2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2013 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių, I skirsnis – Europos Parlamentas, II skirsnis – Taryba, IV skirsnis – Teisingumo Teismas, V skirsnis – Audito Rūmai, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, VII skirsnis – Regionų komitetas, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (2012/2001(BUD))

P7_TA(2012)0050 A7-0030/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2007/436/EB, Euratomas, dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 2012/5/ES, kuriuo iš dalies keičiamos 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo nuostatos, susijusios su daugiamete finansine programa, kad būtų patenkinti papildomi ITER projekto finansavimo poreikiai(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2010 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 23 ir 79 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į Regioninės plėtros komiteto laišką (A7–0030/2012),

A.  kadangi Europos Sąjungos 2013 m. biudžeto daugiametės finansinės programos (DFP) 5 išlaidų kategorijos viršutinė riba yra 9 181 mln. eurų dabartinėmis kainomis(4);

B.  kadangi Kroatijos narystė turės poveikio 2013 m. biudžetui, ypač kai tai susiję su naujosioms narėms skirtais ištekliais ir personalo įdarbinimu įvairiose institucijose;

C.  kadangi Europos Parlamentas ir visos institucijos, atsižvelgdami į didelę viešosios skolos naštą ir į būtinybę taupyti dabar, kai toliau dedamos pastangos siekiant konsoliduoti nacionalinius biudžetus, turėtų parodyti atsakomybę už biudžetą ir taupymą; atkreipdamas dėmesį į Komisijos nario J. Lewandowskio 2012 m. sausio 23 d. laišką Europos institucijų pirmininkams;

D.  kadangi šiuo metinės procedūros etapu Parlamentas laukia kitų institucijų sąmatų ir savo Biuro pasiūlymų dėl 2013 m. biudžeto;

Bendras 2013 m. biudžeto planas ir prioritetai

1.  yra įsitikinęs, kad institucijos, atsižvelgdamos į užsitęsusias sudėtingas ekonomines aplinkybes, turėtų įšaldyti savo administracinius biudžetus; tačiau pabrėžia, kad būtina vykdyti teisinius įsipareigojimus ir kad šiuo pagrindu turėtų būti įmanoma didinti lėšas;

2.  ragina institucijas stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą siekiant dalytis geriausia praktika, ieškant galimybių taupyti ir taip modernizuojant savo žmogiškųjų išteklių, organizacinę, technologijų ir pastatų politiką;

Parlamentas

6.  primena, jog struktūriniai pokyčiai ir restruktūrizacija lėmė tai, kad pavyko sutaupyti nemažai 2012 m. biudžeto lėšų; ragina tęsti struktūrines ir organizacines reformas ir pritaria, kad naujovės būtų taikomos ir kitose srityse; mano, kad nustačius atvejus, kai lėšos pagal kelias biudžeto eilutes skiriamos tam pačiam tikslui ir yra naudojamos neveiksmingai, būtų galima gerokai sutaupyti; todėl ragina generalinį sekretorių pateikti Biudžeto komitetui išsamią ataskaitą, kurioje būtų išsamiai apžvelgtos 2011 m. nepakankamai įgyvendintos biudžeto eilutės ir pateikta objektyvi tai lėmusių priežasčių analizė;

7.   laikosi nuomonės, kad daugiausia iš tikrųjų būtų sutaupyta tuo atveju, jeigu Europos Parlamentas turėtų vieną būstinę; todėl ragina nedelsiant įvertinti padėtį;

8.  laikosi nuomonės, kad ilgainiui norint sutaupyti daug lėšų turėtų būti svarstoma galimybė atlikti nepriklausomą EP biudžeto vertinimą; yra įsitikinęs, kad turėtų būti svarstoma galimybė kurti darbo grupes; ragina generalinį sekretorių ir Biurą kuo greičiau pateikti konkrečius pasiūlymus, susijusius su šių grupių sukūrimu, ir ne vėliau negu iki 2012 m. pabaigos pasiūlyti, kaip būtų galima sutaupyti lėšų; taip pat ragina skubiai įgyvendinti bet kokias tokios grupės pateiktas išvadas;

9.  teigiamai vertina glaudesnį Biudžeto komiteto ir Biuro bendradarbiavimą vykdant metinę biudžeto procedūrą; ryžtingai ragina toliau stiprinti generalinio sekretoriaus, Biuro ir Biudžeto komiteto bendradarbiavimą visų metų laikotarpiu siekiant užtikrinti sklandžią biudžeto procedūrą ir veiksmingą biudžeto įgyvendinimą; tikisi, kad Biuras pristatys patikimas, reikmėmis pagrįstas sąmatas, pagal kurias bus atsižvelgta į galimybę toliau didinti lėšas, susijusias su teisiškai privalomais įsipareigojimais; laikosi nuomonės, jog turi būti dedamos visos pastangos siekiant užtikrinti, kad bet koks tolesnis tikslinis lėšų padidinimas būtų atsvertas galimybės sutaupyti kitose srityse;

10.  ragina įšaldyti 2013 m. biudžeto eilutes, susijusias su visomis kelionėmis, ir iki kadencijos pabaigos neindeksuoti nė vieno Parlamento nario individualių išmokų; su susidomėjimu laukia generalinio sekretoriaus ataskaitos dėl kelionių, kuri iki 2012 m. kovo 31 d. turėtų būti pateikta Biurui ir Biudžeto komitetui;

11.  laikosi nuomonės, kad taupymas neturėtų kelti grėsmės EP teisėkūros veiklai; yra įsitikinęs, kad teisėkūros veikla, kurioje dalyvauja Parlamento nariai, gali būti paskatinta baigus rengti žinių tvarkymo sistemą; teigiamai vertina administracijos pateiktą informaciją, ragina pateikti informaciją apie projekto padėtį ir tikisi, kad sistema visapusiškai veiks ir kad ja galės naudotis ES piliečiai; ragina dėti didesnes pastangas siekiant pagreitinti šio projekto įgyvendinimą; primena savo raginimą pateikti informaciją apie tai, kaip būtų galima taupyti lėšas įgyvendinus žinių valdymo sistemą;

12.  primena Parlamento rezoliucijas dėl biudžeto, įskaitant jo naujausią 2011 m. spalio 26 d. rezoliuciją(5), kurioje raginama užtikrinti išankstinį informavimą, dialogą ir skaidrų sprendimų priėmimo procesą pastatų politikos srityje; ragina kas šešis mėnesius tiksliai informuoti apie pastatų projektų pažangą ir jų poveikį finansams; tvirtai laikosi nuomonės, kad dabartinės kadencijos laikotarpiu neturėtų būti imamasi jokių papildomų pastatų projektų;

Kitos institucijos

13.  ragina visas institucijas toliau ieškoti galimybių taupyti siekiant išsaugoti biudžetinę tvarką ir įšaldyti savo biudžetus atsižvelgiant į teisinius įsipareigojimus ir naujus finansinius iššūkius, pvz., į Kroatijos narystę ES;

14.  atkreipia dėmesį į Europos Teisingumo Teismo (IV skirsnis) prašymą iš dalies pakeisti jo statutą tokiu būdu, kuris darytų tiesioginį poveikį biudžetui; mano, kad norint užtikrinti sklandžią institucijos veiklą ir, savo ruožtu, tinkamą teisinę ES piliečių apsaugą, turi būti užtikrintas reikalingas finansavimas;

15.  supranta, su kokiais sunkumais susidūrė Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), 2011 m. rengdama savo pirmąjį biudžetą; ragina sudaryti šios naujos institucijos biudžetą vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais ir, kur įmanoma, prašo tarnybą ieškoti galimybių užtikrinti didesnę biudžeto sąveiką su valstybėmis narėmis.

o
o   o

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir EIVT.

(1) OL L 163, 2007 6 23, p. 17. (2) OL L  4, 2012 1 7, p. 12. (3) OL C 326, 2011 11 10, p. 1. (4) 5 išlaidų kategorijos viršutinė riba apima darbuotojų įnašus pagal pensijų sistemą. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0461.

2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dabartinės padėties, susijusios su siūlomu daugiamečiu Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių išteklių naudojimo ir žvejybos planu (2011/2937(RSP))

P7_TA(2012)0051 B7-0064/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0189) ir į EB sutarties 37 straipsnį, kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0010/2009),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą priimtą savo poziciją, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2011, kuriuo nustatomas daugiametis Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių išteklių naudojimo ir žvejybos planas(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl bendros žuvininkystės politikos reformos(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos (COM(2011)0425),

–  atsižvelgdamas į Komisijai ir Tarybai pateiktus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, dėl dabartinės padėties, susijusios su siūlomu daugiamečiu Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių išteklių naudojimo ir žvejybos planu (O-000308/2011 – B7-0023/2012, O-000309/2011 – B7-0024/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pagal 2002 m. Johanesburge įvykusiame Jungtinių Tautų pasaulio aukščiausio lygio susitikime priimtą įgyvendinimo planą Europos Sąjunga įsipareigojusi išlaikyti arba atkurti žuvų išteklius taip, kad būtų užtikrintas didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis, siekiant neatidėliotinai ir, jei įmanoma, ne vėliau kaip iki 2015 m., įgyvendinti šiuos tikslus išeikvotų išteklių atžvilgiu;

B.  kadangi pagal 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 2 straipsnį bendra žuvininkystės politika (BŽP) siekiama garantuoti, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami užtikrinant tausojančias ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas;

C.  kadangi vakarinėje Atlanto dalyje esantys paprastųjų stauridžių ištekliai yra ekonominiu požiūriu svarbiausi Sąjungos vandenyse gyvenančių šios rūšies žuvų ištekliai;

D.  kadangi 2009 m. balandžio mėn. Komisija pasiūlė išteklių valdymo planą (COM(2009)0189), pagrįstą Pelaginių žuvų regioninės patariamosios tarybos parengiamuoju darbu ir Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) bei Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) rekomendacijomis;

E.  kadangi daugiamečiai planai yra BŽP pagrindas ir esminė išteklių išsaugojimo priemonė, pagal kurią numatomos bendrosios nuostatos, būtinos siekiant BŽP tikslų, taigi jie turi būti priimami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kaip numatyta SESV 43 straipsnio 2 dalyje;

F.  kadangi turimos biologinės informacijos apie Vakarų Atlanto išteklius nepakanka, kad būtų galima atlikti išsamų išteklių įvertinimą; kadangi ŽMTEK rekomendacijose nurodoma, kad žvejybos kontrolės taisyklė, grindžiama žuvų ikrų gausumo tendencija, padėtų tausiai valdyti išteklius; kadangi žvejybos kontrolės taisyklė turi būti vienodai grindžiama tiek prevencinio pobūdžio rekomendacijomis, kurios teikiamos esant vidutiniam išteklių pasipildymui, tiek naujausiu nustatytu bendru leidžiamu sugauti kiekiu, tikslinamu atsižvelgiant į išteklių gausumo, nustatomo pagal išneršiamų ikrų kiekį, pokyčius;

G.  kadangi bendros žuvininkystės politikos pagrindu nustatant bei paskirstant žvejybos galimybes daromas tiesioginis poveikis valstybių narių žvejybos laivynų, visų pirma nedidelių pakrančių regionų laivynų, socialinei ir ekonominei padėčiai;

H.  kadangi Taryba negali prisiimti įgaliojimų vienašališkai patvirtinti parametrus, apibrėžtus pasiūlyme dėl bendro leidžiamo sugauti kiekio nustatymo, kadangi šie parametrai yra esminiai siūlomo ilgalaikio plano elementai;

I.  kadangi Parlamentas, remdamasis moksliškai pagrįstomis žvejybos taisyklėmis ir siekdamas padėti rasti kompromisinį sprendimą bei prisidėti prie konstruktyvaus ir pozityvaus šio teisėkūros pasiūlymo svarstymo, savo pozicijoje per pirmąjį svarstymą suteikė Tarybai tam tikrų galimybių būti lankstesnei nustatant bendrą sužvejojamo kiekio skaičiavimo metodą;

J.  kadangi biologinės nuorodos ir parametrai, įtraukti į žvejybos taisyklę, turėtų atitikti naujausias mokslines rekomendacijas ir kadangi Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl tam tikrų biologinių nuorodų ir parametrų, įtrauktų į žvejybos taisyklę, keitimo, siekiant greitai reaguoti į pokyčius;

1.  pabrėžia, kad plano tikslas – išlaikyti tausų Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių naudojimą, užtikrinantį jų biomasės kiekį, ir numatyti geriausią ilgalaikį išteklių naudojimą;

2.  mano, kad žvejybos kontrolės taisyklė turi būti vienodai grindžiama tiek prevencinio pobūdžio rekomendacijomis, tiek naujausiu nustatytu bendru leidžiamu sugauti kiekiu, tikslinamu atsižvelgiant į vėliausius išteklių gausumo, nustatomo pagal išneršiamų ikrų kiekį, pokyčius;

3.  pabrėžia, kad žvejybos kontrolės taisyklės yra esminiai daugiamečių planų, kurie turi būti tvirtinami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, elementai;

4.  pabrėžia, kad ilgalaikiai išteklių valdymo planai, taikomi kuo didesniam žuvų išteklių skaičiui, yra itin svarbūs siekiant išsaugoti šiuos išteklius, kaip nurodyta Komisijos pasiūlyme dėl pertvarkytos bendros žuvininkystės politikos;

5.  pabrėžia, kad turi būti rasta išeitis iš dabartinės tarpinstitucinės aklavietės siekiant užtikrinti tvarius žuvų išteklius ir sudaryti sąlygas žvejybos operatoriams geriau planuoti savo veiklą ateityje;

6.  primygtinai ragina Komisiją imtis daugiau iniciatyvos siekiant skatinti politinį trijų institucijų dialogą, kad būtų patikslinti atitinkami jų vaidmenys vykstant sprendimų priėmimo procesui ir išspręstas būsimos daugiamečių išteklių valdymo planų sandaros klausimas;

7.  primygtinai ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų, kaip nurodyta ir žadėta keletą kartų, kad būtų užkirstas kelias tolesniems tarpinstituciniams trikdžiams tvirtinant būsimus ilgalaikius išteklių valdymo planus;

8.  primygtinai ragina Tarybą pateikti savo poziciją dėl siūlomo daugiamečio plano dėl Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių išteklių, kad Parlamentas galėtų pradėti antrąjį svarstymą ir pasiekti pažangos šiuo klausimu;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai susipažinti.

(1) OL C 354, 2010 12 28, p. 68. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0421. (3) OL C 348 E, 2010 12 21, p. 15.

2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros žuvininkystės politikos indėlio į viešųjų gėrybių kūrimą (2011/2899(RSP))

P7_TA(2012)0052 RC-B7-0579/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011)0244),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Rio+20“: ekologiškos ekonomikos ir geresnio valdymo siekiai' (COM(2011)0363),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (Direktyva 2008/56/EB)(2),

–  atsižvelgdamas į bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformos paketą, kurį Komisija pateikė 2011 m. liepos 13 d.,

–  atsižvelgdamas į 1982 m. gruodžio 10 d. JT jūrų teisės konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 31 d. priimtą Maisto ir žemės ūkio organizacijos atsakingos žuvininkystės kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi žuvininkystė yra viena iš seniausių žmogaus veiklos rūšių ir kadangi žuvis yra nepakeičiama žmogaus mitybos dalis, kurios tiekimą būtina užtikrinti ir kurios reikšmė turi būti deramai pripažinta bei vertinama pagal bendrą žuvininkystės politiką (BŽP);

B.  kadangi žuvininkystės sektorius, apimantis ir laukinių žuvų žvejybą, ir akvakultūrą, yra susijęs su veikla, kuri prisideda prie nepakeičiamų viešųjų vertybių gamybos ir apimanti tris pagrindines veiklos rūšis: žvejybą, perdirbimą ir rinkodarą; kadangi sveikų žuvų išteklių, sveikos jūrų ekosistemos ir jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas yra svarbus bendras turtas, kurį būtina išsaugoti;

C.  kadangi akvakultūra (teik jūros, teik gėlo vandens, tiek atviros jūros, tiek pakrančių) yra svarbi žuvininkystės sektoriaus dalis;

D.  kadangi smulkioji žvejyba vaidina itin svarbų vaidmenį ekonominiams, aplinkosauginiame ir kultūriniame gyvenime, ir tai turi būti deramai pripažinta ir vertinama pagal BŽP; kadangi pakrančių bendruomenės kaip visuma ypač nukentėjo dėl žuvininkystės sektoriaus nuosmukio, kuris turėjo itin sunkių padarinių mažiems žvejybos uostams visoje ES;

E.  kadangi pertvarkyta BŽP žuvininkystės sektoriui įvairiuose hidrografiniuose baseinuose turi užtikrinti aplinkosaugos, socialinį ir ekonominį tvarumą, naudojant decentralizuoto valdymo modelį, kai sprendimų priėmimo centrai priartinami prie veiklos sričių ir padidinama suinteresuotųjų šalių atsakomybė;

F.  kadangi žuvininkystės sektorius apimą veiklos rūšis, kurios visiškai priklauso nuo veikiančių ekosistemų, ir todėl yra reikalingos gausios žuvų atsargos, jūrų ekosistemos turėtų būti geros aplinkos būklės siekiant žuvininkystės produktų ilgalaikio tvarumo ir gavybos, perdirbimo ir prekybos;

G.  kadangi Europos žuvininkystės sektorius prisideda prie socialinio vystymosi, nes jame tiesiogiai ir netiesiogiai kuriamos darbo vietos, prisideda prie augimo Europoje, nes kasmet sugaunama 6,4 mln. tonų žuvų;

H.  kadangi žuvininkystės sektoriaus daugiafunkciškumas atsispindi įvairiose srityse, pavyzdžiui, per poveikį, kurį šis sektorius daro socialiniams ir ekonominiams, istorijos, kultūros, mokslo ir aplinkosaugos klausimams;

I.  kadangi žuvininkystės sektorius daugiausia savo veiklą plečia pakrančių zonoje ir salose, prisidėdamas prie jų valdymo ir prie socialinės ir ekonominės dinamikos; kadangi tai yra ypač svarbu jų bendruomenėms, kurios dažnai yra nuskriaustos, nes neturi pakankamai darbo vietų ir pasižymi silpna vietos ekonomika;

J.  kadangi pertvarkyta BŽP turėtų būti glaudžiai susijusi su pagrindinėmis ES iniciatyvomis jūrų klausimais, ypač su Komisijos komunikatu, pavadintu „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ (COM(2007)0575), kuriame teigiama, kad Europos žuvininkystės sektorius gali suteikti postūmį ir skatinti daugelį mokslinių tyrimų, kurie padeda gilinti mūsų žinias apie okeanografijos dinamiką, ekosistemas ir vandens rūšių biologiją, kuri yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su žuvininkystės veikla;

K.  kadangi dinamiškas, gerai tvarkomas žuvininkystės sektorius galėtų duoti didesnę naudą Europos visuomenei ir ekonomikai ir tokiu būdu galėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“;

1.  pabrėžia, kad žuvininkystės sektorius yra svarbus ES pramonės sektorius, aprūpinantis ES piliečius aukštos kokybės maistu ir kuriantis ekonominę ir socialinę pridėtinę vertę Europos Sąjungai; todėl laikosi nuomonės, kad pertvarkyta BŽP turi užtikrinti tvarų žuvų išteklių naudojimą ir išsaugojimą, taip pat palaikyti tinkamą žuvų išteklių lygį, kad žuvininkystės veiklą būtų galima ilgai tęsti tradicinėse zonose ir bendruomenėse;

2.  mano, kad aplinkos, ekonomikos ir socialinis tvarumas yra svarbūs BŽP tikslai, ir pabrėžia, kad didžiausias BŽP prioritetas turėtų būti tvaraus žuvininkystės sektoriaus sukūrimas siekiant užtikrinti, kad ateities kartos galėtų naudotis aplinkosauginiais, socialiniais ir ekonominiais žvejybos privalumais;

3.  pabrėžia, kad tinkamai valdant žuvininkystę galima būtų padidinti naudą Europos visuomenei maisto saugumo, užimtumo, dinamiškų žvejų bendruomenių atžvilgiu ir daugeliu kitų būdų; pabrėžia, kad sveikų žuvų išteklių buvimas, sveikos jūrų ekosistemos ir jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas patys savaime yra bendras turtas, kurį galima sukurti tik tuomet, kai žuvų ištekliai valdomi tvariai, o žalingas poveikis aplinkai sumažinamas iki minimumo;

4.  mano, kad nepaprastai svarbu pripažinti jūras, kurios apima daugiau nei du trečdalius mūsų planetos paviršiaus, kaip išteklius, kurie vaidina labai svarbų vaidmenį kuriant kitus natūralius išteklius (pvz., žuvininkystę); taip pat mano, kad strategiškai svarbu, jog į BŽP būtų įtrauktos aiškios ir tikslios priemonės siekiant užtikrinti, kad ji galėtų atlikti savo strateginį vaidmenį ekologiniu sisteminiu būdu;

