Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2012/2000(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0040/2012

Pateikti tekstai :

A7-0040/2012

Debatai :

PV 13/03/2012 - 14
CRE 13/03/2012 - 14

Balsavimas :

PV 14/03/2012 - 9.4
CRE 14/03/2012 - 9.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0077

Priimti tekstai
PDF 302kWORD 74k
Trečiadienis, 2012 m. kovo 14 d. - Strasbūras
Bendrosios 2013 m. biudžeto gairės. III skirsnis. Komisija
P7_TA(2012)0077A7-0040/2012

2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrųjų gairių sudarant 2013 m. biudžetą, III skirsnis – Komisija (2012/2000(BUD))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 313 ir 314 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) (toliau – TIS),

–  atsižvelgdamas į Komisijos atnaujintą 2007–2013 m. finansinio programavimo dokumentą, pateiktą pagal anksčiau minėtojo 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo 46 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2012 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Tarybos išvadas dėl 2013 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7–0040/2012),

ES biudžeto vaidmuo sprendžiant ekonomikos ir finansų krizės problemą

1.  atkreipia dėmesį į daugelio valstybių narių dėl finansų ir biudžeto krizės dedamas biudžeto konsolidavimo pastangas; vis dėlto pabrėžia, kad ES niekada negalės tinkamai reaguoti į esamą ekonominę ir socialinę krizę ar užkirsti kelio ateities krizėms, jeigu ji nevykdys tolesnės politinės integracijos ir neturės bendrų priemonių pvz., automatiškai taikomų sankcijų, ir jeigu Komisija neturės teisės imtis teisinių veiksmų vykdant perviršinio deficito procedūrą ir taip pat jei nebus bendrų ES finansuojamų programų ir pakankamų išteklių, kad tos priemonės galėtų veikti; pabrėžia, kad siekiant ekonomikos atkūrimo reikia imtis priemonių, skirtų solidarumui stiprinti ir tvariam augimui bei užimtumui skatinti; palankiai vertina faktą, kad Europos Vadovų Taryba tai pripažino savo 2012 m. sausio 30 d. ataskaitoje ir savo išvadose po 2012 m. kovo 1 ir 2 d. vykusio aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo, bet primygtinai pabrėžia poreikį imtis konkrečių priemonių, būtent naudotis ES biudžetu, kaip bendra priemone; pabrėžia, kad būtent šiuos pirmiau paminėtuose teiginiuose išskirtus prioritetus Europos Parlamentas gynė vykdydamas ankstesnes biudžeto procedūras;

2.  tebėra susirūpinęs dėl anksčiau neregėtos pasaulinės krizės, kuri labai pakenkė ekonomikos augimui ir finansiniam stabilumui bei sukėlė didelį valstybių narių valdžios sektoriaus deficito ir skolos būklės pablogėjimą; supranta Tarybos susirūpinimą dėl ekonominių ir biudžeto suvaržymų nacionaliniu lygmeniu ir primygtinai reikalauja, kad 2013 m. būtų svarbiausi ekonomikos atgaivinimo metai;

3.  primena, kad Europos Sąjungos biudžetas yra viena iš valstybių narių ir kartų solidarumo reiškimo svarbiausių priemonių ir kad jis teikia aiškią papildomą naudą atsižvelgiant į jo ypatingą poveikį realiajai ekonomikai ir kasdieniam Europos piliečių gyvenimui; primena, kad tuo atveju, jei Sąjungos politiką finansuotų tik valstybės narės, jų išlaidos staigiai padidėtų ir kad šiuo aspektu, jei Europos biudžetas naudojamas sąveikiu būdu, jis iš esmės aiškiai visų labui padeda sutaupyti bendrų lėšų; laikosi nuomonės, kad nacionaliniu lygmeniu priimtos griežtos taupymo priemonės nepaskatins atitinkamo sumažėjimo ES lygmeniu, kadangi vienas euras išleistas šiame lygmenyje gali sukurti santaupas 27 valstybėse narėse;

