Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 214 straipsnį, skirtą humanitarinei pagalbai,

–  atsižvelgdamas į Finansinį reglamentą(1) ir į jo įgyvendinimo taisykles(2),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos(3),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas: 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją „Geresnis Europos reagavimas į nelaimes. Civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos vaidmuo“(4), 2011 m. sausio 19 d. rezoliuciją „Padėtis Haityje praėjus metams nuo žemės drebėjimo: humanitarinė pagalba ir atstatymas“(5), 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją „Neseniai įvykęs žemės drebėjimas Haityje“(6), 2007 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją „Konsensuso dėl humanitarinės pagalbos paskelbimas“ ir 2011 m. sausio 18 d. rezoliuciją „Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos įgyvendinimas: veiklos plano laikotarpio vidurio peržiūra ir ateities perspektyvos“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo(8) ir į 2011 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl 2009 finansinių metų(9),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų metines ataskaitas dėl 2008(10) ir 2009(11) finansinių metų biudžeto vykdymo, kartu su institucijų atsakymais,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas: Nr. 3/2006 „Europos Komisijos humanitarinė pagalba po cunamio“, Nr. 6/2008 „Europos Komisijos reabilitacijos pagalba skirta po cunamio ir Mičo uragano“, Nr. 15/2009 „Jungtinių Tautų organizacijų teikiama ES pagalba: sprendimų priėmimas ir priežiūra“ ir Nr. 3/2011 „Nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse per Jungtinių Tautų organizacijas skirstomų ES įnašų efektyvumas ir rezultatyvumas“,

–  atsižvelgdamas į Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinio direktorato (Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD) 2009 ir 2010 finansinių metų metines ataskaitas ir metines veiklos ataskaitas bei jų priedus,

–  atsižvelgdamas į Humanitarinės pagalbos politikos ir jos įgyvendinimo 2009 m. metinę ataskaitą (COM(2010)0138) ir su ja susijusį Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2011)0398),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos politikos bei jos įgyvendinimo 2010 m. metinę ataskaitą (COM(2011)0343) ir su ja susijusį Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2011)0709),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos ir Jungtinių Tautų finansinį ir administracinį pagrindų susitarimą (FAPS),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir humanitarinių organizacijų partnerystės pagrindų susitarimą (PPS),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A7–0444/2011),

A.  kadangi smarkiai padaugėjo humanitarinių nelaimių, padidėjo jų dažnumas, mastas ir sunkumas ir jos turi įtakos daugiau pasaulio šalių;

B.  kadangi dėl pagrindinio ES, kaip humanitarinės pagalbos teikėjos, vaidmens pasaulyje ir augančio intervencijų skaičiaus bei dažnesnių jų atvejų ES ir už jos ribų, taip pat dėl dabartinių biudžeto suvaržymų darosi aišku, kaip svarbu patikimai valdyti finansus pagal ekonomiškumo, našumo ir veiksmingumo principus;

C.  kadangi milžiniškos katastrofos Haityje ir Pakistane dar kartą parodė, kad būtina tobulinti ES turimas reagavimo į nelaimes priemones veiksmingumo, greitumo ir koordinavimo požiūriais;

Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD vykdomos kontrolės, stebėsenos ir priežiūros sistemos našumas ir veiksmingumas

1.  atkreipia dėmesį į Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD ryžtą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gerinti ES humanitarinės pagalbos našumą ir veiksmingumą;

2.  primena Audito Rūmų metinėse ataskaitose pareikštą nuomonę, kad apskritai visos ex ante kontrolės, stebėsenos ir priežiūros sistemos, ex post audito veikla ir Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD vidaus audito funkcijos vertinamos kaip veiksmingos; tačiau pabrėžia, kad visais šiais aspektais yra galimybių tobulėti;

Partnerystės pagrindų susitarimo (PPS) partneriai – NVO

3.  pažymi, kad Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD ir jo partnerių NVO santykiai grindžiami PPS, o biudžetas vykdomas taikant tiesioginio centralizuoto valdymo metodą;

4.  palankiai vertina didesnį lankstumą ir veiksmingumą, kurį, palyginti su 2005 m. PPS, suteikė 2008 m. PPS, įskaitant labiau į rezultatus orientuotą požiūrį, A ir P kontrolės mechanizmų diegimą, pradėjus taikyti gaires užtikrinamą didesnį supaprastinimą ir mažiau neaiškumų; ragina Komisiją toliau tobulinti priemones, kuriomis būtų galima pagerinti bendradarbiavimo su PPS partneriais veiksmingumą po to, kai įsigalios 2012 m. PPS; pabrėžia, kad svarbu pagerinti bendradarbiavimo veiksmingumą ir sumažinti per didelę administracinę naštą PPS partneriams, kartu užtikrinant aukštą atskaitomybės ir skaidrumo lygį;