5.  pabrėžia, kad įgyvendinant patvirtintą reglamentą, kuriuo siekiama užtikrinti tvarią žuvininkystę nustatant prevencines priemones, kurias taikant nutraukiama žalinga žvejybos praktika, užtikrinamas pernelyg išeikvotų žuvų atsargų atkūrimas ir imamasi priemonių rūšims, kurios nėra žvejojamos, apsaugoti, BŽP prisideda prie ES 2020 biologinės įvairovės strategijos tikslų įgyvendinimo ir prie ES tikslo iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų blogėjimą;

6.  primena, kad ekonominiu aspektu žuvininkystės sektorius (įskaitant akvakultūrą) per metus sukuria naudos už maždaug 34,2 mlrd. EUR, socialiniu aspektu – sukuria daugiau kaip 350 000 darbo vietų vartojimo ir gamybos žvejybos, žuvų apdorojimo ir rinkodaros srityse, ypač pakrančių ir atokiuose regionuose bei salose;

7.  pabrėžia, kad žuvininkystės sektorius atlieka svarbų daugiafunkcinį vaidmenį ne tik trijose tradicinėse veiklos srityse ir darydamas labiausiai pastebimą poveikį ekonominiu ir socialiniu lygmenimis, bet ir daugelyje kitų sričių: aplinkosaugos, kultūros, laisvalaikio ir turizmo, mokslo tyrimų, energetikos ir švietimo; ir šiuo požiūriu itin pabrėžia smulkios žvejybos sektoriaus svarbą;

8.  ragina Komisiją deramai atsižvelgti į tai, kad žuvininkystės sektorius vaidina svarbų vaidmenį šiose srityse:

9.  pabrėžia, kad dėl savo daugiafunkcinės dimensijos žuvininkystės sektorius bendruomenėms suteikia papildomų viešųjų gėrybių, naudingų visiems ES piliečiams, o ne tik tiems, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su žuvininkyste, todėl šį indėlį būtina pripažinti ir įvertinti; be to, pažymi, daugybė ES piliečių, ypač gyvenančių pakrančių zonose, gauna naudos iš įvairialypės žuvininkystės veiklos; mano, kad finansuojant BŽP turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į žuvininkystės sektoriaus daugiafunkciškumą; pabrėžia, kad papildomų viešųjų gėrybių gamyba neturėtų būti naudojama kaip pretekstas siekiant atidėti būtinas BŽP reformas;

10.  ragina Komisiją padėti mažiems žvejybos uostams, kurie nukentėjo nuo iškrovimų sumažėjimo dėl pergaudymo;

11.  pabrėžia, kad žuvininkystės sektorius (apimantis ir laukinių žuvų žvejybą, ir akvakultūrą) yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos maisto saugumo ramsčių, todėl įgyvendinant BŽP reformą būtina užtikrinti jo stabilumą, kad šis sektorius ateityje galėtų teikti pakankamą kiekį geros kokybės žuvininkystės produktų ir patenkinti daugiau nei pusės milijardo Europos piliečių poreikius;

12.  pabrėžia, kad tvarios jūros ir gėlo vandens akvakultūros potencialas svarbus todėl, kad akvakultūra papildo žuvininkystės vaidmenį svariai prisidėdama prie aprūpinimo maistu ES saugumo; pabrėžia, kad reikia konkrečios politikos, norint užtikrinti akvakultūros sektoriaus aplinkosauginį tvarumą; ragina Komisiją parengti bendruosius akvakultūros kokybės kriterijus, kurie būtų taikomi visoje ES ir kuriuose būtų atsižvelgiama į akvakultūros aplinkosauginį ir socialinį poveikį; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad įvežami akvakultūros produktai būtų gaminami laikantis atitinkamų ES tvarumo ir kokybės standartų, t. y. aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės standartų;

13.  pažymi, kad pramoginės žvejyba nebuvo įtraukta į Komisijos pasiūlymus, pateiktus 2011 m. liepos 13 d.; pabrėžia, kad į juos reikia atskirai atsižvelgti vykdant BŽP reformos procesą;

14.  pabrėžia, kad tolesnė veiklos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su žuvininkystės sektoriumi, diversifikacija galėtų padėti sulėtinti masinį darbuotojų pasitraukimą iš šio sektoriaus, išsaugoti gyvus regioninius papročius ir tradicijas, taip pat sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą kai kuriose pakrančių vietovėse;

15.  pabrėžia, kad žvejybos valdymas vis labiau remiasi moksliniais duomenimis; tai skatina taikomuosius šios srities tyrimus, skatina žinių plitimą ir puoselėja technologijų vystymąsi bei inovacijas, o tai atitinka ES 2020 m. pažangaus augimo strategiją;

16.  pabrėžia, kad žuvininkystės sektorius visiškai priklauso nuo sveikų išteklių ir nuo ekosistemos pusiausvyros, todėl vykdant BŽP reformą bus siekiama sugrąžinti dėmesį į šį jūros išteklių sergėtojo ir valdytojo vaidmens aspektą, siekiant sukurti veiksmingesnę, ekologiškesnę ir konkurencingesnę ekonomiką, atsižvelgiant į ES 2020 m. tvaraus augimo strategiją;

17.  pabrėžia, kad žvejybinė veikla, atsižvelgiant į visus jos aspektus (įskaitant tvarią akvakultūrą), tiesioginį ir netiesioginį poveikį ir į viešąsias gėrybes, kurios sukuriamos vykdant žvejybinę veiklą, užtikrina socialinę ir teritorinę sanglaudą, skatina profesinį mokymą, socialinį ir ekonominį dinamizmą, o tai atitinka ES 2020 m. pažangaus augimo strategiją;

18.  pabrėžia, kad žuvininkystės sektorius atskirai ir kaip integruotos jūrų politikos dalis turi prisidėti prie „Rio+20“ tikslų įgyvendinimo: atviros ekonomikos, darbo vietų kūrimo ir skurdo panaikinimo;

19.  pažymi, kad žvejybos veikla atlieka svarbų vaidmenį, kalbant apie platesnį integruotos jūros politikos kontekstą, ir yra svarbi jūros erdvinio planavimo politikos ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo dalis;

20.  ragina Komisiją pripažinti žuvininkystės sektoriaus daugiafunkciškumą ir jo vertę gaminant daug ir įvairių viešųjų gėrybių;

21.  prašo Komisijos rengiant būsimuosius politikos pasiūlymus ir sprendimus užtikrinti, kad BŽP prisidėtų prie bendrų politikos tikslų, kaip antai strategijos „ES 2020“, įgyvendinimo; laikosi nuomonės, kad vykdant šį labai svarbų BŽP reformos procesą, BŽP turi būti pripažinta kaip plėtros šaltinis, kalbant apie Europos augimo projektą, ir sukurti būtinas sąlygas jo visapusiškam potencialui; prašo Komisiją rengiant ir įgyvendinant šią politiką atsižvelgti į specifinius žuvininkystės ir pakrančių regionų ypatumus;

22.  prašo Komisijos į reformuotą BŽP įtraukti sąlygų sampratą, kuri jau naudojama bendroje žemės ūkio politikoje, užtikrinant aplinką tausojančios žvejybos praktikos teigiamą diskriminaciją, pavyzdžiui, pavyzdžiui, per geresnę prieigą prie paramos fondų;

23.  prašo Komisijos, siekiant skatinti panašios veiklos plėtojimą, rasti teisinį sprendimą, kuris leistų žvejams finansiškai nenukenčiant susikurti kitą pajamų šaltinį toje plačioje su žuvininkyste susijusios veiklos srityje;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 358, 2002 12 31, 59 p. (2) OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pastarųjų politinių įvykių Vengrijoje (2012/2511(RSP))

P7_TA(2012)0053 B7-0095/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 4, 6 ir 7 straipsnius, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 49, 56, 114, 167 ir 258 straipsnius, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK), kuriuose kalbama apie pagrindinių teisių laikymąsi, skatinimą ir apsaugą,

–  atsižvelgdamas į Vengrijos pagrindinį įstatymą, kurį 2011 m. balandžio 18 d. priėmė Vengrijos Respublikos Nacionalinė Asamblėja ir kuris įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d. (toliau – naujoji konstitucija), ir į Vengrijos pagrindinio įstatymo pereinamojo laikotarpio nuostatas, kurias kurį 2011 m. gruodžio 30 d. priėmė Vengrijos Respublikos Nacionalinė Asamblėja (toliau – pereinamojo laikotarpio nuostatos),

–  atsižvelgdamas į Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) nuomonę Nr. CDL(2011)016 dėl naujos Vengrijos Konstitucijos ir nuomonę Nr. CDL(2011)001 dėl trijų teisinių klausimų, kylančių rengiant naują Vengrijos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 10 d. savo rezoliuciją dėl Vengrijos žiniasklaidos įstatymo(1) ir 2011 m. liepos 5 d. savo rezoliuciją dėl persvarstytos Vengrijos Konstitucijos(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio „Pagrindinių Europos Sąjungos vertybių apsauga ir stiprinimas“ (COM(2003)0606),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. spalio mėn. Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes įsteigė aukšto lygio grupę žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo klausimams svarstyti,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 18 d. Europos Parlamento plenarinio posėdžio diskusijoje dėl pastarųjų politinių įvykių Vengrijoje Tarybos ir Komisijos padarytus pareiškimus ir į 2012 m. vasario 9 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto surengtą klausymą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 17 d. Europos Komisijos sprendimą Vengrijos atžvilgiu pradėti pagreitintą pažeidimo tyrimo procedūrą dėl jos centrinio banko ir duomenų apsaugos institucijų nepriklausomumo ir dėl teismų sistemai poveikį darančių priemonių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjunga yra grindžiama tokiomis vertybėmis kaip demokratija ir teisinė valstybė, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje, visapusišku žmogaus teisių ir laisvių paisymu, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, ir minėtųjų teisių teisinės reikšmės pripažinimu, kurį patvirtina būsimas ES prisijungimas prie EŽTK;

B.  kadangi dabartinių ir būsimų valstybių narių ir ES pareiga − užtikrinti, kad valstybių narių teisės aktų turinys ir procesai atitiktų ES teisės aktus ir vertybes, kaip detaliai įtvirtinta Kopenhagos kriterijuose, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, ir kad priimtų teisės aktų tekstas ir esmė neprieštarautų šioms vertybėms ir priemonėms;

C.  kadangi Vengrija 2011 m. balandžio 18 d. priėmė naują konstituciją, kurios priėmimo faktą ir nuostatas savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliucijoje kritikavo Europos Parlamentas, paraginęs Vengrijos vyriausybę spręsti problemas ir susirūpinimą keliančius klausimus, kuriuos iškėlė Venecijos komisija, ir paragino Europos Komisiją atlikti nuodugnią naujosios konstitucijos ir pagal ją paskelbtų konstitucinių įstatymų peržiūrą ir analizę siekiant patikrinti, ar jie atitinka Bendrijos teisyno turinį ir prasmę ir ypač Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją;

D.  kadangi priėmus konstitucinius įstatymus kilo susirūpinimas dėl kai kurių sričių, būtent teismų sistemos nepriklausomumo, centrinio banko nepriklausomumo, duomenų apsaugos institucijos nepriklausomumo, sąžiningų politinės konkurencijos ir politinės kaitos sąlygų, taip pat vadinamojo stabilumo įstatymo, pagal kurį su pajamų mokesčių sistema susiję sprendimai priimami dviejų trečdalių balsų dauguma, ir pagrindinių įstatymų, pagal kuriuos dabartinei valdančiajai daugumai suteikiama išskirtinė teisė skirti pareigūnus neįprastai ilgam laikotarpiui tokiu būdu darant poveikį būsimų vyriausybių galimybėms valdyti šalį;

E.  kadangi naujasis nacionalinės teisminės institucijos vadovas ir vyriausiasis prokuroras turės teisę skirti bylas teismams ir tokiu būdu bus pažeidžiamas teisės kreiptis į teismą, teisės į sąžiningą teismą ir teismų sistemos nepriklausomumo principai;

F.  kadangi pagal naująją konstituciją ir jos pereinamojo laikotarpio nuostatas pakeistas Aukščiausiojo Teismo pavadinimas ir dabar jis vadinamas „Kúria“, o Aukščiausiojo Teismo pirmininko šešerių metų kadencija nutraukta pirma laiko po dvejų metų;

G.  kadangi pagal naująją konstituciją teisėjų ir prokurorų, išskyrus „Kúria“ pirmininką ir vyriausiąjį prokurorą, privalomas pensinis amžius sumažinamas nuo 70 iki 62 metų, tai gali būti laikoma diskriminuojančia nuostata ir dėl to į pensiją išeis maždaug 300 teisėjų − tokiu būdu smarkiai kišamasi į nepriklausomą teismų sistemos veiklą;

H.  kadangi pagal naujosios konstitucijos nuostatas buvusi keturių parlamentinių ombudsmenų sistema buvo supaprastinta ir liko tik vienas ombudsmenas, pirma laiko nutraukta duomenų apsaugos ir informacijos laisvės ombudsmeno šešerių metų kadencija ir jo įgaliojimai perduoti naujai įsteigtai institucijai, o tai yra rimtas kišimasis į jo nepriklausomumą;

I.  kadangi Vengrijos parlamentas priėmė kelis grįžtamąją galią turinčius įstatymus ir taip pažeidė pagrindinius Europos teisės principus, būtent principą, pagal kurį nepriimami grįžtamąją galią turintys įstatymai;

J.  kadangi neseniai priimtame religinių bendruomenių ir konfesijų įstatyme nustatytos varžančios religinių bendruomenių registracijos taisyklės ir pagal šį įstatymą norint įregistruoti religinę bendruomenę būtinas dviejų trečdalių parlamento daugumos pritarimas;

K.  kadangi pagal naujosios konstitucijos nuostatas buvo gerokai sumažinti Vengrijos Konstitucinio Teismo įgaliojimai peržiūrėti su biudžetu susijusius įstatymus;

L.  kadangi, kaip išreikšta Venecijos komisijos atskaitoje, susirūpinimą kelia tai, kad daugelis klausimų nuo šiol turi būti išsamiai reglamentuota konstituciniuose įstatymuose, kurie priimami dviejų trečdalių balsų dauguma, įskaitant klausimus, kurie turėtų būti sprendžiami taikant įprastą politinį procesą ir kuriems paprastai užtenka paprastos balsų daugumos;

M.  kadangi Europos Komisijos primininko pavaduotoja Viviane Reding pabrėžė, jog Europos Komisija ketina patikrinti, ar naujas teismų sistemos organizavimas Vengrijoje daro poveikį teismų santvarkai; kadangi Europos Komisijos primininko pavaduotoja Neelie Kroes ir aukšto lygio grupės žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo klausimams svarstyti vadovė Vaira Vike Freiberga ne kartą išreiškė savo susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo Vengrijoje;

N.  kadangi Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso 2012 m. sausio 18 d. pabrėžė, kad, be teisinių aspektų, buvo išreikštas susirūpinimas ir dėl demokratijos Vengrijoje kokybės, ir kreipėsi į Vengrijos valdžios institucijas prašydamas jas laikytis demokratijos ir laisvės principų ir įgyvendinti juos ne tik teoriškai, bet ir praktiškai politiniame ir socialiniame Vengrijos gyvenime;

O.  kadangi 2012 m. sausio 17 d. Europos Komisija Vengrijos atžvilgiu pradėjo pažeidimo tyrimo procedūrą dėl trijų klausimų: Vengrijos centrinio banko nepriklausomumo, Vengrijos pagrindiniame įstatyme įtvirtintų nuostatų dėl teisėjų privalomojo pensinio amžiaus sumažinimo ir duomenų apsaugos institucijos nepriklausomumo ir paprašė Vengrijos valdžios institucijas pateikti papildomos informacijos teismų sistemos nepriklausomumo klausimu;

P.  kadangi Europos Parlamentas savo 2010 m. gruodžio 15 d. rezoliucijoje dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2009 m.). Veiksmingas įgyvendinimas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai(3) paragino „imtis tolesnių priemonių, susijusių su 2003 m. komunikatu dėl Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio, siekiant skaidriai ir nuosekliai spręsti galimus žmogaus teisių pažeidimus ir atitinkamai taikyti ES sutarties 7 straipsnį remiantis naująja pagrindinių teisių sistema“;

Q.  kadangi Vengrijos vyriausybė ir ypač Vengrijos Ministras Pirmininkas savo laiške Komisijai ir kreipdamasis į Europos Parlamentą užsiminė, jog yra pasirengęs spręsti problemas, dėl kurių pradėta pažeidimo tyrimo procedūra, iš dalies pakeisti aptariamus teisės aktus ir toliau bendradarbiauti su Europos institucijomis ne tik teisminių procesų klausimais;

R.  kadangi, kaip įtvirtinta ES teisyne, Europos Parlamentui tenka užduotis stebėti, kaip visose 27 valstybėse narėse laikomasi pagrindinių teisių, laisvių ir principų;

1.  reiškia didelį susirūpinimą tuo, kaip Vengrijoje įtvirtinama demokratija ir teisinė valstybė, užtikrinamos ir ginamos žmogaus ir socialinės teisės, įgyvendinama kontrolės ir pusiausvyros sistema, užtikrinama lygybė ir nediskriminavimas;

2.  siekdamas Vengrijos piliečių ir Europos Sąjungos bendrų interesų ragina Vengrijos vyriausybę atsižvelgti į Europos Komisijos, Europos Tarybos ir Venecijos komisijos rekomendacijas, prieštaravimus ir reikalavimus dėl minėtųjų klausimų ir atitinkamai pakeisti susijusius įstatymus laikantis pagrindinių Europos Sąjungos vertybių ir normų;

3.  atkreipia dėmesį į Europos Komisijos, Europos Tarybos ir Venecijos komisijos įsipareigojimą nuodugniai ištirti Vengrijos teisės aktų atitikimą ne tik Europos teisės turiniui, bet ir prasmei;

4.  ragina Europos Komisiją kaip Sutarčių sergėtoją atidžiai stebėti minėtųjų įstatymų galimus pakeitimus ir įgyvendinimą ir jų atitikimą Europos sutarčių turiniui ir prasmei ir atlikti išsamų tyrimą siekiant užtikrinti:

5.  ragina Europos Komisiją paprašyti Venecijos komisijos nuomonės dėl teisės aktų rinkinio, kurį sudaro naujoji konstitucija, pereinamojo laikotarpio nuostatos ir konstituciniai įstatymai, ir toliau bendradarbiauti šiais klausimais su Europos Taryba;

6.  paveda Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui bendradarbiaujant su Europos Komisija, Europos Taryba ir Venecijos komisija stebėti, kaip įgyvendinti šios rezoliucijos 4 punkte nurodytos Komisijos ir Europos Parlamento rekomendacijos, ir pateikti savo išvadas ataskaitoje;

7.  paveda Pirmininkų sueigai 6 punkte nurodytoje ataskaitoje pateikti nuomonę, ar imtis reikalingų priemonių, įskaitant Darbo tvarkos taisyklių 74e straipsnyje ir ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas priemones;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pagrindinių teisių agentūrai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir JT Generaliniam Sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0094. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0483. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0483.

