Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2011/2319(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0018/2012

Pateikti tekstai :

A7-0018/2012

Debatai :

PV 15/02/2012 - 5
CRE 15/02/2012 - 5

Balsavimas :

PV 15/02/2012 - 8.9
CRE 15/02/2012 - 8.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0048

Priimti tekstai
PDF 302kWORD 73k
Trečiadienis, 2012 m. vasario 15 d. - Strasbūras
Dalyvavimas rengiant 2012 m. metinę augimo apžvalgą
P7_TA(2012)0048A7-0018/2012

2012 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dalyvavimo rengiant 2012 m. metinę augimo apžvalgą (2011/2319(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą „2012 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2011)0815),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. priimtą teisės aktų rinkinį ekonomikos valdysenos klausimais, ypač į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl dokumento „Rezultatų suvestinė makroekonominio disbalanso priežiūrai. Numatomas pradinis formatas“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl finansų, ekonomikos ir socialinės krizės: rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 9 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7–0018/2012),

A.  kadangi, kaip galima spręsti pagal naujausius statistikos duomenis, Europos Sąjungoje didėja nelygybė ir nedarbas;

B.  kadangi dauguma valstybių narių nutolo nuo pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų;

Ekonomikos problemos ir pagrindinės makroekonomikos politikos kryptys

1.  palankiai vertina Komisijos pateiktą 2012 m. metinę augimo apžvalgą, kadangi tai geras pagrindas šių metų Europos semestrui; pabrėžia, kad konkretūs visų institucijų kasdien rengiami sprendimai, skirti spręsti dabartinės valstybės skolų ir finansų krizės problemoms, turėtų būti siejami su ypatingu dėmesiu vidutinės trukmės ir ilgalaikėms augimo skatinimo priemonėms, taip pat su nuodugniu bendrosios ekonominės sistemos persvarstymu, kad būtų užtikrinta didesnis Europos ekonomikos tvarumas, konkurencingumas ir jos ilgalaikė sėkmė;

2.  vis dėlto mano, kad į metinę augimo apžvalgą neįtrauktos priemonės, būtinos atkurti Europos namų ūkių ir įmonių, taip pat finansų rinkų pasitikėjimui, kadangi joje neskirta dėmesio būtinybei imtis skubių veiksmų, reikalingų remti trumpalaikei veiklai ir užimtumui, o tai svarbu norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus;

3.  primena, kad į 2011 m. metinę augimo apžvalgą ir į keletą kitų iniciatyvų, kurios turi būti įgyvendintos pagal nacionalinius ir Europos teisės aktus, jau įtraukta didžioji dalis klausimų, kuriuos būtina spręsti norint atkurti pasitikėjimą, užtikrinti didesnį konkurencingumą, taip pat pažangų ir tvarų augimą ir skatinti darbo vietų kūrimą;

4.  primena savo raginimą Tarybai ir Komisijai, įtrauktą į jo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro, ir prašo pateikti viešą atsaką į šioje rezoliucijoje pateiktus klausimus;

5.  apgailestauja dėl to, kad valstybėse narėse nepakankamai sklandžiai arba netolygiai įgyvendinamos gairės, dėl kurių susitarta ES lygmeniu: valstybėms narėms, įgyvendinančioms savo politiką, suteikta būtinoji veiksmų laisvė, o dėl to neįmanoma išnaudoti viso gairių, dėl kurių susitarta, potencialo siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų; palankiai vertina tai, kad šių metų metinėje augimo apžvalgoje ypač pabrėžiama būtinybė imtis įgyvendinimo ir augimą skatinančių veiksmų; pabrėžia, kad turi būti užtikrintas gerokai didesnis demokratinis ekonomikos valdysenos pokyčių, dėl kurių susitarta, teisėtumas ir didesnė nacionalinė atsakomybė už juos;

6.  sutinka, kad, remiantis metine augimo apžvalga ir oficialia Europos Parlamento ir kitų Europos institucijų pozicija šiuo klausimu, nustatyti veiksmų, kurių turėtų būti imtasi nacionaliniu ir ES lygmenimis, prioritetai ateinantiems dvylikai mėnesių, įskaitant strategijos „Europa 2020“ tikslus, į kuriuos turi būti atsižvelgta priimant sprendimus nacionalinės ekonomikos ir biudžeto srityse, vadovaujantis ES rekomendacijomis, skirtomis konkrečiai šaliai;