4.  pabrėžia, kad esant krizei labiau negu bet kada reikia sustiprinti bendras pastangas, kurių imamasi ES lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad mūsų veiksmai duotų rezultatų; pabrėžia, kad metinis Europos biudžetas ir jo papildomas poveikis, nacionalinių biudžetų prioritetai ir visos kitos Europos priemonės turi remti valstybių narių ekonomikos atgaivinimo politiką ir turi būti suderintos su Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategija „Europa 2020“ ir kad tai yra būtina siekiant šios strategijos sėkmės bei norint išsaugoti pasitikėjimą (ypač Europos Sąjungos piliečių) ES politika; pabrėžia, kad atsižvelgiant į ES biudžeto, kaip investicijų skatinimo priemonės, funkciją, jį sumažinus būtų daromas neigiamas poveikis ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui Sąjungoje;

5.  mano, kad siekiant skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą reikia konkrečių veiksmų ir daugiau pastangų biudžeto srityje, kurie padėtų remti tvarią ir ilgalaikę pramonės politiką, konkurencingumą, naujoves bei mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), nes didžiausią ES ekonomikos potencialą turi MVĮ, kurios, remiantis naujausiais tyrimais, 2002–2010 m. ES sukūrė 85 proc. grynųjų naujų darbo vietų ir yra mūsų ekonomikos augimo pagrindas; be to, ypač svarbu skatinti verslumu pagrįstą mąstymą ir naujų įmonių steigimą vykdant konkrečią veiklą, ir tam turėtų būti skirti atitinkami ištekliai; taigi pripažįsta, kad reikia stengtis toliau didinti ES finansavimą, teikiamą augimo pastangoms remti;

6.  pabrėžia, kad tokia parama padėtų MVĮ išvengti jų investicijų, ypač skiriamų moksliniams tyrimams ir plėtrai, mažinimo, taip pat padėtų skatinti užimtumą ir profesinį mokymą, ypač jaunesnių piliečių, ir užtikrinti, kad būtų išsaugomi įgūdžiai; mano, kad EIB paramos MVĮ ir infrastruktūrai stiprinimas turėtų būti laikomas svarbiausiu prioritetu, taip padedant išlaisvinti MVĮ naujovių potencialą, kuris gyvybiškai būtinas siekiant ES gerovės ir siekiant sukurti žinių visuomenę; be to, pabrėžia, kad šiame kontekste reikia labiau supaprastinti paraiškų dėl ES finansuojamų programų procedūrą;

7.  mano, kad padidinus ES biudžeto investicijas į tvarią ekonomiką būtų galima sukurti daugiau darbo vietų, palyginus su dabartiniu biudžetu; todėl tokiomis investicijomis galima būtų žymiai prisidėti siekiant, kad ES ekonomika vėl augtų;

8.  pabrėžia, kad strategijos „Europa 2020“ rezultatai labai priklauso nuo dabartinio jaunimo, kuris yra kaip niekada išsilavinęs, išmanantis pažangias technologijas bei judus ir todėl yra ir bus didžiausias ES turtas augimo ir darbo vietų požiūriu; yra susirūpinęs dėl aukšto jaunimo nedarbo lygio valstybėse narėse; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ES ir nacionaliniu lygmeniu reikia dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad augimas ir darbo vietų kūrimas taptų realybe, ypač jauniems žmonėms, kurie yra ES bendra ateitis; taip pat pabrėžia, kad Europos Sąjungoje reikia skubiai spręsti nedarbo ir didėjančio skurdo problemas, atsižvelgiant į pavyzdinę iniciatyvą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“;

9.  atkreipia dėmesį į Komisijos siūlymą perskirti lėšas (82 mlrd. EUR), kurios dar turi būti nustatytos remiantis visais ES struktūriniais fondais (Europos regioninės plėtros fondu ir Europos socialiniu fondu), MVĮ pagalbai ir kovai su jaunimo nedarbu; prašo būti atitinkamai informuotas apie šią iniciatyvą, jos taikymą ir galimą poveikį 2013 m. biudžetui;

Gerai suderintas ir atsakingai parengtas 2013 m. biudžetas

10.  pabrėžia, kad visos priemonės, kurių iki šiol imtasi siekiant kovoti su krize, turėtų padėti vėl skatinti augimą; taigi pabrėžia, kad gerai pritaikytas griežtas taupymo priemones, kurių jau imtasi, reikia papildyti tikslingomis investicijomis, kurios skatina tvarią ekonominę plėtrą; pabrėžia, kad ES biudžetas šiomis aplinkybėmis turi atlikti lemiamą vaidmenį kaip priemonė greitai ir gerai suderintai veiklai visose srityse užtikrinti siekiant sušvelninti krizės poveikį realiajai ekonomikai ir turi veikti kaip investicijų, augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo Europoje variklis;

