Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2012/2029(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0168/2012

Pateikti tekstai :

A7-0168/2012

Debatai :

PV 11/06/2012 - 25
CRE 11/06/2012 - 25

Balsavimas :

PV 12/06/2012 - 6.8
CRE 12/06/2012 - 6.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0238

Priimti tekstai
PDF 347kWORD 152k
Antradienis, 2012 m. birželio 12 d. - Strasbūras
Bendradarbiavimas su užsienio partneriais energetikos politikos klausimais
P7_TA(2012)0238A7-0168/2012

2012 m. birželio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendradarbiavimo su užsienio partneriais energetikos politikos klausimais. Strateginis požiūris siekiant saugaus, tvaraus ir konkurencingo energijos tiekimo (2012/2029(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl energijos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo. „ES energetikos politika. Bendradarbiavimas su užsienio partneriais“ (COM(2011)0539),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo tarpvyriausybiniams valstybių narių energetikos susitarimams su trečiosiomis šalimis nustatomas keitimosi informacija mechanizmas (COM(2011)0540),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. išvadas dėl energijos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo „ES energetikos politika. Bendradarbiavimas su užsienio partneriais“,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m.(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A7-0168/2012),

A.  kadangi, siekdama spręsti esamus bendrus pasaulinius energetikos uždavinius ir įgyvendinti su energetika ir klimato kaita susijusius plataus užmojo ES tikslus, Europos Sąjunga turi imtis bendrų, veiksmingų ir teisingų veiksmų tarptautiniu mastu, ypač stiprindama savo energetikos politikos išorės aspektą ir laikydamasi vieningos pozicijos, kad būtų didinamas energijos šaltinių ir maršrutų įvairinimas, stiprinamas tiekimo saugumas ir remiama tvari gamyba ir tvarus vartojimas;

B.  kadangi remiantis dabartinėmis tendencijomis numatoma, kad iki 2050 m. pasaulyje gyvens 9 mlrd. žmonių, iki 2030 m. pasaulinė energijos paklausa išaugs 40 proc., visų pirma EBPO nepriklausančiose šalyse, ir sustiprės besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių konkurencija pasaulyje dėl iškastinio kuro išteklių;

C.  kadangi ES priklausomybė nuo energijos importo per kitą dešimtmetį turbūt išaugs, nes jos iškastinio kuro ištekliai išeikvoti, nors ir augs atsinaujinančiųjų energijos išteklių, energijos vartojimo efektyvumo ir mokslinių tyrimų energetikos technologijų srityje vaidmuo;

D.  kadangi energijos vartojimo efektyvumas labai svarbus siekiant mažinti ES priklausomybę nuo importuojamos energijos ir didinti jos geopolitinę nepriklausomybę bei energetinį saugumą, nes ES išleidžia energijos importui daugiau kaip 400 mlrd. EUR per metus; kadangi įgyvendinus tikslą sutaupyti mažiausiai 20 proc. energijos būtų ne tik padidintas mūsų energetinis saugumas, bet ir mažiausiai 50 mlrd. EUR per metus sumažinta iš ES šalių ekonomikos į energiją gaminančias šalis perkeliamo turto dalis;

E.  kadangi ES svarbu teikti pirmenybę vidaus iškastinio kuro išteklių saugumui ir plėtrai, visų pirma atsižvelgiant į pastaruoju metu Viduržemio jūroje atrastas dideles jų atsargas, dėl kurių sumažėtų Europos priklausomybė nuo energijos importo; kadangi yra didelių galimybių bendrai su ES kaimyninėmis šalimis išgauti ir naudoti iškastinio kuro išteklius;

F.  kadangi dabar ES, kaip skaitmeninė ekonomika ir visuomenė, yra daug labiau negu kada nors priklausoma nuo nenutrūkstamo ir patikimo elektros energijos tiekimo;

G.  kadangi ES jau yra viena iš didžiausių iškastinio kuro importuotojų ir tampa vis labiau priklausoma nuo importo ir pažeidžiama išorės tiekėjų ir tranzito šalių požiūriu; kadangi, kita vertus, tai suteikia ES nemažą didžiausios pasaulio energijos rinkų pirkėjos galią;

H.  kadangi dėl didėjančio gyventojų skaičiaus ir kylančių gyvenimo standartų energijos paklausa pasaulyje iki 2030 m. galėtų išaugti 40 %; kadangi dėl didelės ir vis didėjančios ES priklausomybės nuo importo būtina įgyvendinti politiką, kurioje būtų atsižvelgta į galimus pokyčius ir šie klausimai būtų sprendžiami;

I.  kadangi bendra išorės energetikos politika, grindžiama solidarumu, įvairinimu ir strateginiu bendradarbiavimu, taip pat su daug energijos suvartojančiomis šalimis, ir vietinių atsinaujinančiųjų energijos išteklių skatinimas sukurtų sąveiką ir padėtų užtikrinti tiekimo Europos Sąjungai saugumą ir didinti ES pajėgumus imtis veiksmų sprendžiant užsienio politikos klausimus ir ES, kaip pasaulinės veikėjos, patikimumą, taip pat klimato kaitos srityje;

J.  kadangi trečiųjų šalių įmonės naudojasi ES energijos rinkos atvėrimu, tačiau kadangi grėsmę kelia neskaidri tokių įmonių vykdoma prekyba ir priešiška perėmimo veikla, todėl reikia griežtai taikyti ES konkurencijos taisykles ir kitus susijusius teisės aktus, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas ir energijos tiekimo įvairinimas ir ateityje būtų išvengta neapdorotos naftos ir dujų tiekimo sutrikimų ir krizių;

K.  kadangi valstybės narės tampa vis labiau tarpusavyje susijusios ir kadangi parodyta, jog veiksmų, kuriais siekiama tik nacionaliniu lygmeniu užtikrinti tiekimo saugumą, nepakanka ir jais neužtikrinami ilgalaikiai visų valstybių narių interesai;

L.  kadangi, nors ES plačiai pripažįstamas poreikis plėtoti energetikos infrastruktūrą, vis dar stokojama būtinų investicijų;

M.  kadangi tik visiškai integruota Europos energijos rinka, kurios veikimas pagrįstas solidarumo principu, gali tinkamai spręsti energijos tiekimo saugumo uždavinius, kylančius dėl skirtingos energijos importo struktūros ir dalies įvairiose valstybėse narėse;

N.  kadangi ypač svarbu užtikrinti nuoseklius ir darnius ES išorės energetikos santykius su pagrindiniais gamintojais, tranzito šalimis ir šalimis vartotojomis ir kadangi būtinas strateginis ir politinis koordinavimas tarp ES valstybių narių derybose su didelę galią turinčiais tiekėjais trečiosiose šalyse;

O.  kadangi plėtojant santykius energetikos srityje reikalingas nuspėjamumas, stabilumas ir ilgalaikės investicijos;

P.  kadangi uždavinys energetinio saugumo srityje – sumažinti netikrumą, dėl kurio kyla įtampa tarp valstybių, ir rinkos trūkumus, kurie kliudo tiekėjams ir vartotojams pasinaudoti prekybos teikiamais pranašumais;

Q.  kadangi vidutiniais skaičiavimais Arkties regione yra apie trečdalis neatrastų pasaulio dujų išteklių ir 13 proc. neatrastų naftos išteklių;

Energijos vidaus rinka – geresnis koordinavimas ES lygmeniu

1.  pabrėžia poreikį užtikrinti, kad būtų visapusiškai plėtojama tarpvalstybinė energetikos infrastruktūra Sąjungoje; taip pat pabrėžia poreikį tvirtai koordinuoti valstybių narių politiką ir atlikti bendrus veiksmus bei garantuoti solidarumą išorės energetikos politikos ir energetinio saugumo srityje, pripažįstant skaidrumo ir visiško energijos vidaus rinkos sukūrimo svarbą ir laikantis ilgalaikių ES energetikos bei klimato kaitos tikslų;

