Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2011/2295(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0029/2012

Pateikti tekstai :

A7-0029/2012

Debatai :

PV 12/03/2012 - 17
CRE 12/03/2012 - 17

Balsavimas :

PV 13/03/2012 - 8.5
CRE 13/03/2012 - 8.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0070

Priimti tekstai
PDF 304kWORD 85k
Antradienis, 2012 m. kovo 13 d. - Strasbūras
Moterų dalyvavimas priimant politinius sprendimus
P7_TA(2012)0070A7-0029/2012

2012 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų dalyvavimo priimant politinius sprendimus. Kokybė ir lygybė (2011/2295(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ir į kitus susijusius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000 m.), „Pekinas + 10“ (2005 m.) ir „Pekinas + 15“ (2010 m.),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. Moterų padėties komisijos sutartas išvadas klausimu „Vienodas moterų ir vyrų dalyvavimas visų lygmenų sprendimų priėmimo procesuose“,

–  atsižvelgdamas į Moterų padėties komisijos sutartas išvadas 1997/2 dėl 1996–1999 m. Pekino veiksmų programos labai svarbių sričių,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/58/142 dėl moterų ir dalyvavimo politikoje ir JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją III dėl moterų ir dalyvavimo politikoje, patvirtintą 2011 m. lapkričio 18 d.; rezoliucija A/C.3/66/L.20/Rev.1;

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.)(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 19 d. Komisijos sprendimą dėl lyčių pusiausvyros jos įsteigtuose komitetuose ir ekspertų grupėse(2),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją 96/694/EB dėl proporcingo moterų ir vyrų dalyvavimo sprendimų priėmimo procese(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. kovo 12 d. rekomendaciją REC(2003)3 dėl proporcingo moterų ir vyrų dalyvavimo priimant politinius ir viešuosius sprendimus ir pažangos, padarytos įgyvendinant šią rekomendaciją REC(2003)3, kuri pagrįsta klausimynu apie pagal lytį suskirstytus duomenis dėl moterų ir vyrų dalyvavimo priimant politinius ir viešuosius sprendimus, dviejų etapų stebėjimo (užbaigti atitinkamai 2005 ir 2008 m.) rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (angl. PACE) rezoliuciją Nr. 1079 (1996) dėl didesnio atstovavimo moterims PACE, rekomendaciją Nr. 1413 (1999) dėl vienodo atstovavimo politiniame gyvenime, rezoliuciją Nr. 1348 (2003) dėl proporcingo atstovavimo abiem lytims PACE, taip pat rekomendaciją Nr. 1665 (2004) dėl moterų dalyvavimo rinkimuose ir rezoliuciją Nr. 303 (2010) dėl tvarios lyčių lygybės siekimo vietos ir regionų politiniame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongreso rezoliuciją Nr. 85 (1999), rekomendaciją Nr. 68 (1999) dėl moterų dalyvavimo politiniame Europos regionų gyvenime ir rekomendaciją Nr. 111 (2002) dėl atskirų balsavimo teisių moterims ir demokratinių reikalavimų,

–  atsižvelgdamas į Europos komisijos už demokratiją per teisę (Venecijos komisija) deklaraciją dėl moterų dalyvavimo rinkimuose,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Žmogaus teisių ir teisės reikalų generalinio direktorato parengtą vadovą „Praktinis lyčių aspektu grindžiamo biudžeto sudarymo įgyvendinimas“ (2009 m. balandžio mėn.),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2010 m. sausio 27 d. rekomendaciją Nr. 1899(2010) dėl atstovavimo moterims politikoje didinimo pasinaudojant rinkimų sistemomis,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 2 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl moterų dalyvavimo priimant sprendimus(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7–0029/2012),

A.  kadangi moterų ir vyrų dalyvavimas priimant politinius ir viešuosius sprendimus nėra proporcingas ir akivaizdu, jog moterims menkai atstovaujama einant renkamas ir skiriamas politines pareigas Europos Sąjungos ir jos valstybių narių lygmeniu; kadangi nerimą kelia nepakankamas atstovavimas moterims įvykus Europos Parlamento kadencijos vidurio rinkimams;

