2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su diabeto epidemija ES (2011/2911(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Sen Vensano deklaraciją dėl sergančiųjų diabetu priežiūros ir diabeto mokslinių tyrimų Europoje, priimtą 1989 m. spalio 10–12 d. Sen Vensane vykusiame pirmajame Sen Vensano deklaracijos diabeto veiksmų programos susitikime(1),
– atsižvelgdamas į tai, kad 2005 m. kovo 15 d. Komisija sukūrė ES veiksmų dėl mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos platformą(2),
– atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 8 d. Komisijos žaliąją knygą „Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas: antsvorio, nutukimo ir chroniškų ligų prevencija Europos Sąjungoje“, kurioje nagrinėjami susirgimą II tipo diabetu lemiantys veiksniai (COM(2005)0637),
– atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 15–16 d. Vienoje įvykusios pirmininkaujančios Austrijos konferencijos „II tipo diabeto prevencija“ išvadas(3),
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 27 d. pareiškimą dėl diabeto(4),
– atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl sveiko gyvenimo būdo propagavimo ir II tipo diabeto prevencijos(5),
– atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regioninio komiteto rezoliuciją dėl neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės PSO Europos regione(6),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 61/225 dėl pasaulinės diabeto dienos,
– atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.)(7) ir vėlesnį 2011 m. vasario 22 d. Komisijos sprendimą dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.) finansavimo 2011 metais sprendimo priėmimo ir dėl finansinio įnašo šios programos veiksmams finansuoti atrankos, skyrimo ir kitų kriterijų(8),
– atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Komisijos baltąją knygą „Kartu sveikatos labui, 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“ (COM(2007)0630),
– atsižvelgdamas į Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą (2007–2013 m.)(9) ir į Bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą (COM(2011)0808),
– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 20 d. Komisijos komunikatą „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“ (COM(2009)0567),
– atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 13 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 64/265 dėl neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės,
– atsižvelgdamas į svarbiausius Septintosios bendrosios programos teminės srities „Sveikata“ (FP7-HEALTH-200701) projekto „DIAMAP – Diabeto mokslinių tyrimų Europoje veiksmų planas“ rezultatus ir rekomendacijas(10),
– atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Strategijos “Europa 2020' pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga'“ (COM(2010)0546) ir jos bandomąją partnerystę aktyvaus ir sveiko senėjimo klausimu,
– atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl novatoriškų kovos su lėtinėmis ligomis metodų visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemų srityje,
– atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 24 d. JT Generalinės asamblėjos rezoliuciją 65/238 dėl Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimo neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės klausimu apimties, tvarkos, formos ir organizavimo,
– atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 28–29 d. Maskvoje vykusioje Pirmojoje Jungtinių Tautų pasaulinėje ministrų konferencijoje sveiko gyvenimo būdo ir neužkrečiamųjų ligų kontrolės klausimais priimtą Maskvos deklaraciją(11),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos pozicijos ir įsipareigojimų prieš Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimą dėl neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės(12),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi diabetas yra viena iš labiausiai paplitusių neužkrečiamųjų ligų: manoma, kad nuo jo kenčia daugiau kaip 32 mln. ES piliečių, o tai sudaro beveik 10 proc. visų ES gyventojų, be to, dar 32 mln. žmonių skundžiasi dėl sutrikusio gliukozės toleravimo ir esama labai didelės tikimybės, kad šis netoleravimas progresuos iki klinikiniais požymiais pasireiškiančio diabeto(13);
B. kadangi prognozuojama, jog dėl nutukimo epidemijos, Europos gyventojų senėjimo ir kitų dar nenustatytų veiksnių diabetu sergančių žmonių skaičius Europoje iki 2030 m. padidės 16,6 proc.;
