Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 63/168, kurioje raginama įgyvendinti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2007 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją Nr. 62/149 dėl pasaulinio mirties bausmės ir jos įvykdymo moratoriumo paskelbimo,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2010 m. gruodžio 21 d. rezoliuciją Nr. 65/206 dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl visuotinio mirties bausmės moratoriumo(1),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės panaikinimo Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Taivane(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl Pasaulinės kovos su mirties bausme dienos(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton ir Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus Thorbjorn Jagland 2011 m. spalio 10 d. bendrą deklaraciją dėl Europos ir pasaulinės kovos su mirties bausme dienos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 6 d. Europos Sąjungos pareiškimą dėl mirties bausmės panaikinimo, kuriame stebėtojos statusą Europos Taryboje turinčios šalys, įskaitant Japoniją, raginamos panaikinti mirties bausmę,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, kurią Japonija ratifikavo 1999 m.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjunga ryžtingai siekia, kad visur būtų panaikinta mirties bausmė, ir nori, kad pagrindinis teisės į gyvybę principas būtų pripažintas visame pasaulyje;

B.  kadangi 2011 m. Japonijoje buvo pirmieji metai be egzekucijų nuo 1992 m.; kadangi, remiantis spaudos pranešimais, naujasis teisingumo ministras Toshio Ogawa pareiškė, kad jis nenori tęsti savo pirmtako Hiraoka Hideo vykdytos atsargios politikos ir yra pasirengęs vėl pasirašyti mirties bausmės nuosprendžius;

C.  kadangi padaryta didelė pažanga siekiant panaikinti mirties bausmę visame pasaulyje ir vis daugiau šalių jos atsisako;

D.  kadangi oficialus Japonijos, kaip pažangios demokratinės Azijos valstybės ir vienos iš svarbiausių tarptautinės bendruomenės narių, įsipareigojimas panaikinti mirties bausmę ne tik atitiktų tarptautines tendencijas, bet ir būtų labai aiškus ženklas visam pasauliui, kad teisę į gyvybę reikia gerbti ir saugoti;

E.  kadangi maždaug 130 asmenų nuteisti mirties bausme Japonijoje dabar laukia jos įvykdymo;

F.  kadangi kaliniai ir jų teisėti atstovai nėra informuojami apie egzekuciją iki pat paskutinės dienos, kai ji įvykdoma, ir šeimos apie tai sužino tik jai įvykus, o tai yra ypač žiauru atsižvelgiant į tai, kad bausmės įvykdymo laukiama ilgus metus;

1.  palankiai vertina tai, kad ES ir Japonijos ryšiai grindžiami pagarba laisvės, demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principams;

2.  palankiai vertina tai, kad nuo 2010 m. liepos mėn. Japonijoje nebuvo įvykdyta nė viena mirties bausmė ir kad 2010 m. Teisingumo ministerijoje buvo įsteigta tyrimų grupė mirties bausmės klausimais;

3.  primygtinai ragina teisingumo ministrą Toshio Ogawa ateityje nepatvirtinti jokio mirties bausmės nuosprendžio ir remti tyrimų grupės darbą;

4.  ragina Japoniją dėti daugiau pastangų, kad būtų vėl taikomas de facto moratoriumas, kuris galiojo nuo 1989 m. lapkričio mėn. iki 1993 m. kovo mėn., ir raginti valdžios institucijas, parlamento narius, pilietinės visuomenės organizacijas ir žiniasklaidą dalyvauti nacionalinėse diskusijose dėl mirties bausmės taikymo šalyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui ir JT žmogaus teisių komisarei, taip pat Japonijos Ministrui Pirmininkui ir teisingumo ministrui bei Japonijos parlamentui.

(1) OL C 219 E, 2008 8 28, p. 306. (2) OLC 261 E, 2003 10 30, p. 597. (3) OL C 371 E, 2011 12 20, p. 5.