Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2012 m. vasario 16 d. - Strasbūras
Indėlių garantijų sistemos ***I
 2013 m. biudžeto gairės. Kiti skirsniai, išskyrus su Komisija susijusį skirsnį
 Daugiametis Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių išteklių naudojimo ir žvejybos planas
 Bendros žuvininkystės politikos indėlis gaminant viešąsias gėrybes
 Pastarojo meto politiniai įvykiai Vengrijoje
 Padėtis Rusijoje
 Europos Sąjungos ir Maroko susitarimas dėl abipusių liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio ir žuvininkystės produktams
 ES ir Maroko susitarimas dėl abipusių liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio ir žuvininkystės produktams ***
 Padėtis Sirijoje
 19-asis JT Žmogaus teisių tarybos posėdis Ženevoje
 Aklųjų galimybės skaityti knygas
 Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninė konvencija
 Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninė konvencija ***
 Globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (GMES) ateitis
 Mirties bausmė Baltarusijoje, ypač Dzmitrijaus Kanavalavo ir Vladzislavo Kavaliovo atvejai
 Naujausi įvykiai Egipte
 Mirties bausmė Japonijoje

Indėlių garantijų sistemos ***I
PDF 814kWORD 471k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
Priedas
Priedas
Priedas
Priedas
Priedas
2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų (nauja redakcija) (COM(2010)0368 – C7-0177/2010 – 2010/0207(COD))
P7_TA(2012)0049A7-0225/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0368),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0177/2010),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Danijos parlamento, Vokietijos Bundestago, Vokietijos Bundesrato ir Švedijos parlamento, vadovaujantis Protokolu (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo, pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisės akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos centrinio banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 24 d. Teisės reikalų komiteto laišką Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87, 55 ir 37 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A7–0225/2011),

A.  kadangi Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme nepateikiama jokių esminių pakeitimų, išskyrus pakeitimus, kurie šiame pasiūlyme aiškiai nurodomi kaip tokie, ir kadangi kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų kodifikavimą ir minėtus pakeitimus, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus teisės aktus nekeičiant jų esmės,

1.  priima toliau pateiktą poziciją per pirmąjį svarstymą, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. vasario 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/.../ES dėl indėlių garantijų sistemų (nauja redakcija)

P7_TC1-COD(2010)0207


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)  1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų(5) reikia padaryti esminių pakeitimų. Dėl aiškumo ta direktyva turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

(2)  kad kredito įstaigoms būtų lengviau steigtis ir vykdyti veiklą, būtina pašalinti galinčius iškraipyti rinką valstybių narių įstatymų skirtumus, susijusius su indėlių garantijų sistemų (IGS) taisyklėmis, kurių šios įstaigos turi laikytis; [1 pakeit.]

(2a)   siekiant, kad ateityje nebūtų pateikiami išmokų reikalavimai IGS, derėtų skirti daug dėmesio prevencijos veiksmams ir priežiūrai, užtikrinant suderintą ir skaidrų naujų ir esamų subjektų verslo modelių įvertinimą, pagrįstą bendra metodika, dėl kurios susitars Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (EBI)(6) ir kompetentingos institucijos, kuo remiantis gali būti numatyti papildomi priežiūros reikalavimai, veiklos apribojimai, privalomi verslo modelio pakeitimai ar net neatsakingą riziką prisiimančių kredito įstaigų pašalinimas;[2 pakeit.]

(3)  ir įsisteigimo laisvės, ir laisvės teikti finansines paslaugas atžvilgiu kredito įstaigų veiklos srityje ši direktyva yra svarbiausia priemonė vidaus rinkai sukurti, kartu didinant bankų sistemos stabilumą ir indėlininkų apsaugą. Atsižvelgiant į bendrą kredito įstaigos bankroto kainą ekonomikai, į jo neigiamą poveikį finansų stabilumui ir indėlininkų pasitikėjimui, reikėtų, kad būtų ne tik kompensuojama indėlininkams, bet ir užtikrinamas pakankamas lankstumas, kad IGS galėtų įgyvendinti prevencines ir rėmimo priemones. Kadangi šiuo atveju sistemoje dalyvaujančios kredito įstaigos pačios padengia IGS sąnaudas, esama tinkamų paskatų jau ankstyvu etapu nustatyti sistemai priklausančių įstaigų problemas ir imtis deramų priemonių siekiant užkirsti kelią gresiančiam bankrotui, pvz., įpareigojant taikyti restruktūrizavimo priemones. Taigi IGS, kurios gali imtis taip pat ir prevencinių veiksmų, svariai papildo priežiūros institucijų vykdomą veiklą, t. y. nuolatinę priežiūrą ir tinkamo kredito įstaigų likvidavimo užtikrinimą. Vis dėlto IGS taikomos rėmimo priemonės turėtų būti visuomet siejamos su tam tikromis sąlygomis ir jų veiksmai turėtų būti visais atvejais suderinami su konkurencijos teise;[3 pakeit.]

(3a)   veiksminga IGS veikla tinkamai skatinama visų pirma tuomet, kai šių sistemų kompetencijos sritis kaip įmanoma labiau sutampa su teritorija, kuriai tenka kredito įstaigos bankroto išlaidos. Atsižvelgiant į tai ir turint omenyje didėjančią vidaus rinkos integraciją, turėtų būti numatyta galimybė apjungti įvairių valstybių narių IGS arba savanoriškai kurti atskiras tarpvalstybines sistemas. Kompetentingos įstaigos leidimas šioms sistemoms turėtų būti suteikiamas su sąlyga, kad būtų užtikrinamas pakankamas stabilumas ir subalansuota naujų ir esamų IGS sudėtis. Reikia vengti neigiamo poveikio finansų stabilumui, kuris gali kilti tais atvejais, kai, pvz., į vieną sistemą susijungia keletas didelės rizikos kredito įstaigų, kurioms atskirose IGS būtų priskiriamas tik vidutinis rizikos lygis, turint omenyje, kad esamos garantijų sistemos tokiu atveju netenka įnašų;[4 pakeit.]

(4)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/14/EB, iš dalies keičiančioje Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas dėl kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino(7), reikalaujama, kad Komisija, jei reikia, pateiktų pasiūlymus iš dalies keisti Direktyvą 94/19/EB. Nagrinėtini klausimai apima IGS finansavimo mechanizmų suderinimą, galimus rizika pagrįstų įnašų nustatymo modelius, galimo Sąjungos masto IGS nustatymo naudą ir išlaidas, nesuderintų teisės aktų dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo ir priešpriešinių reikalavimų poveikį sistemos veiksmingumui ir produktų bei apdraustų indėlininkų apimties suderinimą;

(5)  Direktyva 94/19/EB buvo pagrįsta minimalaus suderinimo principu. Todėl Sąjungoje sukurtašiuo metu veikia daug labai skirtingomis ypatybėmis pasižyminčių IGS. Dėl to atsirado kredito įstaigųNustačius Sąjungos lygmeniu galiojančius bendrus IGS taikomus reikalavimus, be kita ko, susijusius su garantuojamais indėliais, kompensacijos lygiu, tiksliniu finansinių išteklių lygiu, lėšų panaudojimo sąlygomis ir išmokėjimo tvarka, indėlininkams visoje Sąjungoje bus užtikrinta vienodo lygio apsauga ir vienodas IGS stabilumas. Tų IGS taikomų bendrųjų reikalavimų įgyvendinimas ypač svarbus, siekiant išvengti rinkos iškraipymų ir sumažėjo vidaus rinkos teikiama nauda indėlininkams. Todėl ši direktyva padės baigti kurti vidaus rinką; [5 pakeit.]

(6)  šia direktyva turėtų būti sudaromos vienodos veiklos sąlygos kredito įstaigoms, suteikiama galimybė indėlininkams lengvai suprasti indėlių garantijų sistemų ypatybes ir sudaromos geresnės sąlygosužtikrinama, kad indėlininkai būtų informuojami apie garantuojamas ir negarantuojamas finansines priemones ir kad būtų teikiama informacija, kaip veikia IGS. Galimybė, kad taikant tinkamas IGS priemones bus užkirstas kelias kredito įstaigos bankrotui, turėtų užtikrinti pasitikėjimą finansų stabilumu ir turėtų būti naudinga privatiems indėlininkams, remtinoms vietos bendruomenėms ir visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Tokiu būdu gali būti išvengta daugelio neigiamų pasekmių, susijusių su kredito įstaigos nemokumu, kaip, pvz., netikėtai prarasta galimybė naudotis banko sąskaita. Esant garantijai ir atėjus laikui atsiskaityti pagal šią direktyvą turėtų būti užtikrinama galimybė greitai grąžinti indėlininkams indėlius naudojant tvirtas ir patikimas IGS siekiant finansinio stabilumo Todėl indėlių apsaugos reikalavimus reikėtų kuo labiau suderinti ir supaprastinti; [6 pakeit.]

(7)  uždarant nemokią kredito įstaigą, visų filialų, esančių ne toje pačioje valstybėje narėje, kurioje yra pagrindinė kredito įstaigos buveinė, indėlininkus turi apsaugoti ta pati IGS, kuri apsaugo kitus tos įstaigos indėlininkus;

(8)  iš esmės šia direktyva reikalaujama, kad kiekviena kredito įstaiga dalyvautų IGS. Valstybė narė, leidžianti savo teritorijoje steigti kredito įstaigos, kurios pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, ?filialus, turėtų nuspręsti, kaip jiems taikyti šią direktyvą, ir turėtų atsižvelgti į poreikį apsaugoti indėlininkus ir išlaikyti finansų sistemos vientisumą. Būtina, kad tokių filialų indėlininkai gerai žinotų apie jiems taikomas garantijų sistemas;

(9)  Nors iš principo visos kredito įstaigos turėtų dalyvauti indėlių garantijų sistemoje, reikėtų pripažinti, kad egzistuoja sistemos, kurios apsaugo pačią kredito įstaigą (institucinės užtikrinimo sistemos) ir visų pirma užtikrina jos likvidumą ir mokumą. Tokios sistemos garantuoja didesnę indėlininkų apsaugą nei indėlių garantijų sistema. Jei tokios sistemos veikia atskirai nuo indėlių garantijų sistemos, apskaičiuojant jų narių įnašus indėlių garantijų sistemai reikėtų atsižvelgti į papildomą tų sistemų apsaugos funkciją. Suderintas kompensacijos lygis neturėtų daryti įtakos sistemoms, kurios apsaugo pačią kredito įstaigą, nebent jos grąžina indėlius indėlininkams. Indėlininkai turėtų turėti teisę teikti reikalavimus visoms sistemoms, visų pirma jei negalima užtikrinti savitarpio garantijų sistemos apsaugos. Todėl ši direktyva turėtų būti taikoma visoms schemoms ar sistemoms. [7 pakeit.]

(9a)   visos kredito įstaigos turėtų dalyvauti pagal šią direktyvą pripažintoje IGS, taip užtikrinant stiprią vartotojų apsaugą ir vienodas kredito įstaigų veiklos sąlygas bei vengiant konkurencijos, susijusios su reguliavimu. IGS turėtų galėti suteikti tą apsaugą bet kuriuo metu; [8 pakeit.]

(9b)   pagrindinė IGS užduotis – indėlininkų apsauga nuo kredito įstaigos nemokumo pasekmių. IGS turėtų galėti suteikti šią apsaugą įvairiais būdais. Todėl vienas iš galimų IGS veiklos būdų galėtų būti sistema su vien tik kompensavimo (angl. paybox) funkcija; [9 pakeit.]

(9c)   vis dėlto IGS turėtų būti sudaryta galimybė neapsiriboti vien tik kompensavimo funkcija, t. y. jos turėtų galėti reikalauti, kad sistemoje dalyvaujančios kredito įstaigos teiktų joms papildomą informaciją, o tuo remdamosi jos galėtų kurti išankstinio įspėjimo sistemas. Tuomet ankstyvu etapu bus galima patikslinti nuo rizikos priklausomus įnašus ir pasiūlyti imtis prevencinių priemonių siekiant pašalinti nustatytą riziką. Gresiant sunkumams, IGS turėtų galėti imtis rėmimo priemonių arba savo lėšomis remti tinkamą probleminės kredito įstaigos likvidavimą, kad būtų išvengta išlaidų, susijusių su kompensavimu indėlininkams ir kitomis neigiamomis nemokumo pasekmėmis;[10 pakeit.]

(9d)   kitu vienu iš veiklos būdų atveju IGS turėtų galėti veikti kaip institucinės užtikrinimo sistemos, kaip nurodyta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo(8) 80 straipsnio 8 dalyje. Institucinės užtikrinimo sistemos apsaugo pačią kredito įstaigą ir visų pirma užtikrina jos likvidumą ir mokumą. Kompetentingos institucijos turėtų pripažinti jas IGS, jei jos atitinka visus Direktyvos 2006/48/EB 80 straipsnio 8 dalyje ir šioje direktyvoje nustatytus kriterijus. Pagal tuos kriterijus visų pirma užtikrinama, kad nuolat būtų pakankamai lėšų galimam išmokėjimui atlikti, kaip kitose IGS; [11 pakeit.]

(10)  Institucinės užtikrinimo sistemos apibrėžtos 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija)(9) 80 straipsnio 8 dalyje, ir kompetentingos institucijos jas gali pripažinti indėlių garantijų sistemomis, jei jos atitinka visus tame straipsnyje ir šioje direktyvoje nustatytus kriterijus.[12 pakeit.]

(11)  per dabartinę finansų krizę nekoordinuotai didinant kompensacijos lygį visoje ES Sąjungoje indėlininkai kai kuriais atvejais perkėlė pinigus į bankus tose šalyse, kuriose indėlių garantijos buvo didesnės. Dėl tokio nekoordinuoto didinimo sumažėjo bankų likvidumas krizės sąlygomis. Kai padėtis stabili, įmanoma, kad dėl skirtingo kompensacijos lygio indėlininkai gali būti skatinami rinktis didžiausią indėlių apsaugą, o ne tinkamiausiąjiems geriausiai tinkančią indėlių rūšį. Įmanoma, kad dėl tokių skirtingų kompensacijos lygių vidaus rinkoje gali būti iškraipyta konkurencija. Taigi būtina visose pripažintose IGS užtikrinti suderintą indėlių apsaugos lygį, kad ir kur Sąjungoje jie būtų laikomi. Tačiau turėtų būti įmanoma, kad tam tikriems indėliams dėl asmeninės indėlininkų padėties ribotą laiką būtų taikoma aukštesnio lygio apsauga; [13 pakeit.]

(11a)   finansų krizės metu pasirodė, kad esamos IGS nepajėgios padengti visų nuostolių, kad būtų užtikrinta indėlininkų apsauga. Todėl būtina užtikrinti, kad IGS turimi finansiniai ištekliai būtų tam tikro tikslinio lygio ir kad būtų galima rinkti specialius įnašus. Kai reikia, IGS turėtų būti sudariusios atitinkamus susitarimus dėl alternatyvaus finansavimo, kad galėtų gauti trumpalaikį finansavimą joms pateiktiems reikalavimams patenkinti;

(12)  Visiems indėlininkamsvisi indėlininkai turėtų būti taikomas vienodas kompensacijos lygis, turėti tokią pačią teisę reikalauti, kad IGS išmokėtų pagal šią direktyvą nustatyto lygio kompensaciją nepaisant to, ar valstybės narės valiuta yra euro, ar ne, ir nepaisant to, ar bankas priklauso pačią kredito įstaigą apsaugančiai sistemai. Valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, turėtų galėti suapvalinti perskaičiuotas sumas, nemažindamos lygiavertės indėlininkų apsaugos; [15 pakeit.]

(13)  viena vertus, norint apsaugoti vartotojus ir išlaikyti finansų sistemos stabilumą, šioje direktyvoje numatytas kompensacijos lygis turėtų būti toks, kad neliktų pernelyg daug neapsaugotų indėlių, o kita vertus, turėtų būti atsižvelgiama į IGS išlaidas. Todėl būtų racionalu nustatyti suderintą 100 000 EUR kompensacijos lygį;

(14)  šioje direktyvoje išlaikytas suderinto dydžio vienam indėlininkui, o ne vienam indėliui, principas. Dėl to reikėtų atsižvelgti į indėlius, priklausančius indėlininkams, kurie nenurodyti kaip sąskaitos turėtojai arba kurie nėra vieninteliai jos turėtojai. Todėl dydis turėtų būti taikomas kiekvienam indėlininkui, kuris gali būti nustatytas. Principas, pagal kurį dydis taikomas kiekvienam indėlininkui, kuris gali būti nustatytas, neturėtų būti taikomas kolektyvinio investavimo subjektams, kuriems nustatytos specialios apsaugos taisyklės, netaikomos tokiems indėliams;

(15)  Valstybėms narėms neturėtų būti trukdoma nustatyti sistemas, kuriomis apskritai apsaugomos pensijos ir kurios turėtų veikti atskirai nuobe to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pagal IGS sistemų. Valstybėms narėms neturėtų būti trukdoma apsaugoti tam tikrus indėliusnustatytu laikotarpiu būtų garantuojamas visas su tam tikrais sandoriais susijęs indėlis. Tokiems indėliams priskiriami su privataus gyvenamojo būsto įsigijimu arba pardavimu susiję indėliai, indėliai, kurie apsaugomi dėl tam tikrų socialinių priežasčių arba indėlius, susijusius su nekilnojamojo turto sandoriais, sudaromais privačiam gyvenamosios paskirties būstui įsigyti, pagal nacionalinę teisę apibrėžtų priežasčių ir tie, kurie susiję su tam tikrais gyvenimo įvykiais ar etapais, pvz., vaiko gimimu, vedybomis, skyrybomis ir ypač apsirūpinimu senatvėje, arba yra susiję su tam tikromis draudimo išmokomis ar kompensacijomis. Visais atvejais turėtų būti laikomasi valstybės pagalbos taisyklių; [16 pakeit.]

(16)  būtina suderinti IGS arba pačių kredito įstaigų finansavimo metodus. Viena vertus, IGS finansavimo išlaidas daugiausiaiš esmės turėtų padengti pačios kredito įstaigos, o kita vertus, IGS finansavimo pajėgumas turėtų būti proporcingas jų įsipareigojimams. Siekiant užtikrinti, kad visų valstybių narių indėlininkai galėtų naudotis vienodaiIGS stabilumas būtų panašaus aukšto lygio, visomsapsauga ir kad indėlių garantijų sistemos skolintų vienai kitai pinigus tik tuo atveju, jei atitinkama indėlių garantijų sistema ėmėsi esminių finansavimo pastangų, indėlių garantijų sistemų finansavimą reikėtų suderinti aukštu lygiu. Tačiau dėl to neturėtų kilti pavojus atitinkamos valstybės narės bankų sistemos stabilumuiIGS turėtų būti nustatytas vienodas ex-ante tikslinis finansinių išteklių lygis; [17 pakeit.]

(17)  siekiant nustatyti tik tokio masto indėlių apsaugą, koks būtinas teisiniam aiškumui ir skaidrumui indėlininkams užtikrinti ir išvengti, kad investavimo rizika nebūtų perkelta indėlių garantijų sistemoms, tam tikrų investicinių požymių turinčių finansinių produktų reikėtų neįtraukti į garantijos taikymo sritį, visų pirma tų produktų, kurie nėra grąžinami nominaliąja verte ir tų, kurie išduoti turėtojui, o ne konkrečiai įvardytam asmeniui; [37 pakeit.]

(18)  tam tikriems indėlininkams neturėtų būti taikoma indėlių apsauga, visų pirma viešosios valdžios institucijoms ar kitoms finansų įstaigoms. Palyginti su visais kitais indėlininkais, jų skaičius ribotas, todėl banko žlugimo atveju poveikis finansiniam stabilumui būtų minimalus. Valdžios institucijoms taip pat gerokai lengviau gauti kreditą negu piliečiams. Vis dėlto valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų garantuojami taip pat ir remtinų vietos valdžios institucijų indėliai. Garantijų sistema iš esmės turėtų būti taikoma nefinansinėms įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio; [18 pakeit.]

(19)  indėlininkams, kurių veikla susijusi su pinigų plovimu, kaip apibrėžta 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui(10) 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse, turėtų būti netaikomos IGS išmokos;

(20)  kredito įstaigų dalyvavimo IGS išlaidos neprilygsta išlaidoms, kurias sukeltų masinis indėlių atsiėmimas ne tik iš sunkumus patiriančios kredito įstaigos, bet ir iš įprastai veikiančių įstaigų, jeigu indėlininkai prarastų pasitikėjimą bankų sistemos patikimumu;

(21)  būtina užtikrinti, kad IGS turimi finansiniai ištekliai būtų tam tikro tikslinio lygio ir kad būtų galima rinkti specialius įnašus. Kai reikia, IGS turėtų būti sudariusios atitinkamus susitarimus dėl alternatyvaus finansavimo, kad galėtų gauti trumpalaikį finansavimą joms pateiktiems reikalavimams patenkinti;

(22)  sistemų finansiniai ištekliai daugiausia turėtų būti naudojamiIGS turėtų turėti pakankamai finansinių išteklių kredito įstaigos nemokumo atveju indėlininkų indėliams grąžinti. Vis dėlto daugeliu atveju derėtų imtis rėmimo priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią kredito įstaigos nemokumui, kadangi tokios priemonės paprastai geriau užtikrina indėlių saugumą nei kompensacijų išmokėjimas indėlininkams. Be to, taikant tokias priemones galima išvengti tolesnių išlaidų ir neigiamo poveikio finansų stabilumui bei pagerinti indėlininkų pasitikėjimą. Todėl IGS išteklius turėtų būti galima panaudoti taip pat ir rėmimo priemonėms. Rėmimo priemonės visais atvejais turėtų būti siejamos su sąlygomis, kurias privalo vykdyti remiama įstaiga. Tačiau jie taip pat galėtų būti naudojami indėlių perkėlimui į kitątokias priemones taip pat turėtų būti galima panaudoti kredito įstaigą finansuoti,įstaigai tinkamai likviduoti, jei IGS tai būtų pigiausia išeitis. Todėl IGS patirtos išlaidos neviršijaneturėtų viršyti garantuojamų indėlių sumos atitinkamoje kredito įstaigoje. Tam tikru mastu jie taip pat galėtų būti naudojami bankų žlugimo prevencijai finansuoti, atsižvelgiant į direktyvoje nustatytus apribojimus. Tokios priemonės turėtų atitikti valstybės pagalbos taisykles. TaiTos IGS subjektų veiklos alternatyvios galimybės neturėtų daryti poveikio būsimai Komisijos politikai dėl nacionalinių bankų problemų sprendimo fondų kūrimo; [19 pakeit.]

(22a)   turėtų būti įmanoma IGS lėšas naudoti sąskaitų operacijoms, susijusioms su įstaigai tenkančia garantuojamų indėlių dalimi, finansuoti;

(23)  2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo(11) I priedo 14 punkto 1 lentelėje tam tikroms turto pozicijoms priskiriama tam tikra rizika. Siekiant užtikrinti, kad IGS investuotų tik į mažos rizikos turtą, turėtų būti atsižvelgiama į tą lentelę;

(24)  nustatant IGS įnašus reikėtų atsižvelgti į jų narių prisiimamos rizikos lygį. Taip būtų galima atsižvelgti į atskirų bankų rizikos profilį, įskaitant skirtingus jų verslo modelius, ir sąžiningai apskaičiuoti įnašus, taip pat skatinti juos veikti pagal mažiau rizikingą verslo modelį. Tuo tikslu turėtų būti nustatytas standartinis metodas rizika pagrįstiems įnašams į IGS nustatyti ir skaičiuoti. Nustačius visoms valstybėms narėms privalomų pagrindinių rodiklių rinkinį ir kitą papildomų pasirenkamų rodiklių rinkinį, paremtą bendra metodika, dėl kurios susitars EBI ir kompetentingos institucijos, būtų galima laipsniškai užtikrinti tokį suderinimą. Vis dėlto sistemai priklausančių kredito įstaigų prisiimamos rizikos pobūdis gali skirtis priklausomai nuo rinkos sąlygų ir kredito įstaigų veiklos. Todėl tikslinga greta standartinio metodo leisti IGS taip pat taikyti savus alternatyvius rizika pagrįstus metodus, jei tie alternatyvūs rizika grindžiami metodai atitinka gaires, kurias parengs EBI, pasikonsultavusi su Europos indėlių draudikų forumu (angl. EFDI). Taikant tokius alternatyvius rizika grindžiamus metodus būtų atsižvelgiama į atskirų bankų rizikos profilį, vadovaujantis rinkos sąlygomis konkrečiose valstybėse narėse tiksliau apskaičiuojami įnašai, taip pat skatinama veikti pagal mažiau rizikingą verslo modelį. Norint atsižvelgti į nacionalinės teisės aktais reglamentuojamo itin mažos rizikos kredito sektoriaus sąlygas, turėtų būti numatyta galimybė atitinkamai sumažinti mokėtinus įnašus;[21 pakeit.]

(24a)  pelningumas kai kuriais atvejais buvo naudojamas kaip rizikos mažinimo rodiklis nustatant rizika pagrįstas priemokas. Taip neatsižvelgiama į savidraudos įmonių, kurios nesiekia maksimizuoti pelno, verslo modelį. Be to, motyvacija padidinti pelną sukuria žalingą paskatą taikyti rizikingesnes strategijas. Derėtų laikytis visapusiško požiūrio į verslo modelio patikimumą;

(25)  indėlių apsauga yra esminis elementas, leidžiantis baigti kurti vidaus rinką, taip pat būtinas kredito įstaigų priežiūros sistemos papildymas, kadangi ji suvienija visas atitinkamoje finansų rinkoje veikiančias įstaigas bet kurios iš jų bankroto atveju. Todėl IGS turėtų galėti, jei reikia, skolinti viena kitai pinigus; 

(26)  nuo 2010 m. gruodžio 31 d. taikomas daugiausia šešių savaičių kompensacijų išmokėjimo laikotarpis neatitinka būtinybės išlaikyti indėlininkų pasitikėjimą ir netenkina jų poreikių. Todėl kompensacijų išmokėjimo terminą reikėtų sutrumpinti iki vienos savaitėspenkių darbo dienų, bet ne trumpiau nei savaitei; [23 ir 150/rev pakeit.]

(26a)  vis dėlto daugeliu atvejų dar nėra numatyta reikiamų skubaus išmokėjimo procedūrų. Jei indėlininkai visgi yra užtikrinti, kad išmokėjimo terminas bus trumpas, ir kredito įstaigai bankrutavus to termino nesilaikoma, tai galėtų visam laikui pakenkti indėlininkų pasitikėjimui IGS, o tai pakenktų šių sistemų vykdomam stabilumo užtikrinimui ir siekiams. Atsižvelgiant į tai, valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė nuspręsti pereinamuoju laikotarpiu iki 2016 m. gruodžio 31 d. taikyti 20 darbo dienų išmokėjimo terminą, jei kompetentingoms institucijoms atlikus patikrinimą nustatoma, kad neįmanoma laikytis sutrumpinto išmokėjimo termino. Tuo atveju iki 2016 m. gruodžio 31 d. parengiamos ir išbandomos reikiamos procedūros, kad būtų galima laikytis penkių darbo dienų išmokėjimo termino. Siekiant užtikrinti, kad pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi tą dieną, indėlininkai nepatirtų finansinių sunkumų bankrutavus jų kredito įstaigai, indėlininkams visgi turėtų būti sudaryta galimybė tokiu atveju per penkias darbo dienas, bet ne trumpiau nei per savaitę, iš atsakingos IGS gauti išmoką iki 5 000 eurų už indėlį, kuris atitinka kompensavimo kriterijus; [24 ir 150/rev pakeit.]

(27)  valstybių narių, kuriose kredito įstaiga turi įsteigusi filialų arba kuriose ji tiesiogiai teikia paslaugas, IGS turėtų indėlininkams teikti informaciją ir grąžinti indėlius valstybės narės, kurioje kredito įstaiga gavo veiklos licenciją, vardu. IGS, kurioms tai gali būti aktualu, turėtų iš anksto sudaryti susitarimus, kad būtų lengviau atlikti savo užduotis;

(28)  informacija yra esminis indėlininkų apsaugos elementas. Todėl esami indėlininkai turėtų būti informuojami apie jiems teikiamas garantijas ir atsakingą IGS sąskaitų išrašuose, o būsimų indėlininkų turėtų būti paprašoma pasirašyti standartizuotą informacijos dokumentą. Tokios informacijos turinys turėtų būti vienodas visiems indėlininkams ir būsimiems indėlininkams. Nereglamentuojamos nuorodos į IGS užtikrinamas sumas bei kompensavimo apimtį jas reklamuojant gali turėti įtakos bankų sistemos stabilumui arba indėlininkų pasitikėjimui. Todėl reklamoje turėtų būti leidžiama pateikti tik trumpas faktines nuorodas į IGS. Sistemos, apsaugančios pačią kredito įstaigą, turėtų aiškiai informuoti indėlininkus apie jų teises, susijusias su šioje direktyvoje numatytu kompensacijos lygiu, ir apie apie savo funkcijąveikimo būdą nežadėdamos neribotos indėlių apsaugos; [25 pakeit.]

(29)  pagal šią direktyvą tvarkant asmens duomenis taikoma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(12);

(30)  įmanoma, kad ši direktyva nenumato, kad už indėlininkų apsaugą atsako valstybės narės ar jų kompetentingos institucijos, jeigu jos yra užtikrinusios, kad viena ar daugiau sistemų, numatančių garantijas indėliams ar pačioms kredito įstaigoms ir užtikrinančių kompensacijų išmokėjimą arba indėlininkų apsaugą pagal šioje direktyvoje numatytas sąlygas, yra įdiegtos ir oficialiai pripažintos;

(31)  2009 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija, pasiūlyme(13) Komisija pasiūlė teisės akto, kuriuo sukuriama Europos finansų priežiūros institucijų sistema, projektą ir pateikė išsamesnės informacijos apie galimą tokios naujos priežiūros sistemos struktūrą, įskaitant Europos bankininkystės institucijos įsteigimą.

(32)  paisydama valstybių narių atliekamos IGS priežiūros, EBI turėtų padėti siekti tikslo – sudaryti geresnes sąlygas kredito įstaigoms pradėti ir vykdyti veiklą kartu užtikrinant veiksmingą indėlininkų apsaugą. Tuo tikslu Institucija turėtų patvirtinti, kad šioje direktyvoje nustatytos indėlių garantijų sistemų tarpusavio skolinimosi sąlygos yra patenkintos, ir nurodyti, laikantis griežtų šios direktyvos nustatytų ribų, sumas, kurias skolins kiekviena sistema, pradinę palūkanų normą bei paskolos trukmęir kuo labiau sumažinant mokesčių mokėtojų patiriamą riziką. Šiuo atžvilgiu EBI taip pat turėtų rinkti informaciją susijusią su IGS, visų pirma apie jų garantuojamų indėlių sumą, kurią patvirtina kompetentingos institucijos; Ji turėtų informuoti kitas indėlių garantijų sistemas apie jų pareigą skolinti.

(33)  Būtina nustatyti veiksmingą priemonę, kurią taikant būtų galima rengti suderintus techninius finansinių paslaugų srities standartus, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir tinkamą indėlininkų apsaugą visoje Europoje. Tokie standartai turėtų būti rengiami siekiant standartizuoti rizika pagrįstų įnašų apskaičiavimą. [27 pakeit. ]

(34)  siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvią IGS veiklą ir tinkamai atsižvelgti į jų padėtį skirtingose valstybėse narėse, EBI turėtų galėti spręsti jų nesutarimus, o jos sprendimas būtų privalomas;

(34a)  Europos Parlamentas savo 2010 m. liepos 7 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl ES bankų sektoriaus tarpvalstybinių krizių valdymo pabrėžė, kad reikalingas Europos mechanizmas bankininkystės krizėms įveikti. Tokio mechanizmo įdiegimas neturėtų paveikti indėlininkų apsaugos, kurią teikia IGS; [28 pakeit.]

(35)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl 5 straipsnio 5 dalies siekiant, kad ji galėtų atitinkamai koreguoti šioje direktyvoje numatytos kompensacijos indėlininkui už visus jam priklausančius indėlius lygį atsižvelgdama į infliaciją Europos Sąjungoje ir remdamasi vartotojų kainų indekso pokyčiais. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai; [29 pakeit.]

(35a)  Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatytą procedūrą priimti EBI techninių reguliavimo standartų projektus, skirtus nustatyti apibrėžtis ir standartinį metodą rizika pagrįstiems kredito įstaigų įnašams į šioje direktyvoje apibrėžtas IGS apskaičiuoti. EBI tokius reguliavimo techninius standartus turėtų parengti ir pateikti Komisijai patvirtinti iki 2012 m. gruodžio 31 d.; [30 pakeit.]

(36)  laikantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, siūlomo veiksmo tikslus, t. y. suderinti indėlių garantijų sistemų veiklos taisykles, galima pasiekti tik Sąjungos lygiu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(37)  įpareigojama į nacionalinę teisę perkelti tik tas šios direktyvos nuostatas, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnių direktyvų nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas kyla iš ankstesnių direktyvų;

(38)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nustatytais IV priede,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šia direktyva nustatomos nacionalinėms indėlių garantijų sistemųsistemoms (IGS) taikomos Europos sistemos, kuria siekiama Sąjungoje indėlininkams suteikti bendras saugumo priemones, kuriomis užtikrinama aukšto lygio apsauga, veikimo taisyklės. [31 pakeit.]

2.  Ši direktyva taikoma visoms teisės aktų ar sutarčių pagrindu nustatytomspagal 3 straipsnio 1 dalį pripažintoms IGS irir jose dalyvaujančioms kredito įstaigoms. sistemomis pripažįstamoms institucinėmsIGS gali veikti kaip teisės aktų ar sutarčių pagrindu nustatytos sistemos arba institucinės užtikrinimo sistemomssistemos, kaip numatyta Direktyvos 2006/48/EB 80 straipsnio 8 dalyje. [32 pakeit.]

3.  Institucines užtikrinimo sistemas, apibrėžtas Direktyvos 2006/48/EB 80 straipsnio 8 dalyje, kompetentingos institucijos gali pripažinti indėlių garantijų sistemomis, jei jos atitinka visus tame straipsnyje ir šioje direktyvoje nustatytus kriterijus.[33 pakeit.]

4.  Šios direktyvos tikslais pagal 3 dalį3 straipsnio 1 dalį nepripažintoms ir indėlių garantijų neteikiančioms institucinėms užtikrinimo sistemoms ši direktyva netaikoma, išskyrus taikoma tik 14 straipsnio 5 dalies antra pastraipa, 14 straipsnio 6a dalis ir III priedo 9 dalis. [34 pakeit.]

4a.  Komisija, bendradarbiaudama su EBI, užtikrina, kad indėlininkų apsauga išliktų aukšto lygio, jei būtų įsteigtas Europos bankų krizės pašalinimo fondas.[35 pakeit.]

2 straipsnis

Apibrėžtys

1.  Šioje direktyvoje:

  a) indėlis:
   i) bet koks kredito likutis, atsiradęs dėl sąskaitoje paliktų lėšų arba dėl laikinų situacijų, susidariusių dėl įprastų bankinių sandorių, įskaitant terminuotus indėlius, taupomąsias sąskaitas bei registruotus indėlius, kurį kredito įstaiga turi grąžinti pagal taikomas teisines nuostatas ir sutartines sąlygas arba
   ii) bet kokia skola, kurią įrodo kredito įstaigos išduotas sertifikatas. [36 pakeit. ]

Jungtinės Karalystės ir Airijos namų statybos draugijų akcijos, išskyrus šios direktyvos 2 straipsnyje nurodytas kapitalo savybių turinčias akcijas, yra laikomos indėliais.

   jos egzistavimą galima įrodyti tik sertifikatu, išskyrus sąskaitos išrašąji išduota turėtojui, o ne konkrečiai įvardytam asmeniui; [37 pakeit.]
   jos pagrindinė suma nėra grąžinama nominaliąja verte;
   jos pagrindinė suma grąžinama nominaliąja verte tik jei egzistuoja kredito įstaigos ar trečiosios šalies suteikta speciali garantija ar susitarimas;
   b) tinkamas indėlis – indėlis, kuriam netaikomos apsaugos išimtys pagal 4 straipsnį;
   c) garantuojamas indėlis – tinkamas indėlis, kuris neviršija 5 straipsnyje nurodyto kompensacijos lygio;
   ca) indėlininkas – indėlio savininkas arba, jei sąskaita bendra, indėlio bendrasavininkis; [38 pakeit.]
   d) bendra sąskaita – dviejų ar daugiau asmenų vardu atidaryta sąskaita arba sąskaita, kuria gali naudotis du ar daugiau asmenų ir kuria galima naudotis pagal vieno ar kelių minėtų asmenų parašus;
  e) negrąžinamas indėlis – pasibaigusio termino ir išmokėtinas indėlis, kurio kredito įstaiga neišmokėjo pagal jam taikomas teisines ir sutartines sąlygas, kadangi:
   i) atitinkamos kompetentingos institucijos, remdamosi joms tuo metu prieinama informacija, nustatė, kad, jų nuomone, dėl su jos finansinėmis aplinkybėmis tiesiogiai susijusių priežasčių tam tikra kredito įstaiga tuo metu negali grąžinti indėlio ir atsižvelgiant į jos padėtį neturi galimybių tai padaryti. [39 pakeit.]