7.  pritaria Komisijos analizei, kurioje nurodyta, kad pastangos nacionaliniu ir ES lygmenimis turėtų būti sutelktos į penkias prioritetines sritis, t. y. į:

   diferencijuotą, augimui palankų mokesčių konsolidavimą užtikrinant ekonomikos atsigavimą ir darbo vietų kūrimą,
   ilgalaikio realiosios ekonomikos finansavimo užtikrinimą,
   tvaraus augimo skatinimą užtikrinant didesnį konkurencingumą ir daugiau investicijų,
   nedarbo ir krizės socialinių padarinių problemos sprendimą,
   ES viešojo administravimo ir visuotinės svarbos paslaugų modernizavimą;

8.  palankiai vertina pavyzdinių strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų pažangos vertinimą, tačiau pabrėžia, kad kova su socialine atskirtimi ir skurdu turėtų likti svarbiausiu visų politikos krypčių prioritetu;

9.  mano, kad prieiga prie bazinių bankininkystės paslaugų lieka pagrindiniu socialinės įtraukties veiksniu, todėl skatina Komisiją imtis ryžtingesnių veiksmų siekiant užtikrinti galimybę naudotis šiomis paslaugomis;

Diferencijuoto ir augimui palankaus mokesčių konsolidavimo linkme užtikrinant ekonomikos atsigavimą ir darbo vietų kūrimą

10.  pripažįsta, kad valstybių narių ekonomika ir mokesčių politika tarpusavyje susijusios ir todėl poveikis vienoje valstybėje jaučiamas ir kitoje valstybėje; pabrėžia, kad visų valstybių narių augimo perspektyvos – nesvarbu, ar šiuo metu jos priklauso Euro grupei – labai priklauso nuo to, ar ryžtingai kovojama su skolų krize, taip pat nuo to, kaip koordinuojant ekonomikos politiką veiksmingai užtikrinama, kad daugiau dėmesio būtų skirta investicijoms į tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą; ragina valstybes nares imtis atitinkamų veiksmų siekiant iki Tarybos nustatyto termino pakoreguoti savo perviršinį deficitą ir iki priimtino lygio sumažinti savo valstybės skolą;

11.  atkreipia dėmesį į naujus teisėkūros pasiūlymus dėl ekonomikos valdysenos; mano, kad remiantis šiais pasiūlymais turėtų būti sudaryta galimybė stiprinti Europos Parlamento vaidmenį, susijusį su ekonomikos politikos priežiūros procedūrų apibrėžtimi ir įgyvendinimu pagal Europos semestrą, kaip nustatyta Sutarties 121 ir 136 straipsniuose;

12.  primena, kad esant dabartinei padėčiai, kai keletas valstybių narių turi rinktis griežtus ir nelengvus sprendimus, susijusius su viešųjų išteklių skirstymu, turi būti skubiai užtikrintas įvairių ekonomikos politikos priemonių nuoseklumas, ypač kai tai susiję su politika, kurią įgyvendinant vienodai skatinamas strategijos „Europa 2020“ tikslų siekis ir pagrindinių užsibrėžtų užduočių įgyvendinimas;

13.  šiuo požiūriu primena, kad būtina aiškiai įvardyti, įvertinti ir spręsti valstybių narių vykdomos ekonominės politikos poveikio kitoms valstybėms narėms problemą ir atlikti ekonominės politikos priemonių, įtrauktų į ES semestro programą, socialinio poveikio vertinimus;

14.  pabrėžia, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į savo biudžeto padėtį, turėtų rinktis skirtingas strategijas, ir primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų didėjančios viešosios išlaidos neviršytų BVP augimo vidutinės trukmės laikotarpiu tendencijų lygio, jei šioms padidėjusioms išlaidoms padengti nenumatytos atitinkamos papildomos savo nuožiūra pasirinktos įplaukų priemonės; ragina valstybes nares sprendžiant biudžeto išlaidų ir įplaukų klausimus prioritetą teikti augimui palankiai politikai, pvz., švietimo, mokslinių tyrimų, inovacijų, infrastruktūros ir energetikos politikai, ir užtikrinti, kad šios išlaidos ir įplaukos būtų planuojamos veiksmingai; ragina imtis veiksmingų, socialiniu požiūriu teisingų ir ilgalaikį poveikį turinčių reformų:

   pensijų ir socialinio draudimo sistemų srityse,
   augimui palankios mokesčių politikos valstybėse narėse, geresnio mokesčių koordinavimo ir prireikus derinimo ES lygmeniu srityse; ragina valstybes nares tobulinti savo vidaus mokesčių sistemas, kaip buvo susitarta siekiant skatinti veiksmingą ir tvarią mokesčių politiką(5); ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų koordinuojamos kovos su mokesčių vengimu priemonės;

