Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2308(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0143/2012

Pateikti tekstai :

A7-0143/2012

Debatai :

PV 21/05/2012 - 17
CRE 21/05/2012 - 17

Balsavimas :

PV 22/05/2012 - 6.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0207

Priimti tekstai
PDF 294kWORD 77k
Antradienis, 2012 m. gegužės 22 d. - Strasbūras
Europos Sąjungos vidaus saugumo strategija
P7_TA(2012)0207A7-0143/2012

2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos (2010/2308(INI))

Europos Parlamentas,

–  visų pirma atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartijos 6, 7, 8 straipsnius, 10 straipsnio 1 dalį, 11, 21, 47-50, 52 ir 53 straipsnius,

–  visų pirma atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 2 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 1, 2, 4 ir 5 skyrius ir V antraštinę dalį (Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimą dėl Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatinio komiteto (COSI) įkūrimo(1),

–   atsižvelgdamas į Stokholmo programą „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“ ir Komisijos komunikatą „Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę piliečiams – Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas“ (COM(2010)0171),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos vidaus saugumo strategiją („Kuriant Europos saugumo modelį“), kurią 2010 m. vasario 25 ir 26 d. patvirtino Taryba,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 30 d. Tarybos priimtą Europos Sąjungos kovos su terorizmu strategiją,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Parlamentui ir Tarybai „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“ (COM(2010)0673),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Parlamentui ir Tarybai „ES saugumo vidaus strategijos įgyvendinimo pirmoji metinė ataskaita“ (COM(2011)0790),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ES ChBRB saugumo veiksmų plano „Cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo didinimas Europos Sąjungoje“ (COM(2009)0273),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 24 ir 25 d. Tarybos išvadas dėl Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 8 ir 9 d. Tarybos išvadas dėl kovos su organizuotu ir sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu ES politikos ciklo sukūrimo ir įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl 2011–2013 m. ES prioritetų kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje nustatymo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 17 d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) nuomonę dėl Komisijos komunikato „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“,

–  atsižvelgdamas į Europolo ataskaitą dėl terorizmo padėties ir tendencijų Europos Sąjungoje (TE-SAT 2011),

–  atsižvelgdamas į Europolo atliktą ES organizuoto nusikalstamumo grėsmės įvertinimą (OCTA 2011),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. Europos saugumo strategiją(2) ir 2008 m. pranešimą dėl šios strategijos įgyvendinimo ataskaitos(3),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. savo rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (Stokholmo programa)(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. savo rezoliuciją dėl organizuoto nusikalstamumo Europos Sąjungoje(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl ES pastangų kovoti su korupcija(6),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 14 d. savo rezoliuciją dėl „ES kovos su terorizmu politikos: svarbiausi laimėjimai ir ateities uždaviniai“(7),

–  atsižvelgdamas į susijusią Europos ir nacionalinio konstitucinio teismo praktiką dėl proporcingumo kriterijų ir būtinybės demokratinės visuomenės valdžios institucijoms jų laikytis,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7–0143/2012),

A.  kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Sąjungoje buvo sukurta laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės, skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos; kadangi šios srities politika priskiriama bendrai ES ir valstybių narių kompetencijai pagal Sutarties nuostatas;

B.  kadangi dėl to Lisabonos sutartyje ES saugumo politika tvirtai susiejama su konkrečiu ES teisinės valstybės principu ir joje nustatomi bendro ES ir valstybių narių saugumo darbotvarkės plėtojimo pagrindai bei numatoma atlikti demokratinę priežiūrą Europos ir nacionaliniu lygmenimis; kadangi ši politika turi būti stiprinama remiantis demokratinėmis vertybėmis, piliečių teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis;

C.  kadangi į visų rūšių saugumo politiką turi būti įtrauktas prevencijos aspektas, kuris yra ypač būtinas laikotarpiu, kai gilėja ekonominė ir socialinė nelygybė ir dėl to yra išreiškiamos abejonės dėl pagrindinių teisių veiksmingumo;