Kompetentingos institucijos tokį sprendimą priima kuo greičiau ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip praėjus penkioms darbo dienoms po to, kai pirmą kartą įsitikino, kad kredito įstaiga negrąžino pasibaigusio termino mokėtinų indėlių; arba

   ii) jei sprendimas nepriimamas pagal i punktą, teisminė institucija, atsižvelgdama į priežastis, kurios tiesiogiai yra susijusios su kredito įstaigos finansinėmis aplinkybėmis, priima sprendimą, kuriuo sustabdoma indėlininko galimybė kredito įstaigai reikšti reikalavimus;

f-a) prevencinė ir rėmimo priemonė – priemonė, kurią taikydamos IGS siekia išvengti šiose sistemose dalyvaujančių kredito įstaigų bankroto, įskaitant:

   f) kredito įstaiga – Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžta įstaiga;
   i) kredito įstaigų ekonominės situacijos ir rizikos būklės arba tokių įstaigų kūrimo atveju – jų pagrindinių planų, tikrinimą, taip pat informavimo teisę, atsižvelgiant į esminius pokyčius nuosavybės ir kontrolės srityse;
   ii) reikalavimą, taikomą sistemoje dalyvaujančioms įstaigoms, teikti informaciją apie ekonominę situaciją ir rizikos būklę, taip pat apie jų pokyčius ir planuojamą verslo modelio keitimą;
   iii) sąlygų nustatymą, siekiant visiškai arba iš dalies apriboti garantuojamų indėlių kiekį arba apriboti tam tikrą verslo veiklą, jei atlikus auditą arba kitu būdu gavus informacijos nustatoma, jog yra pagrindo manyti, kad esama potencialaus arba tiesioginio pavojaus, kad reiks naudoti IGS lėšas;
   iv) įnašų nustatymą atsižvelgiant į konkrečios įstaigos rizikos būklę;
   v) susitarimą keistis informacija (taip pat ir konfidencialia) su kompetentingomis institucijomis;
   vi) garantijų, paskolų ir bet kokio pobūdžio likvidumo užtikrinimo ir kapitalo subsidijų teikimą, įskaitant trečiųjų šalių reikalavimų vykdymą; [149/rev pakeit.]
  fa) priemonė, skirta kredito įstaigai tinkamai likviduoti – priemonė, kuria siekiama išvengti indėlių išmokėjimo pagal IGS, įskaitant:
   i) pagalbą įsigyjant su sunkumais susidūrusią kredito įstaigą;
   ii) indėlių ir atitinkamo turto, įskaitant vidaus padalinius, perkėlimą į tarpinę kredito įstaigą;
   iii) priverstinį susijungimą su kita kredito įstaiga;
   iv) tinkamą likvidavimą dalyvaujant IGS;[40 pakeit. ]
   g) filialas – Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas filialas;
   h) tikslinis lygis – 1,5 % tinkamųgarantuojamų indėlių, už kurių garantijas atsakinga IGS; [41pakeit.]
   i) turimi finansiniai ištekliai – grynieji pinigai, indėliai ir mažos rizikos turtas, kurio likęs terminas iki išpirkimo – 24 mėnesiai arba mažiau – ir kurį galima paversti grynaisiais pinigais per ne ilgesnį laikotarpį nei nurodytas 7 straipsnio 1 dalyje ir kuris sudaro iki 10 % įkeisto turto; [42pakeit.]   ia) įkeistas turtas – mokėjimų įsipareigojimai, kurie deramai padengti kokybišku užstatu ir kuriems taikomos šios sąlygos:
   i) užstatą sudaro mažos rizikos turtas, į kurį neturi teisių jokios trečiosios šalys ir kuriuo gali laisvai disponuoti ir išimtinai naudotis IGS, turinti neatšaukiamą teisę pareikalavusi gauti šiuos mokėjimus;
   ii) kredito įstaiga turi teisę į pelną, gaunamą iš turto, kurį ši įstaiga užstatė įsipareigojimams padengti;
   iii) užstato rinkos vertė reguliariai analizuojama, o kredito įstaiga užtikrina, kad užstato rinkos vertė bent jau prilygtų tos kredito įstaigos įsipareigojimams sistemai; ir
   iv) įvertinant bazinį turtą jo vertė reikiamai sumažinama ir IGS reikalauja, kad laiko bėgyje būtų išlaikoma reikiamai sumažinta bazinio turto rinkos vertė;
   j) mažos rizikos turtas – turto pozicijos, priklausančios pirmajai arba antrajai Direktyvos 2006/49/EB I priedo 14 punkto 1 lentelės kategorijai, išskyrus kitas pripažįstamas pozicijas, kaip apibrėžta to priedo 15 punkte;

k)  buveinės valstybė narė – Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 7 dalyje apibrėžta buveinės valstybė narė;

l)  priimančioji valstybė narė – Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 8 dalyje apibrėžta priimančioji valstybė narė;

   m) kompetentingos institucijos – Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos kompetentingos institucijos.

2.  Kai šioje direktyvoje daroma nuoroda į Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, IGS administruojančios įstaigos taikant šį reglamentą laikomos kompetentingomis institucijomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 4 straipsnio 2 dalį.

3 straipsnis

Dalyvavimas ir priežiūra

1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos teritorijoje būtų įdiegta ir oficialiai pripažinta viena ar kelios IGS.

Tai netrukdo jungtivalstybėms narėms kurti tarpvalstybinių IGS arba šiose sistemose sujungti skirtingų valstybių narių sistemas. Leidimą tokioms tarpvalstybinėms ar susijungusioms IGS suteikia kompetentingos institucijos, bendradarbiaudamos su EBI.[44 pakeit.]

Spręsdama, ar IGS turėtų būti oficialiai pripažintos, atitinkama kompetentinga institucija ypatingą dėmesį skiria IGS stabilumui ir užtikrina, kad jos narystė būtų subalansuota.[45 pakeit.]

Nė viena kredito įstaiga, nedalyvaujanti minėtoje sistemoje, nepriima indėlių.

2.  Jeigu kredito įstaiga nesilaiko savo, kaip IGS narės, įsipareigojimų, apie tai nedelsiant informuojama jai veiklos licenciją išdavusi kompetentinga institucija, kuri kartu su IGS skubiai imasi visų būtinų priemonių, įskaitant sankcijų taikymą, kad būtų užtikrinta, jog kredito įstaiga vykdytų savo įsipareigojimus. [46 pakeit.]

3.  Jeigu tomis priemonėmis nepavyksta užtikrinti, kad kredito įstaiga laikytųsi įsipareigojimų, tais atvejais, kai pagal nacionalinius įstatymus yra leidžiama iš sistemos pašalinti jos narį, sistema, gavusi tiesioginį kompetentingų institucijų sutikimą, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį kredito įstaigą įspėja apie ketinimą ją pašalinti iš IGS narių. Sistema ir toliau visiškai garantuoja už indėlius, įneštus prieš baigiantis įspėjimo laikotarpiui. Jeigu, pasibaigus įspėjimo laikotarpiui, kredito įstaiga neįvykdo savo įsipareigojimų, ji pašalinama iš IGS.

4.  Indėliai, kredito įstaigoje laikomi tuo metu, kai panaikinama jai pagal Direktyvos 2006/48/EB 6 straipsnį suteikta veiklos licencija, lieka apdrausti IGS.

5.  Kompetentingos institucijos, laikydamosi esamų Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) taisyklių, nuolat prižiūri, ar visos 1 straipsnyje nurodytos IGS atitinka šią direktyvą. [47 pakeit.]

Tarpvalstybinių IGS priežiūrą vykdo EBI, bendradarbiaujant su kolegija, kurią sudaro kompetentingų institucijų iš atitinkamų šalių, kuriose yra sistemoje dalyvaujančių kredito įstaigų registruotosios buveinės, atstovai.[48 pakeit.]

6.  Valstybės narės užtikrina, kad IGS taikomi alternatyvūs metodai pagal 11 straipsnio 3a dalį atitiktų to straipsnio nuostatas ir EBI pagal 11 straipsnio 5 dalį patvirtintas gaires, kad IGS reguliariai atliktų savo sistemų tyrimą ir kad kompetentingoms institucijoms kredito įstaigoje nustačius problemas, kurios gali sukelti IGS intervenciją, jos apie tai būtų nedelsiant informuojamos. EBI koordinuoja valstybių narių veiksmus.[49 pakeit.]

Tokie tyrimai atliekami bent kas trejus metus arbaar dažniau, kai jų reikia atsižvelgiant į aplinkybes. Pirmas toks tyrimas atliekamas iki 2013 m. gruodžio 31 d. [50 pakeit.]

EBI savo iniciatyva arba 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo(14) įsteigtai Europos sisteminės rizikos valdybai (ESRV) paprašius perduoda ESRV sisteminės rizikos analizei reikalingą informaciją apie IGS.[51 pakeit.]

EBI periodiškaibent kas penkerius metus atlieka atitinkamus tarpusavio vertinimus pagal [EBI reglamento] 15 straipsnįReglamento (ES) Nr. 1093/2010 30 straipsnį. Į tokių tarpusavio vertinimų taikymo sritį įeina sistemos valdymo praktika pagal 7a dalį. IGS taikomas Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 70 straipsnyje nurodytas įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį, kai jos keičiasi informacija su EBI.

EBI yra įgaliota kasmet įvertinti IGS atsparumą nepalankioms sąlygoms taikant įvairius scenarijus, pagal kuriuos remiantis naujais duomenimis naudojami įvairūs iš anksto nustatyti kritiniai taškai, siekiant nustatyti, ar derėtų koreguoti tuo metu taikomą apskaičiavimų modelį ir tikslinį lygį. Toks atsparumo nepalankioms sąlygoms patikrinimas remiasi nedidelio poveikio, vidutinio poveikio ir didelio poveikio scenarijais.[52 pakeit.]

7.  Valstybės narės užtikrina, kad IGS bet kuriuo metu paprašę gautų iš savo narių visą informaciją, būtiną tam, kad galėtų pasirengti grąžinti indėlius indėlininkams, įskaitant žymėjimą pagal 4 straipsnio 2 dalį. IGS nuolat teikiama informacija, būtina testavimui nepalankiausiomis sąlygomis atlikti. Tokia informacija tvarkoma anonimiškai. Gautą informaciją galima naudoti tik testavimui nepalankiausiomis sąlygomis atlikti, istorinės IGS atsparumo raidos analizei arba pasirengti indėlių grąžinimui ir laikyti ne ilgiau nei būtina šiems tikslams pasiekti, be to, išlaikomas jos konfidencialumas. [53 pakeit.]

7a.  Valstybės narės užtikrina, kad jų IGS būtų įdiegta patikima sistemos valdymo praktika ir kad, visų pirma:

   a) jų valdyboje būtų bent vienas ne vykdomasis narys, o paskyrimo procedūros būtų atviros ir skaidrios;
   b) jos rengtų metines savo veiklos ataskaitas.[54 pakeit.]

4 straipsnis

Indėlių tinkamumas

1.  IGS išmokos netaikomos:

   a) pagal 6 straipsnio 3 dalį kitų kredito įstaigų savo vardu ar savo sąskaita padėtiems indėliams;
   b) visoms nuosavų lėšų sudėtinėms dalims, kurios patenka į Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnyje pateiktą nuosavų lėšų apibrėžtį;
   c) indėliams, atsiradusiems vykdant sandorius, dėl kurių priimtas nuosprendis dėl nusikalstamos veiklos, susijusios su pinigų plovimu, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 91/308/EEB 1 straipsnio C dalyjeDirektyvos 2005/60/EB 1 straipsnio 2 dalyje; [55 pakeit.]
   ca) indėliams, dėl kurių indėlininkas ir kredito įstaiga sutartyje susitarė, kad indėlis turi būti naudojamas specialiems indėlininko įsipareigojimams kredito įstaigai ar kitai šaliai vykdyti, jei pagal įstatymus ar pagal sutarties sąlygas indėlio suma gali būti indėlininko naudojama arba bus automatiškai naudojama šiems įsipareigojimams vykdyti ir kitaip indėlis taptų negrąžinamu indėliu;[56 pakeit.]
   d) Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 5 dalyje apibrėžtų finansų įstaigų indėliams;
   e) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų(15) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžtų investicinių įmonių indėliams;
   f) indėliams, kurių savininko tapatybė nebuvo nustatyta pagal Direktyvos 2005/60/EB 8 straipsnio 1 dalį,kai tiek indėliai tapo negrąžinamiindėlio garantijų aktyvavimo, išmokėjimo metu ir po išmokėjimo; [57 pakeit.]
   g) draudimo įmonių indėliams;
   h) kolektyvinio investavimo subjektų indėliams;
   i) pensijų fondų indėliams, išskyrus asmeninėse pensijų sistemose ar darbdavio, kuris nėra didelė bendrovė, profesinių pensijų sistemose laikomus indėlius; [58 pakeit.]
   j) valstybės ir centrinės administracijos institucijų, taip pat regioninių ir vietos valdžios institucijų indėliams; [59 pakeit.]
   k) tos pačios kredito įstaigos išleistiems skolos vertybiniams popieriams ir įsipareigojimams, susijusiems su jos akceptais ir paprastaisiais vekseliais.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos pažymėtų 1 dalyje nurodytus indėlius taip, kad tokius indėlius būtų galima iš karto atpažinti.

2a.  Tačiau valstybės narės užtikrina, kad vietos valdžios institucijų indėliams būtų taikomi išmokėjimai pagal IGS, jei tenkinama viena iš šių sąlygų:

   a) institucija neturi nuolatinio profesionalaus iždininko; arba
   b) indėlio praradimas labai pakenktų vietos valdžios institucijų teikiamų paslaugų tęstinumui.[60 pakeit.]

5 straipsnis

Kompensacijos lygis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai indėliai negrąžinami, kiekvienam indėlininkui už visus jam priklausančius indėlius būtų kompensuojama 100 000 EUR.

1a.  Be to, valstybės narės užtikrina, kad šie indėliai būtų apsaugomi užtikrinant visos indėlio sumos išmokėjimą:

   a) indėliai, atsirandantys iš nekilnojamojo turto sandorių, susijusių su privačiu gyvenamosios paskirties būstu, ne ilgesniu kaip 12 mėnesių laikotarpiu nuo sumos įskaitymo į sąskaitą arba nuo tada, kai tokius indėlius galima teisiškai perduoti;
   b) indėliai, atitinkantys nacionalinės teisės aktuose apibrėžtus tikslus, susiję su ypatingais indėlininko gyvenimo įvykiais, kaip antai santuoka, skyrybos, išėjimas į pensiją, darbo netekimas, atleidimas iš darbo, neįgalumas ar mirtis, ne ilgesniu kaip 12 mėnesių laikotarpiu nuo sumos įskaitymo į sąskaitą;
   c) indėliai, atitinkantys nacionalinės teisės aktuose apibrėžtus tikslus, susiję su draudimo išmokomis ar kompensacijomis už nusikaltimais padarytą žalą ar neteisingą nuteisimą, ne ilgesniu kaip 12 mėnesių laikotarpiu nuo sumos įskaitymo į sąskaitą arba nuo tada, kai tokius indėlius galima teisiškai perduoti.[61 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad indėlių garantijų sistemos nenukryptų nuoindėlininkai turėtų teisę gauti 1 dalyje nustatyto kompensacijos lygio kompensaciją. Tačiau valstybės narės gali nuspręsti, kad toliau nurodyti indėliai kompensuojami, jei tokių išmokų išlaidoms netaikomi 9, 10 ir 11 straipsniai:[62 pakeit.]

   a) indėliai, atsirandantys iš nekilnojamojo turto sandorių, sudaromų privačiam gyvenamosios paskirties būstui įsigyti, iki 12 mėnesių nuo sumos įskaitymo į sąskaitą;[63 pakeit.]
   b) indėliai, atitinkantys socialinius tikslus, apibrėžtus nacionaliniuose teisės aktuose, ir susiję su ypatingais indėlininko gyvenimo įvykiais, kaip antai santuoka, skyrybos, neįgalumas ar mirtis. Garantijos laikotarpis yra ne ilgesnis nei 12 mėnesių nuo tokio įvykio.[64 pakeit.]

3.  2 dalimi1 dalimi valstybėms narėms netrukdoma toliau taikyti ar pradėti taikyti sistemų, kuriomis apsaugomi senatvės aprūpinimo produktai ir pensijos, jei tomis sistemomis ne tik garantuojami indėliai, bet siūloma visapusiška visų su tuo susijusių produktų ir situacijų garantija. [65 pakeit.]

3a.  Kalbant apie valstybėse narėse esančiose užsienio kredito įstaigose arba jų filialuose iki 2010 m. gruodžio 31 d. įneštus indėlius ir apie indėlininkų, kurių pagrindinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, kuri iki 2008 m. sausio 1 d. turėjo valstybinę IGS ir nustatytą 100 000 EUR – 300 000 EUR kompensacijų už indėlius lygį, indėlius, atitinkamos valstybės narės gali nuspręsti, kad nukrypstant nuo 1 dalies jiems ir toliau taikoma nepakeista ankstesnė nustatyta kompensacijos suma. Tokiu atveju turi būti atitinkamai koreguojamas tikslinis finansinių išteklių lygis ir rizika pagrįsti kredito įstaigos įnašai.[66 pakeit.]

4.  Indėlių kompensacijos išmokamos sąskaitoseurais arba valstybės narės, kurios teritorijoje atidaryta sąskaita, valiuta. Jei eurais išreikštos sumos, nurodytos 1 dalyje, perskaičiuojamos kita valiuta, sumos, faktiškai išmokėtos indėlininkams, yra lygiavertės šioje direktyvoje nustatytoms sumoms.Jei indėlis įneštas kita valiuta, indėlininkas turi teisę spręsti, ar suma bus išmokama:

   a) valiuta, kuria operuota sąskaitoje, iki konkrečios datos, dėl kurios susitariama su kompetentingomis institucijomis ir kuri yra vėlesnė nei 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, arba
   b) valstybės narės, kurioje sąskaita atidaryta, valiuta.

Pagal pirmos pastraipos b punktą taikomas valiutos keitimo kursas tai valiutai, kuria indėlis buvo laikomas iki tos datos, kurią kompetentingos institucijos priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje, arba teisminė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje.[67 pakeit.]

5.  Valstybės narės, kurios perskaičiuoja eurais išreikštas sumas savo nacionaline valiuta, perskaičiuodamos iš pradžių naudoja šios direktyvos ...(16) galiojusį keitimo kursą.

Valstybės narės gali suapvalinti perskaičiuotas sumas, jei toks suapvalinimas neviršija 2 500 EUR.

Nedarydamos poveikio antrai pastraipai, kas penkerius metus valstybės narės patikslina kita valiuta perskaičiuotus kompensacijos lygius pagal 1 dalyje nurodytą sumą. Jei įvyksta nenumatytų įvykių, kaip antai valiutos kurso svyravimas, valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija, kompensacijos lygius gali patikslinti anksčiau.

6.  Komisija, bendradarbiaudama su EBI, mažiausiai kartą per penkerius metus periodiškai iš naujo apsvarsto 1 dalyje nurodytą sumą. Prireikus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl direktyvos, kad būtų patikslinta 1 dalyje nurodyta suma, pirmiausia atsižvelgiant į konkrečius bankų sektoriaus pokyčius bei Sąjungos ekonominę ir monetarinę padėtį. Pirmasis svarstymas vyksta ne anksčiau kaip 2015 m. gruodžio 31 d., nebent dėl nenumatytų įvykių persvarstyti reikia anksčiau. [68 pakeit.]

7.  Komisija gali tikslintiKomisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 16 straipsnį dėl periodinio, bent vieną kartą per penkerius metus atliekamo 1 dalyje nurodytas sumas, atsižvelgdamanurodytos sumos patikslinimo, atsižvelgiant į infliaciją Sąjungoje ir remdamasiremiantis suderinto vartotojų kainų indekso, kurį skelbia Komisija, pakeitimais, atsiradusiais po ankstesnio patikslinimo.

Ši priemonė, skirta neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, tvirtinama pagal 16 straipsnį?.[69 pakeit.]

6 straipsnis

Mokėtinos kompensacijos dydžio nustatymas

1.  Šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje numatytas dydis taikomas visiems toje pačioje kredito įstaigoje laikomiems indėliams neatsižvelgiant į jų skaičių, valiutą bei laikymo Sąjungoje vietą.

2.  Apskaičiuojant 5 straipsnio 1 dalyje numatytą dydį, atsižvelgiama į kiekvienam indėlininkui priklausančią bendroje sąskaitoje esančio indėlio dalį.

Jeigu konkrečių nuostatų nėra, tokia sąskaita indėlininkams padalijama lygiomis dalimis.

Valstybės narės gali numatyti, kad, apskaičiuojant 5 straipsnio 1 dalyje numatytą dydį, sąskaitoje, kuria naudotis teisę turi vienas ar keli asmenys, kurie yra ūkinių bendrijų, asociacijų ar panašaus pobūdžio juridinio asmens teisių neturinčių struktūrų nariai, indėliai gali būti sudedami ir laikomi vieno indėlininko įneštu indėliu.

3.  Tais atvejais, kai indėlininkas neturi absoliučios teisės į visas sąskaitoje esančias sumas, garantijos taikomos tam asmeniui, kuris turi visas teises į minėtas sumas, jeigu šis asmuo buvo arba gali būti nustatytas iki tos dienos, kurią kompetentingos institucijos priima 2 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje nurodytą sprendimą arba teisminė institucija priima 2 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje nurodytą sprendimą. Jeigu yra keletas visas teises turinčių asmenų, apskaičiuojant 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą dydį, atsižvelgiama į kiekvienam tokiam asmeniui priklausančią dalį pagal susitarimus, kuriais remiantis yra tvarkomos minėtos sumos.

4.  Mokėtinos kompensacijos sumos apskaičiavimo atskaitos data yra data, kurią kompetentingos institucijos priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje, arba teisminė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje. Apskaičiuojant grąžintiną sumą, į indėlininko įsipareigojimus kredito įstaigai neatsižvelgiama, išskyrus atvejus, kai kalbama apie indėlininko įsipareigojimus, vykdytinus atskaitos dieną. [70 pakeit.]

5.  Valstybės narės užtikrina, kad IGS galėtų bet kuriuo metu pareikalauti kredito įstaigų jas informuoti apie bendrą kiekvieno indėlininko indėlių sumą.

6.  Palūkanas už indėlius, sukauptas, bet į sąskaitą neįskaitytas iki datos, kurią kompetentingos institucijos priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje, arba teisminė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje, kompensuoja IGS. 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta riba neviršijama.

Jei palūkanos priklauso nuo kitos finansinės priemonės vertės ir todėl jų negalima nustatyti nekeliant pavojaus, kad kompensacija nebus išmokėta per 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, tokios palūkanos kompensuojamos taikant delspinigių normą pagal nacionalinės teisės aktus.

7.  Valstybės narės gali nuspręsti, kad tam tikrų socialinį tikslą, apibrėžtą nacionalinės teisės aktuose, atitinkančių kategorijų indėliai, kuriems laikantis valstybės pagalbos taisyklių garantiją suteikė trečioji šalis, neįtraukiami sumuojant to paties indėlininko toje pačioje kredito įstaigoje turimus indėlius, kaip nurodyta 1 dalyje. Tokiais atvejais trečiosios šalies garantija neviršija kompensacijos lygio pagal 5 straipsnio 1 dalį.

7a.  Valstybės narės gali nuspręsti, kad išmokant 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą kompensaciją toje pačioje kredito įstaigoje laikomi indėlininko indėliai neturi būti sumuojami, jei pagal valstybės narės teisės aktų nuostatas kredito įstaigai leidžiama operuoti skirtingais pavadinimais. Toje pačioje ir vienu tokiu pačiu pavadinimu veikiančioje kredito įstaigoje laikomi indėliai sumuojami ir jiems taikoma 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta kompensacijos suma. Jei pagal šias nuostatas atskiram indėlininkui ir atskirai kredito įstaigai apskaičiuojama didesnė garantuojamų indėlių suma, negu numatyta 5 straipsnyje, atitinkamai padidinami pagal 9 ir 11 straipsnius apskaičiuojami įnašai į IGS.

Jei valstybė narė nusprendžia neleisti teikti atskiros indėlių apsaugos, atsižvelgiant į skirtingus tos pačios kredito įstaigos naudojamus įstaigų pavadinimus, licencijos turėtojui neteikiamos skirtingos garantijos pagal įstaigos pavadinimą. Tos pačios kredito įstaigos skirtingų pavadinimų įstaigose laikomų indėlių sumavimas netaikomas tarpvalstybiniais atvejais.

Valstybių narių kredito įstaigos, kurios taiko šią nuostatą, negali pasiūlyti tokios garantijos savo filialuose, veikiančiuose valstybėse narėse, kurios neleidžia kredito įstaigai turėti kelių skirtingų įstaigų pavadinimų.[71 pakeit.]

7 straipsnis

Kompensacijos išmokėjimas

1.  Indėlių garantijų sistemos negrąžinamų indėlių atveju gali išmokėti kompensaciją per 75 darbo dienas, bet ne trumpiau nei per savaitę po to, kai kompetentingos institucijos priima sprendimą, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje, arba teisminė institucija priima sprendimą, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų indėlių atveju taikomas ilgesnis kompensacijos išmokėjimo terminas. Tačiau šis terminas negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai nuo datos, kurią kompetentingos institucijos priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje, arba teisminė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje.

Valstybės narės gali leisti iki 2016 m. gruodžio 31 d. taikyti 20 darbo dienų išmokėjimo terminą, jei kompetentinga institucija, atlikus nuodugnų patikrinimą, nustato, jog IGS dar nepajėgios laikytis išmokėjimo per penkias darbo dienas, bet ne trumpiau nei per savaitę, termino.

Indėlininkui, kuris neturi absoliučios teisės į visas 6 straipsnio 3 dalyje nurodytose sąskaitose esančias sumas, kompensacija išmokama per pirmoje pastraipoje nurodytą terminą. Į tą išmokėjimą atsižvelgiama išmokant kompensacijas asmenims, turintiems visas teises į minėtas sumas.

1a.  Jei valstybės narės leidžia iki 2016 m. gruodžio 31 d. taikyti 20 darbo dienų išmokėjimo terminą pagal 1 dalies trečią pastraipą, indėlininkui paprašius IGS per penkias darbo dienas, bet ne trumpiau nei per savaitę, sumoka vienkartinę 5 000 EUR sumos neviršijančią išmoką už kompensavimo sąlygas atitinkantį indėlį.[150/rev pakeit.]

1b.   1 dalyje nurodytas grąžinimas arba išmokėjimas gali būti atidėtas šiais atvejais:

   a) nėra aišku, ar pagal teisės aktus asmuo turi teisę gauti kompensaciją, ar dėl indėlio kyla teisinių ginčų;
   b) šalies vyriausybė ar tarptautinės institucijos indėliui taiko ekonomines sankcijas;
   c) per paskutinius 24 mėnesius neatlikta jokių su indėliu susijusių operacijų (sąskaita neaktyvi);
   d) manoma, kad mokėtina suma yra laikinai didelės sumos sąskaitoje, kaip apibrėžta 5 straipsnio 1a dalyje, dalis;
   e) mokėtiną sumą turi išmokėti priimančiosios valstybės IGS pagal 12 straipsnio 2 dalį.[75 pakeit.]

2.  Indėlininkams kompensacijos išmokamos nereikalaujant pateikti prašymo IGS. Tuo tikslu kredito įstaiga perduoda būtiną informaciją apie indėlius ir indėlininkus, kai tik IGS paprašo.

3.  Visi IGS ir indėlininko susirašinėjimo dokumentai parengiami oficialia Sąjungos kalba, kuria kredito įstaiga, kurioje laikomas garantuojamas indėlis, susirašinėja su indėlininku, arba, jei neįmanoma to padaryti, valstybės narės, kurioje laikomas garantuotas indėlis, valstybine kalba ar kalbomis. Jei bankas tiesiogiai veikia kitoje valstybėje narėje ir neturi įsteigęs filialų, informacija pateikiama atidarant sąskaitą indėlininko pasirinkta kalba. [76 pakeit.]

4.  Neatsižvelgiant į 1 dalyje nurodytą terminą, tais atvejais, kai indėlininkui ar bet kuriam kitam asmeniui, turinčiam teisę į sąskaitoje esančias sumas ar suinteresuotam tokiomis sumomis, kuriam pareikštas kaltinimas dėl pinigų plovimo ar dėl veiklos, susijusios su Direktyvos 2005/60/EB 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtu pinigų plovimu, IGS gali sustabdyti bet kokį su indėlininku susijusį išmokėjimą tol, kol teismas priims sprendimą. [77 pakeit.]

4a.  Išmokėjimas neatliekamas, jei per paskutinius 24 mėnesius neatlikta jokių su indėlių susijusių operacijų ir indėlio vertė mažesnė už administracines išlaidas, kurios susidarytų dėl tokio išmokėjimo.[78 pakeit.]

8 straipsnis

Reikalavimai, teikiami IGS

1.  Valstybės narės užtikrina, kad indėlininkas, gindamas savo, indėlininko teisės į kompensaciją, galėtų būti ieškinio, teikiamo IGS, dalykas. [79 pakeit.]

2.  Nedarant poveikio nacionalinėje teisėje joms nustatytoms kitoms teisėms ir laikantis 3 dalies, sistemos, pagal nacionalinės sistemos garantijas išmokančios kompensacijas, vykdant kredito įstaigos likvidavimo procedūrą turi teisę perimti indėlininkų teises į sumą, kuri lygi jiems išmokėtinai sumai.

Šioje dalyje nurodytos teisės perimti indėlininko teises klasifikuojamos iš karto po indėlininkų teisių, nurodytų 1 dalyje, ir prieš visas kitas teises teikti reikalavimus likvidatoriui.[80 pakeit.]

3.  Kai IGS 10 straipsnyje nurodyta tvarka skolina kitai sistemai, skolinančios IGS vykdant likvidavimo procedūrą turi skolinamai sumai proporcingą teisę perimti indėlininkų teises į sumą, kuri lygi jiems išmokėtinai sumai.

Teise perimti indėlininkų teises negali būti naudojamasi iki paskolos grąžinimo termino pagal 10 straipsnio 2 dalies b punktą. Jei likvidavimo procedūra baigiasi iki tos datos, teisė perimti indėlininkų teises galioja ir likvidavimo pajamų, kurios mokamos besiskolinančiai sistemai, atžvilgiu.

Šioje dalyje nurodytos teisės perimti indėlininkų teises klasifikuojamos iš karto po indėlininkų teisių, nurodytų 1 dalyje, ir prieš visas kitas teises teikti reikalavimus likvidatoriui.

4.  Valstybės narės gali apriboti laiką, per kurį indėlininkai, kurių indėliai nebuvo grąžinti arba sistemos pripažinti per 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, gali reikalauti išmokėti kompensaciją. Toks laiko apribojimas nustatomas atsižvelgiant į datą, kada teisės, kurias IGS perima pagal 2 dalį, turi būti užregistruotos atliekant likvidavimo procedūrą pagal nacionalinę teisę.

Nustatydamos laiko apribojimą valstybės narės atsižvelgia į tai, kiek reikia laiko, kad IGS galėtų surinkti tokius reikalavimus prieš tokį registravimą.

9 straipsnis

IGS finansavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad IGS turėtų tinkamas sistemas jų galimiems įsipareigojimams nustatyti. IGS turimi finansiniai ištekliai yra proporcingi tiems įsipareigojimams.

Turimi finansiniai ištekliai IGS surenkami iš jų narių reguliarių įnašų, mokamų kiekvienais metais birželio 30 d. ir gruodžio 30 d.bent kartą per metus. Tai netrukdo gauti papildomų lėšų iš kitų šaltinių. Vienkartiniai stojimo mokesčiai nereikalaujami. [81 pakeit.]

Turimi finansiniai ištekliai turi siekti bent jau tikslinį lygį. Kai finansinės galimybės nesiekia tikslinio lygio, įnašų mokėjimas atnaujinamas, bent jau kol vėl bus pasiektas tikslinis lygis. KaiReguliarūs įnašai įmokami tinkamai atsižvelgiant į verslo ciklą ir sudaro ne mažiau kaip 0,1 % garantuojamų indėlių. Prievolė mokėti įnašus atsiranda tik tada, kai IGS turimos lėšos mažesnės už tikslinį lygį. Jei po to, kai pirmą kartą pasiektas tikslinis lygis, turimi finansiniai ištekliai dėl lėšų išmokėjimo sudaro mažiau nei du trečdalius tikslinio lygio, reguliarūs įnašai turi būti ne mažesni nei 0,25 % tinkamųgarantuojamų indėlių. [82 pakeit.]

2.  Bendra su vienu subjektu susijusių sistemos indėlių ir investicijųTurimi finansiniai IGS ištekliai investuojami neprisiimant didelės rizikos ir užtikrinant pakankamą rizikos išskaidymą, o investuojama suma neviršija 5 % jossistemos turimų finansinių išteklių, išskyrus tuos atvejus, kai tiems indėliams arba investicijoms pagal Direktyvos 2006/48/EB VI priedo I dalį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas. Įmonės, kurios konsoliduotos atskaitomybės, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 83/349/EEB(17) arba pagal pripažintas tarptautines apskaitos taisykles, tikslais įtrauktos į tą pačią grupę, apskaičiuojant šią ribą laikomos tuo tikslu vienu subjektu. [83 pakeit.]

3.  Jeigu IGS turimų finansinių išteklių nepakanka išmokėti kompensacijas indėlininkams jų indėliams tapus negrąžinamiems, jos nariai moka specialius įnašus, neviršijančius 0,5 % jų tinkamųgarantuojamų indėlių per kalendorinius metus. Šis mokėjimas atliekamas vieną dieną prieš 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. [84 pakeit.]

4.  Bendra 1 ir 23 dalyse nurodytų įnašų suma neviršija 1 % tinkamųgarantuojamų indėlių per kalendorinius metus. [85 pakeit.]

Kompetentingos institucijos gali visiškai arba iš dalieslaikinai atleisti kredito įstaigą nuo 2 dalyje nurodyto įpareigojimo, jei dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų mokėjimų sumos kiltų pavojus, kad nebus patenkinti kitų kreditorių reikalavimai. Toks atleidimas negali būti suteiktas ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, bet kredito įstaigos prašymu gali būti atnaujintas. Minėtoji suma įmokama vėliau, kai mokėjimas nebekelia pavojaus, kad nebus patenkinti kitų kreditorių reikalavimai. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti finansiniai ištekliai daugiausia naudojami siekiant apsaugoti indėlininkus ir išmokėti kompensacijas pagal šią direktyvą. Ne daugiau kaip trečdalis turimų finansinių išteklių gali būti naudojama pagal šią direktyvą numatytoms prevencinėms ir rėmimo priemonėms finansuoti. Tuo atveju IGS per vieną mėnesį pateikia kompetentingai institucijai ataskaitą, įrodančią, kad turimų finansinių išteklių trečdalio riba nebuvo viršyta.[86 pakeit.]

5.  Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti finansiniai ištekliai daugiausia naudojami siekiant išmokėti kompensacijas indėlininkams pagal šią direktyvą.

Tačiau jie taip pat gali būti naudojami indėlių perkėlimui į kitą finansų įstaigą finansuoti, jei indėlių garantijų sistemos patirtos išlaidos neviršija garantuojamų indėlių sumos susijusioje kredito įstaigoje. Tokiu atveju indėlių garantijų sistema per vieną mėnesį nuo indėlių perkėlimo pateikia Europos bankininkystės institucijai ataskaitą, įrodančią, kad pirmiau minėta riba nebuvo viršyta.[87 pakeit.]

