl vidaus rinkos direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę(9),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/48/EB dėl žaislų saugos (Žaislų saugos direktyva)(10),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus(11), kuriuo siekiama sukurti taisyklių ir principų, susijusių su akreditavimu ir rinkos priežiūra, bendrąją sistemą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategija. Vartotojų teisių stiprinimas, gerovės didinimas ir veiksminga jų apsauga“ (COM(2007)0099) ir į 2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl 2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategijos(12),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus pranešimą „Europos bendrosios rinkos kliūtys 2008 m.“(13),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje)(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. gruodžio 12 d. poziciją dėl Tarybos bendrosios pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Bendrijos veiksmų programos vartotojų politikos srityje sukūrimo (2007–2013 m.) priėmimo(15),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl vartotojo atžvilgiu nesąžiningos verslo įmonių prekybos veiklos vidaus rinkoje, iš dalies keičiančios Direktyvą 84/450/EEB dėl klaidinamos reklamos, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB, 2002/65/EB bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos prekybos veiklos direktyva)(16),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(17),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A7-0369/2011),

A.  kadangi ES piliečiams, kaip vartotojams, tenka esminis vaidmuo siekiant strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų, nes vartotojų išlaidos sudaro daugiau kaip pusę ES BVP,

B.  kadangi, remiantis materialinio nepritekliaus rodikliu, 16,3 proc. ES gyventojų kyla skurdo pavojus ir kadangi moterų atveju šis procentas yra 17,1 proc.,

C.  kadangi pagal 2001 m. balandžio mėn. specialųjį Eurobarometrą Nr. 342 „Vartotojų išprusimas“ žymi dauguma vartotojų jaučiasi savimi pasitikintys ir nusimanantys, tačiau nemažai daliai vartotojų trūksta žinių apie pagrindinius vartotojų srities teisės aktus;

D.  kadangi vartotojai nesudaro vienos bendros vienalytės grupės, nes yra didelių skirtumų tarp vartotojų, atsižvelgiant į jų įgūdžius, informuotumą apie teisės aktus, jų atkaklumą ir pasiryžimą siekti žalos atlyginimo;

E.  kadangi pagal 2001 m. balandžio mėn. specialųjį Eurobarometrą Nr. 342 „Vartotojų išprusimas“ moterys praleidžia daugiau laiko apsipirkdamos (3,7 val. per įprastą savaitę) negu vyrai (2,8 val.),

F.  kadangi, atsižvelgiant į Penktąją vartotojų sąlygų suvestinę vartotojams vis dar taikomos itin skirtingos sąlygos visoje ES;

G.  kadangi vartotojų nepasitenkinimą finansų paslaugų veikimu didžia dalimi sukelia tai, kad jie gauna netinkamus patarimus ir dėl to, kad vadovaujantis ketvirtuoju „Vartotojų rinkų rezultatų suvestinės“ leidiniu, dauguma vartotojų nežino savo pagrindinių teisių finansinių paslaugų srityje, daugiau nei 98 proc. nesugeba pasirinkti labiausiai tinkamo varianto investicijoms, o jiems kylančių problemų dydis vertinamas apie 0,4 proc. ES BVP;

H.  kadangi informacijos skleidimas vartotojams yra būtina ir svarbi priemonė visuose finansų paslaugų sektoriuose ir kadangi strategijoje būtina pripažinti, kad ji yra nepakankama priemonė siekiant užtikrinti patikimas ir konkurencines rinkas, kuriose vartotojai galėtų priimti jų pačių interesus geriausiai atitinkančius sprendimus; kadangi norint informaciją atskleisti veiksmingiau, yra svarbu tokią informaciją teikti ES bei regioninėmis oficialiomis kalbomis;

I.  kadangi ypač pažeidžiamų kategorijų asmenys, kurie laikomi tokiais dėl jų protinės, fizinės ar psichologinės negalios, amžiaus ar patiklumo, pvz., vaikai, paaugliai, vyresnio amžiaus žmonės, arba tam tikri asmenys, kurie yra pažeidžiami dėl savo socialinės ir finansinės padėties (pvz., turintys itin didelių skolų), turi būti ypač saugomi;

J.  kadangi ES nusistatė tikslus mažinti CO2 išmetimą ir dėl to reikia naudoti tvaresnius vartojimo modelius;

K.  kadangi tinkamai veikiančioje vidaus rinkoje vartotojai turėtų didesnį kokybiškų produktų ir paslaugų konkurencingomis kainomis pasirinkimą ir kartu būtų užtikrinta aukšto lygio vartotojų ir aplinkos apsauga;

L.  kadangi reikia leisti vidaus rinkai augti nemažinant vartotojų apsaugos ir taip pat užtikrinant laisvą paslaugų judėjimą ir atitinkamą dėmesį darbuotojų apsaugai;

M.  kadangi išprusę vartotojai sugeba geriau pasirinkti geriausias kainas, pardavimo sąlygas ir kokybę, todėl skatina konkurenciją ir naujoves,

N.  kadangi visapusiškai integruota vidaus rinka sukurtų daugybinį teigiamą poveikį vartotojams Europoje, pvz. produktų ir paslaugų žemesnes kainas bei platesnį jų spektrą;

O.  kadangi pagal 2011 m. kovo mėn. vartotojų sąlygų rezultatų suvestinę mažmenininkams trūksta žinių apie pagrindines ES vartotojų teises, ir tai gali pakenkti ne tik patiems vartotojams, bet ir sumažinti jų pasiryžimą vykdyti tarpvalstybinę prekybą,

P.  kadangi visi suinteresuotieji subjektai (įskaitant Europos Komisiją, nacionalines vykdymo priežiūros institucijas, vartotojų organizacijas ir privatųjį sektorių) turi dėti daugiau pastangų, kad pasiektų aukšto lygio vartotojų apsaugos ir išprusimo tikslą, viešojo teisės aktų vykdymo užtikrinimo veiksmingumas – esminiai veiksniai, kuriais remiantis sulaikomi ir pašalinami neteisėti ir nesaugūs produktai iš Europos rinkos,

Q.   kadangi, atsižvelgiant į dabartinį ekonomikos nuosmukį, griežtas ir nuoseklus įgyvendinimas yra dar svarbesnis, nes dėl krizės keičiasi vartotojų pasirinkimas,

R.  kadangi Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai toliau glaudžiai bendradarbiaudami tarpusavyje privalo prisidėti prie veiksmingesnio vartotojų apsaugos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir vykdymo,

S.  kadangi Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai turėtų saugoti ES piliečių sveikatą ir gerovę;

Pagrindiniai tikslai

1.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą išleisti vartotojų darbotvarkę ir pabrėžia, kad Komisija turi pasiūlyti aktyvią politiką siekiant apibrėžti pažangų reguliavimą, kad būtų sukurta nuosekli teisinė sistema; be to, ragina visas būsimas vartotojų reikalų politikos priemones grįsti visapusišku požiūriu, o svarbiausias dalykas bendrojoje rinkoje turi būti vartotojai;

2.  pabrėžia, kad politikos prioritetai turėtų būti susieti ir remiami pagal vartotojų rinkos rezultatų suvestinės statistiką; ragina Komisiją savo vartotojų politikos strategijoje atsižvelgti į neseniai paskelbtą 20 piliečių ir įmonių pagrindinių lūkesčių, susijusių su bendrąja rinka, sąrašą;

3.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus, pateiktus jos 2012 m. darbo programoje, persvarstyti vartotojų politikos ir teisėkūros strategiją, integruojant iniciatyvas į visų atsakingų jos tarnybų veiklą; ypač pabrėžia, kad reikia visoje ES užtikrinti visapusišką vartotojų apsaugą, kurią suteiktų pagrindiniai teisės aktai, kaip antai Nesąžiningos komercinės praktikos ir Vartojimo kreditų direktyvos;

4.  teigiamai vertina strateginį požiūrį į vartotojų apsaugą remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant 2007–2013 m. strategiją; pabrėžia, kad strategijos „ES 2020“ apimtyje reikėtų geriau koordinuoti vartotojų politiką ir socialinius bei aplinkosauginius tikslus;

5.  pabrėžia, kad reikia tinkamai įgyvendinti ir vykdyti galiojančius teisės aktus (visų pirma naujausią vartotojų teisių direktyvą), o kartu ir tinkamai skleisti informaciją apie kiekvienos iš šalių teises ir pareigas; be to, pabrėžia, kad priėmus vartotojų teisių direktyvą ir numatytas naujas iniciatyvas būtina išanalizuoti esamą acquis;

6.  pabrėžia, kad būtina vykdyti nuoseklią vartotojų apsaugos politikos įgyvendinimą, ir šia tema siūlo vėl pradėti svarstyti klausimą dėl atitinkamų pareigų paskirstymo Komisijoje;

7.  ragina Komisiją užtikrinti geresnį savo vykdomos politikos sričių, susijusių su vartotojais, koordinavimą;

8.  taip pat ragina valstybes nares ir Komisiją stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija vartotojų apsaugos srityje su trečiosiomis šalimis;

9.  pabrėžia, kad vartotojų darbotvarkėje susiduriama su nemažai uždavinių, įskaitant vartotojų išprusimą ir nelygybės mažinimą, skatinti, kad vartojimas taptų tvaresnis, sumažinti pavojingų cheminių medžiagų ir produktų keliamą pavojų vartotojams, ypač vaikams nuo tiesioginės klaidinančios reklamos; ragina politikos kūrėjus nuodugniai apsvarstyti, kaip sukurti pažangesnes politikos kryptis, kurias vykdant vartotojams būtų teikiama reikiama informacija ir jie galėtų iš tikrųjų vartoti, o įmonėms nebūtų kuriama papildoma našta;

10.  ragina Komisiją užtikrinti specialią apsaugą ypač pažeidžiamų kategorijų vartotojams, kurie laikomi tokiais dėl jų protinės, fizinės ar psichologinės negalios, amžiaus ar patiklumo, arba kurie tapo pažeidžiamais dėl savo socialinės ir finansinės padėties; remia Komisijos darbą elgesio ekonomikos tyrimų srityje, kadangi mano, kad jis svarbus siekiant užtikrinti vartotojų apsaugos priemonių veiksmingumą praktikoje;

11.  primygtinai ragina Komisiją pagerinti poveikio vertinimo kriterijus ir tvarką ir peržiūrėti, kur reikia, ES teisės aktus, kurie turi poveikį vartotojų politikai ir nustatyti geriausius praktikos pavyzdžius, pagal kuriuos valstybės narės galėtų tinkamai įgyvendinti šiuos teisės aktus;

Vartotojų įgalinimas

12.  pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, kad gerokai padaugėjo e. prekybos ir kad tai labai svarbu vartotojams, nes 40 proc. ES piliečių perka internetu; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia padidinti vartotojų ir platintojų pasitikėjimą pirkimu ir pardavimu internetu iš kitų valstybių, užtikrinant jų teises ir pareigas internete;

13.  apgailestauja dėl didelio vidaus mažmeninės prekybos internetu ir tarpvalstybinių pirkimų atotrūkio; pažymi, kad pagal vartotojų rezultatų suvestinę 44 proc. vartotojų teigia, kad netikrumas dėl jų teisių atgrasė juos pirkti prekes iš kitų valstybių narių ir kad vėluojantis pristatymas arba visai nepristatytos prekės bei sukčiavimas yra pagrindiniai veiksniai, kuriais užkertamas kelias didinti tarpvalstybinių pirkimų apimtį; todėl ragina ES vartotojų politikos strategijoje remti augimą ir inovacijas mažmeninės prekybos sektoriuje, visų pirma vienos skaitmeninės rinkos sukūrimą, kad ES vartotojai turėtų galimybę pirkti iš kitų valstybių;

14.  primena, kad pasitikintys vartotojai skatina ekonominę veiklą, susijusią ir su vidaus, ir su tarptautine prekyba, vykdoma internetu ir ne internetu;

15.  pabrėžia, kad reikia informuoti vartotojus apie jų teises ir pareigas ir užtikrinti, kad vartotojų teisės yra visiškai gerbiamos naudojantis internetu ir apsaugant intelektinės nuosavybės teises, tuo pat metu apsaugant asmens duomenis ir privatumą;

16.  pabrėžia, kad vartotojų asmens duomenys turi didelę ekonominę vertę, pvz., vartotojų savybių duomenų bazės, kurios naudojamos tikslinei reklamai; atkreipia dėmesį, kad vartotojai dažniausiai nežino apie duomenų, kuriuos jie savanoriškai pateikia bendrovėms, vertę; prašo Komisijos užtikrinti pakankamą konkurencijos lygį internetinės reklamos bei paieškos sistemų rinkoje ir kontroliuoti, kaip atitinkamos kompanijos naudoja duomenis pagal galiojančią duomenų apsaugos sistemą;

17.  pabrėžia, kad vartotojams ir prekybininkams reikia suteikti skaidresnę ir nuoseklesnę informaciją (pavyzdžiui, taikant vieneto kainos nurodymo taisykles, ir tikslias bei skaidrias interneto kainų palyginimo svetaines), taip pat taikyti tikslingą ir veiksmingą produktų ženklinimą;

18.  pabrėžia ženklinimo svarbą ir šiuo pagrindu ragina Komisiją atsižvelgti į konkrečius vartotojų prašymus, kurių pateikiama vis daugiau, pavyzdžiui, susijusius su sąžininga prekyba, anglies pėdsakais, antrinio perdirbimo galimybėmis bei tipu ir kilmės žymėjimu;

19.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti visuotines galimybes naudotis sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu ir telekomunikacijų tinklais, taip pat plačias galimybes įsigyti prekes ir paslaugas internetu, kartu pašalinti paskirstymo apribojimus, geografinę segmentaciją ir plėtoti elektronines mokėjimo paslaugas;

20.  pabrėžia, kad vartotojų darbotvarkėje būtina pabrėžti rinką, kurią sudaro skaitmeniniai produktai, pvz., e. knygos;

21.  pabrėžia, kad būtina vartotojams suteikti naudingą, tikslingą ir suprantamą informaciją; primygtinai reikalauja, kad ES ir nacionalinės valdžios institucijos, taip pat vartotojų organizacijos ir įmonės dėtų daugiau pastangų, siekdamos pagerinti vartotojų švietimą; ragina Komisiją pasiūlyti „vartotojui palankius“ bendrosios rinkos teisės aktus siekiant užtikrinti visapusišką vartotojų interesų įtraukimą į bendrosios rinkos veikimą;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares teikti tinkamą paramą ir užtikrinti gebėjimų stiprinimą vartotojų organizacijoms kiekvienoje valstybėje narėje, siekiant sustiprinti jų vaidmenį ir išteklius, ir taip suteikti vartotojams daugiau galių;

23.  pabrėžia, kad būtina vartotojams nuo pat vaikystės aiškinti ir juos mokyti valdyti informaciją, pateikiamą apie produktus; ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos logotipai būtų geriau atpažįstami ir aiškesni, nes atrodo, kad šiuo metu jie dar per mažai atpažįstami (ypač CE logotipas, Europos ekologinis ženklas, antrinio perdirbimo simbolis – kaspinas „Maebius“ arba pavojingumo ženklas);

24.  ragina Komisiją pradėti informacines kampanijas visose valstybėse narėse dėl Europos CE ženklo ir jo svarbos, išaiškinant vartotojams, ką jis reiškia (ar nereiškia) ir pateikiant jiems išsamesnę informaciją, kartu stengiantis didinti informuotumą apie produktų saugą profesiniuose sluoksniuose;

25.  mano, kad pilietinė visuomenė, kartu su vartotojų organizacijomis ir įmonėmis turėtų toliau nukreipti naujoviškus sprendimus į informacijos apie bendrąją rinką sklaidą siekiant sudaryti gyventojams sąlygas visapusiškai pasinaudoti esamomis galimybėmis; pabrėžia pilietinės visuomenės svarbą padedant vartotojams bei mažoms ir vidutinėms įmonėms, visų pirma pažeidžiamiausių kategorijų asmenims, pvz., jaunimui arba asmenims, kurie neturi galimybės naudotis internetu, įveikti esamas kalbines, technologines ir administracines kliūtis bei apribojimus valstybėse narėse;

26.  smerkia, kad vis dar sudėtinga pakeisti paslaugų teikėją ar tarifus tam tikruose sektoriuose, o tai kliudo įgyvendinti vartotojų pasirinkimo laisvę ir kenkia konkurencijai; ragina Komisiją labiau įsigilinti į šią problemą siekiant užtikrinti, kad vartotojai galėtų visapusiškai pasinaudoti vidaus rinkos privalumais;

27.  ragina Komisiją išnagrinėti likusias kliūtis vartotojams, susijusias su banko keitimu, ir apsvarstyti, kaip šias kliūtis būtų galima pašalinti, pvz., sukuriant ES masto banko sąskaitos numerio perkėlimo sistemą;

28.  atkreipia dėmesį į skaidrių banko mokesčių, greitesnių sandorių ir lengvesnių banko sąskaitų perkėlimo procedūrų svarbą vartotojams;

29.  pastebi, kad apie 30 mln. ES piliečių neturi galimybės naudotis pagrindinėmis bankininkystės paslaugomis, ir ragina Komisiją parengti pasiūlymą, kaip ji buvo skelbusi, jog tai padarys, Bendrosios rinkos akte ir jos 2011 m. darbo programoje;

Vartotojų apsauga ir produktų sauga

30.  pabrėžia, kad reikia sukurti vartotojų politikos kryptis, kuriose būtų atsižvelgiama į pažeidžiamų vartotojų grupių ypatumus;

31.  ragina nustatyti aiškias strategijos ir konkurencijos politikos programos sąsajas ir imtis bendrų veiksmų tam pasiekti, kad vartotojai galėtų naudotis paslaugomis, kurios geriau pritaikytos prie jų poreikių ir teikiamos geresnėmis sąlygomis;

32.  pabrėžia, kad reikia neatidėliotinai pakelti bendrą ES vartotojų produktų saugos lygį, ypač atsižvelgiant į būsimą Bendros gaminių saugos direktyvos persvarstymą; ragina Komisiją kartu su atsakingomis ES agentūromis atidžiau išnagrinėti chemikalų poveikį vartotojų sveikatai, atsparumui antibiotikams ir nanotechnologijoms, vadovaujantis šios srities galiojančiais ES teisės aktais;

33.  taip pat pabrėžia, kad būtina didinti žaislų saugos standartus, ir ragina valstybes nares skubiai perkelti ir visiškai įgyvendinti naują Žaislų saugos direktyvą;

34.  ragina Komisiją plėtoti bendrą vertinimo ir ženklinimo sistemą, kaip nurodė savo Rezoliucijoje dėl bendrosios rinkos siekiant skatinti verslą ir augimą, remiantis produkto viso gyvenimo ciklu, ypač siekiant supaprastinti ir suderinti sistemas, išvengti susiskaidymo sąnaudų verslui ir vartotojams, taip pat klaidinančios reklamos;

35.  ragina suteikti geresnes produktų saugos garantijas, ypač vidaus rinkos e. prekyboje;

36.  ragina sustiprinti ir padidinti pranešimų sistemos RAPEX veiksmingumą ir skaidrumą vartotojams, kad būtų geresnis bendras supratimas apie tai, kokių pavojų kelia konkretūs vartotojų produktai, ir sudarytos sąlygos bendrovėms ir muitinėms imtis skubių ir tinkamų veiksmų;

37.  atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad svarbu, jog rinkos būtų skaidrios ir patikimos, kad būtų gerinami profesiniai standartai ir vengiama interesų konfliktų teikiant finansines paslaugas vartotojams ir pabrėžia, kad esminį vaidmenį vaidina finansinis švietimas;

38.  pabrėžia galimybės gauti finansinį švietimą ir finansines konsultacijas svarbą ir ragina finansų konsultacijų paslaugas labiau reglamentuoti;

39.  pažymi, kad naujoms Europos priežiūros institucijoms (EPI) pavestos konkrečios galios ir pareigos, susijusios su vartotojų apsauga finansinių paslaugų srityje, ir tikisi, kad strategija tai atspindės ir sustiprins EPI pajėgumus vartotojų apsaugos srityje, pasiremiant geriausia nacionalinių institucijų patirtimi ir užtikrinant tinkamą suinteresuotųjų šalių, visų pirma vartotojų atstovų, dalyvavimą;

40.  ragina nustatyti aukštą vartotojų apsaugos lygį visoje ES, kad būtų galima toliau stiprinti vidaus rinką finansinių paslaugų srityje ir kovoti su protekcionistinėmis praktikomis;

41.  ragina tikslingai finansuoti ir paskirstyti lėšas vartotojų mokslinių tyrimų projektams, visų pirma vartotojų elgesio ir duomenų rinkimo srityje, kad būtų sukurtos politikos kryptys, kuriose atsižvelgiama į vartotojų poreikius;

42.  siūlo didinti Europos paramą moksliniams tyrimams, atliekamiems ateities sektoriuose, pavyzdžiui, ekologiškų produktų vartojimo, etikos ar paramos naudotų kasdienio vartojimo prekių (automobilių, dviračių, buitinių aparatų ir kt.) naudojimui sektoriuose;

43.  ragina Komisiją ir toliau tęsti savo veiklą dėl prekių pardavimo ir nesąžiningų sutarčių sąlygų, nesąžiningos prekybos praktikos taisyklių peržiūros, Vartotojų kreditų direktyvos, Klaidinančios reklamos direktyvos, ir taip pat dėl platesnio klausimo, ar nesąžiningos prekybos praktikos taisykles reikia taikyti plėtojant įmonių tarpusavio santykius; ragina valstybes nares visiškai ir teisingai įgyvendinti vidaus rinkos taisykles ir teisės aktus, ypač Vartotojų teisių direktyvą, Elektroninės prekybos direktyvą, Reglamentą dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams;

44.  ragina Komisiją pabrėžti standartizacijos svarbą vartotojų darbotvarkėje, siekiant supaprastinti sudėtingus procesus ir sudėtingą informaciją vartotojams, pvz., informaciją apie paslaugas, taip pat užtikrinti, kad sprendžiant šią svarbią užduotį būtų įtrauktos vartotojų organizacijos ir nacionalinės valdžios institucijos;

Socialesnės ir tvaresnės Europos vartotojų politikos kūrimas

45.  ragina Komisiją į Vartotojų darbotvarkę įtraukti vartotojų prieigos dalį, siekiant užtikrinti, kad pažeidžiamos grupės turi prieigą prie svarbiausių, jiems būtinų, produktų ir paslaugų;

46.  atkreipia dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmonės ir neįgalieji vis dar susiduria su saugos ir galimybės gauti pagrindinių produktų ir paslaugų problemomis: šiuo atžvilgiu pažymi, kad standartai gali būti sėkmingai panaudoti siekiant užtikrinti galimybę gauti produktus ir paslaugas kuo didesniam vartotojų skaičiui, neatsižvelgiant į jų amžių ar fizinius gebėjimus;

47.  ragina Komisiją objektyviai įvertinti lyčių aspektą vartotojų darbotvarkėje, atsižvelgiant į jos įsipareigojimą įgyvendinti lyčių aspekto integravimą kaip neatskiriamą politikos kūrimo dalį; ragina Komisiją užtikrinti, kad vartotojų darbotvarkėje būtų pašalinta bet kokia diskriminacija dėl lyties siekiant naudotis prekėmis ir paslaugomis ir tiekti prekes bei teikti paslaugas;

