Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2011/0386(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0173/2012

Pateikti tekstai :

A7-0173/2012

Debatai :

PV 12/06/2012 - 5
CRE 12/06/2012 - 5

Balsavimas :

PV 13/06/2012 - 7.5
CRE 13/06/2012 - 7.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 12/03/2013 - 10.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0243
P7_TA(2013)0070

Priimti tekstai
PDF 661kWORD 399k
Trečiadienis, 2012 m. birželio 13 d. - Strasbūras
Euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsena bei vertinimas ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimas ***I
P7_TA(2012)0243A7-0173/2012

2012 m. birželio 13 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų (COM(2011)0821 – C7-0448/2011– 2011/0386(COD))(1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnyje nurodyta, kad nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Stabilumo ir augimo pakte, visų pirma 1997 m. liepos 7 d. Reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo, skirtuose biudžetinei drausmei visoje Sąjungoje užtikrinti, nustatyta perviršinio valdžios sektoriaus deficito prevencijos ir ištaisymo sistema. Ji buvo toliau sustiprinta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. …/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, ir Reglamentu (ES) Nr. …/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. …/2011 dėl veiksmingos biudžeto priežiūros įvedimo euro zonoje buvo numatyta veiksmingų, prevencinių laipsniškų įgyvendinimo priemonių, kurių forma – finansinės sankcijos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, sistema;
 (2)  Stabilumo ir augimo pakte, visų pirma 1997 m. liepos 7 d. Reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo, kuriais siekiama užtikrinti biudžetinę drausmę visoje Sąjungoje, nustatyta perviršinio valdžios sektoriaus deficito prevencijos ir ištaisymo sistema. Reglamentai (EB) Nr. 1466/97 ir 1467/97 buvo iš dalies pakeisti ir Stabilumo ir augimo paktas buvo dar labiau sustiprintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/20111 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1177/20112. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingos biudžeto priežiūros įvedimo euro zonoje3 buvo numatyta veiksmingų, prevencinių laipsniškų įgyvendinimo priemonių, kurių forma – finansinės sankcijos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, sistema. Be to, Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2-a straipsnyje nustatomi elementai, kurie sudaro Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą;
1 OL L 306, 2011 11 23, p. 12.
2 OL L 306, 2011 11 23, p. 33.
3 OL L 306, 2011 11 23, p. 1.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a) pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2-a straipsnį Europos semestrą sudaro bendros valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (bendros ekonominės politikos gairės) parengimas ir įgyvendinimo priežiūra, remiantis SESV 121 straipsnio 2 dalimi; užimtumo gairių, kuriomis, remdamosi SESV 148 straipsnio 2 dalimi (užimtumo gairės), privalo vadovautis valstybės narės, parengimas ir įgyvendinimo vertinimas; valstybių narių stabilumo programų arba konvergencijos programų teikimas ir vertinimas pagal tą reglamentą; valstybių narių nacionalinių reformų programų, kuriomis prisidedama prie Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos, parengtų pagal bendras ekonomikos gaires, užimtumo gaires ir Komisijos bei Europos Vadovų Tarybos metinio priežiūros ciklo pradžioje parengtas bendrąsias gaires, skirtas valstybėms narėms, pateikimas ir vertinimas; priežiūra, skirta makroekonominio disbalanso prevencijai ir jam ištaisyti pagal 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo1;
1 OL L 306, 2011 11 23, p. 25.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  Stabilumo ir augimo pakto pakeitimais stiprinamas vadovavimas ir didinamos valstybių narių, kurių valiuta yra euro, paskatos parengti ir įgyvendinti apdairią biudžeto politiką, tuo pačiu vengiant perviršinio valdžios sektoriaus deficito susidarymo. Vadovaujantis šiomis nuostatomis sukurta stipresnė Sąjungos lygio nacionalinės ekonominės politikos priežiūros sistema;
 (3)  Stabilumo ir augimo pakto pakeitimais stiprinamas vadovavimas ir didinamos valstybių narių, kurių valiuta yra euro, griežtesnės ir labiau savaime taikomos sankcijos už apdairios biudžeto politikos nevykdymą, tuo pačiu vengiant perviršinio valdžios sektoriaus deficito susidarymo. Vadovaujantis šiomis nuostatomis sukurta stipresnė Sąjungos lygio nacionalinės ekonominės politikos priežiūros sistema, tačiau reikalingas stipresnis ekonominės politikos ir paskatų laikytis reikalavimų koordinavimas;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a) persvarstytas Stabilumo ir augimo paktas grindžiamas siekiu užtikrinti patikimus viešuosius finansus, kurie yra priemonė kainų stabilumo ir finansiniu stabilumu grindžiamo labai tvaraus ekonomikos augimo sąlygoms stiprinti, tokiu būdu prisidedant prie Sąjungos laimėjimų siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
3 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(3b)  Europos Vadovų Taryba 2010 m. birželio 17 d. priėmė naują Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją siekdama, kad, įveikusi krizę, Sąjunga taptų stipresnė ir jos ekonomika būtų orientuota į pažangų, tvarų ir integracinį augimą bei kartu būtų užtikrintas aukšto lygio užimtumas, produktyvumas ir socialinė sanglauda. Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją taip pat sudaro skurdo, švietimo, naujovių ir aplinkos sričių tikslai;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
3 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(3c) pakankamai dėmesio reikėtų skirti Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijai ir jos įgyvendinimui valstybėse narėse taikant nacionalines reformų programas;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4) siekiant užtikrinti tinkamą Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, Sutartimi leidžiama euro zonoje imtis specialių priemonių, kuriomis nustatomi griežtesni reikalavimai nei visoms kitoms valstybėms narėms taikomos nuostatos;
 (4) siekiant užtikrinti tinkamą ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą ir išvengti valstybėse narėse vykdomos politikos, kuria keliamas pavojus šios sąjungos veikimui,SESV leidžiama euro zonoje imtis specialių priemonių, kuriomis nustatomi griežtesni reikalavimai nei visoms kitoms valstybėms narėms taikomos nuostatos. Prireikus reikėtų aktyviau taikyti konkrečias priemones, numatytas SESV 136 straipsnyje, taip siekiant sukurti reikiamas sąlygas didesnei ir lankstesnei integracijai, kuri turėtų būti vykdoma kartu stiprinant ekonominės ir pinigų sąjungos demokratinį teisėtumą;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a) patikimi viešieji finansai ir subalansuoti biudžetai yra būtina sąlyga siekiant ekonominio ir finansinio stabilumo; kilusi valstybės skolos krizė aiškiai parodė, jog reikia tvirtų fiskalinių sistemų. Be to, iš dėl ekonomikos sąstingio susidariusio dabartinio biudžetų deficito matyti, jog reikia ne didinti išlaidas, o vykdyti reformas;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(4b) valstybės narės neturėtų imtis jokių priemonių, dėl kurių galėtų kilti pavojus siekiant ekonominėje ir pinigų sąjungoje nustatytų Sąjungos tikslų, ypač skolų kaupimo praktikos, neįtraukiant jų į bendras valdžios sektoriaus sąskaitas;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5) tvirti valstybės finansai geriausiai užtikrinami planavimo etape, o didelės klaidos turėtų būti nustatytos kuo anksčiau. Valstybėms narėms naudingas ne tik pagrindinių principų ir biudžeto tikslų nustatymas, bet ir suderinta jų biudžeto politikos stebėsena;
