Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos darbinį dokumentą pavadinimu „Dvidešimt pagrindinių Europos piliečiams ir įmonėms kylančių problemų, susijusių su bendrosios rinkos veikimu“ (SEC(2011)1003),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. “Bendros pastangos skatinti naująjį augimą„ (COM(2011)0206),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010)0608),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendroji rinka XXI a. Europai“ (COM(2007)0724) ir susijusį Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendroji rinka. Pasiekimų apžvalga“ (SEC(2007)1521),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl vienos bendros rinkos peržiūros(1) ir Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendrosios rinkos apžvalga: dar vieneri metai“ (SEC(2008)3064),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje“ (COM(2010)0543),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 27-ąją metinę Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos ataskaitą (2009 m.) (COM(2010)0538) ir į susijusį Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Padėtis įvairiuose sektoriuose“ (SEC(2010)1143),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“ (COM(2007)0502),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 29 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, skirtų bendrosios rinkos veikimui gerinti(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. gruodžio 10 d. išvadas dėl Bendrosios rinkos akto,

–  atsižvelgdamas į profesoriaus Mario Monti pranešimą Komisijai dėl bendrosios rinkos atgaivinimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo(3),

–  atsižvelgdamas į vidaus rinkos rezultatų suvestinę Nr. 21 (2010) ir į Europos Parlamento 2010 m. kovo 9 d.(4) ir 2008 m. rugsėjo 23 d.(5) rezoliucijas dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 258–260 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 7, 10 ir 15 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A7-0310/2012),

A.  kadangi darbiniame dokumente „Bendroji rinka žmonių akimis. Trumpa gyventojų ir įmonių nuomonių apžvalga: 20 probleminių sričių“ patvirtinama, kad su bendrąja rinka susiję lūkesčiai neatitinka tikrovės;

B.  kadangi vis dar yra per daug kliūčių, trukdančių ES piliečiams visiškai pasinaudoti bendrosios rinkos pranašumais, todėl piliečiai negali jaustis priklausantys vienai bendruomenei; kadangi reikia skubiai išspręsti šias problemas, kad ES piliečiai galėtų visiškai naudotis laisvo judėjimo teise ir priklausymo Europos Sąjungai pranašumais;

C.  kadangi dabartinės ekonomikos, finansų ir socialinės krizės Europoje sąlygomis labai svarbu panaikinti kliūtis ir atgaivinti bendrąją rinką, nes tai prisideda prie inovacijų, ekonomikos augimo ir konkurencingumo skatinimo, darbo vietų kūrimo ir pasitikėjimo rinka didinimo, kadangi bendrosios rinkos konsolidavimas bus naudingas visiems Europos piliečiams, nes jis prisidės prie Europos Sąjungos teritorinės, ekonominės ir socialinės sanglaudos;

D.  kadangi bendroji rinka yra esminis aspektas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, taip pat tvaraus, pažangaus ir integracinio augimo tikslų, kadangi naujoje su bendrosios rinkos atkūrimu susijusio politinio mąstymo paradigmoje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriama piliečiams, vartotojams ir ypač MVĮ;

E.  kadangi Europos piliečiai turi įveikti įvairius sunkumus ir vykdyti sudėtingus bei diskriminacinius reikalavimus, kuriuos bankai taiko atidarant sąskaitas, todėl 30 mln. Europos piliečių vis dar neturi banko sąskaitos ir taip varžomas jų judumas; kadangi pagal Eurobarometro duomenis 29 proc. apklaustų vartotojų nurodė, kad jiems sunku palyginti įvairius pasiūlymus dėl einamosios sąskaitos ir jie negali pasirinkti geriausiai jų poreikius atitinkančios sąskaitos rūšies;

F.  kadangi apie 30 proc. Europos piliečių nežino, kad jie turi teisę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis užsienyje ir teisę gauti kompensaciją; kadangi tik vienas Europos pilietis iš trijų žino, kad vykdamas į užsienį turi turėti Europos sveikatos draudimo kortelę ir kad ši kortelė yra būtina trumpalaikiam buvimui, pvz., atostogų, verslo kelionių ar studijų laikotarpių kitoje šalyje metu;

G.  kadangi laisvas prekių judėjimas yra ES kertinis akmuo ir Sąjunga pradėjo taikyti vienodą tipo patvirtinimo sistemą ir suderintus variklinių transporto priemonių registracijos liudijimus; kadangi dėl to tapo daug lengviau įsigyti automobilį kitoje valstybėje narėje ir jį pervežti; kadangi Europos piliečiai, įsikūrę kitoje valstybėje narėje, į kurią nori atsivežti automobilį, turi vykdyti varginančias ir sudėtingas procedūras – privalo pateikti dokumentus, kurie jų valstybėje narėje neišduodami, ir mokėti papildomus mokesčius; primena, kad piliečiai, norintys įsigyti transporto priemonę kitoje valstybėje narėje, susiduria su panašiais sunkumais; kadangi Parlamentas gauna daugybę skundų iš piliečių, kurie patiria problemų dėl sudėtingų formalumų, labai dažnai susijusių su jų transporto priemonės perregistravimu kitoje valstybėje narėje ir papildomomis susijusiomis išlaidomis; kadangi tuo pat metu Sąjunga ir valstybės narės turi užtikrinti, kad nepasitaikytų vogtų automobilių su suklastotais registracijos liudijimais perregistravimo;

H.  kadangi pagal ES nustatytas keleivių teisių taisykles užtikrinama minimalaus lygio piliečių apsauga ir taip skatinamas judumas ir socialinė integracija; kadangi remiantis jomis padedama užtikrinti vienodas sąlygas kurios nors vienos ar kelių rūšių transporto operatoriams; kadangi remiantis ES teisine keleivių teisių apsaugos sistema būtina užtikrinti minimalų vartotojų apsaugos standartą, kurį taikant būtų galima pasipriešinti tokiai naujai komercinei praktikai, kaip papildomų mokesčių taikymas, taip pat apimant oro vežėjų bankroto ir nemokumo atvejus; kadangi Sąjunga turi atsižvelgti į naujus daugiarūšio judumo būdus;

I.  kadangi pašalinus reguliavimo ir fizines kliūtis, trukdančias sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, visų pirma krovinių transporto atveju, būtų padedama skatinti bendrosios rinkos ekonomikos augimą;

J.  kadangi 62 proc. Europos vartotojų norėtų pakeisti energijos tiekėją ir pereiti prie pigesnio tarifo, tačiau jų laisvė rinktis ribota dėl aiškios ir palyginamos informacijos trūkumo ir kliūčių nutraukti savo esamas energijos tiekimo sutartis; kadangi pakeitęs energijos tiekėją kiekvienas klientas sutaupytų 100 EUR, kitaip tariant visoje Europoje būtų sutaupyta 13 mln. EUR;

K.  kadangi Europos Sąjungos piliečiai labai palankiai vertintų bendrosios rinkos stiprinimą mobiliojo ryšio, visų pirma tarptinklinio ryšio, srityje;

L.  kadangi 26 proc. apklaustų Europos vartotojų nurodė, kad yra patyrę su interneto paslaugų teikimu susijusių problemų; kadangi vieno interneto paslaugų teikėjo pakeitimo kitu procesas yra sudėtingas ir brangus, o vartotojai neretai gauna prastos kokybės paslaugas ir jiems nacionalinės taisyklės vykdomos nevienodai;