11.  pabrėžia, kad norint gerai suderintai, nuosekliai ir laiku įgyvendinti politinius įsipareigojimus ir prioritetus, nustatytus ir valstybiniu, ir ES lygmeniu, reikia, kad nacionalinės ir Europos institucijos dirbtų kartu siekdamos viešąsias išlaidas visų pirma skirti augimo sritims, iš anksto vertinti suplanuotų veiksmų poveikį, padidinti jų sąveiką ir užtikrinti, kad jie darytų teigiamą poveikį šalinant kliūtis ir panaudojant nepakankamai išnaudotas galimybes; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad yra svarbu prieš pavasario aukščiausiojo lygio susitikimą, Komisijos parengto biudžeto projekto pristatymą ir nacionalinių biudžeto procedūrų valstybėse narėse pradžią toliau rengti tarpparlamentines diskusijas dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrų ekonomikos ir biudžeto gairių siekiant užtikrinti, kad nacionaliniai ir ES biudžetai būtų suderinti su Europos semestru susijusioje Parlamento veiklos programoje, ir siekiant padidinti demokratinį teisėtumą, kaip reikalaujama 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos ekonomikos politikos koordinavimo semestro;

12.  ragina priimti atsakingai sudarytą ir į rezultatus orientuotą biudžetą, pagrįstą kokybiškomis išlaidomis ir optimaliu bei laiku panaudojamu esamu ES finansavimu; vadovaudamasis 2012 m. sausio 30 d. Europos Vadovų Tarybos narių pareiškimu, pabrėžia poreikį investuoti į augimą ir darbo vietas, ypač kalbant apie MVĮ ir jaunimą; pabrėžia, kad ketina su specializuotais Parlamento komitetais įsipareigoti ne tik nustatyti konkrečias sritis, kuriose reikia stiprinti veiksmus, bet ir nustatyti galimus neigiamus prioritetus;

13.  pabrėžia, kad ES biudžetas yra investicija tik į tas politikos kryptis ir veiksmus, kurie įrodo ES papildomą vertę; atkreipia dėmesį į tai, kad ES biudžetas, kuris negali būti deficitinis, daro daug didesnį skatinamąjį poveikį augimui ir užimtumui negu nacionalinės išlaidos, nes ES biudžetas gali skatinti investicijas, suteikti stabilumą Europoje ir padėti ES išbristi iš esamos ekonomikos ir finansų krizės; vis dėlto pabrėžia, kad yra būtina skirti daugiau investicijų, siekiant nepakenkti pagrindiniams projektams, skirtiems ekonomikai gaivinti bei konkurencingumui stiprinti; todėl pabrėžia, kad naujų ir geresnių finansinių priemonių vystymas ir tobulinimas galėtų toliau padėti stiprinti ES išlaidų, kuriomis prisidedama prie augimo, skatinamąjį poveikį pritraukiant privačias investicijas ir taip kompensuojant suvaržymus nacionaliniu lygmeniu bei optimizuojant valstybės išlaidas;

14.  primena, kad nuo 2000 iki 2011 m. nacionaliniai biudžetai Europos Sąjungoje vidutiniškai padidėjo 62%, tuo tarpu įmokos į ES biudžetą padidėjo šiek tiek mažiau nei 42%, o ES išaugo nuo 15 valstybių narių iki 27;

15.  vykdydamas 2013 m. biudžeto procedūrą ypatingą dėmesį skirs EP ankstesnių metų biudžeto prioritetų įgyvendinimui ir ypač glaudžiai stebės strategijos „Europa 2020“, kurią visapusiškai palaiko valstybės narės, ir jos sektorinių prioritetų finansavimą ir įgyvendinimą siekiant skatinti konkurencingumą ir užimtumą;

16.  džiaugiasi dėl to, kad Komisija, pristatydama savo naujausią 2012–2013 m. laikotarpio finansinių programų variantą, kaip ir 2011 m., laikėsi EP 2012 m. biudžeto prioritetų, nekompensuodama padidinimų praeityje; prašo rengiant 2013 m. biudžeto projektą laikytis tokios pačios pozicijos;