2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įvyksiančių Rusijos prezidento rinkimų (2012/2505(RSP)

P7_TA(2012)0054 RC-B7-0052/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo 1997 m. ir kurio galiojimas pratęstas, kol jis bus pakeistas nauju susitarimu,

–  atsižvelgdamas į tebevykstančias derybas dėl naujo susitarimo, kuriuo bus nustatytas naujas išsamus ES ir Rusijos santykių pagrindas, taip pat į 2010 m. inicijuotą Partnerystę siekiant modernizavimo,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Rusijos, ypač į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl 2011 m. gruodžio 15 d. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo ir 2011 m. gruodžio 4 d. rinkimų į Dūmą(1) ir 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl pasirengimo Rusijos Valstybės Dūmos rinkimams, kurie vyks 2011 m. gruodžio mėnesį(2),

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) 2012 m. sausio 12 d. galutinę stebėjimo ataskaitą dėl 2011 m. gruodžio 4 d. rinkimų į Valstybės Dūmą,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos (PACE) 2012 m. sausio 23 d. galutinę stebėjimo ataskaitą dėl Rusijos parlamento rinkimų ir į po rinkimų į Rusiją nuvykusios jo delegacijos 2012 m. sausio 21 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais, ypač į 2011 m. lapkričio 29 d. surengtą paskutinį susitikimą šiuo klausimu,

–   atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2011 m. gruodžio 6 d. pareiškimą dėl Rusijos Federacijoje vykusių rinkimų į Dūmą ir į jos 2011 m. gruodžio 14 d. kalbą Strasbūre dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo bei 2012 m. vasario 1 d. kalbą dėl politinės padėties Rusijoje,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy 2011 m. gruodžio 15 d. pareiškimą po ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi ES ir Rusijos glaudesnis bendradarbiavimas ir geri kaimynių ryšiai itin svarbūs siekiant užtikrinti Europos stabilumą, saugumą ir gerovę; kadangi ES ir Rusijos Federacijos strateginės partnerystės plėtojimas gali būti grindžiamas tik bendromis vertybėmis;

B.  kadangi tebekyla nerimas dėl Rusijos Federacijoje vykstančių pokyčių, susijusių su pagarba žmogaus teisėms ir jų apsauga, taip pat su visuotinai pripažįstamų demokratijos principų, rinkimų taisyklių ir procedūrų laikymusi; kadangi Rusijos Federacija yra visateisė Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narė, taigi yra įsipareigojusi laikytis demokratijos principų ir gerbti žmogaus teises;

C.  kadangi 2011 m. balandžio 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas neigiamai įvertino pernelyg sudėtingą politinių partijų registravimo tvarką Rusijoje, kuri neatitinka Europos Tarybos ir ESBO nustatytų rinkimų standartų; kadangi politinių partijų ir kandidatų registravimo apribojimai varžo politinę konkurenciją ir pliuralizmą Rusijoje;

D.  kadangi, nepaisant neseniai įgyvendintų ribotų pastangų pagerinti rinkimų įstatymus, bendrosios taisyklės vis tiek pernelyg sudėtingos ir nenuoseklus taisyklių taikymas diskriminuoja opoziciją;

E.  kadangi 2011 m. gruodžio 22 d. kreipdamasis į Dūmą prezidentas D. Medvedevas pranešė apie daug politinės sistemos pakeitimų, tarp kurių naujos nepriklausomos viešosios televizijos tarnybos įsteigimas, supaprastintos procedūros partijoms ir kandidatams į prezidentus, vėl numatyti tiesioginiai regionų gubernatorių rinkimai ir rinkimų klastojimo tyrimas;

F.  kadangi ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro galutinėje stebėjimo ataskaitoje teigiama, kad 2011 m. gruodžio 4 d. rinkimuose į Dūmą nesilaikyta laisvų ir sąžiningų rinkimų standartų ir rinkimai pasižymėjo valstybės ir valdančiosios partijos neatskyrimu, rinkimų administracijos nepriklausomumo stoka, žiniasklaidos šališkumu ir valstybės kišimusi įvairiais lygiais; kadangi ataskaitoje dėl rinkimų į Dūmą teigiama, kad rinkimuose buvo daug procedūrinių pažeidimų, akivaizdaus manipuliavimo pavyzdžių ir rimto rinkimų biuletenių klastojimo atvejų;

G.  kadangi šalies rinkimų stebėjimo organizacija „Golos“ savo galutinėje ataskaitoje teigė, kad „rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi, ir jie neatitiko nei Rusijos rinkimų įstatymų reikalavimų, nei tarptautinių rinkimų standartų“ ir kad „nebuvo laikomasi pagrindinių rinkimų principų, t. y. tikros rinkiminės kovos ir visų dalyvaujančių šalių lygių teisių, nešališkos administracijos, nepriklausomų rinkimų komisijų, balsavimo laikantis įstatymų ir teisingo balsų skaičiavimo proceso“;

H.  kadangi po 2011 m. gruodžio 4 d. rinkimų į Dūmą vykusiose masinėse demonstracijose Rusijos gyventojai, ypač „baltojo kaspino“ demonstrantai, išreiškė norintys daugiau demokratijos, laisvų ir sąžiningų rinkimų ir visapusiškos rinkimų sistemos reformos;

I.  kadangi politinis pliuralizmas yra demokratijos ir šiuolaikinės visuomenės pagrindas bei politinio teisėtumo šaltinis, kadangi pasirengimas prezidento rinkimams turi užtikrinti laisvą ir sąžiningą procesą, kuriame visi kandidatai turėtų lygias galimybes; kadangi registracijos procedūros kai kuriems kandidatams vėl užkirto galimybę dalyvauti rinkimuose;

J.  kadangi pastaraisiais dešimtmečiais ES ir Rusijos santykiai nuolat vystėsi ir tai sukūrė intensyvią ir visapusišką tarpusavio priklausomybę, kuri ateityje turi dar labiau didėti; kadangi ES ir Rusijos Federacijos strateginės partnerystės susitarimo sudarymas vis dar yra itin svarbus siekiant toliau plėtoti ir stiprinti dviejų partnerių bendradarbiavimą;

K.  kadangi Rusija du kartus neleido JT Saugumo Tarybai priimti rezoliucijos dėl Sirijos krizės, kurioje raginama paremti Arabų lygos planą, kurį remia ir ES;

1.  atkreipia dėmesį į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos ataskaitas dėl rinkimų į Dūmą, kuriose teigiama, kad per rinkimus nesilaikyta ESBO nustatytų rinkimų standartų ir kad rinkimai pasižymėjo valstybės ir valdančiosios partijos neatskyrimu, procedūriniais pažeidimais, akivaizdžiomis manipuliacijomis ir rinkimų administracijos nepriklausomumo stoka;

2.  yra susirūpinęs, kad dėl rinkimų rezultatų (Dūmos sudėties) nebus pagerėjimo, susijusio su Dūmos vaidmeniu ir svarba Rusijos politinėje sistemoje;

3.  ragina savo delegaciją į ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komitetą savo kolegoms Rusijoje nuolat kelti klausimus, susijusius su demokratija, pagrindinėmis teisėmis ir teisinės valstybės principu; be to, ragina įvertinti ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto veiklą ir skatinti dialogą su neparlamentine opozicija ir pilietine visuomene;

4.  pažymi savo nesenus raginimus panaikinti Valstybės Dūmos rinkimų rezultatus ir ragina Rusijos valdžios institucijas toliau visapusiškai skaidriai tirti visus pranešimus apie klastojimą ir bauginimus, siekiant nubausti visus už tai atsakingus asmenis ir iš naujo surengti balsavimą, jei būtų įrodyta, kad buvo neteisėtų veiksmų; pabrėžia, kad Rusijos rinkimų teisėje numatyta apeliacija ir trūkumų ištaisymas; vis dėlto pažymi, kad Centrinė rinkimų komisija skundus nagrinėjo neskaidriai ir į juos nereagavo laiku ir veiksmingai; apgailestauja, kad beveik 3000 pareiškimų dėl rinkimų klastojimo, sukčiavimo ir rinkimų procedūrų pažeidimų atskirose rinkimų apygardose atitinkami teismai atmetė, o kai kuriuose pareiškimai tebenagrinėjami;

5.  pažymi, kad Prezidentas D. Medvedevas paskelbė, jog bus vykdomos visapusiškos politinės sistemos reformos, įskaitant labai reikalingą politinių partijų registravimą reglamentuojančių taisyklių supaprastinamą; ragina rimtai įsipareigoti taip pat spręsti žiniasklaidos laisvės, susirinkimų ir žodžio laisvės problemas; pakartoja, kad ES pasirengusi bendradarbiauti su Rusija, įskaitant Partnerystės siekiant modernizavimo teikiamas galimybes, siekiant didinti pagarbą žmogaus ir pagrindinėms teisėms ir nepriklausomos teisinės valstybės sistemos veiksmingumą Rusijoje;

6.  ragina Rusijos vyriausybę pagal ESBO rekomendacijas pateikti teisėkūros pasiūlymų paketą, kuriame būtų siekiama plėtoti iš tiesų demokratinę politinę sistemą, įskaitant reformas, kad būtų nustatytos lengvesnės registracijos taisyklės tiek politinėms partijoms, tiek kandidatams į prezidentus, ir spręsti per griežtų registracijos taisyklių problemą, siekiant kuo greičiau sudaryti sąlygas iš tiesų laisviems ir sąžiningiems rinkimams;

7.  pabrėžia, kad taikios demonstracijos Rusijoje išreiškia Rusijos gyventojų norą, kad būtų surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai; ragina Rusijos valdžios institucijas pastaruoju metu vykusius mitingus laikyti galimybe imtis reformų, būtinų siekiant daugiau demokratijos, dalyvavimo politiniame gyvenime ir teisinės valstybės, įskaitant rinkimų įstatymų reformą, laikantis Europos Tarybos ir ESBO standartų; ragina Rusijos valdžios institucijas laikytis tų standartų praktikoje, kad būtų užtikrinti laisvi ir demokratiški prezidento rinkimai kovo mėnesį ir lygios galimybės visiems kandidatams;

8.  smerkia policijos susidorojimą su taikiomis demonstracijomis, vykusiomis dėl rinkimų pažeidimų ir klastojimo atvejų, apie kuriuos pranešė tarptautiniai stebėtojai ir kurie buvo užfiksuoti eilinių piliečių padarytuose vaizdo įrašuose; ragina Rusijos valdžios institucijas visapusiškai gerbti žodžio ir susirinkimų laisvę, kaip reikalaujama pagal Rusijos Federacijos konstituciją;

9.  primena, kad politinio pliuralizmo apribojimai per pasirengimą Dūmos rinkimams buvo vienas iš svarbiausių tų rinkimų trūkumų; reiškia savo susirūpinimą dėl opozicijos kandidatų pašalinimo iš 2012 m. kovo 4 d. vyksiančių prezidento rinkimų kandidatų sąrašo, nes tai dar kartą sumažina politinę konkurenciją ir pliuralizmą;

10.  ragina Rusijos valdžios institucijas užmegzti dialogą su opozicija ir apgailestauja dėl sprendimo neleisti opozicijos lyderiui Grigorijui Javlinskiui užsiregistruoti rengti prezidento rinkimų kampaniją, šis draudimas taip pat užkerta kelią jo partijai skirti rinkimų stebėtojus;

11.  ragina ESBO, Europos Tarybą ir Europos Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai stebėti neteisėtos veiklos tyrimus ir atidžiai stebėti, kaip rengiamasi prezidento rinkimams ir laikomasi rinkimų taisyklių; šiems veiksmams Rusijos valdžios institucijos jau pritarė;

12.  pažymi, kad numatoma, jog Rusijos prezidento rinkimus stebės apie 600 tarptautinių stebėtojų (dalyvaus ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, PACE, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos bei NVS stebėtojai); pabrėžia, kad tarptautinės ir nacionalinės rinkimų stebėjimo misijos turėtų veikti visu pajėgumu, kad užtikrintų veiksmingą rinkimų stebėjimą pagal ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir Europos Tarybos standartus; ragina Rusijos valdžios institucijas vengti tokio kišimosi ir trukdymo, apie kokį buvo pranešama per Dūmos rinkimus;

13.  pakartoja savo raginimą Tiriamajam komitetui atlikti išsamų ir kruopštų tyrimą Sergejaus Magnickio mirties byloje, nepaisant jokių uždraustų sričių, greitai pateikti konkrečias išvadas ir imtis visų reikalingų veiksmų, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn; ragina Tarybą tuo atveju, jei Rusijos valdžios institucijos ir toliau nesiims veiksmų, svarstyti galimybę imtis tokių veiksmų kaip draudimas keliauti ES ar finansinio turto užšaldymas, taikomų tiems asmenims, kurie kalti dėl Sergejaus Magnickio kankinimų ir mirties bei dėl jo bylos nuslėpimo;

14.  reiškia didelį susirūpinimą dėl piktnaudžiavimo kovos su ekstremizmu įstatymais, pagal kuriuos leidžiama neteisėtai taikyti baudžiamuosius įstatymus prieš pilietinės visuomenės organizacijas, pavyzdžiui, „Memorial“, ir religines mažumas, pavyzdžiui, Jehovos liudytojus ir „Falun Dafa“, ir nepagrįstai remiantis ekstremizmu drausti jų medžiagos platinimą;

15.  griežtai smerkia tai, kad Sankt Peterburgo įstatymų leidybos asamblėja patvirtino seksualinės orientacijos propagandos nepilnamečiams draudimo įstatymą; taip pat smerkia panašius įstatymus, priimtus Riazanės, Archangelsko ir Kostromos regionuose; ragina Rusijos valdžios institucijas liautis varžius seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės raiškos laisvę, kaip nustatyta pagal Europos žmogaus teisių konvenciją ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę perduoti Europos Sąjungos protestą dėl šių įstatymų;

16.  primygtinai ragina Rusiją laikytis tarptautinio sutarimo ir leisti Saugumo Tarybai imtis spręsti Sirijos krizės problemą remiantis Arabų Lygos pasiūlymais; pabrėžia, kad Rusija, kaip nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, turi rimtai žiūrėti į savo atsakomybę už tarptautinę taiką ir saugumą; ragina Rusiją nedelsiant nutraukti visų ginklų ir gynybos įrangos pardavimą Sirijos režimui;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0575. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0335.

2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos ir Maroko susitarimo dėl abipusių liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio ir žuvininkystės produktams (2012/2522(RSP))

P7_TA(2012)0055 RC-B7-0048/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 28 d. Barselonos deklaraciją, kuria remiantis pradėta Europos Sąjungos ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė,

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Maroko Karalystės asociacija,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 14 d. Tarybos sprendimą, kuriuo ji įgaliojo pradėti derybas su Maroku dėl abipusio prekybos liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio produktams, perdirbtiems žemės ūkio produktams, žuvies ir žuvininkystės produktams,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą, kuriuo ji įgaliojo pradėti derybas su Egiptu, Jordanija, Maroku ir Tunisu siekiant sukurti „glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškas“ laisvosios prekybos zonas, kurios būtų įtrauktos į galiojančių Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimų su šiomis šalimis taikymo sritį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Europos Komisijos bendrą komunikatą Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, pavadintą „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ (COM(2011)0200),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. bendrą Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, pavadintą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ (COM(2011)0303),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(1),

–  atsižvelgdamas į pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą taikomą pritarimo procedūrą dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl abipusių liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio produktams, perdirbtiems žemės ūkio produktams, žuviai ir žuvininkystės produktams, dėl 1, 2 bei 3 protokolų ir jų priedų pakeitimo ir dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, dalinio pakeitimo sudarymo projekto (toliau – susitarimas) (15974/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi dėl politinės padėties pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse raidos po Arabų pavasario įvykių reikėjo stipraus, efektyvaus ir greito ES atsako;

B.  kadangi prekybos santykių stiprinimas ir subalansuota ir vis didesnė prekybos su pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis liberalizacija yra svarbios sudėtinės šio atsako dalys;

C.  kadangi prekyba ir investavimas yra varomosios augimo jėgos ir padeda mažinti skurdą, suburia žmones, sutvirtina įvairių tautų ryšius ir prisideda prie politinio stabilumo;

D.  kadangi ES ir Maroko asociacijos susitarime, galiojančiame nuo 2000 m. kovo 1 d., numatoma, kad Europos Bendrija ir Marokas palaipsniui vis daugiau liberalizuos jų abišalę prekybą žemės ūkio produktais, perdirbtais žemės ūkio produktais, žuvimi ir žuvininkystės produktais;

E.  kadangi ES būdingas didelis prekybos su Maroku perviršis, kuris 2010 m. siekė 5,4 mlrd. EUR;

F.  kadangi ES turi didelį prekybos žemės ūkio ir žuvininkystės produktais su pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis perviršį, kuris sudaro daugiau kaip 4 mlrd. EUR, tačiau dvišalės prekybos žemės ūkio, žuvininkystės produktais ir perdirbtais maisto produktais su Maroku deficitas 2010 m. siekė 871 mln. EUR; kadangi prekyba žemės ūkio ir žuvininkystės produktais siekia apie 18 % Maroko eksporto;

G.  kadangi Maroko žemės ūkyje sukuriama nuo 15 iki 20 % šalies BVP, 12 % Maroko eksporto ir sudaro 38 % Maroko darbo jėgos, o kaimo vietovėse šis rodiklis pakyla iki 75 %; kadangi tai įrodo, kad šio sektoriaus stabilumas ir plėtra itin svarbūs šalies politiniam stabilumui;

H.  kadangi pagal siūlomą susitarimą nedelsiant liberalizuojama 55 % tarifų, taikomų Maroko žemės ūkio ir žuvininkystės produktams (padidėjo nuo 33 %), ir per 10 metų – 70 % tarifų, taikomų ES žemės ūkio ir žuvininkystės produktams (padidėjo nuo 1 %);

I.  kadangi jautrių produktų stebėsena ir griežtas kvotų taikymas – yra būtini siekiant užtikrinti sklandų šio susitarimo veikimą;

J.  kadangi iš visų trečiųjų šalių į ES importuojamos visos žemės ūkio prekės privalo atitikti Sąjungos sanitarijos ir fitosanitarijos taisykles;

K.  kadangi Marokas yra viena iš pietinių Viduržemio jūros regiono šalių, kurių atžvilgiu Taryba patvirtino derybinius nurodymus dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo; kadangi prekyba žemės ūkio produktais įeis į šias derybas;

Bendrosios pastabos

1.  mano, kad rinkų atvėrimas ir palaipsniui vykdoma integracija į ES vidaus rinką gali būti galingos priemonės, skirtos pietinių Viduržemio jūros regiono šalių vystymuisi, ir padeda mažinti plačiai paplitusį skurdą bei nedarbą, kurie yra šio regiono ekonomikos, migracijos ir saugumo problemų priežastis; mano, kad norint panaudoti šį potencialą ES privalo būti pasirengusi daryti pakankamas prekybos nuolaidas;

2.  primena po Arabų pavasario ES įsipareigojimą padėti pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims perėjimo prie demokratijos laikotarpiu, pasitelkiant prekybos ir ekonomines priemones, kuriomis siekiama sukurti daugiau laisvės ir ekonominių galimybių; mano, kad Marokas žengė didelį žingsnį, kad būtų sustiprinta demokratiją, pakeisdamas konstituciją ir surengdamas sąžiningus rinkimus; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina šį susitarimą kaip konstruktyvų žingsnį remiant politinį stabilumą ir abipusį tvarų ekonomikos vystimąsi;

3.  mano, kad būtina prekybos ir investicijų iniciatyvomis siekti naudos visiems visuomenės sluoksniams ir jos turėtų būti tikslingiau taikomos MVĮ ir smulkiems ūkininkams; todėl pažymi, kad daugiau kaip 80 % Maroko ūkininkų turi mažiau nei penkis hektarus žemės, ir todėl džiaugiasi, kad Maroko žemės ūkio ir kaimo plėtros konfederacija (pranc. Confédération marocaine de l'agriculture et du développement rural, Comader) pritaria šiam susitarimui; primena, kad saugus apsirūpinimas maistu be ekonominio aspekto dar turi socialinį, aplinkos ir kultūrinį aspektus;

Susitarimu

4.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į žemės ūkio sektoriaus svarbą ir įtaką Maroke, ypač suteikiant darbo vietas, susitarimui teks pagrindinis vaidmuo vykdant šalies ekonominę plėtrą ir politinę stabilizaciją, kadangi jis suteikia naujų galimybių eksportui į ES, kuri yra pagrindinė rinka Maroko produktams; mano, kad susitarimas taip pat suteiks galimybių ES žemės ūkio pramonei, ypač perdirbtų maisto produktų srityje; pabrėžia, kad ES eksportuotojai akivaizdžiai turės naudos dėl to, kad pašalinamas Maroko taikytas 70 % importo muito tarifas žemės ūkio ir žuvininkystės produktams, tai priemonė, kurią visiškai įgyvendinus, per metus bus sutaupoma 100 mln. EUR, išleidžiamų muito mokesčiams;

5.  palankiai vertina į susitarimą įtrauktas papildomas netarifines priemones, pavyzdžiui, būsimas derybas, kuriomis siekiama suteikti papildomą Europos geografinių nuorodų apsaugą, sustiprintos apsaugos mechanizmus ir sanitarijos bei fitosanitarijos priemones; be to, primena, kad ES ir Marokas susitarė dėl ginčų sprendimo mechanizmo, pagal kurį bet kuri sutarties šalis galės gauti kompensaciją, jeigu kita sutarties šalis nesilaikys šio susitarimo sąlygų;

6.  atkreipia dėmesį į tam tikruose ES sektoriuose išsakytus nuogąstavimus dėl išaugusių neapmuitinamų kvotų jautriam vaisių ir daržovių importui; todėl, ragina Komisiją pristatyti poveikio Europos gamintojams, ir ypač ūkininkų pajamoms, vertinimą ir ragina nuolat apie tai informuoti Parlamentą;

7.  atkreipia dėmesį į nuolatinius Europos pramonės grupių skundus, kuriuose teigiama, kad esama sukčiavimų įvežimo kainų sistemoje, ir ragina užtikrinti, kad ES ir toliau tinkamai reguliuotų pagal susitarimą numatytas padidintas tarifines kvotas ir kad įvežimo kainų mechanizmo įgyvendinimą reglamentuojančios taisyklės nebūtų aiškinamos klaidingai; pabrėžia, kad OLAF ir Europos Parlamento Peticijų komitetas gavo Europos ūkio subjektų skundų ir kad šis komitetas paprašė Europos Komisijos pakeisti įvežimo kainų sistemą, kad būtų nutrauktas sukčiavimas; taip pat atkreipia dėmesį į pasiūlymus vykdant naujausią bendrosios žemės ūkio politikos reformą suderinti kainų mechanizmo įgyvendinimą reglamentuojančias taisykles su Bendrijos muitinės kodeksu; mano, kad kartu privaloma pakeisti Bendro žemės ūkio rinkos organizavimo įgyvendinimo reglamentą, nustatant efektyvias kontrolės priemones;

8.  mano, kad susitarime numatyta konkreti institucinė tvarka ir mechanizmai, pvz., bendradarbiavimas siekiant išvengti rinkos žlugimo, Komisijos sukurtos ekspertų grupės su trečiosiomis šalimis, įskaitant Maroką, žemės ūkio prekybos pakomitetis, įsteigtas asociacijos susitarimo valdymo kontekste, ir gamyba bei apsaugos išlyga, pagal atitinkamo protokolo 7 straipsnį; ragina Komisiją, kai reikia taikyti mechanizmus;

Platesni prekybos ir ekonomikos klausimai

9.  pabrėžia, kad patekti į ES vidaus rinką turėtų būti galima tik jei laikomasi sanitarijos, fitosanitarijos ir aplinkos standartų, ir palankiai vertina teigiamą 2011 m. Maisto ir veterinarijos tarnybos ataskaitą; palankiai vertina tai, kad susitarime daug dėmesio skiriama sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėms, ir ragina derybose dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo (angl. DCFTA) pagrindinį dėmesį skirti techninės pagalbos klausimui; prašo Komisijos skatinti, kad Marokas ir Europos Sąjunga taikytų lygiavertes priemones ir lygiavertę kontrolę aplinkos ir maisto saugos srityje, siekiant užtikrinti sąžiningą dviejų rinkų konkurenciją;

10.  palankiai vertina Maroko žemės ūkio sektoriaus reformą, būtent „Žaliąjį planą“ (angl. Green Plan) , kuris specialiai skirtas smulkiesiems ūkininkams remti, suteikiant jiems galimybę pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis ir investicijomis; ragina ES toliau teikti paramą gamybos metodų gerinimui, dalijantis geriausia patirtimi, ir remti Maroko pastangas vandens išteklių apsaugos srityje;

11.  pripažįsta, kad Marokas ratifikavo daugumą atitinkamų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų ir neseniai priėmė įstatymus, kuriais buvo uždraustas vaikų darbas; vis dėlto pabrėžia, kad reikėtu toliau spręsti tam tikrus asociacijų laisvės ir vaikų darbo klausimus; mano, kad glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo nuostatos į tvaraus vystymosi skyrių turėtų įtraukti pagalba įgyvendinant TDO konvencijas ir ratifikuojant nepasirašytas pagrindines TDO konvencijas, pvz., Susirinkimų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas apsaugos konvenciją (Nr. 87) ir įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas;

12.  ragina Komisiją užtikrinti, kad susitarimu būtų visapusiškai laikomasi tarptautinės teisės normų ir teikiama nauda visoms poveikį patiriančioms vietos gyventojų grupėms;

o
o   o

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos Pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, EP delegacijai ryšiams su Magrebo šalimis, Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinės asamblėjos biurui bei Maroko parlamentui ir vyriausybei.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0446.