M.  kadangi dėl nepakankamos informacijos apie vartotojų teises, netinkamo teisės aktų taikymo ir sunkumų sprendžiant ginčus, kylančius pirkinius įsigijus kitose valstybėse, vartotojai nepasitiki elektroniniu pirkimu, todėl ES nėra tikros skaitmeninės rinkos, kuria naudotųsi piliečiai ir įmonės; kadangi Europos vartotojų centrų duomenys rodo, kad daugiausia vartotojų nusiskundimų (59 proc.) sulaukiama dėl internetu įsigytų pirkinių;

N.  kadangi įmonėms vis dar sunku ir kaip rangovams, ir kaip subrangovams dalyvauti kitų valstybių narių viešuosiuose pirkimuose, nes skiriasi su viešaisiais pirkimais susijusi nacionalinė praktika ir kai kurios valstybės narės taiko sudėtingus administracinius reikalavimus, taip pat dėl kalbos barjerų;

O.  kadangi dabartinėmis ekonomikos sąlygomis labai svarbu gerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą siekiant įmonių išlikimo ir plėtros ir bendrai stiprinti verslumą ir plėtrą Europoje;

P.  kadangi turi būti skiriamas ypatingas dėmesys neįgaliųjų poreikiams, kad šie asmenys galėtų visiškai pasinaudoti bendrąja rinka, imantis suderintų veiksmų siekiant užtikrinti, kad pagal tarptautines žiniatinklio turinio prieinamumo gaires (6) ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją(7), kurioje nustatyti su prieinamumu susiję įpareigojimai, visas naujas elektroninis turinys būtų taip pat prieinamas ir neįgaliesiems;

I.Įžanga

1.  palankiai vertina tai, kad Europos Parlamentui priėmus 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo Komisija pateikė dokumentą „Dvidešimt pagrindinių Europos piliečiams ir įmonėms kylančių problemų, susijusių su bendrosios rinkos veikimu“;

2.  sveikina Komisiją pradėjus šią svarbią iniciatyvą sprendžiant sunkumus ir problemas, su kuriais susiduria piliečiai ir verslas naudodamiesi ES jiems suteiktomis teisėmis; tačiau mano, kad darbinis dokumentas galėjo būti išsamesnis;

3.  yra įsitikinęs, kad, norint užtikrinti ekonominę ir socialinę ES piliečių gerovę, būtinas vidaus rinkos sukūrimas; ragina Komisiją pateikti konkrečius veiksmus ir įgyvendinamus pasiūlymus, spręsti šias nustatytas dvidešimt piliečiams kylančių problemų;

4.  mano, kad šiuo didelės finansų krizės laikotarpiu ES reikia dėti daugiau pastangų siekiant pašalinti sklandžiam bendrosios rinkos veikimui trukdančias kliūtis, visų pirma sektoriuose, kurie gali paspartinti tvaraus ekonomikos augimą, pvz., tarpvalstybinis verslas ir verslininkystė, paslaugų teikimas, judumas, galimybės gauti finansavimą ir finansinis raštingumas;

5.  pripažįsta, kad padidinus kvalifikuotų darbuotojų judumą galima sukurti konkurencingesnę Europą; mano, kad tam būtina sukurti modernią profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemą, naudojant bendrosios rinkos informacinės sistemos įspėjimo priemonę;

6.  teigiamai vertina Vidaus rinkos informacinėje sistemoje (VRI) remiamą Europos profesinio pažymėjimo projektą, kurio kriterijai pirmiausia šiuo metu vertinami siekiant supaprastinti administracinę tvarką ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam judumui Europos Sąjungoje; be to, mano, kad VRI galima pasiekti greitesnį kilmės valstybės narės ir priimančios valstybės bendradarbiavimą ir padėti panaikinti vis dar egzistuojančias neatitiktis ES darbo rinkoje;

7.  pabrėžia, kad darbuotojų judumas skirtingose valstybėse narėse turi būti užtikrinimas savanoriškai ir visuomet visiškai paisant darbo teisių;

8.  išreiškia susirūpinimą dėl to, kad atsiranda nesąžiningų įdarbinimo agentūrų, kurios užsiima darbo jėgos išnaudojimu visoje Europos Sąjungoje ir taip kenkia sklandžiam laisvam darbuotojų judėjimui, ir ragina Komisiją ir Tarybą parengti veiksmų planą, skirtą šiai problemai išspręsti, pvz., didinant nacionalinių darbo inspekcijų bendradarbiavimą;

9.  pabrėžia, kad skubiai reikia gerinti piliečių suvokimą apie mokesčius ES ir mažinti mokestines kliūtis pasienio darbuotojams ir darbdaviams, siekiant palengvinti judumą ir skatinti tarpvalstybinio verslo iniciatyvas, tuo pat metu kovojant su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu;

10.  todėl pabrėžia, kad reikia socialiniu požiūriu pagrindžiamos fiskalinės politikos, kuriai tektų perskirstomasis vaidmuo, kuriuo siekiama augimo ir kurį pasitelkiant būtų galima spręsti svarbiausias problemas, susijusias su fiskaline konkurencija, veiksminga stebėsena, lengvatinių mokesčių įmonių apmokestinimu ir ES viduje klestinčių mokesčių rojų panaikinimu;

11.  prašo Komisijos stiprinti programas, kuriomis gerinamas verslumas, tarptautinimas ir Europos MVĮ, kurios yra svarbiausia Europos ekonomikos dalis, konkurencingumas;

12.  ragina Europos Komisiją skatinti MVĮ įdarbinti jaunimą ir stiprinti jaunimo judumo programas, kuriomis jis skatinamas tobulinti savo įgūdžius, kad jaunimas turėtų daugiau galimybių įsidarbinti ir galėtų integruotis į darbo rinką;

13.  teigiamai vertina kitas teisėkūros iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti visiškai integruotą bendrąją rinką, taip siekiant padidinti konkurenciją ir veiksmingumą bei Europos vartotojams suteikti didesnį pasirinkimą.

14.  pabrėžia interneto vaidmenį užtikrinant prekybos veiksmingumą ir sparčiai didėjantį elektroninės prekybos vaidmenį kuriant naujas rinkas, užtikrinant augimą bei verslui suteikiant naujų galimybių; pabrėžia kad reikia užtikrinti, kad alternatyvaus ginčų sprendimo ir elektroninio ginčų sprendimo sistemos veiktų visu pajėgumu ir gerintų vartotojų ir įmonių pasitikėjimą elektronine rinka; ragina supaprastinti licencijavimo sistemas, sukurti veiksmingą autorių teisių sistemą ir kovoti su prekės ženklų ir produktų piratavimu;

15.  primena, kad SESV 194 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos energetikos politika turi būti grindžiama valstybių narių solidarumu; pabrėžia, kad siekiant sukurti energijos vidaus rinką turėtų būti atsižvelgiama į struktūrinius socialinius ir ekonominius Europos regionų skirtumus, o valstybėms narėms neturėtų būti keliama sunkumų;

16.  pažymi, kad nuo 2011 m., kai buvo patvirtinti teisės aktai dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, Sąjunga šio metu turi išsamų ir integruotą taisyklių, susijusių su pagrindinėmis keleivių teisėmis, rinkinį, kuris aprėpia visų rūšių transportą;