Ilgalaikio realiosios ekonomikos finansavimo užtikrinimas

15.  teigiamai vertina rengiamą itin svarbų ir nuodugnų finansų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros sistemų persvarstymą; yra įsitikinęs, kad būtina dar uoliau stengtis ir taikyti dar platesnio užmojo priemones siekiant užtikrinti didesnį ES finansų sistemos atsparumą; pabrėžia, kad taip būtų paskatintas Europos Sąjungos konkurencingumas; pabrėžia, kad šie veiksmai turi būti įgyvendinami taip, kad būtų vengiama reguliuojamojo arbitražo ir kad nebūtų skatinamas kapitalo nutekėjimo ar finansinės veiklos perkėlimas iš ES;

16.  pabrėžia, kad norint atkurti investuotojų pasitikėjimą turės būti stiprinamos bankų kapitalo pozicijos ir priemonės, reikalingos padėti jiems gauti finansavimą, kaip galima labiau ribojant trumpalaikio atlygio sistemas ir neadekvačius verslo modelius; yra įsitikinęs, kad būtina tolesnė finansų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros sistemų reforma, kurią įgyvendinant būtų atsižvelgta į valstybės ir privačiojo sektoriaus skolų rinkoje padidėjusią riziką, įskaitant sisteminių bankų kapitalo pozicijų stiprinimą, nors tai neturi kelti grėsmės ne sisteminių finansinių institucijų konkurencingumui; pabrėžia, kad bankus pakankamai aprūpinus kapitalu jie neturėtų be reikalo riboti skolinimo realiosios ekonomikos sektoriui ir todėl įgyvendinant reguliavimo veiksmus turėtų būti numatytas pagrindas jų skolinimo pajėgumams didinti; ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal Europos finansų priežiūros sistemą būtų išsaugotas skolinimas bankams, ypač kai tai susiję su institucijomis, kurios pasinaudojo per krizę teikiama valstybės parama ir pagal Europos centrinio banko (ECB) likvidumo eilutes numatytais ištekliais; tikisi, kad Komisija iki 2012 m. vasaros pateiks savo pasiūlymus dėl bankų valdymo krizės sąlygomis; apgailestauja dėl privačių nuostolių socializacijos vadinamųjų likvidumo injekcijų bankininkystės sektoriuje pagrindu ir dėl bet kokio spekuliatyvaus reitingų agentūrų ir tarptautinių finansų centrų elgesio;

17.  pritaria tam, kad būtų sukurtos projektų obligacijos, skirtos prisidėti prie pagrindinių infrastruktūros projektų finansavimo siekiant skatinti tvarų augimą ir užimtumą;

18.  atkreipia dėmesį į itin svarbų Europos investicijų banko (EIB) grupės vaidmenį remiant realiąją ekonomiką ir ypač mažas ir vidutinio dydžio įmones (MVĮ) ir užtikrinant ilgalaikių infrastruktūros projektų investicijas vadovaujantis strategija „Europa 2020“; yra įsitikinęs, kad ES turėtų naudoti turimus išteklius ir kurti naujoviškas finansavimo priemones toms valstybėms narėms, kurių galimybės numatyti fiskalines paskatas ribotos;

Tvaraus augimo skatinimas didinant konkurencingumą ir investicijas

19.  nerimauja dėl makroekonominio disbalanso ES ir dėl to, kad daug valstybių narių, ypač tos, kurios patiria rinkos spaudimą, produktyvumo požiūriu atsilieka; primygtinai atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį adekvačiai sprendžiant šias problemas tiek vadinamosiose deficito, tiek perviršio šalyse atlieka glaudesnis ekonomikos politikos koordinavimas ir struktūrinės reformos; reiškia susirūpinimą dėl to, kad ateinančiais metais didžiausio pasaulinio augimo tikimasi už ES ribų, taigi turės būti stiprinami valstybių narių eksporto pajėgumai ir sukurta stabili vertę užtikrinanti tiesioginių užsienio investicijų, skirtų ES realiajai ekonomikai, sistema;

Kova su nedarbu ir krizės sukeltais socialiniais padariniais (EMPL komiteto kompetencija)