2.  mano, kad energetikos politika turi būti neatsiejama ir svarbi bendros užsienio politikos dalis ir kad ji turėtų būti kuriama ir įgyvendinama atsižvelgiant į kitas politikos sritis, kurios turi išorės aspektą;

3.  pabrėžia, kad, atsižvelgdama į esamas ekonomines sąlygas ir siekdama sukurti iš tikrųjų bendrąją ES energijos rinką, ES turėtų teikti pirmenybę toms investicijoms į energetikos infrastruktūrą, kuriomis būtų galima laipsniškai didinti pajėgumus patiriant nedideles investicijų išlaidas, ir sudaryti sąlygas bendrajai rinkai tinkamiausiai pasinaudoti energetikos infrastruktūra, kartu taupiai užtikrinant ir skatinant tiekimo saugumą, konkurencingumą ir tvarumą;

4.  primena Europos Parlamento prašymą parengti Europos energijos bendrijos planus, kuriuose būtų numatytas glaudus bendradarbiavimas dėl energijos tinklų ir naujoms energijos technologijoms skirtas Europos finansavimas, siekiant panaikinti Europos energetikos politikos susiskaidymą ir suteikti Sąjungai stiprų vaidmenį energetikos santykiuose tarptautiniu mastu;

5.  primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Energijos observatorijos sukūrimo siekiant pagerinti informaciją apie energijos importo rinkas ir atlikti išsamesnę eksporto rinkų analizę;

6.  mano, kad visiškai veikianti, susieta ir integruota Europos energijos vidaus rinka gali gerokai padidinti tiekimo saugumą net trumpuoju laikotarpiu ir yra būtina siekiant sėkmingos Europos išorės energetikos politikos; taip pat mano, kad Europos energijos sektoriaus reguliavimo sistema labai svarbi kuriant energijos vidaus rinką ir jos taikymas turėtų būti skatinamas šalyse partnerėse didinant informuotumą apie jos paskirtį, naudą ir pranašumus; bendras tikslas būtų užtikrinti, kad ES išorės energetikos politika ir valstybių narių dvišaliai susitarimai visiškai atitiktų ES teisės aktus;

7.  pabrėžia, kad Komisija ir EIVT privalo užtikrinti, kad visi ES daugiašaliai ir dvišaliai susitarimai, ypač partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai, visiškai atitiktų ES vidaus rinkos taisykles; pabrėžia, kad pagal šiuos susitarimus turėtų būti užtikrinamas abipusiškumas, vienodos sąlygos ir skaidrumas, siekiant sukurti saugią teisinę aplinką ES investuotojams energijos tiekimo ir tranzito šalyse;

8.  ragina ES ir valstybes nares užtikrinti sujungtą energijos vidaus rinką, kuri galėtų atsispirti išorės spaudimui ir bandymams naudoti energijos tiekimą ir kainas kaip užsienio politikos spaudimo priemonę; todėl pabrėžia poreikį skirti daugiau išteklių projektams, kuriais susiejamos ES energijos rinkos, ir iki 2015 m. pabaigos baigti kurti Europos dujų ir elektros infrastruktūros tinklus, ypač įgyvendinti Baltijos jungčių planą, kaip nurodyta trečiajame ES energetikos pakete;

9.  pabrėžia, kad siekiant tinkamo vidaus rinkos veikimo reikia, jog į Sąjungą importuojamai energijai ES teritorijoje būtų visapusiškai taikomos energijos vidaus rinkos taisyklės; todėl pabrėžia, kad ES turėtų siekti reguliavimo konvergencijos su kaimyninėmis šalimis, kurios pasiruošusios vadovautis ES energijos vidaus rinkos taisyklėmis; šiuo požiūriu pabrėžia Energijos bendrijos svarbą ir vaidmenį;

10.  ragina Komisiją remti visa apimančios dujų rinkos kainomis grindžiamos ES dujų indeksavimo sistemos kūrimą, kad visos ES dujomis prekiaujančios bendrovės galėtų prekiauti su išorės dujų tiekėjais sąžiningesniu ir labiau nuspėjamu būdu, nepriklausomai nuo naftos kainų, ir toliau skatinti konkurenciją ES dujų vidaus rinkoje;

11.  pabrėžia, kad, sujungus valstybių narių ir ES priemones, žinias ir gebėjimus, turėtų būti visapusiškai pasinaudota energijos vidaus rinkos ir infrastruktūros integracijos sukurtais privalumais; todėl ragina siekti didesnio skaidrumo ir didesnio ES įtraukimo į derybas dėl valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimų, nes šie susitarimai taip pat galėtų turėti poveikio ES energijos vidaus rinkos veikimui; pritaria Komisijos siekiui užtikrinti didesnį skaidrumą ir valstybių narių keitimąsi informacija, ir ragina labiau naudoti esamas konkurencijos priemones, kad nebūtų vengiama taikyti ES teisės;

12.  pabrėžia papildomą Parlamento atsakomybę energetikos srityje atsižvelgus į SESV 194 straipsnį ir primygtinai ragina užtikrinti Parlamento tinkamą dalyvavimą visuose informaciniuose ir konsultavimosi procesuose, kurie susiję su išorės energetikos politika; šiuo požiūriu pabrėžia, kad Parlamentas turėtų būti įtrauktas į keitimąsi duomenimis apie ES, jos finansų įstaigų ar kitų ES subjektų įgyvendinamus bendrus veiksmus, programas ir projektus;

13.  palankiai vertina Moldovos Respublikos ir Ukrainos prisijungimą prie Energijos bendrijos, taip pat stebėtojo statuso suteikimą Armėnijai ir Gruzijai, nes tai padės gerinti regioninį bendradarbiavimą energetikos srityje sukuriant geresnę būsimos ES ir šių šalių partnerių partnerystės reguliavimo sistemą;

14.  pakartoja Parlamento raginimą tarptautiniams energetikos projektams taikyti skaidrius tarpvyriausybinius susitarimus valstybių narių ar Sąjungos lygmeniu; pabrėžia, kad grindžiant energetikos projektus vien tik komerciniais susitarimais kyla pavojus ir investuotojų apsaugai, ir visapusiškam vidaus rinkos taisyklių laikymuisi;

15.  ragina labiau susieti ES prekybos ir energetikos politiką pagal strateginius dokumentus, skirtus bendradarbiavimui su ES nepriklausančiomis šalimis partnerėmis energetikos politikos srityje, įskaitant strategiją „Energetika 2020“ bei Komisijos komunikatą dėl energijos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo;

16.  pabrėžia, kad, siekiant didinti ES energetinį saugumą ir gerinti prekybos ryšius su trečiosiomis šalimis, itin svarbu stiprinti ES energetikos politikos išorės aspektą; pabrėžia poreikį kurti tvirtą bendradarbiavimo su strateginiais prekybos partneriais pagrindą energetikos ir žaliavų sektoriuose, kuris visiškai atitiktų energijos vidaus rinkos reglamentavimą;

17.  mano, kad geresnis valstybių narių tarpusavio veiksmų koordinavimas ir valstybių narių ir Komisijos veiksmų koordinavimas turėtų suteikti galimybę valstybėms narėms visapusiškai pasinaudoti Sąjungos politine ir ekonomine galia; todėl teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl sprendimo, kuriuo tarpvyriausybiniams valstybių narių energetikos susitarimams su trečiosiomis šalimis nustatomas keitimosi informacija mechanizmas; pabrėžia pridėtinę Komisijos nuomonės ir pagalbos vertę vykstant derybų procesui siekiant užtikrinti, kad tarpvyriausybiniai susitarimai būtų suderinami su energijos vidaus rinkos teisės aktais, laikantis ilgalaikių ES energetikos ir klimato kaitos tikslų;