 (5) tvirti valstybės finansai ir koordinuojama ekonominė politika geriausiai užtikrinami planavimo etape, o didelės klaidos turėtų būti nustatytos kuo anksčiau. Valstybėms narėms naudingas ne tik pagrindinių principų ir biudžeto tikslų nustatymas, bet ir suderinta jų biudžeto ir makroekonominės politikos ir valstybės skolos vertybinių popierių emisijos stebėsena. Siekdamos užtikrinti geresnį savo valstybės skolos vertybinių popierių emisijos planavimo koordinavimą, valstybės narės turi iš anksto pranešti apie savo valstybės skolos vertybinių popierių emisijos planus;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a) šio reglamento tikslas – nustatyti papildomas Sąjungos priemones, siekiant koordinuoti ir prižiūrėti valstybių narių biudžeto ir ekonominę politiką. Tačiau kiekvienu etapu reikėtų būti labai apdairiems, todėl jokia su valstybių narių skolos vertybinių popierių emisijos planais, nesumokėtų skolų grąžinimo termino pratęsimu ar kitomis svarbiomis operacijomis susijusi medžiaga neturėtų būti skelbiama viešai ir turėtų būti naudojama tik vidaus koordinavimo reikmėms. Šią būtinybę lemia rizika, kuri gali kilti valstybei narei iš anksto pranešus apie savo finansinius poreikius finansų rinkoms;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6) nustačius bendrą valstybių narių, kurių valiuta yra euro, biudžeto tvarkaraštį, turėtų būti geriau suderinti pagrindiniai nacionalinių biudžetų rengimo veiksmai ir taip didinamas Europos biudžeto politikos koordinavimo semestro veiksmingumas. Priėmus bendrą biudžeto tvarkaraštį turėtų didėti sinergija, nes bus palengvintas valstybių narių, kurių valiuta yra euro, politikos koordinavimas ir užtikrinta, kad Tarybos ir Komisijos rekomendacijos būtų tinkamai integruotos į nacionalinį biudžeto priėmimo procesą;
 (6) nustačius bendrą valstybių narių, kurių valiuta yra euro, biudžeto tvarkaraštį, turėtų būti geriau suderinti pagrindiniai nacionalinių biudžetų rengimo veiksmai ir taip didinamas Europos ekonominės ir biudžeto politikos koordinavimo semestro veiksmingumas. Priėmus bendrą biudžeto tvarkaraštį turėtų didėti sinergija, nes bus palengvintas valstybių narių, kurių valiuta yra euro, politikos koordinavimas ir užtikrinta, kad konkrečiai šaliai skirtos politinės rekomendacijos, nacionalinių reformų programos bei stabilumo ir konvergencijos programos, taip pat rekomendacijos, pagrįstos makroekonominio disbalanso analize, būtų tinkamai integruotos į nacionalinį biudžeto priėmimo procesą;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a) itin svarbu, kad bendras biudžeto plano tvarkaraštis būtų suderintas su valstybių narių biudžeto terminais. Jei tvarkaraščiai nederės, Komisijos nuomonė dėl valstybės narės biudžeto plano projekto gali neturėti demokratinio teisėtumo tos valstybės narės parlamente;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b) jei biudžetas nepatvirtinamas iki gruodžio 31 d., kaip numatyta šiame reglamente, reikėtų taikyti grįžtamąsias biudžeto procedūras, siekiant užtikrinti, kad vyriausybė vis dar pajėgia vykdyti pagrindinius įsipareigojimus;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7) faktai rodo taisyklėmis grindžiamų fiskalinių sistemų veiksmingumą palaikant patikimą ir tvarią fiskalinę politiką. Nacionalinių fiskalinių taisyklių, atitinkančių Sąjungos lygiu nustatytus biudžeto tikslus, įvedimas turėtų būti esminis elementas, užtikrinant Stabilumo ir augimo pakto nuostatų laikymąsi. Visų pirma, valstybės narės turėtų įsivesti struktūrinio subalansuoto biudžeto taisykles, kuriomis į nacionalinę teisę būtų perkelti pagrindiniai Sąjungos fiskalinės sistemos principai. Šis perkėlimas turėtų būti vykdomas nustatant privalomas taisykles, pageidautina, konstitucinio pobūdžio, taip parodant tvirtą nacionalinių valdžios institucijų įsipareigojimą vykdyti Stabilumo ir augimo paktą;
 (7) veiksmingos taisyklėmis grindžiamos fiskalinės sistemos gali būti svarbios palaikant patikimą ir tvarią fiskalinę politiką. Nacionalinių fiskalinių taisyklių, atitinkančių Sąjungos lygiu nustatytus ekonomikos ir biudžeto tikslus ir apimančių išimtinių aplinkybių ir didelių ekonomikos nuosmukių apibrėžtis, įvedimas turėtų būti esminis elementas, užtikrinant tvarų Stabilumo ir augimo pakto nuostatų laikymąsi. Visų pirma, valstybės narės turėtų įsivesti mechanizmą, kuris būtų taikomas esant dideliam nuokrypiui nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo ar jo koregavimo plano, siekiant užtikrinti, kad būtų laiku grįžtama prie vidutinės trukmės tikslo. Itin svarbu, kad tos taisyklės apimtų visą valdžios sektorių ir būtų privalomos arba kad būtų kitaip užtikrintas jų visapusiškas laikymasis nacionalinių biudžeto procesų metu;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a) valstybės įsiskolinimo Sąjungoje dydis yra svarbiausia užduotis, kurios reikėtų imtis, jei siekiama, kad ekonomika vėl stabiliai ir atspariai augtų trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Kol vidutinis valstybių narių įsiskolinimo lygis vėl pasieks 60 proc. ribą, nustatytą Stabilumo ir augimo pakte, praeis daug laiko. Šiuo požiūriu vidutinės trukmės biudžeto tikslų įgyvendinimas yra pagrindinė išankstinė sąlyga, o nuo jų nukrypstant galima paskatinti labai aukštas palūkanų normas ir taip sukelti grėsmę ekonomikos augimui ir atsigavimui;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8) neobjektyvios ir nerealistiškos makroekonominės ir biudžeto prognozės gali gerokai sumažinti biudžeto planavimo veiksmingumą, todėl galiausiai gali būti sunku vykdyti įsipareigojimą laikytis biudžetinės tvarkos. Nepriklausomų institucijų prognozėse gali būti pateiktos objektyvios ir realistiškos makroekonominės prognozės;
 (8) neobjektyvios ir nerealistiškos makroekonominės ir biudžeto prognozės gali gerokai sumažinti biudžeto planavimo veiksmingumą, todėl galiausiai gali būti sunku vykdyti įsipareigojimą laikytis biudžetinės tvarkos. Nepriklausomų ir techniniu požiūriu kompetentingų institucijų, kurioms suteiktas funkcinis savarankiškumas valstybių narių biudžeto institucijų atžvilgiu ir kurios atitinka būtinuosius reikalavimus, kaip nustatyta I priede, prognozėse gali būti pateiktos objektyvios ir realistiškos makroekonominės prognozės, jei buvo nustatytas jų palyginamumas ir sąsaja;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9) tokia palaipsniui griežtinama priežiūra papildys esamas Stabilumo ir augimo pakto nuostatas ir sustiprins valstybių narių, kurių valiuta yra euro, biudžetinės tvarkos priežiūrą. Tokia palaipsniui griežtinama stebėsenos procedūra turėtų pagerinti biudžeto rezultatus visų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, naudai. Kaip palaipsniui griežtinamos procedūros dalis, atidesnė stebėsena yra visų pirma naudinga valstybėms narėms, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra;
 (9) tokia palaipsniui griežtinama priežiūra ir koordinavimas dar papildys Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą, taip pat papildys esamas Stabilumo ir augimo pakto nuostatas ir sustiprins valstybių narių, kurių valiuta yra euro, tinkamo biudžeto ir makrofinansų valdymo ir ekonominės konvergencijos priežiūrą. Tokia palaipsniui griežtinama stebėsenos procedūra turėtų pagerinti biudžeto ir ekonomikos rezultatus visų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, naudai, nesukurdama nereikalingo biurokratizmo. Kaip palaipsniui griežtinamos procedūros dalis, atidesnė stebėsena yra visų pirma naudinga valstybėms narėms, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10) kaip parodė valstybės skolos krizė, ir visų pirma poreikis imtis finansinės pagalbos priemonių, visos valstybės narės, kurių valiuta yra euro, patiria stipresnį savo biudžeto politikos šalutinį poveikį. Kiekviena iš valstybių narių, kurių valiuta yra euro, turėtų pasikonsultuoti su Komisija ir su kitomis valstybėmis narėmis, kurių valiuta yra euro, prieš priimdamos kokius nors svarbius fiskalinės politikos reformų planus, kurie gali turėti šalutinį poveikį, kad būtų galima įvertinti galimą jų poveikį visai euro zonai. Jos turėtų laikyti savo biudžeto planus bendru interesu ir iš anksto pateikti juos Komisijai stebėsenos tikslais, kol tie planai netapo privalomais. Komisija turėtų turėti galimybę prireikus pateikti savo nuomonę apie biudžeto plano projektą, į kurią valstybė narė ir visų pirma biudžeto institucijos raginamos atsižvelgti priimant biudžeto įstatymą. Tokia nuomonė turėtų užtikrinti, kad Sąjungos politinės gairės biudžeto srityje būtų tinkamai integruotos rengiant nacionalinius biudžetus. Visų pirma, ši nuomonė turėtų apimti įvertinimą, ar biudžeto planuose tinkamai atsižvelgta į rekomendacijas biudžeto srityje, pateiktas įgyvendinant Europos semestrą. Komisija turėtų būti pasirengusi pristatyti savo nuomonę atitinkamos valstybės narės parlamentui, šiam paprašius. Tai, kaip buvo atsižvelgta į šią nuomonę, turėtų būti įtraukta į vertinimą, dėl kurio (jei ir kada tenkinamos sąlygos) priimamas sprendimas atitinkamai valstybei narei taikyti perviršinio deficito procedūrą, ir faktas, kad gavus išankstinę Komisijos rekomendaciją nebuvo imtasi jokių tolesnių veiksmų turėtų būti laikomas sunkinančia aplinkybe. Taip pat, remdamasi Komisijos atliktu bendru planų įvertinimu, Eurogrupė turėtų aptarti euro zonos biudžeto būklę ir perspektyvas;
