Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į šešių Lotynų Amerikos, Karibų jūros ir ES valstybių bei vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimų, vykusių Rio de Žaneire (1999 m. birželio 28–29 d.), Madride (2002 m. gegužės 17–18 d.), Gvadalacharoje (2004 m. gegužės 28–29 d.), Vienoje (2006 m. gegužės 12–13 d.), Limoje (2008 m. gegužės 16–17 d.) ir Madride (2010 m. gegužės 17–18 d.), deklaracijas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 28–29 d. Asunsjone (Paragvajus) vykusiame dvidešimt pirmajame Lotynų Amerikos valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime patvirtintą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK), Kioto protokolą ir 25-osios JTBKKK šalių konferencijos, įvykusios Kopenhagoje, 16-osios, įvykusios Kankūne, ir 17-osios Durbane vykusios konferencijos rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Monterėjaus konsensusą (2002 m.), Dohos konferenciją vystymosi finansavimo klausimais (2008 m.), Paryžiaus deklaraciją (2005 m.) ir Akros pokyčių darbotvarkę (2008 m.),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaraciją, kurioje nustatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) – tarptautinės bendruomenės bendrai priimti skurdo panaikinimo kriterijai,

–  atsižvelgdamas į deklaraciją ir veiksmų planą, priimtus 2011 m. gruodžio mėn. vykusiame Busano aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais,

–  atsižvelgdamas į pasirengimo Jungtinių Tautų konferencijai tvaraus vystymosi klausimais (RIO+20) procesą,

–  atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą, parengtą 2009 m. gegužės 13–14 d. Prahoje vykusiame keturioliktajame Rio de Žaneiro grupės ir ES valstybių ministrų susitikime,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį, kuriame nurodoma, kad „Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą. Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“,

–  atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl vystymosi(1), ypač į jo 61 punktą, kuriame pripažįstama vidutines pajamas gaunančių šalių svarba siekiant TVT ir kuriame parodomi sunkumai, su kuriais susiduria šios šalys kartu su didesnes nei vidutines pajamas gaunančiomis šalimis,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. elgesio kodeksą dėl papildomumo ir darbo pasidalijimo,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 8 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadas dėl ES ir Lotynų Amerikos santykių,

–  atsižvelgdamas į Madrido veiksmų planą, patvirtintą 2010 m. gegužės mėn. vykusiame ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių aukščiausiojo lygio susitikime, ir į jo 6 pagrindines temas: 1) mokslas, moksliniai tyrimai, inovacijos ir technologijos; 2) tvarus vystymasis, aplinka, klimato kaita, biologinė įvairovė, energija; 3) regioninė integracija ir tarpusavio sąveika siekiant skatinti socialinę įtrauktį ir sanglaudą; 4) migracija; 5) švietimas ir užimtumas; 6) narkotikai,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 12 d. Komisijos dokumentą dėl Lotynų Amerikai taikomo regioninio programavimo (2007–2013 m.) (E/2007/1417) ir jo tarpinį vertinimą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika – pasaulinės reikšmės partnerystė“ (COM(2009)0495),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Politikos suderinamumas vystymosi labui – bendro Europos Sąjungos požiūrio politikos sistemos nustatymas“ (COM(2009)0458) ir į 2009 m. lapkričio 17 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui ir pagalbos veiksmingumo veiklos programos,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 10 d. Komisijos žaliąją knygą „Integracinį augimą ir tvarųjį vystymąsi remianti ES vystymosi politika. ES vystymosi politikos poveikio didinimas“ (COM(2010)0629),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ (COM(2011)0637),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“ (COM(2009)0433),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Daugiametės finansinės programos, susijusios su ES bendradarbiavimo su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis bei užjūrio šalimis ir teritorijomis finansavimu 2014–2020 m., rengimas“ (COM(2011)0837, SEC(2011)1459, SEC(2011)1460),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonės sukūrimo (COM(2011)0843, SEC(2011)1475, SEC(2011)1476),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą „Strategijos “Europa 2020' biudžetas' (COM(2011)0500) ir 2011 m. birželio 29 d. Komisijos darbinį dokumentą „Strategijos “Europa 2020' biudžetas. Dabartinė finansavimo sistema, kylantys iššūkiai, konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatai ir skirtingos galimybės, susijusios su horizontaliais ir sektorių aspektais' (SEC(2011)0868),

–  atsižvelgdamas į bendrą Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos vaidmuo pasaulyje. Naujas požiūris į ES išorės veiksmų finansavimą“ (COM(2011)0865),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė (COM(2011)0840, SEC(2011)1469, SEC(2011)1470),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinės asamblėjos (EUROLAT) rezoliucijas, ypač rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos prekybos santykių perspektyvų ir rezoliuciją dėl darbo vietų, ypač moterų ir jaunimo darbo vietų, išsaugojimo ir kūrimo strategijų, taip pat dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos santykių saugumo ir gynybos srityje, priimtas per 2011 m. gegužės 18–19 d. Montevidėjuje (Urugvajus) vykusią penktąją eilinę plenarinę sesiją,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl bendros partnerystės ir ES bei Lotynų Amerikos šalių santykių bendros strategijos(3), 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl ES ir Lotynų Amerikos šalių tvirtesnės partnerystės(4) ir 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl penktojo ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalių aukščiausiojo lygio susitikimo Limoje(5),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl ES santykių su Lotynų Amerika strategijos(6), 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl ES ir Lotynų Amerikos prekybos ryšių(7) ir 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl ES vystymosi politikos poveikio didinimo(8),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Nauja bendradarbiavimo politika siekiant vystyti ES ir Lotynų Amerikos šalių santykius. Didžiausias dėmesys skiriamas socialinei sanglaudai, regionų integracijai ir Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimui“ (2011 m. gruodžio mėn.),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7-0159/2012),

A.  kadangi, kaip nustatyta Lisabonos sutartyje, bendras vystomojo bendradarbiavimo tikslas – panaikinti skurdą ir skatinti tvarų ekonominį bei socialinį vystymąsi, taip pat 2015 m. pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT);

B.  kadangi regionas priklauso grupei vidutines pajamas gaunančių šalių, kurios padarė didelę pažangą mažindamos skurdą (per dešimtmetį jis sumažėjo nuo 44 proc. iki 33 proc.) ir nelygybę, nes buvo užtikrintas ekonomikos augimas ir įgyvendintos politinės ir socialinės reformos, tačiau, nepaisant to, vienas iš trijų Lotynų Amerikos gyventojų dar gyvena žemiau skurdo ribos (180 mln. asmenų, iš kurių 52 mln. gyvena už mažiau nei 2 eurus per dieną) ir dešimt regiono šalių tebėra tarp penkiolikos šalių, kuriose nelygybė didžiausia pasaulyje(9); kadangi kai kuriose šalyse prastos mitybos rodikliai viršija 20 proc. ir 28 mln. gyventojų nemoka skaityti nei rašyti, o 44 mln. asmenų negali naudotis gerovės sistemomis;