D.  kadangi Stokholmo programoje pabrėžiama, jog ES vidaus saugumo strategija turėtų būti plėtojama siekiant toliau didinti saugumą ES ir taip apsaugoti ES piliečių gyvybes ir saugumą ir veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir kitomis grėsmėmis, kartu laikantis pagrindinių teisių, tarptautinės apsaugos ir teisinės valstybės principų;

E.  kadangi net ir įsigaliojus Lisabonos sutarčiai nei valstybės narės, nei Komisija dar nenumatė jokio Parlamento vaidmens šiame procese;

F.  kadangi Komisijos komunikate dėl vidaus saugumo strategijos (angl. ISS) 2010–2014 m. nustatytos penkios prioritetinės sritys, kuriose ES gali sukurti pridėtinę vertę, t. y. kova su sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu ir jo prevencija, terorizmu ir elektroniniais nusikaltimais, išorės sienų valdymo stiprinimas ir atsparumo gaivalinėms bei žmogaus sukeltoms nelaimėms didinimas;

G.  kadangi pirmojoje Komisijos metinėje vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitoje pripažįstama, jog visi 2010 m. nustatyti tikslai tebegalioja, ir aprašoma dabartinė padėtis, padaryta pažanga ir ateities planai;

H.  kadangi Stokholmo programoje nurodyta, jog „vidaus saugumo strategijos parengimas, stebėsena ir įgyvendinimas turėtų būti viena iš prioritetinių [COSI] užduočių“;

1.  teigiamai vertiną darbą siekiant sukurti vidaus saugumo strategiją ir pagrindinius principus, kuriais grindžiamas vidaus saugumo strategijoje įtvirtintas Europos saugumo modelis, visų pirma susijusius su tvirtesne saugumo, laisvės ir privatumo sąsaja ir valstybių narių bendradarbiavimu ir solidarumu; pabrėžia, kad ES saugumo priemonės ir bendradarbiavimas turi atitikti Europos Sąjungos įsipareigojimus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis, ir didesnis dėmesys turi būti skiriamas tikslingai teisėsaugos institucijų ir žvalgybos duomenimis pagrįstai veiklai, kuria galima sumažinti nusikalstamumo lygį ir užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams;

2.  pabrėžia, kad laisvė, saugumas ir teisingumas yra tikslai, kurių reikia siekti vienu metu ir mano, kad ES pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimas turi būti pagrindinis bet kurios visavertės vidaus saugumo strategijos aspektas; primena, kad siekiant laisvės ir teisingumo saugumas visada turi būti užtikrinamas laikantis Sutartyse įtvirtintų principų, teisinės valstybės principo ir Sąjungos pagrindinių teisių įsipareigojimų;

3.  atkreipia dėmesį į valstybių narių ir Komisijos padarytą pažangą, susijusią su ES kovos su organizuotu ir didelio masto tarptautiniu nusikalstamumu politikos ciklu, siekiant savo veiksmais, kurie pagrįsti vyriausybių tarpusavio bendradarbiavimu operatyviniu lygmeniu, įgyvendinti bendruosius strateginius tikslus; tačiau mano, kad reikia aiškiai atskirti ES ir nacionalinio lygmens užduotis, kad Parlamentas turi dalyvauti procese kai tai susiję su politikos gairėmis, įgyvendinimu bei rezultatų vertinimu ir kad 2013 m. reikėtų atlikti išsamų politikos ciklo vertinimą; be to, mano, kad atsižvelgiant į jo pobūdį šį ciklą reikėtų vadinti „ES veiksmų ciklu“, ragina valstybes nares reguliariai vertinti nacionalinių kovos su organizuotu nusikalstamumu planų papildomumą su Europos lygmeniu plėtojamais planais ir analizuoti gautus rezultatus bei ateities perspektyvas Europos strateginės ir operatyvinės veiklos požiūriu, įtraukiant ES institucijas, atitinkamas ES agentūras bei nacionalinius parlamentus;

4.  be to, mano, kad būtina skirti pakankamai lėšų pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą šiai strategijai įgyvendinti per atitinkamą fondą;