5.  ragina Komisiją tobulinti vertinimo, ar galimas partneris tinkamas tapti PPS partneriu, metodus ir praktiką; primena, kad prieš pasirašant 2008 m. PPS įgyta patirtis parodė, jog pradinis vertinimas partnerių naudai pagal P kontrolės mechanizmą, pagrįstą jų vidaus kontrolės sistemų patikimumu ir finansiniu tvirtumu, buvo pernelyg optimistinis; atkreipia dėmesį į tai, kad kai tik suteikiamas šis statusas, grindžiamas pradiniu vertinimu, P kontrolės mechanizmo partneriai savo vidaus kontrolės sistemose tikrinami rečiau ir jiems leidžiama naudoti savo viešųjų pirkimų procedūras, o jų veiksmams netaikomi sutartiniai finansavimo apribojimai; primena, kad, atlikus įvertinimą pagal 2008 m. PPS, daugelio iš jų lygį teko pakeisti į žemesnį A partnerių lygį, t. y. partnerių, kuriems taikomas A kontrolės mechanizmas;

6.  ragina Komisiją užtikrinti, kad per įprastą partnerių sistemų auditą nustatytus trūkumus partneriai laiku ištaisytų ir kad būtų imtasi būtinų priemonių, jei jie to nepadaro; primena, kad išorės auditoriai ir toliau turi dėti pastangas ir gerinti savo rekomendacijų partneriams kokybę, atsižvelgdami į partnerių specifines struktūras, kad būtų užtikrintas rekomendacijų priimtinumas ir įgyvendinamumas; pabrėžia, kad reikia toliau supaprastinti ir standartizuoti pasiūlymų dėl humanitarinės pagalbos veiksmų vertinimo dokumentavimą siekiant suteikti galimybę pasiūlymus palyginti bendrai;

7.  mano, kad dėl esamų audito ir stebėsenos mechanizmų, palyginti su JT partneriais, PPS partnerių našumas ir veiksmingumas vertinamas taikant didesnę atskaitomybę; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad tokios tarptautinės organizacijos kaip JT negalima lyginti su PPS partneriais;

Tarptautinės organizacijos, JT

8.  pažymi, kad Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD ir jo JT partnerių santykiai reguliuojami pagal finansinio ir administracinio pagrindų susitarimo (FAPS) nuostatas, o santykiai su Raudonojo Kryžiaus draugija ir Tarptautine migracijos organizacija reglamentuojami pagal PPS su tarptautinėmis organizacijomis; primena, kad abiem atvejais biudžetas vykdomas taikant jungtinio valdymo metodą;

9.  pažymi, kad rasta rimtų trūkumų, susijusių su ES lėšų kontrolės ir tolesnių veiksmų sąlygomis ir įgyvendinimu taikant jungtinio valdymo metodą; primygtinai ragina Komisiją pasiekti susitarimą, ypač su JT agentūromis, dėl priemonių, kurias taikant būtų galima pasikliauti JT organų atliekamu auditu ir stiprinti ir didinti atliekamų tikrinimų (įskaitant patikras) patikimumą;

10.  primena, kad šiuo metu atliekamas Finansinio reglamento (FR) persvarstymas parodė, jog per JT ir tarptautines organizacijas paskirstomos ES lėšos turi būti valdomos laikantis netiesioginio valdymo nuostatų;

11.  pabrėžia, kad ES lėšų netiesioginio valdymo kontrolės reikalavimai turi būti tokie pat griežti kaip pasidalijamojo valdymo reikalavimai; primygtinai ragina, kad Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD partneriams būtų nustatytas toks pat atskaitomybės už netiesioginį ES lėšų valdymą lygis, koks nurodytas Komisijos pasiūlymo dėl FR 57 straipsnio 5 dalyje; pabrėžia, kad galimybė susipažinti su Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD partnerių audito ataskaitomis yra būtina siekiant tikrinti, ar patikimas yra iš ES biudžeto finansuojamos veiklos finansinis valdymas;