20.  yra įsitikinęs, kad struktūrinis darbo jėgos pasiūlos ir paklausos nesuderinamumas trikdys ekonomikos atsigavimą ir ilgalaikį augimą, todėl ragina imtis struktūrinių darbo rinkos reformų atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir užtikrinant socialinę sanglaudą; atkreipia dėmesį į socialinių partnerių vaidmenį ir atsakomybę rengiant ir įgyvendinant struktūrines reformas;

ES viešojo administravimo ir visuotinės svarbos paslaugų modernizavimas

21.  primena, kad ES, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens viešojo administravimo kokybė yra lemiamas konkurencingumo ir svarbus produktyvumo veiksnys; pažymi, kad viešojo sektoriaus reformos yra būtina konkurencingumo atkūrimo dalis; mano, kad aukštos kokybės viešajam administravimui užtikrinti būtini adekvatūs biudžeto ištekliai ir reformos, kartu turi būti paisoma subsidiarumo principo, kaip nustatyta Protokole (Nr. 26) dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų;

22.  atkreipia dėmesį į visuotinės svarbos paslaugų kokybės užtikrinimo sistemą, kuri skirta aiškumui ir teisiniam konkretumui, susijusiam su tuo, kaip ES taisyklės taikomos visuotinės svarbos paslaugoms, užtikrinti, prieigai prie svarbiausių paslaugų suteikti ir kokybei skatinti;

23.  apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės lėtai įgyvendina ES teisės aktus, ir ragina jas siekti rezultatų kokybiškos statistikos srityje, kaip ir buvo susitarta; yra tvirtai įsitikinęs, kad disponavimas patikimais, tiksliais ir naujausiais duomenimis yra esminė politinių sprendimų priėmimo proceso dalis; teigiamai vertina Komisijos pastangas gerinti duomenų, kuriuos valstybės narės teikia Komisijai (Eurostatui), patikimumą; ragina valstybes nares kuo greičiau įgyvendinti neseniai priimtą Tarybos direktyvą dėl valstybių narių biudžeto sistemoms taikomų reikalavimų;

24.  ragina veiksmingiau teikti viešąsias paslaugas, taip pat gerinti viešojo administravimo ir teismo institucijų skaidrumą ir jų darbo kokybę; toliau ragina mažinti nereikalingą administracinę naštą ir riboti biurokratines procedūras; pabrėžia, kad svarbu stebėti ir vertinti, kaip veikia valstybės tarnyba, atsižvelgiant į subsidiarumo principą;

25.  atsižvelgdamas į tai, kad metinė augimo apžvalga apima gerokai daugiau negu vien ekonomikos klausimus, ragina Komisiją rengti programas, skirtas konkretiems politikos sektoriams, pvz., gynybos sektoriui, pagal kurias jungtinis valdymas dalyvaujant kelioms valstybėms narėms ar jungtinė jų atsakomybė užtikrintų masto ekonomiją, o tai lemtų pridėtinę vertę dalyvaujančios valstybėms narėms ir padėtų joms sutaupyti lėšų;

26.  pabrėžia, kad dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis svarbesnį nei bet kada anksčiau vaidmenį atlieka ES finansuojamos programos, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl strategijos „Europa 2020“ veiksmų finansavimo pervedant nepanaudotus mokėjimų asignavimus;

Procedūrinis pagrindas

27.  apgailestauja, kad Sutartyje nėra oficialiai numatytas Europos Parlamento dalyvavimas rengiant bendras ekonominės politikos gaires ar metinę augimo apžvalgą ir kad sprendžiant užimtumo klausimus Parlamentas dalyvauja pagal konsultavimosi procedūrą (SESV 148 straipsnio 2 dalis); primena, kad metinė augimo apžvalga turėtų būti rengiama pagal bendro sprendimo procedūrą, kuri turėtų būti numatyta ateityje keičiant Sutartis; prireikus pageidauja pažangesnio ES ir nacionalinių institucijų, ypač parlamentinių institucijų dialogo, kuris būtų grindžiamas abipuse pagarba ir sutarimu;

28.  primena, kad dabar Europos semestras yra įtrauktas į ES antrinius teisės aktus (žr. Reglamento (ES) Nr. 1175/2011 2 straipsnio a punktą)(6);