2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl abipusių liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio produktams, perdirbtiems žemės ūkio produktams, žuviai ir žuvininkystės produktams, dėl 1, 2 bei 3 protokolų ir jų priedų pakeitimo ir dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, dalinio pakeitimo sudarymo projekto (15975/2010 – C7-0432/2010 – 2010/0248(NLE))

P7_TA(2012)0056 A7-0023/2012

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15975/2010),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl abipusių liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio produktams, perdirbtiems žemės ūkio produktams, žuviai ir žuvininkystės produktams, dėl 1, 2 bei 3 protokolų ir jų priedų pakeitimo ir dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, dalinio pakeitimo sudarymo projektą (15974/2010),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C7–0432/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A7–0023/2012),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Maroko Karalystės vyriausybėms ir parlamentams.

2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Sirijoje (2012/2543(RSP))

P7_TA(2012)0057 RC-B7-0068/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 10 d., lapkričio 14 d., gruodžio 1 d. ir 2012 m. sausio 23 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Sirijos ir į 2011 m. spalio 23 d. ir gruodžio 9 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 8 d., lapkričio 3 ir 28 d., gruodžio 2 d. ir 2012 m. vasario 1 d. bei 4 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimą 2011/782/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/273/BUSP(1) ir į Tarybos sprendimą sustiprinti ES Sirijos režimui taikomas ribojamąsias priemones, priimtą po 2012 m. sausio 23 d. Užsienio reikalų tarybos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 442/2011(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 27 d., spalio 16 d. ir lapkričio 12, 16 ir 24 d., 2012 m sausio 22 d. ir vasario 12 d. Arabų Lygos pareiškimus dėl padėties Sirijoje, 2011 m. lapkričio 2 d. Arabų Lygos veiksmų planą ir 2011 m. lapkričio 27 d. priimtas Arabų Lygos sankcijas Sirijai,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos pirmininko 2011 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos trečiojo komiteto 2011 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Sirijos Arabų Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos padėčiai Sirijos Arabų Respublikoje tirti 2011 m. lapkričio 23 d. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2011 m. gruodžio 2 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Sirijos Arabų Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Vaiko teisių konvenciją ir fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose ir Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, kuriuos Sirija yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi nuo žiauraus taikių protestų Sirijoje malšinimo pradžios, t. y. nuo 2011 m. kovo mėn., dramatiškai daugėja nuolatinių žudymų, smurto ir kankinimų ir Sirijos kariuomenė bei saugumo pajėgos toliau vykdo tikslingus žudymus, kankinimus ir masinius areštus; kadangi vyriausybinės pajėgos laiko apgulusios daugelį Sirijos miestų ir miestelių, jie yra bombarduojami; kadangi itin sudėtinga gauti maisto ir medicinos reikmenų; kadangi dėl smurto ir perkėlimų daugelis Sirijos gyventojų patiria blogėjančią humanitarinę padėtį;

B.  kadangi JT skaičiavimais žuvusiųjų Sirijoje skaičius per 11 mėnesių trunkantį sukilimą viršijo 5 400, nors šiuos skaičius sunku atnaujinti, nes visiškai uždarytos kai kurios vietovės, pavyzdžiui, kai kurie Homso rajonai; kadangi dar tūkstančiai buvo sužeisti, mažiausiai 69 000 buvo sulaikyti, iš kurių apie 32 000 buvo paleista, o apie 12 400 pabėgo į kaimynines šalis; kadangi JT Vaikų fondas pranešė, kad šimtai vaikų buvo nužudyti ir dar keli šimtai nesankcionuotai suimti, kankinami ir kalinimo metu seksualiai išnaudojami;

C.  kadangi apgulto Holmso miesto gyventojai nuolat stipriai bombarduojami ir baiminasi, kad režimas rengiasi įvykdyti galutinį mirtiną antžeminį puolimą; kadangi 2012 m. vasario 12 d. arabų žiniasklaida pranešė, kad besitęsiant Homso puolimui Sirijos tankai ir artilerija smarkiai bombarduoja Hamos miestą; kadangi tuo pačiu metu Sirijos valdžios institucijos primygtinai teigia, kad kovoja su „teroristų grupėmis“ ir kovą tęs, kol bus atkurta „tvarka“;

D.  kadangi daugybė prezidento Basharo al-Assado pažadų dėl reformų ir amnestijų niekada nebuvo vykdomi ir režimas prarado bet kokį patikimumą ir teisėtumą, todėl pasigirdo dažni tarptautinės bendruomenės raginimai prezidentui atsistatydinti;

E.  kadangi, vykdydami svarbią užduotį pateikti nepriklausomą informaciją apie įvykius Sirijoje, buvo nužudytas Prancūzijos žurnalistas ir sužeistas Nyderlandų žurnalistas; kadangi Sirijos valdžios institucijos į šalį neįleidžia tarptautinių žurnalistų; kadangi Sirijos pabėgėlių liudijimai, piliečių pranešimai ir judriojo ryšio telefonais užregistruoti vaizdai, perduodami per pavienes palydovines jungtis, ir toliau yra svarbiausi informacijos iš Sirijos šaltiniai;

F.  kadangi Arabų lyga nusprendė kreiptis į JT Saugumo Tarybą paramos ieškant politinio sprendimo Sirijoje; kadangi 2012 m. vasario 4 d. Rusijos Federacija ir Kinija vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kurioje buvo reiškiama parama Arabų lygos raginimui laikytis visa apimančio ir taikus politinio proceso, kuriam vadovautų sirai; kadangi 2012 m. sausio 28 d. Arabų Lygos stebėjimo misijos veikla Sirijoje buvo sustabdyta dėl kritinio padėties pablogėjimo;

G.  kadangi 2012 m. sausio 18 d. įsigaliojo papildomos ES ribojamosios priemonės Sirijos režimui, tarp kurių taikomas telekomunikacijų stebėsenos įrangos, skirtos Sirijos režimui naudoti, eksporto draudimas, draudimas dalyvauti tam tikruose infrastruktūros projektuose ir investicijų į šiuos projektus draudimas, taip pat papildomi apribojimai dėl lėšų pervedimo ir finansinių paslaugų teikimo;

H.  kadangi 2012 m. sausio 23 d. asmenų, subjektų ir institucijų, kuriems taikomos ES ribojamosios priemonės, sąrašas papildytas ir įrašyti dar 22 fiziniai asmenys, atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus, ir aštuoni juridiniai asmenys, remiantys režimą finansiškai;

I.  kadangi reaguodamos į didėjantį smurtą ir rimtus nuogąstavimus dėl saugumo, Jungtinės Amerikos Valstijos uždarė savo ambasadą Sirijoje; kadangi Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Belgija atšaukė savo ambasadorius; kadangi Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba ir Tunisas atšaukė savo ambasadorius ir nusprendė išsiųsti Sirijos ambasadorius iš savo sostinių;

J.  kadangi nuo 2011 m. kovo mėn. dešimtys tūkstančių Sirijos pabėgėlių ieškojo prieglobsčio Turkijoje; kadangi Turkija, kurios tarptautinis vaidmuo vis auga, prieštarauja smurtui Sirijoje;

K.  kadangi baisi padėtis Sirijoje jau daro neigiamą poveikį padėčiai Libane, baiminamasi, jog neramumai peržengs sieną, ir dėl šios priežasties visas regionas susidurs su nenuspėjamomis pasekmėmis ir padariniais,

L.  kadangi Rusija ir toliau Sirijos režimui parduoda ginklus ir karines medžiagas, taip pat turi karinio jūrų laivyno bazę Sirijoje; kadangi ES nustatė galiojantį embargą Sirijai skirtai karinei įrangai ir kadangi Kipre buvo sulaikytas Rusijos laivas, kuris Kipro valdžios institucijų teigimu apgaulinga dingstimi toliau vyko į Siriją; kadangi Vyriausiosios įgaliotinės biuras šio įvykio aplinkybių niekada nebuvo viešai ir oficialiai nepaaiškino;

M.  kadangi po gruodžio Specialiosios JTŽTT sesijos dėl Sirijos, remdamasis JT Nepriklausomos tyrimų komisijos ataskaitos išvadomis ir JT Generaliniam sekretoriui 2012 m. sausio 15 d. pareiškus, kad represijų kelias veda į aklavietę, JT Žmogaus teisių komisaras paragino Siriją paduoti į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) dėl įtarimų nusikaltimais;

1.  apgailestauja dėl to, kad Rusija ir Kinija pasinaudojo veto teise JT Saugumo Taryboje ir blokavo rezoliucijos dėl Sirijos projektą, t. y. balsavo prieš Arabų Lygos taikaus ir demokratinio pereinamojo proceso pasiūlymą, o Basharo al-Assado režimas tai suprato, kaip leidimą sustiprinti represines priemones vietoje ir naudoti sunkiuosius ginklus bei nesirinktinai veikiančią jėgą prieš beginklius civilius; pakartoja savo raginimą JT Saugumo Tarybos narėms, ypač Rusijai ir Kinijai, pripažinti savo atsakomybę ir siekti užtikrinti, kad nedelsiant būtų nutrauktos smurtinės represijos prieš Sirijos gyventojus; toliau remia ES ir jos valstybių narių pastangas šioje srityje;

2.  Ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę dėti visas pastangas, kad bendradarbiaujant su Rusija ir Kinija būtų priimta JTST rezoliucija;

3.  ragina Rusiją, kuri yra didžiausia užjūrio ginklų tiekėja Sirijos vyriausybei, nedelsiant nutraukti ginklų siuntas Sirijai ir ragina ES parengti bendrovių, kurios tiekia ginklus Sirijai, juodąjį sąrašą; ragina ES veikėjus visapusiškai laikytis Europos Sąjungos elgesio kodekso ginklų eksporto srityje, kurio paskirtis – užkirsti kelią įrangos, kuri gali būti panaudota vykdant vidaus represijas arba prisidedant prie nestabilumo regione, eksportui;

4.  dar kartą kuo griežčiausiai smerkia brutalias Sirijos režimo represijas, vykdomas prieš Sirijos gyventojus, ypač Homso mieste; reiškia itin didelį susirūpinimą dėl Sirijos valdžios institucijų padarytų sunkių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant masinius suėmimus, be teismo vykdomus žudymus, nesankcionuotus sulaikymus, prievartinius dingimus, areštuotųjų, įskaitant vaikus, kankinimą ir netinkamą elgesį su jais; pabrėžia, kad negalima atsisakyti teikti medicinos pagalbą asmenims, dėl vykdomo smurto patyrusiems sužeidimus;

5.  yra susirūpinęs dėl to, kad pagal 2012 m. vasario 7 d. UNICEF kreipimąsi ir nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos padėčiai Sirijoje tirti 2011 m. lapkričio 23 d. ataskaitą nuo 2011 m. kovo mėnesio, kai Sirijoje prasidėjo smurtavimai, apie 400 vaikų mirė ir beveik 380, kai kurie iš jų jaunesni nei 14 metų, buvo neakcionuotai suimti ir kalinami patyrė kankinimus bei seksualinį smurtą; griežtai smerkia visus žmogaus teisių, taip pat vaikų teisių, pažeidimus, kuriuos padarė Sirijos karinės ir saugumo pajėgos, ir ragina Sirijos vyriausybę nutraukti visus daromus vaikų teisių ir žmogaus teisių pažeidimus;

6.  reiškia nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms; vertina Sirijos gyventojų drąsą ir ryžtą ir tvirtai remia jų siekį užtikrinti visapusišką pagarbą demokratijai, teisinės valstybės principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat geresnes ekonomines ir socialines sąlygas;

7.  pakartoja savo raginimą prezidentui Basharui al Assadui ir jo režimui nedelsiant atsistatydinti, kad būtų sudarytos sąlygos taikiam ir demokratiniam pereinamajam procesui Sirijoje;

8.  dar kartą ragina Basharo al Assado režimą nedelsiant nutraukti smurtinius veiksmus prieš Sirijos gyventojus, iš miestų atitraukti karinius dalinius ir tankus ir išlaisvinti visus sulaikytus protestų dalyvius, politinius kalinius, žmogaus teisių gynėjus, tinklaraštininkus ir žurnalistus, suteikti galimybę tarptautinėms humanitarinėms ir žmogaus teisių organizacijoms bei tarptautinei žiniasklaidai nekliudomai patekti į šalį;

9.  pakartoja raginimą skubiai atlikti nepriklausomą ir skaidrų Sirijos valdžios institucijų ir karinių ir saugumo pajėgų padarytų plataus masto, sistemingų ir sunkių žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų tyrimą siekiant užtikrinti, kad tarptautinė bendruomenė patrauktų atsakomybėn visus asmenis, atsakingus už šiuos veiksmus, kurie gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui; laikosi nuomonės, kad aiškūs atskaitomybės mechanizmai turi užimti pagrindinę vietą JTST pastangose užbaigti Sirijos krizę, ir dar kartą pritaria JT Žmogaus teisių komisaro raginimui paduoti Siriją į TBT;

10.  primena, kad remia Arabų Lygos pastangas nutraukti smurtą ir ieškoti politinio sprendimo Sirijoje; palankiai vertina Arabų Lygos sprendimą stiprinti bendradarbiavimą su JT; atkreipia dėmesį į Arabų Lygos sprendimą sustabdyti stebėtojų misijos Sirijoje vykdymą reaguojant į didėjantį valdžios institucijų ir saugumo tarnybų vykdomą smurtą;

11.  palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės paramą steigiant kontaktinę grupę „Sirijos žmonių draugai“ iš šalių, kurios siekia demokratinių pokyčių Sirijoje, įskaitant Turkiją ir Arabų Lygos nares; palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės pareiškimą, kad ji dalyvaus pirmajame šios ryšių palaikymo grupės posėdyje, kuris vyks Tunise 2012 m. vasario 24 d.;

12.  ragina Tarybą priimti bendrą sprendimą atšaukti visus ambasadorius iš Sirijos ir sustabdyti diplomatinius ryšius su Sirijos ambasadoriais ES valstybėse narėse; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę sustiprinti ES delegaciją Damaske ir prireikus ES delegacijas kitose šalyse humanitariniais pajėgumais;

13.  palankiai vertina ES įsipareigojimą ir toliau didinti tarptautinį spaudimą Sirijos režimui; remia 2012 m. sausio 23 d. Užsienio reikalų tarybos sprendimą Sirijos režimui taikyti naujas ribojamąsias priemones ir, atsižvelgdamas į tai, ragina numatyti tolesnes tikslingas sankcijas;

14.  palankiai vertina Europos Komisijos 2012 m. vasario 3 d. sprendimą suteikti humanitarinę pagalbą (3 mln. EUR) siekiant sumažinti žmonių kančias ir Sirijoje, ir kaimyninėse šalyse;

15.  palankiai vertina ir remia nuolatines Sirijos opozicijos dedamas pastangas sukurti vieningą platformą, toliau bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, ypač Arabų Lyga, siekti bendros Sirijos ateities vizijos ir pereiti prie demokratinės sistemos; ragina ES sustiprinti politinę, techninę, komunikacijų ir humanitarinę pagalbą opozicijai;

16.  ragina taikiai ir iš tikrųjų pereiti prie demokratijos, nes ji atitinka Sirijos gyventojų teisėtus lūkesčius ir yra pagrįsta visiem atviru dialogu, apimančiu visas demokratines jėgas ir Sirijos visuomenės dalis, siekiant pradėti gilių demokratinių reformų procesą, kurį vykdant būtų atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti nacionalinį susitaikymą, taigi prisiimta atsakomybė užtikrinti pagarbą mažumų teisėms; ragina ES remti visus Sirijos opozicijos mėginimus susivienyti ir nustatyti aiškią demokratinės Sirijos darbotvarkę;

17.  reiškia didelį susirūpinimą tuo, kad Sirijos valdžios institucijų vykdomas bauginimas gali būti nukreiptas ir į tremtyje gyvenančius opozicijos aktyvistus;

18.  palankiai vertina tvirtą Turkijos paramą Sirijos gyventojams, įskaitant pabėgėlių palei Turkijos ir Sirijos sieną priėmimą ir sąlygų Sirijos opozicijai susiburti sudarymą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę dėti visas pastangas, kad būtų pradėta diskusija su Turkija, Arabų Lyga ir Sirijos opozicija dėl humanitarinių koridorių Sirijos ir Turkijos pasienyje įsteigimo;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui, Turkijos vyriausybei ir parlamentui, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Arabų Valstybių Lygos generaliniam sekretoriui ir Sirijos Arabų Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 319, 2011 12 2, p. 56. (2) OL L 16, 2012 1 19, p. 1.