18.  pabrėžia, kad sukūrus keitimosi informacija apie ES valstybių narių ir trečiųjų šalių tarpvyriausybinius susitarimus dėl energetikos politikos mechanizmą labai padidėtų politikos skaidrumas, koordinavimas ir veiksmingumas visoje ES;

19.  ragina glaudžiau koordinuoti Tarybos, Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos veiklą, kad jos galėtų kalbėti ir veikti drauge bendros užsienio politikos klausimais, susijusiais su energetika; pabrėžia, kad reikia įsteigti EIVT energetikos politikos skyrių ir pavesti ES delegacijoms vykdyti su energetikos srities diplomatija susijusias funkcijas vietose;

20.  pritaria tam, kad santykiuose su energijos tiekėjais ir tranzito šalimis būtų naudojamos atitinkamos priemonės, pvz., išankstinio įspėjimo mechanizmas; yra įsitikinęs, kad didėjančios konkurencijos dėl išteklių ir dabartinių gamintojų monopolijų sąlygomis reikia toliau propaguoti idėją valstybėms narėms bendrai pirkti energijos žaliavas;

21.  ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti prekybos ir investicijų kliūtis energetikos srityje plėtojant santykius su trečiosiomis šalimis ir, jei tinkama, imtis veiksmų joms pašalinti tiek dvišaliu pagrindu, tiek per Pasaulio prekybos organizaciją;

22.  pritaria Tarybos pasiūlymui nagrinėti Energijos bendrijos sutarties veikimą ir nustatyti veiksmų planą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos paspartinti energetikos sektorių modernizavimą; ragina daugiau dėmesio skirti siekiant įgyvendinti reformas ir technologijas, pvz., sukurti pažangiuosius tinklus, nes tai paskatintų atsinaujinančiosios energijos integraciją ir padidintų energijos vartojimo efektyvumą; taigi pritaria idėjoms suteikti naują paskatą Energetikos chartijos sutarčiai ir šiuo tikslu siūlo užmegzti strategines partnerystes; pakartoja, kad socialinis sutarties aspektas turi būti plėtojamas taip, kad būtų galima veiksmingai spręsti tokias problemas, kaip energijos nepriteklius ir korupcija;

23.  ragina Komisiją pabrėžti Energetikos chartijos konferencijos svarbą ir poreikį ją remti, kad būtų geriau pasinaudota Energetikos chartijos galimybėmis pagrindiniuose sektoriuose, pvz., prekybos, tranzito, investicijų ir ginčų sprendimo, be kita ko, išplečiant Energetikos chartijos sutartį ir aprėpiant valstybes, kurios jos dar nepasirašė ir (arba) neratifikavo;

24.  mano, kad kiekviena valstybė narė turėtų skelbti ir pateikti Eurostatui vidutines gamtinių dujų importo kainas pagal dvišales sutartis bent jau kas ketvirtį ir nevėluojant daugiau kaip du ketvirčius;

25.  mano, kad siekdamos įgyvendinti nuoseklią ir suderintą ES išorės energetikos politiką ES valstybės narės ir Komisija turi nuolat koordinuoti savo veiksmus; ragina Komisiją reguliariai keistis informacija su valstybėmis narėmis, visų pirma pasiūlytoje tarptautinio bendradarbiavimo energetikos srityje strateginėje grupėje, dėl ES ir valstybių narių prioritetų bei veiksmų išorės energetikos strategijos srityje politiniu ir ekspertų lygmeniu; ragina, kad tarptautinio bendradarbiavimo energetikos srityje strateginėje grupėje nepriklausomos energetikos reguliavimo institucijos dalyvautų kaip ekspertai, nes jos turi patirties ir išsamių žinių apie tarpvalstybinių elektros ir dujų rinkų veikimą;

26.  mano, kad Komisijos pasiūlytos priemonės galėtų būti dar veiksmingesnės, jeigu šioms priemonėms būtų teikiamas prioritetas, nustatomi įgyvendinimo laikotarpiai ir parengiami veiksmų planai, taip pat nurodoma pasiekta pažanga ir terminai;

27.  mano, kad Lisabonos sutartyje nustatytų horizontalių tikslų suderinamumo užtikrinimas labai svarbus ES išorės energetikos politikai; ragina užtikrinti, kad Parlamentas būtų laiku informuojamas apie ES prioritetinius projektus;

28.  ragina valstybes nares nesudaryti sutarčių dėl energijos ar su energija susijusių technologijų tiekimo su trečiosiomis šalimis, kurios pažeidžia kitos Sąjungos valstybės narės interesus;

29.  mano, kad turi būti rengiamos reguliarios diskusijos dėl ES išorės energetikos politikos uždavinių per oficialius ir neoficialius energetikos ministrų susitikimus Taryboje, dalyvaujant vyriausiajai įgaliotinei, už energetiką atsakingam Komisijos nariui bei atitinkamoms jų tarnyboms ir užtikrinant jų tvirtą paramą; tokie susitikimai turėtų būti naudojami siekiant suderinti bendrą ir nuoseklią Europos poziciją prieš aukšto lygio susitikimus tarptautinėse organizacijose (pvz., Tarptautinė energijos agentūra, JT, Tarptautinė atsinaujinančiosios energijos agentūra (IRENA), Tarptautinė partnerystė siekiant bendradarbiauti energijos vartojimo efektyvumo srityje (IPEEC) ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA)), kur svarbu, kad ES atliktų aktyvesnį vaidmenį ir turėtų daugiau įtakos; Parlamentas turėtų būti nuolat informuojamas ir su juo turėtų būti konsultuojamasi visais susijusiais klausimais;

30.  mano, kad tais atvejais, kai strateginės svarbos infrastruktūros projektas daro poveikį visos ES energijos tiekimo saugumui, Taryba turėtų apsvarstyti galimybę suteikti Komisijai įgaliojimus vesti derybas, tokių įgaliojimų suteikimas taip pat turėtų būti svarstomas sudarant kitus tarpvyriausybinius susitarimus, kurie galėtų daryti didelį poveikį ilgalaikiams ES energetikos politikos tikslams, visų pirma jos energetinei nepriklausomybei; atsižvelgdamas į tai, ragina tinkamai konsultuotis su Europos Parlamentu ir jį tinkamai informuoti;

31.  ragina Komisiją sukurti keitimosi informacija priemonę, skirtą atitinkamiems duomenims apie valstybių narių ir ES administracinių bei finansų institucijų energetikos programas ir projektus trečiosiose šalyse rinkti ir sudaryti sąlygas jais naudotis; ragina valstybes nares šiuo tikslu suteikti atitinkamus duomenis Komisijai;

32.  ragina Komisiją stebėti pasaulio energijos rinkas ir bendradarbiauti šioje srityje su valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, pvz., Tarptautine energijos agentūra; ragina Komisiją iki 2012 m. pabaigos šiuo tikslu pateikti teisinę priemonę;

33.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į didelę Sąjungos priklausomybę nuo energijos importo, didesnis tiekimo šaltinių, įskaitant naujus energijos šaltinius, ir tranzito maršrutų įvairinimas ir ES atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimas yra neatidėliotini ir būtini klausimai, siekiant remti Sąjungos išorės saugumo politiką, strateginį vaidmenį ir užsienio politikos nepriklausomumą, nuoseklumą, patikimumą ir veiksmingumą;

34.  taip pat ragina parengti suderintą, vienodą ES politikos strategiją dėl naujų energijos tiekėjų, ypatingą dėmesį skiriant siekiui pagerinti konkurencijos sąlygas Europos Sąjungoje tam, kad būtų suteikta daugiau galimybių naujiems tiekėjams patekti į ES rinką;