Valstybės narės gali leisti indėlių garantijų sistemai naudoti savo finansinius išteklius siekiant išvengti banko žlugimo neapsiribojant indėlių perkėlimo į kitą kredito įstaigą finansavimu, jei tenkinamos šios sąlygos:[88 pakeit.]

   a) po tokios priemonės sistemos finansiniai ištekliai viršija 1 % tinkamų indėlių;[89 pakeit.]
   b) indėlių garantijų sistema per vieną mėnesį nuo jos sprendimo taikyti tokią priemonę pateikia Europos bankininkystės institucijai ataskaitą, įrodančią, kad pirmiau minėta riba nebuvo viršyta.[90 pakeit.]

Atskirais atvejais gavus kompetentingų institucijų leidimą remiantis pagrįstu susijusios indėlių garantijų sistemos prašymu, a punkte nurodyta procentinė dalis gali būti nuo 0,75 iki 1 %.[91 pakeit.]

5a.  IGS gali panaudoti daugiau turimų finansinių išteklių nei 5 straipsnyje nurodyta riba prevencinėms ir rėmimo priemonėms, jei laikomasi šių sąlygų:

   a) IGS turi tinkamų priemonių toje sistemoje dalyvaujančių kredito įstaigų stebėjimui vykdyti, rizikai įvertinti ir atitinkamų galimybių daryti joms poveikį;
   b) IGS yra parengusi reikiamas procedūras ir turi sistemą prevencinėms ir rėmimo priemonėms parinkti, įgyvendinti ir kontroliuoti;
   c) IGS taikomos prevencinės ir rėmimo priemonės siejamos su tam tikromis sąlygomis, kurios keliamos remiamai kredito įstaigai ir kurios yra susijusios bent jau su sustiprinta rizikos kontrole ir IGS suteikiamomis platesnės apimties tikrinimo teisėmis;
   d) sistemoje dalyvaujančios kredito įstaigos nedelsdamos perveda IGS prevencinėms ir rėmimo priemonėms panaudotas lėšas, įnešdamos specialiuosius įnašus, jei reikia indėlininkams kompensuoti indėlius ir IGS turimi finansiniai ištekliai sudaro mažiau kaip du trečdalius tikslinio finansinių išteklių lygio; ir
   e) kompetentingos institucijos nuomonėje užtikrinama, kad sistemoje dalyvaujanti kredito įstaiga pajėgi įmokėti d punkte numatytus specialiuosius įnašus.[92 pakeit.]

5b.  Finansiniai ištekliai taip pat gali būti naudojami tinkamo kredito įstaigos likvidavimo priemonėms finansuoti, jei IGS patirtos išlaidos neviršija garantuojamų indėlių sumos atitinkamoje kredito įstaigoje. Jei likvidavimas vyksta tokiu būdu, IGS per vieną mėnesį nuo indėlių perkėlimo pateikia EBI ataskaitą, patvirtinančią, kad patirtos išlaidos neviršijo garantuojamų indėlių sumos.[93 pakeit.]

6.  Valstybės narės užtikrina, kad IGS būtų sudariusios atitinkamus susitarimus dėl alternatyvaus finansavimo, kad galėtų gauti trumpalaikį finansavimą, kai reikia patenkinti toms IGS pateiktus reikalavimus.

7.  Valstybės narės kas mėnesįkas ketvirtį informuoja Europos bankininkystės instituciją apie tinkamų ir garantuojamų indėlių sumą savo teritorijoje ir apie jų IGS turimų finansinių išteklių sumą. Šią informaciją pavirtina kompetentingos institucijos ir per 10 dienų po kiekvieno mėnesio pabaigosper mėnesį kartu su šiuo patvirtinimu ji perduodama EBI. [94 pakeit.]

Valstybės narės užtikrina, kad pirmoje pastraipoje nurodyta informacija būtų skelbiama IGS ir EBI svetainėje bent jau kartą per metus. [95 pakeit.]

7a.  IGS laikosi konkrečių valdymo taisyklių ir įsteigia specialų komitetą, kurį sudaro IGS aukšto rango atstovai, sistemos nariai ir atitinkamų valdžios institucijų atstovai; šis komitetas rengia skaidraus turimų finansinių išteklių investavimo gaires ir dėl jų sprendžia. Tose gairėse atsižvelgiama į tinkamos investicijų trukmės, kokybės, įvairovės ir sąsajų principus.[96 pakeit.]

10 straipsnis

IGS tarpusavio skolinimasis

1.  Sistema turi teisę skolintis iš visų kitų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytųValstybės narės gali leisti sistemųIGS savanoriškai skolinti kitoms IGS Sąjungoje, jeigu tenkinamos šios sąlygos: [97 pakeit.]

   a) besiskolinanti sistema negali įvykdyti savo įpareigojimų pagal 8 straipsnio 1 dalį dėl ankstesnių mokėjimų pagal 9 straipsnio 5 dalį ies pirmą ir antrą pastraipas; [87 pakeit.]
   b) situacija, nurodyta a punkte, susidarė dėl 9 straipsnyje nurodytų finansinių išteklių trūkumo;
   c) besiskolinanti sistema pasinaudojo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytais specialiais įnašais;
   d) besiskolinanti sistema prisiima teisinį įsipareigojimą, kad pasiskolintos lėšos bus panaudotos reikalavimams pagal 8 straipsnio 1 dalį apmokėti;
   e) besiskolinanti sistema šiuo metu neturi įsipareigojimo grąžinti paskolą kitai IGS pagal šį straipsnį;
   f) besiskolinanti sistema nurodoinformuoja kompetentingas institucijas apie prašomą pinigų sumą; [98 pakeit.]
   g) bendra paskolinta suma neviršija 0,5 % besiskolinančios sistemos tinkamųgarantuojamų indėlių; [99 pakeit.]
   h) besiskolinanti sistema nedelsdama informuoja EBI ir nurodo priežastis, kodėl šioje pastraipoje nurodytos sąlygos yra įvykdytos, bei prašomą pinigų sumą.

Pirmos pastraipos f punkte nurodyta suma nustatoma taip:

[garantuojamų indėlių suma, grąžintina pagal 8 straipsnio 1 dalį] – [turimi finansiniai ištekliai + didžiausia specialiųjų įnašų, nurodytų 9 straipsnio 3 dalyje, suma][100 pakeit.]

Kitos indėlių garantijų sistemos veikia kaip skolinančios sistemos. Šiuo tikslu valstybės narės, kuriose yra daugiau negu viena sistema, paskiria vieną sistemą veikti kaip šios valstybės narės skolinanti sistema ir apie tai informuoja Europos bankininkystės instituciją. Valstybės narės gali nuspręsti, ar ir kaip kitos indėlių garantijų sistemos, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, kompensuoja skolinančiai sistemai.[101 pakeit.]

IGS, kurios pagal šį straipsnį privalo grąžinti paskolą kitoms IGS, neskolina kitoms IGS.

2.  Paskola suteikiama tokiomis sąlygomis:

   a) Kiekviena sistema skolina sumą, proporcingą kiekvienos sistemos tinkamų indėlių sumai, neatsižvelgdama į besiskolinančią sistemą ir a punkte nurodytas indėlių garantijų sistemas. Sumos apskaičiuojamos pagal naujausią kas mėnesį tvirtinamą informaciją, nurodytą 9 straipsnio 7 dalyje.[102 pakeit.]
   b) besiskolinanti sistema grąžina paskolą ne vėliau kaip po penkerių metų, taikydama, be kita ko, paskolos grąžinimo metinių mokėjimų būdą; palūkanos mokamos tik suėjus grąžinimo terminui;
   c) nustatoma palūkanų norma yra bent jau lygi Europos centrinio banko ribinio skolinimo galimybės normai kredito laikotarpiu; [103 pakeit.]
   ca) besiskolinanti sistema informuoja EBI apie pradinę palūkanų normą ir paskolos trukmę.[104 pakeit.]

3.  EBI patvirtina, kad 1 dalyje nurodyti reikalavimai yra patenkinti, nurodo sumas, kurias skolina kiekviena sistema, kaip apskaičiuota pagal 2 dalies a punktą, ir pradinę palūkanų normą pagal 2 dalies c punktą bei paskolos trukmę1 ir 2 dalyse. [105 pakeit.]

EBI perduoda savo patvirtinimą kartu su 1 dalies h punkte nurodyta informacija skolinančioms IGS. Jos gauna šį patvirtinimą ir informaciją per dvi darbo dienas. Skolinančios indėlių garantijų sistemos nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per kitas 2 darbo dienas po gavimo išmoka paskolą besiskolinančiai sistemai.[106 pakeit.]

5.  Valstybės narės užtikrina, kad besiskolinančios sistemos renkamų įnašų pakaktų pasiskolintai sumai grąžinti ir tiksliniam lygiui kuo greičiau atkurti.

11 straipsnis

IGS mokamų įnašų apskaičiavimas

1.  9 straipsnyje nurodyti įnašai į IGS nustatomi kiekvienam nariui remiantisproporcingai pagal jo patiriamos rizikos laipsniulaipsnį. Kredito įstaigos moka ne mažiau kaip 75 % ir ne daugiau kaip 200250 % sumos, kurią turėtų įnešti vidutinės rizikos bankas. Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse4 dalyje nurodytų institucinių užtikrinimo sistemų nariai moka mažesnius įnašus į IGS, bet ne mažesnius kaip 37,5 % sumos, kurią turėtų įnešti vidutinės rizikos bankas.

Valstybės narės gali numatyti mažesnius įnašus mažos rizikos sektoriams, kuriuos reglamentuoja nacionaliniai įstatymai.[107 pakeit.]

1a.  Valstybės narės gali leisti, kad visoms kredito įstaigoms, kurias pagal Direktyvos 2006/48/EB 1 straipsnio 3 dalį kontroliuoja ta pati centrinė institucija, būtų bendrai taikomas rizikos koeficientas, konsoliduotu pagrindu nustatytas tai centrinei institucijai ir jos kontroliuojamoms įstaigoms. Valstybės narės gali reikalauti, kad kredito įstaigos sumokėtų minimalų įnašą nepriklausomai nuo to, kokio dydžio jų garantuojami indėliai.[112 pakeit.]

2.  I ir II prieduose apibrėžiamas standartinis metodas, taikomas nustatant sistemoje dalyvaujančių įstaigų patiriamos rizikos laipsnį ir apskaičiuojant įnašus remiamasi I ir II prieduose nurodytais elementaisį IGS. [108 pakeit.]

3.  2 dalis netaikoma 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms indėlių garantijų sistemoms.[109 pakeit.]

3a.  Nepaisant 1 ir 2 dalių, IGS gali naudoti savus alternatyvius rizika grindžiamus metodus, skirtus rizika pagrįstiems įnašams į IGS nustatyti ir apskaičiuoti. Įnašai apskaičiuojami proporcingai pagal narių komercinę riziką ir tinkamai įvertinant įvairių verslo modelių rizikos profilį. Taikant alternatyvų metodą taip pat galima atsižvelgti į balanse nurodytą turtą ir rizikos rodiklius, pvz., kapitalo pakankamumą, turto kokybę ir likvidumą.

Alternatyvius metodus tvirtina kompetentingos institucijos ir EBI; jie turi atitikti EBI parengtas gaires pagal 11 straipsnio 5 dalį. EBI tikrina, ar laikomasi šių gairių bent jau kas penkerius metus ir bet kuriuo atveju, kai keičiama IGS alternatyvus metodas.[110 pakeit.]

4.  Siekiant patikslinti apibrėžčių elementus ir metodus pagal II priedo A dalį, įgaliojimai perduodami Komisijai. ŠieSiekdama užtikrinti veiksmingą apibrėžčių suderinamumą ir standartinio metodo, nustatyto 1 ir 2 dalyse, įdiegimą EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektai priimami pagal [EBI reglamento] 7–7d straipsniusprojektus, jei reikia, siūlydama tų apibrėžčių ir to metodo pakeitimus, siekiant užtikrinti visapusišką palyginamumą ir išvengti iškraipančių elementų.

EBI gali parengti tuos techninių reguliavimo standartų projektus, skirtus pateiktipateikia Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.[111 pakeit.]

4a.  EBI, rengdama savo rizikos analizes ir techninių reguliavimo standartų projektus, atsižvelgia į kredito įstaigų nustatytus valdymo kontrolės mechanizmus. Ji užtikrina, kad EFPIS būtų paskleisti geriausios praktikos pavyzdžiai.[113 pakeit.]

5.  Iki 2012 m. gruodžio 31 d. EBI pateikspaskelbia pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį II priedo B dalies taikymo gaires pagal [EBI reglamento 8 straipsnį]ir remiantis 3a dalimi paskelbia IGS parengtus alternatyvius rizika pagrįstus metodus. [114 pakeit.]

12 straipsnis

Bendradarbiavimas Sąjungoje

1.  IGS draudžia ir kitose valstybėse narėse kredito įstaigos įsteigtų filialų indėlininkus.

2.  Kredito įstaigų, esančių kitose valstybėse narėse arba valstybėse narėse, kuriose vykdo veiklą kredito įstaiga, kuriai išduota licencija kitoje valstybėje narėje, įkurtų filialų indėlininkams indėlius buveinės valstybėje narėje esančios sistemos vardu kompensuoja priimančiosios valstybės narės sistema. Buveinės valstybės narės sistema tą sumą kompensuojaiš anksto skiria būtinas lėšas, kad priimančios valstybės narės sistemaisistema galėtų įvykdyti buveinės valstybės narės įsipareigojimą sumokėti indėlininkams, kaip nustatyta 1 dalyje. [115 pakeit.]

Priimančios valstybės narės sistema taip pat buveinės valstybės narės sistemos vardu informuoja susijusius indėlininkus ir turi teisę buveinės valstybės narės sistemos vardu gauti korespondenciją iš tų indėlininkų.

3.  Jei kredito įstaiga nustoja būti sistemos nare ir prisijungia prie kitos sistemos, įnašai, sumokėti per 6 mėnesiusmetus iki narystės atšaukimo, grąžinami arba atitinkamai perkeliami į kitą sistemą, jeigu tai nėra reguliarūs įnašai, nurodyti 9 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, arba specialūs įnašai, nurodyti 9 straipsnio 3 dalyje. Tai netaikoma, jei kredito įstaiga buvo pašalinta iš sistemos pagal 3 straipsnio 3 dalį. [116 pakeit.]

4.  Valstybės narės užtikrina, kad buveinės valstybės narės IGS keistųsi 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta informacija su priimančiose valstybėse narėse esančiomis sistemomis. Taikomi tame straipsnyje nustatyti apribojimai.

Remiantis šia direktyva, kredito įstaigos, pageidaujančios savanoriškai perkelti lėšas iš vienos IGS į kitą, praneša apie tokį ketinimą mažiausiai prieš šešis mėnesius. Per tą laikotarpį kredito įstaiga moka įnašus pirmajai IGS, tiek ex ante, tiek ex post finansavimo atvejais.[117 pakeit.]

5.  Siekdamos palengvinti veiksmingą IGS bendradarbiavimą, visų pirma, kiek tai susiję su šiuo straipsniu ir 10 straipsniu, IGS arba, kai tinka, kompetentingos institucijos, sudaro rašytinius bendradarbiavimo susitarimus. Sudarant tokius susitarimus atsižvelgiama į Direktyvoje 95/46/EB nustatytus reikalavimus.

IGS praneša EBI apie tokius susitarimus ir jų turinį. EBI gali pateikti nuomonę apie tokius susitarimus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 6 straipsnio 2 dalies f punktą ir 19 straipsnį. Jei kompetentingos institucijos arba IGS negali pasiekti susitarimo arba jei kyla ginčų dėl tokio susitarimo aiškinimo, EBI sprendžia nesutarimus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 11 straipsnį.

Tokių susitarimų nebuvimas neturi poveikio indėlininkų reikalavimams pagal 8 straipsnio 2 dalį arba kredito įstaigų reikalavimams pagal šio straipsnio 3 dalį.

13 straipsnis

Trečiosiose šalyse įsteigtų kredito įstaigų filialai

1.  Valstybės narės tikrina, ar kredito įstaigos, kurios pagrindinė buveinė yra už Sąjungos ribų (trečiųjų šalių kredito įstaigos), įsteigtų filialų indėlių apsauga yra tolygi šioje direktyvoje nustatytai apsaugai.

Priešingu atveju valstybės narės, vadovaudamosi Direktyvos 2006/48/EB 38 straipsnio 1 dalimi gali nustatyti, kad trečiosios šalies kredito įstaigos įsteigti filialai turi tapti jų teritorijoje veikiančių IGS dalyviais.

1a.  Siekdama užtikrinti nuoseklų vienodą 1 dalies nuostatų taikymą, EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatomi bendrieji ekvivalentiškumo kriterijai.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ... .

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.[118 pakeit.]

2.  Kredito įstaiga esamiems ir būsimiems trečiosios šalies kredito įstaigos, nepriklausančios valstybėje narėje veikiančiai sistemai, įsteigtų filialų indėlininkams pateikia visą svarbią informaciją apie jų indėliams taikomas garantijų priemones.

3.  Informacija, minima šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija aiškiai ir suprantamai pateikiama valstybės narės, kurioje yra įsteigtas filialas, valstybineoficialia kalba ar kalbomis laikantis nacionalinių įstatymų ir aiškia bei suprantama forma, taip pat, jei indėlininkas prašo, o filialas gali patenkinti tokį prašymą, ir kitomis kalbomis, nacionaliniuose įstatymuose numatytu būdu. [150/rev pakeit.]

14 straipsnis

Informacija indėlininkams

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos esamiems ir būsimiems indėlininkams sudarytų sąlygas gauti informaciją, būtiną nustatyti IGS, kurios narės Sąjungoje yra įstaiga ir jos filialai. Kai indėlio garantijos nesuteikiamos pagal IGS pagal 4 straipsnįremiantis 4 straipsnio 1 dalies a–g punktais, i–k punktais ir 4 straipsnio 2 dalimi, kredito įstaiga apie tai informuoja indėlininką ir pasiūlo indėlininkui galimybę atsiimti indėlį nepatiriant jokių nuobaudų, su teise gauti visas sukauptas priklausančias palūkanas ir pelną. [119 pakeit.]

2.  Informacija būsimiems indėlininkams pateikiama prieš sudarant sutartį dėl indėlio priėmimo ir būsimi indėlininkai ją pasirašo. Šiais tikslais naudojama III priede pateikta forma.

3.  Informacija esamiems indėlininkams pateikiama jų sąskaitų išrašuose. Šią informaciją sudaro patvirtinimas, kad indėliai yra tinkami. Be to, pateikiama nuoroda į informacijos dokumentą III priede ir kur jį galima gauti. III priede nurodytas informacijos dokumentas bent kartą per metus pridedamas prie vieno iš jų sąskaitos išrašų. Informacijos dokumente gali būti nurodytanurodoma atsakingos IGS svetainė.

IGS svetainėje pateikiama indėlininkams svarbi informacija, ypač informacija, susijusi su nuostatomis dėl procedūros ir sąlygų, taikomų indėlių garantijoms, kaip nustatyta pagal šią direktyvą.[120 pakeit.]

4.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama nacionaliniuose įstatymuose numatytu būdu valstybės narės, kurioje yra įsteigtas filialas, valstybine kalba ar kalbomis ir kitomis kalbomis, jei indėlininkas to prašo, o filialas gali patenkinti tokį prašymą. [121 pakeit.]

5.  Valstybės narės apriboja 1 dalyje1, 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos naudojimą reklamoje leisdamos tik nurodyti sistemą, teikiančią garantiją produktui, kuris nurodytas reklamoje. [122 pakeit.]

Kredito įstaigos, kurios priklauso sistemai, nurodytai 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse, tinkamai ir lengvai suprantamu būdu informuoja indėlininkus apie IGS veikimą. Tuo pačiu metu kredito įstaigos pateikia indėlininkams informacijos apie didžiausią galimą kompensacijos sumą ir apie kitus klausimus, susijusius su IGS. Į tokią informaciją neįtraukiama nuoroda į neribotą indėlių draudimą. [123 pakeit.]

6.  Jei kredito įstaigos susijungia, jų indėlininkai informuojami apie susijungimą ne vėliau kaip vieną mėnesį prieš jam įgaunant teisinę galią. Indėlininkai informuojami, kad įsigaliojus susijungimui visi jų indėliai, laikomi kiekviename iš susijungusių bankų, po susijungimo bus sudėti siekiant nustatyti kompensaciją už juos pagal IGS. Indėlininkams suteikiamas trijų mėnesių laikotarpis nuo informavimo apie susijungimą dienos, kad jie galėtų savo indėlius, įskaitant visas sukauptas priklausančias palūkanas ir pelną, jei jų suma viršija 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą kompensaciją, perkelti į kitą banką ar kitu pavadinimu veikiančią banko įstaigą nepatirdami jokių nuobaudų. Per tą trijų mėnesių laikotarpį, jei viršijama 5 straipsnio 1 dalyje numatyta suma, apsauga padidinama 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą padauginus iš susijungusių kredito įstaigų skaičiaus.[124 pakeit.]

6a.  Tuo atveju, jei kredito įstaiga nustoja būti IGS nare arba pašalinama iš tokios sistemos, ši sistemoje nebedalyvaujanti įstaiga per vieną mėnesį apie tai informuoja savo indėlininkus.[125 pakeit.]

7.  Jei indėlininkas naudojasi internetine bankininkyste, informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal šią direktyvą, perduodama elektroniniutinkamu būdu taip, kad ji patrauktų indėlininko dėmesį, arba popieriuje, jei indėlininkas taip pageidauja. [126 pakeit.]

7a.  Valstybės narės užtikrina atitinkamų procedūrų taikymą, kad IGS galėtų keistis informacija ir veiksmingai bendrauti su kitomis IGS, jose dalyvaujančiomis kredito įstaigomis, atitinkamomis toje pačioje jurisdikcijoje veikiančiomis kompetentingomis valdžios institucijomis ir, jei tikslinga, su kitomis agentūromis tarpvalstybiniu lygiu.[127 pakeit.]

15 straipsnis

Veiklos licencijas turinčių kredito įstaigų sąrašas

Veiklos licencijas turinčių kredito įstaigų sąraše, kurį Komisija turi parengti pagal Direktyvos 2006/48/EB 14 straipsnį, Komisija, taikydama skaidrų metodą, nurodo kiekvienos kredito įstaigos statusą šios direktyvos požiūriu. [128 pakeit.]

16 straipsnis

Įgaliojimų suteikimas

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

1a.  Įgaliojimai priimti 5 straipsnio 7 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui nuo ...(18).

1b.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 5 straipsnio 7 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

2.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu apie jį praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami, jei laikomasi 17 ir 18 straipsniuose nustatytų sąlygų.Pagal 5 straipsnio 7 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per 3 mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trims mėnesiams. [129 pakeit.]

17 straipsni

Įgaliojimų atšaukimas

1.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 16 straipsnyje nurodytus įgaliojimus.

2.  Institucija, kuri pradėjo vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimus, prieš priimdama galutinį sprendimą per pagrįstą laikotarpį informuoja kitą instituciją ir Komisiją, nurodydama suteiktus įgaliojimus, kurie gali būti atšaukti, ir galimas tokio atšaukimo priežastis.

3.  Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Sprendimas įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.[130 pakeit.]

18 straipsnis

Prieštaravimas dėl deleguotųjų teisės aktų

1.  Europos Parlamentas ir Taryba prieštaravimą dėl deleguotojo teisės akto gali pareikšti per du mėnesius nuo pranešimo dienos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas vienam mėnesiui.

2.  Jeigu tam laikotarpiui pasibaigus nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepaprieštaravo deleguotajam teisės aktui, jis paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame nurodytą dieną.

Deleguotasis teisės aktas gali būti paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja iki to laikotarpio pabaigos, jei tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją apie savo ketinimą prieštaravimo nereikšti.

3.  Jei Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimą dėl deleguotojo teisės akto, jis neįsigalioja. Prieštaraujanti institucija nurodo prieštaravimo dėl deleguotojo teisės akto priežastis.[131 pakeit.]

19 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  9 straipsnyje nurodyti įnašai į indėlių garantijų sistemas bus paskirstomi kaip įmanoma tolygiau, kol bus pasiektas 9 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytas tikslinis lygis.[132 pakeit.]

1a.  Jei IGS, įsigaliojus šiai direktyvai, negali nustatyti toje sistemoje dalyvaujančių kredito įstaigų garantuojamų indėlių, tikslinis finansinių išteklių lygis pagal 2 straipsnio 1 dalies h punktą nustatomas atsižvelgiant į kompensavimo sąlygas atitinkančius sistemos indėlius. Nuo 2015 m. sausio 1 d. IGS tikslinis finansinių išteklių lygis apskaičiuojamas remiantis garantuojamais indėliais.[133 pakeit.]

2.  Indėlininkai, turintys tos pačios kredito įstaigos išleistų skolos vertybinių popierių ir įsipareigojimų, susijusių su akceptais ir paprastaisiais vekseliais, indėlių, kurių egzistavimą galima įrodyti tik sertifikatu, išskyrus sąskaitos išrašą,kurie išduoti turėtojui, o ne konkrečiai įvardytam asmeniui, indėlių, kurių pagrindinė suma nėra grąžinama nominaliąja verte arba kurių pagrindinė suma grąžinama nominaliąja verte tik jei egzistuoja kredito įstaigos arba trečiosios šalies suteikta speciali garantija ar susitarimas, informuojami, kad jų indėliai nebebus garantuojami pagal IGS.

3.  Kai į nacionalinę teisę perkėlus šią direktyvą arba Direktyvą 2009/14/EB tam tikri indėliai visiškai arba iš dalies nustoja būti garantuojami pagal IGS, valstybės narės gali leisti, kad tokie indėliai būtų garantuojami iki 2014 m. gruodžio 31 d., jei tie indėliai buvo įnešti iki 2010 m. birželio 30 d. Po 2014 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrina, kad jokia sistema nesuteiktų didesnių arba visapusiškesnių garantijų negu numatytosios šioje direktyvoje, nepriklausomai nuo to, kada buvo įnešti indėliai.

4.  Iki 2015 m. gruodžio 31 d.2014 m. sausio 2 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą ir, jei tikslinga, teisėkūros pasiūlymą siekdama nustatyti, ar esamos, kuriame būtų nurodyta, kaip Sąjungoje veikiančios IGS turėtų būti pakeistos viena visai Sąjungai bendra sistema, koordinuojamos EBI, galėtų kooperuotis pagal Europos sistemą, kad užkirstų kelią rizikai, kylančiai vykdant tarpvalstybinio lygmens veiklą, ir nuo šios rizikos apsaugotų indėlius. [134 pakeit.]

5.  Komisija, bendradarbiaudama su EBI, iki 2015 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pažangos, padarytos įgyvendinant šią direktyvą, ataskaitą. Šioje ataskaitoje visų pirma turėtų būti aprašyta galimybė remiantis garantuojamais indėliais numatyti tikslinį lygį, nesusilpninant indėlininkų apsaugos:

   tikslinis lygis, nustatomas remiantis garantuojamais indėliais, kartu su nustatytos procentinės dalies tinkamumo vertinimu arba kitų reguliavimo galimybių vertinimu; tas tikslinis lygis atspindi indėlius, kuriuos teko kompensuoti per paskutinius dešimt metų, pagal teisės aktų ar sutarčių pagrindu nustatytas arba institucines užtikrinimo sistemas, kaip nurodyta Direktyvos 2006/48/EB 80 straipsnio 8 dalyje;
   bendras kredito įstaigų reguliavimo įpareigojimų, pvz., kapitalo reikalavimų, suminis poveikis;
   teisės aktų dėl IGS ir būsimų teisės aktų dėl krizės valdymo tikslų sąsajos;
   poveikis bankininkystės modelių įvairovei, atsižvelgiant į būtinybę ją apsaugoti;
   dabartinio indėlininkams suteikiamų kompensacijų lygio tinkamumas.

Ataskaitoje taip pat įvertinama, ar pirmoje pastraipoje nurodyti veiksmai buvo atliekami tokiu būdu, kad būtų užtikrinama indėlininkų apsauga. [135 pakeit.]

20 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie būtini, kad 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 dalies a, c, d, f, h–m punktai, 2 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 1, 3, 5–7 dalys, 4 straipsnio 1 dalies d–k punktai, 5 straipsnio 2–5 dalys, 6 straipsnio 4–7 dalys, 7 straipsnio 1–3 dalys, 8 straipsnio 2–4 dalys, 9–11 straipsniai, 12 straipsnis, 13 straipsnio 1–2 dalys, 14 straipsnio 1–3 ir 5–7 dalys, 19 straipsnis ir I–III priedai būtųbūtinus šiai direktyvai įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. . Jos nedelsdamos pateikia Komisijai priimtų nuostatų tekstus ir minėtų nuostatų bei šios direktyvos atitikties lentelę. [136 pakeit.]

Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos, valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini 9 straipsnio 1 ir 3 dalims ir 10 straipsniui įgyvendinti ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.

Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos, valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini 7 straipsnio 1 daliai ir 9 straipsnio 5 daliai įgyvendinti ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. Tačiau 9 straipsnio 5 dalies a punkte nurodyta tinkamų indėlių procentinė dalis netaikoma iki 2014 m. sausio 1 d. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. taikoma 0,5 % dalis. Nuo tos datos iki 2020 m. gruodžio 31 d. taikoma 0,75 % dalis.[138 pakeit.]

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvas, kuriomis panaikinama ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką nustato ir minėtą teiginį suformuluoja valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstą.

21 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 94/19/EB su vėlesniais pakeitimais panaikinama nuo 2012 m. gruodžio 31 d. nedarant poveikio valstybių narių įpareigojimams, susijusiems su IV priede nustatytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais.

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą pagal V priede pateiktą atitikties lentelę.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2 straipsnio 1 dalies b, e ir g punktai, 4 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai, 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 7 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 3 dalis, 14 straipsnio 4 dalis ir 15–18 straipsniai taikomi nuo 2013 m. sausio 1 d.

23 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

I PRIEDAS

IGS mokamų rizika pagrįstų įnašų apskaičiavimas

1.  Naudojamos tokios formulės:

   a) rizika pagrįsto nario įnašo suma

Ci = TC * RSi

   b) nariui tenkanti rizikos dalis

20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000001.jpg

   c) pagal riziką įvertinta nario įnašo suma

RAi = CB *20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000002.jpg

čia:

Ci i-tojo indėlių garantijų sistemos nario įnašo suma

TC bendra įnašų, kuriuos turi surinkti sistema, suma

RSi i-tajam nariui tenkanti rizikos dalis

RAi pagal riziką įvertinta i-tojo nario įnašo suma

RAk pagal riziką įvertintos kiekvieno iš n narių įnašų sumos

CB įnašo apskaičiavimo bazė (t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d. garantuojami indėliai arba, kol negalima apskaičiuoti visų IGS dalyvaujančių įstaigų garantuojamų indėlių, kompensavimo sąlygas atitinkantys indėliai) [139 pakeit.]

βi rizikos koeficientas, priskirtas i-tajam nariui pagal II priedą.

2.  Naudojamos tokios formulės:

   a) bendras sudėtinis nario įvertinimas

20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000003.jpg20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000004.jpg20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000005.jpg= ¾+ ¼

   b) sudėtinis nario tarpinis įvertinimas pagal pagrindinius rodiklius

20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000006.jpg20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000007.jpg20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000008.jpg20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000009.jpg20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000010.jpg= ¼ [+++]

   c) sudėtinis nario tarpinis įvertinimas pagal papildomus rodiklius

20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000011.jpg20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000012.jpg20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000013.jpg20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000014.jpg20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000015.jpg=[++ … +]

čia:

20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000016.jpg bendras sudėtinis i-tojo nario įvertinimas

20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000017.jpg bendras sudėtinis i-tojo nario tarpinis įvertinimas pagal pagrindinius rodiklius

20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000018.jpg bendras sudėtinis i-tojo nario tarpinis įvertinimas pagal papildomus rodiklius

20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000019.jpg kintamasis, kuriuo įvertinama i-tojo nario rizika pagal individualų pagrindinį arba papildomą rodiklį, pateiktą II priede

x duotojo pagrindinio arba papildomo rodiklio simbolis.

II PRIEDAS

Rodikliai, įvertinimas ir koeficientai, pagal kuriuos apskaičiuojami rizika pagrįsti įnašai

A DALIS

Pagrindiniai rodikliai

1.  Rizika pagristiems įnašams apskaičiuoti naudojami tokie pagrindiniai rodikliai:

Rizikos klasė

Rodiklis

Santykis

Kapitalo pakankamumas

Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a–ca punktuose nurodyti nuosavų lėšų elementai ir pagal riziką įvertintas turtas, nurodytas Direktyvos 2006/48/EB 76 straipsnyje

Nuosavos lėšos

Pagal riziką įvertintas turtas

Turto kokybė

Neveiksnios paskolos

Neveiksnios paskolos

Visos paskolos

Pelningumas

Turto grąža atsižvelgiant į riziką [140 pakeit.]

Grynosios pajamos

Vidutinis bendras turtas

Likvidumas

Nustato valstybės narės, atsižvelgdamos į 11 straipsnio 4 dalį

2.  Siekiant parodyti rizikos profilį pagal pagrindinius rodiklius naudojami šie įvertinimai:

Rizikos lygis

Kapitalo pakankamumas

Turto kokybė

Pelningumas

Likvidumas

Labai maža rizika

1

1

1

1

Maža rizika

2

2

2

2

Vidutinė rizika

3

3

3

3

Didelė rizika

4

4

4

4

Labai didelė rizika

5

5

5

5

3.  Remiantis faktine rodiklių verte pagal tam tikrą rizikos klasę nariui priskiriami tokie įvertinimai:

Elementas

Simbolis (x)

20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000020.jpg= 1

20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000021.jpg= 2

20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000022.jpg= 3

20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000023.jpg= 4

20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000024.jpg= 5

Kapitalo pakankamumas

CA

x > 12,3 %

12,3 % ≥ x > 9,6 %

9,6 % ≥ x > 8,2 %

8,2 % ≥ x > 7 %

x > 7 %

Turto kokybė

AQ

x > 1 %

1 % ≥ x > 2,1 %

2,1 % < x ≤ 3,7 %

3,7 % ≥ x > 6 %

x > 6 %

Pelningumas

P

x > 1,2 %

1,2 % ≥ x > 0,9 %

0,9 % ≥ x > 0,7 %

0,7 % ≥ x > 0,5 %

x > 0,5 %

Likvidumas

L)

Valstybės narės gali nustatyti kiekvieno 20120216-P7_TA(2012)0049_LT-p0000025.jpgapatinę ribą, atsižvelgdamos į 11 straipsnio 4 dalį

4.  Priklausomai nuo sudėtinio įvertinimo, nariui priskiriami tokie rizikos koeficientai:

Sudėtinis įvertinimas (ρ)

1 < ρ ≤ 1,5

1,5 < ρ ≤ 2,5

2,5 < ρ ≤ 3,5

3,5 < ρ ≤ 4,5

4,5 < ρ ≤ 5

Rizikos koeficientas (β)

75 %

100 %

125 %

150 %

200 %

B DALIS

Papildomi rodikliai

1.  Valstybės narės nustato papildomus rodikliusSiekiant apskaičiuoti rizika pagristiems įnašams apskaičiuotipagrįstus įnašus. Tuo tikslupapildomai gali būti naudojami kai kurie arba visi šie rodikliai: [141 pakeit.]

Rizikos klasė

Rodiklis / santykis

Apibrėžtis

Kapitalo pakankamumas

Visas kapitalas

Visas kapitalas

Pagal riziką įvertintas turtas

Kapitalo perteklius *

Kapitalo perteklius

arba

Kapitalo perteklius

Visas turtas

Pagal riziką įvertintas turtas

Turto kokybė

Negrąžintų skolų atidėjinys

Negrąžintų skolų atidėjinys

arba

Negrąžintų skolų atidėjinys

Grynosios palūkanų pajamos

Veiklos pajamos

Pagal riziką įvertintas turtas

Pagal riziką įvertintas turtas

Visas turtas

Pelningumas

Išlaidų ir pajamų santykis

Veiklos išlaidos

Veiklos pajamos

Grynasis pelningumas

Grynasis pelningumas

Visas kapitalas

Likvidumas

Nustato valstybės narės, atsižvelgdamos į 11 straipsnio 5 dalį

* Kapitalo perteklius = Kapitalas – Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a–h punktuose nurodytos nuosavos lėšos.