17.  primena, kad dabartinėje finansinėje programoje kelioms išlaidų kategorijoms, ypač 1a išlaidų kategorijai (Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti) ir 4 išlaidų kategorijai (ES – pasaulinės reikšmės partneris), skiriamų aukščiausių ribų nepakanka norint įgyvendinti Parlamento, Tarybos ir Komisijos patvirtintas prioritetines politikos kryptis; be to, primena, kad kai kurioms politikos sritims skirti asignavimai turėjo būti persvarstyti keletą kartų siekiant įgyvendinti naujus tikslus ir užduotis, todėl beveik kiekviename metiniame biudžete tapo būtina pasinaudoti lankstumo priemone; pabrėžia, kad jis neleis kenkti ilgalaikiams ES politiniams įsipareigojimams; ypač primena, kad tarptautiniuose susitarimuose ir (arba) susitarimuose tarp ES ir tarptautinių organizacijų numatyti finansiniai įsipareigojimai turi būti vykdomi ir tinkamai įtraukiami į biudžeto projektą;

2013 m. biudžetas, orientuotas į Sąjungos programų ir prioritetų įgyvendinimą

18.  primena, kad 2007–2013 m. daugiametė finansinė programa (DFP) parengta siekiant pagerinti mūsų piliečių gerovę ir gyvenimo kokybę ir išnaudoti visą plėtros potencialą, tačiau 2008 m. ES patyrė niekada anksčiau neregėtą krizę, kuri taip pat padarė poveikį kiekvienam iš jos metinių biudžetų; atsižvelgdamas į šias aplinkybes pabrėžia, kad 2007–2013 m. finansinė programa nebuvo persvarstyta siekiant pritaikyti ją prie papildomų finansavimo poreikių, susijusių su ekonomikos ir finansų krize, bet kad, priešingai, nuo 2007 m. kiekviename metiniame biudžete didelė bendra marža buvo palikta daugiametės finansinės programos bendros aukščiausios ribos apimtyje, ir kad todėl visi metiniai biudžetai buvo kuklūs ir riboti; pabrėžia, kad todėl bent jau atitinkami mokėjimai turėtų būti atliekami pagal normalų biudžeto ciklą; primena, kad mokėjimai atsiejami nuo įsipareigojimų asignavimų tik dėl laiko tarpo prieš realų lėšų išmokėjimą daugiamečių programų atveju;

19.  pabrėžia, jog todėl, kad 2013 m. yra paskutiniai esamo programavimo laikotarpio metai, reikės laiku atlikti mokėjimus, kaip tai daroma visų finansinių programų pabaigoje, nes pradedamas 2007–2013 m. programų užbaigimo procesas ir, kalbant apie įsipareigojimus, pasakytina, kad siekiama laikytis finansinio programavimo sumų, kurios 2013 m. sudaro apie 152 mlrd. EUR; pakartoja, kad visi dirbtiniai mokėjimų sumažinimai sukels vėlavimą atlikti sutartinius įsipareigojimus ir ankstesnius ES įsipareigojimus ir taip pat dėl jų gali tekti mokėti delspinigius ir gali būti prarastas pasitikėjimas Europos politika bei ES institucijomis; taigi pabrėžia, kad laikantis biudžetinės drausmės sutartinės skolos turi būti kuo greičiau apmokėtos;

20.  pažymi, kad mokėjimų lygis, kuris tėra praeities įsipareigojimų rezultatas ir kurį reikėtų apibrėžti remiantis techniniais kriterijais, pvz., įgyvendinimo duomenimis, panaudojimo prognozėmis ar neįvykdytų įsipareigojimų lygiu, vykdant kelias pastarąsias biudžeto procedūras tapo pagrindiniu politiniu klausimu Taryboje ; pabrėžia, kad 2011 m. pabaigoje išaugo neįvykdytų įsipareigojimų lygis ir pasiekė 207 mlrd. EUR, t. y. beveik 7 % daugiau negu 2010 m. pabaigoje; atsižvelgdamas į būsimą tarpinstitucinį posėdį dėl įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų skirtumo pradės dialogą su Komisija siekdamas visapusiškai išsiaiškinti, iš ko susideda neįvykdyti įsipareigojimai; primygtinai reikalauja, kad Taryba a priori nespręstų dėl mokėjimų lygio neatsižvelgusi į aktualius poreikius ir teisinius įsipareigojimus; be to, pastebi, kad susikaupę neįvykdyti įsipareigojimai kenkia skaidrumui ES biudžeto, kuriame turėtų būti aiškiai matoma, kaip konkrečiais biudžetiniais metais yra susiję įsipareigojimai ir mokėjimai;