 (10) valstybės narės, kurių valiuta yra euro, vykdydamos savo biudžeto ir makroekonomikos politiką daro arba patiria šalutinį poveikį. Todėl, pasinaudojant konkrečioje šalyje taikomų priežiūros procedūrų sistema ir atliekant bendrą visos euro zonos biudžeto būklės ir perspektyvų įvertinimą, reikėtų nustatyti šalutinį poveikį ir į jį atsižvelgti. Atliekant tą vertinimą kiekvienoje šalyje atskirai turėtų būti nustatomas galimas neigiamas šalutinis poveikis valstybių narių viešųjų finansų tvarumui, kurį sukelia tų valstybių narių privatusis sektorius ar kitos valstybės narės. Valstybės skolos krizė taip pat parodė valstybės skolos, finansinio stabilumo ir bankų mokumo sąveiką. Kiekviena iš valstybių narių, kurių valiuta yra euro, turėtų pasikonsultuoti su Komisija ir su kitomis valstybėmis narėmis, kurių valiuta yra euro, prieš priimdamos kokius nors svarbius ekonominės ir fiskalinės politikos reformų planus, kurie gali turėti šalutinį poveikį, kad būtų galima įvertinti galimą jų poveikį visai euro zonai. Jos turėtų laikyti savo biudžeto ir ekonomikos planus bendru interesu ir iš anksto pateikti juos Komisijai stebėsenos tikslais, kol tie planai netapo privalomais. Komisija turėtų turėti galimybę kuo greičiau ir ne vėliau kaip lapkričio 15 d. pateikti savo nuomonę apie biudžeto plano projektą, į kurią valstybė narė ir visų pirma biudžeto institucijos raginamos atsižvelgti priimant biudžeto įstatymą. Tokia nuomonė turėtų užtikrinti, kad Sąjungos politinės gairės ekonomikos ir biudžeto srityse būtų tinkamai integruotos rengiant nacionalinius biudžetus. Visų pirma, ši nuomonė turėtų apimti įvertinimą, ar biudžeto planuose tinkamai atsižvelgta į rekomendacijas ekonomikos ir biudžeto srityse (konkrečiai šaliai skirtas politines rekomendacijas), pateiktas įgyvendinant Europos semestrą. Atsižvelgdama į tai, Komisija taip pat turėtų užtikrinti, kad valstybių narių įsipareigojimai pagal jų nacionalinių reformų programas, įsipareigojimai pagal ekonominės partnerystės programas ir Tarybos rekomendacijos pagal makroekonominio disbalanso procedūrą būtų tinkamai atspindėti nacionalinių biudžetų projektuose. Komisija turėtų būti pasirengusi pristatyti savo nuomonę atitinkamos valstybės narės parlamentui, šiam paprašius. Tai, kaip buvo atsižvelgta į šią nuomonę, turėtų būti įtraukta į vertinimą, dėl kurio (jei ir kada tenkinamos sąlygos) priimamas sprendimas atitinkamai valstybei narei taikyti perviršinio deficito procedūrą, ir faktas, kad gavus išankstinę Komisijos rekomendaciją nebuvo imtasi jokių tolesnių veiksmų turėtų būti laikomas sunkinančia aplinkybe. Taip pat, remdamiesi Komisijos atliktu bendru planų įvertinimu, Euro grupėir Europos Parlamentas turėtų aptarti euro zonos biudžeto būklę ir perspektyvas;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a) nustačiusi itin didelį biudžeto plano projekto neatitikimą koregavimo planui siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo, Komisija, vadovaudamasi šio reglamento nuostatomis ir pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, savo nuomonėje dėl biudžeto plano projekto turėtų reikalauti pateikti persvarstytą biudžeto plano projektą. Visų pirma tai taikoma tais atvejais, kai pradinio biudžeto plano įgyvendinimas keltų grėsmę atitinkamos valstybės narės finansiniam stabilumui ar tinkamam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui arba kai įgyvendinant pradinį biudžeto planą būtų akivaizdžiai smarkiai pažeidžiamos pagal Stabilumo ir augimo paktą Tarybos parengtos rekomendacijos;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
10 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(10b) gerinant koordinavimą ir vedant išankstines valstybių narių diskusijas dėl bet kokių didelių ekonominės ir fiskalinės politikos reformų planų, galinčių turėti šalutinį poveikį, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą ir, jei reikia, pasiūlymą su išsamiu planu, kuriame būtų nurodoma, kaip bus vykdomas toks koordinavimas ir diskusijos, kokia bus tokio koordinavimo ir diskusijos forma, kurias politikos kryptis yra numatyta svarstyti ir kokių politinių padarinių gali tikėtis valstybės narės ir ypač nacionaliniai parlamentai iš sprendimų, kurie būtų priimami vykdant tokį koordinavimą ir vedant išankstines diskusijas. Ta Komisijos nuomonė turėtų bent užtikrinti, kad šis koordinavimas būtų įtrauktas į Europos semestro programą;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
10 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(10c) be to, ekonomikos valdysena turėtų būti stiprinama labiau ir laiku įtraukiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus. Nors ir pripažindamas, kad pagal dialogo sistemą Europos Parlamento partneriai yra atitinkamos Sąjungos institucijos ir jų atstovai, kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali suteikti valstybei narei, kuriai skirtas Tarybos sprendimas dėl palūkaninio indėlio arba metinės baudos nustatymo pagal šį reglamentą, galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis. Valstybės narės dalyvavimas taip keičiantis nuomonėmis yra neprivalomas;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11) valstybės narės, kurių valiuta yra euro ir kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, turėtų būti stebimos atidžiau, siekiant užtikrinti, kad perviršinio deficito padėtis būtų visiškai ir laiku ištaisyta. Atidesnė stebėsena turėtų užtikrinti ankstyvą bet kokių nukrypimų nuo Tarybos rekomendacijų ištaisyti perviršinio deficito padėtį pašalinimą. Tokia stebėsena turėtų papildyti Reglamento (EB) Nr. 1467/97 nuostatas. Tokios atidesnės stebėsenos sąlygos turėtų būti laipsniškai keičiamos, priklausomai nuo to, kuris procedūros etapas taikomas valstybei narei, kaip numatyta Sutarties 126 straipsnyje;
 (11) valstybės narės, kurių valiuta yra euro ir kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, turėtų būti stebimos atidžiau, siekiant užtikrinti, kad perviršinio deficito padėtis būtų nuosekliai, tvariai ir laiku ištaisyta. Atidesnė stebėsena turėtų užtikrinti ankstyvą bet kokių nukrypimų nuo Tarybos rekomendacijų ištaisyti perviršinio deficito padėtį arba nuo konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų prevenciją ir pašalinimą. Tokia stebėsena turėtų papildyti Reglamento (EB) Nr. 1467/97 nuostatas. Tokios atidesnės stebėsenos sąlygos turėtų būti laipsniškai keičiamos, priklausomai nuo to, kuris procedūros etapas taikomas valstybei narei, kaip numatyta SESV 126 straipsnyje. Valstybės narės, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, turėtų pateikti ekonominės partnerystės programą, kurioje būtų pateikiamas išsamus struktūrinių reformų aprašymas. Itin svarbu, kad būtų pradėtos ir įgyvendinamos tokios struktūrinės reformos siekiant užtikrinti veiksmingą ir ilgalaikį jų perviršinio deficito ištaisymą. Jei reikia, vadovaujantis nacionaline teise ir nusistovėjusia tvarka reikėtų įtraukti socialinius partnerius;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12) vykdant atidesnę valstybių narių, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, stebėseną turėtų būti galima nustatyti riziką, kad valstybė narė nesilaikys perviršinio deficito padėties ištaisymo termino. Nustačius tokią riziką, Komisija turėtų pateikti valstybei narei rekomendaciją per tam tikrą laiką imtis priemonių; ši rekomendacija turėtų būti pristatyta atitinkamos valstybės narės parlamentui, šiam paprašius. Dėl šio įvertinimo turėtų būti galima greitai pašalinti bet kokius veiksnius, dėl kurių kyla rizika, kad perviršinio deficito padėtis nebus ištaisyta per nustatytą terminą. Komisijos rekomendacijos laikymosi įvertinimas turėtų būti nuolatinio Komisijos vykdomo veiksmingų perviršinio deficito padėties ištaisymo priemonių vertinimo dalis. Priimdama sprendimą dėl to, ar buvo imtasi veiksmingų priemonių perviršinio deficito padėčiai ištaisyti, Taryba turėtų atsižvelgti į tai, ar valstybė narė vykdė Komisijos rekomendaciją;
