Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XIX antraštinės dalies 189 straipsnį dėl tyrimų politikos ir technologinės plėtros bei kosmoso politikos, kuriame visų pirma minima, kad reikia parengti Europos kosmoso politiką siekiant paskatinti mokslinę ir techninę pažangą, pramonės konkurencingumą ir ES politikos krypčių įgyvendinimą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. spalio 28 d. komunikatą „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“ (COM(2010)0614),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 4 d. Komisijos komunikatą „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“ (COM(2011)0152),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 31 d. Tarybos išvadas „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 11 d. baltąją knygą „Kosmosas: nauja Europos siena besiplečiančioje ES – veiksmų planas Europos kosmoso politikai įgyvendinti“ (COM(2003)0673),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimą 2004/578/EB dėl Europos bendrijos ir Europos kosmoso agentūros pamatinio susitarimo sudarymo(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Europos palydovinės radijo navigacijos programų laikotarpio vidurio peržiūra“ (COM(2011)0005),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl Europos palydovinės navigacijos programų laikotarpio vidurio peržiūros: įgyvendinimo vertinimas, būsimi iššūkiai ir finansavimo perspektyvos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 20 d. rezoliuciją dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programos (GALILEO) finansavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį susitarimą ir pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę struktūrą(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą „Strategijos “Europa 2020' biudžetas' (COM(2011)0500),

–  atsižvelgdamas į Reglamentą (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir GALILEO) įgyvendinimo(6),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (GMES). Mums rūpi saugesnė planeta“ (COM(2008)0748),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (GMES). Su kosmine infrastruktūra susiję nauji uždaviniai ir tolesni veiksmai“ (COM(2009)0589),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 22 d. reglamentą (ES) Nr. 911/2010 dėl Europos Žemės stebėsenos programos (GMES) ir jos pradinės veiklos (2011–2013 m.)(7),

–  atsižvelgdamas į reglamentą (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra(8),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planas“ (COM(2010)0308),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A7–0431/2011),

A.  kadangi SESV 189 straipsnis suteikia ES aiškų vaidmenį kosmoso politikos plėtrai rengiant Europos kosmoso politiką siekiant skatinti mokslinę ir techninę pažangą, pramonės konkurencingumą ir įgyvendinti savo politiką;

B.  kadangi kosmoso politika yra pagrindinis strategijos „Europa 2020“ elementas ir viena sudedamųjų pavyzdinės iniciatyvos dėl pramonės politikos dalių;

C.  kadangi palydovinių ryšių paslaugomis jau naudojasi ES vyriausybės ir piliečiai;

D.  kadangi ji remia pažangią, tvarią ir integracinę ekonomiką kurdama aukštos kvalifikacijos darbo vietas, siūlydama verslo galimybes, skatinti naujoves ir gerindama gerovę ir piliečių saugumą;

E.  kadangi kosmosas Europai turi strateginę reikšmę ir yra vienas iš svarbiausių dalykų norint nepriklausomai priimti sprendimus ir imtis veiksmų;

F.  kadangi Europos kosmoso pramonės sukurta konsoliduota apyvarta sudaro 5,4 mlrd. eurų ir joje dirba daugiau nei 31 000 aukštos kvalifikacijos darbuotojų;

G.  kadangi norint išlaikyti patikimą Europos kosmoso pramonę vienas iš būtinų aspektų yra Europos palydovinių ryšių sektorius, nes daugiau kaip pusė šios Europos pramonės apyvartos gaunama gaminant ar paleidžiant telekomunikacijų palydovus;

H.  kadangi Europos Parlamentas nuolatos visapusiškai rėmė Europos Pasaulinės navigacijos palydovų sistemą (GNSS), įgyvendinamą pagal GALILEO ir EGNOS programas, kuria siekiama pagerinti kasdienį Europos piliečių gyvenimą, užtikrinti Europos autonomiškumą ir nepriklausomumą ir užimti didelę pasaulio pažangiųjų technologijų rinkos, priklausančios nuo palydovinės navigacijos, dalį;