B.  kadangi moterų dalyvavimas priimant politinius sprendimus ir metodai, strategijos ir kultūrinės nuostatos bei priemonės neatitikimams šalinti labai skiriasi nacionaliniu lygmeniu ES ir jos valstybėse narėse, politinėse partijose ir tarp socialinių partnerių;

C.  kadangi atstovavimas moterims Europos Parlamente padidėjo iki 35 proc., bet dar nėra vienodas atstovavimui vyrams; kadangi moterims atstovaujama dar mažiau komitetuose ir frakcijose einant vadovaujamas pareigas; kadangi Europos Komisijoje moterys nesudaro daugiau kaip trečdalio narių ir Komisijai niekada nėra pirmininkavusi moteris;

D.  kadangi, remiantis statistiniais duomenimis ir nepaisant daugybės veiksmų, kurių buvo imtasi, vyrauja nelygybė ir, užuot tolygiai didėjęs, atstovavimas moterims priimant politinius sprendimus pastaraisiais metais nekinta, lyčių pusiausvyra ES nacionaliniuose parlamentuose išlieka tokia pati: 24 proc. moterų ir 76 proc. vyrų, o ministro pareigas einančių moterų iš viso yra tik 23 proc.(5);

E.  kadangi šiuo metu de facto taikoma neoficiali kvotų sistema, pagal kurią vyrams suteikiama daugiau privilegijų nei moterims ir vyrai į su sprendimų priėmimu susijusias pareigas renkasi vyrus; tai nėra įforminta sistema, tačiau sisteminga ir labai giliai įsišaknijusi lengvatinių sąlygų sudarymo vyrams kultūra;

F.  kadangi vienodas atstovavimas moterims ir vyrams priimant politinius sprendimus yra žmogaus teisių ir socialinio teisingumo klausimas ir yra labai svarbus reikalavimas demokratinei visuomenei veikti; kadangi nuolatinis nepakankamas atstovavimas moterims – tai demokratijos trūkumas, kuris kenkia sprendimų priėmimo ES ir nacionaliniu lygmeniu teisėtumui;

G.  kadangi sprendimų priėmimas grindžiamas administraciniu pasirengimu, todėl moterų, einančių administracines pareigas, ypač vadovaujamas, skaičius yra lygybės klausimas ir juo užtikrinama, kad į lyties aspektus būtų atsižvelgta rengiant visas politikos kryptis;

H.  kadangi 2014 m. vyksiantys Europos Parlamento rinkimai, po kurių bus skiriama būsima Europos Komisija ir skiriami asmenys į ES aukščiausias pareigas, suteikia galimybę ES lygmeniu pereiti prie lygiu atstovavimu grindžiamos demokratijos ir ES atlikti pavyzdinį vaidmenį šioje srityje;

I.  kadangi Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, be kita ko, nurodoma, kad Konvencijos šalys turėtų imtis visų tinkamų priemonių, tarp jų ir darančių teigiamą poveikį, moterų diskriminacijai politiniame ir visuomenės gyvenime panaikinti;

J.  kadangi Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja skatina:

   reformas rinkimų sistemose, siekiant, kad šios sistemos būtų palankesnės atstovavimui moterims;
   lytimi grindžiamas nediskriminavimo nuostatas konstitucijose ir rinkimų įstatymuose numatant būtiną išimtį, kuria remiantis būtų sudaromos sąlygos taikyti menkai atstovaujamai lyčiai skirtas teigiamos diskriminacijos priemones;
   pilietinį ugdymą, atsižvelgiant į lyties aspektą, ir lyčių stereotipų bei nusistovėjusio šališkumo moterų kandidačių atžvilgiu šalinimą, visų pirma politinėse partijose, bet taip pat žiniasklaidoje;

K.  kadangi Pekino deklaracijoje ir veiksmų plane dėl moterų dalyvavimo valdžioje ir priimant sprendimus pabrėžiama tai, kad vienodas dalyvavimas yra būtina sąlyga siekiant atsižvelgti į moterų interesus ir yra būtinas norint stiprinti demokratiją ir remti tinkamą jos veikimą; kadangi Pekino deklaracijoje ir veiksmų plane patvirtinama, kad aktyvus moterų dalyvavimas vienodomis sąlygomis su vyrais priimant visų lygmenų sprendimus yra būtinas siekiant užtikrinti lygybę, tvarų vystymąsi, taiką ir demokratiją;