29.  primena, kad į teisinę ekonomikos valdysenos sistemą (šešių teisės aktų rinkinys) įtraukta ekonominio dialogo priemonė, pagal kurią numatyta, kad, siekiant stiprinti Sąjungos institucijų, ypač Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, dialogą ir užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali pakviesti Tarybos, Komisijos ir prireikus Europos Vadovų Tarybos arba Euro grupės pirmininką atvykti į komitetą ir aptarti priimtus sprendimus. Kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali pasiūlyti valstybei narei, kuriai šie sprendimai aktualūs, galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis; ragina kuo dažniau naudoti šią priemonę, kadangi ją taikant sudaromos sąlygos ekonominiam bendradarbiavimui ir tarpusavio supratimui skatinti;

30.  pažymi, kad 2012 m. Europos semestras – pirmas įgyvendintas remiantis teisine sustiprintos ekonomikos valdysenos sistema (šešių teisės aktų rinkinys), dėl kurios susitarta ir kuri apima sustiprintas Stabilumo ir augimo pakto taisykles ir nacionalines mokesčių taisykles, taip pat naujas makroekonominių disbalansų stebėsenos ir koregavimo procedūras;

31.   ragina Komisiją ateityje apžvalgas pateikti pavadinimu „Metinės tvaraus augimo gairės“;

32.  primygtinai ragina Komisiją pateikti išsamų konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų įgyvendinimo valstybėse narėse vertinimą, kurį ji paskelbs prieš 2012 m. birželio mėn. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą;

33.  ragina Komisiją dirbti glaudžiai bendradarbiaujant su Taryba, kad būtų galima parengti tikrą bendrą biudžeto ir atskaitomybės nomenklatūrą;

34.  primena, kad Taryba, iš esmės nukrypdama nuo Komisijos rekomendacijų ir pasiūlymų, turėtų viešai paaiškinti savo poziciją Parlamente – tai sudarytų dalį dialogo ekonomikos klausimais;

35.  todėl pabrėžia, kad Komisijos rekomendacijose ir pasiūlymuose turi būti atsižvelgta į valstybių narių veiksmų laisvę įgyvendinant politiką ir kad ši laisvė turi būti apsaugota – tai būtina norint įgyvendinti politiką pagal subsidiarumo principą ir SESV 126 straipsnio nuostatas, kadangi rekomenduojami tikslai gali būti pasiekti ir užsibrėžtos užduotys gali būti įvykdytos įvairiomis priemonėmis;

36.  tais atvejais, kai neigiamai įvertinama nacionalinė reformų programa arba stabilumo ir konvergencijos programa ir bet kurie kiti dokumentai, kuriuos valstybės narės teikia pagal ekonomikos valdysenos sistemą, primygtinai ragina Komisiją išsamiai paaiškinti šio įvertinimo priežastis; tikisi, kad šiuo tikslu Komisija išsamiai informuos susijusią valstybę narę apie metodiką ir panaudotas hipotezes, kuriomis grindžiamas jos vertinimas;

37.  primena, jog naujojoje teisinėje sistemoje nurodyta, kad, siekiant didesnio priimamų sprendimų skaidrumo ir didesnės atskaitomybės už juos, Europos semestro veikloje turi tinkamai dalyvauti Europos Parlamentas, ypač kai tai susiję su dalyvavimu dialoge ekonomikos klausimais, kaip nurodyta susijusiuose antriniuose teisės aktuose;

38.  džiaugiasi, kad lapkričio pabaigoje Komisija paskelbė metinę augimo apžvalgą, ir tikisi, kad šis tvarkaraštis taps nuolatiniu, o Parlamentas turės pakankamai laiko pareikšti savo nuomonę iki kol bus susitarta dėl metinių gairių pavasarį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime;

39.  pabrėžia, kad pagal SESV 121 straipsnį Tarybos ir Komisijos pirmininkai ir prireikus Euro grupės pirmininkas kasmet informuos Europos Parlamentą ir Europos Vadovų Tarybą apie daugiašalės stebėsenos išvadas;

40.  primygtinai ragina Komisiją, Tarybą ir Europos Vadovų Tarybą pritarti Parlamentui dėl supaprastinto Europos semestro tvarkaraščio, kad jis būtų kuo veiksmingesnis, skaidresnis ir kuo labiau pagrįstas;

41.  įgalioja Pirmininką ginti šią poziciją per pavasarį (2012 m. kovo 1–2 d.) vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą;

o
o   o

42.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Vadovų Tarybai.

(1) OL L 306, 2011 11 23, p. 25.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0583.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0542.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0331.
(5) Žr., pvz., 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (OL L 306, 2011 11 23, p. 41).
(6) Žr. 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 12).

Teisinė informacija - Privatumo politika