Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2012 m. kovo 29 d. - Briuselis
Iš dalies pakeisti Tarptautinės kaučiuko studijų grupės įstatai ir darbo tvarkos taisyklės ***
 Oro transportu keliaujančių asmenų teisės
 Prašymas ginti Parlamento nario Luigi de Magistriso imunitetą
 Prašymas ginti Parlamento nario Luigi de Magistriso imunitetą
 Prašymas ginti Parlamento nario Luigi de Magistriso imunitetą
 Prašymas ginti Parlamento nario Luigi de Magistriso imunitetą
 Europos pabėgėlių fondas 2008–2013 m. laikotarpiu ***II
 Dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolė ***II
 Ne biržos išvestinės finansinės priemonės, pagrindinės sandorio šalys ir sandorių duomenų saugyklos ***I
 Būtiniausi sveikatos ir saugos reikalavimai, susiję su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams ***I
 Administracinis bendradarbiavimas akcizų srityje *
 2013 m. įplaukų ir išlaidų sąmata. I skirsnis. Parlamentas
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Ispanijos paraiška „EGF/2011/006 ES/Comunidad Valenciana, pastatų statyba“
 Darbo tvarkos taisyklių dalinis keitimas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir institucijų, atstovaujančių nacionalinėms vyriausybėms, santykių pokyčius įsigaliojus Lisabonos sutarčiai
 Padėtis Baltarusijoje
 Europos demokratijos fondas (EDF)
 Pažangos ataskaita.Serbija
 Pažangos ataskaita.Kosovas
 Pažangos ataskaita.Turkija
 Pažangos ataskaita.Juodkalnija
 Europos įmonių valdymo sistema
 Europos investicijų bankas. 2010 m. metinė ataskaita
 2010 m.ES pilietybės ataskaita. Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas

Iš dalies pakeisti Tarptautinės kaučiuko studijų grupės įstatai ir darbo tvarkos taisyklės ***
PDF 188kWORD 31k
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl iš dalies pakeistų Tarptautinės kaučiuko studijų grupės įstatų ir darbo tvarkos taisyklių sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (13123/2011 – C7-0332/2011 – 2011/0116(NLE))
P7_TA(2012)0098A7-0060/2012

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (13123/2011),

–  atsižvelgdamas į iš dalies pakeistus Tarptautinės kaučiuko studijų grupės įstatus ir darbo tvarkos taisykles (13350/2011),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 3 ir 4 dalis ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C7-0332/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A7–0060/2012),

1.  pritaria pakeistų Tarptautinės kaučiuko studijų grupės įstatų ir darbo tvarkos taisyklių sudarymui;

2.  ragina Komisiją imtis veiksmų ir plėsti Tarptautinės kaučiuko studijų grupės narių skaičių, ypač į grupę įtraukiant pagrindines kaučiuką gaminančias ir naudojančias šalis, atidžiai stebėti grupės veiklą ir per dvejus metus nuo pakeistų grupės įstatų ir darbo tvarkos taisyklių įsigaliojimo datos pateikti ataskaitas Parlamentui apie susijusių įvykių raidą;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Tarptautinei kaučiuko studijų grupei.


Oro transportu keliaujančių asmenų teisės
PDF 362kWORD 93k
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nustatytų oro transportu keliaujančių asmenų teisių veikimo ir taikymo (2011/2150(INI))
P7_TA(2012)0099A7-0053/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, taikymo (COM(2011)0174),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl 2006 m. liepos 5 d. Reglamento (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru veikimo ir poveikio (COM(2011)0166),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties bei į Europos strategijos dėl negalios 2010 –2020 m.(2) ir ypač į jos 42, 43, 46, 82 ir 97 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A7–0053/2012),

A.  kadangi, nors Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 ir Reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 (toliau – reglamentai) yra teigiamos priemonės keleivių teisėms apsaugoti, būtina stiprinti reglamentų teisinį tikrumą, juos geriau paaiškinti ir vienodai taikyti visoje ES;

B.  kadangi nepaisant to, kad Reglamentu (EB) Nr. 261/2004 keleiviams užtikrinama tvirta apsauga, ir jis buvo veiksmingas nuo jo priėmimo, vulkaninių pelenų krizė paryškino būtinybę patikslinti ir persvarstyti tam tikrus šio reglamento aspektus, jeigu tokios ypatingos aplinkybės vėl susidarytų ateityje;

C.  kadangi svarbiausia keleivių teisė – teisė į tvarkaraštyje numatytu laiku teikiamas paslaugas, kuri yra pagrįsta pagrindine teise į laisvą asmenų judėjimą ir sutartiniu įsipareigojimu, atsirandančiu pardavus bilietą; kadangi labai svarbu keleiviams laiku teikti tikslią ir suprantamą informaciją, kuri būtų prieinama visiems;

D.  kadangi keleiviams turėtų būti suteikta galimybė naudotis veiksmingomis skundų teikimo sistemomis, jeigu paslauga teikiama netinkamai arba jeigu pažeidžiamos kitos keleiviams užtikrinamos teisės, visų pirma todėl, kad keleiviai jau sumokėjo už bilietą prieš suteikiant paslaugą;

E.  kadangi teisinė sistema, kuria saugomos keleivių teisės, turi garantuoti būtinąją vartotojų apsaugą, kuriai negalėtų pakenkti besikečianti oro transporto bendrovių komercinė praktika;

F.  kadangi keleivių tikrinimo metodai keičiasi, vis dažniau naudojami kūno skaitytuvai ir taikomas elgesio profiliavimas, keliami nauji klausimai dėl keleivių apsaugos, kurie susiję su privatumu, nediskriminavimu ir visuomenės sveikata;

G.  kadangi žmonės su judėjimo negalia ir neįgalieji apie savo teises turėtų būti informuojami prieš kelionę ir visiems prieinama forma; kadangi oro uosto ir oro transporto bendrovių darbuotojai turėtų būti tinkamai parengti teikti pagalbą neįgaliesiems ir žmonėms su judėjimo negalia siekiant padėti užtikrinti vienodas galimybes keliauti oro transportui be kliūčių pagal visiems tinkamo universalaus projektavimo reikalavimus;

Bendroji sistema

1.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą išnagrinėti ir persvarstyti galiojančias taisykles dėl oro transporto keleivių teisių, siekiant gerinti keleivių padėtį, visų pirma skrydžių atidėjimo ilgam laikui ar skrydžių atšaukimo atveju; mano, kad, siekiant atgauti keleivių pasitikėjimą, turėtų būti laikomasi tokių svarbiausių principų: valstybės narės ir vežėjai turėtų tinkamai taikyti galiojančias taisykles, reikėtų užtikrinti pakankamų ir paprastų žalos atlyginimo priemonių taikymą ir keleiviams teikti tikslią informaciją apie jų teises;

2.  apgailestaudamas pažymi, kad valstybių narių įsteigtos vykdymo užtikrinimo įstaigos kartais neužtikrina efektyvios keleivių teisių apsaugos, o tai kenkia oro keleiviams; todėl ragina valstybes nares nustatyti tokią vykdymo užtikrinimo įstaigų darbo tvarką, ypač skundų nagrinėjimo ir sankcijų taikymo, kuri leistų užtikrinti keleivių teises laikantis teisinio tikrumo principo;

3.  pabrėžia, kad keleiviai turi ne tik teisių, bet ir pareigų, kurias vykdydami savo ir kitų keleivių labui prisideda prie saugumo ir sklandumo užtikrinimo prieš skrydį, skrydžio metu ir po skrydžio;

4.  pabrėžia didelę vienodos skundų nagrinėjimo tvarkos visose valstybėse narėse svarbą siekiant sukurti vienodas sąlygas ir ragina Komisiją skatinti vienodai interpretuoti ir taikyti reglamentus ir plėtoti glaudesnį vykdymo užtikrinimo įstaigų bendradarbiavimą, visų pirma keičiantis geriausia patirtimi ir informacija bei siekti geresnio jų duomenų bazių tarpusavio derinimo;

5.  ragina Europos Komisiją įforminti Europos nepriklausomų vykdymo užtikrinimo įstaigų tinklą nustatant aiškius jų įgaliojimus ir sukuriant vidaus darbo taisykles siekiant pagerinti bendradarbiavimą ir palengvinti bendrų svarbių sprendimų priėmimą;

6.  mano, kad būtina geriau apibrėžti vykdymo užtikrinimo įstaigų vaidmenį, kad vykdymo užtikrinimo įstaigos turėtų būti nepriklausomos nuo oro vežėjų ar oro uostų ir neturėtų interesų konfliktų, o turėtų veikti savo iniciatyva, ir kad nacionalinės sankcijos, taikomos oro vežėjams pažeidus ES taisykles, turėtų būti veiksmingesnės; pabrėžia tikslių statistinių duomenų svarbą norint reguliariai atlikti išsamų keleivių teisių poveikio Europoje vertinimą ir todėl mano, kad vykdymo užtikrinimo įstaigas reikėtų įpareigoti kasmet skelbti informaciją apie gaunamus skundus, o oro vežėjus ir (arba) oro uostus įpareigoti rinkti duomenis apie vėlavimų skaičių bei jų trukmę ir apie keleivius bei jų bagažą; mano, kad Komisija turėtų šiuos statistinius duomenis analizuoti ir skelbti;

7.  ragina Komisiją, kad ji, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, siektų nustatyti ir pašalinti nacionalinių skundų nagrinėjimo institucijų ir procedūrų trūkumus ir užtikrinti, kad būtų geriau koordinuojama teisėkūra, susijusi su keliaujančių asmenų teisėmis, ir numatytos ES priemonės, susijusios su alternatyviais ginčų sprendimo mechanizmais;

8.   laikosi nuomonės, kad reguliariai oro transporto bendrovių ir operatorių vykdymo užtikrinimo įstaigoms teikiamos ir skelbiamos ataskaitos su svarbiais duomenimis, susijusiais su šio reglamentų taikymu, padėtų padidinti vykdymo užtikrinimo įstaigų darbo veiksmingumą ir paskatinti konkurenciją;

9.  Pabrėžia Oro transporto keleivių teisių konsultacinės grupės, kuriai suinteresuotieji subjektai gali teikti informaciją, susijusią su šio reglamento peržiūra, naudingą vaidmenį, ir pabrėžia, kad šios grupės svarbą skatinant vykdymo užtikrinimo įstaigų, vartotojų asociacijų ir oro transporto bendrovių diskusijas ir bendradarbiavimą siekiant kurti ir skleisti geriausią patirtį taikant oro transporto keleivių teises reglamentuojančius teisės aktus, įskaitant nustatančius pagrįstą ir aiškų keleivių skundų nagrinėjimo laikotarpį;

10.  pabrėžia, kad išsamią informaciją apie keleivių teises oro vežėjai ir kelionių organizatoriai turėtų teikti paprastai, tinkamai ir suprantamai visais pagrindiniais kelionės etapais, pradedant nuo tada, kai keleivis svarsto, ar pirkti bilietą; mano, kad į šią informaciją turi būti įtraukti atitinkamos oro transporto bendrovės ir atitinkamos valstybės narės vykdymo užtikrinimo įstaigos ryšių su klientais skyriaus patikimi kontaktiniai duomenys; pritaria Komisijos iniciatyvai sukurti centrinę interneto svetainę visomis Europos Sąjungos kalbomis, kurioje būtų prieinama neįgaliesiems ir žmonėms su judėjimo negalia skirta versija;

11.  primygtinai ragina Europos Komisiją tęsti 2010 m. pradėtą informavimo kampaniją, kuria siekiama geriau informuoti keleivius apie jų teises ir skatinti kurti vartotojų tinklus, kurie būtų koordinuojami prisidedant vykdymo užtikrinimo įstaigoms;

12.  prašo Komisijos atnaujinti informacijos teikimo šaltinius (pvz., susijusios Komisijos interneto svetaines, dokumentus, brošiūras), kuriuose pateikiama informacija apie keleivių teises naudojantis oro transportu, atsižvelgiant į paskutinius ESTT sprendimus;

13.  pabrėžia, kad oro vežėjai turėtų užtikrinti, kad kiekviename oro uoste, kuriame jie vykdo veiklą, būtų darbuotojų arba tokių darbuotojų pasiūlyti galinti tarnyba, į kuriuos būtų galima kreiptis ir kurie nutraukus skrydį galėtų nedelsdami priimti sprendimus, visų pirma susijusius su pagalba, už bilietą sumokėtų pinigų grąžinimu, siūlymu vykti kitu maršrutu ir alternatyvaus skrydžio siūlymu, su dingusiu arba vėluojančiu bagažu, ir kuriems būtų galima pateikti skundus; primygtinai ragina Europos Komisiją pasiūlyti padaryti privalomą reikalavimą įkurti centrinį informacijos punktą, sukurti interneto svetainę ir pateikti nedidelį tarifą taikančios telefono linijos numerį bei elektroninio pašto adresą susijusiems oro vežėjams, siekiant užtikrinti, kad vartotojai būtų tinkamai informuojami;

14.  laikosi nuomonės, kad visos oro transporto bendrovės turi įkurti visiems vietas rezervavusiems keleiviams prieinamą ir veiksmingą pagalbos teikimo telefonu tarnybą; taip turėtų būti teikiama informacija apie alternatyvius pasiūlymus, kai skrydis yra nutraukiamas ar atidedamas, o ši paslauga neturėtų būti brangesnė nei vietinio ryšio paslaugos;

15.  ragina Europos Komisiją ištirti priemones, kuriomis galima būtų suteikti apsaugą atvykstantiems ir išvykstantiems keleiviams, užtikrinančias, kad keleiviams būtų tinkamai kompensuojami nuostoliai, kuriuos jie patyrė praradę bagažą arba šį vėluojant pristatyti nepriimtinai ilgą laiką;

16.  pabrėžia, kad netgi savo teises žinančius asmenis sudėtingos skundų teikimo procedūros gali atgrasyti nuo kompensacijos siekimo; mano, kad vykdymo užtikrinimo įstaigoms būtina turėti reikiamus išteklius, kad jos būtų pastebimos didesniuose Europos Sąjungos oro uostuose ir galėtų siūlyti esminę informaciją ir tarpininkavimo paslaugas;

17.  mano, kad oro vežėjai turėtų pasiūlyti visiems keleiviams galimybę nedelsiant, paprastai, prieinamai ir nemokamai pateikti skundą raštu; ragina Komisiją į Reglamento (EB) Nr. 261/2004 peržiūros procedūrą, be galimybės pateikti skundą kitu elektroniniu būdu, įtraukti visų keleivių teisę pateikti skundą raštu pačiam oro uoste ar lėktuve kartu su kopija oro vežėjui ir vykdymo užtikrinimo įstaigai; prašo Komisijos parengti standartinę formą, išverstą į visas ES kalbas, siekiant sumažinti galimas kalbines problemas, ir suvienodinti skundų pateikimo procedūras;

18.  mano, kad siekdami apginti savo teises ir pateikti skundus, keleiviai turėtų bet kuriuo metu atpažinti oro transporto bendrovės darbuotojus, skrydžio operatorius, apsaugos darbuotojus, taip pat oro uosto darbuotojus;

19.  pabrėžia, kad keleiviai turėtų turėti visas galimybes gauti informaciją apie keleivio duomenų įrašą (PNR), kurį apie juos turi oro vežėjas, ir apie tai, kam jų PNR duomenys naudojami ir su kuo jais dalijamasi; taip pat mano, kad siekiant užtikrinti keleivio teisę į privatumą, oro vežėjas gali į PNR įtraukti tiktai tuos duomenis, kurie būtini ir naudingi bilietui užsakyti, ir pabrėžia, kad keleivių neturėtų būti atsisakyta vežti, nebent to reikalauja kompetentinga institucija pagrįstais atvejais dėl visuomenės saugumo sumetimų ir apie tai kompetentinga institucija praneša keleiviui, patvirtindama raštu;

20.  pabrėžia, kad, jeigu keleivis jau įlipo į lėktuvą ir jo prašoma iš jo išlipti dėl PNR duomenų, šį išlaipinimą turi atlikti kompetentingos institucijos, o ne lėktuvo įgula;

21.  primena valstybėms narėms jų įsipareigojimus stebėti oro transporto bendrovių finansinę padėtį ir galimybę laikinai sustabdyti oro transporto bendrovės veiklos licenciją, jeigu lėšos nepakankamos; ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos laikosi šių reikalavimų ir kad būtų užtikrinta, kad nenuvežti keleiviai galėtų būti sugrąžinti nemokumo, bankroto ar licencijos vykdyti oro susisiekimą panaikinimo atveju;

22.  ragina Komisiją užtikrinti, kad galiojantys teisės aktai dėl kainų skaidrumo ir nesąžiningos komercinės praktikos būtų veiksmingai įgyvendinami ir vykdomi siekiant užtikrinti, kad reklamuojama kaina sąžiningai atspindėtų galutinę kainą ir kad visos neišvengiamos eksploatacinės išlaidos ir visi administravimo ir mokėjimo mokesčiai būtų įtraukti į įkainius ir būtų nurodytos (išplatintos) su reikiama informacija; ragina oro transporto bendroves klientams atsiskaitant įvairiais būdais ir, pirmiausia, kredito kortele, mokestį imti tik už realias su paslaugomis susijusias išlaidas, kaip nustatyta Vartotojų teisių direktyvoje 2011/83/ES;

23.  pabrėžia, kad nesąžiningos oro vežėjų sutarčių sąlygos yra plačiai paplitusios ir kad vis dažniau nacionalinių teismų praktikoje uždraudžiamos tam tikros sąlygos, kurias nuolat taiko oro transporto bendrovės; todėl ragina Komisiją spręsti šį klausimą konkrečias nesąžiningas sąlygas oro transporto sektoriuje įtraukiant į juodąjį sąrašą; pabrėžia, kad reikia priimti priemones apsaugoti keleivius nuo kitų nesąžiningų sutarčių sąlygų, kurias taiko oro transporto bendrovės, pvz., sutarčių sąlygų, susijusių su pamestu, vėluojančiu ar apgadintu bagažu, bilietų perkeliamumu, force majeure aplinkybėmis, vienašališku skrydžių tvarkaraščio pakeitimu ir draudimu pasinaudoti kuriuo nors kelionės į abi puses bilietu, netaikomu tik dėl kelių objektyvių keleivio neatvykimo priežasčių;

24.  pabrėžia, kad keleivių diskriminacija dėl kainos pagal jų gyvenamąją šalį būtų išsamiau ištirta ir, nustačius diskriminacijos atvejį, diskriminacija turi būti panaikinta;

25.  ragina Komisiją pasiūlyti priemones, kuriomis būtų sudaromos sąlygos keleiviams ištaisyti smulkias klaidas, padarytas perkant bilietus, ar panaikinti išankstinį užsakymą internetu per ne trumpesnį kaip 2 valandų persigalvoti skirtą laikotarpį, praėjusį nuo pradinio bilietų pirkimo;

26.  prašo Komisijos pasiūlyti priemones, kaip būtų galima suderinti rankinio bagažo komercinę praktiką, siekiant apsaugoti keleivius nuo pernelyg didelių apribojimų ir jiems suteikti galimybę turėti pagrįsto svorio rankinį bagažą, įskaitant pirkinius oro uosto parduotuvėse;

27.  pabrėžia keleivių teisę lengvai gauti tikslią ir objektyvią informaciją, kurioje būtų išsamiai nurodomas jų kelionės poveikis aplinkai ir energijos vartojimo efektyvumas; ši informacija turėtų būti aiškiai matoma oro vežėjų interneto svetainėse ir pačiuose bilietuose; ragina Komisiją ir oro vežėjus remti šia linkme vykdomą veiklą atsižvelgiant į taikomų priemonių pagrįstumą su jomis susijusių išlaidų požiūriu;

28.  pabrėžia, kad visi keleiviai, įskaitant jaunesnius kaip dviejų metų vaikus, turi būti vežami saugiai; ragina oro vežėjus užtikrinti, kad keleiviai su vaikais galėtų lengvai įlipti su vežimais, pripažįstant faktą, kad su suaugusiais keliaujantys maži vaikai gali būti priskiriami žmonių su judėjimo negalia kategorijai; ragina oro vežėjus siūlyti nuolaidas vaikams, įskaitant vyresniems nei dviejų metų vaikams, kaip tai jau taikoma kitoms transporto rūšims; prašo Komisijos užtikrinti teisę įlaipinant teikti pirmenybę keleiviams su vaikais ir galimybę naudoti vežimėlius iki lėktuvo durų ir gauti juos išlipus iš lėktuvo;

29.  mano, kad būtina patikrinti plačiai įsigalėjusį oro uostus aptarnaujančių keleivių transporto operatorių nesugebėjimą laikytis įsipareigojimo numatyti kėdes vaikams, taip apribojant tėvų transporto galimybes;

30.  ragina Europos Komisiją išnagrinėti keleivių apsaugos klausimus, susijusius su naujaisiais tikrinimo metodais, pvz., kūno skaitytuvais, apieškojimu rankomis ir keleivių profiliavimu; mano, kad esamos keleivių teisių nuostatos ir vykdymo užtikrinimo institucijos galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį sprendžiant galinčias iškilti problemas;

31.  ragina užtikrinti tinkamą teisės aktų dėl oro transporto keleivių teisių ir numatomų ES kolektyvinio žalos atlyginimo priemonių suderinamumą, siekiant veiksmingai užtikrinti keleivių teises ir imtis veiksmų prieš tas bendroves, kurios nuolat nepaiso šių teisių;

32.  siūlo pradėti kiekvienais metais teikti vartotojui palankiausiai oro transporto bendrovei Europos apdovanojimą;

33.  siūlo atlikti tolesnius mokslinius tyrimus, siekiant išnagrinėti vieno teisės akto, kuris apimtų visas su vartotojo teisėmis civilinės aviacijos srityje susijusias nuostatas ir principus, sukūrimo galimybę ir įgyvendinamumą, siekiant sumažinti susiskaidymą ir suderinti neatitikimus įvairiose keleivių teisių srityse;

34.  vertina keleivių teisių, priklausomai nuo tam tikros transporto rūšies, pavyzdžiui, oro, jūrų ir žemės transporto, įvairovę; tačiau mano, kad reikalingas visa apimantis požiūris, siekiant visas keleivių teises, inter alia, teisę gauti kompensaciją, susigrąžinti sumokėtus pinigus ir gauti informaciją, įtraukti į vieną išsamią konsoliduotą teisės aktų sistemą;

Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju

35.  ragina Komisiją bet kurioje būsimoje reglamento peržiūroje priimti „ypatingų aplinkybių“, sąvokos paaiškinimus bei patikslinti skrydžių atšaukimo apibrėžtį, taip pat pagalbos teikimo taisykles ir teisę į žalos atlyginimo priemones bei kompensaciją; atliekant tokią peržiūrą turėtų būti atsižvelgta į keleivių apsaugos lygį, nustatytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose, ir į ją turi būti įtrauktas minėto teismo „ypatingųjų aplinkybių“ aiškinimas; mano, kad tai itin svarbu, atsižvelgiant į esamų kompensavimo taisyklių ir įvairių vykdymo užtikrinimo įstaigų keliamų problemų mastą, nacionalinio vykdymo skirtumus ir į nepaprastąsias situacijas, kaip antai 2010 m. vulkano pelenų krizę;

36.  ragina Europos Komisiją kurti bendrą, vienodą ir išsamią sistemą, kuri būtų skirta įvertinti oro transporto bendrovių pateiktų faktų įrodomąją galią, siekiant įrodyti, kad esama ypatingųjų aplinkybių;

37.  ragina Komisiją patikslinti, kad, jeigu vienas skrydis atidedamas ar atšaukiamas dėl ypatingų aplinkybių, oro transporto bendrovė taip pat gali nurodyti šias ypatingas aplinkybes pirmam po to einančiam jungtiniam skrydžiui;

38.  mano, kad būtina nustatyti aiškias taisykles dėl oro transporto keleiviams teikiamos informacijos turinio, prieinamumo, jos pateikimo laiko ir tikslumo, į šią informaciją reikėtų įtraukti bet kokio skrydžio atidėjimo ar atšaukimo priežastį ir numatomą skrydžio sutrikimo trukmę, ir kaip elgiamasi, kai parduodama daugiau bilietų, nei yra vietų, taip pat kitas galimas keliavimo galimybes keleiviams;

39.  pabrėžia, kad ateityje peržiūrint reglamentą taip pat reikėtų tinkamu laiku nustatyti instituciją, atsakingą už informacijos apie bet kokius paslaugų pokyčius teikimą keleiviui, užsisakiusiam organizuotą turistinę kelionę, nes sutartis sudaroma tarp keleivio ir kelionių organizatoriaus, o ne tiesiogiai su oro vežėju;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad nutraukus kelionę pagrindinė keleivio teisė – turėti tris pasirinkimo galimybes: susigrąžinti už bilietą sumokėtus pinigus, vykti kitu maršrutu ir rezervuoti vietas kitiems skrydžiams, ir šios pasirinkimo galimybės turi būti nedelsiant suteikiamos visiems nenuvežtiems keleiviams;

41.  ragina Komisiją remti priemones, kuriomis būtų užtikrinamas geresnis ir veiksmingesnis alternatyvių transporto rūšių naudojimas, visų pirma susidarius ypatingoms aplinkybėms;

42.  mano, kad keleiviai, kurie neteko bagažo arba kurių bagažą vėluojama pristatyti, turėtų būti informuojami apie jų teises pagal Monrealio konvenciją ir ES Reglamentą (EB) Nr. 889/2002 ir kad Europos Sąjungos lygmeniu reikia imtis su teisėkūra susijusių arba informuotumo didinimo veiksmų siekiant visuomenei suteikti daugiau informacijos apie keleivių teises ir skundų, susijusių su dingusiu arba vėluojančiu bagažu, teikimo procedūras; mano, kad tuo atveju, kai bagažas vėluoja daugiau nei 6 valandas, keleiviui turėtų būti pasiūlytas proporcingas nuostolių atlyginimas, kad jis galėtų patenkinti savo poreikius laukdamas bagažo; pabrėžia, kad bagažo tvarkymo paslaugų teikimo ir aplamai jų kokybės klausimą reikėtų spręsti atliekant Direktyvos 96/67/EB dėl teikiamų antžeminių paslaugų peržiūrą;

43.  mano, kad, praradus bagažą, jam vėluojant arba jį sugadinus, oro transporto bendrovės turi pirmiausia atlyginti nuostolius keleiviams, su kuriais pasirašė sutartis, o vėliau oro transporto bendrovės, jei jos neatsakingos už keleivių patirtus nuostolius, turi turėti teisę pateikti ieškinį oro uostui ar paslaugų teikėjui;

44.  ragina Komisiją pasiūlyti nustatyti didžiausią dviejų mėnesių terminą sektoriui ir vykdymo užtikrinimo įstaigoms taip pat dviejų mėnesių terminą, skirtą keleivių skundams nagrinėti; mano, kad patvirtinimas apie gautą skundą keleiviams turėtų būti išsiųstas per 48 valandas; elektroniniu būdu, pvz., internetu, bilietus rezervavę keleiviai taip pat turėtų turėti teisę nemokamai susisiekti su savo oro transporto bendrove tuo pačiu būdu ir aiškiai nurodyti adresu, kad klientas galėtų greitai ir paprastai susisiekti su reikiamais oro transporto bendrovės darbuotojais ir išspręsti bet kokias problemas; taip pat mano, kad turėtų būti įjungta telefono linija ir sukurtas interneto tinklalapis, kuriais pasinaudodami keleiviai galėtų gauti informaciją apie savo skundų nagrinėjimą;

45.  siekdamas užtikrinti visapusišką atskaitomybę keleiviams, laikosi nuomonės, kad reikėtų ištirti galimybes ir skatinti geresnį skirtingų veikėjų, kaip antai oro vežėjų, oro uostų ir susijusių paslaugų teikėjų bendradarbiavimą ir koordinavimą, ypač susidarius ypatingoms aplinkybėms;

46.  ragina užtikrinti, kad oro vežėjų dėl reglamento patiriamos papildomos finansinės išlaidos nebūtų perkeliamos keleiviams, jiems taikant didesnius tarifus;

47.  pažymi, kad Europos Teisingumo Teismo naujausi sprendimai dėl keleivių teisės į kompensaciją, kai skrydis atidedamas, patvirtina, jog reikia priemonių, kuriomis būtų siekiama užtikrinti vienodą požiūrį ir tinkamą kompensaciją, kai skrydis atidedamas ilgam laikui, nepriklausomai nuo tokio atidėjimo priežasties, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į keleivio patirtus nuostolius, todėl ragina Komisiją pasiūlyti tokių priemonių, nepanaikinant teisės persėsti į kitą galimą skrydį;

48.  pabrėžia, kad skrydžio atidėjimą ilgam laikui ir skrydžio atšaukimą traktuojant vienodai oro vežėjams sukuriamos paskatos atšaukti atidėtą skrydį, kuris dar galėtų įvykti;

49.  mano, kad nepažeidžiant oro vežėjų įpareigojimų pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 nuostatas ir siekiant garantuoti keleivių teises, reglamente turėtų būti paaiškintos nuostatos dėl to, ar keleiviams leidžiama patiems pirkti užkandžius, užsisakyti kambarius viešbučiuose ar alternatyvius skrydžius ir iš oro vežėjo reikalauti kompensacijos už pagrįstas išlaidas, ir kokiu atveju tai leidžiama daryti; taip pat į šį reglamentą reikėtų įtraukti mechanizmus, padėsiančius apsisaugoti nuo keleivių piktnaudžiavimo;

Reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru

50.  pabrėžia, kad žmonėms su judėjimo negalia ir neįgaliesiems turi būti suteikiamos vienodos galimybės keliauti oro transportu ir be apribojimų naudotis paslaugomis;

51.  pabrėžia, kad reikia suteikti specialią apsaugą pažeidžiamoms vartotojų grupėms, visų pirma neįgaliesiems ir žmonėms su judėjimo negalia; pažymi, kad šioms pažeidžiamoms grupėms būtina suteikti papildomų garantijų, kai jie naudojasi savo, kaip keleivių, teisėmis, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir oro vežėjus užtikrinti, kad šios teisės būtų įgyvendintos;

52.  ragina Komisiją ir valstybes nares palengvinti galimybę žmonėms su judėjimo negalia ir neįgaliesiems be kliūčių naudotis oro transporto paslaugomis; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad teisės naudotis judėjimo įranga, taip pat būti lydimiems pripažinto lydinčiojo asmens arba šuns pagalbininko įgyvendinimas turėtų būti palengvintas; ragina Komisiją siūlyti teisės aktus, į kuriuos būtų įtrauktas fizinis prieinamumas prie oro uostų, siekiant užtikrinti, kad infrastruktūros kliūtys netrukdytų neįgaliesiems ir žmonėms su judėjimo negalia vienodai naudotis galimybėmis keliauti;

53.  ragina Komisiją parengti Reglamento (EB) Nr. 1107/2006 aiškinimo gaires, visų pirma, susijusias su nuostatomis dėl saugumo ir lydinčiųjų asmenų;

54.  ragina Komisiją įgyvendinti ES masto veiksmų planą, apimantį visas nacionalinės valdžios institucijoms numatytas priemones bei bendradarbiauti su vykdymo užtikrinimo įstaigomis ir atitinkamomis įgaliotomis organizacijomis siekiant gerinti šio reglamento taikymo priežiūrą;

55.  pritaria Komisijos nuomonei, kad nereikėtų siaurinti esamos žmonių su judėjimo negalia apibrėžties;

56.  pabrėžia, kad informacijos teikimo būdai ir bilietų užsisakymo procesas, taip pat skundų pateikimo procedūros turi būti visiškai prieinami, kad žmonėms su judėjimo negalia ir neįgaliesiems turėtų būti suteikta galimybė pranešti apie jiems reikalingos pagalbos poreikį perkant bilietus ir kad keleiviams turėtų būti patvirtinama apie gautą pagalbos prašymą; pabrėžia poreikį kūdikius arba mažus vaikus pripažinti žmonėmis su judėjimo negalia dėl amžiaus;

57.  pabrėžia, kad, nors skrydžio saugumas yra svarbus viešasis interesas, oro transporto bendrovė negali atsisakyti skraidinti neįgalųjį arba žmogų su judėjimo negalia dėl to, kad jo niekas nelydi; pabrėžia, kad oro transporto bendrovė negali reikalauti, kad tokie keleiviai būtų visada lydimi kito žmogaus;

58.  pabrėžia, kad skrydžių įgulos ir kitų oro vežėjų, oro uostų ir vykdymo užtikrinimo įstaigų darbuotojų parengimas yra labai svarbus, ir šie darbuotojai turi būti tinkamai parengti, kad patenkintų įvairius ir pavienius žmonių su judėjimo negalia ir neįgaliųjų poreikius, daugiausia dėmesio skiriant įlaipinimui, išlaipinimui bei pagalbinės įrangos naudojimui; pabrėžia, kad mokymai turėtų būti rengiami bendradarbiaujant su įgaliotomis neįgaliųjų ir žmonių su judėjimo negalia organizacijomis;

59.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų užtikrinama, kad ribotos judėsenos ir neįgaliems asmenims visuomet būtų suteikta teisė orlaiviuose nemokamai naudotis saugiais patvirtintais kvėpavimo prietaisais; mano, kad bendradarbiaujant su sektoriaus atstovais ir įgaliotomis neįgalių ir ribotos judėsenos asmenų organizacijomis reikėtų parengti patvirtintos medicininio deguonies įrangos sąrašą, deramai atsižvelgiant į saugumo reikalavimus;

60.  laikosi nuomonės, kad būtina nustatyti būtiniausius pagalbinės įrangos, skirtos žmonėms su judėjimo negalia, ir jos naudojimo visuose ES oro uostuose standartus, siekiant užtikrinti suderintą požiūrį į antžeminių paslaugų ir aukštos kokybės paslaugų teikimą keleiviams su judėjimo negalia Europoje;

61.  laikosi nuomonės, kad būtina nustatyti būtiniausius informacijos žmonėms su judėjimo negalia ir neįgaliesiems teikimo prieinama forma standartus visuose ES oro uostuose, ypač kai tai susiję su ekstremaliosioms padėtims; atkreipia Europos Komisijos dėmesį į dabar turimas naująsias technologijas, pvz., vaizdo įraše užfiksuotas ženklų kalbos paslaugas ir tekstines paslaugas;

62.  ragina, kad kai kurios oro transporto bendrovės, kurios netinkamai elgiasi su žmonėmis su judėjimo negalia ir (arba) juos diskriminuoja, nutrauktų diskriminaciją, kai žmonių su judėjimo negalia reikalaujama prieš įlipant į lėktuvą pasirašyti pareiškimą, kad oro transporto bendrovė atleidžiama nuo atsakomybės dėl bet kokios jų judėjimo įrangai padarysimos žalos;

63.  ragina Komisiją dėti pastangas siekiant galbūt pakeisti Monrealio konvenciją, jog būtų užtikrinta, kad žmonių su judėjimo negalia judėjimo įrangai padaryta žala būtų visiškai kompensuojama, nes ši įranga yra svarbi šių asmenų neliečiamybei, orumui ir nepriklausomumui, todėl jos jokiu būdu negalima lyginti su bagažu, ir kad keleiviui būtų suteikta teisė, jei įmanoma, naudotis savo neįgaliųjų vežimėliu iki orlaivio durų ir atvykus jį atgauti prie orlaivio durų; taip pat reikalauja, kad žmonės su judėjimo negalia būtų informuoti apie savo teisę reikalauti kompensacijos už jų judėjimo įrangai padarytą žalą ir apie jų teisę pagal Monrealio konvenciją pateikti specialią suinteresuotumo savo bagažu deklaraciją;

64.  primygtinai teigia, kad visas paslaugas teikiančios bendrovės, skrydžio metu teikiančios maitinimo paslaugas, negali diskriminuoti keleivių, kuriems reikia specialaus maisto dėl turimų sveikatos sutrikimų (pvz., pilvo ertmės ligų, diabeto ir kt.), ir kad toks specialus maistas turi būti tiekiamas keleiviams visą laiką be papildomo mokesčio.

o
o   o

65.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 24, 2012 1 28, p. 125.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0453.


Prašymas ginti Parlamento nario Luigi de Magistriso imunitetą
PDF 271kWORD 36k
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Luigi de Magistriso imunitetą ir privilegijas (2011/2064(IMM))
P7_TA(2012)0100A7-0070/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Luigi de Magistriso 2011 m. kovo 15 d. ir balandžio 1 d. prašymus ginti jo imunitetą Katancaro teismui (Italija) nagrinėjant jo bylą, kurie buvo paskelbti per 2011 m. kovo 24 d. ir balandžio 6 d. plenarinius posėdžius,

–  išklausęs Luigi de Magistriso paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Luigi de Magistriso rašytinius paaiškinimus, pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius, 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Italijos Konstitucijos 68 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7–0070/2012),

A.  kadangi Europos Parlamento narys Luigi de Magistris paprašė ginti jo Parlamento nario imunitetą Italijos teismui nagrinėjant jo bylą;

B.  kadangi Luigi de Magistriso prašymas susijęs su Maurizio Mottola di Amato vardu įteiktu šaukimu į Katancaro teismą dėl dviejų 2011 m. pradžioje Luigi de Magistriso tinklalapyje paskelbtų straipsnių;

C.  kadangi, remiantis šaukimu į teismą, šie teiginiai yra šmeižtas, todėl pateiktas reikalavimas atlyginti žalą ir prašymas teismui nurodyti pašalinti šiuos straipsnius iš tinklalapio;

D.  kadangi šie straipsniai buvo paskelbti tinklalapyje tuomet, kai Luigi de Magistris buvo Europos Parlamento narys, nes buvo išrinktas 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose;

E.  kadangi, remiantis Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsniu, Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo ir kadangi, remiantis šio Protokolo 9 straipsniu, Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

F.  kadangi Luigi de Magistris nurodo minėtojo Protokolo 8 ir 9 straipsnius, tačiau 9 straipsnis netaikomas atsižvelgiant į Italijos Konstitucijos 68 straipsnį, taigi jis akivaizdžiai remiasi tik 8 straipsniu;

G.  kadangi, remiantis Parlamento nustatyta praktika, tai, kad teismo procesas yra civilinės ar administracinės teisės pobūdžio ar kad jame yra tam tikrų aspektų, kuriuos reglamentuoja civilinė ar administracinė teisė, per se netrukdo taikyti tuo straipsniu suteikiamo imuniteto;

H.  kadangi atsižvelgiant į šaukime į teismą nurodytus faktus ir Luigi de Magistriso rašytinius paaiškinimus, pateiktus Teisės reikalų komitetui, matyti, kad pateikti teiginiai tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su Luigi de Magistriso kaip Europos Parlamento nario pareigomis;

I.  kadangi Luigi de Magistris, paskelbdamas minėtuosius straipsnius, vykdė savo kaip Europos Parlamento nario pareigas;

1.  nusprendžia ginti Luigi de Magistriso imunitetą ir privilegijas;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Italijos Respublikos valdžios institucijai ir Luigi de Magistrisui.

(1) Byla 101/63, Wagner prieš Fohrmann ir Krier, 1964 m. Rink. 195, byla 149/85 R. Wybot prieš E. Faure ir kt., 1986 m. Rink. 2391, byla T-345/05 Mote prieš Parlamentą, 2008 m. Rink. II-2849, sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07 Marra prieš De Gregorio ir Clemente, 2008 m. Rink. I-7929, byla T-42/06 Gollnisch prieš Parlamentą, 2010 m. Rink. II-3875 ir byla C-163/10 Patriciello (dar nepaskelbta Rink.).


Prašymas ginti Parlamento nario Luigi de Magistriso imunitetą
PDF 272kWORD 36k
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Luigi de Magistriso imunitetą ir privilegijas (2011/2097(IMM))
P7_TA(2012)0101A7-0073/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Luigi de Magistriso 2011 m. balandžio 11 d. prašymą ginti jo imunitetą Kozencos teismui (Italija) nagrinėjant jo bylą, kuris buvo paskelbtas per 2011 m. gegužės 9 d. plenarinį posėdį,

–  išklausęs Luigi de Magistriso paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Luigi de Magistriso rašytinius paaiškinimus, pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Italijos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7–0073/2012),

A.  kadangi Europos Parlamento narys Luigi de Magistris paprašė ginti jo kaip Parlamento nario imunitetą Italijos teismui nagrinėjant jo bylą;

B.  kadangi Luigi de Magistriso prašymas susijęs su dr. Vincenzos Bruno Bossio vardu įteiktu šaukimu į Kozencos teismą dėl 2010 m. balandžio mėn. išleistoje Luigi de Magistriso knygoje „Prokuroro užpuolimas. Blogo teisėjo istorija“ (it. Assalto al PM, storia di un cattivo magistrato) pateiktų teiginių;

C.  kadangi, remiantis šaukimu į teismą, šie knygoje paskelbti teiginiai yra šmeižtas, todėl pateiktas reikalavimas atlyginti žalą;

D.  kadangi knyga buvo išleista tuomet, kai Luigi de Magistris buvo Europos Parlamento narys, išrinktas 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose;

E.  kadangi, remiantis Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsniu, Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo ir kadangi, remiantis šio Protokolo 9 straipsniu, Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

F.  kadangi Luigi de Magistris nurodo minėtojo Protokolo 8 ir 9 straipsnius, tačiau 9 straipsnis netaikomas atsižvelgiant į Italijos Konstitucijos 68 straipsnį, taigi jis akivaizdžiai remiasi tik 8 straipsniu;

G.  kadangi, remiantis Parlamento nustatyta praktika, tai, kad teismo procesas yra civilinės ar administracinės teisės pobūdžio ar kad jame yra tam tikrų aspektų, kuriuos reglamentuoja civilinė ar administracinė teisė, per se netrukdo taikyti tuo straipsniu suteikiamo imuniteto;

H.  kadangi atsižvelgiant į šaukime į teismą nurodytus faktus ir Luigi de Magistriso rašytinius paaiškinimus, pateiktus Teisės reikalų komitetui, matyti, kad pateikti teiginiai tiesiogiai ir akivaizdžiai nesusiję su Luigi de Magistriso kaip Europos Parlamento nario pareigomis;

I.  kadangi Luigi de Magistris, išleisdamas minėtąją knygą, nevykdė savo kaip Europos Parlamento nario pareigų;

1.  nusprendžia neginti Luigi de Magistriso imuniteto ir privilegijų;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Italijos Respublikos valdžios institucijai ir Luigi de Magistrisui.

(1) Byla 101/63, Wagner prieš Fohrmann ir Krier, 1964 m. Rink. 195, byla 149/85 R. Wybot prieš E. Faure ir kt., 1986 m. Rink. 2391, byla T-345/05 Mote prieš Parlamentą, 2008 m. Rink. II-2849, sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07 Marra prieš De Gregorio ir Clemente, 2008 m. Rink. I-7929, byla T-42/06 Gollnisch prieš Parlamentą, 2010 m. Rink. II-3875 ir byla C-163/10 Patriciello (dar nepaskelbta Rink.).


Prašymas ginti Parlamento nario Luigi de Magistriso imunitetą
PDF 272kWORD 37k
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Luigi de Magistriso imunitetą ir privilegijas (2011/2098(IMM))
P7_TA(2012)0102A7-0074/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 3 d. Luigi de Magistriso prašymą ginti jo imunitetą Milano teismui (Italija) nagrinėjant jo bylą, kuris buvo paskelbtas per 2011 m. gegužės 9 d. plenarinį posėdį,

–  išklausęs Luigi de Magistriso paaiškinimus, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Luigi de Magistriso rašytinius paaiškinimus, pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėto prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 8 ir 9 straipsnius, 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį ,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Italijos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7–0074/2012),

A.  kadangi Europos Parlamento narys Luigi de Magistris paprašė ginti jo Parlamento nario imunitetą Italijos teismui nagrinėjant jo bylą;

B.  kadangi Luigi de Magistriso prašymas susijęs su Giancarlo Pittelli vardu įteiktu šaukimu į Milano teismą dėl 2010 m. balandžio mėn. išleistoje Luigi de Magistriso knygoje „Prokuroro užpuolimas. Blogo teisėjo istorija“ (it. Assalto al PM, storia di un cattivo magistrato) pateiktų teiginių;

C.  kadangi, remiantis šaukimu į teismą, šie knygoje paskelbti teiginiai yra šmeižtas, todėl pateiktas reikalavimas atlyginti žalą;

D.  kadangi knyga buvo išleista tuomet, kai Luigi de Magistris buvo Europos Parlamento narys, nes buvo išrinktas 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose;

E.  kadangi, remiantis Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsniu, Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo ir kadangi, remiantis šio Protokolo 9 straipsniu, Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

F.  kadangi Luigi de Magistris nurodo minėtojo Protokolo 8 ir 9 straipsnius, tačiau 9 straipsnis netaikomas atsižvelgiant į Italijos Konstitucijos 68 straipsnį, taigi jis akivaizdžiai remiasi tik 8 straipsniu;

G.  kadangi, remiantis Parlamento nustatyta praktika, tai, kad teismo procesas yra civilinės ar administracinės teisės pobūdžio ar kad jame yra tam tikrų aspektų, kuriuos reglamentuoja civilinė ar administracinė teisė, per se netrukdo taikyti tuo straipsniu suteikiamo imuniteto;

H.  kadangi atsižvelgiant į šaukime į teismą nurodytus faktus ir Luigi de Magistriso rašytinius paaiškinimus, pateiktus Teisės reikalų komitetui, matyti, kad pateikti teiginiai tiesiogiai ir akivaizdžiai nesusiję su Luigi de Magistriso kaip Europos Parlamento nario pareigomis;

I.  kadangi Luigi de Magistris, išleisdamas minėtąją knygą, nevykdė savo kaip Europos Parlamento nario pareigų;

1.  nusprendžia neginti Luigi de Magistriso imuniteto ir privilegijų;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Italijos Respublikos valdžios institucijai ir Luigi de Magistrisui.

(1) Byla 101/63, Wagner prieš Fohrmann ir Krier, 1964 m. Rink. 195, byla 149/85 R. Wybot prieš E. Faure ir kt., 1986 m. Rink. 2391, byla T-345/05 Mote prieš Parlamentą, 2008 m. Rink. II-2849, sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07 Marra prieš De Gregorio ir Clemente, 2008 m. Rink. I-7929, byla T-42/06 Gollnisch prieš Parlamentą, 2010 m. Rink. II-3875 ir byla C-163/10 Patriciello (dar nepaskelbta Rink.).


Prašymas ginti Parlamento nario Luigi de Magistriso imunitetą
PDF 273kWORD 37k
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Luigi de Magistriso imunitetą ir privilegijas (2011/2189(IMM))
P7_TA(2012)0103A7-0075/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 20 d. Luigi de Magistriso prašymą ginti jo imunitetą Lamecijos teismui (Italija) nagrinėjant jo bylą, kuris buvo paskelbtas per 2011 m. rugsėjo 12 d. plenarinį posėdį,

–  išklausęs Luigi de Magistriso paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Luigi de Magistriso rašytinius paaiškinimus, pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėto prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 8 ir 9 straipsnius, 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Italijos Konstitucijos 68 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7–0075/2012),

A.  kadangi Europos Parlamento narys Luigi de Magistris paprašė ginti jo Parlamento nario imunitetą Italijos teismui nagrinėjant jo bylą;

B.  kadangi Luigi de Magistriso prašymas susijęs su Antonio Saladino vardu įteiktu šaukimu į Lamecijos teismą dėl Luigi de Magistriso interviu, kuris 2011 m. kovo 9 d. buvo paskelbtas Italijos laikraštyje Il Fatto Quotidiano, pateiktų teiginių;

C.  kadangi, remiantis šaukimu į teismą, šiame interviu paskelbti teiginiai yra šmeižtas, todėl pateiktas reikalavimas atlyginti žalą;

D.  kadangi šie teiginiai buvo pateikti ir interviu paskelbtas tuomet, kai Luigi de Magistris buvo Europos Parlamento narys, nes buvo išrinktas 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose;

E.  kadangi, remiantis Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsniu, Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo ir kadangi, remiantis šio Protokolo 9 straipsniu, Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

F.  kadangi Luigi de Magistris nurodo minėtojo Protokolo 8 ir 9 straipsnius, tačiau 9 straipsnis netaikomas atsižvelgiant į Italijos Konstitucijos 68 straipsnį, taigi jis akivaizdžiai remiasi tik 8 straipsniu;

G.  kadangi, remiantis Parlamento nustatyta praktika, tai, kad teismo procesas yra civilinės ar administracinės teisės pobūdžio ar kad jame yra tam tikrų aspektų, kuriuos reglamentuoja civilinė ar administracinė teisė, per se netrukdo taikyti tuo straipsniu suteikiamo imuniteto;

H.  kadangi atsižvelgiant į šaukime į teismą nurodytus faktus ir Luigi de Magistriso rašytinius paaiškinimus, pateiktus Teisės reikalų komitetui, matyti, kad pateikti teiginiai tiesiogiai ir akivaizdžiai nesusiję su Luigi de Magistriso kaip Europos Parlamento nario pareigomis;

I.  kadangi Luigi de Magistris, pateikdamas minėtuosius teiginius, nevykdė savo kaip Europos Parlamento nario pareigų;

1.  nusprendžia neginti Luigi de Magistriso imuniteto ir privilegijų;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Italijos Respublikos valdžios institucijai ir Luigi de Magistrisui.

(1) Byla 101/63, Wagner prieš Fohrmann ir Krier, 1964 m. Rink. 195, byla 149/85 R. Wybot prieš E. Faure ir kt., 1986 m. Rink. 2391, byla T-345/05 Mote prieš Parlamentą, 2008 m. Rink. II-2849, sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07 Marra prieš De Gregorio ir Clemente, 2008 m. Rink. I-7929, byla T-42/06 Gollnisch prieš Parlamentą, 2010 m. Rink. II-3875 ir byla C-163/10 Patriciello (dar nepaskelbta Rink.).


Europos pabėgėlių fondas 2008–2013 m. laikotarpiu ***II
PDF 339kWORD 38k
Rezoliucija
Priedas
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (06444/2/2012 – C7-0072/2012 – 2009/0127(COD))
P7_TA(2012)0104A7-0063/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (06444/2/2012 – C7-0072/2012),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0456) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį ir 78 straipsnio 2 dalies g punktą,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę apie pasiūlytą teisinį pagrindą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 ir 37 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A7–0063/2012),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pritaria pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  atkreipia dėmesį į Tarybos pareiškimą ir Komisijos deklaraciją, pridėtus prie šios rezoliucijos;

4.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

5.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

6.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

7.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Teisėkūros rezoliucijos priedas

Europos Parlamento pareiškimas

Europos Parlamentas konstatuoja, kad šio sprendimo dėstomojoje dalyje konkrečiai minimas solidarumo principas, tiksliau, naujos finansinės paskatos siekiant paraginti valstybes nares imtis perkėlimo veiksmų. Europos Parlamentas, norėdamas užtikrinti, kad jis būtų nedelsiant priimtas, kompromiso tvarka pritarė dabartinei sprendimo formuluotei, pagal kurią aiški nuoroda į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 80 straipsnį pateikta tik sprendimo konstatuojamojoje dalyje. Europos Parlamentas patvirtina, kad priimant šį sprendimą nepažeidžiami įvairūs galimi teisiniai pagrindai, ypač kai tai susiję su SESV 80 straipsnio taikymu ateityje.

Tarybos pareiškimas

Šis sprendimas nedaro poveikio deryboms dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos ir atitinkamai – deryboms dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio ir migracijos fondas 2014–2020 m. laikotarpiui (COM(2011)0751), taip pat tam, ar ES konkretūs bendri persikėlimo srities prioritetai, grindžiami, inter alia, geografiniais kriterijais, bus nustatyti reglamente dėl Prieglobsčio ir migracijos fondo 2014–2020 m. laikotarpiui.

Komisijos deklaracija

Komisija, ieškodama kompromiso ir siekdama užtikrinti, kad pasiūlymas būtų priimtas nedelsiant, pritaria galutiniam tekstui; tačiau ji pažymi, kad tai nedaro įtakos jos teisei inicijuoti teisės aktus, kiek tai susiję su teisinio pagrindo pasirinkimu, visų pirma, su SESV 80 straipsnio naudojimu ateityje.

(1) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 161.


Dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolė ***II
PDF 264kWORD 37k
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (18144/1/2011 – C7-0070/2012 – 2010/0262(COD))
P7_TA(2012)0105A7-0078/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (18144/1/2011 – C7-0070/2012),

–  atsižvelgdamas į Portugalijos parlamento nuomonę dėl teisėkūros procedūra priimamo akto projekto,

–  atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0509),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A7–0078/2012),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) 2011 9 13, priimti tekstai, P7_TA(2011)0345.


Ne biržos išvestinės finansinės priemonės, pagrindinės sandorio šalys ir sandorių duomenų saugyklos ***I
PDF 275kWORD 61k
Rezoliucija
Tekstas
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (COM(2010)0484 – C7-0265/2010 – 2010/0250(COD))
P7_TA(2012)0106A7-0223/2011

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0484),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0265/2010),

–  atsižvelgdami į 2010 m. gruodžio 8 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdami į 2011 m. sausio 13 d. Europos centrinio banko nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 21 d. Tarybos atstovo laiške prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7–0223/2011),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą savo poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. kovo 29 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų

P7_TC1-COD(2010)0250


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 648/2012.)