48.  ragina Komisiją spręsti klausimą, kaip privatus vartojimas gali tapti tvaresnis, siekiant skatinti inovacijas, ekonomikos augimą ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką, laikantis strategijoje „Europa 2020“ nustatyto tikslo; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažangios energetikos sistemoms: naujų technologijų taikymas turėtų sudaryti sąlygas visiems tinklo vartotojams dalyvauti vidaus energetikos rinkoje, kad būtų galima taupyti energiją ir sumažinti arba apriboti energijos išlaidas, kartu išsaugant energijos tiekimą pažeidžiamiems vartotojams;

49.  ragina Komisiją, valstybes nares ir suinteresuotuosius subjektus koordinuoti savo pastangas siekiant geriau informuoti vartotojus apie veiksmingesnius būdus, kaip pirkti ir vartoti maistą, kad būtų užkirstas kelias maisto atliekoms ir mažinamas jų kiekis;

50.  pabrėžia, kad labai svarbu įvertinti liberalizavimo poveikį vartotojų pasitenkinimui ir todėl ragina atlikti energetikos rinkos veikimo vertinimą;

Vartotojų teisių įgyvendinimas ir žalos atlyginimo tvarka

51.  ragina Komisiją toliau remti ir atkreipti dėmesį į Europos vartotojų centrų darbą, kurie turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį informuojant vartotojus apie jų teises ir remiant juos pateikus skundą; pabrėžia pagrindinį vaidmenį, kurį atlieka Tarptautinio vykdymo užtikrinimo ir bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklas, siekiant užtikrinti, kad vartotojų apsaugos įstatymai būtų tinkamai vykdomi, ir skatinant nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą;

52.  ragina Komisiją pasinaudoti visais Sutartyse nustatytais įgaliojimais siekiant pagerinti visų su vartotojais susijusių ES teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę, taikymą ir įgyvendinimą; ragina valstybes nares paspartinti savo pastangas, kad šie teisės aktai būtų visiškai ir teisingai įgyvendinti;

53.  ragina sukurti prieinamesnes ir veiksmingesnes žalos atlyginimo priemones, kaip antai alternatyvus ginčų sprendimas, kolektyvinis žalos atlyginimas ar tiesioginio ryšio ginčų sprendimas, siekiant visos ES vartotojams suteikti daugiau teisių; su susirūpinimu pažymi, kad dabartinis kompensacijų trūkumas – pagrindinė teisinės sistemos spraga, nes prekybininkai pasilieka sau neteisėtai gautą pelną;

54.  ragina sukurti prieinamą ir veiksmingą žalos Europos vartotojams atlyginimo mechanizmą, kuris yra būtinas norint pašalinti kliūtis vidaus rinkoje (ypač elektroninio verslo srityje) ir ragina Komisiją pateikti vieną ar daugiau pasiūlymų, vadovaujantis įprasta teisėkūros procedūra, siekiant užtikrinti tinkamą Parlamento dalyvavimą;

55.  pritaria vykdomam darbui siekiant sukurti Europos alternatyvaus ginčų nagrinėjimo sistemą, pasinaudojant turimomis nacionalinėmis bei verslo sistemomis, kurio pagalba būtų galima derinti aukštą vartotojų apsaugą ir sąžiningas verslininkams taikomas prekybos sąlygas;

56.  ragina Komisiją pasiremti geriausia valstybių narių praktika, pvz. Šiaurės šalyse taikomą ombudsmeno modelį, ir apsvarstyti galimybę Europos vartotojų centrų tinklui suteikti teisinius įgaliojimus vartotojų ginčų sprendimo srityje;

57.  mano, kad tokia sistema būtų sustiprinta bendroji rinka ir sukurta sąžininga žalos atlyginimo vartotojams tarpvalstybiniuose ginčuose sistema, sustiprintas vartotojų ir pramonės pasitikėjimas vienas kitu bei išvengiama tiek pramonei, tiek ir vartotojui brangiai kainuojančių ginčų.

58.  ragina Komisiją pradėti tarpinstitucines diskusijas dėl tinkamiausių būsimų veiksmų siekiant užtikrinti tolesnę teisinę vartotojų apsaugą jų rinkos sandoriuose, deramai atsižvelgiant į Vartotojų teisių direktyvoje išdėstytą požiūrį;

59.  pabrėžia, kad reikia įtraukti į būsimą laikotarpio po 2013 m. daugiametę finansinę programą atitinkamą finansavimą priemonėms, kurios padėtų įgyvendinti būsimoje vartotojų darbotvarkėje ir šiame pranešime nustatytus tikslus; atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojų organizacijoms reikalingas tinkamas ir garantuotas ES finansavimas, kad jos galėtų atstovauti vartotojams visose valstybėse narėse;

o
o   o

60.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0324. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0293. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0376. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0320. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0307. (6) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 84. (7) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 1. (8) OL L 176, 2009 7 7, p. 17. (9) OL L 98, 2005 4 16, p. 47. (10) OL L 170, 2009 6 30, p. 1. (11) OL L 218, 2008 8 13, p. 30. (12) OL C 279 E, 2009 11 19, p. 17. (13) http://www.eesc.europa.eu/smo/news/Obstacles_December-2008.pdf. (14) OL L 364, 2004 12 9, p. 1. (15) OL C 317 E, 2006 12 23, p. 61. (16) OL L 149, 2005 6 11, p. 22. (17) OL L 373, 2004 12 21, p. 37.

2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl internetinių lošimų vidaus rinkoje (2011/2084(INI))

P7_TA(2011)0492 A7-0342/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 24 d. Komisijos komunikatą „Žalioji knyga “Internetiniai lošimai vidaus rinkoje'' (COM(2011)0128),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 51, 52 ir 56 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į su tuo susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką(1),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas ir Tarybai pirmininkavusių Prancūzijos, Švedijos, Ispanijos ir Vengrijos pažangos ataskaitas dėl lošimų ir lažybų veiklos organizavimo ES valstybėse narėse pagrindo,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl azartinių lošimų internete patikimumo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl Baltosios knygos dėl sporto(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančią Tarybos Direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004(5),

–  atsižvelgdamas į 1997 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis(6),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui(7),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 6 d. Komisijos komunikatą „Kova su korupcija ES“ (COM(2011)0308),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje(9),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ (COM(2011)0012),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos(10),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(11),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje(12),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0342/2011),

A.  kadangi internetinių lošimų sektorius nuolat auga ir kai kuriais aspektais šio augimo nekontroliuoja piliečių, kuriems siūlomi šie lošimai, nacionalinės vyriausybės ir kadangi šio sektoriaus rinka nėra panaši į kitas rinkas, nes joje kyla su vartotojų apsauga ir kova su organizuotu nusikalstamumu susijusių pavojų,

B.  kadangi taikant subsidiarumo principą nėra jokio specialaus Europos teisėkūros akto, reguliuojančio internetinius lošimus,

C.  kadangi azartinių lošimų paslaugoms taikomi įvairūs ES teisėkūros aktai, pvz., Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, Direktyva dėl nesąžiningos komercinės veiklos, Direktyva dėl nuotolinės prekybos, Kovos su pinigų plovimu direktyva, Duomenų apsaugos direktyva, Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių ir Direktyva dėl bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos,

D.  kadangi lošimų sektorius įvairiose valstybėse narėse reguliuojamas skirtingai, todėl sunku ne tik reguliuojamiems paslaugų teikėjams teikti teisėtas tarpvalstybines lošimų paslaugas, bet ir reguliavimo institucijoms apsaugoti vartotojus ir kovoti su neteisėtais lošimais susijusiu galimu nusikalstamumu,

E.  kadangi vienodo Europos požiūrio į kovą su nusikalstamumu ir apgavystėmis, ypač siekiant užtikrinti sąžiningą sportinę veiklą ir lošėjų bei vartotojų apsaugą, teikiama papildoma nauda yra labai svarbi,

F.  kadangi SESV 56 straipsnyje įtvirtinta laisvė teikti paslaugas, tačiau kadangi internetiniai lošimai dėl ypatingo jų pobūdžio nebuvo įtraukti į Elektroninės prekybos, Paslaugų ir Vartotojų teisių direktyvų taikymo sritį,

G.  kadangi Teisingumo Teismas išaiškino daugelį svarbių teisinių klausimų, susijusių su internetiniais lošimais ES, tačiau teisinis netikrumas dėl daugelio kitų klausimų, kuriuos galima išspręsti tik politiniu lygmeniu, išlieka; kadangi dėl šio teisinio netikrumo labai padidėjo neteisėtų lošimų pasiūla ir atsirado didelė su jais susijusi rizika,

H.  kadangi dėl internetinių lošimų, jei jie tinkamai nereglamentuojami, gali kilti didesnė priklausomybės rizika negu tradicinių lošimų realioje erdvėje atveju, be kita ko, dėl lengvesnės prieigos prie jų ir socialinės kontrolės nebuvimo,

I.  kadangi vartotojai turi būti šviečiami apie galimą internetinių lošimų žalą ir apsaugoti nuo šioje srityje kylančių pavojų, ypač priklausomybės, sukčiavimo, apgaulės ir nepilnamečių dalyvavimo lošimuose,

J.  kadangi iš lošimų gaunamos didelės pajamos, kurias daugelis valstybių narių gali nukreipti visuomeninės naudos ir labdaros reikmėms, pvz., sportui, finansuoti,

K.  kadangi būtina užtikrinti sąžiningumą sporte aktyviau kovojant su korupcija ir susitarimais dėl varžybų baigties,

L.  kadangi siekiant įgyvendinti šiuos tikslus būtina Europos Sąjungos mastu įdiegti sporto varžybų ir finansinių srautų kontrolės mechanizmus bei bendrus priežiūros mechanizmus,

M.  kadangi siekiant keistis gerąja patirtimi taip pat labai svarbu, kad visi suinteresuotieji subjektai (institucijos, sporto federacijos, lažybų paslaugų teikėjai) bendradarbiautų tarptautiniu mastu,

1.  palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą pradėti viešas konsultacijas pagal žaliąją knygą dėl internetinių lošimų, kurias vykdant bus galima pragmatiškai ir konkrečiai apsvarstyti šio sektoriaus ateitį Europoje;

2.  palankiai vertina Komisijos paaiškinimą, kad žaliąja knyga pradėto politinio proceso tikslas jokiu būdu nėra panaikinti internetinių lošimų sektoriaus reguliavimą ir (arba) šį sektorių liberalizuoti;

3.  primena didėjančią ekonominę internetinių lošimų, iš kurių 2008 m. gauta daugiau nei 6 mlrd. EUR metinių pajamų, o tai sudaro 45 proc. pasaulio lošimų rinkos, augimo svarbą; sutinka su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu, kad tai ekonominė veikla, turinti specifinių savybių; primena, kad dėl šio augimo taip pat patiriamos didesnės socialinės išlaidos, susijusios su patologiniu lošimu ir neteisėta veikla;

4.  mano, kad veiksmingai reguliuojant internetinių lošimų sektorių turėtų būti siekiama visų pirma šių tikslų:

5.  mano, kad šiuo reguliavimu būtų galima užtikrinti sporto varžybų patrauklumą vartotojų ir visuomenės akyse ir užtikrinti ilgalaikį sporto varžybų rezultatų patikimumą bei sporto varžybų prestižą;

6.  pabrėžia ETT nuomonę(13), kad internetas yra savitas būdas teikti lošimų paslaugas, grindžiamas moderniomis technologijomis, kurios gali būti naudojamos apsaugoti vartotojus ir palaikyti viešąją tvarką, nors ši nuomonė neturi įtakos valstybių narių galimybei priimti sprendimus dėl konkretaus internetinių lošimų reguliavimo metodo ir leidžia valstybėms narėms riboti arba panaikinti tam tikras vartotojams siūlomas paslaugas;

Subsidiarumo principas ir papildoma nauda Europai

7.  Pabrėžia, kad bet kokiam lošimų sektoriaus reglamentavimui taikomas subsidiarumo principas ir šis reglamentavimas turi būti paremtas šiuo principu, atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių tradicijas ir kultūrinius ypatumus, ir kad šis principas turi būti suprantamas kaip „aktyviojo subsidiarumo“ principas, kurį įgyvendindamos nacionalinės valdžios institucijos bendradarbiauja tarpusavyje; tačiau mano, kad taikant šį principą turi būti laikomasi vidaus rinkos taisyklių, kiek tai taikytina pagal ETT sprendimą dėl lošimų;

8.  mano, jog siekiant užtikrinti, kad vartotojai nesinaudotų operatorių, kurie neatitinka nacionalinių licencijavimo reikalavimų, paslaugomis, būtina teikti patrauklias tinkamai reguliuojamas internetinių ir tradicinių lošimų būdų realioje erdvėje lošimų paslaugas;

9.  todėl nepritaria vieno ES teisės akto, kuriuo būtų bendrai reguliuojamas visas internetinių lošimų sektorius, priėmimui, tačiau mano, kad kai kuriose srityse, atsižvelgiant į tarpvalstybinį internetinių lošimų paslaugų pobūdį, be nacionalinio reguliavimo, būtų suderintas Europos požiūris teiktų aiškios pridėtinės vertės;

10.  pripažįsta valstybėms narėms suteiktą laisvę organizuoti lošimus laikantis ES sutartyje nurodytų pagrindinius nediskriminavimo ir proporcingumo principų; atsižvelgdamas į tai, gerbia kai kurių valstybių narių sprendimą uždrausti visų ar kai kurių rūšių internetinius lošimus arba šiame sektoriuje išlaikyti valstybės monopolį, remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, jei jos laikosi nuoseklaus požiūrio;

11.  primena, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas kelis kartus pripažino, kad suteikus išskirtines teises paslaugų teikėjui, kurį griežtai tikrina valdžios institucijos, galima geriau apsaugoti vartotojus nuo sukčiavimo ir veiksmingiau kovoti su nusikalstamumu internetinių lošimų sektoriuje;

12.  pažymi, kad internetiniai lošimai yra ypatingo pobūdžio ekonominė veikla, kuriai negali būti visapusiškai taikomos vidaus rinkos taisyklės, būtent įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas taisyklės; vis dėlto pripažįsta nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, kurioje pabrėžiama, kad nacionalinės kontrolės priemonės turėtų būti priimamos ir taikomos nuosekliai, proporcingai ir nediskriminuojant;

13.  pabrėžia, kad, viena vertus, internetinių lošimų organizatoriai visais atvejais turėtų laikytis šalių, kuriose jie veikia, nacionalinės teisės, kita vertus, valstybės narės turėtų išlaikyti teisę taikyti priemones kovojant su nelegaliais internetiniais lošimais ir reikalingas norint įgyvendinti nacionalinius teisės aktus bei neleisti nelegaliems organizatoriams patekti į rinką;

14.  mano, kad lošimų rinkoje abipusio licencijų pripažinimo principas netaikytinas, tačiau, atsižvelgiant į vidaus rinką, aiškiai pabrėžia, kad valstybės narės, atveriančios internetinių lošimų sektorių visų ar kai kurių lošimų rūšių konkurencijai, privalo užtikrinti skaidrumą ir sudaryti sąlygas nediskriminacinei konkurencijai; rekomenduoja valstybėms narėms šiuo atveju įdiegti licencijavimo modelį, pagal kurį Europos lošimų paslaugų teikėjai, tenkinantys priimančiosios valstybės narės nustatytas sąlygas, galėtų prašyti suteikti licenciją; tose valstybėse narėse, kurios įgyvendino licencijų sistemą, galėtų būti nustatytos licencijų prašymų teikimo procedūros, kuriomis būtų sumažinta administracinė našta išvengiant nereikalingo reikalavimų ir kontrolės, atliekamos kitose valstybėse narėse, dubliavimosi, užtikrinant valstybės narės, kurioje pateiktas licencijos prašymas, reguliavimo institucijos viršenybę; todėl mano, kad būtina stiprinant administracinį bendradarbiavimą didinti nacionalinių reguliavimo institucijų tarpusavio pasitikėjimą; be to, gerbia valstybių narių teisę nustatyti operatorių skaičių, žaidimų rūšių ir kiekio pasiūlą siekiant apsaugoti vartotojus ir užkirsti kelią nusikaltimams, su sąlyga, kad šie apribojimai būtų proporcingi ir jais būtų atspindimas susirūpinimas nuosekliai ir sistemingai apriboti veiklą šiame sektoriuje;

15.  ragina Komisiją laikantis „aktyviojo subsidiarumo“ principo išnagrinėti galimybę taikyti visus galimus ES lygmens mechanizmus ir priemones, sukurti vartotojų apsaugos, priklausomybės prevencijos ir kovos su kovos su neteisėtais internetinių lošimų paslaugų teikėjais tikslais, įskaitant nacionalinių reguliavimo institucijų oficialų bendradarbiavimą, bendrus standartus paslaugų teikėjams ar pagrindų direktyvą; mano, kad pirmas žingsnis galėtų būti visoje Europoje galiojantis internetinių lošimų elgesio kodeksas dėl kurio susitartų reguliavimo institucijos ir paslaugų teikėjai;

16.  laikosi nuomonės, kad visoje Europoje galiojantis internetinių lošimų elgesio kodeksas turėtų apimti paslaugų teikėjo ir vartotojo teises ir pareigas; mano, kad šis elgesio kodeksas turėtų padėti užtikrinti atsakingą požiūrį į lošimus, aukštą lošėjų, ypač nepilnamečių bei kitų pažeidžiamų asmenų, apsaugos lygį, taip pat apibrėžti kovai su elektroniniais nusikaltimais, sukčiavimu ir klaidinančia reklama skirtus tiek ES, tiek nacionalinio lygmens paramos mechanizmus ir galiausiai sukurti principų bei taisyklių sistemą, kuri užtikrintų, kad vartotojai būtų tolygiai apsaugoti visoje ES;

17.  pabrėžia, kad valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią neteisėtų lošimų paslaugų teikėjams siūlyti savo paslaugas internetu, turėtų imtis platesnių veiksmų, pvz., sudaryti juodąjį neteisėtų lošimo teikėjų sąrašą; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pasiūlyti teisiškai privalomas priemones, pagal kurias, remiantis nacionaliniais juodaisiais sąrašais, bankai, kredito korteles išduodantys subjektai ir kiti mokėjimų sistemos dalyviai ES privalėtų blokuoti savo klientų ir lošimų paslaugų teikėjų, kurie neturi licencijos jų jurisdikcijoje, sandorius, nesudarant kliūčių teisėtiems sandoriams;

18.  gerbia valstybių narių teisę imtis įvairių represinių priemonių prieš neteisėtus internetinių lošimų pasiūlymus; remia reguliavimo principo, pagal kurį lošimų įmonė gali veikti (arba pateikti paraišką dėl privalomos nacionalinės licencijos) tik vienoje valstybėje narėje, jei ji neveikia pažeisdama teisės aktus kurioje kitoje nors ES valstybėje narėje, įdiegimą siekiant padidinti kovos prieš neteisėtus internetinių lošimų pasiūlymus veiksmingumą;

19.  ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, ir valstybes nares toliau veiksmingai prižiūrėti, kaip laikomasi ES teisės aktų reikalavimų;

20.  pažymi, kad nuo 2008 m. galėjo būti padaryta daugiau pažangos neišnagrinėtų pažeidimų bylų atvejais ir kad Europos Teisingumo Teisme niekada nebuvo iškelta byla jokiai valstybei narei; ragina Komisiją tęsti savo tyrimą dėl valstybių narių teisės aktų dėl lošimų (neinternetinių ir internetinių) galimos neatitikties SESV reikalavimams ir, jei reikia, tęsti pažeidimų tyrimo procedūras, pradėtas dar 2008 m., siekiant, kad būtų užtikrinta ši atitiktis; primena Komisijai jos, kaip sutarčių sergėtojos, pareigą skubiai reaguoti į gautus skundus dėl sutartyse įtvirtintų laisvių pažeidimo;

Reguliavimo institucijų bendradarbiavimas

21.  ragina nacionalinėms reguliavimo institucijoms suteikiant pakankamai kompetencijos stiprinti jų bendradarbiavimą koordinuojant Europos Komisijai, siekiant nustatyti bendrus standartus ir kartu imtis veiksmų prieš internetinių lošimų paslaugų teisėjus, kurie veikia neturėdami privalomos nacionalinės licencijos; nurodo, kad ypač nustatant į juoduosius sąrašus įtrauktų žaidėjų tapatybę ir kovojant su pinigų plovimu, lažybų sukčiavimu ir kitais organizuotai vykdomais nusikaltimais nacionaliniai pavieniai sprendimai yra nesėkmingi; todėl mano, kad siekiant geriau bendradarbiauti reguliavimo srityje būtina kiekvienoje valstybėje narėje įsteigti reguliavimo instituciją, turinčią pakankamus įgaliojimus. teigia, kad vidaus rinkos informavimo sistema galėtų būti veiksmingesnio nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimo pagrindas; atkreipia dėmesį į nacionalinių reguliavimo institucijų glaudesnio bendradarbiavimo iniciatyvas, pvz., Europos lošimų reguliavimo institucijų forumo (GREF) tinklas ir Europos reguliavimo institucijų platforma; ragina ES valstybes nares, Europolą ir Eurojustą glaudžiau bendradarbiauti ir geriau koordinuoti veiklą kovojant su neteisėtais lošimais, sukčiavimu, pinigų plovimu ir kitais finansiniais nusikaltimais internetinių lošimų srityje;

22.  laikosi nuomonės, kad įvairių rūšių lošimai, pvz., greitieji interaktyvūs azartiniai žaidimai, kurie žaidžiami sekundžių dažnumu, lažybos ir loterijos su kassavaitiniu burtų traukimu, skiriasi vieni nuo kitų ir reikalauja skirtingų sprendimų, nes vienų rūšių lošimai suteikia daugiau galimybių piktnaudžiauti nei kitos; visų pirma pažymi, kad pinigų plovimo galimybė priklauso identifikavimosi reikalavimų, žaidimo tipo ir mokėjimo metodų, todėl būtina, kai lošimo rūšių atveju, stebėti žaidimą realiuoju laiku ir vykdyti griežtesnę kontrolę nei kitų žaidimo rūšių atveju;

23.  pabrėžia poreikį spręsti klientų sąskaitų, susijusių su internetiniais lošimais, apsaugos internetinių lošimų paslaugų teikėjo nemokumo atveju klausimą; todėl siūlo, kad ateityje bet kokiuose būsimuose šiai sričiai skirtuose teisės aktuose būtų siekiama apsaugoti indėlius tuo atveju, jei atitinkamai svetainei būtų paskirtos baudos arba prieš ją pradėtos teismo bylos;

24.  prašo Komisijos remti vartotojus, jeigu jie nukentėjo dėl neteisėtos veiklos, ir suteikti jiems teisinę pagalbą;

25.  rekomenduoja nustatyti visos Europos bendrus minimalius elektroninio identifikavimo standartus; mano, kad registracija turėtų būti atliekama taip, kad būtų nustatyta žaidėjo tapatybė ir tuo pat metu būtų užtikrinta, kad žaidėjas vienoje bendrovėje galėtų susikurti tik vieną žaidimo sąskaitą; pabrėžia, kad patikimos registracijos ir patikros sistemos yra pagrindinės priemonės užkertant kelią bet kokiam piktnaudžiavimui lošimų internete srityje, pvz., pinigų plovimui;

26.  mano, kad siekiant apsaugoti vartotojus, ypač pažeidžiamus ir jaunus žaidėjus, nuo neigiamų internetinių lošimų aspektų, ES reikia priimti bendrus vartotojų apsaugos standartus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad kontrolės ir apsaugos procesai turi būti sukurti prieš pradedant bet kokią lošimų veiklą, ir, be kita ko, gali apimti amžiaus patikrą, elektroninių mokėjimų ir lėšų pervedimo iš vienos lošėjų sąskaitos į kitą apribojimus ir reikalavimą paslaugų teikėjams skelbti įspėjimus apie amžių, nuo kurio galima lošti, įspėti apie pavojingą elgesį, patologinį lošimą ir nacionalinius internetinių lošimų svetainių kontaktinius centrus;