2.  Siekiant parodyti rizikos profilį pagal papildomus rodiklius naudojami šie įvertinimai:

Rizikos lygis

Kapitalo pakankamumas

Turto kokybė

Pelningumas

Likvidumas

Labai maža rizika

1

1

1

1

Maža rizika

2

2

2

2

Vidutinė rizika

3

3

3

3

Didelė rizika

4

4

4

4

Labai didelė rizika

5

5

5

5

3.  Priklausomai nuo sudėtinio įvertinimo, nariui priskiriami tokie rizikos koeficientai:

Sudėtinis įvertinimas (ρ)

1 < ρ ≤ 1,5

1,5 < ρ ≤ 2,5

2,5 < ρ ≤ 3,5

3,5 < ρ ≤ 4,5

4,5 < ρ ≤ 5

Rizikos koeficientas (β)

75 %

100 %

125 %

150 %

200 %

III PRIEDAS

Informacijos indėlininkams forma

Jei Jūsų kredito įstaiga Jums neišmokėjo pasibaigusio termino mokėtino indėlio dėl priežasčių, kurios tiesiogiai susijusios su jos finansine būkle, Jums, kaip indėlininkui, indėlius indėlininkams kompensuoja indėlių garantijų sistema. [įrašyti kredito įstaigos, kurioje yra sąskaita, pavadinimą] [įrašyti produkto pavadinimą] yra apskritai garantuojamas atsakingos indėlių garantijų sistemos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012.../ES dėl indėlių garantijų sistemų(19). [142 pakeit.]

Didžiausia išmokamos kompensacijos suma yra 100 000 EUR vienam bankui. Tai reiškia, kad visi Jūsų indėliai tame pačiame banke yra sudedami, siekiant nustatyti kompensacijos lygį. Jeigu, pavyzdžiui, indėlininkas turi taupomąjąJūs turite indėlio sąskaitą, kurioje yra 90 000 EUR, ir einamąją sąskaitą, kurioje yra 20 000 EUR, jam arba jai40 000 EUR, Jums bus grąžinta tik 100 000 EUR. [143 pakeit.]

[Tik kur taikoma]: Šis metodas taip pat bus taikomas, jei bankas vykdo veiklą ir operuoja skirtingais pavadinimais. [įrašyti kredito įstaigos, kurioje yra sąskaita, pavadinimą] taip pat prekiauja [įrašyti visus kitus tos pačios kredito įstaigos pavadinimus]. Tai reiškia, kad kompensacija už visus indėlius vieno ar daugiau šių pavadinimų įstaigose kiekvienu atveju sudaro iki 100 000 EUR. [144 pakeit.]

Bendrų sąskaitų atveju 100 000 EUR riba taikoma kiekvienam indėlininkui.

[Tik kur taikoma]: Tačiau indėliai, esantys sąskaitoje, kuria naudotis teisę turi vienas ar keli asmenys, kurie yra ūkinių bendrijų, asociacijų ar panašaus pobūdžio juridinio asmens teisių neturinčių struktūrų nariai, sudedami ir skaičiuojant 100 000 EUR ribą laikomi vieno indėlininko įneštu indėliu.

Apskritai, visi mažmeniniai indėlininkai ir įmonės [jei taikytina toje valstybėje narėje: ir pažeidžiamos vietos valdžios institucijos] yra apdrausti pagal indėlių garantijų sistemą. Kai kuriems indėliams daromos išimtys yra nurodytos atsakingos indėlių garantijų sistemos svetainėje [įrašyti atsakingos IGS svetainės adresą]. Jums paprašius Jūsų kredito įstaiga taip pat informuos Jus, ar tam tikri produktai yra garantuojami, ar ne. Jei indėliai yra garantuojami, kredito įstaiga tai taip pat patvirtina nurodo Jūsų sąskaitos išraše. [145 pakeit.]

Atsakinga indėlių garantijų sistema yra [įrašyti pavadinimą ir adresą, telefoną, el. pašto adresą ir svetainę]. Ji taip pat grąžins Jūsų indėlius (iki 100 000 EUR) ne vėliau kaip per šešias savaites, o nuo 2013 m. gruodžio 31 d. – per vieną savaitępenkias [jei taikytina: 20] darbo dienas. [jei taikytina: Paprašius, indėlių garantijų sistema per penkias darbo dienas Jums išmokės sumą, neviršijančią 5 000 EUR. Nuo 2017 m. Jūsų indėliai (iki 100 000 EUR) bus grąžinami per penkias darbo dienas.]. [146 pakeit.]

Jeigu indėlis Jums nekompensuojamas per šįminėtą terminą, turėtumėte susisiekti su indėlių garantijų sistema, nes po tam tikro laiko gali būti[įrašyti atitinkamą laikotarpį, kuris taikomas valstybėje narėje, ir tikslią nuorodą į nacionalinį teisės aktą ir konkretų jo straipsnį, kuris reglamentuoja šias nuostatas] nebeleidžiama pareikšti reikalavimo dėl kompensacijos. Daugiau informacijos galima rasti [įrašyti atsakingos indėlių garantijų sistemos svetainės adresą]. [147 pakeit.]

[Tik kur taikoma]: Jūsų indėlį garantuoja institucinėkredito įstaiga yra institucinės garantijų sistema, [pripažinta / nepripažinta] kaip indėlių garantijų sistemasistemos dalis. Tai reiškia, kad visi bankai, kurie yra šios sistemos nariaivisos kredito įstaigos, kurios dalyvauja šioje sistemoje, remia vienasviena kitą, kad išvengtų banko žlugimo nemokumo. Tačiau, jei vis dėlto bankas žlugtųkredito įstaiga bankrutuotų, iki 100 000 EUR Jūsų indėlio sumos būtų kompensuota pagal nacionalinės teisės pripažintų indėlių garantijų sistemų tvarką. [148 pakeit.]

IV PRIEDAS

A DALIS

Panaikintos direktyvos ir jų vėlesni pakeitimai (minimi 21 straipsnyje)

1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų

2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas dėl kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai (minimi 21 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai

94/19/EB

1995 7 1

2009/14/EB

2009 6 30

2009/14/EB (Direktyvos 94/19/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2009/14/EB, 1 straipsnio 3 punkto i papunkčio antra pastraipa, 7 straipsnio 1a ir 3 dalys ir 10 straipsnio 1 dalis)

2010 12 31

V PRIEDAS

Atitikties lentelė

Ši direktyva

Direktyva 2009/14/EB

Direktyva 94/19/EB

1 straipsnis

-

2 straipsnio 1 dalies a punktas

1 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 1 dalies d punktas

1 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 1 dalies e punktas

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 1 dalies f punktas

1 straipsnio 4 dalis

2 straipsnio 1 dalies g punktas

1 straipsnio 5 dalis

3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 4 dalis

5 straipsnis

3 straipsnio 6 dalis

1 straipsnio 6 dalies a punktas

4 straipsnio 1 dalies a–c punktai

2 straipsnis

4 straipsnio 1 dalies d punktas

7 straipsnio 2 dalis, I priedo 1 dalis

4 straipsnio 1 dalies f punktas

7 straipsnio 2 dalis, I priedo 10 dalis

4 straipsnio 1 dalies g punktas

7 straipsnio 2 dalis, I priedo 2 dalis

4 straipsnio 1 dalies h punktas

7 straipsnio 2 dalis, I priedo 5 dalis

4 straipsnio 1 dalies i punktas

7 straipsnio 2 dalis, I priedo 6 dalis

4 straipsnio 1 dalies j punktas

7 straipsnio 2 dalis, I priedo 3 ir 4 dalys

4 straipsnio 10 dalies k punktas

7 straipsnio 2 dalis, I priedo 12 dalis

5 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 3 dalies a punktas

7 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 4 dalis

1 straipsnio 3 dalies a punktas

Ši direktyva

Direktyva 2009/14/EB

Direktyva 94/19/EB

5 straipsnio 6 dalis

7 straipsnio 4 ir 5 dalys

5 straipsnio 7 dalis

1 straipsnio 3 dalies d punktas

6 straipsnio 1–3 dalys

8 straipsnis

7 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 6 dalies a punktas

10 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 3 dalis

10 straipsnio 4 dalis

7 straipsnio 4 dalis

10 straipsnio 5 dalis

8 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 6 dalis

8 straipsnio 2 dalis

11 straipsnis

12 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalis

13 straipsnis

6 straipsnis

14 straipsnio 1–3 dalys

1 straipsnio 5 dalis

9 straipsnio 1 dalis

14 straipsnio 4 dalis

9 straipsnio 2 dalis

14 straipsnio 5 dalis

9 straipsnio 3 dalis

15 straipsnis

13 straipsnis

16–18 straipsniai

1 straipsnio 4 dalis

(1) OL C 99, 2011 3 31, p. 1.
(2) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.
(3) OL C 99, 2011 3 31, p. 1.
(4) 2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) OL L 135, 1994 5 31, p. 5.
(6) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.
(7) OL L 68, 2009 3 13, p. 3.
(8) OL L 177, 2006 6 30, p. 1.
(9) OL L 177, 2006 6 30, p. 1.
(10) OJ L 309, 25.11.2005, p. 15.
(11) OL L 177, 2006 6 30, p. 201.
(12) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(13) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija, pasiūlymas, COM(2009)501.
(14) OL L 331, 2010 12 15, p. 1.
(15) OL L 145, 2004 4 30, p. 1.
(16)* Šios direktyvos įsigaliojimo data.
(17) 1983 m. birželio 13 d. Septintoji Tarybos Direktyva 83/349/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl konsoliduotos atskaitomybės (OL L 193, 1983 7 18, p. 1).
(18)* Šios direktyvos įsigaliojimo data.
(19)* Šios direktyvos numeris ir paskelbimo nuoroda.


2013 m. biudžeto gairės. Kiti skirsniai, išskyrus su Komisija susijusį skirsnį
PDF 280kWORD 47k
2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2013 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių, I skirsnis – Europos Parlamentas, II skirsnis – Taryba, IV skirsnis – Teisingumo Teismas, V skirsnis – Audito Rūmai, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, VII skirsnis – Regionų komitetas, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (2012/2001(BUD))
P7_TA(2012)0050A7-0030/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2007/436/EB, Euratomas, dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 2012/5/ES, kuriuo iš dalies keičiamos 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo nuostatos, susijusios su daugiamete finansine programa, kad būtų patenkinti papildomi ITER projekto finansavimo poreikiai(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2010 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 23 ir 79 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į Regioninės plėtros komiteto laišką (A7–0030/2012),

A.  kadangi Europos Sąjungos 2013 m. biudžeto daugiametės finansinės programos (DFP) 5 išlaidų kategorijos viršutinė riba yra 9 181 mln. eurų dabartinėmis kainomis(4);

B.  kadangi Kroatijos narystė turės poveikio 2013 m. biudžetui, ypač kai tai susiję su naujosioms narėms skirtais ištekliais ir personalo įdarbinimu įvairiose institucijose;

C.  kadangi Europos Parlamentas ir visos institucijos, atsižvelgdami į didelę viešosios skolos naštą ir į būtinybę taupyti dabar, kai toliau dedamos pastangos siekiant konsoliduoti nacionalinius biudžetus, turėtų parodyti atsakomybę už biudžetą ir taupymą; atkreipdamas dėmesį į Komisijos nario J. Lewandowskio 2012 m. sausio 23 d. laišką Europos institucijų pirmininkams;

D.  kadangi šiuo metinės procedūros etapu Parlamentas laukia kitų institucijų sąmatų ir savo Biuro pasiūlymų dėl 2013 m. biudžeto;

Bendras 2013 m. biudžeto planas ir prioritetai

1.  yra įsitikinęs, kad institucijos, atsižvelgdamos į užsitęsusias sudėtingas ekonomines aplinkybes, turėtų įšaldyti savo administracinius biudžetus; tačiau pabrėžia, kad būtina vykdyti teisinius įsipareigojimus ir kad šiuo pagrindu turėtų būti įmanoma didinti lėšas;

2.  ragina institucijas stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą siekiant dalytis geriausia praktika, ieškant galimybių taupyti ir taip modernizuojant savo žmogiškųjų išteklių, organizacinę, technologijų ir pastatų politiką;

   3. atkreipia dėmesį į tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą siekiant užtikrinti kuo sklandesnį Kroatijos prisijungimą;
   4. pabrėžia, kad svarbu stiprinti nediskriminavimo politiką, kurią įgyvendinant būtų palengvinta prieiga neįgaliesiems, jų įdarbinimas ir integravimas;
   5. pabrėžia, kad visose institucijose būtina vykdyti veiksmingą aplinkos apsaugos politiką;

Parlamentas

6.  primena, jog struktūriniai pokyčiai ir restruktūrizacija lėmė tai, kad pavyko sutaupyti nemažai 2012 m. biudžeto lėšų; ragina tęsti struktūrines ir organizacines reformas ir pritaria, kad naujovės būtų taikomos ir kitose srityse; mano, kad nustačius atvejus, kai lėšos pagal kelias biudžeto eilutes skiriamos tam pačiam tikslui ir yra naudojamos neveiksmingai, būtų galima gerokai sutaupyti; todėl ragina generalinį sekretorių pateikti Biudžeto komitetui išsamią ataskaitą, kurioje būtų išsamiai apžvelgtos 2011 m. nepakankamai įgyvendintos biudžeto eilutės ir pateikta objektyvi tai lėmusių priežasčių analizė;

7.   laikosi nuomonės, kad daugiausia iš tikrųjų būtų sutaupyta tuo atveju, jeigu Europos Parlamentas turėtų vieną būstinę; todėl ragina nedelsiant įvertinti padėtį;

8.  laikosi nuomonės, kad ilgainiui norint sutaupyti daug lėšų turėtų būti svarstoma galimybė atlikti nepriklausomą EP biudžeto vertinimą; yra įsitikinęs, kad turėtų būti svarstoma galimybė kurti darbo grupes; ragina generalinį sekretorių ir Biurą kuo greičiau pateikti konkrečius pasiūlymus, susijusius su šių grupių sukūrimu, ir ne vėliau negu iki 2012 m. pabaigos pasiūlyti, kaip būtų galima sutaupyti lėšų; taip pat ragina skubiai įgyvendinti bet kokias tokios grupės pateiktas išvadas;

9.  teigiamai vertina glaudesnį Biudžeto komiteto ir Biuro bendradarbiavimą vykdant metinę biudžeto procedūrą; ryžtingai ragina toliau stiprinti generalinio sekretoriaus, Biuro ir Biudžeto komiteto bendradarbiavimą visų metų laikotarpiu siekiant užtikrinti sklandžią biudžeto procedūrą ir veiksmingą biudžeto įgyvendinimą; tikisi, kad Biuras pristatys patikimas, reikmėmis pagrįstas sąmatas, pagal kurias bus atsižvelgta į galimybę toliau didinti lėšas, susijusias su teisiškai privalomais įsipareigojimais; laikosi nuomonės, jog turi būti dedamos visos pastangos siekiant užtikrinti, kad bet koks tolesnis tikslinis lėšų padidinimas būtų atsvertas galimybės sutaupyti kitose srityse;

10.  ragina įšaldyti 2013 m. biudžeto eilutes, susijusias su visomis kelionėmis, ir iki kadencijos pabaigos neindeksuoti nė vieno Parlamento nario individualių išmokų; su susidomėjimu laukia generalinio sekretoriaus ataskaitos dėl kelionių, kuri iki 2012 m. kovo 31 d. turėtų būti pateikta Biurui ir Biudžeto komitetui;

11.  laikosi nuomonės, kad taupymas neturėtų kelti grėsmės EP teisėkūros veiklai; yra įsitikinęs, kad teisėkūros veikla, kurioje dalyvauja Parlamento nariai, gali būti paskatinta baigus rengti žinių tvarkymo sistemą; teigiamai vertina administracijos pateiktą informaciją, ragina pateikti informaciją apie projekto padėtį ir tikisi, kad sistema visapusiškai veiks ir kad ja galės naudotis ES piliečiai; ragina dėti didesnes pastangas siekiant pagreitinti šio projekto įgyvendinimą; primena savo raginimą pateikti informaciją apie tai, kaip būtų galima taupyti lėšas įgyvendinus žinių valdymo sistemą;

12.  primena Parlamento rezoliucijas dėl biudžeto, įskaitant jo naujausią 2011 m. spalio 26 d. rezoliuciją(5), kurioje raginama užtikrinti išankstinį informavimą, dialogą ir skaidrų sprendimų priėmimo procesą pastatų politikos srityje; ragina kas šešis mėnesius tiksliai informuoti apie pastatų projektų pažangą ir jų poveikį finansams; tvirtai laikosi nuomonės, kad dabartinės kadencijos laikotarpiu neturėtų būti imamasi jokių papildomų pastatų projektų;

Kitos institucijos

13.  ragina visas institucijas toliau ieškoti galimybių taupyti siekiant išsaugoti biudžetinę tvarką ir įšaldyti savo biudžetus atsižvelgiant į teisinius įsipareigojimus ir naujus finansinius iššūkius, pvz., į Kroatijos narystę ES;

14.  atkreipia dėmesį į Europos Teisingumo Teismo (IV skirsnis) prašymą iš dalies pakeisti jo statutą tokiu būdu, kuris darytų tiesioginį poveikį biudžetui; mano, kad norint užtikrinti sklandžią institucijos veiklą ir, savo ruožtu, tinkamą teisinę ES piliečių apsaugą, turi būti užtikrintas reikalingas finansavimas;

15.  supranta, su kokiais sunkumais susidūrė Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), 2011 m. rengdama savo pirmąjį biudžetą; ragina sudaryti šios naujos institucijos biudžetą vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais ir, kur įmanoma, prašo tarnybą ieškoti galimybių užtikrinti didesnę biudžeto sąveiką su valstybėmis narėmis.

o
o   o

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir EIVT.

(1) OL L 163, 2007 6 23, p. 17.
(2) OL L  4, 2012 1 7, p. 12.
(3) OL C 326, 2011 11 10, p. 1.
(4) 5 išlaidų kategorijos viršutinė riba apima darbuotojų įnašus pagal pensijų sistemą.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0461.


Daugiametis Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių išteklių naudojimo ir žvejybos planas
PDF 205kWORD 44k
2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dabartinės padėties, susijusios su siūlomu daugiamečiu Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių išteklių naudojimo ir žvejybos planu (2011/2937(RSP))
P7_TA(2012)0051B7-0064/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2009)0189) ir į EB sutarties 37 straipsnį, kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0010/2009),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 23 d. per pirmąjį svarstymą priimtą savo poziciją, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2011, kuriuo nustatomas daugiametis Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių išteklių naudojimo ir žvejybos planas(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl bendros žuvininkystės politikos reformos(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos (COM(2011)0425),

–  atsižvelgdamas į Komisijai ir Tarybai pateiktus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, dėl dabartinės padėties, susijusios su siūlomu daugiamečiu Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių išteklių naudojimo ir žvejybos planu (O-000308/2011 – B7-0023/2012, O-000309/2011 – B7-0024/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pagal 2002 m. Johanesburge įvykusiame Jungtinių Tautų pasaulio aukščiausio lygio susitikime priimtą įgyvendinimo planą Europos Sąjunga įsipareigojusi išlaikyti arba atkurti žuvų išteklius taip, kad būtų užtikrintas didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis, siekiant neatidėliotinai ir, jei įmanoma, ne vėliau kaip iki 2015 m., įgyvendinti šiuos tikslus išeikvotų išteklių atžvilgiu;

B.  kadangi pagal 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 2 straipsnį bendra žuvininkystės politika (BŽP) siekiama garantuoti, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami užtikrinant tausojančias ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas;

C.  kadangi vakarinėje Atlanto dalyje esantys paprastųjų stauridžių ištekliai yra ekonominiu požiūriu svarbiausi Sąjungos vandenyse gyvenančių šios rūšies žuvų ištekliai;

D.  kadangi 2009 m. balandžio mėn. Komisija pasiūlė išteklių valdymo planą (COM(2009)0189), pagrįstą Pelaginių žuvų regioninės patariamosios tarybos parengiamuoju darbu ir Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) bei Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) rekomendacijomis;

E.  kadangi daugiamečiai planai yra BŽP pagrindas ir esminė išteklių išsaugojimo priemonė, pagal kurią numatomos bendrosios nuostatos, būtinos siekiant BŽP tikslų, taigi jie turi būti priimami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kaip numatyta SESV 43 straipsnio 2 dalyje;

F.  kadangi turimos biologinės informacijos apie Vakarų Atlanto išteklius nepakanka, kad būtų galima atlikti išsamų išteklių įvertinimą; kadangi ŽMTEK rekomendacijose nurodoma, kad žvejybos kontrolės taisyklė, grindžiama žuvų ikrų gausumo tendencija, padėtų tausiai valdyti išteklius; kadangi žvejybos kontrolės taisyklė turi būti vienodai grindžiama tiek prevencinio pobūdžio rekomendacijomis, kurios teikiamos esant vidutiniam išteklių pasipildymui, tiek naujausiu nustatytu bendru leidžiamu sugauti kiekiu, tikslinamu atsižvelgiant į išteklių gausumo, nustatomo pagal išneršiamų ikrų kiekį, pokyčius;

G.  kadangi bendros žuvininkystės politikos pagrindu nustatant bei paskirstant žvejybos galimybes daromas tiesioginis poveikis valstybių narių žvejybos laivynų, visų pirma nedidelių pakrančių regionų laivynų, socialinei ir ekonominei padėčiai;

H.  kadangi Taryba negali prisiimti įgaliojimų vienašališkai patvirtinti parametrus, apibrėžtus pasiūlyme dėl bendro leidžiamo sugauti kiekio nustatymo, kadangi šie parametrai yra esminiai siūlomo ilgalaikio plano elementai;

I.  kadangi Parlamentas, remdamasis moksliškai pagrįstomis žvejybos taisyklėmis ir siekdamas padėti rasti kompromisinį sprendimą bei prisidėti prie konstruktyvaus ir pozityvaus šio teisėkūros pasiūlymo svarstymo, savo pozicijoje per pirmąjį svarstymą suteikė Tarybai tam tikrų galimybių būti lankstesnei nustatant bendrą sužvejojamo kiekio skaičiavimo metodą;

J.  kadangi biologinės nuorodos ir parametrai, įtraukti į žvejybos taisyklę, turėtų atitikti naujausias mokslines rekomendacijas ir kadangi Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl tam tikrų biologinių nuorodų ir parametrų, įtrauktų į žvejybos taisyklę, keitimo, siekiant greitai reaguoti į pokyčius;

1.  pabrėžia, kad plano tikslas – išlaikyti tausų Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių naudojimą, užtikrinantį jų biomasės kiekį, ir numatyti geriausią ilgalaikį išteklių naudojimą;

2.  mano, kad žvejybos kontrolės taisyklė turi būti vienodai grindžiama tiek prevencinio pobūdžio rekomendacijomis, tiek naujausiu nustatytu bendru leidžiamu sugauti kiekiu, tikslinamu atsižvelgiant į vėliausius išteklių gausumo, nustatomo pagal išneršiamų ikrų kiekį, pokyčius;

3.  pabrėžia, kad žvejybos kontrolės taisyklės yra esminiai daugiamečių planų, kurie turi būti tvirtinami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, elementai;

4.  pabrėžia, kad ilgalaikiai išteklių valdymo planai, taikomi kuo didesniam žuvų išteklių skaičiui, yra itin svarbūs siekiant išsaugoti šiuos išteklius, kaip nurodyta Komisijos pasiūlyme dėl pertvarkytos bendros žuvininkystės politikos;

5.  pabrėžia, kad turi būti rasta išeitis iš dabartinės tarpinstitucinės aklavietės siekiant užtikrinti tvarius žuvų išteklius ir sudaryti sąlygas žvejybos operatoriams geriau planuoti savo veiklą ateityje;

6.  primygtinai ragina Komisiją imtis daugiau iniciatyvos siekiant skatinti politinį trijų institucijų dialogą, kad būtų patikslinti atitinkami jų vaidmenys vykstant sprendimų priėmimo procesui ir išspręstas būsimos daugiamečių išteklių valdymo planų sandaros klausimas;

7.  primygtinai ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų, kaip nurodyta ir žadėta keletą kartų, kad būtų užkirstas kelias tolesniems tarpinstituciniams trikdžiams tvirtinant būsimus ilgalaikius išteklių valdymo planus;

8.  primygtinai ragina Tarybą pateikti savo poziciją dėl siūlomo daugiamečio plano dėl Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių išteklių, kad Parlamentas galėtų pradėti antrąjį svarstymą ir pasiekti pažangos šiuo klausimu;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai susipažinti.

(1) OL C 354, 2010 12 28, p. 68.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0421.
(3) OL C 348 E, 2010 12 21, p. 15.


Bendros žuvininkystės politikos indėlis gaminant viešąsias gėrybes
PDF 216kWORD 58k
2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros žuvininkystės politikos indėlio į viešųjų gėrybių kūrimą (2011/2899(RSP))
P7_TA(2012)0052RC-B7-0579/2011

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011)0244),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Rio+20“: ekologiškos ekonomikos ir geresnio valdymo siekiai' (COM(2011)0363),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (Direktyva 2008/56/EB)(2),

–  atsižvelgdamas į bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformos paketą, kurį Komisija pateikė 2011 m. liepos 13 d.,

–  atsižvelgdamas į 1982 m. gruodžio 10 d. JT jūrų teisės konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 31 d. priimtą Maisto ir žemės ūkio organizacijos atsakingos žuvininkystės kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi žuvininkystė yra viena iš seniausių žmogaus veiklos rūšių ir kadangi žuvis yra nepakeičiama žmogaus mitybos dalis, kurios tiekimą būtina užtikrinti ir kurios reikšmė turi būti deramai pripažinta bei vertinama pagal bendrą žuvininkystės politiką (BŽP);

B.  kadangi žuvininkystės sektorius, apimantis ir laukinių žuvų žvejybą, ir akvakultūrą, yra susijęs su veikla, kuri prisideda prie nepakeičiamų viešųjų vertybių gamybos ir apimanti tris pagrindines veiklos rūšis: žvejybą, perdirbimą ir rinkodarą; kadangi sveikų žuvų išteklių, sveikos jūrų ekosistemos ir jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas yra svarbus bendras turtas, kurį būtina išsaugoti;

C.  kadangi akvakultūra (teik jūros, teik gėlo vandens, tiek atviros jūros, tiek pakrančių) yra svarbi žuvininkystės sektoriaus dalis;

D.  kadangi smulkioji žvejyba vaidina itin svarbų vaidmenį ekonominiams, aplinkosauginiame ir kultūriniame gyvenime, ir tai turi būti deramai pripažinta ir vertinama pagal BŽP; kadangi pakrančių bendruomenės kaip visuma ypač nukentėjo dėl žuvininkystės sektoriaus nuosmukio, kuris turėjo itin sunkių padarinių mažiems žvejybos uostams visoje ES;

E.  kadangi pertvarkyta BŽP žuvininkystės sektoriui įvairiuose hidrografiniuose baseinuose turi užtikrinti aplinkosaugos, socialinį ir ekonominį tvarumą, naudojant decentralizuoto valdymo modelį, kai sprendimų priėmimo centrai priartinami prie veiklos sričių ir padidinama suinteresuotųjų šalių atsakomybė;

F.  kadangi žuvininkystės sektorius apimą veiklos rūšis, kurios visiškai priklauso nuo veikiančių ekosistemų, ir todėl yra reikalingos gausios žuvų atsargos, jūrų ekosistemos turėtų būti geros aplinkos būklės siekiant žuvininkystės produktų ilgalaikio tvarumo ir gavybos, perdirbimo ir prekybos;

G.  kadangi Europos žuvininkystės sektorius prisideda prie socialinio vystymosi, nes jame tiesiogiai ir netiesiogiai kuriamos darbo vietos, prisideda prie augimo Europoje, nes kasmet sugaunama 6,4 mln. tonų žuvų;

H.  kadangi žuvininkystės sektoriaus daugiafunkciškumas atsispindi įvairiose srityse, pavyzdžiui, per poveikį, kurį šis sektorius daro socialiniams ir ekonominiams, istorijos, kultūros, mokslo ir aplinkosaugos klausimams;

I.  kadangi žuvininkystės sektorius daugiausia savo veiklą plečia pakrančių zonoje ir salose, prisidėdamas prie jų valdymo ir prie socialinės ir ekonominės dinamikos; kadangi tai yra ypač svarbu jų bendruomenėms, kurios dažnai yra nuskriaustos, nes neturi pakankamai darbo vietų ir pasižymi silpna vietos ekonomika;

J.  kadangi pertvarkyta BŽP turėtų būti glaudžiai susijusi su pagrindinėmis ES iniciatyvomis jūrų klausimais, ypač su Komisijos komunikatu, pavadintu „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ (COM(2007)0575), kuriame teigiama, kad Europos žuvininkystės sektorius gali suteikti postūmį ir skatinti daugelį mokslinių tyrimų, kurie padeda gilinti mūsų žinias apie okeanografijos dinamiką, ekosistemas ir vandens rūšių biologiją, kuri yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su žuvininkystės veikla;

K.  kadangi dinamiškas, gerai tvarkomas žuvininkystės sektorius galėtų duoti didesnę naudą Europos visuomenei ir ekonomikai ir tokiu būdu galėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“;

1.  pabrėžia, kad žuvininkystės sektorius yra svarbus ES pramonės sektorius, aprūpinantis ES piliečius aukštos kokybės maistu ir kuriantis ekonominę ir socialinę pridėtinę vertę Europos Sąjungai; todėl laikosi nuomonės, kad pertvarkyta BŽP turi užtikrinti tvarų žuvų išteklių naudojimą ir išsaugojimą, taip pat palaikyti tinkamą žuvų išteklių lygį, kad žuvininkystės veiklą būtų galima ilgai tęsti tradicinėse zonose ir bendruomenėse;

2.  mano, kad aplinkos, ekonomikos ir socialinis tvarumas yra svarbūs BŽP tikslai, ir pabrėžia, kad didžiausias BŽP prioritetas turėtų būti tvaraus žuvininkystės sektoriaus sukūrimas siekiant užtikrinti, kad ateities kartos galėtų naudotis aplinkosauginiais, socialiniais ir ekonominiais žvejybos privalumais;

3.  pabrėžia, kad tinkamai valdant žuvininkystę galima būtų padidinti naudą Europos visuomenei maisto saugumo, užimtumo, dinamiškų žvejų bendruomenių atžvilgiu ir daugeliu kitų būdų; pabrėžia, kad sveikų žuvų išteklių buvimas, sveikos jūrų ekosistemos ir jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas patys savaime yra bendras turtas, kurį galima sukurti tik tuomet, kai žuvų ištekliai valdomi tvariai, o žalingas poveikis aplinkai sumažinamas iki minimumo;

4.  mano, kad nepaprastai svarbu pripažinti jūras, kurios apima daugiau nei du trečdalius mūsų planetos paviršiaus, kaip išteklius, kurie vaidina labai svarbų vaidmenį kuriant kitus natūralius išteklius (pvz., žuvininkystę); taip pat mano, kad strategiškai svarbu, jog į BŽP būtų įtrauktos aiškios ir tikslios priemonės siekiant užtikrinti, kad ji galėtų atlikti savo strateginį vaidmenį ekologiniu sisteminiu būdu;

5.  pabrėžia, kad įgyvendinant patvirtintą reglamentą, kuriuo siekiama užtikrinti tvarią žuvininkystę nustatant prevencines priemones, kurias taikant nutraukiama žalinga žvejybos praktika, užtikrinamas pernelyg išeikvotų žuvų atsargų atkūrimas ir imamasi priemonių rūšims, kurios nėra žvejojamos, apsaugoti, BŽP prisideda prie ES 2020 biologinės įvairovės strategijos tikslų įgyvendinimo ir prie ES tikslo iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų blogėjimą;

6.  primena, kad ekonominiu aspektu žuvininkystės sektorius (įskaitant akvakultūrą) per metus sukuria naudos už maždaug 34,2 mlrd. EUR, socialiniu aspektu – sukuria daugiau kaip 350 000 darbo vietų vartojimo ir gamybos žvejybos, žuvų apdorojimo ir rinkodaros srityse, ypač pakrančių ir atokiuose regionuose bei salose;

7.  pabrėžia, kad žuvininkystės sektorius atlieka svarbų daugiafunkcinį vaidmenį ne tik trijose tradicinėse veiklos srityse ir darydamas labiausiai pastebimą poveikį ekonominiu ir socialiniu lygmenimis, bet ir daugelyje kitų sričių: aplinkosaugos, kultūros, laisvalaikio ir turizmo, mokslo tyrimų, energetikos ir švietimo; ir šiuo požiūriu itin pabrėžia smulkios žvejybos sektoriaus svarbą;

8.  ragina Komisiją deramai atsižvelgti į tai, kad žuvininkystės sektorius vaidina svarbų vaidmenį šiose srityse:

   i) kultūros – prisidėdamas prie gastronomijos, etnografijos, istorijos, literatūros, muziejininkystės ir t. t.;
   ii) rekreacijos ir turizmo – suteikdamas daug galimybių užsiimti įvairia veikla, pavyzdžiui, plaukti į jūrą su vietos žveju, stebėti banginius ir jūrinius paukščius, užsiimti ekologiniu nardymu ir t. t.;
   iii) mokslo – suteikdamas pagalbą jūros ir kitų sričių mokslininkams, vykdantiems mokslinius tyrimus;
   iv) energetikos – skatindamas naujų technologijų, kuriomis vėliau galėtų panaudoti visa visuomenė, plėtrą;
   v) aplinkosaugos – prisidėdamas prie biologiškai pažeidžiamų geografinių sričių, taip pat pakrančių zonų, kuriose yra peryklų ir veisyklų, saugojimo ir taip pat prie jūrų valymo;
   vi) švietimo – vystydamas gėrėjimąsi gamta ir mokydamas saugoti jūrą;

9.  pabrėžia, kad dėl savo daugiafunkcinės dimensijos žuvininkystės sektorius bendruomenėms suteikia papildomų viešųjų gėrybių, naudingų visiems ES piliečiams, o ne tik tiems, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su žuvininkyste, todėl šį indėlį būtina pripažinti ir įvertinti; be to, pažymi, daugybė ES piliečių, ypač gyvenančių pakrančių zonose, gauna naudos iš įvairialypės žuvininkystės veiklos; mano, kad finansuojant BŽP turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į žuvininkystės sektoriaus daugiafunkciškumą; pabrėžia, kad papildomų viešųjų gėrybių gamyba neturėtų būti naudojama kaip pretekstas siekiant atidėti būtinas BŽP reformas;

10.  ragina Komisiją padėti mažiems žvejybos uostams, kurie nukentėjo nuo iškrovimų sumažėjimo dėl pergaudymo;

11.  pabrėžia, kad žuvininkystės sektorius (apimantis ir laukinių žuvų žvejybą, ir akvakultūrą) yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos maisto saugumo ramsčių, todėl įgyvendinant BŽP reformą būtina užtikrinti jo stabilumą, kad šis sektorius ateityje galėtų teikti pakankamą kiekį geros kokybės žuvininkystės produktų ir patenkinti daugiau nei pusės milijardo Europos piliečių poreikius;

12.  pabrėžia, kad tvarios jūros ir gėlo vandens akvakultūros potencialas svarbus todėl, kad akvakultūra papildo žuvininkystės vaidmenį svariai prisidėdama prie aprūpinimo maistu ES saugumo; pabrėžia, kad reikia konkrečios politikos, norint užtikrinti akvakultūros sektoriaus aplinkosauginį tvarumą; ragina Komisiją parengti bendruosius akvakultūros kokybės kriterijus, kurie būtų taikomi visoje ES ir kuriuose būtų atsižvelgiama į akvakultūros aplinkosauginį ir socialinį poveikį; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad įvežami akvakultūros produktai būtų gaminami laikantis atitinkamų ES tvarumo ir kokybės standartų, t. y. aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės standartų;

13.  pažymi, kad pramoginės žvejyba nebuvo įtraukta į Komisijos pasiūlymus, pateiktus 2011 m. liepos 13 d.; pabrėžia, kad į juos reikia atskirai atsižvelgti vykdant BŽP reformos procesą;

14.  pabrėžia, kad tolesnė veiklos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su žuvininkystės sektoriumi, diversifikacija galėtų padėti sulėtinti masinį darbuotojų pasitraukimą iš šio sektoriaus, išsaugoti gyvus regioninius papročius ir tradicijas, taip pat sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą kai kuriose pakrančių vietovėse;

15.  pabrėžia, kad žvejybos valdymas vis labiau remiasi moksliniais duomenimis; tai skatina taikomuosius šios srities tyrimus, skatina žinių plitimą ir puoselėja technologijų vystymąsi bei inovacijas, o tai atitinka ES 2020 m. pažangaus augimo strategiją;

16.  pabrėžia, kad žuvininkystės sektorius visiškai priklauso nuo sveikų išteklių ir nuo ekosistemos pusiausvyros, todėl vykdant BŽP reformą bus siekiama sugrąžinti dėmesį į šį jūros išteklių sergėtojo ir valdytojo vaidmens aspektą, siekiant sukurti veiksmingesnę, ekologiškesnę ir konkurencingesnę ekonomiką, atsižvelgiant į ES 2020 m. tvaraus augimo strategiją;

17.  pabrėžia, kad žvejybinė veikla, atsižvelgiant į visus jos aspektus (įskaitant tvarią akvakultūrą), tiesioginį ir netiesioginį poveikį ir į viešąsias gėrybes, kurios sukuriamos vykdant žvejybinę veiklą, užtikrina socialinę ir teritorinę sanglaudą, skatina profesinį mokymą, socialinį ir ekonominį dinamizmą, o tai atitinka ES 2020 m. pažangaus augimo strategiją;

18.  pabrėžia, kad žuvininkystės sektorius atskirai ir kaip integruotos jūrų politikos dalis turi prisidėti prie „Rio+20“ tikslų įgyvendinimo: atviros ekonomikos, darbo vietų kūrimo ir skurdo panaikinimo;

19.  pažymi, kad žvejybos veikla atlieka svarbų vaidmenį, kalbant apie platesnį integruotos jūros politikos kontekstą, ir yra svarbi jūros erdvinio planavimo politikos ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo dalis;

20.  ragina Komisiją pripažinti žuvininkystės sektoriaus daugiafunkciškumą ir jo vertę gaminant daug ir įvairių viešųjų gėrybių;

21.  prašo Komisijos rengiant būsimuosius politikos pasiūlymus ir sprendimus užtikrinti, kad BŽP prisidėtų prie bendrų politikos tikslų, kaip antai strategijos „ES 2020“, įgyvendinimo; laikosi nuomonės, kad vykdant šį labai svarbų BŽP reformos procesą, BŽP turi būti pripažinta kaip plėtros šaltinis, kalbant apie Europos augimo projektą, ir sukurti būtinas sąlygas jo visapusiškam potencialui; prašo Komisiją rengiant ir įgyvendinant šią politiką atsižvelgti į specifinius žuvininkystės ir pakrančių regionų ypatumus;

22.  prašo Komisijos į reformuotą BŽP įtraukti sąlygų sampratą, kuri jau naudojama bendroje žemės ūkio politikoje, užtikrinant aplinką tausojančios žvejybos praktikos teigiamą diskriminaciją, pavyzdžiui, pavyzdžiui, per geresnę prieigą prie paramos fondų;

23.  prašo Komisijos, siekiant skatinti panašios veiklos plėtojimą, rasti teisinį sprendimą, kuris leistų žvejams finansiškai nenukenčiant susikurti kitą pajamų šaltinį toje plačioje su žuvininkyste susijusios veiklos srityje;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 358, 2002 12 31, 59 p.
(2) OL L 164, 2008 6 25, p. 19.