35.  ragina, laikantis strategijos „Europa 2020“, siekti didesnės ES prekybos ir energetikos politikos sąveikos; pabrėžia, kad reikia skatinti kurti pasaulines žaliavų valdysenos struktūras siekiant sumažinti tarptautinę įtampą šioje srityje, ir šiuo požiūriu teigiamai vertina Tarptautinį energetikos forumą (angl. IEF); laikosi nuomonės, kad ilgalaikių energijos ir žaliavų tiekimo sąžiningomis kainomis sutarčių su mūsų strateginiais prekybos partneriais sudarymas – vienas iš svarbiausių prioritetų; taigi ragina ES priimti nuoseklią strategiją dėl energijos tiekimo sutarčių sudarymo su šiais partneriais;

Įvairinimas – didesnis Europos energijos tiekimo saugumas

36.  pabrėžia, kad ES sutartyje raginama užtikrinti valstybių narių solidarumą, kuris turėtų būti neatsiejamas nuo kasdienio darbo ir krizių valdymo vidaus ir išorės energetikos politikoje; ragina Komisiją pateikti aiškią „energetinio solidarumo“ apibrėžtį siekiant užtikrinti, kad jos laikytųsi visos valstybės narės;

37.  pažymi, kad didėjanti ES priklausomybė nuo iškastinio kuro importo silpnina jos politinį poveikį ir gali turėti didelių padarinių jos nepriklausomam sprendimų priėmimui kitose politikos srityse ir kad šią nepalankią padėtį gali atsverti tik visapusiškas perėjimas prie ekologiško energijos tiekimo ir energijos vartojimo efektyvumo, taip pat valstybių narių tarpusavio jungtys, tarpusavio priklausomybė ir solidarumas;

38.  pabrėžia, kad bendra ES energetikos politika ir strateginiai tikslai turėtų būti tinkamai atsispindėti jos išorės santykių, regioninėje ir Europos kaimynystės politikoje;

39.  ragina Komisiją taip pat remti savų kuro išteklių mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą ir skatinti, kad būtų užtikrintas kuro tiekimas iš įvairių tiekėjų, tiekimo šaltiniai ir kuro perdavimo maršrutai į atskirus ES regionus siekiant kiekvienam regionui garantuoti mažiausiai du skirtingus tiekimo šaltinius, laikantis Komisijos komunikato „2020 m. ir vėlesnio laikotarpio energetikos infrastruktūros prioritetai. Integruoto Europos energetikos tinklo planas“ (COM(2010)0677);

40.  pabrėžia, kad įgyvendinant ES išorės energetikos politiką turėtų būti padedama užtikrinti saugią, tvarią ir įperkamą energiją, laikantis bendrų ES energetikos politikos tikslų, susijusių su konkurencingumu, tiekimo saugumu ir tvarumu, taip pat ES 2050 m. energetikos ir klimato kaitos tikslų;

41.  pabrėžia, kad būtina paspartinti tiekėjų, maršrutų ir energijos tiekimo į ES šaltinių įvairinimą, atsižvelgiant į prioritetinius energetikos infrastruktūros koridorius, visų pirma paspartinti veiksmus, kuriais siekiama sukurti tikrą konkurencingą dujų rinką, naujus tranzito koridorius (Pietų koridorių ir Viduržemio jūros baseiną), sustiprinti esamus koridorius (Rytų koridorių) ir sukurti realią konkurenciją gamtinių dujų tiekimo srityje padidinant suskystintų gamtinių dujų ES dalį ir pasinaudojant naujais bei atokiais tiekėjais (Australija, Kanada, Jungtinėmis Valstijomis, Lotynų Amerika, Afrika į pietus nuo Sacharos, Vidurio Azija ir t. t.),

42.  taip pat pabrėžia energijos tinklų jungčių tobulinimo ir Europos Viduržemio jūros regiono bei Europos Atlanto regiono elektros energijos ir dujų infrastruktūros žiedų, taip pat Baltijos energijos rinkos jungčių plano sukūrimo svarbą, tuo pat metu modernizuojant ir atnaujinant esamas elektrines ir dujomis kūrenamas jėgaines bei infrastruktūrą (jungtis, tinklus, vamzdynus, perdavimo tinklus, saugyklas ir suskystintų gamtinių dujų terminalus); šiomis priemonėmis turėtų būti užtikrinama, kad nė viena valstybė narė nebūtų energetikos požiūriu izoliuota ir kad ES būtų galima laisvai perduoti energiją; šiuo požiūriu teigiamai vertina pasiūlytą Europos infrastruktūros tinklų priemonę;

43.  ragina Komisiją pritarti tam, kad vadinamoji energetinio saugumo sąlyga būtų įtraukiama į prekybos, asociacijos, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus su šalimis gamintojomis ir tranzito šalimis ir taip būtų nustatytas elgesio kodeksas ir aiškiai apibrėžtos priemonės, kurių turėtų būti imamasi vienam iš partnerių vienašališkai pakeitus sąlygas;

44.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl energijos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo; „ES energetikos politika. Bendradarbiavimas su užsienio partneriais (COM(2011)0539)“; vis dėlto mano, kad reikalingos papildomos ES valstybių narių solidarumu grindžiamos priemonės siekiant užtikrinti ES galimybes ginti savo energetinio saugumo interesus derybose su išorės partneriais, ypač krizės aplinkybėmis;

45.  ragina Komisiją parengti išsamų trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių energetikos politikos prioritetų palaikant santykius su kaimyninėmis šalimis rinkinį, siekiant sukurti bendrą teisinę erdvę, pagrįstą principais, susijusiais su acquis, ir vidaus rinkos standartais; pabrėžia, kad svarbu toliau plėsti Europos energijos bendriją ir nustatyti teisinius kontrolės mechanizmus, skirtus problemoms, susijusioms su nepakankamu acquis įgyvendinimu, spręsti;

46.  remia politinį ir ekonominį dialogą su ES kaimyninėmis šalimis dėl naujų energijos išteklių naudojimo;

47.  ragina vykdant Europos kaimynystės politiką ir Juodosios jūros sinergiją įgyvendinti esamus mechanizmus ir parengti naujus, kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti didesnį tiekimo ir tranzito skaidrumą bei stabilumą;

48.  palankiai vertina politinį dialogą su Norvegija ir Rusija dėl naujų energijos išteklių Barenco jūroje žvalgymo, grindžiamo būtina sąlyga – apsaugoti pažeidžiamą Arkties regiono aplinką, taip pat bendradarbiavimą su Norvegija dėl hidroelektrinių elektros energijos importo ilgų nuotolių povandeninėmis elektros linijomis; ragina greičiau parengti ES strategiją dėl Arkties regiono;

49.  mano, kad išorės politinis dialogas yra labai svarbus atsiejant pasaulinį ekonomikos augimą nuo energijos išteklių naudojimo ir skatinant didesnį energijos rinkų nuspėjamumą, taip pat mano, kad jis naudingas politiniams santykiams; pabrėžia, kad svarbu užmegzti dialogą su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis, kaip antai Kinija, Indija, Brazilija, Indonezija ir Pietų Afrika, taip pat su kitomis svarbiausiomis vartojimo šalimis, kaip antai Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Japonija;

50.  laikosi nuomonės, kad ES turėtų skatinti plėtoti ir stiprinti su jos energetikos politika susijusį bendradarbiavimą su tomis trečiosioms šalims, kurios pripažįsta tas pačias vertybes ir yra pasiryžusios vykdyti demokratines reformas bei skatinti vertybes, kuriomis grindžiama ES;

51.  pritaria Komisijos rekomendacijoms dėl didesnio politinio bendradarbiavimo su Rytų kaimynais ir mano, kad labai svarbus Turkijos prisijungimas prie Energijos bendrijos sutarties ir kad būtina kuo skubiau pradėti derėtis dėl energetikos skyriaus derybose dėl narystės ES; be to, palankiai vertina trišalio ES, Ukrainos ir Rusijos dialogo iniciatyvą ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti visapusišką politinį ir administracinį bendradarbiavimą su abiem partnerėmis;