27.  ragina parengti veiksmingų metodų, siekiant spręsti probleminio lošimo klausimą, be kita ko, lošimų draudimais bei nustatant privalomą išlaidų per tam tikrą laikotarpį ribą, kurį galėtų pasirinkti pats žaidėjas; be to, pabrėžia, kad tuo atveju, jei numatyta galimybė padidinti išlaidų ribą, prieš įsigaliojant pakeitimui turėtų praeiti tam tikras laiko tarpas;

28.  pabrėžia, kad patologinis lošimas yra elgesio sutrikimas, kuris kai kuriose šalyse gali pasireikšti iki 2 proc. gyventojų; todėl ragina įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse atlikti priklausomybės lygio tyrimą, kad būtų parengtas pagrindas, pagal kurį būtų galima nustatyti bendrą vartotojų apsaugos nuo priklausomybės politiką; laikosi nuomonės, kad kai tik sukuriama lošėjo sąskaita, turi būti prieinama tiksli ir išsami informacija apie lošimo žaidimus, atsakingą lošimą ir priklausomybės nuo lošimo gydymo galimybes;

29.  ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į šioje srityje jau atliktus tyrimus, tirti priklausomybės nuo lošimų paplitimą, atsiradimą ir gydymą ir rinkti ir skelbti statistinius duomenis apie visų rūšių (internetines ir neinternetines) lošimų sektorius ir priklausomybę nuo lošimo siekiant gauti išsamių duomenų apie visą ES lošimų sektorių; pabrėžia, kad reikalingi statistiniai duomenys iš nepriklausomų šaltinių, ypač susiję su priklausomybe nuo lošimo;

30.  ragina Komisiją paskatinti kurti nacionalinių organizacijų, besirūpinančių priklausomais nuo lošimo asmenimis, tinklą, siekiant suteikti galimybę keistis patirtimi ir geriausia patirtimi;

31.  pažymi, kad remiantis neseniai pristatytu tyrimu(14) lošimų sektorius buvo įvardytas kaip sektorius, kuriame dažniausiai pasigendama alternatyvių ginčų sprendimo mechanizmų; todėl ragina nacionalines reguliavimo institucijas internetinių lošimų sektoriui sukurti alternatyvius ginčų sprendimo mechanizmus;

Lošimas ir sportas: turi būti užtikrintas sąžiningumas

32.  pažymi, kad su sporto varžybomis susijusių apgavysčių rizika, nors buvo visuomet, padidėjo išsiplėtus internetinių sporto lažybų sektoriui ir kelia sąžiningumo sporte riziką; todėl mano, kad turėtų būti parengta bendra sporto apgavysčių ir sukčiavimo apibrėžtis, be to, už lažybų apgavystes turi būti baudžiama visoje Europoje kaip už nusikalstamą veiką;

33.  ragina sukurti priemones, kuriomis būtų siekiama stiprinti tarptautinį policijos ir teismų bendradarbiavimą, įtraukiant visas valstybių narių kompetentingas institucijas, atsakingas už sporto lažybų surežisuotų rungtynių prevenciją, atskleidimą ir tyrimą; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę įsteigti specializuotas baudžiamojo persekiojimo tarnybas, kurioms tektų pagrindinė atsakomybė už surežisuotų atvejų tyrimą; ragina apsvarstyti galimybę sukurti bendradarbiavimo su sporto varžybų organizatoriais sistemą, kad sportinę drausmę užtikrinančioms valdžios institucijoms ir tyrimus atliekančioms bei persekiojimą vykdančioms valdžios institucijoms būtų lengviau keistis informacija, pvz., sukuriant specialius nacionalinius tinklus ir ryšių centrus, atsakingus už bylas, susijusias su susitarimais dėl varžybų baigties; šie veiksmai turėtų vykdomi, kai tinkama, bendradarbiaujant su lošimų paslaugų teikėjais;

34.  todėl mano, kad Europos lygmeniu turi būti nustatyta bendra sukčiavimo sporte apibrėžtis ir sukčiavimas sporte turi būti įtrauktos į visų valstybių narių baudžiamąją teisę;

35.  išreiškia savo susirūpinimą, kad dėl nusikalstamų organizacijų įtakos didėja su internetinėmis lažybomis susijusių surežisuotų rungtynių, kurių pelnas skiriamas kitoms nusikalstamoms veikoms, skaičius;

36.  pažymi, kad kelios Europos šalys jau priėmė griežtus teisės aktus dėl kovos su pinigų plovimu naudojant sporto lažybas, taip pat dėl kovos su sukčiavimu sporte (klasifikuodamos jį kaip konkrečią ir nusikalstamą veiką) ir dėl interesų konfliktų tarp lažybų operatorių ir sporto klubų, komandų arba aktyvių sportininkų;

37.  pažymi, kad ES licencijuoti interneto operatoriai jau atlieka tam tikrą vaidmenį nustatant galimus korupcijos sporte atvejus;

38.  pabrėžia švietimo svarbą sporte siekiant apsaugoti sąžiningumą sporte; todėl ragina valstybes nares bei sporto federacijas tinkamai informuoti bei nuo mažens šviesti visų lygių (profesionalus ir mėgėjus) sportininkus ir vartotojus;

39.  supranta didelę iš lošimų gaunamų pajamų svarbą visais lygmenimis finansuojant profesionalų ir mėgėjų sportą valstybėse narėse, įskaitant priemones, kuriomis nuo lažybų manipuliavimo saugomas sporto varžybų sąžiningumas; prašo Komisijos ištirti, kokiomis alternatyviomis finansavimo priemonėmis, gerbiant praktiką, taikomą valstybėse narėse, būtų galima užtikrinti, kad iš sporto lažybų gaunamos pajamos galėtų būti reguliariai naudojamos tam, kad būtų apsaugotas sporto varžybų sąžiningumas, užkirstas kelias lažybų manipuliavimui, kartu atsižvelgiant į tai, kad dėl jokių finansavimo mechanizmų neturėtų susidaryti padėtis, kuri būtų naudinga tik atskiroms profesionalioms, plačiai per televiziją transliuojamoms sporto šakoms, o kitų sporto šakų ir ypač mėgėjų sporto finansavimas iš sporto lažybų pajamų tik mažėtų;

40.  pakartoja savo poziciją, kad sporto lažybos – tai sporto rungtynių panaudojimas komerciniais tikslais; rekomenduoja sporto varžybas apsaugoti nuo neleistino komercinio naudojimo, visų pirma pripažįstant sporto renginių organizatorių nuosavybės teises siekiant ne tik gauti sąžiningą finansinę grąžą, kuri būtų naudinga visų lygių profesionaliam ir mėgėjų sportui, bet ir tam, kad būtų įdiegta priemonė, leidžianti kovoti su sukčiavimu sporte, ypač susitarimais dėl varžybų baigties;

41.  pabrėžia, kad sudarius teisiškai privalomus sporto varžybų organizatorių ir internetinių lošimų paslaugų teikėjų susitarimus būtų galima užtikrinti darnesnius abiejų šalių santykius;

42.  pažymi, kad internetinių lošimų sektoriuje svarbus skaidrumas; taip pat svarsto apie įpareigojimus kasmet teikti ataskaitas, kurios turi parodyti, kokia bendrąjį interesą atitinkanti veikla ir (arba) sporto renginiai, duodantys pajamų iš lošimų, turėtų būti finansuojami ir (arba) remiami; prašo Europos Komisiją ištirti galimybę nustatyti įpareigojimą kasmet teikti ataskaitas.

43.  pažymi, kad reikia sukurti patikimą alternatyva neteisėtoms lošimų paslaugoms; pabrėžia, kad reikia ieškoti pragmatiškų sprendimų dėl sporto renginių reklamos ir paramos, teikiamos internetinių lošimų paslaugų teikėjų; mano, kad reikėtų nustatyti bendrus reklamos standartus, kuriais pažeidžiamiems vartotojams būtų suteikiama pakankama apsauga, tačiau kuriais kartu būtų sudaromos galimybės remti tarptautinius renginius;

44.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su visais sporto srities suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų nustatyti tinkami mechanizmai, reikalingi siekiant išsaugoti sporto sąžiningumą ir mėgėjų sporto finansavimą;

o
o   o

45.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Ypač į sprendimus bylose C-275/92 Schindler (1994), C-55/94 Gebhard (1995), C-124/97 Läärä (1999), C-67/98 Zenatti (1999), C-6/01 Anomar (2003), C-243/01 Gambelli (2003), C-42/02 Lindman (2003), C-444/02 Fixtures Marketing Ltd prieš OPAP (2004), C-338/02 Fixtures Marketing Ltd prieš Svenska Spel AB (2004), C-46/02 Fixtures Marketing Ltd prieš Oy Veikkaus Ab (2005), C-386/04 Stauffer (2006), C-432/05 Unibet (2007), C-338/04, C-359/04 ir C-360/04 Placanica ir kt. (2007), C-206/04 Komisija prieš Italiją (2007), C-42/07 Liga Portuguesa de Futebol Profissional (2009), C-258/08 Ladbrokes (2010), C-203/08 Sporting Exchange (2010), C-447/08 ir C-448/08 Sjöberg ir Gerdin (2010), C-316/07, C-358/07, C-359/07, C-360/07, C-409/07 ir C-410/07 Markus Stoß ir kt. (2010), C-46/08 Carmen Media (2010) ir C-64/08 Engelmann (2010). (2) OL C 87E, 2010 4 1, p. 30. (3) OL C 271E, 2009 11 12, p. 51. (4) OL L 95, 2010 4 15, p. 1. (5) OL L 149, 2005 6 11, p. 22. (6) OL L 144, 1997 6 4, p. 19. (7) OL L 309, 2005 11 25, p. 15. (8) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. (9) OL L 201, 2002 7 31, p. 37. (10) OL L 347, 2006 12 11, p. 1. (11) OL L 376, 2006 12 27, p. 36. (12) OL L 178, 2000 7 17, p. 1. (13) Byla C-46/08 Carmen Media, 2010 m. (14) 2011 m. tyrimas „Cross-Border Alternative Dispute Resolution in the European Union“, http://www.europarl.europa.eu/activities/committees/studies/download.do?language=en&file=41671

2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naminių bičių sveikatos ir bitininkystės sektoriaus uždavinių (2011/2108(INI))

P7_TA(2011)0493 A7-0359/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl padėties bitininkystės sektoriuje(1),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą dėl naminių bičių sveikatos (COM(2010)0714),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2011 m. gegužės 17 d. išvadas dėl naminių bičių sveikatos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 3 d. Komisijos komunikatą „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011)0244),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas)(2), kuriame nustatomos konkrečios nuostatos Europos Sąjungos bitininkystės sektoriui,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugpjūčio 11 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslinę ataskaitą, taip pat 2009 m. gruodžio 3 d. EFSA užsakytą ir patvirtintą mokslinę ataskaitą dėl bičių mirtingumo ir priežiūros Europoje,

–  atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-442/09(3) dėl medaus su genetiškai modifikuotomis medžiagomis ženklinimo,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl baltymų deficito ES: kaip išspręsti šią ilgalaikę problemą?(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7–0359/2011),

A.  kadangi bitininkystė kaip ekonominė ir socialinė veikla yra itin svarbi tvariam kaimo vietovių vystymuisi, ją plėtojant kuriamos darbo vietos ir per apdulkinimą teikiamos svarbios ekosistemos paslaugos, kuriomis prisidedama prie biologinės įvairovės palaikymo išsaugant genetinę augalų įvairovę;

B.  kadangi bitininkystė ir biologinė įvairovė tarpusavyje susijusios; kadangi apdulkindamos bičių šeimos teikia svarbias ekologines, ekonomines ir socialines viešąsias gėrybes ir taip užtikrinamas aprūpinimas maistu ir išlaikoma biologinė įvairovė ir kadangi bitininkai, prižiūrėdami savo bičių šeimas, teikia svarbiausias aplinkos apsaugos paslaugas, tuo pačiu užtikrindami tvarų gamybos modelį kaimo vietovėse; kadangi bičių ganyklos, įvairios maisto paieškos vietos ir kai kurie žemės ūkio produktai (rapsai, saulėgrąžos ir kt.) gausiai teikia bitėms maisto, reikalingo palaikyti imuninę sistemą ir joms išlikti sveikoms;

C.  kadangi buvo išreikštas susirūpinimas, kad dėl didelių bitininkystės įmonės įkūrimo sąnaudų šia veikla ima verstis vis mažiau žmonių ir dėl to stinga bičių, kurios galėtų apdulkinti gyvybiškai svarbius žemės ūkio pasėlius;

D.  kadangi pranešta, jog bičių šeimų sumažėjo ir ES, ir kitose pasaulio vietose; kadangi nyksta apdulkintojų rūšys, kurios gerina žemės ūkio našumą; kadangi stiprėjant šiai tendencijai ūkininkams ES ir kitose pasaulio šalyse gali tekti imtis dirbtinio apdulkinimo, dėl kurio išlaidos apdulkinimui padidėtų dvigubai; kadangi mokslo ir veterinarijos veikla šiuo metu beveik negalima veiksmingai užkirsti kelio tam tikroms parazitų sukeliamoms ligoms ir kitoms ligoms arba jų kontroliuoti, nes pastaraisiais dešimtmečiais vykdyta nepakankamai bičių vaistų, kurių rinkos dalis yra ribota ir dėl to dideles farmacijos įmones jie mažai domina, mokslinių tyrimų ir jie nepakankamai tobulinti; kadangi vaistai, skirti kovai su varoatozės erkėmis, dėl jų riboto kiekio daugeliu atvejų daugiau nebėra veiksmingi;

E.  kadangi pavienių bičių ir jų šeimų sveikatą veikia daugybė mirtinų ir beveik mirtinų veiksnių, kurių daugelis yra tarpusavyje susiję; kadangi parduodami vaistai, skirti kovai su varoatozės erkėmis, daugeliu atvejų daugiau nebėra pakankamai veiksmingi, nes šios erkės tampa jiems atsparios; kadangi dėl pesticidų naudojimo, kintančių klimato ir aplinkos sąlygų, biologinės augalų įvairovės nykimo, žemės naudojimo paskirties keitimo, netinkamai vykdomos bitininkystės veiklos ir invazinių rūšių egzistavimo silpnėja šeimų imuninė sistema ir susidaro palankios sąlygos oportunistinėms patologijoms; kadangi naminės bitės gali patirti augalų apsaugos produktų poveikį tiesiogiai arba netiesiogiai, pvz., per vėją, paviršinius vandenis, augalų transpiraciją, nektarą ir žiedadulkes;

F.  kadangi bitininkai gali prisidėti ir padėti išlaikyti savo bičių sveikatą ir gerovę, nors nuo bičių aplinkos kokybės labai priklauso, kiek jiems tai pavyks;

G.  kadangi skatinama vartoti labai mažai veterinarijos produktų ir veikliųjų medžiagų, taip pat palaikyti sveiką šeimos imuninę sistemą, tačiau kadangi susiduriama su atsparumo problema, nes bitės neasimiliuoja veikliųjų medžiagų ir vaistų, o Europos gamintojai priklauso nuo gryno, aukštos kokybės medaus be nuosėdų;

H.  kadangi dauguma Europos bitininkų yra mėgėjai, o ne profesionalūs bitininkai;

Moksliniai tyrimai ir mokslinių žinių sklaida

1.  ragina Komisiją padidinti paramos dydį su naminių bičių sveikata susijusiems moksliniams tyrimams pagal būsimą finansinę programą (FP8) ir atliekant mokslinius tyrimus daugiausia dėmesio skirti technologinei plėtrai, ligų prevencijai ir kontrolei, ypač aplinkos veiksnių poveikiui bičių šeimos imuninei sistemai ir tų veiksnių sąveikai su patologijomis, tvarios žemės ūkio praktikos apibrėžimui, skatinimui naudoti nechemines alternatyvias priemones (t. y. taikyti prevencinę agronominę praktiką, pvz., sėjomainą ir biologinę kontrolę) ir bendram tolesniam skatinimui taikyti integruotosios kenkėjų kontrolės metodus ir kurti veterinarinius medicinos produktus, skirtus kovai su ES esamais bičių ligų sukėlėjais, ypač varoatozės erkėmis, kurios yra pagrindinis ligų sukėlėjas, nes yra labai atsparios, todėl kovojant su jomis, endoparazitais ir kitomis oportunistinėmis ligomis reikia naudoti labai įvairias veikliąsias medžiagas;

2.  mano, kad svarbu imtis neatidėliotinų priemonių bičių sveikatai saugoti, atsižvelgiant į bitininkystės specifiką, susijusių subjektų įvairovę ir proporcingumo bei subsidiarumo principus;

3.  dar kartą reiškia susirūpinimą, kad neišsprendus didėjančio naminių bičių ir laukinių apdulkintojų mirtingumo Europoje problemos, ji turės neigiamą poveikį žemės ūkiui, maisto gamybai ir saugumui, biologinei įvairovei, aplinkos tvarumui ir ekosistemoms;

4.  ragina Komisiją skatinti glaudžiai bendradarbiaujant su bitininkų asociacijomis sukurti tinkamas nacionalines priežiūros sistemas ir kurti ES lygmens darniuosius standartus, kad galima būtų atlikti palyginimą; pabrėžia, jog reikia vienodai nustatyti bičių avilių tapatumą ir juos registruoti nacionaliniu lygmeniu, kasmet šiuo registrus peržiūrint ir atnaujinant; tvirtina, jog tapatybės nustatymas ir registracija turėtų būti finansuojami ne iš esamų programų medaus gamybos ir pardavimo Europos Sąjungoje veiksmingumui gerinti (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/97(7));

5.  ragina Europos Komisiją remti Europos „etaloninių avilių“ tinklą, kad būtų užtikrinta aplinkos sąlygų, bitininkystės ir žemės ūkio praktikos poveikio bičių sveikatai stebėsena;

6.  ragina Komisiją parengti trejų metų trukmės programas, kurios būtų grindžiamos valstybių narių deklaruotu realiai įregistruotų avilių skaičiumi, o ne apytikriais skaičiavimais;

7.  pritaria ES bičių sveikatos etaloninės laboratorijos, kuri turėtų daugiausia dėmesio skirti veiklai, kurios nevykdo esami ekspertų tinklai ar nacionalinės laboratorijos, ir vykdyti integruotųjų žinių, susijusių su jų moksliniais tyrimais, sintezę, steigimui;

8.  pabrėžia, jog reikia remti nacionalinio lygmens diagnostikos laboratorijas ir tyrimus vietoje, ir pažymi, kad reikėtų vengti finansavimo dubliavimosi;

9.  ragina Komisiją kartu su bitininkystės sektoriaus atstovais įsteigti iniciatyvinį komitetą, kuris padės Komisijai parengti ES etaloninės laboratorijos metinę darbo programą; apgailestauja, kad pirmoji ES etaloninės laboratorijos metinė darbo programa buvo pristatyta iš anksto nepasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais;

10.  ragina Komisiją ir toliau teikti paramą moksliniams naminių bičių sveikatos tyrimams remiantis gerais COST priemonės COLOSS ir BeeDoc bei STEP iniciatyvų pavyzdžiais ir skatinti valstybes nares remti šios srities mokslinius tyrimus; vis dėlto pabrėžia, kad reikėtų stiprinti bitininkų ir bitininkų organizacijų santykius;

11.  ragina Komisiją užtikrinti, kad lėšos nebūtų naudojamos pakartotinai tuo pat tikslu, siekiant padidinti finansavimo veiksmingumą užtikrinant ir bitininkams, ir ūkininkams ekonominę ir ekologinę pridėtinę vertę; ragina Komisiją skatinti valstybes nares didinti finansavimą moksliniams tyrimams;

12.  ragina valstybes nares remti ir prižiūrėti nacionalinių medingųjų augalų fenologijos stebėsenos tinklų steigimą;

13.  ragina Komisiją aktyviai skatinti valstybes nares, laboratorijas, bitininkus, ūkininkus, pramonės atstovus ir mokslininkus labiau dalytis ekotoksikologinių tyrimų informacija apie poveikį naminių bičių sveikatai, kad būtų įmanomas kompetentingas ir nepriklausomas mokslinis nagrinėjimas; ragina Komisiją padėti vykdyti šį procesą sukuriant atitinkamą tinklalapį visomis suinteresuotųjų valstybių narių oficialiosiomis kalbomis;

14.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą „Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga“, tačiau ragina jos vykdymą pratęsti po 2011 m. ir padidinti dalyvių iš nacionalinių valdžios institucijų skaičių;

15.  ragina remti bitininkų mokymo ligų prevencijos ir kontrolės klausimais programas ir ūkininkų ir miškininkų mokymo botanikos žinių, bitėms nekenksmingų augalų apsaugos priemonių naudojimo, pesticidų poveikio ir necheminių agronominių piktžolių kontrolės priemonių klausimais programas; ragina Komisiją bendradarbiaujant su bitininkystės organizacijomis parengti veterinarinio bičių šeimų gydymo gaires;

16.  ragina valstybių narių valdžios institucijas ir įgaliotas organizacijas skleisti bitininkams tinkamą mokslinę ir techninę informaciją apie bičių sveikatą; pabrėžia, kad būtina palaikyti nuolatinį bitininkų, ūkininkų ir atitinkamų valdžios institucijų dialogą;

17.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti tinkamą veterinarijos gydytojų mokymą, taip pat užtikrinti galimybę konsultuoti bitininkus veterinarijos klausimais ir bitininkystės specialistų dalyvavimą nacionalinėse veterinarijos institucijose;

Veterinarijos produktai

18.  pripažįsta, kad labai svarbu ieškoti veiksmingų ir naujoviškų gydymo būdų nuo varoatozės erkių, dėl kurių patiriami apie 10 % metiniai nuostoliai; mano, kad būtina didinti paramą patvirtintam veterinariniam gydymui siekiant sumažinti neigiamą ligų ir kenkėjų poveikį; prašo Komisiją parengti bendras veterinarinio gydymo, taikomo šiame sektoriuje, gaires, pabrėžiant tinkamo šio gydymo taikymo svarbą; ragina parengti molekulių ir (arba) receptūrų, kurių pagrindą sudaro organinės rūgštys, eteriniai aliejai ir kitos medžiagos, skirtos biologinei kenkėjų kontrolei, naudojimo rekomendacijas;

19.  ragina valstybes nares teikti finansinę paramą naujų bičių vaistų moksliniams tyrimams, kūrimui ir tyrimams vietoje, ypač MVĮ, atsižvelgiant į bitininkystės sektoriaus, kuris užtikrina apdulkinimą, indėlį į biologinę įvairovę ir visuomenės gerovę, atsižvelgiant į aukštas veterinarinio gydymo kainas, kurias šiuo metu moka bitininkai, palyginus su kitų gyvulininkystės sektorių sveikatos apsaugos išlaidomis;

20.  pabrėžia, kad būtina skatinti farmacijos pramonę kurti naujus vaistus, skirtus kovoti su bičių ligomis;

21.  ragina Komisiją parengti lankstesnes taisykles, susijusias su leidimu naudoti naminių bičių veterinarijos produktus, įskaitant augalinės kilmės vaistus ir kitus vaistus, kurie nedaro ilgalaikės žalos vabzdžiams, ir jų prieinamumu; pritaria Komisijos pasiūlymui peržiūrėti veterinarinių vaistų direktyvą, tačiau pažymi, kad neturėtų būti naudojamasi esamu šių vaistų trūkumu registruojant ir (arba) pardavinėjant antibiotikus kitoms naminių bičių šeimų oportunistinėms patologijoms gydyti, nes jie daro poveikį bičių produktų kokybei ir atsparumui;