I.  kadangi šiuo metu ES priklauso nuo JAV pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS), šia sistema paremtos veiklos vertė sudaro apytiksliai 7 proc. bendrojo vidaus produkto ir kadangi GALILEO, palyginti su Amerikos GPS, turėtų teikti aiškių pranašumų, kaip, pvz., pagerintas tikslumas, patikimumas pasaulio mastu, atpažinimas ir paslaugos teikimo užtikrinimas, taip pat Sąjungai suteiktų strateginę autonomiją; atsižvelgiant į tai kokia svarbi GALILEO gali būti siekiant padidinti Europos konkurencingumą ir pagerinti daugelio paslaugų kokybę;

J.  kadangi dėl padidėjusių programos sąnaudų, be kita ko, kilusių dėl netikslių išlaidų prognozių ir išlaidų valdymo strategijų, iš dabartinio biudžeto bus galima finansuoti tik pradinio operacinio pajėgumo (POP) įgyvendinimą;

K.  kadangi Komisija pateikė pasiūlymą dėl GALILEO finansavimo iš 2014– 2020 m. daugiametės finansinės programos, bet kadangi programa nenumato lėšų GMES, todėl ateityje šios programos išlikimui gresia pavojus;

L.  kadangi prieš priimant sprendimą dėl įsipareigojimo kitoje daugiametėje finansinėje programoje skirti lėšų iš ES biudžeto Komisija turi pateikti aiškų ir išsamų abiejų programų – GALILEO ir GMES – visų galimų techninių pasirinkimo galimybių ir susijusių išlaidų ir naudos įvertinimą;

M.  kadangi GMES yra Europos pavyzdinė programa, skirta tarnauti Europos piliečiams, teikiant geografinę informaciją padėti viešosioms institucijoms įgyvendinant jų vykdomą politiką, įskaitant aplinkosaugos valdymą, rizikos valdymą bei piliečių apsaugą; kadangi programa GMES turi užtikrinti nuolatines informavimo apie aplinką ir saugumą paslaugas, teikiamas naudojantis ilgalaike kosmoso ir in situ stebėjimo infrastruktūra ir kuo geriau panaudojant Europoje esančius išteklius;

N.  kadangi nuolatinis pramonės konkurencingumas, paremtas ambicinga mokslinių tyrimų ir plėtros programa bei papildoma veikla – kosmoso erdvės tyrimais, kosmoso infrastruktūros apsauga ir tarptautiniu bendradarbiavimu, yra pagrindiniai aspektai norint užtikrinti sėkmingą kosmoso politiką;

O.  kadangi, kaip pabrėžia Europos Komisija, turi būti užtikrinta nepriklausoma galimybė naudotis kosmosu, kad būtų galima pasiekti Europos kosmoso politikos tikslus;

P.  kadangi praktinės pramonės žinios Europoje yra ypač svarbios sėkmingai kosmoso politikai, o Europos integracijos ir konkurencingumo programos vaidina lemiamą vaidmenį;

Europos kosmoso strategijos tikslai

1.  pritaria Komisijos komunikatui „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“ kaip pirmam žingsniui į visapusišką Piliečiams naudingą Europos Sąjungos kosmoso strategiją, kuri tarnauja jos piliečių, politikos bei diplomatijos interesams; mano, kad Europos Sąjunga turėtų sutelkti pastangas kuriant vartotojams skirtas paslaugas, naudingas piliečiams, o taip pat siekti tobulinti politiką ir jos įgyvendinimą; mano, kad atitinkamas tokių kosminės erdvės programų kaip Galileo ir GMES naudojimas smarkiai sumažintų sąnaudas suinteresuotuose sektoriuose ir atneštų naudos regionams bei vietos bendruomenėms;

2.  mano, kad svarbu, jog kosmoso politika būtų reali politika, kuria siekiama pagerinti kasdienį Europos piliečių gyvenimą, sudaryti sąlygas naujam ekonomikos augimui, skatinti visapusiškai naudotis inovacijų galimybėmis ir remti pasaulinio lygio mokslo pažangą; pabrėžia, kad kosmoso sprendimai, grindžiami naujausiomis technologijomis ir konkurencinga Europos pramonės baze yra būtini norint įveikti svarbius šiandienos visuomenės iššūkius, pvz., gaivalines nelaimes, stebėti išteklius ir klimatą, plėtoti telekomunikacijų sektorių ir skatinti kurti taikomąsias programas klimato kaitos, žemės panaudojimo planavimo, aplinkosaugos valdymo, žemės ūkio, jūrų saugumo, žuvininkystės ir transporto srityse;