C.  kadangi TVF apskaičiuotas vidutinis BVP augimo lygis 2011 m. Lotynų Amerikoje yra 4,5 proc. ir kadangi dabar prognozuojamas pasaulio ekonomikos sulėtėjimas 2012 m., taip pat toliau vyrauja didelis netikrumas dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės poveikio regione;

D.  kadangi vidutines pajamas gaunančios šalys yra regiono vystymosi ir integracijos variklis ir kadangi dėl krizės šiose šalyse stabdoma jų regionuose esančių mažas pajamas gaunančių šalių pažanga;

E.  kadangi sulėtėjimas regiono šalyse yra nevienodas, o Bolivijoje, Hondūre, Nikaragvoje ir Suriname užsienio pagalba išlieka vienas svarbiausių vystymosi finansavimo šaltinių kartu su emigrantų perlaidomis, kurios sudaro apie 6–25 proc. šių šalių BVP;

F.  kadangi apibrėžiant naują bendradarbiavimo politiką reikia atsižvelgti į konkrečius kiekvienos šalies poreikius bei prioritetus ir kadangi ES, vadovaudama Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimui ir kovai su skurdu ir vystymuisi regionų bei pasaulio lygmenimis, turi bendradarbiauti su visomis Lotynų Amerikos šalimis, ypač su vidutines pajamas gaunančiomis šalims;

G.  kadangi socialinė sanglauda buvo svarbiausias strateginės partnerystės tikslas nuo pat jos įgyvendinimo pradžios, paskelbtos 2004 m. Gvadalacharos forume, kadangi regionui labai svarbu pasiekti geresnį pajamų ir turto perskirstymą įgyvendinant tinkamas politikos kryptis, skatinančias tvarų vystymąsi ir didesnį teisingumą bei socialinę sanglaudą;

H.  kadangi žmogaus teisės, demokratija ir geras valdymas yra ypač svarbu atsižvelgus į pokyčių darbotvarkę; kadangi Lotynų Amerika – tai žemynas, kur apskritai vyrauja demokratija, kur, kaip ir Europoje, gerbiamos demokratinės vertybės ir principai ir kur būtina remti valstybės valdymą ir institucinę struktūrą, kuriems kelia grėsmę smurtas ir nesaugumas;

I.  kadangi vidutines pajamas gaunančiose šalyse tikslingiau bus nukreipti paramą į institucinių ir reguliavimo pajėgumų stiprinimą, viešosios politikos krypčių kūrimą, paramą socialiniams partneriams, taip pat į papildomų išteklių, papildančių oficialią paramą vystymuisi (OPV), mobilizavimą;

J.  kadangi Lotynų Amerika ir ES vykdo strateginę dviejų regionų partnerystę, pagrįstą bendromis vertybėmis ir pagarba žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms; kadangi du iš devynių strateginių ES partnerių pasaulyje yra Lotynų Amerikoje (Brazilija ir Meksika); kadangi ES yra didžiausia investuotoja ir antra pagal dydį prekybos partnerė, taip pat pagrindinė paramos vystymuisi teikėja, skirianti 53 proc. visos oficialios paramos vystymuisi (OPV), kurią gauna regionas;

K.  kadangi didelė dalis skurde gyvenančių pasaulio žmonių gyvena šiose vidutines pajamas gaunančiose šalyse; kadangi dažnai šios šalys susiduria su akivaizdžia nelygybe ir silpnu valdymu, kuris kelia grėsmę jų pačių vystymosi proceso tvarumui; kadangi daugeliui vidutines pajamas gaunančių šalių tenka svarbus vaidmuo sprendžiant pasaulio politikos, saugumo ir prekybos klausimus, gaminant ir saugant bendras pasaulines viešąsias gėrybes ir veikiant kaip stipriausioms regiono valstybėms (angl. anchor countries) regiono lygmeniu; ir kadangi po ekonominio klestėjimo laikotarpių jos vis dar yra pažeidžiamos atsižvelgiant į pasaulines ekonomikos, aplinkos ar saugumo grėsmes;

L.  kadangi kai kurios Lotynų Amerikos šalys pradėjo įsitraukti į vystomojo bendradarbiavimo pastangas taikant regioninio bendradarbiavimo ir Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimo priemones;

M.  kadangi ES negali nustoti traktuoti Lotynų Amerikos kaip prioriteto, ir tai atsispindi ES ir Lotynų Amerikos tarpregioniniuose santykiuose, kuriuos plėtojant pastaraisiais metais padaryta didelė pažanga, pavyzdžiui, sudaryti asociacijos susitarimai su Centrinės Amerikos šalimis, Čile ir Meksika, daugiašalis prekybos susitarimas su Kolumbija ir Peru, vedamos derybos su MERCOSUR šalimis, parengtas Madrido veiksmų planas ir įsteigtas ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono fondas;

N.  kadangi, atsižvelgiant į Europos konsensusą dėl vystymosi, parama vidutines pajamas gaunančioms šalims vis dar yra svarbi siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

O.  kadangi ES, sudarydama susitarimus su regiono partneriais, įskaitant asociacijos susitarimus ir jos paramą vystymuisi, turėtų ir toliau teikti didelę paramą regiono vystymosi ir stabilizacijos procesui; kadangi kyla didelis susirūpinimas dėl to, kad apibendrinus šio proceso rezultatus tokia parama gali būti nebeteikiama;

P.  kadangi esamu Komisijos pasiūlymu dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės siekiama sumažinti dvišalę ES pagalbą vidutines pajamas gaunančioms Lotynų Amerikos šalims ir kadangi pagrindinės paslaugos išbrauktos iš regiono prioritetų sąrašo;

Q.  kadangi dabartinės vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės biudžetas Lotynų Amerikai atspindi, kad tai labiausiai finansiškai apleistas regionas atsižvelgiant į ES biudžeto IV skyrių, palyginus jį su kitomis Europos paramą gaunančiomis sritimis;

R.  kadangi socialinės sanglaudos dimensija yra plati ir apima kovą su skurdu, nelygybės mažinimą, visuotinės galimybės naudotis tokiomis pagrindinėmis paslaugomis, kaip sveikatos priežiūra, švietimu, pensijomis ar būsto užtikrinimu, socialinio dialogo ir darbo teisių pripažinimu ir apsauga, užtikrinimą; kadangi reikia sudaryti fiskalinį susitarimą, kuriuo būtų sąžiningai užtikrinamas geriausias išteklių paskirstymas;

S.  kadangi Kinija tapo trečioji pagal dydį investuotoja Lotynų Amerikoje, o kai kurių produktų atveju ji tapo pagrindine ar netgi vienintele eksporto rinka; kadangi, atsižvelgdama į tai, ES turėtų imtis aktyvesnio vaidmens siekdama sustiprinti savo prekybinius ir investicinius santykius su Lotynų Amerikos šalimis PPO sistemoje;