Pastarojo meto politiniai įvykiai Vengrijoje
PDF 213kWORD 55k
2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pastarųjų politinių įvykių Vengrijoje (2012/2511(RSP))
P7_TA(2012)0053B7-0095/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 4, 6 ir 7 straipsnius, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 49, 56, 114, 167 ir 258 straipsnius, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK), kuriuose kalbama apie pagrindinių teisių laikymąsi, skatinimą ir apsaugą,

–  atsižvelgdamas į Vengrijos pagrindinį įstatymą, kurį 2011 m. balandžio 18 d. priėmė Vengrijos Respublikos Nacionalinė Asamblėja ir kuris įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d. (toliau – naujoji konstitucija), ir į Vengrijos pagrindinio įstatymo pereinamojo laikotarpio nuostatas, kurias kurį 2011 m. gruodžio 30 d. priėmė Vengrijos Respublikos Nacionalinė Asamblėja (toliau – pereinamojo laikotarpio nuostatos),

–  atsižvelgdamas į Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) nuomonę Nr. CDL(2011)016 dėl naujos Vengrijos Konstitucijos ir nuomonę Nr. CDL(2011)001 dėl trijų teisinių klausimų, kylančių rengiant naują Vengrijos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 10 d. savo rezoliuciją dėl Vengrijos žiniasklaidos įstatymo(1) ir 2011 m. liepos 5 d. savo rezoliuciją dėl persvarstytos Vengrijos Konstitucijos(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio „Pagrindinių Europos Sąjungos vertybių apsauga ir stiprinimas“ (COM(2003)0606),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. spalio mėn. Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes įsteigė aukšto lygio grupę žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo klausimams svarstyti,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 18 d. Europos Parlamento plenarinio posėdžio diskusijoje dėl pastarųjų politinių įvykių Vengrijoje Tarybos ir Komisijos padarytus pareiškimus ir į 2012 m. vasario 9 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto surengtą klausymą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 17 d. Europos Komisijos sprendimą Vengrijos atžvilgiu pradėti pagreitintą pažeidimo tyrimo procedūrą dėl jos centrinio banko ir duomenų apsaugos institucijų nepriklausomumo ir dėl teismų sistemai poveikį darančių priemonių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjunga yra grindžiama tokiomis vertybėmis kaip demokratija ir teisinė valstybė, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje, visapusišku žmogaus teisių ir laisvių paisymu, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, ir minėtųjų teisių teisinės reikšmės pripažinimu, kurį patvirtina būsimas ES prisijungimas prie EŽTK;

B.  kadangi dabartinių ir būsimų valstybių narių ir ES pareiga − užtikrinti, kad valstybių narių teisės aktų turinys ir procesai atitiktų ES teisės aktus ir vertybes, kaip detaliai įtvirtinta Kopenhagos kriterijuose, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, ir kad priimtų teisės aktų tekstas ir esmė neprieštarautų šioms vertybėms ir priemonėms;

C.  kadangi Vengrija 2011 m. balandžio 18 d. priėmė naują konstituciją, kurios priėmimo faktą ir nuostatas savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliucijoje kritikavo Europos Parlamentas, paraginęs Vengrijos vyriausybę spręsti problemas ir susirūpinimą keliančius klausimus, kuriuos iškėlė Venecijos komisija, ir paragino Europos Komisiją atlikti nuodugnią naujosios konstitucijos ir pagal ją paskelbtų konstitucinių įstatymų peržiūrą ir analizę siekiant patikrinti, ar jie atitinka Bendrijos teisyno turinį ir prasmę ir ypač Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją;

D.  kadangi priėmus konstitucinius įstatymus kilo susirūpinimas dėl kai kurių sričių, būtent teismų sistemos nepriklausomumo, centrinio banko nepriklausomumo, duomenų apsaugos institucijos nepriklausomumo, sąžiningų politinės konkurencijos ir politinės kaitos sąlygų, taip pat vadinamojo stabilumo įstatymo, pagal kurį su pajamų mokesčių sistema susiję sprendimai priimami dviejų trečdalių balsų dauguma, ir pagrindinių įstatymų, pagal kuriuos dabartinei valdančiajai daugumai suteikiama išskirtinė teisė skirti pareigūnus neįprastai ilgam laikotarpiui tokiu būdu darant poveikį būsimų vyriausybių galimybėms valdyti šalį;

E.  kadangi naujasis nacionalinės teisminės institucijos vadovas ir vyriausiasis prokuroras turės teisę skirti bylas teismams ir tokiu būdu bus pažeidžiamas teisės kreiptis į teismą, teisės į sąžiningą teismą ir teismų sistemos nepriklausomumo principai;

F.  kadangi pagal naująją konstituciją ir jos pereinamojo laikotarpio nuostatas pakeistas Aukščiausiojo Teismo pavadinimas ir dabar jis vadinamas „Kúria“, o Aukščiausiojo Teismo pirmininko šešerių metų kadencija nutraukta pirma laiko po dvejų metų;

G.  kadangi pagal naująją konstituciją teisėjų ir prokurorų, išskyrus „Kúria“ pirmininką ir vyriausiąjį prokurorą, privalomas pensinis amžius sumažinamas nuo 70 iki 62 metų, tai gali būti laikoma diskriminuojančia nuostata ir dėl to į pensiją išeis maždaug 300 teisėjų − tokiu būdu smarkiai kišamasi į nepriklausomą teismų sistemos veiklą;

H.  kadangi pagal naujosios konstitucijos nuostatas buvusi keturių parlamentinių ombudsmenų sistema buvo supaprastinta ir liko tik vienas ombudsmenas, pirma laiko nutraukta duomenų apsaugos ir informacijos laisvės ombudsmeno šešerių metų kadencija ir jo įgaliojimai perduoti naujai įsteigtai institucijai, o tai yra rimtas kišimasis į jo nepriklausomumą;

I.  kadangi Vengrijos parlamentas priėmė kelis grįžtamąją galią turinčius įstatymus ir taip pažeidė pagrindinius Europos teisės principus, būtent principą, pagal kurį nepriimami grįžtamąją galią turintys įstatymai;

J.  kadangi neseniai priimtame religinių bendruomenių ir konfesijų įstatyme nustatytos varžančios religinių bendruomenių registracijos taisyklės ir pagal šį įstatymą norint įregistruoti religinę bendruomenę būtinas dviejų trečdalių parlamento daugumos pritarimas;

K.  kadangi pagal naujosios konstitucijos nuostatas buvo gerokai sumažinti Vengrijos Konstitucinio Teismo įgaliojimai peržiūrėti su biudžetu susijusius įstatymus;

L.  kadangi, kaip išreikšta Venecijos komisijos atskaitoje, susirūpinimą kelia tai, kad daugelis klausimų nuo šiol turi būti išsamiai reglamentuota konstituciniuose įstatymuose, kurie priimami dviejų trečdalių balsų dauguma, įskaitant klausimus, kurie turėtų būti sprendžiami taikant įprastą politinį procesą ir kuriems paprastai užtenka paprastos balsų daugumos;

M.  kadangi Europos Komisijos primininko pavaduotoja Viviane Reding pabrėžė, jog Europos Komisija ketina patikrinti, ar naujas teismų sistemos organizavimas Vengrijoje daro poveikį teismų santvarkai; kadangi Europos Komisijos primininko pavaduotoja Neelie Kroes ir aukšto lygio grupės žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo klausimams svarstyti vadovė Vaira Vike Freiberga ne kartą išreiškė savo susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo Vengrijoje;

N.  kadangi Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso 2012 m. sausio 18 d. pabrėžė, kad, be teisinių aspektų, buvo išreikštas susirūpinimas ir dėl demokratijos Vengrijoje kokybės, ir kreipėsi į Vengrijos valdžios institucijas prašydamas jas laikytis demokratijos ir laisvės principų ir įgyvendinti juos ne tik teoriškai, bet ir praktiškai politiniame ir socialiniame Vengrijos gyvenime;

O.  kadangi 2012 m. sausio 17 d. Europos Komisija Vengrijos atžvilgiu pradėjo pažeidimo tyrimo procedūrą dėl trijų klausimų: Vengrijos centrinio banko nepriklausomumo, Vengrijos pagrindiniame įstatyme įtvirtintų nuostatų dėl teisėjų privalomojo pensinio amžiaus sumažinimo ir duomenų apsaugos institucijos nepriklausomumo ir paprašė Vengrijos valdžios institucijas pateikti papildomos informacijos teismų sistemos nepriklausomumo klausimu;

P.  kadangi Europos Parlamentas savo 2010 m. gruodžio 15 d. rezoliucijoje dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2009 m.). Veiksmingas įgyvendinimas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai(3) paragino „imtis tolesnių priemonių, susijusių su 2003 m. komunikatu dėl Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio, siekiant skaidriai ir nuosekliai spręsti galimus žmogaus teisių pažeidimus ir atitinkamai taikyti ES sutarties 7 straipsnį remiantis naująja pagrindinių teisių sistema“;

Q.  kadangi Vengrijos vyriausybė ir ypač Vengrijos Ministras Pirmininkas savo laiške Komisijai ir kreipdamasis į Europos Parlamentą užsiminė, jog yra pasirengęs spręsti problemas, dėl kurių pradėta pažeidimo tyrimo procedūra, iš dalies pakeisti aptariamus teisės aktus ir toliau bendradarbiauti su Europos institucijomis ne tik teisminių procesų klausimais;

R.  kadangi, kaip įtvirtinta ES teisyne, Europos Parlamentui tenka užduotis stebėti, kaip visose 27 valstybėse narėse laikomasi pagrindinių teisių, laisvių ir principų;

1.  reiškia didelį susirūpinimą tuo, kaip Vengrijoje įtvirtinama demokratija ir teisinė valstybė, užtikrinamos ir ginamos žmogaus ir socialinės teisės, įgyvendinama kontrolės ir pusiausvyros sistema, užtikrinama lygybė ir nediskriminavimas;

2.  siekdamas Vengrijos piliečių ir Europos Sąjungos bendrų interesų ragina Vengrijos vyriausybę atsižvelgti į Europos Komisijos, Europos Tarybos ir Venecijos komisijos rekomendacijas, prieštaravimus ir reikalavimus dėl minėtųjų klausimų ir atitinkamai pakeisti susijusius įstatymus laikantis pagrindinių Europos Sąjungos vertybių ir normų;

3.  atkreipia dėmesį į Europos Komisijos, Europos Tarybos ir Venecijos komisijos įsipareigojimą nuodugniai ištirti Vengrijos teisės aktų atitikimą ne tik Europos teisės turiniui, bet ir prasmei;

4.  ragina Europos Komisiją kaip Sutarčių sergėtoją atidžiai stebėti minėtųjų įstatymų galimus pakeitimus ir įgyvendinimą ir jų atitikimą Europos sutarčių turiniui ir prasmei ir atlikti išsamų tyrimą siekiant užtikrinti:

   a) visišką teismų sistemos nepriklausomumą, ypač užtikrinant, kad nacionalinė teisminė institucija, prokuratūra ir apskritai teismai būtų valdomi nepriklausimai nuo politinės įtakos ir kad nepriklausomai paskirtų teisėjų įgaliojimai negalėtų būti savavališkai nutraukiami;
   b) kad reguliuojant Vengrijos Nacionalinį Banką būtų tvirtai laikomasi Europos teisės aktų;
   c) kad duomenų apsaugos ir informacijos laisvės institucijų nepriklausomumas būtų atkurtas ir užtikrintas priėmus ir įgyvendinus atitinkamą įstatymą;
   d) kad būtų visiškai atkurta Konstitucinio Teismo teisė peržiūrėti bet kokį teisės aktą, įskaitant teisę peržiūrėti biudžeto ir mokesčių įstatymus;
   e) kad žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas būtų užtikrinti priėmus ir įgyvendinus Vengrijos žiniasklaidos įstatymą, ypač užtikrinus piliečių ir opozicijos atstovų dalyvavimą Žiniasklaidos taryboje;
   f) kad naujas rinkimų įstatymas atitiktų Europos demokratines normas ir politinės kaitos principus;
   g) kad ir institucijose, ir ne institucijose būtų užtikrinta teisė demokratiniu būdu reikšti politinę opoziciją;
   h) kad religinių bendruomenių ir konfesijų įstatyme būtų atsižvelgta į pagrindinius sąžinės laisvės principus ir pagal jį nebūtų taikomas reikalavimas registruojant religinę bendruomenę gauti dviejų trečdalių parlamento daugumos pritarimą;

5.  ragina Europos Komisiją paprašyti Venecijos komisijos nuomonės dėl teisės aktų rinkinio, kurį sudaro naujoji konstitucija, pereinamojo laikotarpio nuostatos ir konstituciniai įstatymai, ir toliau bendradarbiauti šiais klausimais su Europos Taryba;

6.  paveda Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui bendradarbiaujant su Europos Komisija, Europos Taryba ir Venecijos komisija stebėti, kaip įgyvendinti šios rezoliucijos 4 punkte nurodytos Komisijos ir Europos Parlamento rekomendacijos, ir pateikti savo išvadas ataskaitoje;

7.  paveda Pirmininkų sueigai 6 punkte nurodytoje ataskaitoje pateikti nuomonę, ar imtis reikalingų priemonių, įskaitant Darbo tvarkos taisyklių 74e straipsnyje ir ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas priemones;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pagrindinių teisių agentūrai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir JT Generaliniam Sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0094.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0483.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0483.


Padėtis Rusijoje
PDF 211kWORD 56k
2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įvyksiančių Rusijos prezidento rinkimų (2012/2505(RSP)
P7_TA(2012)0054RC-B7-0052/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo 1997 m. ir kurio galiojimas pratęstas, kol jis bus pakeistas nauju susitarimu,

–  atsižvelgdamas į tebevykstančias derybas dėl naujo susitarimo, kuriuo bus nustatytas naujas išsamus ES ir Rusijos santykių pagrindas, taip pat į 2010 m. inicijuotą Partnerystę siekiant modernizavimo,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Rusijos, ypač į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl 2011 m. gruodžio 15 d. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo ir 2011 m. gruodžio 4 d. rinkimų į Dūmą(1) ir 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl pasirengimo Rusijos Valstybės Dūmos rinkimams, kurie vyks 2011 m. gruodžio mėnesį(2),

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) 2012 m. sausio 12 d. galutinę stebėjimo ataskaitą dėl 2011 m. gruodžio 4 d. rinkimų į Valstybės Dūmą,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos (PACE) 2012 m. sausio 23 d. galutinę stebėjimo ataskaitą dėl Rusijos parlamento rinkimų ir į po rinkimų į Rusiją nuvykusios jo delegacijos 2012 m. sausio 21 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais, ypač į 2011 m. lapkričio 29 d. surengtą paskutinį susitikimą šiuo klausimu,

–   atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2011 m. gruodžio 6 d. pareiškimą dėl Rusijos Federacijoje vykusių rinkimų į Dūmą ir į jos 2011 m. gruodžio 14 d. kalbą Strasbūre dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo bei 2012 m. vasario 1 d. kalbą dėl politinės padėties Rusijoje,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy 2011 m. gruodžio 15 d. pareiškimą po ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi ES ir Rusijos glaudesnis bendradarbiavimas ir geri kaimynių ryšiai itin svarbūs siekiant užtikrinti Europos stabilumą, saugumą ir gerovę; kadangi ES ir Rusijos Federacijos strateginės partnerystės plėtojimas gali būti grindžiamas tik bendromis vertybėmis;

B.  kadangi tebekyla nerimas dėl Rusijos Federacijoje vykstančių pokyčių, susijusių su pagarba žmogaus teisėms ir jų apsauga, taip pat su visuotinai pripažįstamų demokratijos principų, rinkimų taisyklių ir procedūrų laikymusi; kadangi Rusijos Federacija yra visateisė Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narė, taigi yra įsipareigojusi laikytis demokratijos principų ir gerbti žmogaus teises;

C.  kadangi 2011 m. balandžio 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas neigiamai įvertino pernelyg sudėtingą politinių partijų registravimo tvarką Rusijoje, kuri neatitinka Europos Tarybos ir ESBO nustatytų rinkimų standartų; kadangi politinių partijų ir kandidatų registravimo apribojimai varžo politinę konkurenciją ir pliuralizmą Rusijoje;

D.  kadangi, nepaisant neseniai įgyvendintų ribotų pastangų pagerinti rinkimų įstatymus, bendrosios taisyklės vis tiek pernelyg sudėtingos ir nenuoseklus taisyklių taikymas diskriminuoja opoziciją;

E.  kadangi 2011 m. gruodžio 22 d. kreipdamasis į Dūmą prezidentas D. Medvedevas pranešė apie daug politinės sistemos pakeitimų, tarp kurių naujos nepriklausomos viešosios televizijos tarnybos įsteigimas, supaprastintos procedūros partijoms ir kandidatams į prezidentus, vėl numatyti tiesioginiai regionų gubernatorių rinkimai ir rinkimų klastojimo tyrimas;

F.  kadangi ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro galutinėje stebėjimo ataskaitoje teigiama, kad 2011 m. gruodžio 4 d. rinkimuose į Dūmą nesilaikyta laisvų ir sąžiningų rinkimų standartų ir rinkimai pasižymėjo valstybės ir valdančiosios partijos neatskyrimu, rinkimų administracijos nepriklausomumo stoka, žiniasklaidos šališkumu ir valstybės kišimusi įvairiais lygiais; kadangi ataskaitoje dėl rinkimų į Dūmą teigiama, kad rinkimuose buvo daug procedūrinių pažeidimų, akivaizdaus manipuliavimo pavyzdžių ir rimto rinkimų biuletenių klastojimo atvejų;

G.  kadangi šalies rinkimų stebėjimo organizacija „Golos“ savo galutinėje ataskaitoje teigė, kad „rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi, ir jie neatitiko nei Rusijos rinkimų įstatymų reikalavimų, nei tarptautinių rinkimų standartų“ ir kad „nebuvo laikomasi pagrindinių rinkimų principų, t. y. tikros rinkiminės kovos ir visų dalyvaujančių šalių lygių teisių, nešališkos administracijos, nepriklausomų rinkimų komisijų, balsavimo laikantis įstatymų ir teisingo balsų skaičiavimo proceso“;

H.  kadangi po 2011 m. gruodžio 4 d. rinkimų į Dūmą vykusiose masinėse demonstracijose Rusijos gyventojai, ypač „baltojo kaspino“ demonstrantai, išreiškė norintys daugiau demokratijos, laisvų ir sąžiningų rinkimų ir visapusiškos rinkimų sistemos reformos;

I.  kadangi politinis pliuralizmas yra demokratijos ir šiuolaikinės visuomenės pagrindas bei politinio teisėtumo šaltinis, kadangi pasirengimas prezidento rinkimams turi užtikrinti laisvą ir sąžiningą procesą, kuriame visi kandidatai turėtų lygias galimybes; kadangi registracijos procedūros kai kuriems kandidatams vėl užkirto galimybę dalyvauti rinkimuose;

J.  kadangi pastaraisiais dešimtmečiais ES ir Rusijos santykiai nuolat vystėsi ir tai sukūrė intensyvią ir visapusišką tarpusavio priklausomybę, kuri ateityje turi dar labiau didėti; kadangi ES ir Rusijos Federacijos strateginės partnerystės susitarimo sudarymas vis dar yra itin svarbus siekiant toliau plėtoti ir stiprinti dviejų partnerių bendradarbiavimą;

K.  kadangi Rusija du kartus neleido JT Saugumo Tarybai priimti rezoliucijos dėl Sirijos krizės, kurioje raginama paremti Arabų lygos planą, kurį remia ir ES;

1.  atkreipia dėmesį į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos ataskaitas dėl rinkimų į Dūmą, kuriose teigiama, kad per rinkimus nesilaikyta ESBO nustatytų rinkimų standartų ir kad rinkimai pasižymėjo valstybės ir valdančiosios partijos neatskyrimu, procedūriniais pažeidimais, akivaizdžiomis manipuliacijomis ir rinkimų administracijos nepriklausomumo stoka;

2.  yra susirūpinęs, kad dėl rinkimų rezultatų (Dūmos sudėties) nebus pagerėjimo, susijusio su Dūmos vaidmeniu ir svarba Rusijos politinėje sistemoje;

3.  ragina savo delegaciją į ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komitetą savo kolegoms Rusijoje nuolat kelti klausimus, susijusius su demokratija, pagrindinėmis teisėmis ir teisinės valstybės principu; be to, ragina įvertinti ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto veiklą ir skatinti dialogą su neparlamentine opozicija ir pilietine visuomene;

4.  pažymi savo nesenus raginimus panaikinti Valstybės Dūmos rinkimų rezultatus ir ragina Rusijos valdžios institucijas toliau visapusiškai skaidriai tirti visus pranešimus apie klastojimą ir bauginimus, siekiant nubausti visus už tai atsakingus asmenis ir iš naujo surengti balsavimą, jei būtų įrodyta, kad buvo neteisėtų veiksmų; pabrėžia, kad Rusijos rinkimų teisėje numatyta apeliacija ir trūkumų ištaisymas; vis dėlto pažymi, kad Centrinė rinkimų komisija skundus nagrinėjo neskaidriai ir į juos nereagavo laiku ir veiksmingai; apgailestauja, kad beveik 3000 pareiškimų dėl rinkimų klastojimo, sukčiavimo ir rinkimų procedūrų pažeidimų atskirose rinkimų apygardose atitinkami teismai atmetė, o kai kuriuose pareiškimai tebenagrinėjami;

5.  pažymi, kad Prezidentas D. Medvedevas paskelbė, jog bus vykdomos visapusiškos politinės sistemos reformos, įskaitant labai reikalingą politinių partijų registravimą reglamentuojančių taisyklių supaprastinamą; ragina rimtai įsipareigoti taip pat spręsti žiniasklaidos laisvės, susirinkimų ir žodžio laisvės problemas; pakartoja, kad ES pasirengusi bendradarbiauti su Rusija, įskaitant Partnerystės siekiant modernizavimo teikiamas galimybes, siekiant didinti pagarbą žmogaus ir pagrindinėms teisėms ir nepriklausomos teisinės valstybės sistemos veiksmingumą Rusijoje;

6.  ragina Rusijos vyriausybę pagal ESBO rekomendacijas pateikti teisėkūros pasiūlymų paketą, kuriame būtų siekiama plėtoti iš tiesų demokratinę politinę sistemą, įskaitant reformas, kad būtų nustatytos lengvesnės registracijos taisyklės tiek politinėms partijoms, tiek kandidatams į prezidentus, ir spręsti per griežtų registracijos taisyklių problemą, siekiant kuo greičiau sudaryti sąlygas iš tiesų laisviems ir sąžiningiems rinkimams;

7.  pabrėžia, kad taikios demonstracijos Rusijoje išreiškia Rusijos gyventojų norą, kad būtų surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai; ragina Rusijos valdžios institucijas pastaruoju metu vykusius mitingus laikyti galimybe imtis reformų, būtinų siekiant daugiau demokratijos, dalyvavimo politiniame gyvenime ir teisinės valstybės, įskaitant rinkimų įstatymų reformą, laikantis Europos Tarybos ir ESBO standartų; ragina Rusijos valdžios institucijas laikytis tų standartų praktikoje, kad būtų užtikrinti laisvi ir demokratiški prezidento rinkimai kovo mėnesį ir lygios galimybės visiems kandidatams;

8.  smerkia policijos susidorojimą su taikiomis demonstracijomis, vykusiomis dėl rinkimų pažeidimų ir klastojimo atvejų, apie kuriuos pranešė tarptautiniai stebėtojai ir kurie buvo užfiksuoti eilinių piliečių padarytuose vaizdo įrašuose; ragina Rusijos valdžios institucijas visapusiškai gerbti žodžio ir susirinkimų laisvę, kaip reikalaujama pagal Rusijos Federacijos konstituciją;

9.  primena, kad politinio pliuralizmo apribojimai per pasirengimą Dūmos rinkimams buvo vienas iš svarbiausių tų rinkimų trūkumų; reiškia savo susirūpinimą dėl opozicijos kandidatų pašalinimo iš 2012 m. kovo 4 d. vyksiančių prezidento rinkimų kandidatų sąrašo, nes tai dar kartą sumažina politinę konkurenciją ir pliuralizmą;

10.  ragina Rusijos valdžios institucijas užmegzti dialogą su opozicija ir apgailestauja dėl sprendimo neleisti opozicijos lyderiui Grigorijui Javlinskiui užsiregistruoti rengti prezidento rinkimų kampaniją, šis draudimas taip pat užkerta kelią jo partijai skirti rinkimų stebėtojus;

11.  ragina ESBO, Europos Tarybą ir Europos Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai stebėti neteisėtos veiklos tyrimus ir atidžiai stebėti, kaip rengiamasi prezidento rinkimams ir laikomasi rinkimų taisyklių; šiems veiksmams Rusijos valdžios institucijos jau pritarė;

12.  pažymi, kad numatoma, jog Rusijos prezidento rinkimus stebės apie 600 tarptautinių stebėtojų (dalyvaus ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, PACE, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos bei NVS stebėtojai); pabrėžia, kad tarptautinės ir nacionalinės rinkimų stebėjimo misijos turėtų veikti visu pajėgumu, kad užtikrintų veiksmingą rinkimų stebėjimą pagal ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir Europos Tarybos standartus; ragina Rusijos valdžios institucijas vengti tokio kišimosi ir trukdymo, apie kokį buvo pranešama per Dūmos rinkimus;

13.  pakartoja savo raginimą Tiriamajam komitetui atlikti išsamų ir kruopštų tyrimą Sergejaus Magnickio mirties byloje, nepaisant jokių uždraustų sričių, greitai pateikti konkrečias išvadas ir imtis visų reikalingų veiksmų, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn; ragina Tarybą tuo atveju, jei Rusijos valdžios institucijos ir toliau nesiims veiksmų, svarstyti galimybę imtis tokių veiksmų kaip draudimas keliauti ES ar finansinio turto užšaldymas, taikomų tiems asmenims, kurie kalti dėl Sergejaus Magnickio kankinimų ir mirties bei dėl jo bylos nuslėpimo;

14.  reiškia didelį susirūpinimą dėl piktnaudžiavimo kovos su ekstremizmu įstatymais, pagal kuriuos leidžiama neteisėtai taikyti baudžiamuosius įstatymus prieš pilietinės visuomenės organizacijas, pavyzdžiui, „Memorial“, ir religines mažumas, pavyzdžiui, Jehovos liudytojus ir „Falun Dafa“, ir nepagrįstai remiantis ekstremizmu drausti jų medžiagos platinimą;

15.  griežtai smerkia tai, kad Sankt Peterburgo įstatymų leidybos asamblėja patvirtino seksualinės orientacijos propagandos nepilnamečiams draudimo įstatymą; taip pat smerkia panašius įstatymus, priimtus Riazanės, Archangelsko ir Kostromos regionuose; ragina Rusijos valdžios institucijas liautis varžius seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės raiškos laisvę, kaip nustatyta pagal Europos žmogaus teisių konvenciją ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę perduoti Europos Sąjungos protestą dėl šių įstatymų;

16.  primygtinai ragina Rusiją laikytis tarptautinio sutarimo ir leisti Saugumo Tarybai imtis spręsti Sirijos krizės problemą remiantis Arabų Lygos pasiūlymais; pabrėžia, kad Rusija, kaip nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, turi rimtai žiūrėti į savo atsakomybę už tarptautinę taiką ir saugumą; ragina Rusiją nedelsiant nutraukti visų ginklų ir gynybos įrangos pardavimą Sirijos režimui;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0575.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0335.


Europos Sąjungos ir Maroko susitarimas dėl abipusių liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio ir žuvininkystės produktams
PDF 213kWORD 54k
2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos ir Maroko susitarimo dėl abipusių liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio ir žuvininkystės produktams (2012/2522(RSP))
P7_TA(2012)0055RC-B7-0048/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 28 d. Barselonos deklaraciją, kuria remiantis pradėta Europos Sąjungos ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė,

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Maroko Karalystės asociacija,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 14 d. Tarybos sprendimą, kuriuo ji įgaliojo pradėti derybas su Maroku dėl abipusio prekybos liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio produktams, perdirbtiems žemės ūkio produktams, žuvies ir žuvininkystės produktams,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą, kuriuo ji įgaliojo pradėti derybas su Egiptu, Jordanija, Maroku ir Tunisu siekiant sukurti „glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškas“ laisvosios prekybos zonas, kurios būtų įtrauktos į galiojančių Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimų su šiomis šalimis taikymo sritį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Europos Komisijos bendrą komunikatą Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, pavadintą „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ (COM(2011)0200),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. bendrą Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, pavadintą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ (COM(2011)0303),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(1),

–  atsižvelgdamas į pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą taikomą pritarimo procedūrą dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl abipusių liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio produktams, perdirbtiems žemės ūkio produktams, žuviai ir žuvininkystės produktams, dėl 1, 2 bei 3 protokolų ir jų priedų pakeitimo ir dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, dalinio pakeitimo sudarymo projekto (toliau – susitarimas) (15974/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi dėl politinės padėties pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse raidos po Arabų pavasario įvykių reikėjo stipraus, efektyvaus ir greito ES atsako;

B.  kadangi prekybos santykių stiprinimas ir subalansuota ir vis didesnė prekybos su pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis liberalizacija yra svarbios sudėtinės šio atsako dalys;

C.  kadangi prekyba ir investavimas yra varomosios augimo jėgos ir padeda mažinti skurdą, suburia žmones, sutvirtina įvairių tautų ryšius ir prisideda prie politinio stabilumo;

D.  kadangi ES ir Maroko asociacijos susitarime, galiojančiame nuo 2000 m. kovo 1 d., numatoma, kad Europos Bendrija ir Marokas palaipsniui vis daugiau liberalizuos jų abišalę prekybą žemės ūkio produktais, perdirbtais žemės ūkio produktais, žuvimi ir žuvininkystės produktais;

E.  kadangi ES būdingas didelis prekybos su Maroku perviršis, kuris 2010 m. siekė 5,4 mlrd. EUR;

F.  kadangi ES turi didelį prekybos žemės ūkio ir žuvininkystės produktais su pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis perviršį, kuris sudaro daugiau kaip 4 mlrd. EUR, tačiau dvišalės prekybos žemės ūkio, žuvininkystės produktais ir perdirbtais maisto produktais su Maroku deficitas 2010 m. siekė 871 mln. EUR; kadangi prekyba žemės ūkio ir žuvininkystės produktais siekia apie 18 % Maroko eksporto;

G.  kadangi Maroko žemės ūkyje sukuriama nuo 15 iki 20 % šalies BVP, 12 % Maroko eksporto ir sudaro 38 % Maroko darbo jėgos, o kaimo vietovėse šis rodiklis pakyla iki 75 %; kadangi tai įrodo, kad šio sektoriaus stabilumas ir plėtra itin svarbūs šalies politiniam stabilumui;

H.  kadangi pagal siūlomą susitarimą nedelsiant liberalizuojama 55 % tarifų, taikomų Maroko žemės ūkio ir žuvininkystės produktams (padidėjo nuo 33 %), ir per 10 metų – 70 % tarifų, taikomų ES žemės ūkio ir žuvininkystės produktams (padidėjo nuo 1 %);

I.  kadangi jautrių produktų stebėsena ir griežtas kvotų taikymas – yra būtini siekiant užtikrinti sklandų šio susitarimo veikimą;

J.  kadangi iš visų trečiųjų šalių į ES importuojamos visos žemės ūkio prekės privalo atitikti Sąjungos sanitarijos ir fitosanitarijos taisykles;

K.  kadangi Marokas yra viena iš pietinių Viduržemio jūros regiono šalių, kurių atžvilgiu Taryba patvirtino derybinius nurodymus dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo; kadangi prekyba žemės ūkio produktais įeis į šias derybas;

Bendrosios pastabos

1.  mano, kad rinkų atvėrimas ir palaipsniui vykdoma integracija į ES vidaus rinką gali būti galingos priemonės, skirtos pietinių Viduržemio jūros regiono šalių vystymuisi, ir padeda mažinti plačiai paplitusį skurdą bei nedarbą, kurie yra šio regiono ekonomikos, migracijos ir saugumo problemų priežastis; mano, kad norint panaudoti šį potencialą ES privalo būti pasirengusi daryti pakankamas prekybos nuolaidas;

2.  primena po Arabų pavasario ES įsipareigojimą padėti pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims perėjimo prie demokratijos laikotarpiu, pasitelkiant prekybos ir ekonomines priemones, kuriomis siekiama sukurti daugiau laisvės ir ekonominių galimybių; mano, kad Marokas žengė didelį žingsnį, kad būtų sustiprinta demokratiją, pakeisdamas konstituciją ir surengdamas sąžiningus rinkimus; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina šį susitarimą kaip konstruktyvų žingsnį remiant politinį stabilumą ir abipusį tvarų ekonomikos vystimąsi;

3.  mano, kad būtina prekybos ir investicijų iniciatyvomis siekti naudos visiems visuomenės sluoksniams ir jos turėtų būti tikslingiau taikomos MVĮ ir smulkiems ūkininkams; todėl pažymi, kad daugiau kaip 80 % Maroko ūkininkų turi mažiau nei penkis hektarus žemės, ir todėl džiaugiasi, kad Maroko žemės ūkio ir kaimo plėtros konfederacija (pranc. Confédération marocaine de l'agriculture et du développement rural, Comader) pritaria šiam susitarimui; primena, kad saugus apsirūpinimas maistu be ekonominio aspekto dar turi socialinį, aplinkos ir kultūrinį aspektus;