 (12) itin svarbu, kad įgyvendinant ekonominės partnerystės programą būtų vykdoma atidesnė valstybių narių, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, stebėsena. Atsižvelgdama į tai, Komisija turėtų paraginti valstybę narę atlikti išsamų metinio valdžios sektoriaus ir jo subsektorių biudžeto vykdymo įvertinimą ir reguliariai teikti ataskaitas Komisijai ir Ekonomikos ir finansų komitetui apie metinio valdžios sektoriaus ir jo subsektorių biudžeto vykdymą, diskrecinių priemonių poveikį biudžetui išlaidų ir pajamų srityse, valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų tikslus, taip pat pateikti informaciją apie priimtas priemones ir apie numatytų tikslams pasiekti skirtų priemonių pobūdį;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a) siekiant užtikrinti, kad ekonominė ir pinigų politikos sąjunga veiktų tinkamai ir būtų paisoma biudžetinės drausmės, privaloma užtikrinti visos euro zonos stabilumą, stiprinti euro zonoje veikiančios finansinės sistemos efektyvumą ir atsparumą sukrėtimams, spręsti likvidumo trūkumo problemą bei kovoti su neigiamais išorės padariniais, susijusiais su vyriausybės obligacijų rinkos suskilimu, ir sumažinti ribines finansavimo išlaidas, tenkančias su finansavimo sunkumais susiduriančioms valstybėms narėms. Siekiant šio bendro tikslo būtina priimti veiksmų planą dėl bendrų euro zonos valstybės skolos priemonių, įskaitant sustiprintos ekonominės politikos koordinavimo sistemos sukūrimą. Pirmuoju etapu siekiant koordinuotai ir bendrai išleisti euro zonos valstybės skolos priemones itin svarbu, kad maždaug 25 metų laikotarpiui būtų įsteigtas skolų grąžinimo fondas ir kartu užtikrinamas euro zonos valstybės narės skolos vertybinių popierių emisijos koordinavimas. Šis pirmas veiksmas nedaro neigiamo poveikio tolesniam veiksmų plano įgyvendinimui iki minėtojo laikotarpio pabaigos;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
12 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(12b) taikydamos šį reglamentą, Taryba ir Komisija turėtų visapusiškai atsižvelgti į socialinių partnerių vaidmenį ir nacionalinių sistemų skirtumus, pvz., susijusius su atlyginimų sudarymo sistemomis;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13) siekiant stiprinti Sąjungos institucijų, visų pirma Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, dialogą ir užtikrinti didesnį skaidrumą ir atsiskaitomybę, kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali valstybei narei, kuriai skirta Komisijos rekomendacija, suteikti galimybę pasikeisti nuomonėmis;
 (13) siekiant stiprinti Sąjungos institucijų, visų pirma Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, dialogą ir užtikrinti didesnį skaidrumą ir atsiskaitomybę, Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali valstybei narei, kuriai skirta Komisijos rekomendacija, suteikti galimybę dalyvauti pasikeitime nuomonėmis. Taip pat reikėtų numatyti taisykles, kuriomis siekiama stiprinti atskaitomybę, skaidrumą ir nuodugnų biudžeto ir apskritai visos euro zonos ekonominės politikos priežiūros ir koordinavimo tikrinimą vadovaujantis demokratiniais principais. Todėl, atsižvelgiant į nusistovėjusią nacionalinę tvarką, taikomą įtraukiant nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, turėtų būti numatytos konkrečios nuostatos;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a) biudžeto planai ir struktūrinės reformos turėtų būti suderinti su socialinių teisių apsauga, juose neturėtų būti didėjančios nelygybės. Todėl biudžetinę drausmę reikėtų įgyvendinti nekenkiant vidutinės trukmės ir ilgalaikėms priemonėms, taikomoms tvariam ir aplinkai nekenkiančiam ekonomikos pertvarkymui, atsižvelgiant į Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją bei nustatytus 2050 m. klimato tikslus;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
13 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(13b) mokesčių politika, kuria skatinamas tvarus ekonomikos augimas, atlieka labai svarbų vaidmenį stiprinant biudžeto planų veiksmingumą ir teisingumą. Visa apimantį priemonių ir teisėkūros iniciatyvų, tokių kaip Europos finansinių sandorių mokestis ir bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčių bazė, rinkinį reikėtų skubiai taikyti Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, taip siekiant pašalinti nepagrįstas išimtis, plėsti mokesčių bazę, didinti mokesčių surinkimo veiksmingumą, kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir visapusiškai taikyti principą „teršėjas moka“;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Šiuo reglamentu nustatomos atidesnės biudžeto politikos stebėsenos euro zonoje nuostatos:
 1.  Šiuo reglamentu nustatomos atidesnės biudžeto ir ekonomikos politikos ir sustiprintos ekonominės politikos koordinavimo sistemos stebėsenos euro zonoje nuostatos:
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)
aa) papildant perviršinio makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo procedūrą, nustatytą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1174/2011;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca) užtikrinant biudžeto politikos bei perviršinio makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo procedūros, nustatytos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1174/2011, suderinamumą, taikant atidesnės valstybių narių nacionalinių reformų programų ir jų ekonominės partnerystės programų, stebėsenos priemones, kad būtų užtikrintas tvarus reikalavimų laikymasis ir konvergencija euro zonoje;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Šis reglamentas taikomas visapusiškai laikantis SESV 152 straipsnio, ir pagal šį reglamentą priimtos rekomendacijos taikomos visapusiškai paisant nusistovėjusios tvarkos ir darbo užmokesčio nustatymo institucijų reikalavimų. Taikant šį reglamentą ir minėtas rekomendacijas atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį ir atitinkamai nedaroma įtaka teisei derėtis, sudaryti kolektyvinius susitarimus ir imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę ir nusistovėjusią tvarką.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 1 punktas
(1) nepriklausoma fiskalinė taryba – įstaiga, kuriai suteiktas funkcinis savarankiškumas valstybės narės fiskalinių valdžios institucijų, atsakingų už nacionalinių fiskalinių taisyklių įgyvendinimo stebėseną, atžvilgiu;
 1) fiskalinė taryba – nepriklausoma ir techniniu požiūriu kompetentinga įstaiga, kuriai suteiktas funkcinis savarankiškumas valstybės narės biudžeto institucijų, atsakingų už nacionalinių fiskalinių taisyklių įgyvendinimo stebėseną, atžvilgiu;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 2 punktas
(2) nepriklausomos makroekonominės prognozės – makroekonominės ir (arba) biudžeto prognozės, parengtos nepriklausomos įstaigos arba įstaigos, kuriai suteiktas funkcinis savarankiškumas valstybės narės fiskalinių valdžios institucijų atžvilgiu;
 2) nepriklausomos makroekonominės prognozės – makroekonominės prognozės, parengtos arba patvirtintos nepriklausomos ir techniniu požiūriu kompetentingos įstaigos, kuriai suteiktas funkcinis savarankiškumas valstybės narės biudžeto institucijų, atitinkančių būtinuosius I priede nustatytus reikalavimus, atžvilgiu. Komisija užtikrina nepriklausomų prognozių palyginamumą ir nuoseklumą visose valstybėse narėse;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 5 punktas
(5) „valdžios sektorius“ ir „deficitas“ vartojami Protokolo (Nr. 12) dėl perviršinio deficito procedūros, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 2 straipsnyje nustatyta reikšme.
 5) „valdžios sektorius“, „deficitas“ ir „skola“− atitinkamai „bendrasis šalies“, „biudžeto deficitas“ ir „skola“, apibrėžti Protokolo Nr. 12 dėl perviršinio deficito procedūros, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir prie SESV, 2 straipsnyje.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas)
5a)  Stabilumo ir augimo paktas – daugiašalės priežiūros sistema, nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1466/97, ir valstybių narių perviršinio deficito vengimo procedūra, nustatyta SESV 126 straipsnyje ir Reglamente (EB) Nr. 1467/97;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 5 b punktas (naujas)
5b) itin rimtas vidutinės trukmės tikslui pasiekti numatyto biudžeto koregavimo plano nesilaikymas – nukrypimas nuo biudžeto projekte pateiktų skaičių, kuris siekia bent 1 proc. BVP per vienerius metus arba bent 0,5 proc. BVP vidutiniškai per metus 2 metus iš eilės ir kurio, atsižvelgus į lengvinančius veiksnius ir šalutinį poveikį, negalima pagrįsti išimtinėmis aplinkybėmis arba dideliu ekonomikos nuosmukiu, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1467/97 ir Reglamente (ES) Nr. 1176/2011;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Šio reglamento taikymu nedaromas poveikis SESV 9 straipsniui.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
I a skyrius (naujas)
Ia skyrius