T.  kadangi, nepaisant socialinės sanglaudos koncepcijos konotacijų Europos lygmeniu ar Lotynų Amerikoje, abiejuose regionuose ji gali būti suprantama kaip viešųjų politikos krypčių pagrindinis principas, leidžiantis orientuoti vystymosi strategijas siekiant visų gyventojų gerovės tikslo, taip išvengiant poliarizacijos, nepasitenkinimo ir pasitikėjimo demokratinėmis institucijomis praradimo;

U.  kadangi vienas iš pagrindinių paramos teikėjų iššūkių regione – tai politikos krypčių suderinamumas, taip pat didesnis koordinavimas ir papildomumas siekiant geresnio darbo padalijimo, nes dėl to parama būtų labiau koncentruota ir nuspėjama;

V.  kadangi gerovės kūrimas ir kova su skurdu, nelygybe, atskirtimi ir diskriminacija, ypač kurią patiria moterys, jaunimas ir etninių mažumų atstovai, taip pat socialinės sanglaudos skatinimas ir žmogaus teisių rėmimas išlieka pagrindiniais strateginės ES ir Lotynų Amerikos partnerystės prioritetais;

W.  kadangi kovos su kūdikių ir gimdyvių mirtingumu rodikliai regione kelia nerimą ir kadangi siekiant skurdo mažinimo svarbiausi veiksniai yra lyčių lygybė ir politinis bei ekonominis moterų įgalinimas;

X.  kadangi ES bendroji lengvatinių muitų tarifų sistema yra pagrindinė priemonė, kuri besivystančioms šalims sudaro galimybę aktyviau dalyvauti pasaulio prekyboje ir taip gauti papildomų pajamų iš eksporto siekiant remti ekonomikos augimą ir įgyvendinti vystymosi ir skurdo mažinimo politikos strategijas;

Y.  kadangi BVP rodiklis, kaip vienintelis rodiklis vertinant nelygybę ir priimant sprendimus dėl ES paramos vystymuisi teikimo visų pirma siekiant panaikinti skurdą, yra nepakankamas;

Z.  kadangi Lotynų Amerikos šalys eksportuoja daug mažiau į savo kaimynines šalis negu kitų žemynų šalys; kadangi gana mažos apimties prekybos mainus lemia dideli atstumai, dideli tarifai, muitinės, atskiri prekybos susitarimai ir netinkami infrastruktūros tinklai;

AA.  kadangi kovojant su skurdu ir skatinant socialinę sanglaudą labai svarbu užtikrinti švietimą ir mokymą, taip pat visiems suteikti galimybes naudotis visuomenės sveikatos priežiūros paslaugomis;

AB.  kadangi pablogėjusios aplinkos sąlygos turi tiesioginį poveikį skurdo plitimui; kadangi Lotynų Amerika yra didelis planetos aplinkos rezervas, o Brazilija, Meksika, Peru ir Kolumbija – tai didžiausią biologinę įvairovę pasaulyje turinčios šalys, tačiau tuo pat metu šis žemynas ypač jautrus klimato kaitai;

AC.  kadangi itin svarbu gerinti mokesčių surinkimą siekiant kurti kompetentingą valstybę, kuri galėtų savo žmonėms teikti pagrindines paslaugas, pvz., sveikatos priežiūros, sanitarinių sąlygų užtikrinimo visuomenei ir švietimo paslaugas;

AD.  kadangi labiausiai niokojantis klimato kaitos ir visuotinio atšilimo poveikis ypač jaučiamas Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione, nes šių regionų šalys yra vienos iš pažeidžiamiausių pasaulyje; kadangi dėl gaivalinių nelaimių Centrinė Amerika neteko 54 proc. regiono BVP;

AE.  kadangi privatusis sektorius buvo aiškiai nurodytas kaip svarbiausias sektorius siekiant plėtoti tvarų vystymąsi ir skatinti socialinę sanglaudą, numatytą pokyčių darbotvarkėje;

AF.  kadangi struktūrinis ES ir Lotynų Amerikos dvišalis regioninis ir pasaulinis dialogas dėl migracijos yra svarbus ir kadangi svarbu, jog abiejų regionų migracijos politika ir praktika užtikrintų pagarbą visų migrantų pagrindinėms teisėms;

AG.  kadangi kai kurios Lotynų Amerikos šalys – tai šalys, kuriose daugiausia smurto pasaulyje, ir jose paplitęs nusikalstamumas, susijęs su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu, pinigų plovimu, prekyba ginklais ir korupcija, vis dar išlieka didelė regiono problema, kelianti grėsmę jo vystymuisi;

AH.  kadangi Komisijos pasiūlyme dėl partnerystės priemonės didžiausias dėmesys skiriamas strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimui regione; kadangi šiame pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama strateginiams partneriams ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims, taip pat visuotiniam požiūriui, nukreiptam į pasaulinius iššūkius ir grėsmę;

AI.  kadangi demokratinėms Lotynų Amerikos sistemoms ir kolektyviniam saugumui grėsmę kelia korupcija, susijusi su nusikalstamomis grupuotėmis, ypač besiverčiančiomis narkotinių medžiagų platinimu ir prekyba, kurios įsiskverbia į institucijas, tarpusavyje dalinasi teritorinės įtakos zonas ir daro papildomą žalą, sukeldamos rimtų nestabilumo ir politinio valdymo problemų;

1.  primena, kad nors pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės poveikis Lotynų Amerikoje buvo mažesnis negu kituose regionuose, nelygybė ir skurdas išlieka labai dideli, todėl pažanga siekiant šešių TVT nepakankama;

2.  pabrėžia, kad reikia stiprinti Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos tarpusavio koordinavimą siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), visų pirma imantis veiksmų, kuriais siekiama kovoti su skurdu, kurti darbo vietas ir skatinti socialiai atskirtų grupių socialinę įtrauktį; pabrėžia, kad TVT, kuriuo siekiama sukurti pasaulinę partnerystę vystymosi labui (8 TVT), turėtų būti svarbiausias įgyvendinant ES bendradarbiavimo su Lotynų Amerikos šalimis politiką ir kad šiose šalyse turėtų būti atrinktos sritys, kuriose reikia įgyvendinti naująją integracinio augimo strategiją; pabrėžia, kad ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono fondas gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant šių tikslų;

