2012 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl galimybių leisti stabilumo obligacijas (2011/2959(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje(1) (šešių teisės aktų rinkinio dalis),
– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos žaliąją knygą dėl galimybių leisti stabilumo obligacijas,
– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo O. Rehno pranešimą Ekonomikos ir pinigų politikos komitete ir 2011 m. lapkričio 29 d. keitimąsi nuomonėmis su Vokietijos ekonomikos ekspertų tarybos nariais dėl Europos skolų grąžinimo fondo,
– atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 6 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininko H. Van Rompuy tarpinę ataskaitą „Siekiant tvirtesnės ekonominės sąjungos“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Parlamentas paprašė, kad Komisija pateiktų ataskaitą dėl galimybių išleisti į apyvartą euro vertybinius popierius, kuri yra neatsiejama Parlamento ir Tarybos susitarimo dėl ekonomikos valdysenos dokumentų rinkinio (šešių teisės aktų rinkinys) dalis;
B. kadangi euro zonos padėtis – išskirtinė, nes jai priklausančios valstybės narės turi bendrą valiutą, bet neturi bendros fiskalinės politikos ir bendros obligacijų rinkos;
C. kadangi obligacijų prisiimant solidariąją atsakomybę leidimas pareikalautų didesnės integracijos;
1. yra labai susirūpinęs dėl nuolatinės įtampos euro zonos valstybių obligacijų rinkose, kurią atspindi per pastaruosius dvejus metus išaugę pirkimo ir pardavimo kainų skirtumai, dideli svyravimai ir neatsparumas spekuliaciniams puolimams;
2. mano, kad euro zona, kaip antros tarptautinės pasaulio valiutos leidėja, yra bendrai atsakinga už tarptautinės valiutų sistemos stabilumą;
3. pabrėžia, kad strateginis ilgalaikis euro zonos ir jos valstybių narių siekis – pasinaudoti visais įmanomais privalumais, kuriuos suteikia euro, galinčio tapti pasaulio rezervine valiuta, išleidimas;
4. ypač pažymi, kad JAV iždo rinka ir bendra euro zonos valstybių obligacijų rinka yra panašaus dydžio, tačiau skiriasi jų likvidumas, įvairovė ir kainodara; atkreipia dėmesį į tai, kad euro zonai galėtų būti naudinga sukurti bendrą likvidžią ir diversifikuotą obligacijų rinką ir stabilumo obligacijų rinka suteiktų patikimą alternatyvą JAV dolerio obligacijų rinkai ir įtvirtintų euro, kaip pasaulinio „saugaus prieglobsčio“, statusą;
5. taip pat mano, kad euro zona ir jos valstybės narės privalo užtikrinti ilgalaikį valiutos, kuria naudojasi daugiau kaip 330 milijonų žmonių ir daugelis įmonių bei investuotojų, stabilumą, nes tai netiesiogiai daro įtaką visam pasauliui;
6. atkreipia dėmesį į tai, kad stabilumo obligacijos skirtųsi nuo obligacijų, kurias leidžia federacinės valstybės, pavyzdžiui, JAV ir Vokietija, taigi jų negalima griežtai lyginti su JAV iždo obligacijomis ir Vokietijos obligacijomis;
7. palankiai vertina pristatytą žaliąją knygą, kurioje atsižvelgiama į seniai išsakytą Europos Parlamento prašymą, ir mano, jog tai naudingas pagrindas tolesniems svarstymams; yra atviras diskusijoms ir nekantriai laukia, kada galės aktyviai aptarti visus klausimus – tiek pranašumus, tiek trūkumus – dėl galimybių leisti stabilumo obligacijas, įvertinant įvairias galimybes; ragina Komisiją toliau plėtoti savo analizę surengus plačias viešąsias diskusijas, kuriose dalyvautų Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai, taip pat ECB, jeigu ji mano, kad tai reikalinga; mano, kad nė viena iš trijų Komisijos nurodytų galimybių nėra per se atsakymas kaip išspręsti dabartinę valstybių skolos krizę;