(1) OL C 54, 2011 2 19, p. 44.
(2) OL C 57, 2011 2 23, p. 1.
(3) Ši pozicija pakeičia 2011 m. liepos 5 d. priimtus pakeitimus (priimti tekstai, P7_TA(2011)0310).


Būtiniausi sveikatos ir saugos reikalavimai, susiję su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams ***I
PDF 275kWORD 37k
Rezoliucija
Tekstas
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2004/40/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (aštuonioliktoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (COM(2012)0015 – C7-0020/2012 – 2012/0003(COD))
P7_TA(2012)0107A7-0042/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 153 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0020/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 7 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį patvirtinti Parlamento poziciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A7–0042/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. kovo 29 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/.../ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/40/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (18-oji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

P7_TC1-COD(2012)0003


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2012/11/ES.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


Administracinis bendradarbiavimas akcizų srityje *
PDF 418kWORD 123k
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje (COM(2011)0730 – C7-0447/2011 – 2011/0330(CNS))
P7_TA(2012)0108A7-0044/2012

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2011)0730),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0447/2011),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7–0044/2012),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą su juo konsultuotis, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a) kuriant Europos fiskalinę sąjungą reikėtų užtikrinti išsamų, spartų, veiksmingą, patogų ir, jei įmanoma, automatinį valstybių narių keitimąsi informacija siekiant geriau kovoti su mokesčių slėpimu;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11) grįžtamoji informacija yra tinkama priemonė užtikrinti nuolatinį informacijos, kuria keičiamasi, kokybės gerinimą. Todėl reikėtų sukurti grįžtamosios informacijos teikimo sistemą;
(11) grįžtamoji informacija yra tinkama priemonė užtikrinti nuolatinį informacijos, kuria keičiamasi, kokybės gerinimą ir supaprastinti biurokratines procedūras. Todėl reikėtų sukurti grįžtamosios informacijos teikimo sistemą;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a) pagal šį reglamentą tvarkomi asmens duomenys neturėtų būti saugomi ilgiau nei reikia pagal taikomą nacionalinę ir Sąjungos teisę;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19) siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, gali reikėti apriboti tam tikrų teisių ir įsipareigojimų, nustatytų Direktyvoje 95/46/EB, ypač jos 10 straipsnyje, 11 straipsnio 1 dalyje, 12 ir 21 straipsniuose apibrėžtų teisių taikymo sritį, kad būtų apsaugoti tos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti interesai, atsižvelgiant į galimą valstybių narių pajamų netekimą ir didelę šiame reglamente nurodytos informacijos svarbą veiksmingai kovai su sukčiavimu. Valstybės narės turėtų būti įpareigotos taikyti tokius apribojimus, jeigu jie būtini ir proporcingi;
(19) siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, gali reikėti apriboti tam tikrų teisių ir įsipareigojimų, nustatytų Direktyvoje 95/46/EB, ypač jos 10 straipsnyje, 11 straipsnio 1 dalyje, 12 ir 21 straipsniuose apibrėžtų teisių taikymo sritį, kad būtų apsaugoti tos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti interesai, atsižvelgiant į galimą valstybių narių pajamų netekimą ir didelę šiame reglamente nurodytos informacijos svarbą veiksmingai kovai su sukčiavimu. Valstybės narės turėtų būti įpareigotos taikyti tokius apribojimus, jeigu jie būtini ir proporcingi. Atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai įtariami fiskaliniai pažeidimai ar sukčiavimas, siekiant išsaugoti įrodymus ir neleisti, kad būtų trukdoma tinkamai įvertinti, kaip laikomasi teisės aktų dėl akcizų, keičiantis asmens duomenimis pagal šį reglamentą gali prireikti apriboti duomenų valdytojo įpareigojimus ir duomenų subjekto teises, susijusias su informacijos teikimu, prieiga prie duomenų ir tvarkymo operacijų viešinimu;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  Kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento 8, 16, 19, 20, 21 ir 34 straipsnių įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Komisija šiuos įgaliojimus turėtų vykdyti remdamasi 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai;
(20) kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos ir aprašytos pagrindinės duomenų, kuriais valstybės narės gali keistis pagal šį reglamentą, kategorijos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
20 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(20a) asmens duomenys, susiję su pažeidimais, kaltinamaisiais nuosprendžiais ar saugumo priemonėmis, turi būti tvarkomi laikantis Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnio 5 dalies ar Reglamento (EB) Nr. 45/2001 10 straipsnio 5 dalies nuostatų;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
(22)  Būtina stebėti ir įvertinti šio reglamento veikimą. Todėl reikėtų numatyti, kad valstybės narės rinktų statistinius duomenis ir kitą informaciją ir kad Komisija reguliariai rengtų ataskaitas;
(22)  Būtina stebėti ir įvertinti šio reglamento veikimą. Todėl reikėtų numatyti, kad valstybės narės rinktų statistinius duomenis ir kitą informaciją ir kad Komisija reguliariai rengtų ataskaitas; Valstybių narių surinkti duomenys ir Komisijos ataskaitos turėtų būti teikiami kasmet ir persiunčiami Europos Parlamentui ir Tarybai;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
25 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(25a)  Komisija turėtų įsteigti naują PVM ir akcizų forumą, panašų į Jungtinį sandorių kainodaros forumą (JSKF), kuriame įmonės galėtų spręsti problemas, susijusias su joms taikomu PVM, ir valstybių narių ginčus;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 dalis
3. 1 dalyje nurodytame prašyme gali būti pateiktas motyvuotas prašymas atlikti konkretų administracinį tyrimą. Jeigu institucija, į kurią kreipiamasi, nusprendžia, kad administracinis tyrimas nėra būtinas, ji nedelsdama praneša prašančiajai institucijai apie tokio sprendimo priežastis.
3. 1 dalyje nurodytame prašyme gali būti pateiktas motyvuotas prašymas atlikti konkretų administracinį tyrimą.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 5 dalis
5.  Institucija, į kurią kreipiamasi, gali prašyti prašančiosios institucijos pateikti pažangos stebėjimo veiksmų, kurių, remdamasi pateikta informacija, ėmėsi prašančioji valstybė narė, ataskaitą. Jei toks prašymas pateikiamas, prašančioji institucija, nepažeisdama jos valstybėje narėje taikomų slaptumo ir duomenų apsaugos taisyklių, kuo greičiau siunčia tokią ataskaitą su sąlyga, kad tuo jai nesudaroma neproporcinga administracinė našta.
5.  Institucija, į kurią kreipiamasi, gali prašyti prašančiosios institucijos pateikti pažangos stebėjimo veiksmų, kurių, remdamasi pateikta informacija, ėmėsi prašančioji valstybė narė, ataskaitą. Jei toks prašymas pateikiamas, prašančioji institucija, nepažeisdama jos valstybėje narėje taikomų slaptumo ir duomenų apsaugos taisyklių, kuo greičiau siunčia tokią ataskaitą.
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 4 dalis
4.  Jeigu tarpusavio administracinės pagalbos dokumentą naudoti nepraktiška, kitomis priemonėmis galima visiškai arba iš dalies keistis pranešimais. Tokiais išimtiniais atvejais su pranešimu pateikiamas paaiškinimas, kodėl buvo nepraktiška naudoti tarpusavio administracinės pagalbos dokumentą.
4.  Jeigu tarpusavio administracinės pagalbos dokumentą naudoti nepraktiška, kitomis priemonėmis galima visiškai arba iš dalies keistis pranešimais. Tokiais išimtiniais atvejais, jeigu institucija, į kurią kreipiamasi, mano, kad to reikia, su pranešimu pateikiamas paaiškinimas, kodėl buvo nepraktiška naudoti tarpusavio administracinės pagalbos dokumentą.
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 dalis
1.  Siekdamos keistis informacija, būtina teisingam akcizų teisės aktų taikymui užtikrinti, dvi ar daugiau valstybių narių, remdamosi rizikos analize, gali susitarti savo teritorijose atlikti vienalaikius vieno ar kelių ūkinės veiklos vykdytojų ar kitų asmenų, dėl kurių jos turi bendrą ar papildomą interesą, akcizų mokėjimo patikrinimus, jei tokie patikrinimai būtų veiksmingesni už vien tik vienos valstybės narės atliekamą patikrinimą.
1.  Siekdamos užtikrinti teisingą akcizų teisės aktų taikymą, dvi ar daugiau valstybių narių, remdamosi rizikos analize, kai tai yra tikslinga, gali susitarti savo teritorijose atlikti vienalaikius vieno ar kelių ūkinės veiklos vykdytojų ar kitų asmenų, dėl kurių jos turi bendrą ar papildomą interesą, akcizų mokėjimo patikrinimus, jei tokie patikrinimai būtų veiksmingesni už vien tik vienos valstybės narės atliekamą patikrinimą.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 4 dalies 1 pastraipos a punktas
a) tikslias informacijos, kuria turi būti keičiamasi pagal 15 straipsnio 1 dalį, kategorijas;
a) tikslias informacijos, kuria turi būti keičiamasi pagal 15 straipsnio 1 dalį, kategorijas, siekiant parengti išsamų informacijos sąrašą, kuris bus atnaujinamas du kartus per metus, kad būtų atsižvelgiama į naujus keitimosi informacija poreikius;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Šiuo tikslu jos gali naudotis kompiuterizuota sistema, jeigu šia sistema galima tvarkyti tokią informaciją.

Šiuo tikslu pageidautina, kad jos naudotųsi kompiuterizuota sistema, jeigu šia sistema galima tvarkyti tokią informaciją.

Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 dalis
2.  Institucija, perdavusi kitai institucijai informaciją pagal 1 dalį, gali prašyti, kad kita institucija pateiktų pažangos stebėjimo veiksmų, kurių, remdamasi pateikta informacija, ėmėsi prašančioji valstybė narė, ataskaitą. Jeigu toks prašymas pateikiamas, kita institucija, nepažeisdama jos valstybėje narėje taikytinų slaptumo ir duomenų apsaugos taisyklių, kuo greičiau pateikia tokią ataskaitą su sąlyga, kad tuo jai nesudaroma neproporcinga administracinė našta.
2.  Institucija, perdavusi kitai institucijai informaciją pagal 1 dalį, gali prašyti, kad kita institucija pateiktų pažangos stebėjimo veiksmų, kurių, remdamasi pateikta informacija, ėmėsi prašančioji valstybė narė, ataskaitą. Jei institucija perdavė informaciją apie tai, kad buvo atskleistas neįprastas, tačiau ekonominiu požiūriu reikšmingas pažeidimas, ji reikalauja pateikti pažangos stebėjimo veiksmų ataskaitą. Jeigu toks prašymas pateikiamas, kita institucija, nepažeisdama jos valstybėje narėje taikytinų slaptumo ir duomenų apsaugos taisyklių, kuo greičiau pateikia tokią ataskaitą, jei tuo jai nesudaroma neproporcinga administracinė našta.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 2 dalies b punktas
b) ūkinės veiklos vykdytojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas arba patalpų pavadinimas ir adresas;
b) ūkinės veiklos vykdytojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas arba patalpų pavadinimas ir adresas, arba, jei tai 1 dalies a punkto ii papunktyje nurodyti registruoti gavėjai, paslaugos, kurią patvirtino kompetentingos registracijos valstybės narės institucijos, teikimo adresas;
Pakeitimai 19 ir 20
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnis
Pagalbos prašymai, įskaitant prašymus įteikti pranešimus, bei prie jų pridedami dokumentai gali būti parengti bet kokia kalba, dėl kurios susitaria institucija, į kurią kreipiamasi, ir prašančioji institucija. Prašymų vertimas į valstybės narės, kurioje įsteigta institucija, į kurią kreipiamasi, oficialiąją kalbą arba vieną iš oficialiųjų kalbų prie tų prašymų pridedamas tik jeigu institucija, į kurią kreipiamasi, pagrindžia, kodėl reikia vertimo.

Pagalbos prašymai, įskaitant prašymus įteikti pranešimus, bei prie jų pridedami dokumentai gali būti parengti bet kokia kalba, dėl kurios iš anksto susitaria institucija, į kurią kreipiamasi, ir prašančioji institucija. Prašymų vertimas į valstybės narės, kurioje įsteigta institucija, į kurią kreipiamasi, oficialiąją kalbą arba vieną iš oficialiųjų kalbų prie tų prašymų pridedamas tik jeigu institucija, į kurią kreipiamasi, tinkamai pagrindžia, kodėl reikia vertimo.

Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės kompetentinga institucija gali atsisakyti perduoti informaciją, jeigu prašančioji valstybė narė negali suteikti panašios informacijos dėl teisinių priežasčių.
Išbraukta.

Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 4 dalis
4.  Prašymas suteikti informaciją, kuri atskleistų komercinę, pramoninę arba profesinę paslaptį ar komercinį procesą arba kurios atskleidimas prieštarautų viešajai tvarkai, gali būti atmestas. Valstybės narės negali atsisakyti pateikti informacijos apie ūkinės veiklos vykdytoją vien tik dėl tos priežasties, kad šią informaciją turi bankas arba kita finansų įstaiga, paskirtasis asmuo arba asmuo, veikiantis kaip agentas arba patikėtinis, arba kadangi ji susijusi su nuosavybės teisėmis į juridinio asmens kapitalo dalį.
4 Prašymas suteikti informaciją, kuri, kaip galima įrodyti, atskleistų komercinę, pramoninę arba profesinę paslaptį ar komercinį procesą arba kurios atskleidimas prieštarautų viešajai tvarkai, gali būti atmestas. Valstybės narės negali atsisakyti pateikti informacijos apie ūkinės veiklos vykdytoją vien tik dėl tos priežasties, kad šią informaciją turi bankas arba kita finansų įstaiga, paskirtasis asmuo arba asmuo, veikiantis kaip agentas arba patikėtinis, arba kadangi ji susijusi su nuosavybės teisėmis į juridinio asmens kapitalo dalį.

Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
Vis dėlto informaciją teikiančios valstybės narės kompetentinga institucija leidžia prašančiosios institucijos valstybei narei naudotis šia informacija kitais tikslais, jeigu pagal institucijos, į kurią kreipiamasi, valstybės narės teisės aktus informaciją toje valstybėje narėje galima naudoti panašiais tikslais.

Vis dėlto informaciją teikiančios valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti prašančiosios institucijos valstybei narei naudotis šia informacija kitais tikslais, jeigu pagal institucijos, į kurią kreipiamasi, valstybės narės teisės aktus informaciją toje valstybėje narėje galima naudoti panašiais tikslais.

Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa
4.  Šiame reglamente nurodytam informacijos saugojimui ir keitimuisi ja taikomos nacionalinės nuostatos, kuriomis įgyvendinama Direktyva 95/64/EB.
4.  Šiame reglamente nurodytam valstybių narių vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomos nacionalinės nuostatos, kuriomis įgyvendinama Direktyva 95/46/EB.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
32 straipsnio 2 dalis
2.  Jeigu suinteresuota trečioji šalis teisiškai įsipareigojo suteikti pagalbą, reikalingą surinkti akcizų teisės aktus pažeidžiančių sandorių neteisėtumą patvirtinančius įrodymus, pagal šį reglamentą gauta informacija gali būti perduota tai trečiajai šaliai, jei dėl to sutinka informaciją pateikusios kompetentingos institucijos, vadovaujantis jų nacionaline teise, tais pačiais tikslais, kuriais ši informacija buvo pateikta, ir laikantis Direktyvos 95/46/EB, visų pirma nuostatų dėl asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims, bei nacionalinių teisinių priemonių, kuriomis įgyvendinama ši direktyva.
2.  Jeigu suinteresuota trečioji šalis teisiškai įsipareigojo suteikti pagalbą, reikalingą surinkti akcizų teisės aktus pažeidžiančių sandorių neteisėtumą patvirtinančius įrodymus, pagal šį reglamentą gauta informacija valstybės narės kompetentingos institucijos gali būti perduota tai trečiajai šaliai, jei dėl to sutinka informaciją pateikusios kompetentingos institucijos, vadovaujantis jų nacionaline teise, tais pačiais tikslais, kuriais ši informacija buvo pateikta, ir laikantis Direktyvos 95/46/EB, įskaitant nuostatas dėl asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims, bei nacionalinių teisinių priemonių, kuriomis įgyvendinama ši direktyva.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės ir Komisija nagrinėja ir vertina, kaip taikomas šis reglamentas. Šiuo tikslu Komisija reguliariai apibendrina valstybių narių patirtį, siekdama pagerinti šiuo reglamentu nustatytos sistemos veikimą.
1.  Valstybės narės ir Komisija nagrinėja ir vertina, kaip taikomas šis reglamentas. Šiuo tikslu Komisija reguliariai lygina ir analizuoja valstybių narių patirtį, siekdama pagerinti šiuo reglamentu nustatytos sistemos veikimą.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Europos Komisija iki 2012 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl sukčiavimo akcizų srityje ir, jei reikia, šio reglamento pakeitimus.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
Norėdamos įvertinti šios administracinio bendradarbiavimo sistemos veiksmingumą užtikrinant akcizų teisės aktų taikymą ir kovojant su akcizų slėpimu ir su akcizais susijusiu sukčiavimu, valstybės narės gali perduoti Komisijai bet kokią kitą turimą informaciją, nei 1 dalyje nurodyta informacija.

Norėdamos įvertinti šios administracinio bendradarbiavimo sistemos veiksmingumą užtikrinant akcizų teisės aktų taikymą ir kovojant su akcizų slėpimu ir su akcizais susijusiu sukčiavimu, valstybės narės perduoda Komisijai bet kokią kitą turimą informaciją, nei 1 dalyje nurodyta informacija.

Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnis
Kas penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ir remdamasi visų pirma valstybių narių suteikta informacija, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą.

Kas trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ir remdamasi visų pirma valstybių narių suteikta informacija, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą.


2013 m. įplaukų ir išlaidų sąmata. I skirsnis. Parlamentas
PDF 288kWORD 58k
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento 2013 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos (2012/2006(BUD))
P7_TA(2012)0109A7-0062/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(1), ypač į jo 31 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl 2013 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių: I, II, IV, V, VI, VII, VIII, IX ir X skirsniai(3),

–  atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus Biurui pateiktą pranešimą dėl Europos Parlamento 2013 finansinių metų preliminaraus sąmatos projekto rengimo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 12 d. Biuro pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 23 straipsnio 7 dalį ir 79 straipsnio 1 dalį parengtą preliminarų sąmatos projektą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 79 straipsnio 2 dalį parengtą sąmatos projektą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 79 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7–0062/2012),

A.  kadangi Sąjungos 2013 m. biudžeto daugiametės finansinės programos (DFP) 5 išlaidų kategorijos viršutinė riba yra 9 181 mln. EUR dabartinėmis kainomis(4),

B.  kadangi Kroatijos narystė darys poveikį Parlamento 2013 m. biudžetui, ypač turint mintyje naujiems EP nariams ir personalui įdarbinti skirtus išteklius;

C.  kadangi Parlamentas, atsižvelgdamas į didelę valstybės skolos naštą ir į būtinybę taupyti dabar, kai toliau dedamos pastangos siekiant konsoliduoti nacionalinius biudžetus, turėtų rodyti atsakingą požiūrį į biudžetą ir taupyti, atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 23 d. Komisijos nario J. Lewandowski laišką Sąjungos institucijų Pirmininkams;

D.  kadangi itin svarbu, kad Biudžeto komitetas ir Biuras tęstų sustiprintą bendradarbiavimą vykdydami metinę biudžeto procedūrą pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 23 ir 79 straipsnius;

E.  kadangi laikantis Sutarties ir Darbo tvarkos taisyklių nuostatų bus visiškai išlaikyta plenarinio posėdžio prerogatyva tvirtinti sąmatą ir galutinį biudžetą;

F.  kadangi 2012 m. kovo 6 ir 13 d. įvyko Biuro ir Biudžeto komiteto delegacijų rengimosi derinimui ir derinimo susitikimai;

Bendroji programa ir bendras biudžetas

1.  džiaugiasi, kad Biuras ir Biudžeto komitetas gerai bendradarbiauja vykdydami dabartinę biudžeto procedūrą ir kad 2012 m. kovo 13 d. derinimo posėdyje pasiektas susitarimas;

2.  mano, kad Parlamento darbo vieta turi būti viena būstinė nariams ir pareigūnams; ragina Tarybą atsižvelgti į jau keletą kartų išsakytus Parlamento ir Sąjungos piliečių prašymus dėl poreikio nustatyti vieną narių ir pareigūnų būstinę, dar kartą pakartotus 2012 m. vasario 16 d. savo rezoliucijoje dėl 2013 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių (kiti skirsniai, išskyrus su Komisija susijusį skirsnį) 7 dalyje;

3.  pažymi, kad 2013 m. biudžeto preliminaraus sąmatos projekto suma, kaip siūlo generalinis sekretorius savo pranešime Biurui, siekia 1 768 731 441 EUR; pažymi, kad siūloma padidinti lėšas 2,96 proc., palyginti su 2012 m. biudžetu;

4.  džiaugiasi pastangomis, įdėtomis siekiant pateikti realistišką sąmatą, ir pripažįsta, kad Biuras pasirengęs patvirtinti papildomą lėšų taupymą, palyginti su pirmine suma, pasiūlyta generalinio sekretoriaus pranešime; pabrėžia, kad visų derybų dėl biudžeto tikslas turėtų būti pasiekti maksimalų efektyvumą; laikantis Biuro ir Biudžeto komiteto susitarimo, pasiekto per 2012 m. kovo 13 d. derinimo posėdį, nustato, kad 2013 m. bendra sąmatos suma sieks 1 759 391 671 EUR (ji gauta 2012 m. biudžeto lėšas padidinus 1,9 proc., išskyrus su Kroatijos įstojimu susijusias sąnaudas); be to, pabrėžia, kad reikalinga griežta biudžeto kontrolė, glaudus bendradarbiavimas su Biudžeto komitetu ir kad vykdant šią biudžeto procedūrą svarbu nustatyti, kaip galima sutaupyti papildomų lėšų;

Konkretūs klausimai

5.  palankiai priima siūlymus dėl taupymo, susijusio su darbuotojų kelionėmis ir personalo plano perskirstymu;

6.  palankiai vertina generalinio sekretoriaus pranešime Biuro nariams dėl Europos Parlamento preliminaraus 2013 finansinių metų sąmatos projekto pateiktą siūlymą sutaupyti apie 3,5 mln. EUR, susijusį su pagalba Parlamento nariams; pažymi, kad nustatant tas santaupas atsižvelgiama į šios biudžeto eilutės išlaidų rezultatus 2011 m.;

7.  atkreipia dėmesį į informacijos apie 2014 m. rinkimus kampanijos planus; prašo laiku pateikti papildomą informaciją;

8.  pritaria generalinio sekretoriaus iniciatyvai, kurios jis ėmėsi 2011 m., siūlydamas pertvarkyti vertimo žodžiu ir vertimo raštu veiklą; mano, kad tokia iniciatyva padės sutaupyti daug 2012 m. biudžeto lėšų, ir ragina šią iniciatyvą tęsti 2013 m.; vis dėlto gina daugiakalbystės principą ir pabrėžia unikalų Parlamento pobūdį vertimo žodžiu ir vertimo raštu poreikių aspektais; be to, pabrėžia tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą šioje srityje;

9.  ragina administraciją pateikti nepriklausomą Parlamento biudžeto vertinimą siekiant nustatyti, kaip galima sutaupyti jo lėšų visose biudžeto eilutėse, ir šį vertinimą ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo mėnesį pateikti Biudžeto komitetui; taigi primena generaliniam sekretoriui ir Biurui savo prašymą atnaujinti 2002 m. generalinio sekretoriaus pranešimą Biurui dėl trijų darbo vietų išlaikymo sąnaudų; taip pat primena generaliniam sekretoriui ir Biurui savo prašymą kuo greičiau sukurti darbo grupę; mano, kad ši grupė, inter alia, turėtų aptarti prašytos ataskaitos EP narių kelionių klausimu, kuri turi būti užbaigta iki 2012 m. kovo 31 d., išvadas, lyginamojo tyrimo, kurį atliekant EP biudžetas būtų lyginamas su valstybių narių parlamentų tipinės grupės biudžetais ir su Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso biudžetu, rezultatus ir pastatų politikos finansavimą; primena, kad grupės padarytos išvados turėtų būti įgyvendinamos nedelsiant;

10.  prašo pateikti ataskaitą lėšų, sutaupytų vykdant 2012 m. biudžetą, klausimu, atsižvelgiant į Parlamento 2011 m. spalio 26 d. pozicijoje dėl 2012 m. biudžeto projekto su Tarybos pakeitimais (visi skirsniai)(5) išreikštus raginimus taupyti lėšas; tikisi, kad tokia ataskaita Biudžeto komitetui bus pateikta ne vėliau kaip 2013 m. rugpjūčio 31 d.;

11.  pabrėžia savo pasiryžimą aktyviai prisidėti, kad būtų laikomasi biudžetinės drausmės, įšaldant į biudžeto eilutes, susijusias su kelionėmis, įrašytas visas lėšas ir iki kadencijos pabaigos neindeksuojant EP narių jokių individualių išmokų;

12.  atsižvelgia į tai, kad padaugėjo narių veiklos, nesusijusios su teisėkūra, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklėse, kuriai vykdyti reikia didelių Parlamento ir kitų Sąjungos institucijų išteklių; prašo Biuro ir generalinio sekretoriaus prieš priimant Parlamento 2013 m. biudžetą ištirti šį faktą ir pateikti pasiūlymų, kaip sumažinti šią padidėjusią naštą;

13.  mano, kad reikėtų apsvarstyti tolesnį Parlamento darbo metodų pertvarkymą; pakartoja, kad būtų galima sutaupyti daug lėšų, jei Parlamentas turėtų vieną būstinę; pabrėžia, kad Parlamentas turėtų turėti teisę pats spręsti dėl savo darbo tvarkos; ragina generalinį sekretorių atlikti galimą komiteto posėdžių ir delegacijų misijų tvarkaraščio peržiūrą; be to, ragina generalinį sekretorių išnagrinėti kitas galimas taupymo galimybes, susijusias su delegacijomis; jei tokius pokyčius galima įvykdyti 2012 m., prašo administracijos Biudžeto komitetui pateikti duomenis apie 2012 m. šiose srityse sutaupytas lėšas;

14.  atkreipia dėmesį į didelį asignavimų, kuriuos siūloma skirti siekiant toliau įgyvendinti daugiametę IRT strategiją, lygį; supranta, kad gali prireikti kelerių metų, kol bus užbaigti dabar vykdomi projektai; palankiai vertina tai, kad pradėta e. komiteto programa; supranta, kad šiuo metu rengiama bandomoji e. posėdžių programos sistema; prašo suteikti daugiau informacijos apie galimas šios programos sąnaudas ir apie tai, kada ji bus visiškai įgyvendinta; ragina atlikti posėdžių, kurių metu nenaudojamas popierius, projekto sąnaudų ir naudos analizę ir pateikti ją Biudžeto komitetui; ragina savo administraciją tęsti politiką, kuri sudarys sąlygas EP nariams naudoti veiksmingas naujomis technologijomis grindžiamas priemones ir kuri padės efektyviau vykdyti teisėkūros procesą, ypač įgyvendinant Žinių valdymo sistemą; be to, ragina dažniau rengti videokonferencijas, nes tai galėtų padėti dar labiau sumažinti ir narių, ir darbuotojų kelionių išlaidas;

15.  pažymi, kad įsteigiant Paramos demokratijai direktoratą siekiama sustiprinti įvairių vidinių tarnybų, sprendžiančių su demokratija susijusius klausimus, sąveiką; tikisi, kad dėl šio sprendimo tarnybų organizavimas taps skaidresnis, nuoseklesnis ir veiksmingesnis; primygtinai reikalauja, kad šis tarnybų pertvarkymas biudžetui darytų neutralų poveikį;

16.  atkreipia dėmesį į reglamente dėl politinių partijų finansavimo nustatytas sąlygas(6); yra susirūpinęs dėl to, kad nevisapusiškai laikomasi „principų, kuriais remiantis įsteigta Europos Sąjunga, t. y. laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir teisinės valstybės principų“; primygtinai reikalauja, kad Parlamento subsidijos būtų skiriamos tik toms partijoms, kurios griežtai laikosi principų, kuriais remiantis įsteigta Sąjunga, ir Pagrindinių teisių chartijos; todėl prašo atitinkamai peržiūrėti taisykles;

17.  atsižvelgdamas į 2011 m. ir 2010 m. panaudotas sumas ir į būtinus biudžeto suvaržymus krizės metu, mano, kad reikėtų įšaldyti ir griežtai kontroliuoti visus su reprezentacinėmis išlaidomis susijusius 2013 finansinių metų asignavimus;

18.  pažymi, kad laikantis Biuro ir Biudžeto komiteto susitarimo, pasiekto per 2012 m. kovo 13 d. derinimo posėdį, iš sąmatos išbrauktas 3 mln. EUR rezervas, skirtas rengiamiems prioritetiniams projektams (10 6 skyrius);

19.  pažymi, kad preliminariame sąmatos projekte pasiūlytas Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) rezervui skiriamų asignavimų lygis labai padidėjo, palyginti su 2012 m. lygiu; prašo ne vėliau kaip iki 2012 m. rugpjūčio mėn. išsamiai paaiškinti šio padidėjimo priežastis;

Pastatai

20.  supranta, kad KAD projektas yra didelis Parlamento įsipareigojimas, kuriuo siekiama racionaliai sutelkti Parlamento administraciją Liuksemburge, kad būtų geresnė sąveika; yra susirūpinęs, kad dėl tolesnio projekto vėlavimo galėtų atsirasti daug papildomų išlaidų; taigi prašo Biudžeto komitetui kuo greičiau pateikti atnaujintą informaciją apie projekto tvarkaraštį iki projekto pabaigos (planuojama vėliausiai 2017 m.), KAD I ir KAD II projektams numatytų išlaidų raidą nuo 2008 m., palyginti su pradine sąmata, darbų pažangą ir bet kokius nenumatytus pokyčius; mano, kad visos naujos būtent šiam projektui įgyvendinti sukuriamos darbo vietos turėtų išlaikyti teisingą darbo vietų, sukuriamų šio projekto trukmės laikotarpiui, ir numatytų nuolatinių darbo vietų pusiausvyrą; be to, pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į pokyčius, ir reikalauja, kad su Parlamentu būtų konsultuojamasi prieš priimant bet kokį sprendimą dėl projekto finansavimo padidinimo ir naujų darbo vietų sukūrimo;

21.  palankiai vertina Europos istorijos namų numatomų einamųjų išlaidų peržiūrą; pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad Europos istorijos namų atidarymas numatytas 2014 m., labai padidės 2013 m. biudžete jiems numatomas finansavimas; yra susirūpinęs dėl numatomų plėtros išlaidų, todėl prašo griežtai laikytis minimalių sąnaudų principo ir neviršyti sąmatoje nustatytų sumų; mano, kad Parlamentas turėtų ieškoti kitų galimo finansavimo ne vien tik iš savo biudžeto šaltinių; be to, atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 28 d. Europos Komisijos pirmininko laišką, tikisi, kad ne vėliau kaip 2013 m. rugpjūčio mėn. bus pasirašytas konkretus susitarimas dėl bendro einamųjų išlaidų finansavimo;

22.  pažymi, kad į sąmatą įtraukiama 22 proc. daugiau asignavimų sustiprintos priežiūros politikai, palyginti su 2012 m.; prašo, kad generalinis sekretorius pateiktų daugiau duomenų apie šią politiką ir paaiškintų, kaip siūlomi asignavimai bus panaudoti; supranta, kad kai kuriuos pastatus reikia atnaujinti; vis dėlto ragina pateikti išsamesnės informacijos apie pastatų atnaujinimo politikos laiko parinkimą ir sąnaudas;

o
o   o

23.  patvirtina 2013 finansinių metų sąmatą;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir sąmatą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(2) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0050.
(4) Apskaičiuojant 5 išlaidų kategorijos viršutinę ribą atsižvelgiama į darbuotojų įnašus į pensijų sistemą.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0461.
(6) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių (OL L 297, 2003 11 15, p. 1).


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Ispanijos paraiška „EGF/2011/006 ES/Comunidad Valenciana, pastatų statyba“
PDF 339kWORD 45k
Rezoliucija
Priedas
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Ispanijos paraiška „EGF/2011/006 ES/Comunidad Valenciana, pastatų statyba“) (COM(2012)0053 – C7-0044/2012 – 2012/2023(BUD))
P7_TA(2012)0110A7-0066/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0053 – C7–0044/2012),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) (2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 28 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(2) (EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į trišalio nagrinėjimo procedūrą, kuri numatyta pagal 2006 m. gegužės 17 d. TIS 28 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7–0066/2012),

A.   kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir jiems padėti vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones,

B.  kadangi EGF taikymo sritis buvo išplėsta – nuo 2009 m. gegužės 1 d. galima teikti paraiškas dėl paramos darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio,

C.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kiek galima greičiau ir veiksmingiau,

D.  kadangi Ispanija paprašė pagalbos dėl 1138 atleidžiamų darbuotojų (visiems jiems teiktina pagalba) iš 513 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame NACE 2 red. 41 skyriui (Pastatų statyba)(3), ir yra NUTS II kategorijai priklausančiame Valensijos regione (ES52), Ispanija,

E.  kadangi paraiška atitiko EGF reglamente nustatytus finansinės paramos teikimo kriterijus,

1.  ragina susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas siekiant pagerinti su procedūromis ir biudžetu susijusią tvarką, kad būtų galima sparčiau mobilizuoti EGF lėšas; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimo procedūrą, pagerino tvarką, pagal kurią Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia atliktą EGF paraiškos tinkamumo įvertinimą ir pasiūlymą mobilizuoti EGF lėšas; tikisi, kad tolesnės su tvarkos gerinimu susijusios nuostatos bus įtrauktos į naują reglamentą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014 –2020 m.) ir kad bus užtikrinta veiksmingesnė, skaidresnė ir matomesnė EGF veikla;

2.  primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų mobilizavimo priėmimo procedūrą, kurią taikant suteikiama vienkartinė ribotos trukmės individuali parama, skirta dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės poveikio darbo netekusiems darbuotojams padėti; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį EGF gali atlikti iš naujo į darbo rinką integruojant atleistus darbuotojus;

3.   pabrėžia, kad vadovaujantis EGF reglamento 6 straipsniu EGF lėšomis turėtų būti remiamas individualių atleistų darbuotojų reintegravimas į darbo rinką ilgam laikui; primena, kad EGF pagalba neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

4.  pažymi, kad informacija apie suderintą individualioms reikmėms pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šios priemonės papildo struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus; primena savo raginimą Komisijai į jos rengiamas metines ataskaitas įtraukti taip pat ir lyginamąjį tų duomenų vertinimą;

5.  palankiai vertina tai, kad atsižvelgta į pakartotinius Parlamento reikalavimus ir 2012 m. biudžeto EGF biudžeto eilutėje 04 05 01 nurodyti mokėjimų asignavimai – 50 000 000 EUR; primena, kad EGF buvo sukurtas kaip atskira priemonė ir kad buvo nustatyti konkretūs šio fondo tikslai ir terminai, taigi jam turi būti atskirai skiriama lėšų. Taip bus išvengta perkėlimų iš kitų biudžeto eilučių, kaip tai būdavo daroma anksčiau, kadangi tai galėtų trukdyti siekti EGF politikos tikslų;

6.   džiaugiasi, kad į suderintų priemonių rinkinį įtrauktas veiksmas „Lygių galimybių stebėsena“ siekiant užtikrinti, kad jokios asmeninės ar šeiminės kliūtys netrukdytų darbuotojams, kuriems parama taikoma, naudotis šiomis priemonėmis;

7.  apgailestauja dėl to, kad Taryba nusprendė neleisti pratęsti „krizės išimties“, pagal kurią buvo sudaryta galimybė padidinti Sąjungai taikomą bendro finansavimo normą iki 65 proc. programos lėšų po 2011 m. gruodžio 31 d. pateiktoms paraiškoms, ir ragina Taryba nedelsiant iš naujo patvirtinti šią priemonę;

8.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

9.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Ispanijos paraiška „EGF/2011/006 ES/Comunidad Valenciana, pastatų statyba“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2012/261/ES.)

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
(3) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).


Darbo tvarkos taisyklių dalinis keitimas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir institucijų, atstovaujančių nacionalinėms vyriausybėms, santykių pokyčius įsigaliojus Lisabonos sutarčiai
PDF 275kWORD 50k
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Darbo tvarkos taisyklių dalinio pakeitimo atsižvelgiant į Europos Parlamento santykių su institucijomis, atstovaujančiomis nacionalinėms vyriausybėms, pokyčius, atsiradusius įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (2011/2266(REG))
P7_TA(2012)0111A7-0039/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 4 d. Pirmininko laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 211 ir 212 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7–0039/2012),

1.  nusprendžia padaryti toliau pateiktus Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus;

2.  primena, kad šie pakeitimai įsigalioja pirmą kitos sesijos dieną;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą susipažinti Tarybai ir Komisijai.

Dabartinis tekstas   Pakeitimai
Pakeitimas 1
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
116 straipsnio 1 dalis
1.  Klausimų Komisijai ir Tarybai valanda rengiama per kiekvieną Parlamento mėnesinę sesiją tuo metu, kurį Parlamentas nustato remdamasis Pirmininkų sueigos pasiūlymu.
1.  Klausimų Komisijai valanda rengiama per kiekvieną Parlamento mėnesinę sesiją tuo metu, kurį Parlamentas nustato remdamasis Pirmininkų sueigos pasiūlymu.
Pakeitimas 2
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
116 straipsnio 2 dalis
2.  Vienos Parlamento mėnesinės sesijos metu Parlamento narys gali pateikti ne daugiau kaip po vieną klausimą Tarybai ir Komisijai.
2.  Vienos Parlamento mėnesinės sesijos metu Parlamento narys gali pateikti ne daugiau kaip po vieną klausimą Komisijai.
Pakeitimas 3
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
116 straipsnio 5 dalis
5.  Pagal Pirmininkų sueigos išdėstytas gaires atskiri laiko tarpai gali būti skirti pateikti klausimams Komisijos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir euro grupės pirmininkui.
5.  Pagal Pirmininkų sueigos išdėstytas gaires atskiri laiko tarpai gali būti skirti pateikti klausimams Tarybai, Komisijos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir euro grupės pirmininkui.
Pakeitimas 4
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
II priedo A dalies 1 dalies antra įtrauka
– susiję su Komisijos ir Tarybos kompetencijos ir atsakomybės sritimis bei yra visuotinės svarbos;
– susiję su jų adresato kompetencijos ir atsakomybės sritimis bei yra visuotinės svarbos,
Pakeitimas 5
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
II priedo A dalies 1 punkto 2 a įtrauka (nauja)
– kalbant apie konkrečiai Tarybai skirtus klausimus, jie yra susiję su jos funkcijomis formuoti, koordinuoti ir vykdyti Sąjungos politiką, su jos įgaliojimais vykstant paskyrimo procedūroms, su Sąjungos institucijų, organų ir įstaigų veikimu arba su Sutarčių peržiūra,
Pakeitimas 6
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
II priedo A dalies 2 punktas
2.  Klausimas nepriimtinas, jei darbotvarkėje jau yra numatytas tos pačios temos svarstymas dalyvaujant suinteresuotai institucijai.
2.  Klausimas nepriimtinas, jei darbotvarkėje jau yra numatytas tos pačios temos svarstymas dalyvaujant suinteresuotai institucijai arba klausimas yra susijęs su Tarybos teisėkūros ir biudžetinėmis funkcijomis, numatytomis Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje.

Padėtis Baltarusijoje
PDF 214kWORD 65k
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Baltarusijoje (2012/2581(RSP))
P7_TA(2012)0112RC-B7-0178/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Baltarusijos, ypač į 2012 m. vasario 16 d.(1), 2011 m. rugsėjo 15 d.(2), 2011 m. gegužės 12 d.(3), 2011 m. kovo 10 d.(4), 2011 m. sausio 20 d.(5), 2010 m. kovo 10 d.(6) ir 2009 m. gruodžio 17 d.(7) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimą dėl Baltarusijos režimui taikomų ribojamųjų priemonių sustiprinimo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 1–2 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, kuriose išreikštas gilus susirūpinimas toliau blogėjančia padėtimi Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą 2012/126/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2010/639/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai(8),

–  atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2012 m. vasario 28 d. pareiškimą dėl savo ir Lenkijos vyriausybės sprendimo atšaukti ES delegacijos Minske vadovą ir Lenkijos ambasadorių Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 23 d. Tarybos sprendimą 2012/36/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/639/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai(9),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2012 m. sausio 25 d. rezoliuciją Nr. 1857 (2012) dėl padėties Baltarusijoje, kurioje smerkiamas nuolatinis opozicijos narių persekiojimas ir priekabiavimas prie pilietinės visuomenės aktyvistų, nepriklausomos žiniasklaidos ir žmogaus teisių gynėjų Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 17 d. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. 17/24 dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje, kurioje smerkiami prieš prezidento rinkimus Baltarusijoje, per juos ir po jų įvykdyti žmogaus teisių pažeidimai ir Baltarusijos vyriausybė raginama nutraukti opozicijos lyderių persekiojimą,

–  atsižvelgdamas į Prahoje 2009 m. gegužės 7–9 d. vykusio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo metu patvirtintą deklaraciją ir per 2011 m. rugsėjo 30 d. Varšuvoje vykusį Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą patvirtintą deklaraciją dėl padėties Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 5 d. Prahoje padarytą bendrą Vyšegrado grupės, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 2 d. Minske padarytą Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo Baltarusijos nacionalinės platformos pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės mėn. Berne Tarptautinės ledo ritulio federacijos (angl. IIHF) metinio kongreso metu priimtą sprendimą surengti 2014 m. IIHF pasaulio čempionatą Baltarusijoje, nepaisant to, kad persekiojami Aliaksandro Lukašenkos politiniai oponentai ir kad Baltarusijoje plačiai paplitę žmogaus teisių pažeidimai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Prahos aukščiausiojo lygio susitikimo Rytų partnerystės klausimu deklaracijoje dar kartą patvirtinami įsipareigojimai, taip pat ir Baltarusijos, laikytis tarptautinės teisės principų ir pripažinti pagrindines vertybes, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms;

B.  kadangi politinė situacija Baltarusijoje nuo prezidento rinkimų 2010 m. gruodžio 19 d. pastebimai blogėjo, buvo imamasi represinių priemonių prieš demokratinės opozicijos marius, laisvąją žiniasklaidą, pilietinės visuomenės aktyvistus ir žmogaus teisių gynėjus, nepaisant nuolatinių tarptautinės bendruomenės raginimų nedelsiant nutraukti šias priemones;

C.  kadangi Vladizlavui Kavaliovui ir Dzimitrijui Kanavalovui, kuriems 2011 m. lapkritį Aukščiausiasis Baltarusijos Respublikos teismas skyrė mirties bausmę, 2012 m. kovą buvo įvykdyta mirties bausmė; kadangi Baltarusijoje valdant A. Lukašenkos režimui nepakankamai pasitikima teisine valstybe ir teismų nepriklausomumu, o teismo procesuose akivaizdžiai nesilaikoma tarptautiniu mastu pripažintų standartų; kadangi mirties bausmė yra nehumaniškas, neveiksmingas ir negrįžtamas bausmės aktas;

D.  kadangi 2012 m. vasario 28 d., pabrėždami toliau blogėjančią padėtį Baltarusijoje, ES užsienio reikalų ministrai nusprendė įtraukti dar 21 Baltarusijos pareigūną, atsakingą už pilietinės visuomenės ir demokratinės opozicijos represijas, į sąrašą žmonių, kuriems taikomas turto įšaldymas ir draudimas išduoti vizą;

E.  kadangi po to, kai Baltarusijos valdžios institucijos paprašė, kad ES ambasadorius ir Lenkijos ambasadorius paliktų šalį ir, reaguodamos į 2012 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą, atšaukė savo ambasadorius Briuselyje ir Varšuvoje, kilo precedento neturinčio masto ES ir Baltarusijos diplomatinis konfliktas;

F.  kadangi Aleksandras Lukašenka reagavo į šias aplinkybes užgauliai asmeniškai užsipuldamas Vokietijos užsienio reikalų ministrą, nepaisydamas diplomatinio etiketo;

G.  kadangi ES valstybių narių ambasadoriai Minske buvo pakviesti grįžti į savo sostines pasitarti ir visos ES valstybės narės sukvietė Baltarusijos ambasadorius į savo užsienio reikalų ministerijas;

H.  kadangi tvirtas visų ES valstybių narių ir kitų demokratinių šalių įsipareigojimas esant būtinybei veikti vieningai gali padėti sėkmingai skatinti universaliąsias vertybes tokiose šalyse kaip Baltarusija ir priartinti šias šalis prie perėjimo link demokratijos;

I.  kadangi dvišalių santykių su Europos Sąjunga pagerėjimas taip pat priklauso nuo visų politinių kalinių išlaisvinimo ir Baltarusijos vyriausybės pažangos įgyvendinant savo ESBO prisiimtus įsipareigojimus ir laikantis pagrindinių žmogaus teisių, teisinės valstybės ir demokratijos principų;

J.  kadangi daug Baltarusijos demokratinės opozicijos atstovų, pilietinės visuomenės aktyvistų, įskaitant buvusius kandidatus į prezidentus, taip pat iškilių žmogaus teisių gynėjų vis dar kalinami dėl politinių priežasčių;

K.  kadangi jaunieji aktyvistai ir jaunimo organizacijų nariai patiria nuolatinį spaudimą arba įvairaus pobūdžio priekabiavimą, kaip antai „Jaunimo fronto“ narys Ivanas Šyla, kuris už praėjusiais metais vykdytą solidarumo su Dzimitrijumi Daškevičiumi kampaniją praleido 22 dienas kalėjime;

L.  kadangi 2012 m. vasario 24 d. Vitebsko apygardos teismo teisėjas nuteisė opozicijos aktyvistą Siargejų Kavalenką dvejus metus ir vieną mėnesį kalėti nesaugioje pataisos įstaigoje dėl kaltinimo lygtinio atleidimo taisyklių pažeidimu; kadangi D. Kavalenka buvo suimtas 2011 m. gruodžio 19 d., per netinkamų prezidento rinkimų metines; kadangi dėl šio neteisingo nuosprendžio prieš 86 dienas jis paskelbė bado streiką ir jo sveikatos būklė yra kritiška;

M.  Kadangi Baltarusijos valdžios institucijos pažeidžia Baltarusijos konstitucijos 30 straipsnį ir riboja piliečių laisvo judėjimo teisę; kadangi 2012 m. kovo 1 d. Baltarusijos Generalinė prokuratūra pareiškė, kad baltarusiams, kurie rems naujas užsienio šalių Baltarusijai taikomas sankcijas, gali būti taikomas laikinas draudimas keliauti į užsienį; kadangi trims opozicijos lyderiams ir aktyvistams – Anatoliui Liabedzkai, Aliaksandrui Dabravolskiui ir Viktarui Karniajenkai – ir žmogaus teisių gynėjui Valiantsinui Stefanovičiui 2012 m. kovo 7–11 d. buvo neleista skirsti Baltarusijos ir Lietuvos sienos;

N.  kadangi 2012 m. vasario 14 d. Baltarusijos Teisingumo ministerija nusprendė ketvirtą kartą atmesti prašymą registruoti Baltarusijos krikščionių demokratų partiją, neturėdama jokio juridinio pagrindo tai daryti; kadangi, remiantis pranešimais, pirmą kartą šios partijos nariams buvo pagrasinta panaudoti fizinį smurtą, jei jie neatšauks savo, kaip partijos steigėjų, parašų;

O.  kadangi tūkstančiai žmonių 2012 m. kovo 25 d. dalyvavo taikioje Laisvės dienos demonstracijoje Minske, skirtoje paminėti 94 metų Baltarusijos nacionalinės respublikos paskelbimo 1918 m. jubiliejui; kadangi tai pademonstravo žmonių pasirengimą drąsiai ginti savo kaip Baltarusijos piliečių poziciją ir išreikšti savo europinius siekius;

P.  kadangi remdamosi 2011 m. Baltarusijos demokratijos ir žmogaus teisių aktu, kurį vienbalsiai patvirtino JAV Senatas ir kaip įstatymą 2012 m. sausio 3 d. pasirašė prezidentas B. Obama, JAV paragino IIHF sustabdyti planus 2014 m. čempionatą surengti Baltarusijoje, kol Baltarusijos vyriausybė paleis visus politinius kalinius;

1.  ir toliau griežtai smerkia tai, kad žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių padėtis Baltarusijoje blogėja ir nevykdomos demokratinės ir ekonominės reformos; ir toliau reikš nepritarimą režimo oponentų represijoms Minske;

2.  giliai apgailestauja dėl Vladzislavui Kavaliovui ir Dzimitrijui Kanavalovui įvykdytos mirties bausmės, kuri buvo įgyvendinta nepaisant nuolatinių protestų šalies viduje ir tarptautinėje erdvėje; ragina Baltarusijos valdžios institucijas atiduoti šių dviejų asmenų kūnus jų artimiesiems palaidoti; ragina Baltarusijos valdžios institucijas nedelsiant įvesti mirties bausmės moratoriumą;

3.  smerkia nuolatinį žmogaus teisių gynėjų ir demokratinės opozicijos narių persekiojimą bei priekabiavimą prie pilietinės visuomenės aktyvistų ir nepriklausomos žiniasklaidos Baltarusijoje dėl politinių priežasčių;

4.  reikalauja besąlygiškai nedelsiant išlaisvinti visus politinius kalinius; pabrėžia, kad ES ir Baltarusijos dialogas negalės pasistūmėti į priekį, jei Baltarusija nedarys pažangos siekdama įtvirtinti demokratiją, žmogaus teises bei teisinės valstybės principus ir kol besąlygiškai nebus išlaisvinti visi politiniai kaliniai, be kitų, žmogaus teisių centro „Viasna“ pirmininkas ir Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH) pirmininko pavaduotojas Alesis Bialiatskis, du buvę kandidatai į prezidentus Mikalajus Statkevičius ir Andrejus Sanikau, demokratinės opozicijos kandidatų į prezidentus rinkimų kampanijos vadovai Pavelas Seviarynetsas ir Dzimitrijus Bandarenka ir dėl tariamai pažeistų namų arešto taisyklių pažeidimo įkalintas politinis kalinys Siargejus Kavalenka, kurio sveikata dėl ilgai trunkančio bado streiko labai pablogėjo ir jo gyvybei gresia pavojus, ir kol nebus visiškai atkurtos šių asmenų pilietinės teisės;

5.  pabrėžia, kad sprendimas atšaukti visus ES valstybių narių ambasadorius Baltarusijoje patvirtina, kad Baltarusijos valdžios institucijų mėginimai suskaldyti Europos Sąjungą priimant sprendimus dėl sankcijų nedavė rezultatų;

6.  pabrėžia, kad tvirtas visų ES valstybių narių ir kitų demokratinių šalių įsipareigojimas esant būtinybei veikti vieningai gali padėti sėkmingai skatinti universaliąsias vertybes tokiose šalyse kaip Baltarusija ir priartinti šias šalis prie perėjimo prie demokratijos;

7.  smerkia Aliaksandro Lukašenkos įžeidžiamą retoriką, panaudotą prieš Vokietijos užsienio reikalų ministrą;

8.  apgailestauja dėl Baltarusijos vyriausybės draudimo keliauti į užsienį, taikomo keletui oponentų ir žmogaus teisių aktyvistų, dėl kurio jie negali išvažiuoti už šalies ribų; išreiškia savo palaikymą visiems į šį sąrašą įtrauktiems asmenims ir ragina Minske esančias valdžios institucijas baigi tokią praktiką, kuria pažeidžiamos pagrindinės Baltarusijos piliečių teisės;

9.  pabrėžia, kad, užuot rinkęsis didesnę saviizoliaciją, Minskas turėtų pasirinkti tai, ko reikia jo žmonėms, ir atsiverti demokratijai;

10.  ragina ES valstybių narių ir visų kitų demokratinių šalių nacionalines ledo ritulio federacijas skatinti IIHF, taip pat per jos ateinantį susitikimą kitame kongrese, kuris vyks gegužės mėn. Suomijoje, Helsinkyje, iš naujo svarstyti ankstesnįjį sprendimą ir perkelti į kitą šalį 2012 m. Pasaulio ledo ritulio čempionatą, kol bus išlaisvinti visi politiniai kaliniai, kuriuos tarptautinės žmogaus teisių organizacijos pripažįsta sąžinės kaliniais ir kol režimas neparodys aiškių ženklų, kad jis įsipareigoja laikytis žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų;

11.  palankiai vertina 2012 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą sustiprinti ribojamąsias priemones ir įtraukti dar 21 asmenį, atsakingą už pilietinės visuomenės ir demokratinės opozicijos represijas Baltarusijoje, į sąrašą žmonių, kuriems draudžiama keliauti ir kurių turtas įšaldytas;

12.  pritaria 2012 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimui dėl Baltarusijos režimui taikomų ribojamųjų priemonių sustiprinimo papildomai įtraukiant 12 asmenų, turinčių naudos iš Baltarusijoje vyraujančio režimo ir jį remiančius bei įtraukiant asmenis, atsakingus už pilietinės visuomenės ir demokratinės opozicijos represijas Baltarusijoje, į sąrašą žmonių, kuriems draudžiama keliauti ir kurių turtas įšaldytas; taip pat įšaldyti 29 režimą remiančių subjektų turtą;

13.  ragina Tarybą atsižvelgti į paskutinius įvykius, susijusius su ES ir Baltarusijos diplomatiniais santykiais, ir į toliau blogėjančią žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių padėtį šalyje ir, atsižvelgiant į tai, priimti sprendimą dėl tolesnių ribojamųjų priemonių, įskaitant tikslines ekonomines sankcijas;

14.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga ir Baltarusija turėtų plėtoti gerus kaimyninius santykius ir kad ES juos turėtų tvirtai remti, glaudžiai bendradarbiaudama su Baltarusijos pilietine visuomene, demokratine opozicija ir remdama Baltarusijos gyventojų demokratijos siekius;

15.  dar kartą ragina Komisiją finansinėmis ir politinėmis priemonėmis remti Baltarusijos pilietinės visuomenės, nepriklausomos žiniasklaidos (įskaitant televiziją „Belsat“, radijo stotis „Europos radijas Baltarusijai“ ir „Radio racyja“ ir kt.) ir nevyriausybinių organizacijų Baltarusijoje pastangas propaguoti demokratiją;

16.  pabrėžia, kad būtinas intensyvesnis ES ir jos rytinių kaimynių bendradarbiavimas plėtojant Rytų partnerystę, įskaitant jos parlamentinį aspektą – EURONEST parlamentinę asamblėją, siekiant bendro tikslo – pradėti tikrą Baltarusijos demokratizacijos procesą;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Europos Tarybos parlamentinėms asamblėjoms, Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) sekretoriatui bei Baltarusijos parlamentui ir vyriausybei.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0063.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0392.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0244.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0099.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0022.
(6) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 37.
(7) OL C 286 E, 2010 10 22, p. 16.
(8) OL L 55, 2012 2 29, p. 19.
(9) OL L 19, 2012 1 24, p. 31.