3.  pažymi, kokį svarbų vaidmenį palydoviniai tinklai atlieka siekiant, kad iki 2013 m. visą ES teritoriją aprėptų plačiajuostis internetas ir taip būtų pasiekti ES skaitmeninės darbotvarkės tikslai;

4.  palankiai vertina Komisijos ketinimą nustatyti kosmoso pramonės politiką, kuri atitiktų specifinius kiekvieno sektoriaus dalies poreikius; pabrėžia, kad šią politiką reikėtų suderinti ne tik su EKA ir valstybėmis narėmis, bet ir su Europos Parlamentu;

5.  mano, kad Europos Sąjunga yra atsakinga už koordinavimą ir nacionalinių kosmoso politikų ir programų stiprinimą siekiant nustatyti nuoseklų Europos požiūrį į bendradarbiavimą su visais suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia, kad tokiu požiūriu reikėtų siekti sukurti tvirtą, konkurencingą ir nepriklausomą Europos pramonė pagrindą bei suvienyti Europos pramonės politiką, kuri vidutinės bei ilgalaikės trukmės laikotarpiu gali numanyti, vystyti, paleisti, valdyti ir išnaudoti kosminės erdvės sistemas, įskaitant finansinius bei teisinius mechanizmus;

6.  pritaria strategijos tikslams, skirtiems stiprinti paramą Europos kosminės infrastruktūrai ir moksliniams tyrimams, padidinti Europos pramoninio pagrindo technologinę nepriklausomybę, skatinti vaisingą bendradarbiavimą kosminės erdvės sektoriuje bei kitose pramonės šakose ir skatinti inovacijas kaip Europos konkurencingumo variklį;

7.  tačiau pažymi, kad prioritetiniai veiksmai yra nustatyti Komisijos komunikate, bet lieka iš dalies neaiškūs; pabrėžia, kad jie turėtų būti patikslinti ir apimti visų techninių galimybių įvertinimą bei su tuo susijusias sąnaudas ir pranašumus bei socialinį poveikį, įskaitant galimą poveikį Europos Sąjungos pramoniniam pagrindui ir Europos pramonės politikai; atkreipia dėmesį, kad Europos kosmoso programoje reikia susitelkti ties sritims, teikiančioms pridėtinę vertę Europai ir reikėtų stengtis, kad pastangos nebūtų išsklaidytos bei nesidubliuotų su Europos kosmoso agentūros (EKA) vykdoma veikla;

8.  pabrėžia, kad reikia aiškaus valdymo kosmoso politikos srityje, kuo geriau išnaudojant turimus Europoje įgūdžius su veiksmingais priežiūros ir koordinavimo mechanizmais, siekiant suderinti prioritetus ir išteklius, gaunamus iš nacionalinių fondų bei Europos Sąjungos, EKA ir kitų Europos kosmoso agentūrų bei ES svarbių agentūrų ir užtikrinti tinkamą tokių išteklių valdymą;

9.  pažymi, kad septynios Kosmoso reikalų tarybos iki šiol pateikė tik vieną atsitiktinę užuominą į Europos transporto sektorių, o kosmoso politikos reikšmė transporto sektoriui nebuvo pakankamai detaliai apsvarstyta vykdant Kosmoso tarybos diskusijas, kaip matyti iš posėdžių rezultatų;

10.  pabrėžia poreikį geriau suprasti gyvybiškai svarbių sektorių priklausomybę nuo kosmoso bei ragina valstybes nares ir Komisiją didinti informuotumą apie kosmoso svarbą;

11.  primena, kad transporto sektorius vaidina pagrindinį vaidmenį įgyvendinant plano „ES 20–20–20“ anglies dioksido išmetimo mažinimo bei energijos suvartojimo mažinimo tikslus ir strategijos „Europa 2020“ tikslus, o tvaraus augimo negalima pasiekti be veiksmingo transporto sektoriaus;