12.  primygtinai ragina užtikrinti, kad audito rezultatai būtų laiku pateikiami biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, neapribojant Audito Rūmų ar Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) įgaliojimų ir kompetencijos;

13.  apgailestauja dėl JT ataskaitų, kuriose pateikiama nepakankamai informacijos apie rezultatus, bendro pobūdžio; pažymi, kad dėl JT vieno audito principo ir dėl to, kad Komisijos kontrolės įgaliojimų sritis apima tik patikras ir stebėseną, JT ataskaitos vis dėlto yra itin svarbus informacijos šaltinis siekiant užtikrinti atskaitomybę ir skaidrumą;

14.  ragina Komisiją užtikrinti, kad JT ataskaitose būtų pakankamai informacijos apie projektų rezultatus, t. y. našumą ir padarinius, per ataskaitinį laikotarpį; pabrėžia, kad ataskaitų rengimo kriterijai būtinai turi apimti išmatuojamus rezultatų ir poveikio rodiklius; apgailestauja, kad iš daugiau kaip 70 proc. Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD atsakymų į Audito Rūmų klausimynus specialiajai ataskaitai Nr. 15/2009 paaiškėjo, kad JT ataskaitos vėlavo, ir prašo Europos Komisijos informuoti apie naujausią padėtį šiuo požiūriu;

15.  pažymi, kad Komisija ir FAPS pasirašiusios šalys skirtingai aiškina FAPS patikros sąlygą, ypač patikros atlikimo klausimu; palankiai vertina 2009 m. liepos mėn. patvirtintas standartines technines užduotis (TU), skirtas patikroms, kaip tolesnių gairių ir paaiškinimo, kaip veikia patikros sąlyga, priemonę; primena, kad pagal naujausias Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD išorės audito sektoriaus ir Audito Rūmų metinio patikinimo pareiškimo išvadas reikia daugiau aiškumo dėl sutartų techninių užduočių ir patikros sąlygos;

16.  pažymi, kad Išorės audito tarnybai vargu ar buvo naudinga tai, kad 2010 m. Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD būstinėje padidėjo darbuotojų skaičius (nuo 247 iki 289);

17.  apgailestauja dėl sunkumų, su kuriais Audito Rūmai susidūrė siekdami gauti informacijos apie JT partnerių atliktus veiksmus; primena, kad pagal FAPS patikros sąlygą ES, taigi Audito Rūmai, gali atlikti finansines patikras vietoje ir kad JT turi patiekti visą susijusią finansinę informaciją; pabrėžia, kad JT privalo suteikti Audito Rūmams galimybę susipažinti su informacija ir taip įgyvendinti FAPS patikros sąlygą;

18.  palankiai vertina teigiamus diskusijų su Pasaulio maisto programa (PMP) ir Jungtinių Tautų vaikų fondu (UNICEF) rezultatus, dėl kurių PMP ir UNICEF pakeitė savo taisykles, kad Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD galėtų susipažinti su jų vidaus audito ataskaitomis; ragina Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD nedelsiant surengti panašias derybas su kitomis JT agentūromis, kad būtų užtikrintos lengvos ir nebiurokratinės galimybės susipažinti su jų vidaus audito ataskaitomis; ragina Komisiją kas šešis mėnesius informuoti kompetentingus Parlamento komitetus apie derybų pažangą; pabrėžia, kad Komisijai turėtų būti sudarytos galimybės susipažinti su visomis vidaus audito ataskaitomis elektroniniu būdu ir ne tik atitinkamų JT agentūrų patalpose;

19.  primena, kad 2010 m. buvo pradėtos diskusijos su PMP siekiant susitarti dėl bendros metodikos, kurią taikydama PMP vykdytų ES finansuojamų projektų auditą; ragina Komisiją sėkmingai siekti šio tikslo ir surengti panašias derybas su kitais JT partneriais;

20.  palankiai vertina esamas pastangas, kurias deda atskaitomybės ir audito su stichinėmis nelaimėmis susijusios paramos srityje darbo grupė, kuri įsteigta atsižvelgiant į Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) veiklą ir kuriai vadovauja Audito Rūmų narys; primena, kad jos pagrindiniai du tikslai yra šie: i) nustatyti gaires ir geros praktikos pavyzdžius siekiant galiausiai sukurti bendrą integruotą ataskaitų rengimo modelį ir ii) nustatyti gaires ir geros praktikos pavyzdžius su nelaimėmis susijusios pagalbos audito srityje;