L.  kadangi vis dar vyraujantys lyčių stereotipai lemia itin didelę segregaciją, susijusią su pareigomis, kurias einant priimami svarbiausi politiniai sprendimai, siejami su daugiau moterims priskiriamomis priežiūros ir paskirstymo užduotimis, pvz., sveikata, socialine gerove ir aplinka, ir su lemiamos reikšmės turinčiomis ir ištekliais susijusiomis vyrams priskiriamomis užduotimis, pvz., ekonomika ir pinigų politika, prekyba, biudžetu, gynyba ir užsienio reikalais; ši segregacija iškreipia valdymo struktūrą ir išteklių paskirstymą;

M.  kadangi politinės partijoms, kurioms suteikiama atsakomybė rinkti, vertinti ir skirti kandidatus į vadovaujamas pareigas, tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant vienodą atstovavimą moterims ir vyrams politikoje, todėl jos turėtų skatinti gerąją praktiką, pvz., savanorišką kvotų nustatymą rinkimams, kaip tai jau pradėjo taikyti keletas politinių partijų 13 ES valstybių narių;

N.  kadangi, atsižvelgiant į 1999 m. Pasaulio banko tyrimo „Korupcija ir moterys vyriausybėje“ išvadas, korupcijos lygis vyriausybėje būna mažesnis, kai vyriausybės veikloje aktyviau dalyvauja moterys, nes, remiantis šio tyrimo išvadomis, moterų etiško elgesio standartai yra aukštesni ir jos labiau susirūpinusios dėl bendros gerovės;

O.  kadangi reikalingos išsamios įvairiopos strategijos, kurios apimtų neprivalomas priemones, pvz., tikslus ir savanoriškas partijų kvotas, pagalbines priemones, pvz., švietimą lyčių lygybės klausimais, kuravimą ir informuotumo didinimo kampanijas, ir teisiškai privalomas priemones, pvz., per rinkimus nustatytas kvotas lytims, atsižvelgiant į tai, kad teisiškai privalomos priemonės, kurios atitinka institucinę ir rinkimų sistemą ir pagal kurias numatomos eiliškumo tvarkos taisyklės, stebėsena ir veiksmingos sankcijos už šių priemonių nesilaikymą, pasirodė veiksmingiausios siekiant užtikrinti lyčių pusiausvyrą politikos srityje;

P.  kadangi galimybė moterims naudotis rinkimų kampanijų finansavimu dažnai labiau ribota dėl diskriminacijos politinėse partijose, moterų atskirties nuo pinigų tinklų ir jų mažesnių pajamų bei santaupų;

Q.  kadangi procedūros rinkimų sistemose, politinėse institucijose ir politinėse partijose atlieka lemiamą vaidmenį ir daro rimtą poveikį taikomų strategijų veiksmingumui ir pasiektos lyčių pusiausvyros mastui politikoje;

R.  kadangi moterų dalyvavimui ir vadovavimui politinių sprendimų priėmimo procese įtakos vis dar turi tokios įvairios kliūtys kaip tinkamų palankių sąlygų nebuvimas politinėse institucijose ir visuomenės gerovės struktūrose, įsitvirtinę lytimi grindžiami stereotipai, taip pat pastaruoju metu atsiradusios ekonomikos krizės pasekmės ir neigiami jos padariniai, susiję su lyčių lygybės klausimais;

S.  kadangi tai, jog mažai moterų dalyvauja priimant sprendimus ir valdant, daugiausia priskiriama problemoms derinant darbą ir šeimos gyvenimą, nevienodam pareigų pasiskirstymui šeimoje, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis naštos tenka moterims, ir vis dar vyraujančiai diskriminacijai darbe ir profesinio mokymo srityje;