2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Parlamento pozicijos dėl JT Žmogaus teisių tarybos 19-osios sesijos (2012/2530(RSP))

P7_TA(2012)0058 B7-0071/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visas JT žmogaus teisių konvencijas ir jų fakultatyvinius protokolus(1),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir ES pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JTŽTT), ypač į 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl prioritetų 16-ojoje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje ir 2011 m. peržiūros(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio delegacijos vizitą į Ženevą per JTŽTT šešioliktąją sesiją ir į jos ataskaitą pakomitečiui bei į Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio jungtinę delegaciją į JT Generalinės Asamblėjos 66-ąją sesiją,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES išorės politikos, kuria remiamas demokratijos diegimas(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 25 d. JTŽTT rezoliuciją 16/21 dėl Žmogaus teisių tarybos veiklos ir funkcijų peržiūros,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl ES kaip pasaulinio masto veikėjos ir jos vaidmens daugiašalėse organizacijose(4),

–  atsižvelgdamas į būsimą JTŽTT 7-ąjį ciklą, ypač į 2012 m. vasario 27 d.–kovo 23 d. vyksiančią 19-ąją sesiją ir visuotinio periodinio vertinimo 13-ąją ir 14-ąją sesijas, kurios bus organizuojamos 2012 m.,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes JTŽTT reguliariąsias ir specialiąsias sesijas, taip pat į pirmąjį visuotinio periodinio vertinimo ciklą, užbaigtą 2011 m. gruodžio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 12 d. bendrą Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Žmogaus teisės ir demokratija – svarbiausias ES išorės veiksmų elementas. Veiksmingesnio požiūrio formavimas“ (COM(2011)0886),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui, jo skatinimas ir išsaugojimas yra Europos Sąjungos (ES) etinio ir teisinio acquis dalis ir vienas iš Europos bendrumo ir vientisumo ramsčių(5);

B.  kadangi vykstanti ES žmogaus teisių politikos peržiūra turėtų prisidėti prie to, kad ES išorės politika būtų aktyvesnė, nuoseklesnė ir veiksmingesnė jėga pasaulyje;

C.  kadangi ES ir jos valstybės narės turėtų užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms savo pačių politikoje, siekiant didinti vidaus ir išorės politikos nuoseklumą, ir taip didinti ES patikimumą JTŽTT;

D.  kadangi visi tarptautiniai veikėjai turi dėti pastangas, kad panaikintų dvigubus standartus ir užkirstų kelią selektyvumui ir politizavimui svarstant žmogaus teisių klausimus;

E.  kadangi JTŽTT yra unikalus, ypatingą dėmesį visuotinėms žmogaus teisėms skiriantis organas ir specialusis JT sistemos forumas, kuriame sprendžiami žmogaus teisių klausimai; kadangi jai pavestas svarbus uždavinys stiprinti žmogaus teisių skatinimą, apsaugą ir pagarbą joms visame pasaulyje;

F.  kadangi reikėtų atsižvelgti į Generalinės Asamblėjos Trečiojo komiteto ir JTŽTT atliekamos veiklos poveikį diskusijoms JT Saugumo Taryboje;

G.  kadangi Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio delegacija vyks į Ženevą per JTŽTT 19-ąją sesiją, kaip ir ankstesniais metais vykdavo į JTŽTT sesijas;

1.  atkreipia dėmesį į vykstantį ES prioritetų JTŽTT 19-ojoje sesijoje patvirtinimo procesą ir palankiai vertina tai, kad Birmos (Mianmaro), Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR), Sirijos, Libijos ir Irano klausimai nurodyti kaip pagrindiniai;

2.  palankiai vertina tai, kad 19-osios reguliariosios sesijos darbotvarkėje, be kita ko, numatytos viešosios diskusijos apie žmogaus teisių integravimą, žodžio laisvę internete, religijos ar įsitikinimų ir sąžinės laisvę, diskriminaciją ir smurtą dėl lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės, žmogaus teisių ir ŽIV / AIDS, Mažumų teisių deklaraciją, taip pat išplėstiniai posėdžiai vaiko teisių, kankinimų, žmogaus teisių ir kovos su terorizmu, dingimo ir savavališko sulaikymo klausimais; ragina valstybes nares konstruktyviai prisidėti prie šių diskusijų ir aiškiai pareikšti, kad visuotinės ir nedalomos žmogaus teisės taikomos žmonėms nepaisant jų lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės;

3.  palankiai vertina šios sesijos nominacijas nepriklausomo eksperto demokratinės ir lygiateisės tarptautinės sistemos skatinimo klausimais, specialiojo pranešėjo tiesos, teisingumo, reparacijos ir nepasikartojimo užtikrinimo klausimais, specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Sirijoje klausimais ir nepriklausomo eksperto žmogaus teisių padėties Sudane klausimais įgaliojimams; atkreipia dėmesį į pranešimus, kuriuos pateiks specialieji pranešėjai, be kita ko, dėl žmogaus teisių padėties KLDR, Irane ir Birmoje (Mianmare), dėl kankinimų ir kito žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio ar baudimo, dėl žmogaus teisių gynėjų padėties ir religijos ar įsitikinimų laisvės; ragina valstybes nares aktyviai prisidėti prie šių diskusijų;

Žmogaus teisių tarybos veikla

4.  palankiai vertina tai, kad žmogaus teisės vis labiau integruojamos į JT veiklą, kaip rodo, pavyzdžiui, žymiai didesnis Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro pranešimų Saugumo Taryboje skaičius, įskaitant labai sumanų Biuro atstovavimą Generalinio Sekretoriaus padėjėjo lygiu Niujorke, arba JTŽTT organizuojama metinė viešoji diskusija, skirta dialogui su JT agentūrų ir fondų valdymo organų ir sekretoriatų vadovais, kurią organizuoti įgaliota pagal peržiūros proceso rezultatus; ryžtingai ragina JTST valstybes nares prašyti, kad informaciniai susirinkimai su ŽTT vyktų reguliariau, siekiant veiksmingai spręsti žmogaus teisių pažeidimų problemas, kurios yra pagrindinės daugelio konfliktų, iš kurių JTST mėgina rasti išeitį, priežastys;

5.  pakartoja savo raginimą ES valstybėms narėms aktyviai nepritarti bet kokioms pastangoms pakenkti žmogaus teisių visuotinumo, nedalomumo ir savitarpio priklausomybės koncepcijai ir aktyviai skatinti JTŽTT skirti vienodą dėmesį visų rūšių diskriminacijos, įskaitant diskriminaciją dėl lyties, rasės, amžiaus, lytinės orientacijos, religijos arba įsitikinimų, klausimams; mano, kad reikėtų imtis apčiuopiamų ir tvarių veiksmų laikantis 2011 m. birželio 17 d. JTŽTT rezoliucijos 17/19 dėl žmogaus teisių, lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės;

6.  pakartoja savo raginimą ES valstybėms narėms toliau lyderiauti, pavyzdžiui, remiant Žmogaus teisių tarybos veiklos visuotinumą, visų pirma ratifikuoti visas tarptautines žmogaus teisių priemones, kurias ŽTT yra priėmusi; ypač apgailestauja dėl to, kad nė viena ES valstybė narė nėra ratifikavusi Konvencijos dėl visų migrantų darbininkų ir jų šeimos narių teisių apsaugos, kad kelios valstybės narės dar nėra priėmusios ir (arba) nėra ratifikavusios Konvencijos dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo ir kad tik viena valstybė narė yra ratifikavusi Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvinį protokolą, ir pakartoja savo raginimą visoms ES valstybėms narėms ratifikuoti šias konvencijas;

7.  nors pripažįsta, kad esama šiek tiek pagerėjimo, išlieka susirūpinęs dėl nuolat vykdomos blokų politikos, kuri ir toliau kartais vyraudama daro poveikį tam, kokioms šalims ir kokiai padėčiai skiriamas JTŽTT dėmesys, ir taip neigiamai veikia JTŽTT autoritetą ir patikimumą;

8.  apgailestauja, jog peržiūros procese nepasiekta, kad būtų parengti griežtesni narystės kriterijai, susiję su įsipareigojimais ir rezultatais žmogaus teisių klausimų srityje; pakartoja savo raginimą rengti konkurencinius visų regioninių grupių rinkimus ir rekomenduoja, kad ES ir jos valstybės narės pareikštų aiškų nepritarimą regioninių grupių praktikai, kai į vieną vietą pateikiama tik viena kandidatūra, ir parodytų pavyzdį šiuo klausimu;

Žmogaus teisių pažeidimai Arabų pavasario šalyse

9.  atkreipia dėmesį į Libijos narystės JTŽTT atkūrimą ir skatina šalies reintegraciją; vis dėlto apgailestauja, kad nepasinaudota proga parengti griežtų ir skaidrių suspenduotų narių narystės atkūrimo kriterijų, kurie turėtų būti logiškai pagrįsti pradiniais atrankos narystei kriterijais; primygtinai ragina JTŽTT nedelsiant parengti tokius kriterijus, kuriais būtų vadovaujamasi ateityje, siekiant, kad valstybės tinkamumas dalyvauti JTŽTT būtų nuosekliai vertinamas remiantis žmogaus teisių padėtimi toje šalyje;

10.  palankiai vertina remiantis 15-osios specialiosios sesijos išvadomis JTŽTT 2011 m. rugsėjo mėn. pateiktą nepriklausomos tarptautinės Žmogaus teisių pažeidimų Libijoje tyrimo komisijos pranešimą apie savo pirmąją ataskaitą; pritaria tam, kad jos įgaliojimai būtų pratęsti, ir laukia galutinės rašytinės ataskaitos, kuri bus pateikta 19-ojoje sesijoje; ragina įgyvendinti tyrimo komisijos pateiktas rekomendacijas ir tvirtai remia jos raginimą atlikti išsamius, nešališkus ir viešus visų įtariamų tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų per konfliktą tyrimus, nepriklausomai nuo to, kas juos padarė, visapusiškai paisant teisingumo užtikrinimo; mano, kad žmogaus teisių padėtis Libijoje ir toliau kelia susirūpinimą, visų pirma sulaikymo sąlygos ir įvairių ginkluotų grupuočių elgesys su sulaikytaisiais, kai laikinoji vyriausybė nevykdo veiksmingos tokių brigadų kontrolės, ir kad reikia didesnio tarptautinės bendruomenės budrumo ir tvarios pagalbos, kaip teigiama vyriausiosios žmogaus teisių komisarės 2012 m. sausio 25 d. pranešime JT Saugumo Tarybai;

11.  ypatingai smerkia Sirijos režimo plačiai vykdomus sistemingus žmogaus teisių pažeidimus ir brutalias represijas prieš gyventojus, įskaitant vaikus, ir ragina Sirijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti smurtą ir laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę, kad būtų sudarytos sąlygos taikiai ir demokratinei pertvarkai;

12.  palankiai vertina tai, kad dėl žmogaus teisių padėties Sirijoje Jungtinių Valstijų, Lenkijos ir ES iniciatyva sušauktos atitinkamai 16-oji, 17-oji ir 18-oji specialiosios sesijos; pritaria lapkričio pranešime pateiktoms rekomendacijoms ir laukia atnaujinto pranešimo ir interaktyvaus dialogo 19-ojoje sesijoje;

13.  palankiai vertina sprendimą paskirti specialųjį pranešėją žmogaus teisių padėties Sirijoje klausimais ir suteikti jam įgaliojimus, kai baigs galioti tyrimų komisijos įgaliojimai; ypač reiškia visapusišką savo paramą tyrimo komisijos, vyriausiosios komisarės ir visų pagal specialiąsias procedūras įgaliotų asmenų raginimui Sirijos valdžios institucijoms visapusiškai bendradarbiauti su tyrėjais, siekiant užtikrinti visišką atskaitomybę ir išvengti nebaudžiamumo; palankiai vertina visas diplomatines ES vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos baronienės Catherine Ashton ir ES valstybių narių pastangas įtikinti Kiniją ir Rusiją JT Saugumo Taryboje nedelsiant priimti rezoliuciją dėl Sirijos; labai apgailestauja, kad dėl atnaujinto Rusijos Federacijos ir Kinijos veto Saugumo Taryba negalėjo paremti Arabų Valstybių Lygos raginimo siekti visus įtraukiančio politinio proceso, kuriam vadovautų patys Sirijos gyventojai ir kuris vyktų nesmurtinėje aplinkoje;

14.  pakartoja savo susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Bahreine ir ragina ES valstybes nares siekti, kad JTŽTT būtų parengta rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Bahreine; pabrėžia, kad JTŽTT reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant spręsti kovos su nebaudžiamumu už veiksmus Jemene per 2011 m. protestus prieš vyriausybę klausimą, ir mano, kad amnestijos pažeidžia tarptautinę žmogaus teisių teisę, jei jos neleidžia patraukti atsakomybėn asmenų, kurie gali būti atsakingi už nusikaltimus žmoniškumui, genocidą, karo nusikaltimus ir didelius žmogaus teisių pažeidimus;

15.  palankiai vertina JT žmogaus teisių komisarės Navi Pillay 2011 m. padarytus pareiškimus, kuriuose ji primygtinai ragina Egipto valdžios institucijas nutraukti pernelyg didelės ir brutalios jėgos naudojimą prieš protestuotojus Tahriro aikštėje ir kitose šalies vietose, įskaitant aiškiai nepateisinamą ašarinių dujų, guminių kulkų ir kovinių šaudmenų panaudojimą, taip pat jos raginimus pradėti nepriklausomus įvairių demonstracijų ir įvykių tyrimus;

16.  ragina ES ir ES valstybes nares, pasinaudojant Alžyro visuotinio periodinio vertinimo antrojo ciklo teikiama proga, skirti daug dėmesio prievartinių dingimų klausimui ir pabrėžti, kad stinga Alžyro tolesnių veiksmų, atsižvelgiant į Sutarties organų priimtas rekomendacijas šiuo klausimu; ragina įdiegti specialų tolesnių veiksmų mechanizmą šiuo klausimu; taip pat ragina ES ir ES valstybes nares pareikšti savo didelį susirūpinimą dėl neseniai priimtų penkių įstatymų, ypač dėl represinio asociacijų įstatymo ir diskriminacinio moterų įstatymo;

17.  pabrėžia, kad reikia tarptautinio žmogaus teisių padėties Vakarų Sacharoje stebėjimo ir kad galima pasitelkti ŽTT specialiuosius pranešėjus;

Kiti klausimai

18.  palankiai vertina sprendimą skirti specialųjį pranešėją žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais; palankiai vertina specialiojo pranešėjo JTGA Trečiajam komitetui pateiktą preliminarų pranešimą ir laukia šio pranešimo svarstymo 19-ojoje sesijoje; primygtinai ragina Irano valdžios institucijas bendradarbiauti su specialiuoju pranešėju, kai jis atlieka tyrimus, be kita ko, sudaryti jam galimybę patekti į šalį; ragina pratęsti specialiojo pranešėjo įgaliojimus atsižvelgiant į ypač sunkią žmogaus teisių padėtį Irane;

19.  giria specialiuosius pranešėjus žmogaus teisių padėties KLDR ir Birmoje (Mianmare) klausimais už jų nuolatines pastangas vykdyti savo įgaliojimus ir ragina tuos įgaliojimus pratęsti; palankiai vertina preliminarius teigiamus Birmos (Mianmaro) požiūrio į didesnį bendradarbiavimą su pagal specialiąsias procedūras paskirtais asmenimis pokyčius ir pakartoja savo raginimą paleisti visus tebekalinamus sąžinės kalinius ir imtis apčiuopiamų veiksmų kovojant su nebaudžiamumu Birmoje, visų pirma dėl nusikaltimų žmoniškumui, padarytų etninėse vietovėse;

20.  pakartoja savo raginimą vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir ES valstybėms narėms siekti tvirtos ES bendros pozicijos dėl tolesnių veiksmų, susijusių su faktų nustatymo misija Gazos konflikto klausimu, viešai reikalauti jos rekomendacijų įgyvendinimo ir atsakomybės už visus tarptautinės teisės pažeidimus, nepriklausomai nuo to, kas būtų įtariamas pažeidėjas, atliekant nepriklausomus, nešališkus, skaidrius ir veiksmingus tyrimus; laikosi nuomonės, kad be atskaitomybės ir teisingumo negali būti efektyvaus Artimųjų Rytų taikos proceso;

21.  reiškia savo pritarimą neseniai paskirtiems nepriklausomo eksperto žmogaus teisių padėties Dramblio Kaulo Krante klausimais įgaliojimams, siekiant tolesnių veiksmų įgyvendinant tyrimo komisijos rekomendacijas, ir laukia jo pranešimo svarstymo 19-ojoje sesijoje;

22.  pabrėžia, kad reikia toliau remti pastangas didinti atskaitomybės procesą Šri Lankoje, ir toliau ragina įsteigti JT tyrimo komisiją, kuri tirtų visus padarytus nusikaltimus, kaip rekomendavo JT Generalinio Sekretoriaus sudaryta ekspertų grupė Šri Lankos klausimais; ragina Šri Lankos vyriausybę pakviesti JT specialųjį pranešėją teisės į nuomonės ir žodžio laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais;

23.   yra labai susirūpinęs dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties Kazachstane; mano, kad Generalinės prokuratūros ataskaitoje dėl įvykių Žanaozene ir Šetpe (Vakarų Kazachstanas) nepakankamai atskleistas Kazachstano valstybės pajėgų vaidmuo žiauriai malšinant streikuojančių naftos sektoriaus darbuotojų, jiems pritariančių ir juos remiančių asmenų protestus, vykusius 2011 m. gruodžio 16–18 d., kai žuvo mažiausiai 17 žmonių; yra pasipiktinęs dėl po to vykusių opozicinių partijų lyderių, žmogaus teisų gynėjų ir žurnalistų areštų; ragina atlikti nepriklausomą tarptautinį šių įvykių tyrimą ir nedelsiant paleisti politinius kalinius, įskaitant naftos sektoriaus darbuotojų advokatę Nataliją Sokolovą; pabrėžia, kad kitoje JTŽTT sesijoje būtina aptarti žmogaus teisių padėtį Kazachstane;

24.  giria JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro veiklą žmogaus teisių padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) klausimais ir pabrėžia, kad reikia iš naujo suteikti įgaliojimus nepriklausomam ekspertui stebėti žmogaus teisių padėtį KDR ir įsitraukti į dialogą su valdžios institucijomis dėl tarptautinėse žmogaus teisių priemonėse nustatytų rekomendacijų įgyvendinimo;

25.  prašo, kad ES delegacija ir ES valstybės narės siektų, jog būtų priimta ŽTT rezoliucija dėl padėties Eritrėjoje, atsižvelgdamas į apverktiną ir vis blogėjančią žodžio laisvės, religijos ar įsitikinimų ir sąžinės laisvės padėtį;

26.  palankiai vertina JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pranešimą dėl padėties Afganistane, parengtą remiantis jos biuro veikla Jungtinių Tautų pagalbos misijoje Afganistane (UNAMA); ragina ES valstybes nares viešai paremti šį pranešimą ir įsitraukti į diskusijas dėl jo, remiant jame pateiktas rekomendacijas dėl teisinės valstybės stiprinimo, kovos su nebaudžiamumu, moterų teisių ir Afganistano žmogaus teisių institucijos veiklos; remia specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Afganistane klausimais paskyrimą;

27.  pažymi, kad JT organuose, tokiuose kaip JTST, JTGA ir JTŽTT, pasiekta nemenka pažanga dėl atsakomybės užtikrinti apsaugą koncepcijos taikymo; pabrėžia, kad atsakomybės užtikrinti apsaugą koncepcija yra daug apimanti ir reiškia daugiau nei vien tik karinę intervenciją; atkreipia dėmesį į tai, kad po Libijos krizės taip pat ryškėja nauja interpretacija („atsakomybė imantis apsaugos veiksmų“), kurią visų pirma iškėlė kai kurios BRIC šalys, ypač Brazilija; ragina toliau diskutuoti dėl to, kaip Jungtinių Tautų organai, ypač Saugumo Taryba, galėtų panaudoti šią koncepciją užtikrinant didesnį valstybių narių bendradarbiavimą, kai susiduriama su krize; ypač pabrėžia prevencinį Tarptautinio baudžiamojo teismo, visų pirma jo prokuroro, vaidmenį ir kreipimosi į TBT per JT Saugumo Tarybą privalumus;

28.  pabrėžia, kad reikia tarptautinio žmogaus teisių padėties Kinijoje stebėjimo, ir ragina ES valstybes nares aktyviai įsitraukti, kad toks stebėjimas būtų vykdomas, atsižvelgiant į nesėkmingą ES ir Kinijos dialogą žmogaus teisių klausimais, kai nepavyko pasiekti reikšmingų ir apčiuopiamų rezultatų;

29.  pakartoja, kad minties, sąžinės ir religijos laisvė, įskaitant laisvę keisti religiją ar įsitikinimus ar jų atsisakyti, yra pagrindinė žmogaus teisė; giria specialiojo pranešėjo religijos ar įsitikinimų laisvės klausimais veiklą ir apgailestauja, kad pasaulyje daug asmenų ir bendruomenių, pavyzdžiui, Tibetas, tokios teisės neturi; apgailestauja, kad religijos ir žodžio laisvė nuolat pažeidžiamos istorinio Tibeto teritorijoje ir kad dėl to vis daugiau Tibeto gyventojų susidegina, taip drastiškai protestuodami prieš teisių ir laisvių suvaržymą;

30.  smerkia neseną Japonijos teisingumo ministro pareiškimą dėl galimo mirties bausmės taikymo atnaujinimo; palankiai vertina Mongolijos 2012 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti mirties bausmę po 2010 m. sausio mėn. priimto mirties bausmės moratoriumo ir ragina JTŽTT ir JT Generalinę Asamblėją ir toliau siekti mirties bausmės moratoriumo ir panaikinimo visame pasaulyje;

31.  palankiai vertina Gvatemalos parlamento priimtą sprendimą ratifikuoti Romos statutą;

32.  palankiai vertina JT Lygių galimybių padalinio (JT Moterys) veiklą, kuri turėtų turėti poveikį Pekino acquis įgyvendinimui ir propagavimui, įskaitant nuostatas dėl lytinių ir reprodukcinių teisių, taip pat JTST rezoliucijos 1325 dėl moterų vaidmens siekiant taikos ir saugumo įgyvendinimui, nes visi šie klausimai ES labai svarbūs;

Visuotinis periodinis vertinimas

33.  palankiai vertina tai, kad pagal JTŽTT peržiūros rezultatus patvirtinta, jog visuotinio periodinio vertinimo antrajame cikle didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas, be kita ko, priimtų pirmojo ciklo rekomendacijų įgyvendinimui, tačiau pabrėžia, kad į procesą taip pat turėtų būti įtrauktos ir tos rekomendacijos, su kuriomis vertinama valstybė nesutiko; ragina visuotiniame periodiniame vertinime dalyvaujančias valstybes, kad jos, vertindamos trečiąsias šalis, ypatingą dėmesį skirtų JT sutarties organų ir pagal specialiąsias procedūras paskirtų asmenų rekomendacijų įgyvendinimui ir su jomis susijusiems tolesniems veiksmams, nes tai būtų reikšminga politinė parama tam vertingam ekspertų įnašui;