52.  pabrėžia, kad veiksmai, kuriais siekiama didinti atsinaujinančiosios energijos vidaus gamybą, labai svarbūs mažinant ES priklausomybę nuo angliavandenilių importo; mano, kad ES energijos gamybos ir paskirstymo struktūra turėtų būti iš naujo įvertinta laikantis jos ilgalaikių energetikos ir klimato tikslų;

53.  primena, kad suskystintų gamtinių dujų dalis yra didelė užtikrinant ES energijos tiekimą, ir ragina stiprinti bendradarbiavimą su pagrindiniais tiekėjais ir esamais bei būsimais vartotojais;

54.  pabrėžia, kad įvairinimas turėtų reikšti naujus, ne iš Rusijos tiekiamus naftos, dujų ir elektros išteklius toms valstybėms narėms, kurios pernelyg priklauso nuo šios vienos tiekėjos; pažymi, kad, nors Rusijos dujos sudaro tik 24 proc. ES suvartojamų dujų, dvylikoje iš 27 valstybių narių jų dalis siekia nuo 48 proc. iki 100 proc., todėl tokia padėtis daro tiesioginį poveikį Sąjungos energetiniam saugumui;

55.  laikosi nuomonės, kad kuriant naujas, neįprastas energijos technologijas (bitumingasis smėlis ir skalūnų dujos iš Kanados, Jungtinių Valstijų, Australijos, Kataro, Brazilijos ir Argentinos, energijos išteklių žvalgymas Arkties regione, tolesnis išteklių Irake, Venesueloje ir Afrikos šalyse naudojimas) nauji veikėjai, partneriai ir regionai gali tapti būsimais tiekėjais, todėl ES turėtų sutelkti pastangas ir visapusiškai pasinaudoti šiomis naujomis aplinkybėmis bei plėtoti naujus partnerystės ryšius energetikos srityje, siekdama tiekėjų įvairovės;

56.  teigiamai vertina svarbą, kurią turi perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, tačiau pabrėžia būtinybę išlaikyti jos konkurencingumą ir novatoriškumą, be kita ko, naudojantis atitinkamomis prekybos politikos priemonėmis; perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos turi būti pritaikytas prie konkrečios geografinės teritorijos potencialo, energetinės sistemos specifinio pobūdžio, konkrečios valstybės narės energijos rūšių derinio ir jos geologinės struktūros; mano, kad toks požiūris sudarys sąlygas išlaikyti aukščiausią energetinio saugumo ir ekonomikos konkurencingumo lygį, o kartu kiekviena valstybė narė galės išlaikyti sutartyse įtvirtintą savo nepriklausomybę, nustatydama savo energijos išteklių naudojimo sąlygas, pasirinkdama iš skirtingų energijos išteklių tinkamiausią ir apibrėždama bendrąją energijos tiekimo struktūrą;

57.  pripažįsta tiesioginių ES užsienio investicijų į besivystančių šalių energetikos infrastruktūros kūrimą ir modernizavimą svarbą; kartu pabrėžia, kad būtina atitinkama teisinė šių investicijų apsauga, kurią būtų galima užtikrinti išplečiant acquis communautaire taikymą trečiosiose šalyse (įskaitant Energijos bendrijos sutarties taikymo srities stiprinimą ir išplėtimą);

58.  atkreipia dėmesį į plataus bendradarbiavimo Arkties regione svarbą, visų pirma tarp Europos Atlanto vandenyno regiono šalių;

Tvarumas – glaudesnė partnerystė su šalimis tiekėjomis ir tarptautinėmis organizacijomis

59.  laikosi nuomonės, kad dėl pasaulyje didėjančios energijos paklausos ir didelės iškastinio kuro rezervų koncentracijos nestabiliose ir nedemokratinėse šalyse ES tampa pažeidžiama, be to, užkertamas kelias plėtoti patikimą, veiksmingą ir nuoseklią bendrą Europos politiką;

60.  mano, kad ES energetikos partnerystė ir dalyvavimas tokiuose pasauliniuose forumuose kaip G20 turi būti naudojami siekiant skatinti tvaresnę trečiųjų šalių energetikos politiką, o kartu padėti didinti rinkos skaidrumą, mažinti tarptautinių rinkų kintamumą ir prisidėti kuriant pasaulinę energijos rinką, kuri būtų atsparesnė sukrėtimams ir tiekimo sutrikimams;

61.  pabrėžia poreikį plėsti Europos energijos tinklo ir kaimyninių šalių (Vakarų Balkanų, Rytų kaimyninių šalių, Kaspijos jūros regiono šalių, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių) ryšius kuriant naujas jungtis ir skatinant platesnę reguliavimo erdvę, kuo plačiau taikant ES aplinkosaugos ir saugumo standartus, kad būtų užtikrinta, jog prie ES sienų esančios visų rūšių jėgainės atitiktų aukščiausius branduolinės saugos standartus;

62.  pabrėžia kad svarbu įgyvendinti bendrų interesų infrastruktūros projektus, kaip apibrėžta Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių ir Komisijos komunikate „2020 m. ir vėlesnio laikotarpio energetikos infrastruktūros prioritetai“. atsižvelgiant į šių projektų strateginę svarbą, su išorės partneriais sudarytiems susitarimams turi būti teikiamas atitinkamas prioritetas, jie turi būti tvariai rengiami ir sparčiai sudaromi taisyklėmis grindžiamoje rinkos sistemoje;

63 pabrėžia, kad vedant ES ir Rusijos dialogą energetikos klausimais, per kurį ES turėtų būti vieninga, reikėtų atsižvelgti į ypatingą Vidurio ir Rytų Europos valstybių narių padėtį ir priklausomybę, nes šių šalių energijos tiekimo saugumas gali būti užtikrintas tik sujungus infrastruktūrą ES mastu ir visiškai įgyvendinus energijos vidaus rinkos taisykles; mano, kad dialogo metu turėtų būti svarstomi tokie svarbūs klausimai kaip prieiga prie energijos išteklių, tinklų ir eksporto rinkų, investicijų apsauga, tarpusavio sąveika, krizių prevencija ir bendradarbiavimas, vienodos veiklos sąlygos ir energijos išteklių kainodara; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas naftotekio „Družba“ klausimui ir kad ES lygmeniu turėtų būti imtasi konkrečių veiksmų, siekiant atnaujinti naftos tiekimą uždaryta atšaka;

64.  pabrėžia, kad valstybės narės, siekdamos sujungti ir integruoti nacionalines rinkas investuodamos į infrastruktūrą ir priimdamos bendras taisykles, taip pat turėtų stengtis bendradarbiauti su Rusija ieškant kūrybingų ir abiem pusėms priimtinų priemonių, kuriomis būtų galima sumažinti dviejų energijos rinkų neatitikimus;

65.  pabrėžia dialogo su Rusija energetikos srityje ir Energetikos tarybos pasiūlyto ES ir Rusijos veiksmų plano svarbą; pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti abiem pusėms naudingose srityse, pvz., bendrų mokslinių tyrimų ir technologijų perdavimo, ypač energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityse;

66.  ragina išplėsti Energetikos chartijos sutarties taikymo sritį aprėpiant daugiau šalių ir ragina Energetikos chartijos konferencijos dalyvius ieškoti bendro sprendimo siekiant, kad Rusija visapusiškai pripažintų Energetikos chartijos principus ir protokolus;

67.  ragina stiprinti strateginę partnerystę su Rusija sudarant naują partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą; pabrėžia, kad šis naujas susitarimas turėtų visiškai atitikti vidaus rinkos taisykles ir ES trečiojo energetikos paketo nuostatas ir turėtų būti grindžiamas tarpusavio pagarba bei abipusiškumo principu; pabrėžia, kad Rusija jau susaistyta Energetikos chartijos sutartimi pagal jos 45 straipsnį; yra įsitikinęs, kad Rusijai ratifikavus Energetikos chartijos sutartį būtų abipusės naudos dvišaliams energetikos srities santykiams;