Atstovavimas moterims einant renkamas pareigas

1.  ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares parengti ir įgyvendinti veiksmingas lyčių lygybės politikos kryptis ir įvairiopas strategijas, kuriomis būtų siekiama užtikrinti vienodą dalyvavimą visais lygmenimis priimant politinius sprendimus ir vadovaujant, visų pirma makroekonomikos politikos, prekybos, darbo, biudžeto, gynybos ir užsienio reikalų srityse, vertinti poveikį ir taikant tinkamus lyčių lygybės rodiklius tai pateikti visuomenei, užtikrinti kiekybinius tikslus, aiškius veiksmų planus ir reguliarios stebėsenos mechanizmus, kuriuos, nepasiekus nustatytų tikslų iki atitinkamų terminų, papildytų privalomi taisomieji veiksmai ir jų stebėsenos priemonės;

2.  palankiai vertina teisės aktais reglamentuojamas rinkimams skirtas lyčių lygybės sistemas ir (arba) lyčių kvotas, pradėtas taikyti kai kuriose valstybėse narėse; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę numatyti teisėkūros priemones, pvz., teigiamą poveikį darančias priemones, siekiant pažangos lygybės srityje ir užtikrinti šių priemonių veiksmingumą taikant vadinamąją užtrauktuko sistemą (t. y. moterys ir vyrai į partijų sąrašus įrašomi pakaitomis), jei tai suderinama su rinkimų sistema ir jei politinės partijos atsakingos už rinkimų sąrašų sudarymą, vykdant stebėseną ir taikant veiksmingas sankcijas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos labiau subalansuotam moterų ir vyrų dalyvavimui politinių sprendimų procese;

3.  be to, ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad lygybės principas būtų įgyvendinamas visais lygmenimis, ir tai daryti laikantis aiškios nediskriminavimo pozicijos, teikiant tinkamus išteklius, naudojant konkrečias priemones ir skatinant reikiamus valstybės tarnautojų, atsakingų už lyčių aspektu grindžiamo biudžeto rengimą, mokymus;

4.  ragina valstybes nares ir Komisiją išskirtinį dėmesį skirti lytimi grindžiamoms švietimo programoms, kurios būtų skirtos pilietinei visuomenei ir visų pirma jaunimui, pradedant nuo ankstyvo amžiaus, pripažįstant, kad moterų teisės yra žmogaus teisės ir lygybė labai svarbi politiniame gyvenime;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares remiant visoms politinėms partijoms Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis įsipareigoti imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama skatinti moteris aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime ir rinkimuose ir į juos įsitraukti, siekti realios lygybės priimant vidaus sprendimus, keliant kandidatus į renkamas pareigas ir partijų rinkimų sąrašus pagal nustatytas kvotas ir, jei tai suderinama su rinkimų sistema ir jei politinės partijos atsakingos už rinkimų sąrašų sudarymą, atkreipti dėmesį į moterų kandidačių padėtį šiuose sąrašuose;

6.  pripažįsta svarbų politinių partijų, kaip pagrindinių veikėjų skatinant lyčių lygybę, vaidmenį; todėl ragina valstybes nares reikalauti, kad tuo atveju, jei tai suderinama su rinkimų sistema ir jei politinės partijos atsakingos už rinkimų sąrašų sudarymą, nacionalinės partijos nustatytų ir įgyvendintų kvotų sistemas ir kitokio pobūdžio teigiamą poveikį darančias priemones, regioninių, nacionalinių ir ES rinkimų kandidatų sąrašams taikytų eiliškumo taisykles, taip pat už nesilaikymą nustatytų veiksmingas sankcijas ir užtikrintų jų vykdymą; ragina valstybes nares politinėms partijoms nustatyti ir susieti su lyčių lygybe susijusius tikslus, kaip būtiną sąlygą gauti finansavimą;

7.  ragina politines partijas visoje Europoje partijų organų kandidatų sąrašams ir rinkimams nustatyti kvotų sistemą, jei tai suderinama su rinkimų sistema ir jei politinės partijos atsakingos už rinkimų sąrašų sudarymą, visų pirma kalbant apie 2014 m. Europos Parlamento rinkimų sąrašus; rinkimų sąrašų, kuriuose moterys kandidatės sąrašo viršuje būtų įtraukiamos pakaitomis su vyrais, parengimo procedūrą laiko geriausia priemone moterų dalyvavimui politikoje didinti;