Europos demokratijos fondas (EDF)
PDF 229kWORD 71k
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl galimo Europos demokratijos fondo (EDF) įsteigimo tvarkos (2011/2245(INI))
P7_TA(2012)0113A7-0061/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai, kurią pateikė Alexander Graf Lambsdorff ALDE frakcijos vardu dėl galimo Europos demokratijos fondo įsteigimo tvarkos (B7–0391/2011),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES išorės politikos, kuria remiamas demokratijos diegimas(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 6, 8 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo(2), ir ypač į jos 10 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 7 d. rezoliucijas „Europos kaimynystės politikos peržiūra. Rytų aspektas“(3) ir „Europos kaimynystės politikos peržiūra. Pietų aspektas“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl 2009 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2002 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl ES vaidmens skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse(6),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (EDŽTP)(7),

–  atsižvelgdamas į ES ir trečiųjų šalių sudarytus susitarimus ir tuose susitarimuose esančias nuostatas dėl žmogaus teisių ir demokratijos,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 18 d. Tarybos išvadas dėl paramos demokratiniam valdymui siekiant tobulesnės ES sistemos,

–  atsižvelgdamas į tris Tarybos išvadų rinkinius: 2009 m. spalio 22 d. Tarybos išvadas „Parama demokratijai ES išorės santykiuose“, 2010 m. gruodžio 13 d. Tarybos išvadas „2010 m. pažangos ataskaita ir pavyzdinių šalių sąrašas“ ir 2011 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl Europos kaimynystės politikos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. bendrą Komisijos ir Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ (COM(2011)0303),

–  atsižvelgdamas į bendrą Komisijos komunikatą „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ (COM(2011)0200),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 20 d. vykusiame 3101-ajame Užsienio reikalų tarybos susitikime priimtas išvadas dėl Europos kaimynystės politikos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 1 d. vykusiame 3130-ajame Užsienio reikalų tarybos susitikime priimtas išvadas dėl Europos demokratijos fondo,

–  atsižvelgdamas į temines ir geografines Komisijos finansines priemones demokratijai ir žmogaus teisėms skatinti (pvz., Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EIDHR), Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP) ir kt.),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 25 d. laišką EP Pirmininkui Jerziui Buzekui ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai Catherine Ashton dėl paramos kuriant Europos demokratijos fondą (EDF),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnio 3 dalį ir 97 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A7–0061/2012),

A.  kadangi ES sutartyse visuotinės žmogaus teisės ir demokratija įtvirtintos kaip pagrindinės ES vertybės ir ES išorės veiksmų principai bei tikslai;

B.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnyje numatytas lyčių aspekto integravimo principas ir jame teigiama, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę;

C.  kadangi Paramos demokratijai išorės santykiuose veiksmų programoje Taryba pareiškė norą padidinti savo paramos darną ir veiksmingumą, tačiau šioje srityje padaryta pažanga nedidelė;

D.  kadangi savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliucijoje dėl ES išorės politikos, kuria remiamas demokratijos diegimas, Europos Parlamentas palankiai įvertino iniciatyvą dėl Europos demokratijos fondo kūrimo;

E.  kadangi laiške EP Pirmininkui Jerziui Buzekui ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai Catherine Ashton EDF kūrimą parėmė keletas svarbių žmogaus teisių gynėjų, įskaitant A. Sacharovo premijos laimėtojus Aung San Suu Kyi ir Alaksandrą Milinkievicių;

F.  kadangi ES ir jos valstybės narės dar neįgyvendino tikrai darnaus strateginio požiūrio į demokratijos kūrimo klausimus, kuriuo parama demokratijai būtų pripažinta kaip savaime svarbus dalykas;

G.  kadangi Arabų pavasario ir Rytų kaimynystės įvykiai parodė, kad ES turi nedelsdama strategiškai bendradarbiauti su autoritarinėmis ir demokratinių reformų siekiančiomis šalimis, ir šis bendradarbiavimas turi būti grindžiamas nauju skirtingu požiūriu siekiant atkurti patikimumą ir laiku suteikti pagalbą šalims pereinant prie demokratijos; kadangi Europos demokratijos fondo įkūrimas galėtų būti vienas iš realiausių būdų ES reaguoti į demokratizacijos sunkumus kaimyninėse šalyse ir už jų ribų;

H.  kadangi moterys atlieka pagrindinį vykdant demokratizacijos procesą ir užtikrinant socialinių judėjimų sėkmę;

I.  kadangi pastarojo meto Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų įvykiai parodė, kad moterys – lemiamos veikėjos siekiant demokratinių pokyčių ir kad moterų teisės dažnai pažeidžiamos, joms kyla didesnė skurdo rizika ir jos yra atskirtos savo šalių politiniame, socialiniame ir ekonominiame gyvenime;

J.  kadangi Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų sukilimai dar aiškiau parodė, kad būtina atkreipti dėmesį į ES kaimynystėje esančių šalių nestabilumą ir nedemokratinę jų santvarką, kuri svarbi Europos Sąjungos saugumui ir stabilumui užtikrinti;

K.  kadangi taikant pagal ES kaimynystės politiką ir ES pokyčių darbotvarkę propaguojamą tvirtesnį požiūrį į paramą demokratijai ir žmogaus teisėms kartu turi būti didinami pajėgumai greitai ir sistemingai reaguoti į demokratijos ir teisinės valstybės raidos įvykius;

L.  kadangi Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone (EIDHR) daugiausia dėmesio skiriama neatidėliotinoms priemonėms, kurių reikia imtis žmogaus teisių gynėjų, kuriems kyla pavojus, įskaitant žurnalistus ir opozicijos veikėjus, atžvilgiu, ir ilgesnio laikotarpio priemonėms, papildančioms esamas geografines ES priemones;

M.  kadangi politinės partijos, žymios politinės asmenybės (pavyzdžiui, disidentai, opozicijos veikėjai ir jaunimo organizacijų lyderiai), socialiniai judėjimai, pilietinės visuomenės, kultūros sektoriaus ir žiniasklaidos atstovai (pavyzdžiui žurnalistai, tinklaraštininkai, aktyvūs socialinės žiniasklaidos veikėjai ir menininkai), turintys aiškią darbotvarkę, kuria siekiama pagerinti demokratijos padėtį, ir toliau atlieka itin svarbų vaidmenį kiekvienoje demokratinėje šalyje ir demokratijos kūrimo procese ir kadangi dėl išteklių trūkumo, ribotų įgaliojimų ir ilgų EIDHR procedūrų anksčiau šie veikėjai buvo mažai remiami;

N.  kadangi Užsienio reikalų taryba rėmė iniciatyvą steigti Europos demokratijos fondą (EDF); kadangi toliau skubiai siekiama jį įkurti ir būtina skubiai pasiekti susitarimą dėl išsamiai aptariamų veiklos aspektų;

1.  teikia šią rekomendaciją Tarybai, ragindamas ją:

   a) užtikrinti, kad EDF paskatintų strategiškesnį politinį požiūrį į ES indėlį į paramą demokratijai, laiku suteikdamas konkrečioms aplinkybėms pritaikytą, lanksčią ir principu „iš apačios į viršų“ grindžiamą pagalbą, ir kad greitai būtų perprogramuotos lėšos, kai to reikės siekiant padėti šalims partnerėms pereiti prie demokratijos;
   b) pažymėti, kad, siekiant pirmiau minėtų tikslų, naujo fondo sukūrimas yra tinkamesnė ir veiksmingesnė priemonė nei egzistuojančių priemonių, ypač EDŽTP, peržiūra;
   c) apibrėžti aiškią EDF paskirtį ir vertybes siekiant užtikrinti aiškius naudos gavėjų atrankos kriterijus, visų pirma, susijusius su atrankos metodologija;
   d) pabrėžti ES demokratinės paramos ryšį ir veiksmingumą, kuris nustatytas Darbotvarkėje dėl paramos demokratijai ES išorės santykiuose, ir į tai atsižvelgiant įpareigoti EDF ir jį organizuoti;
   e) raginti, kad EDF užtikrintų demokratinių procesų nacionalinės atsakomybės principą, ir kad demokratijos kūrimas vyktų nuo galių suteikimo visuomenės pagrindui iki aukščiausių valdžios institucijų;
   f) užtikrinti, kad pereinamojo laikotarpio šalyse, jam besiruošiančiose šalyse ir šalyse po pereinamojo laikotarpio EDF skatinant visapusišką, tvarią demokratiją, jis gautų sutelktus įgaliojimus, suteikiančius jam galimybę papildyti kitų priemonių paramos demokratijai priemones, daugiausia dėmesio skiriant Europos kaimynystei, tačiau ne tik jai, kuriomis bus pabrėžiama naujojo subjekto pridėtinė vertė;
   g) gauti vertingos patirties pirmiausia dėmesį telkiant Europos kaimynystei, tačiau ne tik jai;
   h) garantuoti, kad EDF kurtų sąveiką ir padėtų atlikti ES institucijų, įskaitant Europos Parlamentą, valstybių narių, jų agentūrų ir jų finansuojamų fondų darbą, kartu glaudžiai su jais bendradarbiaudamas, kurdamas partnerystę ir nedubliuodamas darbo; ypač siekiant skatinti demokratiją Viduržemio jūros regiono šalyse, užtikrinti papildomumą ir glaudų koordinavimą su Anna Lindh fondu;
   i) užtikrinti, kad EDF atliktų vaidmenį, papildantį veiklą, vykdomą pagal esamas finansavimo priemones, ypač EIDHR ir stabilumo priemonę, o ne šią veiklą slopinantį ar su ja iš dalies sutampantį vaidmenį; pažymėti, kad EDF galėtų vykdyti projektus, kurie vėliau galėtų būti tęsiami pagal EIDHR arba geografines priemones, sukuriant programavimo sąsają tam, kad ilgesniu laikotarpiu būtų užtikrinta darna ir tvarumas;
   j) prieš įgyvendinant projektą nustatyti tikslų metodą, pagal kurį galima išvengti finansinių priemonių dubliavimosi, neaiškumų Bendrijos ir parlamentinių struktūrų, atsakingų už žmogaus teisių sritį (Parlamentinės demokratijos skatinimo biuras, ECG ir kt.), ir EDF veikloje;
   k) strateginio planavimo lygmeniu užtikrinti, kad EDF bendradarbiautų su kitomis ES priemonėmis ir struktūromis, veikiančiomis žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ypač EIDHR, stabilumo priemone, bendra strateginė programa ir geografinėmis priemonėmis; užtikrinti patikimą ir skaidrų finansų valdymą ir mažas administracines išlaidas bei mažus mokesčius už sandorius; turėti mintyje tai, kad svarbu taikyti Bendrijos metodą, pagal kurį Komisiją būtų paraginta nedelsiant ištirti, kaip naudojantis ES priemonėmis ateityje būtų galima taikyti greitesnius reagavimo mechanizmus bei kaip ir kada galėtų būti įsteigtas ES patikos fondas, jei pagal naują Finansinį reglamentą būtų nustatytas tinkamas teisinis pagrindas; užtikrinti, kad, jeigu EDF bus skirta ES biudžeto dalis, finansuojant šį fondą nebūtų skirti jau ir taip maži EDŽTRP ištekliai;
   l) sudaryti EDF galimybę imtis veiksmų trimis etapais: pasiruošimo pereinamajam laikotarpiui, pereinamojo laikotarpio ir po pereinamojo laikotarpio, taip pat paskatinti greičiau pradėti įgyvendinti projektus, ieškoti inovacinių sprendimų ir idėjų, kurių dėl procedūrinių apribojimų ir rizikos mažinimo iki šiol negalėjo remti ES; be to, EDF formuoti taip, kad jis galėtų prisiimti didesnę riziką ir paisyti ES finansinio reglamento;
   m) reikalauti, kad būtų užtikrintas ES rinkimų stebėjimo misijų nešališkumas, todėl mano, kad jos neturėtų būti įtrauktos į EDF veiklą siekiant remti demokratiją;
   n) ankstyvais konkrečioje šalyje teiktino finansavimo etapais aprėpti plačią galimų naudos gavėjų grupę, apimančią pagrindinius demokratiją remiančius politinius veikėjus (pvz., kylančius politinius veikėjus, visuomeninius judėjimus, neregistruotas NVO ir profesines sąjungas), teisių gynimo organizacijas, vidaus informatorius, pavienius politinius veikėjus, kultūros veikėjus, naujus žiniasklaidos veikėjus (tinklaraštininkus ir kitus), mažumų teisės ginančias organizacijas ir ekspertų grupes, kad EDF galėtų remti įvairius demokratinių reformų siekiančius vietos veikėjus; teikti paramą pirmiau minėtiems politikos veikėjams ir judėjimams pliuralistiniu būdu;
   o) užtikrinti, kad EDF ypatingą dėmesį skirtų moterų dalyvavimui vykdant demokratines reformas, t. y. remtų moterų organizacijas ir su lyčių lygybės aspektų susijusių sričių projektus, kaip antai kovą su smurtu, darbo vietų kūrimą, dalyvavimą politiniame gyvenime, išplėtojant vienodas galimybes siekti teisingumo ir moterų bei mergaičių švietimo ir užkertant kelią arba nutraukiant esamus moterų teisių pažeidimus;
   p) užtikrinti, kad EDF suteiktų daugiapartinę paramą pereinamojo laikotarpio šalių asociacijoms dėl jų, kaip pagrindinių demokratijos dalyvių, vaidmens, ir kad tai padėtų pasiekti bendrą sutarimą nacionaliniu lygmeniu;
   q) suteikti EDF įgaliojimus nediskriminuojant ir pasitarus su vietos ES delegacijomis tiesiogiai teikti dotacijas numatytiems naudos gavėjams, gal būt, per politinius fondus ir NVO, kurie gali įrodyti, kad sėkmingai dirbo demokratijos rėmimo srityje; užtikrinti, kad pakartotinis finansavimas, ypač iš pradžių, būtų veiksminga priemonė siekiant, kad EDF galėtų bendradarbiauti su vietos partneriais, turinčiais reikiamų žinių, vietos infrastruktūrą ir vietos gyventojų pasitikėjimą; pažymėti, kad pakartotinis finansavimas, su sąlyga, kad būtų laikomasi politinio pliuralizmo principo ES lygmeniu ir kad jis būtų teikiamas per pagrindinius finansavimo gavėjus, sumažintų EDF administracinę naštą ir galimą riziką;
   r) užtikrinti, kad ES galėtų daryti politinę įtaką pagal jos įmokas į biudžetą; sukurti skaidrią, paprastą ir politiškai pagrįstą valdymo struktūrą, numatant darnų ir ekonomišką valstybių narių ir ES institucijų, įskaitant Parlamentą, atstovų ir nepriklausomų ekspertų bei specialistų derinį; sukurti aiškią EDF autonomijos bei nepriklausomumo ir jo atskaitingumo finansuotojams pusiausvyrą, ir užtikrinti didžiausią galimą finansinį sąžiningumą jo sąskaitose, ypač siekiant užtikrinti, kad lėšos nebūtų prarastos dėl korupcijos ir kad nebūtų išmokamos lėšos bet kuriam asmeniui arba subjektui, bet kokiais ryšiais susijusiam su nusikalstamomis ir teroristų organizacijomis;
   s) įsteigti EDF kaip administraciniu požiūriu neapkrautą, lanksčią ir efektyvią instituciją su buveine Briuselyje ir paprastomis dotacijų teikimo sistemomis; iš pareiškėjų neturėtų būti reikalaujama pereiti sudėtingas konkursų procedūras; bendras naudos gavėjų finansavimas neturėtų būti būtina finansavimo sąlyga, dotacijos turėtų būti skiriamos laikantis aiškių ir griežtų kriterijų, o paramos gavėjų sąrašas turėtų būti skelbiamas viešai, išskyrus atvejus, kai tai galėtų pakenkti jų saugumui; turėtų būti taikomos tam tikros apsaugos priemonės, siekiant išvengti sukčiavimo ir lėšų švaistymo;
   t) į EDF integruoti reikiamus struktūrinio bendradarbiavimo ir koordinavimo su Briuselio ir vietos veikėjais kanalus; numatyti glaudų būsimo vykdomojo komiteto bei EDF darbuotojų ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), Komisijos ir Parlamento bendradarbiavimą ir konsultavimąsi rengiant atitinkamų ES priemonių strategiją, tikslus ir iniciatyvas ir palaikant struktūrizuotą dialogą su ES delegacijomis ir valstybių narių ambasadomis vietoje,
   u) užtikrinti, kad EDF turėtų tvirtus ryšius su naudos gavėjų grupėmis ir nuolat su jomis konsultuotųsi, tačiau ne steigtų regioninius biurus, o veiktų per ES delegacijas ir vietos organizacijas ar nepriklausomus ekspertus bei specialistus, kurie būtų kruopščiai patikrinti siekiant užtikrinti, kad jie nėra susiję su nusikalstamomis arba teroristų organizacijomis;
   v) užtikrinti, kad būtų įgyvendinta tinkama kontrolės sistema, skirta įvertinti teikiamo finansavimo veiksmingumą;
   w) tačiau visų pirma apsvarstyti EDF, kaip ES išorės finansavimo priemonės, kūrimą Sąjungos institucijų sistemoje, siekiant garantuoti, kad Europos Parlamentas galėtų tinkamai vykdyti savo teisėkūros ir biudžeto įgaliojimus teikiant ES pagalbą ir vykdant programavimą;
   x) garantuoti, kad ES įnašas į EDF biudžetą būtų padarytas laikantis gero finansų valdymo principų ir jį administruotų darbuotojai, kurie būtų apmokyti pagal ES vykdant biudžetą taikomą Finansinį reglamentą, ir kad Parlamentas galėtų visapusiškai vykdyti savo biudžeto ir teisėkūros kontrolės funkcijas, įskaitant galimą biudžeto valdymo institucijos vykdomą kontrolę ir tikrinimą, kaip šis finansavimas naudojamas;
   y) garantuoti, kad Parlamentas galėtų vykdyti plačią politinę EDF veiklos ir planavimo priežiūrą, ir užtikrinti, kad jo priemonių įgyvendinimą nuodugniai kontroliuotų ir vertintų nepriklausoma trečioji šalis, inter alia, užtikrinant, kad Parlamentas būtų nuolat informuojamas teikiant EDF metines ataskaitas; suteikti pakankamai galimybių Parlamentui, kad jis galėtų prisidėti prioritetų ir strateginių veiklos programų nustatymo etape ir dalytis savo kūrybine energija ir pereinamąja valstybių narių patirtimi remiant už Europos Sąjungos sienų vykstančią demokratizaciją;
   z) užtikrinti, kad Parlamentas dalyvautų visame EDF sudarymo ir įgyvendinimo procese ir kad su juo būtų konsultuojamasi, inter alia, į EDF valdybą ir vykdomąjį komitetą atrenkant kelis politinę pusiausvyrą užtikrinančius EP narius; peržiūrėti valdytojų tarybos sudėtį siekiant užtikrinti, kad valstybėms narėms būtų atstovaujama per Tarybą, ir stiprinti Parlamento dalyvavimą šią priemonę valdančios valdybos veikloje, siekiant garantuoti tinkamą įtaką, kuri būtų suderinama su Parlamento, kaip vienos iš ES biudžeto kontrolės institucijos, atsakomybe; sudaryti sąlygas, kad Parlamentas galėtų prasmingai ir sistemingai prisidėti apibrėžiant politines ir strategines gaires, prioritetus, laukiamus rezultatus ir bendras finansines išmokas, kuriomis bus grindžiama fondo veikla;
   aa) nuolat tikrinti EDF veiklos poveikį, rezultatus ir pridėtinę vertę ES priemonėms ir remiamų veiksmų tvarumui; padaryti tinkamas išvadas ir, jeigu būtina, atitinkamai pritaikyti EDF dydį, struktūrą, finansavimo mechanizmą ir administracinę atsakomybę; užtikrinti, kad tokio vertinimo rezultatai būtų perduoti Parlamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti – Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0334.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0576.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0153.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0154.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0489.
(6) OL C 131 E, 2003 6 5, p. 147.
(7) OL L 386, 2006 12 29, p. 1.


Pažangos ataskaita.Serbija
PDF 260kWORD 126k
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Serbijos europinės integracijos proceso (2011/2886(RSP))
P7_TA(2012)0114B7-0188/2012

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2012 m. kovo 2 d. susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, kuriam 2011 m. sausio 19 d. pritarė Europos Parlamentas ir kurio ratifikavimo valstybėse narėse procesas yra paskutiniame etape, ir į Europos Bendrijos ir Serbijos Respublikos laikinąjį susitarimą dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų, kuris įsigaliojo 2010 m. vasario 1 d.,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/213/EB dėl Europos partnerystės su Serbija principų, prioritetų ir sąlygų, panaikinantį Sprendimą 2006/56/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 28 d. Bendrųjų reikalų tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 25 d. Tarybos išvadas, kuriose Komisija raginama parengti savo nuomonę dėl Serbijos prašymo dėl narystės Europos Sąjungoje, ir į 2011 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadas, taip pat į 2011 m. gruodžio 9 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 12 d. Komisijos nuomonę dėl Serbijos prašymo dėl narystės Europos Sąjungoje (SEC(2011)1208) ir į 2011 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą „2011–2012 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2011)0666),

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244 (1999), 2010 m. liepos 22 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) patariamąją nuomonę vienašališko Kosovo nepriklausomybės paskelbimo suderinamumo su tarptautine teise klausimu ir 2010 m. rugsėjo 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kuria pripažįstamas nuomonės turinys ir teigiamai vertinamas ES pasirengimas palengvinti dialogą tarp Belgrado ir Prištinos(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 18–19 d. penktojo ES ir Serbijos tarpparlamentinio susitikimo bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 8 d. ES ir Serbijos susitarimą dėl readmisijos(3) ir 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) 1244/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimą Nr. 2011/361/BUSP dėl Europos Sąjungos ir Serbijos Respublikos susitarimo, kuriuo nustatomos Serbijos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos(5), pasirašymo ir sudarymo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 7 d. pateiktą TBTBJ vyriausiojo prokuroro ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pirmininkaujančios šalies išvadose, parengtose po 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo Salonikuose, Vakarų Balkanų šalims aiškiai pažadėta, kad, kai jos atitiks nustatytus kriterijus, jos prisijungs prie Europos Sąjungos, ir šis pažadas pakartotas atnaujintame konsensuse dėl plėtros, kurį 2006 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino, taip pat 2010 m. spalio 25 d. Tarybos išvadose ir per 2010 m. birželio 2 d. vykusį ES ir Vakarų Balkanų ministrų posėdį;

B.  kadangi savo 2011 m. spalio 12 d. nuomonėje dėl Serbijos prašymo dėl narystės ES Komisija rekomendavo Europos Vadovų Tarybai suteikti Serbijai ES šalies kandidatės statusą;

C.  kadangi konstruktyvūs regioninio bendradarbiavimo metodai ir geri kaimyniški santykiai yra pagrindiniai stabilizacijos ir asociacijos proceso elementai;

D.  kadangi Serbija gali tapti svarbiu veikėju, užtikrinančiu regiono saugumą ir stabilumą;

E.  kadangi dvišaliai klausimai neturėtų kliudyti stojimo procesui ir neturėtų būti naudojami siekiant stabdyti šį procesą, bet turėtų būti kuo anksčiau sprendžiami konstruktyviai, atsižvelgiant į bendrus ES interesus ir vertybes;

1.  palankiai vertina Tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimą suteikti Serbijai šalies kandidatės statusą; džiaugiasi Serbijos pažanga, pasiekta įgyvendinant reformą, ir tuo, kad 2012 m. vasario 24 d. pasiektas Belgrado ir Prištinos susitarimas dėl integracinio regionų bendradarbiavimo; pabrėžia, jog itin svarbu tęsti Belgrado ir Prištinos dialogą ir sąžiningai įgyvendinti sudarytus susitarimus;

2.  mano, kad tuo atveju, jei bus įvykdytas svarbiausias prioritetas, nurodytas Komisijos nuomonėje, ir toliau bus vykdomas reformų procesas, derybos dėl stojimo su Serbija turėtų būti pradėtos kiek įmanoma greičiau ir šitaip parodyta, kad ES įsipareigojusi prisidėti prie šalies siekio, susijusio su naryste ES; teigiamai vertina Europos Vadovų Tarybos pripažintą didelę pažangą, kurią padarė Serbija siekdama atitikti Kopenhagos kriterijus, ir primena, kad tolesnė pažanga europinės integracijos procese priklauso nuo nuolatinės pažangos šioje srityje, ypač užtikrinant demokratiją ir demokratinių institucijų veikimą, laikantis teisinės valstybės principo, gerbiant žmogaus teises, vienodai ir pasiaukojančiai ginant visas mažumas visoje Serbijos teritorijoje laikantis Europos standartų, išlaikant gerus kaimyninius santykius ir užtikrinant regionų bendradarbiavimą, taip pat taikiai sprendžiant dvišalius klausimus ir gerinant rinkos ekonomikos veikimą; ypač ragina Serbijos valdžios institucijas nerengti vietinių rinkimų šiaurės Kosovo savivaldybėse, nes tai prieštarautų tarptautinei teisei ir JTST rezoliucijai Nr. 1244; ragina Serbijos valdžios institucijas skatinti šių savivaldybių integraciją į Kosovą;

3.  džiaugiasi Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo ratifikavimo pažanga ir ragina likusias ES valstybes nares nedelsiant užbaigti ratifikavimo procedūras;

4.  pabrėžia, kad 2012 m. gegužės 6 d. svarbu surengti sąžiningus ir skaidrius parlamento ir vietos rinkimus; akcentuoja, kad svarbu kiek įmanoma greičiau sudaryti galutinį balsavimo teisę turinčių rinkėjų sąrašą;

5.  teigiamai vertina tai, kad teisminėms institucijoms buvo perduoti likę du TBTBJ ieškoti bėgliai Ratko Mladićius ir Goranas Hadžićius ir taip buvo užtikrintas visiškai patenkinamas bendradarbiavimas su TBTBJ; pabrėžia, kad jų sulaikymas buvo ne tik reikalavimas, susijęs su tolesne Serbijos pažanga siekiant tapti ES nare, bet, visų pirma, žingsnis siekiant įgyvendinti teisingumą dvidešimto amžiaus dešimtojo dešimtmečio konflikto buvusioje Jugoslavijoje aukų atžvilgiu ir siekiant susitaikymo regione; ragina nuolat visapusiškai ir atsakingai bendradarbiauti su tribunolu ir atlikti išsamų tyrimą ir vykdyti asmenų, prisidėjusių prie paramos tinklų, kurie taip ilgai bėgliams sudarė galimybę slapstytis, ypač karinės ir civilinės saugos tarnybų viduje, baudžiamąjį persekiojimą;

6.  yra labai susirūpinęs dėl 2011 m. antrojo pusmečio įvykių šiaurės Kosove ir ypač dėl smurtinių veiksmų po liepos mėnesio incidentų, taip pat vėlesnių išpuolių prieš tarptautines KFOR pajėgas; smerkia tokius veiksmus, primena Serbijos vyriausybei jos įsipareigojimą daryti viską, ką tik ji gali, kad užkirstų jiems kelią, dar kartą tvirtina, kad įtampą regione galima panaikinti visam laikui tik nuolatinėmis sąžiningomis politinėmis pastangomis ir plėtojant ES tarpininkaujamą Belgrado ir Prištinos dialogą derybų keliu priimtais pragmatiškais ir tvariais sprendimais, ir primena, jog itin svarbūs yra abipuse pagarba grindžiami stabilūs daugumos ir mažumos santykiai; todėl teigiamai vertina pasiektus susitarimus dėl judėjimo laisvės ir Kosovo dalyvavimo regioninėse organizacijose ir ragina Serbijos vyriausybę nedelsiant siekti visapusiškai juos įgyvendinti; teigiamai vertina tai, kad buvo žengti pirmieji pozityvūs žingsniai įgyvendinant šiuos susitarimus: priėmus muitinės antspaudus buvo užtikrintas reguliarus prekių srautas, EULEX pradėta perduoti Serbijos valdžios institucijų iš Kosovo paimtos civilinės registracijos knygos ir pradėtas įgyvendinti 2011 m. gruodžio 26 d. susitarimas dėl judėjimo laisvės; palankiai vertina prezidento B. Tadićiaus pareiškimą, kad būtina išardyti užtvaras, kurios vėliau buvo iš dalies išardytos; ragina politinius vadovus priimti konstruktyvios politikos kryptį siekiant nesukelti pavojaus pasiektų susitarimų įgyvendinimui ir vykstančioms Serbijos ir Kosovo deryboms; primena, kad laisvas žmonių, prekių, idėjų, paslaugų ir kapitalo judėjimas yra pagrindinė vertybė ES, ir ragina Serbijos valdžios institucijas skatinti tai, kad visam laikui būtų pašalintos likusios užtvaros ir nebūtų varžoma prieiga prie sienos kirtimo punktų, tuo pačiu metu būtų palengvintas EULEX bendradarbiavimas su Kosovo serbais ir sudaryta galimybė EULEX ir KFOR visapusiškai vykdyti savo įgaliojimus; todėl teigiamai vertina tai, kad buvo pašalintos dvi likusios kelio užtvaros Serbijos pusėje ir kad 2011 m. liepos mėn. incidentų kaltininkų atžvilgiu pradėtas baudžiamasis tyrimas;

7.  palankiai vertina tai, kad dar kartą patvirtinta Belgrado ir Prištinos dialogo būtinybė siekiant pagerinti ir Serbijos, ir Kosovo žmonių gyvenimo sąlygas, ir pabrėžia šio proceso svarbą siekiant didesnio regionų bendradarbiavimo, stabilumo ir stojimo proceso dinamiškumo; ragina tinkamai ištirti smurto atvejus, ypač tuos, kuriuose dalyvavo tarptautinės KFOR pajėgos; vis dėlto primena, kad viso bendradarbiavimo svarbiausias elementas būtų panašių struktūrų Kosove likvidavimas;

8.  palankiai vertina tai, kad Serbijos piliečiai nuo 2009 m. gruodžio mėn. turi galimybę be vizų keliauti Šengeno zonoje, ir tam labai pritarė Parlamentas; visiškai pritaria šiam bevizio režimo išplėtimui, tačiau yra susirūpinęs dėl padidėjusio skaičiaus prieglobsčio prašytojų kai kuriose ES valstybėse narėse; ragina valdžios institucijas sustiprinti pastangas siekiant visuomenei paaiškinti tokių prašymų nepriimtinumą ir nustatyti bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn „prieglobsčio prašymo kelionių“ organizatorius; vis dėlto pabrėžia, kad priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui beviziu režimu, turėtų būti pagrįstos teisinės valstybės principais ir turėtų be reikalo nepažeisti pagrindinių teisių, pavyzdžiui, nepagrįstai nesuteikiant asmenims teisės palikti savo šalį; ragina ES valstybes nares prisidėti prie Serbijos pastangų kovojant su organizuotu nusikalstamumu, susijusiu su neteisėtu netikrų prieglobsčio prašytojų gabenimu pasipelnymo tikslais; be to, pabrėžia, kad Serbija tampa šalimi, kuri priima vis daugiau prieglobsčio prašytojų, taigi ji turi efektyviau tvarkyti prieglobsčio prašymus;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad daug prieglobsčio Europos Sąjungoje prašytojų iš Serbijos priklauso tautinėms mažumoms; ragina Serbijos valdžios institucijas aktyviai spręsti jų problemas, kurias apsunkina dabartinė ekonominė padėtis ir didelis nedarbas, sudarant palankesnes sąlygas jų integracijai į visuomenę ir pagerinant jų gyvenimo sąlygas; laikosi nuomonės, kad tokiais veiksmais bus sumažintas šiuo metu didelis prieglobsčio prašymų skaičius ir ilgainiui pašalintos pagrindinės jo priežastys; be to, ragina valstybes nares bendradarbiaujant su Komisija ir ES teisėsaugos tarnybomis aktyviau kovoti su prekyba žmonėmis besiverčiančiomis organizuotomis nusikaltėlių grupuotėmis;

10.  taip pat primena, kad pagarba mažumoms ir jų apsauga yra svarbūs ES narystės kriterijų aspektai; pritaria Europos Komisijai, kad Serbija turėtų pagerinti mažumų apsaugos teisinės ir institucinės sistemos įgyvendinimą; taigi pritaria Komisijos ketinimui, paskelbtam jos deklaracijoje, pridedamoje prie 2012 m. vasario 28 d. Tarybos susitikimo protokolo, atidžiai stebėti Serbijos pastangas siekiant šio tikslo, ir laukia Komisijos ataskaitos;

11.  pabrėžia didžiulę kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, siekiant šalyje užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi, svarbą; teigiamai vertina tai, kad neseniai buvo priimti keli kovos su korupcija įstatymai ir ragina Serbijos valdžios institucijas stengtis veiksmingai juos įgyvendinti; vis dėlto reiškia savo susirūpinimą, kad įgyvendinimas nėra pakankamas ir kad vis didėja vykdomosios valdžios įtaka nepriklausomų institucijų ir žiniasklaidos darbui; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgus į korupcijos suvokimo indeksą, Serbijos padėtis per pastaruosius trejus metus nepagerėjo; pabrėžia, kad reikia ne tik deklaruojamos, bet nuoširdžios politinės valios kovoti su korupcija; ragina vyriausybę imtis tvirto vadovaujamo vaidmens kovoje su korupcija; taip pat palankiai vertina Konstitucinio Teismo sprendimą dėl kelių pareigų valstybės tarnyboje nesuderinamumo su Konstitucijos nuostatomis kaip interesų konfliktų riziką mažinantį žingsnį siekiant valstybiniame sektoriuje skaidrumo; vis dėlto pabrėžia, kad dėl susipynusių politinių partijų ir privačių interesų išlieka sisteminė korupcija, kuri yra vis dar labai paplitusi bendra regiono problema, ir ragina svarbiose bylose vykdyti patikimą baudžiamąjį persekiojimą ir pradėti taikyti tinkamą asmenų, kurie apie ją praneša, apsaugos sistemą; taip pat pabrėžia, kad ypač didelį susirūpinimą kelia korupcija sveikatos sektoriuje; ragina vyriausybę, kai Antikorupcinė taryba ir Kovos su korupcija agentūra nustato aukšto lygio ir sisteminės korupcijos faktus, imtis tolesnių priemonių, taip pat užtikrinti, kad minėtos agentūros turėtų reikiamų finansinių ir administracinių išteklių tam, kad galėtų tinkamai atlikti darbą, ir teikti didesnę aukšto lygio paramą antikorupcinei strategijai;

12.  yra susirūpinęs dėl įstatymo, kuriuo keičiamas Viešųjų pirkimų įstatymas, projekto, kuris neatitinka Serbijos vyriausybės parengtos strategijos dėl viešųjų pirkimų plėtojimo; ragina Serbijos vyriausybę sudaryti sąlygas tinkamoms konsultacijoms su visuomene įstatymo projekto klausimu ir suderinti projektą su vyriausybės oficialia viešųjų pirkimų strategija bei tarptautiniais standartais; pabrėžia, kad dėl šio įstatymo pakeitimų neturėtų susilpnėti institucija, kuri stebi viešųjų pirkimų procedūras, nes nustatyta, jog ši sritis – vienas iš svarbiausių šalies sisteminės korupcijos šaltinių;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad pranešta apie daug pažeidimų, ypač privatizacijos ir viešųjų pirkimų srityse, ir ragina teisėsaugos institucijas aktyviau dalyvauti siekiant užtikrinti išsamų tyrimą ir patraukti nusikaltėlius į teismą; taigi atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu sudaryti išsamų ir užbaigtą viešosios nuosavybės aprašą siekiant užtikrinti saugią ir nuspėjamą verslo aplinką, užtikrinti privačios nuosavybės sugrąžinimo tęstinumą išvengiant bet kokios diskriminacijos, ypač etniniu pagrindu, išvengti procesų, susijusių su privačių bendrovių likvidavimu arba bankrotu, kurio priežastis – netinkamai padidinti arba atgaline tvarka taikomi mokesčiai, persvarstyti tokias bylas ir sudaryti sąlygas jose nukentėjusiems asmenims gauti sąžiningą kompensaciją, taip pat išvengti neteisėto privačių subjektų vykdomo viešosios nuosavybės nusavinimo; pritaria tam, kad priimtu Reabilitacijos aktu sprendžiami prieštaringi kolektyvinės kaltės klausimai ir kad įstatyme pagrindinis dėmesys skiriamas asmeninei atsakomybei; ragina vyriausybę užtikrinti veiksmingumą ir nediskriminavimą Turto sugrąžinimo akto ir Reabilitacijos akto įgyvendinimo procese;

14.  džiaugiasi, kad priimtas įstatymas dėl politinės veiklos finansavimo, kuris yra svarbus žingsnis siekiant politinės sistemos skaidrumo, ir ragina jį tinkamai įgyvendinti, ypač siekiant patikimai užtikrinti efektyvią sandorių stebėseną ir veiksmingas sankcijas;

15.  primena Serbijos parlamento darbo svarbą, teigiamai vertina veiksmus, kurių imtasi siekiant sustiprinti jo teisėkūros ir vyriausybės veiklos priežiūros vaidmenį, ir ragina toliau stengtis stiprinti gebėjimus veiksmingai atlikti savo užduotis, ypač susijusias su saugumo tarnybomis; todėl palankiai vertina sprendimą reorganizuoti parlamento tarnybas siekiant jų darbą modernizuoti ir padaryti efektyvesnį;

16.  atkreipia dėmesį į teismų ir baudžiamojo persekiojimo reformą, taip pat į šios sistemos pertvarką siekiant pagerinti jos efektyvumą ir panaikinti bylų nagrinėjimo vėlavimą, , kaip nurodyta Venecijos komisijos rekomendacijose; vis dėlto ragina Serbijos vyriausybę dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti šių dviejų sektorių, kurie turėtų būti iš esmės ir plačiu mastu reformuoti, nepriklausomumą ir profesionalumą; pabrėžia, kad pagrindiniai teismų reformos elementai – nepolitinės teismų sistemos sukūrimas ir galių atskyrimas;

17.  apgailestauja dėl teisminio nagrinėjimo procedūros ir skundų teikimo procedūros, susijusių su pakartotinai nepaskirtais teisėjas ir kaltintojais, nepakankamo skaidrumo ir kai kurių jų trūkumų, įskaitant procedūrų ir normų pažeidimus, ir apgailestauja dėl šių trūkumų galimo poveikio teismų nepriklausomumui, valdžios atskyrimui ir teisinės valstybės principui, taip pat nešališkam požiūriui į visus teisminių institucijų narius, įskaitant ir pašalintus iš pareigų; ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad Aukščiausioji teismų taryba dirbtų skaidriai ir nepriklausomai ir visapusiškai naudotųsi savo įgaliojimais taikydama nuoseklius ir tvirtus aiškiai įstatyme nustatytus kriterijus ir be jokio išorės spaudimo; pažymi, kad reikalinga nuolatinė teisėjų darbo vertinimo sistema siekiant pabaigus peržiūrą visą laiką užtikrinti teismų kokybę;

18.  yra labai susirūpinęs dėl ne kartą pateiktų pareiškimų, kad netinkamai taikomas Baudžiamojo kodekso 359 straipsnis dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, ir dėl to, įtariama, buvo dažnai nepagrįstai įšaldomas įmonių ir privatus turtas; pabrėžia, kad šie įtarimai pakenkė pasitikėjimui, kad šalyje laikomasi teisinės valstybės principo; ragina valdžios institucijas skubiai persvarstyti Baudžiamąjį kodeksą siekiant užtikrinti, kad jis atitiktų Europos normas, nedelsiant liautis kelti kaltinimus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi privačiose įmonėse ir įmonėse, kurių didžiąją dalį sudaro privati nuosavybė, ir nebevilkinti baudžiamojo teismo procesų; pabrėžia, jog tais atvejais, kai žmonės kaltinami pagal 359 straipsnį ir yra įtariama, kad jų sulaikymo ar jų turto įšaldymo laikotarpis nebuvo proporcingas įtariamam jų nusikaltimui, šie žmonės turėtų turėti teisę į neatidėliotiną teismo proceso prieš juos peržiūrą ir teisę reikalauti grąžinti privatų turtą ir gauti teisingą kompensaciją;

19.  ragina Serbijos valdžios institucijas nedelsiant persvarstyti prieštaringą 24 įmonių, įskaitant „Sartid“, „Jugoremedija“, „Mobtel“, „C market“ ir „ATP Vojvodina“, privatizavimą ir pardavimą, turint mintyje, kad Europos Komisija rimtai suabejojo jų teisėtumu, ir nedelsiant išslaptinti dokumentus, kurie įslaptinti kaip valstybės paslaptis ir susiję su šių įmonių privatizavimu ir pardavimu, nes tai prieštarauja Europos normoms; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu sudaryti nuodugnų ir išsamų viešosios nuosavybės aprašą siekiant užtikrinti saugią ir nuspėjamą verslo aplinką, užtikrinti privačios nuosavybės atstatymą, taip pat užkirsti kelią neteisėtam privačių subjektų vykdomam viešosios nuosavybės pasisavinimui;

20.  atkreipia dėmesį į rimtus liudytojų apsaugos programos, susijusios su karo nusikaltimų bylomis, vykdymo trūkumus, dėl kurių daug liudytojų savo noru renkasi nedalyvauti programoje po to, kai nuolatos susilaukia grasinimų; ragina Vidaus reikalų ministeriją ir Karo nusikaltimų prokuratūrą aktyviai prisidėti siekiant užtikrinti visų liudytojų, dalyvaujančių apsaugos programoje, saugumą ir gerovę; pabrėžia, kad veikianti liudytojų apsaugos programa yra labai svarbi siekiant teisinės valstybės šalyje ir taip pat siekiant pademonstruoti politinę valią efektyviai sprendžiant karo nusikaltimų bylas, kurias TBTBJ paliko spręsti nacionaliniams teismams;

21.  ragina Serbijos valdžios institucijas pradėti ir užtikrinti asmenų, persekiotų praeityje dėl politinių, etninių ar religinių priežasčių, įskaitant tuos, kurie nukentėjo dėl kolektyvinės kaltės taikymo, teisėtą reabilitaciją ir finansinės kompensacijos jiems teikimą;

22.  ragina valdžios institucijas siekiant demokratizuoti Serbiją toliau dėti pastangas atsikratyti buvusių komunistinių slaptųjų tarnybų palikimo; primena, jog svarbu toliau vykdyti saugumo sektoriaus reformą, stiprinti parlamentinę saugumo tarnybų priežiūrą ir kontrolę, taip pat atverti nacionalinius archyvus, ypač užtikrinti prieigą prie buvusios žvalgybos agentūros UDBA dokumentų, skatina valdžios institucijas palengvinti prieigą prie tų archyvų, kurie susiję su buvusios Jugoslavijos respublikomis, ir grąžinti juos atitinkamoms vyriausybėms, jei šios paprašytų;

23.  džiaugiasi pažanga viešojo administravimo srityje, tačiau pabrėžia, kad visiškai taikant sistemą, kai į pareigas skiriama ir pareigose pakeliama atsižvelgiant į nuopelnus, vis dar reikia dėti pastangų siekiant užtikrinti visišką profesionalumą ir nepriklausomumą nuo politinės įtakos; ragina labiau koordinuoti viešojo administravimo reformos strategijos įgyvendinimą ir įtraukti vietos administraciją į teisėkūros sistemą; atkreipia dėmesį į itin mažą tautinių mažumų atstovų skaičių viešojo administravimo ir teismų sistemose, taip pat valstybinėse įmonėse;

24.  palankiai vertina rinkimų įstatymų ir vietos rinkimų įstatymų dalinius pakeitimus ir ypač tai, kad atsisakyta nedemokratinės parlamento narių skyrimo praktikos, kurią taikant juos skiria politinės partijos, neatsižvelgdamos į jų vietą balsavimo sąrašuose, taip pat „pareigų atsisakymo“ praktikos, kuri suteikia galimybę kontroliuoti jų darbą politiniu aspektu; ragina tuojau pat po rinkimų priimti valstybinės rinkimų komisijos įstatymą siekiant įsteigti nepriklausomą organą rinkimų procesui kontroliuoti;

25.  palankiai vertina nepriklausomų reguliavimo institucijų vaidmenį siekiant gerinti šalies institucijų efektyvumą ir skaidrumą; itin palankiai vertina ombudsmeno ir Komisijos nario, atsakingo už valstybinės svarbos informaciją ir asmens duomenų apsaugą, atliktą darbą; ragina valdžios institucijas Valstybinei audito institucijai, Konkurencijos apsaugos komisijai, Viešųjų pirkimų biurui ir Viešųjų pirkimų dalyvių teisių apsaugos komisijai suteikti atitinkamas finansines, administracines ir biuro galimybes, kad jie galėtų atlikti savo pareigas; primena, kad nepriklausomos reguliavimo institucijos būtinos siekiant kovoti su sistemine korupcija ir vykdyti efektyvią vyriausybės priežiūrą;

26.  primena, kad stipri, profesionali ir nepriklausoma žiniasklaida, taip pat interneto paslaugų teikimas – būtinas demokratinės sistemos elementas; todėl palankiai vertina tai, kad priimta visuomenės informavimo sistemos vystymo strategija ir jos veiksmų planas ir kad valstybė ketina atsisakyti teisės į žiniasklaidos nuosavybę; palankiai vertina tai, kad strategijoje atsižvelgiama į konstitucines teises, susijusias su tautinės mažumos kalba žiniasklaidoje; vis dėlto yra susirūpinęs dėl mėginimų kontroliuoti žiniasklaidos darbą ir į jį kištis ir ragina valdžios institucijas užtikrinti jos nepriklausomumą nuo politinio spaudimo ir kitos įtakos; ragina Serbijos vyriausybę, vadovaujantis atitinkamais ES standartais, užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę; yra susirūpinęs dėl to, kad pradėta taikyti baudžiamoji teisė, pagal kurią draudžiama žiniasklaidoje viešai komentuoti teismo procesus ir nuosprendžius; yra susirūpinęs tuo, kad grasinama Serbijos žurnalistams, ir ragina šiuos grasinimus išsamiai ištirti siekiant žurnalistams užtikrinti saugią aplinką, kad jie galėtų efektyviai ir be nereikalingos cezūros atlikti savo darbą; pabrėžia, kad reikia imtis tam tikrų veiksmų siekiant išvengti žiniasklaidos nuosavybės susitelkimo, taip pat žiniasklaidos skaidrumo stokos siekiant užtikrinti vienodą prieigą prie reklamos rinkos, įskaitant viešųjų lėšų naudojimą reklamai ir skatinimui; ragina žurnalistus laikytis Elgesio kodekso; pažymi, kad interneto prieigos lygis išlieka žemas; pripažįsta interneto svarbą užtikrinant žiniasklaidos laisvę ir primygtinai ragina valdžios institucijas šioje srityje dėti kuo daugiau pastangų;

27.  apgailestauja dėl to, kad valdžios institucijos šalyje efektyviai sustabdė informacijos apie 2011 m. liepos mėn. incidentus šiaurės Kosove pateikimą žiniasklaidos priemonėmis ir klaidingai pristatė KFOR vaidmenį įvykiuose; pabrėžia laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos svarbą siekiant demokratinės ir gerai informuotos visuomenės;

28.  palankiai vertina demokratiškai išrinktų tautinių mažumų tarybų, atstovaujančių tautinėms mažumoms švietimo, kultūros, žiniasklaidos ir oficialios kalbos vartojimo srityse, veiklą; tačiau pažymi, jog svarbu, kad būtų visapusiškai įgyvendinta šių mažumų savivaldos institucijų kompetencija ir kad jos gautų pakankamai biudžeto subsidijų, kurias užtikrina įstatymas dėl tautinių mažumų tarybų; susirūpinęs atkreipia dėmesį į nusiskundimus dėl tarybų steigimo pasirengimo proceso ir teisinių reikalavimų pažeidimus, taip pat atkreipia dėmesį į skundus dėl to, kad kai kurios ministerijos ir savivaldybės pažeidžia nacionalinėms taryboms suteiktas kompetencijas, ir ragina valdžios institucijas reaguoti į tuos pažeidimus; teigiamai vertina tuos Serbijos administracinio teismo sprendimus, kuriais palaikomi vengrų tautinės mažumos nacionalinės tarybos iškeltos bylos dėl to, kad vietos valdžios institucijos pažeidė nacionalinės tarybos kompetenciją;

29.  yra patenkintas gera bendra etninių grupių santykių padėtimi ir tuo, kad šalyje sumažėjo incidentų etniniu pagrindu skaičius ir intensyvumas, tačiau ragina Serbiją dėti tolesnes pastangas mažumų apsaugos srityje nuosekliai įgyvendinant priimtus teisės aktus; yra susirūpinęs dėl albanų etninės mažumos protestų prieš diskriminaciją ir dėl įtemptos padėties Sandžake ir ragina vyriausybę didelį politinį prioritetą teikti tam, kad būtų geriau užtikrinamos pagrindinės mažumų teisės, įskaitant jų galimybę siekti išsilavinimo gimtąja kalba, lygiateisę galimybę patekti į darbo rinką ir teisingo atstovavimo vietos institucijose galimybę; taip pat ragina vyriausybę spręsti regionų skirtumų problemą teikiant paramą socialiniam ir ekonominiam Sandžako ir Pietryčių regionų, įskaitant Preševo slėnį, vystymuisi ir plėtoti nedarbo mažinimo šiuose regionuose strategiją; palankiai vertina 2011 m. spalio mėn. Bujanovaco savivaldybėje pasiektą susitarimą, kuriame numatomi veiksmai, skirti serbų tautinei mažumai integruoti į viešąjį administravimą, ir ragina jį skubiai įgyvendinti;

30.  pažymi, kad per dvejus metus po rinkimų į mažumų tarybas dėl tariamų procedūrinių rinkimų proceso trūkumų vis dar nesudaryta Bosniakų nacionalinė taryba, ir ragina ją kuo skubiau suformuoti laikantis taisyklių; ragina politinius ir religinius vadovus susilaikyti nuo kiršinančių pareiškimų, kurie galėtų padidinti įtampą; ragina Serbijos vyriausybę išlaikyti neutralumą įtampos, susijusios su religine bendruomene Sandžake, atžvilgiu ir imtis priemonių, kad būtų užtikrinti geri santykiai su šia bendruomene, tuo pat metu užtikrinant jai teisę į religijos laisvę;

31.  pabrėžia gyventojų surašymo reikšmę renkant statistinę informaciją, kuri svarbi Serbijos vystymuisi, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose; džiaugiasi, kad 2011 m spalio mėn. Serbijoje labai sėkmingai atliktas gyventojų surašymas; labai apgailestauja dėl to, kad albanų kilmės etninės mažumos politikai, kuriais vėliau pasekė municipalinės surašymo komisijos nariai ir didelis skaičius Preševo ir Bujanovaco gyventojų, ragino boikotuoti surašymą; pažymi, kad valdžios institucijos vis dar nepateikė statistikos duomenų apie etninę sudėtį;