3.  mano, kad dėl tam tikrų Lotynų Amerikos šalių ekonominės ir technologinės pažangos būtina persvarstyti ES dvišalio vystomojo bendradarbiavimo tikslus; ragina bendradarbiavimą iš naujo nukreipti ten, kur jo labiausiai reikia siekiant spręsti skurdo mažinimo klausimą; pabrėžia, kad yra bendrų uždavinių, kuriuos reikia spręsti stiprinant daugiašališkumą; pabrėžia, kad augimo, prekybos, vystymosi ir skurdo mažinimo sąsajos nėra nei paprastos, nei savaiminės; atsižvelgdamas į tai, skatina Komisiją vedant diskusijas dėl būsimos ES vystomojo bendradarbiavimo politikos išsamiai ir giliai apsvarstyti esamą vystymosi modelį ir pasisemti patirties iš praėjusių dešimtmečių siekiant veiksmingai mažinti skurdą ir nelygybę nesumažinant ir neapribojant politikos erdvės;

4.  mano, kad ES bendradarbiavimo ir vystymosi politiką reikėtų apibrėžti glaudžiai konsultuojantis su Lotynų Amerika, siekiant suformuoti tvarią, sąžiningą ir gerai suderintą vystymosi politiką regiono atžvilgiu;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pagalba gali būti Lotynų Amerikos šalių svertas, jos nepakanka garantuoti tvarų ir ilgalaikį vystymąsi; todėl ragina Lotynų Amerikos šalis stiprinti ir sutelkti savo vidaus išteklius, sukurti skaidrias apmokestinimo sistemas ir suformuoti fiskalinę valdyseną, kurios veikloje nebūtų korupcijos ir sukčiavimo, veiksmingai įtraukti privatųjį sektorių, vietos vyriausybes ir pilietinę visuomenę į ES ir Lotynų Amerikos darbotvarkę, ypač vykdant bendradarbiavimą, teikiant techninę pagalbą ir greta vietos administracijos rengiant mokymus teisiniais ir fiskaliniais klausimais, taip pat skatinti jų atsakomybę už projektus;

6.  mano, kad didelės Azijos investicijos, ypač į daugelio Lotynų Amerikos šalių žaliavų telkinius, angliavandenilius ir kitus žemės ūkio išteklius turėtų paskatinti Europos Sąjungą greitai ir veiksmingai stiprinti savo pagalbą tvariam vystymuisi regione;

7.  atsižvelgdamas į poreikį suderinti Lotynų Amerikos ir ES vystymosi politiką, mano, kad Lotynų Amerika privalo dėti ypatingas pastangas, siekdama skatinti savo regiono politinę, ekonominę ir prekybinę integraciją;

8.  pabrėžia, kad reikia susieti santykių su Lotynų Amerika pažangą su nuoseklia vystymosi politika; todėl mano, kad bendradarbiavimo priemones ir tikslus būtina nustatyti atsižvelgiant į kiekvieną šalį, daugiausia išteklių skiriant pažeidžiamiausioms šalims ir didinant politikos suderinamumą vystymosi labui;

9.  ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad pagal vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę būtų vykdomas tokio pat masto bendradarbiavimas su Lotynų Amerikos šalimis, 2014–2020 m. skiriant joms trečdalį visos geografiniam regionui numatytos sumos;

10.  palankiai vertina Komisijos pasiūlytą pagalbos diferenciacijos ir koncentracijos principą; pabrėžia, kad programavimo etapu diferenciacija turi būti vykdoma laipsniškai (ir paramą gaunančių šalių, ir faktinių bendradarbiavimo priemonių požiūriu) plėtojant kitų formų bendradarbiavimą, kuris labiau atitiktų vidutines pajamas gaunančių šalių interesus; rekomenduoja, kad diferenciacijos principo taikymo kriterijai būtų objektyvūs ir bendri visoms šalims;

11.  pažymi, kad dėl diferenciacijos metodo neturėtų drastiškai sumažėti regiono svarba ES veiksmų planuose; ji, kaip tarptautinės bendruomenės aktyvi narė, o ne vien pagrindinė pasaulinė paramos teikėja, yra ir turėtų veikti kaip pasaulio veikėja; priešingu atveju ES gali pati save pasmerkti nereikšmingumui ištisuose regionuose, palikdama atvirą erdvę kitų pasaulinių veikėjų dalyvavimui;

12.  pabrėžia, kad atliekant bet kokį galimą lėšų perskirstymą lėšų turi būti skiriama geografinėms programoms, kuriomis siekiama panaikinti skurdą regiono šalyse, gaunančiose mažas ir mažesnes nei vidutines pajamas;

Vidutines pajamas gaunančių šalių svarba: diferencijuoto požiūrio poreikis

13.  išreiškia susirūpinimą dėl griežtumo stokos įgyvendinant Komisijos pasiūlyme dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės, kuriuo panaikinama galimybė vienuolikai Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono (LAKR) vidutines pajamas gaunančių šalių dalyvauti dvišalėse programose, nustatytus tinkamumo kriterijus; primena, kad kai kurios Lotynų Amerikos šalys priklauso šalims, kuriose didžiausia nelygybė pasaulyje pagal vienam gyventojui tenkančias pajamas, ir kad nuolatinė nelygybė atsiranda esant mažam socialiniam ir ekonominiam judumui; pabrėžia, kad šios grupės šalys labai įvairios, todėl turėtų būti tęsiamas diferencijuotas bendradarbiavimas, pagrįstas koordinavimu ir politiniu dialogu;

14.  mano, kad žinia, kurią regionui siunčia ES, kelia didelį susirūpinimą, nes praktiškai tai yra pareiškimas, jog ES neteikia jam tiek svarbos, kiek jis nusipelno, nepaisant daugybės prisiimtų politinių ir prekybos įsipareigojimų ir bendrų pasaulinių interesų;

15.  pabrėžia Europos konsensuso dėl vystymosi 66 dalyje nurodytą poreikį teikti tinkamą dėmesį vidutines ir ypač mažesnes nei vidutines pajamas gaunančioms šalims, nes daugelis jų susiduria su panašiomis problemomis kaip mažas pajamas gaunančios šalys;

16.  ragina Komisiją ir Tarybą pagal diferenciacijos principą atlikti objektyvų ir skaidrų tyrimą siekiant persvarstyti ir išplėsti rodiklius, taikomus vystymuisi įvertinti, ir neapsiriboti pajamų rodikliu, bet ekonominius kriterijus aiškinti remiantis kitais veiksniais, pavyzdžiui, skurdo ir pažeidžiamumo rodikliu, Humanitarinės paramos ir civilinės saugos GD nustatytu krizės rodikliu, GINI koeficientu ir nelygybės koeficientu; įspėja, kad šalių klasifikavimas pagal pajamų dydį grindžiamas skaičiavimais, kuriais neparodomas skurdas ir nelygybė;

17.  atsižvelgdamas į šiuos rodiklius pabrėžia, kad ES pagal būsimą vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę dvišalį bendradarbiavimą turėtų tęsti bent su Kolumbija, Ekvadoru ir Peru;