8.  pabrėžia būtinybę imtis konkrečių veiksmų, kuriais būtų siekiama užtikrinti lygybę einant renkamas pareigas nacionaliniuose parlamentuose ir Europos Parlamente (parlamento pirmininko, parlamento pirmininko pavaduotojų, pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų), pvz., nustatant 50 proc. atstovavimo vyrams ir moterims einant šias pareigas tikslą;

9.  palankiai vertina Komisijos ketinimą skatinti moteris dalyvauti būsimuose Europos Parlamento rinkimuose ir tai daryti įgyvendinant finansines programas „Pagrindinės teisės ir pilietybė“ ir „Europa piliečiams“; ragina Komisiją savo atitinkamose metinėse darbo programose užtikrinti, kad pakankamai finansavimo būtų skiriama 2013–2014 m., be kita ko, atitinkamoms informuotumo didinimo kampanijoms žiniasklaidoje finansuoti siekiant skatinti rinkti moteris, ir užtikrinti, kad šiuo finansavimu projektų iniciatyvoms, kuriomis siekiama didinti moterų dalyvavimą priimant sprendimus, lengvai galėtų pasinaudoti nacionalinės partijos ir pilietinės visuomenės organizacijos;

10.  ragina Komisiją skatinti ir finansuoti veiklą, kuria remiama lygybė einant pareigas, susijusias su sprendimų priėmimu, ir vykdant politinę veiklą, kai Komisija minėtoms ar kitoms programoms planuos būsimą 2014–2020 m. finansavimo laikotarpį, taip pat kai planuos veiklą numatytiems 2013 m. Europos piliečių metams;

11.  ragina Komisiją lygybei Europos Parlamento rinkimų sąrašuose skatinti skirtas kampanijas inicijuoti bent jau dveji metai prieš kiekvienus rengiamus rinkimus ir skatinti valstybes nares imtis panašių veiksmų per savo vietos ir regioninius rinkimus;

Atstovavimas moterims einant skiriamas pareigas

12.  ragina valstybes nares remti lygybę savo kandidatais į Europos Komisijos nario pareigas siūlant moterį ir vyrą; ragina Komisijos pirmininką užtikrinti lygybę sudarant Komisiją; ragina Komisiją viešai remti šią procedūrą; primena, kad Parlamentas turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į lyčių pusiausvyros principą vykstant šiai procedūrai, ir dar kartą pabrėžia, kaip svarbu atsižvelgti į vienodą atstovavimą moterims ir vyrams pritariant naujai Komisijos sudėčiai pagal Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnį;

13.  ragina Komisiją ir Tarybą įsipareigoti siekti lyčių lygybės tikslo visuose šių institucijų sprendimus priimančiuose organuose nustatant ir įgyvendinant kvotų sistemas ir kitokio pobūdžio teigiamą poveikį darančias priemones, kai įdarbinami aukšto rango pareigūnai; ragina nacionalines vyriausybes į aukštas pareigas ES lygmeniu kelti moterų ir vyrų kandidatūras;

14.  atsižvelgia į Komisijos 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijoje pareikštą įsipareigojimą stebėti pažangą siekiant, kad jos įsteigtuose komitetuose ir ekspertų grupėse būtų 40 proc. vienos lyties narių, ir ragina ES institucijas, įstaigas ir agentūras imtis konkrečių veiksmų ir kurti strategijas, kuriomis būtų siekiama užtikrinti proporcingą dalyvavimą priimant sprendimus;

15.  ragina valstybes nares remti teigiamą poveikį darančias priemones, įskaitant privalomas teisėkūros priemones, siekiant užtikrinti lygybę visose valdymo įstaigose ir skiriant į valstybines pareigas, taip pat parengti priemones lyčių lygybės užtikrinimo stebėsenai vykdyti keliant kandidatus ar per rinkimus;

Priemonės moterų dalyvavimui politiniame gyvenime skatinti

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti teigiamą poveikį darančias priemones, pvz., sudaryti lengvatines sąlygas, kai vienai iš lyčių atstovaujama nepakankamai;

17.  ragina valstybes nares taikyti skaidrią atrankos procedūrą keliant vyrų ir moterų kandidatūras siekiant paskirti juos eiti pareigas, susijusias su sprendimų priėmimu, taip pat viešai prašyti pateikti gyvenimo aprašymą ir rinktis kandidatus pagal nuopelnus, įgūdžius ir reprezentatyvumą;

