Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „Dvigubas apmokestinimas bendrojoje rinkoje“ (COM(2011)0712 ir į pasiūlymą (naują redakciją) dėl Tarybos direktyvos dėl palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimų (COM(2011)0714),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES piliečiams kylančių tarpvalstybinių mokestinių kliūčių šalinimas“ (COM(2010)0769),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, pridėtą prie Komisijos komunikato „ES piliečiams kylančių tarpvalstybinių mokestinių kliūčių šalinimas“ (SEC(2010)1576),

–  atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą dėl atsakymų, gautų vykdant viešas Komisijos konsultacijas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimų ir vidaus rinkos: Faktiniai dvigubo apmokestinimo atvejų pavyzdžiai(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pirmojo Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro užbaigimas: 2011–2012 m. nacionalinės politikos gairės“ (COM(2011)0400),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 17 d. bendrą Prancūzijos Respublikos prezidento Nikolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel laišką Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy,

–  atsižvelgdamas į EBPO leidinį „Corporate Loss Utilisation through Aggressive Tax Planning“ (Įmonių nuostolių perskirstymas pasitelkiant agresyvų mokesčių planavimą, 2011)(2),

–  atsižvelgdamas į darbo dokumentą „How effective and legitimate is the European Semester? Increasing the role of the European Parliament“(Europos semestro veiksmingumas ir teisėtumas. Europos Parlamento vaidmens didinimas)(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos leidinį „Europos Sąjungos mokesčių tendencijos“ (2011 m. leidimas) (4),

–  atsižvelgdamas į EBPO leidinį „Vartojimo mokesčio tendencijos 2010 m.“(5),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. Mario Monti ataskaitą „Nauja bendrosios rinkos strategija“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl Komisijos rekomendacijos dėl išskaičiuojamojo mokesčio lengvatų taikymo tvarkos ir FISCO pasiūlymų ekonominio poveikio (SEC(2009)1371),

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją 2009/784/EB dėl išskaičiuojamojo mokesčio lengvatų taikymo tvarkos,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 8 d. Alaino Lamassoure'o ataskaitą „Piliečiai ir Europos Sąjungos teisės taikymas“(6),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 2 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl suderintos kovos su mokestiniu sukčiavimu gerinimo strategijos(7),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 10 d. Komisijos komunikatą „Kovos su piktnaudžiavimu priemonių ES ir trečiųjų šalių atžvilgiu taikymas tiesioginio apmokestinimo srityje“ (COM(2007)0785),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 31 d. Komisijos komunikatą dėl būtinybės kurti suderintą kovos su mokestiniu sukčiavimu gerinimo strategiją (COM(2006)0254),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos komunikatą dėl persikėlimo apmokestinimo ir būtinybės koordinuoti valstybių narių mokesčių politiką (COM(2006)0825),

–  atsižvelgdamas į tinklo Eures Channel patarėjų ataskaitą dėl keleto kliūčių pasienio regionuose gyvenančių ES piliečių judumui, 2002(8),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 23 d. Komisijos komunikatą „Mokesčių politika Europos Sąjungoje – keleto ateinančių metų prioritetai“ (COM(2001)0260),

–  atsižvelgdamas į Pasiūlymą dėl rezoliucijos Nr. B7–0531/2011, kurį pagal Darbo tvarkos taisyklių 120 straipsnį pateikė Cristina Muscardini ir kiti Parlamento nariai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7–0014/2012),

A.  kadangi ES vidaus rinka su asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo judumu nėra visiškai veikianti, ir vis dar yra sričių, kurias reikia gerinti;

B.  kadangi ES piliečiams ir įmonėms, kurios veikia tarpvalstybiniu lygmeniu, kyla didelių mokestinių kliūčių, labai trukdančių ES vidaus rinkos augimui ir užimtumui, ir kadangi šios kliūtys turi būti pašalintos siekiant užtikrinti konkurencingesnę Europą, skatinančią augimą ir kuriančią užimtumą;

C.  kadangi dėl mokesčių sistemų vidutinės įmonės patiria administracines išlaidas, kurios jas be reikalo apsunkina, ir kai kuriose valstybėse narėse šios išlaidos yra labai didelės;

