Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 28 d. Barselonos deklaraciją, kuria remiantis pradėta Europos Sąjungos ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė,

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Maroko Karalystės asociacija,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 14 d. Tarybos sprendimą, kuriuo ji įgaliojo pradėti derybas su Maroku dėl abipusio prekybos liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio produktams, perdirbtiems žemės ūkio produktams, žuvies ir žuvininkystės produktams,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą, kuriuo ji įgaliojo pradėti derybas su Egiptu, Jordanija, Maroku ir Tunisu siekiant sukurti „glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškas“ laisvosios prekybos zonas, kurios būtų įtrauktos į galiojančių Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimų su šiomis šalimis taikymo sritį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Europos Komisijos bendrą komunikatą Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, pavadintą „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ (COM(2011)0200),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. bendrą Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, pavadintą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ (COM(2011)0303),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(1),

–  atsižvelgdamas į pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą taikomą pritarimo procedūrą dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl abipusių liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio produktams, perdirbtiems žemės ūkio produktams, žuviai ir žuvininkystės produktams, dėl 1, 2 bei 3 protokolų ir jų priedų pakeitimo ir dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, dalinio pakeitimo sudarymo projekto (toliau – susitarimas) (15974/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi dėl politinės padėties pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse raidos po Arabų pavasario įvykių reikėjo stipraus, efektyvaus ir greito ES atsako;

B.  kadangi prekybos santykių stiprinimas ir subalansuota ir vis didesnė prekybos su pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis liberalizacija yra svarbios sudėtinės šio atsako dalys;

C.  kadangi prekyba ir investavimas yra varomosios augimo jėgos ir padeda mažinti skurdą, suburia žmones, sutvirtina įvairių tautų ryšius ir prisideda prie politinio stabilumo;

D.  kadangi ES ir Maroko asociacijos susitarime, galiojančiame nuo 2000 m. kovo 1 d., numatoma, kad Europos Bendrija ir Marokas palaipsniui vis daugiau liberalizuos jų abišalę prekybą žemės ūkio produktais, perdirbtais žemės ūkio produktais, žuvimi ir žuvininkystės produktais;

E.  kadangi ES būdingas didelis prekybos su Maroku perviršis, kuris 2010 m. siekė 5,4 mlrd. EUR;

F.  kadangi ES turi didelį prekybos žemės ūkio ir žuvininkystės produktais su pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis perviršį, kuris sudaro daugiau kaip 4 mlrd. EUR, tačiau dvišalės prekybos žemės ūkio, žuvininkystės produktais ir perdirbtais maisto produktais su Maroku deficitas 2010 m. siekė 871 mln. EUR; kadangi prekyba žemės ūkio ir žuvininkystės produktais siekia apie 18 % Maroko eksporto;

G.  kadangi Maroko žemės ūkyje sukuriama nuo 15 iki 20 % šalies BVP, 12 % Maroko eksporto ir sudaro 38 % Maroko darbo jėgos, o kaimo vietovėse šis rodiklis pakyla iki 75 %; kadangi tai įrodo, kad šio sektoriaus stabilumas ir plėtra itin svarbūs šalies politiniam stabilumui;

H.  kadangi pagal siūlomą susitarimą nedelsiant liberalizuojama 55 % tarifų, taikomų Maroko žemės ūkio ir žuvininkystės produktams (padidėjo nuo 33 %), ir per 10 metų – 70 % tarifų, taikomų ES žemės ūkio ir žuvininkystės produktams (padidėjo nuo 1 %);

I.  kadangi jautrių produktų stebėsena ir griežtas kvotų taikymas – yra būtini siekiant užtikrinti sklandų šio susitarimo veikimą;

J.  kadangi iš visų trečiųjų šalių į ES importuojamos visos žemės ūkio prekės privalo atitikti Sąjungos sanitarijos ir fitosanitarijos taisykles;