Susitarimu

4.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į žemės ūkio sektoriaus svarbą ir įtaką Maroke, ypač suteikiant darbo vietas, susitarimui teks pagrindinis vaidmuo vykdant šalies ekonominę plėtrą ir politinę stabilizaciją, kadangi jis suteikia naujų galimybių eksportui į ES, kuri yra pagrindinė rinka Maroko produktams; mano, kad susitarimas taip pat suteiks galimybių ES žemės ūkio pramonei, ypač perdirbtų maisto produktų srityje; pabrėžia, kad ES eksportuotojai akivaizdžiai turės naudos dėl to, kad pašalinamas Maroko taikytas 70 % importo muito tarifas žemės ūkio ir žuvininkystės produktams, tai priemonė, kurią visiškai įgyvendinus, per metus bus sutaupoma 100 mln. EUR, išleidžiamų muito mokesčiams;

5.  palankiai vertina į susitarimą įtrauktas papildomas netarifines priemones, pavyzdžiui, būsimas derybas, kuriomis siekiama suteikti papildomą Europos geografinių nuorodų apsaugą, sustiprintos apsaugos mechanizmus ir sanitarijos bei fitosanitarijos priemones; be to, primena, kad ES ir Marokas susitarė dėl ginčų sprendimo mechanizmo, pagal kurį bet kuri sutarties šalis galės gauti kompensaciją, jeigu kita sutarties šalis nesilaikys šio susitarimo sąlygų;

6.  atkreipia dėmesį į tam tikruose ES sektoriuose išsakytus nuogąstavimus dėl išaugusių neapmuitinamų kvotų jautriam vaisių ir daržovių importui; todėl, ragina Komisiją pristatyti poveikio Europos gamintojams, ir ypač ūkininkų pajamoms, vertinimą ir ragina nuolat apie tai informuoti Parlamentą;

7.  atkreipia dėmesį į nuolatinius Europos pramonės grupių skundus, kuriuose teigiama, kad esama sukčiavimų įvežimo kainų sistemoje, ir ragina užtikrinti, kad ES ir toliau tinkamai reguliuotų pagal susitarimą numatytas padidintas tarifines kvotas ir kad įvežimo kainų mechanizmo įgyvendinimą reglamentuojančios taisyklės nebūtų aiškinamos klaidingai; pabrėžia, kad OLAF ir Europos Parlamento Peticijų komitetas gavo Europos ūkio subjektų skundų ir kad šis komitetas paprašė Europos Komisijos pakeisti įvežimo kainų sistemą, kad būtų nutrauktas sukčiavimas; taip pat atkreipia dėmesį į pasiūlymus vykdant naujausią bendrosios žemės ūkio politikos reformą suderinti kainų mechanizmo įgyvendinimą reglamentuojančias taisykles su Bendrijos muitinės kodeksu; mano, kad kartu privaloma pakeisti Bendro žemės ūkio rinkos organizavimo įgyvendinimo reglamentą, nustatant efektyvias kontrolės priemones;

8.  mano, kad susitarime numatyta konkreti institucinė tvarka ir mechanizmai, pvz., bendradarbiavimas siekiant išvengti rinkos žlugimo, Komisijos sukurtos ekspertų grupės su trečiosiomis šalimis, įskaitant Maroką, žemės ūkio prekybos pakomitetis, įsteigtas asociacijos susitarimo valdymo kontekste, ir gamyba bei apsaugos išlyga, pagal atitinkamo protokolo 7 straipsnį; ragina Komisiją, kai reikia taikyti mechanizmus;

Platesni prekybos ir ekonomikos klausimai

9.  pabrėžia, kad patekti į ES vidaus rinką turėtų būti galima tik jei laikomasi sanitarijos, fitosanitarijos ir aplinkos standartų, ir palankiai vertina teigiamą 2011 m. Maisto ir veterinarijos tarnybos ataskaitą; palankiai vertina tai, kad susitarime daug dėmesio skiriama sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėms, ir ragina derybose dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo (angl. DCFTA) pagrindinį dėmesį skirti techninės pagalbos klausimui; prašo Komisijos skatinti, kad Marokas ir Europos Sąjunga taikytų lygiavertes priemones ir lygiavertę kontrolę aplinkos ir maisto saugos srityje, siekiant užtikrinti sąžiningą dviejų rinkų konkurenciją;

10.  palankiai vertina Maroko žemės ūkio sektoriaus reformą, būtent „Žaliąjį planą“ (angl. Green Plan) , kuris specialiai skirtas smulkiesiems ūkininkams remti, suteikiant jiems galimybę pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis ir investicijomis; ragina ES toliau teikti paramą gamybos metodų gerinimui, dalijantis geriausia patirtimi, ir remti Maroko pastangas vandens išteklių apsaugos srityje;

11.  pripažįsta, kad Marokas ratifikavo daugumą atitinkamų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų ir neseniai priėmė įstatymus, kuriais buvo uždraustas vaikų darbas; vis dėlto pabrėžia, kad reikėtu toliau spręsti tam tikrus asociacijų laisvės ir vaikų darbo klausimus; mano, kad glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo nuostatos į tvaraus vystymosi skyrių turėtų įtraukti pagalba įgyvendinant TDO konvencijas ir ratifikuojant nepasirašytas pagrindines TDO konvencijas, pvz., Susirinkimų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas apsaugos konvenciją (Nr. 87) ir įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas;

12.  ragina Komisiją užtikrinti, kad susitarimu būtų visapusiškai laikomasi tarptautinės teisės normų ir teikiama nauda visoms poveikį patiriančioms vietos gyventojų grupėms;

o
o   o

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos Pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, EP delegacijai ryšiams su Magrebo šalimis, Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinės asamblėjos biurui bei Maroko parlamentui ir vyriausybei.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0446.


ES ir Maroko susitarimas dėl abipusių liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio ir žuvininkystės produktams ***
PDF 193kWORD 33k
2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl abipusių liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio produktams, perdirbtiems žemės ūkio produktams, žuviai ir žuvininkystės produktams, dėl 1, 2 bei 3 protokolų ir jų priedų pakeitimo ir dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, dalinio pakeitimo sudarymo projekto (15975/2010 – C7-0432/2010 – 2010/0248(NLE))
P7_TA(2012)0056A7-0023/2012

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15975/2010),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl abipusių liberalizavimo priemonių, taikomų žemės ūkio produktams, perdirbtiems žemės ūkio produktams, žuviai ir žuvininkystės produktams, dėl 1, 2 bei 3 protokolų ir jų priedų pakeitimo ir dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, dalinio pakeitimo sudarymo projektą (15974/2010),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C7–0432/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A7–0023/2012),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Maroko Karalystės vyriausybėms ir parlamentams.


Padėtis Sirijoje
PDF 213kWORD 60k
2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Sirijoje (2012/2543(RSP))
P7_TA(2012)0057RC-B7-0068/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 10 d., lapkričio 14 d., gruodžio 1 d. ir 2012 m. sausio 23 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Sirijos ir į 2011 m. spalio 23 d. ir gruodžio 9 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 8 d., lapkričio 3 ir 28 d., gruodžio 2 d. ir 2012 m. vasario 1 d. bei 4 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimą 2011/782/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/273/BUSP(1) ir į Tarybos sprendimą sustiprinti ES Sirijos režimui taikomas ribojamąsias priemones, priimtą po 2012 m. sausio 23 d. Užsienio reikalų tarybos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 442/2011(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 27 d., spalio 16 d. ir lapkričio 12, 16 ir 24 d., 2012 m sausio 22 d. ir vasario 12 d. Arabų Lygos pareiškimus dėl padėties Sirijoje, 2011 m. lapkričio 2 d. Arabų Lygos veiksmų planą ir 2011 m. lapkričio 27 d. priimtas Arabų Lygos sankcijas Sirijai,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos pirmininko 2011 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos trečiojo komiteto 2011 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Sirijos Arabų Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos padėčiai Sirijos Arabų Respublikoje tirti 2011 m. lapkričio 23 d. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2011 m. gruodžio 2 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Sirijos Arabų Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Vaiko teisių konvenciją ir fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose ir Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, kuriuos Sirija yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi nuo žiauraus taikių protestų Sirijoje malšinimo pradžios, t. y. nuo 2011 m. kovo mėn., dramatiškai daugėja nuolatinių žudymų, smurto ir kankinimų ir Sirijos kariuomenė bei saugumo pajėgos toliau vykdo tikslingus žudymus, kankinimus ir masinius areštus; kadangi vyriausybinės pajėgos laiko apgulusios daugelį Sirijos miestų ir miestelių, jie yra bombarduojami; kadangi itin sudėtinga gauti maisto ir medicinos reikmenų; kadangi dėl smurto ir perkėlimų daugelis Sirijos gyventojų patiria blogėjančią humanitarinę padėtį;

B.  kadangi JT skaičiavimais žuvusiųjų Sirijoje skaičius per 11 mėnesių trunkantį sukilimą viršijo 5 400, nors šiuos skaičius sunku atnaujinti, nes visiškai uždarytos kai kurios vietovės, pavyzdžiui, kai kurie Homso rajonai; kadangi dar tūkstančiai buvo sužeisti, mažiausiai 69 000 buvo sulaikyti, iš kurių apie 32 000 buvo paleista, o apie 12 400 pabėgo į kaimynines šalis; kadangi JT Vaikų fondas pranešė, kad šimtai vaikų buvo nužudyti ir dar keli šimtai nesankcionuotai suimti, kankinami ir kalinimo metu seksualiai išnaudojami;

C.  kadangi apgulto Holmso miesto gyventojai nuolat stipriai bombarduojami ir baiminasi, kad režimas rengiasi įvykdyti galutinį mirtiną antžeminį puolimą; kadangi 2012 m. vasario 12 d. arabų žiniasklaida pranešė, kad besitęsiant Homso puolimui Sirijos tankai ir artilerija smarkiai bombarduoja Hamos miestą; kadangi tuo pačiu metu Sirijos valdžios institucijos primygtinai teigia, kad kovoja su „teroristų grupėmis“ ir kovą tęs, kol bus atkurta „tvarka“;

D.  kadangi daugybė prezidento Basharo al-Assado pažadų dėl reformų ir amnestijų niekada nebuvo vykdomi ir režimas prarado bet kokį patikimumą ir teisėtumą, todėl pasigirdo dažni tarptautinės bendruomenės raginimai prezidentui atsistatydinti;

E.  kadangi, vykdydami svarbią užduotį pateikti nepriklausomą informaciją apie įvykius Sirijoje, buvo nužudytas Prancūzijos žurnalistas ir sužeistas Nyderlandų žurnalistas; kadangi Sirijos valdžios institucijos į šalį neįleidžia tarptautinių žurnalistų; kadangi Sirijos pabėgėlių liudijimai, piliečių pranešimai ir judriojo ryšio telefonais užregistruoti vaizdai, perduodami per pavienes palydovines jungtis, ir toliau yra svarbiausi informacijos iš Sirijos šaltiniai;

F.  kadangi Arabų lyga nusprendė kreiptis į JT Saugumo Tarybą paramos ieškant politinio sprendimo Sirijoje; kadangi 2012 m. vasario 4 d. Rusijos Federacija ir Kinija vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kurioje buvo reiškiama parama Arabų lygos raginimui laikytis visa apimančio ir taikus politinio proceso, kuriam vadovautų sirai; kadangi 2012 m. sausio 28 d. Arabų Lygos stebėjimo misijos veikla Sirijoje buvo sustabdyta dėl kritinio padėties pablogėjimo;

G.  kadangi 2012 m. sausio 18 d. įsigaliojo papildomos ES ribojamosios priemonės Sirijos režimui, tarp kurių taikomas telekomunikacijų stebėsenos įrangos, skirtos Sirijos režimui naudoti, eksporto draudimas, draudimas dalyvauti tam tikruose infrastruktūros projektuose ir investicijų į šiuos projektus draudimas, taip pat papildomi apribojimai dėl lėšų pervedimo ir finansinių paslaugų teikimo;

H.  kadangi 2012 m. sausio 23 d. asmenų, subjektų ir institucijų, kuriems taikomos ES ribojamosios priemonės, sąrašas papildytas ir įrašyti dar 22 fiziniai asmenys, atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus, ir aštuoni juridiniai asmenys, remiantys režimą finansiškai;

I.  kadangi reaguodamos į didėjantį smurtą ir rimtus nuogąstavimus dėl saugumo, Jungtinės Amerikos Valstijos uždarė savo ambasadą Sirijoje; kadangi Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Belgija atšaukė savo ambasadorius; kadangi Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba ir Tunisas atšaukė savo ambasadorius ir nusprendė išsiųsti Sirijos ambasadorius iš savo sostinių;

J.  kadangi nuo 2011 m. kovo mėn. dešimtys tūkstančių Sirijos pabėgėlių ieškojo prieglobsčio Turkijoje; kadangi Turkija, kurios tarptautinis vaidmuo vis auga, prieštarauja smurtui Sirijoje;

K.  kadangi baisi padėtis Sirijoje jau daro neigiamą poveikį padėčiai Libane, baiminamasi, jog neramumai peržengs sieną, ir dėl šios priežasties visas regionas susidurs su nenuspėjamomis pasekmėmis ir padariniais,

L.  kadangi Rusija ir toliau Sirijos režimui parduoda ginklus ir karines medžiagas, taip pat turi karinio jūrų laivyno bazę Sirijoje; kadangi ES nustatė galiojantį embargą Sirijai skirtai karinei įrangai ir kadangi Kipre buvo sulaikytas Rusijos laivas, kuris Kipro valdžios institucijų teigimu apgaulinga dingstimi toliau vyko į Siriją; kadangi Vyriausiosios įgaliotinės biuras šio įvykio aplinkybių niekada nebuvo viešai ir oficialiai nepaaiškino;

M.  kadangi po gruodžio Specialiosios JTŽTT sesijos dėl Sirijos, remdamasis JT Nepriklausomos tyrimų komisijos ataskaitos išvadomis ir JT Generaliniam sekretoriui 2012 m. sausio 15 d. pareiškus, kad represijų kelias veda į aklavietę, JT Žmogaus teisių komisaras paragino Siriją paduoti į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) dėl įtarimų nusikaltimais;

1.  apgailestauja dėl to, kad Rusija ir Kinija pasinaudojo veto teise JT Saugumo Taryboje ir blokavo rezoliucijos dėl Sirijos projektą, t. y. balsavo prieš Arabų Lygos taikaus ir demokratinio pereinamojo proceso pasiūlymą, o Basharo al-Assado režimas tai suprato, kaip leidimą sustiprinti represines priemones vietoje ir naudoti sunkiuosius ginklus bei nesirinktinai veikiančią jėgą prieš beginklius civilius; pakartoja savo raginimą JT Saugumo Tarybos narėms, ypač Rusijai ir Kinijai, pripažinti savo atsakomybę ir siekti užtikrinti, kad nedelsiant būtų nutrauktos smurtinės represijos prieš Sirijos gyventojus; toliau remia ES ir jos valstybių narių pastangas šioje srityje;

2.  Ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę dėti visas pastangas, kad bendradarbiaujant su Rusija ir Kinija būtų priimta JTST rezoliucija;

3.  ragina Rusiją, kuri yra didžiausia užjūrio ginklų tiekėja Sirijos vyriausybei, nedelsiant nutraukti ginklų siuntas Sirijai ir ragina ES parengti bendrovių, kurios tiekia ginklus Sirijai, juodąjį sąrašą; ragina ES veikėjus visapusiškai laikytis Europos Sąjungos elgesio kodekso ginklų eksporto srityje, kurio paskirtis – užkirsti kelią įrangos, kuri gali būti panaudota vykdant vidaus represijas arba prisidedant prie nestabilumo regione, eksportui;

4.  dar kartą kuo griežčiausiai smerkia brutalias Sirijos režimo represijas, vykdomas prieš Sirijos gyventojus, ypač Homso mieste; reiškia itin didelį susirūpinimą dėl Sirijos valdžios institucijų padarytų sunkių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant masinius suėmimus, be teismo vykdomus žudymus, nesankcionuotus sulaikymus, prievartinius dingimus, areštuotųjų, įskaitant vaikus, kankinimą ir netinkamą elgesį su jais; pabrėžia, kad negalima atsisakyti teikti medicinos pagalbą asmenims, dėl vykdomo smurto patyrusiems sužeidimus;

5.  yra susirūpinęs dėl to, kad pagal 2012 m. vasario 7 d. UNICEF kreipimąsi ir nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos padėčiai Sirijoje tirti 2011 m. lapkričio 23 d. ataskaitą nuo 2011 m. kovo mėnesio, kai Sirijoje prasidėjo smurtavimai, apie 400 vaikų mirė ir beveik 380, kai kurie iš jų jaunesni nei 14 metų, buvo neakcionuotai suimti ir kalinami patyrė kankinimus bei seksualinį smurtą; griežtai smerkia visus žmogaus teisių, taip pat vaikų teisių, pažeidimus, kuriuos padarė Sirijos karinės ir saugumo pajėgos, ir ragina Sirijos vyriausybę nutraukti visus daromus vaikų teisių ir žmogaus teisių pažeidimus;

6.  reiškia nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms; vertina Sirijos gyventojų drąsą ir ryžtą ir tvirtai remia jų siekį užtikrinti visapusišką pagarbą demokratijai, teisinės valstybės principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat geresnes ekonomines ir socialines sąlygas;

7.  pakartoja savo raginimą prezidentui Basharui al Assadui ir jo režimui nedelsiant atsistatydinti, kad būtų sudarytos sąlygos taikiam ir demokratiniam pereinamajam procesui Sirijoje;

8.  dar kartą ragina Basharo al Assado režimą nedelsiant nutraukti smurtinius veiksmus prieš Sirijos gyventojus, iš miestų atitraukti karinius dalinius ir tankus ir išlaisvinti visus sulaikytus protestų dalyvius, politinius kalinius, žmogaus teisių gynėjus, tinklaraštininkus ir žurnalistus, suteikti galimybę tarptautinėms humanitarinėms ir žmogaus teisių organizacijoms bei tarptautinei žiniasklaidai nekliudomai patekti į šalį;

9.  pakartoja raginimą skubiai atlikti nepriklausomą ir skaidrų Sirijos valdžios institucijų ir karinių ir saugumo pajėgų padarytų plataus masto, sistemingų ir sunkių žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų tyrimą siekiant užtikrinti, kad tarptautinė bendruomenė patrauktų atsakomybėn visus asmenis, atsakingus už šiuos veiksmus, kurie gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui; laikosi nuomonės, kad aiškūs atskaitomybės mechanizmai turi užimti pagrindinę vietą JTST pastangose užbaigti Sirijos krizę, ir dar kartą pritaria JT Žmogaus teisių komisaro raginimui paduoti Siriją į TBT;

10.  primena, kad remia Arabų Lygos pastangas nutraukti smurtą ir ieškoti politinio sprendimo Sirijoje; palankiai vertina Arabų Lygos sprendimą stiprinti bendradarbiavimą su JT; atkreipia dėmesį į Arabų Lygos sprendimą sustabdyti stebėtojų misijos Sirijoje vykdymą reaguojant į didėjantį valdžios institucijų ir saugumo tarnybų vykdomą smurtą;

11.  palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės paramą steigiant kontaktinę grupę „Sirijos žmonių draugai“ iš šalių, kurios siekia demokratinių pokyčių Sirijoje, įskaitant Turkiją ir Arabų Lygos nares; palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės pareiškimą, kad ji dalyvaus pirmajame šios ryšių palaikymo grupės posėdyje, kuris vyks Tunise 2012 m. vasario 24 d.;

12.  ragina Tarybą priimti bendrą sprendimą atšaukti visus ambasadorius iš Sirijos ir sustabdyti diplomatinius ryšius su Sirijos ambasadoriais ES valstybėse narėse; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę sustiprinti ES delegaciją Damaske ir prireikus ES delegacijas kitose šalyse humanitariniais pajėgumais;

13.  palankiai vertina ES įsipareigojimą ir toliau didinti tarptautinį spaudimą Sirijos režimui; remia 2012 m. sausio 23 d. Užsienio reikalų tarybos sprendimą Sirijos režimui taikyti naujas ribojamąsias priemones ir, atsižvelgdamas į tai, ragina numatyti tolesnes tikslingas sankcijas;

14.  palankiai vertina Europos Komisijos 2012 m. vasario 3 d. sprendimą suteikti humanitarinę pagalbą (3 mln. EUR) siekiant sumažinti žmonių kančias ir Sirijoje, ir kaimyninėse šalyse;

15.  palankiai vertina ir remia nuolatines Sirijos opozicijos dedamas pastangas sukurti vieningą platformą, toliau bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, ypač Arabų Lyga, siekti bendros Sirijos ateities vizijos ir pereiti prie demokratinės sistemos; ragina ES sustiprinti politinę, techninę, komunikacijų ir humanitarinę pagalbą opozicijai;

16.  ragina taikiai ir iš tikrųjų pereiti prie demokratijos, nes ji atitinka Sirijos gyventojų teisėtus lūkesčius ir yra pagrįsta visiem atviru dialogu, apimančiu visas demokratines jėgas ir Sirijos visuomenės dalis, siekiant pradėti gilių demokratinių reformų procesą, kurį vykdant būtų atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti nacionalinį susitaikymą, taigi prisiimta atsakomybė užtikrinti pagarbą mažumų teisėms; ragina ES remti visus Sirijos opozicijos mėginimus susivienyti ir nustatyti aiškią demokratinės Sirijos darbotvarkę;

17.  reiškia didelį susirūpinimą tuo, kad Sirijos valdžios institucijų vykdomas bauginimas gali būti nukreiptas ir į tremtyje gyvenančius opozicijos aktyvistus;

18.  palankiai vertina tvirtą Turkijos paramą Sirijos gyventojams, įskaitant pabėgėlių palei Turkijos ir Sirijos sieną priėmimą ir sąlygų Sirijos opozicijai susiburti sudarymą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę dėti visas pastangas, kad būtų pradėta diskusija su Turkija, Arabų Lyga ir Sirijos opozicija dėl humanitarinių koridorių Sirijos ir Turkijos pasienyje įsteigimo;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui, Turkijos vyriausybei ir parlamentui, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Arabų Valstybių Lygos generaliniam sekretoriui ir Sirijos Arabų Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 319, 2011 12 2, p. 56.
(2) OL L 16, 2012 1 19, p. 1.


19-asis JT Žmogaus teisių tarybos posėdis Ženevoje
PDF 312kWORD 95k
2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Parlamento pozicijos dėl JT Žmogaus teisių tarybos 19-osios sesijos (2012/2530(RSP))
P7_TA(2012)0058B7-0071/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visas JT žmogaus teisių konvencijas ir jų fakultatyvinius protokolus(1),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir ES pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JTŽTT), ypač į 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl prioritetų 16-ojoje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje ir 2011 m. peržiūros(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio delegacijos vizitą į Ženevą per JTŽTT šešioliktąją sesiją ir į jos ataskaitą pakomitečiui bei į Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio jungtinę delegaciją į JT Generalinės Asamblėjos 66-ąją sesiją,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES išorės politikos, kuria remiamas demokratijos diegimas(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 25 d. JTŽTT rezoliuciją 16/21 dėl Žmogaus teisių tarybos veiklos ir funkcijų peržiūros,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl ES kaip pasaulinio masto veikėjos ir jos vaidmens daugiašalėse organizacijose(4),

–  atsižvelgdamas į būsimą JTŽTT 7-ąjį ciklą, ypač į 2012 m. vasario 27 d.–kovo 23 d. vyksiančią 19-ąją sesiją ir visuotinio periodinio vertinimo 13-ąją ir 14-ąją sesijas, kurios bus organizuojamos 2012 m.,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes JTŽTT reguliariąsias ir specialiąsias sesijas, taip pat į pirmąjį visuotinio periodinio vertinimo ciklą, užbaigtą 2011 m. gruodžio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 12 d. bendrą Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Žmogaus teisės ir demokratija – svarbiausias ES išorės veiksmų elementas. Veiksmingesnio požiūrio formavimas“ (COM(2011)0886),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui, jo skatinimas ir išsaugojimas yra Europos Sąjungos (ES) etinio ir teisinio acquis dalis ir vienas iš Europos bendrumo ir vientisumo ramsčių(5);

B.  kadangi vykstanti ES žmogaus teisių politikos peržiūra turėtų prisidėti prie to, kad ES išorės politika būtų aktyvesnė, nuoseklesnė ir veiksmingesnė jėga pasaulyje;

C.  kadangi ES ir jos valstybės narės turėtų užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms savo pačių politikoje, siekiant didinti vidaus ir išorės politikos nuoseklumą, ir taip didinti ES patikimumą JTŽTT;

D.  kadangi visi tarptautiniai veikėjai turi dėti pastangas, kad panaikintų dvigubus standartus ir užkirstų kelią selektyvumui ir politizavimui svarstant žmogaus teisių klausimus;

E.  kadangi JTŽTT yra unikalus, ypatingą dėmesį visuotinėms žmogaus teisėms skiriantis organas ir specialusis JT sistemos forumas, kuriame sprendžiami žmogaus teisių klausimai; kadangi jai pavestas svarbus uždavinys stiprinti žmogaus teisių skatinimą, apsaugą ir pagarbą joms visame pasaulyje;

F.  kadangi reikėtų atsižvelgti į Generalinės Asamblėjos Trečiojo komiteto ir JTŽTT atliekamos veiklos poveikį diskusijoms JT Saugumo Taryboje;

G.  kadangi Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio delegacija vyks į Ženevą per JTŽTT 19-ąją sesiją, kaip ir ankstesniais metais vykdavo į JTŽTT sesijas;

1.  atkreipia dėmesį į vykstantį ES prioritetų JTŽTT 19-ojoje sesijoje patvirtinimo procesą ir palankiai vertina tai, kad Birmos (Mianmaro), Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR), Sirijos, Libijos ir Irano klausimai nurodyti kaip pagrindiniai;

2.  palankiai vertina tai, kad 19-osios reguliariosios sesijos darbotvarkėje, be kita ko, numatytos viešosios diskusijos apie žmogaus teisių integravimą, žodžio laisvę internete, religijos ar įsitikinimų ir sąžinės laisvę, diskriminaciją ir smurtą dėl lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės, žmogaus teisių ir ŽIV / AIDS, Mažumų teisių deklaraciją, taip pat išplėstiniai posėdžiai vaiko teisių, kankinimų, žmogaus teisių ir kovos su terorizmu, dingimo ir savavališko sulaikymo klausimais; ragina valstybes nares konstruktyviai prisidėti prie šių diskusijų ir aiškiai pareikšti, kad visuotinės ir nedalomos žmogaus teisės taikomos žmonėms nepaisant jų lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės;

3.  palankiai vertina šios sesijos nominacijas nepriklausomo eksperto demokratinės ir lygiateisės tarptautinės sistemos skatinimo klausimais, specialiojo pranešėjo tiesos, teisingumo, reparacijos ir nepasikartojimo užtikrinimo klausimais, specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Sirijoje klausimais ir nepriklausomo eksperto žmogaus teisių padėties Sudane klausimais įgaliojimams; atkreipia dėmesį į pranešimus, kuriuos pateiks specialieji pranešėjai, be kita ko, dėl žmogaus teisių padėties KLDR, Irane ir Birmoje (Mianmare), dėl kankinimų ir kito žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio ar baudimo, dėl žmogaus teisių gynėjų padėties ir religijos ar įsitikinimų laisvės; ragina valstybes nares aktyviai prisidėti prie šių diskusijų;

Žmogaus teisių tarybos veikla

4.  palankiai vertina tai, kad žmogaus teisės vis labiau integruojamos į JT veiklą, kaip rodo, pavyzdžiui, žymiai didesnis Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro pranešimų Saugumo Taryboje skaičius, įskaitant labai sumanų Biuro atstovavimą Generalinio Sekretoriaus padėjėjo lygiu Niujorke, arba JTŽTT organizuojama metinė viešoji diskusija, skirta dialogui su JT agentūrų ir fondų valdymo organų ir sekretoriatų vadovais, kurią organizuoti įgaliota pagal peržiūros proceso rezultatus; ryžtingai ragina JTST valstybes nares prašyti, kad informaciniai susirinkimai su ŽTT vyktų reguliariau, siekiant veiksmingai spręsti žmogaus teisių pažeidimų problemas, kurios yra pagrindinės daugelio konfliktų, iš kurių JTST mėgina rasti išeitį, priežastys;

5.  pakartoja savo raginimą ES valstybėms narėms aktyviai nepritarti bet kokioms pastangoms pakenkti žmogaus teisių visuotinumo, nedalomumo ir savitarpio priklausomybės koncepcijai ir aktyviai skatinti JTŽTT skirti vienodą dėmesį visų rūšių diskriminacijos, įskaitant diskriminaciją dėl lyties, rasės, amžiaus, lytinės orientacijos, religijos arba įsitikinimų, klausimams; mano, kad reikėtų imtis apčiuopiamų ir tvarių veiksmų laikantis 2011 m. birželio 17 d. JTŽTT rezoliucijos 17/19 dėl žmogaus teisių, lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės;

6.  pakartoja savo raginimą ES valstybėms narėms toliau lyderiauti, pavyzdžiui, remiant Žmogaus teisių tarybos veiklos visuotinumą, visų pirma ratifikuoti visas tarptautines žmogaus teisių priemones, kurias ŽTT yra priėmusi; ypač apgailestauja dėl to, kad nė viena ES valstybė narė nėra ratifikavusi Konvencijos dėl visų migrantų darbininkų ir jų šeimos narių teisių apsaugos, kad kelios valstybės narės dar nėra priėmusios ir (arba) nėra ratifikavusios Konvencijos dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo ir kad tik viena valstybė narė yra ratifikavusi Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvinį protokolą, ir pakartoja savo raginimą visoms ES valstybėms narėms ratifikuoti šias konvencijas;

7.  nors pripažįsta, kad esama šiek tiek pagerėjimo, išlieka susirūpinęs dėl nuolat vykdomos blokų politikos, kuri ir toliau kartais vyraudama daro poveikį tam, kokioms šalims ir kokiai padėčiai skiriamas JTŽTT dėmesys, ir taip neigiamai veikia JTŽTT autoritetą ir patikimumą;

8.  apgailestauja, jog peržiūros procese nepasiekta, kad būtų parengti griežtesni narystės kriterijai, susiję su įsipareigojimais ir rezultatais žmogaus teisių klausimų srityje; pakartoja savo raginimą rengti konkurencinius visų regioninių grupių rinkimus ir rekomenduoja, kad ES ir jos valstybės narės pareikštų aiškų nepritarimą regioninių grupių praktikai, kai į vieną vietą pateikiama tik viena kandidatūra, ir parodytų pavyzdį šiuo klausimu;

Žmogaus teisių pažeidimai Arabų pavasario šalyse

9.  atkreipia dėmesį į Libijos narystės JTŽTT atkūrimą ir skatina šalies reintegraciją; vis dėlto apgailestauja, kad nepasinaudota proga parengti griežtų ir skaidrių suspenduotų narių narystės atkūrimo kriterijų, kurie turėtų būti logiškai pagrįsti pradiniais atrankos narystei kriterijais; primygtinai ragina JTŽTT nedelsiant parengti tokius kriterijus, kuriais būtų vadovaujamasi ateityje, siekiant, kad valstybės tinkamumas dalyvauti JTŽTT būtų nuosekliai vertinamas remiantis žmogaus teisių padėtimi toje šalyje;

10.  palankiai vertina remiantis 15-osios specialiosios sesijos išvadomis JTŽTT 2011 m. rugsėjo mėn. pateiktą nepriklausomos tarptautinės Žmogaus teisių pažeidimų Libijoje tyrimo komisijos pranešimą apie savo pirmąją ataskaitą; pritaria tam, kad jos įgaliojimai būtų pratęsti, ir laukia galutinės rašytinės ataskaitos, kuri bus pateikta 19-ojoje sesijoje; ragina įgyvendinti tyrimo komisijos pateiktas rekomendacijas ir tvirtai remia jos raginimą atlikti išsamius, nešališkus ir viešus visų įtariamų tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų per konfliktą tyrimus, nepriklausomai nuo to, kas juos padarė, visapusiškai paisant teisingumo užtikrinimo; mano, kad žmogaus teisių padėtis Libijoje ir toliau kelia susirūpinimą, visų pirma sulaikymo sąlygos ir įvairių ginkluotų grupuočių elgesys su sulaikytaisiais, kai laikinoji vyriausybė nevykdo veiksmingos tokių brigadų kontrolės, ir kad reikia didesnio tarptautinės bendruomenės budrumo ir tvarios pagalbos, kaip teigiama vyriausiosios žmogaus teisių komisarės 2012 m. sausio 25 d. pranešime JT Saugumo Tarybai;

11.  ypatingai smerkia Sirijos režimo plačiai vykdomus sistemingus žmogaus teisių pažeidimus ir brutalias represijas prieš gyventojus, įskaitant vaikus, ir ragina Sirijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti smurtą ir laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę, kad būtų sudarytos sąlygos taikiai ir demokratinei pertvarkai;

12.  palankiai vertina tai, kad dėl žmogaus teisių padėties Sirijoje Jungtinių Valstijų, Lenkijos ir ES iniciatyva sušauktos atitinkamai 16-oji, 17-oji ir 18-oji specialiosios sesijos; pritaria lapkričio pranešime pateiktoms rekomendacijoms ir laukia atnaujinto pranešimo ir interaktyvaus dialogo 19-ojoje sesijoje;

13.  palankiai vertina sprendimą paskirti specialųjį pranešėją žmogaus teisių padėties Sirijoje klausimais ir suteikti jam įgaliojimus, kai baigs galioti tyrimų komisijos įgaliojimai; ypač reiškia visapusišką savo paramą tyrimo komisijos, vyriausiosios komisarės ir visų pagal specialiąsias procedūras įgaliotų asmenų raginimui Sirijos valdžios institucijoms visapusiškai bendradarbiauti su tyrėjais, siekiant užtikrinti visišką atskaitomybę ir išvengti nebaudžiamumo; palankiai vertina visas diplomatines ES vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos baronienės Catherine Ashton ir ES valstybių narių pastangas įtikinti Kiniją ir Rusiją JT Saugumo Taryboje nedelsiant priimti rezoliuciją dėl Sirijos; labai apgailestauja, kad dėl atnaujinto Rusijos Federacijos ir Kinijos veto Saugumo Taryba negalėjo paremti Arabų Valstybių Lygos raginimo siekti visus įtraukiančio politinio proceso, kuriam vadovautų patys Sirijos gyventojai ir kuris vyktų nesmurtinėje aplinkoje;

14.  pakartoja savo susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Bahreine ir ragina ES valstybes nares siekti, kad JTŽTT būtų parengta rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Bahreine; pabrėžia, kad JTŽTT reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant spręsti kovos su nebaudžiamumu už veiksmus Jemene per 2011 m. protestus prieš vyriausybę klausimą, ir mano, kad amnestijos pažeidžia tarptautinę žmogaus teisių teisę, jei jos neleidžia patraukti atsakomybėn asmenų, kurie gali būti atsakingi už nusikaltimus žmoniškumui, genocidą, karo nusikaltimus ir didelius žmogaus teisių pažeidimus;

15.  palankiai vertina JT žmogaus teisių komisarės Navi Pillay 2011 m. padarytus pareiškimus, kuriuose ji primygtinai ragina Egipto valdžios institucijas nutraukti pernelyg didelės ir brutalios jėgos naudojimą prieš protestuotojus Tahriro aikštėje ir kitose šalies vietose, įskaitant aiškiai nepateisinamą ašarinių dujų, guminių kulkų ir kovinių šaudmenų panaudojimą, taip pat jos raginimus pradėti nepriklausomus įvairių demonstracijų ir įvykių tyrimus;

16.  ragina ES ir ES valstybes nares, pasinaudojant Alžyro visuotinio periodinio vertinimo antrojo ciklo teikiama proga, skirti daug dėmesio prievartinių dingimų klausimui ir pabrėžti, kad stinga Alžyro tolesnių veiksmų, atsižvelgiant į Sutarties organų priimtas rekomendacijas šiuo klausimu; ragina įdiegti specialų tolesnių veiksmų mechanizmą šiuo klausimu; taip pat ragina ES ir ES valstybes nares pareikšti savo didelį susirūpinimą dėl neseniai priimtų penkių įstatymų, ypač dėl represinio asociacijų įstatymo ir diskriminacinio moterų įstatymo;