21.  laikosi nuomonės, kad tai svarbus žingsnis į priekį sprendžiant skaidrumo ir atskaitomybės problemas bendradarbiaujant su JT ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis; ragina darbo grupę įgyvendinti savo įgaliojimus per nustatytą laiką;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad, 2006 m. pabaigoje atskleidus Šiaurės Korėjos vyriausybės piktnaudžiavimą JT lėšomis, skirtomis humanitarinei ir vystymosi veiklai, išsakyta daug kritikos dėl to, kad stokojama JT lėšų valdymo skaidrumo, atskaitomybės, našumo ir veiksmingumo; apgailestauja, kad vykdant JT reformą skaidrumo ir atskaitomybės klausimais kol kas nepasiekta didesnės pažangos; pabrėžia, kad ES valstybės narės turi parodyti daugiau politinės valios, ryžto ir nuoseklumo, kad paspartintų reformą ir užtikrintų didesnę atskaitomybę; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai šiam klausimui teikti pirmenybę ir sudaryti geresnes sąlygas jam spręsti;

Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD valdomos ES humanitarinės pagalbos įgyvendinimo našumas ir veiksmingumas

23.  pripažįsta Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD ir jo partnerių vykdomos naujų formų finansavimo paieškos naudą; taip pat ragina atsižvelgti į Europos humanitarinės pagalbos programų finansavimo ir įgyvendinimo sistemos dalyvių įvairovę (Jungtinės Tautos, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimas, NVO), kadangi nelaimės dažnai yra tarpvalstybinio pobūdžio ir į jas būtina reaguoti daugiašaliais ir darniais veiksmais; ragina dėti pastangas siekiant stiprinti vietos suinteresuotųjų šalių pajėgumus ir didinti vertinimo ir spartaus reagavimo pajėgumus vietoje pasitelkiant Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD biurus ir vietos ekspertus;

24.  pažymi, kad, norint veiksmingai teikti humanitarinę pagalbą, būtina tiksliai ir nuosekliai įvertinti poreikius; pripažįsta, kad dėl bendrųjų poreikių vertinimo (BPV) ir užmirštų krizių įvertinimo metodikų Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD valdoma humanitarinė pagalba tenkina būtiną kriterijų, kad ji būtų griežtai tik poreikiais grindžiama; pabrėžia būtinybę, kad Komisija toliau stengtųsi diskutuoti dėl to, kad būtų nustatytas labiau koordinuotas ir nuoseklesnis poreikių vertinimas; palankiai vertina Komisijos ir JT dialogą šiuo klausimu;

PPS partneriai

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD partneriai atlieka labai kokybišką darbą, nes taikomas veiksmingas atrankos metodas, ypač pasinaudojant PPS, ir nustatomi humanitarinei sričiai skirti standartai ir praktika; taip pat pabrėžia, kad veiksminga lėšų panaudojimo stebėsena, kai privačios audito įmonės atlieka partnerių audito patikrą, yra itin svarbi ir prisideda siekiant įteisinti humanitarinį sektorių; tačiau, siekdamas išlaikyti partnerių įvairovę ir užtikrinti mažų ir vidutinių NVO prieigą, atkreipia dėmesį į sudėtingas administracines prieigos procedūras, per didelius administracinius mokesčius, kurie yra itin dideli NVO, ir vykdant auditą kylančius sunkumus dėl žmogiškųjų išteklių stokos, taip pat ragina pritaikyti naudojamas priemones prie humanitarinės pagalbos sektoriaus specifinių reikalavimų ir vietos poreikių, kad humanitarinė pagalba būtų tinkamai nukreipta ir ankstyvuoju etapu būtų pradėti koordinuoti įvairių dalyvaujančių pagalbos organizacijų veiksmai;

26.  pritaria Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD pastangoms siekiant naudoti novatoriškus metodus, pvz., grynaisiais pinigais grindžiamą metodą, ypač besąlygiškus pervedimus, kurie skirti labiausiai pažeidžiamoms grupėms; pažymi, kad šie metodai, panaudojant vietines rinkas, gali būti veiksmingesni ir nebūtinai reiškia didesnę pasitikėjimo riziką negu pagalba natūra; taigi ragina Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD toliau plėtoti grynaisiais pinigais grindžiamus metodus ir skatinti savo partnerius juos naudoti;