12.  mano, kad Europos Sąjungos kosmoso strategija yra būtina norint užtikrinti, kad kosminėmis technologijomis bus visapusiškai prisidedama prie saugesnio ir efektyvesnio visų transporto rūšių eismo valdymo bei kontrolės;

13.  sutinka su Komisija, kad Europa turi išsaugoti galimybę nepriklausomai naudotis kosmosu, kad būtų galima pasiekti nustatytus kosmoso politikos tikslus ir kad toliau būtų gaunama naudos iš su kosmosu susijusios veiklos; todėl ragina Komisiją pateikti konkrečius pasiūlymus strateginiame paleidimo įrenginių sektoriuje, ypač jiems skiriant daug dėmesio pramonės politikos, susijusios su kosmosu, srityje;

14.  pabrėžia ypatingą kosminių aparatų paleidimo svarbą kosmoso politikoje ir tai, kad šioje srityje reikalingas naujas politinis Europos postūmis, nes visame pasaulyje kosminių aparatų paleidimo sektoriaus finansinė padėtis kritinė;

Pavyzdiniai projektai GALILEO ir GMES

15.  mano, kad GALILEO yra pavyzdinė Sąjungos programa ir pirmoji civiliniams tikslams skirta pasaulinė palydovinės navigacijos sistema, kuri galėtų padėti užtikrinti Sąjungos nepriklausomybę strateginėje srityje;

16.  prašo Komisijos tinkamai papildyti teisinį ir finansinį pagrindą, ypač sudarant 2014–2020 m. finansinę programą, požiūriu į veiksmingą valdymą, GALILEO paslaugas bei taisykles dėl atsakomybės; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad norint paleisti GALILEO ir būti pasiruošusiems visapusiškam jo panaudojimui, būtina:

17.  mano, kad pradinio operacinio pajėgumo teikti pradines paslaugas įgyvendinimas turi būti baigtas vėliausiai iki 2014 m. siekiant užtikrinti, kad GALILEO imtuvų gamintojams tikrai taptų antrąja pagrindine GNSS; palankiai vertina dviejų patvirtintų operacinių palydovų paleidimą į orbitą 2011 m. spalio 21 d. iš Europos kosmodromo Kuru;

18.  yra įsitikinęs, kad tikslas pasiekti visišką operacinį pajėgumą (VOP), paremtą 27 palydovų sistema ir tinkamu atsarginių palydovų skaičiumi bei tinkama antžemine infrastruktūra, yra būtina sąlyga norint pasiekti GALILEO pridėtinę vertę atpažinimo, didelio tikslumo ir nenutrūkstamo paslaugų teikimo požiūriu, taigi, gauti ekonominės ir visuomeninės naudos; baiminasi, kad GALILEO neprarastų savo pranašumo, jei sistema nebus visiškai sukomplektuota laiku ir jei jo paslaugų pateikimas į tarptautines rinkas nebus atliktas tinkamai; mano, kad, siekiant įtikinti naudotojus ir investuotojus dėl ilgalaikio Europos Sąjungos įsipareigojimo, visos Europos institucijos turi aiškiai ir nedviprasmiškai remti visiško operacinio pajėgumo įgyvendinimą;

19.  mano, kad finansinis planas, kuris turi būti priimtas dėl GALILEO, turės būti sudarytas taip, kad būtų galima užtikrinti ilgalaikius ir tęstinius įsipareigojimus, įskaitant veiklos, priežiūros ir pakeitimų sąnaudas;

20.  primygtinai ragina Komisiją ir Europos GNSS agentūrą daugiau stengtis informuoti potencialius vartotojus ir investuotojus apie GNSS, remti naudojant GNSS teikiamas paslaugas ir nustatyti šių paslaugų paklausą Europoje;

21.  yra tvirtai įsitikinęs, kad papildomas GNSS finansavimas gali būti užtikrintas tik jei būtų gerokai pagerintas sprendimus priimančių asmenų ir platesnės visuomenės informuotumas apie GNSS teikiamą naudą ES ekonomikai ir visuomenei; sveikina konkrečias iniciatyvas, tokias kaip idėjų konkursą „Galileo Masters“;