17.  mano, kad pagrindinis ES bankų sektoriaus tikslas turėtų būti aprūpinti kapitalu realiąją ekonomiką, nes tai yra viena iš išankstinių sąlygų, siekiant tobulinti žiniomis pagrįstą bendrąją rinką, kuria skatinamas ekonomikos augimas, konkurencija ir darbo vietų kūrimas;

18.  palankiai vertina Komisijos pasiūlytą viešųjų pirkimų reformą ir mano, kad bendrųjų principų nustatymas ES mastu bei lanksčios, aiškios ir paprastos viešųjų pirkimų taisyklės sudarytų galimybes įmonėms, visų pirma MVĮ, labiau išnaudoti tarpvalstybinių viešųjų pirkimų teikiamas galimybes; pabrėžia, kad būtina sukurti ES mastu veikiančią e. viešųjų pirkimų sistemą, kuri užtikrintų didesnį skaidrumą, konkurenciją, bei leistų efektyviau panaudoti viešąsias lėšas;

19.  apgailestauja, kad pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama iki 2015 m. užtikrinti visišką viešojo sektoriaus interneto svetainių prieinamumą, buvo atidėtas; palankiai vertina skaitmeninės įtraukties veiksmų planą ir ragina įgyvendinti Tinklalapių prieinamumo iniciatyvą (angl. WAI) ir Žiniatinklio turinio prieinamumo gaires (angl. WCAG) e. valdžios portalams;

20.  atkreipia dėmesį į būtinybę parengti Europos standartus, nes tai būtina siekiant sukurti bendrąją rinką ir padidinti tarptautinį ES konkurencingumą; ragina Komisiją užtikrinti MVĮ ir labai mažoms įmonėms geresnę prieigą prie Europos standartų;

21.  pažymi, kad didele kliūtimi tinkamam ES vidaus rinkos veikimui, o ypač tarpvalstybinių paslaugų teikimui, išlieka e. parašo reglamentavimo skirtumai valstybėse narėse; mano, kad yra būtina sukurti vieningą e. parašo pripažinimo sistemą visoje ES;

22.  pabrėžia, e. sąskaitų faktūrų svarbą užtikrinant, paremtus teisinių reikalavimų, prekybos operacijų ir bendrų techniniais standartų teisinį tikrumą, aiškią techninę aplinką ir atvirus bei suderinamus sprendimus, kuriais jie yra paremti, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas platesniam šios praktikos taikymui;

23.  pabrėžia, kad visiems ES piliečiams, dar neturintiems banko sąskaitos toje valstybėje narėje, kurioje pateikia prašymą, turėtų būti sudarytos sąlygos naudotis pagrindinėmis banko paslaugomis; todėl mano, kad pagrindinėmis banko paslaugomis nedideles pajamas gaunantiems vartotojams sudaromos palankesnės sąlygos pasinaudoti pagrindinėmis indėlių mokėjimo priemonėmis, pinigų pervedimu ir išėmimu bendrojoje rinkoje, ypač važinėjant dirbti į kitą valstybę; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant užtikrinti vartotojams palankią tvarką atidarant banko sąskaitas visoje Sąjungoje;

24.  yra susirūpinęs, kad užsienyje paveldėjusiems turtą, išėjusiems į pensiją arba perkeliantiems turtą į užsienį ES piliečiams dažnai taikomas dvigubas apmokestinimas; ragina dėti daugiau pastangų siekiant palengvinti tokią padėtį; apgailestauja, kad paveldimo turto apmokestinimo klausimu Komisija pasiūlė tik rekomendaciją;

25.  dar kartą ragina Komisiją įvertinti įvairias su pensijų fondais susijusias taisykles ir būtinybę pagerinti pensijų, ypač profesinių pensijų, perkeliamumą pasikeitus darbdaviui ir persikėlus iš vienos valstybės narės į kitą; ragina skubiai persvarstyti Pensijų fondų direktyvą;

26.  pabrėžia, kad ES institucijoms ir valstybėms narėms būtina dėti daugiau pastangų, siekiant užtikrinti teisingesnę, geriau veikiančią, konkurencingesnę ir veiksmingesnę bendrąją rinką;

II. Valdymas

27.  pabrėžia, kad būtina sukurti visa apimantį požiūrį į bendrąją rinką, pagal kurį daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų rasti piliečiams, vartotojams ir MVĮ skirti praktiški ir naudingi sprendimai, kad jie galėtų visiškai pasinaudoti bendrosios rinkos teikiama nauda, kartu nesudarant sąlygų pernelyg griežtam reguliavimui atsirasti;

28.  dar kartą nurodo, jog būtina stiprinti Parlamento, Tarybos, Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą ir sąveiką, kad piliečiai jaustųsi įtraukti į ES pagrindinius projektus ir kasdienę ES veiklą ir kad ES veiksmai, jeigu jų prireiktų, būtų tikslingi ir naudingi; pabrėžia, kad siekiant atkurti pasitikėjimą bendrąja rinka dialogas su pilietine visuomene yra itin svarbus;

29.  pripažįsta, kad siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą taip pat svarbu apsaugoti socialines teises, ir primena prof. M. Monti ataskaitoje Komisijai pateiktą rekomendaciją, kad „daugiau dėmesio turėtų būti skiriama [vidaus rinkos] socialiniams klausimams, todėl turi būti vykdomas įsipareigojimas atlikti tikrą socialinio poveikio vertinimą, pagrįstą pažangesnių metodų kūrimu ir naujausia statistine informacija“;

30.  ragina valstybes nares modernizuoti viešojo administravimo institucijas supaprastinant reglamentavimo sistemą ir skatinti taikyti elektronines, pavyzdžiui, e. valdžios, priemones;

31.  ragina valstybes nares keistis gerąja patirtimi užtikrinant, kad ES teisės aktai būtų taikomi vienodai;

32.  palankiai vertina Komisijos sprendimą toliau kurti duomenų bazes, susijusias su ES teisės taikymo bylų tvarkymu(8);

33.  ragina Komisiją tobulinti portalą „Jūsų Europa“ užtikrinant, kad jis taptų tikru skaitmeniniu „vieno langelio“ portalu, kuriame piliečiams ir įmonėms būtų teikiama informacija apie bendrąją rinką; ragina valstybes nares kuo greičiau pateikti trūkstamą informaciją portale „Jūsų Europa“, taip pat pateikti nuorodas į savo valstybinius portalus, susijusius su interneto svetainės skyriais, bei sukurti nuorodas iš atitinkamų nacionalinės ir vietos administracijos portalų į portalą „Jūsų Europa“, kad piliečiams jis būtų lengviau prieinamas;

34.  pabrėžia portalo „Jūsų Europos patarėjas“ naudą, kuris leidžia piliečiams nemokamai susipažinti su asmeniniams poreikiams pritaikyta informacija; prašo Komisijos ir valstybių narių imtis veiksmų, kad būtų žymiai padidintas piliečių informuotumas apie galimybę telefonu pasinaudoti paslauga „Europe direct“;

35.  palankiai vertina naudingą SOLVIT, Jūsų Europos patarėjo, Europos įmonių tinklo, Europos vartotojų centrų, kontaktinio centro „Europe Direct“ ir Europos užimtumo tarnybos vaidmenį teikiant su vidaus rinka susijusią informaciją ir pagalbą piliečiams, vartotojams ir verslininkams; ragina Komisiją rasti būdų, kaip gerinti šių tarnybų veiklos koordinavimą ir vengti pastangų bei išteklių dubliavimo;