68.  pabrėžia EURONEST parlamentinės asamblėjos, kuri padės siekti Rytų partnerystės tikslų ir darys teigiamą įtaką sprendžiant su energetiniu saugumu susijusius klausimus, vaidmenį;

69.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos ekonominės erdvės valstybės jau priklauso ES vidaus rinkai ir jų bendradarbiavimas ypač svarbus siekiant 2020 m. energetikos tikslų; teigiamai vertina dabartines iniciatyvas sustiprinti bendradarbiavimą su Šveicarija, kuriuo taip pat turėtų būti siekiama visapusiškos šios šalies integracijos į ES energijos vidaus rinką;

70.  mano, kad ES išorės energetikos politika turėtų būti grindžiama solidarumo, skaidrumo, subsidiarumo, tvarumo ir bendradarbiavimo principais, taip pat abipusiškumu, taisyklėmis grindžiamu rinkos metodu ir ES, jos valstybių narių ir šalių partnerių tarpusavio koordinavimu ir šie principai turėtų būti propaguojami; mano, kad Lisabonos sutartyje įtvirtintų horizontalių tikslų laikymasis labai svarbus siekiant patvirtinti Europos vaidmenį kintančiomis regioninėmis politinėmis aplinkybėmis; ragina Tarybą suteikti Komisijai įgaliojimą pradėti derybas dėl esamų su kaimyninėmis valstybėmis pasirašytų susitarimo memorandumų energetikos klausimais, kad jie taptų teisiškai privalomais dokumentais;

71.  pabrėžia, jog svarbu toliau plėtoti Afrikos ir ES energetikos partnerystę, pradėtą 2010 m.;

72.  yra įsitikinęs, kad veiksmingesnis valdymas pasaulio mastu pagerintų bendradarbiavimą su šalimis gamintojomis, tranzito šalimis ir šalimis vartotojomis; mano, kad dėl to ES turėtų atlikti svarbų vaidmenį tarptautinio energetikos politikos valdymo srityje siekdama propaguoti skaidrius ir nediskriminuojančius principus, taip pat siekdama tvarumo tikslo, norėdama mažinti sandorių išlaidas ir nustatyti rinkos dalyviams paskatas konkuruoti dėl kainos ir kokybės;

73.  palankiai vertina tai, jog į komunikatą „ES energetikos politika. Bendradarbiavimas su užsienio partneriais“ įtrauktas tikslas iki 2030 m. užtikrinti visuotinę galimybę naudotis energijos ištekliais, ir mano, kad besivystančių šalių atveju šioje srityje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama decentralizuotam, tvariam ir įperkamam energijos tiekimui, visų pirma kaime gyvenantiems ir nepasiturintiems gyventojams; skatina remti naujoviškas išmokų schemas, kurios būtų parengtos dalyvaujant privatiesiems ir viešiesiems subjektams, siekiant užtikrinti, kad galutiniams vartotojams energija būtų įperkama;

74.  pabrėžia, kad tvari energija yra pagrindinis vystymosi veiksnys, ir dar kartą ragina parengti specialią energetikos ir vystymosi programą, kurioje ypatingas dėmesys būtų skiriamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energiją taupantiems, mažos apimties ir decentralizuotų energijos teikimo sprendimams ir pajėgumų stiprinimo bei technologijų perkėlimo skatinimui, siekiant užtikrinti vietos subjektų atsakomybę; pabrėžia, kad gali prireikti didelio masto atsinaujinančiosios energijos schemų, siekiant tvariai patenkinti didėjantį energijos poreikį miestų centruose ir pramonės sektoriuje, ypač besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse; ragina užtikrinti, kad tokios schemos visais atvejais atitiktų aukščiausius socialinius ir aplinkos apsaugos kriterijus;

75.  ragina paisyti pagrindinių ES vystymosi tikslų ir demokratijos bei žmogaus teisių sprendžiant energetikos klausimus su besivystančiomis šalimis, laikantis strateginio požiūrio siekiant saugaus, tvaraus ir konkurencingo energijos tiekimo, didžiausią dėmesį skiriant besivystančių šalių gyventojų interesams;

76.  pabrėžia skaidrumo, demokratinės priežiūros ir pilietinės visuomenės dalyvavimo svarbą plėtojant santykius su trečiosiomis šalimis energetikos srityje;

77.  pabrėžia, kad svarbu ir toliau įtraukti pagrindinius prekybos ir investavimo principus, įskaitant tuos, kuriais skatinamos vienodos sąlygos investuoti į tvarią energiją, į dvišalius susitarimus ir į tokias daugiašales teisines sistemas, kaip Energetikos chartijos sutartis ir PPO, ir sudaryti sąlygas jų įgyvendinimui taikant veiksmingus ginčų sprendimo mechanizmus;

78.  laikosi nuomonės, kad bendradarbiaujant energijos produktų naudojimo, prekybos šiais produktais ir jų tranzito į ES klausimais taip pat svarbu sustiprinti bendradarbiavimą kitais svarbiais su energija susijusiais klausimais; todėl ragina kurti ES ir pagrindinių trečiųjų šalių, pvz., BRICS šalių ir šalių, kurių energijos vartojimo apimtys greitai auga, strategines energetines partnerystes, visų pirma šiose srityse:

   bendradarbiavimo atliekant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir inovacijų klausimais,
   investicijų į tvarią energijos gamybą,
   energijos technologijų saugos ir saugumo,
   keitimosi duomenimis dėl praktinės patirties perdavimo, įskaitant ekologiškus ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius,
   energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo skatinimo,
   sistemų derinimo,
   pažangiųjų tinklų,
   energijos kaupimo,
   branduolių sintezės mokslinių tyrimų,
   ekologiškų anglies technologijų ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo;

79.  primygtinai ragina Komisiją reikalauti aukščiausių tarptautinių branduolinių elektrinių saugumo standartų diegimo ES kaimyninėse šalyse ir pasiekti, kad jų būtų laikomasi, naudojantis visomis turimomis priemonėmis ir sutartimis, kaip antai Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (ESPOO konvencija) ir Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija); ragina kaimynines ES šalis atlikti visapusišką ES branduolinės saugos ir rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, o Komisiją – šiam tikslui pasiūlyti ES techninę pagalbą;

80.  ragina Komisiją sudarant visus susijusius prekybos susitarimus, taip pat su PPO narėmis, skatinti įtraukti Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos principus bei tarptautinius energijos rinkų valdymo standartus ir, be kita ko, palaipsniui atsisakyti kiekybinių tikslų subsidijų už iškastinį kurą;

81.  pažymi, kad atsinaujinančiosios energijos, elektros energijos kaupimo ir kitose pažangaus energijos panaudojimo srityse būtinos įvairios žaliavos, įskaitant retųjų žemių mineralus, kurių tiekimas šiuo metu neužtikrintas; mano, kad būtina koordinuoti ES ir kitų technologijų srityje pirmaujančių partnerių, įskaitant Jungtines Valstijas ir Japoniją, veiksmus skatinant mokslinius tyrimus, kuriais ieškoma naujų žaliavų ir žaliavų pakaitalų arba stengiamasi sumažinti žaliavų, susijusių su nuolatinio tiekimo saugumu, toksiškumu ar poveikiu aplinkai, naudojimą;

82.  siekiant skatinti patikimą, saugią ir aplinkai palankią energijos gamybą pasaulyje, remia tai, kad būtų sustiprinta ir skatinama radiacinė sauga, apsaugos priemonės, branduolinės saugos standartai, griežti naftos ir dujų gavybos jūroje reikalavimai, neapdorotos naftos ir jos produktų, taip pat suskystintų gamtinių dujų vežimo jūra sauga, taip pat bendradarbiavimas naujų technologijų, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų bei tarptautinių standartų kūrimo srityse;