32.  ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti visišką kovos su diskriminacija priemonių teisinės sistemos įgyvendinimą; yra labai susirūpinęs dėl to, kad stokojama politinės valios tolerancijai ir pagarbai pagrindinėms žmogaus teisėms aktyviai skatinti, taip pat 2011 m. spalio 2 d. numatyto gėjų parado dalyvių saugumui užtikrinti; tai paaiškėjo pasirengimo paradui laikotarpiu, todėl buvo uždrausta organizuoti paradą; griežtai smerkia kai kurių politikų ir ortodoksų dvasininkų kiršinančias ir diskriminacines pastabas šia tema; primena vyriausybei, kad laisvė reikšti savo mintis bei įsitikinimus ir susirinkimų laisvė yra pagrindinės žmogaus teisės ir svarbiausios ES vertybės, kurias turi gerbti visos šalys, kurios siekia tapti ES narėmis; palankiai vertina 2011 m. gruodžio 22 d. Konstitucinio Teismo sprendimą šiuo klausimu; palankiai vertina pozityvius veiksmus, kurių ėmėsi ombudsmenas ir už lygybės klausimus atsakingas Komisijos narys siekdami propaguoti šias vertybes Serbijos visuomenėje;

33.  ragina ištirti ekstremistų grupuočių, kurių baiminantis buvo uždraustas paradas, keliamą grėsmę; pabrėžia pirmojo nuosprendžio už gėjų diskriminaciją Serbijoje svarbą, įskaitant Belgrado aukščiausiojo teismo sprendimą skirti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų vadovui dvejų metų laisvės atėmimo bausmę už smurto kurstymą per 2010 m. gėjų paradą, tačiau atkreipia dėmesį į apskritai lėtą smurtinių veiksmų per 2010 m. gėjų paradą tyrimo eigą ir iki šiol priimtus vos kelis švelnius nuosprendžius; vis dėlto palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi baudžiamojo persekiojimo įstaigos ir teismai siekdami uždrausti ekstremistų organizacijų veiklą; ragina valstybės ir miesto valdžios institucijas, laikantis europinių normų, uoliai dirbti siekiant sukurti tolerancijos aplinką, taip pat rengiant informuotumo didinimo kampanijas prieš homofobiją;

34.  džiaugiasi pažanga, padaryta gerinant vaikų apsaugą ir nustatant tvirtą teisinį pagrindą bei strategijas, kuriomis siekiama didinti pagarbą vaikų teisėms ir pertvarkyti vaikų gerovės sistemą; vis dėlto yra susirūpinęs tuo, kad lėtai įgyvendinami priimti teisės aktai, ypač susiję su neįgaliaisiais vaikais, nes daug jų vis dar neintegruoti į visuomenę, ir vaikų apsaugos paslaugų raida vietos lygmeniu; ypač susirūpinęs dėl jaunimo smurto atvejų padaugėjimo; todėl ragina valdžios institucijas energingai įgyvendinti prevencines priemones ir imtis visų reikiamų veiksmų prievartai mokyklose panaikinti;

35.  palankiai vertina dalinius rinkimų įstatymo pakeitimus, kuriais nustatomas didesnis moterų teisėkūros institucijose procentas; ragina valdžios institucijas skubiai įgyvendinti kovos su diskriminacija, įskaitant netiesioginę diskriminaciją, su kuria iki šiol darbo rinkoje ir kituose visuomenės sektoriuose susiduria moterys, politiką ir užtikrinti aktyvesnį moterų dalyvavimą šalies politiniame gyvenime ir didesnį jų skaičių vyriausybėje; yra susirūpinęs tuo, kad, nors ir teisėkūros, ir įgyvendinimo institucijos dalyvauja kovos prieš diskriminaciją ir lyčių lygybės užtikrinimo veikloje, pagrindinis iššūkis vis dar tebėra veiksmingas galiojančių teisės aktų įgyvendinimas ir tolesnis administracinių gebėjimų stiprinimas; skatina valdžios institucijas šioje srityje dėti daugiau pastangų; ragina aktyviau siekti užkirsti kelią smurtui šeimoje, taip pat teikti pagalbą dėl jo nukentėjusiems asmenims; taigi džiaugiasi, kad pietų Serbijoje atidarytas pirmasis prieglobstis;

36.  pabrėžia sunkią romų bendruomenės, kuri ir toliau patiria diskriminaciją darbo rinkoje bei sunkumus, susijusius su tinkamo būsto, švietimo ir sveikatos priežiūros galimybėmis, padėtį; palankiai vertina iniciatyvas, kurių ėmėsi valdžios institucijos, siekdamos visų pirma išspręsti klausimus, susijusius su romų sveikatos priežiūros sąlygomis, prieiga prie švietimo ir registracija; ragina romų bendruomenės atstovus aktyviai įsitraukti į šį procesą; ragina Serbijos vyriausybę visapusiškai įgyvendinti Nacionalinę romų padėties pagerinimo strategiją ir susijusį veiksmų planą siekiant pagerinti socialinę ir ekonominę romų padėtį vadovaujantis ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendraisiais principais; yra susirūpinęs tuo, kad labai mažai romų vaikų, ypač mergaičių, lanko mokyklas; ragina Serbijos vyriausybę užtikrinti, kad visi romai turėtų asmens tapatybės dokumentus, be kurių kyla sunkumų naudojantis pagrindinėmis pilietinėmis teisėmis; atkreipia dėmesį į itin sunkią romų bendruomenės narių, pabėgusių iš Kosovo vykstant karo veiksmams, padėtį Serbijoje; smerkia priverstinį romų, įskaitant vaikus ir vyresnio amžiaus žmones, iškeldinimą su jais tinkamai nesitarus, jų neinformavus ir nesuteikus jiems alternatyvių būstų; ragina valdžios institucijas nedelsiant nutraukti tokią praktiką;

37.  ragina Serbijos valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis sukurti institucinę ir teisinę sistemą, taikomą socialinių paslaugų organizacijoms, ir geriau koordinuoti paslaugų ir teisių teikimą, pritaikant jį prie vietos poreikių ir į sistemos planavimą, stebėseną bei vertinimą įtraukiant galimus ir esamus naudos gavėjus; pabrėžia, jog svarbu stiprinti savivaldybių pajėgumus šioje srityje;

38.  pabrėžia pilietinės visuomenės organizacijų svarbą gerinant etninių mažumų tarpusavio santykius, puoselėjant toleranciją ir stebint valdžios institucijų veiklą; ragina vyriausybę ir parlamentą parengti nuoseklią sistemą, kurią taikant jos galėtų būti tinkamai konsultuojamos socialinės politikos plėtojimo klausimais, ir koordinuoti šios sistemos įgyvendinimą; ragina vyriausybę nuodugniai ištirti visus incidentus etninių mažumų atžvilgiu; yra susirūpinęs dėl grasinimų aktyvistams, žmogaus teisių gynėjams, žurnalistams ir žiniasklaidos organizacijoms, ypač dirbantiems karo nusikaltimų, organizuoto nusikalstamumo, korupcijos, LGBT teisių, taip pat santykių su Kosovu srityse, ir ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad šie grasinimai būtų ištirti ir kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir taip sustabdytas dabartinis aukšto lygio nebaudžiamumas;

39.  išreiškia savo paramą RECOM (Tiesos ieškojimo ir tiesos sakymo apie karo nusikaltimus ir kitus rimtus žmogaus teisių pažeidimus buvusioje Jugoslavijoje regioninės komisijos) iniciatyvai, kuria siekiama žengti pirmyn supratimo ir susitaikymo proceso keliu visuose Vakarų Balkanuose;

40.  pabrėžia, kad Serbija ratifikavo pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbuotojų teisių konvencijas, taip pat pakeistą Europos socialinę chartiją; atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant konstitucinių garantijų, darbo ir profesinių sąjungų teisės vis dar išlieka ribotos, todėl ragina Serbiją toliau plėsti šias teises; yra susirūpinęs, kad socialinis dialogas tebėra silpnas ir kad su socialiniais partneriais konsultuojamasi nereguliariai; ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant stiprinti Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybą, kad būtų užtikrinta, jog ji galės imtis aktyvaus vaidmens stiprinant socialinį dialogą ir atlikti aktyvesnį konsultacinį vaidmenį teisėkūros srityje;

41.  ragina Serbiją ir Komisiją užtikrinti, kad dėl struktūrinių reformų ir liberalizavimo, kurie vykdomi siekiant narystės ES, nebūtų daroma žala darbo sąlygoms ir darbo ir profesinių sąjungų teisėms;

42.  su pasitenkinimu pažymi, kad parama pagal Pasirengimo narystei priemonę (PNP) Serbijoje tinkamai įgyvendinama; ragina vyriausybę ir ES supaprastinti finansavimui pagal PNPP taikomas administracines procedūras, kad jis būtų prieinamesnis mažesniems ir necentralizuotiems gavėjams; pabrėžia, kad persvarstant ES finansinę programą reikia išlaikyti tinkamą pasirengimo narystei paramos lygį;

43.  palankiai vertina ombudsmeno darbą ir ragina valdžios institucijas teikti visą politinę paramą siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi jo rekomendacijų, taip pat užtikrinti jo tarnybai tinkamus finansinius, administracinius ir biuro išteklius, kad jis galėtų vykdyti savo veiklą;

44.  palankiai vertina Belgrado miesto valdžios institucijų iniciatyvą pradėti Belgrado – Europos kultūros sostinės 2020 m. kampaniją ir skatina susijusius projektus, kurie priartintų Belgradą ir Serbiją prie ES kultūros požiūriu, ypač tarpetninio sambūvio, daugiakultūrinio supratimo ir tarpreliginio dialogo aspektais; ragina valstybes nares ir Komisiją remti Belgrado kandidatūrą; atsižvelgdamas į tai, ragina Serbijos parlamentą priimti ir įgyvendinti būtinus specialius įstatymus siekiant reglamentuoti kultūrinę veiklą, taip pat patvirtinti kultūrinio vystymosi strategiją siekiant geriau įgyvendinti Kultūros įstatymą;

45.  primena integracinio regionų bendradarbiavimo Vakarų Balkanuose svarbą ir džiaugiasi aktyviu Serbijos dalyvavimu regioninėse iniciatyvose ir dvišaliuose susitikimuose, kurie skatina garus kaimyninius santykius, taip pat jos vis aktyvesniu vaidmeniu skatinant susitaikymą regione; palankiai vertina oficialų prezidento B. Tadićiaus vizitą į Bosniją ir Hercegoviną ir jo paramą šios šalies teritoriniam vientisumui ir suverenumui; ragina Serbijos vyriausybę užtikrinti, kad jos tiesioginiai santykiai su Serbų Respublikos valdžios institucijomis atitiktų šią deklaruojamą paramą ir nebūtų kenkiama Bosnijos ir Hercegovinos valstybės institucijų vientisumui, suverenumui, kompetencijoms ir veiksmingam veikimui; be to, ragina Serbijos valdžios institucijas Bosnijoje ir Hercegovinoje remti reformas, skirtas šalies institucijoms stiprinti ir modernizuoti, turint mintyje su ES susijusias reformas; ragina abi vyriausybes surengti specialų bendrą posėdį siekiant geriau koordinuoti su ES susijusias reformas; palankiai vertina politinių Kroatijos ir Serbijos santykių gerinimo iniciatyvas, kurias pradėjo prezidentai I. Josipović ir B. Tadić, ir jų rezultatus; dar kartą tvirtina, kad tokie pozityvūs dvišaliai santykiai yra geras neišspręstų pasienio problemų sprendimo pagrindas, ir pabrėžia, kad abiejų šalių vienos kitai iškeltos bylos dėl genocido neturėtų pakenkti tolesnei pažangai šioje srityje; ragina Serbijos valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti su buvusios Jugoslavijos ir kitomis kaimyninėmis šalimis siekiant išspręsti visas neišspręstas teisių perėmimo problemas; skatina tarpvalstybinį bendradarbiavimą su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis Bulgarija, Vengrija ir Rumunija, įskaitant bendradarbiavimą pagal ES Dunojaus regiono strategiją;

46.  palankiai vertina aktyvų Serbijos dalyvavimą vykdant Sarajevo procesą ir tai, kad Serbija kartu su Bosnija ir Hercegovina, Kroatija ir Juodkalnija 2011 m. lapkričio 7 d. pasirašė ministrų deklaraciją dėl perkėlimo gyventi į kitą vietą nutraukimo ir tvarių sprendimų, susijusių su pabėgėliais ir perkeltaisiais asmenimis, ieškojimo; laukia regioninių paramos teikėjų konferencijos, kuri vyks 2012 m. balandžio 24 d. Sarajeve ir kurioje bus pristatyta tebesančius poreikius apimanti bendra regioninė aprūpinimo būstu programa, ir tikisi, kad visose šalyse bus skirta didelė parama pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų apgyvendinimui, užtikrinant proporcingą dalį Serbijai, kuri priėmė didžiausią skaičių perkeltų asmenų Europoje;

47.  palankiai vertina Juodkalnijos ir Serbijos santykių pagerėjimą; ragina griežčiau koordinuoti atitinkamų vyriausybių veiklą vykdant su ES susijusias reformas ir ypač jų pastangas sprendžiant bendrus uždavinius, susijusius su teisine valstybe ir ypač su kova su organizuotu nusikalstamumu; ragina abi vyriausybes dėti didesnes pastangas siekiant rasti likusių valstybinių sienų problemų sprendimą;

48.  džiaugiasi Serbijos ir Makedonijos pasiektu susitarimu dėl laisvo piliečių judėjimo, kuris papildo Serbijos jau pasirašytus susitarimus su Juodkalnija bei Bosnija ir Hercegovina, ir tikisi, kad šie susitarimai, kurie gerina dvišalius santykius ir didina susijusių žmonių galimybes, gali būti taikomi visoms regiono šalims;

49.  pabrėžia Istorinio susitaikymo komiteto veiklos svarbą ir pakartoja, kad vykstantis dialogas gali lemti geresnius santykius; vis dėlto apgailestauja, kad didelė dalis istorinių archyvų, ypač buvusios slaptosios policijos, žvalgybos agentūros UDBA, lieka uždaryti; toliau ragina baigti kruopštų 1944–1945 m. žudynių tyrimą;

50.  ragina valdžios institucijas skatinti mažiau išsivysčiusius Serbijos regionus sekti gana pasiturinčios Voivodinos pavyzdžiu; ragina valdžios institucijas skubiai priimti atitinkamą provincijos finansavimo praėjus dvejiems metams po Voivodinos statuto patvirtinimo įstatymą;

51.  atsižvelgdamas į ES paramą šalies reformų procesui, rekomenduoja suteikti galimybę Europos fondais tiesiogiai naudotis Serbijos nacionalinių mažumų taryboms ir pilietinės visuomenės organizacijoms;

52.  ragina valdžios institucijas pradėti tolesnius veiksmus ir atverti pasienio regionus kaimyninėms šalims, siekiant palengvinti prekybinius ir ekonominius ryšius; pabrėžia, kad svarbu atidaryti komercinių sunkvežimių terminalą ties Ribarcų ir Oltomantsų sienos kirtimo punktu, kad būtų sudarytos sąlygos vietos ekonominiam vystymuisi;

53.  pabrėžia didžiulę kokybiško švietimo svarbą užtikrinant tolesnį socialinį ir ekonominį Serbijos vystymąsi ir mažinant šalyje didelį nedarbo lygį, ypač jaunimo; ragina valdžios institucijas aktyviai dalyvauti propaguojant tarp jaunų žmonių švietimo vertę, taip pat daugiau investuoti į aukštąjį mokslą; pabrėžia, jog reikia viešųjų investicijų universiteto absolventų įdarbinimo srityje siekiant užtikrinti didesnį viešojo sektoriaus veiksmingumą ir užkirsti kelią tolesniam protų nutekėjimui, kuris smarkiai kenkia ilgalaikiam šalies vystymuisi;

54.  ragina dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti neribotą ir kokybišką švietimą mažumų kalbomis federaliniu ir provincijų lygmenimis, kuris reikalingas siekiant išsaugoti etninę ir kultūrinę tapatybę (ši teisė jau užtikrinta konstitucinėmis priemonėmis bei 2002 m. patvirtintu Federaliniu tautinių mažumų teisių ir laisvių apsaugos įstatymu ir atitinka gaires, nurodytas Tautinių mažumų apsaugos konvencijoje), ir visų pirma aprūpinti reikiama mokomąja medžiaga; šiuo tikslu palankai vertina tai, kad Bujanovace atidarytas dvikalbis universiteto fakultetas, kuriame gali studijuoti ir albanų kilmės, ir serbų kilmės studentai; ragina Serbiją pritaikyti, kur tinka, šį politikos modelį kitoms mažumoms; ragina Serbijos bendruomenės mažumas ir daugumas, siekiant geresnio tarpusavio supratimo, mokytis vienos kitų kalbų; pabrėžia, kad reikia gerbti tautinių mažumų kultūros įvairovę ir sudaryti jiems nevaržomą galimybę steigti kultūros centrus, elektroninę ir spaudos žiniasklaidą ir bibliotekas, kurie atitiktų šių bendruomenių kultūrinius poreikius;

55.  taip pat ragina Serbijos vyriausybę išspręsti Tarptautinio Novi Pazaro universiteto Sandžake akreditacijos klausimą ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti Akreditacijos ir kokybės užtikrinimo komisijos nepriklausomybę bei nešališkumą;

56.  palankiai vertina svarbias priemones, kurių imtasi siekiant sukurti veikiančią rinkos ekonomiką, ir vyriausybės veiksmus, dėl kurių pagerėjo finansinė ir makroekonominė Serbijos padėtis; atkreipia dėmesį į sprendimą šaldyti rezervinį susitarimą su TVF, kol bus išrinkta nauja valdžia; pabrėžia, kad Serbija turi vykdyti struktūrines reformas siekiant pagerinti ekonomikos našumą ir kad šalis turi sumažinti savo biudžeto deficitą; primena, kad pasaulio finansų ir ekonomikos krizė turėjo neigiamą poveikį visuomenei, ypač labiausiai pažeidžiamoms grupėms; ragina valdžios institucijas dėti visas pastangas, kad būtų kiek įmanoma sumažintas šis neigiamas poveikis minėtoms grupėms: skurdas, nedarbas, socialinė atskirtis, ir šalinti pagrindines šių problemų priežastis įgyvendinant būtiną socialinę ir ekonominę politiką;

57.  pabrėžia, kad šalyje būtina tinkamai taikyti teisinės valstybės principą siekiant pritraukti užsienio investuotojus, pagerinti sąlygas, kuriomis ekonomika greičiau pereitų prie atviros rinkos, ir kurti geresnę verslo aplinką; todėl primena, kad monopolijos labai trukdo tokiam perėjimui, ir ragina vyriausybę toliau taikyti priemones, kad jos būtų panaikintos; pabrėžia, kad svarbu šalinti biurokratines kliūtis, stiprinti konkurenciją ir privataus sektoriaus vaidmenį;

58.  pritaria vyriausybės pastangoms sukurti klestintį MVĮ sektorių priimant ir įgyvendinant atitinkamus teisės aktus ir įsteigiant administracines įstaigas, kurios teiks pagalbą MVĮ; kartu ragina dėti daugiau pastangų, kad būtų palengvintas MVĮ steigimasis, mažinant administracinę naštą ir darbo rinkos kliūtis ir didinant galimybes gauti finansavimą; ragina vyriausybę vartoti MVĮ apibrėžtį, kuri visiškai atitiktų ES rekomendacijas;

59.  ragina Serbijos vyriausybę taikyti reikiamas priemones siekiant užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su kaimyninių regionų MVĮ sektoriumi; pabrėžia, jog tai būtina sąlyga siekiant, kad Serbijos ekonomika gautų daugiau naudos iš integracijos į Bendrijos prekybos sistemą;

60.  džiaugiasi, kad Serbija padarė didelę pažangą siekdama atitikties aplinkos srities acquis; ragina toliau dėti pastangas šioje srityje, dėmesį sutelkiant teisės aktų vykdymui; ragina valdžios institucijas dėti daugiau pastangų, ypač vandens kokybės ir atliekų šalinimo srityje; ragina Serbiją patvirtinti klimato kaitos mažinimo tikslus, kurie atitiktų atitinkamus Europos Sąjungos tikslus;

61.  džiaugiasi, kad sudarytas ES ir Serbijos susitarimas, kuriuo nustatomos Serbijos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos, ir gerai įvertina šalies pasirengimą dalyvauti dviejose ES BUSP operacijose, būtent ES vykdomoje Somalio saugumo pajėgų mokymo misijoje (angl. EUTM Somalia) ir ES karinėje operacijoje, skirtoje prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (angl. EU NAVTOR Somalia);

62.  ragina dėti daugiau pastangų siekiant plėtoti tvarius viešojo transporto tinklus Serbijoje ir visų pirma pagerinti geležinkelių sistemą bei vidaus vandenų transportą (VII koridorius) ir kelių infrastruktūrą, taip pat sparčiai užbaigti X koridorių; pabrėžia, kad svarbu gerinti susisiekimą su kaimyninėmis šalimis siekiant palengvinti piliečių judumą;

63.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Serbijos vyriausybei bei Serbijos parlamentui.

(1) OL L 80, 2008 3 19, p. 46.
(2) A/RES/64/298.
(3) OL L 334, 2007 12 19, p. 46.
(4) OL L 336, 2009 12 18, p. 1.
(5) OL L 163, 2011 6 23, p. 1


Pažangos ataskaita.Kosovas
PDF 251kWORD 112k
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kosovo europinės integracijos proceso (2011/2885(RSP))
P7_TA(2012)0115B7-0187/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą „2011–2012 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2011)0666) ir pridėtą Komisijos 2011 m. Kosovo pažangos ataskaitą (SEC(2011)1207),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 7 d., 2010 m. gruodžio 14 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. Bendrųjų reikalų tarybos posėdžių išvadas, kuriose pabrėžiama ir dar kartą patvirtinama, kad, nepažeidžiant valstybių narių pozicijos dėl jo statuso, ateityje Kosovui įvykdžius visas sąlygas taip pat galėtų būti liberalizuotas vizų režimas, palankiai vertinamas Komisijos ketinimas metų pabaigoje pradėti dialogą vizų klausimu ir prašoma Komisijos laikytis struktūrinio požiūrio, kad Kosovo gyventojai būtų priartinti prie ES,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1244/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus(1), ir ypač į jo I priedą, kuriame dėl teisinio aiškumo ir saugumo nurodyti asmenys, gyvenantys Kosove,

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2012 m. vasario 28 d. išvadas dėl plėtros ir stabilizacijos ir asociacijos proceso;

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 4 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2008/124/BUSP dėl Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove (EULEX KOSOVO), iš dalies pakeistus 2009 m. birželio 9 d. Tarybos bendraisiais veiksmais 2009/445/BUSP ir 2010 m. birželio 8 d. Tarybos Sprendimu 2010/322/BUSP,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 4 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2008/123/BUSP dėl Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Kosove paskyrimo ir į 2011 m. liepos 28 d. Tarybos sprendimą 2011/478/BUSP dėl Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Kosove įgaliojimų pratęsimo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 27 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl padėties Kosove,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybos pranešimus spaudai dėl ES remiamo dialogo,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 28–29 d., 2009 m. balandžio 6–7 d., 2010 m. birželio 22–23 d. ir 2011 m. gegužės 20 d. tarpparlamentinių EP ir Kosovo susitikimų bendrus pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 25 d. Europos Sąjungos rinkimų ekspertų misijos Kosove galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244 (1999),

–  atsižvelgdamas į Serbijos ir 27 ES valstybių narių drauge pateiktą ir 2010 m. rugsėjo 9 d. bendru sutarimu priimtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Belgrado ir Prištinos dialogo (A/RES/64/298), kurioje teigiama, kad juo „skatinama bendradarbiauti, siekti pažangos kelyje į Europos Sąjungą ir gerinti žmonių gyvenimo sąlygas“ ir teigiamai vertindamas ES ryžtingumą palengvinti šį dialogą,

–  atsižvelgdamas į JT Ypatingojo pasiuntinio galutinį pranešimą dėl Kosovo ateities statuso ir 2007 m. kovo 26 d. išsamų statuso pasiūlymą dėl Kosovo statuso nustatymo, ypač į jo nuostatas dėl žmogaus teisių ir bendruomenių bei jų narių pagrindinių laisvių, religinio ir kultūros paveldo bei decentralizacijos,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio Teisingumo Teismo patariamąją nuomonę dėl Kosovo laikinųjų savivaldos institucijų vienašališko nepriklausomybės paskelbimo 2010 m. liepos 22 d. suderinamumo su tarptautine teise,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikuose vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu visoms Vakarų Balkanų valstybėms buvo pažadėta, kad jos taps Europos Sąjungos narėmis, ir kadangi šis pažadas buvo pakartotas aukščiausio lygio susitikime Vakarų Balkanų klausimu, vykusiame Sarajeve 2010 m. birželio 2 d.;

B.  kadangi Europos Sąjunga visada gynė daugiataučių ir kelias religijas išpažįstančių Vakarų Balkanų valstybių, grindžiamų demokratijos, tolerancijos ir kultūrų įvairovės vertybėmis, tvarumą;

C.  kadangi regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai yra itin svarbūs vykdant Europos integracijos procesą bei užtikrinant saugumą ir stabilumą regione;

D.  kadangi M. Ahtisaari planas tebėra tinkamas pagrindas išspręsti konfliktą dėl šiaurinės Kosovo dalies ir išlaikyti teritorinį bei politinį Kosovo vientisumą;

E.  kadangi nuolatinės su teisine valstybe susijusios problemos atitolina demokratijos brendimą brandą ir daro žalą ekonomikai, keldamos pavojų ilgalaikiam vystimuisi;

F.  kadangi tarp EULEX misijos pagrindinių prioritetų yra kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat karo nusikaltimų tyrimas ir nusikaltusiųjų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn;

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad Kosovo nepriklausomybės paskelbimą pripažino 88 šalys, įskaitant 22 ES valstybes nares; ragina likusias penkias ES valstybes nares taip pat jį pripažinti; taip pat palankiai vertintų aktyvesnį jų vaidmenį tarpininkaujant tarp Serbijos ir Kosovo; pakartoja, kad ES labai svarbu įtraukti Kosovą, ir mano, kad šis įsipareigojimas itin reikalingas siekiant išsaugoti stabilumą ir saugumą artimiausioje ES kaimynystėje; apgailestauja dėl to, kad Serbija daro diplomatinį spaudimą kai kurioms šalims siekdama, kad jos nepripažintų Kosovo;

2.  pabrėžia, kad integracijos į Europą galimybė, kuri sutampa su viso Vakarų Balkanų regiono integracijos galimybe, yra galinga paskata vykdyti būtinas reformas Kosove; pabrėžia, kad ES strategija, skirta tam, kad ši galimybė Kosovo piliečiams taptų apčiuopiamesnė, kol kas nepasiekė tikslo ir rezultatų buvo pasiekta nedaug; palankiai vertina tai, kad paskirtas dvejopas pareigas einantis ES specialusis įgaliotinis / ES biuro vadovas;

3.  palankiai vertina tai, kad Komisija ketina pradėti galimybių tyrimą dėl Kosovo ir ES stabilizavimo ir asociacijos susitarimo pasirašymo, kaip buvo pažymėta 2012 m. vasario 28 d. Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje, ir ypač palankiai vertina tai, kad šis tyrimas buvo oficialiai pradėtas Komisijos nario S. Füle 2012 m. kovo 27 d. per pirmąjį Kosovo nacionalinės Europos integracijos tarybos posėdį bei tikisi, kad tyrimas gali būti baigtas vėliausiai 2012 m. rudenį;

4.  pabrėžia, kad reikalingas geresnis Kosove veikiančių ES misijų ir kitų tarptautinių misijų bendradarbiavimas, siekiant išvengti veiklos dubliavimosi ir užtikrinti veiksmingą išteklių valdymą;

5.  pakartoja savo požiūrį, išreikštą 2007 m. kovo 29 d.(2), 2009 m. vasario 5 d.(3) ir 2010 m. liepos 8 d.(4) rezoliucijose, kad turėtų būti atmesta Kosovo padalijimo galimybė;

6.  susirūpinęs dėl rimtų pažeidimų per paskutinius 2010 m. gruodžio mėnesio parlamento rinkimus; ragina tinkamai ištirti rinkiminį sukčiavimą, taip pat nustatyti asmenis, kurie politiškai atsakingi už pažeidimus, bei greitai ir tinkamai nubausti visus kaltininkus, įskaitant vietos rinkimų pareigūnus, siekiant užbaigti nebaudžiamumo erą, kurioje menkinamas visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis ir kompromituojamas jų teisėtumas; ragina teikti prioritetą rinkimų bylų sprendimui ir šiuo tikslu prašo Kosovo valstybinių institucijų (valstybės prokuratūrą, Aukščiausiąjį Teismą ir Kosovo teismų tarybą) patobulinti savo darbo koordinavimą; pabrėžia, kad tinkamai funkcionuojanti rinkimų sistema labai svarbi demokratinių institucijų veikimui;

7.  ragina visas šalis, tiek vyriausybę, tiek opozicijos partijas nedelsiant pereiti prie konstitucijos ir rinkimų reformų, kaip buvo pažadėta rinkėjams po rinkimų, siekiant, kad rinkimų sistema taptų skaidresnė ir atitiktų tarptautinius standartus, ypač Europos Tarybos standartus;

8.  atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad Kosovo vyriausybė per šiuos metus pasirengusi užbaigti tarptautinės bendruomenės stebimą nepriklausomybės procesą nutraukdama tarptautinio civilinio biuro veiklą; ragina Kosovo asamblėją naujojoje konstitucijoje išlaikyti ir puoselėti M. Ahtisaario plano principus, kuriais grindžiama Kosovo nepriklausomybė;

9.  pažymi, kad Kosovo institucijos sėkmingai sprendė su pirmininkaujančia valstybe susijusią krizę 2011 m. pradžioje; palankiai vertina tai, kad Kosove valstybės vadovu pirmąkart tapo moteris, be to, atkreipia dėmesį į tai, jog prezidentė A. Jahjaga yra jauniausia demokratiškai išrinkta valstybės vadovė Europoje;

10.  palankiai vertina tai, kad pradėtas dialogas dėl vizų laikantis ankstesnių įsipareigojimų, susijusių su Vakarų Balkanų galimybės integruotis į Europą įgyvendinimu ir nepažeidžiant valstybių narių pozicijų dėl Kosovo statuso, kad būtų nugalėta didėjanti Kosovo piliečių izoliacija, turinti neigiamą poveikį, visų pirma, pažeidžiamų grupių asmenims ir jaunimui; tikisi, kad šį pavasarį Komisija pateiks vizų režimo liberalizavimo gaires, kuriose būtų laikomasi tokio paties požiūrio kaip ir kitų Vakarų Balkanų valstybių atžvilgiu, t. y. būtų pasiūlytos gairės, kuriose būtų nagrinėjami klausimai keturiose pagrindinėse srityse, iš kurių pagrindinė – vizų režimo liberalizavimas baigiantis šiam procesui; džiaugiasi, kad Taryba savo 2011 m. gruodžio 5 d. išvadose dar kartą patvirtino, kad Kosovui bus leista naudotis vizų režimo liberalizavimu, kai tik jis įvykdys reikiamas sąlygas; pabrėžia, kad geresni tiesioginiai žmonių ryšiai yra didelė paskata vykdyti demokratizaciją ir tolesnių reformų regione varomoji jėga;

11.  pabrėžia, kad Kosove dar neišspręsta pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų grįžimo problema; teigiamai vertina Kosovo valdžios institucijų pastangas remti sugrįžėlius ir ragina tolesnes pastangas centrinės ir vietos valdžios lygmenimis siekiant užtikrinti socialinę ir ekonominę jų integraciją, ypatingą dėmesį skiriant serbų, romų, aškali ir egiptiečių tautybių sugrįžėliams;

12.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti veiksmingą visų atitinkamų ministerijų bendradarbiavimą ir koordinavimą ir, bendradarbiaujant su tarptautiniais suinteresuotaisiais subjektais, teikti tolesnio mokymo, pajėgumų kūrimo bei techninę pagalbą vietos institucijoms ir koordinavimo struktūroms; pabrėžia, kad svarbu išspręsti sugrįžėlių turto sugrąžinimo klausimus ir užtikrinti, kad būtų grąžintos nuosavybės teisės Serbijos piliečiams Kosove;

13.  pabrėžia, kad būtina pasiekti esminės pažangos siekiant susitarimo tarp Kosovo ir kaimyninių šalių sprendžiant teisių perėmimo ir nuosavybės teisių klausimus;

14.  pabrėžia dialogo su Belgradu, kuris vyko po 2010 m. rugsėjo mėn. JT generalinėje Asamblėjoje Serbijos ir Kosovo (padedant ES) sudaryto susitarimo, svarbą regioniniam bendradarbiavimui ir abiejų šalių galimybėms integruotis į Europą; teigiamai vertina tai, kad iki šiol įvyko devyni derybų raundai, per kuriuos buvo parengti keli preliminarūs susitarimai, įskaitant 2011 m. gruodžio 2 d. raundą dėl bendro sienų kirtimo punktų, esančių šiaurinėje šalies dalyje, valdymo, per kurį nustatyta viena bendra integruota stebėsenos tvarka, ir ragina sąžiningai jį įgyvendinti;

15.  tačiau reiškia susirūpinimą tuo, kad ankstesni susitarimai, labai svarbūs norint pagerinti kasdieninį piliečių gyvenimą, pvz., susitarimas dėl civilinės būklės registrų perdavimo Kosovo valdžios institucijoms ir dėl mutinių antspaudų, Serbijos nebuvo iki galo įgyvendinami, ji taip pat neįgyvendino pastarojo susitarimo, todėl Kosovo vyriausybė 2011 m. liepos mėn., nusprendė taikyti atsakomąsias priemones; ragina Serbijos vyriausybę pademonstruoti gerą valią siekiant dialogo tikslų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Belgrado ir Prištinos 2012 m. vasario 24 d. pasiektus susitarimus dėl bendro sienų kirtimo punktų ir dėl įtraukaus regioninio bendradarbiavimo ir pabrėžia, kad itin svarbu sąžiningai vykdyti šiuos susitarimus; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja dėl pastaruoju metu vykusių šalių nesutarimų, kai su Kosovo delegacija susijusi informacija pateikiama išnašose;

16.  pabrėžia, kad abi šalys turi laikytis pragmatinio požiūrio, kuris reikalauja įsipareigojimų, nuoseklumo ir atsakomybės ieškant sprendimų; tikisi, kad artimiausiu laiku bus pasirašyti susitarimai dėl visų likusių klausimų siekiant paruošti dirvą tikram regiono stabilumui ir geriems kaimynystės santykiams bei sudaryti galimybę Kosovo sutartiniams susitarimams su ES;

17.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą parlamentų ir abiejų šalių visuomenių informavimą apie dialogo rezultatus, siekiant užtikrinti proceso skaidrumą ir teisėtumą; pažymi, kad ES taip pat turėtų atlikti tam tikrą vaidmenį informuojant visuomenę, taip pat suartinant abi šalis ir sudarant palankesnes sąlygas tiesioginiams žmonių ryšiams;

18.  ragina Europos Sąjungos Tarybą ir Komisiją kuo greičiau pradėti derybas su Kosovu dėl prekybos susitarimo, nes jis yra labai svarbus šalies vystymuisi ir sėkmingai kovai su nedarbu;

19.  labai susirūpinęs dėl nestabilios ir įtemptos padėties Šiaurėje ir griežtai smerkia nepriimtiną smurtą KFOR ir Kosovo valdžios institucijų atžvilgiu, dėl kurio šiame regione žmonės netenka gyvybės ir žalojami; ragina stengtis šiame regione atkurti teisinę valstybę, stiprinant kovą su organizuotu nusikalstamumu ir nusikalstamomis organizacijomis, kurios pavertusios šį regioną joms saugia teritorija, kurios nekontroliuoja jokia valdžios institucija; ragina nedelsiant ir visiškai pašalinti kelius blokuojančias kliūtis ir užtikrinti laisvą asmenų ir prekių judėjimą, taip pat suteikti galimybę praeiti pro vartus tarptautinei bendruomenei ir Kosovo muitinės pareigūnams, ir džiaugiasi Serbijos prezidento pareiškimu šiais klausimais; ragina Serbijos vyriausybę likviduoti paralelines struktūras, veikiančias Kosovo teritorijoje;

20.  pabrėžia, kad M. Ahtisaari plano įgyvendinimas Šiaurėje suteiktų Kosovo serbams nepriklausomybę plačiąją prasme, kartu užtikrinant jų teises ir pagrindines laisves; pakartoja, kad tvarių sprendimų galima tikėtis tik iš derybų, t. y. dialogo rezultatų, ir ragina Kosovo vyriausybę dėti visas pastangas siekiant parengti ir įgyvendinti veiksmingą strategiją, kuri aprėptų Šiaurės piliečius, kad būtų palengvintas šis dialogas; ragina tarptautinę bendruomenę ir toliau teikti savo paramą Kosovo vyriausybei ieškant ilgalaikio taikaus padėties Šiaurėje sprendimo;

21.  įspėja Serbijos valdžios institucijas, kad vietos rinkimų rengimas Kosove prieštarautų tarptautinei teisei, ypač JT Saugumo Tarybos rezoliucijai 1244, ir pakenktų regiono stabilumui ir vykstančiam dvišaliam dialogui su Kosovu; pažymi, kad Kosovo gyventojų, turinčių Serbijos pilietybę ir gyvenančių Kosove, galimo dalyvavimo būsimuosiuose Serbijos visuotiniuose rinkimuose sąlygos turėtų būti aptartos su Kosovo valdžios institucijomis dalyvaujant JT laikinajai administracijai Kosove (angl. UNMIK) ir ESBO;

22.  pabrėžia, kad Kosovo valdžios institucijos turi imtis tolesnių veiksmų, kad serbų mažuma, ypač Šiaurės ir Pietų regionuose, būtų visiškai integruota į Kosovo visuomenę; šiuo tikslu ragina padidinti Kosovo serbų atstovavimą vietos ir nacionaliniuose valdžios organuose, kuris būtinas siekiant užtikrinti serbų mažumos interesų žinomumą ir stiprinti jos gebėjimus dalyvauti sprendimų priėmimo procese, nes tai prisidėtų prie Kosovo vientisumo;

23.  palankiai vertina aktyvesnį serbų bendruomenės dalyvavimą institucinėje Kosovo sandaroje pietuose nuo Ibaro upės, kaip parodė jų padidėjęs dalyvavimas rinkimuose ir gyventojų surašyme; pabrėžia, kad šiuo tikslu decentralizavimo procesas atlieka esminį vaidmenį, ir ragina toliau dėti pastangas, kad jis vyktų sėkmingai, ypač užtikrinti sklandų visų lygių valdžios institucijų bendradarbiavimą; ragina didinti vietos administracijos pajėgumus ir biudžetą; tikisi, kad šis bendradarbiavimo modelis greitai bus perimtas Šiaurėje, kaip numatyta M. Ahtisaari plane, ir ragina taip pat šiame regione vykdyti veiksmingą decentralizavimo procesą siekiant sumažinti etninę įtampą ir stiprinti stabilumą;

24.  pabrėžia svarbų teisinės valstybės misijos EULEX vaidmenį, kuri iš tiesų įrodo visos ES ir jos 27 valstybių narių įsipareigojimus įtvirtinti teisės viršenybę Kosove, ir prašo Europos Sąjungos imtis iniciatyvų didinti šios svarbios misijos efektyvumą ir pripažinimą visoje Kosovo teritorijoje; ragina Kosovo institucijas glaudžiau bendradarbiauti su EULEX ir remti EULEX darbą visose jos įgaliojimų srityse; atkreipia dėmesį į EULEX misijos veiklą šiaurinėje šalies dalyje ir ragina dėti daugiau pastangų siekiant visapusiškai įvykdyti savo įgaliojimus šiame regione; atkreipia dėmesį į tai, kad šios misijos įgaliojimai, ypač susiję su planavimu, veikla, valdymu ir priežiūra, šiuo metu yra persvarstomi siekiant pritaikyti misiją prie kintančios padėties vietoje;

25.  pripažįsta didelę pažangą, pasiektą kai kuriose srityse, pavyzdžiui, policijos ir muitinės klausimais, ir mano, kad svarbiausią veiklą šiose srityse, o būtent korupcijos, organizuoto nusikalstamumo ir karo nusikaltimų klausimų sprendimą, reikėtų stiprinti, kad misija galėtų pasiekti apčiuopiamesnių rezultatų; atsižvelgdamas į tai yra susirūpinęs dėl didelio neišspręstų bylų skaičiaus, kurių priežastis – netikėtai didelis bylų, kurias EULEX perdavė JT laikinoji administracinė misija Kosove, skaičius; pabrėžia EULEX atsakomybę, susijusią su jos vykdomąja valdžia, taip pat jos įgaliojimais stebėti, prižiūrėti ir patarti; todėl ragina EULEX imtis konkrečių veiksmų, kad aukšto lygio korupcijos atvejų tyrimo procesas vyktų aktyviau; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į tai, kad itin svarbus prokurorų ir teisėjų darbas, ragina ES valstybes nares komandiruoti reikiamą ekspertų skaičių ir, prireikus, sudaryti sąlygas juos įdarbinti pagal sutartis, siekiant užpildyti spragas;

26.  ragina ES ir jos valstybes nares atitinkamai skirti dėmesį logistiniams aspektams, siekiant užtikrinti, kad EULEX personalas galėtų vykdyti misijos įgaliojimus taip pat kritinėse situacijose, pvz., kuri dabar vyksta prie Šiaurės sienų Mitrovicos regione; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti misijos veiklos tęstinumą; yra susirūpinęs dėl kelių ES valstybių narių paskelbtų ketinimų atšaukti savo suformuotų policijos padalinių kontingentus ir ragina atitinkamas valstybes nares dar kartą apmąstyti savo sprendimus, atsižvelgiant į nuolatinius poreikius šalyje;

27.  pabrėžia, kad tam, jog misija dirbtų veiksmingai, reikalingas kompetentingas valdymas ir koordinavimas; pabrėžia EULEX veiklos skaidrumo ir atskaitomybės poreikį, taip pat misijos veiklos politinių aplinkybių geresnio supratimo poreikį siekiant stiprinti jos teisėtumą piliečių požiūriu; be to, pabrėžia tolesnio glaudaus bendravimo su Kosovo vyriausybe, piliečiais ir žiniasklaida svarbą; ragina EULEX apie misijos pasiekimus informuoti Kosovo piliečius ir stengtis didinti pasitikėjimą misiją bei paisyti piliečių lūkesčių;

28.  mano, kad EULEX turėtų nedelsdama pašalinti tam tikrus struktūrinius trūkumus, pvz., susijusius silpna vidaus atskaitomybe ir menka išorės priežiūra;

29.  palankiai vertina tai, kad atsakomybė už kultūros ir religinių vietų apsaugą bus laipsniškai perduota vietos policijai, nes tai rodo, jog vietos valdžios institucijos veikia;

30.  ragina Kosovo asamblėją padidinti savo vaidmenį vykstant demokratiniams ir teisėkūros procesams Kosove; pabrėžia būtinybę stiprinti Asamblėjos vykdomą vyriausybės veiklos priežiūros funkciją, ypač biudžeto išlaidų kontrolę; yra susirūpinęs dėl Asamblėjos darbo tvarkos taisyklių aiškumo ir dėl to, ar Asamblėja šių taisyklių laikosi; pabrėžia, jog institucija turi veikti pagal aiškiomis taisyklėmis nustatytą tvarką su tinkamais pajėgumais, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas; pritaria numatytai partnerystės programai ir ragina teikti daugiau paramos tiek Kosovo asamblėjos operaciniams pajėgumams vystyti, tiek ekspertinėms žinioms plėtoti;

31.  laikosi nuomonės, kad sukčiavimų atvejai (apie juos neseniai buvo skelbta žiniasklaidoje), nesvarbu, ar jie atskleidžiami parlamente, vyriausybėje ar kurioje nors kitoje institucijoje, turi būti tinkamai išnagrinėti, o imunitetas prireikus panaikinamas; ragina Kosovo parlamentą ir valdžios institucijas aiškiai atsiriboti nuo tokio elgesio ir imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad tokie atvejai būtų nesuderinami su valstybės tarnyba;

32.  pabrėžia svarbų Europos integracijos komiteto bei Europos integracijos ministerijos vaidmenį ir palankiai vertina gerėjančius šių dviejų institucijų tarpusavio santykius; vis dėlto ragina Kosovo vyriausybę ir toliau stiprinti institucijas ir gerinti jų bendradarbiavimą;

33.  palankiai vertina EULEX Ypatingos tyrimų grupės steigimą dėl įtariamos neteisėtos prekybos žmonių organais ir nežmoniško elgesio su žmonėmis, kaip reikalavo Europos taryba 2011 m. sausio 25 d. rezoliucijoje; ragina kruopščiai ištirti šiuos klausimus; reikalauja visus susijusius asmenis, įskaitant Kosovo ir Albanijos valdžią, visapusiškai bendradarbiauti su tyrėjais ir ragina visas kaimynines šalis visapusiškai remti minėtos grupės veiklą;

34.  pabrėžia, kad svarbu toliau dėti pastangas ieškant per 1998–1999 m. konfliktą, taip pat ir po to dingusių asmenų; pabrėžia, kad šeimų teisė sužinoti apie giminių likimą – tai esminė žmogaus teisė, ir kad tai yra būtina sąlyga siekiant bendruomenių susitaikymo ir taikios ateities regione; dėl to tvirtai remia dingusių asmenų paieškos darbo grupės pastangas ir EULEX misijos siekį modernizuoti teismo mediciną Kosove; ragina dėti daugiau pastangų sprendžiant bylas, susijusias su 2004 m. kovo mėn. įvykiais, nes tokių baudžiamųjų bylų nagrinėjimas ir toliau vilkinamas dėl nenoro ir neefektyvių veiksmų;

35.  pabrėžia, kad paplitusi korupcija – tai vis dar viena pagrindinių šalies problemų, kaip ir visame Vakarų Balkanų regione, dėl kurios susilpnėja žmonių pasitikėjimas teisine valstybe ir varžomos galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis; teigiamai vertina teisės aktų sistemos patobulinimus, apie kuriuos buvo pranešta, ir ragina nedelsiant ir tinkamai juos įdiegti, taip pat dėti pastangas siekiant aktyviau spręsti šį uždavinį, visų pirma didinant atitinkamus teisėsaugos institucijų ir teismų sistemos pajėgumus ir užtikrinant viešųjų pirkimų procedūrų ir atvirų konkursų skaidrumą; pabrėžia, kad reikalingi aktyvesni Kovos su korupcija agentūros, policijos ir baudžiamųjų institucijų veiksmai ir geresnis jų bendradarbiavimas; pabrėžia, kad esama nebaudžiamumo atmosfera ir tinkamų sankcijų už korupciją nebuvimas yra viena iš didžiausių Kosovo problemų, ir primygtinai ragina Kosovo valdžios institucijas sukurti baudžiamųjų kovos su korupcija procesų, taip pat aukščiausiuoju politinės ir ekonominės valdžios lygmeniu, dokumentavimo sistemą;

36.  laikosi nuomonės, kad teisinės valstybės principų įgyvendinimo Kosove problema ir toliau kelia didelį susirūpinimą, todėl į tai reikia skubiai atkreipti dėmesį; ragina valdžios institucijas skubiai imtis būtinų reformų, kurios padėtų plėtoti Europos perspektyvą Kosove ir galiausiai duotų naudos gyventojams;

37.  yra smarkiai susirūpinęs dėl organizuoto nusikalstamumo masto Kosove vykdant įvairius nusikaltimus, įskaitant prekybą narkotikais ir žmonėmis; pažymi, kad policijos ir teisminių institucijų gebėjimas kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir toliau yra ankstyvojo vystymosi etape, ir ragina Kosovo valdžios institucijas nedelsiant imtis veiksmų siekiant pagerinti šį gebėjimą; ragina Kosovo valdžios institucijas pagerinti teisėkūros proceso kokybę ir skaidrumą, siekiant, kad Kosovui būtų sukurta patikima teisinė sistema ir padidintas pasitikėjimas teisine sistema;

38.  pabrėžia tarptautinio bendradarbiavimo svarbą, siekiant veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu; apgailestauja, kad dėl to, jog kai kurie tarptautinės bendruomenės nariai nenorėjo o pripažinti Kosovo kaip valstybės, Kosovas negalėjo užmegzti tiesioginio bendradarbiavimo su Europolu ir Interpolu; apgailestauja, kas keitimasis informacija per EULEX ir UNMIK misijas iki šiol tinkamai neveikė; ragina Europolą ir Interpolą plėtoti veiksmingą keitimąsi informacija su Kosovu sudarant bendradarbiavimo susitarimus arba suteikiant Kosovui stebėtojo statusą; pabrėžia, kad itin svarbu, jog FRONTEX ir Kosovas keistųsi informacija;

39.  teigiamai vertina teisminės reformos pažangą, tačiau ragina dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti teisėjų ir prokurorų profesionalumą ir nepriklausomumą nuo bet kokios politinės įtakos, taip pat kovoti su korupcija savo gretose; šiuo tikslu palankiai vertina aktyvų Konstitucinio teismo vaidmenį užtikrinant parlamentinių procesų atitiktį Konstitucijai ir aiškumą funkcinio imuniteto klausimu; pažymi, kad, nepaisant pažangos kai kuriose srityse, Kosovo teismų sistema tebėra silpna, todėl tebėra daug neišnagrinėtų bylų; atsižvelgdama į tai, pabrėžia, kad reikia vykdyti reformas; pabrėžia, kad siekiant, jog teisingumo sistema tinkamai veiktų, labai svarbu sukurti veiksmingas liudininkų apsaugos ir liudininkų perkėlimo programas, ir ragina nedelsiant imtis veiksmų siekiant įgyvendinti liudininkų apsaugos įstatymą ir įsteigti policijos ir teisminių institucijų liudininkų apsaugos padalinius; be to, ragina visas ES valstybes nares ir kitas EULEX misijoje dalyvaujančias šalis įsipareigoti dalyvauti liudininkų perkėlimo programose; apgailestauja dėl to, kad Mitrovicos teismas iki šiol nedirba visu pajėgumu, ir ragina Kosovo ir Serbijos valdžios institucijas išspręsti šį klausimą siekiant pagerinti šiaurinės dalies gyventojų galimybę kreiptis į teismą;

40.  pabrėžia profesionalios, nepriklausomos, atskaitingos ir prieinamos valstybės tarnybos svarbą siekiant užtikrinti deramą valstybės įstaigų veiklą; šiuo tikslu ragina skubiai priimti veiksmų planą, kuriuo remiantis būtų įgyvendinamos viešosios administracijos strategijoje numatytos reformos; pabrėžia, kad administracinėje struktūroje turi atsispindėti visa Kosovo visuomenė pagal lytį ir etninę sandarą, o atranka turėtų vykti pagal profesinius nuopelnus, skyrimo tvarka turėtų nepriklausyti nuo politinio įsikišimo;

41.  pabrėžia, kad laisva, nešališka, stipri ir nepriklausoma žiniasklaida, atitinkanti tarptautinius žiniasklaidos standartus, pagal kuriuos užtikrinama žodžio laisvė ir galimybės gauti informacijos, yra demokratijos kertinis akmuo; šiuo tikslu ragina vyriausybę sukurti tinkamą teisinį pagrindą ir užtikrinti veiksmingą jo įgyvendinimą, taip pat nustoti laikyti šmeižtą baudžiamąja veika; susirūpinęs pažymi, kad toliau tęsiasi politinis kišimasis į žiniasklaidos veiklą, ir ragina valdžios institucijas nedelsiant imtis veiksmų siekiant apsaugoti žurnalistus nuo grasinimų ir kitokio jų darbe daromo spaudimo, įskaitant selektyvų valstybės teikiamų subsidijų reklamai naudojimą, siekiant skatinti nepriklausomą ir pliuralistinę žiniasklaidą, taip suteikiant galimybę Kosovo piliečiams gauti informacijos; ragina apsaugoti žurnalistus, nustatyti minimalias jų darbo teises ir sudaryti jiems sąlygas dirbti; ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti skaidrumą žiniasklaidos nuosavybės srityje ir finansinę bei leidybinę visuomeninio transliuotojo nepriklausomybę, t. y., nustatyti, kad tam tikrą programų dalį, pvz., 20 proc., įskaitant aktualijų programas, rengtų nepriklausomi prodiuseriai;

42.  yra susirūpinęs dėl to, kad diskriminacija vis dar išlieka rimta problema šalyje ir ragina vyriausybę laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų įgyvendinti išsamią kovos su diskriminacija strategiją, pagal kurią būtų užtikrinama visų žmonių lygybė nepaisant jų etninės kilmės, lyties, amžiaus, religijos, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar negalios, norint skatinti pagarbą kitiems ir jų supratimą ir stengiantis didinti informuotumą apie žmogaus teises šalies ir vietos lygiu; pabrėžia, kad reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų geriau taikomos teisės gynimo ir administracinės priemonės žmogaus teisių pažeidimo atvejais; visų pirma, atkreipia dėmesį į romų, aškali ir egiptiečių bendruomenių moterų padėtį ir būtinybę užtikrinti visų vaikų integraciją į švietimo sistemą, mokant juos jų gimtąja kalba; ragina valdžios institucijas, atsižvelgiant į Kosovo etninę įvairovę ir pagal tarptautinės ir ES teisės aktų reikalavimus užtikrinti galimybes gauti veiksmingas viešąsias paslaugas daugeliu kalbų;