22.  palankiai vertina Komisijos ketinimą pradėti taikyti didžiausią leistiną likučių ribą naudojant vaistus, taikant „kaskada“ vadinamą procedūrą, kad būtų panaikintas šiuo metu esantis teisinis netikrumas, kuris trukdo sergančių bičių gydymui;

23.  ragina keisti reguliavimo aplinką, kad Europos vaistų agentūra, gindama intelektinės nuosavybės teises, galėtų užtikrinti veterinarinių bičių sveikatos produktų naujų aktyviųjų medžiagų gamybos ir prekybos išimtinumą tam tikru pereinamuoju laikotarpiu;

24.  prašo Komisiją apsvarstyti galimybę išplėsti Europos Sąjungos veterinarijos fondo finansavimą bičių ligoms per kitą jo peržiūrą;

25.  palankiai vertina Komisijos ketinimą siūlyti išsamų gyvūnų sveikatos teisės aktą; ragina Komisiją suderinti Europos veterinarijos politikos apimtį su jos finansavimu, kad būtų atsižvelgta į bičių ir bitininkystės ypatumus, siekiant veiksmingiau kovoti su bičių ligomis užtikrinant galimybę naudotis veiksmingais ir standartizuotais vaistais visose valstybėse narėse ir finansavimą bičių sveikatos priežiūrai įgyvendinant Europos veterinarijos politiką; prašo Komisiją užtikrinti didesnį suderinimą tarp valstybių narių, sutelkiant savo pastangas kovai su varoatoze ir jos kontrole ES;

26.  palankiai vertina veisimo programas, kurias įgyvendinant didžiausias dėmesys skiriamas atsparumui ligoms ir parazitams, ypač varoatozei;

Šiuolaikinio žemės ūkio poveikis bitėms

27.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga tik neseniai, aktyviai prisidėjus Europos Parlamentui, nustatė naujas griežtesnes taisykles dėl augalų apsaugos produktų registravimo ir jų tausaus naudojimo, siekiant užtikrinti jų saugumą žmonėms ir aplinkai; pažymi, kad šiose taisyklėse nustatyti papildomi griežti kriterijai dėl bičių saugumo; ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie sėkmingą šių naujų taisyklių taikymą;

28.  skatina Komisiją gerinti pesticidų rizikos vertinimo metodiką siekiant apsaugoti bičių šeimos sveikatą ir populiacijos vystymąsi ir užtikrinti tinkamą galimybę susipažinti su ekotoksikologinių tyrimų, įtrauktų į leidimų dokumentų rinkinius, rezultatais ir metodika;

29.  pabrėžia tvaraus ūkininkavimo svarbą ir ragina valstybes nares kuo greičiau perkelti į nacionalinę teisę ir visiškai įgyvendinti Direktyvą 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo ir ypač jos 14 straipsnį, kuriame pabrėžiama, jog nuo 2014 m. visiems ūkininkams ES bus privaloma taikyti integruotąją kenkėjų kontrolę, ir ypatingą dėmesį skirti pesticidų, galinčių daryti neigiamą poveikį bitėms ir bičių šeimų sveikatai, naudojimui;

30.  ragina Komisiją atliekant pesticidų rizikos vertinimą, remiantis patikimais ir veiksmingais realiomis sąlygomis atliktais bandymais ir suderintais protokolais, atsižvelgti į lėtinį toksiškumą lervoms ir beveik mirtiną toksiškumą, kaip nustatyta nuo 2011 m. birželio 14 d. taikomame Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką; taip pat ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti specifinių pesticidų, tam tikromis sąlygomis darančių neigiamą poveikį bičių ir jų šeimų sveikatai, naudojimui; ragina Komisiją taip pat skatinti galimos medžiagų sąveikos su patogenais ir medžiagų sąveikos su medžiagomis mokslinius tyrimus; pažymi, kad taip pat reikėtų atsižvelgti į visus pesticidų naudojimo būdus;

31.  palankiai vertina tai, kad Europos maisto saugos tarnybos ekspertai atliks nepriklausomą pramonės reikalavimų įvertinimą, siekdami pateikti duomenis apie atskirus pesticidus;

32.  ragina, plėtojant bitininkų, žemės ūkio suinteresuotųjų subjektų ir valdžios institucijų dialogą, sukurti visų valstybių narių bitininkų preliminaraus išankstinio pranešimo apie pesticidų naudojimą, ypač apie insekticidų naudojimo ore operacijas (pvz., naikinant uodus), sistemą ir sistemą, kurią naudojant tokių operacijų metu gavus prašymą būtų suteikiama informacija, kur yra avilių; be to, ragina užtikrinti, kad bitininkai ir ūkininkai naudodami internetines duomenų bazes sklandžiau keistųsi informacija, pvz., apie avilių išdėstymą pievų kaimynystėje;

33.  ragina valstybes nares apsvarstyti, ar tikslinga bičių laikymo ir bičių sveikatos temą kaip dėstomąjį dalyką įtraukti į ūkininkų mokymą;

34.  skirdamas ypatingą dėmesį 2009 m. EFSA projektui „Bičių mirtingumas ir priežiūra Europoje“, ragina Komisiją vykdyti objektyvius galimo neigiamo genetiškai modifikuotų augalų ir monokultūrų ūkio poveikio naminių bičių sveikatai mokslinius tyrimus;

Gamybos ir maisto saugos aspektai, kilmės vietos apsauga

35.  ragina Komisiją nuolat stebėti gyvūnų sveikatos padėtį kilmės šalyse, taikyti griežčiausius gyvūnų sveikatos reikalavimus ir sukurti tinkamą trečiųjų šalių kilmės veisimo medžiagos stebėjimo sistemą, kad būtų išvengta egzotinių bičių ligų ir (arba) parazitų, pvz., Aethina tumida vabalų ir Tropilaelaps erkių atsiradimo ES; ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su bitininkų organizacijomis, siekti didesnio skaidrumo, susijusio su saugumo kontrolės, atliekamos pasienio kontrolės punktuose, dažnumu, procentine dalimi, ypatybėmis ir ypač rezultatais;

36.  ragina Europos Sąjungoje leidžiamiems veterinarijos produktams nustatyti laikiną 10 ppb slenkstinę ribą (kontrolės atskaitos tašką), atsižvelgiant į įvairiose valstybėse narėse taikomus skirtingus analizės metodus;

37.  ragina Komisiją įtraukti neveikimo lygius arba kontrolės atskaitos taškus, arba didžiausius likučių kiekius (DLK) meduje ir kituose bitininkystės produktuose, medžiagoms, kurios negali būti leidžiamos Europos bitininkystės sektoriuje, taip pat suderinti veterinarinę sienų kontrolę ir vidaus rinkos kontrolę, nes medaus atveju dėl importuojamų žemos kokybės produktų, falsifikavimo ir pakaitalų iškraipoma rinka, daromas nuolatinis spaudimas kainoms ir galutinei kokybei ES vidaus rinkoje, todėl turėtų būti užtikrintos vienodos konkurencijos sąlygos ES ir trečiųjų šalių produktams ir (arba) gamintojams; pažymi, kad nustatant didžiausią likučių kiekį reikia atsižvelgti į pagal gerąją veterinarijos patirtį nustatytus likučius;

38.  ragina Komisiją įgyvendinti arba pakeisti Tarybos direktyvos 2001/110/EB(8) (Medaus direktyva) priedus, kad būtų pagerintas ES produkcijos lygis, – tuo tikslu nustatyti aiškias visų bitininkystės produktų, įskaitant įvairių rūšių medų, teisines apibrėžtis ir nurodyti svarbius medaus kokybės kriterijus (pvz., prolino ir invertazės kiekis, žemas HMF ar drėgmės lygis) ir falsifikavimo kriterijus (pvz., medaus glicerino kiekis, cukraus izotopų santykis (C13/C14), žiedadulkių įvairovė ir aromatinių medžiagų bei cukraus kiekis); ragina remti tyrimus ieškant veiksmingų medaus falsifikavimo nustatymo metodų; ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos produktams taikoma natūralaus medaus požymių kontrolė būtų taikoma ir produktams iš trečiųjų šalių;

39.  ragina Komisiją suderinti ženklinimo taisykles su Žemės ūkio kokybės schemų reglamento nuostatomis ir nustatyti privalomąjį importuojamų ir ES pagamintų bitininkystės produktų ženklinimą su kilmės šalimi arba skirtingos kilmės produktų mišinių atveju – privalomąjį ženklinimą suderinti su visomis kilmės šalimis;

40.  atsižvelgdamas į naująją ES kokybės politiką ragina bitininkus, jiems atstovaujančias organizacijas ir komercines bendroves ženklinant bitininkystės produktus geriau pasinaudoti ES kilmės ženklinimo sistemomis (SKVN ir SGN), kurios gali padėti žemės ūkio veiklos prieinamumui, ir ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su bitininkystės asociacijomis, pasiūlyti kokybės pavadinimus ir skatinti tiesiogiai pardavinėti bitininkystės produktus vietos rinkose;

41.  ragina imtis veiksmų skatinant vartoti daugiau medaus ir bitininkystės produktų, pagamintų Europoje, be kita ko, propaguojant medaus, turinčio specifinių savybių, būdingų kai kurioms rūšims ir geografinės kilmės vietoms, vartojimą;

Priemonės, susijusios su biologinės įvairovės išsaugojimu ir būsima bendros žemės ūkio politikos reforma

42.  pabrėžia, jog nacionalinės valdžios institucijos turėtų konsultuotis su bitininkais rengdamos bitininkystės programas ir su tuo susijusius teisės aktus, kad būtų užtikrintas šių programų veiksmingumas ir savalaikis jų įgyvendinimas; ragina Komisiją teikti gerokai daugiau finansinių išteklių, didinant esamą paramą bitininkystei BŽŪP po 2013 m. ir užtikrinant esamų bitininkystės sektoriaus paramos programų (Reglamentas (EB) Nr. 1221/97) tęstinumą ir gerinimą, bei skatinti plėtoti bendrus projektus ir ragina valstybes nares teikti techninę pagalbą bitininkystės sektoriui; prašo Komisiją užtikrinti, kad bendro finansavimo sistema būtų suderinta su tiesioginės pagalbos nustatymu pagal BŽŪP pirmąjį ramstį (pasirinktinis esamo BŽŪP 68 straipsnio taikymas) tose valstybėse narėse, kurios mano, kad tai būtina; taip pat pabrėžia, jog reikia pritraukti jaunus bitininkus į sektoriaus veiklą; ragina Komisiją sukurti bitininkystės apsaugos sistemą arba bendrą draudimo sistemą, kad būtų sušvelnintas krizių poveikis bitininkams;

43.  ragina Komisiją, remiantis naująja ES biologinės įvairovės strategija, pirmenybės tvarka arba tam skiriant didesnį dėmesį skirti finansinių lėšų bitininkystei visuose pagal BŽŪP pateikiamuose projektuose arba priemonėse, skirtuose išskirtinai kiekvieno regiono naminių bičių (lot. Apis mellifera) porūšiams ir ekotipams;

44.  ragina Komisiją įgyvendinant būsimą BŽŪP reformą tiksliai apibrėžti paramos priemones ir pagalbą, kurios turi būti teikiamos Europos bitininkystės sektoriui, atsižvelgiant į aplinkos ir socialines viešąsias gėrybes, kurias teikia naminių bičių šeimos per apdulkinimą, ir aplinkos paslaugas, kurias teikia bitininkai prižiūrėdami savo bičių šeimas;

45.  pažymi, kad pagal 2010 m. gegužės 28 d. Komisijos ataskaitą bendras ES bitininkų skaičius šiek tiek išaugo palyginti su 2004 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal šią ataskaitą šis skaičius išaugo tik dėl Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo į ES ir kad, be tų šalių bitininkų ES bitininkų skaičius būtų labai sumažėjęs; tai vertina kaip požymį, kad ES bitininkystės sektoriaus padėtis yra sunki ir kad būtina teikti pagalbą ir įgyvendinti konkrečias priemones, kad bitininkai ir toliau užsiimtų bitininkyste;

46.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti specialią priemonę, pagal kurią būtų teikiama pagalba bitininkams laikantis tiesioginės pagalbos schemos, pvz., teikiant išmokas už bičių šeimas, ir kuria būtų saugomas bitininkystės sektorius ES, bitininkai skatinami ir toliau užsiimti bitininkyste, o jauni žmonės – tapti bitininkais, ir užtikrinama, kad bitės ir toliau atliktų apdulkinimo funkciją;

47.  ragina Komisiją įgyvendinant BŽŪP skatinti tvarią žemės ūkio praktiką, raginti visus ūkininkus taikyti paprastą agronomijos praktiką vadovaujantis Direktyva 2009/128/EB ir stiprinti bitininkystės sektoriui būdingas agrarinės aplinkosaugos priemones atsižvelgiant į ES biologinės įvairovės strategiją; ragina valstybes nares savo kaimo plėtros programose nustatyti bitininkystei skirtas agrarinės aplinkosaugos priemones ir paskatinti ūkininkus taikyti agrarinės aplinkosaugos priemones išlaikant bitėms palankias pievas laukų pakraščiuose ir plačiau taikyti integruotos gamybos praktiką laikantis holistinio požiūrio į žemės ūkį ir, kur įmanoma, taikant biologinę kontrolę;

48.  dar kartą tvirtina, kad Komisijos mano, jog naminė bitė yra prijaukintų gyvūnų rūšis ir todėl priklauso gyvulininkystės sektoriui, kuris skatina geresnę sveikatą, gerovę ir apsaugos priemones(9) ir rūpinasi, kad būtų išsamiau informuojama apie laukinių apdulkintojų išsaugojimą; taigi prašo parengti bičių sveikatos apsaugos strategiją ir žemės ūkio srities ar veterinarijos srities teisės aktuose atsižvelgti į šią gyvūnų rūšį ir jos ypatybes, ypač į nuostolių dėl kolonijų praradimo atlyginimą bitininkams;

49.  ragina visus bitininkystės sektoriaus suinteresuotuosius subjektus pasinaudoti dabartinės bendros žemės ūkio politikos teikiamomis galimybėmis ir būsima jos reforma, per kurią bus tinkamai atsižvelgiama į žemės ūkio sektoriaus gamintojų organizacijas;

Bičių biologinės įvairovės išsaugojimas

50.  ragina Komisiją, remiantis Tarybos direktyva 92/43/EEB(10) (Buveinių direktyva), apibrėžti naminių bičių (lot. Apis mellifera) apsaugos statusą ir, tai atlikus, įtraukti jį į direktyvos priedus; atsižvelgdamas į būtinybę skubiai pradėti saugoti namines bites (lot. Apis mellifera) ir įvairius jos porūšius, aptinkamus Europos Sąjungos teritorijoje, prašo Komisiją išnagrinėti galimybę sukurti specialią programą arba reglamentą, įtrauktą į finansinę priemonę „Life+“ ir sudarantį galimybę sukurti europinį projektą, skirtą šios bičių rūšies laukiniams porūšiams atkurti;

51.  ragina Komisiją, remiantis Tarybos direktyva 92/65/EEB(11), bent laikinai uždrausti gyvų bičių bei kamanių genties (lot. Bombus sp.) rūšių įvežimą iš trečiųjų šalių, siekiant išvengti egzotinių ligų užkrato, tuo labiau, kad Europos Sąjungoje yra pakankamai bitininkystės genetinių išteklių ir jais naudojantis galima išsaugoti pagrindinius porūšius, iš kurių išsivystė šiuo metu bitininkystėje naudojamos rūšys ir atmainos;

52.  primena, kad biologinei įvairovei palaikyti skirtos priemonės yra svarbios ir ne žemės ūkio sektoriuose; šalikelių vejos, geležinkelių pakraščiai, energijos perdavimo tinklus kertantys miškai, parkai ir privatūs sodai yra svarbios erdvės, kuriose tinkamai taikant valdymo metodus galima labai padidinti žiedadulkių ir nektaro išteklius, reikalingus bitėms ir vabzdžiams, pernešantiems žiedadulkes; mano, jog šiose srityse veiksmai turėtų būti įgyvendinami užtikrinant harmoningą teritorijų tvarkymą, ypač užtikrinantį kelių saugumą;

o
o   o

53.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0440. (2) OL L 299, 2007 11 16, p. 1. (3) OL C 24, 2010 1 30, p. 28. (4) OL L 309, 2009 11 24, p. 1. (5) OL L 309, 2009 11 24, p. 71. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0084. (7) OL L 173, 1997 7 1, p. 1. (8) OL L 10, 2002 1 12, p. 47. (9) Įgyvendinant tokias iniciatyvas, kaip ES gyvūnų sveikatos strategija (2007–2013 m.), pagal kurią padedama užtikrinti vieną aiškią gyvūnų sveikatos programą, gerinamas koordinavimas ir veiksmingas išteklių naudojimas susijusiose Europos agentūrose ir pabrėžiama diagnostinių pajėgumų išsaugojimo ir gerinimo svarba. (10) OL L 206, 1992 7 22, p. 7. (11) OL L 268, 1992 9 14, p. 54.

2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, pertvarkos (2011/2146(INI))

P7_TA(2011)0494 A7-0371/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 14 ir 106 straipsnius ir į protokolą Nr. 26,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 23 d. Komisijos komunikatą dėl ES valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, pertvarkos (COM(2011)0146),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 23 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl ES pagalbos taisyklių, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, taikymo nuo 2005 m. ir dėl viešų konsultacijų rezultatų (SEK(2011)0397),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. surengtas viešas konsultacijas tema „Valstybės pagalba: taisyklės, susijusios su bendros ekonominės svarbos paslaugomis“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 7 d. „Europinių valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų ir vidaus rinkos taisyklių taikymo visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms ir ypač visuotinės svarbos socialinėms paslaugoms gaires“ (SEK(2010)1545),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyvą 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse(1),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimą 2005/842/EB dėl ES sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas(2),

–  atsižvelgdamas į Bendrijos bendrąsias nuostatas dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma(3),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. sausio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos visuotinės svarbos paslaugos“(4),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. rugsėjo 26 d. Komisijos komunikatą „Europos visuotinės svarbos paslaugos“(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 1 d. Regionų komiteto nuomonę „ES valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, pertvarka“(6),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, pertvarka“(7),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Altmark Trans GmbH ir Regierungspräsidium Magdeburg prieš Nahverkehrsgesellschaft Altmark GmbH(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų ateities(9), į 2007 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų Europos Sąjungoje(10), į 2006 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Komisijos Baltosios knygos dėl bendro intereso paslaugų(11), į 2004 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl Komisijos žaliosios knygos dėl visuotinės svarbos paslaugų,(12) į 2001 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Europos bendros svarbos paslaugos“(13) ir į 1997 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Europos visuotinės svarbos paslaugos“(14),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7-0371/2011),

A.  kadangi visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (VESP) užima svarbią vietą tarp bendrų Sąjungos vertybių ir skatina socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą, todėl jos labai svarbios kovojant su nelygybe visuomenėje ir, vis labiau, taip pat kuriant tvarų vystymąsi;

B.  kadangi VESP itin prisideda prie valstybių narių ekonominio pajėgumo ir konkurencingumo, taigi padeda ne tik išvengti ekonominių krizių ir jas įveikti, bet ir kurti bendrą ekonominę gerovę;

C.  kadangi sėkmingai įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ padeda VESP ir kadangi šios paslaugos ypač užimtumo, švietimo ir socialinės integracijos srityse gali padėti įgyvendinti ekonomikos augimo tikslus, kad galiausiai būtų pasiektas nustatytas didelis produktyvumo, užimtumo ir socialinės sanglaudos lygis;

D.  kadangi konkuruojančių privačių įmonių priimami ekonomiškai veiksmingi sprendimai yra būtini siekiant atsižvelgti į piliečių interesus ir itin svarbūs esant dabartinei biudžeto padėčiai;

E.  kadangi VESP yra paslaugos, kurios be valstybės pagalbos ne visada galėtų būti teikiamos arba būtų teikiamos nepatenkinamai;

F.  kadangi visuotinės svarbos socialinės paslaugos (VSSP) turi didelę reikšmę siekiant užtikrinti pagrindines teises ir labai prisideda sudarant lygias galimybes;

G.  kadangi galiojančiuose ES teisės aktuose nustatyta galimybė atleisti nuo pranešimo teikimo prievolės ligonines ir už socialinį būstą atsakingas įmones, t. y. teikiant VESP, kuriomis tenkinami pagrindiniai socialiniai poreikiai;

H.  kadangi SESV 106 ir 107 straipsniuose numatomas teisinis pagrindas VESP teikimą reglamentuojančioms valstybės pagalbos taisyklėms pertvarkyti ir pagal SESV 14 straipsnį Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir nepažeisdami valstybių narių kompetencijų, gali nustatyti VESP teikimo principus ir sąlygas, ypač ekonomines ir finansines;

I.  kadangi SESV protokole Nr. 26 nustatoma, kad turi būti užtikrinamas aukštas VESP kokybės, saugos ir prieinamumo lygis, lygios galimybės ir visuotinio prieinamumo bei vartotojų teisių propagavimas, ir aiškiai pripažįstamas svarbus VESP vaidmuo;

J.  kadangi valstybės narės ir jų valdžios institucijos geriausiai gali tarnauti piliečiams, taigi yra atsakingos už tikslios VESP teikimo apimties ir pobūdžio nustatymą ir kadangi Lisabonos sutarties protokolo Nr. 26 1 straipsnyje aiškiai pripažįstama didelė nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų sprendimų priėmimo galia, susijusi su VESP valdymu, pavedimu ir organizavimu;

K.  kadangi kompensacijomis laikomos valstybės arba valstybės lėšomis visos bet kokios formos suteiktos lengvatos arba išmokėtos sumos;

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlytos reformos tikslus užtikrinti didesnį aiškumą, kaip taikyti pagalbos taisykles, susijusias su VESP, atsižvelgiant į jų įvairovę;

2.  prašo Komisijos pateikti išaiškinimą dėl vidaus rinkos taisyklių ir viešųjų paslaugų teikimo ryšio ir užtikrinti subsidiarumo principo taikymą apibrėžiant, organizuojant ir finansuojant viešąsias paslaugas;

3.  pabrėžia geresnius rezultatus taikymo ir aiškumo srityje, kurie buvo pasiekti 2005 m. ėmusis vadinamojo „Altmark“ paketo priemonių; tačiau nurodo, kad viešos konsultacijos atskleidė, jog teisinės priemonės privalo būti dar aiškesnės, paprastesnės, proporcingesnės ir veiksmingesnės;

4.  pabrėžia, kad iš viešųjų konsultacijų rezultatų paaiškėjo, jog taisyklės nebuvo taikomos ne tik dėl administracinės naštos, bet ir dėl netikrumo bei nesusipratimų, ypač susijusių su pagrindinėmis VESP taisyklių sąvokomis, tokiomis kaip „paskyrimo aktas“, „pagrįstas pelnas“, „įmonė“, „ekonominio ir neekonominio pobūdžio paslaugos“ ir „svarba vidaus rinkai“;