D.  kadangi dabartinė ekonomikos ir finansų krizė privertė gerokai padidinti valstybės skolą Europoje; kadangi pernelyg didelės valstybinio ir privačiojo sektoriaus skolos valstybėse narėse lėmė dabartinę finansų krizę; kadangi šiomis aplinkybėmis, dabar labiau negu bet kada anksčiau, siekiant užtikrinti augimą ir socialinę sanglaudą, svarbūs socialinės apsaugos sistemos automatiniai stabilizatoriai;

E.  kadangi veiksmingas apmokestinimas yra labai svarbus valdžios institucijoms, pirmiausia Europos Sąjungos valdžios institucijoms, kad šios galėtų įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti savo įsipareigojimus, taip pat pateisinti piliečių lūkesčius; kadangi didelį biudžeto deficitą turinčioms valstybėms šiuo metu reikia taikyti mokesčių didinimo priemones, tačiau šios priemonės neturėtų kenkti augimui;

F.  kadangi patikimas fiskalinis konsolidavimas ir teisingesnis ir tikslingesnis mokesčių naštos paskirstymas yra būtini norint užtikrinti fiskalinį patikimumą, skolos mažinimas reikalauja tiek išlaidų mažinimo, tiek mokesčių didinimo, o į augimą orientuotiems mokesčių pokyčiams turi būti teikiama pirmenybė; kadangi šie pokyčiai sukurs ilgalaikio augimo pagrindą;

Bendrosios pastabos
Dvigubo neapmokestinimo, mokestinio sukčiavimo bei mokesčių rojaus prevencija ir mokesčių skaidrumo didinimas

1.  pažymi, kad pagrindinė mokesčių sistemų funkcija – finansuoti viešąsias paslaugas, pvz., švietimą, sveikatos priežiūrą, viešąjį transportą ir infrastruktūrą, apsaugoti viešąsias gėrybes, skatinant, pvz., aplinkai nekenkiančių produktų gamybą ir vartojimą, ir sumažinti socialinius skirtumus užtikrinant vienodesnį pajamų ir turto paskirstymą;

2.  pažymi, kad apmokestinimas vis dar yra nacionalinio ir kai kuriais atvejais vietinio suvereniteto klausimas ir kad todėl turi būti laikomasi skirtingų valstybių narių mokesčių sistemų; pažymi, kad norint, jog sprendimų priėmimas mokesčių politikos srityje būtų perkeltas iš nacionalinio į ES lygmenį, reikėtų keisti Sutartį; todėl pažymi, kad kruopštesnį Komisijos biudžeto procedūrų tikrinimą turėtų atspindėti didesnė Europos Parlamento demokratinė kontrolė;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad bendrosios rinkos gerinimas ir galbūt kai kurių mokesčių suderinimas galėtų būti pagrindiniai veiksniai, skatinantys augimą ir darbo vietų kūrimą; atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių politika turi būti siekiama skatinti Europos Sąjungos konkurencingumą ir mažinti Europos Sąjungos įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, išlaidas;

4.  pažymi, kad dėl mokesčių politikos koordinavimo stokos ES gali būti didelių išlaidų ir susidaryti didelė administracinė našta piliečiams ir įmonėms, dirbančioms ES valstybių pasienio teritorijose;

5.  ragina valstybes nares savo mokesčių sistemas padaryti palankesnes augimui gerinant mokesčių sistemos modelius ir įgyvendinant pokyčius, kuriais siekiama įvesti mažiau iškraipančius mokesčius ir apsaugoti socialinės rinkos tikslą;

6.  pabrėžia, kad visos valstybės gali produktyviai pasimokyti iš tų valstybių narių, kuriose apmokestinimas ir mokesčių surinkimas davė įtikinamų rezultatų, pavyzdžių;

7.  pabrėžia poreikį supaprastinti PVM mokėjimo tvarką siekiant panaikinti dvigubą darbdavių apmokestinimą ir biurokratiją;

8.  pabrėžia, kad maži mokesčiai yra būtini ne tik siekiant socialinės šeimų ir namų ūkių gerovės, bet ir naujų darbo vietų konkurencingumui; pabrėžia poreikį kontroliuoti ir veiksmingai naudoti viešąsias išlaidas ir siekti stabilių viešųjų finansų;

9.  pabrėžia, kad Europos Komisijos pasiūlymai dėl apmokestinimo turi padėti siekti Europos Sąjungos konkurencingumo, nes jais būtų pašalinami konkurencijos iškraipymai, kurie atsiranda dėl įvairių esamų mokesčių sistemų; taip pat pabrėžia, kad Komisijos pasiūlymais neturėtų būti didinama mokesčių našta;