43.  pabrėžia ombudsmeno tarnybos svarbą ginant piliečių teises ir laisves ir ragina vyriausybę ir Kosovo asamblėją dėti daugiau pastangų, kad būtų įgyvendintos ombudsmeno rekomendacijos; ragina teikti šiai institucijai politinę, administracinę ir finansinę paramą, nes ši institucija turi atlikti svarbiausią vaidmenį kaip žmogaus teisių užtikrintoja; šiuo požiūriu pabrėžia, kad nepakankami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, taip pat tinkamų darbo patalpų trūkumas, ir toliau yra tinkamo šios tarnybos darbo kliūtis;

44.  primygtinai ragina Kosovo vyriausybę užtikrinti, kad būtų faktiškai įgyvendintos konstitucinės nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti pagarbą mažumoms bei jų apsaugą;

45.  atkreipia dėmesį į tai, kad Kosovo teisine sistema nustatomas lyčių lygybės principo įtvirtinimo pagrindas, siekiant įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo; vis dėlto pabrėžia, kad dėl socialinių normų, tradicijų, prastų ekonominių sąlygų ir silpnų institucijų, ypač teismų, susidaro sąlygos toliau nuolat taikyti galiojančių teisės aktų taikymo išimtis, ir tai liudija ribotos moterų galimybės turėti nuosavybę, neryžtingumas reikalaujant paveldėjimo teisių ir nesugebėjimas išreikalauti vaiko globos teisių; pabrėžia, kad nepakankama apsauga nuo smurto šeimoje, galimybių siekti teisingumo dėl padarytų nusikaltimų stoka, nelygios galimybės gauti išsilavinimą mergaitėms, ekonominė moterų ir vyrų nelygybė ir vis dar nepakankamas moterų atstovavimas visais politinių sprendimų priėmimo proceso lygmenimis yra tolesnis įrodymas, kad Rezoliucijos Nr. 1325 toli gražu nėra laikomasi; ragina Kosovo valdžios institucijas dėti visas pastangas, kad ši rezoliucija būtų įgyvendinta;

46.  džiaugiasi pažanga, pasiekta moterų teisių ir lyčių lygybės srityse, ir šios pažangos pavyzdys – pradėtos taikyti apmokamos iki 9 mėnesių trukmės motinystės atostogos; vis dėlto yra susirūpinęs dėl didelio mergaičių, pasitraukiančių iš švietimo sistemos, skaičiaus ir dėl nedidelio moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygio, įskaitant svarbiausius visuomenės sektorius; ragina Kosovo valdžios institucijas aktyviau skatinti moterų įsitraukimą į darbo rinką ir stiprinti moterų padėtį joje;

47.  primena gyvybiškai svarbų tarpkultūrinio švietimo vaidmenį Kosove skatinant pagarbą, palankumą ir toleranciją tautoms, etninėms arba religinėms grupėms, kartu išsaugant kiekvienos grupės tapatybę ir pripažįstant kitų tapatybę; taip pat primygtinai ragina Kosovo valdžios institucijas parengti mokymo programas, apimančias visų tradiciškai Kosove gyvenančių bendruomenių istoriją, kultūrą bei kitus savitus bruožus ir tokiu būdu skatinančias toleranciją;

48.  ragina Kosovo vyriausybę ir parlamentą plėtoti modernią valstybinių ir privačių mokyklų švietimo sistemą, gerbiančią religinių bendruomenių ir valstybės atskyrimo principą ir grindžiamą kultūrinės bei religinės įvairovės puoselėjimu ir sena Kosovo visuomenės tolerancijos tradicija;

49.  ragina dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti kultūrinį ir religinį Kosovo paveldą, ypač serbų stačiatikių bažnyčias ir vienuolynus, taip pat kitus paminklus, nes jie yra pasaulio ir Europos kultūros paveldas; atsižvelgdamas į tai, ragina veiksmingai nustatyti specialias saugomas zonas, t. y. sustabdyti nelegalias statybas šiose teritorijose ir aplink jas, taip pat užtikrinti, kad jos tvariu būdu būtų integruojamos į vietos bendruomenes; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia priimti įstatymus dėl serbų ortodoksų bažnyčios viduramžių vienuolynų, kurie priskirti Unesco pasaulio kultūros paveldui, ir dėl Prizren miesto ir Velika Hoča/Hoça e Madhe miesto senamiesčių apsaugos; siekiant teisinio aiškumo ir siekiant išvengti dviprasmybių ragina sudaryti išsamų apsaugos kriterijus atitinkančių kultūros paveldo objektų sąrašą;

50.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu gerinti Kosovo santykius su tarptautinėmis kultūros ir paveldo institucijomis ir sporto organizacijomis, ypač su Tarptautiniu olimpiniu komitetu, ir gerinti šalies dalyvavimą jose, kad Kosovo sportininkai galėtų dalyvauti būsimosiose Londono olimpinėse žaidynėse;

51.  reikalauja toliau dėti pastangas siekiant suvienyti šiuo metu padalytą Prištinos universitetą ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl iniciatyvų, kurių galėtų imtis Europos Sąjunga, kad būtų sujungti fakultetai, esantys Mitrovicoje ir Prištinoje;

52.  ragina Tarybą nedelsiant įgalioti Komisiją pradėti derybas dėl bendrojo susitarimo su Kosovu dėl jo dalyvavimo Bendrijos programose; atkreipia dėmesį į Komisijos rekomendaciją pradėti įgyvendinti programas „Kultūra“ ir „Europa piliečiams“, tačiau pabrėžia, kad svarbu kuo greičiau išplėsti Kosovo dalyvavimą kitose programose;

53.  pakartoja, kad remia pilietinės visuomenės veiklą, ir ragina vyriausybę ir Asamblėją plėtoti struktūras ir platformas, skirtas dialogui su pilietinės visuomenės organizacijomis; tuo pat metu skatina socialinę ir ekonominę politiką formuojančias įstaigas atsižvelgti į pilietinės visuomenės pasiūlymus; pabrėžia NVO svarbą stebint valdžios institucijų veiklą, ypač kovos su korupcija srityje ir kuriant įvairių etninių grupių tarpusavio pasitikėjimą; ragina stiprinti pilietinės visuomenės atstovų dialogą siekiant nustatyti bendrus prioritetus ir sutelkti pastangas formuojant viešąją politiką;

54.  pripažįsta, kad laisvę jungtis į profesines sąjungas garantuoja įstatymas, tačiau vis dar reikia tobulinti galiojantį darbo ir profesinių sąjungų teisių teisinį pagrindą; ragina Kosovą stiprinti socialinį dialogą sprendimų priėmimo, politikos formavimo ir socialinių partnerių gebėjimų stiprinimo srityse;

55.  yra susirūpinęs dėl Kosovo ekonominės padėties; pabrėžia biudžeto drausmės ir tvarios makroekonomikos politikos svarbą šalies vystymuisi ir pabrėžia, kad privatizavimo procesas turi vykti visiškai skaidriai; palankiai vertina tai, kad siekiama supaprastinti verslo įmonės steigimo procedūrą, kadangi tai leistų padidinti biudžeto įplaukas ir sumažintų aukštą nedarbo lygį šalyje, ypač jaunimo nedarbo lygį; šiomis aplinkybėmis apgailestauja dėl autonominių prekybos priemonių pratęsimo vilkinimo;

56.  palankiai vertina tai, kad priimta strategija dėl MVĮ plėtros 2012–2016 m. laikotarpiu, ir ragina Prekybos ir pramonės ministerijos Paramos MVĮ agentūrą šią strategiją įgyvendinti; ragina Agentūrą dėti daugiau pastangų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) plėtrai, suteikiant galimybę gauti finansavimą, mažinant administracinę naštą ir skatinant Kosove, regione ir ES veikiančių MVĮ bendradarbiavimą;

57.  ragina Tarybą ir Europos Sąjungos Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Kosovo vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijomis, teikti paramą šiuolaikinio, ekologiško ir tvaraus žemės ūkio bei MVĮ, užsiimančių atsinaujinančios energijos gamyba, plėtrai;

58.  primena, kad rimtos Kosovo ilgalaikio tvaraus ekonominio vystymosi perspektyvos gali būti užtikrintos tik sudarant Europos Sąjungos ir Kosovo prekybos susitarimą; palankiai vertina Tarybos kvietimą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl tolesnių veiksmų dėl prekybos susitarimo, kai tik bus padaryta pakankama pažanga, ir ragina Komisiją nedelsiant nusiųsti ekspertų misiją į Kosovą, kad būtų įvertinta šalies pažanga šioje srityje;

59.  teigiamai vertina priemones, kurių buvo imtasi aplinkosaugos srityje; apgailestauja, kad Kosovo valdžia atitinkamai neišnagrinėjo, kokios galimos alternatyvos naujos akmens anglis deginančios jėgainės statybai siekiant kompensuoti Kosovo A ir B atominių elektrinių pagaminamą energiją; pripažįsta, kad padidėję Kosovo energijos poreikiai trumpalaikiu laikotarpiu bus tenkinami toliau naudojant akmens anglį kaip pagrindinį energijos šaltinį, tačiau ragina daugiau investuoti į alternatyvias ekologiškas technologijas ir didinti elektros tinklo energijos vartojimo efektyvumą laikantis ES nustatytų rodiklių; ragina pagaminti daugiau energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kad būtų įmanoma kuo greičiau uždaryti Kosovo A ir B atomines elektrines;

60.  atsižvelgdamas į tai, kad tvirta infrastruktūra yra gyvybiškai svarbi tvaraus vystymosi prielaida, pabrėžia, kad svarbu gerinti transporto tinklą ir susiekti jį su kaimyninėmis šalimis, siekiant palengvinti asmenų ir prekių judėjimą; mano, kad visuomeninio transporto, ypač geležinkelių, tinklas – tai sąnaudų požiūriu efektyvi ir tvari alternatyva kelių transportui, ir ragina vyriausybę ir tarptautinius paramos teikėjus savo investicijų planuose teikti pirmenybę būtent jo plėtrai ir modernizavimu;

61.  palankiai vertina tai, kad Kosovas stiprina ryšius su daugeliu kaimyninių šalių, ir ragina visapusiškai integruoti Kosovą į regioninį bendradarbiavimą; pažymi, kad Kosovo pirmininkavimas Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimui 2011 m. vyko sklandžiai; tačiau yra susirūpinęs tuo, kad įtempti Kosovo ir Serbijos santykiai neigiamai veikia ir laisvą asmenų ir prekių judėjimą, ir apskritai bendradarbiavimą pagal Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą;

62.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Kosovo vyriausybei, prezidentui bei parlamentui.

(1) OL L 336, 2009 12 18, p. 1.
(2) OL C 27 E, 2008 1 31, p. 207.
(3) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 126.
(4) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 78.


Pažangos ataskaita.Turkija
PDF 417kWORD 135k
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2011 m. Turkijos pažangos ataskaitos (2011/2889(RSP))
P7_TA(2012)0116B7-0189/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2011 m. Turkijos pažangos ataskaitą (SEC(2011)1201),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „2011–2012 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2011)0666),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas: 2006 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Turkijos pažangos rengiantis narystei(1), 2007 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl ES ir Turkijos santykių(2), 2008 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl Turkijos 2007 m. pažangos ataskaitos(3), 2009 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl 2008 m. Turkijos pažangos ataskaitos(4), 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl Turkijos pažangos 2009 m. ataskaitos(5), į 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2010 m. Turkijos pažangos ataskaitos(6), taip pat į 2005 m. liepos 6 d.(7) ir 2007 m. vasario 13 d.(8) rezoliucijas dėl moterų vaidmens Turkijos socialiniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/157/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų Stojimo partnerystės su Turkijos Respublika programoje(9) (stojimo partnerystė), ir į ankstesnius 2001 m., 2003 m. ir 2006 m. Tarybos sprendimus dėl stojimo partnerystės,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 14 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. vykusių Tarybos posėdžių išvadas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Tarybai pritarus derybų programai 2005 m. spalio 3 d. pradėtos stojimo derybos su Turkija ir kadangi šių derybų pradžia yra ilgalaikio proceso, kurio rezultatų neįmanoma numatyti ir kuris grindžiamas griežtu sąlygiškumu ir įsipareigojimu vykdyti reformas, atskaitos taškas;

B.  kadangi Turkija įsipareigojo vykdyti reformas, puoselėti gerus kaimyninius santykius ir laipsniškai suartėti su ES ir kadangi šios pastangos turėtų būti vertinamos kaip galimybė pačiai Turkijai atsinaujinti ir sutvirtinti bei toliau gerinti savo demokratines institucijas, teisinės valstybės pagrindus ir žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių laikymąsi;

C.  kadangi, remiantis 2006 m. gruodžio mėn. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadomis, visapusiškas Kopenhagos kriterijų atitikimas ir ES gebėjimas priimti naujas nares lieka narystės ES, kuri yra bendromis vertybėmis, nuoširdžiu bendradarbiavimu ir visų jos valstybių narių savitarpio solidarumu pagrįsta bendrija, pagrindu;

D.  kadangi Komisija savo 2011 m. pažangos ataskaitoje pateikė išvadą, kad Turkija yra viena iš Europos Sąjungos saugumui ir gerovei svarbiausių šalių; kad Turkijos indėlis į Europos Sąjungos veiklą įvairiose itin svarbiose srityse būtų visapusiškai naudingas, jei būtų parengta pozityvi darbotvarkė ir derybų proceso metu būtų laikomasi realistiško požiūrio; kad ir toliau labai svarbu, jog Turkija tęstų savo reformas, susijusias su politiniais kriterijais; ir kad toliau turi būti dedamos didelės pastangos pagrindinėms teisėms užtikrinti;

E.  kadangi Komisija yra pateikusi atnaujintą pozityvią ES ir Turkijos santykių darbotvarkę, kad šalys galėtų kartu iniciatyviai formuoti ateitį; kadangi ši pozityvi darbotvarkė remiasi tvirtu ES ir Turkijos santykių pagrindu ir pagal ją skatinamas reformų procesas; kadangi ši nauja iniciatyva nepakeičia stojimo derybų, o papildo jas siekiant paremti reformas ir išplėsti Turkijos piliečių teises ir laisves;

F.  kadangi Turkija jau šešerius metus iš eilės neįgyvendina EB ir Turkijos asociacijos susitarimo ir jo papildomo protokolo nuostatų;

G.  kadangi savo pačios labui ir siekdama užtikrinti didesnį stabilumą ir skatinti gerus kaimyninius santykius bei konstruktyvią politinę ir ekonominę partnerystę Turkija turi dėti daugiau pastangų, kad išspręstų įsisenėjusius dvišalius klausimus, įskaitant dėl neįvykdytų teisinių įsipareigojimų, ir ginčus dėl sausumos ir jūrų sienų bei oro erdvės su savo artimiausiomis kaimynėmis, vadovaudamasi JT chartijos ir tarptautinės teisės nuostatomis;

H.  kadangi Turkijos ekonomika per pastarąjį dešimtmetį išaugo trigubai, pernai ji išaugo beveik 10 proc. ir yra laikoma viena greičiausiai augančių pasaulyje, o Turkija laikoma viena iš septynių didžiausių besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių pasaulyje; kadangi 2010 m. Europos Sąjungos ir Turkijos prekybos apimtis iš viso sudarė 103 mlrd. EUR ir Turkija buvo septinta pagal dydį Sąjungos prekybos partnerė, o Sąjunga – didžiausia Turkijos prekybos partnerė (Europos Sąjungos investicijos Turkijoje sudarė 80 proc. tiesioginių užsienio investicijų); kadangi ES įmonės Turkijoje įkūrė daugiau kaip 13 000 verslo įmonių; kadangi, nežiūrint į tai, Turkijos BVP vienam gyventojui ir toliau yra žemas palyginti su dauguma valstybių narių, ypač su tomis, kurios yra konkurencingesnės; kadangi dėl santykinai mažo BVP vienam gyventojui didelėje šalyje kandidatėje susiduriama su ypatingais iššūkiais Turkijos ir dabartinių valstybių narių ekonominės ir socialinės konvergencijos srityse; kadangi skatinant ekonominį augimą taip pat turėtų būti atsižvelgta į aplinkos tvarumo principą; kadangi tolesnė ekonominė integracija būtų naudinga ir Turkijai, ir ES;

I.  kadangi strategiškai svarbus ES ir Turkijos dialogas ir bendradarbiavimas stabilumo, demokratijos ir saugumo didesniame Artimųjų Rytų regione klausimais; kadangi Turkija vystėsi ant tvirtų pasaulietinė valstybės pamatų ir, atsižvelgiant į veiksmingą reformų procesą, galėtų būti įkvėpimo šaltinis demokratėjančioms arabų valstybėms, kurios stengiasi baigti perėjimo prie demokratijos procesą ir įgyvendinti socialines ir ekonomines reformas; kadangi plėtojant struktūrinį ES ir Turkijos dialogą dėl laipsniško jų atitinkamos užsienio ir kaimynystės politikos koordinavimo galėtų būti užtikrinta unikali sąveika, pirmiausia siekiant remti demokratizaciją ir socialines ir ekonomines reformas visame Viduržemio jūros regione, Artimuosiuose Rytuose apskritai ir atsižvelgti į problemas, susijusias su Iranu;

J.  kadangi Turkija yra svarbus ES energijos tiekimo koridorius, kuriuo pasiekiami Kaukazo ir Kaspijos jūros regionų naftos ir dujų ištekliai, ir strateginiu požiūriu yra netoli Irako bei jo besivystančių žalios naftos ir gamtinių dujų rinkų; kadangi planuojamas dujotiekis „Nabucco“ lieka vienu svarbiausių ES energetinio saugumo prioritetų; kadangi 2011 m. spalio 25 d. Turkija ir Azerbaidžanas sudarė susitarimą dėl Azerbaidžano dujų tranzito per Turkiją, pagal kurį bus atvertas pietinis dujų koridorius, sustiprintas dujų tiekimas planuojamam dujotiekiui „Nabucco“, taip pat Turkiją, Graikiją ir Italiją jungiančiam dujų tranzito koridoriui ir taip sustiprintas Sąjungos energetinis saugumas; kadangi Turkija turi nemenką potencialą vystyti atsinaujinančių šaltinių energiją naudodamasi savo didžiuliais saulės, vėjo ir geoterminiais ištekliais;

K.  kadangi ES ir Turkijai strategiškai svarbu ilgalaikė taika, stabilumas ir gerovė Balkanų regione;

Tarpusavio priklausomybė ir abipusis įsipareigojimas

1.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga, jos valstybės narės ir Turkija tarpusavyje priklausomos; pripažįsta Turkijos ekonominį ir augimo potencialą ir jos svarbų vaidmenį užtikrinant stabilumą regione ir energetinį saugumą; pabrėžia, kad šią tarpusavio priklausomybę papildo svarbi galima Sąjungos ir Turkijos užsienio ir saugumo politikos ir kaimynystės politikos sąveika, kuri naudinga ir užtikrina daugiau svertų abiem šalims; tačiau yra įsitikinęs, kad ši tarpusavio priklausomybė gali duoti teigiamų rezultatų tik jeigu ji grindžiama abipusiu įsipareigojimu, strateginiu dialogu ir veiksmingu bendradarbiavimu, sėkmingais reformų proceso rezultatais ir šių reformų įgyvendinimu, taip pat gerais Turkijos ir kaimyninių ES valstybių narių santykiais;

2.  teigiamai vertina ir remia Komisijos pastangas parengti naują pozityvią darbotvarkę, kuri aprėptų įvairias bendros svarbos sritis ir pagal kurią būtų siekiama naujos ES ir Turkijos santykių dinamikos, abiem šalims apčiuopiamų rezultatų ir naudos ir numatyta galimybė ES likti tolesnių reformų Turkijoje lyginamuoju standartu ir padėti Turkijai atitikti stojimo kriterijus; pritaria dialogui su Turkija laisvosios prekybos susitarimų, kuriuos yra pasirašiusi ES ir kurie gali būti stimulas Turkijai, pirmiausia muitų sąjungos požiūriu, klausimais; laikosi nuomonės, kad turėtų būti dedamos naujos pastangos siekiant sudaryti sąlygas atidaryti derybų skyrius teisingumo ir pagrindinių teisių srityje; primygtinai tvirtina, kad Turkijos santykiai su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis yra svarbiausias veiksnys peržiūrint derybas ir dialogą;

3.  pažymi, kad Turkija yra vienintelė šalis kandidatė, kurioje neliberalizuota vizų išdavimo tvarka; pabrėžia, kad svarbu sudaryti palankesnes sąlygas verslininkams, akademinės bendruomenės nariams, studentams ir pilietinės visuomenės atstovams išvykti į Europos Sąjungą; remia Komisijos ir valstybių narių pastangas įgyvendinti vizų kodeksą, suderinti ir supaprastinti vizų išdavimo reikalavimus ir sukurti naujus vizų išdavimo pagal supaprastintą tvarką centrus Turkijoje; ragina Turkiją nebedelsiant pasirašyti ir įgyvendinti ES ir Turkijos readmisijos susitarimą ir užtikrinti, kad, kol dar neįsigaliojo šis susitarimas, būtų visapusiškai įgyvendinti esami dvišaliai susitarimai; pabrėžia, kad svarbu skatinti ES ir Turkijos bendradarbiavimą migracijos valdymo, kovos su prekyba žmonėmis ir sienų kontrolės srityse, inter alia, atsižvelgiant į tai, kad didelė procentinė dalis neteisėtų imigrantų į ES teritoriją patenka per Turkiją; ragina užtikrinti laipsnišką Turkijos ir ES vizų politikos, susijusios su trečiųjų šalių piliečiais, konvergenciją; laikosi nuomonės, kad pasirašius readmisijos susitarimą Taryba turėtų įgalioti Komisiją inicijuoti dialogą vizų klausimais ir parengti vizų išdavimo tvarkos liberalizavimo planą;

Kopenhagos kriterijų atitikimas

4.  taria pagiriamąjį žodį Turkijai už rinkimų procesą, t. y. 2011 m. birželio mėn. surengtus visuotinius rinkimus, kurie pasižymėjo dideliu rinkėjų aktyvumu ir buvo puikiai įvertinti tarptautinių stebėtojų kaip aktyvios pilietinės visuomenės suformuoti demokratiniai rinkimai; dar kartą pabrėžia, kad svarbu reformuoti įstatymus dėl politinių partijų ir rinkimų, t. y. sumažinti minimalią 10 proc. atstovavimo parlamente ribą, kuri yra aukščiausia riba iš visų, kurios taikomos Europos Tarybos valstybėse narėse, ir negali adekvačiai atspindėti Turkijos visuomenės pliuralizmo; ragina pašalinti visas politinių frakcijų kūrimo Turkijos didžiojoje nacionalinėje asamblėjoje (TDNA) kliūtis;

5.  palankiai vertina naujosios Turkijos Respublikos vyriausybės sprendimą įsteigti ES reikalų ministeriją, kadangi tai parodo, kad suvokiama visapusiška atnaujintų pastangų, įsipareigojimo ir dialogo svarba;

6.  primena, kad TDNA – Turkijos demokratinės sistemos centras – atlieka fundamentalų vaidmenį, ir todėl pabrėžia, kad TDNA turi būti suteiktas svarbesnis vaidmuo užtikrinant visoms politinėms partijoms platformą, kuri būtų grindžiama tikrinimu ir pusiausvyra ir kuria naudodamosi jos galėtų prisidėti prie demokratinio dialogo ir būtų skatinamas įtraukus reformų procesas;

7.  primena, kad būtina toliau dirbti siekiant įgyvendinti 2010 m. teisės aktų dėl konstitucinės reformos paketą, ir ragina Komisiją įtraukti išsamią įgyvendinimo proceso pažangos analizę į 2012 m. pažangos ataskaitą;

8.  visapusiškai pritaria, kad būtų parengta nauja Turkijos civilinė konstitucija, kadangi tai unikali galimybė įvykdyti tikrą konstitucinę reformą, skatinti demokratiją, teisinės valstybės principus, užtikrinti pagrindines teises ir laisves (pirmiausia žodžio laisvę ir žiniasklaidos laisvę), pliuralizmą, įtraukumą, gerą valdymą, atskaitomybę ir Turkijos visuomenės vienybę, visapusiškai vadovaujantis ES pagrindinių teisių chartijos nuostatomis; ragina visas politines partijas ir susijusius veikėjus remti derybas dėl naujosios konstitucijos ir šių derybų atžvilgiu laikytis konstruktyvaus požiūrio, kuris būtų grindžiamas bendru sutarimu ir konstruktyviu kompromiso ieškojimu; pabrėžia, kad būtina tęsti su teisėkūros procesu susijusį parengiamąjį darbą, ir atsižvelgdamas į tai palankiai vertina sprendimą užtikrinti vienodą visų politinių jėgų atstovavimą Konstitucinio taikinimo komitete ir įsipareigojimą grįsti teisėkūros procesą kuo išsamesnėmis konsultacijomis su visų visuomenės segmentų atstovais – tai būtų dalis proceso, kurį vykdant išties dalyvautų Turkijos pilietinė visuomenė; pabrėžia, kad remiantis naująja konstitucija Turkijoje turėtų būti saugomos visų grupių ir asmenų teisės, užtikrintas valdžių atskyrimas, teismų sistemos nepriklausomumas ir nešališkumas, visapusiška civilinė kariuomenės kontrolė ir skatinama įtrauki Turkijos pilietybė;

9.   ragina Turkiją pasinaudoti konstitucijos rengimo procesu kaip galimybe kurti tikroviškesnę ir demokratiškesnę tapatybę, suteikiančią galimybę visiškai pripažinti ir vienodai įtraukti visas jos etnines ir religines grupes; pripažinti, kad šiuolaikiška pilietybė neturėtų būti siejama su etnine kilme, ir į naująją konstituciją įtraukti gimtosios kalbos apsaugą;

10.  pabrėžia ramių ir konstruktyvių vyriausybės ir opozicijos santykių svarbą, nes tai veiksmingo reformų proceso prielaida; primena, kad tikra demokratinė ir pliuralistinė visuomenė turi visuomet remtis dviem ramsčiais – vyriausybe ir opozicija – ir nuolatiniu jų dialogu ir savitarpio bendradarbiavimu; atsižvelgdamas į tai reiškia savo susirūpinimą dėl vykstančių teismo procesų ir ilgų kardomojo kalinimo laikotarpių, susijusių su TDNA nariais, taip pat dėl teisminio tyrimo, kuris inicijuotas siekiant panaikinti pagrindinės opozicinės partijos lyderio Kemalio Kılıçdaroğlu parlamentinę neliečiamybę; pabrėžia, kad, jeigu savo pareigas atliekantiems parlamento nariams gresia teisminis persekiojimas, demokratija ir žodžio laisvė negali būti užtikrinta;

11.  palankiai vertina nuolatines pastangas gerinti civilinę kariuomenės kontrolę, ypač 2010 m. gruodžio mėn. priimtą įstatymą dėl Audito rūmų, kuriuo remiantis siekiama užtikrinti civilinę karinių išlaidų kontrolę; ragina įgyvendinti nuostatas, pagal kurias Audito rūmai galėtų visapusiškai kontroliuoti kariuomenės išlaidas; ragina priskirti civilinei jurisdikcijai žandarmeriją ir ginkluotąsias pajėgias ir užtikrinti, kad žandarmerijos veiksmus stebėtų ombudsmenas; atsižvelgdamas į Turkijos narystės NATO svarbą, pabrėžia būtinybę užtikrinti ginkluotųjų pajėgų operacinį pajėgumą;

12.  pabrėžia, kad teismų sistemos reforma yra būtina Turkijos tapimo modernia valstybe prielaida ir kad įgyvendinus šią reformą turi būti sukurta šiuolaikiška, veiksminga, visiškai nepriklausoma ir nešališka teismų sistema, kuriai veikiant visiems piliečiams būtų užtikrintas tinkamas teisinis procesas; todėl palankiai vertina tai, kad glaudžiai konsultuojantis su Venecijos komisija buvo priimti teisės aktai dėl Aukštosios teisėjų ir prokurorų tarybos (turk. HSYK) ir dėl Konstitucinio teismo; ragina Turkijos vyriausybę įgyvendinti Venecijos komisijos 2011 m. rekomendacijas, ypač susijusias su HSYK rinkimų procedūra, su teisingumo ministro vaidmeniu šioje institucijoje, taip pat su teisėjų ir prokurorų skyrimo procedūra; ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad HSYK sprendimai būtų skaidrūs ir pavaldūs teismų kontrolei; atkreipia dėmesį į būtinybę imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti galimybę kreiptis į teismą dėl visų Aukštosios tarybos pirmosios instancijos sprendimų, susijusių su paaukštinimais, perkėlimais į kitą vietą ir drausminėmis sankcijomis; teigiamai vertina Teisingumo ministerijos sprendimą įsteigti žmogaus teisių generalinį direktoratą, kuris būtų atsakingas už tai, kad Turkija visapusiškai, veiksmingai ir laiku įgyvendintų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus; kartu apgailestauja dėl didėjančio Europos Žmogaus Teisių Teismui teikiamų paraiškų skaičiaus; teigiamai vertina naujus pasiūlymus dėl teismų sistemos reformos, ypač susijusius su sulaikymo kriterijais – tai pirmas žingsnis teisinga kryptimi;

13.  mano, jog remiantis naujais teisės aktais dėl Konstitucinio teismo turėtų būti užtikrinta, kad ši teisminė instancija turėtų kompetenciją vertinti ir persvarstyti Turkijos įstatymus jų suderinamumo su Turkijos ratifikuotais tarptautiniais susitarimais, pvz., su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, požiūriu;

14.  reiškia susirūpinimą dėl neseniai paskelbto nuosprendžio Hranto Dinko byloje; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu atlikti išsamų Hranto Dinko žmogžudystės tyrimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus atsakingus asmenis, ir kartu atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. priimtą sprendimą, kuriame pažymima, kad Turkija nesugebėjo veiksmingai ištirti Hranto Dinko žmogžudystės; yra įsitikinęs, kad šis teismo procesas yra teisinės valstybės ir teismų sistemos nepriklausomumo Turkijoje išbandymas;

15.  dar kartą reiškia susirūpinimą dėl to, kad iki šiol nepakankamai patobulintos teismo procedūros, t. y. jų veiksmingumas ir taisyklės, pagal kurias užtikrinama teisė į teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą, įskaitant teisę susipažinti su kaltinamaisiais įrodymais ir proceso dokumentais ankstyvaisiais bylos nagrinėjimo etapais ir pakankamas garantijas visiems įtariamiesiems; pakartoja, kad didelį susirūpinimą kelia pernelyg ilgas kardomojo kalinimo laikas, kuris šiuo metu gali trukti iki dešimties metų ir tapti de facto bausme be teismo; atsižvelgdamas į tai ragina TDNA reformuoti teisės aktus pagal Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas ir Europos Tarybos standartus ir užtikrinti, kad maksimalus kardomojo kalinimo laikas Turkijoje atitiktų vidutinį kardomojo kalinimo laiką Europos Sąjungoje; ragina vyriausybę tęsti savo reformas ir persvarstyti įstatymą dėl kovos su terorizmu ir Turkijos baudžiamąjį kodeksą; primena, kad Parlamento ad hoc delegacija žurnalistų teismo procesams Turkijoje stebėti toliau stebės besikeičiančią padėtį; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl didelio nepilnamečių kalinių (12–18 metų amžiaus grupė) skaičiaus, kuris siekia 2 500;

16.  siekiant, kad būtų išnagrinėtos susikaupusios bylos, ragina Turkijos vyriausybę imtis veiksmų, kad kuo greičiau pradėtų dirbti jos regioniniai apeliaciniai teismai, kurie pagal įstatymą turėjo pradėti veikti 2007 m. birželio mėn., ir šiuo tikslu ypatingą dėmesį skirti teisėjų mokymams;

17.  pabrėžia kiekvieno piliečio teisės į veiksmingą gynybą nagrinėjant bylą teisme svarbą ir primena valstybės pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti teisine gynyba; taip pat primena, kad teisininkai atleidžiami nuo civilinės ir baudžiamosios atsakomybės už žodinius ir raštiškus pareiškimus, kuriuos jie pateikė veikdami sąžiningai arba atlikdami savo profesines funkcijas teisme, specializuotame teisme arba kitoje teisinėje ar administracinėje institucijoje; ragina Turkiją užtikrinti, kad teisininkai galėtų atlikti visas savo profesines funkcijas nebauginami, netrikdomi, nepersekiojami ar nepatirdami nederamo kišimosi;

18.  pabrėžia, kad tariamų ketinimų įvykdyti perversmą, pvz., „Ergenekon“ ir „Sledgehammer“ atvejais, tyrimas turi parodyti Turkijos demokratinių institucijų ir teismų sistemos stiprybę ir tinkamą, nepriklausomą, nešališką ir skaidrią jų veiklą, taip pat jų tvirtą besąlygišką įsipareigojimą gerbti pagrindines teises; reiškia susirūpinimą dėl įtarimų, susijusių su tuo, kad tiriant šias bylas ginamųjų atžvilgiu naudojami nenuoseklūs įkalčiai; ragina Komisiją atidžiai stebėti minėtųjų bylų eigą ir išsamesnes išvadas įtraukti į savo rengiamos 2012 m. pažangos ataskaitos priedą;

19.   su palengvėjimu atkreipia dėmesį į tai, kad proceso metu paleisti žurnalistai Ahmet Şik, Nedim Şener, Muhammet Sait Çakir ir Coşkun Musluk; laiko tai svarbiu veiksmu atstatant pagarbą pagrindinėms laisvėms Turkijoje; tačiau pabrėžia, kad jų paleidimas neturėtų užgožti fakto, jog daugybė žurnalistų Turkijoje iki šiol kalinami;

20.  dar kartą reiškia susirūpinimą dėl baudžiamųjų bylų kėlimo žmogaus teisių gynėjams, aktyvistams ir žurnalistams, kurie perduoda įkalčius, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais arba kelia kitus visuomenei svarbius klausimus, siekdami prisidėti prie pliuralistinės visuomenės diskusijos; pabrėžia, kad toks persekiojimas daro įtaką tam, kaip visuomenė suvokia teismų sistemos nepriklausomumą ir nešališkumą; mano, kad nuomonės laikymas nusikaltimu yra didžiausia visapusiškos žmogaus teisių apsaugos kliūtis Turkijoje, ir apgailestauja dėl neproporcingo žodžio, asociacijų ir susirinkimų laisvių ribojimo;

21.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad pagal įstatymą dėl kovos su terorizmu ir baudžiamojo kodekso nuostatas palikta daug erdvės interpretacijoms ir taikymui, ypač tais atvejais, kai narystė teroristinėje organizacijoje nebuvo įrodyta ir kai veiksmas ar pareiškimas laikomas sutampančiu su teroristinės organizacijos kėslais; reiškia susirūpinimą dėl nuolatinių pranešimų apie kankinimus ir netinkamą elgesį policijos nuovadose ir kalėjimuose, neproporcingą policijos pareigūnų jėgos naudojimą demonstracijų metu ir vengimą traukti valstybės pareigūnus atsakomybėn už žmogaus teisių pažeidimus; ragina Turkiją prioritetine tvarka persvarstyti kovos su terorizmu įstatymą ir iš dalies pakeisti susijusius teisės aktus bei griežtai laikytis savo prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje; palankiai vertina sprendimą rengti teisėjams ir prokurorams mokymus darbo vietoje, susijusius su žodžio laisve ir spaudos laisve, taip pat su fundamentaliu Europos Žmogaus Teisių Teismo vaidmeniu; ragina Turkijos vyriausybę nuolat rengti policijos pareigūnams tinkamus mokymus, susijusius su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika; pabrėžia būtinybę sukurti veiksmingą skundų dėl policijos veiksmų priemonę; palankiai vertintų tai, jei būtų imtasi tolesnių priemonių, kurias taikant atskiriems piliečiams būtų užtikrintos geresnės galimybės tiesiogiai kreiptis į Turkijos teismus, siekiant sumažinti Europos Žmogaus Teisių Teismui Strasbūre iškeliamų bylų skaičių;

22.  primygtinai ragina užtikrinti, kad bylos prieš žurnalistus būtų nagrinėjamos skaidriai, laikantis teisinės valstybės principo ir užtikrinant tinkamas sąlygas, pvz., skiriant bylos nagrinėjimo vietą, kuri būtų pritaikyta tokio pobūdžio rengiamiems posėdžiams, išdalijant sulaikytiems asmenims tikslias kopijas ir informuojant žurnalistus apie jiems pateiktus kaltinimus ir taip užtikrinant, kad proceso sąlygos nedarytų neigiamo poveikio sprendimui; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl sąlygų, kuriomis laikomi suimti žurnalistai; apgailestauja dėl to, kad trūksta tikslių duomenų apie sulaikytų žurnalistų ir žurnalistams šiuo metu iškeltų bylų skaičių; ragina Turkijos valdžios institucijas pateikti šią informaciją visuomenei;

23.  primena, kad žodžio laisvė ir žiniasklaidos pliuralizmas yra vienos iš svarbiausių Europos vertybių ir kad išties demokratiškai, laisvai ir pliuralistinei visuomenei būtina tikra žodžio laisvė; primena, kad žodžio laisvė taikoma ne tik tai informacijai ir idėjoms, kurios sulaukia palankios reakcijos ar nėra laikomos užgauliomis, bet, remiantis Europos žmogaus teisių konvencija, ir tai informacijai ir idėjoms, kuriomis įžeidžiama, šokiruojama ar sukrečiama valstybė arba bet kuri gyventojų dalis; apgailestauja, kad remiantis įvairiomis teisinėmis nuostatomis, pvz., baudžiamojo kodekso 301, 318 straipsniais, 220 straipsnio 6 dalimi kartu su 314 straipsnio 2 dalimi ir 285 bei 288 straipsniais, taip pat įstatymo dėl kovos su terorizmu 6 straipsniu ir 7 straipsnio 2 dalimi toliau ribojama žodžio laisvė; pabrėžia, kad būtina kuo skubiau imtis priemonių ir panaikinti teisės aktus, pagal kuriuos leidžiama skirti neproporcingai dideles baudas žiniasklaidai – dėl to kai kuriais atvejais žiniasklaidos priemonės nutraukia savo veiklą arba žurnalistai ar jų redaktoriai turi taikyti autocenzūrą – ir reformuoti Įstatymą Nr. 5651/2007 dėl interneto, pagal kurį ribojama žodžio laisvė, piliečių teisė susipažinti su informacija ir leidžiama taikyti neproporcingos apimties ir trukmės tinklaviečių draudimus; todėl pakartoja savo ankstesnius raginimus nedelsiant baigti žodžio laisvės teisinės sistemos persvarstymą ir suderinti ją atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių nuostatas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką;

24.  pritaria naujajam Komisijos metodui, susijusiam su klausimų dėl teismų sistemos ir pagrindinių teisių, taip pat dėl teisingumo ir vidaus reikalų nagrinėjimu ankstyvuoju derybų proceso etapu, pagal kurį susiję derybų skyriai būtų atidaryti remiantis aiškiais ir išsamiais veiksmų planais ir uždaryti patys paskutiniai – remiantis visapusiškai įtikinamais gerais veiklos rezultatais; laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į didžiulę tolesnės Turkijos teismų sistemos reformos ir į visapusės pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms – pirmiausia žodžio laisvei ir spaudos laisvei – svarbą, turėtų būti iš naujo dedamos pastangos siekiant parengti 23 skyriaus (teismai ir pagrindinės teisės) įvertinimo ataskaitą; ragina Komisiją nustačius konstruktyvią darbotvarkę, svarstyti veiksmus, kurie būtų palankūs pradėti deryboms dėl 24 skyriaus (teisingumas ir vidaus reikalai);

25.  ragina Turkiją pripažinti teisę atsisakyti atlikti privalomąją karinę tarnybą dėl įsitikinimų vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu byloje Erçep prieš Turkiją; su nerimu pažymi, kad neįvykdytas 2006 m. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Ülke prieš Turkiją, kuriuo remiantis reikalaujama priimti teisės aktus, pagal kuriuos būtų užkirstas kelias pakartotiniam asmenų, atsisakiusių atlikti privalomąją karinę tarnybą dėl įsitikinimų, teisminiam persekiojimui;

26.  palankiai vertina tai, kad įgyvendintos beveik visos Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) 2005 m. vertinimo ataskaitose pateiktos rekomendacijos; pabrėžia, kad būtina tolesnė pažanga teisės aktų ir bendrųjų kovos su korupcija priemonių srityje, ir ragina užtikrinti didesnius kovos su korupcija srityje dirbančių institucijų pajėgumus ir jų nepriklausomumą; ragina vyriausybę įgyvendinti likusias GRECO rekomendacijas;

27.  ragina visapusiškai taikyti konstitucines nuostatas, pagal kurias būtų užtikrinta teisė rengti demonstracijas, ir ragina Vidaus reikalų ministeriją baigti persvarstyti įstatymą dėl mitingų ir demonstracijų;

28.  teigiamai vertina tai, kad 2011 m. rugpjūčio mėn. priimti nauji teisės aktai, pagal kuriuos iš dalies pakeistas 2008 m. fondų įstatymas ir išplėsta visų ne musulmonų bendruomenių nuosavybės teisių atkūrimo taikymo sritis, ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti visapusišką jų įgyvendinimą; tačiau primena, kad būtina skubiai tęsti gyvybiškai svarbią esminę reformą minties, sąžinės ir religijos laisvės srityje, pirmiausia sudarant galimybes religinėms bendruomenėms gauti juridinio asmens statusą, panaikinant visus dvasininkų mokymo, skyrimo ir įpėdinystės apribojimus, pripažįstant alevių bendruomenės religinių apeigų vietas ir laikantis atitinkamų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, taip pat imantis veiksmų, kad rengiant teisinę sistemą būtų atsižvelgta į Venecijos komisijos nuomones, be to, būtina visapusiškai pripažinti visų religinių bendruomenių teises; ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti, kad iš 397 m. įkurto Šv. Gabrieliaus vienuolyno nebūtų atimtos jo žemės ir kad visas vienuolynas būtų apsaugotas;

29.  primena, kad švietimas atlieka pagrindinį vaidmenį formuojant įtraukią įvairiapusę visuomenę, kuri vadovaujasi pagarba religinėms bendruomenėms ir mažumoms; ragina Turkijos vyriausybę atkreipti ypatingą dėmesį į mokyklose naudojamą mokomąją medžiagą, kurioje turėtų būti atspindėtas Turkijos visuomenės etninis ir religinis, taip pat įsitikinimų pliuralizmas, kovojama su diskriminacija ir prietarais ir skatinamas visapusiškas visų religinių bendruomenių ir mažumų pripažinimas, ir pabrėžia, kad būtina remtis nešališka mokomąja medžiaga; teigiamai vertina prie Švietimo ministerijos įsteigtą Lyčių lygybės komisiją; su palengvėjimu atkreipia dėmesį į tai, kad išlaisvinti studentai, nepagrįstai įkalinti 18 mėnesių laikotarpiui po to, kai reikalavo nemokamo mokslo;

30.  pakartoja, kad būtina stiprinti Turkijos regionų, taip pat kaimo ir miesto vietovių sanglaudą; kartu atkreipia dėmesį į ypatingą švietimo vaidmenį ir į būtinybę spręsti nuolatinių didelių regioninių skirtumų, susijusių su švietimo kokybe ir besimokančiųjų skaičiumi, problemą;

31.  ragina Turkijos vyriausybę gerbti prisiimtus įsipareigojimus užtikrinti aukštą besimokančiųjų procentą, taip pat užtikrinti, kad naujoji švietimo reforma atspindėtų vaikų, ypač mergaičių kaimo vietovėse, poreikį lankyti mokyklą ilgiau nei privalomus keletą metų ir suteiktų jiems galimybę pasirinkti tolesnę mokymosi sritį sulaukus amžiaus, kai jie gali priimti motyvuotus sprendimus;

32.  ragina vyriausybę lyčių lygybę laikyti reformos, kurios tikslas – kovoti su skurdu tarp moterų ir skatinti moterų socialinę įtrauktį bei dalyvavimą darbo rinkoje, prioritetu; pakartoja savo pasiūlymą toliau įgyvendinti rezervinių kvotų sistemą, kad versle, viešajame sektoriuje ir politikoje visais lygmenimis būtų užtikrintas prasmingas moterų dalyvavimas; palankiai vertina vyriausybės pastangas skatinti mergaičių mokyklinį lavinimą – dėl to beveik išspręsta lyčių nelygybės problema pradinio lavinimo įstaigose – ir ragina vyriausybę imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų kovojama su lyčių nelygybe vidurinio lavinimo įstaigose; palankiai vertina ir tai, kad po 2011 m. birželio rinkimų padidėjo moterų skaičius TDNA, ir ragina politines partijas toliau skatinti aktyvią moterų politinę veiklą ir jų dalyvavimą politikoje;

33.  sveikina Turkiją, 2011 m. lapkričio 24 d. pasirašiusią ir ratifikavusią Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo; ragina vyriausybę patvirtinti visiško smurto prieš moteris netoleravimo politiką ir toliau stengtis užtikrinti, kad visais lygmenimis būtų taikomos prevencinės priemonės, kuriomis būtų užkirstas kelias žudymams dėl garbės, smurtui namuose, taip pat priverstinių santuokų ir mažamečių nuotakų reiškiniui; pirmiausia šio tikslo turėtų būti siekiama: bendradarbiaujant su moterų teisių grupėmis ir siekiant su jomis visapusiško sutarimo; iš dalies pakeičiant Įstatymą Nr. 4320 dėl šeimos apsaugos, kad būtų užtikrinta plati jo taikymo sritis nepaisant santuokinės padėties bei aukos ir agresoriaus santykių pobūdžio, įskaitant veiksmingas teisines priemones ir apsaugos mechanizmus; atidžiai stebint, kaip Įstatymą Nr. 4320 įgyvendina policija; veiksmingai stebint, ar savivaldybės visapusiškai vykdo įsipareigojimą suteikti tinkamą prieglobstį pavojuje atsidūrusioms moterims ir nepilnamečiams; įdarbinant tinkamą aptarnaujantį personalą ir taip užtikrinant, kad prieglaudos būtų saugios, taip pat pradedant taikyti sistemą, pagal kurią iš prieglaudos išėjusioms moterims ir nepilnamečiams toliau būtų teikiama pagalba ir siekiama užtikrinti jiems pakankamą psichologinę paramą, teisinę pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas bei galimybę iš naujo socialiai ir ekonomiškai integruotis į visuomenę; palankiai vertina Šeimos ir socialinės politikos ministerijos pastangas didinti prieglaudų skaičių ir užtikrinti jose geresnes sąlygas, taip pat šios ministerijos sprendimą leisti ir privatiems subjektams atidaryti prieglaudas – tai būtų papildomi ištekliai į pavojų patekusioms moterims ir nepilnamečiams; teigiamai vertina neseniai HSYK išplatintą aplinkraštį Nr. 18, kuriame pažymima, kad, norint įgyvendinti apsaugos nuo smurto namuose priemones, nebebus laukiama teismo bylos nagrinėjimo pabaigos; palankiai vertina Turkijos vyriausybės pastangas stiprinti valstybinių institucijų bendradarbiavimą lyčių aspekto integravimo klausimu;

34.  reiškia susirūpinimą dėl neproporcingai didelio vaikų skurdo lygio; ragina Turkiją parengti visapusišką kovos su vaikų skurdu ir vaikų darbu strategiją; palankiai vertina Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos ratifikavimą; ragina Turkiją dėti daugiau pastangų siekiant kovoti su smurtu prieš vaikus;

35.  ragina vyriausybę užtikrinti, kad lygybė nepaisant lyties, lytinės tapatybės, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos būtų užtikrinta pagal įstatymus ir veiksmingai įgyvendinama bei gerbiama policijos; ragina Turkijos vyriausybę derinti Turkijos įstatymus atsižvelgiant į acquis communautaire ir priimti teisės aktus, pagal kuriuos būtų įsteigta kovos su diskriminacija ir lygybės reikalų taryba; pažymi, kad būtina imti tolesnių veiksmų siekiant kovoti su homofobija ir bet kurios rūšies diskriminacija, priekabiavimu ar smurtu seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės pagrindu, visų pirma įtraukiant šiuos aspektus į antidiskriminacinius įstatymus; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl nuolatinio homoseksualių, biseksualių ir transseksualių asmenų baudžiamojo persekiojimo remiantis Įstatymu dėl nesunkių teisės pažeidimų ir vadinamojo amoralaus elgesio nuostatomis; pakartoja savo raginimą Turkijos vyriausybei nurodyti Turkijos ginkluotosioms pajėgoms nebepriskirti homoseksualumo psichoseksualinio pobūdžio ligoms;

36.  ragina Turkiją parodyti lankstumą ir dėti daugiau pastangų siekiant rasti politinį kurdų klausimo sprendimą ir ragina visas politines jėgas dirbti išvien siekiant tvirto politinio dialogo ir proceso, kuris aprėptų tolesnę politinę, kultūrinę, taip pat socialinę ir ekonominę kurdų kilmės piliečių įtrauktį ir jų dalyvavimą, kad būtų užtikrintos teisės į žodžio, asociacijų ir susirinkimų laisvę; todėl mano, kad ypač svarbi teisė gauti išsilavinimą gimtąja kalba; ragina Turkijos vyriausybę dėti daugiau pastangų siekiant toliau skatinti socialinį ir ekonominį Pietryčių regiono vystymąsi; mano, kad konstitucinė reforma yra labai naudingas pagrindas, kuriuo remiantis būtų skatinamas atvirumas demokratijai; primena, kad politinis sprendimas gal būti pasiektas tik surengus atviras ir išties demokratiškas diskusijas kurdų klausimu, ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad iškelta daug bylų rašytojams ir žurnalistams, rašantiems kurdų klausimu, ir kad ryšium su Kurdistano bendruomenių sąjungos (turk. KCK) bylos nagrinėjimu ir kitomis policijos operacijomis suimta keletas kurdų politikų, vietos lygmeniu išrinktų merų ir savivaldybių tarybų narių, teisininkų, protestuotojų ir žmogaus teisių gynėjų; ragina Turkijos vyriausybę sukurti taikų pagrindą, kuriuo remdamiesi kurdų kilmės politikai galėtų dalyvauti laisvoje pliuralistinėje diskusijoje; pabrėžia, jog svarbu, kad diskusija kurdų klausimu būtų skatinama demokratinėse institucijose, ypač TDNA;

37.  griežtai smerkia naujausius Turkijos laikraščių biurų Europoje puolimus ir ragina imtis koordinuoto šių puolimų tyrimo;

38.  palankiai vertina naujausią Turkijos vyriausybės pareiškimą vėl atidaryti graikų mažumos mokyklą Gekčeados (Imrozo) saloje ir tikisi, kad jis bus greitai įgyvendintas, nes tai būtų teigiamas žingsnis siekiant išsaugoti dvikultūrį Turkijos Gekčeados (Imrozo) ir Bozdžados (Tenedo) salų pobūdį, kaip pažymėta Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje 1625 (2008); vis dėlto pažymi, kad būtina imtis tolesnių veiksmų norint spręsti problemas, su kuriomis susiduria mažumą sudarančios graikų bendruomenės nariai, ypač susijusias su jų nuosavybės teisėmis;

39.  pabrėžia, kad būtina skubiai suderinti teisinę darbo ir profesinių sąjungų teisių sistemą atsižvelgiant į ES standartus, Europos Tarybos priemones ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas ir visapusiškai pritaikyti jas praktikoje, kadangi panaikinus visas kliūtis, susijusias su visapusišku šių teisių taikymu, bus užtikrinta, kad šiuo metu tvirtą ekonomikos pažangą lydėtų platesnė ekonominio augimo sukurtos gerovės sklaida Turkijos visuomenėje, taigi būtų sukurtas didesnis augimo potencialas; todėl ragina visas Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos šalis stengtis geriau vykdyti savo įsipareigojimus ir bendradarbiauti siekiant atitikti kriterijus, kurie taikomi norint atidaryti 19 derybų skyrių (socialinė politika ir užimtumas);

40.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad baudžiamąja tvarka persekiojami profesinių sąjungų (ypač švietimo sektoriuje) aktyvistai, raginantys siekti geresnių darbo, švietimo ir gyvenimo sąlygų ir pranešančių apie žmogaus teisių pažeidimus, kad apgintų darbuotojų ir visuomenės apskritai interesus ir prisidėtų prie pliuralistinės visuomenės stiprinimo;

41.  ragina Turkijos vyriausybę skatinti aktyvų ir visapusišką vartotojų organizacijų dalyvavimą teisėkūros ir konsultavimosi vartotojų apsaugos politikos klausimais procese ir imtis visų reikiamų priemonių vartotojų judėjimui remti ir stiprinti; ragina vartotojų organizacijas vienyti pajėgas, kad joms būtų gausiau atstovaujama;

42.  palankiai vertina tai, kad įvairinama Turkijos energijos rinka, tačiau taip pat ragina Turkijos vyriausybę tinkamai įvertinti riziką ir atsakomybę, susijusią dabartiniais branduolinių elektrinių projektais, pvz., Akkuyu vietovėje; todėl pabrėžia būtinybę saugoti gamtos, kultūros ir archeologijos paveldą visapusiškai laikantis Europos standartų;