5.  primena, kad ES ir valstybių narių kompetencija saugumo politikos srityje yra pasidalijamoji ir kad tai yra sritis, kurioje reikia laikytis subsidiarumo principo; mano, kad laikantis išsamaus ir aiškaus požiūrio vidaus saugumo sistemoje būtų galima prisidėti prie visų ES institucijų ir valstybių narių pastangų šioje srityje;

6.  mano, kad išsami įrodymais ir žiniomis pagrįsta ES grėsmių, kurias reikia įveikti, analizė yra būtina sąlyga veiksmingai vidaus saugumo strategijai užtikrinti, o Europolas, remiant kitoms ES institucijoms, organams ir agentūroms turėtų atlikti tokią ES masto analizę, remiantis skaidresne ir patikimesne grėsmių vertinimo metodologija, pasiremiant visapusiškais valstybių narių įnašais;

7.  primena, kad Europos Parlamentas dabar yra visateisis institucinis veikėjas sprendžiant saugumo politikos klausimus, todėl turi teisę aktyviai dalyvauti nustatant vidaus saugumo strategijos ir ES saugumo modelio specifiką ir prioritetus ir vertinant šias priemones, įskaitant vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo stebėseną, kurią pagal SESV 70 ir 71 straipsnius ir sprendimo, kuriuo įsteigiamas COSI, 6 straipsnio 2 dalį bendrai vykdo ES, nacionaliniai parlamentai ir Taryba;

8.  šiuo atveju atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų (kurių tinkamas dalyvavimas turi būti užtikrinamas, inter alia, Komisijai rengiant metines šios srities ataskaitas) bendradarbiavimą pritaria „parlamentinio politikos ciklo“, kurio paskutiniame etape būtų parengiamas metinis parlamentinis pranešimas dėl dabartinės padėties vidaus saugumo strategijos srityje, sumanymui;

9.  pabrėžia, kad yra svarbu užtikrinti vidaus ir išorės saugumo aspektų darną bei papildomumą, o taip pat pabrėžia, kad yra būtina užtikrinti kad priemonės ir veiksmai, kuriais įgyvendinama vidaus saugumo strategija, atitiktų su pagrindinėmis teisėmis susijusius Europos Sąjungos įsipareigojimus, kurie nurodyti ES sutarties 2, 6 ir 7 straipsniuose, taip pat išorės politikos tikslus, kurie išvardyti ES sutarties 21 straipsnyje, bei tarptautines žmogaus teises ir humanitarinę teisę; atkreipia dėmesį į bendrą dokumentą dėl ryšių tarp Bendros saugumo ir gynybos politikos bei laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės veikėjų stiprinimo bei gairėse numatytų veiksmų; pabrėžia, kad yra svarbu tinkamai keistis informacija, vykdyti konsultacijas ir bendradarbiauti su visais susijusiais veikėjais, o taip pat pabrėžia sprendimų, kuriais siekiama numatyti įvykius, o ne tik reaguoti į juos, svarbą; laukia Stokholmo programos dėl valstybių narių bei ES veiksmų papildomumo išoriniuose laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės aspektuose įgyvendinimo apimtyje vykdomo darbo rezultatų, o taip pat kitų sumanymų, kuriais siekiama galimai atnaujinti ES išorės saugumo strategiją, rezultatų;

10.  pabrėžia, kad visa vidaus saugumo strategija ilguoju laikotarpiu turėtų būti labiau nukreipta į įrodytą išorės grėsmių ir strategijų bei priemonių, kurios gali būti svarbus saugumo grėsmių prevencijos aspektas, trūkumo arba nepakankamo jų naudojimo ryšį; šios strategijos ir priemonės gali būti tikslinė pagalba vystymuisi, skurdo mažinimo strategijos ar gaivalinių nelaimių ar žmogaus sukeltų nelaimių padarinių šalinimo planai;