18.  ragina Komisiją pateikti nuoseklią strategiją dėl laipsniško dvišalės paramos nutraukimo vidutines pajamas gaunančioms šalims, leidžiant joms įtvirtinti savo, kaip gavusiųjų paramą, poziciją, taip laikantis paramos nuspėjamumo principo, nustatyto Busano forume paramos veiksmingumo klausimais;

19.  ragina Komisiją užtikrinti, kad įsigaliojus naujai vystomojo bendradarbiavimo finansinei priemonei ir prasidėjus šiam laipsniškam dvišalės pagalbos nutraukimui būtų atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

20.  pabrėžia, kad reikia didinti partnerystės priemonės biudžetą iki daugiau negu 1 mlrd. EUR siekiant remti naują bendradarbiavimo formą, skirtą vidutines ir didesnes nei vidutines pajamas gaunančioms šalims, užtikrinant, jog lėšos galėtų būti planuojamos, kiekybiškai vertinamos ir tikrinamos; pabrėžia poreikį užtikrinti, kad tai būtų priemonė, stiprinanti ES atsaką į pasaulinius iššūkius, kaip antai, kova su nelygybe, klimato kaita, saugumas ir kova su prekyba narkotikais;

Socialinė sanglauda ir kova su skurdu

21.  mano, kad didelė nelygybė ir veiksmingo socialinės apsaugos mechanizmo trūkumas yra didžiausia kliūtis siekiant stiprinti demokratiją ir užtikrinti teisingą ir tvarų regiono ekonomikos augimą, todėl ragina daugiau dėmesio skirti demokratinio valdymo ir socialinės sanglaudos ryšiui;

22.  laikosi nuomonės, kad ES ir LAKR partnerystės socialinės sanglaudos tikslas negalės būti pasiektas, kol neprasidės aukšto lygio vystymasis ir pajamų bei turto teisingas paskirstymas, ir kad siekiant šio tikslo būtina užtikrinti skurdo panaikinimą vykdant sąžiningesnę ir pažangesnę fiskalinę politiką, sustiprinant mokestinius pajėgumus ir kovą su sukčiavimu bei mokesčių slėpimu;

23.  pabrėžia paramos vystymuisi teikimo per prekybą svarbą; pažymi, kad Lotynų Amerikos ir ES prekybos mainai yra pagrindinis veiksnys siekiant mažinti skurdą ir užtikrinti gerovės kūrimą abiejuose žemynuose; įspėja apie protekcionistines tendencijas, atsirandančias dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės;

24.  pabrėžia, kad svarbu toliau siekti tikslo 20 proc. lėšų skirti švietimo ir sveikatos programoms, ir ragina būtinai integruoti lyčių lygybės aspektą į darbo rinką ir apskritai į visuomenę; pakartoja, kad švietimas ir investicijos į žmogiškąjį kapitalą yra socialinės sanglaudos ir socialinio ir ekonominio vystymosi pagrindas; ragina įgyvendinti veiksmingas politikos kryptis ir tinkamą finansavimą siekiant kovoti su neraštingumu, kurio lygis vis dar aukštas kai kuriose regiono šalyse, ypač tarp mergaičių ir moterų, ir skatinti galimybę naudotis nemokamu valstybiniu švietimu (pradiniu ir viduriniu), kuris dažnai ribojamas dėl reikiamų biudžeto išteklių trūkumo tam tikrose šalyse; šiuo požiūriu remia Lotynų Amerikos šalių švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos parengtą projektą „2021 m. švietimo tikslai: švietimas, kurio linkime dviejų šimtų metų kartai“;

25.  pabrėžia, kad nors švietimo aprėptis ir išlaidos Lotynų Amerikoje per paskutinius dešimtmečius tvariai gerėjo, švietimo kokybė vis dar yra žema ir galimybės juo naudotis nevienodos; pabrėžia Europos Sąjungos darbą įgyvendinant „Erasmus“, „Alban and Alfa“ programas ir ragina Komisiją išsaugoti esamą biudžeto asignavimų lygį;

26.  pabrėžia, kad ir taip dideli mokyklų veiklos skirtumai Lotynų Amerikoje ir toliau didėjo pastaraisiais metais, jeigu lyginamos kaimo ir miesto vietovės, valstybinės ir privačios mokyklos, lytis ar socialinis ir ekonominis statusas, todėl didėja socialinės sanglaudos stokos problema;

27.  pabrėžia, kad socialinė sanglauda glaudžiai susijusi su kitomis politikos sritimis, pvz., prekyba, investicijomis ir finansais; mano, kad vykdant vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės teminį, nacionalinį ir regioninį programavimą turi būti veiksmingiau įtraukiami socialinės sanglaudos tikslai, daugiausia remiant teisingesnę fiskalinę, mokesčių ir socialinę politiką, kuria skatinamas lygybė, galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis, deramas darbas ir teismų sistemos reforma;

28.  atkreipia dėmesį į tokių programų, kaip „EuroSocial“, URB-AL ir AL-INVEST, COPOLAD, taip pat programų, skirtų stiprinti ES ir Lotynų Amerikos dialogą ir bendradarbiavimą, svarbą, siekiant nustatyti migracijos ir vystymosi politikos valdymo modelius; pažymi, kad naujoje vykdomojo bendradarbiavimo finansinėje priemonėje šios programos turi būti sustiprintos, išnaudojant jų potencialą trišalio bendradarbiavimo požiūriu;

29.  pažymi, kad Europos Sąjunga privalo, pasinaudodama vystomojo bendradarbiavimo finansine priemone, skirti išteklių, reikalingų, kad būtų pagerintos vaikų gyvenimo sąlygos ir kad vaikai galėtų iki galo vystyti savo gebėjimus bei galimybes, visų pirma įprastos sudėties šeimose;

30.  dar kartą pabrėžia ES ir Lotynų Amerikos socialinės sanglaudos forumo svarbą ir ragina, kad jis būtų stiprinamas, kaip abiejų regionų politinio dialogo erdvė socialinės sanglaudos klausimu, skatinant platesnio užmojo ir bendradarbiavimo koordinavimo priemones šioje srityje, taip pat ragina skatinti socialinę sanglaudą svarbiausių tarptautinių forumų darbotvarkėse;

31.  pažymi, kad ES ir LAKR fondui gali tekti svarbus vaidmuo koordinuojant ir remiant pilietinės visuomenės veiklą ir diskusijas dėl tarptautinio bendradarbiavimo reikšmės skatinant socialinę sanglaudą regione;

Vystymosi politikos suderinamumas

32.  primena SESV 208 straipsnyje nurodytos bendradarbiavimo vystymosi labui politikos svarbą siekiant naikinti skurdą, remti ekonomines ir socialines teises, saugoti aplinką, vykdyti gerą valdymą ir tvarų bei integracinį vystymąsi;