83.  laikosi nuomonės, kad pasauliniai uždaviniai klimato kaitos srityje negali būti išspręsti, jeigu į šį procesą neįsitrauks daug teršalų išmetančios valstybės, ir ragina Komisiją parengti bendrą strategiją siekiant pasaulinio sprendimo su tomis valstybėmis; pripažįsta, kad ES sukauptos žinios, pagrįstos patirtimi rengiant ir įgyvendinant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą galėtų būti naudingos trečiosioms šalims, ir ragina Komisiją suteikti pagalbą ir paskatinti trečiąsias šalis sukurti savo apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, siekiant susieti tokias sistemas su ES sistema;

84.  pabrėžia, kad Europai reikalinga ilgalaikė politinė perspektyva, kuri apimtų naujas pasaulines partnerystes ir dvišalio bendradarbiavimo priemones, kad ES galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį rengiant pasaulinę energetikos darbotvarkę ir formuojant naujus rinkos standartus, taip pat vadovauti tarptautinėms pastangoms atliekant mokslinius tyrimus technologijų srityje ir diegiant inovacijas energetikos srityje;

85.  pabrėžia, kad reikia gerinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje su trečiosiomis šalimis siekiant spręsti pasaulinius uždavinius; mano, kad ES turėtų glaudžiai bendradarbiauti su didžiausiais biokuro eksportuotojais trečiosiose šalyse, siekdama užtikrinti, kad šie alternatyvūs ekologiškos energijos ištekliai, galintys prisidėti prie tiekimo įvairinimo, būtų tikrai tvarūs ir kad būtų išvengta neigiamų padarinių, susijusių su netiesioginiu žemės naudojimo paskirties keitimu; pabrėžia, kad išorės biokuro ištekliams turėtų būti taikomi tokie patys standartai, visų pirma aplinkos apsaugos ir klimato standartai, kurie taikomi ES ištekliams; mano, kad Sąjunga turėtų skatinti antrosios ir trečiosios kartos biokuro technologijų diegimą ES ir ES nepriklausančiose šalyse;

86.  atkreipia dėmesį, kad energijos, maisto tiekimo ir saugumo aspektų ryšys yra sudėtingas, ypač turint mintyje biokurą, kuris besivystančiose šalyse gali turėti neigiamą socialinį poveikį ir neigiamą poveikį aplinkai; mano, kad teisei į maistą turi būti teikiama neginčijama pirmenybė ES atsinaujinančiosios energijos tikslo, susijusio su biokuru, atžvilgiu;

87.  pabrėžia, kad didėjanti agrodegalų gamyba grindžiama daugiausia didelio masto pramoninės monokultūros vystymu ir todėl plečiama žemės ūkio praktika, kuri yra kenksminga aplinkai, biologinei įvairovei, dirvožemio derlingumui ir galimybėms gauti vandens; yra susirūpinęs dėl to, kad skatinant žemės nuosavybės koncentraciją, didėjantis agrodegalų naudojimas gali turėti skaudžių padarinių, nes gali būti pažeistos teisės į žemę, prarastos galimybės naudotis gyvybiškai svarbiais gamtos ištekliais, prasidėti miškų naikinimas ir aplinkos būklės blogėjimas;

88.  yra susirūpinęs dėl to, kad nėra jokių privalomųjų tvarumo kriterijų, taikytinų biomasės gamybai, atsižvelgiant į Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvą; mano, kad šiomis aplinkybėmis bioenergijos vaidmuo kovojant su klimato kaita galėtų būti neigiamas, besivystančiose šalyse ji taip pat taptų papildomu svarbiu žemės pasisavinimo, maisto stygiaus, miškų naikinimo ir nykimo varikliu; todėl ragina Komisiją parengti teisiškai privalomus tvarumo kriterijus, kuriais būtų siekiama užkirsti kelią neigiamam biomasės gamybos energijos tikslais ir vartojimo poveikiui klimatui, aplinkai ir visuomenei;

89.  ragina ES vykdyti tvarios biomasės gamybos ir tvaraus jos naudojimo energijos tikslais politiką, kuri atitiktų klimato kaitos politikos reikalavimus ir būtų suderinta su Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politika;

90.  mano, kad ES turėtų užtikrinti, kad energetika taptų pagrindine ES išorės pagalbos programų dalimi, nes galimybė naudotis energija, kuri būtina ekonominei plėtrai, išlieka problema besivystančiose šalyse;

91.  mano, kad ES bendradarbiaujant su pramoninėmis šalimis partnerėmis ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas bendradarbiavimui į ateitį orientuotų energetikos technologijų vystymo ir diegimo srityje;

92.  laikosi nuomonės, kad ES turėtų skirti didžiausią dėmesį su energetika susijusiems klausimams įgyvendindama tokias Europos iniciatyvas kaip Rytų partnerystė, Viduržemio jūros šalių sąjunga ir Europos kaimynystės politika;

93.  ragina Komisiją parengti bendrus energetikos veiksmų planus ir į juos įtraukti visus svarbiausius energijos tiekėjus ir strategiškai svarbias tranzito šalis, taip pat užmegzti partnerystes su šalimis, kurioms tenka tie patys uždaviniai energetikos srityje ir kurios puoselėja tas pačias vertybes, visų pirma siekiant paskatinti bendradarbiavimą technologijų, mokslinių tyrimų ir pramonės srityse ir sukurti bendrus standartus, skirtus atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijoms, energijos vartojimo efektyvumui, elektrinėms transporto priemonėms, naujoms ir neįprastoms energijos technologijoms, jūrų gręžybos saugai, taip pat branduolinei saugai ir ginklų neplatinimui;

94.  siekiant visiems užtikrinti prieigą prie energijos laikantis Tūkstantmečio vystymosi tikslo, dar kartą patvirtina, kad svarbu didinti ES tiesiogines užsienio investicijas į energetikos infrastruktūros kūrimą ir modernizavimą bei energijos vartojimo efektyvumą besivystančiose šalyse užtikrinant energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos pajėgumus ir remiant atitinkamų teisės aktų sistemų parengimą, siekiant padėti joms įvairinti energijos rūšių derinį, kartu stiprinant Europos investicijų apsaugą šiose šalyse tinkamomis teisinėmis priemonėmis;

95.  ragina derinti veiksmus su kitomis technologijų srityje pirmaujančiomis šalimis (pvz., JAV ir Japonija) ir spręsti kylančias problemas, pvz., žaliavų, įskaitant retuosius žemių mineralus, trūkumą, nes tai daro įtaką atsinaujinančiosios energijos technologijų diegimui, energijos kaupimui ir pažangių energijos panaudojimo būdų taikymui;

96.  ragina, kad įgyvendinant ES ir besivystančių šalių bendradarbiavimo energetikos srityje programas būtų sudaromos geresnės sąlygos kurti atitinkamą rinkos struktūrą ir taisykles siekiant, kad šalies vartotojai galėtų naudotis atsinaujinančiosios energijos teikiama nauda tinkamomis kainomis;

97.  mano, kad ES galiojančios griežtos branduolinio saugumo taisyklės privalo atsispindėti ES strategijose su išorės šalimis, ypač su tomis kaimyninėmis šalimis, kuriose jau yra veikiančios ar planuojamos statyti branduolinės jėgainės, kurios gali turėti didelį poveikį ES saugumui;

98.  atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina paskutinį Transatlantinės ekonomikos tarybos bei ES ir JAV energetikos tarybos įsipareigojimą puoselėti bendradarbiavimą energetinio saugumo, pažangiųjų tinklų standartų, vandenilio ir kuro elemento technologijų, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir kitų ekologiškų energijos technologijų, energijos vartojimo efektyvumo ir veiksmingos politikos įgyvendinimo siekiant palengvinti prekybą ir pateikti ekologiškas energijos technologijas rinkai srityse; ragina, kad sprendimus priimančios institucijos būtų geriau informuojamos apie ES ir JAV energetikos tarybos išvadas;