10.  pažymi, kad didelį deficitą turinčios valstybės narės arba tos valstybės narės, kurių BVP augimas sumažėjo daugiausiai, turės atidžiai ištirti savo deficito priežastis ir padidinti mokestines pajamas taikydamos veiksmingus ir teisingus mokesčius, toliau vykdyti išlaidų mažinimą, kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir didinti taupymą viešajame sektoriuje; pabrėžia, kad mokesčių reformomis pirmiausia turėtų būti siekiama užpildyti spragas ir išplėtoti mokesčių bazę nekeliant pavojaus valstybių narių galimybėms rinkti biudžeto įplaukas;

11.  mano, kad fiskalinis federalizmas galėtų būti naudinga priemonė norint pasiekti mokesčių tvarkymo asmeninę atsakomybę regionų lygmeniu, taigi jis užtikrina didesnį ekonomikos veiksmingumą;

12.  atkreipia dėmesį į neseniai Europos Komisijos paskelbtas mokesčių srities iniciatyvas, pvz., iniciatyvas dėl Bendrosios konsoliduotosios pelno mokesčio bazės, dėl finansinių sandorių mokesčio (FSM), dėl būsimos ES PVM sistemos ir dėl energetikos politikos;

13.  palankiai vertina Europos semestro sukūrimą, kuris valstybėms narėms gali suteikti pajamų keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais ir padėti pasiekti geriau koordinuojamą ir tvaresnę fiskalinę būklę;

14.  prašo Komisijos ir valstybių narių toliau bendradarbiauti kuriant savo atitinkamą mokesčių politiką, nukreiptą prieš dvigubą apmokestinimą, mokestinį sukčiavimą ir mokesčių slėpimą, siekiant didinti skaidrumą ir mažinti spragas ir neaiškumus verslui ir piliečiams, susijusius su mokesčių rinkimu, pirmiausia jų atitinkamų administracinių procedūrų, pagal kurias teikiamos mokesčių deklaracijos, atžvilgiu; taigi mano, kad Komisija kartu su Taryba turi imtis ryžtingos bendros iniciatyvos dėl slaptumo jurisdikcijų, kuri būtų geresnė už tiesiog dvišalius atskirų valstybių narių ir slaptumo jurisdikcijų susitarimus;

15.  tvirtina, kad valstybės narės turėtų siekti sumažinti MVĮ išlaidas, susijusias su mokesčių reikalavimų laikymusi, kai įmanoma, supaprastinant procedūras ir sumažinant biurokratines išlaidas; pažymi, kad valstybės narės turi skirtingas įmonių mokesčių bazes, o tai praktiškai gali virsti tarpvalstybinėmis prekybos kliūtimis, trukdančiomis augimui ir užimtumui; remia Europos Komisijos pasiūlymą nustatyti ES bendrą konsoliduotąją pelno mokesčių bazę (BKPMB);

16.  pabrėžia, kad BKPMB padidintų augimą ir padėtų sukurti daugiau darbo vietų Europos Sąjungoje, sumažinant administracines išlaidas ir biurokratiją įmonėms, pirmiausia mažosioms įmonėms, veikiančioms keliose ES šalyse;

17.  ragina valstybes nares skubiai priimti esamus pasiūlymus ir Komisiją pateikti pasiūlymų, kurie atitiktų Europos Parlamento pasiūlymus dėl taupymo pajamų apmokestinimo, ekologijos ir vartojimo mokesčių, mokestinio sukčiavimo vengimo, gero valdymo ir dvigubo apmokestinimo;

18.  pažymi, kad dabartinė ekonomikos ir finansų krizė privertė gerokai padidinti valstybės skolą Europoje ir kad siekiant sumažinti šią milžinišką valstybės skolą reikia ir mažinti išlaidas, ir didinti mokesčius;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės, kurios patyrė didžiausią BVP augimo mažėjimą, buvo valstybės, turėjusios daugiausia didinti savo mokesčius, o apskritai, sumažinti mokesčius galėjo valstybės narės, kurios sugebėjo išvengti mažesnio negu 4 proc. neigiamo BVP augimo(9);