C. kadangi II tipo diabetas numatomą gyvenimo trukmę sumažina 5–10 metų(14), o I tipo diabetas – apie 20 metų(15) ir kadangi ES su diabetu siejama 325 000 mirties atvejų per metus(16), t. y. kas dvi minutės miršta vienas ES pilietis;
D. kadangi nustatytų rizikos veiksnių sumažinimas, ypač nesveikų kasdienių įpročių atsisakymas, vis dažniau pripažįstamas pagrindiniu prevencijos metodu, kurį taikant galima sumažinti ir I tipo, ir II tipo diabeto paplitimą, dažnumą ir komplikacijas;
E. kadangi tam, kad būtų aiškiai nustatyti I tipo diabeto rizikos veiksniai, dar reikia mokslinių tyrimų, o šiuo metu atliekami genetiškai paveldėto polinkio moksliniai tyrimai ir I tipo diabetas nustatomas vis jaunesniems pacientams;
F. kadangi II tipo diabetas yra liga, kuriai galima užkirsti kelią ir kurios rizikos veiksniai, kaip antai prasta ir nesubalansuota mityba, nutukimas, fizinės veiklos trūkumas ir alkoholio vartojimas, aiškiai nustatyti ir gali būti šalinami vykdant veiksmingas prevencijos strategijas;
G. kadangi šiuo metu vaistų nuo diabeto nėra;
H. kadangi II tipo diabeto komplikacijų galima išvengti skatinant sveiką gyvenimo būdą ir anksti diagnozavus ligą; kadangi vis dėlto dažnai diagnozė nustatoma per vėlai ir beveik 50 proc. diabetu sergančių asmenų šiuo metu nežino, kad serga(17);
I. kadangi beveik 75 proc. visų diabetu sergančių asmenų nepakankamai gerai kontroliuoja savo būklę, todėl padidėja komplikacijų rizika, mažėja našumas, o visuomenei tenka didesnės išlaidos(18), kaip paaiškėjo iš neseniai atlikto tyrimo(19);
J. kadangi daugelyje valstybių narių diabeto gydymo išlaidos sudaro daugiau kaip 10 proc. visų sveikatos priežiūros išlaidų (šis skaičius kartais siekia 18,5 proc.)(20), o bendros išlaidos diabetu sergančio ES piliečio sveikatos priežiūrai vidutiniškai sudaro 2 100 eurų per metus(21); kadangi, didėjant diabetu sergančių asmenų skaičiui, senėjant visuomenei ir didėjant sergamumui gretutinėmis ligomis, tų išlaidų neišvengiamai daugės;
K. kadangi netinkamai gydomas ar per vėlai diagnozuotas diabetas yra pagrindinė miokardo infarkto, insulto, aklumo, galūnių amputavimo ir inkstų nepakankamumo priežastis;
L. kadangi visose politikos srityse skatinant sveiką gyvenimo būdą ir sprendžiant keturių pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių – rūkymo, prastos mitybos, fizinės veiklos stokos ir alkoholio vartojimo – problemas galima itin prisidėti prie diabeto, jo komplikacijų ir dėl jo patiriamų ekonominių ir socialinių sąnaudų prevencijos;
M. kadangi diabetu sergantys asmenys turi padengti 95 proc. savo gydymo išlaidų(22); kadangi sergantiems asmenims ir jų šeimos nariams dėl diabeto tenkanti našta yra ne tik finansinė, bet ir susijusi su psichologiniais ir socialiniais aspektais ir su pablogėjusia gyvenimo kokybe;
N. kadangi tik 16 valstybių narių iš 27 turi parengusios nacionalines kovos su diabetu sistemas ar programas ir nėra aiškių kriterijų, kas sudaro gerą programą ar kurių šalių praktika geriausia(23); kadangi ES esama didelių diabeto gydymo kokybės skirtumų ir nelygybės;
O. kadangi nėra ES teisinės sistemos dėl diabetu ar kitomis lėtinėmis ligomis sergančių žmonių diskriminacijos, o visoje ES išankstinis nusistatymas prieš sergančius asmenis tebėra itin paplitęs mokyklose, įdarbinant, darbo vietose, teikiant draudimo paslaugas ir vertinant norinčius gauti vairuotojo pažymėjimą;
P. kadangi trūksta lėšų ir infrastruktūros diabeto moksliniams tyrimams ES koordinuoti ir dėl to nukenčia ES diabeto mokslinių tyrimų konkurencingumas, o diabetu sergantys asmenys Europoje negauna visapusiškos mokslinių tyrimų naudos;
Q. kadangi šiuo metu nėra europinės kovos su diabetu strategijos, o tėra tik Tarybai pirmininkavusios Austrijos išvados dėl sveiko gyvenimo būdo propagavimo ir II tipo diabeto prevencijos(24), ilgas JT rezoliucijų sąrašas ir Europos Parlamento rašytinis pareiškimas dėl diabeto;
1. palankiai vertina 2010 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl novatoriškų kovos su lėtinėmis ligomis metodų visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemų srityje(25) ir jos raginimą valstybėms narėms ir Komisijai pradėti svarstymų procesą, siekiant optimizuoti atsaką į lėtinių ligų keliamas problemas;