5.  džiaugiasi Komisijos siekiu toliau aiškinti neekonominės ir ekonominės veiklos atskyrimo visuotinės svarbos paslaugų srityje kriterijus siekiant užtikrinti didesnį bendrą teisinį tikrumą ir užkirsti kelią Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikiamiems ieškiniams bei Komisijos pradedamoms pažeidimo tyrimo procedūroms; ragina Komisiją pateikti tolesnių aiškinimų, susijusių su ketvirtuoju kriterijumi, kurį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nurodė Altmark sprendime, ir užtikrinti, kad pagrįsto pelno apskaičiavimo metodas būtų pakankamai aiškus ir atitiktų VESP įvairovę; todėl ragina Komisiją vengti nustatyti užbaigtą sąrašą; rekomenduoja Komisijai šiame darbe neapsiriboti vien tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų perteikimu, bet numatyti aiškius kriterijus, padedančius suprasti ir taikyti naudojamas sąvokas; prašo Komisijos tiksliai apibrėžti, kaip ji supranta tikrą VESP;

6.  yra susirūpinęs dėl papildomų reikalavimų, kuriuos Komisija nori įvesti siekdama užtikrinti, kad nebūtų daromas Sąjungos interesams prieštaraujantis poveikis prekybos plėtrai, ir mano, kad tai sukels teisinį netikrumą;

7.  pabrėžia, kad „paskyrimo aktas“ yra skaidrumo, kuris turi būti išlaikytas siekiant suteikti piliečiams daugiau matomumo, garantija, tačiau pavedimo veiksmų (paskyrimo akto) taikymo sritis turėtų būti išplėsta, visų pirma lanksčiau taikant taisykles; ragina laikyti projektą, prie kurio pridėtas „susitarimas dėl tikslų“, reikalavimus atitinkančiu paskyrimo aktu;

8.  pabrėžia, kad ES valstybės pagalbos taisyklių pertvarką galima vykdyti tik atsižvelgiant į ypatingą VESP funkciją ir tik griežtai laikantis subsidiarumo principo, nes pagal SESV protokolą Nr. 26 už VESP užsakymą, teikimą, finansavimą ir organizavimą visų pirma atsakingos valstybės narės ir jų nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, kurioms šiuo klausimu suteikiama didelė veiksmų laisvė ir pasirinkimo laisvė;

9.  pabrėžia, kad persvarstant taisykles ypač didelį dėmesį reikia skirti tam, kad vartojamos Bendrijos sąvokos ir terminai aiškiai atspindėtų viešųjų paslaugų esmę ir paslaugų organizavimo būdų ir su jomis susijusių suinteresuotųjų subjektų įvairovę, taip pat, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į tikrą poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai pavojų;

10.  atkreipia dėmesį į regioninio ir vietos lygmens VESP, kurios nedaro įtakos konkurencijai vidaus rinkoje, ypatumus ir dėl to atsirandančias galimybes taikyti supaprastintą ir skaidrią procedūrą, pagal kurią skatinamos inovacijos ir mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimas;

11.  pritaria koncepcijai nustatyti ribines vertes siekiant atleisti nuo pranešimo teikimo prievolės, kai skiriama valstybės kompensacija už VESP teikimą, taigi pritaria ir administracinės naštos mažinimui; ragina atsižvelgti į surengtų konsultacijų rezultatus ir padidinti ribines vertes, kuriomis remiantis nustatoma, ar taikomas VESP sprendimas;

12.  pabrėžia, kad SESV 14 straipsnyje ir prie Lisabonos sutarties pridėtame protokole Nr. 26 pripažįstamas specifinis VESP pobūdis, ir pripažįsta išskirtinį nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų vaidmenį šioje srityje; pabrėžia, kad ES valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su VESP, pertvarka yra tik dalis reikalingo teisinių nuostatų, kurios taikomos VESP per Europos nuoseklią teisinę sistemą, patikslinimo; pažymi, kad visos teisinės priemonės turės užtikrinti patenkinamą teisinį tikrumą; ragina Komisiją iki 2011 m. pabaigos pateikti komunikatą su priemonėmis, kurios skirtos užtikrinti, kad VESP ir VSSP būtų sukurta sistema, kurią taikant būtų sudarytos sąlygos vykdyti užduotis, kaip buvo padaryta Bendrosios rinkos akto atveju;

13.  pabrėžia, kad pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, taisyklės dėl draudimo teikti valstybės pagalbą ir jos kontrolės taikomos, jei jų taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo atlikti specialių uždavinių, kurias šioms įmonėms patikėjo nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios institucijos; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, jog SESV 14 straipsnyje aiškiai numatyta, kad Sąjunga ir valstybės narės pagal savo atitinkamus įgaliojimus ir šios Sutarties taikymo sritį rūpinasi, kad tokios paslaugos būtų pagrįstos principais ir sąlygomis, kurios leistų joms atlikti savo užduotis; taigi atliekant ES valstybės pagalbos taisyklių pertvarką ragina atsižvelgti į abu straipsnius ir užtikrinti, kad VESP teikiama kompensacija nesukeltų per didelių išlaidų viešųjų finansų srityje ar nepablogintų teikiamų paslaugų kokybės;

14.  mano, kad būsimas Komisijos pasiūlymas dėl 2020 m. ES projektų obligacijų (angl. project bonds) galėtų ir turėtų būti pagrindinis veiksnys tobulinant visuotinės svarbos paslaugas valstybėse narėse, taip pat ES mastu; pabrėžia, kad nustatytos atitinkamos procedūros turėtų būti aiškiai nurodytos projekto tinkamumo sąlygose, kurias reikia apibrėžti vadovaujantis įprasta teisėkūros procedūra;

15.  mano, kad labai svarbu, jog mokant kompensacijas VESP nebūtų iškreipiama konkurencija ar pakenkta kitoms kompensacijų negaunančioms įmonėms, veikiančioms tuose pačiuose sektoriuose ar rinkose;

16.  pabrėžia, kad visų įmonių, kurioms buvo patikėta teikti viešąsias paslaugas, viešųjų paslaugų grynųjų sąnaudų kompensavimo galimybės yra ekonominė ir finansinė sąlyga, būtina tinkamai atlikti konkrečias, valdžios institucijų paskirtas užduotis, ypač šiuo krizės laikotarpiu, kai viešosioms paslaugoms tenka pagrindinis automatinio stabilizatoriaus ir pažeidžiamiausių visuomenės grupių apsaugos vaidmuo, taip padedant sumažinti socialinį krizės poveikį;

17.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad viešųjų subjektų bendradarbiavimo plėtra, bendrai sutelkus būtinus išteklius, yra didelis veiksmingo viešųjų išteklių naudojimo ir viešųjų paslaugų modernizavimo potencialas, siekiant patenkinti naujus savo teritorijų piliečių poreikius; taip pat pabrėžia tarpvalstybinio bendradarbiavimo svarbą;

18.  dar kartą pabrėžia, kad viešosios paslaugos turi būti aukštos kokybės ir prieinamos visiems gyventojų sluoksniams; atsižvelgdamas į tai reiškia susirūpinimą dėl Komisijos ribojamosios nuostatos socialinio būsto statybos įmonių teikiamas paslaugas, atsižvelgiant į valstybės pagalbą tokioms įmonėms, laikyti visuotinės svarbos socialinėmis paslaugomis (VSSP) tik tuo atveju, jei lėšas gauna tik nepalankioje padėtyje esantys asmenys ar socialiniu požiūriu silpnos grupės, nes toks siauras sąvokų aiškinimas trukdo siekti aukštesnio tikslo – stiprinti tinkamą socialiniu požiūriu mišrią visuomenės struktūrą ir užtikrinti visuotinę prieigą;

19.  laikosi nuomonės, kad geros kokybės paslaugos yra pagrįstos Europos piliečių žmogaus teisėmis; šis teisėmis grindžiamas požiūris turėtų būti stiprinamas;

20.  primena, kad reikia didelių investicijų norint pagerinti infrastruktūrą, visų pirma regionuose, kuriuose jos ypač trūksta, ir ypač energetikos, telekomunikacijų ir viešojo transporto srityse, kad ateityje būtų galima teikti pažangias energetikos ar plačiajuosčio ryšio paslaugas;

21.  ragina Komisiją apskaičiuojant sąnaudas, į kurias reikia atsižvelgti skiriant kompensacijas, įtraukti ir investicijas į infrastruktūrą, kurių reikia, kad VESP galėtų būti teikiamos; primena Komisijai, kad VESP teikimas kartais pagrįstas ilgalaike investicine pagalba, o ne metinėmis kompensacijomis;

22.  ragina Komisiją derybose dėl dvišalių prekybos susitarimų valstybėse partnerėse pripažinti viešojo sektoriaus VESP ir VSSP teikimą;

Supaprastinimas (proporcingumas)

23.  palankiai vertina Komisijos ketinimus laikantis labiau diversifikuoto požiūrio į valstybės pagalbos taisyklių taikymą užtikrinti, kad administracinė valdžios institucijoms ir paslaugų teikėjams tenkanti našta būtų proporcinga poveikiui, kurį konkreti priemonė gali daryti konkurencijai vidaus rinkoje;

24.  todėl ragina parengti nuostatas taip, kad būtų užtikrinamas tinkamas jų taikymas ir kad dėl jų neatsirastų bereikalinga našta valdžios institucijoms ir įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės svarbos paslaugas, ir įmonėms būtų sudarytos sąlygos iki galo atlikti joms pavestas specialias užduotis; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją sudaryti sąlygas, kad taisyklės būtų lengviau suprantamos, ir numatyti prievoles, susijusias su kompensacijų mokėjimu už VESP, taigi ir užtikrinti didesnį teisinį tikrumą valdžios institucijoms ir paslaugų teikėjams;

25.  ragina Komisiją paprastinant valstybės pagalbos taisykles parengti lankstesnes ir skaidresnes kompensacijų permokų kontrolės nuostatas ir ypač pagerinti prevencines kompensacijų permokų priemones; tuo tikslu siūlo, kad daugiamečių sutarčių atveju patikra siekiant nustatyti, ar nebuvo kompensacijų permokos, būtų vykdoma tik sutarčių galiojimo laikotarpio pabaigoje ir bet kokiu atveju ne rečiau nei kas trys metai, ir kad turėtų būti nustatyti skaidrūs kompensacijų už VESP apskaičiavimo kriterijai, nes dėl to sumažėtų paslaugų teikėjų ir viešųjų institucijų laiko ir finansinės sąnaudos;

26.  ragina Komisiją remianti valdžios institucijų ir operatorių informacija nustatyti, ar 2010 m. gruodžio 7 d. „Europinių valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų ir vidaus rinkos taisyklių taikymo visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms ir ypač visuotinės svarbos socialinėms paslaugoms gairės“ veiksmingai atitinka savo tikslą; prašo Komisijos prireikus valdžios institucijoms ir operatoriams pateikti mokymo priemonę, kurioje būtų nurodyta, kaip tinkamai taikyti šias taisykles;

27.  ragina Komisiją supaprastinti paskyrimų taisykles; prašo, kad į kvietimą teikti paraiškas, kartu su sutartimi dėl bendrų tikslų, būtų žiūrima kaip į paskyrimo aktą;

Socialinės paslaugos

28.  ragina Komisiją parengti specialias de minimis pagalbos taisykles, susijusias su VSSP, kurias teikiant nebūtų kenkiama valstybių narių tarpusavio prekybai; todėl siūlo šios rūšies socialinėms paslaugoms pasiūlyti tinkamas didesnes ribines vertes;

29.  remia esamos išimties, kai nenustatytos ribinės vertės ligoninėms ir už socialinį būstą atsakingoms įmonėms, išsaugojimą; palankiai vertina Komisijos pareiškimą netaikyti pranešimo teikimo prievolės pagalbos atveju kitų rūšių VSSP; ragina Komisiją užtikrinti, kad mokant kompensacijas už visas VSSP, kuriomis tenkinami būtiniausi valstybių narių nustatyti socialiniai poreikiai, pvz., pagyvenusių žmonių priežiūra ir neįgaliųjų priežiūra, pažeidžiamų gyventojų grupių priežiūra ir socialinė įtrauktis, vaikų ir jaunimo gerovės užtikrinimas, sveikatos apsauga ir prieiga prie darbo rinkos, nebūtų taikoma pranešimo teikimo prievolė;

30.  mano, kad specialios užduotys, atliekamos teikiant VSSP, ir jų pobūdis turėtų būti apsaugoti ir aiškiai apibrėžti; todėl prašo Komisijos įvertinti, kaip veiksmingiausiai galima pasiekti šį tikslą atsižvelgiant į konkretiems sektoriams taikomų taisyklių galimybę;

Vietos paslaugos

31.  palankiai vertina Komisijos ketinimą nustatyti su valstybės pagalba įmonėms, kurioms pavesta teikti VESP, susijusią de minimis taisyklę, kai dėl to, kad šios paslaugos teikiamos tik vietos mastu, tikėtinas labai mažas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai ir užtikrinama, kad kompensacija bus panaudota išimtinai atitinkamoms VESP teikti; prašo Komisijos įvertinti, ar su kultūros ir švietimo sritimis susijusioms VESP taip pat galėtų būti taikoma atitinkama speciali nuostata;

32.  ragina Komisiją pasiūlyti atitinkamas de minimis taisyklės dėl kompensacijų mokėjimo įmonėms, kurioms patikėta teikti VESP, ribines vertes siekiant šioms paslaugoms taikyti supaprastintą procedūrą ir paslaugų teikėjams labai sumažinti didelę administracinę naštą nedarant neigiamos įtakos bendrajai rinkai; siūlo šioje srityje kaip galimą atskaitos tašką pasirinkti kompensacijos dydžio ir įmonės, kuriai vietos valdžios institucija pavedė teikti paslaugą, apyvartos derinį; be to, mano, kad trejiems finansiniams metams nustatyta ribinė vertė gali būti tinkamesnė siekiant užtikrinti būtiną lankstumą;

33.  primena, kad VESP teikėjų, pvz., asociacijų, fondų, savanoriškų ir bendruomenės organizacijų, ne pelno organizacijų arba socialinių įmonių, statusas yra labai skirtingas; primena, kad kai kurie iš šių subjektų veikia išimtinai vietos lygmeniu, neužsiima komercine veikla ir pakartotinai vietoje investuoja pelną, gautą teikiant visuotinės svarbos paslaugas;

Kokybės ir efektyvumo aspektai

34.  pabrėžia, kad ypač svarbu, jog VESP būtų aukštos kokybės ir visuotinai prieinamos; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį, kad pagal SESV konkurencijos taisykles Komisijos kompetencija apsiriboja VESP teikimui skiriamos valstybės pagalbos kontrole ir kad šiose taisyklėse nepateikiamas teisinis pagrindas kokybės ir veiksmingumo kriterijų Europos lygmeniu nustatymui; laikosi nuomonės, kad VESP kokybės ir veiksmingumo apibrėžtis turėtų būti pateikta tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą;

o
o   o

35.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 318, 2006 11 17, p. 17. (2) OL L 312, 2005 11 29, p. 67. (3) OL C 297, 2005 11 29, p. 4. (4) OL C 17, 2001 1 19, p. 4. (5) OL C 281, 1996 9 26, p. 3. (6) OL C 259, 2011 9 2, p. 40. (7) OL C 248, 2011 8 25, p. 149. (8) Byla C-280/00 (2004 m.), Rink. I-07747. (9) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0319. (10) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 140. (11) OL C 306 E, 2006 12 15, p. 277. (12) OL C 92 E, 2004 4 16, p. 294. (13) OL C 140 E, 2002 6 13, p. 153. (14) OL C 14, 1998 1 19, p. 74.

2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano (2011/2052(INI))

P7_TA(2011)0495 A7-0370/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 3 straipsnio 3 dalį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 9, 148, 160 ir 168 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 16, 21, 23, 24, 25, 30, 31 ir 34 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į pataisytą Europos socialinę chartiją, ypač jos 30 straipsnį (teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties), 31 straipsnį (teisė į būstą) ir 16 straipsnį (šeimos teisė į socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugą),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1098/2008/EB dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.)(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 8 d. vykusio Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdžio išvadas dėl teisingumo ir sveikatos aspektų visų krypčių politikoje: solidarumo sveikatos srityje(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 6 d. Tarybos deklaraciją „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai: bendras darbas kovojant su skurdu 2010 m. ir vėliau“(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. vykusio Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdžio išvadas(6),

–  atsižvelgdamas į Socialinės apsaugos komiteto 2011 m. vasario 15 d. nuomonę „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Strategijos “Europa 2020' pavyzdinė iniciatyva„(7),

–  atsižvelgdamas į Socialinės apsaugos komiteto 2011 m. vasario 10 d. ataskaitą „Socialinės apsaugos komiteto atliktas strategijos “Europa 2020' socialinio aspekto vertinimas„(8),

–  atsižvelgdamas į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę „Solidarumas sveikatos srityje: nelygybės sveikatos srityje mažinimas ES“(9),

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano(10),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“(11),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(12),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“ (COM(2009)0567),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“ (COM(2010)0573),

–  atsižvelgdamas į strategiją „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010)0636),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.“ (COM(2011)0173),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į savo 2001 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų tarptautinės skurdo panaikinimo dienos(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu, įskaitant vaikų skurdą, Europos Sąjungoje(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl strategijos „2020 m. Europa“(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos indėlio siekiant Lisabonos ir 2020 m. ES strategijos tikslų(18),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalis(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl finansų, ekonomikos ir socialinės krizės. Rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl minimalių pajamų vaidmens kovojant su skurdu ir skatinant įtraukties principais grindžiamą visuomenę Europoje(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Komisijos žaliosios knygos „Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje(24),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens senėjančioje visuomenėje(25),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims programos(26),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl romų įtraukties(27),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 22 d. rašytinį pareiškimą dėl gatvės benamių klausimo sprendimo(28) ir 2010 m. gruodžio 16 d. rašytinį pareiškimą dėl ES benamystės strategijos(29),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 9 ir 10 d. Europos konsensuso konferencijos dėl benamystės galutines rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl ES benamystės strategijos(30),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios(31),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Europos lyčių lygybės pakto (2011–2020 m.)(32),

–  atsižvelgdamas į 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės lyčių aspektų,(33)

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų ateities(34),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 19 d. rezoliuciją dėl moterų darbo be garantijų(35),

–  atsižvelgdamas į Eurostato 2010 m. leidinį „Kova su skurdu ir socialine atskirtimi. 2010 m. statistiniai Europos Sąjungos duomenys“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą, Biudžeto, Kultūros ir švietimo bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų nuomones (A7–0370/2011),

Skaičiai

A.  kadangi 116 mln. asmenų Europos Sąjungoje patiria skurdo grėsmę, o 42 mln. asmenų (8 %) gyvena „didelio materialinio nepritekliaus sąlygomis ir negali turėti dalykų, laikomų būtinais normaliam gyvenimui Europoje“(36), kadangi skurdas – tai ženklas, kad klestint Europos ekonomikai turtas, pajamos ir ištekliai paskirstomi nepriimtinai nevienodai, kadangi pažeidžiamiausi gyventojai, tokie kaip pagyvenę žmonės ir neįgalieji, labiausiai nukentėjo nuo finansų, ekonomikos ir socialinės krizės; kadangi griežtos taupymo priemonės, kurių buvo imtasi arba kurių bus imamasi Europos Sąjungoje, negali pakenkti užimtumui ir socialinei apsaugai ir pabloginti asmenų, kurių padėtis nepalankiausia, padėtį ir dėl jų negali milijonams asmenų, kuriems dar pavyko pragyventi ar tenkinti savo poreikius ir išsilaikyti gaunant darbo užmokestį arba senatvės pensiją, kilti nedarbo, nepritekliaus ar skurdo grėsmė, ypač dėl to, kad sumažintas viešųjų paslaugų ir socialinės pagalbos biudžetas; kadangi dėl krizės poveikio griežtinant socialinės veiklos politikos sąlygas ir šią politiką ribojant pažeidžiamiausi gyventojai patiria daugiau sunkumų, o deramo darbo vietų yra mažai; kadangi atotrūkis tarp skurdo ir turto per krizę vis didėja;

Pagrindinių teisių pažeidimai

B.  kadangi naujosios Komisijos strategijos dėl Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo tikslas visų pirma yra užtikrinti didesnes nepalankiausioje padėtyje atsidūrusių asmenų galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis; kadangi turi būti laikomasi visos šios Chartijos ir kadangi dėl didžiulio skurdo pažeidžiamos žmogaus teisės ir labai pažeminamas orumas, nes skatinamas asmens nuvertinimas ir neteisingumas, kadangi pagrindinis pajamų rėmimo programų tikslas turi būti ištraukti žmones iš skurdo ir sudaryti jiems galimybę gyventi oriai,

Neįvykdyti įsipareigojimai

C.  kadangi 2000–2008 m. skurdas ir socialinė atskirtis išaugo bei apėmė ir naujas socialines kategorijas, nepaisant Sąjungos įsipareigojimų siekti tikslo iki 2010 m. pašalinti skurdą Europos Sąjungoje, patvirtinto 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime, arba siekti pažangos, dėl kurios susitarta 2000 m. gruodžio 7 ir 9 d. Nicoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime; kadangi sumažinti skurdo ir socialinės atskirties ir paskatinti integracinio augimo neįmanoma, jei nebus kovojama su nelygybe ir diskriminacija arba jei nebus vystoma nacionalinė ekonomika ir visuomenėje nebus solidarumo su silpniausiais, taigi jei šalies gerovė nebus paskirstoma teisingai ir tinkamai,

D.  kadangi skurdo riziką tiesiogiai patiria kaimo gyventojai, ypač nedideli ūkiai ir jaunieji ūkininkai, kuriems grėsmė kyla dėl ekonomikos krizės poveikio ir pernelyg didelio žaliavų kainos svyravimo,

- 20 milijonų

E.  kadangi strategijos „Europa 2020“ vadinamasis lankstus, t. y. be nuobaudų, tikslas (vienas iš penkių svarbiausių tikslų) – 20 milijonų sumažinti asmenų, kuriems gresia skurdas, skaičių pagal tris valstybių narių patvirtintus rodiklius (skurdo rizikos lygį (po socialinių išmokų), didelio materialinio nepritekliaus rodiklį ir labai mažo užimtumo arba nedirbančiuose namų ūkiuose gyvenančių žmonių procentinę dalį) ir kadangi įgyvendinant šį tikslą, kuriuo neabejotinai pripažįstama kovos su skurdu ir socialine atskirtimi svarba, milijonai asmenų Europoje iš pat pradžių paliekami nuošalyje, nes skurdas gresia 116 mln. asmenų, o didelio materialinio nepritekliaus sąlygomis gyvena 42 mln. asmenų, ir nustačius skurdo mažinimo ribą politika, kuria siekiama kiekybinių rezultatų, gali būti netaikoma pažeidžiamiausiems asmenims; kadangi, jeigu nebus nagrinėjamos sudėtingiausios spręstinos situacijos, įgyvendinama politika joms neturės įtakos; kadangi Europos kovos su skurdu planas yra vienas iš septynių pavyzdinių strategijos „Europa 2020 m.“ iniciatyvų,

F.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse didėja socialinė nelygybė, atsirandanti dėl ekonominių skirtumų, susijusių su pajamomis ir turtu, dėl skirtumų darbo rinkoje ir dėl to kylančio socialinio nesaugumo, dėl skirtingų galimybių pasinaudoti valstybės vykdomos socialinėmis funkcijomis, kaip antai socialine apsauga, sveikatos apsauga, švietimu, teisingumu ir kt.,