21.  pabrėžia, kad laikantis tik požiūrio, pagal kurį esama vadinamųjų ES biudžeto grynųjų mokėtojų ir ES biudžeto grynųjų gavėjų, neatsižvelgiama į didelį teigiamą papildomą ES biudžeto daromą poveikį ES šalims siekiant bendrų ES politikos tikslų; yra labai susirūpinęs dėl to, kad dviejuose paskutiniuose biudžetuose mokėjimai padidėjo labai nedaug, o 2012 m. biudžeto atveju tie padidėjimai buvo net mažesni už infliacijos lygį, nors tai labai svarbus laikotarpis, kai visos investicijų programos turėtų atskleisti visą potencialą ir veikti pilnu pajėgumu;

22.  pabrėžia, kad siekiant patikimo finansų valdymo reikėtų vengti pernelyg mažo biudžeto ir kad asignavimai turi būti skiriami remiantis realistinėmis panaudojimo pajėgumų prognozėmis; pabrėžia, kad dirbtinai mažinant asignavimų lygį ir taip neatsižvelgiant į Komisijos realistines prognozes, priešingai, gali būti sutrukdyta paskutiniuoju biudžeto įgyvendinimo etapu išnaudoti visą jo potencialą; primena, kad Europos Komisijos biudžeto projekte siūlomas mokėjimų asignavimų lygis iš esmės yra nustatomas remiantis valstybių narių nuosavomis prognozėmis bei įgyvendinimo pajėgumais, nes valstybės narės kartu su Komisija administruoja daugiau nei 80% ES finansavimo;

23.  apgailestauja, kad Tarybai 2011 m. gruodį atsisakius finansuoti nustatytus papildomus poreikius, kai kurie mokėjimų prašymai, siekiantys daugiau kaip 10 mlrd. EUR sumą, negalėjo būti patenkinti 2011 m. pabaigoje ir tai dabar daro tiesioginį poveikį esamiems 2012 m. mokėjimams; yra labai susirūpinęs, kad taip atsitiko todėl, kad Taryba abejojo Komisijos įgyvendinimo duomenimis ir poreikio vertinimais, tačiau pati nepateikė jokių alternatyvių duomenų ar šaltinių;

24.  taigi yra labai susirūpinęs dėl mokėjimų padėties 2012 m. ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kad kuo anksčiau šiais metais būtų galima surasti sprendimą ir problema nebūtų dar kartą atidėta 2013 metams; be to, laikosi nuomonės, kad toks ateinančių metų asignavimų naudojimas esamiems poreikiams padengti yra blogo finansų valdymo požymis ir pažeidžia biudžeto metinio periodiškumo principą; išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad ši praktika kenkia Sąjungos nulinio įsiskolinimo principui;

25.  pakartoja savo raginimą Tarybai dirbtinai nemažinti mokėjimų vykdant biudžeto procedūrą ir pabrėžia, kad dėl to susidaro nepakankamas mokėjimų lygis; prašo, kad tokių pasiūlymų atveju Taryba aiškiai ir viešai nurodytų ir pagrįstų, kurie iš ES programų ar projektų, jos manymu, galėtų būti atidėti ar kurių iš jų gali būti visiškai atsisakyta;

26.  taigi prašo Tarybos jos poziciją pritaikyti prie realistiško ir atsakingo biudžeto sudarymo pozicijos ir įsipareigoja toliau nuolat stebėti 2012 m. asignavimų, ir ypač mokėjimų, įgyvendinimą; ragina Tarybą pasekti šiuo pavyzdžiu, kad biudžeto valdymo institucija galėtų dirbti remdamasi bendrais atnaujintais įgyvendinimo duomenimis ir rengti patikimas išlaidų prognozes; taigi ragina Tarybą ir Komisiją per pirmąjį 2012 m. pusmetį surengti tarpinstitucinį susitikimą tinkamu politiniu lygmeniu siekiant išsiaiškinti ir išspręsti visus galimus nesusipratimus, susijusius su įgyvendinimo duomenimis ir prognozuojamais mokėjimų poreikiais, ir kartu įvertinti 2012 ir 2013 finansinių metų mokėjimų padėtį;