11.  atkreipia dėmesį į penkių pagrindinių sričių, kuriose ES ir valstybės narės pasiūlė skirtingus konkrečius veiksmus, nustatymą; mano, kad šie tikslai nėra išsamūs ir kad būtų galima nustatyti geresnę prioritetų tvarkos struktūrą; pažymi, kad kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu yra ir turi išlikti pagrindiniu vidaus saugumo strategijos prioritetu; mano, kad taip pat yra būtina spręsti klausimą, susijusį su atsparumu žmogaus sukeltoms ir gaivalinėms nelaimėms, įskaitant ir ypatingos svarbos infrastruktūros gedimus; tačiau pažymi, kad nėra pagrindo arba nėra tinkama vidaus saugumo strategijoje imtis priemonių intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo srityje, dėl kurių kyla daug konkrečių ir išsamių diskusijų;

12.  mano, kad visų formų (įskaitant mafiją) organizuotas nusikalstamumas, kelia didelę grėsmę ES piliečių laisvei, saugumui ir teisingumui, o kova su juo privalo išlikti prioritetu, vadovaujantis 2011 m. spalio 25 d. rezoliucijoje dėl organizuoto nusikalstamumo Europos Sąjungoje nustatytomis rekomendacijomis, remiantis konkrečiais duomenimis ir informacija apie ES ir valstybių narių bendradarbiavimą kovojant su mafija, pinigų plovimu, korupcija, tarnautojų vykdomais nusikaltimais ir kitų formų organizuotu nusikalstamumu;

13.  ragina Komisiją ir Tarybą ES saugumo politikos darbotvarkėje laikyti kovą su korupcija prioritetiniu klausimu, taip pat skirti reikiamus išteklius, atsižvelgiant į tai, kad Stokholmo programoje (4.1 punktas) korupcija nurodyta kaip viena iš tarpvalstybinių grėsmių, kuri tapo Europos Sąjungos vidaus saugumo problema ir dėl kurios reikia imtis aiškių ir visapusiškų veiksmų;

14.  primena, kad yra svarbu apsisaugoti nuo terorizmo ir susijusios veiklos, įskaitant jo finansavimą bei su tokiais reiškiniais kovoti ir laukia pasiūlymo dėl administracinių priemonių, skirtų pvz. vadovaujantis SESV 75 straipsniu „užšaldyti“ terorizmu įtariamų asmenų lėšas, sistemos; be to, išeinant už vidaus saugumo strategijos ribų, prašo Komisijos ir valstybių narių apsvarstyti konkrečių teisės aktų, skirtų nukentėjusiesiems nuo terorizmo, priėmimą, kad jie būtų pripažinti visuomenėje, ir įtraukti išsamesnes nuostatas siekiant užtikrinti tinkamą jų apsaugą, paramą bei pripažinimą;

15.  mano, kad ypač svarbu yra kovoti su nusikaltimais aplinkai, ekonominiais ir įmonių nusikaltimais, kurių padariniai yra itin žalingi ES piliečių gyvenimo sąlygoms, ypač krizės laikotarpiu; todėl apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės ėmėsi priemonių, kuriomis buvo sumažintos bausmės, skiriamos už šios srities nusikaltimus; be to, pabrėžia, kad esama atotrūkio tarp pasiūlymų šiose srityse ir mažiau svarbios nusikalstamos veikos smerkimo;

16.  džiaugiasi, kad kovai su elektroniniais nusikaltimais vidaus saugumo strategijoje buvo suteiktas prioritetas ir pabrėžia prevencijos svarbą; atkreipia dėmesį ir pritaria Komisijos įsipareigojimams 2012 m. sukurti globalią Europos interneto saugumo strategiją; primygtinai ragina valstybes nares ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų;

17.  dar kartą primena, kad ES policijos ir teismų bendradarbiavimas, įskaitant ir per Europolą bei Eurojustą, o taip pat per atitinkamus apmokymus vykdomą bendradarbiavimą, yra labai svarbus tinkamai vidaus saugumo strategijai ir jame turi dalyvauti kompetentingos valstybių narių institucijos bei ES institucijos ir agentūros; ragina Komisiją ir valstybes nares šį aspektą padaryti vidaus saugumo strategijos prioritetu; taip pat ragina sukurti tinkamas ir derančias priemones, kuriomis būtų palengvintas įkalčių panaudojimas;