Ekonominės politikos koordinavimas

2a straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2-a straipsnyje nurodyto Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro tvarkaraštis

1.  Valstybių narių biudžeto sudarymo procedūra turi būti suderinta su Europos semestro programa, atsižvelgiant į metinį ciklą, kurį sudaro:
a) pavasario Europos Vadovų Tarybos politikos gairės atskiroms valstybėms narėms, pagrįstos metine augimo apžvalga, įskaitant Komisijos bendrosios užimtumo ataskaitos projektą, ir metinėmis ataskaitomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 3 straipsnį; tokiose politikos gairėse valstybėms narėms patariama nacionalinių reformų programų bei stabilumo ir konvergencijos programų, kurias pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 4 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi pristatyti balandžio mėn., rengimo klausimais;
b) vasaros Europos Vadovų Tarybos suteikiamas konkrečioms šalims skirtų politinių rekomendacijų patvirtinimas, atsižvelgiant į Komisijos nuomones dėl valstybių narių nacionalinių reformų programų bei stabilumo ar konvergencijos programų, pateiktų pagal SESV 121 ir 148 straipsnius, tinkamumo.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
2 skyriaus pavadinimas
Bendros biudžeto nuostatos

 Bendros biudžeto nuostatos ir informacijai dėl nacionalinės valstybės skolos vertybinių popierių emisijos keliami reikalavimai

Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip balandžio 15 d. kartu su stabilumo programomis viešai paskelbia savo vidutinės trukmės fiskalinius planus, atitinkančius jų vidutinės trukmės biudžeto sistemą, paremtus nepriklausoma makroekonomine prognoze.
 1.  Valstybės narės, įgyvendinant Europos semestrą, kasmet, pageidautina – iki balandžio 15 d., bet ne vėliau kaip balandžio 30 d. viešai paskelbia savo nacionalinius vidutinės trukmės fiskalinius planus, atitinkančius jų vidutinės trukmės biudžeto sistemą, paremtus patikimomis ir nepriklausomomis makroekonominėmis prognozėmis. Šie planai pateikiami kartu su nacionalinėmis reformų programomis ir stabilumo ar konvergencijos programomis ir visapusiškai atitinka politikos gaires, grindžiamas metine augimo apžvalga ir metinėmis ataskaitomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 3 straipsnį.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 3 dalis
3.  Valdžios sektoriaus biudžeto įstatymai patvirtinami ir paskelbiami viešai ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 31 d.
 3.  Valdžios sektoriaus biudžeto įstatymai patvirtinami ir paskelbiami viešai ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 31 d. Valstybės narės nustato grįžtamąsias biudžeto procedūras, kurios turi būti taikomos tuo atveju, jei dėl objektyvių, nuo valstybės narės vyriausybės nepriklausiančių priežasčių gruodžio 31 d. biudžetas dar yra nepriimtas arba dėl jo nesusitarta ir jis nepaskelbtas viešai.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės įsiveda biudžeto balanso skaitines fiskalines taisykles, pagal kurias į nacionalinius biudžeto procesus įtraukiamas jų vidutinės trukmės biudžeto tikslas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2a straipsnyje. Tokios taisyklės apima visą valdžios sektorių ir yra privalomojo, pageidautina, konstitucinio, pobūdžio.
 1.  Valstybės narės įsiveda skaitines fiskalines taisykles, pagal kurias į nacionalinius biudžeto procesus įtraukiamas jų vidutinės trukmės biudžeto tikslas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2a straipsnyje. Tose taisyklėse pateikiamos išskirtinių aplinkybių ir didelių ekonomikos nuosmukių, dėl kurių galimas laikinas nukrypimas nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba koregavimo plano siekiant šio tikslo, jei toks nukrypimas nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 ir 6 straipsniuose, apibrėžtys. Tos taisyklės apima mechanizmą, kuris būtų taikomas esant dideliam nuokrypiui nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo ar jo koregavimo plano, siekiant užtikrinti, kad būtų laiku grįžtama prie vidutinės trukmės tikslo. Tokios taisyklės apima visą valdžios sektorių ir yra privalomos ar kitaip užtikrinama, kad jų bus paisoma ir laikomasi nacionalinių biudžeto procesų metu.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės įsteigia nepriklausomą fiskalinę tarybą 1 dalyje nurodytų nacionalinių fiskalinių taisyklių įgyvendinimui stebėti.
 2.  Valstybės narės įsteigia būtinuosius I priede nustatytus reikalavimus atitinkančią fiskalinę tarybą nacionalinių fiskalinių taisyklių išankstiniam ir baigiamajam įgyvendinimui stebėti.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip spalio 15 d. pateikia Komisijai ir Eurogrupei ateinančių metų biudžeto plano projektą.
 1.  Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip spalio 1 d. pateikia Komisijai ir Euro grupei ateinančių metų biudžeto plano projektą, atsižvelgdamos į vasaros Europos Vadovų Tarybos konkrečioms šalims skirtas politines rekomendacijas ir visas rekomendacijas, skirtas atitinkamai valstybei narei atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo paktą arba makroekonominio disbalanso procedūrą, nustatytą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 ir Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalis
2.  Tuo pačiu metu biudžeto plano projektas skelbiamas viešai.
 2.  Šiame straipsnyje numatytas biudžeto plano projektas, pateikus jį Komisijai, skelbiamas viešai.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 3 dalies b punktas
(b) išlaidų ir pajamų projekcijos tuo atveju, jei politika nesikeis, išreikštos procentine valdžios sektoriaus BVP dalimi, ir pagrindinės jų dalys;
 b) išlaidų ir pajamų projekcijos tuo atveju, jei politika nesikeis, išreikštos procentine valdžios sektoriaus BVP dalimi, ir pagrindinės jų dalys; minėtosios projekcijos apima ir einamąsias išlaidas, ir išlaidas investicijoms, todėl nustatomi aiškūs biudžeto tikslai, susiję su einamosiomis išlaidomis ir išlaidomis investicijoms, o išlaidų investicijoms atveju – viešai skelbiamas ekonominės naudos įvertinimas;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)
ca) išlaidų, tiesiogiai susijusių su tikslų, įtvirtintų Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje, įgyvendinimu, įskaitant valstybės investicijas, aprašymas, kartu nurodant sąsają su tvariu biudžeto tikslų įgyvendinimu ilguoju laikotarpiu, taip pat biudžeto plane numatytų priemonių socialinio poveikio įvertinimas;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 3 dalies d punktas
(d) išsamus priemonių, įtrauktinų į ateinančių metų biudžetą, aprašymas ir dokumentais patvirtintas kiekybinis įvertinimas, siekiant panaikinti atotrūkį tarp c punkte nurodytų tikslų ir pagal b punktą pateiktų projekcijų, jei politika nesikeis. Priemonių, kurių numatomas biudžeto poveikis mažesnis negu 0,1 % BVP, aprašymas gali būti mažiau išsamus. Ypatingas dėmesys skiriamas svarbiausiems fiskalinės politikos reformos planams ir galimam šalutiniam poveikiui, kurį patirtų kitos valstybės narės, kurių valiuta yra euro.
 d) išsamus priemonių, įtrauktinų į ateinančių metų biudžetą, aprašymas ir dokumentais patvirtintas kiekybinis įvertinimas, siekiant panaikinti atotrūkį tarp c ir ca punktuose nurodytų tikslų ir pagal b punktą pateiktų projekcijų, jei politika nesikeis. Priemonių, kurių numatomas biudžeto poveikis mažesnis negu 0,1 % BVP, aprašymas gali būti mažiau išsamus. Ypatingas ir aiškus dėmesys skiriamas svarbiausiems fiskalinės politikos reformos planams ir galimam šalutiniam poveikiui, kurį patirtų kitos valstybės narės, kurių valiuta yra euro.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 3 dalies e punktas
(e) pagrindinės prielaidos dėl tikėtinos ekonominės plėtros ir svarbių ekonomikos kintamųjų, kurie yra svarbūs siekiant biudžeto tikslų. Šios prielaidos grindžiamos nepriklausoma makroekonomikos augimo prognoze;
 e) pagrindinės prielaidos dėl tikėtinos ekonominės plėtros ir svarbių ekonomikos kintamųjų, kurie yra svarbūs siekiant biudžeto tikslų, nustatytų vadovaujantis Direktyvos 2011/85/ES 4 straipsniu. Makroekonomines ir biudžeto prognozes sudaro tariamo poveikio galimai gamybos apimčiai ir makroekonominio dauginamojo poveikio įvertinimas. Metodika, pagrindiniai ekonominiai bei ekonometriniai modeliai, prielaidos ir kiti svarbūs kriterijai, reikalingi nepriklausomai makroekonominei prognozei sudaryti, pridedami prie metinių vidutinės trukmės fiskalinių planų;
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 3 dalies f punktas
(f) prireikus, papildoma informacija apie tai, kaip bus įgyvendintos galiojančios atitinkamai valstybei narei skirtos rekomendacijos biudžeto srityje pagal Sutarties 121 straipsnį.
 f) prireikus, papildoma informacija apie tai, kaip, vadovaujantis a-ca punktais, bus įgyvendintos galiojančios atitinkamai valstybei narei skirtos rekomendacijos pagal SESV 121 ir 148 straipsnius.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 3 dalies f a punktas (naujas)
fa) poreikių, susijusių su valstybės investicijomis, ir, prireikus, priemonių, numatytų kitų metų nacionalinėse reformų programose, poveikio biudžetui kiekybinis įvertinimas kartu su tų priemonių ekonominės naudos įvertinimu;
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 3 dalies f b punktas (naujas)
fb) reformų ir investicijų, numatytų nacionalinėje reformų programoje, indėlio siekiant stabilumo programos tikslų, analizė, įskaitant reformų sąnaudų ir naudos analizę biudžetiniu požiūriu;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 4 dalis
4.  Kai biudžeto tikslai, pateikti biudžeto plano projekte pagal 3 dalies a ir c punktus arba projekcijas, kai politika nesikeičia, skiriasi nuo tų, kurie buvo pateikti naujausioje stabilumo programoje, tie skirtumai turi būti deramai paaiškinti.
 4.  Kai biudžeto tikslai, pateikti biudžeto plano projekte pagal 3 dalies a ir ca punktus arba projekcijas, kai politika nesikeičia, skiriasi nuo tų, kurie buvo pateikti naujausioje stabilumo programoje, tie skirtumai turi būti deramai paaiškinti.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Vidutinės trukmės fiskalinius planus sudaro nauja daugiamečių išlaidų projekcija, išreikšta procentine valdžios sektoriaus BVP dalimi, ir pagrindinės jų dalys, taip pat daugiamečiai su Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje numatytiems tikslams siekti skirtomis išlaidomis susiję tikslai bei įsipareigojimai.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 5 dalis
5.  Kai Komisija nustato itin rimtus Stabilumo ir augimo pakte nustatytų biudžeto politikos įpareigojimų nevykdymo atvejus, per dvi savaites nuo biudžeto plano projekto pateikimo ji paprašo atitinkamos valstybės narės pateikti persvarstytą biudžeto plano projektą. Šis prašymas skelbiamas viešai.
 5.  Komisijai suteikiama teisė pagal -11 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais patikslinamas 1 dalyje nurodyto biudžeto plano projekto turinys ir įvairių 2–4 dalyse nurodytų nuostatų turinys.
Biudžeto plano projekto persvarstymo atveju taikomos 2–4 dalys.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio -1 dalis (nauja)
-1.  Kai Komisija nustato itin rimtą biudžeto plano projekto neatitiktį koregavimo planui siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo, ji gali pareikalauti persvarstyto biudžeto plano projekto, tinkamai pasikonsultavusi su valstybe nare ir gavusi jos paaiškinimą. Reikalavimas pateikiamas ne vėliau kaip praėjus mėnesiui nuo biudžeto plano projekto pateikimo.
Biudžeto plano projekto persvarstymo atveju taikomos 5 straipsnio 2 ir 4 dalys.

Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalis
1.  Jei reikia, Komisija iki lapkričio 30 d. priima nuomonę dėl biudžeto plano projekto.
 1.  Komisija ne vėliau kaip iki lapkričio 15 d. priima nuomonę dėl kiekvienos valstybės narės biudžeto plano projekto.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalis
2.  Komisijos nuomonė skelbiama viešai, ir atitinkamos valstybės narės parlamento prašymu Komisija ją pristato atitinkamam parlamentui.
 2. 1 dalyje nurodyta Komisijos nuomonė skelbiama viešai ir pateikiama Euro grupei. Atitinkamos valstybės narės parlamento arba Europos Parlamento prašymu Komisija ją pristato atitinkamam parlamentui.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 3 dalis
3.  Komisija atlieka bendrą visos euro zonos biudžeto būklės ir perspektyvų įvertinimą. Šis įvertinimas skelbiamas viešai.
 3.  Komisija atlieka bendrą visos euro zonos biudžeto būklės ir perspektyvų įvertinimą. Bendrą įvertinimą sudaro testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, kurį atlikus pateikiami rizikos viešųjų finansų tvarumui, esant nepalankiai finansinei ar biudžeto raidai, rodmenys. Įvertinimu nustatomas kiekvienos šalies galimas neigiamas šalutinis poveikis valstybių narių viešųjų finansų tvarumui, kurį sukelia jų privatusis sektorius arba kitos valstybės narės.
Šis įvertinimas skelbiamas viešai ir įtraukiamas į kitą metinę augimo peržiūrą. Prie įvertinimo Komisija prideda išsamią pavasario ir rudens prognozių visai euro zonai suvestinę. Įvertinimui pasirinktas pagrindinis scenarijus aprašomas jį pagrindžiant ir grindžiamas suderinta neigiamos ir teigiamos rizikos ataskaita, kad būtų galima apsvarstyti visas įmanomas pasekmes. Įvertinime pateikiamos metodikos, prielaidos ir kiti svarbūs kriterijai, reikalingi makroekonominėms prognozėms sudaryti ir testavimams nepalankiausiomis sąlygomis atlikti, taip pat baigiamasis praėjusių metų pagrindinio scenarijaus vertinimas.

Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 4 dalis
4.  Eurogrupė nagrinėja Komisijos nuomonę dėl visos euro zonos nacionalinių biudžeto planų ir biudžeto būklės bei perspektyvų remdamasi bendru Komisijos atliktu įvertinimu pagal 3 dalį. Šis įvertinimas skelbiamas viešai.
 4.  Euro grupėir atitinkamas Europos Parlamento komitetas nagrinėja Komisijos nuomonę dėl visos euro zonos nacionalinių biudžeto planų ir biudžeto būklės bei perspektyvų remdamasi bendru Komisijos atliktu įvertinimu pagal 3 dalį. Tos diskusijos rezultatai skelbiami viešai ir į juos atsižvelgiama kitame Europos semestre, ypač metinėje augimo apžvalgoje.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Atsižvelgdama į Euro grupės ir atitinkamų Europos Parlamento komitetų diskusiją, Komisija, jei reikia, atnaujina konkrečias rekomendacijas metinės augimo apžvalgos sistemoje, kuria siekiama sustiprinti bendrą euro zonos makroekonominę sistemą ir nustatyti paramos priemones, taikytinas nepalankios finansinės, ekonominės ar biudžeto raidos atveju.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a straipsnis (naujas)
6a straipsnis

Pranešimų apie skolos vertybinių popierių emisiją teikimas

1.  Valstybės narės iš anksto nustatytu laiku praneša Komisijai ir Euro grupei apie savo valstybės skolos vertybinių popierių emisijos planus.
2. 1 dalyje nurodytų pranešimų formą ir turinį suderina ir nustato Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis.
3.  Su metiniu valstybių narių skolos vertybinių popierių emisijos planu susiję klausimai, pvz., finansiniai poreikiai ar nesumokėtos skolos grąžinimo termino pratęsimas, viešai neskelbiami.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
III a skyrius (naujas)
IIIa skyrius

Sustiprinto ekonominės politikos koordinavimo, ekonomikos augimo priemonės ir didesnės skolos vertybinių popierių emisijos sistemos veiksmų plano sukūrimas

6b straipsnis

Sustiprintos ekonominės politikos koordinavimo sistemos ir ekonomikos augimo veiksmų planas

1.  Iki ...* Komisija pateikia ataskaitą, kurioje nustatomas veiksmų planas siekiant įvesti euro zonos stabilumo obligacijas. Ji taip pat pateikia pasiūlymą dėl euro zonos tvaraus ekonomikos augimo priemonės, kurią įgyvendinant būtų siekiama dešimties metų laikotarpiu kasmet sutelkti maždaug 1 proc. BVP, įskaitant EIB kapitalo padidėjimą ir projektų obligacijas, ir investuoti tas lėšas į Europos Sąjungos infrastruktūrą, įskaitant mokslą ir technologijas. Šia priemone siekiama sukurti tvariam ekonomikos augimui būtinas sąlygas, kad būtų užtikrintas tinkamas ekonominės ir pinigų sąjungos veikimas ir išsaugotas euro stabilumas ir tokiu būdu būtų užtikrintas tvarus valstybių narių biudžetinės drausmės koordinavimas.
2. 6c ir 6d straipsniuose nustatyti veiksmai nedaro neigiamo poveikio tolesniems veiksmams, kurie bus įgyvendinami iki minėtojo laikotarpio pabaigos.
6c straipsnis

Euro zonos valstybės narės skolos vertybinių popierių emisijos koordinavimas

1.  Siekdamos geriau koordinuoti savo nacionalinių skolos vertybinių popierių emisijos planavimą ir panaudojimą, valstybės narės iš anksto praneša Komisijai ir Tarybai apie savo valstybės skolos vertybinių popierių emisijos planus.
2.  Valstybės narės, kurių valiuta yra euro, siekia pagerinti savo valstybės skolos finansavimo sąlygas, vadovaudamosi Komisijos pasiūlymu ir priimdamos metinę suderintą valstybės skolos vertybinių popierių emisijos programą.
3.  Pagal 2 dalį bendradarbiaujančios valstybės narės gali dar labiau pagerinti ir stabilizuoti finansavimo sąlygas, remdamosi vyraujančiais ekonominiais principais ir rinkos sąlygomis ir vadovaudamosi metodika, kuri bus nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente.
6d straipsnis