27.   pabrėžia, kad siekiant sudaryti galimybę išsamiai parengti finansų reguliavimo darbotvarkę ir priežiūros struktūras, kurios ateityje padėtų išvengti krizių, svarbu finansuoti Europos priežiūros institucijas (EBI, EDPPI ir EVPRI); pabrėžia, kad biudžete prioritetą reikėtų teikti EPI ir joms teikiamų nepriklausomų teisinių paslaugų finansavimui;

28.  palankiai vertina 2011 m. gruodžio mėn. pasiektą susitarimą dėl ITER papildomų sąnaudų finansavimo; ragina Komisiją laikytis visų šio susitarimo bendrų išvadų ir pateikti konkrečių pasiūlymų dėl 360 mln. EUR sumos 2013 m. biudžeto projekte, visapusiškai panaudojant Finansiniame reglamente ir 2006 m. gegužės 17 d. TIS išdėstytas nuostatas bei atsisakant bet kokio tolesnio su ITER susijusio DFP persvarstymo; pakartoja, jog yra įsitikinęs, kad 360 mln. EUR sumos užtikrinimas 2013 m. biudžete neturėtų trukdyti sėkmingai įgyvendinti kitų ES krypčių politikos, ypač tokios, kuria prisidedama prie strategijos ES 2020 tikslų įgyvendinimo šiais paskutiniaisiais programavimo laikotarpio metais, ir ypač nepritaria perkėlimams, kurie neatitinka šio biudžeto prioriteto; pabrėžia, kad Komisija savo finansinės programos 1 a išlaidų kategorijoje numato 47 mln. EUR dydžio maržą, kuria dalinai padengiami projekto ITER poreikiai;

29.  atsižvelgdamas į artėjantį Kroatijos įstojimą į ES 2013 m. liepos 1 d., tikisi, kad persvarstyta DFP bus patvirtinta greitai, pagal TIS 29 punktą („Finansinės struktūros pritaikymas plėtrai“), ir prašo Komisijos pateikti savo pasiūlymą dėl atitinkamų papildomų asignavimų, kai tik visos valstybės narės pasirašys Stojimo aktą; pakartoja, kad plėtrai priimant Kroatiją turėtų būti skiriamas atitinkamas papildomas finansavimas, skiriant naujas lėšas, o ne perkeliant lėšas į antrąją 2013 m. biudžeto dalį;

Administravimo išlaidos

30.  atkreipia dėmesį į 2012 m. sausio 23 d. už finansinį programavimą ir biudžetą atsakingo Komisijos nario laišką, kuriame išreiškiamas Komisijos pasiryžimas jau 2013 m. personalo plane 1 % sumažinti darbo vietų skaičių, atidžiai įvertinant skirtingą poveikį dideliems, vidutinio dydžio bei mažiems generaliniams direktoratams; ketina atidžiai išnagrinėti Komisijos ketinimą ES institucijų ir įstaigų darbuotojų skaičių iki 2018 m. sumažinti 5 %, palyginti su 2013 m., ir primena, kad tai turi būti laikoma bendru tikslu; primena, kad bet kokie etatų plano pakeitimai turi tiesioginį poveikį biudžetui ir jokiu būdu negalima pakenkti Biudžeto komiteto bei Europos Parlamento turimoms išimtinėms biudžeto valdymo teisėms; mano, kad trumpuoju ar ilguoju laikotarpiu sumažinant darbuotojų skaičių turi būti remiamasi prieš tai atliktu poveikio vertinimu bei visapusiškai atsižvelgiama, inter alia, į Sąjungos teisinius įsipareigojimus ir į institucijų naujus įgaliojimus bei didesnes užduotis, susijusias su Sutartimis;

31.  pabrėžia, kad vykdant procedūrą svarbus glaudus ir konstruktyvus bendradarbiavimas, ir patvirtina savo pasiryžimą visapusiškai prisidėti prie tokio bendradarbiavimo visiškai laikantis SESV nuostatų; tikisi, kad vykdant biudžeto procedūrą ir rengiant biudžeto projektą į šias gaires bus visapusiškai atsižvelgta;

o
o   o

32.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) OL L 56, 2012 2 29.

Teisinė informacija - Privatumo politika