20.  ragina valstybes nares savo mokesčių sistemomis labiau skatinti augimą gerinant mokesčių sandarą ir įgyvendinant pokyčius, kuriais siekiama taikyti mažiau iškraipančius mokesčius, kartu apsaugant socialinio teisingumo tikslą;

21.  baigdamas teigia, kad mokesčių politikos koordinavimas galėtų būti svarbi fiskalinio konsolidavimo strategijos sudedamoji dalis ES lygmeniu ir galėtų pagerinti valstybių narių naujos mokesčių politikos veiksmingumą;

ES piliečiams kylančių tarpvalstybinių mokestinių kliūčių šalinimas

22.  pažymi, kad mokesčių kliūčių pašalinimas gali atlikti svarbų vaidmenį stiprinant piliečių gebėjimą dirbti, išeiti į pensiją, pirkti ir kartu su įmonėmis investuoti į ES ir jų pasitikėjimą šiose srityse;

23.  palankiai vertina tai, kad komunikate dėl ES piliečiams kylančių tarpvalstybinių mokestinių kliūčių pašalinimo įvardijami svarbiausi ES piliečių skundai tarpvalstybinių mokestinių kliūčių srityje, ir laukia Komisijos pasiūlymų šioje srityje;

24.  palankiai vertina tai, kad Komisija nori dėti daugiau pastangų, siekdama užtikrinti tai, kad visi ES piliečiai galėtų naudotis informacija ir gautų reikiamus patarimus dėl ES mokesčių taisyklių;

25.  pažymi, kad valstybės narės susitarė, kad piliečiai turėtų galėti lengviau naudotis informacija apie mokesčius;

26.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, kad piliečiai nesusidurtų su mokesčių kliūtimis naudodamiesi savo laisvėmis vidaus rinkoje;

27.  ragina Komisiją keistis informacija apie geriausią praktiką ES valstybėse narėse ir kitose EBPO valstybėse, susijusią su informacija apie mokesčius, teikiama piliečiams ir verslo įmonėms, ir prašo Komisijos kurti veiksmingas priemones, kuriomis būtų skatinamas keitimasis šia informacija ir geriausios su mokesčiais susijusios praktikos pavyzdžiais, įskaitant bandomųjų projektų rengimą, siekiant ilgainiui sustiprinti Europos konkurencingumą; taip pat pabrėžia, kad Komisija turėtų užtikrinti, kad Eurostatas rinktų ir tikrintų statistinius duomenis apie mokesčių vengimą ir slėpimą visoje ES;

28.  pripažįsta, kad tam tikros valstybės narės nustatė supaprastintas procedūras, skirtas mokesčių grąžinimui pagal savo dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimus reikalauti, ir kad kai kurios valstybės narės sukūrė interneto svetaines nerezidentams arba užsienio mokesčių mokėtojams, kuriose informacija ir formuliarai pateikiami įvairiomis kalbomis;

29.  prašo, kad valstybės narės paremtų Komisijos planus pagerinti koordinavimą ir bendradarbiavimą su valstybių narių mokesčių administracijomis ir tarp jų, ieškant tinkamų sprendimų, kaip išvengti dvigubo apmokestinimo ir kitų tarpvalstybinių mokestinių kliūčių;

30.  pažymi, kad dvigubas apmokestinimas trukdo vykdyti tarpvalstybinę veiklą ir investuoti ir kad reikia ieškoti koordinuotų sprendimų, kaip įveikti šią problemą;

31.  ragina Komisiją siūlyti būdus, kaip supaprastinti mokestinių prievolių vykdymą tarpvalstybiniais atvejais;

32.  palankiai vertina Komisijos viešąsias konsultacijas dėl tarpvalstybinio dividendų mokėjimo investuotojams už portfelines investicijas ir pavieniams investuotojams ES, sprendžiant tarpvalstybinio paveldėjimo mokesčių kliūčių naikinimo ES viduje klausimus, ir laukia būsimų Komisijos pasiūlymų šioje srityje;

33.  ragina Komisiją ir valstybes nares rasti būdų, kaip pašalinti mokestines tarpvalstybinio darbo ir tarptautinio judumo kliūtis, ir tai padaryti kuo skubiau, kad kuo greičiau būtų galima pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus – būtent, siekti didesnio ekonomikos augimo ir užimtumo;