34.  ragina valstybes nares teikti techninę pagalbą, siekiant padėti įgyvendinti visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas, laikantis įsipareigojimų, prisiimtų JTŽTT institucijų kūrimo pakete ir pagal peržiūros procese rezultatus; pažymi, kad šiuo atžvilgiu naudinga priemonė – Savanoriškas finansinės ir techninės pagalbos įgyvendinant visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas fondas, ir ragina kitas valstybes nares sekti Britanijos ir Vokietijos pavyzdžiu ir prisidėti prie fondo;

35.  mano, kad ES turėtų siekti atkreipti dėmesį į visuotinio periodinio vertinimo procesą, įtraukdama rekomendacijas į dvišalius ir daugiašalius dialogus su JT valstybėmis narėmis;

36.  palankiai vertina tai, kad laikantis Paryžiaus principų svarbesnis vaidmuo suteiktas nacionalinėms žmogaus teisių institucijoms, kurios dabar turi teisę nedelsiant įsikišti po vertinamos valstybės, kai plenariniame posėdyje tvirtinami visuotinio periodinio vertinimo rezultatai; pakartoja remiąs žmogaus teisių NVO ir didesnį pilietinės visuomenės bei ekspertų dalyvavimą visuotiniame periodiniame vertinime;

37.  palankiai vertina tai, kad pagal JTŽTT peržiūros rezultatus numatyta pateikti neprivalomą vidurio laikotarpio tolesnių veiksmų dėl priimtų rekomendacijų atnaujinimą, ir ragina ES valstybes nares parodyti pavyzdį;

Specialiosios procedūros

38.  dar kartą patvirtina manąs, jog specialiosios procedūros yra JT žmogaus teisių sistemos pagrindas ir kad JTŽTT patikimumas ir veiksmingumas priklauso nuo visapusiško šių procedūrų įgyvendinimo ir Tarybos bendradarbiavimo su įgaliotaisiais asmenimis;

39.  palankiai vertina tai, kad JTŽTT peržiūros procesas iš naujo patvirtino įgaliojamųjų asmenų moralumą ir nepriklausomumą kaip pagrindines procedūrų ypatybes;

40.  palankiai vertina veiksmus, kurių imtasi atliekant JTŽTT peržiūrą, siekiant didinti asmenų, kuriems suteikiami įgaliojimai, atrankos ir paskyrimo proceso skaidrumą; taip pat palankiai vertina tai, kad sustiprintas vaidmuo, kurį šiame atrankos procese atlieka Paryžiaus principų besilaikančios nacionalinės žmogaus teisių institucijos;

41.  apgailestauja, kad nebuvo papildomai sustiprintas pagal specialiąsias procedūras paskirtų asmenų išankstinio perspėjimo pajėgumas – nebuvo nustatyta priemonė, kuri leistų jiems automatiškai inicijuoti padėties svarstymą JTŽTT; apgailestauja, kad nėra priemonės, pagal kurią būtų imamasi tolesnių pagal specialiąsias procedūras paskirtų asmenų rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų;

ES dalyvavimas

42.  palankiai vertina paskelbtą Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės lėšų didinimą ir pabrėžia, kad šios papildomos lėšos taip pat turėtų būti naudojamos siekiant didinti paramą JTŽTT; palankiai vertina pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę nuo 2007 m. Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui skirtus finansinius įnašus; tikisi, kad, atsižvelgdama į neseniai iškilusių naujų iššūkių mastą, Komisija galbūt norės padidinti savo metinį įnašą;

43.  pakartoja tvirtai remiąs aktyvų ES dalyvavimą JTŽTT veikloje: rezoliucijų rengimą su kitomis šalimis, pareiškimų darymą ir dalyvavimą interaktyviuose dialoguose ir diskusijose;

44.  pakartoja savo raginimą ES ir jos valstybėms narėms užtikrinti, kad vidaus politikoje žmogaus teisės būtų taip pat visapusiškai gerbiamos, siekiant išvengti dvigubų standartų ir didinti vidaus ir išorės politikos nuoseklumą bei stiprinti moralinį autoritetą tarptautinėje arenoje; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją baronienę Catherine Ashton nagrinėti klausimą, susijusį su ES bendrovių bendrininkavimu, kai daromi žmogaus teisių pažeidimai už ES ribų, ir siekti, kad būtų įgyvendinta sankcijų prieš tokias bendroves sistema, arba bent jau kaupti informaciją apie tokius atvejus ir užtikrinti, kad tokios bendrovės negautų ES subsidijų ar jokios kitos EIVT pagalbos;

45.  dar kartą pabrėžia, kad svarbiausia suformuluoti tvirtas ES bendras pozicijas, siekiant pasinaudoti bendru ES ir jos valstybių narių svoriu; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Tarybos Žmogaus teisių darbo grupės (COHOM) pajėgumo plėtojimą ir pastangas nustatyti pagrindinius prioritetus, taip pat pastangas nustatyti aiškų darbo pasidalijimą, kuris padėtų plėtoti tarpregioninę aprėptį ir bendradarbiavimą ir įtraukti visas nuosaikias valstybes, įskaitant Ženevos ir Niujorko institucijų bendradarbiavimą; palankiai vertina tai, kad COHOM įsikūrusi Briuselyje ir kad siūloma, jog COHOM kasmetinį posėdį rengtų Ženevoje; remia pastangas taikyti principą „daug balsų, bet viena pozicija“, tačiau apgailestauja, kad ieškant bendros nuomonės pernelyg dažnai susitariama dėl paties mažiausio bendravardiklio, ypač galutinėse Tarybos išvadose, ir ragina imtis ryžtingesnių, platesnio užmojo veiksmų; į tai atsižvelgdamas, ragina EIVT, ypač ES delegacijas Ženevoje ir Niujorke, didinti savo veiklos nuoseklumą, remiantis laiku vykdomu konsultavimusi iš esmės, ir ES veiksmų matomumą, siekiant didinti jos patikimumą pasaulyje;

46.  palankiai vertina vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos įsipareigojimą parengti metinę prioritetų JT visuose su žmogaus teisėmis susijusiuose posėdžiuose Ženevoje ir Niujorke nustatymo koncepciją, ir pabrėžia, kad reikia, jog vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už humanitarinę pagalbą ir civilinę saugą atsakingas Komisijos narys glaudžiai bendradarbiautų, nes jų kompetencijos, ypač žmogaus teisių srityje, yra glaudžiai persipynusios;

47.  palankiai vertina JT Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją 65/276 dėl ES dalyvavimo JT veikloje, kuri yra pirmas kuklus žingsnis dedant didesnes pastangas sustiprinti Sąjungos vaidmenį šios organizacijos veikloje, susijusioje su žmogaus teisėmis; mano, kad ES dabar turi aktyviai stengtis pasinaudoti savo teisėmis ir laikytis plačių užmojų strategijos, kad toliau stiprintų savo statusą JT;

48.  palankiai vertina konstruktyvų ES ir jos valstybių narių atliktą vaidmenį JTŽTT peržiūroje, ypač ginant Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro nepriklausomumą ir remiant specialiąsias procedūras ir įgaliojimus, susijusius su tam tikromis šalimis; primena, jog reikia pakankamo finansavimo, kad veiktų regioniniai JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurai;

49.  pabrėžia, kad reikia skubiai gerinti ES pajėgumą plėsti savo įtakos sferą, įskaitant tvirtų aljansų su pagrindiniais regioniniais partneriais ir visomis nuosaikiomis valstybėmis plėtojimą, taip pat mechanizmą, pagal kurį būtų gaunama vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos parama trečiųjų šalių sostinėms įtraukti;

50.  labai palankiai vertina vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos 2011 m. gruodžio 13 d. pareiškimą Parlamentui po ilgai trukusių Parlamento raginimų įsteigti ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais pareigybę; pabrėžia, kad įgaliotiniu turėtų būti paskirtas ekspertų lygio asmuo, turintis daug patirties žmogaus teisių srityje; primygtinai ragina, kad įgaliotinis būtų kuo greičiau paskirtas ir kad jam būtų suteikta pakankamai išteklių, kad jis galėtų vykdyti tokius įgaliojimus;

51.  įgalioja savo delegaciją JTŽTT 19-ojoje sesijoje išsakyti šioje rezoliucijoje pareikštą susirūpinimą ir nuomonę; ragina delegaciją pateikti savo vizito ataskaitą Žmogaus teisių pakomitečiui; mano, jog būtina ir toliau siųsti EP delegacijas į atitinkamas JTŽTT ir JTGA sesijas;

o
o   o

52.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT Generaliniam Sekretoriui, 66-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Užsienio reikalų komiteto sudarytai ES ir JT darbo grupei.

(1) JT konvencija prieš kankinimą; JT vaiko teisių konvencija; JT konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims; JT neįgaliųjų teisių konvencija; Tarptautinė konvencija dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0097. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0334. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0229. (5) Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis, 3 straipsnio 5 dalis ir 6 straipsnis.

2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Peticijos Nr. 0924/2011 dėl galimybės akliesiems naudotis knygomis ir kitais spaudiniais, kurią pateikė Jungtinės Karalystės pilietis Dan Pescod Europos aklųjų sąjungos (EBU) ir Karališkojo nacionalinio aklųjų instituto (RNIB) vardu (2011/2894(RSP))

P7_TA(2012)0059 B7-0062/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 227 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 13 d. peticiją Nr. 0924/2011 dėl galimybės akliesiems naudotis knygomis ir kitais spaudiniais, kurią pateikė Jungtinės Karalystės pilietis Dan Pescod Europos aklųjų sąjungos (EBU) ir Karališkojo nacionalinio aklųjų instituto (RNIB) vardu Tarybai ir Komisijai (O-000005/2012 – B7–0029/2012 ir O-000006/2012 – B7–0030/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjungoje aklieji ir regėjimo negalią turintys asmenys turi labai ribotą prieigą prie knygų ir kitų spaudinių, nes 95 proc. visų paskelbtų darbų niekada nebuvo pateikti reikiamu formatu, pavyzdžiui, Brailio raštu, didesniu šriftu ar įgarsinti;

B.  kadangi šiuo metu pasaulyje nėra jokių teisinių normų, kurios galėtų būti taikomos autorių teisių taisyklių tikslinei išimčiai, skirtai neįgaliesiems pritaikyto formato spaudinių tarptautiniam platinimui;

C.  kadangi Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (PINO) svarsto galimybę sudaryti tarptautinę sutartį, kaip pagerinti aklųjų ir kitų asmenų, turinčių regėjimo negalią, prieigą prie knygų;

D.  kadangi Europos Sąjungos atstovai nuolat priešinosi teisiškai įpareigojančiam tekstui, pirmenybę atiduodami neprivalomoms rekomendacijoms;

E.  kadangi 2011 m. gegužės 12 d. Europos Parlamentas savo rezoliucijoje „Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas“(1) ragino sudaryti teisiškai privalomą PINO sutartį;

F.  kadangi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje, ypač šios konvencijos 21 ir 30 straipsniuose, ir Europos pagrindinių teisių chartijoje nustatyti principai, kuriais draudžiama neįgaliųjų diskriminacija;

1.  ragina Tarybą ir Komisiją remti PINO privalomą sutartį dėl knygų ir spaudinių, skirtų akliesiems ir regėjimo negalią turintiems asmenims, autorių teisių;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0240.

2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos sudarymo (2012/2519(RSP))

P7_TA(2012)0060 B7-0061/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl patikslinto Barselonos proceso(1) ir į 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių ekonominės ir prekybos partnerystės prieš prasidedant 8-ajai ES ir Viduržemio jūros šalių prekybos ministrų konferencijai(2),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 28 d. Barselonos deklaraciją, kuria pradėta Europos Sąjungos (ES) ir Viduržemio jūros pietinės bei rytinės pakrantės šalių (VJPRPŠ) partnerystė, ir į šios konferencijos metu patvirtintą darbo programą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos bendrą komunikatą Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, pavadintą „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ (COM(2011)0200),

–  atsižvelgdamas į ES ir Viduržemio jūros regiono prekybos gaires, taikytinas iki 2010 m. ir vėliau, priimtas per 2009 m. įvykusią 8-ąją ES ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos ministrų konferenciją,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos bendrą komunikatą Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, pavadintą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ (COM(2011)0303),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimus, steigiančius Europos bendrijos ir jos valstybių narių ir Tuniso(3), Izraelio(4), Maroko(5), Jordano(6), Egipto(7), Libano(8) ir Alžyro(9) asociacijas, taip pat Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laikinąjį asociacijos susitarimą dėl prekybos ir bendradarbiavimo tarp Europos bendrijos ir Palestinos išsivadavimo organizacijos (Palestinos savivaldos administracijos vardu)(10);

–  atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 22 d. EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimą Nr. 1/95 dėl galutinio muitų sąjungos įgyvendinimo etapo (96/142/EB),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos poveikio tvarumui įvertinimą, kurį parengė Mančesterio universiteto Plėtros politikos ir valdymo institutas,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos(11) kūrimo ir į joje aptariamas svarbias aplinkybes,

–  atsižvelgdamas į visų Europos ir Viduržemio jūros regiono ministrų konferencijų ir sektorių ministrų konferencijų, įvykusių nuo Barselonos proceso pradžios, išvadas ir ypač į 2010 m. lapkričio 11 d. vykusios 9-osios Viduržemio jūros šalių sąjungos prekybos ministrų konferencijos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 25 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimą Byloje C-386/08 Brita GmbH prieš Hauptzollamt Hamburg-Hafen,

–  atsižvelgdamas į ES deklaraciją dėl Ketvirtojo ES ir Izraelio asociacijos tarybos susitikimo, vykusio 2003 m. lapkričio 17–18 d. Briuselyje,

–  atsižvelgdamas į ES ir Izraelio techninį susitarimą dėl ES ir Izraelio asociacijos susitarimo 4 protokolo ir Komisijos pranešimo importuotojams pavadinimu „Importas iš Izraelio į Bendriją“(12),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso, priimtas per 2009 m. gruodžio 8 d. Briuselyje vykusį 2985-ąjį Užsienio reikalų Tarybos posėdį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą apie protokolų dėl kilmės taisyklių, kuriomis nustatoma įstrižinė kumuliacija tarp Europos Sąjungos, Alžyro, Egipto, Farerų salų, Islandijos, Izraelio, Jordanijos, Libano, Maroko, Norvegijos, Šveicarijos (įskaitant Lichtenšteiną), Sirijos, Tuniso, Turkijos ir Vakarų Kranto bei Gazos Ruožo, taikymo pradžios datą(13),

–  atsižvelgdamas į susitarimą tarp Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų salų vietinės Vyriausybės(14),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių teritorijos, kurioje vykdoma įstrižinė kilmės kumuliacija, veikla grindžiama daugybe dvišalių protokolų, kurių kilmės taisyklės yra pernelyg sudėtingos, kad įmonės, ypač mažosios ir vidutinės, ir šalys galėtų jomis pasinaudoti;

B.  kadangi 2007 m. spalio mėnesį Lisabonoje įvykusiame Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos ministrų susitikime pritarta, kad būtų parengta konvencija, kurioje būtų kartu pateikiami visi protokolai, taikomi visos Europos ir Viduržemio jūros šalių erdvėje, ir kuri taptų viena supaprastinta priemone, padedančia lengviau naudotis visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės prekių kilmės kumuliacija; kadangi ši konvencija patvirtinta per 2010 m. lapkričio 11 d. vykusią 9-ąją Viduržemio jūros šalių sąjungos prekybos ministrų konferenciją;

C.  kadangi šios konvencijos geografinė taikymo sritis išplėsta siekiant taip pat į ją įtraukti stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvius ir veiksmingai padidinti visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės prekių kilmės kumuliacijos naudą;

D.  kadangi, nors šie veiksmai yra labai teigiami, rezultatas yra toks, kad bet koks piktnaudžiavimas prekių kilmės kumuliacijos taisyklėmis ar jų apėjimas taip pat darytų didesnį geografinį poveikį;

E.  kadangi ES yra sudariusi asociacijos susitarimus su Izraeliu ir su Palestina, iš kurių abu apima laisvosios prekybos susitarimą, kuriame nustatytos atskiros ir skirtingos nuostatos dėl preferencinės tvarkos prekybos srityje;

F.  kadangi Europos Sąjungos Taryba 2009 m. gruodžio 8 d. savo išvadoje dėl Artimųjų Rytų taikos proceso pabrėžia, „kad gyvenvietės [...] yra neteisėta pagal tarptautinę teisę veikla ir kliūtis taikai, dėl kurios dviejų valstybių sambūviu pagrįstas sprendimas gali tapti neįmanomas“;

G.  kadangi ES laikosi pozicijos, kad produktams, kilusiems iš vietų, kurias nuo 1967 m. kontroliuoja Izraelio administracija, netaikoma lengvatinių tarifų tvarka pagal ES ir Izraelio asociacijos susitarimą;

H.  kadangi dėl to, jog Izraelis ES ir Izraelio asociacijos susitarimą taikė okupuotoms teritorijoms, buvo netinkamai įgyvendinami ES teisė, pagal kurią, kaip patvirtino Teisingumo Teismas Byloje Brita GmbH prieš Hauptzollamt Hamburg-Hafen, valstybių narių muitinės negali taikyti preferencinės tvarkos pagal ES ir Izraelio asociacijos susitarimą produktams, kilusiems iš Izraelio okupuotų teritorijų;

I.  kadangi Europos piliečiai aiškiai išreiškė savo valią dėl produktų, įvežamų iš okupuotų Palestinos teritorijų;

J.  kadangi ES, taikydama kilmės taisykles produktams, kilusiems iš okupuotose teritorijose esančių gyvenviečių, susiduria su keliomis problemomis; kadangi Deklaracijoje dėl Ketvirtojo ES ir Izraelio asociacijos tarybos susitikimo, vykusio 2003 m., ES pabrėžė, kad dvišalį kilmės taisyklių klausimą svarbu išspręsti iki kilmės protokolo dalinio pakeitimo, kad būtų galima taikyti Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės prekių kilmės kumuliaciją; kadangi, neradus tokio sprendimo, Europos Komisija siekia šias problemas spręsti su Izraeliu sudarydama teisiškai neprivalomą dvišalį techninį susitarimą, pagal kurį Izraelis ant kiekvieno kilmės įrodymo pateikia pašto kodą vietų, kuriose atitinkami produktai pagaminti, taip sudarydamas sąlygas ES muitinėms nedelsiant Izraelio gyvenvietėse pagamintiems produktams taikyti nelengvatinius tarifus;

K.  kadangi šį techninį susitarimą sudarė ES bei Izraelis ir ELPA valstybės bei Izraelis; kadangi siūloma konvencija niekaip neišplečia šio susitarimo taikymo srities, kad ji apimtų konvencijoje numatytą geografinę teritoriją, ir neįpareigoja kitų šalių jo laikytis;

L.  kadangi pagal šio techninio susitarimo taisykles jau reikalaujama, kad Izraelis ir jo eksportuotojai skirtų gamybos veiklą, vykdomą teritorijose, kurias nuo 1967 m. kontroliuoja Izraelio administracija, ir gamybą, vykdomą tarptautiniu mastu pripažintoje Izraelio valstybės teritorijoje;

M.  kadangi konvencija, tokia, kokia yra dabar, nesuteiks Europos Sąjungai ar jokiai kitai susitariančiajai šaliai papildomų teisės gynimo priemonių tais atvejais, kai manoma, kad taisyklių dėl prekių kilmės kumuliacijos laikomasi netinkamai;

N.  kadangi už teiginių, susijusių su į ES importuojamų produktų lengvatine kilme, pagrįstumo tikrinimą atsakingos atskirų ES valstybių narių muitinės; kadangi muitinės, nepaisant jų didžiausių pastangų, negali patikrinti ir kontroliuoti kiekvieno iš Izraelio į ES pagal lengvatinį režimą importuojamo produkto kilmės įrodymo dokumento ir kiekvieno krovinio; kadangi šioje konvencijoje ši logistinė problema gali būti apsunkinta didinant skaičių šalių partnerių, kurios, eksportuodamos produktus pagal savo susitarimus su ES, kumuliuoja apdorojimą arba perdirbimą su Izraelio eksportuojamomis medžiagomis;

O.  kadangi, nors reikia tinkamiau spręsti tikrosios Izraelio eksportuojamų produktų kilmės nustatymo problemą, šis klausimas neturėtų trukdyti viso regiono socialinei ir ekonominei integracijai;

P.  kadangi Arabų pavasaris išryškino poreikį sąžiningų ir teisingų taisyklių, kurios sudarytų sąlygas kiekvienos Viduržemio jūros regiono valstybės ir šalies gyventojams gauti visapusišką naudą iš savo pačių ekonominių pastangų, ir poreikį, kad ES aiškiai remtų tas pastangas; kadangi prasidėjus Arabų pavasariui ES dar kartą išreiškė savo įsipareigojimą gerinti prekybinius santykius su arabų šalimis,

Q.  kadangi 2011 m. kovo 8 d. komunikate „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ Europos Komisija nurodo, kad konvencijos priėmimas yra viena iš priemonių, kuria siekiama užtikrinti maksimalų prekybos ir investicijų poveikį šiame regione;

R.  kadangi iki 2010 m. nebuvo sukurta Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zona; kadangi viena iš pagrindinių šios nesėkmės priežasčių –Viduržemio jūros regiono pietuose esančių valstybių socialinės, prekybinės ir ekonominės tarpusavio integracijos stoka;