27.  primena išvadas, kurios buvo padarytos po to, kai Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD išorės audito sektorius atliko tris buveinės audito ciklus dėl Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD ir jo partnerių finansinių santykių pobūdžio ir tvirtumo, kad Komisijos paskirtos lėšos apskritai buvo naudojamos su deramu rūpesčiu ir pagal galiojančias taisykles ir nuostatas;

28.  pažymi, kad daugumoje PPS partnerių išorės audito sektoriaus buveinės audito rekomendacijų minimos partnerių viešųjų pirkimų taisyklės; atkreipia dėmesį į vieną iš pagrindinių buveinės audito išvadų, kad ne visi PPS partneriai (ar jiems būtų taikomas A, ar P kontrolės mechanizmas) yra nustatę procedūras, kurios visiškai atitiktų 2008 m. PPS IV priedo principus; pažymi, kad kyla problemų siekiant gauti visas viešųjų pirkimų bylas ir nustatant geriau dokumentuojamas ir griežtesnes pirkimų procedūras;

29.  pažymi, kad PPS partneriai turi spręsti šiuos klausimus: jie turi sukurti tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, pagerinti savo finansinių išlaidų paskirstymo sistemas ir padidinti jų skaidrumą, ištaisyti savo apskaitos sistemų trūkumus ir sustiprinti vadovybės įsipareigojimą laikytis kokybės standartų, sukurti visos organizacijos rizikos valdymo procesą ir padidinti informuotumą apie sukčiavimo ir korupcijos pavojus;

30.  pažymi, kad Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD partneriai gali vykdomiesiems partneriams subrangos pagrindu perduoti vykdyti veiklą, skirtą humanitarinei veiklai remti; apgailestauja dėl to, kad PPS partneriai stokoja tinkamų procedūrų, priežiūros ir reikiamo valdymo savo vykdomųjų partnerių požiūriu; todėl ragina Komisiją spręsti šią problemą ir atsižvelgti į riziką, kuri gali dėl to kilti sukčiavimo atvejais, atsižvelgti į galimybių susipažinti su susijusiais dokumentais trūkumą ir tai, kad Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD neturi priemonių nustatyti, kas yra subrangos pagrindu veikiantys vykdomieji partneriai;

31.  mano, kad tikras ir nuolatinis pagalbos gavėjų dalyvavimas planuojant ir valdant pagalbą yra viena iš pagrindinių sąlygų siekiant teikti kokybišką ir greitą humanitarinį atsaką, ypač ilgalaikių krizių atvejais; pažymi, kad daugeliu atveju nėra oficialių priemonių, kurias naudodamas susijęs partneris gautų pagalbos gavėjo skundus ir (arba) atsiliepimus, arba aiškių taisyklių dėl skundėjų apsaugos; pabrėžia, kad tai yra svarbi priemonė siekiant didinti veiksmingumą ir atskaitomybę ir neleisti piktnaudžiauti pagalbai skirtomis priemonėmis; ragina Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD neatidėliojant sukurti tokias priemones;

32.  primena Audito Rūmų rekomendaciją, kad reikia geriau stebėti paskirstymą ir veiksmus po paskirstymo, ir tai turėtų daryti šiame procese nedalyvaujantys darbuotojai, kad būtų įvertinta, ar atliekant poreikių vertinimą nustatyti visi poreikiai ir ar šie poreikiai patenkinti; ragina Komisiją pasinaudoti vykdant šią stebėsenos veiklą gauta patirtimi;

JT partneriai

33.  primena Audito Rūmų nuomonę, nurodytą jų specialiojoje ataskaitoje Nr. 15/2009, kad strateginiai ir teisiniai partnerių atrankos reikalavimai, pagal kuriuos partneriai turėtų būti pasirenkami objektyviai ir skaidriai, nepakankamai perkelti į praktinius kriterijus, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimus JT partnerių atveju; ragina Komisiją nuolat atlikti ir patvirtinti dokumentais oficialius vertinimus, kuriai būtų lyginami JT ir kitų partnerių pagalbos teikimo mechanizmai;

