Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2310(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0144/2012

Pateikti tekstai :

A7-0144/2012

Debatai :

PV 21/05/2012 - 18
CRE 21/05/2012 - 18

Balsavimas :

PV 22/05/2012 - 6.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0208

Priimti tekstai
PDF 244kWORD 62k
Antradienis, 2012 m. gegužės 22 d. - Strasbūras
ES požiūris į baudžiamąją teisę
P7_TA(2012)0208A7-0144/2012

2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES požiūrio į baudžiamąją teisę (2010/2310(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos trečiosios dalies V antraštinės dalies 4 skyrių „Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos VI antraštinę dalį dėl teisingumo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „ES baudžiamosios teisės politikos kūrimas. Veiksmingo ES politikos įgyvendinimo užtikrinimas baudžiamosios teisės priemonėmis“ (COM(2011)0573),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos išvadas dėl pavyzdinių nuostatų, kuriomis būtų vadovaujamasi Tarybos svarstymuose baudžiamosios teisės srityje,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl organizuoto nusikalstamumo Europos Sąjungoje(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rekomendaciją Tarybai dėl ES baudžiamojo teisingumo erdvės raidos(2),

–  atsižvelgdamas į savo tyrimus „Baudžiamosios teisės suderinimas ES“(3) ir „ES baudžiamosios teisenos erdvės raida“(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7–0144/2012),

A.  kadangi Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 2 dalyje ES įpareigojama savo piliečiams suteikti vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas, inter alia, nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones;

B.  kadangi Parlamentas ir Taryba, vadovaudamiesi SESV 83 straipsniu, gali nustatyti būtinąsias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžties;

C.  kadangi SESV 83 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta procedūros sustabdymo ypatingais atvejais tvarka, kai Tarybos narė mano, kad siūloma teisėkūros priemonė paveiktų pagrindinius jos baudžiamosios teisenos sistemos aspektus, taip pripažįstant, kad baudžiamoji teisė dažnai atspindi pagrindines konkrečios visuomenės vertybes, papročius ir pasirinktus sprendimus, tačiau, žinoma, visapusiškai paisant tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatų;

D.  kadangi teikiant baudžiamajai teisei darančius įtaką pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kaip minima ES sutarties 5 straipsnyje, itin svarbu laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų;

E.  kadangi valstybių narių baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės sistemos formavosi šimtmečiais, kadangi kiekvienoje valstybėje esama tik jai būdingų ypatumų ir savitumų ir kadangi dėl to pagrindiniai baudžiamosios teisės klausimai turi būti paliekami valstybėms narėms;

F.  kadangi abipusio pripažinimo principas taikomas vis daugiau politikos sričių, ypač nuosprendžių ir teismo sprendimų srityje, ir kadangi jis grindžiamas abipusiu pasitikėjimu, kuriam pasiekti būtina kuo aukštesniu lygmeniu nustatyti būtinus apsaugos standartus;

G.  kadangi baudžiamosios teisės derinimas ES turėtų padėti plėtoti prieš nusikalstamumą nukreiptą bendrą ES teisinę kultūrą, kuria būtų papildomos, bet nekeičiamos nacionalinės teisės tradicijos ir daromas teigiamas poveikis valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui teisinėmis sistemomis;

H.  kadangi baudžiamoji teisė turi būti nuosekli teisės aktų sistema, kurioje būtų vadovaujamasi pagrindiniais principais ir gero valdymo standartais visapusiškai laikantis ES pagrindinių teisių chartijos, Europos žmogaus teisių konvencijos ir kitų tarptautinių konvencijų, kurias valstybės narės yra pasirašiusios, nuostatų;

I.  kadangi baudžiamosios teisės priemonėmis jau dėl paties jų pobūdžio galima apriboti tam tikras įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų žmogaus teises ir pagrindines laisves, o ikiteisminis tyrimas gali turėti reputaciją menkinantį poveikį ir atsižvelgiant į tai, kad pernelyg dažnai taikant baudžiamosios teisės aktus mažėja jų veiksmingumas, baudžiamoji teisė turi būti taikoma kaip paskutinė konkrečiam, aiškiai apibrėžtam ir atribotam elgesiui, kurio neįmanoma veiksmingai pašalinti ne tokiomis griežtomis priemonėmis ir kuriuo visuomenei ar asmenims daroma didelė žala, skirta priemonė (ultima ratio);

J.  kadangi ES baudžiamosios teisės aktais paprastai turėtų būti nustatomos sankcijos tik už tyčinius veiksmus arba išimtinėmis aplinkybėmis – už didelį aplaidumą ir šie teisės aktai turi būti grindžiami asmeninės kaltės principu (nulla poena sine culpa), nors tam tikrais atvejais už tam tikrų rūšių nusikaltimus gali būti pateisinama numatyti įmonių baudžiamąją atsakomybę;