36.  ragina Komisiją dėti kuo daugiau pastangų sukuriant vieną bendrą internetinį tikruoju laiku veikiantį informacijos centrą piliečiams ir vartotojams pasitelkiant savo atstovybes kiekvienoje valstybėje narėje; mano, kad šie informacijos centrai turėtų veikti glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamento informacijos biurais, siekiant sukurti kiekvienam piliečiui prieinamą visa apimantį vieną langelį; laikosi nuomonės, kad sukūrus tokiu informacijos centrus kiekvienoje valstybėje narėje būtų tikrai padedama padaryti vidaus rinką labiau prieinamą ir teikti veiksmingesnes ir vartotojui patogias paslaugas, kuriomis ne tik suteikiama informacija, bet taip pat paprastai ir suprantamai paaiškinama piliečiams, kokias konkrečias galimybes teikia vidaus rinka; mano, kad tai padėtų paprastiems piliečiams, vartotojams ir įmonėms išvengti painiavos;

37.  ragina Komisiją įgyvendinant informavimo apie bendrąją rinką sistemos plėtros strategiją išnagrinėti vietos ir regionų valdžios institucijų įsipareigojimus; ragina valstybes nares pagerinti įvairių administracijos įstaigų informuotumą apie jų pareigas, atsižvelgiant į VRI naudojimą, ir užtikrinti, kad jų darbuotojai gautų tinkamą informaciją;

38.  pabrėžia, kad su bendrosios rinkos veikimu susijusių problemų piliečiams kyla dėl trijų trūkumų: trūksta informacijos, netinkamai taikomi teisės aktai ir susidaręs teisinis vakuumas; mano, kad užtikrinant kuo geresnį bendrosios rinkos veikimą šie trys trūkumai turi būti pašalinti tuo pačiu metu vykdomais veiksmais;

39.  pabrėžia MVĮ svarbą Europos ekonomikai ir ragina Europos Komisiją kartu su valstybėmis narėmis tobulinti poveikio MVĮ tyrimą, siekiant užtikrinti, kad jis būtų nuosekliai ir darniai atliekamas visose atitinkamos politikos srityse bei įtrauktas į bendrą pasiūlymų vertinimą, kad būtų sumažintos pagrindinės kliūtys – biurokratija ir administracinė našta, kurios trukdo MVĮ plėtrai, prisidedant prie palankesnės verslo aplinkos, kuri skatins verslumą, investicijas, augimą ir darbo vietų kūrimą, kūrimo; ragina Komisiją persvarstyti visas direktyvas ir reglamentus, darančius neigiamą poveikį MVĮ, ir iki 2013 m. birželio mėn. pateikti ataskaitą su rekomendacijomis;

40.  primena Parlamento sprendimą, kuriame visi jo komitetai raginami taikyti poveikio MVĮ tyrimo principus rengiant teisėkūros pranešimus, už kuriuos jau balsavo atitinkamas komitetas ir kurie bus teikiami tvirtinti plenariniame posėdyje, ir pabrėžia būtinybę greitai įgyvendinti šį sprendimą;

41.  mano, jog tvirtai laikantis principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ būtų galima užtikrinti, kad priimant būsimus teisės aktus piliečiai ir įmonės bendrojoje rinkoje nepatirtų dar daugiau sunkumų ir nusivylimo;

42.  pabrėžia, kad Komisija turėtų labiau stengtis sutelkti dėmesį į reglamentų ir direktyvų, kuriais siekiama geresnio reglamentavimo tikslų, poveikį pramonei, MVĮ ir labai mažoms įmonėms; ypač pabrėžia, kad po 2012 m. turi būti toliau įgyvendinama naštos mažinimo programa, kad jos taikymo sritis būtų išplėsta ir taptų platesnio užmojo, taip pat turi būti įdiegta reguliavimo naštos kompensavimo priemonė;

43.  ragina Komisiją stiprinti savo įsipareigojimus prieš pradedant rengti pasiūlymų projektus įvertinti, ar veiksmai, kurių būtų imamasi ES lygmeniu, iš tikrųjų duotų papildomos naudos;

44.  palankiai vertina Komisijos ketinimus įdiegti MVĮ tenkančių išlaidų naštos panaikinimo programą taikant prielaidą, kad labai mažoms įmonėms nebus taikomos jų veiklą apsunkinančios taisyklės, išskyrus atvejus, kai bus aiškiai nurodyta, kad šios taisyklės joms turi būti taikomos;

III.Informacija ir jos teikimas

45.  pakartoja, kad trūksta informacijos apie bendrąją rinką, todėl labai dažnai piliečiai ir įmonės nežino arba nesupranta savo teisių bei pareigų ir nežino, kaip gauti reikiamus atsakymus arba būtiną pagalbą; pabrėžia, kad reikia apibrėžti informaciją, kurioje atsižvelgiama į pažeidžiamų vartotojų grupių ypatumus;

46.  pabrėžia, kad taip pat svarbu, jog piliečiai galėtų pareikšti savo susirūpinimą dėl vidaus rinkos ir jog jie taip galėtų pateikti savo pasiūlymus, kad jų nuomonės būtų veiksmingiau išgirstos ir Komisijoje, ir Parlamente;

47.  ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis technologinėmis priemonėmis ir pradėti dialogą su piliečiais bendrosios rinkos klausimais rengiant interaktyvias informacines kampanijas, visų pirma skirtas šioms dvidešimt problemų, per kurias piliečiai ir įmonės būtų supažindinami su bendrosios rinkos nauda, praktiniais ir konkrečiais jų kasdienių problemų sprendimo būdais bei jų teisėmis ir būtų skatinami dalyvauti kuriant konkurencingą, sąžiningą ir subalansuotą rinką, taip pat ypatingą dėmesį skiriant vieno langelio informacijos centrų stiprinimui;

48.  palankiai vertina vieno langelio informacijos centrų, kurie padeda lengviau gauti informacijos, susijusios su verslo valdymu valstybėse narėse, veiklą, kai viename bendrame nacionaliniame informacijos centre centralizuotai tvarkomi visi būtini su įmonės steigimu ir plėtra susiję formalumai ir administraciniai reikalavimai;

49.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti kuo daugiau pastangų kuriant naudingas komunikacijos strategijas ir informavimo priemones, susijusias su piliečių galimybėmis visoje ES naudotis socialinėmis teisėmis ir jų teikiama nauda;

50.  pabrėžia, kad į informacines kampanijas svarbu įtraukti vietos bei regionų valdžios institucijas ir organizacijas bei pilietinę visuomenę, ir visų pirma pažymi, kad informacines kampanijas būtina vykdyti mokyklose ir universitetuose siekiant įtraukti jaunąją kartą būti parengti ją būti aktyvesniais Europos piliečiais;

51.  yra įsitikinęs, kad užtikrinus vartotojų pasitikėjimą gerai veikiančia finansinių paslaugų rinka ilgainiui skatinamas finansinis stabilumas, augimas, našumas ir inovacijų diegimas; todėl pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad vartotojai turėtų daugiau galimybių gauti informacijos ir nešališkų konsultacijų šiame sektoriuje ir kad būtų išvengiama interesų konfliktų;

52.  pabrėžia, kad, nelygu tiekėjas, sąskaitos už suvartotą energiją labai skiriasi, atsižvelgiant į Europos energijos vartotojams teikiamos informacijos kiekį ir kokybę; pabrėžia, kad labai svarbu laiku ir tinkamai teikti vartotojams informaciją apie energijos vartojimą ir kainas, kad jie galėtų patys pasirinkti energijos tiekėją;