S.  kadangi šis susitarimas gali daryti labai didelį poveikį šalims ir regionams;

1.  mano, kad tarptautinė prekyba gali skatinti ekonominį augimą, ekonominę diversifikaciją ir skurdo mažėjimą – visa tai būtina siekiant demokratizuoti Viduržemio jūros regioną; remia Komisijos pastangas Viduržemio jūros regione pagamintoms ir kumuliuotoms prekėms sudaryti lengvatines sąlygas patekti į ES vidaus rinką;

2.  palankiai vertina iniciatyvą supaprastinti kilmės taisyklių kumuliacijos sistemos taikymą visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių teritorijoje; mano, kad Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninė konvencija – labai didelis žingsnis siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prekybai ir socialinei bei ekonominei integracijai pietinėse kaimyninėse šalyse;

3.  yra susirūpinęs dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos, kuri turėjo būti sukurta iki 2010 m., tačiau nebuvo įsteigta, kūrimo proceso esamos padėties; apgailestauja, kad įvairūs veikėjai nepasiekė jokios realios pažangos kuriant reikalingas sąlygas; ragina vystyti pietuose esančių valstybių dvišalį ir daugiašalį ekonominį bendradarbiavimą, kuris šių šalių piliečiams galėtų suteikti apčiuopiamos naudos ir pagerinti politinį klimatą regione; pripažįsta, kad labiausiai šiam projektui trukdė pietinių Viduržemio jūros regiono šalių tarpusavio prekybos trūkumas; tirtina, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos kūrimas turėtų likti vienu iš ES ir jos pietinių partnerių tikslu; mano, kad ši konvencija yra svarbus žingsnis siekiant sukurti laisvosios prekybos zoną ir galima paskata pietinių šalių tarpusavio prekybai;

4.  tikisi, kad naujos demokratinės valstybės, kurios regione atsiras po Arabų pavasario, skatins žmogaus ir socialines teises ir plėtos politinį dialogą, kurio rezultatas būtų prekybai regiono viduje palankesnės aplinkos sukūrimas, nes viena iš šios nepakankamos prekybos priežasčių buvo ankstesnių diktatorių politika; skatina šias naujas demokratines valstybes glaudžiai bendradarbiauti Agadyro grupėje ir visapusiškai naudotis šia konvencija; prašo Komisiją teikti šioms naujoms demokratinėms valstybėms techninę pagalbą, kad jos galėtų visapusiškai naudotis jų turimomis prekybos priemonėmis, įskaitant šią konvenciją;

5.  palankiai vertina tai, kad konvencija – vienintelė priemonė, kurią taikant ne tik sukuriama reikalinga teisinė įstrižinės kumuliacijos sistema, apimanti tradicines Viduržemio jūros regiono pietinės dalies partneres, bet ir įtraukiami stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyviai bei ELPA valstybės, ir taip išplečiama geografinė kumuliacijos aprėptis ir bendram eksportui užtikrinama didesnė rinka;

6.  apgailestauja, kad kartu su šia konvencija nesukuriama ginčų sprendimo sistema, kuri būtų taikoma sprendžiant prekių kilmės įrodymo patikrinimo klausimus; mano, kad šia konvencija įsteigtas Jungtinis komitetas nebus tinkama priemonė šiems klausimams spręsti; pažymi, kad tokius klausimus reikės spręsti taikant dvišales ginčų sprendimų sistemas, kai jų esama;

7.  laikosi nuomonės, kad šią konvenciją labai sustiprintų bendra veiksminga ginčų sprendimo sistema, kurią taikant būtų greitai ir tinkamai sprendžiami ginčai dėl produktų kilmės ir kumuliacijos; ragina Komisiją įvertinti galimybę tokią sistemą įtraukti į ateityje peržiūrėtą konvenciją;

8.  apgailestauja, kad konvencijoje nenumatyta ateityje imtis jokios persvarstymo ar peržiūros procedūros; mano, kad būtų naudinga laiku peržiūrėti tokią sudėtingą ir išsamią priemonę kaip ši konvencija; taigi prašo Komisiją apsvarstyti galimybę į šią konvenciją įtraukti nuostatą dėl peržiūros;

9.  pabrėžia, jog labai svarbu, kad sudarius šią konvenciją būtų kiek galima greičiau persvarstytos šios konvencijos šalims taikomos kilmės taisyklės ir kad jos būtų persvarstytos taip, jog pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims taikytinos kilmės taisyklės būtų suderintos su taisyklėmis, kurias siūloma įtraukti į naująjį reglamentą dėl bendrosios lengvatinių muitų tarifų sistemos; mano, kad taikant mažiau palankias kilmės taisykles būtų pakenkta visapusėms šios konvencijos galimybėms, o pietinės kaimyninės šalys patektų į nepalankią padėtį;

10.  yra labai susirūpinęs dėl kai kurių įmonių, kurios ir toliau savanaudiškai naudojasi ES ir Izraelio asociacijos susitarimo sąlygomis eksportuodamos okupuotose teritorijose gaminamus produktus, praktikos; apgailestauja dėl šios praktikos ir mano, kad ją vykdant nepaisoma ES tarptautinės politikos ir piktnaudžiaujama didelėmis teisėtos preferencinės prieigos prie Sąjungos vidaus rinkos galimybėmis; todėl ragina Komisiją sudaryti juodąjį įmonių, toliau vykdančių abejotiną praktiką, sąrašą ir pranešti apie tai valstybėms narėms;

11.  primena, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendime byloje Firma Brita GmbH prieš Hauptzollamt Hamburg-Hafen patvirtino, kad importuojančių valstybių narių muitinės gali atsisakyti taikyti lengvatinį režimą pagal ES ir Izraelio asociacijos susitarimą į ES eksportuojantiems produktams, kurių kilmės vieta yra Izraelio okupuotos teritorijos arba dėl kurių Izraelio valdžios institucijos nepateikia pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti jų tikrąją kilmę;

12.  laikosi nuomonės, kad įgyvendinant konvenciją neturėtų būti tęsiama ar sudaroma padėtis, kuri skatintų šį piktnaudžiavimą taisyklėmis ar jam sudarytų sąlygas; pabrėžia, kad dėl konvencijos, kaip nurodoma jos preambulėje, neturėtų susidaryti prastesnė padėtis negu esant ankstesniems laisvosios prekybos partnerių, taikančių įstrižinę kumuliaciją, santykiams; prašo Komisiją bendradarbiauti su Europos Parlamentu, kad būtų sutelkta jų politinė valia ir svoris siekiant rasti sprendimą, kaip užkirsti kelią šiam piktnaudžiavimui vidaus rinkos taisyklėmis; ragina Komisiją pateikti naujų pasiūlymų dėl veiksmingesnio šios problemos sprendimo;

13.  pažymi, kad ES ir ELPA valstybės narės yra su Izraeliu sudariusios techninį susitarimą teritorijų klausimu, kuriame pateikiami tam tikri, nors ir riboti, sprendimai; laikosi nuomonės, kad šiuose techniniuose susitarimuose pateikiami sprendimai nėra pakankami; be to, pabrėžia, kad šie techniniai susitarimai neprivalomi kitoms šios regioninės konvencijos šalims; taigi yra sunerimęs, kad ši regioninė konvencija gali paskatinti plisti situacijas, kai kitos susitariančiosios šalys apdorodamos ir perdirbdamos jų pačių teritorijose pagal jų susitarimus su Izraeliu importuotus produktus susidurs su kumuliacijos pagal jų susitarimus su ES užtikrinimo sunkumais;

14.  ragina Komisiją peržiūrėti ir, jeigu reikia, persvarstyti techninį susitarimą siekiant jį padaryti veiksmingesnį ir paprastesnį; prašo Komisiją rasti sprendimą, kuris taip pat būtų taikomas iš trečiųjų šalių, kurios savo teritorijoje kumuliavo apdorojimą ar perdirbimą naudojant pagal jų susitarimus su Izraeliu importuotas medžiagas, importuojamoms prekėms; prašo Komisiją bet kada ateityje persvarstant šią regioninę konvenciją skatinti įtraukti nuostatas, padedančias visoms susitariančiosioms šalims vienodai taikyti teritoriškumo principą;

15.  pažymi, kad pagal techninį susitarimą, kurį šiuo metu taiko, viena vertus, ES ir Izraelis, kita vertus, ELPA ir Izraelis, nustatytas procedūras Izraelio muitinės ir eksportuotojai jau skiria gamybos veiklą, vykdomą okupuotose teritorijose įkurtose Izraelio gyvenvietėse, ir gamybą, vykdomą tarptautiniu mastu pripažintoje Izraelio valstybės teritorijoje; apgailestauja, kad pagal šias procedūras neteikiama informacija apie pasekmes skyrimo, kurį taiko Izraelio valdžios institucijos ir eksportuotojai, kad ES muitinės galėtų tą patį skyrimą taikyti teisingai, paprastai ir veiksmingai; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybių narių muitinėmis, kad būtų rastas sprendimas siekiant šią techninį susitarimą padaryti paprastą, veiksmingą ir patikimą;

16.  mano, kad su Izraeliu turėtų būti susitarta dėl esamą techninį susitarimą galinčios pakeisti paprastos, veiksmingos ir patikimos priemonės, pagal kurią Izraelio eksportuotojai ir muitinės taikytų tą patį skyrimą ir aiškiai bei tinkamai nurodytų, kada jie kilmės statusą skiria produktams remdamiesi gamybos veikla, vykdoma teritorijose, kurias nuo 1967 m. kontroliuoja Izraelio administracija;

17.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų muitinės veiksmingai taikytų techninį susitarimą ir Europos Teisingumo Teismo sprendimo esmę Izraelio kumuliuotiems produktams, kurie į ES patenka pagal šioje regioninėje konvencijoje nustatytą įstrižinę kumuliaciją; yra įsitikinęs, kad Komisija turėtų imtis vadovaujamo vaidmens koordinuojant tokias ES masto pastangas ir taip pat turėtų imtis priemonių informuoti įvairias atskirų valstybių narių muitines apie tai, kaip techninis susitarimas turėtų būti taikomas Izraelio kumuliuotiems produktams; mano, kad ES muitinės turėtų veiksmingiau kontroliuoti techninio susitarimo taikymą siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui lengvatinių muitų tarifų sistema;

18.  kadangi tokių nuostatų konvencijoje nėra, prašo Komisiją po 3 metų atlikti poveikio vertinimą ir, inter alia, įvertinti naudą, gautą priėmus šią konvenciją ir pagal konvenciją vykdomos kumuliacijos poveikį tam tikrų anksčiau nurodytų įmonių praktikai;

19.  pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą (ypač Viduržemio jūros regiono pietinių šalių verslo bendruomenėse) galimybių, kurias teikia pagal naująją Visos Europos ir Viduržemio jūros šalių konvenciją supaprastinta kumuliacija, klausimu; pritaria Komisijos iniciatyvoms, kuriomis siekiama užtikrinti minėtą informuotumą;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regioninės konvencijos šalių vyriausybėms ir parlamentams bei Viduržemio jūros šalių sąjungos parlamentinės asamblėjos pirmininkui.

(1) OL C 272 E, 2006 11 9, p. 570. (2) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 35. (3) OL L 97, 1998 3 30, p. 2. (4) OL L 147, 2000 6 21, p. 3. (5) OL L 70, 2000 3 18, p. 2. (6) OL L 129, 2002 5 15, p. 3. (7) OL L 304, 2004 9 30, p. 39. (8) OL L 143, 2006 5 30, p. 2. (9) OL L 265, 2005 10 10, p. 2. (10) OL L 187, 1997 7 16, p. 3. (11) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 210. (12) OL C 20, 2005 1 25, p. 2. (13) OL C 156, 2011 5 26, p. 3. (14) OL L 53, 1997 2 22, p. 2.

2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos sudarymo projekto (11343/2010 – C7-0207/2011 – 2010/0093(NLE))

P7_TA(2012)0061 A7-0026/2012

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11343/2010),

–  atsižvelgdamas į Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos projektą (09429/2010),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7–0207/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7–0026/2012),

1.  pritaria šio Konvencijos sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos šalių parlamentams ir vyriausybėms bei Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinės asamblėjos pirmininkams.

2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl GMES ateities (2012/2509(RSP))

P7_TA(2012)0062 B7-0063/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Žemės stebėsenos programos (GMES) ir jos veiksmų (nuo 2014 m.) (COM(2011)0831),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą „Strategijos “Europa 2020' biudžetas' (COM(2011)0500),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 31 d. Tarybos išvadas „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl GMES ateities (O-000325/2011 – B7–0027/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Žemės stebėsenos programa (GMES) yra viena iš dviejų Europos Sąjungos pavyzdinių kosminės erdvės iniciatyvų ir jai tenka svarbus vaidmuo vykdant Žemės stebėjimą, kuris yra svarbiausia priemonė kovojant su klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu, užtikrinant civilinę saugą ir saugumą, tvarų vystymąsi, mobilumą ir krizių valdymą ir teikiant svarbias ekonomines galimybes plėtojant vartotojams skirtas paslaugas ir skatinant inovacijas;

B.  kadangi GMES itin svarbi Europai politiniu, strateginiu ir techniniu požiūriu ir yra ekonomiškai naudinga, nes duoda ekonominės, socialinės ir technologinės naudos;

C.  kadangi GMES buvo sukurta kaip iš ES biudžeto finansuojama Sąjungos programa, kurios biudžetas iki 2013 m. sudaro maždaug 3,2 milijardo EUR, kurią valdo ir už kurią atsakinga ES;

D.  kadangi nesant patikimam finansavimo planui, kuriame būtų numatyta ilgalaikė ir stabili finansinė parama, ilguoju laikotarpiu tikriausiai būtų patirtos dar didesnės išlaidos, Europos piliečiams sudarytos nevienodos galimybės gauti atitinkamą informaciją ir naudą, laikinai nutraukta ar net sustabdyta ši programa ir nutrauktas jos duomenų teikimas, o tai galiausiai reikštų, jog iki šiol padarytos investicijos nedavė jokios naudos ir kad Europa praras savo nepriklausomybę šioje svarbioje kosmoso erdvės infrastruktūroje ir sustos jos technologijų pažanga šioje srityje;

E.  kadangi 2011 m. gegužės 31 d. Taryba pareikalavo, jog vykdant Sąjungos įsipareigojimus GMES programa ir toliau būtų finansuojama iš ES biudžeto, kadangi kelios valstybės narės jau paprieštaravo tam, kad GMES finansavimą reguliuotų tarpvyriausybinis susitarimas, ir kadangi dėl šios priežasties iš GMES fondo tikriausiai nebus gaunama būtino finansavimo;

1.  apgailestauja, jog 2011 m. lapkričio 30 d. Komisija paskelbė tik komunikatą, bet nepateikė pasiūlymo dėl teisės akto dėl GMES, kai galiojantis Reglamentas (ES) Nr. 911/2010 apima tik pradinę praktinę veiklą ir nustos galioti 2013 m. pabaigoje;

2.  nepritaria Komisijos komunikate būsimo GMES valdymo ir finansavimo klausimais nurodytiems ketinimams siekti, kad projektui būtų teikiamas tarpvyriausybinis finansavimas; susirūpinęs tuo, kad šie veiksmai labai pakenks šios programos vystymui ateityje, dėl jų programa praras savo europinę svarbą, jie prieštaraus skaidrumo ir visiškos, atviros ir visiems vienodos prieigos principams ir bus vertinami kaip ES pasitraukimo iš šios pavyzdinės iniciatyvos ženklas;

3.  nemano, jog GMES finansavimas ne pagal daugiametę finansinę programą, o naudojantis Komisijos komunikate siūloma finansavimo ir valdymo sistema, yra perspektyvus variantas;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad netikrumas dėl GMES programos ateities ir jos finansavimo labai kenkia GMES paslaugų ir technologijų, kurios, kaip tikimasi, turėtų skatinti ekonomikos augimą ir Europos piliečių gerovę, kūrimui ir diegimui rinkoje;

5.  taigi ragina Komisiją skubiai pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl pagal daugiametę finansinę programą finansuojamos GMES programos ilgalaikio valdymo, finansavimo ir įgyvendinimo, kad būtų užtikrintas tinkamas šios programos įgyvendinimas ir veikimas ir būtų pasiektas jos tikslas nuo 2014 m. veikti visu pajėgumu;

6.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0013.

2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mirties bausmės Baltarusijoje, ypač Dzmitrijaus Kanavalavo ir Vladzislavo Kavaliovo atvejų (2012/2539(RSP))

P7_TA(2012)0063 RC-B7-0075/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 17 d. savo rezoliuciją dėl Baltarusijos(1) ir kitas rezoliucijas šia tema, ypač 2011 m. rugsėjo 15 d.(2), 2011 m. gegužės 12 d.(3), 2011 m. kovo 10 d.(4) ir 2011 m. sausio 20 d.(5) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 7 d. savo rezoliuciją dėl Pasaulio kovos su mirties bausme dienos(6) ir į ankstesnes rezoliucijas dėl mirties bausmės, ypač 2007 m. balandžio 26 d. rezoliuciją dėl visuotinio moratoriumo dėl mirties bausmės(7),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 21 d. Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos rezoliuciją 65/206, kuria raginama paskelbti moratoriumą dėl mirties bausmės bei savo ankstesnes 2007 m. ir 2008 m. rezoliucijas dėl mirties bausmės,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 6–10 d. ESBO parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl mirties bausmės,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 25 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 1857 dėl padėties Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2011 m. gruodžio 1 d. pareiškimą dėl mirties bausmės Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į EP pirmininko Martino Schulzo 2012 m. sausio 24 d. pareiškimą, kuriuo smerkiama Dzmitrijui Kanavalavui ir Vladzislavui Kavaliovui paskirta mirties bausmė,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 23 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Baltarusijai taikomų ribojančių priemonių,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Prahoje 2009 m. gegužės 7–9 d. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo metu patvirtintą deklaraciją ir 2011 m. rugsėjo 30 d. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo proga patvirtintą deklaraciją dėl padėties Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi Baltarusija yra vienintelė šalis Europoje, kurioje yra skiriama ir įgyvendinama mirties bausmė;

B.  kadangi 2011 m. liepą buvo įvykdyta mirties bausmė Alehui Hryškaucovui ir Andrejui Burdykai, nors jų bylos dar laukė sprendimo JT žmogaus teisių komitete ir kadangi, pasak žmogaus teisių aktyvistų, nuo 1991 m. mirties bausmė Baltarusijoje buvo įvykdyta apie 400 asmenų;

C.  kadangi naujausias sprendimas skirti mirties bausmę buvo priimtas 2011 m. lapkričio 30 d. ir buvo skirtas Dzmitrijui Kanavalavui bei Vladzislavui Kavaliovui, o šį sprendimą priėmė Baltarusijos Respublikos aukščiausiasis teismas dėl tariamai įvykdytų teroristinių išpuolių 2005 m. Vitebske, 2008 m. Minske ir 2011 m. balandį Minsko metro;

D.  kadangi vadovaujantis patikimomis ataskaitomis (Tarptautinės žmogaus teisių lygų federacijos (FIDH) ir Human Rights Watch) yra faktų, įrodančių, kad kaltintojai bei Baltarusijos aukščiausiasis teismas vykdė nesąžiningą procesą, o tyrimas buvo paveiktas grubių žmogaus teisių pažeidimų bei tyčia nesilaikant svarbių įrodymų, liudijančių apie šių vyrų nekaltumą; kadangi, proceso stebėtojų nuomone, pirminio tyrimo metu bei bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo rimtų procedūrinių pažeidimų;

E.  kadangi Dzmitrijui Kanavalavui bei Vladzislavui Kavaliovui buvo neleista pasinaudoti teisininkų paslaugomis; kadangi patikimomis ataskaitomis teigiama apie kankinimus, kuriais buvo siekiama tardymo metu išgauti prisipažinimą; kadangi nėra jokių kaltės įrodymų, kuriais šie vyrai galėtų būti susieti su sprogimu ir kadangi ant jų drabužių ar kūnų nebuvo rasta jokių sprogmenų pėdsakų;

F.  kadangi visi svarbūs įrodymai kuriais rėmėsi kaltinimas proceso metu, aukščiausiajam teismui paskelbus savo sprendimą buvo nedelsiant sunaikinti;

G.  kadangi pagal Baltarusijos Respublikos ratifikuoto Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1 dalį kiekvienas turi teisę į sąžiningus ir viešus klausymus, atliekamus kompetentingo, nepriklausomo ir nešališko tribunolo;

H.  kadangi D. Kanavalavo tėvams buvo grasinama ir juos sekė slaptųjų tarnybų pareigūnai, o šalia jų namų nuolat budėjo civiliai apsirengę asmenys, todėl šeima mėnesiais neturėjo galimybės bendrauti su išoriniu pasauliu;

I.  kadangi mirties bausmė Baltarusijoje išlieka valstybine paslaptimi, o pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas bausmės įgyvendinimo data mirties bausme nuteistiems kaliniams, nuteistųjų šeimoms bei visuomenei yra nežinoma; kadangi mirties bausmė yra įvykdoma slaptai sušaudant, sušaudytojo kūnas nėra atiduodamas artimiesiems palaidoti, o palaidojimo vieta yra slapta;