K kadangi, remiantis reikalavimu lex certa, nusikalstamos veikos požymiai turi būti tiksliai suformuluoti, kad būtų užtikrintas jų taikymo pobūdžio, srities ir supratimo prognozuojamumas;

L.  kadangi direktyvų atveju valstybėms narėms lieka tam tikra galimybė savo nuožiūra spręsti, kaip perkelti jų nuostatas į savo nacionalinę teisę, o tai reiškia, kad norint įvykdyti reikalavimą lex certa ne tik patys ES teisės aktai, bet ir jų perkėlimas į nacionalinę teisę turi būti atliktas itin kokybiškai;

M.  kadangi ES baudžiamosios teisės nuostatas siekiama priimti ne vien laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje – jos gali būti susijusios su daugeliu skirtingų politikos sričių;

N.  kadangi iki šiol Europos Sąjunga baudžiamosios teisės nuostatas dažnai kūrė ad hoc pagrindu ir todėl atsirado didesnio nuoseklumo poreikis;

O.  kadangi, siekdamas kartu su kita teisėkūros institucija užtikrinti darnią aukščiausios kokybės baudžiamosios teisės sistemą, Parlamentas turi tobulinti savas procedūras;

P.  kadangi,siekiant, kad Komisijai, Tarybai ir Parlamentui būtų lengviau bendradarbiauti baudžiamosios teisės srityje, raginama sudaryti tarpinstitucinį susitarimą;

Q.  kadangi SESV 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės bei skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos;

1.  pabrėžia, kad pasiūlymuose dėl ES materialinės baudžiamosios teisės nuostatų turi būti visapusiškai laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų;

2.  primena, kad baudžiamojoje teisėje turi būti visiškai gerbiamos pagrindinės įtariamų, kaltinamų arba nuteistų asmenų teisės;

3.  pabrėžia, kad šiuo požiūriu nepakanka nurodyti abstrakčių sąvokų ar simbolinio poveikio – naujųjų materialinės baudžiamosios teisės nuostatų poreikį reikia įrodyti pateikiant būtinus faktinius įrodymus, iš kurių būtų aišku, kad:

   baudžiamosios teisės nuostatos visų pirma susijusios su elgesiu, keliančiu didelę turtinę arba neturtinę žalą visuomenei, asmenims ar jų grupėms;
   šio elgesio negalima pašalinti kitomis, ne tiek intervencinėmis priemonėmis,
   aptariamas nusikaltimas yra itin sunkus, turi tarpvalstybinių požymių arba daro tiesioginį neigiamą poveikį veiksmingam ES politikos srities, kurioje taikomos derinimo priemonės, įgyvendinimui,
   esama poreikio bendrai kovoti su atitinkama nusikalstama veika, t. y. bendros ES pastangos teikia papildomos praktinės naudos atsižvelgiant, inter alia, į tai, kaip plačiai ši veika paplitusi ir kaip dažnai ji padaroma valstybėse narėse,
   laikantis ES pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 dalies, siūlomų sankcijų griežtumas nėra neproporcingas nusikalstamai veikai;

4.  pripažįsta, kad svarbūs ir kiti bendrieji baudžiamosios teisės principai, pvz.:

   asmeninės kaltės principas (nulla poena sine culpa), kuris reiškia, kad sankcijos nustatomos tik už tyčinius veiksmus arba išimtinėmis aplinkybėmis – už didelį aplaidumą,
   teisinio tikrumo principas (lex certa): nusikalstamos veikos požymiai turi būti tiksliai aprašyti, kad asmuo galėtų numatyti veiksmus, už kuriuos jam bus taikoma baudžiamoji atsakomybė,
   teisės nuostatų negaliojimo atgaline data ir lex mitior principas: teisės nuostatų galiojimo atgaline data principo išimtys leidžiamos tik tuo atveju, jei jos naudingos nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui,
   ne bis in idem principas, kuris reiškia, kad asmuo, dėl kurio vienoje valstybėje narėje pagal jos įstatymus jau priimtas galutinis kaltinamasis arba išteisinamasis teismo nuosprendis, už tą pačią nusikalstamą veiką negali būti vėl persekiojamas arba baudžiamas pagal kitos valstybės narės baudžiamąjį procesą,
   nekaltumo prezumpcija: bet kuris asmuo, kaltinamas nusikalstama veika, laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta įstatymų nustatyta tvarka,

5.  palankiai vertina tai, kad Komisija savo pastarajame komunikate dėl ES baudžiamosios teisės politikos pripažįsta, jog pirmas žingsnis priimant baudžiamosios teisės aktus visada turėtų būti sprendimas, ar apskritai imtis materialinės baudžiamosios teisės priemonių;