99.  pabrėžia, kad reikia plėtoti dialogą abiem pusėms svarbiais strateginiais energetikos klausimais, skatinti bendradarbiavimą energetikos politikos srityje ir stiprinti mokslinį bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis, visų pirma efektyvaus energijos vartojimo technologijų, skirtų gamybos ir transporto sritims, srityje; ragina įsteigti Energetinio saugumo partnerystę su Jungtinėmis Valstijomis, pagrįstą dabartiniu bendradarbiavimu JAV ir ES energetikos taryboje;

100.  pabrėžia, kad Transatlantinė ekonomikos taryba turėtų skatinti bendradarbiavimą, be kita ko, reguliavimo tvarkos, tvarios energijos mokslinių tyrimų ir energijos vartojimo efektyvumo klausimais, branduolių sintezės mokslinių tyrimų ir branduolinės saugos srityse, ir ragina palaikyti nuolatinį dialogą energetikos klausimais su Rusija ir kitais partneriais, siekiant parengti ir veiksmingiau įgyvendinti tarptautines saugios, patikimos ir efektyvios energijos gamybos, perdavimo, tranzito, kaupimo ir perdirbimo taisykles bei plėtoti dvišalę prekybą naujomis energetikos technologijomis ir produktais, pvz., biokuru;

101.  ragina Komisiją išplėsti bendradarbiavimą su Tarptautine energijos agentūra, kuri teikia labai svarbią informaciją apie energijos planavimą ir kitus duomenis; mano, kad ES ir visos valstybės narės, kurios nėra šios agentūros narės, turėtų jomis tapti;

102.  palankiai vertina ES dalyvavimą įgyvendinant tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER) projektą ir jos indėlį IV kartos tarptautiniame forume (GIF);

103.  ragina ES ir valstybes nares toliau bendradarbiauti su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija sprendžiant energetinio saugumo ir ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros objektų apsaugos klausimus;

104.  prašo Tarybos ir Komisijos dirbti kartu su Jungtinėmis Valstijomis ir kitais sąjungininkais siekiant apsaugoti energetikos infrastruktūros objektus nuo kibernetinių atakų; pabrėžia, kad kuriant pažangiuosius tinklus bus dar svarbiau apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus nuo šio pavojaus, kurio negalima pašalinti tradicinėmis saugumo priemonėmis;

105.  teigiamai vertina pasiūlytą ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystę energetikos srityje; mano, kad įgyvendinant šią partnerystę daugiausia dėmesio turėtų būti skirta dideliam atsinaujinančiųjų (saulės) energijos išteklių potencialui, kurį turi šis regionas, ir mano, kad tokia partneryste turėtų būti apibrėžtos būtinos priemonės, kurios padėtų užtikrinti didelę energijos paklausą pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse tvarių sprendimų pagrindu;

106.  pakartoja, kad bendradarbiavimas išorės energetikos politikos srityje turi prisidėti prie pagrindinių Sąjungos vertybių, kaip antai: žmogaus teisių paisymo, demokratijos, gero valdymo, teisinės valstybės principo, socialinio dialogo, tarpusavio pagarbos, atsakingo gamtos išteklių naudojimo, kovos su klimato kaita ir visapusiškos aplinkos apsaugos, skatinimo, o ne nykimo, ir turi skatinti taiką bei derėti su Sąjungos užsienio politika;

107.  ragina Tarybą ir Komisiją, bendradarbiaujant su Europos išorės veiksmų tarnyba, iki 2013 m. pabaigos parengti tikslų veiksmų planą, pagrįstą Komisijos komunikatu dėl energijos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo „ES energetikos politika. Bendradarbiavimas su užsienio partneriais“ (COM(2011)0539), kad būtų suformuota veiksminga išorės energetikos politika, nurodant trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius tikslus, uždavinius bei etapus, taip pat konkretų jų įgyvendinimo grafiką;

108.  pabrėžia Juodosios jūros regiono svarbą turint mintyje išteklių ir maršrutų įvairinimą, atsinaujinančiosios energijos potencialą ir šio regiono geografiniu požiūriu strateginę padėtį – tai vartai į Kaspijos jūros regioną, Artimuosius Rytus ir Vidurinę Aziją; mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų teikti pagalbą siekdamos remti daugiašalį bendradarbiavimą energetikos srityje rinkų integravimo, reguliavimo sistemų ir infrastruktūros klausimais; atsižvelgdamas į tai, pažymi pietinio dujų koridoriaus, projekto „Nabucco“ ir Kaspijos jūros regiono dujotiekio, taip pat kitų mažesnių projektų svarbą;

109.  pripažįsta Globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (GMES) indėlį iš kosmoso žemėje ieškant saulės energijos išteklių; ragina Komisiją, atsižvelgiant į faktą, kad GMES nustatė, jog dykumų zonose per vieną dieną esama daugiau saulės energijos negu visa žmonija suvartoja per metus, plėtoti partnerystę su šalimis, kuriose didelės dykumų zonos, ypač su Afrikos valstybėmis, siekiant kurti šio energijos potencialo veiksmingo naudojimo strategiją ir technologijas, be kita ko, panaudojant klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinyje numatytas bendradarbiavimo ir vystymosi priemones;

110.  ragina toliau didinti prie Energijos bendrijos sutarties (EBS) prisijungusių narių skaičių, įtraukiant kuo daugiau kaimyninių ES šalių, ypač Rytų partnerystės šalis ir Vidurinės Azijos respublikas; pabrėžia, jog Komisija turėtų užtikrinti, kad Energijos bendrijos sutarties šalys laiku ir griežtai įgyvendintų ES energetikos taisykles, ir šį įgyvendinimą skatinti, ypač nustatant, kad ES lėšomis būtų galima pasinaudoti, jeigu laikomasi sutarties prievolių;

111.  mano, kad galimybė gauti tvarios energijos – pagrindinė vystymosi paskata, ir primygtinai ragina sutelkti ES vystymosi srities veiklą į pagalbą besivystančioms šalims skatinant tvarias energetikos politikos sritis, reformų priemonių įgyvendinimą, infrastruktūros plėtojimą, palankias investavimo sąlygas ir energijos vartojimo efektyvumą;

112.  ragina vykdyti specialų dialogą energetikos klausimais su Kaspijos jūros regiono šalimis ir palankiai vertina Kaspijos vystomojo bendradarbiavimo veiklą; prašo Komisijos tęsti darbą stiprinant ES santykius su Azerbaidžanu ir Turkmėnistanu;

113.  teigia, kad į ES išorės energetikos politikos prioritetus turėtų būti deramai atsižvelgta rengiant išorės finansines priemones po 2013 m.;

114.  pabrėžia bendradarbiavimo Rytų Partnerystės energetinio saugumo platformoje svarbą siekiant skatinti europinių standartų diegimą energetikos politikoje bei reglamentavime ir remti infrastruktūros ir jungčių plėtojimą, energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą; teigiamai vertina Rytų Europos energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkosaugos partnerystės (E5P) iniciatyvą ir tikisi, kad į šią iniciatyvą netrukus įsitrauks kitos Rytų partnerystės šalys, ne tik Ukraina;

115.  primena apie pastaruoju metu susidariusią įtampą rytiniame Viduržemio jūros regione dėl angliavandenilių; atkreipia dėmesį į tai, kad energetika turėtų būti naudojama kaip taiką, bendradarbiavimą ir stabilumą šiame regione skatinantis veiksnys;

o
o   o

116.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 64.

Teisinė informacija - Privatumo politika