Ekonomikos ir skurdo santykis

G.  kadangi jau labai daug metų skurdo lygis Europos Sąjungos valstybėse narėse yra aukštas, todėl skurdo poveikis ekonomikai vis didėja, dėl jo nukenčia augimas, didėja valstybės biudžeto deficitas ir mažėja konkurencingumas Europoje, ir kadangi dėl pačių šių reiškinių randasi skurdas ir nedarbas, ypač ilgalaikis, su kuriuo susiduria kas trečias bedarbis, o silpnesnės ekonomikos šalyse ši padėtis yra dar sudėtingesnė; kadangi socialinių teisių apsauga Sąjungoje yras labai svarbi kovojant su skurdu,

H.  kadangi skurdas, kuris prilyginamas žmogaus teisių pažeidimui, rodo, kad dar reikia įdėti pastangų siekiant įgyvendinti ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus tikslus,

I.  kadangi bet kokia griežto taupymo politika turi būti pagrįsta ir ja turi būti užtikrinama galimybė imtis anticiklinių priemonių, susijusių su investicijomis į pagrindinius politinius prioritetus,

J.  kadangi siekiant užtikrinti Europos konkurencingumą, kurti darbo vietas ir kovoti su skurdu svarbu patvirtinti struktūrines reformas,

Daugialypis skurdas

K.  kadangi skurdas – daugiaaspektis reiškinys, į kurį būtina reaguoti integruotai atsižvelgiant į gyvenimo etapus ir daugialypius asmenų poreikius ir šis atsakas taip pat turi būti grindžiamas galimybės naudotis teisėmis, ištekliais ir paslaugomis užtikrinimu, kaip tai perteikta atvirojo koordinavimo metodo bendruosiuose tiksluose, susijusiuose su socialine apsauga ir socialine įtrauktimi (2006 m.), siekiant patenkinti pagrindinius poreikius ir išvengti socialinės atskirties,

L.  kadangi Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais (2010 m) sėkmingai pavyko didinti visuomenės informuotumą ir stiprinti politinį įsipareigojimą,

Deramas darbas / vargingai gyvenantys darbuotojai

M.  kadangi vien tik augimas ir užimtumas, nors ir kokybiški, nepadeda išvaduoti žmonių nuo skurdo, padidėjo darbo rinkos susiskaidymas, darbo ir gyvenimo sąlygos labai pablogėjo, ypač per finansų krizę, neužtikrintumas dėl darbo, su kuriuo reikia kovoti, sparčiai didėja ir per pastaruosius kelerius metus buvo plačiai pripažinta, kad egzistuoja vargingai gyvenančių darbuotojų reiškinys, bet šis reiškinys tebėra problema, kuri, atrodo, nesprendžiama priemonėmis, atitinkančiomis dėl šios problemos visuomenei kylančius sunkumus, ir kadangi vargingai gyvenančių darbuotojų labai padaugėjo, nes 8 proc. darbingo amžiaus asmenų skursta, o 22 proc. iš tų, kuriems gresia skurdas, turi darbą(37); kadangi, siekiant sumažinti vienišų šeimų bei vienišų asmenų skurdą ir socialinę atskirtį, galimybių dirbti tinkamomis ir vienodomis sąlygomis užtikrinimas yra konkretus žingsnis siekiant pažangos,

N.  tačiau kadangi žemos kvalifikacijos arba nekvalifikuoti asmenys patiria didesnę riziką darbo rinkoje, didesnę riziką gauti darbą be garantijų ir mažai apmokamą darbą bei skurdo riziką,

Benamiai

O.  kadangi benamystė yra viena pačių blogiausių skurdo ir nepritekliaus formų ir yra problema, kuri lieka neišspręsta visose ES valstybėse narėse, kadangi dėl įvairių priežasčių ES valstybėse narėse yra daug benamių, todėl būtinos specialios jų socialinei integracijai skirtos priemonės, kadangi, Eurobarometro duomenimis, beveik vienas europietis iš keturių mano, kad viena svarbiausių skurdo priežasčių yra per didelė deramo būsto kaina, o beveik devyni europiečiai iš dešimties mano, kad skurdas trukdo gauti deramą būstą, kadangi valdžios institucijoms praradus ryšius su piliečiais, kai šie netenka būsto, ne tik kyla kliūčių įgyvendinti bet kokią pagalbos šiems asmenims iniciatyvą, bet ir galima suvokti, kad šių asmenų atskirties procesas labai pažengęs,

P.  kadangi skurdas taip pat susijęs su galimybėmis naudotis socialinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, sveikatos, kultūros, apgyvendinimo bei švietimo paslaugomis, ir šių paslaugų kokybe,

Q.  kadangi neturint būsto arba gyvenant nederamame būste labai pažeidžiamas žmogaus orumas ir tai turi didelį poveikį visoms kitoms teisėms,

Būtiniausių prekių ir paslaugų krepšelis

R.  kadangi skurdo riba, atitinkanti 60 proc. šalies medianinių pajamų, – svarbus, naudingas ir būtinas rodiklis, tačiau jį turėtų papildyti kiti rodikliai, tokie kaip sąvoka „būtiniausių prekių ir paslaugų krepšelis“ (ja pateikiamas tik greitas atsakymas siekiant išspręsti konkrečią skurdą patiriančių asmenų padėtį) ir jo apskaičiavimas nacionaliniu lygmeniu, taip pat rodikliai, dėl kurių Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba sutarė 2010 m. birželio mėn. (skurdo rizika, materialinis nepriteklius ir labai mažo užimtumo namų ūkiai), siekiant patenkinti valstybinės politikos poreikius,

Socialinė apsauga

S.  kadangi socialinė apsauga, įskaitant minimalių pajamų sistemas, yra pagrindinis šiuolaikinių demokratijų elementas, kuris iš esmės užtikrina žmogaus teises į socialinį, ekonominį, politinį ir kultūrinį dalyvavimą visuomenėje, ir atlieka pagrindinį ekonomikos stabilizavimo vaidmenį, sumažindamas krizių poveikį, ir išteklių perskirstymo visą gyvenimą vaidmenį, apdrausdamas nuo socialinės rizikos ir užkirsdamas kelią skurdui ir socialinei atskirčiai bei juos sumažindamas per visą gyvenimo ciklą,

T.  kadangi, OECD duomenimis, nepanaudojama 20–40 proc. numatytų socialinių išmokų,

Sveikata

U.  kadangi skurdas ir socialinė atskirtis išlieka pagrindinis sveikatai ir gyvenimo sąlygoms, įskaitant tikėtiną gyvenimo trukmę, įtaką darantis socialinis veiksnys(38), ypač turint mintyje vaikų skurdo poveikį vaikų sveikatai ir gerovei, ir kadangi dar išlieka didelis atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų, kai kalbama apie prieinamą galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat pajamas ir turtą, ir jis didėja kai kuriose srityse,

V.  kadangi tam tikros visuomenės grupės, pvz., nepilnos šeimos, pagyvenusios moterys, mažumos, neįgalieji ir benamiai, yra vienos pačių pažeidžiamiausių ir susiduria su skurdo rizika,

W.  kadangi nediskriminavimo principas, įskaitant diskriminaciją dėl socialinės kilmės, yra pagrindinių teisių kertinis akmuo,

Pagyvenę asmenys

X.  kadangi senėjant visuomenei artimiausioje ateityje labai padaugės išlaikomų asmenų, kadangi kai kuriose šalyse pagyvenę žmonės, ypač moterys, susiduria su didesne skurdo rizika nei kiti gyventojai dėl to, kad sumažėja pajamos esant pensijoje, ir dėl kitų veiksnių, pvz., fizinės priklausomybės, vienatvės ir socialinės atskirties; kadangi mūsų visuomenės didžiausia problema – socialinių ryšių tarp kartų nutraukimas,

Y.  kadangi kovojant su skurdu svarbiausia yra pensijų politika,

Lyčių aspektas

Z.  kadangi paprastai moterys labiau pažeidžiamos nei vyrai, turint mintyje skurdą dėl įvairių veiksnių, pvz., diskriminacijos dėl lyties vykdant profesinę veiklą: dėl šios diskriminacijos abiejų lyčių asmenys nuolat gauna skirtingą atlygį, nevienodas pensijas, taip pat dėl išlaikomų asmenų priežiūros jų profesinė karjera su pertrūkiais arba jie yra diskriminuojami darbe; kadangi Europoje dirba tik 63 proc. moterų, palyginti su 76 proc. vyrų ir kadangi nėra tinklų ir konkrečių priemonių, kurie padėtų dirbantiems asmenims suderinti šeimą ir darbą, įskaitant prieinamas priežiūros paslaugas,

AA.  kadangi skurdas skirtingai veikia skurdžiai gyvenančias moteris ir vyrus, berniukus ir mergaites, nes skurdžiai gyvenančioms moterims ir mergaitėms dažnai sunkiau naudotis tinkamomis socialinėmis paslaugomis ir gauti pajamų;

AB.  kadangi plane neatsižvelgiama į moterų ir vyrų lyčių skirtumų ypatumus, ir nepakankamai dėmesio skiriama skurdo feminizacijai;

AC.  kadangi iš poveikio, kurį viso gyvenimo uždarbiui daro vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, matyti, kad moterys gaus mažesnes pensijas, ir kadangi dėl to nuolatinis ir didelis skurdas moteris veikia labiau nei vyrus: 22 proc. 65 metų ir vyresnių moterų gresia skurdas, palyginti su 16 proc. vyrų;

AD.  kadangi 20 proc. vaikų ir 17 proc. visų Europos gyventojų susiduria su skurdo rizika ir kadangi mažas pajamas gaunančios šeimos yra vienos dažniausiai susiduriančių su skurdu,

AE.  kadangi įgyvendinant kovos su skurdu ir socialine atskirtimi politiką svarbiausia yra šeimos politika,

AF.  kadangi pirmieji mokyklos nebaigimo požymiai yra svarbūs cikliško skurdo augimo požymiai,

Jaunimas

AG.  kadangi jaunų žmonių nedarbas, kuris jau ir taip didesnis nei kitų amžiaus grupių, ES itin išaugo prasidėjus krizei: jis viršijo 20 proc. ir visose valstybėse narėse pasiekė kritinį lygį, ir tai gali įstumti jaunimą į skurdą nuo pačių ankstyviausių gyvenimo dienų, kadangi į šią nerimą keliančią padėtį skubiai turi būti reaguojama politiniu, ekonominiu ir socialiniu lygmenimis ir kadangi išaugus šiam nedarbui ir kartu vykstant demografiniams pokyčiams padidės kvalifikuotų darbuotojų trūkumas; kadangi profesinis mokymas gali turėti esminės įtakos padedant jaunuoliams ir žemos kvalifikacijos darbuotojams integruotis į darbo rinką, kadangi įsidarbinimas nereiškia, kad skurdo išvengiama, ir kadangi jauniems žmonėms ypač gresia patekti į mažai uždirbančių žmonių kategoriją,

Migrantai

AH.  kadangi migrantai ir etninės mažumos yra itin pažeidžiami darbuotojai ir smarkiai nukentėjo nuo ekonomikos krizės, taigi ir nuo didesnio skurdo ir socialinės atskirties, nes dėl savo kilmės ar kvalifikacijos dirba darbą be garantijų; kadangi darbuotojai migrantai privalo dirbti tokiomis pat sąlygomis, gauti tokį pat darbo užmokestį ir turėti tokias pat galimybes siekti išsilavinimo bei naudotis socialine apsauga kaip ir šalių, kuriose jie dirba, piliečiai,

AI.  kadangi neįgalūs asmenys, kurių skurdo lygis yra 70 proc. didesnis nei vidurkis, turi būti svarbiausia politikos, kuria siekiama pabrėžti pridėtinę jų vertę darbo rinkoje, kai jie bus įdarbinti, dalis,

Romai

AJ.  kadangi didelė dalis Europoje gyvenančių romų yra atskirta, gyvena apgailėtinomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis ir yra dažnai labai diskriminuojama ir segreguojama visose gyvenimo srityse kaip ir kitos atskirtos bendruomenės,

AK.  kadangi šiuo metu didėjantį skurdą Europos Sąjungoje dar labiau padidino ekonomikos ir finansų krizė bei kylančios maisto kainos, atsižvelgiant į beveik nesamus maisto perviršius Europos Sąjungoje, ir kadangi 43 mln. asmenų šiuo metu susiduria su maisto stygiaus rizika; kadangi pagal maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos gyventojams programą, pradėtą 1987 m., šiuo metu pagalba maistu teikiama 13 mln. asmenų, dėl skurdo kenčiančių 19 valstybių narių, ir apie 240 maisto bankų ir labdaros organizacijų dalyvauja skirstymo grandinėje; kadangi dėl neseniai priimto Europos Teisingumo Teismo sprendimo T-576/08, kuriame maisto programai skirtų produktų įsigijimas laikomas neteisėtu, ES pagalbai maistu labiausiai nepasiturintiems kyla grėsmė dėl jos išaugusio priklausomumo nuo rinkoje įsigytų produktų, ir kadangi Europos Teisingumo Teismas panaikino Reglamento (EB) Nr. 983/2008 2 straipsnį ir tai, regis, turės greito neigiamo poveikio programai 2012 m. ir vėliau, ir dėl to pagalba maistu bus staiga nutraukta labiausiai nepasiturintiems piliečiams 19 valstybių narių,

AL.  kadangi svarbūs biudžeto punktai, susiję su būstu ir namų ūkių energija, kurių lėšos praėjusį dešimtmetį buvo didinamos, turi būti vertinami kaip pagrindiniai skurdo rizikos veiksniai,

AM.  kadangi artimuosius prižiūrintys šeimos nariai sudaro didžiausią visos ES priežiūros dalį,

AN.  kadangi skurdą patiriantiems asmenims vėl integruotis į darbo rinką ir visuomenę labai trukdo tai, kad jie negali naudotis pagrindinėmis bankų paslaugomis, pavyzdžiui, pinigų išėmimu, pervedimu ar tiesioginiu debetu,

Dalyvavimas

1.  prašo Komisijos rengiant Europos strategiją visais (Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos) valdymo lygmenimis skatinti organizuotos pilietinės visuomenės ir visų atitinkamų suinteresuotuosų subjektų, tokių kaip NVO, socialinės ekonomikos organizacijos, paslaugų teikėjai, socialinių inovacijų specialistai ir socialiniai partneriai, taip pat ir pačių skurdžiai gyvenančių asmenų dalyvavimą bendradarbiaujant su asociacijomis, kuriose jie laisvai reiškia savo nuomonę ir kurios įgijo patirties ir žinių visų pirma įgyvendinant nacionalinius kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planus kiekvienoje valstybėje narėje; prašo Komisijos stiprinti vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijų ir ES institucijų, ypač Europos Parlamento, bendradarbiavimą; mano, kad bendrų veiksmų turėtų imtis visi subjektai, įskaitant MVĮ ir įmonių vadovus; prašo išplėsti skurdžiai gyvenančių ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų susitikimus su įstaigomis nacionaliniu lygmeniu ir oficialiai įteisinti šių asmenų dalyvavimą ir indėlį įgyvendinant kasmetinį konventą skurdo ir socialinės atskirties klausimais, kaip esminį šio konvento elementą, ir ragina imtis tinkamų ir nuolatinių tolesnių su parengtomis rekomendacijomis susijusių veiksmų;

2.  prašo Europos Komisijos koordinuoti veiksmus ir patarti ES valstybėms narėms siekiant išspręsti esamus uždavinius ir kovoti su skurdu bei socialine atskirtimi, visada atsimenant, kad kova su skurdu pirmiausia yra nacionalinių politinių sričių prievolė, rodant būtiną solidarumą ir teikiant reikiamą techninę pagalbą;

3.  ragina, kad kovos su skurdu planas taip pat būtų taikomas siekiant Europos lygmeniu sujungti dar nesujungtas nacionalines organizacijas, atstovaujančias didesnę skurdo riziką patiriančioms grupėms;

Bendras mokymas

4.  ragina, kad konkrečią kovos su skurdu patirtį turinčios organizacijos ES institucijose ir valstybių narių vyriausybėse rengtų informacinius seminarus skurdo klausimais ir kad ES pareigūnai ir gyvenimiškos patirties kovos su skurdu srityje turintys asmenys dalyvautų bendro mokymo skurdo ir socialinės atskirties klausimais kursuose;

5.  ragina valstybes nares sudaryti sąlygas naudotis kultūriniu paveldu, prieinamu visoms visuomenės grupėms, ir vengti sektoriui skirtų lėšų mažinimo, nes šis sektorius užtikrina socialinę įtrauktį ir kokybiškas darbo vietas;

6.  primena labai svarbų savanoriškos veiklos ir aktyvaus pilietiškumo vaidmenį, kai piliečiai skatinami įsitraukti į viešąjį gyvenimą imantis veiklos sporto, kultūros, meno, socialinėje ir politinėje srityse, nes tai sanglaudos priemonė ir būdas kovoti su ekonominiais ir socialiniais skirtumais ir skirtumais aplinkos apsaugos srityse;

7.  ragina palankių sąlygų neturintiems asmenims užtikrinti galimybę dalyvauti švietimo ir darbo sričių judumo programose ir padidinti tokioms programoms skirtą biudžeto dalį; atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant iniciatyvą „Judus jaunimas“ turėtų būti skatinamas visų mokinių, stažuotojų ir studentų judumas ir neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdu įgytų profesinių įgūdžių pripažinimas;

8.  skatina taip pat ir įvairioms kartoms skirtas iniciatyvas siekiant sumažinti palankių sąlygų neturinčių asmenų skaitmeninį atotrūkį, suteikiant jiems prieigą prie informacinių ir ryšių technologijų ir įgyvendinant Europos skaitmeninę darbotvarkę;

9.  ragina valstybes nares skatinti naujų technologijų mokymą nuo pat pradžios įtraukiant jas į bendrąsias mokymo programas;

Vertinimo mechanizmas

10.  prašo įdiegti reguliaraus ir kritiško vertinimo mechanizmą įtraukiant Europos Parlamentą, Regionų komitetą ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, grindžiamą konkrečiais nacionaliniu ir ES lygmenimis taikomais rodikliais, leidžiančiais įvertinti įvairius skurdo aspektus ir valstybių narių pažangą siekiant tikslo sumažinti skurdą ir suskirstant šį tikslą į smulkesnius tikslus, atsižvelgiant į skirstymą pagal lytį ir amžių, nes nesant tikslaus skurdo apibrėžimo valstybėms narėms suteikiama per daug laisvės, todėl kyla grėsmė, jog atsiras skirtingų interpretacijų; ragina Europos Komisiją tobulinti nacionalinius ir ES rodiklius, susijusius su nacionalinės pažeidžiamų asmenų skurdo statistikos palyginamumu, ir kartu su Eurostatu skatinti rengti tikslesnę statistiką pildant išsamią suvestinę apie skurdą ir socialinę atskirtį, kuria remiantis būtų galima stebėti asmenų, gaunančių mažesnes pajamas negu 50 ir 40 proc. medianinių pajamų, skaičių, ir šiuo pagrindu kasmet vertinti skurdo padėtį Europos Sąjungoje, statistinį metodą privalomai papildant kokybiniu ir dalyvaujamuoju metodais; ragina Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinama politika būtų naudinga visiems, ne tik ties skurdo riba esantiems asmenims;

11.  prašo, kad Komisija (Eurostatas) parengtų suvestinę su visais duomenimis apie skurdą ir socialinę atskirtį ir rinktų abiejų lyčių ir įvairaus amžiaus grupių statistinius duomenis pagal kokybinį ir integruoto požiūrio metodą, siekiant atkreipti dėmesį į vyresnių moterų skurdo problemą; tikisi, kad Europos lyčių lygybės institutas, pradėjęs dirbti pilnu pajėgumu, padės išspręsti sistemingų ir palyginamų pagal lyties kriterijų suskirstytų duomenų trūkumo problemą;

12.  prašo patobulinti nacionalinius statistinius duomenis, susijusius su skurdu, ir suteikti galimybę juos palyginti numatant Europos lygmens rodiklius;

13.  ragina atsižvelgiant į dabartinę krizę skubiai parengti išsamų ir atnaujintą tyrimą, susijusį su skurdžiai gyvenančių asmenų ir asmenų, kuriems kyla rizika artimiausiais mėnesiais patirti skurdą, skaičiumi;

  14 ragina Komisiją parengti ir Europos Parlamentui pateikti metinę ataskaitą apie valstybių narių padarytą pažangą mažinant skurdą ir socialinę atskirtį;

Horizontalioji socialinė sąlyga

15.  prašo Komisijos visapusiškai paisyti horizontaliosios socialinės sąlygos, numatytos Sutarties dėl ES 9 straipsnyje, pagal kurią Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su užimtumo didinimu, tinkamu socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi ir aukštu švietimo, mokymo bei sveikatos apsaugos lygiu, ir ją ragina nurodyti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano vaidmenį vertinant, kaip įgyvendinama ši sąlyga; ragina išsamiau ištirti ES politinių iniciatyvų socialinį poveikį net ir tuomet, kai šias iniciatyvas pradėjo įgyvendinti ne Komisija, o Europos Vadovų Taryba, pavyzdžiui, pakto „Euro plius“; mano, kad išsamiai ištyrus šios sąlygos taikymą bus galima užtikrinti, kad Europoje nebūtų taikomi žemiausi socialiniai standartai ir būtų lengviau plėtojama bendra socialinės paramos sistema; ragina, kad šis socialinio poveikio tyrimas būtų atliekamas kartu su kovos su skurdu asociacijomis atsižvelgiant į skurdžiausiai gyvenančių asmenų padėtį Europoje; mano, kad atliekant šiuos tyrimus turėtų dalyvauti Europos Parlamentą, Regionų komitetą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą ir už socialinius klausimus atsakingas Komisijos tarnybas vadovaujant generaliniam direktoriui prie Europos Komisijos generalinio sekretoriato;

Biudžetas

16.  prašo Komisijos tiksliau nurodyti biudžeto eilutes, susijusias su minėtuoju planu, visų pirma atsižvelgiant į ESF ir jo indėlį į šią pavyzdinę iniciatyvą finansuojant tokius politinius prioritetus kaip mokyklos nebaigimo prevencija ir kova su vaikų, moterų, pagyvenusių asmenų bei darbuotojų migrantų skurdu, ir joms skiriamo biudžeto finansavimo dydį; prašo Komisijos nurodyti savo pasiūlymus dėl kovos su skurdu ir socialine atskirtimi rengiant 2014–2020 m. daugiametį biudžetą, kad būtų užtikrintas tinkamas pradėtų kovos su skurdu ir socialine atskirtimi iniciatyvų finansavimas; prašo Komisijos nurodyti finansinę paramą, skirtą numatytiems teminiams prioritetams, ir skatinti valstybes nares finansiškai remti pilietinės visuomenės veikėjus, dalyvaujančius nacionaliniu lygmeniu vykdant nacionalines reformų programas, pavyzdinius planus ir nacionalines strategijas siekiant socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties; rekomenduoja toliau teikti didesnę biudžetinę paramą ES programoms, kurios prisidėtų prie įvairių kovos su socialine atskirtimi, skurdu ir socialine ekonomine nelygybe, įskaitant nelygybę sveikatos srityje, aspektų (bendroji mokslinių tyrimų programa, programa „Progress“);

17.  pažymi, kad, palyginti su praėjusiais metais, 2012 m. biudžeto projekte Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planui numatoma skirti 3,3 proc. daugiau lėšų; prašo Komisijos papildomai išaiškinti Europos socialinio fondo (ESF) indėlį į šią pavyzdinę iniciatyvą ir konkrečias priemones, kuriomis siekiama spręsti tokius prioritetinius klausimus kaip kova su vaikų, moterų, pagyvenusių žmonių ir darbuotojų migrantų skurdu ir mokyklos nebaigimo prevencija; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad trūksta skirtingų priemonių, kuriomis naudojantis bus siekiama strategijos „Europa 2020“ tikslų, ir ES biudžeto eilučių, iš kurių bus finansuojamos šių tikslų įgyvendinimo priemonės, aiškumo ir kad jos kartais sutampa;

Pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims programa

18.  prieštarauja Komisijos sprendimui nuo 500 mln. EUR iki 113,5 mln. EUR sumažinti biudžetą, skirtą 2012 m. maisto skirstymo nepasiturintiems asmenims, gyvenantiems Europos Sąjungoje, programai; labai apgailestauja dėl tokios padėties, susidariusios dabartinėmis sunkios ekonominės ir socialinės krizės sąlygomis; todėl ragina Komisiją ir Tarybą surasti sprendimą, kaip būtų galima tęsti maisto skirstymo LNA programą per likusius finansavimo laikotarpio metus (2012 ir 2013 m.) ir naujuoju finansavimo laikotarpiu 2014–2020 m. remiantis teisiniu pagrindu, kurio negalėtų užginčyti Teisingumo Teismas, išlaikant 500 mln. EUR metinę finansavimo ribą, kad būtų galima užtikrinti, jog priklausomi nuo pagalbos maistu asmenys nepatirs maisto stygiaus;

Atvirasis socialinio koordinavimo metodas (AKM)

19.  ragina sustiprinti atvirąjį socialinio koordinavimo metodą ir tinkamai jį taikyti skurdo mažinimo srityje, ypač įgyvendinant nacionalines socialinės įtraukties ir socialinės apsaugos strategijas, plėtojamas, įgyvendinamas ir vertinamas bendrai, remiantis bendrai nustatytais tikslais pagal nacionalinius kovos su skurdu planus ir keičiantis gerąja patirtimi, susijusia su faktinių galimybių naudotis pagrindinėmis teisėmis užtikrinimo politika, įgyvendinant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir pataisytą Europos socialinę chartiją (ją ratifikavo ne visos valstybės narės), ypač jos 30 ir 31 straipsnius; pabrėžia, kad šiuo pagrindu toliau turi būti atsižvelgiama į Tarybos Socialinės apsaugos komiteto darbus; ragina, kad minėtuoju planu būtų remiamas ir stebimas vietos valdžios institucijų, socialinės ekonomikos įmonių ir kitų vietos subjektų dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant nacionalines strategines ataskaitas;

Būtiniausių prekių ir paslaugų krepšelis

20.  prašo Komisijos bendradarbiaujant su Europos Centriniu Banku pasiūlyti bendruosius būtiniausių prekių ir paslaugų krepšelio apibrėžimo principus, reikalingus siekiant visiems užtikrinti deramą gyvenimą, ir primena, kad šie pagrindiniai poreikiai negali būti patenkinti negerbiant žmogaus orumo ir nesuteikiant jam galimybės iš tiesų naudotis visomis be išimčių pagrindinėmis – pilietinėmis, politinėmis, ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis – teisėmis; ragina aiškiau apibrėžti tikslą siekti kainų stabilumo, kad būtų galima atsižvelgti į nacionalinius ypatumus, kurie galbūt neturi didelės įtakos Eurosistemos rodikliams;

21.  ragina Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui skirti aiškų vaidmenį įgyvendinant minėtąjį planą, ypač stebint jo veiksmingumą, ES ir valstybių narių politikos kryptis, mažinant skurdą ir socialinę atskirtį, atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“;

22.  prašo, kad, turint omenyje skirtingas pagalbos skurstantiesiems priemones, plane būtų kuo tiksliau surašyti būdai, kaip patenkinti atitinkamus (skirtingų vietovių ir grupių) poreikius;

23.  prašo Komisiją nurodyti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano kasmetinio konvento tikslus ir turinį, kuriais gali tapti ir keitimasis gerąja patirtimi bei tiesioginis skurdžiai gyvenančių asmenų pasitelkimas; siūlo tokį susitikimą rengti bent jau visą savaitę, kurią minima Tarptautinė kovos su skurdu diena (spalio 17 d.);

24.  mano, kad plane numatytas statistikos kokybės ir palyginamumo gerinimas siekiant įvertinti nelygybės tendencijas ir gerovės raidą yra ES politikos šioje srityje tobulinimo pagrindas;

25.  prašo Komisijos, kad plane būtų atsižvelgiama į Europos kovos su skurdu metų (2010) ir Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų (2012) veiklos rezultatus;

2008 m. rekomendacija

26.  džiaugiasi, kad Komisija pranešė parengsianti komunikatą dėl 2008 m. Komisijos rekomendacijos dėl aktyvios įtraukties strategijos įgyvendinimo, ir prašo, kad jame būtų pateiktas trijų strategijos krypčių įgyvendinimo tvarkaraštis, kuriame būtų nustatyta daugiametė darbo programa, pagal kurią būtų siekiama rezultatų nacionaliniu ir ES lygmenimis; reiškia susirūpinimą dėl to, kad komunikatas dėl aktyvios įtraukties buvo atidėtas iki 2012 m., ir prašo Komisijos paankstinti komunikato paskelbimą iki 2011 m.; prašo aiškaus Tarybos, Komisijos ir Parlamento įsipareigojimo sutelkti visas politikos kryptis skurdui mažinti, užtikrinti, kad ekonomikos, užimtumo ir socialinės įtraukties politika prisidėtų prie skurdo naikinimo, o ne jį didintų;

27.  primena visas tris 2008 m. Komisijos rekomendacijoje išdėstytos ES iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties strategijos kryptis:

Naudojimasis pagrindinėmis teisėmis

28.  prašo, kad planas būtų orientuotas į orų gyvenimą visiems užtikrinančių teisių įgyvendinimą, ypač užimtumo, būsto, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir pakankamo gyvenimo lygio, teisingumo, švietimo, profesinio mokymo ir kultūros, šeimos ir vaikų apsaugos srityse; prašo ES pagrindinių teisių agentūrą, pasitelkiant NVO, kuriose socialinę atskirtį patiriantys asmenys laisvai reiškia savo nuomonę, ir nepamirštant, kad teisės į būstą įgyvendinimas reikalingas siekiant iki galo įgyvendinti kitas pagrindines teises, įskaitant politines ir socialines, atlikti vargingiausių žmonių galimybių iš tiesų pasinaudoti visomis pagrindinėmis bei kitomis valstybių narių pasirašytose konvencijose ir tarptautiniuose dokumentuose nustatytomis teisėmis ir jų patiriamos diskriminacijos tyrimą;

29.  ragina Tarybą į Pagrindinių teisių agentūros kitos daugiametės programos temines sritis įtraukti skyrių „Didžiulis skurdas ir pagrindinės teisės“;

Benamiai

30.  mano, kad benamių padėčiai tiek valstybės narės, tiek Europos Komisija turi skirti ypatingą dėmesį ir papildomas priemones, siekiant visiškos benamių integracijos iki 2015 m., todėl Bendrijos mastu reikia surinkti palyginamus ir patikimus statistinius duomenis, kasmet skelbti juos ir pasiektą pažangą bei atitinkamose nacionalinėse ir Bendrijos programose apibrėžtus kovos su skurdu ir socialine atskirtimi tikslus; prašo Europos Komisijos skubiai sukurti ES strategiją dėl benamystės, laikantis bendro 2010 m. Komisijos ir Socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties tarybos pranešimo, baigiamųjų 2010 m. Europos konsensuso konferencijos dėl benamystės išvadų ir Europos Parlamento rezoliucijos dėl benamystės strategijos; prašo Komisijos sukurti išsamų 2011–2020 m. laikotarpio veiksmų planą šiai strategijai įgyvendinti; prašo, kad plane būtų skatinama keistis gerąja patirtimi, kad viešosios institucijos neprarastų ryšio su benamiais;

31.  prašo Socialinės apsaugos komiteto kasmet stebėti, kokią pažangą valstybės narės padarė benamystės srityje, remiantis nacionalinėmis teminėmis metinėmis ataskaitomis dėl benamystės (2009 m.) ir laikantis 2010 m. Komisijos ir Socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties tarybos bendros ataskaitos,

Švietimas / profesinis mokymas

32.  mano, kad tikrai galutinai įveikti skurdą galima tik tinkamai kartu sustiprinus socialinės apsaugos priemones ir visų lygių švietimo bei mokymo sistemą; laikosi nuomonės, kad siekiant kovoti su skurdo perdavimu iš kartos į kartą, reikia vystyti įtraukesnes švietimo sistemas, kuriose būtų kovojama su mokyklos nebaigimu ir kurios suteiktų iš nepalankiomis sąlygomis gyvenančių grupių kilusiems jaunuoliams galimybę įgyti aukštesnio lygio išsilavinimą; remia prieigą prie įgytos patirties pripažinimo ir mokymosi visą gyvenimą siekiant mažinti skurdą integruojant į darbo rinką, ypač tiems, kurių padėtis nepalanki, siekiant padėti jiems užimti kokybiškas ir tinkamas darbo vietas; todėl mano, kad labai svarbu tinkamai įgyvendinti ir tobulinti mokymosi visą gyvenimą programas, valstybių narių bendradarbiavimą švietimo ir profesinio mokymo srityse ir individualios pagalbos ieškantiems darbo asmenims mechanizmus ir kad reikia stiprinti pažeidžiamiausiems gyventojų sluoksniams skirtus veiksmus; rekomenduoja kurti ES strategiją, pagal kurią būtų sprendžiama dirbančių žmonių skurdo problema, kuriamos kokybiškos darbo vietos ir sutarta dėl kokybiško darbo principų;

Deramas darbas / vargingai gyvenantys darbuotojai

33.  primena, kad laikino darbo sutarčių populiarėjimas daugumoje valstybių narių skatina darbo rinkos susiskaidymą ir mažina labiausiai pažeidžiamų sluoksnių apsaugą; todėl pabrėžia, kad ne tik profesinis mokymas ir tęstinis mokymasis, bet ir naujų darbo vietų kūrimas turi vykti paisant pagrindinių TDO nustatytų principų, įgyvendinant deramo darbo ir kokybiškų darbo vietų koncepciją (deramos darbo sąlygos, teisė į darbą, darbuotojų sauga ir sveikata, socialinė apsauga, gebėjimas atstovauti ir dialogas su darbdaviais) bei vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principą ir vienodai elgiantis su ES darbuotojais ir iš trečiųjų šalių atvykusiais darbuotojais, legaliai gyvenančiais Sąjungos teritorijoje; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant iš esmės ir veiksmingai kovoti su neteisėtu darbu, kuris ne tik daro neišmatuojamą neigiamą poveikį socialinės apsaugos sistemų gyvybingumui, bet ir yra nesuderinamas su deramo darbo principais, atima iš žmonių galimybę būti apdraustiems socialiniu draudimu bei sukelia didesnio skurdo pavojų; prašo Komisijos spręsti dirbančių skurstančiųjų reiškinį, o taip pat skatinti kurti saugias darbo vietas ir užtikrinti, kad lankstūs sutartiniai susitarimai būtų taikomi tinkamai ir jais nebūtų galima piktnaudžiauti;

34.  pabrėžia, kad jaunimui labiausiai rūpi būti nepriklausomiems, turėti galimybę naudotis sveikatos priežiūra ir turėti deramą gyvenamą vietą už pagrįstą kainą, tuo pačiu metu galėti mokytis, dirbti ir išreikšti save; todėl ragina valstybes nares pašalinti su amžiumi susijusią diskriminaciją dėl galimybės naudotis minimalių pajamų programomis, pvz., diskriminaciją, kai jaunimas neįtraukiamas į šias programas dėl socialinės apsaugos įmokų trūkumo;

35.  primena, kad būtinos nepalankiausioje padėtyje atsidūrusioms grupėms (neįgaliems žmonėms arba sergantiems lėtinėmis ligomis, nepilnoms arba daugiavaikėms šeimoms) specialiai skirtos papildomos socialinės išmokos, kurios padengtų papildomas su tokia padėtimi susijusias išlaidas, kaip antai asmeninė parama, specialių įrenginių naudojimas, medicinos priežiūra ir socialinė parama;

36.  ragina valstybes nares padidinti viešųjų institucijų darbo užimtumo srityje veiksmingumą, be kita ko, veiksmingiau nustatant darbo rinkos poreikius, nes užimtumas yra pirmas žingsnis į skurdo bei socialinės atskirties prevenciją ir kovą su šiais reiškiniais;

37.  pabrėžia, kad reikia geriau pasirengti perėjimui iš mokyklų, profesinio mokymo ar aukštojo mokslo įstaigų į darbą ir kad jis turi vykti iš karto tik baigus mokslus; todėl pabrėžia, kad labai svarbu veiksmingai įgyvendinti iniciatyvą „Europos jaunimo garantija “ ir paversti ją aktyvios integracijos į darbo rinką priemone; mano, kad socialiniai partneriai, vietos ir regioninės valdžios institucijos ir jaunimo organizacijos turėtų įsitraukti į tvarios strategijos jaunimo nedarbui mažinti, kurioje būtų oficialiai pripažinta įgyta kvalifikacija, kūrimą;

38.  rekomenduoja valstybėms narėms, įgyvendinant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principus, pasikonsultavus su socialiniais partneriais užtikrinti, kad praktikoje būtų skiriama vienodai dėmesio ir darbo rinkos lankstumui, ir darbuotojų saugumui, bei taikant skatinimo priemones sustiprinti atitinkamų darbuotojų dalyvavimą profesiniame mokyme;

39.  primena, kad grėsmė patirti didelį skurdą yra didesnė moterims negu vyrams, nes socialinės apsaugos sistemos yra nepakankamos bei toliau išlieka diskriminacija, ypač darbo rinkoje, ir todėl būtini specialūs ir daugialypiai politiniai sprendimai atsižvelgiant į lyčių aspektą ir nagrinėjant kiekvieną atvejį atskirai;

40.  prašo valstybių narių sustiprinti viešųjų užimtumo tarnybų darbo veiksmingumo didinimo priemones;

41.  prašo Europos Komisijos nustatyti lankstesnes pagalbos vargingiausiems gyventojams viešąsias paslaugas teikiančioms vietos valdžios institucijoms taikomas viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimų kompensavimo finansavimo kontrolės taisykles ir procedūras;

42.  ragina įvertinti palankių sąlygų neturinčių asmenų, kurie patiria skurdą ir socialinę atskirtį, ir (arba) tradicinių bendruomenių žinias, patirtį ir neformaliuosius gebėjimus ir įgūdžius ir skatinti patirties, įgytos savišvietos ir neformaliojo mokymo būdais, pripažinimo sistemas, taip pat nustatyti, kaip jos galėtų prisidėti prie šių asmenų integracijos į darbo rinką;

Migrantai

43.  ragina, kad, visiškai laikantis skirtingų valstybių narių įvairios praktikos, kolektyvinių sutarčių ar įstatymų, kiekvienoje valstybėje narėje visiems darbuotojams – ir ES, ir trečiųjų šalių piliečiams – būtų suteikiamos lygios teisės ir vienoda socialinė apsauga; ragina valstybes nares kovoti su neteisėtu ir nedeklaruojamu darbu;

44.  ypač ragina numatyti integracijos kultūriniu ir kalbiniu požiūriais priimančioje šalyje priemones siekiant įveikti socialinę atskirtį;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis švietimo ir kultūros srityse siekiant mažinti skurdą ir socialinę atskirtį šiose šalyse, remti vystymąsi ir užkirsti kelią imigracijai, kurią skatina vien tik ekonominiai veiksniai;

46.  mano, kad jau dirbančių asmenų skurdas atspindi nelygias darbo sąlygas, ir prašo sutelkti pastangas tokiai padėčiai pakeisti, kad neatsižvelgiant į teisės aktuose arba kolektyvinėse sutartyse bendrai nustatytą atlyginimą už darbą ir minimalų darbo užmokestį būtų galima užtikrinti orų gyvenimo lygį;

47.  pažymi, kad vien darbo nepakanka skurdui įveikti, nes reikia ir papildomų veiksmų siekiant kovoti su darbuotojų skurdu ir užtikrinti galimybę rasti ilgalaikį geros kokybės darbą;

48.  ragina valstybes nares skatinti visapusišką moterų dalyvavimą darbo rinkoje, įgyvendinti teisės aktus dėl vienodo darbo užmokesčio ir skirti daugiau dėmesio moterų pensijų adekvatumo klausimui;

49.  rekomenduoja tinkamai apmokestinti labai didelį darbo užmokestį, siekiant prisidėti prie socialinės apsaugos bei minimalių pajamų sistemų finansavimo ir sumažinti pajamų skirtumus;

Neįgalieji

50.  rekomenduoja valstybėms narėms įgyvendinti naujas pažeidžiamų ir socialiai atskirtų grupių, ypač neįgaliųjų, integracijos priemones įmonėse, įskaitant socialinės ekonomikos įmones ir viešąsias tarnybas, siekiant skatinti įtrauktį, ypač ekonomiškai silpnesniuose ir socialiai labiau pažeidžiamuose regionuose, arba tobulinti su neįgaliųjų užimtumu susijusius esamus teisės aktus, tokius kaip 2000 m. Užimtumo direktyva; rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad šie asmenys dalyvautų mokyme nuo pat mažumės, panaikinant esamas kliūtis ir jiems padedant; rekomenduoja valstybėms narėms sudaryti sąlygas neįgaliesiems prieinamai aplinkai ir prašo jų ypač daug dėmesio skirti švietimo ir priežiūros ankstyvoje vaikystėje padėčiai, siekiant išvengti galutinės ir negrįžtamos nuo pat gimimo negalią turinčių vaikų atskirties; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau keistis geriausia patirtimi įgyvendinant įvairiapuses neįgaliųjų integracijos į darbo rinką priemones; rekomenduoja, kad valstybės narės užtikrintų pagyvenusiems žmonėms ir neįgaliesiems galimybes gauti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas;

Lyčių aspektas

51.  itin kritikuoja tai, kad Komisijos parengtame Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plane visiškai neatsižvelgiama į su skurdu ir socialine atskirtimi susijusį lyties aspektą;

52.  pabrėžia, kad kaimo vietovėse moterys dažnai nelaikomos darbo jėga, nors jų indėlis į kasdienius žemės ūkio darbus yra toks pat svarbus kaip ir vyrų, kad socialiniu požiūriu joms nesuteikiamos jų, kaip darbuotojų, teisės ir joms gresia skurdas;

53.  ragina Komisiją ir valstybes nares su lytimi susijusius ypatumus laikyti esmine visų bendrų politikos priemonių ir nacionalinių programų dalimi, siekiant šalinti skurdą ir kovoti su socialine atskirtimi; be to, mano, kad į lyčių aspektą valstybės narės turėtų atsižvelgti savo atsigavimo po recesijos planuose;

54.  atsižvelgdamas į socialinės apsaugos politikos svarbą kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, nurodo, kad svarbu teikti veiksmingas ir pakankamas socialines paslaugas, siekiant suteikti paramą pažeidžiamoms socialinėms grupėms (tokioms kaip neįgalieji, nepilnos šeimos, bedarbiai ir kt.), specialioms gyventojų kategorijoms (pvz., gausioms šeimoms);

55.  prašo valstybių narių geriau apsaugoti darbuotojus, nebegalinčius atlikti savo darbo po ligos, nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos, kad tokiems asmenims netektų kęsti nepritekliaus; todėl pageidauja, kad būtų sustiprinti nacionaliniai įstatymai, kad prieš nutraukiant darbo sutartį būtų privaloma stengtis darbuotoją perkvalifikuoti;

56.  ragina plane apibrėžti specifinį neįgalaus darbuotojo statusą, kuris užtikrintų jam ilgalaikį užimtumą;

57.  ragina valstybes nares, siekiant sustiprinti įsitraukimą į darbo rinką, visų pirma moterų, suteikti didesnes galimybes derinant šeimos ir profesinį gyvenimą naudotis geros kokybės ir finansiškai prieinamomis priežiūros įstaigų paslaugomis, nes didelė dalis ES piliečių į darbo rinką nepatenka dėl to, kad laiką leidžia prižiūrėdami šeimos narį, todėl didėja jų rizika nuskursti;

Lėšų naudojimas

58.  pripažįsta, kad, kai įmanoma, būtina įvertinti ES fondų, ypač Europos socialinio fondo (ESF), veiksmingumą, poveikį, koordinavimą ir ekonomiškumą siekiant tikslo sumažinti skurdą, net jei šis tikslas ir nėra jų pagrindinis tikslas, mažinant ekonominius skirtumus, gerovės disbalansą ir skirtingą ES valstybių narių ir regionų gyvenimo lygį ir skatinant ekonominę ir socialinę sanglaudą; mano, kad pirmenybė turi būti teikiama projektams, kurie apima užimtumo ir aktyviosios įtraukties tikslus ir strategijas, pavyzdžiui, projektams, skirtiems kartų solidarumui stiprinti regiono ir vietos lygmenimis, arba projektams, kuriais konkrečiai prisidedama prie lyčių lygybės ir aktyviosios pažeidžiamų grupių įtraukties įgyvendinimo; pabrėžia, kad yra svarbios realios solidarumo priemonės, įskaitant stiprinimą, išankstinį lėšų pervedimą ir valstybių narių dalies sumažinimą bendro finansavimo atveju, siekiant kurti deramas darbo vietas, remti gamybos sektorius ir kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, o ne kurti naujų formų priklausomybę; pabrėžia, kad svarbu remti kovą su skurdu ir socialine atskirtimi, sudaryti galimybes gauti kokybišką darbą ir nebūti diskriminuojamiems, užtikrinant deramas pajamas ir skatinant galimybes gauti kokybiškas paslaugas;

59.  pabrėžia ypatingai svarbų sanglaudos politikos ir struktūrinių fondų vaidmenį skatinant užimtumą ir socialinę įtrauktį ir kovojant su skurdu miesto vietovėse, kur gyvena dauguma socialiai remtinų žmonių, taip pat kaimo vietovėse; pabrėžia ypač svarbų Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo indėlį užkertant kelią darbuotojų, kurie nukentėjo nuo krizės, skurdui ir Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ indėlį remiant verslumą; ragina kitoje daugiametėje finansinėje programoje išlaikyti kiekvieno fondo specifines funkcijas;

60.  pabrėžia, kad Europos socialinis fondas vis dar yra pagrindinė socialinės įtraukties skatinimo priemonė, ir mano, kad jį reikia sustiprinti tam, kad būtų tinkamai įgyvendinti plataus užmojo strategijos'Europa 2020' ir kovos su skurdu plano tikslai;

61.  mano, kad tokios priemonės kaip mikrofinansų priemonė „Progress“ ir programa „Grundtvig“ atlieka svarbų vaidmenį vykdant skurdo ir socialinės atskirties prevenciją ir turėtų būti vystomos remiantis išsamia analize;

62.  ragina Europos Komisiją nustatyti prioritetines ES išlaidų sritis, kad finansavimą būtų galima veiksmingiau nukreipti į mikroregionus ir (arba) rajonus, kurių gyventojai labiausiai kenčia nuo skurdo ir socialinės atskirties;

63.  mano, kad, kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas padeda suteikti specifinę individualią pagalbą dėl krizės arba globalizacijos atleistiems darbuotojams, jis turėtų veikti ir po 2013 metų, o visi jo įsipareigojimai ir mokėjimai turėtų būti dengiami ES biudžeto lėšomis;