33.  ragina Komisiją padidinti savo projektų, kurie vykdomi Lotynų Amerikos šalyse, matomumą, ir padaryti juos suprantamesnius savo piliečiams, parodant bendradarbiavimo su ES teikiamą pridėtinę vertę;

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES asociacijos ir (arba) laisvosios prekybos susitarimai neturi prieštarauti politikos suderinamumo vystymosi labui tikslui; atitinkamai, primygtinai ragina Komisiją per kiekvienas vysktančias derybas arba atliekant persvarstymą užtikrinti, kad vystymosi poreikiai ir nuogąstavimai būtų tinkamai atspindėti su prekybos klausimais susijusiuose skyriuose, pvz., finansinių paslaugų, vyriausybės viešųjų pirkimų ir intelektinės nuosavybės teisių skyriuose, kad taikant veiksmingą mechanizmą būtų įgyvendinti bendri socialinių, darbo ir aplinkosaugos teisių standartai;

35.  apgailestauja, kad Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl bendrųjų lengvatinių muitų tarifų sistemos neatsižvelgiama į santykių su Lotynų Amerika strateginį pobūdį, dėl to daug regiono šalių negalės naudotis šia priemone, nors tai labai svarbu regiono vystymuisi;

36.  prašo Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir Komisijos suvienyti savo pastangas ir ateityje sudaryti visapusišką asociacijos susitarimą su Andų bendrija, siekiant šią bendriją sudarančių valstybių narių ekonomikos augimo ir socialinio vystymosi ir laikantis ES vertybių, principų ir tikslų, pagal kuriuos visada buvo skatinama Lotynų Amerikos integracija;

37.  ragina ES užtikrinti, kad vystymuisi numatyti ištekliai nebūtų nukreipti kitur;

38.  mano, kad sudarius ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimą galėtų būti skatinamas ir didinamas Lotynų Amerikos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimas ir vystymasis, su sąlyga, kad jis būtų grindžiamas sąžiningos prekybos principu ir pagarba tarptautiniams darbo ir aplinkosaugos standartams bei teisinio tikrumo principui investicijų požiūriu, taip pat su sąlyga, kad partneriais būtų galima pasitikėti;

39.  pabrėžia, kad naujoji vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė turėtų skatinti regioninės integracijos procesą; atsižvelgdamas į tai, primena, kad asociacijos ir daugiašaliais prekybos susitarimais, jeigu tinkamai atsižvelgiama į skirtumus, gali būti labai skatinamas vystymasis ir regioninė integracija, bet nurodo, jog dėl politikos suderinamumo stokos šiam procesui kyla kliūčių; ragina ES užtikrinti, kad sudarant kiekvieną dvišalį susitarimą nebūtų daroma žala Lotynų Amerikos integracijos procesui; taip pat pažymi, kad nors tarpregioniniai santykiai ne tokie intensyvūs dėl dvišalių santykių, perėjimas prie dvišalių santykių didina Lotynų Amerikos regioninių blokų susiskaldymą ir konkurenciją;

40.  pabrėžia, kad ES delegacijose reikia įsteigti pagrindinius centrus politikos suderinamumui vystymosi labui ir vystymosi stebėsenos mechanizmus šioje srityje;

41.  pabrėžia, kad Europos Sąjungai svarbu vystyti prekybos politiką, kuri būtų labiau suderinta su vystymosi politika, siekiant, kad prekyba taip pat būtų sąžiningų ir teisingų socialinių standartų skatinimo veiksnys, ypač įtraukiant socialines nuostatas, pagal kurias gerbiamos žmogaus teisės partnerystės susitarimuose;

42.  pabrėžia didesnio OVP nuoseklumo svarbą ir pažymi, kad ES bei trijų Lotynų Amerikos šalių dalyvavimas G20 turėtų padėti suderinti pozicijas, kurios leistų, kad politikos suderinamumas vystymosi labui būtų įgyvendinamas kartu;

43.  primena įsipareigojimą laikytis 208 straipsnyje nurodyto principo dėl politikos suderinamumo vystymosi labui ir vengti neigiamo poveikio regione, kuris atsirastų dėl 11 regiono šalių atskyrimo nuo dvišalio ES bendradarbiavimo ir dėl BLS+ sistema grindžiamų prekybos lengvatų panaikinimo;

44.  primena, kad pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį stiprinant demokratiją ir nustatant, įgyvendinant bei tikrinant vystymosi politiką Lotynų Amerikoje; apgailestauja, kad dabartinėse bendradarbiavimo programose pilietinei visuomenei skiriama nepakankamai dėmesio ir labai mažai lėšų;

45.  pabrėžia, kad pagal demokratinės atsakomybės sąvoką, parlamentų, vietos ir regioninės valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės pastangos atlikti tinkamą vaidmenį apibrėžiant vystymosi strategijas, reikalaujant vyriausybių atsakomybės, stebint ir vertinant vykdytą veiklą ir veiklos rezultatus turėtų būti remiamos; ypač pabrėžia, kad svarbu Lotynų Amerikos šalių parlamentų nariams suteikti tam tikras galias didinant jų vaidmenį sprendimų priėmimo procesuose;

46.  todėl yra susirūpinęs dėl to, kad naujame asociacijos susitarime ir LPS, dėl kurių ką tik susitarta su Lotynų Amerikos šalimis, konsultacijos su pilietine visuomene yra aiškiai apribotos ir numatomos tik klausimais, susijusiais su tvaraus vystymosi skyriumi;

47.  pažymi, kad parama pilietinei visuomenei ir toliau turėtų būti būsimosios vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės vienas iš prioritetų; pabrėžia, kad ši parama turėtų būti įtraukta į šalių strategijas ir į regionų programas, taip pabrėžiant jos pagrindinį vaidmenį kovojant su nelygybe, korupcija ir stebint finansinių išteklių naudojimą;

48.  ragina Europos Komisiją teikti didesnę finansinę, techninę ir patirtimi grindžiamą paramą Lotynų Amerikos šalių, dalyvaujančių regioninėse strategijos programose, nacionalinių parlamentų administracijoms siekiant didinti jų veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę – tai būtina norint, kad parlamentai atliktų tinkamą vaidmenį demokratiniuose sprendimų priėmimo procesuose;

49.  primena, kad Europos konsensuso dėl vystymosi 18 dalyje nurodoma, kad „ES dar labiau rems nevalstybinių veikėjų gebėjimų kūrimą, kad išaugtų jų įtaka vystymosi procesui ir būtų tęsiamas politinis, socialinis bei ekonominis dialogas“; apgailestauja, kad Žaliojoje knygoje dėl ES vystymosi politikos poveikio didinimo iš esmės nesugebėta paaiškinti, kaip pilietinė visuomenė dalyvaus ir bus įgalinta įgyvendinant būsimą ES vystomojo bendradarbiavimo politiką;