Europos skolų grąžinimo fondas

1. 6a straipsnyje nurodyto veiksmų plano pirmojo etapo sudėtinė dalis Europos skolų grąžinimo fondas (ESGF), grindžiamas bendra atsakomybe ir griežta fiskaline drausme, įsteigiamas siekiant per 25 metų laikotarpį, kuris bus pakoreguotas atsižvelgiant į faktinius augimo rodiklius, sumažinti per didelį įsiskolinimą. Pasibaigus minėtajam laikotarpiui ESGF panaikinamas.
2.  Valstybės narės, kurių valiuta yra euro ir kurioms netaikomos paramos ar koregavimo programos:
a) perkelia įsiskolinimų sumas, viršijančias 60 proc. BVP į ESGF per pradinį penkerių metų etapą;
b) įsiveda skaitines fiskalines taisykles, pagal kurias į nacionalinius biudžeto procesus įtraukiamas jų vidutinės trukmės biudžeto tikslas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2a straipsnyje;
c) įgyvendina fiskalinio konsolidavimo strategiją ir struktūrinės reformos darbotvarkę;
d) suteikia garantijas, kuriomis tinkamai padengiamos ESGF suteiktos paskolos;
e) laikydamosi b punkte nurodytos biudžeto taisyklės, pradiniu laikotarpiu sumažina savo struktūrinį deficitą;
3.  Komisija užtikrina ESGF įsteigimą ir kasdienį valdymą, kurie turėtų būti išsamiai apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente.
4.  Įsigaliojus pagal SESV 140 straipsnio 2 dalį priimtam Europos Sąjungos Tarybos sprendimui panaikinti išimtis priimti euro valiutą, dalyvauti ESGF gali ir kitos valstybės narės.
5.  Valstybės narės perkelia nuostatas į nacionalinę teisę ir taip užtikrina, kad ESGF nustos veikti ir bus uždarytas vėliausiai po 25 metų laikotarpio, kuris bus koreguojamas atsižvelgiant į faktinius augimo rodiklius.
* OL: prašom įrašyti datą − vienas mėnuo nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
-7 straipsnis (naujas)
-7 straipsnis
Ekonominės partnerystės programos

1.  Tais atvejais, kai Taryba, vadovaudamasi SESV 126 straipsnio 6 dalimi, nusprendžia, kad valstybėje narėje yra susidaręs perviršinis deficitas, ta valstybė narė pateikia Komisijai ir Tarybai ekonominės partnerystės programą, kurioje būtų aprašomos politikos priemonės ir struktūrinės reformos, kurias būtina įgyvendinti siekiant užtikrinti veiksmingą ir ilgalaikį perviršinio deficito ištaisymą išsamiai plėtojant stabilumo programą ir nacionalinių reformų programą, ir kurioje būtų visapusiškai atsižvelgiama į Tarybos rekomendacijas dėl atitinkamai valstybei narei taikomos ekonominės ir užimtumo politikos integruotų gairių įgyvendinimo.
2.  Ekonominės partnerystės programa turi visiškai atitikti politiką, nurodytą 1 straipsnyje.
Ekonominės partnerystės programoje pasirenkami ir nurodomi keli konkretūs biudžeto vykdymo prioritetai, kuriuos įgyvendinant valstybėje narėje siekiama trumpuoju laikotarpiu stabilizuoti ekonomiką, sustiprinti ilgalaikį tvarų augimą ir naikinti struktūrines spragas. Įgyvendinant šiuos prioritetus siekiama iš naujo subalansuoti konkurencingumą atsižvelgiant į sukuriamą Europos pridėtinę vertę ir šie prioritetai atitinka Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją. Valstybė narė, glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, parengia ataskaitą, kurioje apibrėžiamos pasirinktos programos ir projektai, įskaitant veiksmų planą, kuriuos įgyvendinant siekiama nustatyti, skirti ir panaudoti finansinius išteklius, įskaitant EIB kredito linijas ir atitinkamas Sąjungos finansines priemones. Ta ataskaita atnaujinama kasmet.

3.  Rimto ekonominio nuosmukio atveju, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 2 dalyje, arba reikšmingos prognozių neigiamos korekcijos atveju atitinkama valstybė narė priima naują vidutinės trukmės biudžeto tikslų koregavimo planą, kuriam, skirdama daug dėmesio procikliniam konsolidavimo priemonių poveikiui, turi pritarti Komisija. Atitinkamai koreguojamas skolos taisyklės taikymas.
4.  Ekonominės partnerystės programa pateikiama tuo pat metu kaip ir ataskaitos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalyje ir 5 straipsnio 1a dalyje.
5.  Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima nuomonę dėl ekonominės partnerystės programos.
6.  Jei taisomųjų veiksmų planas parengtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 8 straipsnio 1 dalį, 1 dalyje nurodytos priemonės įtraukiamos į tą planą.
7.  Komisija ir Taryba stebi programos ir su ja derančių metinių biudžeto planų įgyvendinimą.
8.  Kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali suteikti atitinkamai valstybei narei ir Komisijai galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis. Kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali pakviesti kitus Europos Parlamento komitetus dalyvauti keičiantis nuomonėmis.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalis
1.  Tarybai pagal Sutarties 126 straipsnio 6 dalį nusprendus, kad valstybėje narėje yra susidaręs perviršinis deficitas, atitinkamai valstybei narei taikomos šio straipsnio 2–5 dalys, kol perviršinio deficito procedūra bus nutraukta.
 1.  Partnerystės programos stebėsenos, nurodytos -7 straipsnio 7 dalyje, tikslais atitinkama valstybė narė, Komisijai paprašius, įvykdo reikalavimus, aprašytus šio straipsnio 2–6 dalyse, kol perviršinio deficito procedūra bus nutraukta.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybė narė, kuriai taikoma atidesnė stebėsena, nedelsdama atlieka išsamų metinio valdžios sektoriaus ir jo subsektorių biudžeto vykdymo įvertinimą. Įvertinime taip pat turi būti aprašyta finansinė rizika, susijusi su valstybės įmonėmis ir viešųjų pirkimų sutartimis, jei jos gali turėti įtakos perviršinio deficito susidarymui. Tokio įvertinimo rezultatai įtraukiami į veiksmų, kurių imtasi perviršinio deficito padėčiai ištaisyti, ataskaitą, teikiamą pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalį arba 5 straipsnio 1a dalį.
 2.  Komisijai paprašius, valstybė narė atlieka išsamų metinio valdžios sektoriaus ir jo subsektorių biudžeto vykdymo įvertinimą. Įvertinime taip pat turi būti aprašyta finansinė rizika, susijusi su valstybės įmonėmis ir neapibrėžtaisiais įsipareigojimais, kurie gali turėti didelės įtakos valstybės biudžetui, kaip nurodyta Tarybos direktyvoje 2011/85/ES, jei jie gali turėti įtakos perviršinio deficito susidarymui. Tokio įvertinimo rezultatai įtraukiami į veiksmų, kurių imtasi perviršinio deficito padėčiai ištaisyti, ataskaitą, teikiamą pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalį arba 5 straipsnio 1a dalį.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybė narė reguliariai teikia ataskaitas Komisijai ir Ekonomikos ir finansų komitetui arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu, apie metinio valdžios sektoriaus ir jo subsektorių biudžeto vykdymą, diskrecinių priemonių poveikį biudžetui tiek išlaidų, tiek pajamų srityje, valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų tikslus, taip pat pateikia informaciją apie priimtas priemones ir apie numatytų tikslams pasiekti skirtų priemonių pobūdį. Ataskaita skelbiama viešai.
 3.  Komisijai paprašius, valstybė narė reguliariai teikia ataskaitas Komisijai ir Ekonomikos ir finansų komitetui apie metinio valdžios sektoriaus ir jo subsektorių biudžeto vykdymą, diskrecinių priemonių poveikį biudžetui tiek išlaidų, tiek pajamų srityje, valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų tikslus, taip pat pateikia informaciją apie priimtas priemones ir apie numatytų tikslams pasiekti skirtų priemonių pobūdį. Ataskaita skelbiama viešai.
Komisija patikslina šioje dalyje nurodytos ataskaitos turinį.

 Komisija patikslina šioje dalyje nurodytos ataskaitos turinį.

Kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali suteikti atitinkamai valstybei narei galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis.

Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 6 dalies a punktas
(a) atlieka išsamų nepriklausomą valdžios sektoriaus sąskaitų auditą, vykdomą koordinuojant su nacionalinėmis aukščiausiomis audito institucijomis, siekiant įvertinti šių viešųjų sąskaitų patikimumą, išsamumą ir tikslumą perviršinio deficito procedūros tikslais, ir pateikia apie jį ataskaitą. Komisija (Eurostatas) įvertina atitinkamos valstybės narės pateiktų duomenų kokybę pagal Reglamentą (EB) Nr. 679/2010;
 a) atlieka išsamų nepriklausomą valdžios sektoriaus sąskaitų auditą, vykdomą koordinuojant su nacionalinėmis aukščiausiomis audito institucijomis, siekiant įvertinti šių viešųjų sąskaitų patikimumą, išsamumą ir tikslumą perviršinio deficito procedūros tikslais, ir pateikia apie jį ataskaitą. Komisija (Eurostatas) įvertina atitinkamos valstybės narės pateiktų duomenų kokybę pagal Reglamentą (EB) Nr. 479/2009, t. y. įvertina statistinių duomenų, naudojamų taikant perviršinio deficito procedūrą, kokybę;
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalis
2.  Kai egzistuoja pavojus, kad bus nesilaikoma nustatytos perviršinio deficito padėties ištaisymo termino, Komisija teikia atitinkamai valstybei narei rekomendaciją imtis tolesnių priemonių, laikantis terminų, suderintų su 1 dalyje nurodyto perviršinio deficito padėties ištaisymo terminu. Komisijos rekomendacija skelbiama viešai, ir atitinkamos valstybės narės parlamento prašymu Komisija ją pristato atitinkamam parlamentui.
 2.  Kai egzistuoja pavojus, kad bus nesilaikoma nustatytos perviršinio deficito padėties ištaisymo termino, ir kai toks pavojus kyla dėl aplinkybių, kurių valstybė narė negali kontroliuoti, Komisija teikia atitinkamai valstybei narei rekomendaciją stropiai įgyvendinti pirmosiose rekomendacijose numatytas priemones, laikantis terminų, suderintų su 1 dalyje nurodyto perviršinio deficito padėties ištaisymo terminu. Komisijos rekomendacija skelbiama viešai, ir atitinkamos valstybės narės parlamento prašymu Komisija ją pristato atitinkamam parlamentui.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 dalis
3.  Per 2 dalyje nurodytoje Komisijos rekomendacijoje nustatytą laiką atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai ataskaitą apie priemones, priimtas atsižvelgiant į šią rekomendaciją, ir 7 straipsnio 3 dalyje numatytą ataskaitą. Į ataskaitą įtraukiamas visų taikytų diskrecinių priemonių poveikis biudžetui, valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų tikslai, informacija apie priimtas priemones ir numatytų tikslams pasiekti skirtų priemonių, taip pat informacija apie kitus veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į Komisijos rekomendaciją. Ataskaita skelbiama viešai.
 3.  Per 2 dalyje nurodytoje Komisijos rekomendacijoje nustatytą laiką atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai papildomą ataskaitą apie priemones, įgyvendintas atsižvelgiant į šią rekomendaciją. Ataskaita skelbiama viešai.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
-11 straipsnis (naujas)
-11 straipsnis
Naudojimasis įgaliojimais

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.
2. 5 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami trejų metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 5 straipsnio 5 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.
4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5.  Pagal 5 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
-11 a straipsnis (naujas)
-11a straipsnis
Ekonominis dialogas

Siekiant sustiprinti Sąjungos institucijų, visų pirma Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, dialogą ir užtikrinti didesnį skaidrumą bei atskaitomybę, kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali pakviesti Tarybos pirmininką, Komisiją ir, prireikus, Europos Vadovų Tarybos pirmininką arba Euro grupės pirmininką su komitetu aptarti remiantis 5 straipsnio 5 dalimi, 6 straipsnio 4 dalimi, 7 straipsnio 5 dalimi, 8 straipsnio 4 dalimi ir 9 straipsnio 3 dalimi priimtus sprendimus.

Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali pasiūlyti valstybei narei, kuriai taikomi tokie sprendimai, galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis.

Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
ba) šio reglamento indėlis siekiant Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos tikslų;
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Komisija kiek galima greičiau, bet ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje būtų išnagrinėtas galimų priemonių įgyvendinamumas ir pateikti pasiūlymai dėl galimo veiksmų plano siekiant nustatyti bendros valstybės skolos vertybinių popierių emisijos priemones atsižvelgiant į finansines, fiskalines ir teisines sąlygas. Komisija ypatingą dėmesį skiria galimybei įsteigti skolų grąžinimo fondą derinant laikiną bendrą skolos vertybinių popierių emisiją su griežtomis fiskalinio koregavimo taisyklėmis.
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a straipsnis (naujas)
11a straipsnis

Komisijos ataskaita

Iki ...* Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą ir, jei reikia, pasiūlymą su išsamiu planu, kuriame būtų nurodoma, kaip bus vykdomas koordinavimas ir išankstinės valstybių narių diskusijos dėl bet kokių svarbių ekonominės ir fiskalinės politikos reformų planų, galinčių turėti šalutinį poveikį, kokia bus tokio koordinavimo ir diskusijos forma, kurias politikos kryptis yra numatyta svarstyti ir kokių politinių padarinių gali tikėtis valstybės narės ir ypač nacionaliniai parlamentai iš sprendimų, kurie būtų priimami vykdant tokį koordinavimą ir vedant išankstines diskusijas;

* OL: prašom įrašyti datą − trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
11 b straipsnis (naujas)
11b straipsnis

Europos skolų institucija

Iki ...* Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą ir, jei reikia, pasiūlymą, kuriuose būtų įvertinta galimybė įsteigti Europos skolų instituciją, kuri valdytų ir koordinuotų visus klausimus, susijusius su metiniu valstybių narių skolų vertybinių popierių emisijos planu, nesumokėtų valstybių narių skolų grąžinimo termino pratęsimu ir visų valstybių narių valstybės skolos tvarumo įvertinimu. Komisijos atskaitoje taip pat įvertinama galimybė kasmet skelbti duomenis, susijusius su valstybių narių valstybės skola, deficitu ir kitais makroekonominiais rodikliais.

* OL: prašom įrašyti datą − trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedas (naujas)
Bendrieji nepriklausomų fiskalinių institucijų principai

–  Atsakomybė: nepažeidžiant toliau nustatytų principų nepriklausomų fiskalinių institucijų savybės turėtų atitikti valstybės narės teisinę sistemą ir politinę bei administracinę sistemą. Pasirenkant modelį gali būti atsižvelgiama į mažesnių valstybių narių ribotus pajėgumus.
–  Įgaliojimai: nepriklausomų fiskalinių institucijų įgaliojimai turėtų būti aiškiai apibrėžti teisės aktuose, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam fiskalinių valdžios institucijų kišimuisi ar neteisėtam jų įgaliojimų išplėtimui fiskalinių valdžios institucijų galių ar nacionalinių parlamentų išimtinių teisių sąskaita.
–  Ištekliai. nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms skiriami ištekliai turėtų atitikti jų įgaliojimus, kad šie įgaliojimai būtų patikimai vykdomi.
–  Atskaitomybė: įstatymu turėtų būti nustatytos priemonės, užtikrinančios tinkamą atskaitomybę įstatymų leidžiamajai valdžiai. Nepriklausomų fiskalinių institucijų ataskaitos ir analizės turėtų būti viešai skelbiamos ir pateikiamos nemokamai.
–  Vadovavimas: į vadovaujamas pareigas turėtų būti skiriama atsižvelgiant į pranašumus, patirtį ir techninę kompetenciją, ypač biudžeto procesų klausimais. Paskyrimo procese gali dalyvauti kelios institucijos, pvz., taikant parlamento tvirtinimo procedūrą arba kelioms institucijoms skiriant viena kitos narį ar keletą narių. Nepriklausomų fiskalinių institucijų vadovybės kadencijos trukmė turėtų būti aiškiai apibrėžta teisės aktuose, turėtų būti nepratęsiama ir, pageidautina, būti ilgesnė už parlamento kadencijos trukmę. Sutartys turėtų būti nutraukiamos tik tais atvejais, kai nariai padaro šiurkštų nusižengimą.
–  Personalas: nepriklausomų fiskalinių institucijų darbuotojai parenkami atviro konkurso būdu atsižvelgiant į pranašumus ir techninę kompetenciją. Įdarbinimo sąlygos turėtų atitikti valstybės tarnybos įdarbinimo sąlygas.
−  Prieiga prie informacijos, skaidrumas ir ryšių politika: paprastai nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms pagal teisės aktus turėtų būti užtikrinta prieiga prie visos aktualios informacijos, kuri yra būtina siekiant veiksmingai ir laiku vykdyti įgaliojimus. Bet kokie šios taisyklės apribojimai taip pat turėtų būti aiškiai apibrėžti. Nepažeidžiant tų teisės aktų, nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms neturėtų būti trukdoma laiku teikti pranešimus esamomis žiniasklaidos priemonėmis. Jei nepriklausomos fiskalinės institucijos įsikūrusios kitoje institucijoje, turėtų būti aiškiai nurodyta, kad už nuomones yra atsakingos nepriklausomos fiskalinės institucijos, o ne priimančioji institucija.

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0173/2012).

Teisinė informacija - Privatumo politika