34.  pažymi, kad Komisija ne tik prisideda prie netiesioginių išlaidų (iki 7 proc. veiklai skirto biudžeto), t. y. išlaidų, kurios tiesiogiai nesusijusios su konkretaus projekto įgyvendinimu, atlyginimo, bet taip pat finansuoja įvairias išlaidas, kurios yra tiesiogiai susijusios (tiesioginės išlaidos) su projektu, įskaitant paramos vietos biurams, darbuotojams ir transporto išlaidas, tiesiogiai susijusias su veikla; pažymi, kad labai skiriasi paramos išlaidų, pvz., transporto, saugojimo ir tvarkymo (pvz., pagalbos maisto srityje), dydžiai; pripažįsta, kad tai gali priklausyti nuo įvairių šalių, sąlygų, bet taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šie skirtumai gali atsirasti dėl poreikio supaprastinti operacijas siekiant, kad jos būtų ekonomiškai efektyvesnės; siūlo Komisijai įvertinti paramos išlaidų dydį vadovaujantis įprastiniu išlaidų lygiu ar kriterijumi tam tikram projekto tipui, kad būtų nustatyta, ar tos išlaidos pagrįstos;

Įvairūs kiti klausimai

35.  pabrėžia, kad renkantis partnerius reikia vadovautis ne tik tokiais būtinais kriterijais, kaip patirtis ir žinios, bet taip pat tokiais svarbiais kriterijais, kaip ankstesnė veikla, koordinavimas, dialogas ir greitis, išlaidų veiksmingumas; palankiai vertina tai, kad Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD dabar kuria lyginamąją informacijos apie išlaidas teikimo sistemą („Cost Observed for Results“), kuri grindžiama palyginamomis vienetų kainomis; pabrėžia, kad svarbu naudoti šios sistemos teikiamą informaciją nagrinėjant siūlomų projektų išlaidų veiksmingumą;

36.  atkreipia dėmesį į tai, kad Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD biudžetas dažnai buvo pildomas naudojant neatidėliotinos pagalbos rezervo lėšas arba pervedant lėšas iš kitų biudžeto eilučių, numatytų pagal Europos plėtros fondo (EPF) išorės pagalbos išlaidų kategoriją; mano, kad biudžeto papildymas yra struktūrinis klausimas; pabrėžia, kad būtina parengti tikrovę atitinkantį biudžetą ir skirti asignavimų stichinėms nelaimėms arba humanitarinės pagalbos veiksmams remiantis patvirtinta ankstesnių metų patirtimi išlaidų požiūriu;

37.  pabrėžia, kad, atsižvelgus į gausėjančias dideles stichines nelaimes, Europos Sąjunga turi stiprinti savo reagavimo pajėgumus; atsižvelgdamas į tai primena, kad Europos Parlamentas jau daugelį metų ragina sudaryti labiau tikrovę atitinkantį humanitarinės pagalbos biudžetą, kad būtų galima išvengti nuolatinio nepakankamo susijusių biudžeto eilučių finansavimo ir būtų galima užtikrinti šiek tiek veiksmų laisvės per visus finansinius metus, ir išlaikyti nuoseklią pusiausvyrą finansuojant priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią humanitarinėms nelaimėms, ir priemones, kuriomis siekiama greitai reaguoti į stichines ar žmogaus sukeltas nelaimes;

38.  teigiamai vertina neseniai paskelbtą Komisijos komunikatą dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos, kurioje numatyta padidinti humanitarinės pagalbos priemonės biudžetą, kurį šiuo laikotarpiu sudaro 6,4 mlrd. EUR (taigi metinis vidurkis būtų 915 mln. EUR, palyginti su 813 mln. EUR 2007–2013 m. laikotarpiu); taip pat džiaugdamasis pažymi, kad tuo pačiu laikotarpiu iki 2,5 mlrd. EUR padidintas neatidėliotinos pagalbos rezervas ir pasiūlyta neišnaudotas rezervo lėšas perkelti į kitus metus, ir prašo Komisijos užtikrinti, kad šios lėšos ir toliau būtų visų pirma skiriamos skubiems humanitariniams poreikiams tenkinti;

39.  ragina iš ES biudžeto remti veiksmus, kuriais numatomos nelaimės, joms pasiruošiama, jų išvengiama ir greičiau į jas reaguojama, taip pat remti veiksmus, kuriais užtikrinamas didesnis lankstumas pradedant taikyti plėtros priemones, skirtas išsivaduoti iš krizinių situacijų; apgailestauja, kad konkreti pažanga siekiant užtikrinti skubios pagalbos, atstatymo ir vystymosi sričių sąsają išlieka ribota, nepaisant daugelio politinių įsipareigojimų, prisiimtų pastaraisiais metais;