53.  ragina nustatyti bendrus metodus ir rengti bendro išsamaus formato sąskaitas už energiją, kurias būtų nesudėtinga užpildyti ir kuriose tiekėjai turėtų nurodyti tik būtiniausią informaciją, kad bet kurioje ES vietoje vartotojai galėtų suprasti, kas nurodyta jų sąskaitose už energiją, ir galėtų vartoti energiją ekonomiškiau ir efektyviau;

54.  primygtinai ragina valstybes nares suteikti nacionalinėms reguliavimo institucijoms įgaliojimus ir išteklius, kad jos galėtų vykdyti savo pareigas, pvz., stebėseną ir tinkamą klientų skundų nagrinėjimą; prašo Komisijos ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (angl. ACER) pasiūlyti rekomendacijas, kaip būtų galima padidinti nacionalinių reguliavimo institucijų priežiūros įgaliojimus; ragina Komisiją skatinti geriau koordinuoti nacionalinių reguliavimo institucijų, kompetentingų nacionalinių ir Europos institucijų keitimąsi geriausia patirtimi ir informacija;

55.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis kurti tikrą ir konkurencingą skaitmeninę bendrąją rinką, kuria naudotųsi Europos vartotojai ir įmonės, ypač MVĮ; primena, kad tikra Europos bendroji skaitmeninė rinka duos socialinės ir ekonominė naudos Europos vartotojams apskritai ir atskirtų regionų, į kuriuos patekti sunkiau, gyventojams bei visų pirma žmonėms su negalia, taip pat ES įmonėms ir visų pirma MVĮ, kurios galės patekti į naują rinką;

56.  pabrėžia, kad siekiant sukurti tikrą Europos bendrąją skaitmeninę rinką reikia sustiprinti vartotojų pasitikėjimą ir saugumą, užtikrinant vartotojų asmeninių duomenų apsaugą ir elektroninio parašo patikimumą bei stiprinant ginčų sprendimo priemones, taip pat pasitikėjimą naudojamais apmokėjimo būdais ir jų saugumą;

57.  primena, kad reikia panaikinti dabartines teisines spragas sutarčių srityje ir nustatyti veiksmingas priemones, siekiant panaikinti kliūtis, susijusias sutarčių teise, kurios trukdo prekybai, sukuria papildomų sandorių išlaidų ir teisinio netikrumo įmonėms, o tai verčia vartotojus nepasitikėti bendrąja rinka;

58.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai būtų visapusiškai informuojami apie jų teises, suteikiamas pagal Europos sveikatos draudimo kortelės sistemą, ir apie jų finansinius įsipareigojimus, kai sveikatos paslaugomis naudojamasi skirtingose valstybėse narėse; pabrėžia, kad ši informacija (įskaitant elektronine forma) turi būti lengvai prieinama ir suprantama , ir prieinama piliečiams su negalia;

59.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visi piliečiai, turintys teisę gauti Europos sveikatos draudimo kortelę, ją gautų pateikę prašymą ir kad nedelsiant būtų panaikinta bet kokio netinkamo taisyklių taikymo praktika; ragina valstybes nares teikti informaciją apie visas papildomo draudimo formas arba apie kitus veiksmus, kurių gali reikėti imtis piliečiams, kad jie, išvykę į užsienį, turėtų teisę gauti tokias pat sveikatos priežiūros paslaugas, kokiomis naudojasi savo valstybėje narėje;

60.  primygtinai ragina valstybes nares supaprastinti ir pagreitinti administracines procedūras dėl užsienyje suteiktų gydymo paslaugų grąžinamųjų išmokų ir užtikrinti, kad jų socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo subjektai užtikrintų pakankamą judžių piliečių apsaugą;

61.  pabrėžia, kad trūksta informacijos apie valstybės tarnautojų ir kitų regioninės ir vietos administracijos darbuotojų judumo galimybes Europos ir tarptautiniu lygmenimis; pabrėžia, kad šių valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų judumas Europos ir tarptautiniu lygmenimis padės valstybėse narėse sukurti šiuolaikiškesnę ir veiksmingesnę administraciją, o tai labai svarbu įgyvendinant ES teisės aktus, kartu tai suteikia galimybę keistis gerąja patirtimi;

IV. Teisės aktai ir jų perkėlimas į nacionalinę teisę

62.  pabrėžia, kad ES teisės sėkmė visada priklauso nuo to, kaip ji taikoma ir per pagrįstą laikotarpį perkeliama į valstybių narių nacionalinę teisę; mano, kad svarbu šioje srityje vykdyti reguliarią, išsamią ir veiksmingą kontrolę, ir ragina Komisiją, matant ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumų, imtis veiksmų ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu šiuo klausimu;

63.  pripažįsta, kad, nors Komisijos pradėtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičius sumažėjo, 2010 m. pabaigoje jų dar buvo vykdoma apie 2 100;

64.  atkreipia dėmesį į didelį skaičių Parlamento Peticijų komiteto gautų peticijų, susijusių su piliečių vidaus rinkoje patiriamomis problemomis, visų pirma dėl netinkamo ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę arba netinkamo įgyvendinimo; ragina Komisiją į savo ataskaitą įtraukti išnagrinėjus tam komitetui pateiktas peticijas nustatytus faktus ir gautus rezultatus; pabrėžia, kad peticijų pateikimo procesą reikia geriau panaudoti siekiant tobulinti ES teisėkūros procesus, visų pirma kuriant teisėkūros taisomąsias priemones, skirtas tarpvalstybinės prekybos kliūtims šalinti ir vartotojų teisių įgyvendinimui užtikrinti;

65.  ragina valstybes nares pirmiausia užtikrinti, kad su vidaus rinka susiję teisės aktai į nacionalinę teisę būtų perkeliami tinkamai bei laiku ir kad būtų sumažinta pažeidimų; ragina jas rengiant su vidaus rinka susijusius nacionalinės teisės aktus atlikti „bendrosios rinkos tyrimą“, atsižvelgiant į jų reglamentavimo poveikį piliečiams ir įmonėms;

66.  pabrėžia, kad įmonėms taikomos PVM susigrąžinimo procedūros kitose šalyse turi būti padarytos ne tokios biurokratiškos ir paprastesnės. pabrėžia, kad taip pat turi būti sudarytos geresnės galimybes gauti tarpvalstybinio rizikos kapitalo finansavimą; kadangi buvo nustatytos bendrosios rinkos teisės aktų leidybos ir įgyvendinimo spragos, ragina Komisiją ir valstybes nares labiau stengtis veiksmingai įgyvendinti atitinkamus teisės aktus, ypač susijusius su socialinės apsaugos klausimų reglamentavimu;

67.  ragina Komisiją pradedant procedūrą dėl netinkamo ES teisės aktų perkėlimo arba jų neperkėlimo į nacionalinę teisę įtraukti nuorodą į susijusį sektorių ir jo poveikį bendrajai rinkai;

68.  primygtinai ragina Komisiją vykdant pažeidimo procedūrą visapusiškai pasinaudoti SESV 260 straipsniu padarytais pakeitimais;