18.  pabrėžia BSGP misijų svarbą skatinant laikytis teisinės valstybės principų ir puoselėjant taiką ir saugumą ES kaimynystėje ir visame pasaulyje – tai padeda išvengti valstybės žlugimo ir panaikinti saugų prieglobstį tarpvalstybinei nusikalstamai ir teroristų veiklai;

19.  apgailestauja, kad šiuo klausimu vidaus saugumo strategijai vis dar trūksta tinkamo „teisingumo aspekto“; primena, kad vadovaujantis Stokholmo programa, abipusis pasitikėjimas privalo būti stiprinamas progresyviai stiprinant Europos teisminę kultūrą, paremtą teisinių sistemų įvairove bei Europos teise sukuriamu vieningumu; taip pat primena, kad valstybių narių teismų sistemos turėtų veikti kartu, darniai ir veiksmingai, pasiremiant atitinkamomis nacionalinėmis teisinėmis tradicijomis; mano, kad teisminio bendradarbiavimo srityje nustatant prioritetus turi būti atsižvelgiama į glaudų visų SESV V antraštinėje dalyje nustatytos erdvės, t. y. laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, aspektų ryšį; pabrėžia, kada yra svarbu tinkamai įgyvendinti susitarimus dėl teisminio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis;

20.  mano, kad kai tai susiję su santykiu tarp išorės ir vidaus saugumo, reikėtų toliau skatinti ES bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis institucijomis, pvz. su NATO ir ESBO;

21.  pabrėžia, kad vidaus saugumo strategijos, kurios tikslai ir priemonės turi būti vertinami tinkamai, kaip nurodyta 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliucijoje „ES kovos su terorizmu politika: svarbiausi laimėjimai ir ateities uždaviniai“ prioritetas yra kova su terorizmu; atkreipia dėmesį, kad pirmenybė toliau turi būti teikiama prevencijos ir apsaugos politikos sritims, taip pat baudžiamajam persekiojimui ir atsakui; todėl mano, kad būtina daugiau dėmesio skirti tikslingai teisėsaugos institucijų ir žvalgybos duomenimis pagrįstai veiklai, kuri pasitvirtino kaip galinti užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams ir yra vykdoma laikantis reikalingumo, proporcionalumo bei pagarbos žmogaus teisėms principų atliekant tinkamą priežiūrą ir atskaitomybę; primena, kad tai yra būtina ES norint išlikti patikima veikėja, skatinančia pagrindines teises tiek ES, tiek ir už jos ribų;

22.  mano, kad yra labai svarbu sukurti prevencijos mechanizmus, ypač siekiant ankstyvoje stadijoje pastebėti smurtinio radikalizmo ženklus arba grėsmes, įskaitant smurtinio arba karinio ekstremizmo keliamas grėsmes; primena, kad yra svarbu imtis veiksmų kovojant su smurtiniu radikalizmu lengvai pažeidžiamose gyventojų grupėse ir laukia būsimos ES informuotumo apie radikalizmo skatinimą tinklo veiklos, kurio tikslas būtų skatinti pasidalinimą žiniomis bei informuotumą ir identifikuoti pažangius sprendimus;

23.  teigiamai vertina vidaus saugumo strategijoje aptartą sienų saugumo klausimą, tačiau mano, kad sienų valdymas ir žmonių judumas yra susiję ne vien su saugumo klausimais, tačiau yra pagrindiniai platesnės politinės strategijos, apimančios ne tik saugumo aspektą, bet taip pat ES imigracijos, prieglobsčio, vystymosi ir užimtumo politikos sritis, taip pat ekonominės, socialinės ir demokratijos plėtros rėmimo ir žmogaus teisių skatinimo trečiosiose šalyse sritis, požymiai; be to, pabrėžia, kad saugumo turi būti siekiama įvertinant Europos Sąjungos laimėjimus, būtent teisę laisvai judėti kertant vidaus sienas;