40.  todėl ragina panaudoti daugiau išteklių ir juos geriau valdyti siekiant užtikrinti pagalbos tęstinumą pereinamuoju laikotarpiu, skubios pagalbos ir vystymosi etapais, taip pat ragina svarstyti didesnio esamų finansinių priemonių lankstumo ir papildomumo galimybes, ypač turint mintyje Europos plėtros fondo (EPF) ir vystomojo bendradarbiavimo priemonės šalims ir (arba) regionams skirtus strategijos dokumentus; ragina ypač rūpintis vaikais, taip pat būsimomis motinoms ir mažų vaikų motinomis, atsižvelgiant į maisto, drabužių tiekimą, evakuaciją ir transportą, taip pat medicinos paslaugų teikimą, siekiant išvengti nepageidaujamo nėštumo ir lytiniu keliu plintančių ligų, nustatant, jog taikant esamus finansinius mechanizmus šios sritys būtų prioritetinės;

41.  rekomenduoja, kad šiuo pereinamuoju, atkūrimo laikotarpiu, vykstančiu teikiant skubią pagalbą ir skatinant vystymąsi, dėmesys visų pirma turėtų būti kreipiamas į vietos institucijų pajėgumų stiprinimą ir vietos NVO ir asociacijų aktyvų dalyvavimą planavimo ir įgyvendinimo etapais, kad būtų supaprastinti ir parengti kokybiškų ir veiksmingų visuomenės raidos programų pagrindai;

42.  mano, kad Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD finansuojami veiksmai yra pakankamai gerai matomi; pripažįsta, kad, atsižvelgus į atskaitomybę ir pagalbą mažinant dvigubo finansavimo riziką, priemonių matomumui užtikrinti skirtos priemones yra svarbios; pabrėžia, kad tai neturėtų tapti humanitarinių agentūrų prekės ženklo rėmimo priemone ir neturėtų būti skatinama konkurencija dėl matomumo, kai neatsižvelgiama į tikruosius pagalbos gavėjų poreikius;

43.  mano, kad dėl vis didesnio konsorciumams skiriamo vaidmens galbūt daromas teigiamas poveikis atsakomųjų humanitarinių veiksmų proporcingo didinimo ir geresnio koordinavimo požiūriu; ragina Komisiją pateikti aiškesnes gaires, kad būtų garantuotas skaidrumas, ir užtikrinti, kad konsorciumai nedarytų neigiamos įtakos NVO bendruomenės įvairovei, ypač mažosioms ir vidutinėms organizacijoms;

Tvarumo, nuoseklumo ir papildomumo poreikis

44.  pažymi, kad svarbu susieti pagalbą, reabilitaciją ir vystymąsi siekiant sustiprinti pagalbos, atkūrimo ir vystymosi sąsajas ir užtikrinti sklandų perėjimą nuo humanitarinės pagalbos prie paramos vystymuisi; pabrėžia, kad dar reikia daug nuveikti, kad būtų pagerintas pagalbos, reabilitacijos ir vystymosi ryšių koordinavimas, veiksmingumas, našumas ir nuoseklumas;

45.  palankiai vertina tai, kad Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD skatina nelaimių rizikos mažinimą įgyvendindamas DIPECHO programą, kuri sudaro neatskiriamą humanitarinių veiksmų dalį;

46.  ragina Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD daugiau dėmesio skirti humanitarinių veiksmų tvarumui; primygtinai ragina Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD ir kitas susijusias Komisijos tarnybas daugiau dėmesio skirti nelaimių rizikos mažinimui ir pasirengimui nelaimėms, stiprinti riziką patiriančių gyventojų atsparumą stiprinant jų gebėjimus, teikiant mokymus ir visuomenės informuotumo priemones ir kurti veiksmingas išankstinio perspėjimo sistemas nelaimių riziką patiriančiose ir krizes išgyvenančiose šalyse, kad jos galėtų atitinkamai reaguoti;

47.  mano, kad kultūrų suvokimas ir išmanymas yra svarbiausias veiksnys siekiant veiksmingai teikti humanitarinę pagalbą; pabrėžia, kad, pvz., vykdant humanitarinę veiklą pateikti produktai turi būti tinkami ir priimtini vietos gyventojams;

48.  ragina Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD kruopščiai atsižvelgti į galimą neigiamą humanitarinės pagalbos poveikį; pažymi, kad, pvz., dėl pagalbos maistu pertekliaus gali sumažėti vietos maisto gamyba ir daromas neigiamas poveikis vietos rinkoms, taigi ilguoju laikotarpiu būtų keliamas pavojus aprūpinimui maistu;