Gerų kaimyninių santykių kūrimas

43.  tvirtai remia šiuo metu vykstančias derybas dėl Kipro sujungimo, kurias globoja Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius; pabrėžia, kad dabar turi būti nedelsiant rastas teisingas Kipro klausimo sprendimas, kurį būtų įmanoma įgyvendinti, ir ragina Turkiją ir visas susijusias šalis intensyviai ir geranoriškai dirbti, kad būtų pasiektas išsamus susitarimas; ragina Turkijos vyriausybę pradėti savo pajėgų išvedimą iš Kipro ir perduoti Famagustos uostą Jungtinėms Tautoms, kaip numatyta pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 550 (1984); kartu ragina Kipro Respubliką atidaryti Famagustos uostą stebinti ES muitinės atstovams, kad būtų skatinama pozityvi atmosfera, reikalinga sėkmingai baigti vykstančioms deryboms dėl sujungimo ir leisti Kipre gyvenantiems turkams tiesiogiai prekiauti laikantis visiems priimtinų teisinių principų;

44.  ragina Turkiją labiau remti Kipre dingusių be žinios asmenų paieškos komitetą;

45.  ragina Turkijos susilaikyti nuo bet kokio naujo Turkijos piliečių apgyvendinimo Kipre, nes dėl to toliau keistųsi demografinė pusiausvyra ir sumažėtų saloje gyvenančių jos piliečių lojalumas bendra praeitimi grindžiamai būsimajai bendrai valstybei;

46.  apgailestauja dėl Turkijos pareiškimų apie tai, kad ji įšaldys santykius su Europos Sąjungai pirmininkaujančia valstybe 2012 m. antrąjį pusmetį, jei iki tol nebus rastas Kipro klausimo sprendimas; primena, kad Europos Sąjunga remiasi nuoširdaus bendradarbiavimo ir visų jos valstybių narių savitarpio solidarumo principais ir kad Turkija, būdama šalis kandidatė, turi įsipareigoti palaikyti ramius santykius su Europos Sąjunga ir su visomis jos valstybėmis narėmis; be to, primena, kad pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai numatytas Europos Sąjungos sutartyje;

47.  ragina Turkiją atšaukti savo veto dėl ES ir NATO bendradarbiavimo dalyvaujant Kiprui ir sudaryti sąlygas politiniam ES ir NATO dialogui ir todėl ragina Kipro Respubliką atšaukti savo veto dėl Turkijos dalyvavimo Europos gynybos agentūros veikloje;

48.  atkreipia dėmesį į vis intensyvesnes Turkijos ir Graikijos pastangas gerinti jų dvišalius santykius; tačiau apgailestauja, kad dar neatšauktas TDNA Graikijai paskelbtas casus belli, ir yra įsitikinęs, kad pagerėjus dvišaliams šių dviejų valstybių santykiams minėtasis grasinimas bus atsiimtas; ragina Turkijos vyriausybę nutraukti nuolatinius Graikijos oro erdvės pažeidimus ir Turkijos karinių lėktuvų skraidymą virš Graikijos salų;

49.  pabrėžia, kad Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS) pasirašė ES, 27 valstybės narės ir visos kitos šalys kandidatės, ir kad ši konvencija sudaro dalį acquis communautaire; todėl ragina Turkijos vyriausybę nebedelsiant ją pasirašyti ir ratifikuoti; primena, kad pagal UNCLOS nuostatas Kipro Respublikos išskirtinė ekonominė zona visiškai teisėta;

50.  ragina Turkiją ir Armėniją imtis veiksmų siekiant normalizuoti savo santykius be išankstinių sąlygų ratifikuojant protokolus ir atidarant sieną;

51.  mano, kad Turkija yra svarbi ES partnerė Juodosios jūros regione, kuris strategiškai svarbus ES; ragina Turkiją remti šiame regione vykdomą ES politiką ir programas ir aktyviai dalyvauti jas įgyvendinant;

ES ir Turkijos bendradarbiavimo stiprinimas

52.  apgailestauja, kad Turkija atsisakė vykdyti savo prisiimtą įsipareigojimą visapusiškai ir nediskriminuojant įgyvendinti EB ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomą protokolą visų valstybių narių atžvilgiu; primena, kad šis atsisakymas ir toliau daro didelį poveikį derybų procesui, ir ragina Turkijos vyriausybę nebedelsti ir visapusiškai įgyvendinti protokolą;

53.  pabrėžia, kad įsigaliojus ES ir Turkijos muitų sąjungai Turkija galėjo pritaikyti didelę dalį nuostatų laisvo prekių judėjimo srityje – dėl to toliau klesti dvišalė ES ir Turkijos prekyba, kurios apimtys 2010 m. siekė 103 mlrd. EUR; tačiau pažymi, kad Turkija dar ne visiškai įgyvendino muitų sąjungos nuostatas ir toliau taiko teisės aktus, pagal kuriuos pažeidžiami jos įsipareigojimai pašalinti technines prekybos kliūtis, pvz., susijusias su importo licencijomis, ES laisvai cirkuliuojančių prekių iš trečiųjų šalių importo apribojimais, valstybės parama, intelektinės nuosavybės teisių taikymu, naujų vaistų registracijos reikalavimais ir diskriminacine apmokestinimo tvarka;

54.  pakartoja, kad tvirtai ir griežtai smerkia tolesnį Kurdistano darbininkų partijos (turk. PKK), kurią ES yra įtraukusi į savo teroristinių organizacijų sąrašą, teroristų smurtą ir reiškia visišką solidarumą su Turkija; ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiaujant su ES kovos su terorizmu koordinatoriumi ir Europolu, taip pat tinkamai atsižvelgiant į žmogaus teises, pagrindines laisves ir tarptautinės teisės nuostatas intensyviau bendradarbiauti su Turkija kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, kuris yra terorizmo finansavimo šaltinis; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tinkamą informatyvų dialogą ir keitimąsi informacija su Turkija apie šios šalies pateiktus ekstradicijos prašymus, kurie negali būti toliau vykdomi dėl teisinių ar procesinių priežasčių;

55.  apgailestauja, kad delsiama pateikti TDNA teisės aktus, pagal kuriuos būtų siekiama saugoti pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teises; reiškia susirūpinimą dėl toliau gaunamų pranešimų apie asmenis, kuriems nepagrįstai neleista pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra ir kurie grąžinti į šalis, kur jiems gali grėsti kankinimai arba gali būti kitaip pažeidžiamos jų žmogaus teisės;

56.  palankiai vertina pažangą, kurią Turkija padarė atsinaujinančių šaltinių energijos srityje, ir remia tolesnes jos pastangas siekiant skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą visuose sektoriuose; atkreipia dėmesį į Turkijos potencialą atsinaujinančių energijos šaltinių srityje, į didelius saulės, vėjo ir geoterminės energijos išteklius ir į ES galimybę importuoti iš Turkijos atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją naudojant didelių nuotolių aukštos įtampos nuolatinės srovės elektros perdavimo linijas ir taip ne tik prisidėti prie ES energetinio saugumo, bet ir prie ES tikslų atsinaujinančių šaltinių energijos srityje siekio;

57.  primena, kad Turkija atlieka ypač svarbų vaidmenį, nes tai ES energijos koridorius Kaukazo ir Kaspijos jūros regionų naftos ir dujų ištekliams pasiekti ir strateginiu požiūriu yra netoli Irako ir jo besivystančios žalios naftos rinkos; pabrėžia strateginį planuojamo dujotiekio „Nabucco“ ir kitų dujotiekių, pvz., Turkiją, Graikiją ir Italiją jungiančiam dujų tranzito koridoriaus, vaidmenį užtikrinant Europos Sąjungos energetinį saugumą; yra įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į strateginį Turkijos vaidmenį ir potencialą – taip pat ir ES investicijų bei tolesnio bendradarbiavimo su ES požiūriu – pirmiausia dėmesys turėtų būti atkreiptas į tai, kad svarbu pradėti derybas dėl 15 skyriaus (energetikos klausimai), siekiant skatinti ES ir Turkijos strateginį dialogą energetikos klausimais;

58.  atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant Europos Sąjungos užsienio ir kaimynystės politiką Turkija atlieka politiniu ir geografiniu požiūriu strateginį vaidmenį; atkreipia dėmesį į svarbų regioninį Turkijos vaidmenį Artimuosiuose Rytuose, Vakarų Balkanuose, Afganistane ir Pakistane, Pietų Kaukaze, Centrinėje Azijoje ir Afrikos rage, taip pat į Turkijos vaidmenį įkvepiant arabų valstybes pereiti prie demokratijos svarbiose politikos srityse, kurios aprėpia politines ir ekonomines reformas ir institucinę plėtrą; remia Turkijos pastangas dalyvauti skatinant Afganistano ir Pakistano aukšto lygio dialogą ir bendradarbiavimą ir palankiai vertina Stambulo procesą, inicijuotą siekiant skatinti Afganistano ir jo kaimyninių šalių regioninį bendradarbiavimą; remia tvirtą Turkijos poziciją demokratinių jėgų Sirijoje atžvilgiu ir įsipareigojimą joms ir primena jos svarbų vaidmenį užtikrinant apsaugą Sirijos pabėgėliams; prašo Komisijos, valstybių narių ir tarptautinės bendruomenės remti Turkijos pastangas siekiant susidoroti su didėjančia humanitarine problema, kurią sukelia krizė Sirijoje; ragina ES ir Turkiją stiprinti dabartinį politinį dialogą klausimais, susijusiais su abiem šalims svarbiomis užsienio politikos pasirinktimis ir siekiais; ragina Turkiją vystyti jos užsienio politiką dalyvaujant dialoge ir koordinuojant veiksmus su ES ir laipsniškai derinti savo ir ES užsienio politiką, kad būtų užtikrinta naudinga sąveika ir sustiprintas galimas teigiamas poveikis;

59.  primena, kad svarbu glaudžiai koordinuoti Turkijos ir ES veiksmus ir bendradarbiauti Irano branduolinio ginklo neplatinimo klausimu, ir laikosi nuomonės, kad Turkija gali atlikti svarbų ir konstruktyvų vaidmenį palengvindama ir skatindama dialogą su Iranu, kad sprendimas būtų priimtas nedelsiant, ir užtikrindama visapusišką pritarimą sankcijoms Irano atžvilgiu;

60.  primena Turkijos siekį įkvėpti pietines kaimynines valstybes pereiti prie demokratijos ir imtis socialinių ir ekonominių reformų ir padėti joms tai įgyvendinti; pažymi, kad Turkijos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas įgyvendinant Europos kaimynystės politikos priemones užtikrintų unikalią sąveiką, ypač tokiose srityse, kaip institucinė plėtra, taip pat socialinio ir ekonominio bei pilietinės visuomenės vystymosi srityse; mano, kad praktinis bendradarbiavimas turėtų būti papildytas struktūriniu ES ir Turkijos dialogu siekiant suderinti jų atitinkamą kaimynystės politiką;

61.  teigiamai vertina tai, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. Turkija ratifikavo JT konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinį protokolą ir ragina Turkiją kuo greičiau perkelti jo reikalavimus į nacionalinę teisę; ragina nedelsiant priimti įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu priemones; ragina Turkiją leisti tarptautiniams stebėtojams apsilankyti jos kalėjimuose;

62.  dar kartą ragina Turkijos vyriausybę pasirašyti Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą, pateikti jį ratifikuoti ir taip užtikrinti dar didesnį Turkijos indėlį į daugiašalę pasaulinę sistemą ir dalyvavimą joje;

o
o   o

63.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininkui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Turkijos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 306 E, 2006 12 15, p. 284.
(2) OL C 263 E, 2008 10 16, p. 452.
(3) OL C279 E, 2009 11 19, p. 57.
(4) OL C87 E, 2010 4 1, p. 139.
(5) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 59.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0090.
(7) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 385.
(8) OL C 287 E, 2007 11 29, p. 174.
(9) OL L 51, 2008 2 26, p. 4.


Pažangos ataskaita.Juodkalnija
PDF 304kWORD 89k
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2011 m. Juodkalnijos pažangos ataskaitos (2011/2890(RSP))
P7_TA(2012)0117B7-0190/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 29 d. Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą(1),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas ir jų priedą „Salonikų darbotvarkė Vakarų Balkanų valstybėms: Europos integracijos link“,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą dėl Juodkalnijos pažangos stojimo proceso metu(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimą suteikti Juodkalnijai į Europos Sąjungą stojančios šalies kandidatės statusą(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 12 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl 2011 m. Juodkalnijos pažangos ataskaitos (SEC(2011)1204),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „2011-2012 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2011)0666),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Komisijos nuomonės dėl Juodkalnijos narystės Europos Sąjungoje prašymo (COM(2010)0670),

–  atsižvelgdamas į 3–ojo Europos Sąjungos ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto 2011 m. spalio 3 ir 4 d. posėdžių pareiškimus ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES valstybės narės siekia 2012 m. birželio mėn. pradėti stojimo derybas su Juodkalnija ir kadangi Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją pasiūlyti derybų su Juodkalnija programą;

B.  kadangi Europos Vadovų Taryba nustatė Tarybai užduotį išanalizuoti Juodkalnijos pažangą remiantis Komisijos ataskaita;

C.  kadangi politinis sutarimas ES klausimais išlieka svarbus Juodkalnijoje ir narystės ES bei NATO skatinimo tikslas yra pagrindinis šalies užsienio politikos klausimas; kadangi siekiant reformų reikia stiprios politinės valios ir pagrindinio įsipareigojimo spręsti būsimas stojimo proceso problemas;

D.  kadangi Juodkalnija padarė didelę pažangą siekdama septynių prioritetinių tikslų, kuriuos Komisija nustatė 2010 m., būtent parlamento darbo ir rinkimų sistemos tobulinimo, viešojo administravimo profesionalumo, teismų nepriklausomumo, kovos su korupcija, kovos su organizuotu nusikalstamumu, žiniasklaidos laisvės užtikrinimo ir bendradarbiavimo su pilietine visuomene tikslų;

E.  kadangi Juodkalnijoje pastebėtas nedidelis ekonomikos atsigavimas, taip pat žema infliacija, didelės tiesioginės užsienio investicijos ir truputį mažesnis nedarbo lygis; kadangi Juodkalnija įgyvendino su prekyba susijusias nuostatas, numatytas Stabilizacijos ir asociacijos susitarime su ES;

F.  kadangi Juodkalnija turi siekti tolesnių reformų veiksmingai įgyvendindama vyriausybės veiksmų planą dėl pagrindinių prioritetų, skatindama atsigavimą po ekonominės krizės, tuo pat metu užtikrindama tinkamą valstybės išlaidų ir valstybės skolos, kuri, remiantis 2011 m. duomenimis, aukštesnė nei praėjusiais metais, kontrolę; kadangi Juodkalnija privalo išlaikyti fiskalinį stabilumą bei stiprinti ir kurti administracinius bei institucinius pajėgumus, kurių reikia siekiant ateityje prisiimti ES narystės įsipareigojimus;

Bendros pastabos

1.  palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos sprendimą siekti, kad stojimo derybos su Juodkalnija būtų pradėtos 2012 m. birželio mėn.; ragina ES valstybes nares netinkamai ir nepagrįstai neatidėlioti derybų pradžios atsižvelgiant į tai, kad Juodkalnija iki šiol padarė didelę pažangą siekdama atitikti nurodytus kriterijus;

2.  pabrėžia poreikį nusiųsti teigiamą žinią Juodkalnijai ir kitoms šalims, kurios deda daug pastangų siekdamos atitikti narystės kriterijus; tvirtai įsitikinęs, kad šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės turėtų būti vertinamos remiantis vien tik jų nuopelnais ir pažanga siekiant atitikti kriterijus ir kad jų stojimo procesas jokiu būdu neturėtų būti susietas su kitų kaimyninių šalių ar šalių kandidačių pažanga siekiant išlaikyti plėtros proceso patikimumą;

3.  su pasitenkinimu pažymi, kad Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) parama Juodkalnijoje tinkamai įgyvendinama; ragina Juodkalnijos vyriausybę ir Komisiją supaprastinti PNPP lėšų administravimo procedūrą siekiant ją padaryti prieinamesnę mažesnėms ir nevyriausybinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms ir kitoms gavėjoms;

4.  palankiai vertina tai, kad Juodkalnija užtikrino aukšto lygio atitiktį narystės kriterijams ir apskritai pasiekė gerų rezultatų pagrindinių prioritetų srityje;

5.  pabrėžia, kad būtina ir svarbu dėti daug ir kokybiškų pastangų įgyvendinant reformas, ypač daug dėmesio skiriant teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms; akcentuoja, kad svarbiausias šių pastangų tikslas – priemonės kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Jos ir toliau bus itin svarbus veiksnys vykstant Juodkalnijos stojimo procesui; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas ir toliau sklandžiai vykdyti įsipareigojimus pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą; laikosi nuomonės, kad ES institucijos galės geriausiai kontroliuoti ir padėti įgyvendinti teismų reformą, kai bus pradėtas stojimo derybų 23 skyrius;

6.  palankiai vertina Komisijos naująją stojimo derybų strategiją, pagal kurią pradedama derėtis dėl 23 ir 24 skyrių, ir tikisi, kad derybos dėl šių dviejų skyrių bus pradėtos kiek galima greičiau siekiant paspartinti teisines reformas Juodkalnijoje;

7.  primena, kad ES grindžiama tolerancijos ir visų visuomenės atstovų lygių teisių vertybėmis; ragina Juodkalniją ir toliau vesti konstruktyvų politinių jėgų dialogą siekiant apsaugoti daugiataučio šalies pobūdžio sanglaudą ir įveikti likusius kultūrinius ir nacionalinius nesutarimus, taip pat užkirsti kelią diskriminacijai;

Politiniai kriterijai

8.  pritaria teisėkūros veiksmams, kurių imtasi siekiant gerinti nacionalinio parlamento darbą; tačiau, rekomenduoja dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti skaidresnį teisėkūros procesą, aktyvesnį visuomenės dalyvavimą rengiant naujus teisės aktus dar glaudžiau konsultuojantis su pilietinės visuomenės veikėjais, sustiprinti parlamento administracinius pajėgumus, kuriais siekiama pagerinti parlamento veiklą rengiant teisės aktus ir vykdant politinę priežiūrą bei demokratinę vykdomosios valdžios priežiūrą, taip pat dažniau ir veiksmingiau pasinaudoti konsultacinių ir kontrolinių posėdžių priemone, o taip pat nuolat kontroliuoti, kaip vyriausybė reaguoja į Parlamento teikiamus klausimus ir reikalavimus; konkrečiau, rekomenduoja išplėsti atitinkamų komitetų funkcijas ir galias, kad Parlamentas galėtų vykdyti tinkamą ir veiksmingą Europos integracijos proceso priežiūrą;

9.  pritaria tam, kad buvo priimti įstatymo dėl savivaldybės tarybos narių ir parlamento narių rinkimų pakeitimai – tai viena iš likusių sąlygų siekiant septynių pagrindinių prioritetų; tačiau ragina Juodkalnijos valdžios institucijas papildyti šiuos pasiekimus teisėkūros srityje naujais veiksmais, kuriais būtų didinama lyčių lygybė, nes ji kol kas praktiškai neužtikrinama;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad moterys vis dar itin mažai atstovaujamos parlamente, aukščiausiose vyriausybės pareigose ir pareigose, susijusiose su sprendimų priėmimu, viešajame ir privačiame sektoriuje; todėl palankiai vertina naujas nuostatas, pagal kurias kandidatų sąrašuose 30 proc. turi vietų turi būti skirta moterims, tačiau mano, kad praktiškai tai neužtikrins lyčių lygybės; be to, yra susirūpinęs dėl to, kad sistemingai pažeidžiama moterų teisė įsidarbinti, taip pat teisė į vienodą užmokestį; ragina Juodkalnijos valdžios įstaigas veikti aktyviau siekiant integruoti lyčių lygybės aspektą į įvairių sričių politiką ir nustatyti vienodo užmokesčio principą;

11.  taip pat teigiamai vertina tai, kad buvo priimti švietimo įstatymo pakeitimai, kuriais užbaigiami ilgi politiniai ginčai dėl serbų kalbos statuso Juodkalnijos švietimo sistemoje; laikosi nuomonės, kad šiuo teigiamu kompromisu pabrėžiamas plataus masto visų politinių jėgų sutarimas dėl šalies bendrumo, bet taip pat dėl etniniu ir religiniu aspektu įvairialypio pobūdžio;

12.  mano, kad nauja 2011–2016 m. viešojo administravimo reformos strategija yra teigiamas žingsnis siekiant pradėti taikyti Europos standartus įdarbinant ir paaukštinant pareigose ir priemones, skirtas valstybės administravimo veiksmingumui didinti; ragina Juodkalnijos vyriausybę spręsti esamus pagrindinius klausimus, susijusius su blogais administracinės sistemos rezultatais sprendimų priėmimo ir vyriausybės darbo organizavimo srityje, įskaitant įgaliojimų perdavimo sistemos ir galios dekoncentracijos klausimą, kad būtų sukurta nuo politikos atsieta ir profesionali valstybės tarnyba, veikianti veiksmingai ir nešališkai; ragina valdžios institucijas pirmenybę teikti geram valdymui, prisidėti prie laipsniško teisinės ir administracinės kultūros plėtojimo ir spręsti pernelyg apkrautų ir išsiplėtusių administracinių struktūrų problemą;

13.  atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą reformuojant teismines institucijas bei mažinant neišspręstų bylų skaičių teismuose, patvirtinant priemones, kuriomis stiprinamas teisėjų ir prokurorų nepriklausomumas, atskaitomybė, nešališkumas bei veiksmingumas (vienas iš pagrindinių prioritetų) ir Teismų taryboje užtikrinant sistemingesnį drausminės procedūros taikymą įtariamų teisėjų ir prokurorų atvejais; ragina Juodkalnijos parlamentą patvirtinti konstitucines nuostatas, kuriomis būtų stiprinamas teisinis teisminių institucijų nepriklausomumas ir atskaitomybė bei Teismų ir prokuratūros tarybos teisėjų nepriklausomumas ir profesinis savarankiškumas; pabrėžia poreikį veiksmingiau kontroliuoti korupciją ir stebėti interesų konflikto taisyklių įgyvendinimą; ragina supaprastinti teismų sistemą siekiant sustiprinti teismų veiksmingumą, atsižvelgiant į tai, kad Juodkalnija ir toliau yra viena iš šalių, kurioje vienam gyventojui tenka didžiausias skaičius žemiausios instancijos teismų, teismo pareigūnų, prokurorų ir administracijos darbuotojų Europoje;

14.  ragina Juodkalnijos valdžios institucijas tinkamai parinkti teisėjus ir prokurorus, užtikrinant jų finansinę nepriklausomybę bei griežtą drausminių taisyklių taikymą tiek teisėjų, tiek ir prokurorų atžvilgiu, jei jie nesilaiko galiojančios tvarkos; taip pat ragina Juodkalnijos valdžios institucijas didinti teismų skaidrumą; primena raginimą užtikrinti nuspėjamą teismų sistemą ir visuomenės pasitikėjimą; prašo teismų sistemai skirtame biudžete pakankamai lėšų skirti infrastruktūrai, įrangai bei mokymams, kas yra būtina norint sustiprinti teismų veiksmingumą; mano, kad yra svarbu nustatyti bendrus teisininkų rengimo kriterijus, kuriuos taikytų Teisininkų rengimo centras;

15.  džiaugiasi dėl tolesnės didelės pažangos tvirtinant kovos su korupcija teisės aktus, ypač naują viešųjų pirkimų įstatymą, politinių partijų finansavimo įstatymą ir interesų konflikto įstatymo pakeitimus; tačiau pažymi, kad naujasis viešųjų pirkimų įstatymas gali būti griežtesnis už ankstesnįjį įstatymą, todėl gali skatinti nepranešti apie korupcijos atvejus; yra susirūpinęs dėl to, kad politinių partijų atstovai atlieka svarbų vaidmenį Interesų konfliktų prevencijos komisijos, kuri atsakinga už naujų interesų konfliktų įstatymo pakeitimų įgyvendinimą, darbe; mano, kad dabartiniu įstatymo dėl laisvos prieigos prie informacijos projektu apribojama prieiga prie informacijos ir dėl to gali sumažėti pilietinės visuomenės organizacijų ir žiniasklaidos galimybės atskleisti korupcijos atvejus; tačiau pažymi, kad korupcija vis dar dažnas reiškinys daugelyje sričių ir išlieka problema, kuri kelia ypatingą susirūpinimą, nes viešiesiems finansams gali sukelti didelių išlaidų;

16.  ragina vyriausybę kiek galima greičiau įgyvendinti politinių partijų finansavimo ir rinkimų kampanijų įstatymus; ragina kompetentingas teisėsaugos įstaigas dėti visapusiškas kovos su korupcija pastangas, skelbiant nuosprendžius daugiau korupcijos bylų, įskaitant atvejus susijusius su aukštas pareigas užimančių asmenų korupcija; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas pradėti taikyti tikslius mechanizmus, kuriais būtų tinkamai įgyvendinamos ir patikimai stebimos kovos su korupcija iniciatyvos, ir plėsti įvairių įstaigų, ypač policijos ir prokurorų bendradarbiavimą bei keitimąsi informacija; ragina Juodkalnijos parlamentą stiprinti savo kovos su korupcija institucijų priežiūros vaidmenį; ragina valdžios institucijas ištirti kaltinimus korupcija, ypač susijusius su privatizavimo procesu; kviečia Komisiją įvertinti poveikį ir rezultatus, pasiektus skirstant ES lėšas teismų reformos srityje ir kovojant su korupcija;

17.  pabrėžia, kad reikia aktyviau kovoti su organizuotu nusikalstamumu, ypač atsižvelgiant į policijos ir baudžiamojo persekiojimo institucijų administracinių ir tyrimo gebėjimų stiprinimą, kad būtų gerinamas šių institucijų veiksmingumas; mano, kad svarbu dėti daugiau pastangų siekiant veiksmingai pasinaudoti kriminaline žvalgyba ir toliau plėsti tarptautinį ir regioninį bendradarbiavimą kovojant su organizuotu nusikalstamumu, visų pirma pinigų plovimu ir kontrabanda;

18.  nors ir pripažįsta, kad padaryta pažanga teisėkūros srityje siekiant užtikrinti žodžio laisvę žiniasklaidoje, tačiau atkreipia dėmesį į tariamus grasinimų žurnalistams ir fizinio smurto prieš juos atvejus ir į pranešimus apie ribojamą žiniasklaidos laisvę; yra sunerimęs dėl to, kad teismuose susikaupę daug neišnagrinėtų bylų dėl garbės ir orumo įžeidimo ir šmeižto prieš žiniasklaidą ir žurnalistus;

19.  ragina Juodkalnijos valdžios institucijas nuodugniai išnagrinėti grasinimų žurnalistams ir fizinio smurto prieš juos atvejus, taip pat parodyti savo įsipareigojimą ir užtikrinti politiškai nepriklausomą žiniasklaidą; primygtinai ragina valdžios įstaigas nuodugniai ištirti žurnalistų nužudymus ir užpuolimus, taip pat ištirti dienraščio „Vijesti“ automobilių padegimo atvejus bei patraukti kaltuosius baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už televizijos kanalo „Vijesti“ darbuotojų užpuolimą 2011 m. lapkričio mėn. Humci miestelyje netoli Nikšičiaus; ragina valdžios institucijas užtikrinti priežiūros institucijų nepriklausomumą ir suteikti visas būtinas sąlygas žiniasklaidos savireguliacijos įstaigai, kad ji galėtų pradėti savo veiklą vadovaudamasi geriausiais Europos standartais; kviečia Juodkalnijos vyriausybę siūlyti keisti esamus teisės aktus dėl informacijos laisvės, kad juos taikant nebūtų ribojama prieiga prie informacijos ir mažinamas skaidrumas; ragina žurnalistus laikytis profesinės etikos nuostatų ir standartų, susijusių su pagarba privačiam gyvenimui ir orumu žiniasklaidoje;

20.  pritaria vyriausybės pastangoms gerinti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir ragina nuolat konsultuotis su pilietine visuomene politikos formavimo ir teisėkūros klausimais; pritaria valdžios institucijų žingsniui paskirti kontaktinius asmenis ryšiams su NVO ir mano, kad daugelis šių institucijų nustato pilietinės visuomenės atstovų atrankos į atitinkamas vyriausybės įsteigtas darbo grupes kriterijus ir tvarką; tačiau pabrėžia, kad taip pat svarbu stiprinti dialogą su profsąjungomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, kurios atstovauja labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes ir sprendžia jų klausimus bei lyčių lygybės klausimus;

21.  džiaugiasi dėl apskritai gerų etninių grupių santykių, taip pat tokių jautrių klausimų, kaip tautinė priklausomybė ir kalba surašant gyventojus, sprendimo; džiaugiasi dėl to, kad teisės aktų sistema, susijusi su kovos su diskriminacija politika ir mažumų apsauga, yra iš esmės sukurta, įskaitant tai, kad įsteigta ministro pirmininko patarėjo žmogaus teisių ir apsaugos nuo diskriminacijos klausimais pareigybė; pabrėžia, kad vis dar reikia dėti pastangų siekiant šią sistemą įgyvendinti; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas imtis papildomų priemonių ir užtikrinti geresnį mažumų atstovavimą viešosiose įstaigose nacionaliniu ir vietos lygmeniu, atsižvelgiant į tai, kad viešosiose įstaigose vis dar dirba nepakankamai mažumoms priklausančių asmenų; ragina valdžios institucijas kovoti su romų, aškalų ir egiptiečių bendruomenių diskriminacija ir gerinti jų gyvenimo sąlygas, didinti prieigą prie socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo, būsto ir įdarbinimo paslaugų; be to, siekiant pagerinti romų, aškalų ir egiptiečių bendruomenių statusą, ragina vyriausybę ir vietos valdžios institucijas prisidėti prie Europos romų integracijos nacionalinių strategijų plano ir parengti nacionalinę dešimties metų įtraukties strategiją, kai baigs galioti dabartinė 2008–2012 strategija;

22.  palankiai vertina tai, kad neseniai buvo priimtas diskriminaciją draudžiantis teisės aktas, kuriame konkrečiai paminėta seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė; ragina tinkamai taikyti esamą antidiskriminacinę teisinę sistemą; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas stiprinti priemones, skirtas įgyvendinti šalies teisinę bei institucinę lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų teises reglamentuojančią struktūrą; ragina valdžios institucijas imtis priemonių, skirtų apsaugoti lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų organizacijas bei pačius asmenis nuo grasinimų ir padaryti viska kas įmanoma apsaugant lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų bendruomenę nuo užpuolimų;

23.  pabrėžia, kad Juodkalnija ratifikavo aštuonias pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos darbuotojų teisių konvencijas ir pakeistą Europos socialinę chartiją; pabrėžia, jog vis tiek esama suvaržymų, nors Darbo kodekse ir numatytos pagrindinės darbuotojų ir profesinių sąjungų teisės; ragina Juodkalniją ir toliau stiprinti darbuotojų ir profesinių sąjungų teises; atkreipia dėmesį į socialinio dialogo vaidmens svarbą ir ragina Juodkalnijos vyriausybę padidinti užmojus, susijusius su Socialine taryba ir tolesniu jos stiprinimu; pabrėžia, jog svarbu didinti Socialinės tarybos darbo skaidrumą ir veiksmingumą;

24.  pabrėžia, kad visos politinės partijos, nesvarbu, kokiai bendruomenei jos atstovautų, turėtų siekti palaikyti konstruktyvų ir brandų politinį klimatą ir nepriimti politinių nurodymų iš trečiųjų šalių;

25.  ragina Juodkalniją plėsti teisinę sistemą, kuria reguliuojamos neįgaliųjų teisės, ir gerinti jų galimybes gauti darbą, įskaitant darbą viešosiose įstaigose; ragina valdžios institucijas pritaikyti viešąsias vietas prie neįgaliųjų poreikių ir toliau organizuoti informavimo kampanijas, kuriomis būtų siekiama neįgaliųjų socialinės įtraukties;

26.  pažymėdamas, kad šiuo metu Juodkalnijoje yra apie 15 000 pabėgėlių, viduje perkeltųjų ir perkeltųjų asmenų, atvykusių iš Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos ir Kosovo, ragina Juodkalnijos vyriausybę surasti ilgalaikį ir tvarų šios problemos sprendimą, taip pat visapusiškai įgyvendinti atitinkamą savo strategiją ir toliau dėti pastangas siekiant perkeltiesiems asmenims suteikti teisinį statusą; mano, kad svarbu, jog minėtieji asmenys sugrįžtų į savo kilmės šalis, ir kad reikia panaikinti likusias kliūtis tarp regiono šalių ir palengvinti perkeltųjų asmenų sugrįžimą; atsižvelgdamas į tai, su pasitenkinimu pažymi, kad Juodkalnija atlieka aktyvų vaidmenį regiono programoje „Belgrado iniciatyva“, taip pat pažymi, kad ji priėmė veiksmų planą, pagal kurį bus įgyvendinama Juodkalnijos nuolatinė strategija dėl perkeltųjų asmenų ir viduje perkeltųjų asmenų klausimų sprendimo;

Ekonominiai kriterijai

27.  palankiai vertina tai, kad Juodkalnija išlaikė savo makroekonominį stabilumą, tačiau taip pat pažymi, kad prognozuojamas lėtesnis ekonomikos augimas ir tolesnis aukštas nedarbo lygis; ragina vyriausybę pagreitinti atsigavimą po 2009 m. įvykusio didelio ekonomikos nuosmukio ir išlaikyti fiskalinį stabilumą, taip pat įgyvendinti apdairesnę fiskalinę politiką ir sumažinti valstybės skolą, kad būtų užtikrinta patikima ekonomikos pažanga ir pakeltas gyvenimo lygis;

28.  pritaria tam, kad buvo patvirtintos tokios svarbios struktūrinės reformos, kaip valstybės pensijų sistema, įdarbinimo viešajame sektoriuje supaprastinimas arba nauja vietos valdžios finansavimo sistema; ragina Juodkalniją tęsti struktūrines reformas ir ypač stiprinti teisinę valstybę, fizinę infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius, taip pat toliau įgyvendinti priemones siekiant šalinti verslo kliūtis ir gerinti verslo aplinką, didinti darbo rinkos lankstumą ir skatinti eksporto konkurencingumą; vėl išreiškia susirūpinimą dėl aukšto neoficialaus užimtumo lygio ir šešėlinės ekonomikos masto, dėl kurių iškyla didelių problemų Juodkalnijos ekonomikai ir visuomenei;

29.  palankiai vertina tai, kad priimta 2011–2015 m. mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) plėtros strategija ir 2011–2015 m. konkurencingumo skatinimo strategija labai mažų subjektų lygmeniu; ragina vyriausybę gerinti įvairių šioje srityje dirbančių institucijų koordinavimą, rinkti tikslesnius su MVĮ susijusius duomenis ir stiprinti bendrą įmonių registravimo sistemą siekiant užtikrinti veiksmingą šių strategijų įgyvendinimą;

Gebėjimai prisiimti narystės įsipareigojimus

30.  ragina Juodkalnijos vyriausybę žymiai padidinti institucinius ir administracinius pajėgumus, taip pat plėsti su stojimu susijusį atitinkamų valstybės institucijų bendradarbiavimą ir koordinavimą; atsižvelgdamas į tai, ragina valdžios įstaigas stiprinti užsienio reikalų ir Europos integracijos ministerijos administracinius pajėgumus ir sustiprinti pajėgumus ministerijų, sprendžiančių pagrindinių acquis sričių klausimus; ragina valdžios institucijas šalinti administracinės sistemos susiskaldymą ir kompetencijos dubliavimąsi, taip pat plėtoti politikos formavimo pajėgumus atitinkamose ministerijose siekiant gerinti teisės aktų kokybę, taigi stiprinti teisinę valstybę;

31.  pritaria tam, kad vyriausybė patvirtino planą, kuriame apibrėžė Juodkalnijos energijos politiką iki 2030 m., ir pažymi, kad energijos sektoriaus reforma yra itin svarbus spręstinas šalies klausimas; ragina valdžios institucijas greičiau siekti pažangos energijos tiekimo saugumo ir energijos veiksmingumo srityse, taip pat toliau dėti pastangas siekiant sukurti reguliavimo aplinką, kurioje visuose sektoriuose būtų skatinamas didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas, kaip reikalaujama pagal atitinkamus ES teisės aktus dėl atsinaujinančiosios energijos;

32.  ragina Juodkalniją siekti pažangos derinant nacionalinius teisės aktus su acquis teisės gauti aplinkosaugos informaciją, teisės kreiptis į teismą, atsakomybės už žalą aplinkai ir strateginio aplinkos vertinimo tarpvalstybiniu aspektu nuostatų klausimu; ragina valdžios institucijas sistemingiau įtraukti aplinkos ir klimato kaitos klausimus į kitų sektorių politiką; mano, kad ypač svarbu spręsti kietųjų atliekų, nuotekų ir prastai valdomos atliekų tvarkymo sistemos problemas, taip pat nustatyti griežtesnes nuobaudas visiems, kurie pažeidžia taikomas taisykles, ir nustatyti veiksmingą tikrinimo ir stebėjimo sistemą; be to, apskritai, pakartoja, kad reikia spręsti neaiškaus valdžios institucijų atsakomybės pasidalijimo ir jų veiksmų nuoseklumo stokos problemas, nes dėl jų labai stabdoma pažanga aplinkosaugos srityje;

33.  primena, kad Vakarų Balkanų regione yra 25 proc. Europos biologinės įvairovės; taip pat primena, kad daug mažų upių ir ežerų (iš jų didžiausia Moračos upė ir Skadaro ežeras) yra daugelio retų rūšių buvimo vieta; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas iš naujo apsvarstyti planus statyti dideles hidroelektrines ir didžiąją dalį energijos gauti iš šių šaltinių; primena, kad reikia parengti nacionalinės energetikos strategijos projektą, kuriame būtų atsižvelgiama į daugelį atsinaujinančiosios energijos šaltinių, įskaitant nedidelės apimties hidroenergetikos įmones; primena būtinybę atsižvelgti į poreikį saugoti Konstitucijoje įteisintą gamtos paveldą, nes Juodkalnija apibrėžiama kaip ekologiška šalis, o gamtos paveldas ir turizmas yra du svarbūs Juodkalnijos ekonomikos ramsčiai; primygtinai ragina Juodkalnijos valdžios institucijas, prieš priimant bet kokį sprendimą statyti naujas elektrines, visada atlikti poveikio vertinimą aplinkos apsaugos ir socialiniu aspektais laikantis ES ir tarptautinių standartų, pvz., Orhuso ir Espoo konvencijų nuostatų; planuojant ateities hidroelektrinių statybos projektus primygtinai ragina Juodkalnijos valdžios institucijas toliau vykdyti išsamias ir skaidrias viešąsias konsultacijas ir į jas įtraukti atitinkamas pilietinės visuomenės organizacijas, taip pati viešai paskelbti priimtus atitinkamus sprendimus, ekspertų nuomones ir kitus dokumentus;

34.  palankiai vertina Juodkalniją dėl to, kad ji tapo pasaulio mastu pripažinta turistine vieta, kuri turi didelių tolesnio vystymosi galimybių; tačiau pažymi, kad dėl turizmo gali kilti pavojus aplinkai, ir ragina vyriausybę imtis tolesnių žingsnių siekiant apsaugoti gamtą, taip pat Adrijos jūros pakrantę;

35.  ragina Juodkalnijos vyriausybę greičiau siekti pažangos įsteigiant struktūras, kurių reikia bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti, pvz., mokėjimo agentūrą ir integruotą administracinę ir kontrolės sistemą; ragina siekti pažangos įgyvendinant žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką, taip pat dėti pastangas plėtojant politiką ir naudojant turimą finansinę pagalbą;

36.  pritaria tam, kad Juodkalnija per 2011 m. gruodžio 17 d. vykusią PPO ministrų konferenciją tapo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare; laikosi nuomonės, kad narystė PPO sudarys sąlygas skaidresnei, geriau nuspėjamai ir patrauklesnei prekybos ir užsienio investicijų aplinkai;

37.  ragina Juodkalnijos valdžios institucijas įgyvendinti atitinkamus teisės aktus dėl centrinio banko nepriklausomumo, piniginio finansavimo, privilegijos naudotis viešojo sektoriaus finansų įstaigomis ir euro apsaugos; pažymi, kad reikės išsamiai apibrėžti pasekmes Juodkalnijos pinigų sistemai ir šį klausimą apsvarstyti būsimose stojimo derybose;

38.  teigiamai vertina tai, kad Juodkalnija iki šiol sklandžiai įgyvendino bevizio režimo su Šengeno erdve susitarimą, kuris įsigaliojo 2009 m. gruodžio 19 d.; tačiau ragina valdžios institucijas padidinti Užsienio reikalų ir Europos integracijos ministerijos administracinius pajėgumus, taip pat plėsti diplomatinį ir konsulinį tinklą ir, be kita ko, sukurti Užsienio reikalų ir Europos integracijos ministerijos nacionalinės vizų sistemos ir diplomatinių bei konsulinių misijų interneto sąsają, taip pat pradėti naudoti vizų įkliją su apsaugos ženklais;

Regioninis bendradarbiavimas

39.  palankiai vertina Juodkalnijos įsipareigojimą prisidėti prie regioninio stabilumo ir gerų kaimyninių santykių su kitomis Vakarų Balkanų šalimis stiprinimo ir jos konstruktyvų vaidmenį siekiant šio tikslo; pritaria tam, kad Juodkalnija atlieka aktyvų vaidmenį dalyvaudama įgyvendinant įvairias regionines iniciatyvas Pietryčių Europoje; ypač pabrėžia Juodkalnijos įsipareigojimą siekiant pasirašyti ekstradicijos susitarimus su Kroatija, buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Serbija sudarant bendradarbiavimo susitarimus su kitų šalių finansų žvalgybos tarnybomis ir 2011 m. lapkričio 7 d. pasirašant Serbijos, Juodkalnijos, Kroatijos ir Bosnijos ir Hercegovinos užsienio reikalų ministrų deklaraciją, kuria siekiama surasti regiono pabėgėlių klausimo sprendimą;

40.  pritaria Juodkalnijos ir Serbijos įsipareigojimui sudaryti geresnes sąlygas dvišaliams santykiams; ragina abiejų šalių politinius ir religinius lyderius toliau gerinti etninių ir religinių grupių dialogo sąlygas siekiant sudaryti susitarimą, kuriuo būtų reguliuojama Serbijos ortodoksų bažnyčios padėtis Juodkalnijoje; vykstant stojimo deryboms ragina Komisiją atkreipti dėmesį į Juodkalnijos ortodoksų bažnyčios ir Serbijos ortodoksų bažnyčios santykius, nes pagerinus santykius tarp šių dviejų bažnyčių ir šalyje veikiančių bendruomenių pagerėtų politinis klimatas Juodkalnijoje;

41.  su džiaugsmu pažymi gerus Juodkalnijos ir Kroatijos kaimyninius santykius; pritaria tam, kad Juodkalnijos ir Kroatijos teisėsaugos įstaigos sudarė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo numatoma bendros veiklos įvairiose policijos darbo srityse (nusikaltimų prevencija, pasienio apsauga, kova su įvairių formų regioniniu ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu) sistema; palankiai vertina tai, kad sudaryta bendra Juodkalnijos ir Kroatijos komisija, ir su pasitenkinimu pažymi, kad abi šalys sutarė laikytis Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo dėl galutinai dar neišspręsto Prevlakos pusiasalio teritorijos nuosavybės klausimo;

o
o   o

42.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Juodkalnijos vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL L 108, 2010 04 29, p. 3
(2) Žr. 2011 m. gruodžio 9 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas (00139/1/2011).
(3) Žr. 2010 m. gruodžio 16–17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas (00030/1/2010).


Europos įmonių valdymo sistema
PDF 284kWORD 65k
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dabartinės Europos įmonių valdymo sistemos (2011/2181(INI))
P7_TA(2012)0118A7-0051/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos žaliąją knygą „ES įmonių valdymo sistema“ (COM(2011)0164),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl deontologijos klausimų, susijusių su įmonių valdymu(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7-0051/2012),

Bendras požiūris

1.  palankiai vertina žaliojoje knygoje Komisijos inicijuotą ES įmonių valdymo sistemos persvarstymą;

2.  tačiau apgailestauja, kad svarbūs įmonių valdymo klausimai, pavyzdžiui, valdybos sprendimų priėmimas, direktorių atsakomybė, direktorių nepriklausomybė, interesų konfliktai arba suinteresuotųjų šalių dalyvavimas, žaliojoje knygoje nebuvo aptarti;

3.  apgailestauja, kad žalioji knyga orientuota į monistinę sistemą ir joje nepakankamai dėmesio skiriama dualistinei sistemai, kuri Europoje taip pat plačiai paplitusi; pabrėžia, kad Komisija, persvarstydama ES įmonių valdymo sistemą, turi atsižvelgti į atitinkamiems bendrovės valdymo organams pagal nacionalinę teisę suteiktas teises ir pareigas, ypač į monistinės ir dualistinės sistemų skirtumus; toliau vartojant terminą „direktorių valdyba“ iš esmės daroma nuoroda į direktoriams tenkantį priežiūros vaidmenį, kuris dualistinėje sistemoje paprastai tenka stebėtojų tarybai;

4.  pabrėžia, kad svarbu ES sukurti skaidresnį, stabilesnį, labiau patikimą ir atskaitingą įmonių sektorių, kuriame būtų įtvirtintas geresnis įmonių valdymas; mano, jog įmonių sektoriaus veikloje turėtų būti atsižvelgiama į socialines, etines ir aplinkos problemas ir rodoma šio sektoriaus atsakomybė darbuotojų, akcininkų ir visos visuomenės atžvilgiu, be kita ko, užtikrinant geresnius ekonominius rezultatus ir tinkamų darbo vietų kūrimą;

5.  vis dėlto laikosi nuomonės, kad tik geras valdymas negali padėti išvengti pernelyg didelio rizikavimo; todėl ragina atlikti nepriklausomą auditą ir nustatyti taisykles, kuriose būtų atsižvelgiama į įvairią įmonių kultūrą ES;

6.  nurodo, kad būtina gerai valdomos įmonės sąlyga turėtų būti atskaitingumas ir skaidrumas savo darbuotojams, akcininkams ir, atitinkamais atvejais, kitoms suinteresuotosioms šalims;

7.  mano, kad reikėtų toliau skatinti taikyti EBPO 2004 m. pateiktą įmonių valdymo apibrėžtį, pagal kurią įmonės valdymas yra įmonės vadovybės, valdybos, akcininkų ir kitų suinteresuotųjų šalių santykių visuma;

8.  mano, kad ši finansų krizė yra galimybė pasimokyti iš didžiausių verslo pasaulyje įvykusių bankrotų;

9.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia atkreipti dėmesį į svarbų įvairių komitetų (audito komiteto ir, jei tokių esama valstybėse narėse, atlyginimo ir skyrimo į pareigas komitetų) vaidmenį tinkamai valdant įmones ir ragina Komisiją jų vaidmenį sustiprinti;

10.  mano, kad pagrindinių ES įmonių valdymo priemonių rinkinys turėtų būti taikomas visoms į biržos sąrašus įtrauktoms bendrovėms; atkreipia dėmesį į tai, kad šios priemonės turėtų būti taikomos proporcingai atsižvelgiant į bendrovių dydį, sudėtingumą ir tipą;

11.  mano, kad įmonių valdymo iniciatyvos turi būti įgyvendinamos kartu ir derinamos su Komisijos pasiūlytomis įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvomis; laikosi nuomonės, kad ypač dabartinėmis ekonominėmis ir socialinėmis aplinkybėmis įmonių socialinė atsakomybė kartu su įmonių valdymu galėtų padėti užtikrinti glaudesnius įmonių ryšius su socialine aplinka, kurioje šios įmonės veikia ir plečiasi;

12.   pabrėžia, kad Finansinio sąžiningumo iniciatyva yra geros įmonių valdymo patirties sporto sektoriuje pavyzdys; ragina kitus sektorius ir valdžios institucijas toliau nagrinėti šias priemones, siekiant įgyvendinti kai kuriuos pagrindinius jų principus;

13.  ragina Komisiją atlikti visų savo svarstomų teisėkūros pasiūlymų dėl įmonių valdymo poveikio vertinimą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skirta ir siektiniems tikslams, ir būtinybei išsaugoti įmonių konkurencingumą;

Direktorių valdyba

14.  pabrėžia, kad monistinėse sistemose turėtų būti aiškiai atskirtos direktorių valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus pareigos; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ši taisyklė turėtų būti taikoma proporcingai atsižvelgiant į bendrovių dydį ir ypatumus;

15.  pabrėžia, kad valdyboje turėtų būti nepriklausomi asmenys, turintys įvairius įgūdžius, patirtį ir išsilavinimą, ir kad šis valdybos sudėties aspektas turėtų būti pritaikytas prie bendrovės veiklos sudėtingumo, taip pat, kad akcininkai atsako už tinkamą įvairių įgūdžių pusiausvyrą valdyboje;

16.  laikosi nuomonės, kad įdarbinimo politika, jeigu ji įgyvendinama, turėtų būti konkreti ir kad jai turėtų būti taikomas principas „laikykis taisyklių arba pasiaiškink“; pabrėžia, kad šios rūšies politikos dokumentų rengimas ir tvirtinimas priskiriamas išimtinės akcininkų kompetencijos sričiai;

17.  ragina įmones žmogiškųjų išteklių srityje taikyti skaidrius ir vertinimu už nuopelnus grindžiamus metodus, taip pat ugdyti ir veiksmingai skatinti vyrų ir moterų gabumus ir įgūdžius; pabrėžia, kad įmonės privalo vyrams ir moterims užtikrinti vienodas sąlygas ir darbe suteikti jiems vienodas galimybes, taip pat padėti užtikrinti tinkamą vyrų ir moterų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

18.  pabrėžia, kad svarbu, jog įmonės valdyboje dirbtų įvairių įgūdžių ir gebėjimų turintys asmenys;

19.   ragina Komisiją kuo greičiau pateikti išsamius šiuo metu turimus duomenis apie atstovavimą moterims visų rūšių ES įmonėse ir apie privalomas ir neprivalomas priemones, kurių imasi verslo sektorius, taip pat apie priemones, kurias neseniai patvirtino valstybės narės, siekdamos užtikrinti geresnį atstovavimą moterims; taip pat ragina Komisiją, jeigu bus nustatyta, kad veiksmų, kurių imasi įmonės ir valstybės narės, nepakanka, 2012 m. pasiūlyti teisės aktus, įskaitant kvotas, kuriais būtų siekiama moterų skaičių įmonių valdymo organuose iki 2015 m. padidinti iki 30 proc., o iki 2020 m. – iki 40 proc., kartu atsižvelgiant į valstybių narių atsakomybę ir į jų ekonominius, struktūrinius (t. y. susijusius su įmonių dydžiu), teisinius ir regioninius ypatumus;

20.  pabrėžia, kad direktoriai turi skirti pakankamai laiko savo pareigų vykdymui; vis dėlto mano, kad nereikėtų taikyti vienodų taisyklių visiems; mano, kad valstybės narės turėtų būti skatinamos apriboti valdybų, kurių nariu gali būti direktorius, skaičių; nurodo, kad tokiu atveju galėtų būti dažniau rengiami valdybos posėdžiai ir pagerėtų vidaus priežiūros organų veiklos kokybė; pabrėžia, kad svarbu, jog valdybos nariai visiškai skaidriai ir atvirai vykdytų kitus savo įsipareigojimus;

21.  pritaria tam, kad periodiniai išorės vertinimai yra naudingi siekiant įvertinti įmonių valdymo tvarkos efektyvumą; tačiau laikosi nuomonės, kad jie neturėtų būti privalomi;

22.  mano, kad tai yra patiems valdybų ir stebėtojų tarybų nariams tenka atsakomybė pasinaudoti mokymo ir kvalifikacijos kėlimo priemonėmis, kurios būtinos jų užduotims atlikti, o įmonės prireikus turi teikti paramą;

23.  skatina atskleisti įmonių atlyginimų nustatymo politiką ir paskelbti metinę atlyginimų nustatymo ataskaitą, kurią turėtų tvirtinti akcininkų susirinkimas; vis dėlto pabrėžia, kad valstybėms narėms turėtų būti leidžiama imtis tolesnių priemonių ir nustatyti reikalavimus atskleisti informaciją apie individualius vykdomųjų direktorių ir direktorių konsultantų atlyginimus, kadangi tai gali padėti padidinti skaidrumą;

24.  mano, kad siekiant neleisti taikyti bet kokią nesąžiningą praktiką, susijusią su vadovų, dirbančių finansų ar ne finansų sektoriaus įmonėse, kurias valstybių narių vyriausybės išgelbėjo nuo bankroto, darbo užmokesčiu, premijomis ir kompensacijomis, būtina užtikrinti griežtą priežiūrą ir nustatyti naujas taisykles; mano, kad prireikus reikėtų imtis teisinių veiksmų, kad būtų galima išvengti netinkamo viešųjų lėšų, skirtų paramai teikti, naudojimo;