K.  kadangi Marokas yra viena iš pietinių Viduržemio jūros regiono šalių, kurių atžvilgiu Taryba patvirtino derybinius nurodymus dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo; kadangi prekyba žemės ūkio produktais įeis į šias derybas;

Bendrosios pastabos

1.  mano, kad rinkų atvėrimas ir palaipsniui vykdoma integracija į ES vidaus rinką gali būti galingos priemonės, skirtos pietinių Viduržemio jūros regiono šalių vystymuisi, ir padeda mažinti plačiai paplitusį skurdą bei nedarbą, kurie yra šio regiono ekonomikos, migracijos ir saugumo problemų priežastis; mano, kad norint panaudoti šį potencialą ES privalo būti pasirengusi daryti pakankamas prekybos nuolaidas;

2.  primena po Arabų pavasario ES įsipareigojimą padėti pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims perėjimo prie demokratijos laikotarpiu, pasitelkiant prekybos ir ekonomines priemones, kuriomis siekiama sukurti daugiau laisvės ir ekonominių galimybių; mano, kad Marokas žengė didelį žingsnį, kad būtų sustiprinta demokratiją, pakeisdamas konstituciją ir surengdamas sąžiningus rinkimus; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina šį susitarimą kaip konstruktyvų žingsnį remiant politinį stabilumą ir abipusį tvarų ekonomikos vystimąsi;

3.  mano, kad būtina prekybos ir investicijų iniciatyvomis siekti naudos visiems visuomenės sluoksniams ir jos turėtų būti tikslingiau taikomos MVĮ ir smulkiems ūkininkams; todėl pažymi, kad daugiau kaip 80 % Maroko ūkininkų turi mažiau nei penkis hektarus žemės, ir todėl džiaugiasi, kad Maroko žemės ūkio ir kaimo plėtros konfederacija (pranc. Confédération marocaine de l'agriculture et du développement rural, Comader) pritaria šiam susitarimui; primena, kad saugus apsirūpinimas maistu be ekonominio aspekto dar turi socialinį, aplinkos ir kultūrinį aspektus;

Susitarimu

4.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į žemės ūkio sektoriaus svarbą ir įtaką Maroke, ypač suteikiant darbo vietas, susitarimui teks pagrindinis vaidmuo vykdant šalies ekonominę plėtrą ir politinę stabilizaciją, kadangi jis suteikia naujų galimybių eksportui į ES, kuri yra pagrindinė rinka Maroko produktams; mano, kad susitarimas taip pat suteiks galimybių ES žemės ūkio pramonei, ypač perdirbtų maisto produktų srityje; pabrėžia, kad ES eksportuotojai akivaizdžiai turės naudos dėl to, kad pašalinamas Maroko taikytas 70 % importo muito tarifas žemės ūkio ir žuvininkystės produktams, tai priemonė, kurią visiškai įgyvendinus, per metus bus sutaupoma 100 mln. EUR, išleidžiamų muito mokesčiams;

5.  palankiai vertina į susitarimą įtrauktas papildomas netarifines priemones, pavyzdžiui, būsimas derybas, kuriomis siekiama suteikti papildomą Europos geografinių nuorodų apsaugą, sustiprintos apsaugos mechanizmus ir sanitarijos bei fitosanitarijos priemones; be to, primena, kad ES ir Marokas susitarė dėl ginčų sprendimo mechanizmo, pagal kurį bet kuri sutarties šalis galės gauti kompensaciją, jeigu kita sutarties šalis nesilaikys šio susitarimo sąlygų;

6.  atkreipia dėmesį į tam tikruose ES sektoriuose išsakytus nuogąstavimus dėl išaugusių neapmuitinamų kvotų jautriam vaisių ir daržovių importui; todėl, ragina Komisiją pristatyti poveikio Europos gamintojams, ir ypač ūkininkų pajamoms, vertinimą ir ragina nuolat apie tai informuoti Parlamentą;