18.  ragina Komisiją ir valstybes nares skirti daugiau priemonių moterų organizacijoms remti, taip pat šioms organizacijoms teikti tinkamą finansavimą, o bendradarbiavimo ir lyčių lygybės skatinimo kampanijoms per rinkimus kurti programas;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankias sąlygas moterų asociacijų tinklams veikti ir skatinti kuravimo, tinkamo mokymo ir gerosios praktikos bei programų mainus, ypač daug dėmesio skiriant moterims, kurios politinius sprendimus priima pradėjusios savo karjerą;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad kildamos karjeros laiptais moterys turėtų galimybę, prireikus sudarant lengvatines sąlygas, mokytis vadovavimo ir eiti vadovaujamas pareigas, siekiant stiprinti moterų vadovavimo įgūdžius ir patirtį;

21.  pripažįsta ir kitus dalyvius, kurie sudaro svarbią platesnio demokratinio proceso dalį, todėl ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares skatinti ir palankiai vertinti darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų, privačiojo sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų ir visų organizacijų, kurios paprastai dalyvauja patariamosiose tarybose, susijusiose su viešojo administravimo institucijomis, pastangas savo veikloje siekti moterų ir vyrų lygybės, įskaitant vienodą dalyvavimą priimant sprendimus;

22.  ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares sudaryti sąlygas moterims ir vyrams aktyviai dalyvauti priimant sprendimus ir tai daryti skatinant šeimos gyvenimo ir darbo suderinimą ir pusiausvyrą taikant tokias priemones kaip vienodas tėvystės išlaidų padalijimas abiejų tėvų darbdaviams ir prieinamų bei tinkamų priežiūros paslaugų, pvz., vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, užtikrinimas, taip pat ragina Komisiją remti galimybę vienodai naudotis paslaugomis, gauti minimalias pajamas ir gyventi be lytimi grindžiamo smurto direktyvų forma priimant atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

23.  primena lengvatinių sąlygų ir specialių priemonių svarbą skatinant atstovavimą asmenims iš įvairios aplinkos ir blogesnėje padėtyje esančių grupių, pvz., neįgaliems asmenims, moterims migrantėms ir tautinių bei seksualinių mažumų nariams, einant pareigas, susijusias su politinių sprendimų priėmimu;

24.  atsižvelgia į žiniasklaidos ir švietimo svarbą skatinant moteris dalyvauti politikoje ir keičiant visuomenės nuostatas; pabrėžia, kad labai svarbu atkreipti žiniasklaidos, ypač visuomeninių transliuotojų, dėmesį į būtinybę per rinkimus sąžiningai ir proporcingai teikti informaciją apie kandidatus ir kandidates, taip pat stebėti žiniasklaidoje pateikiamą informaciją siekiant nustatyti šališką lyčių traktavimą ir priemones šiai problemai spręsti, taigi taip remti pastangas naikinti stereotipus ir raginti įkūnyti teigiamą moterų kaip vadovių įvaizdį, įskaitant moteris politikes, kaip pavyzdinius modelius, nacionaliniu, regioniniu ir Europos lygmeniu;

25.  ragina valstybes nares, Tarybą ir Komisiją stiprinant Europos lyčių lygybės instituto vaidmenį ir išteklius ir sudarant palankias sąlygas bendradarbiavimui su moterų nevyriausybinėmis organizacijomis skatinti gerąją patirtį, padedančią užtikrinti lyčių pusiausvyrą einant pareigas, susijusias su sprendimų priėmimu, ir ja keistis;