25.  ragina vykdyti tvarią ilgalaikę atlyginimo politiką, kuri būti pagrįsta ilgalaikiu asmens ir jo įmonės veikimu;

26.  mano, kad direktorių darbo užmokesčio didinimas turėtų būti susietas su ilgalaikiu įmonės perspektyvumu;

27.  pritaria tam, kad apskaičiuojant kintamus vadovų atlyginimus būtų įtraukti ilgalaikio tvarumo aspektai, pavyzdžiui, jų kintamo atlyginimo procentinė dalis priklausytų nuo įmonės socialinės atsakomybės tikslų, kaip sveikata ir saugumas darbe ir darbuotojų pasitenkinimas darbe, įgyvendinimo;

28.  pažymi, kad valdyba yra organas, atsakingas už bendrovės strategijos, kuri apima bendrovės požiūrį į riziką, peržiūrą ir patvirtinimą, todėl ji turėtų tinkamai atsiskaityti akcininkams, kiek tai įmanoma padaryti neatskleidžiant informacijos, galinčios pakenkti įmonei, pvz., konkurentų atžvilgiu; mano, kad aplinkosaugos ir socialinę riziką reikėtų įtraukti, jeigu jos daro tikrą poveikį bendrovei, kaip tai numatyta ES teisės aktuose;

Akcininkai

29.  mano, kad akcininkų dalyvavimas bendrovės veikloje turėtų būti skatinamas suteikiant jiems svarbesnį vaidmenį, tačiau galimybė dalyvauti turėtų būti laisvai pasirenkama, o ne įpareigojimas;

30.  vis dėlto mano, kad reikėtų apsvarstyti ilgalaikio investavimo skatinimo priemones ir reikalavimą užtikrinti visapusišką balsavimo dėl bet kokių skolintų akcijų, išskyrus pareikštines akcijas, skaidrumą; mano, kad reikėtų persvarstyti institucinio investuotojo elgesį, kuriuo siekiama sukurti likvidumą ir išlaikyti gerus reitingus, nes tai skatina šiuos investuotojus įsigyti akcijų tik trumpam laikotarpiui;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad Akcininkų teisių direktyvoje(2) patvirtinamas lygių akcininkų galimybių principas ir tai, kad visi akcininkai (instituciniai ir neinstituciniai) turi teisę iš bendrovės gauti tą pačią informaciją nepriklausomai nuo jų akcijų paketo;

32.  prašo Komisijos pateikti proporcingus pasiūlymus visos Europos lygmeniu galiojančioms gairėms dėl metinėse įmonių ataskaitose akcininkams teikiamos informacijos pobūdžio; mano, kad ši informacija turi būti labai kokybiška ir išsami;

33.  pažymi, kad rinkoje trūksta dėmesio ilgalaikiams rezultatams, ir ragina Komisiją persvarstyti visus susijusius teisės aktus siekiant įvertinti, ar kai kurie reikalavimai netyčia prisidėjo prie trumparegiškumo; ypač palankiai vertina Komisijos pasiūlymą panaikinti Skaidrumo direktyvos reikalavimą kas ketvirtį teikti ataskaitas, dėl kurio beveik nepadidėja akcininkų informuotumas, o tiesiog sukuriamos trumpalaikės prekybos galimybės;

34.  palankiai vertina instituciniams investuotojams taikomų geros bendrovių valdymo praktikos kodeksų (angl. stewardship codes) rengimą visoje Europos Sąjungoje; mano, kad bendradarbiaujant su nacionalinėmis valdžios įstaigomis galima būtų parengti Europos lygmens geros bendrovių valdymo praktikos kodeksą, paremtą esamais modeliais;

35.  pabrėžia, kad instituciniai investuotojai turi pagrindinę pareigą saugoti savo investicijas ir atsako už savo paskirto turto valdytojo stebėseną strategijos, sąnaudų, prekybos ir turto valdytojo galimybių dalyvauti bendrovės, į kurią investuojama, veikloje aspektais, taigi turi reikalauti, kad patikėtinio pareigos būtų atliekamos pakankamai skaidriai;

36.  atsižvelgdamas į tai laikosi nuomonės, kad instituciniai investuotojai, reglamentuodami profesinius santykius su turto valdytojais, turėtų turėti galimybę numatyti atitinkamas paskatų sistemas;

37.  pažymi, kad informacija apie interesų konfliktus, įskaitant galimus interesų konfliktus, turėtų būti visada atskleidžiama ir kad reikia ES lygiu imtis atitinkamų veiksmų;

38.  ragina Komisiją iš dalies pakeisti Akcininkų teisių direktyvą, kad būtų įvertinta, kokiomis priemonėmis būtų galima labiau paskatinti akcininkus dalyvauti; atsižvelgdamas į tai mano, kad Komisija turėtų atlikti poveikio vertinimą ir išnagrinėti elektroninio balsavimo vaidmenį vykstant visuotiniams į biržos sąrašus įtrauktų bendrovių akcininkų susirinkimams, siekiant skatinti akcininkus, ypač tarpvalstybinius akcininkus, dalyvauti;

39.  primena Komisijai, kad reikia aiškios suderintų veiksmų apibrėžties, kadangi tai, jog trūksta vienodų taisyklių, yra viena iš pagrindinių kliūčių akcininkams bendradarbiauti;

40.  mano, kad įgaliotieji konsultantai atlieka labai svarbų vaidmenį, tačiau jų veikla dažnai susijusi su interesų konfliktais; ragina Komisiją užtikrinti, kad įgaliotųjų konsultantų veikla būtų išsamiau reglamentuota, ypatingą dėmesį atkreipiant į skaidrumą ir interesų konflikto klausimus; laikosi nuomonės, kad įgaliotiesiems konsultantams turėtų būti draudžiama teikti konsultavimo paslaugas bendrovei, į kurią investuojama;

41.  mano, kad įmonėms turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti vardinių arba pareikštinių akcijų sistemą; mano, kad pasirinkus vardinių akcijų sistemą bendrovėms turėtų būti leista sužinoti, kas yra jų savininkai, ir kad ES lygiu turėtų būti numatyti minimalūs suderinimo reikalavimai, susiję su informacijos apie didelių akcijų kiekių savininkus atskleidimu; mano, kad imantis šių veiksmų neturėtų būti pažeidžiama pareikštinių akcijų savininkų teisė neatskleisti savo tapatybės;

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad nors smulkiųjų akcininkų apsauga yra klausimas, kuris sprendžiamas nacionaliniuose bendrovių teisės aktuose, Sąjungos veiksmai galėtų būti naudingi skatinant balsavimą pagal įgaliojimą;

43.  pritaria gairėms, paskelbtoms Europos įmonių valdymo forumo 2011 m. kovo 10 d. pranešime dėl ekonominės veiklos subjektų, įtrauktų į biržos sąrašus, sandorių su susijusiomis šalimis; ragina Komisiją imtis veiksmų ES lygiu priimant privalomos teisinės galios neturinčius teisės aktus, pavyzdžiui, rekomendacijas;

44.  mano, kad akcijų nuosavybės suteikimo darbuotojams schemų klausimas turėtų būti reglamentuojamas valstybių narių lygiu ir paliktas darbdavių ir darbuotojų deryboms: galimybė tokioje schemoje dalyvauti visada turi būti savanoriška;

Sistema „laikykis arba paaiškink“

45.  mano, kad sistema „laikykis taisyklių arba pasiaiškink“ yra svarbi įmonių valdymo priemonė; pritaria tam, kad būtų privalomai laikomasi nacionalinio įmonių valdymo kodekso ar bendrovių pasirinkto elgesio kodekso; mano, kad bet koks nukrypimas nuo elgesio kodekso turėtų būti tinkamai paaiškintas, taip pat kartu pritaikyta alternatyvi įmonių valdymo priemonė, kuri turėtų būti apibrėžta ir paaiškinta;

46.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti geresnį esamų valdysenos taisyklių ir rekomendacijų įgyvendinimą ir laikymąsi, o ne nustatyti privalomą Europos įmonių valdymo tvarką;

47.  mano, kad praktikos kodeksai galėtų pakeisti elgesį, o kodeksų suteikiamas lankstumas leidžia diegti naujoves, kurios gali remtis geriausios praktikos pavyzdžiais iš visos ES; mano, kad dalijantis geriausios praktikos pavyzdžiais pagerėtų ES įmonių valdymas;

o
o   o

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 16.
(2) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/36/EB 2007 m. liepos 11 d. dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje (OL L 184, 2007 7 14, p. 17).


Europos investicijų bankas. 2010 m. metinė ataskaita
PDF 348kWORD 137k
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos investicijų banko (EIB) 2010 m. metinės ataskaitos (2011/2186(INI))
P7_TA(2012)0119A7-0058/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2010 m. metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15, 126, 175, 208–209, 271, 308 ir 309 straipsnius ir į Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį dėl Audito Rūmų vaidmens,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1080/2011/ES, kuriuo EIB suteikiama ES garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 633/2009/EB,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą dėl aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2009 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko 2009 m. metinės ataskaitos(2),

–  atsižvelgdamas į 2011–2013 m. EIB veiklos planą, kurį 2010 m. gruodžio 14 d. patvirtino EIB direktorių valdyba,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 6 d. EIB valdytojų tarybos audito komiteto 2010 m. metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Investavimas į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir visapusiškai Europai“(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė. Rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą, taip pat į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A7–0058/2012),

A.  kadangi pagrindinis pagal Romos sutartį įsteigto EIB tikslas – padėti kurti bendrąją rinką ir mažinti įvairių regionų raidos skirtumus;

B.  kadangi EIB, vykdydamas finansavimo veiklą Europos Sąjungoje, didžiausią dėmesį skiria šešiems politiniams prioritetams: ekonominės ir socialinės sanglaudos užtikrinimui ir konvergencijai; žinių ekonomikos įgyvendinimui; europinių transporto ir prieigos tinklų plėtrai; paramai mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ); aplinkos apsaugai ir puoselėjimui ir tvarių bendruomenių skatinimui; tvarios, konkurencingos ir saugios energetikos rėmimui;

C.  kadangi EIB tebėra „Europos bankas“ ir ES tikslų siekimo priemonė;

D.  kadangi EIB grupės išmokos ES paskoloms 2010 m. pasiekė 52 mlrd. EUR;

E.  kadangi EIB veikla už Europos Sąjungos ribų visų pirma skirta Europos Sąjungos išorės politikai remti;

F.  kadangi EIB grupės išmokos ES nepriklausančių valstybių paskoloms 2010 m. pasiekė 6 mlrd. EUR;

G.  kadangi pagal statutą ratifikavus Lisabonos sutartį EIB leidžiama suteikti paskolų ir garantijų, kurių suma du su puse karto neviršytų pasirašytojo EIB kapitalo ir atsargų, neatliktų atidėjinių ir pelno ir nuostolio ataskaitos perviršio;

H.  kadangi finansų, ekonomikos ir valstybės garantuotos skolos krizė tęsėsi ir po 2010 m., o sugriežtinus susijusio kreditavimo sąlygas padidėjo finansavimo poreikiai;

I.  kadangi EIB uždavinys– padėti Europos ekonomikai, panaudojant kapitalo rinkas ir nuosavas lėšas;

J.  kadangi EIB AAA kredito reitingas yra itin svarbus banko veikimui;

K.  kadangi EIB statute nurodyta, kad Audito komitetas laikomas nepriklausomu komitetu, kurio funkcija yra atlikti EIB ataskaitų auditą ir tikrinti, ar EIB veikla atitinka geriausią bankininkystės patirtį; kadangi Audito komitetas savo 2011 m. balandžio 6 d. pranešime patvirtino, kad 2010 m. Audito komitetui EIB suteikė reikiamą paramą, kad jis galėtų vykdyti savo funkcijas;

L.  kadangi be tinkamo finansavimo negalima pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslų, pvz., investicijų į infrastruktūrą, ekologiškas technologijas, inovacijas ir MVĮ;

M.  kadangi ES tvarus augimas taip pat turi būti užtikrinamas nepanaudotus ES biudžeto mokėjimų asignavimus perkeliant į bendras programas, kuriomis siekiama augimo, konkurencingumo ir užimtumo, ir veiksmingai panaudojant EIB kreditus bei sukuriant veiksmingą projektų obligacijų rinką;

2010 m. metinės ataskaitos sistema

1.  palankiai vertina 2010 m. metinę ataskaitą ir ragina EIB tęsti savo veiklą remiant Europos ekonomikos plėtrą, skatinant augimą bei užimtumą ir propaguojant socialinę ir teritorinę sanglaudą, ypač sutelkiant dėmesį į projektus, skirtus mažiau išsivysčiusiems regionams; pritaria banko ketinimui didžiausią dėmesį skirti operacijoms, kurių atveju tikėtina, kad banko finansavimas darys didžiausią poveikį ekonomikos augimui; atkreipia dėmesį į tai, kad EIB turėtų naudoti savo išteklius ir priemones kuo geriau, kad galėtų kovoti su dabartine finansų ir ekonomikos krize;

2.  mano, kad EIB grupė(6) turėtų ir toliau kasmet teikti Parlamentui ataskaitą apie skolinimo veiklą ir Europos Sąjungoje, vykdomą atsižvelgiant į Sąjungos tikslų ir strategijos „Europa 2020“ skatinimą, ir už ES ribų, vykdomą atsižvelgiant į savo įgaliojimus ir bendrą ES išorės veiksmų politinį nuoseklumą; mano, jog EIB ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) taip pat turėtų dėmesį sutelkti į savo koordinavimo ir bendradarbiavimo trečiosiose šalyse gerinimą, kad padidėtų atitinkama jų palyginamoji nauda ir būtų išvengta veiklos dubliavimo(7), tuo pat metu užtikrinant efektyvų išteklių naudojimą; primena, jog Taryba ir Europos Parlamentas pritarė, kad dabar tinkamas laikas ištirti galimybę racionalizuoti Europos viešųjų finansų institucijų sistemą, neatmetant jokių galimybių;

3.  pabrėžia, kad EIB grupė turėtų toliau kasmet teikti Europos Parlamentui savo finansavimo veiklos, susijusios su ES biudžetu, ypač susijusios su ES finansavimu bei išorės finansavimu, ataskaitą; ragina EIB užtikrinti, kad jo metinė ataskaita būtų lengvai prieinama ir suprantama plačiajai visuomenei;

4.  palankiai vertina patvirtintą 2011–2013 m. EIB veiklos planą, kuriame banko veiklai ateinančiais metais numatomos trys pagrindinės kryptys: strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas, kova su klimato kaita ir ES išorės politikos rėmimas;

5.  remia banko įsipareigojimą daugiausia dėmesio skirti „žinių trikampiui“, susiejančiam švietimą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei inovacijas;

6.  rekomenduoja EIB savo tinklalapyje kartu su savo ataskaitomis skelbti Europos Parlamento rezoliucijas dėl EIB metinių ataskaitų, taip pat EP narių klausimus raštu ir EIB pateiktus atsakymus;

EIB vykdoma ES finansavimo veikla

7.  pripažįsta, kad ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis padidėjo struktūrinių programų paskolų (SPP) suma; pabrėžia svarbią šių paskolų reikšmę ekonomikos atsigavimui ir augimui kai kuriose valstybėse narėse remiant viešojo sektoriaus investicijas; ragina EIB ne tik toliau siūlyti panašias priemones finansinių sunkumų patiriančioms šalims, bet ir skatinti šalis, kuriose yra gera finansinė drausmė, ir konvergencijos regionus;

8.  pabrėžia, kad pagal paskolų sumą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (VPSP) projektai 2010 m. sudarė 32 proc. EIB finansuojamo skolinimo transeuropiniam transportui sumos; palankiai vertina tai, kad įsteigtas Europos VPSP ekspertų centras ir kartu sukurtas narių tinklas, kuris dabar, be EIB ir Europos Komisijos, apima 30 ES ir asocijuotųjų šalių, taip pat daug regionų;

9.  ragina EIB skatinti viešai atskleisti sukauptus VPSP viešojo mokėjimo įsipareigojimus, atsižvelgiant į tai, kad VPSP yra finansuojamas, drauge pateikiant informaciją apie būsimų mokėjimų šaltinį;

10.  ragina EIB vienodai skelbti kasmetį visų galutinių paskolų ir kitų finansinių priemonių paramos gavėjų sąrašą, nes Europos Komisija privalo skelbti tokį galutinių ES lėšų paramos gavėjų sąrašą;

11.  ragina EIB didinti naujųjų valstybių narių infrastruktūros tinklams skiriamą paramą, kuri vis dar yra gana maža, palyginti su 15 ES valstybių narių skiriama parama; siūlo, kad daugiau infrastruktūros tinklų finansavimo būtų skiriama valstybių narių pasienio ryšiams;

12.  labai pritaria EIB ir Europos Komisijos bendradarbiavimui kuriant naujoviškas finansines priemones, taikomas remiant strategijos „Europa 2020“ tikslus, taip pat nuo krizės kenčiančios ekonomikos gaivinimo ir kovos su klimato kaita veiksmų poreikius; pripažįsta ankstesnę teigiamą šių priemonių, apimančių dotacijų ir paskolų derinimo bei rizikos pasidalijimo mechanizmus, naudojimo patirtį;

13.  ypač palaiko bendrą Europos Komisijos ir EIB priemonę – rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (RPFP), pagal kurią finansuojami didelės rizikos projektai ir didesnį nei vidutinį pelną gaunantys projektai; stebisi, kad įgyvendinant Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą, 2010 m. paskolų pasirašymas pagal RPFP buvo tik 1,8 mlrd. EUR, t. y. 1 mlrd. EUR mažiau nei 2009 m.; mano, kad šis EIB 2010 m. EIB ataskaitoje pateiktas sumažėjimo paaiškinimas, kad įmonėms, per krizę besikreipusioms į EIB, spaudimas dėl kreditų sumažėjo, nėra pakankamas, todėl prašo EIB ir Europos Komisijos pateikti daugiau paaiškinimų;

14.  nerimauja dėl EIB vidaus kontrolės ir audito sistemų ir ragina EK ir EIB iki 2012 m. lapkričio mėn. užbaigti sudaryti išsamų finansinį ir administracinį pagrindų susitarimą, atsižvelgiant į numatomą naujoviškų EIB grupės valdomų finansinių priemonių plėtrą; tikisi, kad iki 2012 m. gruodžio mėn. EIB pateiks ataskaitą Europos Parlamentui apie padarytą pažangą;

EIP parama Europos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ)

15.  palankiai vertina tai, kad visais metais anksčiau nei numatyta įvykdytas 2008 m. ECOFIN nustatytas 30 mlrd. EUR skolinimo mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) tikslas; pritaria naujam paskolų produktui, skirtam vidutinės kapitalizacijos įmonėms, ir pabrėžia jos svarbą skatinant Europos ekonomikos atsigavimą; ragina EIB teikti patarimus MVĮ ir kitiems naudos gavėjams, prireikus, siekiant užtikrinti projektų kokybę ir veiksmingumą;

16.  dar kartą pakartoja Europos Parlamentas anksčiau pateiktas rekomendacijas didinti EIB vykdomos finansinių tarpininkų atrankos ir „pasaulinių paskolų“ skyrimo skaidrumą, ir primygtinai tvirtina, kad būtina imtis veiksmų šioms priemonėms įgyvendinti; pabrėžia, kad reikia aiškesnių sąlygų ir griežtesnių skolinimo veiksmingumo kriterijų; ragina EIB nedelsiant, iki 2012 m. pabaigos, parengti naujas, aiškias ir veiksmingas priemones, skirtas finansiniams tarpininkams, bendradarbiaujantiems su EIB remiant Europos MVĮ, geriau prižiūrėti;

17.  dar kartą primena savo raginimą EIN reguliariai teikti ataskaitas apie pasiektus rezultatus, įskaitant išsamius galutinių naudos gavėjų duomenis, apibendrintas savo vidaus procedūrų stebėjimo ir įgyvendinimo ataskaitas bei tikslų pagal siekius vykdymą; ragina nukrypimą nuo tikslų nurodyti ir paaiškinti, ir pateikti išsamius duomenis apie atsakomybę dėl tokio nukrypimo; yra susirūpinęs dėl to, kad nėra aiškių kriterijų ir skverbties rodiklių, todėl paskolų veiksmingumas tebėra neaiškus;

18.  pripažįsta tai, kad 115 000 MVĮ gavo EIB grupės paramą ir kad EIB suteikė 10,0 mlrd. EUR įnašą skolinimo MVĮ kredito linijoms, o Europos investicijų fondas (EIF) suteikė garantijų ir rizikos kapitalo, kurių bendra suma 2010 m. buvo 2,8 mlrd. EUR; skatina EIB pastangas užtikrinti didesnę paramą MVĮ;

19.  labai palankiai vertina EIB sprendimą prisijungti prie ERPB ir Pasaulio banko grupės Bendro tarptautinių institucijų veiksmų plano 2009 - 2010 m. padidinti paramą Vidurio ir Rytų Europos valstybių narių MVĮ; pastebi, kad vykdydamas savo įsipareigojimus pagal šį planą (padidinti regiono MVĮ paprastai skiriamą sumą du kartus) EIB veikė greičiau ir iki 2010 m. pabaigos suteikė paskolų 25 % daugiau, t. y. už 14 mlrd. EUR; ragina EIB ir toliau artimai bendradarbiauti su šio regiono bankais teikiant paramą MVĮ;

20.  palankiai vertina 2010 m. kovo mėn. Komisijos ir EIB sukurtą Europos mikrofinansų priemonę PROGRESS; pabrėžia būtinybę viešai atskleisti naujausius šios priemonės rezultatus; ragina kuo skubiau nustatyti aiškius šioje iniciatyvoje dalyvaujančių tarpininkų parinkimo kriterijus ir juos viešai paskelbti;

21.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 4/2011 dėl MVĮ garantijų priemonės audito ir pripažįsta svarbų MVĮ garantijų priemonės vaidmenį; yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų nustatytų faktų, kad įgyvendinant šią priemonę pateikiami nepakankami įrašai, kuriais grindžiami EIF ir finansinių tarpininkų susitarimo kriterijai, pateikiami neaiškūs veiklos rodikliai ir nesama siekiamų rodiklių verčių; ragina EIB grupę remiantis Audito Rūmų rekomendacijomis ištaisyti šiuos trūkumus;

22.  ragina EIB pateikti Europos Parlamentui Europos Audito Rūmų rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitą;

23.  pabrėžia svarbų EIF vaidmenį remiant MVĮ; pabrėžia, kad EIF turėtų tęsti savo veiklą, susijusią su MVĮ sandorių finansavimu ir garantijomis; ragina EIF toliau stengtis remti MVĮ paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais rinką, kuri kol kas yra silpna;

EIB ne ES šalyse vykdoma veikla

24.  teigiamai vertina tai, kad garantiją, 2007–2013 m. laikotarpiui EIB suteiktą ES paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne ES, nuostoliams atlyginti, neabejotinai turi tikrinti Europos Audito Rūmai(8);

25.  ragina Europos Audito Rūmus Europos Parlamentui pateikti specialiąją ataskaitą dėl finansavimo operacijų, atliktų pagal šį sprendimą, kartu su poveikio vertinimu projekto, sektoriaus, šalies ir regionų lygmeniu, iš kurio būtų matyti EIB indėlio siekiant ES išorės politikos tikslų veiksmingumas;

26.  mano, kad Europos Sąjungos garantijų priemonė, numatyta pagal išorės įgaliojimus, turi didelę pridėtinę vertę ir sverto poveikį; vis dėlto ragina EIB, išlaikant EIB AAA vertinimą, stengtis savo rizika imtis priemonių, kartu užtikrinant veiksmingą Europos Komisijos, EIB ir kitų tarptautinių bei vietos partnerių paramos veiklos koordinavimą siekiant padidinti veiksmų nuoseklumą ir papildomumą;

27.  laikosi nuomonės, kad EIB ir ERPB turėtų dėmesį sutelkti į bendradarbiavimo ir koordinavimo trečiosiose šalyse stiprinimą tam, kad būtų padidinti jų atitinkami lyginamieji pranašumai ir būtų išvengta sutapties jų veikloje(9);

28.  ragina EIB Europos Parlamentą informuoti apie Viduržemio jūros regione vykdomas finansavimo operacijas, remiamas pagal išorės skolinimo įgaliojimus, įrodyti savo skolinimo poveikį vystymuisi ir iki 2012 m. pabaigos Europos Parlamentui pateikti ataskaitą;

29.  pabrėžia EIB finansavimo reikšmę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (VPSP) projektams, daugiausia vykdomiems ES, ir pažymi EIB ketinimą ištirti galimybes VPSP modelį taikyti Viduržemio jūros šalyse;

30.  prašo EIB kartu su Komisija skubiai ir glaudžiai bendradarbiaujant su pagalba gaunančiomis šalimis pateikti pasiūlymą dėl veiksmingesnės banko priemonės negu Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės priemonė (FEMIP), kuri padėtų užtikrinti veiksmingą vaidmenį, kurį gali atlikti EIB Viduržemio jūros regiono šalyse MVĮ, mikrokreditų ir kt. srityse;

31.  yra susirūpinęs dėl rizikos, kylančios dėl VPSP schemų, pvz., neracionalaus pinigų naudojimo ir iš dalies nebalansinės valstybės skolos; ragina EIB atsižvelgti į rekomendacijas pagal savo vidaus ataskaitą „Užbaigtų EIB finansuojamų VPSP projektų pamokų apžvalga“, visų pirma:

   a) EIB tvirtinti aiškesnes apibrėžtis, duomenų kokybę ir nuoseklumą VPSP projektų atžvilgiu,
   b) įgytą prioritetinę patirtį skleisti galimiems viešiesiems teikėjams,
   c) EIB viduje sukurti centralizuotą VPSP skyrių, sprendžiantį tiek kredito, tiek projekto rizikos klausimus bendroje specializuotoje komandoje;

32.  ragina EIB bet kokią ES nepriklausiantiems finansiniams tarpininkams teikiamą paramą riboti ir ją taikyti tik vietos institucijoms, nevykdančioms veiklos lengvatinių mokesčių zonų finansų centruose, turinčioms gana didelę vietinę nuosavybę ir pasirengusioms įgyvendinti į vystymąsi orientuotą požiūrį remiant kiekvienos šalies vietos MVĮ specifiškumą; prašo EIB 2012 m. pateikti šios rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitą;

33.  teigiamai vertina 2010 m. vasario mėn. pateiktą 2007–2013 m. EIB išorės įgaliojimų laikotarpio vidurio peržiūrą „Iniciatyvinio kompetentingų asmenų komiteto ataskaita ir rekomendacijos“;

34.  teigiamai vertina Sprendimo Nr. 1080/2011/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti, įgyvendinimą; pabrėžia, kad EIB skolinimo ES nepriklausančioms šalims įsipareigojimas turi atitikti SESV 208 straipsnį, kuriame teigiama, jog Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą.

35.  yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta informacijos apie išorės politikos veiksmų rezultatus; pabrėžia, kad nėra reikalavimų finansiniams tarpininkams siųsti atskirų operacijų ex post patikros rezultatus; todėl ragina banką tokių ex post ataskaitų teikimą padaryti privalomą; tačiau teigiamai vertina naujas ataskaitų teikimo nuostatas, numatytas Sprendime Nr. 1080/2011/ES;

36.  kadangi EIB veikla už ES ribų pirmiausia pradėta vykdyti vidutinių pajamų šalyse, kuriose darbuotojų ištekliai riboti, ypač atliekant parengiamuosius darbus ir vykdant projektų stebėseną, taip pat ribotas vietos subjektų dalyvavimas, palyginti su finansinės veiklos už ES ribų mastu ir sudėtingumu;

37.  rekomenduoja stiprinti projektų kontrolę juos įgyvendinant, taip pat užbaigiant;

38.  pažymi, kad 2010 m. EIB iš visų 72 mlrd. EUR vertės suteiktų paskolų besivystančioms šalims paskolino 5 mlrd. EUR (1,2 mlrd. EUR – Azijai ir Lotynų Amerikai (ALA), 1 mlrd. EUR – Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės šalims (973 mln.) ir Pietų Afrikai (50 mln.), 2,55 mlrd. EUR – Viduržemio jūros regiono šalims ir 328 mln. EUR – Centrinės Azijos šalims), iš kurių tik 657 mln. EUR skirta vandens ir sanitarinių sąlygų, sveikatos ir švietimo projektams;

39.  pažymi, kad nepriklausomas EIB skolinimo ES nepriklausančioms šalims įsipareigojimo įvertinimas parodė, jog EIB pastangos stebėti, kaip įgyvendinamas projektas, ir užtikrinti vietos subjektų dalyvavimą ir tolesni veiksmai aplinkos ir socialiniu požiūriu vis dar nepakankami, o EIB tik netiesiogiai sugeba patenkinti minėtus įgaliojimų reikalavimus;

40.  primena, kad apsiribojant siaurais pagal BVP vertinamo augimo tikslais neišeina automatiškai pasiekti integracinio ir tvaraus vystymosi ir sumažinti nelygybės; atsižvelgdamas į tai laikosi nuomonės, kad būtina turėti pakankamai darbuotojų ir finansinių išteklių, suteikiamų lengvatinėmis sąlygomis, kad EIB galėtų veiksmingiau remti ES vystomojo bendradarbiavimo tikslus;

41.  ragina EIB aktyviai remti projektus, kuriais siekiama skatinti finansinę įtrauktį, t. y. sudaryti palankesnes sąlygas užtikrinti vienodas galimybes naudotis finansinėmis paslaugomis, pvz., paskolomis, santaupomis ir draudimo sistemomis, pvz., remiant mikrofinansavimo institucijas;

42.  ragina nustatant veiksmingumo rodiklius atsižvelgti į pridėtinę vertę ir EIB veiksmų poveikį, taip pat atitinkamos personalo kvalifikacijos kėlimą tvarios plėtros, žmogaus teisių ir socialiniais bei lyčių klausimais;

43.  palankiai vertina EIB įsipareigojimus ir jo parengtą politiką nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų srityje; tačiau išreiškia rūpestį dėl nepakankamo skaidrumo paskirstant visuotines paskolas ir vykdant jų priežiūrą mokesčių valdymo atžvilgiu; primena, kad EIB turėtų užtikrinti, kad jo paskolų gavėjai negalėtų pasinaudoti mokesčių rojumi ar kita žalinga apmokestinimo praktika, pvz., piktnaudžiavimu sandorių kainodara, dėl kurios gali būti slepiami mokesčiai arba vengiama juos mokėti; šiuo atžvilgiu ragina EIB reikalauti, kad finansiniai tarpininkai viešai paskelbtų visą informaciją apie tai, kaip naudojasi suteiktomis visuotinėmis paskolomis, ir teiktų savo veiklos bet kurioje šalyje, kurioje vykdo veiklą, ataskaitą;

44.  apgailestauja, kad EIB nelaiko investicijų į vietos bendroves AKR šalyse prioritetu; mano, kad visuotinių paskolų arba MVĮ teikiamų paskolų stebėseną reikėtų patobulinti siekiant įsitikinti, kad finansų tarpininkai EIB reikalavimus įgyvendina tinkamai ir taip užtikrinti atskaitomybę, skaidrumą ir aplinkos tvarumą naudojant vietos MVĮ suteiktas lėšas; mano, kad reikėtų paaiškinti kiekviename išorės regione vartojamos MVĮ sąvokos apibrėžtį, atsižvelgiant į vietos ekonomikos struktūrą;

45.  reikalauja, kad ES ir sutartų tarptautinių aplinkos standartų ir socialinės politikos atitikimas būtų nuolat taikomas reikalavimas norint gauti EIB finansavimą ir kad įmonių ar bendrovių, kurios pažeidžia tuos principus ir (arba) yra užregistruotos mokesčių rojuje, paraiškos net nebūtų svarstomos;

46.  palankiai vertina iniciatyvą sudaryti susitarimo memorandumą dėl Europos Parlamento ir EIB bendradarbiavimo; šiuo atžvilgiu pabrėžia, jog reikia siekti, kad Parlamentas glaudžiau dalyvautų diskusijose dėl ES išorės bendradarbiavimo ir plėtros platformos kūrimo, ir užtikrinti proceso skaidrumą;

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu gerinti ir optimizuoti ES ir valstybių narių finansavimo operacijas remiant išorės bendradarbiavimą; pritaria kompetentingų asmenų pasiūlymui visą išorės veiklą konsoliduoti atskirame subjekte siekiant užtikrinti kryptingesnį valdymą; dar kartą primena Europos Parlamento pasiūlymą išsiaiškinti galimybes sukurti „ES vystomojo bendradarbiavimo platformą“;

48.  rekomenduoja sureguliuoti EIB veiklą išsaugant pagrindinę EIB, kaip „Europos banko“, kryptį;

49.  prašo, kad tuo atveju, kai EIB ketina skirti paramą trečiosioms šalims, EIB tai darytų tik įsitikinęs, kad į prekybos taisykles, nustatytas tarp tos šalies ir Europos Sąjungos, yra įtrauktas abipusiškumo principas taikant socialines, aplinkosaugos ir sveikatos normas;

EIB valdymo ir kontrolės mechanizmai

50.  primena, kad būtina sukurti europinę riziką ribojančios priežiūros sistemą, pagal kurią EIB turėtų būti taikomos tokios pačios rizikos ribojimo taisyklės, kaip ir kredito įstaigoms; vykdant tokią riziką ribojančią kontrolę būtų stebima EIB finansinė padėtis ir užtikrinama, kad jo rezultatai būtų tiksliai įvertinami ir būtų laikomasi gero profesinio elgesio nuostatų; dar kartą primena Europos Parlamento raginimą EIB taikyti teisės aktais nustatytą riziką ribojančią priežiūrą;

51.  dar kartą ragina Europos Komisiją Europos Parlamentui pateikti teisinę galimų EIB rizikos ribojimo priežiūros variantų analizę; pripažįsta, kad institucijoms kyla sunkumų dėl galimo Europos Centrinio Banko vaidmens vykdant EIB rizikos ribojimo priežiūrą; ragina Europos Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su euro zonos valstybėmis narėmis, išnagrinėti visas EIB rizikos ribojimo priežiūros galimybes;

52.  siūlo, kad šią priežiūrą vykdytų:

   i) Europos Centrinis Bankas, remiantis SESV 127 straipsnio 6 dalimi, arba
   ii) pirmajam variantui nepavykus, EIB savanoriška iniciatyva – Europos bankininkystės institucija, dalyvaujant arba nedalyvaujant vienai ar daugiau nacionalinių reguliavimo institucijų, arba nepriklausomas auditorius;

53.  vis dėlto ragina EIB grupę ir toliau savarankiškai įgyvendinti geriausią riziką ribojančią bankininkystės patirtį, kad ir toliau būtų išlaikoma labai tvirta jo kapitalo pozicija ir prisidedama prie realiosios ekonomikos augimo; todėl ragina EIB atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis siekiant patikrinti jo portfelio atsparumą;

54.  palankiai vertina tai, kad EIB savanoriškai laikosi dabartinių susitarimo „Bazelis II“ kapitalo reikalavimų, ir primygtinai ragina EIB taip pat laikytis būsimų susitarimo „Bazelis III“ įpareigojimų;

55.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl naujausių pokyčių, susijusių su EIB kredito reitingais; ragina EIB parengti ir įgyvendinti strategiją, kad išsaugotų savo AAA reitingą, kuris yra šio banko veiklos pagrindas, ir yra esminis užtikrinant jo veiklą; pažymi, kad jei AAA reitingas nebūtų išsaugotas, bankas netektų tam tikrų kategorijų investuotojų;

56.  atsižvelgdamas į ES ir jos valstybių narių investavimo poreikius ir į tai, kad rinkos nesuteikia pakankamai kapitalo, ragina EIB valdytojus pritarti tam, kad būtų gerokai padidintas EIB kapitalas;

57.  atkreipia dėmesį į tai, kad bendras banko paskolų portfelio kredito rizikos lygis iš dalies pakilo dėl didėjančio spaudimo esamų atitinkamų įstaigų kreditingumui, kurį skatina vis dar jaučiamas ekonomikos krizės poveikis, ir iš dalies dėl naujose operacijose numatytos didesnės kredito rizikos; rekomenduoja EIB imtis atitinkamų priemonių, kad išvengtų savo paskolų portfelio blogėjimo;

58.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES reikia ekonomikos augimo, kuris galėtų būti veiksmingai paspartintas investuojant į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei skatinant transeuropinių tinklų kūrimą, ir kad šiomis aplinkybėmis EIB veikla gali padėti pagerinti dabartines ekonomikos perspektyvas;

59.  mano, jog EIB turėtų įdiegti priemones, kuriomis užtikrintų, kad vykdydamas visas savo finansines operacijas griežtai laikysis ES aplinkosaugos, socialinių, žmogaus teisių, skaidrumo ir viešųjų pirkimų standartų; ragina EIB toliau didinti skolinimo naudojantis finansiniais tarpininkais skaidrumą ir užkirsti kelią naudojimuisi mokesčių rojais, sandorių kainodarai ir mokesčių vengimui;

60.  ragina EIB pateikti Parlamentui oficialią ir skaidrią metinę ataskaitą, kurioje būtų pateikiami atitinkami duomenys apie jo kapitalo pakankamumą, neapibrėžtuosius įsipareigojimus, per finansinius tarpininkus vykdomas operacijas, pasirengimą rizikai, sverto veiksnį jo privataus sektoriaus finansavime ir EIB bei EIF bendradarbiavimą;

61.  ragina EIB grupę ir toliau įgyvendinti riziką ribojančią geriausią bankininkystės praktiką tam, kad ir toliau išlaikytų savo labai tvirtą kapitalo poziciją ir prisidėtų prie tikrosios ekonomikos augimo; todėl prašo, kad EIB ir toliau būtų taikoma griežta rizikos ribojimu pagrįsta reguliavimo priežiūra siekiant įvertinti jo kreditingumą, stebėti jo finansinės padėties kokybę ir užtikrinti tikslų rezultatų įvertinimą ir geros profesinės praktikos taisyklių paisymą; mano, kad EIB, siekdamas įvertinti savo kreditingumą, galėtų atlikti taip pat ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;

62.  ragina EIB grupę, prireikus ir prieš tvirtinant projektus, skelbti savo interneto svetainėje atitinkamą informaciją apie ilgalaikių paskolų ir garantijų gavėjus, finansinius tarpininkus, projektų tinkamumo kriterijus ir rizikos kapitalo paskolas MVĮ, visų pirma, informaciją apie išmokėtas sumas, suteiktų paskolų skaičių ir lėšas gavusius regionus bei pramonės sektorius; rekomenduoja, kad EIB vaidmuo būtų labiau sutelktas, kryptingesnis, veiksmingesnis ir orientuotas į rezultatus; taip pat ragina atlikti remiamų projektų aplinkos, socialinio ir makroekonominio poveikio vertinimus;

63.  mano, kad EIB, norėdamas padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms, visų pirma turėtų užmegzti partnerystę aukštesniu lygmeniu su skaidriai dirbančiais ir atskaitingais finansiniais tarpininkais, susijusiais su vietos ekonomika;

64.  ragina EIB ir toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad finansiniai tarpininkai veiksmingai perduotų paskolas MVĮ;

65.  ragina EIB paaiškinti savo poziciją dėl vadinamųjų ES projektų obligacijų ar kitų naujoviškų finansinių priemonių, paremtų bendru finansavimu iš ES ir EIB biudžetų; mano, kad Komisija turėtų pradėti naudoti ES projektų obligacijas, kurios turėtų kuo greičiau atsirasti apyvartoje, pageidautina prieš prasidedant 2014–2020 m. biudžetiniam laikotarpiui; ragina EIB aktyviau dalyvauti įgyvendinant tokias iniciatyvas; mano, kad Komisijos pasiūlymo dėl strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų įgyvendinimas galėtų prisidėti prie tvarios pramonės ir infrastruktūros plėtros valstybėse narėse, taip pat ir ES lygmeniu; pabrėžia, kad nustatytos atitinkamos procedūros turėtų būti aiškiai nurodytos projekto tinkamumo sąlygose, numatytose laikantis įprastos teisėkūros procedūros; mano, kad rengiant visas naujoviškas finansavimo priemones turėtų būti laikomasi aplinkos, socialinių, pilietinių teisių ir skaidrumo standartų reikalavimų;

66.  mano, kad EIB turėtų atsižvelgti į finansinę valstybių narių padėtį, kai sprendžia, kurių infrastruktūrų atveju turėtų būti vykdomas projektų obligacijų bandomasis etapas; šiuo bandomuoju etapu pirmenybę reikėtų teikti projektams, įgyvendinamiems valstybėse narėse, patiriančiose problemų dėl lėto augimo ir mažo finansų rinkų likvidumo;

67.  ragina EIB įvertinti, peržiūrėti ir prireikus sustiprinti savo veiklą pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse, kuriose jis vykdo veiksmus, siekiant skatinti investicijas į sektorius, kurie yra esminiai ekonomikos augimui, rinkos veikimui, konkurencingumui ir darbo vietų kūrimui, taip pat atsižvelgti į demokratinį procesą ir teisinės valstybės principo laikymąsi šiose šalyse; atkreipia dėmesį į neseniai 1 mlrd. EUR EIB padidintus skolinimo pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims įgaliojimus ir mano, kad EIB turėtų viešai paskelbti regione vykdomos veiklos poveikį vystymuisi;

68.  palankiai vertina aktyvesnį EIB vaidmenį teikiant struktūrinių programų paskolas (angl. SPL) padedant valstybėms narėms finansuoti savo įnašus į programas, kurioms įgyvendinti parama teikiama iš ES struktūrinių fondų; ragina Komisiją bendradarbiauti su EIB siekiant užtikrinti, kad investicijos į infrastruktūros projektus nebūtų atidedamos dėl ekonominių sunkumų, su kuriais susiduria valstybės narės;

69.  mano, kad EIB pats turėtų atlikti nepriklausomą teritorijų, kuriose jis vykdo veiklą, įvertinimą tam, kad galėtų kovoti su neteisėtu kapitalo judėjimu ir užtikrinti, kad nedalyvautų jokioje lengvatinių mokesčių zonų finansų centrų veikloje;

70.  ragina EIB plėsti savo veiklą ES valstybėse narėse, kuriose susidaręs didelis ir nuolatinis einamosios sąskaitos deficitas, tam, kad skatintų socialinę ir ekonominę konvergenciją ir padidintų finansinį ir politinį pinigų sąjungos tvarumą;

71.  prašo EIB paaiškinti ir pagrįsti savo poziciją dėl ES ir Viduržemio jūros regiono investicijų ir partnerystės priemonės (FEMIP) pertvarkymo į ES ir Viduržemio jūros regiono vystymo banką;

72.  prašo persvarstyti 2007 m. EIB energetikos politikos dokumentą siekiant užtikrinti jo suderinamumą su ES tikslais iki 2050 m. ir veiksmų planais;

73.  pažymi, kad 2010 m. EIB suteikė 25,9 mlrd. EUR ES regionams, labiausiai nukentėjusiems nuo ekonomikos krizės;

74.  mano, kad atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susiduria MVĮ, siekdamos gauti paskolas, EIB turėtų bendradarbiauti su skaidriai dirbančiais ir atskaitingais finansiniais tarpininkais, susijusiais su vietos ūkiu, ir reguliariai skelbti informaciją apie išmokėtas sumas, šių sumų gavėjus bei lėšas gavusius regionus ir pramonės sektorius;

75.  pabrėžia, kad programos JASPERS, JESSICA, JEREMIE ir JASMINE svarbios Europos regionų konvergencijai ir sanglaudai, taip pat remiant mažąsias ir vidutines įmones, ir pažymi, kad ir naujuoju programavimo laikotarpiu (2014–2020 m.) reikia numatyti pakankamą finansavimą; palankiai vertina EIB dalyvavimą Europos mikrofinansų skyrimo priemonės „Progress“ veikloje; pabrėžia EIB paskolų, skirtų finansuoti struktūriniams projektams, svarbą regionų konvergencijai;

76.  atkreipia dėmesį į tai, kad EIB paskolų suma pagal naująją 2014–2020 m. veiklos programą sumažinama nuo 75 mlrd. EUR 2011 m. iki 60 mlrd. EUR 2012 m., kaip nurodyta direktorių valdybos patvirtintoje metinėje programoje;

77.  palankiai vertina EIB paramą, kuri bendradarbiaujant su ES struktūriniais fondais teikiama finansinių sunkumų patiriančioms šalims, įskaitant paskolas, skirtas daliai nacionalinio įnašo į tų fondų remiamus projektus padengti; palankiai vertina tai, kad Graikijoje kuriamas garantijų fondas, kuris finansuojamas pagal nacionalinį strateginių krypčių planą remiant ir padedant EIB ir kuris turėtų padėti sudaryti palankesnes sąlygas viešųjų investicijų projektams įgyvendinti.

78.  teigiamai vertina naują EIB skundų nagrinėjimo tvarką; vis dėlto pažymi, kad ši tvarka 2010 m. ne visai veikė; atkreipia dėmesį į gana spartų skundų skaičiaus didėjimą, daugiausia pirkimo srityje, finansuojamų projektų aplinkos apsaugos, socialiniais ir vystymosi aspektais; prašo EIB iki 2012 m. rugsėjo mėn. pabaigos Europos Parlamentui pateikti informaciją apie tolesnius veiksmus gautų skundų klausimais; teigiamai vertina skundų nagrinėjimo tvarkos, kuriai 2011 m. lapkričio mėn. pritarė EIB valdybos komitetas, nustatymą;

79.  ragina EIB visais projektų vykdymo etapais daugiau dėmesio skirti išsamių patikrinimų (angl. due diligence) socialiniams, įskaitant žmogaus teises, aspektams, taikant tiek ex ante analizę, tiek projekto įgyvendinimo ir užbaigimo stebėseną;

80.  reikalauja, kad ES aplinkos standartų ir socialinės politikos atitiktis būtų nuolat taikomas reikalavimas norint gauti EIB finansavimą ir kad įmonių ar bendrovių, kurios pažeidžia tuos principus ir yra užregistruotos reikalavimų nesilaikančių teritorijų sąraše, paraiškos net nebūtų svarstomos;

81.  ragina EIB nustatyti veiksmingumo rodiklius, kad būtų galima stebėti pridėtinę finansavimo operacijų vertę ir kelti atitinkamą personalo kvalifikaciją tvaraus vystymosi, žmogaus teisių ir socialiniais bei lyčių klausimais;

82.  prašo, kad Europos investicijų bankui ES suteikiamos finansinės garantijos būtų atlygintos pagal vidutinę panašių garantijų kainą, nustatytą kapitalo rinkoje. Taip apskaičiuotam atlyginimui gali būti priimtas EIB Sąjungos skiriamos dotacijos sprendimas pagal įprastas procedūras, jeigu šios garantijos neatlyginimas sudaro ekonominį modelį, atitinkantį ES tikslus, būtent ES išorės veiklos tikslus ir vidaus rinkos veikimo taisykles, siekiant išvengti konkurencijos su privačiuoju sektoriumi iškreipimo;

83.  ragina EIB ir Komisiją, kad siekdami pagerinti kontrolės, stebėsenos ir priežiūros sistemų efektyvumą ir veiksmingumą, taip pat priemonių bei mechanizmų taikymą ir įgyvendinimą parengti gerosios patirties vadovą, kuriame būtų nustatyta ir įtraukta taip pat blogoji patirtis tais atvejais, kai teko su tokia susidurti, kad būtų galima pasimokyti iš padarytų klaidų;

84.  apgailestauja, kad, siekiant skaidrumo, 2010 m. EIB metinės veiklos ataskaitos dalyje „EIB kapitalas ir 2010 m. obligacijų emisijos“, nepristatyta ir neįvertinta rizika, susijusi su EIB veikimo mechanizmu, rizika, paremta neapmokėtu pasirašytuoju kapitalu, kuris yra labai svarbus valstybėms narėms, kurios yra vienintelės akcininkės ir kurių finansinis įvertinimas nuo 2008 m. rudenį prasidėjusios krizės labai pablogėjo;

85.  siūlo, kad EIB dalyvaujančios valstybės narės, pavyzdžiui, ES 2020 m. laikotarpiui priimtų neįmokėtos pasirašytojo kapitalo dalies, kuri 2010 m. gruodžio 31 d. buvo maždaug 190 mlrd. EUR, mokėjimo planą;

EIB atsakomybė ir būsimas vaidmuo

86.  atkreipia dėmesį į nerimą keliančius Europos Sąjungos šalių ekonomikos skirtumus, susijusius su konkurencija ir naujovėmis;

87.  palankiai vertina tai, kad EIB 2010 m. iki 19 mlrd. EUR (30 proc. visų Europos Sąjungoje suteiktų paskolų), palyginti su 16 mlrd. EUR praėjusiais metais, padidino investicijas, skirtas klimatui poveikį darantiems projektams, susijusiems su energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančiųjų išteklių energija, transportu, miško įveisimu, inovacijomis ir prisitaikymu prie klimato kaitos, finansuoti;

88.  teigiamai vertina EIB klimato kaitai, ypač atsinaujinančiajai energijai, skiriamą dėmesį; ragina, kad dirbdamas su energetikos sektoriumi EIB daugiausia dėmesio skirtų galimybėms visiems naudotis energijos ištekliais, taip pat remtų nedidelio masto ir atskirus nuo elektros tinklų projektus, ypač kaimo vietovėse; ragina EIB laipsniškai atsisakyti projektų, kurių poveikis aplinkai itin svarbus, kaip antai didelių užtvankų, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS, angl. Carbon Capture and Storage) ir iškastinio kuro technologijų, siekiant išvengti šių besivystančių šalių prisirišimo prie šių energijos šaltinių;

89.  laikosi nuomonės, kad EIB turėtų finansuoti būtinus aplinkosaugos reikalavimus atitinkančius projektus, taip skatindamas tvarų augimą, ir laipsniškai panaikinti aplinkai kenkiantį finansavimą;

90.  ragina EIB platesniu mastu prisidėti prie transporto sektoriaus dekarbonizacijos; šiuo atžvilgiu mano, kad EIB turėtų teikti pirmenybę projektams, kuriais būtų mažinamas transporto priemonių poreikis ir plėtojamas viešasis transportas bei mišrusis vežimas;

91.  ragina EIB tyrimų tikslais parengti pilkąjį projektų, susijusių su technologijomis, kurios gali atitikti būtinuosius Europos standartus, tačiau neatitinka vidutinių Europos aplinkosaugos standartų, sąrašą;

92.  palankiai vertina EIB atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriui (kuris yra strateginis siekiant ES su klimatu susijusių tikslų) teikiamą paramą, kuri pastaraisiais metais gerokai padidėjo (6 mlrd. EUR 2010 m., palyginti su 500 mln. EUR 2006 m.);

93.  palankiai vertina tai, kad EIB pagerino ir savo vidaus techninį pajėgumą, nuo 40 proc. (2007 m.) iki 64 proc. (2011 m.) padidinęs projekto ekspertų, dažniausiai dirbančių su energijos vartojimo efektyvumo ir (arba) atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektais, skaičių;

94.  prašo EIB ir toliau taikyti griežtesnes sąlygas iškastinį kurą naudojantiems projektams – deja, jie vis dar sudaro 10 proc. EIB finansuojamų projektų; pabrėžia, kad labai svarbu taikyti šias sąlygas siekiant kuo greičiau palaipsniui nutraukti EIB paramą daug anglies dioksido išskiriančiai energijos gamybai;

95.  ragina EIB užtikrinti, kad EIB finansuojami projektai besivystančiose šalyse būtų naudingi ir vietos bendruomenėms: su jomis, jei tikslinga, turėtų būti konsultuojamasi dėl investicijų projektų, galinčių daryti poveikį jų vietovei; mano, kad turėtų būti patikrintas projektų aplinkosauginis naudingumas, be to, jie turėtų atitikti ES išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslus;

96.  ragina EIB savo veiklą biologinės įvairovės atžvilgiu grįsti principu „jokio grynojo praradimo“ (angl. no-net-loss); atkreipia dėmesį į pagal Verslo ir biologinės įvairovės pusiausvyros programą (angl. Business and Biodiversity Offsets Programme) parengtus standartus;

97.  primygtinai ragina EIB padidinti projektų, susijusių su vandens išteklių valdymu, finansavimą, ypatingą dėmesį skiriant Viduržemio jūros regiono pietinėms Europos šalims, kuriose didelį susirūpinimą kelia apsirūpinimo vandeniu tvarumas;

98.  atkreipia EIB dėmesį į didėjantį žaliavų trūkumą; ragina EIB ištirti, kaip bankas galėtų prisidėti siekiant tausesnio žaliavų naudojimo ES.