J.  kadangi mirties bausmė Dzmitrijui Kanavalavui bei Vladzislavui Kavaliovui gali būti įgyvendinta labai greitai;

K.  kadangi Aukščiausiojo teismo sprendimas yra galutinis ir neapskundžiamas; kadangi pagal Baltarusijos teisę šalies prezidentas gali apsvarstyti malonės prašymą; kadangi Vladzislavas Kavaliovas paprašė Aliaksandro Lukašenkos malonės, neigdamas visus kaltinimus ir prašydamas panaikinti baudžiamąją atsakomybę, tačiau iki šiol negavo jokio atsakymo;

L.  kadangi Baltarusijos valdžios institucijos pasirašė Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo metu priimtą Prahos deklaraciją, kuria įsipareigojo laikytis tarptautinės teisės principų ir pripažinti pagrindines vertybes, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms;

1.  pakartoja, kad Europos Sąjunga ir kitos tarptautinės institucijos ne kartą reikalavo Baltarusijos valdžios institucijų panaikinti mirties bausmę;

2.  pabrėžia faktą, kad ši nepataisoma, žiauri nehumaniška ir žeminanti bausmė, pažeidžianti teisę į gyvybė, yra nepriimtina; apgailestauja dėl besitęsiančio Baltarusijos valdžios institucijų nesugebėjimo imtis apčiuopiamų veiksmų siekiant panaikinti mirties bausmę arba nedelsiant paskelbti moratoriumą dėl jos vykdymo;

3.  smerkia Dzmitrijui Kanavalavui bei Vladzislavui Kavaliovui paskelbtą mirties nuosprendį bei primygtinai ragina Aliaksandrą Lukašenko patenkinti abiejų vyrų malonės prašymą bei paskelbti moratoriumą visiems mirties bausmės nuosprendžiams bei jų įgyvendinimui, siekiant baudžiamojoje sistemoje panaikinti mirties bausmę, laikantis tarptautinių standartų ratifikuojant Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrąjį neprivalomąjį protokolą;

4.  ragina kompetentingas Baltarusijos institucijas atlikti visapusišką, sąžiningą ir nešališką šiomis aplinkybės pateiktų kaltinimų tyrimą ir suteikti pagrįstą teisingumą žiaurių nagrinėjamų terorizmo aktų aukoms;

5.  ragina Tarybą ir Komisiją panaudoti visas įmanomas diplomatijos ir bendradarbiavimo pagalbos priemones siekiant mirties bausmės Baltarusijoje panaikinimo;

6.  ragina Rytų partnerystės šalis ir Rusiją daryti spaudimą Baltarusijai dėl mirties bausmės moratoriumo įvedimo;

7.  ragina Baltarusijos pilietinę visuomenę ir nevyriausybines organizacijas dirbti siekiant mirties bausmės panaikinimo;

8.  ragina Baltarusijos institucijas atnaujinti parlamentinės darbo grupės mirties bausmės klausimu veiklą, kuri buvo pradėta 2010 m. ir kuri padėtų suderinti vidinius teisės aktus su šalies įsipareigojimais, prisiimtais ratifikavus tarptautines sutartis žmogaus teisių klausimais bei užtikrinti, kad bus griežtai laikomasi tarptautiniu mastu pripažintų teisingo bylos nagrinėjimo standartų;

9.  ragina Baltarusijos institucijas stiprinti Baltarusijoje teismų rolę bei jų veiklą be vykdomosios valdžios kišimosi arba jos daromo spaudimo, įgyvendinti JT specialiojo pranešėjo rekomendacijas dėl teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo, užtikrinti tinkamą teismo proceso viešumą ir atitikti ESBO žmogiškojo aspekto įsipareigojimus, ypač teisinės valstybės srityje;

10.  smerkia nuolatinį žmogaus teisių gynėjų ir demokratinės opozicijos narių persekiojimą bei priekabiavimą prie pilietinės bendruomenės aktyvistų ir nepriklausomos žiniasklaidos Baltarusijoje dėl politinių priežasčių; reikalauja nedelsiant paleisti visus dėl politinių priežasčių nuteistus asmenis, kurie yra įkalinti arba jiems taikomos kitokios bausmės, įskaitant Žmogaus teisių stebėjimo centro „Viasna“ pirmininką ir Tarptautinės žmogaus teisių lygų federacijos (FIDH) pirmininko pavaduotoją Alesių Beliackį;

11.  reikalauja nedelsiant išlaisvinti politinius kalinius; pritaria 2012 m. sausio 23 d. ES Užsienio reikalų tarybos sprendimui išplėsti sankcijų kriterijus, kuo remiantis ateityje galima toliau bus galima įvardinti už rimtus žmogaus teisių pažeidimus ar pilietinės visuomenės bei demokratinės opozicijos represijas atsakingus subjektus bei pakartoja, kad pažanga ES ir Baltarusijos dialoge yra neįmanoma Baltarusijai nepadarius pažangos demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityse; taip pat kol nebus besąlygiškai pakeisti ir visapusiškai atstatytos pilietinės teisės visų politinių kalinių, įskaitant dvejus ankstesnius rinkimų į prezidento postą kandidatus Mikalajų Statkevičių ir Andrejų Sanikau, demokratinės opozicijos kandidatų rinkimų kampanijos vadovus Pavelą Seviarynetsą ir Dzimitrijų Bandarenką bei dėl tariamai pažeistų namų arešto taisyklių pažeidimo įkalintą politinį kalinį Siargejų Kavalenką, kurio sveikata dėl pratęsto bado streiko yra kritinėje būklėje ir jo gyvybei gresia pavojus;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Baltarusijos Respublikos vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybai bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

(1) OL C 286 E, 2010 10 22, p. 16. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0392. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0244. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0099. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0022. (6) OL C 371 E, 2011 12 20, p. 5. (7) OL C 74 E, 2008 3 20, p. 775.

2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Egipto: naujausi įvykiai (2012/2541(RSP))

P7_TA(2012)0064 RC-B7-0079/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Egipto, ypač į 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Egipto, ypač dėl tinklaraštininko Alaa Abd El Fataho bylos(1),

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio šalis yra ir Egiptas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton 2012 m. vasario 2 d. pareiškimą dėl tragedijos futbolo stadione Egipte ir į 2012 m. vasario 1 d. pareiškimą dėl represinių priemonių, kurių imtasi prieš pilietinę visuomenę Egipte,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. ES ir Egipto asociacijos susitarimą ir veiksmų planą, dėl kurio susitarta 2007 m.,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2011 m. spalio 10 d. išvadas ir į Europos Vadovų Tarybos 2011 m. spalio 23 d. išvadas dėl Egipto,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl naujo požiūrio į kintančią kaimynystę,

–  atsižvelgdamas į Europos kaimynystės politikos (EKP) plėtrą nuo 2004 m. ir ypač į Komisijos pažangos ataskaitas dėl EKP įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės siekiant demokratijos ir bendros gerovės,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. patvirtintas ir 2008 m. atnaujintas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi NVO padėtis Egipte kelia nerimą; kadangi 2011 m. spalio mėn. buvo pranešta apie komiteto, kuris atliks pilietinių institucijų ir NVO peržiūrą, siekiant sugriežtinti pilietinės visuomenės organizacijų ir politinių fondų užsienio finansavimo teisinę kontrolę, įkūrimą ir vėliau pateiktas prašymas Centriniam bankui kontroliuoti visus bankinius pervedimus iš nevyriausybinių organizacijų ir į jas; kadangi 10 užsienio finansuojamų organizacijų biurų vyko kratos ir buvo atlikti tyrimai, o 2011 m. gruodžio 29 d. Egipto ginkluotųjų pajėgų aukščiausioji taryba uždraudė šias organizacijas; kadangi 2012 m. vasario 5 d. Egipto karinė vyriausybė pranešė, kad pradeda 19 JAV ir 24 kitų valstybių piliečių teismo procesą. Tai yra dalis užsienio finansuojamų pelno nesiekiančių organizacijų, veikiančių Egipte, baudžiamosios veikos tyrimo; kadangi Egipto teisėjai tiria tariamą neteisėtą demokratiją remiančių NVO ir politinių fondų užsienio finansavimą ir kadangi 44 kaltinamųjų, įskaitant 19 amerikiečių, 14 Egipto gyventojų, penkių serbų, dviejų vokiečių, dviejų libaniečių, vieno Jordanijos gyventojo ir vieno palestiniečio, bylos buvo perduotos Kairo baudžiamajam teismui ir jiems įsakyta neišvykti iš šalies;

B.  kadangi NVO taip pat kaltinami dėl biurų įsteigimo ir veiklos vykdymo Egipte, negavus vyriausybės leidimo, nors per pastaruosius penkerius metus jų prašymai dėl organizacijų registracijos, vadovaujantis atitinkamomis taisyklėmis, nebuvo nagrinėti Egipto valdžios institucijų; kadangi šie kaltinimai yra Egipte veikiančių nacionalinių ir tarptautinių NVO augančio teisinio slopinimo kulminacija, kuri yra nesuderinama su tarptautine žmogaus teisių teise ir kenkia pastangoms skatinti demokratines vertybes ir apsaugoti žmogaus teises;

C.  kadangi ne mažiau kaip 74 žmonės žuvo ir šimtai buvo sužeisti per riaušes, kurios kilo Port Saide per futbolo rungtynes tarp „Al-Ahly“ ir „Al-Masr“ klubų ;

D.  kadangi policijos reakcija dėl riaušių buvo stebėtinai pasyvi; kadangi pyktis ir spėliojimai, kad riaušės galėjo turėti politinį atspalvį dėl reikalavimų nutraukti karinį valdymą, sukėlė masines demonstracijas, kuriose po tragedijos futbolo stadione buvo protestuojama prie visas (karinio ar kitokio) diktatorinio valdymo formas, ir per kurias taip pat buvo aukų ir sužeistųjų; kadangi policija ir toliau prie protestuotojus taiko ašarines dujas, šratus ir gumines kulkas;

E.  kadangi Egipto sveikatos ministro pavaduotojas Heshamas Sheiha tvirtino, kad tragedija stadione yra didžiausia nelaimė šalies futbolo istorijoje; kadangi Egipto ginkluotųjų pajėgų Aukščiausioji taryba įsakė į karinė ligoninę malūnsparniais nugabenti sužeistus komandos narius ir atvykusios komandos sirgalius; kadangi ypač pereinamojo laikotarpio ir socialinių neramumų metu sportas turėtų tapti suvienijančia jėga, kuri suteiktų įprastos būsenos pojūtį ir paskatintų susitaikyti susiskaldžiusias bendruomenes;

F.  kadangi Europos kaimynystės politikos ir reformų žmogaus teisių srityje, ypač moterų teisių, sėkmė priklauso nuo pilietinės visuomenės įsitraukimo, įgyvendinant atitinkamas politikos sritis;

G.  kadangi Egipto ginkluotųjų pajėgų Aukščiausioji taryba vykdo prieštaringą politiką, nes nevisiškai atsisakė nepaprastosios padėties įstatymo ir jis vis dar gali būti taikomas „banditizmo“ atvejams, kuriems gali būti taikomas laisvas išaiškinimas ir pasirenkamasis taikymas; kadangi pasak tarptautinių ir nacionalinių organizacijų per pastaruosius 10 karinio valdymo mėnesių Egipte nepastebėtas žmogaus teisių padėties pagerėjimas; kadangi civilius gyventojus vis dar teisia kariniai tribunolai ir tinklaraštininkai, žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai susiduria su tiesioginiu ar netiesioginiu persekiojimu, kuris prisidėjo prie augančios įtampos ir sukėlė tolesnius protestus; kadangi Egipto ginkluotųjų pajėgų Aukščiausiajai tarybai nepavyko ištirti moterų protestuotojų pranešimų apie seksualinį smurtą, įskaitant nekaltybės testus, grasinimus mirtimi ir kitus žmogaus teisių pažeidimus;

H.  kadangi per 2011 m. lapkričio mėn. ir 2012 m. sausio mėn. vykusios rinkimus į Egipto Liaudies Susirinkimą 47 proc. balsų laimėjo Musulmonų brolijos judėjimo Laisvės ir teisingumo partija ir už salafitų bendruomenei atstovaujančią partiją „al Nur“ balsavo 25 proc. rinkėjų, dėl to moterų skaičius parlamente sumažėjo nuo 64 iki aštuonių; kadangi Prezidento rinkimai numatyti birželio mėnesį; kadangi jokia tarptautinė institucija, įskaitant ES, nebuvo pakviesta stebėti rinkimų;

I.  kadangi ES ne kartą ragino atšaukti nepaprastąją padėtį Egipte, kuri galiojo nuo 1981 m., stiprinti demokratiją ir gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves; kadangi Europos Sąjunga nuolat reiškė savo įsipareigojimą gerbti minties, sąžinės ir religijos laisves ir pabrėžė, kad vyriausybės privalo užtikrinti šias laisves visame pasaulyje;

1.  reiškia savo solidarumą su Egipto gyventojais šiuo svarbiu jų šalies demokratinio pereinamojo laikotarpio metu; ragina Egipto valdžios institucijas visiškai užtikrinti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant moterų teises, sąžinės, religijos ir minties laisves, mažumų apsaugą ir nediskriminavimą dėl lytinės orientacijos, žiniasklaidos ir spaudos laisves, susirinkimų ir taikių sambūrių laisves, tinkamą saviraiškos procesą ir saviraiškos laisvę, nes visos šios laisvės sudaro tikrąją demokratiją;

2.  ragina nedelsiant panaikinti kaltinimus NVO ir politiniams fondams; ragina Egipto valdžios institucijas užtikrinti, kad visi vietos ar užsienio pilietinės visuomenės organizacijų tyrimai vyktų skaidriai ir nešališkai ir kad būtų laikomasi atitinkamų teisinių procedūrų bei tarptautinių žmogaus teisių ir pagrindinių teisių normų; mano, kad ši taktika yra rimtas susirinkimų laisvės, kuri įtvirtinta Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 22 straipsnyje, pažeidimas; ragina Egipto valdžios institucijas priimti naują susirinkimų įstatymą, vadovaujantis tarptautiniais žmogaus teisių standartais, glaudžiai konsultuojantis su NVO ir žmogaus teisių bei demokratiją remiančiomis grupėmis; išreiškia savo visišką pritarimą minėtųjų organizacijų priimtiems įsipareigojimams ir svarbiai ir aukštos kokybės jų vykdomai veiklai, remiant pilietinę visuomenę ir Egipto žmones, siekiant skatinti taiką, demokratiją ir žmogaus teises;

3.  apgailestauja dėl aukų ir didelio sužeistųjų skaičiaus Port Saide ir reiškia užuojautą žuvusiųjų šeimoms; ragina atlikti nepriklausomą įvykių, kurie sukėlė tragediją, tyrimą ir atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

4.  yra susirūpinęs dėl kaltinimų, kad politika tapo riaušių priežastimi, ir ragina Egipto valdžios institucijas skubiai pradėti nepriklausomą 2012 m. vasario 1 d. įvykių tyrimą;

5.  reiškia tvirtą paramą reformoms, vedančioms demokratijos, teisinės valstybės ir socialinio teisingumo Egipte link, kurios atitinka Egipto gyventojų valią; pakartoja savo raginimą visiškai atšaukti nepaprastąją padėtį; dar kartą pabrėžia gero valdymo, kovos su korupcija, teismų nepriklausomumo, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms Egipte svarbą, ragina pateikti paaiškinimus dėl konstitucinio proceso, jo termino ir principų, siekiant užtikrinti, kad visos konstitucinės nuostatos būtų visa apimančios ir Egipto visuomenėje neliktų jokių galimybių ką nors diskriminuoti; dar kartą pabrėžia būtinybę kuo skubiau aukščiausiąsias galias perduoti demokratiškai išrinktai civilių vyriausybei;

6.  pabrėžia, kad svarbu surengti laisvus, sąžiningus ir skaidrius rinkimus, ir skatina ES ir jos valstybes nares ir toliau remti Egipto valdžios institucijas, politines partijas ir pilietinę visuomenę ir joms padėti siekiant šio tikslo; ragina Egipto ginkluotųjų pajėgų aukščiausiąją tarybą suteikti galimybes nepriklausomiems stebėtojams kontroliuoti ir stebėti būsimus Prezidento rinkimus; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę sukurti demokratinės pertvarkos procesą remiančią darbo grupę, kurioje dalyvautų ir Europos Parlamentas, ir, atsižvelgiant į demokratinių pokyčių siekiančių veikėjų raginimus, visų pirma padėti surengti laisvus ir demokratinius rinkimus ir kurti institucijas, įskaitant nepriklausomus teismus;

7.  pritaria įkalintų tinklaraštininkų Alaa Abd El Fataho ir Maikel Nabil Sanado išlaisvinimui; dar kartą pakartoja savo raginimą Egipto valdžios institucijoms užtikrinti, kad nė vienas tinklaraštininkas, žurnalistas ar žmogaus teisių gynėjas šalyje nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai persekiojamas ar bauginamas; pritaria politinių kalinių išlaisvinimui, bet dar kartą pakartoja, kad jų jokiu būdu neturėjo teisti kariniai teismai; mano, kad šie kaliniai turėjo būti išteisinti, o ne jiems suteikta malonė;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Egipto valdžios institucijoms.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0518.

2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mirties bausmės Japonijoje (2012/2542(RSP))

P7_TA(2012)0065 RC-B7-0089/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 63/168, kurioje raginama įgyvendinti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2007 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją Nr. 62/149 dėl pasaulinio mirties bausmės ir jos įvykdymo moratoriumo paskelbimo,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2010 m. gruodžio 21 d. rezoliuciją Nr. 65/206 dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl visuotinio mirties bausmės moratoriumo(1),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės panaikinimo Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Taivane(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl Pasaulinės kovos su mirties bausme dienos(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton ir Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus Thorbjorn Jagland 2011 m. spalio 10 d. bendrą deklaraciją dėl Europos ir pasaulinės kovos su mirties bausme dienos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 6 d. Europos Sąjungos pareiškimą dėl mirties bausmės panaikinimo, kuriame stebėtojos statusą Europos Taryboje turinčios šalys, įskaitant Japoniją, raginamos panaikinti mirties bausmę,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, kurią Japonija ratifikavo 1999 m.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjunga ryžtingai siekia, kad visur būtų panaikinta mirties bausmė, ir nori, kad pagrindinis teisės į gyvybę principas būtų pripažintas visame pasaulyje;

B.  kadangi 2011 m. Japonijoje buvo pirmieji metai be egzekucijų nuo 1992 m.; kadangi, remiantis spaudos pranešimais, naujasis teisingumo ministras Toshio Ogawa pareiškė, kad jis nenori tęsti savo pirmtako Hiraoka Hideo vykdytos atsargios politikos ir yra pasirengęs vėl pasirašyti mirties bausmės nuosprendžius;

C.  kadangi padaryta didelė pažanga siekiant panaikinti mirties bausmę visame pasaulyje ir vis daugiau šalių jos atsisako;

D.  kadangi oficialus Japonijos, kaip pažangios demokratinės Azijos valstybės ir vienos iš svarbiausių tarptautinės bendruomenės narių, įsipareigojimas panaikinti mirties bausmę ne tik atitiktų tarptautines tendencijas, bet ir būtų labai aiškus ženklas visam pasauliui, kad teisę į gyvybę reikia gerbti ir saugoti;

E.  kadangi maždaug 130 asmenų nuteisti mirties bausme Japonijoje dabar laukia jos įvykdymo;

F.  kadangi kaliniai ir jų teisėti atstovai nėra informuojami apie egzekuciją iki pat paskutinės dienos, kai ji įvykdoma, ir šeimos apie tai sužino tik jai įvykus, o tai yra ypač žiauru atsižvelgiant į tai, kad bausmės įvykdymo laukiama ilgus metus;

1.  palankiai vertina tai, kad ES ir Japonijos ryšiai grindžiami pagarba laisvės, demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principams;

2.  palankiai vertina tai, kad nuo 2010 m. liepos mėn. Japonijoje nebuvo įvykdyta nė viena mirties bausmė ir kad 2010 m. Teisingumo ministerijoje buvo įsteigta tyrimų grupė mirties bausmės klausimais;

3.  primygtinai ragina teisingumo ministrą Toshio Ogawa ateityje nepatvirtinti jokio mirties bausmės nuosprendžio ir remti tyrimų grupės darbą;

4.  ragina Japoniją dėti daugiau pastangų, kad būtų vėl taikomas de facto moratoriumas, kuris galiojo nuo 1989 m. lapkričio mėn. iki 1993 m. kovo mėn., ir raginti valdžios institucijas, parlamento narius, pilietinės visuomenės organizacijas ir žiniasklaidą dalyvauti nacionalinėse diskusijose dėl mirties bausmės taikymo šalyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui ir JT žmogaus teisių komisarei, taip pat Japonijos Ministrui Pirmininkui ir teisingumo ministrui bei Japonijos parlamentui.

(1) OL C 219 E, 2008 8 28, p. 306. (2) OLC 261 E, 2003 10 30, p. 597. (3) OL C 371 E, 2011 12 20, p. 5.