Ekonomikos valdymas / Europos semestras

64.  ragina valstybes nares pateikti nacionalines reformų programas, atitinkančias kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano tikslą ir Europos Sąjungos socialinio ir tvaraus vystymosi tikslus, ir, pritardamas Komisijai, pasak kurios, skurdas yra „nepriimtinas XXI amžiaus Europoje“, ragina jas neabejoti darbo užmokesčio indeksavimo sistemomis ir kolektyvinėmis sutartimis arba neracionaliai ir nepagrįstai neapriboti jų socialinio investavimo ir socialinių išlaidų pajėgumų vykdant ekonomikos valdymą ir užtikrinti viešųjų finansų tvarumą ir kurti gerai apmokamas darbo vietas, turint mintyje, kad skurdo sumažinimas yra esminis pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo rezultatas; prašo išaiškinti nacionalinių socialinės įtraukties veiksmų planų statusą ir konkrečiai jų įtraukimo į pagal strategiją „Europa 2020“ įgyvendinamas nacionalines reformų programas klausimą; ragina Komisiją parengti šalims pritaikytas rekomendacijas, kaip siekti skurdo mažinimo tikslo, ypač jei joms to daryti nesiseka, žinant, kad norint sumažinti skurdą reikia labiau stengtis ir pasitelkti visas šalis ir priemones siekiant per vidutinės trukmės laikotarpį gerokai sumažinti skurdą ir didelį skurdą bei pasiekti, kad ne vėliau kaip 2020 metais skurdo lygis būtų žemas arba jo apskritai neliktų; siūlo Komisijai parengti valstybėms narėms skirtas ES lygmens gaires, siekiant užtikrinti, kad vietos savivaldos institucijos ir kiti subjektai faktiškai dalyvautų rengiant nacionalines reformų programas; nurodo, kad „teritoriniai paktai“ gali tapti išsamiausia ir darniausia priemone į šį procesą vietos savivaldos institucijoms įtraukti, kaip siūloma Penktojoje sanglaudos pažangos ataskaitoje; mano, kad strategijos „Europa 2020“ tikslas 20 milijonų sumažinti asmenų, kuriems gresia skurdas, skaičių gali būti pasiektas tik tuo atveju, jei griežtos taupymo priemonės, kurių buvo imtasi arba kurių bus imamasi Europos Sąjungoje, nekenks užimtumui ir socialinei apsaugai, ypač nepalankiausioje padėtyje atsidūrusiems asmenims;

65.  mano, kad valstybės narės turėtų siekti paversti socialinės atskirties ir skurdo mažinimo tikslus plataus užmojo nacionaliniais ir regioniniais tikslais ir įtraukti konkretų tikslą dėl vaikų skurdo bei konkrečias strategijas, kuriose būtų taikomas daugiakryptis požiūris į vaikų ir šeimų skurdą;

66.  prašo, kad visos už pagrindines teises kovojančios NVO ir smulkiosios asociacijos būtų remiamos siekiant sustiprinti reikalingas investicijas į žmogiškąjį kapitalą, sudaryti sąlygas į jas įsitraukti nuskurdusiems asmenims ir geriau juos informuoti apie galimybes naudotis savo teisėmis bei siekti teisingumo;

67.  palankiai vertina pasiūlymą dėl bendrųjų dotacijų, kurios galėtų padėti įvairioms NVO ir asociacijoms kovoti su skurdu;

68.  skatina valstybes nares kuo greičiau pritarti pasiūlymui dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426), ir jį patvirtinti; ragina Komisiją ir toliau remti techninių kliūčių Taryboje įveikimą, siekiant greitai susitarti, ir užpildyti esamas teisės aktų, kurie šiuo metu neapima visų svarbių aspektų, spragas, kad būtų galima toliau siekti panaikinti diskriminaciją, įskaitant diskriminaciją dėl socialinės kilmės;

69.  siūlo, kad plane siūlomais veiksmais turi būti pripažinti daugialypės diskriminacijos padariniai ir nustatytos į politiką orientuotas priemonės, kaip šiuo metu numatyta, pvz., Ispanijos ir Rumunijos teisės aktuose, ir visų pirma reikėtų apibrėžti lyčių aspekto integravimo sąvoką, siekiant spręsti daugialypės diskriminacijos problemas;

70.  prašo nustatyti vienodą vyrų ir moterų darbo užmokestį bei taikyti vienodą požiūrį į Europos Sąjungos darbuotojus ir trečiųjų šalių piliečius;

71.  ragina Komisiją konsultuotis, kaip geriausia kovoti su neigiama diskriminacija dėl socialinės kilmės;

Socialinė ekonomika

72.  palankiai vertina Komisijos norą įvairiose iniciatyvose labiau atsižvelgti į socialinės ekonomikos subjektų, apibrėžtų 2009 m. vasario 19 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl socialinės ekonomikos, vaidmenį, nes ji įsipareigojo patikslinti teisės aktus dėl socialinės ekonomikos įmonių (tarpusavio paramos draugijų, fondų ir kooperatyvų), kad pastarosioms nebebūtų kliūčių visapusiškai ir teisinio tikrumo sąlygomis prisidėti prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo, pasiūlant naujoviškų ir tvarių piliečių poreikių patenkinimo būdų ir pabrėžiant, kad socialinė ekonomika neapsiriboja šia veiklos sritimi; visgi nerimauja, kad neužsimenama apie Europos asociacijos statusą, nors asociacijų sektorius yra pagrindinis kovos su skurdu subjektas; tačiau pabrėžia, kad šiuo metu siūlomos socialinės ekonomikos priemonės, būtent asociacijos ir tarpusavio paramos draugijos, neatitinka jos indėlio į kovos su skurdu ir socialine atskirtimi politiką, Europos ekonomiką ir socialinį modelį bei apskritai jos reakcijos į ekonominės ir socialinės krizės padarinius; ypač pabrėžia savo prašymus ir lūkesčius visuotinės svarbos socialinių paslaugų pripažinimo klausimu, dar kartą įtvirtintus 2011 m. liepos 5 d. priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų ateities; atsižvelgia į pasiūlymus persvarstyti ES nuostatas viešojo pirkimo sutarčių sudarymo ir valstybės pagalbos srityje bei primena savo prašymą jas pritaikyti atsižvelgiant į visuotinės svarbos socialinių paslaugų teikimo užduočių specifiką bei jų organizavimo būdą; ragina kurti kokybiškas darbo vietas ir individualios pagalbos ieškant darbo priemones, pasinaudojant įdarbinimo agentūrų bei socialinės ekonomikos įmonių patirtimi nepalankiomis sąlygomis gyvenančių asmenų socialinės ir profesinės įtraukties srityje; dar kartą prašo parengti sektorines teisėkūros iniciatyvas dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų kokybės ir prieinamumo, ypač sveikatos, švietimo, viešojo transporto, energetikos, vandens ir ryšių srityse;

73.  pabrėžia socialinių, sveikatos, priežiūros ir švietimo įstaigų svarbą užpildant įgūdžių spragas, skatinant socialinę asmenų integraciją ir kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi; primena apie jų potencialą kurti naujas darbo vietas ir ragina tvirtai ir tvariai investuoti į šias svarbias įstaigas ir infrastruktūros objektus ir juos vystyti; džiaugiasi Komisijos veiksmų planu, kuriuo siekiama spręsti sveikatos priežiūros srities darbuotojų trūkumo problemą;

74.  ragina teikti tvirtą paramą, siekiant užtikrinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, ypač sveikatos priežiūros, ilgalaikės priežiūros, švietimo, transporto, energetikos, vandens ir komunikacijų srityse;

Būstas

75.  rekomenduoja valstybėms narėms taikyti ryžtingą deramo būsto politiką siekiant užtikrinti, kad visi galėtų turėti kokybišką būstą prieinama kaina arba jį įsigyti lengvatinėmis pirkimo sąlygomis su pagrindiniais sveikatai ir saugai užtikrinti būtinais patogumais ir kad šis būstas nebus prarastas, nes jo neturint sunku gyventi oriai, ir rekomenduoja taikyti ryžtingą energetikos politiką sustiprinant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą, siekiant kovoti su energijos nepritekliumi; prašo daugiau dėmesio būsto srityje skirti migrantams, kurie dažnai išnaudojami ir būna priversti gyventi pavojinguose sveikatai būstuose; primena, kad prie Lisabonos sutarties pridedamas 26 protokolas dėl socialinio būsto, ir ragina laikytis jame išdėstytų nuostatų, ypač susijusių su valstybių narių teise laisvai jį organizuoti, įskaitant finansavimo klausimų sprendimą; skatina valstybes nares įgyvendinti specialias benamiams asmenims skirtas būsto programas ir galimybes, siekiant garantuoti, kad pažeidžiamiausiai visuomenės daliai būtų užtikrintas būtiniausias gyvenimo lygis;

76.  rekomenduoja valstybėms narėms plėsti kokybiškų socialinių ir laikinų būstų susidarius nepaprastoms aplinkybėms pasiūlą, siekiant užtikrinti visiems, ypač patiems vargingiausiems, galimybę gauti deramą būstą už prieinamą kainą; mano, kad visuomenei ir vietos valdžios institucijoms brangiau atsieina perkraustyti iš savo būsto išvarytus asmenis, negu juos ten išlaikyti; todėl rekomenduoja įgyvendinti nuomininkų iškeldinimo prevencijos politiką, būtent vietos valdžios institucijai apsiimant padengti asmenų, kuriems gresia iškeldinimas, būsto nuomos išlaidas ir įsiskolintas nuomos mokesčio sumas;

77.  primena, kad esama ryšio tarp gyvenimo skurdžiuose rajonuose, dėl kurio didėja skurdas ir socialinė atskirtis, ir rimtesnių sveikatos problemų; todėl mano, kad Europos intervencija į skurdžius rajonus yra veiksmingas būdas kovoti su atskirtimi ir mažinti sveikatos srities išlaidas, ir ragina Europos Komisiją būsimoje sanglaudos politikoje ir kitose ES programose tokią intervenciją stiprinti;

78.  prašo, siekiant kovoti su energijos nepritekliumi, padidinti ERPF biudžetą, skirtą energijos vartojimo efektyvumo socialiniame būste didinimo priemonėms finansuoti;

79.  pabrėžia, kad ES ir valstybės narės turi dėti dideles pastangas siekdamos sumažinti namų ūkių biudžetuose numatytas išlaidas energijai, pirmoji – užsitikrindama saugų tiekimą ir siekdama apsisaugoti nuo didelių kainų svyravimų energijos rinkoje, antrosios – stiprindamos savo paramos efektyviam energijos vartojimui būstuose politiką;

Romai

80.  prašo romus ir jiems atstovaujančias bei su jais dirbančias organizacijas aktyviai įtraukti į nacionalinių romų integravimo iki 2020 m. strategijų kūrimą, siekiant prisidėti prie ES skurdo mažinimo tikslo siekimo; prašo Europos Sąjungos ir valstybių narių kuo sparčiau įgyvendinti Europos strategiją dėl romų įtraukties ir prašo valstybių narių iki šių metų pabaigos pasiūlyti 2011 m. balandžio mėn. Komisijos pristatytą ES romų integracijos nacionalinių strategijų koordinavimo planą atitinkančių romų įtraukties priemonių; pabrėžia, kad kaip ir kova su skurdu ir socialine atskirtimi, romų įtrauktis ir integracija pareikalaus didelių pastangų siekiant iki 2020 m. jas visiškai įgyvendinti ir nutraukti įvairią romų patiriamą diskriminaciją; prašo kitas atskirtas bendruomenes, tokias kaip imigrantai, įtraukti į visų krypčių Sąjungos arba valstybių narių politiką, susijusią su jų socialine įtrauktimi;

81.  pabrėžia socialinių, sveikatos, priežiūros ir švietimo įstaigų svarbą užpildant įgūdžių spragas, skatinant socialinę asmenų integraciją ir kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi; primena apie jų potencialą kurti naujas darbo vietas ir ragina tvirtai ir tvariai investuoti į šias svarbias įstaigas ir infrastruktūros objektus ir juos vystyti; nekantriai laukia Komisijos veiksmų plano, kuriuo būtų sprendžiama sveikatos priežiūros srities darbuotojų trūkumo problema;

82.  prašo, kad planuojant, naudojant ir stebint ES lėšų panaudojimą, būtų atsižvelgiama į negalią turinčių gyventojų interesus, ypač remiant švietimą, profesinį mokymą, užimtumą ir savarankiškumą (transporto ir ryšių srityje);

Vaikai

83.  prašo, kad kovojant su vaikų skurdu dėmesys būtų sutelkiamas į prevenciją ir sudaromos vienodos galimybės naudotis aukštos kokybės švietimo ir priėmimo paslaugomis ikimokyklinio amžiaus vaikams, kad pradėję lankyti mokyklą jie nebūtų keliais aspektais nepalankioje padėtyje, ir kitomis vaikams skirtomis priemonėmis (lankytis per mokslo metus ir per atostogas dirbančiuose veiklos centruose ir kt., užsiimti užklasine, kultūrine, sporto ir pan. veikla, naudotis dienos priežiūros paslaugomis), užtikrinant, kad visas teritorijas tinkamai apimtų šių paslaugų ir centrų tinklas, ir ragina teikti finansinę paramą pripažintoms naudingomis paslaugoms, sistemingai integruoti paramos skurstančioms šeimoms politiką į visas tinkamas veiksmų sritis, visuotinį požiūrį derinant su tikslingomis priemonėmis, skirtomis labiausiai pažeidžiamoms šeimoms, ypač auginančioms neįgalius vaikus, nepilnoms ir gausioms šeimoms; prašo, kad siekiant išvengti didelio skurdo padarinių nulemto vaikų įdarbinimo, kovos su skurdu ir socialine atskirtimi programose tėvų ir vaikų santykiams būtų skiriama ypač daug dėmesio;

84.  pabrėžia, kad pagal JT Vaiko teisių konvenciją visi vaikai ir jaunimas turi teisę mokytis, įskaitant vaikus ir jaunimą, kurie neturi leidimo gyventi tose šalyse, kuriose jie gyvena;

85.  primena, kad tūkstančiai vaikų atskirti nuo tėvų dėl gyvenimo sąlygų (nėra būsto) arba dėl to, kad labai skurdžiai (materialiniu, socialiniu ir kultūriniu požiūriu) gyvenantys jų tėvai negavo paramos, reikalingos jų kaip tėvų pareigoms atlikti;

86.  prašo ypač daug dėmesio skirti jaunuolių ateičiai ir sukurti aiškią strategiją, kuri padėtų jaunuoliams gauti pirmąją jų profesinio išsilavinimo lygį atitinkančią deramą darbo vietą,

87.  nurodo, kad kova su skurdu reikalauja tęstinio visuotinio požiūrio, kuris apimtų visus politikos sektorius; be to, primena, kad ypač svarbu stiprinti ES ir nacionaliniu lygmenimis priimtus prevencijos ir kovos su šiuo reiškiniu veiksmus;

88.  pažymi, kad vaikų skurdo problemą reikia išanalizuoti išsamiau, ir sykiu pabrėžia iki šiol pasiektus bendrųjų principų, įvardytų 2010 m. gruodžio 6 d. Užimtumo tarybos išvadose, kuriose raginama kovą su vaikų skurdu laikyti prioritetu, diegimo rezultatus;

89.  remia Komisijos norą 2012 m. pateikti rekomendaciją dėl vaikų skurdo;

90.  palaiko birželio mėn. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos išvadas, kuriose palaikoma integruota strategija, siekiant išvengti vaikų skurdo ir skatinti vaikų gerovę, kurioje daugiausia dėmesio skiriama tinkamoms šeimos pajamoms, galimybei naudotis paslaugomis, įskaitant ankstyvąjį ugdymą ir vaikų priežiūrą, ir vaikų dalyvavimą; ragina priimti išsamų veiksmų planą pasiūlytam komunikatui 2012 m. įgyvendinti;

91.  pabrėžia struktūrinių fondų, ypač Europos socialinio fondo, kaip svarbios priemonės, padedančios valstybėms narėms kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, svarbą; ragina valstybes nares imtis daugiau bendrai finansuojamų veiksmų, siekiant remti įstaigas, tokias kaip vaikų, pagyvenusių asmenų ir išlaikomų asmenų priežiūros įstaigos;

92.  ragina Komisiją užtikrinti, kad griežtos taupymo priemonės, dėl kurių susitarta su valstybėmis narėmis, netrukdytų siekti strategijos „Europa 2020“ tikslo ištraukti 20 mln. žmonių iš skurdo ir nekeltų grėsmės jų nepasiekti;

93.  ragina kovoti su užburtu skurdo ratu, kad skurdas negalėtų įsišaknyti būsimose kartose;

94.  ragina valstybes nares pripažinti tikrąją menininkų vaidmens socialinės integracijos srityje ir kovojant su skurdu vertę ir visų pirma palengvinti jų darbo aplinką ir statusą;

Minimalios pajamos

95.  pageidauja, kad Komisija, visiškai laikydamasi subsidiarumo principo, pradėtų konsultacijas dėl galimybės pateikti teisėkūros iniciatyvą dėl pagrįstų ir ekonomikos vystymuisi padedančių minimalių pajamų, kuri leistų užkirsti kelią skurdui ir būtų pagrindas oriai gyventi, aktyviai be jokių apribojimų dalyvauti visuomenės gyvenime ir daryti pažangą ieškant darbo arba mokymo kursų bei atliktų automatinio ekonomikos stabilizatoriaus vaidmenį, laikantis skirtingų valstybių narių įvairios praktikos, kolektyvinių sutarčių ar įstatymų, o minimalių pajamų nustatymas yra valstybių narių prerogatyva; pageidauja, kad Komisija padėtų valstybėms narėms dalytis geriausia patirtimi dėl minimalių pajamų lygio ir ragina valstybes nares kurti minimalių pajamų sistemas, grindžiamas ne mažiau kaip 60 proc. kiekvienos valstybės narės medianinių pajamų;

Nepasinaudojimas išmokomis

96.  primena, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, nepasinaudojama 20-40 proc. išmokų; ragina valstybes nares įvertinti savo pajamų ir socialinių išmokų rėmimo sistemas, siekiant išvengti paslėpto skurdo susidarymo, didinant skaidrumą, veiksmingiau informuojant išmokų gavėjus apie jų teises, teikiant veiksmingesnes konsultavimo paslaugas, supaprastinant procedūras ir kuriant priemones bei politiką, kurios padėtų kovoti su minimalias pajamas gaunančių asmenų stigmatizavimu ir diskriminavimu;

97.  ragina valstybes nares teikti tinkamą paramą, mokymą ir atidėjimo paslaugas tiems, kas rūpinasi šeima, kad pagyvenę žmonės ir tie, kuriems reikia priežiūros, galėtų likti savo namuose ir bendruomenėse tiek, kiek jie nori;

98.  prašo Komisijos įvertinti didelio įsiskolinimo poveikį skurdo reiškiniui ir plane skatinti keistis patirtimi kovos su dideliu įsiskolinimu priemonių srityje;

Pagyvenę asmenys / prižiūrinčių asmenų atostogos

99.  mano, kad visose valstybėse narėse turėtų būti kuriamos ir persvarstomos pagyvenusių žmonių priežiūros programos, įskaitant priežiūrą namuose, siekiant, kad šie žmonės nebūtų atskirti arba nepradėtų skursti, ir priduria, kad finansiškai, jei įmanoma, turėtų būti skatinama, kad šeimos prižiūrėtų pagyvenusius žmones, atsižvelgiant į tikslą remti tvarią visuomenę siekiant sustiprinti paramą aktyviam senėjimui ir kartų solidarumui, skatinti prieinamumą ir solidarumą ir gerinti ilgalaikės priežiūros kokybę; prašo Komisijos įvertinti, ar prie to galėtų prisidėti direktyva dėl prižiūrinčių asmenų atostogų;

100.  prašo Komisijos pakankamai pabrėžti socialinių inovacijų plėtros, faktais grindžiamos socialinės politikos rėmimo bei labiau apgalvoto poveikio tyrimų atlikimo svarbą siekiant suteikti realią papildomą naudą bei pasiūlyti tvarių naujoviškų sprendimų, atitinkančių demografijos tendencijas;

101.  pabrėžia, kad svarbu valstybių narių lygmeniu rengti politikos pasiūlymus, siekiant spręsti su skurdu ir atskirtimi susijusias problemas, tokias kaip benamystė ir priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų; ragina valstybes nares veiksmingiau keistis geriausia šių sričių patirtimi;

102.  pabrėžia, kad svarbu pasiūlyti priemones, skirtas sudaryti paprastesnes sąlygas savanoriškoms organizacijoms Europos Sąjungos finansavimui gauti;

103.  prašo Komisijos atsižvelgti į Europos Parlamento pranešimą dėl žaliosios knygos dėl pensijų ateities Europoje;

104.  rekomenduoja valstybėms narėms nustatyti tinkamą minimalią pensiją, kurią gaudami pagyvenę asmenys galėtų deramai gyventi;

105.  ragina Komisiją parengti Europos pensijų sistemų tinkamumo ir tvarumo gaires bei principus ir, jais naudojantis, veiksmingai kovoti su moterų skurdo pavojais, kylančiais iš jų darbo neužtikrintumo, nepastovumo ir mažo atlyginimo; taip pat pastebi, kad socialinė apsauga turi būti labiau pritaikoma asmeniui ir šeimai, daugiau svarbos suteikiant motinystei ir priežiūrai;

o
o   o

106.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (3) OL L 298, 2008 11 7, p. 20. (4) ES Tarybos pranešimas spaudai 10560/10 (Press 156), 3019-asis Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdis, 2010 m. birželio 7–8 d., Liuksemburgas. (5) ES Taryba, 3053-asis Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdis, 2010 m. gruodžio 6 d. (6) ES Tarybos pranešimas spaudai 7360/11 (Press 52), 3073-asis Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdis, 2011 m. kovo 7 d., Briuselis. (7) Socialinės apsaugos komiteto (SAK) nuomonė Tarybai, Europos Sąjungos Taryba, 6491/11, SOC 124, 2011 m. vasario 15 d. (8) Socialinės apsaugos komiteto ataskaita Tarybai, Europos Sąjungos Taryba, 6624/11 ADD 1 SOC 135 ECOFIN 76 SAN 30, 2011 m. vasario 18 d. (9) Socialinės apsaugos komiteto nuomonė Tarybai, Europos Sąjungos Taryba, 9960/10, SOC 357, 2010 m. gegužės 20 d. (10) OL C 166, 2011 6 7, p. 18. (11) OL C 248, 2011 8 25, p. 130. (12) OL L 307, 2008 11 18, p. 11. (13) OL C 87E, 2002 4 11, p. 253. (14) OL C 9E, 2010 1 15, p. 11. (15) OL C 212E, 2010 8 5, p. 23. (16) OL C 76 E, 2010 3 25, p. 16. (17) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 57. (18) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 120. (19) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0262. (20) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 116. (21) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0376. (22) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0375. (23) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0058. (24) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0086. (25) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 49. (26) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0338. (27) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0092. (28) OL C 259 E, 2009 10 29, p. 19. (29) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0499. (30) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0383. (31) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0453. (32) 2011 m. kovo 7 d. Tarybos išvados, Briuselis. (33) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 79. (34) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0319. (35) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0365. (36) Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas (COM(2010)0758). (37) Eurostatas (2009 m.), Socialinės apsaugos komiteto ataskaita. Socialinės apsaugos komiteto parengtas strategijos „Europa 2020“ socialinio aspekto įvertinimas (2011 m. vasario 10 d.). (38) Sveikatai įtaką darančių socialinių veiksnių komisija (2008 m.). Kartos skirtumų mažinimas: teisingumas sveikatos srityje imantis veiksmų, susijusių su sveikatai įtaką darančiais socialiniais veiksniais. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Sveikatai įtaką darančių socialinių veiksnių komisijos (Ženeva) galutinė ataskaita.