22.  primena, kad EGNOS yra reali ir veikianti programa; mano, kad būtina visapusiškai pasinaudoti šia programa ir konkrečiai išnaudoti jos funkcijas; atkreipia dėmesį, jog siekiant įtvirtinti bendrąją rinką svarbu, kad EGNOS sistema aprėptų visą ES ir pabrėžia, kad tą sistemą reikia plėsti į pietų, rytų ir pietryčių Europą, Viduržemio jūros regioną, Afriką ir Arktiką;

23.  pabrėžia, kad GALILEO ir EGNOS sistemos padeda kurti Bendrą Europos dangų ir vystyti saugų bei ekonomiškai efektyvų oro eismo valdymą Europoje, todėl ragina nustatyti ambicingą ir griežtą grafiką, kartu užtikrinant stabilų mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, kuris sudarys sąlygas technologinei pažangai ir pramonės pajėgumų augimui, taip pat skatina sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą, siekiant įgyvendinti abi programas, kurios yra išankstinė sąlyga tam, kad būtų laiku sukurtas Bendras Europos dangus – būtinas strateginės reikšmės žingsnis plėtojant Europos integraciją ir stiprinant Europos bendrąją rinką;

24.  mano, kad veiksmai, kuriais siekiama skatinti EGNOS ir GALILEO sistemų naudojimą civilinėje aviacijoje, strategiškai būtini siekiant įgyvendinti SESAR projektą, ypač panaudoti jį plėtojant nusileidimo procedūras ir mažuose oro uostuose;

25.  ragina valstybes nares patvirtinti savo įsipareigojimus, susijusius su ES kosmoso projektais, pvz., SESAR, kurie bus labai svarbūs augimo ir darbo vietų įvairiuose sektoriuose požiūriu;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti finansavimo skaidrumą bei ryšį tarp karinių ir civilinių kosmoso panaudojimo strategijų;

27.  pabrėžia, kad GALILEO ir EGNOS sistemos yra būtinos veiksmingo ir aplinkos požiūriu tvaraus kelių eismo valdymo, kelių mokesčių surinkimo sistemų, eCall bei padėties nustatymo realiuoju laiku sistemų požiūriu, taip pat norint ateityje taikyti skaitmeninius tachografus;

28.  mano, kad pavojingų ir teršiančių krovinių vežimo stebėjimas turėtų būti prioritetinis uždavinys naudojant palydovines stebėjimo bei navigacijos sistemas;

29.  mano, kad GMES taip pat yra pavyzdinė Europos Sąjungos programa, žemės stebėjimo srityje atliekanti esminį vaidmenį; pabrėžia GMES indėlio, kurį šia programa galima įnešti į strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimą, svarbą remiant augimą ir ekologišką ekonomiką, o taip pat ilgalaikes investicijas į technologijas ir infrastruktūrą; patvirtina GMES, žemės stebėjimo veiklos programos, svarbą, nes ji yra svarbi priemonė kovojant su klimato kaita ir aplinkos nykimu; pažymi, kad GMES, renkant ir nagrinėjant informaciją nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu lygmenimis, suteiks galimybę perduoti tikslius ir naudingus duomenis, reikalingus: atmosferos, jūrų ir sausumos stebėsenos, taip pat civilinės saugos veiklos ir ankstyvo įspėjimo sistemoms, ekstremalių situacijų valdymui ir atliekant gelbėjimo veiksmus, įvykus gaivalinėms nelaimėms ar gamtinėms katastrofoms, jūros ir pakrančių stebėsenai, žemės ūkio vystymui, vandens ir sausumos ir regionų planavimui, taikant naujoviškas naujoviškas aplinkos poveikio ir atskaitos technologijų priemones ir teikiant duomenis apie aplinką, kad būtų galima susieti erdvinius duomenis su duomenimis in situ;