6.  skatina Komisiją siūlyti priemones, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos nacionaliniu lygmeniu nuosekliau ir darniau užtikrinti esamų ES materialinės baudžiamosios teisės nuostatų vykdymą, nepažeidžiant reikalingumo ir subsidiarumo principų;

7.  pabrėžia, kad visų pirma turėtų būti siūlomos derinimo priemonės siekiant remti abipusio pripažinimo principo taikymą praktiškai, o ne vien išplėsti suderintos ES baudžiamosios teisės taikymo sritį;

8.  ragina Komisiją į savo poveikio vertinimus ir toliau įtraukti reikalingumo ir proporcingumo patikrinimą, remtis valstybių narių, užtikrinančių aukštą procedūrinių teisių garantijų lygį, geriausia patirtimi, įtraukti vertinimą, grindžiamą jos sudarytu pagrindinių teisių sąrašu ir pradėti tikrinti, kaip jos pasiūlymuose atspindimi minėti bendrieji baudžiamosios teisės principai;

9.  pabrėžia būtinybę, siekiant sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą, kuo aukštesniu lygmeniu nustatyti vienodus įtariamųjų ir kaltinamųjų apsaugos vykstant baudžiamajam procesui standartus;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti ir ne teisėkūros priemones, kuriomis būtų galima padidinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą teisinėmis sistemomis, padidinti nuoseklumą ir skatinti kurti bendrą ES teisinę kultūrą kovojant su nusikalstamumu;

11.  pabrėžia, kad ES baudžiamosios teisės srityje taikomas metodas turi būti nuoseklesnis ir kokybiškesnis, ir apgailestauja, kad iki šiol taikytas nenuoseklus metodas;

12.  teigiamai vertina, kad Komisijoje veikia tarpžinybinė baudžiamosios teisės klausimų koordinavimo grupė, ir prašo Komisiją suteikti Parlamentui konkretesnės informacijos apie jos įgaliojimus ir veiklą;

13.  ragina Komisijos viduje nustatyti aiškią atsakomybę už visų pasiūlymų, kuriuose yra baudžiamosios teisės nuostatų, koordinavimą, taip siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį;

14.  teigiamai vertina tai, kad Taryboje veikia Materialinės baudžiamosios teisės darbo grupė, ir prašo Tarybą suteikti Parlamentui konkrečios informacijos, kaip ji susijusi su kitomis Tarybos darbo grupėmis, sprendžiančiomis baudžiamosios teisės klausimus kitose (ne teisingumo ir vidaus reikalų) politikos srityse;

15.  ragina sudaryti tarpinstitucinį susitarimą dėl pasiūlymų dėl būsimų ES materialinės baudžiamosios teisės nuostatų reglamentavimo principų ir darbo metodų, o Komisiją ir Tarybą ragina sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kurioje šios institucijos ir Parlamentas, jei reikia, pasitarę su nepriklausomais ekspertais, galėtų parengti minėtąjį susitarimą ir aptarti bendrus klausimus, kad būtų galima užtikrinti ES baudžiamosios teisės nuoseklumą;

16.  mano, kad ši tarpinstitucinė darbo grupė turėtų padėti ES lygmeniu nustatyti tinkamą baudžiamosios teisės sankcijų aprėptį ir taikymą, taip pat išnagrinėti galiojančius teisės aktus siekiant sumažinti dabartiniui požiūriui būdingą nenuoseklumą ir jurisdikcijų koliziją;

17.  yra pasiryžęs išnagrinėti, kaip Parlamente geriausia užtikrinti nuoseklų požiūrį į ES materialinę baudžiamąją teisę, ir šiuo aspektu pažymi, kad šiuo metu nėra koordinuojančio komiteto, o svarbų vaidmenį galėtų atlikti EP Teisės tarnyba;

18.  pabrėžia, kad svarbu sukurti Parlamento informacijos tarnybą, kuri atskiriems Parlamento nariams padėtų kasdieniame jų darbe ir taip užtikrintų Parlamento, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų, darbo kokybę;

19.  pažymi, jog nuoseklus požiūris reiškia, kad Parlamentas, prieš tvirtindamas bet kokį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo materialinės baudžiamosios teisės akto, turi gauti teisinę pasiūlymo analizę, iš kurios būtų matyti, ar iki galo įvykdyti visi šioje rezoliucijoje paminėti reikalavimai ir kokių patobulinimų vis dar reikia;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir Europos Tarybai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0459.
(2) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 116.
(3) http://www.europarl.europa.eu/committees/en/studiesdownload.html?languageDocument=EN&file=30499.
(4) http://www.europarl.europa.eu/committees/en/studiesdownload.html?languageDocument=EN&file=30168.

Teisinė informacija - Privatumo politika