34.  ragina Komisiją aktyviau nagrinėti skundus ir užtikrinti didesnį skaidrumą ir piliečių informavimą apie skundų dėl valstybių narių mokesčių įstatymų bei pažeidimų tyrimo procedūrų mokesčių srityje rezultatus, ir apie tai, kokių priemonių imtasi šioms problemoms spręsti;

35.  ragina Komisiją tęsti savo darbą Komisijos „Europe Direct“ ir „Jūsų Europa“ piliečių konsultavimo paslaugų srityje ir toliau plėtoti interneto portalą „Europe Direct“, kad ES piliečiai jame galėtų rasti informacijos iš 27 ES valstybių narių mokesčių institucijų; pabrėžia poreikį, kad ši informacija būtų pateikiama vartotojui patogia forma;

36.  ragina Komisiją stiprinti administracinį valstybių narių bendradarbiavimą dvigubo apmokestinimo srityje, taip pat vykdant programos „Fiscalis“ projektus ir naudojant jiems skirtus išteklius daugiau dėmesio sutelkti į konkrečių mokesčių mokėtojų problemų sprendimą;

Diskriminacijos ir dvigubo apmokestinimo ES piliečiams ir įmonėms šalinimas

37.  pabrėžia, kad svarbu spręsti problemas, tokias kaip dvigubas įmonių ir asmenų apmokestinimas, nesutapimai tarp skirtingų mokesčių sistemų ir galimybių gauti informacijos apie nacionalines mokesčių taisykles stoka;

38.  pabrėžia, kad verslui ir piliečiams naudinga, kad būtų sukurta aiški, skaidri ir stabili mokesčių aplinka bendrojoje rinkoje, nes mokesčių taisyklių skaidrumo stoka kliudo tarpvalstybinei veiklai ir investicijoms ES;

39.  pabrėžia, kad dvigubas apmokestinimas mažina susijusių įmonių konkurencingumą ir trukdo veikti visai bendrajai rinkai;

40.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Dvigubas apmokestinimas bendrojoje rinkoje“ dėl ES strategijos ir problemų, susijusių su tarpvalstybiniu dvigubu apmokestinimu, sprendimo;

41.  mano, kad Europos Sąjungos sutartis įpareigoja valstybes nares išspręsti dvigubo apmokestinimo problemą, jos tai turi padaryti pagal SESV 4 straipsnio 3 dalį ir 26 straipsnį dėl vidaus rinkos;

42.  daro išvadą, kad dvišaliai mokestiniai valstybių narių susitarimai neišsprendžia visų problemų, kylančių piliečiams ir įmonėms dėl diskriminacijos ir dvigubo apmokestinimo;

43.  pritaria Komisijos idėjai sudaryti darbo grupę, skirtą dvigubo apmokestinimo problemoms spręsti, kurioje dalyvautų valstybių narių mokesčių institucijos ir, kai tinkama, vartotojų asociacijos; ragina Komisiją stiprinti ES darbo grupę dėl verslo apmokestinimo – Jungtinį sandorių kainodaros forumą (JSKF) – ir bendradarbiauti su verslo bendruomene ir vartotojų teisių gynėjais;

44.  prašo Komisijos pradėti naują PVM forumą, panašų į Jungtinį sandorių kainodaros forumą (JSKF), kurį pasitelkusios bendrovės galėtų iškelti įmonėms taikomo PVM klausimus ir ginčus, kylančius tarp valstybių narių;

45.  ragina valstybes nares gerinti procedūras, pagal kurias sudaromos sąlygos mažosioms ir vidutinėms įmonėms reikalauti greičiau sugrąžinti jų sumokėtą PVM, ir taip sutrumpinti grąžinimo laikotarpį;

46.  ragina Komisiją pasiūlyti privalomą ginčų sprendimo mechanizmą, kaip siūloma M. Monti ataskaitoje, apimančioje dvigubo asmenų ir įmonių apmokestinimo vengimą;

47.  pažymi, kad administracinės kliūtys ir teisinis neapibrėžtumas apsunkina ES piliečių galimybes laisvai judėti su savo automobiliais bendrojoje rinkoje; todėl ragina valstybes nares panaikinti dvigubą automobilių registracijos apmokestinimą;

48.  ragina valstybes nares modernizuoti ir atnaujinti taisykles dėl tarpvalstybinių nuostolių užskaitos įmonėms ir supaprastinti elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles, siekiant pagaliau sukurti bendrą Europos elektroninės sąskaitos šabloną;