7.  atkreipia dėmesį į nuolatinius Europos pramonės grupių skundus, kuriuose teigiama, kad esama sukčiavimų įvežimo kainų sistemoje, ir ragina užtikrinti, kad ES ir toliau tinkamai reguliuotų pagal susitarimą numatytas padidintas tarifines kvotas ir kad įvežimo kainų mechanizmo įgyvendinimą reglamentuojančios taisyklės nebūtų aiškinamos klaidingai; pabrėžia, kad OLAF ir Europos Parlamento Peticijų komitetas gavo Europos ūkio subjektų skundų ir kad šis komitetas paprašė Europos Komisijos pakeisti įvežimo kainų sistemą, kad būtų nutrauktas sukčiavimas; taip pat atkreipia dėmesį į pasiūlymus vykdant naujausią bendrosios žemės ūkio politikos reformą suderinti kainų mechanizmo įgyvendinimą reglamentuojančias taisykles su Bendrijos muitinės kodeksu; mano, kad kartu privaloma pakeisti Bendro žemės ūkio rinkos organizavimo įgyvendinimo reglamentą, nustatant efektyvias kontrolės priemones;

8.  mano, kad susitarime numatyta konkreti institucinė tvarka ir mechanizmai, pvz., bendradarbiavimas siekiant išvengti rinkos žlugimo, Komisijos sukurtos ekspertų grupės su trečiosiomis šalimis, įskaitant Maroką, žemės ūkio prekybos pakomitetis, įsteigtas asociacijos susitarimo valdymo kontekste, ir gamyba bei apsaugos išlyga, pagal atitinkamo protokolo 7 straipsnį; ragina Komisiją, kai reikia taikyti mechanizmus;

Platesni prekybos ir ekonomikos klausimai

9.  pabrėžia, kad patekti į ES vidaus rinką turėtų būti galima tik jei laikomasi sanitarijos, fitosanitarijos ir aplinkos standartų, ir palankiai vertina teigiamą 2011 m. Maisto ir veterinarijos tarnybos ataskaitą; palankiai vertina tai, kad susitarime daug dėmesio skiriama sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėms, ir ragina derybose dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo (angl. DCFTA) pagrindinį dėmesį skirti techninės pagalbos klausimui; prašo Komisijos skatinti, kad Marokas ir Europos Sąjunga taikytų lygiavertes priemones ir lygiavertę kontrolę aplinkos ir maisto saugos srityje, siekiant užtikrinti sąžiningą dviejų rinkų konkurenciją;

10.  palankiai vertina Maroko žemės ūkio sektoriaus reformą, būtent „Žaliąjį planą“ (angl. Green Plan) , kuris specialiai skirtas smulkiesiems ūkininkams remti, suteikiant jiems galimybę pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis ir investicijomis; ragina ES toliau teikti paramą gamybos metodų gerinimui, dalijantis geriausia patirtimi, ir remti Maroko pastangas vandens išteklių apsaugos srityje;

11.  pripažįsta, kad Marokas ratifikavo daugumą atitinkamų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų ir neseniai priėmė įstatymus, kuriais buvo uždraustas vaikų darbas; vis dėlto pabrėžia, kad reikėtu toliau spręsti tam tikrus asociacijų laisvės ir vaikų darbo klausimus; mano, kad glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo nuostatos į tvaraus vystymosi skyrių turėtų įtraukti pagalba įgyvendinant TDO konvencijas ir ratifikuojant nepasirašytas pagrindines TDO konvencijas, pvz., Susirinkimų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas apsaugos konvenciją (Nr. 87) ir įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas;

12.  ragina Komisiją užtikrinti, kad susitarimu būtų visapusiškai laikomasi tarptautinės teisės normų ir teikiama nauda visoms poveikį patiriančioms vietos gyventojų grupėms;

o
o   o

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos Pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, EP delegacijai ryšiams su Magrebo šalimis, Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinės asamblėjos biurui bei Maroko parlamentui ir vyriausybei.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0446.