50.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Europos išorės veiksmų tarnybą užtikrinti ES išorės veiksmų Lotynų Amerikos atžvilgiu vieningumą, nuoseklumą bei veiksmingumą, kaip nurodyta Lisabonos sutartyje;

Smurtas ir nusikalstamumas

51.  reiškia susirūpinimą dėl socialinio poveikio, kuris regione daromas dėl didelio nusikalstamumo ir smurto, visų pirma, moterų žudymo; mano, kad būtina apibrėžti naują, veiksmingesnę strategiją, kuria būtų sprendžiama ši problema ir jos ekonominės, socialinės ir politinės priežastys;

52.  prašo Komisijos tvirtai remti su gavybos projektais susijusių vietos bendruomenių konsultavimo procesus; taip pat pakartoja, kad šiomis aplinkybėmis svarbu užtikrinti, kad kiekviena šalis atskirai praneštų apie savo gavybos pramonę, kaip numatyta pasiūlyme dėl direktyvos dėl apskaitos ir skaidrumo, minėta direktyva yra griežta priemonė korupcijai, kyšininkavimui ir mokesčių vengimui riboti;

53.  primena, kad nusikalstamumas ir nesaugumas daro didelį poveikį piliečių pasitikėjimui valstybinėmis ir demokratinėmis institucijomis, taip pat žmogaus teisių užtikrinimui;

54.  primena, kad vienas iš prioritetinių ES išorės veiksmų tikslų yra skatinti demokratinių sistemų stiprinimą ir žmogaus teisių užtikrinimą pasaulyje, taigi ir Lotynų Amerikoje;

55.  išreiškia susirūpinimą dėl didelio smurto dėl lyties, kuris paplitęs regione, poveikio;

56.  prašo Komisijos, nustatant vystymosi politiką Lotynų Amerikos požiūriu, prioritetu laikyti kovą su nebaudžiamumu ir iki 2012 m. pabaigos pateikti komunikatą minėta tema, į kurį būtų įtraukti skyriai apie teismų bendradarbiavimą, finansinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija bei nukentėjusiųjų apsaugą;

57.  išreiškia susirūpinimą dėl padidėjusio smurto prieš moteris; prašo Komisijos aiškiai apibrėžti atsakomybę Europos išorės veiksmų tarnyboje ir koordinuoti atitinkamus ES delegacijų veiksmus su valstybių narių ambasadų veiksmais šalyse, kuriose kyla kliūčių, kad 2010 m. birželio mėn. paskelbta vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton deklaracija dėl moterų žudymo virstų konkrečia politika, kuriai būtų skiriama pakankamai išteklių;

58.  prašo Europos Komisijos teikti politinę ir finansinę paramą siekiant remti Amerikos žmogaus teisių gynimo sistemos veiklą sprendžiant moterų žudymo klausimą ir prisidėti įgyvendinant jos sprendimus;

59.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai konsultuotis su Europos Parlamentu ir teikti jam ataskaitas apie vykstančius dialogus žmogaus teisių klausimais, taip pat bendradarbiauti kuriant dvišalę regionų partnerystę ir ieškoti priemonių, kuriomis būtų siekiama panaikinti moterų žudymą ir kitų formų smurtą prieš moteris;

60.  ragina Europos Komisiją aktyviai dalyvauti sprendžiant šį klausimą per politinius dialogus, visų pirma, dabar vykdomus dialogus žmogaus teisių tema, ir nuolat jį kelti ir siūlyti bendradarbiauti ieškant priemonių, padėsiančių panaikinti smurtą prieš moteris ir moterų žudymą, įgyvendinant šių dviejų regionų partnerystę;

Klimato kaita

61.  reiškia susirūpinimą dėl klimato kaitos poveikio tvariam vystymuisi, biologinės įvairovės apsaugai, miškų naikinimui ir žemės ūkio produktų gamybai Lotynų Amerikoje;

62.  primygtinai ragina ES neskatinti arba neremti didelio masto agrodegalų gamybos vykdant vystomąjį bendradarbiavimą, nes jis kenkia apsirūpinimo maistu saugumui, skatina miškų naikinimą, riboja galimybes naudotis žeme ir kenkia aplinkai;

63.  ragina Lotynų Amerikos šalių vietos valdžios institucijas ypatingą dėmesį skirti augančioms investicijoms, kurios galėtų daryti žalą tvariam šalies vystymuisi ir ekosistemoms, ypač atsižvelgiant į neigiamą klimato kaitos poveikį;

64.  primena, kad klimato kaita yra papildoma našta Lotynų Amerikai ir kad nedelsiant turi būti finansuojami veiksmai, kuriais būtų kovojama su klimato kaita, švelninamas jos poveikis ir prie jo prisitaikoma;

65.  ragina skatinti ES ir Lotynų Amerikos keitimąsi patirtimi ir informacija įgyvendinant „EuroClima“ programą ir Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimą, kaip susitarta Madrido veiksmų plane; primena švietimo svarbą aplinkos tvarumui;

66.  pažymi, kad, nepaisant to, jog Lotynų Amerikoje yra 30 proc. pasaulio vandens išteklių, vandens paskirstymas šiame regione labai neteisingas ir netolygus; ragina Komisiją ir toliau teikti paramą šalims partnerėms siekiant geriau valdyti vandens išteklių tiekimą ir valymą;

67.  primena ES įsipareigojimą prisidėti prie tvarios energetikos, kaip vieno iš tvaraus vystymosi veiksnių, vaidmens didinimo;

Privatusis sektorius ir infrastruktūra

68.  atkreipia dėmesį į tai, kad tokie mechanizmai, kaip Lotynų Amerikos investicinė priemonė, turėtų būti vis svarbesni vykdant ES vystomąjį bendradarbiavimą; šios priemonės prioritetai – energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinančioji energija, transportas, biologinės įvairovės apsauga bei parama MVĮ; taip pat pabrėžia šios priemonės galimą svarbą skatinant regioninę integraciją ir regiono tarptautines konkurencingumo darbotvarkes; pabrėžia tai, kad pilietinė visuomenė turi atlikti pagrindinį ir tinkamą vaidmenį stebėdama vystymosi politikos įgyvendinimą, tačiau pažymi, kad Lotynų Amerikos investicinės priemonės struktūroje nenumatytas mechanizmas, skirtas pilietinės visuomenės atstovavimui ir dalyvavimui užtikrinti; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų garantuotas parlamentų ir pilietinės visuomenės atstovavimas ir dalyvavimas siekiant veiksmingos stebėsenos ir tolesnių veiksmų panaudojus ES vystomojo bendradarbiavimo lėšas;

69.  pabrėžia poreikį analizuoti tolesnę patirtį taikant Lotynų Amerikos investicinę priemonę (LAIP) ir primygtinai ragina užtikrinti, kad įgyvendinant būsimus projektus būtų taikomi aiškiai nustatyti skaidrūs stebėsenos mechanizmai ir atlikti socialinio poveikio ir poveikio aplinkai tyrimai;