Dvigubo neapmokestinimo ir mokestinio sukčiavimo prevencija ir mokesčių skaidrumo didinimas

49.  pažymi, kad mokesčių slėpimas ir mokesčių skaidrumo stoka kelia grėsmę vyriausybės pajamoms ir kainuoja milijardus eurų;

50.  pažymi, kad reikia surasti tinkamą pusiausvyrą tarp viešojo intereso kovojant su piktnaudžiavimu bei vengiant neproporcingų tarpvalstybinės veiklos apribojimų ES viduje ir kovos su piktnaudžiavimu priemonių taikymo trečiųjų šalių atžvilgiu geresnio koordinavimo; apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės sudarė susitarimus su trečiosiomis šalimis, pagal kuriuos leidžiama toliau vengti mokesčių ir juos slėpti;

51.  ragina valstybes nares:

52.  ragina Komisiją:

53.  ragina valstybes nares svarbiausiu dalyku laikyti kovą su mokesčių rojaus naudojimu neteisėtais tikslais ir ragina Komisiją, bendradarbiaujant su Europos Parlamentu ir visų pirma atsižvelgiant į EBPO mokesčių rojaus ar slaptumo jurisdikcijų apibrėžtį ir mokesčių rojų ir slaptumo jurisdikcijų sąrašą, parengti ES apibrėžtį ir sąrašą; ragina laukiant, kol dėl apibrėžties bus susitarta pasaulio lygmeniu, priimti Europoje sutartą bendrą apibrėžtį;

54.  pripažįsta, kad EBPO pasaulinis forumas skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais yra pirmaujantis tarptautinis forumas kovos su mokesčių vengimu srityje, ir todėl tvirtai remia jo darbą; atkreipia dėmesį į šio forumo trūkumus, nes jo bendras vardiklis mažas; taip pat pripažįsta pagrįstas iniciatyvas nacionaliniu, ES ir pasaulio lygmenimis, kuriomis siekiama rasti įgyvendinamą sprendimą šiam nuolat kylančiam klausimui išspręsti;

55.  prašo Komisijos skubiau imtis veiksmų mokesčių vengimo ir mokestinio sukčiavimo srityse;

56.  ragina valstybes nares sudaryti kovos su sukčiavimu ir mokesčių informacijos mainų susitarimus su Andora, Monaku ir San Marinu ir naują susitarimą su Šveicarija ir vėliau šiuos susitarimus reguliariai atnaujinti;

57.  baigdamas teigia, kad valstybių narių mokesčių sistemų bendradarbiavimo ir koordinavimo stoka gali lemti netyčinį neapmokestinimą ir mokesčių vengimą, piktnaudžiavimą mokesčiais ir mokestinį sukčiavimą;

58.  ragina Komisiją išanalizuoti, kokį poveikį biudžetui turėjo Europos semestro įgyvendinimas, ir per 2012 m. paskelbti ataskaitą;

59.  ragina numatyti tinkamus biudžeto išteklius, ir Europos Audito Rūmus ir OLAF aprūpinti darbuotojais, siekiant sukurti veiksmingus kontrolės mechanizmus ir prižiūrėti biudžeto procedūras ES lygmeniu;

60.  ragina Komisiją nustatyti politikos priemones, kuriomis daromas poveikis valstybių narių stabilumo ir konvergencijos programų ir nacionalinių reformų programų biudžetui, ir teikti joms pirmenybę;

o
o   o

61.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) http://ec.europa.eu/taxation_customs/resources/documents/common/consultations/tax/summary_report_consultation_double_tax_conventions_en.pdf (2) http://www.oecd.org/document/61/0,3746,en_2649_33767_48570813_1_1_1_1,00.html (3) http://www.bruegel.org/publications/publication-detail/publication/599-how-effective-and-legitimate-is-the-european-semester-increasing-the-role-of-the-european-parliament/ (4) http://ec.europa.eu/taxation_customs/taxation/gen_info/economic_analysis/tax_structures/index_en.htm (5) http://www.oecd-ilibrary.org/taxation/consumption-tax-trends-2010_ctt-2010-en (6) http://www.alainlamassoure.eu/liens/817.pdf (7) OL C 295 E, 2009 12 4, p. 13. (8) http://www.eureschannel.org/en/dossiers/WEBrapport_obst_E.pdf (9) Komisijos leidinys „ES mokesčių tendencijos“ (2011 m. leidimas).