2. atkreipia dėmesį į minėtąją 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos pozicijos ir įsipareigojimų prieš JT aukšto lygio susitikimą dėl neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės, kurioje daugiausia dėmesio skiriama diabetui, kaip vienai iš keturių pagrindinių neužkrečiamųjų ligų;
3. ragina Komisiją parengti ir įgyvendinti tikslinę ES diabeto strategiją ES Tarybos rekomendacijos dėl diabeto prevencijos, diagnozavimo, valdymo, švietimo ir mokslinių tyrimų forma;
4. ragina Komisiją parengti bendrus standartinius duomenų apie diabetą rinkimo kriterijus ir metodus ir, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, koordinuoti, rinkti, registruoti, stebėti ir valdyti išsamius diabeto epidemiologinius duomenis, taip pat ekonominius duomenis, susijusius su tiesioginėmis ir netiesioginėmis diabeto prevencijos ir valdymo išlaidomis;
5. ragina valstybes nares parengti, įgyvendinti ir stebėti nacionalines diabeto programas, kuriomis būtų siekiama skatinti sveikatingumą, mažinti rizikos veiksnius, gerinti diabeto prognozes, prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir gydymą, kurios būtų taikomos tiek plačiajai visuomenei, tiek didelės rizikos grupėms ir būtų skirtos nelygybei mažinti ir sveikatos apsaugai skiriamiems ištekliams optimizuoti;
6. ragina valstybes nares skatinti II tipo diabeto ir nutukimo prevenciją (rekomenduojama, kad strategijos būtų įgyvendinamos pradedant ankstyva vaikyste ir panaudojant švietimą apie sveiką mitybą ir fizinės veiklos įpročių ugdymą mokyklose) ir sveiko gyvenimo būdo strategijas, įskaitant mankštų ir mitybos metodus; pabrėžia, kad reikia suderinti su maistu susijusią politiką su sveikos mitybos skatinimo, kad piliečiai galėtų priimti informacija pagrįstus ir sveikatai naudingus sprendimus, ir ankstyvos diagnozės tikslais, kaip pagrindinėmis valstybių narių nacionalinių diabeto programų veiksmų sritimis;
7. ragina Komisiją remti valstybes nares ir skatinti keistis sėkmingų nacionalinių diabeto programų įgyvendinimo gerąja patirtimi; pabrėžia, kad Komisija turi nuolat stebėti valstybių narių nacionalinių diabeto programų įgyvendinimo pažangą ir reguliariai informuoti apie rezultatus Komisijos ataskaitos forma;
8. ragina valstybes nares parengti geriausia patirtimi pagrįstas diabeto valdymo programas ir moksliniais įrodymais pagrįsto gydymo gaires;
9. ragina valstybes nares užtikrinti pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros pacientų prieigą prie aukštos kokybės gydymo tarpdalykinių grupių, diabeto gydymo ir technologijų, įskaitant e. sveikatos technologijas, ir padėti pacientams gauti įgūdžių ir supratimą, kurių reikia, kad asmuo galėtų tinkamai save prižiūrėti visą gyvenimą, ir juos palaikyti;
10. ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti diabeto mokslinių tyrimų Europoje koordinavimą: skatinti mokslinių tyrimų tarpdalykinį bendradarbiavimą ir sukurti vieną bendrą infrastruktūrą, kuri palengvintų diabeto srities mokslinių tyrimų vykdymą Europoje, įskaitant rizikos veiksnių nustatymo ir prevencijos sritis;
11. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti nuolatinę paramą kovos su diabetu finansavimui pagal dabartinę ir būsimą ES mokslinių tyrimų programą, I ir II tipo diabetą laikant skirtingomis ligomis;
12. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų, atsižvelgiant į 2011 m. rugsėjo mėn. vykusio JT susitikimo neužkrečiamųjų ligų klausimais rezultatus;
13. primena, kad, norint pasiekti su neužkrečiamosiomis ligomis susijusius tikslus ir spręsti visuomenės sveikatos, socialines ir ekonomines problemas, svarbu, jog ES ir valstybės narės daugiau dėmesio skirtų prevencijai ir rizikos veiksnių mažinimui visose atitinkamose teisėkūros ir politikos, ypač aplinkos apsaugos, maisto ir vartotojų politikos, srityse;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.
Diabetas – politikos galvosūkis. Gairių nustatymas 25 ES valstybėse narėse (2005 m.) Tarptautinė diabeto federacija, 2006 m. http://www.idf.org/webdata/docs/idf-europe/DiabetesReport2005.pdf
Diabetas – politikos galvosūkis. Gairių nustatymas 25 ES valstybėse narėse (2005 m.) Tarptautinė diabeto federacija, 2006 m. http://www.idf.org/webdata/docs/idf-europe/DiabetesReport2005.pdf
Dėl diabeto patiriamos išlaidos, ligos našta ir valdymas 5 ES valstybėse, 2012 m. http://www2.lse.ac.uk/LSEHealthAndSocialCare/research/LSEHealth/MTRG/LSEDiabetesReport26Jan2012.pdf