8. atkreipia dėmesį į Komisijos žaliojoje knygoje dėl galimybių leisti stabilumo obligacijas pateikiamą vertinimą, kad stabilumo obligacijos padėtų pertvarkyti euro zonos pinigų politiką ir paskatintų obligacijų rinkos ir platesnės euro zonos finansų sistemos veiksmingumą;
9. dar kartą pakartoja savo poziciją, kad bendros obligacijų emisijos sąlyga – sukurti tvarią fiskalinę sistemą, kuria būtų siekiama stiprinti ekonomikos valdyseną ir skatinti ekonomikos augimą euro zonoje, ir kad labai svarbu nustatyti tinkamą veiksmų seką, taip pat parengti privalomojo pobūdžio veiksmų planą, panašų į Mastrichto kriterijus bendros valiutos įvedimui, ir pasinaudoti bet kokia su tuo susijusia patirtimi;
10. mano, kad 2011 m. gruodžio 8–9 d. Europos Vadovų Tarybos priimtuose sprendimuose nustatyti tikslai dėl tolesnio viešųjų finansų tvarumo stiprinimo taip pat padeda sukurti reikiamas sąlygas galimam stabilumo obligacijų leidimui;
11. mano, kad stabilumo obligacijos galėtų būti papildoma priemonė, skatinanti laikytis Stabilumo ir augimo pakto, su sąlyga, kad bus sprendžiamas moralinės žalos ir bendros atsakomybės klausimas; pažymi, kad būtina tęsti darbą, susijusį su žaliojoje knygoje nurodytomis galimybėmis, sprendžiant tokius klausimus, kaip antai:
–
veiksmingos rinkos paskatos siekiant sumažinti skolų dydį,
–
prisijungimo ir pasitraukimo kriterijai, susitarimai dėl sąlygų ir laikotarpių, finansavimo išmokų perskirstymas šiuo metu AAA reitingą turinčioms šalims,
–
palūkanų normų diferencijavimo sistema skirtingus reitingus turinčioms valstybėms narėms,
–
biudžetinė drausmė ir konkurencingumo didinimas,
–
procikliškas poveikis ir skolos defliacinis poveikis,
–
pakankamas patrauklumas rinkos investuotojams, saikingai naudojant didesnės užstato vertės reikalavimą arba siekiant jo išvengti, taip pat perskirstant riziką šalyse,
–
stabilumo obligacijų pirmaeiliškumas nacionalinių obligacijų atžvilgiu, kai valstybė narė nevykdo skolos įsipareigojimų,
–
paskolų teikimo valstybėms narėms kriterijai ir gebėjimas vykdyti skolos įsipareigojimus,
–
išmatuojamos ir įvykdomos skolos mažinimo programos,
–
privalomojo pobūdžio veiksmų plano, panašaus į Mastrichto kriterijus bendros valiutos įvedimui, sąlygos,
–
likvidumo problemas patiriančių valstybių narių bendradarbiavimas su EFSF ir (arba) ESM,
–
atitinkami teisiniai reikalavimai, įskaitant sutarčių ir konstitucinius pakeitimus;
12. mano, kad numatomos stabilumo obligacijos gali padidinti euro zonos stabilumą vidutinės trukmės laikotarpiu; vis dėlto ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymų, kuriuos taikant būtų ryžtingai sprendžiama dabartinė valstybių skolos krizė, pvz., dėl Europos skolos grąžinimo pakto, kurį pasiūlė Vokietijos ekonomikos ekspertų taryba, ir (arba) ESM sutarties priėmimo ir ratifikavimo ir (arba) euro vekselių, taip pat bendro skolos vertybinių popierių emisijos valdymo;
13. atkreipia dėmesį į tai, kad ši rezoliucija – preliminarus atsakymas į Komisijos žaliąją knygą ir vėliau bus parengta išsamesnė rezoliucija kaip pranešimas savo iniciatyva (INI);
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Centriniam Bankui.