24.  pakartoja, kad yra svarbu užtikrinti valstybių narių veiksmų, susijusių su išorės sienų valdymu, derinimą ir pabrėžia, kad glaudus bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, turinčias bendras su ES sienas, yra būtinas siekiant palengvinti laisvą judėjimą bei sustiprinti solidarumą bei saugumą prie išorinių sienų; pabrėžia, kad laipsniškai įdiegiant integruotą sienų valdymą reikėtų siekti kelionės proceso palengvinimo;

25.  todėl laikosi nuomonės, kad vidaus saugumo strategijoje toliau turėtų būti plėtojama Stokholmo programos vizija, ir mano, kad, siekiant įvertinti Stokholmo programos strateginius, su teisės aktais susijusius ir finansinius prioritetus, tikslinga iki 2013 m. pabaigos atlikti šios programos laikotarpio vidurio parlamentinę peržiūrą; taip pat mano, kad reikia atlikti susijusių Europos agentūrų, kurios šiuo metu pertvarkomos pagal Lisabonos sutartį (Europolas, Eurojustas ir Europos teisminis tinklas), taip pat kitų agentūrų ir įstaigų papildomą vertinimą; primena, kad agentūrų vykdoma veikla ar atliekami veiksmai turi atitikti įgaliojimus, nustatytus sprendimais, susijusiais su jų įsteigimu ir veikimu, taip pat turi būti vadovaujamasi demokratinėmis vertybėmis ir principais bei paisoma ES pagrindinių teisių chartijoje nustatytų pagrindinių laisvių ir teisių;

26.  primena, kad asmens duomenų tvarkymas ir rinkimas įgyvendinant vidaus saugumo strategiją visada turi atitikti ES duomenų apsaugos principus, visų pirma būtinumo, proporcingumo ir teisėtumo principus bei susijusius šios srities ES teisės aktus; palankiai vertina 2012 m. sausio 25 d. Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl duomenų apsaugos, tačiau mano, kad pasiūlymas dėl direktyvos dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir teisėsaugos srityje turi būti platesnių užmojų ir jame turi būti numatytos griežtesnės apsaugos priemonės, ypač nuostatose dėl profiliavimo ir automatizuoto tvarkymo;

27.  šiuo atžvilgiu dar kartą patvirtina poreikį atlikti tinkamą AFSJ agentūrų demokratinę priežiūrą ir veiklos vertinimą siekiant išvengti su šiomis agentūromis susijusio pavojaus, dėl kurio gali išnykti ribos tarp kai kurių „politinio patarimo ir faktinio politikos formavimo“ veiklos rūšių;

28.  primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją bei Komisiją pateikti savo pasiūlymą – kurį planuota pateikti 2011 m. – dėl solidarumo nuostatos, kuri neturėtų būti identiška esamoms iniciatyvoms, tačiau kuria turėtų būti apibrėžiama turimų ES ir nacionalinių priemonių naudojimo ir koordinavimo sistema, įgyvendinimo, įskaitant BSGP, SESV 222 straipsnyje minimais atvejais; laikosi nuomonės, kad tik turėdama daug įvairių galimybių, kurių atsiranda visose valstybėse narėse įgyvendinus solidarumo nuostatą, Europos Sąjunga bus pasirengusi užkirsti kelią bet kuriai grėsmei, dėl kurios kyla pavojus vienos ar kelių valstybių narių saugumui, ar saugiai ir koordinuotai į ją reaguoti;

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 52, 2010 3 3, p. 50.
(2) „Saugi Europa geresniame pasaulyje“ – Europos saugumo strategija, kuri patvirtinta Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje, vykusiame 2003 m. gruodžio 12 d., ir už kurios parengimą buvo atsakingas Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Javier Solana.
(3) Europos saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaita. Saugumo užtikrinimas besikeičiančiame pasaulyje, dok. S407/08.
(4) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 12.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0459.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0388.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0577.

Teisinė informacija - Privatumo politika