69.  remia Komisijos pastangas siekiant supaprastinti automobilių pervežimo tarpvalstybiniu lygmeniu tvarką ir ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ES teisės principus, susijusius su automobilių registracija kitose valstybėse narėse; atsižvelgdamas į tai primena, kad valstybėse narėse turėtų būti leidžiama registruoti automobilius (įskaitant dešiniakrypčiam eismui skirtas transporto priemones), kurie atitinka susijusius ES tipo patvirtinimo reikalavimus, ir ragina Komisiją padidinti suvienodintų registracijos liudijimų saugumą, siekiant sumažinti vogtų automobilių su suklastotais registracijos liudijimais perregistravimo riziką;

70.  ragina Komisiją visiškai netoleruoti jokių valstybių narių darbo srityje taikomų diskriminacinių taisyklių ir praktikos, kuriomis pažeidžiama Europos Sąjungos teisė, o nesilaikymo atveju inicijuoti nedelsiant atitinkamas procedūras; taip pat ragina Komisiją netoleruoti jokių kitų rūšių diskriminacinės ar nepateisinamos praktikos, kontrolės ar reikalavimų, trukdančių Europos darbuotojams ir darbdaviams naudotis savo teisėmis pagal ES teisę;

71.  primena, kad judėjimo laisvė yra pagrindinė teisė, kuria darbuotojai turi galėti naudotis nepatirdami diskriminacijos dėl to, kad jie yra tam tikros valstybės narės piliečiai, užimtumo, atlyginimo ir kitų darbo ar užimtumo sąlygų srityse; mano, kad siekiant užtikrinti šią laisvę, reikėtų tinkamai informuoti darbuotojus ir įdiegti atitinkamas teisių gynimo priemones, o visos valstybės narės turėtų griežtai įgyvendinti atitinkamas ES taisykles;

72.  ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip valstybės narės perkelia Direktyvos 2000/78/EB nuostatas į nacionalinės teisės aktus ir ar veiksmingai jas taiko, o nustačius bet kokius trūkumus imtis veiksmų; ragina valstybes nares ir Tarybą prioritetą teikti galimybei skubiai patvirtinti pasiūlymą dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas;

73.  pabrėžia būtinybę gerinti ES komandiruotų darbuotojų darbo sąlygas ir užtikrinti tinkamą jų apsaugą be jokios diskriminacijos; ragina imti veiksmų, kuriais būtų gerinamas Darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimas ir taikymas glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais; todėl palankiai vertina Bendrosios rinkos forumo išvadas;

74.  primena, kad galiojančiais ES teisės aktais saugomos vartotojų teisės ir suteikiamas tvirtas pagrindas kurti konkurencingą Europos energijos rinką, tačiau keliose valstybėse narėse šie teisės aktai dar tinkamai neperkelti į nacionalinės teisės aktus;

75.  primygtinai ragina visas valstybes nares visiškai įgyvendinti trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį ir kitus susijusius ES teisės aktus laikantis nustatytų terminų; prašo Komisijos įsipareigoti aktyviai stebėti, kaip šios taisyklės perkeliamos į nacionalinę teisę;

76.  ragina Komisiją toliau skatinti geriausią patirtį, susijusią su bendrosios rinkos teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę;

77.  pabrėžia, kad nuoseklus suderintas keleivių apsaugos nuostatų įgyvendinimas ir taikymas visoje Sąjungoje labai svarbus keliaujantiems piliečiams, įskaitant ribotos judėsenos asmenis, taip pat norint užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas transporto operatoriams; pripažįsta, kad žmonės su negalia keliaudami labai dažnai susiduria su kliūtimis, dėl kurių netenka daugybės bendros vidaus rinkos teikiamų galimybių ir ragina Komisiją labiau atsižvelgti į šį aspektą svarstant keleivių teises;

78.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad teisinės keleivių teisių apsaugos taisyklės būtų tinkamai įgyvendinamos, kad Europos piliečiai žinotų ES keleivių teises ir ypač kad šių teisių būtų laikomasi;

79.  pabrėžia, kad reikia spręsti piliečiams ir įmonėms kylančias problemas; pažymi, kad, nors darbiniame dokumente pateikta labai mažai įrodymų, daugelį nustatytų probleminių sričių Komisija įtraukė į naujausius poveikio vertinimus ir pasiūlymus; yra tvirtai įsitikinęs, kad tais atvejais, kai siūloma imtis veiksmų, Komisija turi pateikti svarių ir įtikinamų įrodymų, kuriais būtų pagrindžiama teisės aktų projektuose pasirinkta politinė priemonė; ragina Parlamentą svarstant pasiūlymų projektus atidžiai įvertinti Komisijos atlikto poveikio vertinimo tikslumą ir įtikinamumą, kad priimti teisės aktai atitiktų tiek piliečių, tiek ir įmonių poreikius;

80.  mano, kad svarbu keistis informacija tarp nacionalinių sistemų ir bendradarbiauti, todėl palankiai vertina pagaliau pasiektą bendrovių registrų sąveiką(9); toliau ragina administravimo institucijas bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu ir gerinti sąveiką per centrines platformas; palankiai vertina su tuo susijusias Komisijos iniciatyvas, pvz., iniciatyvas dėl elektroninio socialinės apsaugos duomenų perdavimo tarp nacionalinių socialinės apsaugos sistemų sistemos sukūrimo;

81.  pabrėžia, kad sprendimų vykdymas ir pripažinimas ir dokumentų teisinių pasekmių pripažinimas tarpvalstybiniu lygmeniu yra labai svarbus judumo vidaus rinkoje veiksnys; tikisi, kad greitai visose ES valstybėse narėse bus pradėtas taikyti Paveldėjimo reglamentas; primena, kad, atsižvelgiant į 2010 m. žaliąją knygą(10) ir 2011 m. konsultacijas, Komisija turi tęsti darbus dėl civilinės būklės dokumentų teisinių pasekmių pripažinimo, ir su susidomėjimu laukia pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriuos numatyta pateikti 2013 m.;

82.  primena tikslą tobulinti reguliavimą ir mano, kad Komisiją, Parlamentas ir Taryba turėtų dėti daugiau pastangų tobulinant pažangaus reglamentavimo strategiją;

83.  patvirtina įsipareigojimą spręsti reglamentavimo naštos klausimą; šiuo atžvilgiu primena ankstesnį Parlamento įsipareigojimą reikalauti, kad siūlydama naujus teisės aktus Komisija nustatytų lygiavertes išlaidų kompensacijas; taip pat primena Parlamento prašymą pratęsti ir išplėsti administracinės naštos mažinimo programą, todėl tikisi, kad bus pateikta pasiūlymų, kaip sumažinti administracinę naštą ir panaikinti reglamentavimo kliūtis, kadangi jie padėtų spręsti daugelį pagrindinių piliečiams ir įmonėms rūpestį keliančių klausimų, susijusių su bendrąja rinka;

84.  pabrėžia, kad nepaisant teisėkūros supaprastinimo, administracinės naštos sumažinimo ir galimybių įmonėms naudotis vidaus rinkos teikiamomis laisvėmis, apskritai būtina užtikrinti vartotojų ir darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos taisykles;

85.  ragina Komisiją, Tarybą ir Europos Parlamentą pateikti visiškai naujas europines „elektroninės prekybos tyrimo“ taisykles;

V. Pasiūlymai

86.  ragina Komisiją po dvejų metų patikrinti dvidešimt pagrindinių Europos piliečiams ir įmonėms kylančių problemų, susijusių su bendrosios rinkos veikimu, ir atnaujinti jų sąrašą; taip pat ragina ją parengti kiekvienos iš nurodytų problemų lentelę ir joje nurodyti, kurie subjektai atsakingi už sprendimų dėl kiekvienos nurodytos esminės problemos priežasties suradimą;