17.  pabrėžia, kad reikia tarptautinio žmogaus teisių padėties Vakarų Sacharoje stebėjimo ir kad galima pasitelkti ŽTT specialiuosius pranešėjus;

Kiti klausimai

18.  palankiai vertina sprendimą skirti specialųjį pranešėją žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais; palankiai vertina specialiojo pranešėjo JTGA Trečiajam komitetui pateiktą preliminarų pranešimą ir laukia šio pranešimo svarstymo 19-ojoje sesijoje; primygtinai ragina Irano valdžios institucijas bendradarbiauti su specialiuoju pranešėju, kai jis atlieka tyrimus, be kita ko, sudaryti jam galimybę patekti į šalį; ragina pratęsti specialiojo pranešėjo įgaliojimus atsižvelgiant į ypač sunkią žmogaus teisių padėtį Irane;

19.  giria specialiuosius pranešėjus žmogaus teisių padėties KLDR ir Birmoje (Mianmare) klausimais už jų nuolatines pastangas vykdyti savo įgaliojimus ir ragina tuos įgaliojimus pratęsti; palankiai vertina preliminarius teigiamus Birmos (Mianmaro) požiūrio į didesnį bendradarbiavimą su pagal specialiąsias procedūras paskirtais asmenimis pokyčius ir pakartoja savo raginimą paleisti visus tebekalinamus sąžinės kalinius ir imtis apčiuopiamų veiksmų kovojant su nebaudžiamumu Birmoje, visų pirma dėl nusikaltimų žmoniškumui, padarytų etninėse vietovėse;

20.  pakartoja savo raginimą vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir ES valstybėms narėms siekti tvirtos ES bendros pozicijos dėl tolesnių veiksmų, susijusių su faktų nustatymo misija Gazos konflikto klausimu, viešai reikalauti jos rekomendacijų įgyvendinimo ir atsakomybės už visus tarptautinės teisės pažeidimus, nepriklausomai nuo to, kas būtų įtariamas pažeidėjas, atliekant nepriklausomus, nešališkus, skaidrius ir veiksmingus tyrimus; laikosi nuomonės, kad be atskaitomybės ir teisingumo negali būti efektyvaus Artimųjų Rytų taikos proceso;

21.  reiškia savo pritarimą neseniai paskirtiems nepriklausomo eksperto žmogaus teisių padėties Dramblio Kaulo Krante klausimais įgaliojimams, siekiant tolesnių veiksmų įgyvendinant tyrimo komisijos rekomendacijas, ir laukia jo pranešimo svarstymo 19-ojoje sesijoje;

22.  pabrėžia, kad reikia toliau remti pastangas didinti atskaitomybės procesą Šri Lankoje, ir toliau ragina įsteigti JT tyrimo komisiją, kuri tirtų visus padarytus nusikaltimus, kaip rekomendavo JT Generalinio Sekretoriaus sudaryta ekspertų grupė Šri Lankos klausimais; ragina Šri Lankos vyriausybę pakviesti JT specialųjį pranešėją teisės į nuomonės ir žodžio laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais;

23.   yra labai susirūpinęs dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties Kazachstane; mano, kad Generalinės prokuratūros ataskaitoje dėl įvykių Žanaozene ir Šetpe (Vakarų Kazachstanas) nepakankamai atskleistas Kazachstano valstybės pajėgų vaidmuo žiauriai malšinant streikuojančių naftos sektoriaus darbuotojų, jiems pritariančių ir juos remiančių asmenų protestus, vykusius 2011 m. gruodžio 16–18 d., kai žuvo mažiausiai 17 žmonių; yra pasipiktinęs dėl po to vykusių opozicinių partijų lyderių, žmogaus teisų gynėjų ir žurnalistų areštų; ragina atlikti nepriklausomą tarptautinį šių įvykių tyrimą ir nedelsiant paleisti politinius kalinius, įskaitant naftos sektoriaus darbuotojų advokatę Nataliją Sokolovą; pabrėžia, kad kitoje JTŽTT sesijoje būtina aptarti žmogaus teisių padėtį Kazachstane;

24.  giria JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro veiklą žmogaus teisių padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) klausimais ir pabrėžia, kad reikia iš naujo suteikti įgaliojimus nepriklausomam ekspertui stebėti žmogaus teisių padėtį KDR ir įsitraukti į dialogą su valdžios institucijomis dėl tarptautinėse žmogaus teisių priemonėse nustatytų rekomendacijų įgyvendinimo;

25.  prašo, kad ES delegacija ir ES valstybės narės siektų, jog būtų priimta ŽTT rezoliucija dėl padėties Eritrėjoje, atsižvelgdamas į apverktiną ir vis blogėjančią žodžio laisvės, religijos ar įsitikinimų ir sąžinės laisvės padėtį;

26.  palankiai vertina JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pranešimą dėl padėties Afganistane, parengtą remiantis jos biuro veikla Jungtinių Tautų pagalbos misijoje Afganistane (UNAMA); ragina ES valstybes nares viešai paremti šį pranešimą ir įsitraukti į diskusijas dėl jo, remiant jame pateiktas rekomendacijas dėl teisinės valstybės stiprinimo, kovos su nebaudžiamumu, moterų teisių ir Afganistano žmogaus teisių institucijos veiklos; remia specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Afganistane klausimais paskyrimą;

27.  pažymi, kad JT organuose, tokiuose kaip JTST, JTGA ir JTŽTT, pasiekta nemenka pažanga dėl atsakomybės užtikrinti apsaugą koncepcijos taikymo; pabrėžia, kad atsakomybės užtikrinti apsaugą koncepcija yra daug apimanti ir reiškia daugiau nei vien tik karinę intervenciją; atkreipia dėmesį į tai, kad po Libijos krizės taip pat ryškėja nauja interpretacija („atsakomybė imantis apsaugos veiksmų“), kurią visų pirma iškėlė kai kurios BRIC šalys, ypač Brazilija; ragina toliau diskutuoti dėl to, kaip Jungtinių Tautų organai, ypač Saugumo Taryba, galėtų panaudoti šią koncepciją užtikrinant didesnį valstybių narių bendradarbiavimą, kai susiduriama su krize; ypač pabrėžia prevencinį Tarptautinio baudžiamojo teismo, visų pirma jo prokuroro, vaidmenį ir kreipimosi į TBT per JT Saugumo Tarybą privalumus;

28.  pabrėžia, kad reikia tarptautinio žmogaus teisių padėties Kinijoje stebėjimo, ir ragina ES valstybes nares aktyviai įsitraukti, kad toks stebėjimas būtų vykdomas, atsižvelgiant į nesėkmingą ES ir Kinijos dialogą žmogaus teisių klausimais, kai nepavyko pasiekti reikšmingų ir apčiuopiamų rezultatų;

29.  pakartoja, kad minties, sąžinės ir religijos laisvė, įskaitant laisvę keisti religiją ar įsitikinimus ar jų atsisakyti, yra pagrindinė žmogaus teisė; giria specialiojo pranešėjo religijos ar įsitikinimų laisvės klausimais veiklą ir apgailestauja, kad pasaulyje daug asmenų ir bendruomenių, pavyzdžiui, Tibetas, tokios teisės neturi; apgailestauja, kad religijos ir žodžio laisvė nuolat pažeidžiamos istorinio Tibeto teritorijoje ir kad dėl to vis daugiau Tibeto gyventojų susidegina, taip drastiškai protestuodami prieš teisių ir laisvių suvaržymą;

30.  smerkia neseną Japonijos teisingumo ministro pareiškimą dėl galimo mirties bausmės taikymo atnaujinimo; palankiai vertina Mongolijos 2012 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti mirties bausmę po 2010 m. sausio mėn. priimto mirties bausmės moratoriumo ir ragina JTŽTT ir JT Generalinę Asamblėją ir toliau siekti mirties bausmės moratoriumo ir panaikinimo visame pasaulyje;

31.  palankiai vertina Gvatemalos parlamento priimtą sprendimą ratifikuoti Romos statutą;

32.  palankiai vertina JT Lygių galimybių padalinio (JT Moterys) veiklą, kuri turėtų turėti poveikį Pekino acquis įgyvendinimui ir propagavimui, įskaitant nuostatas dėl lytinių ir reprodukcinių teisių, taip pat JTST rezoliucijos 1325 dėl moterų vaidmens siekiant taikos ir saugumo įgyvendinimui, nes visi šie klausimai ES labai svarbūs;

Visuotinis periodinis vertinimas

33.  palankiai vertina tai, kad pagal JTŽTT peržiūros rezultatus patvirtinta, jog visuotinio periodinio vertinimo antrajame cikle didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas, be kita ko, priimtų pirmojo ciklo rekomendacijų įgyvendinimui, tačiau pabrėžia, kad į procesą taip pat turėtų būti įtrauktos ir tos rekomendacijos, su kuriomis vertinama valstybė nesutiko; ragina visuotiniame periodiniame vertinime dalyvaujančias valstybes, kad jos, vertindamos trečiąsias šalis, ypatingą dėmesį skirtų JT sutarties organų ir pagal specialiąsias procedūras paskirtų asmenų rekomendacijų įgyvendinimui ir su jomis susijusiems tolesniems veiksmams, nes tai būtų reikšminga politinė parama tam vertingam ekspertų įnašui;

34.  ragina valstybes nares teikti techninę pagalbą, siekiant padėti įgyvendinti visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas, laikantis įsipareigojimų, prisiimtų JTŽTT institucijų kūrimo pakete ir pagal peržiūros procese rezultatus; pažymi, kad šiuo atžvilgiu naudinga priemonė – Savanoriškas finansinės ir techninės pagalbos įgyvendinant visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas fondas, ir ragina kitas valstybes nares sekti Britanijos ir Vokietijos pavyzdžiu ir prisidėti prie fondo;

35.  mano, kad ES turėtų siekti atkreipti dėmesį į visuotinio periodinio vertinimo procesą, įtraukdama rekomendacijas į dvišalius ir daugiašalius dialogus su JT valstybėmis narėmis;

36.  palankiai vertina tai, kad laikantis Paryžiaus principų svarbesnis vaidmuo suteiktas nacionalinėms žmogaus teisių institucijoms, kurios dabar turi teisę nedelsiant įsikišti po vertinamos valstybės, kai plenariniame posėdyje tvirtinami visuotinio periodinio vertinimo rezultatai; pakartoja remiąs žmogaus teisių NVO ir didesnį pilietinės visuomenės bei ekspertų dalyvavimą visuotiniame periodiniame vertinime;

37.  palankiai vertina tai, kad pagal JTŽTT peržiūros rezultatus numatyta pateikti neprivalomą vidurio laikotarpio tolesnių veiksmų dėl priimtų rekomendacijų atnaujinimą, ir ragina ES valstybes nares parodyti pavyzdį;

Specialiosios procedūros

38.  dar kartą patvirtina manąs, jog specialiosios procedūros yra JT žmogaus teisių sistemos pagrindas ir kad JTŽTT patikimumas ir veiksmingumas priklauso nuo visapusiško šių procedūrų įgyvendinimo ir Tarybos bendradarbiavimo su įgaliotaisiais asmenimis;

39.  palankiai vertina tai, kad JTŽTT peržiūros procesas iš naujo patvirtino įgaliojamųjų asmenų moralumą ir nepriklausomumą kaip pagrindines procedūrų ypatybes;

40.  palankiai vertina veiksmus, kurių imtasi atliekant JTŽTT peržiūrą, siekiant didinti asmenų, kuriems suteikiami įgaliojimai, atrankos ir paskyrimo proceso skaidrumą; taip pat palankiai vertina tai, kad sustiprintas vaidmuo, kurį šiame atrankos procese atlieka Paryžiaus principų besilaikančios nacionalinės žmogaus teisių institucijos;

41.  apgailestauja, kad nebuvo papildomai sustiprintas pagal specialiąsias procedūras paskirtų asmenų išankstinio perspėjimo pajėgumas – nebuvo nustatyta priemonė, kuri leistų jiems automatiškai inicijuoti padėties svarstymą JTŽTT; apgailestauja, kad nėra priemonės, pagal kurią būtų imamasi tolesnių pagal specialiąsias procedūras paskirtų asmenų rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų;

ES dalyvavimas

42.  palankiai vertina paskelbtą Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės lėšų didinimą ir pabrėžia, kad šios papildomos lėšos taip pat turėtų būti naudojamos siekiant didinti paramą JTŽTT; palankiai vertina pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę nuo 2007 m. Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui skirtus finansinius įnašus; tikisi, kad, atsižvelgdama į neseniai iškilusių naujų iššūkių mastą, Komisija galbūt norės padidinti savo metinį įnašą;

43.  pakartoja tvirtai remiąs aktyvų ES dalyvavimą JTŽTT veikloje: rezoliucijų rengimą su kitomis šalimis, pareiškimų darymą ir dalyvavimą interaktyviuose dialoguose ir diskusijose;

44.  pakartoja savo raginimą ES ir jos valstybėms narėms užtikrinti, kad vidaus politikoje žmogaus teisės būtų taip pat visapusiškai gerbiamos, siekiant išvengti dvigubų standartų ir didinti vidaus ir išorės politikos nuoseklumą bei stiprinti moralinį autoritetą tarptautinėje arenoje; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją baronienę Catherine Ashton nagrinėti klausimą, susijusį su ES bendrovių bendrininkavimu, kai daromi žmogaus teisių pažeidimai už ES ribų, ir siekti, kad būtų įgyvendinta sankcijų prieš tokias bendroves sistema, arba bent jau kaupti informaciją apie tokius atvejus ir užtikrinti, kad tokios bendrovės negautų ES subsidijų ar jokios kitos EIVT pagalbos;

45.  dar kartą pabrėžia, kad svarbiausia suformuluoti tvirtas ES bendras pozicijas, siekiant pasinaudoti bendru ES ir jos valstybių narių svoriu; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Tarybos Žmogaus teisių darbo grupės (COHOM) pajėgumo plėtojimą ir pastangas nustatyti pagrindinius prioritetus, taip pat pastangas nustatyti aiškų darbo pasidalijimą, kuris padėtų plėtoti tarpregioninę aprėptį ir bendradarbiavimą ir įtraukti visas nuosaikias valstybes, įskaitant Ženevos ir Niujorko institucijų bendradarbiavimą; palankiai vertina tai, kad COHOM įsikūrusi Briuselyje ir kad siūloma, jog COHOM kasmetinį posėdį rengtų Ženevoje; remia pastangas taikyti principą „daug balsų, bet viena pozicija“, tačiau apgailestauja, kad ieškant bendros nuomonės pernelyg dažnai susitariama dėl paties mažiausio bendravardiklio, ypač galutinėse Tarybos išvadose, ir ragina imtis ryžtingesnių, platesnio užmojo veiksmų; į tai atsižvelgdamas, ragina EIVT, ypač ES delegacijas Ženevoje ir Niujorke, didinti savo veiklos nuoseklumą, remiantis laiku vykdomu konsultavimusi iš esmės, ir ES veiksmų matomumą, siekiant didinti jos patikimumą pasaulyje;

46.  palankiai vertina vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos įsipareigojimą parengti metinę prioritetų JT visuose su žmogaus teisėmis susijusiuose posėdžiuose Ženevoje ir Niujorke nustatymo koncepciją, ir pabrėžia, kad reikia, jog vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už humanitarinę pagalbą ir civilinę saugą atsakingas Komisijos narys glaudžiai bendradarbiautų, nes jų kompetencijos, ypač žmogaus teisių srityje, yra glaudžiai persipynusios;

47.  palankiai vertina JT Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją 65/276 dėl ES dalyvavimo JT veikloje, kuri yra pirmas kuklus žingsnis dedant didesnes pastangas sustiprinti Sąjungos vaidmenį šios organizacijos veikloje, susijusioje su žmogaus teisėmis; mano, kad ES dabar turi aktyviai stengtis pasinaudoti savo teisėmis ir laikytis plačių užmojų strategijos, kad toliau stiprintų savo statusą JT;

48.  palankiai vertina konstruktyvų ES ir jos valstybių narių atliktą vaidmenį JTŽTT peržiūroje, ypač ginant Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro nepriklausomumą ir remiant specialiąsias procedūras ir įgaliojimus, susijusius su tam tikromis šalimis; primena, jog reikia pakankamo finansavimo, kad veiktų regioniniai JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurai;

49.  pabrėžia, kad reikia skubiai gerinti ES pajėgumą plėsti savo įtakos sferą, įskaitant tvirtų aljansų su pagrindiniais regioniniais partneriais ir visomis nuosaikiomis valstybėmis plėtojimą, taip pat mechanizmą, pagal kurį būtų gaunama vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos parama trečiųjų šalių sostinėms įtraukti;

50.  labai palankiai vertina vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos 2011 m. gruodžio 13 d. pareiškimą Parlamentui po ilgai trukusių Parlamento raginimų įsteigti ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais pareigybę; pabrėžia, kad įgaliotiniu turėtų būti paskirtas ekspertų lygio asmuo, turintis daug patirties žmogaus teisių srityje; primygtinai ragina, kad įgaliotinis būtų kuo greičiau paskirtas ir kad jam būtų suteikta pakankamai išteklių, kad jis galėtų vykdyti tokius įgaliojimus;

51.  įgalioja savo delegaciją JTŽTT 19-ojoje sesijoje išsakyti šioje rezoliucijoje pareikštą susirūpinimą ir nuomonę; ragina delegaciją pateikti savo vizito ataskaitą Žmogaus teisių pakomitečiui; mano, jog būtina ir toliau siųsti EP delegacijas į atitinkamas JTŽTT ir JTGA sesijas;

o
o   o

52.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT Generaliniam Sekretoriui, 66-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Užsienio reikalų komiteto sudarytai ES ir JT darbo grupei.

(1) JT konvencija prieš kankinimą; JT vaiko teisių konvencija; JT konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims; JT neįgaliųjų teisių konvencija; Tarptautinė konvencija dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0097.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0334.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0229.
(5) Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis, 3 straipsnio 5 dalis ir 6 straipsnis.


Aklųjų galimybės skaityti knygas
PDF 198kWORD 33k
2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Peticijos Nr. 0924/2011 dėl galimybės akliesiems naudotis knygomis ir kitais spaudiniais, kurią pateikė Jungtinės Karalystės pilietis Dan Pescod Europos aklųjų sąjungos (EBU) ir Karališkojo nacionalinio aklųjų instituto (RNIB) vardu (2011/2894(RSP))
P7_TA(2012)0059B7-0062/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 227 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 13 d. peticiją Nr. 0924/2011 dėl galimybės akliesiems naudotis knygomis ir kitais spaudiniais, kurią pateikė Jungtinės Karalystės pilietis Dan Pescod Europos aklųjų sąjungos (EBU) ir Karališkojo nacionalinio aklųjų instituto (RNIB) vardu Tarybai ir Komisijai (O-000005/2012 – B7–0029/2012 ir O-000006/2012 – B7–0030/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjungoje aklieji ir regėjimo negalią turintys asmenys turi labai ribotą prieigą prie knygų ir kitų spaudinių, nes 95 proc. visų paskelbtų darbų niekada nebuvo pateikti reikiamu formatu, pavyzdžiui, Brailio raštu, didesniu šriftu ar įgarsinti;

B.  kadangi šiuo metu pasaulyje nėra jokių teisinių normų, kurios galėtų būti taikomos autorių teisių taisyklių tikslinei išimčiai, skirtai neįgaliesiems pritaikyto formato spaudinių tarptautiniam platinimui;

C.  kadangi Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (PINO) svarsto galimybę sudaryti tarptautinę sutartį, kaip pagerinti aklųjų ir kitų asmenų, turinčių regėjimo negalią, prieigą prie knygų;

D.  kadangi Europos Sąjungos atstovai nuolat priešinosi teisiškai įpareigojančiam tekstui, pirmenybę atiduodami neprivalomoms rekomendacijoms;

E.  kadangi 2011 m. gegužės 12 d. Europos Parlamentas savo rezoliucijoje „Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas“(1) ragino sudaryti teisiškai privalomą PINO sutartį;

F.  kadangi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje, ypač šios konvencijos 21 ir 30 straipsniuose, ir Europos pagrindinių teisių chartijoje nustatyti principai, kuriais draudžiama neįgaliųjų diskriminacija;

1.  ragina Tarybą ir Komisiją remti PINO privalomą sutartį dėl knygų ir spaudinių, skirtų akliesiems ir regėjimo negalią turintiems asmenims, autorių teisių;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0240.


Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninė konvencija
PDF 359kWORD 76k
2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos sudarymo (2012/2519(RSP))
P7_TA(2012)0060B7-0061/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl patikslinto Barselonos proceso(1) ir į 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių ekonominės ir prekybos partnerystės prieš prasidedant 8-ajai ES ir Viduržemio jūros šalių prekybos ministrų konferencijai(2),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 28 d. Barselonos deklaraciją, kuria pradėta Europos Sąjungos (ES) ir Viduržemio jūros pietinės bei rytinės pakrantės šalių (VJPRPŠ) partnerystė, ir į šios konferencijos metu patvirtintą darbo programą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos bendrą komunikatą Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, pavadintą „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ (COM(2011)0200),

–  atsižvelgdamas į ES ir Viduržemio jūros regiono prekybos gaires, taikytinas iki 2010 m. ir vėliau, priimtas per 2009 m. įvykusią 8-ąją ES ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos ministrų konferenciją,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos bendrą komunikatą Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, pavadintą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ (COM(2011)0303),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimus, steigiančius Europos bendrijos ir jos valstybių narių ir Tuniso(3), Izraelio(4), Maroko(5), Jordano(6), Egipto(7), Libano(8) ir Alžyro(9) asociacijas, taip pat Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laikinąjį asociacijos susitarimą dėl prekybos ir bendradarbiavimo tarp Europos bendrijos ir Palestinos išsivadavimo organizacijos (Palestinos savivaldos administracijos vardu)(10);

–  atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 22 d. EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimą Nr. 1/95 dėl galutinio muitų sąjungos įgyvendinimo etapo (96/142/EB),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos poveikio tvarumui įvertinimą, kurį parengė Mančesterio universiteto Plėtros politikos ir valdymo institutas,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos(11) kūrimo ir į joje aptariamas svarbias aplinkybes,

–  atsižvelgdamas į visų Europos ir Viduržemio jūros regiono ministrų konferencijų ir sektorių ministrų konferencijų, įvykusių nuo Barselonos proceso pradžios, išvadas ir ypač į 2010 m. lapkričio 11 d. vykusios 9-osios Viduržemio jūros šalių sąjungos prekybos ministrų konferencijos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 25 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimą Byloje C-386/08 Brita GmbH prieš Hauptzollamt Hamburg-Hafen,

–  atsižvelgdamas į ES deklaraciją dėl Ketvirtojo ES ir Izraelio asociacijos tarybos susitikimo, vykusio 2003 m. lapkričio 17–18 d. Briuselyje,

  atsižvelgdamas į ES ir Izraelio techninį susitarimą dėl ES ir Izraelio asociacijos susitarimo 4 protokolo ir Komisijos pranešimo importuotojams pavadinimu „Importas iš Izraelio į Bendriją“(12),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso, priimtas per 2009 m. gruodžio 8 d. Briuselyje vykusį 2985-ąjį Užsienio reikalų Tarybos posėdį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą apie protokolų dėl kilmės taisyklių, kuriomis nustatoma įstrižinė kumuliacija tarp Europos Sąjungos, Alžyro, Egipto, Farerų salų, Islandijos, Izraelio, Jordanijos, Libano, Maroko, Norvegijos, Šveicarijos (įskaitant Lichtenšteiną), Sirijos, Tuniso, Turkijos ir Vakarų Kranto bei Gazos Ruožo, taikymo pradžios datą(13),

  atsižvelgdamas į susitarimą tarp Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų salų vietinės Vyriausybės(14),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių teritorijos, kurioje vykdoma įstrižinė kilmės kumuliacija, veikla grindžiama daugybe dvišalių protokolų, kurių kilmės taisyklės yra pernelyg sudėtingos, kad įmonės, ypač mažosios ir vidutinės, ir šalys galėtų jomis pasinaudoti;

B.  kadangi 2007 m. spalio mėnesį Lisabonoje įvykusiame Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos ministrų susitikime pritarta, kad būtų parengta konvencija, kurioje būtų kartu pateikiami visi protokolai, taikomi visos Europos ir Viduržemio jūros šalių erdvėje, ir kuri taptų viena supaprastinta priemone, padedančia lengviau naudotis visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės prekių kilmės kumuliacija; kadangi ši konvencija patvirtinta per 2010 m. lapkričio 11 d. vykusią 9-ąją Viduržemio jūros šalių sąjungos prekybos ministrų konferenciją;

C.  kadangi šios konvencijos geografinė taikymo sritis išplėsta siekiant taip pat į ją įtraukti stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvius ir veiksmingai padidinti visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės prekių kilmės kumuliacijos naudą;

D.  kadangi, nors šie veiksmai yra labai teigiami, rezultatas yra toks, kad bet koks piktnaudžiavimas prekių kilmės kumuliacijos taisyklėmis ar jų apėjimas taip pat darytų didesnį geografinį poveikį;

E.  kadangi ES yra sudariusi asociacijos susitarimus su Izraeliu ir su Palestina, iš kurių abu apima laisvosios prekybos susitarimą, kuriame nustatytos atskiros ir skirtingos nuostatos dėl preferencinės tvarkos prekybos srityje;

F.  kadangi Europos Sąjungos Taryba 2009 m. gruodžio 8 d. savo išvadoje dėl Artimųjų Rytų taikos proceso pabrėžia, „kad gyvenvietės [...] yra neteisėta pagal tarptautinę teisę veikla ir kliūtis taikai, dėl kurios dviejų valstybių sambūviu pagrįstas sprendimas gali tapti neįmanomas“;

G.  kadangi ES laikosi pozicijos, kad produktams, kilusiems iš vietų, kurias nuo 1967 m. kontroliuoja Izraelio administracija, netaikoma lengvatinių tarifų tvarka pagal ES ir Izraelio asociacijos susitarimą;

H.  kadangi dėl to, jog Izraelis ES ir Izraelio asociacijos susitarimą taikė okupuotoms teritorijoms, buvo netinkamai įgyvendinami ES teisė, pagal kurią, kaip patvirtino Teisingumo Teismas Byloje Brita GmbH prieš Hauptzollamt Hamburg-Hafen, valstybių narių muitinės negali taikyti preferencinės tvarkos pagal ES ir Izraelio asociacijos susitarimą produktams, kilusiems iš Izraelio okupuotų teritorijų;

I.  kadangi Europos piliečiai aiškiai išreiškė savo valią dėl produktų, įvežamų iš okupuotų Palestinos teritorijų;

J.  kadangi ES, taikydama kilmės taisykles produktams, kilusiems iš okupuotose teritorijose esančių gyvenviečių, susiduria su keliomis problemomis; kadangi Deklaracijoje dėl Ketvirtojo ES ir Izraelio asociacijos tarybos susitikimo, vykusio 2003 m., ES pabrėžė, kad dvišalį kilmės taisyklių klausimą svarbu išspręsti iki kilmės protokolo dalinio pakeitimo, kad būtų galima taikyti Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės prekių kilmės kumuliaciją; kadangi, neradus tokio sprendimo, Europos Komisija siekia šias problemas spręsti su Izraeliu sudarydama teisiškai neprivalomą dvišalį techninį susitarimą, pagal kurį Izraelis ant kiekvieno kilmės įrodymo pateikia pašto kodą vietų, kuriose atitinkami produktai pagaminti, taip sudarydamas sąlygas ES muitinėms nedelsiant Izraelio gyvenvietėse pagamintiems produktams taikyti nelengvatinius tarifus;

K.  kadangi šį techninį susitarimą sudarė ES bei Izraelis ir ELPA valstybės bei Izraelis; kadangi siūloma konvencija niekaip neišplečia šio susitarimo taikymo srities, kad ji apimtų konvencijoje numatytą geografinę teritoriją, ir neįpareigoja kitų šalių jo laikytis;

L.  kadangi pagal šio techninio susitarimo taisykles jau reikalaujama, kad Izraelis ir jo eksportuotojai skirtų gamybos veiklą, vykdomą teritorijose, kurias nuo 1967 m. kontroliuoja Izraelio administracija, ir gamybą, vykdomą tarptautiniu mastu pripažintoje Izraelio valstybės teritorijoje;

M.  kadangi konvencija, tokia, kokia yra dabar, nesuteiks Europos Sąjungai ar jokiai kitai susitariančiajai šaliai papildomų teisės gynimo priemonių tais atvejais, kai manoma, kad taisyklių dėl prekių kilmės kumuliacijos laikomasi netinkamai;

N.  kadangi už teiginių, susijusių su į ES importuojamų produktų lengvatine kilme, pagrįstumo tikrinimą atsakingos atskirų ES valstybių narių muitinės; kadangi muitinės, nepaisant jų didžiausių pastangų, negali patikrinti ir kontroliuoti kiekvieno iš Izraelio į ES pagal lengvatinį režimą importuojamo produkto kilmės įrodymo dokumento ir kiekvieno krovinio; kadangi šioje konvencijoje ši logistinė problema gali būti apsunkinta didinant skaičių šalių partnerių, kurios, eksportuodamos produktus pagal savo susitarimus su ES, kumuliuoja apdorojimą arba perdirbimą su Izraelio eksportuojamomis medžiagomis;

O.  kadangi, nors reikia tinkamiau spręsti tikrosios Izraelio eksportuojamų produktų kilmės nustatymo problemą, šis klausimas neturėtų trukdyti viso regiono socialinei ir ekonominei integracijai;

P.  kadangi Arabų pavasaris išryškino poreikį sąžiningų ir teisingų taisyklių, kurios sudarytų sąlygas kiekvienos Viduržemio jūros regiono valstybės ir šalies gyventojams gauti visapusišką naudą iš savo pačių ekonominių pastangų, ir poreikį, kad ES aiškiai remtų tas pastangas; kadangi prasidėjus Arabų pavasariui ES dar kartą išreiškė savo įsipareigojimą gerinti prekybinius santykius su arabų šalimis,

Q.  kadangi 2011 m. kovo 8 d. komunikate „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ Europos Komisija nurodo, kad konvencijos priėmimas yra viena iš priemonių, kuria siekiama užtikrinti maksimalų prekybos ir investicijų poveikį šiame regione;

R.  kadangi iki 2010 m. nebuvo sukurta Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zona; kadangi viena iš pagrindinių šios nesėkmės priežasčių –Viduržemio jūros regiono pietuose esančių valstybių socialinės, prekybinės ir ekonominės tarpusavio integracijos stoka;

S.  kadangi šis susitarimas gali daryti labai didelį poveikį šalims ir regionams;

1.  mano, kad tarptautinė prekyba gali skatinti ekonominį augimą, ekonominę diversifikaciją ir skurdo mažėjimą – visa tai būtina siekiant demokratizuoti Viduržemio jūros regioną; remia Komisijos pastangas Viduržemio jūros regione pagamintoms ir kumuliuotoms prekėms sudaryti lengvatines sąlygas patekti į ES vidaus rinką;

2.  palankiai vertina iniciatyvą supaprastinti kilmės taisyklių kumuliacijos sistemos taikymą visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių teritorijoje; mano, kad Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninė konvencija – labai didelis žingsnis siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prekybai ir socialinei bei ekonominei integracijai pietinėse kaimyninėse šalyse;

3.  yra susirūpinęs dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos, kuri turėjo būti sukurta iki 2010 m., tačiau nebuvo įsteigta, kūrimo proceso esamos padėties; apgailestauja, kad įvairūs veikėjai nepasiekė jokios realios pažangos kuriant reikalingas sąlygas; ragina vystyti pietuose esančių valstybių dvišalį ir daugiašalį ekonominį bendradarbiavimą, kuris šių šalių piliečiams galėtų suteikti apčiuopiamos naudos ir pagerinti politinį klimatą regione; pripažįsta, kad labiausiai šiam projektui trukdė pietinių Viduržemio jūros regiono šalių tarpusavio prekybos trūkumas; tirtina, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos kūrimas turėtų likti vienu iš ES ir jos pietinių partnerių tikslu; mano, kad ši konvencija yra svarbus žingsnis siekiant sukurti laisvosios prekybos zoną ir galima paskata pietinių šalių tarpusavio prekybai;

4.  tikisi, kad naujos demokratinės valstybės, kurios regione atsiras po Arabų pavasario, skatins žmogaus ir socialines teises ir plėtos politinį dialogą, kurio rezultatas būtų prekybai regiono viduje palankesnės aplinkos sukūrimas, nes viena iš šios nepakankamos prekybos priežasčių buvo ankstesnių diktatorių politika; skatina šias naujas demokratines valstybes glaudžiai bendradarbiauti Agadyro grupėje ir visapusiškai naudotis šia konvencija; prašo Komisiją teikti šioms naujoms demokratinėms valstybėms techninę pagalbą, kad jos galėtų visapusiškai naudotis jų turimomis prekybos priemonėmis, įskaitant šią konvenciją;

5.  palankiai vertina tai, kad konvencija – vienintelė priemonė, kurią taikant ne tik sukuriama reikalinga teisinė įstrižinės kumuliacijos sistema, apimanti tradicines Viduržemio jūros regiono pietinės dalies partneres, bet ir įtraukiami stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyviai bei ELPA valstybės, ir taip išplečiama geografinė kumuliacijos aprėptis ir bendram eksportui užtikrinama didesnė rinka;

6.  apgailestauja, kad kartu su šia konvencija nesukuriama ginčų sprendimo sistema, kuri būtų taikoma sprendžiant prekių kilmės įrodymo patikrinimo klausimus; mano, kad šia konvencija įsteigtas Jungtinis komitetas nebus tinkama priemonė šiems klausimams spręsti; pažymi, kad tokius klausimus reikės spręsti taikant dvišales ginčų sprendimų sistemas, kai jų esama;

7.  laikosi nuomonės, kad šią konvenciją labai sustiprintų bendra veiksminga ginčų sprendimo sistema, kurią taikant būtų greitai ir tinkamai sprendžiami ginčai dėl produktų kilmės ir kumuliacijos; ragina Komisiją įvertinti galimybę tokią sistemą įtraukti į ateityje peržiūrėtą konvenciją;

8.  apgailestauja, kad konvencijoje nenumatyta ateityje imtis jokios persvarstymo ar peržiūros procedūros; mano, kad būtų naudinga laiku peržiūrėti tokią sudėtingą ir išsamią priemonę kaip ši konvencija; taigi prašo Komisiją apsvarstyti galimybę į šią konvenciją įtraukti nuostatą dėl peržiūros;

9.  pabrėžia, jog labai svarbu, kad sudarius šią konvenciją būtų kiek galima greičiau persvarstytos šios konvencijos šalims taikomos kilmės taisyklės ir kad jos būtų persvarstytos taip, jog pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims taikytinos kilmės taisyklės būtų suderintos su taisyklėmis, kurias siūloma įtraukti į naująjį reglamentą dėl bendrosios lengvatinių muitų tarifų sistemos; mano, kad taikant mažiau palankias kilmės taisykles būtų pakenkta visapusėms šios konvencijos galimybėms, o pietinės kaimyninės šalys patektų į nepalankią padėtį;

10.  yra labai susirūpinęs dėl kai kurių įmonių, kurios ir toliau savanaudiškai naudojasi ES ir Izraelio asociacijos susitarimo sąlygomis eksportuodamos okupuotose teritorijose gaminamus produktus, praktikos; apgailestauja dėl šios praktikos ir mano, kad ją vykdant nepaisoma ES tarptautinės politikos ir piktnaudžiaujama didelėmis teisėtos preferencinės prieigos prie Sąjungos vidaus rinkos galimybėmis; todėl ragina Komisiją sudaryti juodąjį įmonių, toliau vykdančių abejotiną praktiką, sąrašą ir pranešti apie tai valstybėms narėms;

11.  primena, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendime byloje Firma Brita GmbH prieš Hauptzollamt Hamburg-Hafen patvirtino, kad importuojančių valstybių narių muitinės gali atsisakyti taikyti lengvatinį režimą pagal ES ir Izraelio asociacijos susitarimą į ES eksportuojantiems produktams, kurių kilmės vieta yra Izraelio okupuotos teritorijos arba dėl kurių Izraelio valdžios institucijos nepateikia pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti jų tikrąją kilmę;

12.  laikosi nuomonės, kad įgyvendinant konvenciją neturėtų būti tęsiama ar sudaroma padėtis, kuri skatintų šį piktnaudžiavimą taisyklėmis ar jam sudarytų sąlygas; pabrėžia, kad dėl konvencijos, kaip nurodoma jos preambulėje, neturėtų susidaryti prastesnė padėtis negu esant ankstesniems laisvosios prekybos partnerių, taikančių įstrižinę kumuliaciją, santykiams; prašo Komisiją bendradarbiauti su Europos Parlamentu, kad būtų sutelkta jų politinė valia ir svoris siekiant rasti sprendimą, kaip užkirsti kelią šiam piktnaudžiavimui vidaus rinkos taisyklėmis; ragina Komisiją pateikti naujų pasiūlymų dėl veiksmingesnio šios problemos sprendimo;

13.  pažymi, kad ES ir ELPA valstybės narės yra su Izraeliu sudariusios techninį susitarimą teritorijų klausimu, kuriame pateikiami tam tikri, nors ir riboti, sprendimai; laikosi nuomonės, kad šiuose techniniuose susitarimuose pateikiami sprendimai nėra pakankami; be to, pabrėžia, kad šie techniniai susitarimai neprivalomi kitoms šios regioninės konvencijos šalims; taigi yra sunerimęs, kad ši regioninė konvencija gali paskatinti plisti situacijas, kai kitos susitariančiosios šalys apdorodamos ir perdirbdamos jų pačių teritorijose pagal jų susitarimus su Izraeliu importuotus produktus susidurs su kumuliacijos pagal jų susitarimus su ES užtikrinimo sunkumais;

14.  ragina Komisiją peržiūrėti ir, jeigu reikia, persvarstyti techninį susitarimą siekiant jį padaryti veiksmingesnį ir paprastesnį; prašo Komisiją rasti sprendimą, kuris taip pat būtų taikomas iš trečiųjų šalių, kurios savo teritorijoje kumuliavo apdorojimą ar perdirbimą naudojant pagal jų susitarimus su Izraeliu importuotas medžiagas, importuojamoms prekėms; prašo Komisiją bet kada ateityje persvarstant šią regioninę konvenciją skatinti įtraukti nuostatas, padedančias visoms susitariančiosioms šalims vienodai taikyti teritoriškumo principą;

15.  pažymi, kad pagal techninį susitarimą, kurį šiuo metu taiko, viena vertus, ES ir Izraelis, kita vertus, ELPA ir Izraelis, nustatytas procedūras Izraelio muitinės ir eksportuotojai jau skiria gamybos veiklą, vykdomą okupuotose teritorijose įkurtose Izraelio gyvenvietėse, ir gamybą, vykdomą tarptautiniu mastu pripažintoje Izraelio valstybės teritorijoje; apgailestauja, kad pagal šias procedūras neteikiama informacija apie pasekmes skyrimo, kurį taiko Izraelio valdžios institucijos ir eksportuotojai, kad ES muitinės galėtų tą patį skyrimą taikyti teisingai, paprastai ir veiksmingai; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybių narių muitinėmis, kad būtų rastas sprendimas siekiant šią techninį susitarimą padaryti paprastą, veiksmingą ir patikimą;

16.  mano, kad su Izraeliu turėtų būti susitarta dėl esamą techninį susitarimą galinčios pakeisti paprastos, veiksmingos ir patikimos priemonės, pagal kurią Izraelio eksportuotojai ir muitinės taikytų tą patį skyrimą ir aiškiai bei tinkamai nurodytų, kada jie kilmės statusą skiria produktams remdamiesi gamybos veikla, vykdoma teritorijose, kurias nuo 1967 m. kontroliuoja Izraelio administracija;

17.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų muitinės veiksmingai taikytų techninį susitarimą ir Europos Teisingumo Teismo sprendimo esmę Izraelio kumuliuotiems produktams, kurie į ES patenka pagal šioje regioninėje konvencijoje nustatytą įstrižinę kumuliaciją; yra įsitikinęs, kad Komisija turėtų imtis vadovaujamo vaidmens koordinuojant tokias ES masto pastangas ir taip pat turėtų imtis priemonių informuoti įvairias atskirų valstybių narių muitines apie tai, kaip techninis susitarimas turėtų būti taikomas Izraelio kumuliuotiems produktams; mano, kad ES muitinės turėtų veiksmingiau kontroliuoti techninio susitarimo taikymą siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui lengvatinių muitų tarifų sistema;

18.  kadangi tokių nuostatų konvencijoje nėra, prašo Komisiją po 3 metų atlikti poveikio vertinimą ir, inter alia, įvertinti naudą, gautą priėmus šią konvenciją ir pagal konvenciją vykdomos kumuliacijos poveikį tam tikrų anksčiau nurodytų įmonių praktikai;

19.  pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą (ypač Viduržemio jūros regiono pietinių šalių verslo bendruomenėse) galimybių, kurias teikia pagal naująją Visos Europos ir Viduržemio jūros šalių konvenciją supaprastinta kumuliacija, klausimu; pritaria Komisijos iniciatyvoms, kuriomis siekiama užtikrinti minėtą informuotumą;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių regioninės konvencijos šalių vyriausybėms ir parlamentams bei Viduržemio jūros šalių sąjungos parlamentinės asamblėjos pirmininkui.