30.  primygtinai ragina Komisiją baigti kurti teisinį pagrindą ir pateikti pasiūlymą dėl veiksmingo valdymo skirtinguose šios programos plėtros ir administravimo lygmenyse, pasiremiant ES valstybės institucijų specialistų žiniomis, įskaitant ES agentūras bei privatų sektorių ir šias žinias panaudojant vartotojams skirtų paslaugų kūrimui bei koordinavimui; primygtinai ragina Komisiją ir kitas institucijas įtraukti GMES finansavimą į daugiametę 2014–2020 m. finansinę programą; pakartoja, kad įtraukus GMES finansavimą į daugiametę finansinę programą būtų išvengta investicijų, kurios jau skirtos pagal Europos bendrijos septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą, netikslingumo; pažymi, kad nesant ilgalaikės ekonominės paramos finansinio plano ligšiolinės investicijos taps beprasmės; mano, kad prašant valstybių narių ir toliau dengti išlaidas, skirtas tokios programos įgyvendinimui pradėti ir kasmet palaikyti būtų patirtos didesnės ilgalaikės išlaidos, Europos piliečiams sudarytos nevienodos galimybės gauti atitinkamą informaciją ir naudą, galbūt laikinai sustabdyta ši programa, vėliau nutrauktas duomenų gavimas bei galiausiai atsirastų priklausomybė nuo kosminės erdvės infrastruktūrų, esančių už Europos ribų, todėl su sektoriumi susijusios pramonės šakos atsidurtų pavojingoje ekonominėje padėtyje;

31.  pabrėžia, kad GMES išlaidos iki 2013 m. jau padengtos, iš viso 3 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų suma, skirta palydovams, ir 700 mln. eurų suma, skirta paslaugoms) ir programai vykdyti 2014 – 2020 m. numatoma vidutiniškai per metus išleisti 850 mln. eurų; ragina Komisija skatinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir pritraukti daugiau privataus kapitalo lėšų;

32.  ragina Komisiją pasiūlyti ilgalaikį valdymo ir finansavimo planą, paremtą visų galimybių analize ir apibrėžti veiklos organizaciją, užtikrinant tinkamą valdymą bei iš tarnybų gaunamų duomenų teikimą, siekiant išsaugoti dabartinę programos sėkmę ir pasiekti tikslo iki 2014 m. turėti visapusiškai veikiančią programą; mano, kad tai reikia susieti su bendra Europos duomenų politika, kad būtų užtikrintas atviras esamų duomenų prieinamumas ir galimybė jais naudotis; mano, kad yra svarbu nustatyti, kokius susitarimus įgyvendinti su nacionalinėmis agentūromis, siekiant geriausiai išnaudoti sistemos sąveiką, tęstinumą ir valdymą; mano, kad būtina užtikrinti ryšius, viena vertus, tarp naudojimo mokslo tikslais ir naudojimo komerciniais tikslais ir, antra vertus, tarp ESA vykdomos veiklos ir paslaugų teikimo, operacijų įgyvendinimo ir sistemos vystymo, o tai reikalauja Europos specifinių struktūrų ir įgūdžių;

33.  pripažįsta GMES paslaugų teikiamą socialinę naudą vartotojams, kuriems tęstinumas ir tvarumas labai svarbūs tam, kad jie galėtų geriau pasinaudoti stebėjimo infrastruktūros galimybėmis, kurios siūlomos pagal šią programą;

Saugi kosmoso erdvė saugumo ir gynybos tikslais

34.  pritaria Komisijos diskusijoms dėl GMES programos saugumo elemento stiprinimo sienų stebėjimo, paramos Europos Sąjungos išorės veiksmams, jūrų priežiūros srityse, sudėtingais kritinių situacijų atvejais, humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos ir kitose srityse, atsižvelgiant į apdorojamų duomenų įslaptinimą ir į poreikį apsaugoti privatumą bei visas kitas piliečių teises;

35.  mano, kad kosmoso politika turėtų apimti ir kritinės Europos kosmoso infrastruktūros saugumo bei saugaus nebeeksploatuojamos įrangos susigrąžinimo politiką; pripažįsta vis didėjančią Europos ekonomikos, politikos ir visuomenės priklausomybę nuo kosmoso infrastruktūros ir pabrėžia, kad kosmoso infrastruktūra (kaip ypač svarbi infrastruktūra) turi lemiamos reikšmės Europos sprendimų priėmimo savarankiškumui stiprinti; mano, kad Europos informuotumo apie padėtį kosmose stebėjimo sistemos sukūrimas (angl. Space Situation Awareness) padėtų apsaugoti svarbiausias Europos kosmoso infrastruktūras nuo erdvėlaivių susidūrimo arba atsitrenkimo į kosmines nuolaužas, arba į arti Žemės skriejančius objektus, pavojaus, o taip pat apsaugotų nuo kosmoso meteorologinių sąlygų keliamos rizikos; mano, kad Europos visiškai naujų programų kūrimas turėtų būti grindžiamas įgūdžiais, gebėjimais ir esama infrastruktūra, kurios pareikalavo kiekvienos valstybės narės investicijų ir šiuo metų trūkstamų pajėgumų plėtojimo;