87.  ragina Komisiją būsimose ataskaitose pabrėžti atitinkamus veiksmus, už kuriuose ji yra aiškiai atsakinga, pvz., laiku įgyvendinamus tinkamus veiksmus, kai valstybės narės netinkamai perkelia ES teisės aktus į nacionalinę teisę, užtikrinimą, kad ES teisė būtų tinkamai įgyvendinama, ir netinkamų teisės aktų persvarstymą;

88.  ragina Komisiją 2012 m. antrąjį pusmetį pateikti dokumentą „Dvylika naujų svertų augimui skatinti ir savitarpio pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“;

89.  ragina Komisiją ir valstybes nares Europos piliečių metais (2013 m.) savo informacinėmis kampanijomis sutelkti dėmesį į klausimus, susijusius su ES pilietybe grindžiamomis teisėmis, kadangi, remiantis ataskaitų atrankos metodika, iš jų matyti, kokios su vidaus rinka susijusios problemos labiausiai rūpi ES piliečiams jų kasdieniame gyvenime;

90.  ragina Komisiją rasti būdų ateityje sujungti ES pilietybės ataskaitą ir ataskaita „Bendroji rinka žmonių akimis“, kad būtų išvengta dubliavimo bei painiavos ir grėsmės, kad problemos bus atsietos nuo sprendimų;

91.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis, vietos bei regionų valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės atstovais periodiškai vykdyti Europos informacines kampanijas nacionalinėje, regionų ir vietos žiniasklaidoje, taip pat interaktyvias kampanijas, kad būtų gerinamas dialogas su piliečiais apie bendrosios rinkos naudą, savo teises bei pareigas ir vietas, kuriose jie gali gauti informaciją arba pagalbą norėdami išspręsti savo problemas; ragina Komisiją stebėti ir kontroliuoti šių informacinių kampanijų veiksmingumą ir sėkmę;

92.  ragina Komisijos užtikrinti, kad dabartinės priemonės, kaip, pvz., SOLVIT, ir Vidaus rinkos rezultatų suvestinė, Vidaus rinkos informacinė sistema, „Jūsų Europos patarėjas“ ir „Jūsų Europa“, būtų veiksmingai susietos kad būtų galima stebėti, ar ES direktyvos į nacionalinę teisę perkeliamos tinkamai ir laiku;

93.  pabrėžia būtinybę palaikyti Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) sistemą ir veiksmingus jos ryšius su nacionalinėmis įdarbinimo sistemomis, nes tai yra vienas iš kovos su nedarbu Europos Sąjungoje ir su reiškiniu, kai dėl tinkamą kvalifikaciją turinčių kandidatų trūkumo neįmanoma užpildyti tuščių darbo vietų, būdų;

94.  prašo Komisijos atlikti sričių, kuriose vykdant Bendrijos reguliavimą kartu įgyvendinami bendrosios rinkos tikslai bei tikslas paprastinti teisės aktus ir tiesiogiai juos taikyti valstybėse narėse, vertinimą;

95.  ragina Komisiją skatinti skubiai imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama įveikti energetikos infrastruktūros neatitikimus Sąjungoje, dėl kurių atsiranda kliūčių kuriant energijos vidaus rinką ir siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

96.  ragina valstybes nares naudotis IRT priemonėmis siekiant padidinti skaidrumą ir atskaitomybę, sumažinti administracinę naštą, pagerinti administracinius procesus, sumažinti išmetamo CO2 kiekį, saugoti viešuosius išteklius ir labiau skatinti dalyvaujamąją demokratiją, kartu didinant pasitikėjimą;

97.  ragina Komisiją ir valstybes nares, laikantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir SESV 153 straipsnio, pradėti tyrimus, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad ir toliau būtų teikiama judžių piliečių socialinė apsauga ES, taip pat būtų taikomos vienodos sąlygos, kaip ir šalies piliečiams, kartu atsižvelgiant į neprivalomą, bendrąją sistemą papildančią, savanorišką ir perkeliamą socialinės apsaugos sistemą Europos lygmeniu, siekiant sustiprinti bendradarbiavimą socialinės politikos srityje; ankstesni svarstymai dėl socialinės apsaugos sistemų 28-ojo režimo turi būti atnaujinami ir įtraukiami į tyrimus;

98.  primygtinai ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių siekiant supaprastinti sudėtingas nacionalines administracines procedūras ir užtikrinti, kad darbuotojai, darbdaviai ir kitos suinteresuotosios šalys, dalyvaujančios tarpvalstybinio užimtumo procesuose, galėtų gauti reikiamos informacijos apie savo teises, susijusias su jų užimtumu, pavyzdžiui, apie teises į socialinę apsaugą, įskaitant apsaugą nedarbo atveju, darbuotojams, darbdaviams ir kitoms suinteresuotoms šalims, sprendžiančioms tarpvalstybinio užimtumo padėtį, skirtas sveikatos priežiūros ir mokesčių taisykles; mano, kad ši informacija turi būti prieinama kiek tik įmanoma elektronine forma prieš pradedant judėti, judant ir baigus judėti;

99.  primygtinai ragina Komisiją ES lygmeniu įsteigti pagrindinį koordinavimo centrą, kuris būtų skirtas judžių darbuotojų, darbdavių ir kitų suinteresuotųjų šalių problemoms registruoti, siekiant rasti valstybėms narėms bendrus sprendimus ir išvengti problemų, kylančių dėl judaus darbo santykių, įskaitant problemas, susijusias su darbuotojų komandiravimu;

100.  ragina valstybes nares, taikant ES piliečių šeimos nariams, neturintiems ES pilietybės, jiems privalomas administracines procedūras, vertinti šiuos asmenis kaip bona fide subjektus;

101.   ragina valstybes nares sukurti vieno langelio principu veikiantį centrą visiems judiems asmenims ES ir sudaryti jiems sąlygas priimančioje valstybėje vienoje vietoje tvarkyti su darbu ir namais susijusius administracinius reikalus bei gauti informaciją apie savo teises, įskaitant galimybę atlikti ir tvarkyti administracines procedūras internetu, kad Europos Sąjungoje judantys piliečiai galėtų veiksmingiau naudotis savo teisėmis;

102.  ragina Komisiją, siekiant didinti judumą, visiems Europos Sąjungos piliečiams užtikrinti galimybes už priimtiną kainą naudotis pagrindinėmis mokėjimo sąskaitomis;

103.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus sudaryti palankesnes sąlygas gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų greitai ir veiksmingai įgyvendinta 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo, tinkamai atsižvelgiant į visuotinumo, kokybiškos sveikatos priežiūros prieinamumo, teisingumo ir solidarumo principus; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares toliau siekti tikslo iki 2020 m. užtikrinti plačią nuotolinės medicinos ir e. sveikatos priežiūros paslaugų aprėptį; be to, palaiko bandomuosius projektus, kuriais siekiama suteikti ES piliečiams saugią interneto prieigą prie jų sveikatos duomenų ir užtikrinti pacientų sveikatos įrašų sąveikumą, taip garantuojant pacientams sveikatos priežiūros tęstinumą;