99.  ragina Europos Komisiją ir EIB grupę sukurti naujoviškas, bendro biudžeto finansavimo priemones, kurios būtų skirtos investicijoms, kuriomis remiama biologinė įvairovė, ir EIB grupę teikti susijusių techninių ir finansinių konsultacinių paslaugas, kurios būtų suderinamos su šio banko aplinkosauginio veiksmingumo standartais;

100.  ragina EIB remti projektus, kuriais siekiama skatinti biologinę įvairovę ir vandens išteklių valdymą, ir įsipareigoti nefinansuoti projektų, dėl kurių labai pakistų svarbios natūralios buveinės arba būtų gaminamos draudžiamos medžiagos, didelių užtvankų projektų, neatitinkančių Pasaulio užtvankų komisijos rekomendacijų, arba naftos, dujų ir naudingųjų iškasenų kasybos projektų, kurie turėtų žalingų padarinių aplinkai ir neigiamą socialinį poveikį ir kurie neatitinka Pasaulio banko Gavybos pramonės apžvalgoje pateiktų rekomendacijų;

101.  prašo EIB ir toliau taikyti griežtas sąlygas energijos gamybos iš anglies ir lignito projektams, kuriems dar gali būti teikiama EIB parama vadovaujantis ES tiekimo saugumo politikos tikslais, ir pabrėžia, kaip svarbu šiuos kriterijus taikyti siekiant greitai nutraukti EIB paramą energijai, kurią gaminant išskiriamas didelis anglies dioksido kiekis;

102.  be to, dar kartą primena savo raginimą, kad EIB turėtų visiškai suderinti savo veiklą su ES tikslu sklandžiai pereiti prie tokios ekonomikos, kai išmetami nedideli anglies dioksido kiekiai, ir priimti planą laipsniškai nutraukti paskolų teikimą iškastinio kuro projektams bei dėti dukart daugiau pastangų siekiant didinti atsinaujinančiosios energijos technologijų ir energijos požiūriu veiksmingų technologijų perdavimo mastą;

103.  ragina EIB gerinti savo projektų vertinimo ir atrankos sistemą bei vengti remti projektus, turinčius neigiamą poveikį klimatui, kartu stiprinant projektų įgyvendinimo kontrolę; kasmet turėtų būti pateikiami naudojant banko investicijas pasiekti klimato kaitos prevencijos rezultatai;

104.  siūlo, kad Komisija, bendradarbiaudama su EIB, atsižvelgdama į jo žmogiškųjų išteklių kokybę ir patirtį finansuojant dideles infrastruktūras, vykdytų strateginio infrastruktūrų investavimo planavimo funkciją, neatmetant jokių galimų sprendimų: subsidijos, valstybių narių pasirašytųjų EIB kapitalo sumų mokėjimas, paskolos, novatoriškos priemonės, ilgalaikiams, ne iš karto atsiperkantiems projektams pritaikyta finansų inžinerija, garantijų sistemų vystymas, investicijų eilutės įtraukimas į ES biudžetą, Europos, nacionalinių ir vietos valdžios institucijų finansiniai konsorciumai, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ir kt.;

105.  be to, primena, kad strategija „Europa 2020“ bus patikima tik tada, jeigu bus paremta pakankamais finansiniais ištekliais, todėl remia svarbesnį EIB vaidmenį didinant struktūrinių fondų skatinamąjį vaidmenį ir gerinant finansinių svertų funkciją bei naujoviškų finansavimo priemonių, kurios visų pirma apimtų EIB, EIF ir kitas tarptautines finansines institucijas remiantis abipusiškumo principu (pvz., dotacijų ir paskolų derinimo, rizikos kapitalo priemonių, naujų rizikos pasidalijimo ir garantijų formų), tolesnį plėtojimą ir optimalų naudojimą;

106.  ragina EIB valdymo organus apsvarstyti galimybę Europos Sąjungai tapti banko akcininke, kaip ir valstybės narės, nes tai, Parlamento nuomone, užtikrintų glaudesnį EIB ir Komisijos bendradarbiavimą;

107.  ragina EIB remti pastangas didinti pasitikėjimą valstybėmis narėmis, kurios patiria rimtų sunkumų arba joms kyla rimtų sunkumų grėsmė dėl jų finansinio stabilumo euro zonoje, tokiose šalyse dalyvaujant investicijų projektuose ir teikiant garantijas, kurios mažina tokioms šalims kylančią didesnę riziką;

108.  mano, kad, padarius Lisabonos sutarties pakeitimus ir padidinus EIB vaidmenį užtikrinant subalansuotą ir pastovų vidaus rinkos vystymąsi, EIB turėtų tapti labiau atskaitinga ES piliečiams – būtent jam turėtų būti taikoma Europos Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra viešųjų lėšų, skiriamų iš ES biudžeto arba Europos plėtros fondo, valdomų EIB, panaudojimo klausimais;

109.  palankiai vertina EIB įsipareigojimą kurti naują vystymosi poveikio vertinimo sistemą (rezultatų vertinimo sistemą, REM sistemą), skirtą projektų ex ante ir ex post vertinimui atlikti nuo 2012 m. sausio mėn., ir ragina EIB didinti šios sistemos taikymo skaidrumą atskleidžiant visą rodiklių sąrašą ir skelbiant stebėsenos ataskaitas bei priemones, kurių imamasi; prašo informuoti apie tai, kokia pažanga padaryta stebint rezultatus, naudojantis naująja REM sistema;

110.  palankiai vertina tai, kad finansinė ir sutartyse numatyta projektų kontrolė pagerėjo sukūrus naują stebėsenos darbo grupę; prašo informuoti apie šios grupės darbo rezultatus ir padarytą pažangą;

111.  ragina EIB dalyvauti finansuojant investicijų projektus, kuriais siekiama remti mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas tose šalyse ir tuose regionuose, kurie esant nevienodam išoriniam ekonomikos poveikiui patiria neproporcingą poveikį;

112.  ragina EIB įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1080/2011/ES finansavimo projektais siekti padėti mažinti skurdą ir įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, užtikrinti žmogaus teises, įmonių socialinę atsakomybę, deramą darbą, aplinkosaugos principus ir gerą valdymą;

113.  teigiamai vertina pagal strategiją „Europa 2020“ numatytą projektų obligacijų iniciatyvą – Europos Komisijos ir EIB rizikos pasidalijimo priemonę, pagal kurią turėtų būti išnaudotos ES lėšos ir pritraukiamas papildomas privačiojo sektoriaus finansavimas, kuris būtų skiriamas atskiriems infrastruktūros projektams pagal strategijos „Europa 2020“ tikslus; ragina EIB iki 2007–2013 m. programavimo laikotarpio pabaigos įgyvendinti iniciatyvos bandomąjį etapą siekiant įvertinti sistemos veiksmingumą;

114.  pripažįsta, kad EIB padarė pažangą nustatydama aiškias procedūras reikalavimų nesilaikančioms teritorijoms; remia banko politiką nedalyvauti jokioje operacijoje, įgyvendinamoje pasinaudojant nebendradarbiaujančia teritorija; ragina EIB įvertinti savo silpnai reguliuojamų, neskaidrių ir nebendradarbiaujančių teritorijų politikos (vadinamosios reikalavimų nesilaikančių jurisdikcijų problemos sprendimo politikos) įgyvendinimą ir veikimą, ir iki 2012 m. pabaigos Europos Parlamentui pateikti ataskaitą; skatina EIB reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti savo reikalavimų nesilaikančių teritorijų politiką siekiant užtikrinti, kad EIB finansavimo operacijomis nebūtų prisidedama prie bet kokios mokesčių vengimo formos, pinigų plovimo arba terorizmo finansavimo;

o
o   o

115.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 250, 2011 9 27, p. 111.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0156.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0266.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0331.
(5) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 30.
(6) EIB grupė apima EIB ir EIF.
(7) Parlamentas ragino tai daryti savo 2009 m. kovo 25 d. rezoliucijoje dėl EIB ir ERPB 2007 m. metinių ataskaitų. Be to, Parlamentas taip pat priėmė šią poziciją, kuri įėjo, kaip sudėtinė dalis, į jo balsavimą dėl Bowles pranešimo dėl papildomų Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko kapitalo akcijų pasirašymo ***I.
(8) Sprendimo Nr. 1080/2011/ES 15 straipsnis.
(9) Parlamentas ragino tai daryti savo 2009 m. kovo 25 d. rezoliucijoje dėl EIB ir ERPB 2007 m. metinių ataskaitų. Sprendime dėl ES priklausančių papildomų ERPB kapitalo akcijų, kuris buvo sprendimo padidinti tą kapitalą rezultatas, Parlamentas ir Taryba taip pat paragino ES atstovaujantį ERPB valdytoją kasmet pateikti Parlamentui EIB ir ERPB bendradarbiavimo už ES ribų ataskaitą.


2010 m.ES pilietybės ataskaita. Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas
PDF 339kWORD 121k
2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2010 m. ES pilietybės ataskaitos. Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas (2011/2182(INI))
P7_TA(2012)0120A7-0047/2012

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymo rezultatų,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 227 straipsnyje įtvirtintą teisę teikti peticijas,

–  atsižvelgdamas į SESV 20 straipsnį, kuriame apibrėžiama pilietybės koncepcija,

–  atsižvelgdamas į SESV II dalį Nediskriminavimas ir Sąjungos pilietybė ir Pagrindinių teisių chartijos III ir V antraštines dalis,

–  atsižvelgdamas į SESV 45 straipsnį, kuriuo užtikrinamas laisvas darbuotojų judėjimas ES, taigi draudžiama bet kokia darbuotojų iš valstybių narių diskriminacija dėl pilietybės užimtumo, atlyginimo ir kitais darbo ir užimtumo sąlygų klausimais,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3, 10 ir 11 straipsnius ir SESV 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 27 d. Komisijos komunikatą „2010 m. ES pilietybės ataskaita. Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“ (COM(2010)0603),

–  – atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 27 d. Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos“ (COM(2010)0608),

–  atsižvelgdamas į 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje(1),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje(2) (toliau – FMD),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo(3) (toliau – Kvalifikacijų direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 987/2009, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl su Sąjungos pilietybe susijusių problemų ir perspektyvų(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos piliečių metų (2013 m.) (COM(2011)0489),

–  atsižvelgdamas į Stokholmo programą, pagal kurią pilietis padaromas svarbiausia Europos politikos laisvės, saugumo ir teisingumo srityse grandimi, kuria užtikrinama įvairovės pagarba ir pažeidžiamiausiųjų apsauga,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A7–0047/2012),

A.  kadangi ES piliečiai, nepaisant jų negalios, turi, inter alia, teisę laisvai gyventi ir judėti valstybių narių teritorijoje, teisę balsuoti ir kelti savo kandidatūrą Europos Parlamento rinkimuose, taip pat savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, teisę į kitos valstybės narės diplomatinių ir konsulinių institucijų konsulinę apsaugą trečiosiose šalyse ir teisę teikti peticijas Europos Parlamentui, kreiptis į Europos ombudsmeną, taip pat kreiptis į ES institucijas ir patariamuosius organus bet kuria Sutarčių kalba(6);

B.  kadangi Lisabonos sutartimi buvo sustiprinta ir konkretizuota Europos Sąjungos pilietybės koncepcija – kuri pirmą kartą buvo paminėta 1992 m. Mastrichto sutartyje – o taip pat iš jos kylančios teisės, kurioms yra taikoma ir precedentinė teisė, stiprinant Europos Sąjungos kaip piliečių teisių gynėjos statusą ir įvaizdį, suteikiant aktyviam piliečių dalyvavimui skatinti skirtų teisėkūros priemonių bei sukuriant arba skatinant naujas teises, tokias kaip pvz. Europos piliečių iniciatyva bei individualios teisės, nurodytos Pagrindinių teisių chartijoje; kadangi ES pilietybė turėtų būti laikoma ne tik teise, bet ir pareiga;

C.  kadangi iš to matyti, jog ES stengiasi užtikrinti, kad jos veiksmai būtų orientuoti į piliečius, ir sukurti visiems ES piliečiams skirtą laisvės, teisingumo ir teisių erdvę;

D.  palankiai vertina Europos Teisingumo Teismo praktiką dėl Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio išaiškinimo, pagal kurį, kaip, visų pirma, pabrėžiama sprendime byloje ERT, svarbiausios Sąjungos pagrindinės teisės valstybių narių institucijoms privalomos ir tada, kai jos nori nacionalinėmis priemonėmis apriboti SESV garantuojamas pagrindines laisves;

E.  kadangi judėjimo laisvė yra neatsiejama žmogaus teisių ir Sąjungos pilietybės sąvokų dalis, be to, tai – viena iš pagrindinių Sutartyse Sąjungos piliečiams pripažintų teisių ir laisvių;

F.  kadangi nuo Laisvo judėjimo direktyvos įsigaliojimo praėjus septyneriems metams vis dar kyla daug jos įgyvendinimo problemų; kadangi daugumos skundų esmė – ES piliečių teisė atvykti, jų teisė gyventi šalyje daugiau nei tris mėnesius, leidimų gyventi šalyje galiojimas, teisės gyventi ir teisės nuolat gyventi šalyje išsaugojimas, šeimos narių teisės;

G.  kadangi daugelis piliečių neturi reikiamos informacijos apie Laisvo judėjimo direktyva ginamas teises, ypač siekdami apginti šeimos narių, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, teises;

H.  kadangi ES piliečiai, nuolat gyvenantys Jungtinėje Karalystėje ir prašantys tam tikrų socialinės apsaugos išmokų, turi pereiti vadinamąjį „teisės gyventi šalyje patikrinimą“, kuriuo ne Jungtinės Karalystės piliečiams keliama papildomų sąlygų;

I.  kadangi 2010 m. Prancūzijos išsiųstų romų deportacijos klausimas ginčytinas ne tik pagrindinių teisių požiūriu, bet ir teisės į laisvą judėjimą ir diskriminacijos dėl pilietybės, rasės ir etninės kilmės požiūriu;

J.  kadangi 2011 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją dėl laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungoje, kurioje pabrėžė Rumunijos ir Bulgarijos darbuotojų teises bendrojoje rinkoje(7); kadangi keletas valstybių narių nusprendė nustatyti arba toliau taikyti pereinamąją tvarką, kuria ribojama Rumunijos ir Bulgarijos piliečių galimybė patekti į jų darbo rinką; kadangi dėl šių priemonių gali būti pradėta išnaudoti darbuotojus, daugėti nelegalaus darbo ir mažėti galimybių gauti socialinės apsaugos išmokas;

K.  kadangi laisvas ar savanoriškas darbuotojų judėjimas nulemia ar skatina daugelio Sąjungos teisės aktais suteiktų teisių įgyvendinimą; kadangi supaprastinus laisvą judėjimą piliečiams galima suteikti daugiau galimybių visapusiškai naudotis bendrąja rinka, kartu iš esmės skatinant augimą;

L.  kadangi laisvė judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje nepadeda visapusiškai suprasti Europos integracijos vertybių, jeigu tuo pat metu Sąjunga ir valstybės narės nesiima konkrečių priemonių informacijos, mokymo, kvalifikacijos pripažinimo, darbuotojų judumo (sezoniniai darbuotojai, pasienio darbuotojai, komandiruotieji darbuotojai, perkelti dėl įmonės pagrindinės buveinės perkėlimo darbuotojai ir kt.) srityse;

M.  kadangi daug peticijų atskleidė galimybės gauti socialinės apsaugos išmokas problemas, kylančias daugiausia dėl nepakankamo nacionalinių institucijų bendradarbiavimo, netinkamo keliose valstybėse narėse mokamų išmokų sumavimo principo taikymo (ypač kai tai susiję su pensijų perkeliamumu) teisingos informacijos apie taikytinas normas nesuteikimo arba gremėzdiško bylų administravimo; kadangi 2011 m. liepos 21 d. ETT sprendime(8) patvirtinama, kad ES piliečiai turi teisę persikelti į kitą ES valstybę narę ir joje naudotis socialine apsauga;

N.  kadangi pagal Bolonijos procesą bendrai pripažįstami universiteto baigimo diplomai yra žingsnis siekiant lengvesnio kvalifikacijos pripažinimo;

O.  kadangi kyla problemų, susijusių su netinkamu Direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo taikymu (kompensavimo priemonės, prašymai pateikti papildomus dokumentus, nepagrįsti neigiami priimančiosios valstybės narės sprendimai, nepagrįstas vilkinimas nagrinėjant paraiškas, nuolatinis konkrečių kalbos testų taikymas), o tai yra didelė kliūtis naudotis piliečių teisėmis visoje ES, taigi piliečiai negauna socialinės sanglaudos teikiamos naudos;

P.  kadangi peticijos pateikėjai kaltina Vokietijos jaunimo tarnybą (vok. Jugendamt) diskriminuojant Vokietijos pilietybės neturinčius mišrios santuokos sutuoktinius; kadangi dėl savarankiškai veikiančios Vokietijos vaikų ir jaunimo socialinės rūpybos tarnybos (vok. Jugendamt) kai kuriais atvejais kyla sunkumų, kai išsiskyrę tėvai, užsienio šalies piliečiai, nori išvykti iš Vokietijos kartu su vaikais;

Q.  kadangi 2011 m. spalio 25 d. Parlamentas patvirtino rezoliuciją(9) dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties; kadangi nemažai peticijų pateikia neįgalieji, kurie kasdien susiduria su daugybe kliūčių, trukdančių jiems naudotis ES piliečių teisėmis, kaip antai įprastai naudotis švietimo sistema, gauti draudimo paslaugas ar naudotis viešojo transporto infrastruktūra; kadangi būtina suderinta ES sistema, skirta neįgalumo laipsniui nustatyti, o tokios sistemos nebuvimas gali sukelti nevienodas sąlygas ir net paskatinti socialinę atskirtį;

R.  kadangi visi ES piliečiai, prieš kuriuos buvo pateikti ieškiniai valstybės narės teismui, gindamiesi turi teisę gauti dokumentus, išverstus į jų gimtąją kalbą, siekiant išvengti diskriminacijos dėl kalbos, be to, visi piliečiai turi būti informuojami apie teismines procedūras prieš juos, o visas procesas turi įvykti per teisminiu požiūriu priimtiną laikotarpį;

S.  kadangi didžiausia kliūtis aktyviai naudotis Sąjungos pilietybe yra žmonių supratimo apie savo, kaip Sąjungos piliečių, teises bei aiškios struktūros ir plačiai žinomų informacinių paslaugų trūkumas; kadangi Parlamentas ir Komisija vykdydami savo veiksmus, skirtus ES pilietybei stiprinti privalo skirti dėmesio geresniam bei tinkamai finansuojamam piliečių ir valstybių narių informavimui (tiek vietos, tiek ir nacionaliniu lygmeniu) pašalinant išliekančias teisines ir administracines kliūtis, trukdančias ES piliečiams naudotis savo teisėmis ir tuo pat metu užtikrinti galimybes naudotis aiškiais ir tiksliais patarimais;

1.  teigiamai vertina 2010 m. ES pilietybės ataskaitą, kurioje užsibrėžiamas tikslas panaikinti kliūtis ES piliečių teisėms, ir mano, kad joje išdėstyti pasiūlymai yra konkretūs veiksmai, kuriais galima sumažinti nereikalingas išlaidas ir taip prisidėti prie ES piliečių perkamosios galios stiprinimo, nes tai yra labai svarbu krizės laikotarpiu; ragina Komisiją užtikrinti, kad šioje ataskaitoje numatytos teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusios priemonės būtų kuo greičiau pateiktos ir patvirtintos taip užtikrinant, kad ES piliečių teisėmis būtų galima naudotis ir kad valstybės narės panaikintų minėtas naudojimosi jomis kliūtis bei kartu pradėtų taikyti administracines priemones, kurios sudarytų palankesnes sąlygas visapusiškai naudotis šiomis teisėmis, panaikinant galimus prieštaravimus tarp nacionalinių ir Europos teisės aktų;

2.  pažymi, kad nors teisė teikti peticijas Europos Parlamentui aiškiai numatyta Sutartyse, ji nepakankamai gerai žinoma ar ja nepakankamai naudojamasi, todėl ragina aktyviau skleisti informaciją piliečiams, įskaitant pagrindimą ir paaiškinimus, apie jų teisę teikti peticijas viena iš Sąjungos oficialiųjų kalbų;taip pat ragina Komisiją informaciją apie teisę teikti peticijas daugiau platinti ir per savo atstovybes valstybėse narėse, savo decentralizuotus informacijos tinklus, nacionalinių ombudsmenų tinklus ir per visas su Komisija ir Parlamentu bendradarbiaujančias organizacijas, kad apie tai sužinotų kuo daugiau piliečių bei siekiant pasidalinti gerąja patirtimi;

3.  mano, kad Europos piliečių iniciatyva (EPI), įsigaliosianti 2012 m. balandžio 1 d., yra pirmoji tarpvalstybinės dalyvaujamosios demokratijos priemonė, kuria piliečiams bus suteikta galimybė aktyviai dalyvauti formuojant Europos politiką ir rengiant teisės aktus; ragina veiksmingai, skaidriai ir atskaitomai įgyvendinti EPI reglamentą, o ypač ragina ES institucijas ir valstybes nares laiku įgyvendinti visus reikalingus administracinius bei praktinius susitarimus, aktyviai dalyvauti veiksmingai informuojant piliečius apie šią naują priemonę tokiu būdu, kuris leistų ES piliečiams visapusiškai ja pasinaudoti. Išnaudoti 2013-uosius Europos piliečių metus kaip progą informuotumui didinti; be to, mano, kad Peticijų komitetui, remiantis jo tiesioginių kontaktų su piliečiais patirtimi, reikėtų patikėti sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų organizatorių viešųjų klausymų rengimą, kaip tai numatyta EPI reglamento 11 straipsnyje; siūlo Komisijai reguliariai teikti Peticijų komitetui Europos piliečių iniciatyvos įgyvendinimo ataskaitą;

4.  ragina Komisiją rengiant metinę ES pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitą dėmesio skirti ne tik chartijos taikymui, bet ir visiems su pagrindinėmis teisėmis ir jų padėtimi Europos Sąjungoje susijusiems ES sutarties straipsniams; ragina Komisiją į tą ataskaitą įtraukti išsamesnės informacijos apie Chartijos įgyvendinimą valstybėse narėse taikant ES teisę ir piliečių iškeltais klausimais, jų sprendimo būdus ir konkrečias priemones, kurių ji ėmėsi;

5.  ragina visas ES institucijas, įstaigas, biurus ir agentūras užtikrinti, kad svarbi ES piliečių teisė – teisė susipažinti su dokumentais, numatyta Reglamente (EB) Nr. 1049/2001(10), – būtų užtikrinama didinant skaidrumą ir dokumentus bei informaciją padarant lengvai, patogiai ir suprantamai prieinamus, įskaitant aprūpinimą technologijomis be kliūčių, kad piliečiai galėtų visapusiškiau dalyvauti sprendimų priėmimo procese; atsižvelgdamas į tai nurodo didelę Europos ombudsmeno veiklos svarbą pasinaudojant teise susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais;

6.  pripažindamas, kad teisė gauti informaciją yra vienas iš demokratijos pagrindų, pabrėžia, kad susipažįstant su informacija negalima pažeisti kitų pagrindinių teisių, pvz., teisės į privatumą ir duomenų apsaugą; pabrėžia, kad galimybė susipažinti su ES institucijų turima informacija yra labiausiai piliečius, siekiančius suprasti politinius ir ekonominius svarstymus, kuriais remdamosi jos priima sprendimus, dominantis dalykas; mano, kad netrukdydama tyrimams Komisija galėtų sudaryti geresnes sąlygas susipažinti su informacija apie tyrimus ir pažeidimų bylas ir kad šią galimybę būtų galima gerai pagrįsti svarbesniais visuomenės interesais, ypač tais atvejais, kai gali būti sprendžiami pagrindinių teisių, žmonių arba gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos nuo neatitaisomos žalos klausimai, arba jeigu pradėti procesiniai veiksmai dėl tam tikrų mažumų diskriminavimo arba dėl žmogaus orumo pažeidimo, tačiau tik jeigu užtikrinama komercinių paslapčių ir slaptos informacijos, susijusios su teismo, konkurencijos ir asmens bylomis, apsauga;

7.  ragina Komisiją, visapusiškai pasinaudojant savo teise pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą, tęsti savo dabartines pastangas, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės visiškai ir tinkamai į nacionalinę teisę perkeltų ir įgyvendintų Laisvo judėjimo direktyvą; ragina valstybes nares panaikinti esamas teisines ir praktines laisvo piliečių judėjimo kliūtis ir netoleruoti nepriimtinos praktikos bei nenustatyti apsunkinančių, nepagrįstų administracinių procedūrų, kuriomis būtų ribojamas šios teisės įgyvendinimas; be to, ragina Komisiją labiau stengtis skleisti informaciją apie piliečių teisę į laisvą judėjimą ir padėti jiems ja naudotis, ypač tais atvejais, kai šia teise pasinaudoti neleidžiama, ta galimybė ribojama arba kai įgyvendinama praktika, dėl kurios atsiranda tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija; šiuo tikslu ragina Komisiją artimiausioje ES pilietybės ataskaitoje pateikti politikos, susijusios su laisvu asmenų judėjimu vertinimą ir pasiūlyti konkrečias laisvo judėjimo taikymo paramos priemones; pabrėžia, kad, nors Sąjungos pilietybės koncepcija glaudžiai susijusi su teise į laisvą judėjimą, iš savo, kaip Sąjungos piliečių, teisių turi naudos ir iš savo valstybės narės neišvykstantys piliečiai;

8.   primena savo ankstesnius raginimus valstybėms narėms užtikrinti judėjimo laisvę visiems ES piliečiams ir jų šeimoms, nediskriminuojant dėl seksualinės orientacijos ar pilietybės; primena savo raginimą valstybėms narėms, remiantis abipusio pripažinimo, lygybės, nediskriminavimo, orumo ir pagarbos privačiam ir šeimos gyvenimui principais, visapusiškai įgyvendinti Direktyvos 2004/38/EB(11) 2 ir 3 straipsniais suteiktas teises ne tik skirtingų lyčių sutuoktiniams, bet ir registruotiems partneriams, ES piliečių namų ūkio nariams ir partneriams, įskaitant tos pačios lyties porų narius, su kuriuo ES piliečiai turi deramai patvirtintus nuolatinius santykius; šiuo klausimu ragina Komisiją užtikrinti, kad direktyva būtų tiksliai taikoma;

9.  ragina valstybes nares pašalinti kliūtis laisvam ES piliečių judėjimui bei imtis veiksmų siekiant nukreipti ir patarti migruojančius darbuotojus apie užimtumo galimybes bei gyvenimo ir darbo sąlygas Europos Sąjungoje, taip pat informuojant piliečius apie pavojus, susijusius su neteisėtu darbu, taip pat apie teisėto darbo naudą (pranašumai mokesčių, socialinės apsaugos srityse, teisė gauti profesinį mokymą, pilietybės teisė, teisė turėti būstą, teisė į šeimos susijungimą, teisė vaikams naudotis švietimo ir profesinio mokymo paslaugomis), suteikiamą jau egzistuojančiomis priemonėmis (EURES tinklas);

10.  ragina geriau koordinuoti veiklą tarp valstybių narių, sprendžiant dvigubo apmokestinimo bei suderintos ES piliečių pensijų apmokestinimo tvarkos trūkumą; todėl ragina valstybes nares sustiprinti bei atnaujinti savo dvišalio bendradarbiavimo susitarimus; remia Komisijos pastangas siūlyti naujus teisės aktus, skirtus pašalinti šias mokesčių kliūtis ir mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti variklinių transporto priemonių, anksčiau įregistruotų kitoje valstybėje narėje, registracijos mokesčiui;

11.  ragina valstybes nares, vadovaujantis Rumunijos ir Bulgarijos stojimo į ES sutartimi nusprendusias iki 2014 m. sausio 1 d. taikyti septynerių metų trukmės pereinamąjį laikotarpį dėl laisvo judėjimo ES teritorijoje darbuotojams iš šių dviejų šalių, arba nusprendusioms toliau taikyti pereinamąsias nuostatas dėl Rumunijos ir Bulgarijos piliečių teisės patekti į jų darbo rinką ribojimo(12), nedelsiant jas persvarstyti, remiantis lygybės principu, diskriminavimo draudimo, nepagrįsto šių priemonių pobūdžio ir solidarumo nuostatomis, kad su ES pilietybe siejamos teisės į darbą Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams nebūtų ribojamos;

12.  ragina Komisiją daugiau dėmesio kreipti ir tiksliau reaguoti į daugybę peticijų, gautų dėl sunkumų, susijusių su civilinės būklės dokumentų judėjimo ir dėl tokių dokumentų bei jų poveikio pripažinimo(13); pabrėžia, kad yra svarbu kaip galima greičiau pasiekti pažangos siekiant civilinės būklės dokumentų abipusio pripažinimo bei laisvo judėjimo, nevykdant diskriminacijos pagal Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį;

13.  pabrėžia, kad masiniai išsiuntimai iš šalies yra Laisvo judėjimo direktyvos pažeidimas ir prieštarauja pagrindinėms Europos Sąjungos vertybėms ir principams; primena, kad, remiantis Laisvo judėjimo direktyva, riboti judėjimo laisvę ir teisę gyventi šalyje dėl viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo galima tik asmeninio elgesio pagrindu, nediskriminuojant dėl negalios, etninės ar nacionalinės kilmės, ir kad lėšų neturėjimas negali būti laikomas automatinio ES piliečių išsiuntimo pagrindu (16 konstatuojamoji dalis, 14 straipsnis) ar kad juo negalima naudotis siekiant kitų su žalos atlyginimu, sankcijų taikymu ar teisių atėmimu susijusių tikslų;

14.  primygtinai ragina valstybes nares panaikinti politiką ir atšaukti įstatymus kuriais dėl rasės ir etninės kilmės tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojami romai ir kitos mažumų grupės, ir ragina jas nutraukti bet kokį persekiojimą, iškeldinimą bei išsiuntimą arba bet kurios mažumų grupės turto konfiskavimą; ragina visas valstybes nares ir ES prisiimti bendrą atsakomybę už romų integracijos skatinimą ir lengvinimą, pripažįstant, kad jie turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir kiti ES piliečiai, kaip nurodyta 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl ES strategijos dėl romų įtraukties(14) bei Komisijos komunikate „ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.“ (COM(2011)0173), ir skatinti bei ginti jų pagrindines teises;

15.  ragina Komisiją socialinės įtraukties prioritetus susieti su aiškiais tikslais, apimančiais piliečių apsaugą nuo diskriminavimo visose gyvenimo srityse, taip pat romų ir neromų socialinio dialogo skatinimą siekiant kovoti su rasizmu ir ksenofobija; ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, užtikrinti, kad atitinkami teisės aktai būtų visiškai įgyvendinti ir kad už rasinius nusikaltimus būtų taikomos deramos sankcijos(15);

16.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad nors laisvė judėti ir gyventi yra įtvirtinta jau pirminėje Sąjungos teisėje ir yra išplėtota antriniuose teisės aktuose, teisės normų taikymas vis dar yra nepatenkinamas; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų kartu siekti pašalinti visas likusias administracines ir teisines kliūtis, į kurias jų dėmesį atkreipė ES institucijos arba Peticijų komitetas; prašo Komisijos atidžiai įvertinti, ar valstybių narių teisės aktais ir vykdoma praktika nepažeidžiamos EB sutartyje ir šioje pagrindų direktyvoje nustatytos ES piliečių teisės ir ar ES piliečiams ir jų šeimoms neužkraunama nepagrįstos naštos, dėl kurios netiesiogiai ribojama jų teisė laisvai judėti;

17.  primena, kad beveik 80 mln. žmonių su negalia Europos Sąjungoje vis dar susiduria su dažnai neįveikiamomis kliūtimis norėdami įvairiais būdais pasinaudoti savo, kaip ES piliečių, teise į laisvą judėjimą; todėl, atitinkamai ragina ES institucijas ir valstybes nares, nustatyti ir naikinti kliūtis, trukdančias žmonėms su negalia naudotis visomis ES piliečių teisėmis ir palengvinti jiems galimybes nedelsiant, be papildomų laiko apribojimų ir nemokamai naudotis visų rūšių transportu, infrastruktūra, viešuoju švietimu ir informacija, vadovaujantis 2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios (COM(2010)0636) ir ja remiantis parengta minėtąja 2011 m. spalio 25 d. rezoliucija; be to, atkreipia dėmesį į neproporcingai didelį vyresnio amžiaus ribotos judėsenos žmonių skaičių; ragina sukurti neįgaliesiems skirtą programos Erasmus kryptį;

18.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad, siekiant apsaugoti klausos sutrikimų turinčių įtariamųjų ir kaltinamųjų, įskaitant nukentėjusiąją šalį, teises ir orumą, nusikalstamos veikos atvejais šiems asmenims, jeigu jie to pageidauja, būtų suteikta galimybė naudotis atitinkamų gestų kalbos vertėjų paslaugomis, ir ragina Komisiją atkreipti į tai dėmesį;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares geriau informuoti ES piliečius apie šias teises, įskaitant praktinius naudojimosi jomis aspektus (visų pirma dėl išlaidų kompensavimo); ragina Komisiją ir valstybes nares, griežtai laikantis ES duomenų apsaugos taisyklių, kuo labiau išnaudoti nuotolinės medicinos ir e. sveikatos technologijų potencialą iki 2020 m.; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl naujos elektroninio keitimosi socialinės apsaugos duomenimis sistemos plėtojimo ir atitinkamai ragina siekti glaudesnio nacionalinių socialinės apsaugos sistemų bendradarbiavimo; be to, remia bandomuosius projektus, kuriais siekiama suteikti ES piliečiams saugią internetinę prieigą prie savų paciento duomenų ir užtikrinti pacientų įrašų suderinamumą;

20.  pažymi, kad didžiausios kliūtys piliečiams turėti naudos iš didesnės produktų pasiūlos ir konkurencingų kainų vidaus rinkoje yra, viena vertus, nepakankamas supratimas apie savo, kaip vartotojų, teises kitose ES valstybėse narėse, antra vertus, nepakankamas pasitikėjimas jomis; mano, kad vartotojams skirta informacija kartais yra sudėtinga ir reikia ją supaprastinti, ypač etiketes;

21.  primena neseniai Komisijos paskelbtą dokumentą „Galių suteikimas vartotojams“ ir „20 pagrindinių problemų“, kuriuose pabrėžiami su informacija, teisėkūra ir įgyvendinimu susiję trūkumai, kurių vis dar esama bendrojoje rinkoje, pvz. tam tikrų informacinių paslaugų piktnaudžiavimo praktika; ragina Komisiją prioritetu laikyti skaitmeninės bendrosios rinkos plėtrą; palankiai vertina Komisijos darbą ir pasiryžimą įgyvendinti Bendrosios rinkos aktą; reikalauja, kad valstybės narės, koordinuodamos veiklą su Komisija, imtųsi tolesnių veiksmų tam, kad būtų įveiktos kliūtys, trukdančios piliečiams naudotis interneto paslaugomis; taigi atsižvelgia į Komisijos pasiūlymą dėl Europos sutarčių teisės;

22.  mano, kad turėtų būti toliau gerinamos galimybės gauti bankininkystės paslaugas ES piliečiams, įsikūrusiems kitoje valstybėje narėje; primygtinai ragina Komisiją imtis reikiamų teisėkūros priemonių, kad visiems ES piliečiams būtų užtikrinta galimybė naudotis pagrindine mokėjimo sąskaita; pabrėžia būtinybę didinti bankų mokesčių skaidrumą;

23.  konstatuoja valstybių narių skirtumus mobiliosios telefonijos ir interneto abonentų srityje; pabrėžia, kad tarptinklinio ryšio (angl. roaming) tarifai buvo sumažinti vien tik priėmus ES teisės aktus; todėl prašo kiekvienoje valstybėje narėje skelbti SMS, MMS, skambučio minutės, prisijungimo prie interneto einamąsias sąnaudas, taip paskatinant kurti fiksuoto dydžio Europos tarifus, kad būtų sumažintos mobiliosios telefonijos kainos;

24.  neigiamai vertina susieto pardavimo praktiką; tikisi, kad Europos piliečių metais bus galima informuoti piliečius apie priimtas priemones, kuriomis jie apsaugoti kaip vartotojai ir kurios padėjo sustiprinti jų perkamąją galią krizės laikotarpiu;

25.  ragina Komisiją kontroliuoti, ar valstybės narės tinkamai taiko socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatas, ypač atkreipiant dėmesį į naujus aspektus, nustatytus reglamentais (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009, įsigaliojusiais 2010 m. gegužės 1 d.;

26.  yra susirūpinęs, kad Jungtinės Karalystės institucijos iš daugelio peticijų pateikėjų, pageidavusių gauti socialinį būstą ar socialines išmokas, pvz., bedarbio pašalpą, reikalavo pereiti „teisės gyventi šalyje patikrinimą“(16); atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad šis reikalavimas yra netiesioginis diskriminavimas dėl pilietybės, prieštaraujantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 4 straipsniui; primygtinai ragina Jungtinę Karalystę suderinti savo teisės aktus su ES teise;

27.  primygtinai ragina Jungtinę Karalystę laikytis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų dėl ligos išmokų perkeltinumo(17) ir netaikyti savo vadinamojo „ankstesnio buvimo“ patikrinimo, kai tikrą ryšį su Jungtinės Karalystės socialinės apsaugos sistema galima nustatyti pagal kitus atspindinčius veiksnius;

28.  mano, kad atnaujinta Kvalifikacijų direktyva pirmiausia turėtų būti siekiama pašalinti su judumu mokantis susijusias kliūtis, ypač daug dėmesio skiriant jaunimui, ir kartu supaprastinti šiuo metu specialistams prieinamus informacijos šaltinius bei užtikrinti koordinavimą su portalu „Jūsų Europa“; ragina Komisiją informaciją apie ES studentų, dėstytojų ir mokslininkų judumą įtraukti į vieno langelio sistemą; sutinka, kad savanoriška Europos profesinė kortelė galėtų būti naudojama kaip priemonė, kuria siekiama palengvinti sąlygas europiečių judumui, ji taip pat galėtų būti piliečių Europos pavyzdys;

29.  primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar neįdiegė kompensavimo priemonių sistemos, reikalaujamos Kvalifikacijų direktyvos 10 straipsnyje, tai padaryti remiantis bendrąja sistema, nes to nepadarius atsiranda diskriminacija dėl pilietybės; todėl pažymi, kad 2004 ir 2007 m. į ES įstojusių valstybių narių piliečiai, ypač sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, akušeriai ir slaugytojai), pranešė susiduriantys su kvalifikacijos ir ne savo valstybėje narėje įgytų teisių pripažinimo problemomis(18);

30.  primena, kad viena seniausių nebaigtų nagrinėti peticijų susijusi su užsienio kalbų dėstytojų (it. lettori) patiriama diskriminacija keliuose Italijos universitetuose(19); ragina Komisiją toliau tirti dabartinę vadinamąją Gelmini reformą, kurios nuostatos įsigaliojo 2010 m. gruodžio mėn.; ragina Italijos valdžios institucijas ir atitinkamus universitetus skubiai išspręsti šį klausimą; tačiau mano, kad tai nėra vienintelis atvejis, todėl valstybių narių ombudsmeno institucijos galėtų susitikti ir keistis sprendimų idėjomis, kurios galėtų būti naudojamos Europos lygmeniu;

31.  siūlo sukurti konkrečios paskirties ir tikrai reguliariai atnaujinamą portalą, kuriame nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios institucijos galėtų pranešti, kokiuose sektoriuose ieškoma darbuotojų, taip siekiant palengvinti savanorišką judumą;

32.  primena, jog Reglamente (EB) Nr. 2201/2003(20) nustatytas principas, kad vaikai po tėvų skyrybų turėtų turėti galimybę palaikyti ryšius su abiem tėvais, net jeigu jie gyvena skirtingose valstybėse narėse; pažymi, kad nors nustatyti ir taikyti materialiosios teisės normas bendravimo teisės klausimais šiuo metu priklauso valstybių narių kompetencijai, valstybės narės, vykdydamos savo įgaliojimus, turi laikytis ES teisės aktų, pirmiausia Sutarties nuostatų dėl visų ES piliečių teisės vykti į kitą valstybę narę ir joje gyventi(21), taip pat dėl vaikų ir tėvų, senelių ir anūkų ar brolių ir seserų ryšio išsaugojimo; priduria, kad kartais pernelyg ilgi terminai ir pernelyg didelis procedūrų, kurias privalo atlikti tėvai, kurie nori sugrįžti į savo kilmės šalį su vaiku (-ais), yra ES piliečių laisvam judėjimui trukdančios kliūtys; ragina Komisiją ištirti galimus diskriminavimo atvejus, kai Vokietijos jaunimo tarnyba (vok. Jugendamt) tariamai diskriminuoja Vokietijos pilietybės neturinčius mišrių santuokų sutuoktinius;

33.  atkreipia dėmesį į administracinio bendradarbiavimo civilinio statuso klausimais, svarbą; pabrėžia, kad kiekviena valstybė, norėdama pakeisti vaiko civilinės būklės dokumentus, pripažįstamus Sąjungos valstybėje narėje, turi informuoti tą valstybę narę apie savo ketinimus keisti dokumentus, kad tokiuose dokumentuose kaip gimimo liudijimas nebūtų ištrinta vaiko tapatybė;

34.  pabrėžia, kad kiekvienas Sąjungos pilietis, kuris gyvena skyrium nuo partnerio ir yra pripažįstamas vaiko, gimusio santuokoje arba ne santuokoje, tėvu, turi būti informuotas apie teisių gynimo priemones, siekiant, kad jis turėtų teisę lankyti vaiką, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad vaikui gali būti keliamas rimtas pavojus, kai tai nuspręsta bendru valstybių, iš kurių kilę tėvai ir vaikai, sutarimu;

35.  prašo skirti tarpininką arba bent vaikų reikalų tarpininką kiekvienoje valstybėje narėje, kuris turėtų teisę susipažinti su visais dokumentais, taip pat persvarstyti teismų priimtus sprendimus, kurio pareiga būtų derinti skyrium gyvenančių tėvų reikalavimus ir teisines problemas, siekiant išvengti, kad tėvai neteiktų pirmenybės neteisėtiems veiksmams, siekdami atkakliai laikytis, jų manymu, savo arba vaikų teisių; priduria, kad kiekvienas pilietis gali kreiptis į savo kilmės šalies ar į tos šalies, kurioje, jo manymu, negerbiamos jo teisės, tarpininką;

36.  ragina valstybes nares, kurios neratifikavo 2010 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje, ratifikuoti šį sprendimą, siekiant lygybės ES piliečiams nustatant jų skyryboms taikytinus teisės aktus; be to, ragina Komisiją kuo labiau informuoti apie šią naują priemonę per Europos piliečių metus, atsižvelgiant į tai, kad augant tarpvalstybinių santuokų skaičiui, neišvengiamai didės ir skyrybų skaičius;

37.  mano, kad kiekvienas pilietis, manantis, kad jo teisės pažeidžiamos, turi turėti teisę kreiptis į teismą vietos, nacionaliniu arba Europos lygmeniu, kad apgintų savo teises;

38.  dar kartą atkreipia dėmesį į ES piliečių, nusprendusių pagal SESV 49 straipsnį pasinaudoti įsisteigimo laisve ir teisėtai nusipirkusių nekilnojamojo turto Ispanijoje, kurio teisėtumas vėliau buvo panaikintas, problemas; ragina Ispanijos institucijas iš pagrindų ištirti Ley de Costas (Pakrančių įstatymo) įgyvendinimo tvarką, kad nebūtų pažeidžiamos individualaus nekilnojamojo turto savininkų teisės, neužmirštant, kad nuosavybės teisė nepriklauso ES kompetencijos sričiai r jai taikomas Sutartyse nustatytas subsidiarumo principas;

39.  primena pagrindinį Peticijų komiteto prioritetą: išspręsti senas nuosavybės problemas; pažymi, kad ES piliečiai, ir turintys tų valstybių narių pilietybę, ir jos neturintys, turėjo daug problemų dėl turto sandorių, banko garantijų ir buvo pažeistos jų teisės į nuosavybę, todėl ėmė stigti pasitikėjimo tarpvalstybine nekilnojamojo turto rinka ir padidėjo Europos ekonominės problemos; ragina ES vartotojų apsaugos ir laisvo judėjimo principų taikymą išplėsti taip, kad jie būtų taikomi ir nuosavybei, ir primena raginimą visapusiškai paisyti teisės į teisėtai įgytą nekilnojamąjį turtą;

40.  pripažįsta, kad yra keletas kliūčių, trukdančių ES piliečiams visapusiškai naudotis rinkimų teise gyvenant kitoje šalyje nei jų gimtoji šalis, nors ši teisė yra konkrečiausia ES piliečių teisė ir jai negali būti taikomi jokie diskriminacinio pobūdžio ar kitaip trukdantys formalumai; ragina Komisiją ir valstybes nares prieš atitinkamus rinkimus tikslingomis informavimo kampanijomis didinti bendrą piliečių supratimą apie šią teisę; palankiai vertina Komisijos siekį supaprastinti ES piliečiams procedūras kelti savo kandidatūrą EP rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, ir ragina parengti technines priemones, kaip užkirsti kelią balsavimui du kartus ir balsavimo teisės praradimo prevencijos mechanizmą; todėl siūlo sukurti ES rinkėjų sąrašą, kuris būtų naudojamas EP rinkimuose; pritaria Komisijos veiksmams, kuriais siekiama tiesiogiai viešai skelbti Europos Parlamento rinkimų rezultatus visose valstybėse narėse; ragina valstybes nares rasti geresnių sprendimų, skirtų taisyklėms dėl rinkimų pagerinti bei skatinti gerąją praktiką; pabrėžia, inter alia, kad labiau tiesioginis piliečių dalyvavimas pasitelkiant Europos politines partijas yra lemiamas veiksmas siekiant užtikrinti didesnę Europos integraciją ir įtvirtinti tikrąją demokratiją;

41.  siūlo, kad įstojusiems į nacionalinę politinę partiją turėtų būti aktyviau siūloma stoti į Europos lygmens politinę partiją, siekiant labiau įtraukti piliečius į ES politiką;

42.  mano, kad portale „Jūsų Europa“ įtvirtintas vieno langelio administravimo sistemos be kliūčių principas yra labai svarbus piliečiams, kuriems reikia konsultacijų, ar siekiantiems apginti savo teises; kartu pripažįsta, kad Komisijos įsteigti informavimo ir problemų sprendimo tinklai („Europe Direct“, SOLVIT, ir Europos vartotojų centrai) yra svarbios priemonės nagrinėjant skundus dėl blogai veikiančios vidaus rinkos arba ES piliečių teisių ribojimo; ragina Komisiją aktyviau propaguoti šias prieinamas internetines priemones ne tik įtraukiant esamas ES lygmens pagalbos ir problemų sprendimo tarnybas, bet ir visų pirma jas visapusiškiau ir aktyviau priartinant prie piliečių ir apie jas kalbant;

43.  mano, kad pasienio darbuotojams, kurie pirmiausia nukenčia dėl valstybių narių administracinių kliūčių, reikia geresnės ir tikslingesnės informacijos apie savo socialines bei profesines teises; ragina Komisiją parengti informacinę medžiagą, kurioje būtų aiškiai ir paprastai apibrėžtos visų tarpvalstybiniu mastu persikeliančių, dirbančių, besimokančių, apsipirkinėjančių, keliaujančių ir savo politinėmis teisėmis besinaudojančių ES piliečių teisės; laikosi nuomonės, kad naujos piliečiams pritaikytos alternatyvaus ginčų sprendimo sistemos, paremtos esamomis patariamosiomis ir administracinėmis institucijomis, labai padėtų užtikrinti, kad vartotojai galėtų naudotis įperkamomis, racionaliomis ir prieinamomis neteisminėmis procedūromis;

44.  siūlo Komisijai atlikti tyrimą siekiant išsiaiškinti, kaip ES piliečiai nori būti informuojami apie Sąjungos veiklą, kad būtų tiesiogiai pateisinama daugiau jų lūkesčių;

45.  ragina Komisiją stiprinti informavimo apie Sąjungos veiklą tinklą Europos teritorijoje įsteigiant kuo daugiau vietinių informacijos biurų;

46.  siekia, kad dokumentų, kuriems reikia patvirtinto vertimo laikantis teisminių procedūrų, reikalingas kiekis būtų sumažintas iki mažiausio galimo kiekio, siekiant, kad piliečio gynyba neužsitęstų ir būtų išvengta papildomų didelių teisinių išlaidų;

47.  ragina, kad kiekvienas ES pilietis, nukentėjęs nuo valstybės narės administracinių ar policijos institucijų priekabiavimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, galėtų laisvai kreiptis į nacionalinę ar vietos instituciją, atsakingą už skundus dėl įstaigų;

48.  ragina Komisiją, kuri skatina Europos miestų partnerystę, nebūtinai remti vien tik partnerystes su naujųjų valstybių narių arba su trečiųjų šalių miestais, bet ir toliau skirti ES paramą senesniems partnerystėms susitarimams, siekiant juos išsaugoti ilgesniam laikotarpiui, nes šiuo metu jiems iškilęs pavojus;

49.  mano, kad visi ES piliečiai turi teisę laisvai gauti neutralią ir kokybišką informaciją; yra itin susirūpinęs dėl to, kad kuriamos žiniasklaidos kontrolės institucijos, turinčios pernelyg glaudų ryšį su politine valdžia;

50.  mano, kad Sąjunga turėtų reguliariau rengti pranešimus per televiziją, kuri yra svarbi informacijos teikimo priemonė; todėl palankiai vertina tai, kad „Euronews“ suteikta papildomų biudžeto lėšų;

51.  palankiai vertina neseniai Komisijos pateiktą pasiūlymą stiprinti kitos valstybės narės diplomatinėse ir konsulinėse įstaigose teikiamą ES piliečių apsaugą, ypač išaiškinant, kada laikoma, kad piliečiui nėra atstovaujama, ir nurodant paprastai prireikus valstybių narių teikiamos pagalbos pobūdį;

52.  palankiai vertina Komisijos sprendimą įgyvendinti e. teisingumo portalo, kuriame būtų pateiktas naudingos informacijos apie kiekvienos valstybės narės teisines procedūras ir priemones rinkinys, idėją;

53.  ragina Komisiją bendradarbiauti su Peticijų komitetu 2013 m. rengiant naują pilietybės ataskaitą; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad Peticijų komitetas iki kitos ataskaitos paskelbimo kritiškai įvertins pasiektus rezultatus Sąjungos pilietybės stiprinimo klausimu, ypač remdamasis jam pateiktomis peticijomis, ir prireikus ragins Komisiją imtis kitų priemonių;

54.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą 2013 m. paskelbti Europos piliečių metais – taip būtų labiau bei geriau informuojama apie ES pilietybės suteiktas teises; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės atstovais, pasinaudoti šia galimybe siekiant aktyviau saugoti ir ginti piliečių teises ir taip sutvirtinti ES kaip piliečių teisių gynėjos ir veikėjos, sudarančios palankesnes sąlygas piliečiams jomis naudotis, statusą ir įvaizdį; pabrėžia, kad svarbu išnaudoti strategines 2013 m. galimybes socialiniams ir politiniams pokyčiams spartinti, nes šie pokyčiai būtini norint išspręsti dėl ekonomikos krizių padidėjusią pasitikėjimo trūkumo problemą; ragina įtraukti Sąjungos pilietybės klausimą į dabartinės Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės darbotvarkę kaip jos prioritetą; išreiškia viltį, kad 2013 Europos piliečių metai padės išspręsti ES socialines ir ekonomines problemas bei prisidės prie piliečiams naudingos rinkos kūrimo, tuo pat metu gerokai padidinant informuotumą apie ES piliečio statusą;

55.  siūlo Komisijai 2012 m. Sąjungos lygmeniu paskelbti Europos piliečių metų logotipo konkursą;

56.  ragina Parlamentą ir Europos Vadovų Tarybą užtikrinti, kad valstybės narės turėtų pakankamai biudžeto lėšų, kad galėtų tinkamomis sąlygomis įgyvendinti 2013 m. Europos piliečių metų idėją ir galėtų sklandžiai vykdyti su tuo susijusią veiklą, ypač žiniasklaidos srityje, kad būtų galima pasiekti užsibrėžtus tikslus;

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 257, 1968 10 19, p. 2.
(2) OL L 158, 2004 4 30, p. 77.
(3) OL L 255, 2005 9 30, p. 22.
(4) OL L 284, 2009 10 30, p. 1.
(5) OL C 137E, 2010 5 27, p. 14.
(6) SESV 20 straipsnio 2 dalis.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0587.
(8) Žr. Lucy Stewart prieš Secretary of State for Work and Pensions, byla C-503/09.
(9) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0453.
(10) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, OL L 145, 2001 5 31, p. 43.
(11) OL L 158, 2004 4 30, p. 77.
(12) Žr., inter alia, peticijas Nr. 0810/2011 ir 0900/2011.
(13) Žr., inter alia, peticiją Nr. 0632/2008.
(14) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0092.
(15) Žr., inter alia, peticijas Nr. 1351/2008, 0945/2010 ir 1300/2010.
(16) Žr., inter alia, peticijas Nr. 0401/2009 ir 1119/2009.
(17) 2007 m. spalio 18 d. byla C-299/05 ir naujesnė 2011 m. liepos 21 d. byla C-503/09.
(18) Žr., inter alia, peticiją Nr. 0112/2009.
(19) Žr., inter alia, peticijas Nr. 0511/1998 ir 0689/1998.
(20) 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, 2003 12 23, p.1).
(21) Žr., inter alia, peticiją Nr. 1614/2009.

Teisinė informacija - Privatumo politika