36.  mano, kad visapusiškai naudojantis palydovinėmis ryšių paslaugomis bus tiesiogiai remiamas Europos gamybos pramonės konkurencingumas, puoselėjama Europos pramonės bazė ir padedama siekti šių pagrindinių politikos tikslų:

Skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas

37.  mano, kad Europos Sąjungai reikalingas tvirtas žinių ir technologinis pagrindas, kuris padėtų kaip galima geriau pasinaudoti taikomosiomis kosmoso programomis suteikiant naudos jos piliečiams, jeigu ES nori veikti nepriklausomai ir turėti konkurencingą kosmoso pramonę, sugebančią vienodomis sąlygomis konkuruoti su veikėjais už Europos ribų; pabrėžia, kad teisinis, administracinis ir finansinis pagrindas yra būtinas, norint, kad pramonė investuotų į mokslinius tyrimus ir inovacijas; mano, kad ES turi investuoti siekdama Europai užtikrinti galimybę naudotis kosmoso ir orbitos infrastruktūra;

38.  pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos svarbą kosmoso politikos srityje – ja būtų užtikrinama technologijų pažanga, pramonės vystymasis, ES konkurencingumas ir ES būtų kuriamos darbo vietos; mano, kad Europos kosmoso mokslinių tyrimų ir plėtros politika turėti būti užtikrinamas pakankamai gerai apgalvotų, pakankamai nepriklausomų ir reikalingų technologijų prieinamumas konkurencingomis sąlygomis; ragina Komisiją plėtoti strateginę darbotvarkę siekiant užtikrinti suderinamumą tarp Europos Sąjungos pastangų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje ir EKA bei valstybių narių dedamų pastangų, skirtų visoms technologijoms, įgūdžiams ir dvejopiems šaltiniams, reikalingiems siekiant konkurencingumo, Europos nepriklausomumo ir galimybės dalyvauti tarptautinėje rinkoje bei siekiant sumažinti Europos programų riziką;

39.  mano, kad būtina sukurti mechanizmus ir programas, skirtas skatinti rinką naudoti taikomąsias programas ir paslaugas, gautas iš Galileo / EGNOS ir GMES, taip pat telekomunikacijas ir paslaugas, kurios numato bendrą įvairių kosmoso paslaugų panaudojimą, taip veiksmingai atitikdamos piliečių poreikius;

40.  taip pat mano, kad būtina stiprinti Europos nepriklausomumą ir konkurencingumą, kas yra reikalinga, prieinamomis sąlygomis išlaikyti autonomiją patekimo į kosmosą srityje, skatinant Europos paleidimo įrenginių sektoriaus paslaugų naudojimą ir tikrinant veiklos ir pramonės organizavimo reikalingumą palyginti su bendrais reikalavimais; todėl ragina Komisiją pateikti konkrečius pasiūlymus, skirtus strateginei paleidimo įrenginių sektoriaus daliai, inter alia, būtent skiriant šiam sektoriui kosmoso pramonės politikos srityje skiriant ypatingą dėmesį;

41.  ragina Komisiją tinkamai laikytis finansinių reikalavimų ir praktikos būsimose mokslinių tyrimų pagrindų programose; mano, kad taikomųjų kosmoso programų, kaip svarbiausių galimybes atveriančių technologijų, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra pirmiausia turėtų būti integruoti į įvairias sektorines mokslinių tyrimų sritis, pvz., klimato kaitą, aplinką, transportą, žemės ūkį ir kt., o ne sudaryti atskirą kosmoso temą;

42.  prašo Komisijos bendradarbiaujant su EKA išnagrinėti kosminės erdvės tyrinėjimo galimybes, nurodant galimas išlaidas ir naudą; atsižvelgdamas į tai, mano, kad reikėtų parengti bendrą strategiją kartu su tarptautiniais partneriais per bendradarbiavimo susitarimą, pagrįstą bendru visų dalyvaujančių šalių susitarimu ir pagrįstais įnašais iš Europos Sąjungos;