49.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti didesnį humanitarinės pagalbos ir pagalbos vystymuisi nuoseklumą ir papildomumą tiek politiniu, tiek praktiniu lygmenimis;

50.  mano, kad dabartinė sunki maisto krizė Afrikos Kyšulyje – tai tragiška tarptautinės humanitarinės pagalbos ir pagalbos vystymuisi nuoseklumo ir papildomumo stokos pasekmė; pažymi, kad, kitaip nei stichinių nelaimių atveju, ši krizė prasidėjo iš lėto ir laipsniškai virto humanitarine katastrofa; primena, kad, deja, sausros ir maisto trūkumas Afrikos Kyšulyje yra nuolatinio pobūdžio; apgailestauja dėl to, kad, nepaisant šios tikrovės ir didelės pagalbos vystymuisi, kuri buvo skiriama šiam regionui per pastaruosius dešimtmečius, nematyti rezultatų stiprinant vietos ūkininkų gebėjimus pasirūpinti savimi ir taip užtikrinti tvarumą;

Haitis ir Pakistanas

51.  apgailestauja, kad 2010 m. įeis į istoriją kaip dviejų milžiniškų nelaimių metai: niokojančio žemės drebėjimo Haityje, po kurio kilo choleros epidemija, ir precedento neturinčių potvynių Pakistane;

52.  pažymi, kad 2010 m. Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD skyrė 122 mln. EUR Haičiui ir 150 mln. EUR Pakistanui ir kad bendra Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD Pakistanui skirta humanitarinė pagalba buvo didžiausia per vienerius metus įvykdyta intervencija;

53.  pripažįsta, kad dėl nelaimių masto ir joms būdingų sunkumų, įskaitant fizinį prieinamumą ir saugumo problemas, sąlygos tapo ypač sudėtingos; pažymi, kad abi nelaimės atskleidė panašias problemas;

54.  pažymi, kad siekiant veiksmingos ir našios humanitarinės pagalbos būtina užtikrinti veiksmingą tarptautinį bendradarbiavimą, pripažįsta pridėtinę operacijų vertę ir poreikį jas vykdyti, kai humanitarinės pagalbos veiklą koordinuoja JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA);

55.  pažymi, kad Komisija teikia didelę paramą OCHA; apgailestauja dėl to, kad Haityje ir Pakistane įgyta patirtis parodė, jog šiuo metu OCHA koordinavimo pajėgumai yra nepakankami; pabrėžia, kad OCHA gebėjimui atlikti koordinavimo vaidmenį pakenkė maži pajėgumai, netinkamas poreikių vertinimas ir tik iš dalies veikiančios elektroninės priemonės, skirtos informacijai apdoroti;

56.  pažymi, kad Komisija suteikė daug paramos JT pastangoms sukurti ir įgyvendinti grupių sistemą; pabrėžia, kad abi nelaimės parodė, jog vis dar reikia daug nuveikti siekiant pagerinti jos veiksmingumą, našumą ir koordinavimą, taip pat sustiprinti atsakomybę ir atskaitomybę;

57.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija nepateikė Parlamento pranešėjui galutinių Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD partnerių faktų ir finansinių ataskaitų dėl humanitarinių veiksmų vykdymo po 2010 m. katastrofų Haityje ir Pakistane, pasiteisindama tuo, kad jose yra slaptos informacijos apie Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD partnerius; pabrėžia, kad Parlamentui būtina suteikti galimybę susipažinti su tokiomis ataskaitomis ar bent jau su pagrindiniais faktais apie vykdytų veiksmų našumą ir veiksmingumą, kad jis galėtų spręsti, ar jų finansai patikimai valdomi;

58.  pabrėžia, kad Biudžeto kontrolės komitetas nusiųs delegaciją į Haitį, atsižvelgdamas į tai, kad pranešta apie problemas, susijusias su Haičiui skirta pagalba;

59.  ragina Komisiją kelti su JT susijusius klausimus atitinkamoms JT institucijoms;

o
o   o

60.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (2) OL L 357, 2002 12 31, p. 1. (3) OL L 163, 1996 7 2, p. 1. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0404. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0018. (6) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 5. (7) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0005. (8) OL L 252, 2010 9 25, p. 1. (9) OL L 250, 2011 9 27, p. 1. (10) OL C 269, 2009 11 10, p. 1. (11) OL C 303, 2010 11 9, p. 1.