26.  ragina valstybes nares ir Komisiją, taip pat prireikus įtraukiant Europos lyčių lygybės institutą, rinkti, nagrinėti ir skleisti pagal lytį suskirstytus duomenis, siekiant stebėti lyčių lygybę sprendimų priėmimo procese visuose sektoriuose (viešajame ir privačiajame) ir visais hierarchiniais lygmenimis ir nepasiekus nustatytų tikslų numatyti tolesnes priemones; ragina Komisiją pasinaudojant savo duomenų apie moterų ir vyrų dalyvavimą priimant sprendimus baze toliau rinkti ir skleisti palyginamus duomenis ES lygmeniu ir, remiantis bendrais rodikliais ir naudojant duomenis, surinktus vykdant šią stebėseną, parengti Europos lyčių pusiausvyros gaires, kuriose būtų pateikiami metiniai pokyčiai ES, valstybiniu ir regioniniu lygmeniu lyčių pusiausvyros srityje; mano, kad į šias gaires turėtų būti įtraukti bent jau:

   tikslai siekiant skatinti lyčių pusiausvyrą, išreikšti atstovavimo procentu ir įtraukti į valstybių narių ir Europos regionų, turinčių teisėkūros galią, teisės aktus, siekiant reguliuoti rinkimų procesus;
   atstovavimo kiekvienai lyčiai Europos, valstybių ir regionų parlamentuose bei vietos institucijose procentas;
   atstovavimo kiekvienai lyčiai išrinktuose arba minėtųjų teisėkūros institucijų kontroliuojamuose vykdomuosiuose organuose procentas;

27.  ragina Komisiją Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui pateikti pažangos siekiant lyčių lygybės Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procesuose ataskaitą;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti poveikį, kurį atstovavimo moterims pusiausvyrai daro įvairios nacionalinių, vietos ir Europos lygmens rinkimų sistemos bei skirtingu lygiu taikomos priemonės ir geroji patirtis;

Proporcingo atstovavimo abiem lytims skatinimas išorės santykių politikos srityje

29.  primena savo reikalavimą lyčių lygybę užtikrinti visais lygmenis skiriant Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) darbuotojus; ragina EIVT skatinti moteris dalyvauti priimant sprendimus Europos Sąjungos išorės santykių srityje ir užtikrinti, kad visose ES atstovaujančiose delegacijose būtų laikomasi lyčių lygybės principo nustatant jų sudėtį ir kad sprendžiant šiuos klausimus moterims ir vyrams būtų suteikiama proporcingai laiko kalbėti; pažymi būtinybę didinti moterų, kaip tarpininkių ir vyriausiųjų derybininkių, skaičių žmogaus teisių situacijos stebėjimo, korupcijos prevencijos, taikos stiprinimo procesuose, taip pat kituose derybų procesuose, pvz., tarptautinės prekybos ir aplinkos apsaugos derybų procesuose;

30.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad specialioms programoms, kuriomis taikant mokymo ir pilietinio švietimo priemones, įtraukiant žiniasklaidą ir vietos nevyriausybines organizacijas daugiausia dėmesio skiriama moterų dalyvavimui rinkimų procesuose stiprinti, būtų skiriamas tinkamas finansavimas ir techninė pagalba, greta finansavimo, skiriamo bendrojo lavinimo programoms, kuriomis siekiama didinti pilietinį informuotumą apie lyčių aspektus, naikinti lyčių stereotipus ir nusistovėjusį šališkumą moterų atžvilgiu;

31.  ragina Komisiją ir EIVT imtis priemonių siekiant skatinti proporcingą atstovavimą moterims politinėje tarptautinių organizacijų veikloje visais lygmenimis, pvz., Jungtinėse Tautose, vyriausybėje ir nacionaliniuose parlamentuose, taip pat regionų ir vietos lygmenimis, ir tarptautiniu lygmeniu didinti bendradarbiavimą su kitais dalyviais, pvz., „JT Moterys“ ir Tarpparlamentine sąjunga, siekiant remti šiuos tikslus;

32.  ragina Europos Parlamento teminius skyrius užtikrinti, kad į delegacijoms skirtus informacinius pranešimus visada būtų įtrauktas lyčių aspektas ir pabrėžiami lyčių lygybei svarbūs klausimai;

o
o   o

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.

(1) 2011 m. kovo 7 d. Tarybos išvadų priedas.
(2) OL L 154, 2000 6 27, p. 34.
(3) OL L 319, 1996 12 10, p. 11.
(4) OL C 346, 2000 12 4, p. 82.
(5) Žr. kas metų ketvirtį atnaujinamą Europos Komisijos duomenų apie moterų ir vyrų dalyvavimą priimant sprendimus bazę.

Teisinė informacija - Privatumo politika