70.  ypač pabrėžia, kaip svarbu remti mažąsias ir vidutines įmones dėl jų įnašo į vystymąsi, regiono ekonomikos augimą ir socialinį bei ekonominį stiprinimą; pabrėžia, kad MVĮ yra pagrindiniai darbo vietų kūrimo šaltiniai; tikisi, kad taip pat reikės skatinti Europos partnerių įmonių socialinės atsakomybės veiklą siekiant daryti pažangą įgyvendinant ES integracinio augimo politikos tikslus;

71.  pabrėžia, kad būtina skubiai skatinti infrastruktūros kūrimą Lotynų Amerikoje, siekiant išlaikyti dabartinį aukštą augimo lygį ir skatinti socialinę įtrauktį; rekomenduoja naudoti tokias priemones kaip LAIP siekiant remti transporto, energijos ir telekomunikacijų infrastruktūros projektus, nes Lotynų Amerikos šalys šiuo metu į šias sritis investuoja daug mažiau negu reikėtų; primena, kad OPV naudojimas tokiems projektams turi būti pagrįstas atsižvelgiant į jų indėlį mažinant skurdą, skatinant socialinę sanglaudą ir teikiant kokybiškas viešąsias paslaugas gyventojams;

72.  primygtinai tvirtina, kad Komisija turėtų parengti aiškias gaires dėl skaidraus sprendimų priėmimo proceso pasirenkant projektus ir užtikrinti jų suderinamumą su Europos konsensusu dėl vystymosi, šalies atsakomybės principu ir ES įsipareigojimu panaikinti apribojančias pagalbos sąlygas;

73.  primygtinai tvirtina, kad reikia dotacijų ir paskolų derinimo priemones taikyti visų pirma tokiose srityse, kaip smulkaus masto ir vietinė energijos ir žemės ūkio produktų gamyba, taip pat šiomis priemonėmis remti besivystančių šalių MVĮ ir privačiojo sektoriaus labai mažas įmones;

Diferencijuotas bendradarbiavimas: moksliniai ir technologiniai tyrimai

74.  ragina glaudžiau bendradarbiauti su tam tikromis vidutines pajamas gaunančiomis šalimis mokslo, technologijų ir inovacijų srityje įgyvendinant programą „Horizontas 2020“;

75.  tikisi, kad prasidėjęs aktyvus dialogas mokslo, aukštojo mokslo ir mokymų, technologijų ir inovacijų klausimais gali duoti postūmį kuriant Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos inovacijų ir žinių erdvę ir padėti didinti konkurencingumą;

76.  mano, kad reikia skatinti laikiną mokslo darbuotojų judumą ir paramą universitetams bei mokslinių tyrimų centrams tokiose srityse kaip sveikata, maisto sauga, jūrų ir laivybos moksliniai tyrimai, atsinaujinančioji energija, kova su klimato kaita ir prisitaikymas prie jos;

77.  primena, kad Europos Sąjunga turėtų geriau atsižvelgti į strateginio kai kurių atokiausių Sąjungos regionų, esančių netoli Lotynų Amerikos, geografinio išsidėstymo pranašumus ir jais pasinaudoti;

78.  pažymi, kad siekiant žemyno vystymosi būtina plėsti mokslinių tyrimų institutų, kuriuose tiriama žemės ūkio veikla, atliekamą darbą;

Regionų bendradarbiavimo, Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimo ir trišalio bendradarbiavimo skatinimas

79.  ragina Komisiją išsamiau apsvarstyti galimybę į bendradarbiavimo politiką įtraukti Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimą;

80.  primena, kad Lotynų Amerika yra dinamiškiausias pasaulio regionas Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimo srityje, taip demonstruodama svarbų vidutines pajamas gaunančių šalių, kaip regioninės integracijos ir tarptautinių vystymosi tikslų propaguotojų, vaidmenį;

81.  primena, kad ES iki šiol nenustatė aiškios strateginės Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimo(10) apibrėžties, kuri jai padėtų plėtoti aktyvesnę politiką šioje srityje; pabrėžia, kad būtina nustatyti rodiklius, kurie parodytų įvairių Pietų šalių savitarpio ir trišalio bendradarbiavimo modelių socialinį ir ekonominį poveikį;

82.  dar kartą pabrėžia regiono prekybos mainų ir trišalio bendradarbiavimo svarbą ir jo esminį vaidmenį siekiant TVT, naikinant skurdą, skatinant užimtumą ir lyčių lygybę, užtikrinant švietimą, socialinę sanglaudą bei tvarų vystymąsi ir plėtojant žemės ūkį;

83.  laikosi nuomonės, kad reikia plėsti dviejų regionų, Pietų šalių savitarpio ir trišalio bendradarbiavimo iniciatyvas tokiuose sektoriuose, kaip mokslas ir moksliniai tyrimai, tvarus vystymasis, aplinka, klimato kaita, energetika, socialinė sanglauda, švietimas ir užimtumas;

84.  pabrėžia, kad reikia išplėsti ES ir Lotynų Amerikos politinį dialogą įvairiais lygmenimis, pvz., valstybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimų ir Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinės asamblėjos lygmenimis, nes šis dialogas – svarbi priemonė siekiant politinio sutarimo; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad prisiėmus politinius įsipareigojimus ES ir Lotynų Amerikos šalių aukščiausiojo lygio susitikimuose kartu būtų skiriami ir reikiami finansiniai ištekliai;

85.  rekomenduoja EUROLAT asamblėjai ir ES ir LAKR fondui savo darbotvarkėje suteikti Pietų šalių savitarpio ir trišaliam bendradarbiavimui tinkamą strateginę svarbą;

86.  mano, kad Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimas ir trišalis bendradarbiavimas turėtų būti vienas iš pagrindinių Čilėje vyksiančio septintojo ES ir LAKR aukščiausiojo lygio susitikimo klausimų – tai būtų aiškus atsakas į Madride vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo galutines išvadas;

o
o   o

87.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių ir visų Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalių vyriausybėms ir parlamentams, ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono fondui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Lotynų Amerikos Parlamentui, Centrinės Amerikos Parlamentui, Andų Parlamentui ir MERCOSUR šalių parlamentui.

(1) OL C 46, 2006 2 24, p. 1. (2) OL L 378, 2006 12 27, p. 41. (3) OL C 140 E, 2002 3 16, p. 569. (4) OL C 296 E, 2006 12 6, p. 123. (5) OL C 259 E, 2009 10 29, p. 64. (6) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 54. (7) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 79. (8) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0320. (9) Jungtinių Tautų Lotynų Amerikos ir Karibų baseino ekonomikos komisijos ir EBPO duomenys. (10) Primena, kad šiuo klausimu parengtos gairės, susijusios su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis, tačiau tai šiek tiek nenuoseklus požiūris.