Tarptautinis bendradarbiavimas

43.  pakartoja, kad tarptautinis bendradarbiavimas taikiais tikslais yra pagrindinė Europos Sąjungos vertybė ir jos politikos pagrindas; mano, kad tarptautiniu bendradarbiavimu reikėtų skatinti Europos technologijas, infrastruktūrą ir paslaugas, mokslo, technikos ir pramonės pranašumą, užtikrinti Europos vartotojams optimalią galimybę gauti duomenų, dalintis žiniomis bei kartu kurti taikomąsias programas, naudingas siekiant išspręsti problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria Europa ir visas pasaulis; pažymi, kad kosmoso srityje ES turėtų pirmauti ir atlikti strategiškai svarbų vaidmenį pasaulyje, ypač tarptautinėse derybose, susijusiose su informacijos apie padėtį kosmose sistema (angl. SSA) ir kosmoso tyrinėjimu; pabrėžia, kad pastangos kosmoso politikos srityje gali būti vykdomos efektyviau pasitelkiant pramonės bendradarbiavimą ir dalijimąsi investicijomis, vykdant tokias pagrindines programas kaip pvz. Tarptautinė kosminė stotis;

44.  pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti pakankamą ES vaidmenį reaguojant į būsimas nelaimes ES ir už jos ribų;

45.  ragina Komisiją parengti tarptautinę bendradarbiavimo strategiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis bei EKA, siekiant sustiprinti dialogą kosmoso politikos srityje su strateginiais partneriais (JAV, Rusijos Federacija ir Japonija) bei ištirti galimybes užmegzti panašų dialogą su kitomis stiprėjančiomis valstybėmis, tokiomis kaip Kinija, Indija ir Brazilija;

46.  primena politinius sprendimus Europos Sąjungoje priimantiems veikėjams, kad didžioji dalis institucinių rinkų pasaulyje, deja, nėra atviros tarptautinei konkurencijai ir kad numatytas tarptautinis bendradarbiavimas turi būti paremtas sąlygomis, kuriomis būtų suteikiamos galimybės vykdyti sąžiningą prekybą;

47.  pabrėžia, kad tarptautinis bendradarbiavimas, nors ir yra siektinas, ypač mokslinių tyrimų srityje turi būti paremtas abipusiškumo ir abipusės naudos principu; apgailestauja, kad mūsų pagrindinių konkurentų kosmoso srityje institucinės rinkos nėra atvertos užsienio pramonei, įskaitant Europos pramonę;

Europos Sąjungos ir EKA santykiai

48.  primena, kad pagal SESV 189 straipsnį – Europos Sąjunga užmezga tinkamus santykius su ESA siekdama apibrėžti abipusę atsakomybę nedubliuojant funkcijų ir investicijų;

49.  mano, kad didėjančiai Europos Sąjungos veiklai kosmose reikia naujo santykių su EKA ir nacionalinėmis agentūromis apibrėžimo, atsižvelgiant į tai, kad EKA ir nacionalinių agentūrų išplėtoti techniniai ir programavimo įgūdžiai yra labai svarbūs išlaikant Europos pramonės technologinius pajėgumus ir konkurencingumą aukštame lygyje bei tai, kad Europos Sąjunga turėtų sutelkti dėmesį į jai reikalingų kosmoso sistemų operacijas, jai reikalingų kosmoso sistemų vystymą ir tęstinumą bei tarptautinę rinkos plėtrą bei naudotojų poreikius;

50.  ragina Komisiją atlikti savo, kaip politinės lyderės ir priežiūros institucijos vaidmenį organizacijų, kurios veikia jos pavedimu, atžvilgiu;

o
o   o

51.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 57. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0093. (3) OL L 261, 2004 8 6, p. 63. (4) P7_TA(2011)0265. (5) OL C 146 E, 2008 6 12, p. 226. (6) OL L 196, 2008 7 24, p. 1. (7) OL L 276, 2010 10 20, p. 1. (8) OL L 276, 2010 10 20, p. 11.