104.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl variklinių transporto priemonių techninės apžiūros vykdymo siekiant sumažinti administracinę naštą, su kuria susiduria piliečiai ir įmonės, ir užtikrinti dinamišką tolesnį apžiūros metodų ir turinio plėtojimą bei kuo aukštesnio lygio kelių eismo saugumą;

105.  mano, kad tarpvalstybiniu lygmeniu pervežant lengvuosius automobilius reikalingas valstybių narių techninės patikros tarpusavio pripažinimas, grindžiamas bendromis apibrėžtimis ir panašiu apžiūros standartu; siūlo sukurti Europos duomenų bazę, kurioje būtų centralizuotai kaupiami techniniai duomenys apie visas transporto priemones, siekiant palyginamumo Europos lygmeniu ir paprastesnės tarpvalstybinės registracijos; ragina valstybes nares kuo labiau sumažinti piliečiams tenkančias finansines tarpvalstybinės lengvųjų automobilių registracijos sąnaudas, taikant bendrą metodą ir taip išvengiant nereikalingų išlaidų;

106.  ragina Komisiją ir valstybes nares paskatinti griežčiau užtikrinti sąveiką tarp nacionalinio transporto ir judumo paslaugų, produktų ir sistemų, pavyzdžiui, tokių, kurioms taikomos ES taisyklės, susijusios su kelių mokesčių sistemomis ar Europos geležinkelių eismo valdymo sistema, taip pat su integruotu informacijos teikimu Europos lygmeniu, kainodaros ir bilietų pardavimo sistemų, susijusių su viešuoju ir įvairiarūšiu judumu, srityse;

107.  ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti mikrofinansų priemonėmis steigiant ir vystant smulkųjį verslą visų pirma tiems, kurie ketina vykdyti tarpvalstybinę veiklą;

108.  ragina valstybes nares ir Komisiją sudaryti naujoviškoms įmonėms palankesnes sąlygas investuoti šalinant kliūtis, trukdančias atsirasti visos ES rizikos kapitalo rinkai;

109.  ragina valstybes nares naudoti esamas struktūras ir sukūrus vieno langelio principu veikiančius centrus supaprastinti ir sudaryti palankesnes sąlygas gauti informacijos, kuria naudodamosi MVĮ galėtų teikti paraiškas dėl finansavimo iš Europos, nacionalinių ir vietos fondų, atsižvelgiant į tai, kad vieno langelio principu veikiantys centrai naudingesni tuo atveju, kai jie kuriami naudojant veikiančių administravimo institucijų lėšas, taigi nesukuria papildomos naštos mokesčių mokėtojams; pabrėžia vieno langelio principu veikiančių centrų svarbą – tai pirmas esminis žingsnis siekiant pritraukti privačias investicijas mokslinių tyrimų ir energetikos srityje ir sudaryti joms sąlygas, ir ragina Komisiją sustiprinti priemones, kuriomis siekiama toliau supaprastinti Europos, nacionalines ir vietos finansavimo sistemas ir padidinti jų skaidrumą; ragina valstybes nares sudaryti MVĮ palankesnes sąlygas gauti lėšų supaprastinant duomenų pateikimo taisykles ir skatinti naudoti internetines duomenų saugyklas pažymoms ir kitiems patvirtinamiesiems dokumentams saugoti;

110.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti susitarimus, kuriais MVĮ sudaromos sąlygos veikti visoje ES ir pelnytis iš savo idėjų suteikiant joms daugiau galimybių patekti į rinkas ir mažinant biurokratizmą;

111.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl geresnės keleivių apsaugos oro vežėjų bankroto atveju, pavyzdžiui, numatant privalomą oro vežėjų draudimą arba įsteigiant garantijų fondą;

112.  nurodo, kad keliaujantiems piliečiams ES vis dar sunku užsakyti ir įsigyti daugiarūšio transporto bilietų, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir transporto sektoriaus įmones imtis veiksmų, kad būtų įdiegta integruota daugiarūšio transporto bilietų pardavimo sistema;

113.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl keleivių teisių, susijusių su kelionėmis naudojant kelias transporto rūšis, kad teisėkūra neatsiliktų nuo daugiarūšio judumo raidos;

114.  prašo Komisijos iš naujo nustatyti Vidaus rinkos informacinės sistemos (VRI) taisykles išplečiant jos taikymo sritį ir gerinant administracinį bendradarbiavimą ir persvarstyti programą SOLVIT nustatant naują jos pagrindą ir tinkamas priemones, visų pirma žmogiškųjų išteklių srityje, siekiant užtikrinti, kad visuose centruose būtų pakankamai patyrusių specialistų ir pakankamai darbuotojų, kad jie galėtų visiškai tinkamai išnagrinėti jiems pateiktus prašymus;

115.  dar kartą ragina valstybes nares diegti kalbų mokymą nuo kuo jaunesnio amžiaus, įdiegti formaliojo ir neformaliojo mokymo pripažinimo sistemą, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą, taip pat įgūdžių įgytų kitoje valstybėje narėje, užtikrinti geresnį jų koordinavimą su darbo rinkos poreikiais siekiant sukurti palyginamą kvalifikaciją turinčią ateities darbo jėgą, kuri galėtų būti naudinga bendrai Europos darbo rinkai ir didinti našumo lygį; be to, pabrėžia, kad būtina toliau stengtis derinti nacionalines sertifikavimo sistemas įgyvendinant Europos kvalifikacijų sandarą;

116.  mano, kad švietimo įstaigų išduodamų diplomų prieduose turi būti nurodyta, kaip toje valstybėje išduotas diplomas gali būti vertinamas ir lyginamas su kitose valstybėse narėse išduotais diplomais, visų pirma su kaimyninių valstybių diplomais ;

117.  pažymi, kad Direktyvoje 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nustatyta automatinio pripažinimo procedūra sėkmingai įgyvendinama, ir ragina įvertinti galimybę plėsti šią procedūrą įtraukiant daugiau profesijų;

118.  ragina valstybes nares imtis būtinų veiksmų, kuriais būtų siekiama pasinaudoti struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo parama, ir gautas lėšas naudoti profesinio mokymo programoms įgyvendinti siekiant užtikrinti tolesnę paramą MVĮ;

119.  atkreipia dėmesį į teigiamus rezultatus, pasiektus tam tikrose valstybėse narėse, kuriose iš energijos bendrovėms taikomų energijos taupymo reikalavimų gauta daug naudos, pvz., vartotojų naudai išpopuliarėjo pažangieji elektros skaitikliai;

120.  ragina Komisiją įvertinti galimybę sukurti Europos regionų ir vietos valdžios institucijų valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų mainų programą;

o
o   o

121.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 187E, 2008 7 27, p. 80. (2) OL L 176, 2009 7 7, p. 17. (3) OL C 161E, 2011 5 31, p. 84. (4) OL C 349E, 2010 12 22, p. 25. (5) OL C 8E, 2010 1 14, p. 7. (6) Žiniatinklio turinio prieinamumo gairės (angl. WCAG) 2.0. http://www.w3.org/TR/WCAG20/ (7) Žr. http://www.un.org/disabilities/convention/conventionfull.shtml. (8) CHAP – skundų ir užklausų registravimas. EU PILOT – problemų sprendimas su valstybėmis narėmis. NIF – pa˛eidimų duomenų bazė. (9) 2012 m. vasario 14 d. Europos Parlamento pozicija, (priimti tekstai, P7_TA(2012)0033). (10) COM(2010)0747.