(1) OL C 272 E, 2006 11 9, p. 570.
(2) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 35.
(3) OL L 97, 1998 3 30, p. 2.
(4) OL L 147, 2000 6 21, p. 3.
(5) OL L 70, 2000 3 18, p. 2.
(6) OL L 129, 2002 5 15, p. 3.
(7) OL L 304, 2004 9 30, p. 39.
(8) OL L 143, 2006 5 30, p. 2.
(9) OL L 265, 2005 10 10, p. 2.
(10) OL L 187, 1997 7 16, p. 3.
(11) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 210.
(12) OL C 20, 2005 1 25, p. 2.
(13) OL C 156, 2011 5 26, p. 3.
(14) OL L 53, 1997 2 22, p. 2.


Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninė konvencija ***
PDF 192kWORD 30k
2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos sudarymo projekto (11343/2010 – C7-0207/2011 – 2010/0093(NLE))
P7_TA(2012)0061A7-0026/2012

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11343/2010),

–  atsižvelgdamas į Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos projektą (09429/2010),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7–0207/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7–0026/2012),

1.  pritaria šio Konvencijos sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos šalių parlamentams ir vyriausybėms bei Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinės asamblėjos pirmininkams.


Globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (GMES) ateitis
PDF 197kWORD 37k
2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl GMES ateities (2012/2509(RSP))
P7_TA(2012)0062B7-0063/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Žemės stebėsenos programos (GMES) ir jos veiksmų (nuo 2014 m.) (COM(2011)0831),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą „Strategijos “Europa 2020' biudžetas' (COM(2011)0500),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 31 d. Tarybos išvadas „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl GMES ateities (O-000325/2011 – B7–0027/2012),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Žemės stebėsenos programa (GMES) yra viena iš dviejų Europos Sąjungos pavyzdinių kosminės erdvės iniciatyvų ir jai tenka svarbus vaidmuo vykdant Žemės stebėjimą, kuris yra svarbiausia priemonė kovojant su klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu, užtikrinant civilinę saugą ir saugumą, tvarų vystymąsi, mobilumą ir krizių valdymą ir teikiant svarbias ekonomines galimybes plėtojant vartotojams skirtas paslaugas ir skatinant inovacijas;

B.  kadangi GMES itin svarbi Europai politiniu, strateginiu ir techniniu požiūriu ir yra ekonomiškai naudinga, nes duoda ekonominės, socialinės ir technologinės naudos;

C.  kadangi GMES buvo sukurta kaip iš ES biudžeto finansuojama Sąjungos programa, kurios biudžetas iki 2013 m. sudaro maždaug 3,2 milijardo EUR, kurią valdo ir už kurią atsakinga ES;

D.  kadangi nesant patikimam finansavimo planui, kuriame būtų numatyta ilgalaikė ir stabili finansinė parama, ilguoju laikotarpiu tikriausiai būtų patirtos dar didesnės išlaidos, Europos piliečiams sudarytos nevienodos galimybės gauti atitinkamą informaciją ir naudą, laikinai nutraukta ar net sustabdyta ši programa ir nutrauktas jos duomenų teikimas, o tai galiausiai reikštų, jog iki šiol padarytos investicijos nedavė jokios naudos ir kad Europa praras savo nepriklausomybę šioje svarbioje kosmoso erdvės infrastruktūroje ir sustos jos technologijų pažanga šioje srityje;

E.  kadangi 2011 m. gegužės 31 d. Taryba pareikalavo, jog vykdant Sąjungos įsipareigojimus GMES programa ir toliau būtų finansuojama iš ES biudžeto, kadangi kelios valstybės narės jau paprieštaravo tam, kad GMES finansavimą reguliuotų tarpvyriausybinis susitarimas, ir kadangi dėl šios priežasties iš GMES fondo tikriausiai nebus gaunama būtino finansavimo;

1.  apgailestauja, jog 2011 m. lapkričio 30 d. Komisija paskelbė tik komunikatą, bet nepateikė pasiūlymo dėl teisės akto dėl GMES, kai galiojantis Reglamentas (ES) Nr. 911/2010 apima tik pradinę praktinę veiklą ir nustos galioti 2013 m. pabaigoje;

2.  nepritaria Komisijos komunikate būsimo GMES valdymo ir finansavimo klausimais nurodytiems ketinimams siekti, kad projektui būtų teikiamas tarpvyriausybinis finansavimas; susirūpinęs tuo, kad šie veiksmai labai pakenks šios programos vystymui ateityje, dėl jų programa praras savo europinę svarbą, jie prieštaraus skaidrumo ir visiškos, atviros ir visiems vienodos prieigos principams ir bus vertinami kaip ES pasitraukimo iš šios pavyzdinės iniciatyvos ženklas;

3.  nemano, jog GMES finansavimas ne pagal daugiametę finansinę programą, o naudojantis Komisijos komunikate siūloma finansavimo ir valdymo sistema, yra perspektyvus variantas;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad netikrumas dėl GMES programos ateities ir jos finansavimo labai kenkia GMES paslaugų ir technologijų, kurios, kaip tikimasi, turėtų skatinti ekonomikos augimą ir Europos piliečių gerovę, kūrimui ir diegimui rinkoje;

5.  taigi ragina Komisiją skubiai pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl pagal daugiametę finansinę programą finansuojamos GMES programos ilgalaikio valdymo, finansavimo ir įgyvendinimo, kad būtų užtikrintas tinkamas šios programos įgyvendinimas ir veikimas ir būtų pasiektas jos tikslas nuo 2014 m. veikti visu pajėgumu;

6.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0013.


Mirties bausmė Baltarusijoje, ypač Dzmitrijaus Kanavalavo ir Vladzislavo Kavaliovo atvejai
PDF 211kWORD 49k
2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mirties bausmės Baltarusijoje, ypač Dzmitrijaus Kanavalavo ir Vladzislavo Kavaliovo atvejų (2012/2539(RSP))
P7_TA(2012)0063RC-B7-0075/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 17 d. savo rezoliuciją dėl Baltarusijos(1) ir kitas rezoliucijas šia tema, ypač 2011 m. rugsėjo 15 d.(2), 2011 m. gegužės 12 d.(3), 2011 m. kovo 10 d.(4) ir 2011 m. sausio 20 d.(5) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 7 d. savo rezoliuciją dėl Pasaulio kovos su mirties bausme dienos(6) ir į ankstesnes rezoliucijas dėl mirties bausmės, ypač 2007 m. balandžio 26 d. rezoliuciją dėl visuotinio moratoriumo dėl mirties bausmės(7),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 21 d. Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos rezoliuciją 65/206, kuria raginama paskelbti moratoriumą dėl mirties bausmės bei savo ankstesnes 2007 m. ir 2008 m. rezoliucijas dėl mirties bausmės,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 6–10 d. ESBO parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl mirties bausmės,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 25 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 1857 dėl padėties Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2011 m. gruodžio 1 d. pareiškimą dėl mirties bausmės Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į EP pirmininko Martino Schulzo 2012 m. sausio 24 d. pareiškimą, kuriuo smerkiama Dzmitrijui Kanavalavui ir Vladzislavui Kavaliovui paskirta mirties bausmė,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 23 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Baltarusijai taikomų ribojančių priemonių,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Prahoje 2009 m. gegužės 7–9 d. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo metu patvirtintą deklaraciją ir 2011 m. rugsėjo 30 d. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo proga patvirtintą deklaraciją dėl padėties Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi Baltarusija yra vienintelė šalis Europoje, kurioje yra skiriama ir įgyvendinama mirties bausmė;

B.  kadangi 2011 m. liepą buvo įvykdyta mirties bausmė Alehui Hryškaucovui ir Andrejui Burdykai, nors jų bylos dar laukė sprendimo JT žmogaus teisių komitete ir kadangi, pasak žmogaus teisių aktyvistų, nuo 1991 m. mirties bausmė Baltarusijoje buvo įvykdyta apie 400 asmenų;

C.  kadangi naujausias sprendimas skirti mirties bausmę buvo priimtas 2011 m. lapkričio 30 d. ir buvo skirtas Dzmitrijui Kanavalavui bei Vladzislavui Kavaliovui, o šį sprendimą priėmė Baltarusijos Respublikos aukščiausiasis teismas dėl tariamai įvykdytų teroristinių išpuolių 2005 m. Vitebske, 2008 m. Minske ir 2011 m. balandį Minsko metro;

D.  kadangi vadovaujantis patikimomis ataskaitomis (Tarptautinės žmogaus teisių lygų federacijos (FIDH) ir Human Rights Watch) yra faktų, įrodančių, kad kaltintojai bei Baltarusijos aukščiausiasis teismas vykdė nesąžiningą procesą, o tyrimas buvo paveiktas grubių žmogaus teisių pažeidimų bei tyčia nesilaikant svarbių įrodymų, liudijančių apie šių vyrų nekaltumą; kadangi, proceso stebėtojų nuomone, pirminio tyrimo metu bei bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo rimtų procedūrinių pažeidimų;

E.  kadangi Dzmitrijui Kanavalavui bei Vladzislavui Kavaliovui buvo neleista pasinaudoti teisininkų paslaugomis; kadangi patikimomis ataskaitomis teigiama apie kankinimus, kuriais buvo siekiama tardymo metu išgauti prisipažinimą; kadangi nėra jokių kaltės įrodymų, kuriais šie vyrai galėtų būti susieti su sprogimu ir kadangi ant jų drabužių ar kūnų nebuvo rasta jokių sprogmenų pėdsakų;

F.  kadangi visi svarbūs įrodymai kuriais rėmėsi kaltinimas proceso metu, aukščiausiajam teismui paskelbus savo sprendimą buvo nedelsiant sunaikinti;

G.  kadangi pagal Baltarusijos Respublikos ratifikuoto Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1 dalį kiekvienas turi teisę į sąžiningus ir viešus klausymus, atliekamus kompetentingo, nepriklausomo ir nešališko tribunolo;

H.  kadangi D. Kanavalavo tėvams buvo grasinama ir juos sekė slaptųjų tarnybų pareigūnai, o šalia jų namų nuolat budėjo civiliai apsirengę asmenys, todėl šeima mėnesiais neturėjo galimybės bendrauti su išoriniu pasauliu;

I.  kadangi mirties bausmė Baltarusijoje išlieka valstybine paslaptimi, o pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas bausmės įgyvendinimo data mirties bausme nuteistiems kaliniams, nuteistųjų šeimoms bei visuomenei yra nežinoma; kadangi mirties bausmė yra įvykdoma slaptai sušaudant, sušaudytojo kūnas nėra atiduodamas artimiesiems palaidoti, o palaidojimo vieta yra slapta;

J.  kadangi mirties bausmė Dzmitrijui Kanavalavui bei Vladzislavui Kavaliovui gali būti įgyvendinta labai greitai;

K.  kadangi Aukščiausiojo teismo sprendimas yra galutinis ir neapskundžiamas; kadangi pagal Baltarusijos teisę šalies prezidentas gali apsvarstyti malonės prašymą; kadangi Vladzislavas Kavaliovas paprašė Aliaksandro Lukašenkos malonės, neigdamas visus kaltinimus ir prašydamas panaikinti baudžiamąją atsakomybę, tačiau iki šiol negavo jokio atsakymo;

L.  kadangi Baltarusijos valdžios institucijos pasirašė Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo metu priimtą Prahos deklaraciją, kuria įsipareigojo laikytis tarptautinės teisės principų ir pripažinti pagrindines vertybes, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms;

1.  pakartoja, kad Europos Sąjunga ir kitos tarptautinės institucijos ne kartą reikalavo Baltarusijos valdžios institucijų panaikinti mirties bausmę;

2.  pabrėžia faktą, kad ši nepataisoma, žiauri nehumaniška ir žeminanti bausmė, pažeidžianti teisę į gyvybė, yra nepriimtina; apgailestauja dėl besitęsiančio Baltarusijos valdžios institucijų nesugebėjimo imtis apčiuopiamų veiksmų siekiant panaikinti mirties bausmę arba nedelsiant paskelbti moratoriumą dėl jos vykdymo;

3.  smerkia Dzmitrijui Kanavalavui bei Vladzislavui Kavaliovui paskelbtą mirties nuosprendį bei primygtinai ragina Aliaksandrą Lukašenko patenkinti abiejų vyrų malonės prašymą bei paskelbti moratoriumą visiems mirties bausmės nuosprendžiams bei jų įgyvendinimui, siekiant baudžiamojoje sistemoje panaikinti mirties bausmę, laikantis tarptautinių standartų ratifikuojant Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrąjį neprivalomąjį protokolą;

4.  ragina kompetentingas Baltarusijos institucijas atlikti visapusišką, sąžiningą ir nešališką šiomis aplinkybės pateiktų kaltinimų tyrimą ir suteikti pagrįstą teisingumą žiaurių nagrinėjamų terorizmo aktų aukoms;

5.  ragina Tarybą ir Komisiją panaudoti visas įmanomas diplomatijos ir bendradarbiavimo pagalbos priemones siekiant mirties bausmės Baltarusijoje panaikinimo;

6.  ragina Rytų partnerystės šalis ir Rusiją daryti spaudimą Baltarusijai dėl mirties bausmės moratoriumo įvedimo;

7.  ragina Baltarusijos pilietinę visuomenę ir nevyriausybines organizacijas dirbti siekiant mirties bausmės panaikinimo;

8.  ragina Baltarusijos institucijas atnaujinti parlamentinės darbo grupės mirties bausmės klausimu veiklą, kuri buvo pradėta 2010 m. ir kuri padėtų suderinti vidinius teisės aktus su šalies įsipareigojimais, prisiimtais ratifikavus tarptautines sutartis žmogaus teisių klausimais bei užtikrinti, kad bus griežtai laikomasi tarptautiniu mastu pripažintų teisingo bylos nagrinėjimo standartų;

9.  ragina Baltarusijos institucijas stiprinti Baltarusijoje teismų rolę bei jų veiklą be vykdomosios valdžios kišimosi arba jos daromo spaudimo, įgyvendinti JT specialiojo pranešėjo rekomendacijas dėl teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo, užtikrinti tinkamą teismo proceso viešumą ir atitikti ESBO žmogiškojo aspekto įsipareigojimus, ypač teisinės valstybės srityje;

10.  smerkia nuolatinį žmogaus teisių gynėjų ir demokratinės opozicijos narių persekiojimą bei priekabiavimą prie pilietinės bendruomenės aktyvistų ir nepriklausomos žiniasklaidos Baltarusijoje dėl politinių priežasčių; reikalauja nedelsiant paleisti visus dėl politinių priežasčių nuteistus asmenis, kurie yra įkalinti arba jiems taikomos kitokios bausmės, įskaitant Žmogaus teisių stebėjimo centro „Viasna“ pirmininką ir Tarptautinės žmogaus teisių lygų federacijos (FIDH) pirmininko pavaduotoją Alesių Beliackį;

11.  reikalauja nedelsiant išlaisvinti politinius kalinius; pritaria 2012 m. sausio 23 d. ES Užsienio reikalų tarybos sprendimui išplėsti sankcijų kriterijus, kuo remiantis ateityje galima toliau bus galima įvardinti už rimtus žmogaus teisių pažeidimus ar pilietinės visuomenės bei demokratinės opozicijos represijas atsakingus subjektus bei pakartoja, kad pažanga ES ir Baltarusijos dialoge yra neįmanoma Baltarusijai nepadarius pažangos demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityse; taip pat kol nebus besąlygiškai pakeisti ir visapusiškai atstatytos pilietinės teisės visų politinių kalinių, įskaitant dvejus ankstesnius rinkimų į prezidento postą kandidatus Mikalajų Statkevičių ir Andrejų Sanikau, demokratinės opozicijos kandidatų rinkimų kampanijos vadovus Pavelą Seviarynetsą ir Dzimitrijų Bandarenką bei dėl tariamai pažeistų namų arešto taisyklių pažeidimo įkalintą politinį kalinį Siargejų Kavalenką, kurio sveikata dėl pratęsto bado streiko yra kritinėje būklėje ir jo gyvybei gresia pavojus;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Baltarusijos Respublikos vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybai bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

(1) OL C 286 E, 2010 10 22, p. 16.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0392.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0244.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0099.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0022.
(6) OL C 371 E, 2011 12 20, p. 5.
(7) OL C 74 E, 2008 3 20, p. 775.


Naujausi įvykiai Egipte
PDF 208kWORD 51k
2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Egipto: naujausi įvykiai (2012/2541(RSP))
P7_TA(2012)0064RC-B7-0079/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Egipto, ypač į 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Egipto, ypač dėl tinklaraštininko Alaa Abd El Fataho bylos(1),

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio šalis yra ir Egiptas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton 2012 m. vasario 2 d. pareiškimą dėl tragedijos futbolo stadione Egipte ir į 2012 m. vasario 1 d. pareiškimą dėl represinių priemonių, kurių imtasi prieš pilietinę visuomenę Egipte,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. ES ir Egipto asociacijos susitarimą ir veiksmų planą, dėl kurio susitarta 2007 m.,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2011 m. spalio 10 d. išvadas ir į Europos Vadovų Tarybos 2011 m. spalio 23 d. išvadas dėl Egipto,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl naujo požiūrio į kintančią kaimynystę,

–  atsižvelgdamas į Europos kaimynystės politikos (EKP) plėtrą nuo 2004 m. ir ypač į Komisijos pažangos ataskaitas dėl EKP įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės siekiant demokratijos ir bendros gerovės,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. patvirtintas ir 2008 m. atnaujintas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi NVO padėtis Egipte kelia nerimą; kadangi 2011 m. spalio mėn. buvo pranešta apie komiteto, kuris atliks pilietinių institucijų ir NVO peržiūrą, siekiant sugriežtinti pilietinės visuomenės organizacijų ir politinių fondų užsienio finansavimo teisinę kontrolę, įkūrimą ir vėliau pateiktas prašymas Centriniam bankui kontroliuoti visus bankinius pervedimus iš nevyriausybinių organizacijų ir į jas; kadangi 10 užsienio finansuojamų organizacijų biurų vyko kratos ir buvo atlikti tyrimai, o 2011 m. gruodžio 29 d. Egipto ginkluotųjų pajėgų aukščiausioji taryba uždraudė šias organizacijas; kadangi 2012 m. vasario 5 d. Egipto karinė vyriausybė pranešė, kad pradeda 19 JAV ir 24 kitų valstybių piliečių teismo procesą. Tai yra dalis užsienio finansuojamų pelno nesiekiančių organizacijų, veikiančių Egipte, baudžiamosios veikos tyrimo; kadangi Egipto teisėjai tiria tariamą neteisėtą demokratiją remiančių NVO ir politinių fondų užsienio finansavimą ir kadangi 44 kaltinamųjų, įskaitant 19 amerikiečių, 14 Egipto gyventojų, penkių serbų, dviejų vokiečių, dviejų libaniečių, vieno Jordanijos gyventojo ir vieno palestiniečio, bylos buvo perduotos Kairo baudžiamajam teismui ir jiems įsakyta neišvykti iš šalies;

B.  kadangi NVO taip pat kaltinami dėl biurų įsteigimo ir veiklos vykdymo Egipte, negavus vyriausybės leidimo, nors per pastaruosius penkerius metus jų prašymai dėl organizacijų registracijos, vadovaujantis atitinkamomis taisyklėmis, nebuvo nagrinėti Egipto valdžios institucijų; kadangi šie kaltinimai yra Egipte veikiančių nacionalinių ir tarptautinių NVO augančio teisinio slopinimo kulminacija, kuri yra nesuderinama su tarptautine žmogaus teisių teise ir kenkia pastangoms skatinti demokratines vertybes ir apsaugoti žmogaus teises;

C.  kadangi ne mažiau kaip 74 žmonės žuvo ir šimtai buvo sužeisti per riaušes, kurios kilo Port Saide per futbolo rungtynes tarp „Al-Ahly“ ir „Al-Masr“ klubų ;

D.  kadangi policijos reakcija dėl riaušių buvo stebėtinai pasyvi; kadangi pyktis ir spėliojimai, kad riaušės galėjo turėti politinį atspalvį dėl reikalavimų nutraukti karinį valdymą, sukėlė masines demonstracijas, kuriose po tragedijos futbolo stadione buvo protestuojama prie visas (karinio ar kitokio) diktatorinio valdymo formas, ir per kurias taip pat buvo aukų ir sužeistųjų; kadangi policija ir toliau prie protestuotojus taiko ašarines dujas, šratus ir gumines kulkas;

E.  kadangi Egipto sveikatos ministro pavaduotojas Heshamas Sheiha tvirtino, kad tragedija stadione yra didžiausia nelaimė šalies futbolo istorijoje; kadangi Egipto ginkluotųjų pajėgų Aukščiausioji taryba įsakė į karinė ligoninę malūnsparniais nugabenti sužeistus komandos narius ir atvykusios komandos sirgalius; kadangi ypač pereinamojo laikotarpio ir socialinių neramumų metu sportas turėtų tapti suvienijančia jėga, kuri suteiktų įprastos būsenos pojūtį ir paskatintų susitaikyti susiskaldžiusias bendruomenes;

F.  kadangi Europos kaimynystės politikos ir reformų žmogaus teisių srityje, ypač moterų teisių, sėkmė priklauso nuo pilietinės visuomenės įsitraukimo, įgyvendinant atitinkamas politikos sritis;

G.  kadangi Egipto ginkluotųjų pajėgų Aukščiausioji taryba vykdo prieštaringą politiką, nes nevisiškai atsisakė nepaprastosios padėties įstatymo ir jis vis dar gali būti taikomas „banditizmo“ atvejams, kuriems gali būti taikomas laisvas išaiškinimas ir pasirenkamasis taikymas; kadangi pasak tarptautinių ir nacionalinių organizacijų per pastaruosius 10 karinio valdymo mėnesių Egipte nepastebėtas žmogaus teisių padėties pagerėjimas; kadangi civilius gyventojus vis dar teisia kariniai tribunolai ir tinklaraštininkai, žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai susiduria su tiesioginiu ar netiesioginiu persekiojimu, kuris prisidėjo prie augančios įtampos ir sukėlė tolesnius protestus; kadangi Egipto ginkluotųjų pajėgų Aukščiausiajai tarybai nepavyko ištirti moterų protestuotojų pranešimų apie seksualinį smurtą, įskaitant nekaltybės testus, grasinimus mirtimi ir kitus žmogaus teisių pažeidimus;

H.  kadangi per 2011 m. lapkričio mėn. ir 2012 m. sausio mėn. vykusios rinkimus į Egipto Liaudies Susirinkimą 47 proc. balsų laimėjo Musulmonų brolijos judėjimo Laisvės ir teisingumo partija ir už salafitų bendruomenei atstovaujančią partiją „al Nur“ balsavo 25 proc. rinkėjų, dėl to moterų skaičius parlamente sumažėjo nuo 64 iki aštuonių; kadangi Prezidento rinkimai numatyti birželio mėnesį; kadangi jokia tarptautinė institucija, įskaitant ES, nebuvo pakviesta stebėti rinkimų;

I.  kadangi ES ne kartą ragino atšaukti nepaprastąją padėtį Egipte, kuri galiojo nuo 1981 m., stiprinti demokratiją ir gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves; kadangi Europos Sąjunga nuolat reiškė savo įsipareigojimą gerbti minties, sąžinės ir religijos laisves ir pabrėžė, kad vyriausybės privalo užtikrinti šias laisves visame pasaulyje;

1.  reiškia savo solidarumą su Egipto gyventojais šiuo svarbiu jų šalies demokratinio pereinamojo laikotarpio metu; ragina Egipto valdžios institucijas visiškai užtikrinti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant moterų teises, sąžinės, religijos ir minties laisves, mažumų apsaugą ir nediskriminavimą dėl lytinės orientacijos, žiniasklaidos ir spaudos laisves, susirinkimų ir taikių sambūrių laisves, tinkamą saviraiškos procesą ir saviraiškos laisvę, nes visos šios laisvės sudaro tikrąją demokratiją;

2.  ragina nedelsiant panaikinti kaltinimus NVO ir politiniams fondams; ragina Egipto valdžios institucijas užtikrinti, kad visi vietos ar užsienio pilietinės visuomenės organizacijų tyrimai vyktų skaidriai ir nešališkai ir kad būtų laikomasi atitinkamų teisinių procedūrų bei tarptautinių žmogaus teisių ir pagrindinių teisių normų; mano, kad ši taktika yra rimtas susirinkimų laisvės, kuri įtvirtinta Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 22 straipsnyje, pažeidimas; ragina Egipto valdžios institucijas priimti naują susirinkimų įstatymą, vadovaujantis tarptautiniais žmogaus teisių standartais, glaudžiai konsultuojantis su NVO ir žmogaus teisių bei demokratiją remiančiomis grupėmis; išreiškia savo visišką pritarimą minėtųjų organizacijų priimtiems įsipareigojimams ir svarbiai ir aukštos kokybės jų vykdomai veiklai, remiant pilietinę visuomenę ir Egipto žmones, siekiant skatinti taiką, demokratiją ir žmogaus teises;

3.  apgailestauja dėl aukų ir didelio sužeistųjų skaičiaus Port Saide ir reiškia užuojautą žuvusiųjų šeimoms; ragina atlikti nepriklausomą įvykių, kurie sukėlė tragediją, tyrimą ir atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

4.  yra susirūpinęs dėl kaltinimų, kad politika tapo riaušių priežastimi, ir ragina Egipto valdžios institucijas skubiai pradėti nepriklausomą 2012 m. vasario 1 d. įvykių tyrimą;

5.  reiškia tvirtą paramą reformoms, vedančioms demokratijos, teisinės valstybės ir socialinio teisingumo Egipte link, kurios atitinka Egipto gyventojų valią; pakartoja savo raginimą visiškai atšaukti nepaprastąją padėtį; dar kartą pabrėžia gero valdymo, kovos su korupcija, teismų nepriklausomumo, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms Egipte svarbą, ragina pateikti paaiškinimus dėl konstitucinio proceso, jo termino ir principų, siekiant užtikrinti, kad visos konstitucinės nuostatos būtų visa apimančios ir Egipto visuomenėje neliktų jokių galimybių ką nors diskriminuoti; dar kartą pabrėžia būtinybę kuo skubiau aukščiausiąsias galias perduoti demokratiškai išrinktai civilių vyriausybei;

6.  pabrėžia, kad svarbu surengti laisvus, sąžiningus ir skaidrius rinkimus, ir skatina ES ir jos valstybes nares ir toliau remti Egipto valdžios institucijas, politines partijas ir pilietinę visuomenę ir joms padėti siekiant šio tikslo; ragina Egipto ginkluotųjų pajėgų aukščiausiąją tarybą suteikti galimybes nepriklausomiems stebėtojams kontroliuoti ir stebėti būsimus Prezidento rinkimus; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę sukurti demokratinės pertvarkos procesą remiančią darbo grupę, kurioje dalyvautų ir Europos Parlamentas, ir, atsižvelgiant į demokratinių pokyčių siekiančių veikėjų raginimus, visų pirma padėti surengti laisvus ir demokratinius rinkimus ir kurti institucijas, įskaitant nepriklausomus teismus;

7.  pritaria įkalintų tinklaraštininkų Alaa Abd El Fataho ir Maikel Nabil Sanado išlaisvinimui; dar kartą pakartoja savo raginimą Egipto valdžios institucijoms užtikrinti, kad nė vienas tinklaraštininkas, žurnalistas ar žmogaus teisių gynėjas šalyje nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai persekiojamas ar bauginamas; pritaria politinių kalinių išlaisvinimui, bet dar kartą pakartoja, kad jų jokiu būdu neturėjo teisti kariniai teismai; mano, kad šie kaliniai turėjo būti išteisinti, o ne jiems suteikta malonė;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Egipto valdžios institucijoms.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0518.


Mirties bausmė Japonijoje
PDF 195kWORD 37k
2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mirties bausmės Japonijoje (2012/2542(RSP))
P7_TA(2012)0065RC-B7-0089/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 63/168, kurioje raginama įgyvendinti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2007 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją Nr. 62/149 dėl pasaulinio mirties bausmės ir jos įvykdymo moratoriumo paskelbimo,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2010 m. gruodžio 21 d. rezoliuciją Nr. 65/206 dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl visuotinio mirties bausmės moratoriumo(1),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės panaikinimo Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Taivane(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl Pasaulinės kovos su mirties bausme dienos(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton ir Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus Thorbjorn Jagland 2011 m. spalio 10 d. bendrą deklaraciją dėl Europos ir pasaulinės kovos su mirties bausme dienos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 6 d. Europos Sąjungos pareiškimą dėl mirties bausmės panaikinimo, kuriame stebėtojos statusą Europos Taryboje turinčios šalys, įskaitant Japoniją, raginamos panaikinti mirties bausmę,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, kurią Japonija ratifikavo 1999 m.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjunga ryžtingai siekia, kad visur būtų panaikinta mirties bausmė, ir nori, kad pagrindinis teisės į gyvybę principas būtų pripažintas visame pasaulyje;

B.  kadangi 2011 m. Japonijoje buvo pirmieji metai be egzekucijų nuo 1992 m.; kadangi, remiantis spaudos pranešimais, naujasis teisingumo ministras Toshio Ogawa pareiškė, kad jis nenori tęsti savo pirmtako Hiraoka Hideo vykdytos atsargios politikos ir yra pasirengęs vėl pasirašyti mirties bausmės nuosprendžius;

C.  kadangi padaryta didelė pažanga siekiant panaikinti mirties bausmę visame pasaulyje ir vis daugiau šalių jos atsisako;

D.  kadangi oficialus Japonijos, kaip pažangios demokratinės Azijos valstybės ir vienos iš svarbiausių tarptautinės bendruomenės narių, įsipareigojimas panaikinti mirties bausmę ne tik atitiktų tarptautines tendencijas, bet ir būtų labai aiškus ženklas visam pasauliui, kad teisę į gyvybę reikia gerbti ir saugoti;

E.  kadangi maždaug 130 asmenų nuteisti mirties bausme Japonijoje dabar laukia jos įvykdymo;

F.  kadangi kaliniai ir jų teisėti atstovai nėra informuojami apie egzekuciją iki pat paskutinės dienos, kai ji įvykdoma, ir šeimos apie tai sužino tik jai įvykus, o tai yra ypač žiauru atsižvelgiant į tai, kad bausmės įvykdymo laukiama ilgus metus;

1.  palankiai vertina tai, kad ES ir Japonijos ryšiai grindžiami pagarba laisvės, demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principams;

2.  palankiai vertina tai, kad nuo 2010 m. liepos mėn. Japonijoje nebuvo įvykdyta nė viena mirties bausmė ir kad 2010 m. Teisingumo ministerijoje buvo įsteigta tyrimų grupė mirties bausmės klausimais;

3.  primygtinai ragina teisingumo ministrą Toshio Ogawa ateityje nepatvirtinti jokio mirties bausmės nuosprendžio ir remti tyrimų grupės darbą;

4.  ragina Japoniją dėti daugiau pastangų, kad būtų vėl taikomas de facto moratoriumas, kuris galiojo nuo 1989 m. lapkričio mėn. iki 1993 m. kovo mėn., ir raginti valdžios institucijas, parlamento narius, pilietinės visuomenės organizacijas ir žiniasklaidą dalyvauti nacionalinėse diskusijose dėl mirties bausmės taikymo šalyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui ir JT žmogaus teisių komisarei, taip pat Japonijos Ministrui Pirmininkui ir teisingumo ministrui bei Japonijos parlamentui.

(1) OL C 219 E, 2008 8 28, p. 306.
(2) OLC 261 E, 2003 10 30, p. 597.
(3) OL C 371 E, 2011 12 20, p. 5.

Teisinė informacija - Privatumo politika